Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 29 (10184) * 2019 m. balandþio 17 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

8 p.2 p. 5 p.

Ðiandien – mënulio prieð-pilnis. Saulë teka 6 val. 15 min.,

leidþiasi 20 val. 23 min. Dienos ilgumas 14 val. 8 min.Vardadieniai: ðiandien – Aniceta, Anicetas, Dravenë, Dra-

vys, Heraklas, Heraklis, Nicetas, Skaidrë, Skaidris, Skaidrius,Skaidrys, rytoj – Apolonija, Apolonijus, Eitvilas, Eitvilë, Eitvilta,Eitviltas, Undinë, Þara, penktadiená – Eikanta, Eikantas, Eikinta,Eirimas, Eirimë, Eirimtas, Laisvûnas, Laisvûnë, Nodravas,Nogailas, Nogailë, Noginta, Nogintas, Putrimas, Timonas.

Ðiandien – Lietuvos energetikø diena. Sekretorës diena.Pasaulinë hemofilijos diena.

Balandþio 18 – Tarptautinë paminklø apsaugos diena.Pasaulinë radijo mëgëjø diena.

Beliko vos kelios dienos ikigraþiausios pavasario ðventës –Velykø. Pradëjæ ruoðos darbus,pagalvosime ne tik apie tai, ko-kiø vaiðiø patiekti pietums, betir kaip originaliai, nebrangiaipapuoðti ðventiná stalà bei namøinterjerà, kokiu siurprizu nudþiu-ginti savo artimuosius. Pasidai-ryti velykiniø idëjø, o gal kà norsmielo ir ásigyti galite darbodienomis uþsukæ á Prienø rajononeágaliøjø draugijos bûstinæ(Basanavièiaus g. 20), kur vei-kia draugijos nariø rankdarbiøVelykinë paroda.

Nustebti tikrai bus dël ko:ávairiomis technikomis iðdailintimarguèiai, dekoratyvûs velykiniaikiauðiniai, pavasarinës puokðtës irkompozicijos, nëriniuotos staltiesësir servetëlës, puoðnûs mezginiai,

Balandþio mënesá Prienø r.neágaliøjø draugijoje

(Basanavièiaus g. 20) veikiaVelykiniø marguèiø, puokðèiø,kompozicijø ir kitø rankdarbiø

paroda.Kvieèiame apsilankyti ir

pasisemti ðventiniø idëjø, ásigytipatikusiø suvenyrø.

Laukiame darbo dienomisnuo 9 iki 13 val.

Su pavasariu ir Velykomis ðirdy...

( N u k e l t a á 2 p . )

Po ðv. Miðiø vykome á Skausmokalnelá, kur þuvusieji buvo pagerbtimalda. Aplankyta koplytëlë, Birutësrinktinës ðtabo bunkeris. DalytëRaslavièienë supaþindino dvasinin-kus su ðios kapavietës istorija, par-tizanø kapeliono Justino Leleðiausþûties aplinkybëmis. Justinas Le-leðius - Grafas, Tauro apygardos vie-nintelis kovojantis kapelionas, þuvo1947 m. rugsëjo 24 d. Veiveriø kaime,Daunorø sodyboje, iðduotame Biru-tës rinktinës ðtabo bunkeryje kartusu kitais penkiais ðtabo partizanais.

Arkivyskupas G.Gruðas dëkojo

Veiverius aplankëgarbingi sveèiai

Balandþio 4 dienà Veiverius aplankë garbingi sveèiai. Vilniausarkivyskupas metropolitas Gintaras Gruðas ir keturiolika Lietuvoskariuomenës kapelionø. Veiveriø Ðv. Liudviko baþnyèioje GintarasGruðas aukojo ðv. Miðias uþ aðtuonias deðimtis Lietuvos partizanø,kurie ilsisi Veiveriø Skausmo kalnelyje, taip pat uþ ðioje vietoje palai-dotà þuvusá Tauro apygardos kapelionà kunigà Justinà Leleðiø.

D.Raslavièienei uþ didþiulá ir pa-siaukojantá darbà. Jo nuomone, jau-nimui bûtina þinoti apie ðiuos skau-dþius mûsø tautos istorijos puslapius– ir lai padeda Dievas atliekant tokiuskilnius darbus, iðsaugant partizanøatminimà.

