Tapkite Knygų klubo nariu!

• Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį• Naujausios ir populiariausios knygos

• Ypatingi pasiūlymai• Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą

www.knyguklubas.lt

UDK 398.21(474.5)Ve82

ISBN 978-5-430-04446-6

© Rita Repšienė, 2011

© Lina Žutautė, 2011

© Leidykla „Šviesa“, 2011

Sudarė dr. R I TA R E P Š I E N ĖDailininkė L I N A Ž U TA U T Ė

Pirmasis leidimas 2011

L I E T U V I ų PA S A Ko S

I R S A K m Ė S

urinys

Iš kur kilo velniai 5Kai velniai kalviais dirbo 6Svečiuose pas velnius 7Velniai jaujoje 10Apie vedybas su velniu 12Kaip mergos velnią prausė 15ožiuku pasivertęs velnias 19Apie velniui pažadėtą

pirmagimį 20Gražaus ponaičio

nelaisvėje 26Sidabro kulka 30Kaip velnias vaikus

sukeitė 32Pas velnienę patekus 35Vienas prieš velnius 36Velnio pinigai 45Kaip buvo nugalėtas

Liuciferis 47Apie vienturtį sūnų, kuris

pas velnią dvare tarnavo 48

Apie netikusį vaiką, kurį velnias mokė 53

Velnių neštas ir pamestas 57

Velnio pinklės 58Apie velnius, slibinus

ir raganas įveikusį kareivį 59

Velnias ir juodoji knyga 84Kaip atsirado pragaras 87 Velnio pramanai,

apsėdimai ir baimės 95Sutartis, pasirašyta

krauju 97Velnias numirėlio odoje 99Velnias ir linai 100Velnio išvarymas 102Kodėl velnias

šermukšnio bijo 103Perkūnas ir velnias 105Velnių ežeras 106

5

š kur kilo velniai

Dievas kūrė žmones iš molio, pūtė, ir jie skrido ant žemės. Ir angelas, prisižiūrėjęs, kaip Dievas daro, taip pat pradėjo lipdyti iš molio ir pūsti. Angelo padaryti kū-riniai tik kliba, bet neskrenda. Tada angelas nuėjo pas Dievą ir klausia:

– Kodėl tavo kūriniai skrenda, o mano tik kliba?Dievas jam ir liepė:– Eik ir pažiūrėk į tą, kurį nulipdei. Ir tu toks būsi.Angelas nuėjo ir žiūri – tas jo nulipdytas iš molio kūri-

nys Dievo paverstas baisiu Liuciferiu. Angelas nusigando ir pats velniu pavirto. Tada tuos angelo lipdytus kūrinius Dievas pradėjo stumti iš dangaus į žemę ir svaidė net tris dienas.

Ir dabar dar kai kada matyti koks velniukas, karantis ant debesies krašto.

17

Parėję iš pirties, vyrai paragino: – mergos, taisykitės į pirtį! Eikit greičiau, negaiškit,

nes garas atvės.Šios, paskutinius darbus pabaigusios, vantas po pažas-

timis pasikišusios, vyrų paskubintos, nuėjo į pirtį. Visos periasi, mazgojasi. Tuo tarpu kažkas pabeldė į duris. Vie-na mergaitė klausia:

– Kas čia?– Aš atnešiau jums karšto vandens nusiplauti.mergaitė ir sako:– Ar čia tu, Jonai?Už durų atsiliepė:– Taip, tai aš.Tuojau jos atidarė duris, ir įlėkė velnias. Toji mergaitė labai išsigando, o kitos mergos ėmė

klykti nesavu balsu. Velnias joms ir tarė:– Nebijokit, aš jums nieko nedarysiu. Tuoj atnešiu

jums visokių gėrybių.mergos aprimo. Tada velnias pasakė:– Kai išsitrinksit galvas, atnešiu jums po palaidinę.mergoms tai patiko. Išsitrinko visos galvas, laukia vel-

nio. Vienu metu tik drinkt – durys atsidarė. mergos žiū- ri – velnias tarpdury su glėbiu drabužių. Jos neapsakytai apsidžiaugė. Velnias tada mergų klausia:

– Ar visos galvas išsitrinkot?

25

visko, ir tas išsigando, o man ką reikės daryti, kai kūmas prispirs gulti, ir kas mane išgelbės?“

– Vaikeli brangus, patark man dabar, ką daryti, kad po mirties netektų ant tos lovelės gulėti, kurios ir patys velniai bijo, − ėmė plėšikas prašyti vaikino.

Vaikinas jam atsakė:– Einam, brangus bičiuli, pas tuos brolius atsiskyrėlius,

jie man patarė, tai ir tau padės. Sutiko plėšikas, ir nuėjo jie pas atsiskyrėlį patarimo.

Didžiai apsidžiaugė atsiskyrėlis, pamatęs vaikiną išgel-bėtą. Plėšikas puolė po kojomis seneliui, melsdamas pa-galbos. Šis jam atsakė:

– Susidėk didelę krūvą malkų, pasidaryk kryžių, atlik išpažintį, užlipk ant malkų krūvos, apsikabink kryžių, o šitam vaikinui liepk malkas kryžiumi užkurti. Ir kol numirsi ugnyje, kryžiaus nepaleisk. Tada jeigu ir atbėgs tavo kūmas Liuciferis, tai tau nieko nepadarys.

Kaip jam pasakė, taip jis viską ir padarė. Sulėkė velniai kaip krankliai, sutūpė apie degančias malkas, bet nieko jam negalėjo padaryti, nes angelai jo sielą iš liepsnų paė-mė ir nunešė į dangų.

84

elnias ir juodoji knyga

Gyveno kartą toks viengungis bernas. Vieną dieną tur-guje jis nusipirko juodąją knygą, kuri gali padėti iškviesti velnią. Norint kipšą prisikviesti, reikia pildyti visus rei-kalavimus, kurie yra knygoje parašyti, tai yra namie būti su kepure, nelankyti bažnyčios, užsikimšti ausis su vata, kada varpai skambina, nekalbėti poterių ir rožinio, ne-sižegnoti, niekam nieko nedaryti, iš trobos išnešti visus šventus paveikslus ir maldaknyges, nelaikyti šventinto vandens ir šventintų žvakių, nenešioti ant kaklo kryželio arba škaplieriaus, varyti iš namų elgetas ir panašiai.

Tą knygą reikėjo skaityti be pertraukų ir nepakeliant galvos, kad ir kas trukdytų. Bernas vis skaitė knygą. Jam skaityti jau liko tik keli lapai. Tada kažkas jį ėmė šaukti vardu ir triukšmauti. Bernas ilgai save tramdė, bet paga-liau neiškentė ir pažiūrėjo į tą pusę, kur kažkas triukšma-vo. Ir pamatė velnią, apsirengusį gražiausiais drabužiais. Bet velnias tuoj išnyko. Tada bernas vėl norėjo toliau skaityti knygą, bet negalėjo − jam į akis nežinia iš kur ėmė byrėti smėlis. Taip juodoji knyga ir liko neperskai-tyta iki galo.

Viengungis knygą sudegino ir nuėjo į bažnyčią melstis. Grįžęs namo, rado apverstą aukštyn kojomis stalą, o ant