Sveèiai taip pat pasidþiaugë Vei-veriø parapijos klebono KæstuèioVosyliaus graþiai sutvarkytu baþ-nyèios vidumi ir aplinka, Veiveriøparapijos namais.

LPKTS Prienø filialotarybos informacija

siø. O kalba nyksta, sûsta. Kodël? –klausiau savæs nuo maþens. Atsaky-mas gan paprastas: vaikai nei þody-nø, nei þinynø, nei tautosakos rinki-niø NESKAITO!

Tad norint, kad jie kalbëtø graþialietuviø kalba be terðalø ir svetimy-biø, kad nepamirðtø daugybës skam-biausiø, raiðkiausiø þodþiø, nepa-mestø mûsø kalbos sàmojaus, daug-þodystës ir iðkalbos, reikia tuos kal-bos perlus ir deimantus maþiesiemspaduoti, pateikti laiku, kad jie juosgautø ir „suvirðkintø“ vos pradëjækalbëti, nuo dvejø – penkeriø metø.

Tai ir darau. Kiek pajëgiu, kiekleidþia iðgalës. Mat savo knygas lei-dþiu pati. Valstybei mano mintys irsiekiai ðiuo metu svetimi. Kaip irdaugelio ðviesuoliø bei iðprusëliømintys ir siekiai. Bet tiek to. Svarbu

„Visada smagu apsilankyti Prienuose,“ –sako Liudmila Petkevièiûtë – raðytoja, kalbininkë, vertëja

„Esu tas Kodëlèius, kurá mano tëtukas, raðytojas Vy-tautas Petkevièius, apraðë savo knygoje „Kodëlèius“(1974). Taigi visà gyvenimà gyvenu, kaip ir dera Kodël-èiui – mokausi, domiuosi, domiuosi ir mokausi...

Na, dar raðau knygas – kad jos kiek nors pataisytø tai,kà matau aplink pagadinta. Pavyzdþiui, lietuviams pa-dëtø nepamirðti graþiosios, skambiosios, nuostabiosiosmûsø kalbos. Ir gerbti galvoèius mûsø protëvius, kuriejà sukûrë ir mums paliko kaip graþiausià dovanà – sykiusu mûsø nuostabia þeme, jos gyvastim ir paproèiais.

Daugelio mano darbø iðtakos glûdi toje nepaprastojeaplinkybëje, kad mûsø kalba yra tiesioginë, kamieninëindoeuropieèiø prokalbës tàsa, jos virðûnë. Visi þinome,kad virðûnei nudþiûvus medis þûsta. Taigi mûsø paskirtis– nenudþiûti, nenunykti, o iðlikti ir iðsaugoti savo kalbàir savastá, kad gyvuotø ir toliau klestëtø indoeuropieèiøkultûra apskritai.

Lietuviø kalbos didysis þodynas ðiuo metu didþiau-sias pasaulyje, tautosakos rinkiniai – irgi vieni ið didþiau- Raðytoja, kalbininkë, vertëja Liudmila PETKEVIÈIÛTË

– tikrasis ir vis dar gyvas Vytauto Petkevièiaus Kodëlèius.

„Saulës spalvø poringës: RAU-DONA!“, - knyga uþ groþá ir gërá netik apdovanota Lietuvoje, bet ir ágijotarptautiná pripaþinimà.

„Tai smagiai sueiliuota pamokanti pasakai-të maþiems, bet ne ið kelmo spirtiems apieViðtutæ, kuri neleido në grûdeliui praþûti irdël to buvo net dainose apdainuota. Jospaveikslà nusiþiûrëjau nuo savo gabiosiosmoèiutës,“ - sako L.Petkevièiûtë.( N u k e l t a á 2 p . )

„Gyvenimas“ -

laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Pavasariospalvos2019

Lietuvos Prezidentûramini ðimtmetá. Kurisið ðimtmeèioprezidentø Jumslabiausiai imponuoja?

3 p.

Gyventojaiaktyviaideklaruojapajamasir turtà 4 p.

Populiariai apieEuropà: ið pokalbiøsu prezidentais,ministrais, patarëjaisir taksistais

...á pavasará,á ðviesà, áPrisikëlimà“...

2019 m. balandþio 17 d. Nr. 29 (10184) 2 p.

megzti viðèiukai, pinti, ið popieriauslankstyti, siûlø kanteliais puoðtikrepðeliai, nertos rankinës, rieðinës,ðlepetës, aþûriniai popieriaus kar-piniai, siuvinëti paveikslai, sëklomis,grûdeliais ir kita gamtine medþiagadekoruotos vazelës, padëkliukai…Darbðèios moterys derino skirtingastechnikas ir medþiagas, ádëjo nema-þai savo iðmonës ir meilës, todël to-kiø rankø darbo groþybiø nerasitejokiame prekybos centre.

Vienos moterys kuria namuose,kitos treèiadieniais ir penktadieniaisrenkasi á uþimtumo specialistës Li-nos Ðakoèienës vedamus uþsiëmi-mus, kuriuose iðmoksta naujø da-lykø, pasidalina patirtimi. Kai kuriedarbai, pavyzdþiui, Velykinës puokð-tës, pagaminti drauge.

Aká traukia ávairiais bûdais mar-ginti kiauðiniai: tradiciðkai, pagal

dzûkø tradicijas iðpieðti vaðku, puoð-ti dekupaþo technika, plunksnomis,apnerti, dekoruoti atlasine juoste, ka-roliukais… Dekoro priemonës pri-klauso nuo fantazijos, - tikina mo-terys.

Draugijos pirmininkë Irena Va-latkevièienë kuklinasi, kad jos dar-beliø yra maþiausia, tai - marguèiai,karpiniai. Genutë Lekavièienë pri-stato dekoruotas vazas, virbalaismegztas servetëles, staltieses, apy-kakles, ið popieriaus pagamintuskrepðelius, padëkliukus. Lina Ða-koèienë stebina karpytais paveiks-lais, „atlasiniais“ kiauðiniais, dirbti-niø gëliø kompozicijomis. OnutëJankauskienë daugiau megzti pra-dëjo iðëjusi á pensijà, ðiandien josmegztais gaminiais - kepurëmis, ðali-kais ir kitkuo apdovanoti ir artimieji,ir giminaièiai. Parodoje eksponuo-jama jos rankø darbo rankinës, kos-

Su pavasariu ir Velykomis ðirdy...(Atkelta ið 1 p.)

metinës, rieðinës, ðlepetës, rankinës. Marytë Lazutienë taip pat mez-

ga, daugiausia drabuþius, parodojegalima iðvysti puoðnias sukneles,megztinius, ðalikus ir skraistes. Ni-jolë Suchackienë – gerai ávaldþiusinërimo vàðeliu technikà, ji pristato

Uþs.Nr.057

daryti tai, kà manai esant geriausiair ðiuo metu reikalinga.

Ðito iðmokau ið savo tëvelio, ra-ðytojo Vytauto Petkevièiaus, uþ smal-sumà ir norà þinoti kadaise moèiutëstaipogi praminto Kodëlèiumi. Dëldaug ko esu jam dëkinga, laikau savovedliu, mokytoju ir ðventai saugauðviesø jo atminimà.

Smagu priminti já nepaprastaibranginus Prienø ir Birðtono þemæ.Ðias apylinkes ir Nemuno kilpas jisvadino Lietuvos ðirdimi ir tvirtinosemiàsis èia ypatingos stiprybës. Tadvisada dþiaugiuosi proga èionai atva-þiuoti ir að. Atvaþiuoti ir pasistiprintiðio kraðto groþiu ir kilnumu, jo nepa-prasta, dainiø apdainuota jëga.

Ðtai ir ðá kartà, gavusi kvietimà ba-landþio 17 - 18 dienà dalyvauti Prie-nø velykinëje mugëje Jaunimo aikð-tëje, labai noriai ir dþiugiai atbildësiuèionai su savo knygomis ir kny-gelëmis,“ - paþadëjo L.Petkevièiûtë.

Kaip jos atrodo ir apie kà para-ðytos, galima pasiþiûrëti www.liepa-ras.lt arba www.gyvenimas.info

„Visada smaguapsilankytiPrienuose“

Kultûros kryþkelëProjektà remia

(Atkelta ið 1 p.)

servetëles, nëriniø krepðelius bei pa-dëkliukus kiauðiniams – jie tinkaoriginaliai dovanai artëjanèiø ðven-èiø proga. Janina Ðilkaitienë tæsiakiauðiniø marginimo vaðku tradicijà.Onutë Vinickienë megztø ekspona-tø sàraðà papildo ir megztomis gë-lëmis – segëmis.

Parodoje yra ir darbø, kuriø dvimoterys, ko gero, në uþ kà nepar-duotø, nes jie turi muziejinæ vertæ. Vir-ginija Sutkienë, parodþiusi savo iðvyteliø pintus darbus, uþsimena, kadparodoje eksponuojami ir jos mamy-tës Albinos Ðiupienienës kryþeliu siu-vinëti spalvingi paveikslai. Kaip pa-sakojo ponia Virginija, jos mama siu-vinëti pradëjo Sibire - eidama á darbus,visuomet kiðenëje neðdavosi medþia-gos skiautæ, adatà ir siûlø kamuoliu-kà, juos iðsitraukdavo trumpomis ato-kvëpio minutëmis, taip trumpindamatremties dienas. Keletas siuviniø su japarkeliavo ir á Lietuvà.

„Tai pirmoji mûsø nariø darbø

paroda bûstinëje. Ir Prienuose, ir se-niûnijose turime daug nagingø mo-terø, kurios savo negalias palengvinamegzdamos, nerdamos, siuvinëda-mos, iðbandydamos kitas rankdarbiøtechnologijas. Rankdarbiai – paveikiterapija. Kai ásigilini á atliekamàdarbà, ir nerimas nuslenka, ir dienagiedresne tampa,“ – pastebëjo Prie-nø rajono neágaliøjø draugijos pirmi-ninkë Irena Valatkevièienë.

Dalë LazauskienëAu

torë

s nu

otra

ukos

Uþ lango ðvieèianti saulë irpraþydusios þibuoklës prana-ðauja pavasará, kuris dþiuginamus paèiomis ávairiausiomisspalvomis. Atbudus gamtai,atbunda ir siela, o ðirdyje tampataip gera ir miela, jog, regis,norisi dainuoti.

Praëjusá penktadiená Prienøkultûros ir laisvalaikio centre vykorespublikinis meno ir muzikosmokyklø festivalis „Pavasariospalvos' 2019“, kurio metu pava-sariui dainavo jaunieji talentai, á Prie-nus suguþëjæ ið visos Lietuvos: Aly-taus, Kaiðiadoriø, Kauno, Marijam-polës, Jiezno ir Birðtono.

„Klausausi ir galvoju: ið tikrøjømielas ir kilnus jausmas apëmëmane jau anksèiau, kai tik gavaukvietimà á ðá nuostabø respublikiná

festivalá. Labai dþiaugiuosi, kadPrienø meno mokykla ðá festivalá or-ganizuoja jau nemaþai metø. Ið pilkoskasdienybës papuoliau èia, pas jus, áðià graþià ðventæ, todël visiems noriupalinkëti graþaus laiko, geros nuo-taikos ir, þinoma, sëkmës scenoje“,

– renginio pradþioje dalyvius svei-kino Prienø r. ðvietimo skyriausvyriausioji specialistë VirginijaZujienë.

Festivalio pradþioje susirinku-siuosius ðypsotis privertë patys ma-þiausieji Prienø miesto dainorëliai,vokalinë grupë „Vitaminas C“, ku-rie, kaip priklauso scenos ðeimi-ninkams, nuteikë þiûrovus puikiamrenginiui. Koncerto metu scenoje iðtiesø mirgëjo visos pavasario spalvos,kurias muzikiniais kûriniais „nu-tapë“ festivalio dalyviai. Renginá vai-nikavo jungtinis Prienø meno mo-

kyklos choras, atlikæs Lino Adomai-èio dainà „Vandenynai“, kuri at-spindëjo dalyviø nuotaikas ir skatinosvajoti bei siekti tikslø: „Að jau nelaðas jûroje, o jûra manyje,/ Galiu uþ-lieti plaèiausias dykumas ir kalnus“.

Rimantë Janèauskaitë

Pavasario spalvos' 2019

2019 m. balandþio 17 d.3 p. Nr. 29 (10184)

„Neliks duonos su druska - liks Tëvynë“ Projektà remia

(Just. Marcinkevièius)

Lietuvos Prezidentûra miniðimtmetá. Kuris ið ðimtmeèio prezidentøJums labiausiai imponuoja?

Interviu vienuklausimu

Alius JUOCEVIÈIUS, Prienai:- Antanas Smetona ir Dalia Gry-

bauskaitë – tai asmenys, kurie galvojo irgalvoja apie Valstybæ. Asmeniðkai esupatyræs teigiamø pokyèiø teisësaugoje.Apgailestauju, kad ne Prezidentëskompetencijoje yra Ðvietimo ministerija.Gaila, kad baigiasi Prezidentës D. Gry-bauskaitës kadencija. Að uþ pataisàKonstitucijoje...

Ignas JENCIUS, Prienai:- Antanas Smetona. Jis buvo nuoðirdus þmogus. Gerbë já ir mylëjo daug

þmoniø. Gyvai girdëjau kalbant Ðvëkðnoje. Að buvau pirmokas. Bet atmintyjeviskas labai ryðkiai iðlikæ. Já lydëjo tuomet keletas ministrø ir vieningai pasitikoþydai. Turëjau ir nuotraukà mûsø Ðvëkðnos baþnyèioje, bet degë namas, sudegënuotrauka.

Buvæ garsios Ðvëkðnos gimnazistai turime tradicijà kas penkerius metussusitikti. Ðvëkðnos gimnazijà baigiau 1948 metais, 2018 metais atðvenèiau 90 –metá. O pasiliko ðirdyje visam laikui ir 1948 metø geguþës mënesá laikytaslietuviø kalbos brandos egzaminas, kai kiekvienà vaikà, iðëjusá po egzamino,stebëjo saugumieèiai, nes naktá buvo organizuojamas þmoniø iðveþimas á Sibirà...Ið klasës draugø esame ðiame gyvenime aðtuoni – ðeðios naðlës ir du „berniukai“.Viliamës susitikti Ðvëkðnos gimnazijos ðimtmeèio minëjime. Esu dirbæsJonavoje, Zarasuose, Prienuose. Vadovavau ðimtams þmoniø, turëjau ir turiudaug gerø draugø. Vertinu sàþiningumà, þmoniðkumà. Ádomus buvo gyvenimas,labai ádomûs prisiminimai...

Algirdas GIRAITIS, Balbieriðkis: -Labai stipri asmenybë buvo Algir-

das Brazauskas. Kaip þmogus buvo atsa-kingas, ûkiðkas. Kadangi buvæs pirmasissekretorius, jis þinojo, kaip tvarkyti reika-lus su Maskva, þinojo, su kuo turi reika-lus. Daugelá metø dirbo, bet elgësi atsar-giai. Jis sugebëjo iðlaviruot, kas buvo labaisvarbu, atsiskiriant nuo Maskvos. IðLKP – TSKP liko tik LKP.

Sudëtingose situacijose ir tuo metu,kai AT vadovavo konservatoriai, A. Bra-zauskas sugebëdavo rasti optimaliausiàiðeitá. Kaip asmenybë, plaèiø paþiûrøprezidentas - ir Valdas Adamkus.

Vida MILKEVIÈIENË:- Smagu ir dþiugu paminëti Lietu-

vos prezidentûros ðimtmetá. Ko gero,prezidentø bûtume turëjæ daugiau, jeine okupacijos. Bet galima pasidþiaug-ti, jog Lietuva pirmoji ið Baltijos tautøturëjo prezidento institucijà. Ir mûsøpirmasis prezidentas A.Smetona labailygiavosi á Vakarø Europà.

Daugiau apie pirmuosius LR pre-zidentus mes suþinome ið istorijos va-dovëliø, knygø, atsiminimø ir t.t.

Po 1990 m. kovo 11 d. jau yra leng-viau vertinti Lietuvos Respublikosprezidentø veiklà, nes tuo metu að jau gyvenau. Aiðku, vaikystëje darnelabai domëjausi politikos aktualijomis, bet vëliau studijos ir darbassuteikë galimybæ ið arèiau pasidomëti istorija, politika, asmenybëmis.

Man asmeniðkai labiausiai patiko V.Adamkaus prezidentavimas,nors pirmoji jo kadencija buvo stipresnë nei antroji. Ðio prezidentodëka Lietuvai atsivërë pasaulio vartai (Lietuva tapo NATO nare, uþsi-mezgë draugiðki santykiai su kitomis valstybëmis ir t.t.). Juk Lietuvosprezidento pagrindinë funkcija ir yra uþsienio politikos srityje. Bûtentprezidentas yra lyderis, priimant sprendimus uþsienio politikos klau-simais ir kartu su Vyriausybe vykdo uþsienio politikà, ryðiø palaikymassu kitomis valstybëmis; pasiraðo tarptautines sutartis ir teikia jasratifikuoti Seimui.

Gebëjimas bendrauti, tartis atveria platesnius galimybiø vandenis.

Vytautas ÐEÐKEVIÈIUS, Birðtonas:- Man labiausiai imponuoja pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos

asmenybë. Antanas Smetona buvo vienas iðkiliausiø tarpukario Lietuvos valsty-bës ir visuomenës veikëjø, Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras. AntanasSmetona buvo pirmasis Lietuvos prezidentas, o tapti pirmuoju prezidentu –nelengva uþduotis, nes nebuvo aiðku, kà turi ir gali daryti prezidentas, nebuvojokiø institucijos tradicijø. A. Smetona - neávertintas prezidentas.

Imponuoja, kad Antano Smetonos tëvai Jonas ir Julijona Smetonos buvomaþaþemiai valstieèiai. Antanas buvo ðeðtasis ið septyniø vaikø jø ðeimoje.Tiesa, pats A.Smetona nebuvo linkæs prie ûkio darbø. Nuo pat maþumës jislabiau linko prie knygø. Todël ðeima nutarë já vienintelá iðleisti á mokslus.

A.Smetona, baigæs Taujënø pradþios mokyklà, toliau mokësi Ukmergëje,vëliau – Mintaujos gimnazijoje, Peterburgo universitete.

1923 - 1927 m. Vytauto Didþiojo universitete A. Smetona ëjo Meno teorijosir istorijos katedros docento pareigas, dëstë etikà, senovës filosofijà, lietuviøkalbos stilistikà. Jis aktyviai dalyvavo kuriant naujà partijà – Lietuvos tautininkø sàjungà, o 1925 - 1926 m. buvo ðiospartijos pirmininkas. A.Smetona – devyniomis kalbomis kalbëjæs politikas. Þavi A. Smetonos kûrybinis palikimas(per 4 tûkst. straipsniø, kalbø ir prisiminimø).

1919 m. balandþio 4 d. jis iðrenkamas pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu ir ðias pareigas ëjo iki 1920 m.birþelio 19 d. Po 1926 m. gruodþio 7 d. perversmo Lietuvos Respublikos Seimas A. Smetonà vël iðrinko LietuvosRespublikos Prezidentu. Prezidentu jis buvo iðrinktas ir 1931 m. bei 1938 m. Tarpukario Lietuva buvo vadinamasmetonine Lietuva. Tuo metu ðalis vystësi, ekonomika augo, buvo kuriama tautinë valstybë, lietuviðkai kalbantiLietuva.

Jis buvo labai ávairialypë asmenybë ir labai prieðtaringai vertinamas dël tvirtos rankos valdþios, prezidentinësvalstybës, autoritarinio reþimo. Tai tikrai negatyvus A.Smetonos valdymo momentas, neleidþiantis jo vertinti labaiteigiamai.

Vis dëlto stebina, kad A.Smetona per penkiolika metø neiðvyko në á vienà komandiruotæ ar darbo vizità.Nesusitiko net su Latvijos ir Estijos prezidentais. Uþsienio reikalus jis buvo visiðkai palikæs diplomatams ir uþsienioreikalø ministrui.

Sovietø Sàjungai paskelbus ultimatumà Lietuvai, 1940 m. birþelio 15 d. posëdyje A. Smetona pasisakë uþultimatumo atmetimà ir ginkluotà pasiprieðinimà agresoriui. Jis buvo ásitikinæs, kad Lietuva turi gintis ginklu,taèiau nesulaukæs vyriausybës nariø ir kariuomenës vado palaikymo turëjo pasitraukti ið Lietuvos á Vakarus.

Istorikø nuomone, A.Smetonà iðties yra dël ko kritikuoti, taèiau pirmiausia jam reikëtø padëkoti uþ tai, kadsukûrë tautinæ valstybæ ir subrandino kartà, pasiryþusià kovoti uþ laisvæ.

Artiomas MARCHOCKIS:- Didþiausià áspûdá paliko prezidentas, kurá atsimenu dar nuo mokyklos laikø

– Valdas Adamkus. Valdo Adamkaus vardas man visø pirma asocijuojasi su Lietuvossportininkø pergalëmis. Televizoriø ekranuose matant, kaip uþsienio valstybiøvadovai olimpiadose sveikina mûsø prezidentà, apimdavo malonus pasididþiavimosavo ðalimi jausmas.

Valdas Adamkus visada spinduliuodavo ir spinduliuoja pasitikëjimu savimi,erudicija, charizma ir solidumu – savybëmis, kurios reikalingos kiekvienamvalstybës vadovui, ypaè atstovaujant savo ðaliai tarptautinëje arenoje. Gaila, taèiauðiømetiniuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose tokiø asmenybiøtrûksta.

Muziejaus direktorë Lolita Batutienëpapasakojo, kaip gimë ði iniciatyva, kurios pa-skatinti kraðto þmonës rinko asmenybes, savodarbais garsinusias ir tebegarsinanèias Prienøkraðtà. Jos teigimu, pasiûlymus raðtu, þodþiu,elektroninëmis priemonëmis ðimtukui teikëástaigos, organizacijos, pavieniai asmenys, iðviso savo nuomonæ pareiðkë 1437 responden-tai. Atsiþvelgiant á gautas nuomones, abëcëlëstvarka ir buvo sudarytas garbingø þmoniø sàra-ðas, kuriame – mokslininkai, raðytojai, poetai,politikai, menininkai, kariðkiai, pasiprieðinimokovø dalyviai, mokytojai, medikai, kiti savosrities specialistai, visuomenininkai ir t.t.

Be praeitø ðimtmeèiø liudininkø, Prienøkraðto ðviesuoliø – tautosakininko Prano Bie-liausko, gydytojo Juozo Brundzos, mokyklosákûrëjo Povilo Garmaus, miesto burmistro Ju-liaus Greimaus, pedagogo Antano Lyberio,„Þiburio“ gimnazijos ákûrëjo kun. PeliksoMartiðiaus, nusipelniusio mokytojo ir kultûrosdarbuotojo Cezaro Pðemeneckio, teisininko

ir dramaturgo Juozo Vilkutaièio - Keturakioir kitø, kuriø ðiandien nebëra tarp gyvøjø, kny-gelëje surinkti trumpi biografijos ir veiklos fak-tai apie savo darbais spëjusius pasiþymëti iriðgarsëti mûsø amþininkus.

Prienø kraðto nuostabi gamta davë litera-

tûriná impulsà deðimtims vaizdingo þodþiomeistrø, ið kuriø knygelëje paminëti iðkiliausi– poetas, raðytojas Vincas Mykolaitis - Putinas,poetas Justinas Marcinkevièius, raðytojas Vy-tautas Bubnys, kalbininkas Jonas Kazlauskas

Balandþio 11 dienà Prienø kultûros ir laisvalaikio centre Prienø kraðto muziejusvisuomenës atstovams pristatë Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèiui skirtàleidinukà „100 iðkiliausiø Prienø kraðto asmenybiø“.

( N u k e l t a á 5 p . )

Renginyje dalyvavæ knygelës „100 iðkiliausiø Prienø kraðto asmenybiø“ herojai (ið kairës):D.Raslavièienë, R.Kalinauskas. A.Ruseckaitë, K.Aleksynas, G.Dabriðius, S.Jurðienë, J.Bredelienë,V.Kandrotas, A. Bulotas, E.Bièkauskas.

Atkurtai Lietuvai – 100 iðkiliausiø asmenybiø

2019 m. balandþio 17 d. Nr. 29 (10184) 4 p.

Padidintos pensijos ir neprie-mokos uþ laikotarpá nuo 2018 metøsausio á banko sàskaitas ðiemsgavëjams jau iðmokëtos, o netrukuslikusiems bus pristatytos á namus.Kai kurie pensininkai dël to galëjosulaukti keliomis deðimtimis ar netkeliais ðimtais eurø didesniø sumø.

„Sodra“ paaiðkina, kam ir kaippensijos buvo perskaièiuotos irdidëjo.

Kam senatvës pensijosperskaièiuotos:

Pensijos perskaièiuotos tiemssenjorams, kurie gauna iki 1995metø paskirtas neperskaièiuotassenatvës pensijas ir iki 2017 metøpabaigos buvo sukaupæ daugiau nei30 metø staþo.

Pensija didinama bazinës pen-sijos dydá dauginant ið ágyto staþo ir30 metø staþo santykio. Taip patiðmokama nepriemoka nuo 2018metø sausio. Pensija padidëja maþ-daug 0,5 euro uþ kiekvienus metus,virðijanius 30 metø staþo.

Tokiø pensijø gavëjø Lietuvojepriskaièiuota apie 21 tûkst. Jeiguþmogus á pensijà iðëjo iki 1994 metøneturëdamas 30 metø staþo, pensijanëra perskaièiuojama.

Kam atnaujintassenatvës pensijos

mokëjimas:Iki 2018 metø paskirtø senatvës

pensijø mokëjimas atnaujintas ir jospradëtos mokëti tiems gyventojams,kurie, sulaukæ senatvës pensijos am-þiaus, iki ðiol gauna netekto darbin-gumo (neágalumo) pensijà, taèiaudël perskaièiavimo pagal nuo 2018metø ásigaliojusá Pensijø ástatymà jøsenatvës pensijos tampa didesnës neinetekto darbingumo (neágalumo)pensijos.

Netekto darbingumo (neágalu-mo) pensijø gavëjai, sulaukæ senat-vës pensijos amþiaus, gali pasirinkti,kurià pensijà gauti – áprastai mokamata pensija, kuri didesnë. Bet galëjoatsitikti taip, kad þmogus buvo pasi-rinkæs gauti didesniàjà netekto dar-bingumo (neágalumo) pensijà, taèiaupo perskaièiavimo daliai tokiø gavëjødidesnë tapo senatvës pensija.

Tokiu atveju „Sodra“ netektodarbingumo (neágalumo) pensijø ga-

vëjams pradeda mokëti didesnæ se-natvës pensijà ir dar iðmoka neprie-mokà – padengia skirtumà, susi-dariusá nuo 2018 metø sausio. Tokiøpensijø gavëjø – apie 23 tûkst.

Jeigu gyventojas, sulaukæs senat-vës pensijos amþiaus, gauna netektodarbingumo (neágalumo) pensijà irnesikreipë á „Sodrà“ dël senatvëspensijos skyrimo, jis gali tai padaryti.Tuomet bus mokama ta pensija, kuriyra didesnë.

Netekto darbingumo (neágalu-mo) pensijos nëra perskaièiuojamos.Jeigu ir po senatvës pensijos perskai-èiavimo gyventojo netekto darbingu-mo (neágalumo) pensija lieka dides-në nei senatvës pensija, tuomet niekasnesikeièia.

Visiems kitiems senjorams, gau-nantiems senatvës pensijà ir ági-jusiems daugiau nei 30 metø staþo,pensijos jau buvo perskaièiuotos per-nai iki rugsëjo.

Ko tikëtis dirbantiemspensininkams:

Dirbantys pensininkai gerø þiniøtaip pat sulauks iki ðiø metø liepospabaigos. Jeigu senjoras dirbo sam-domà darbà ar uþsiëmë individualiaveikla 2018 metais ir mokëjo pensijøsocialinio draudimo ámokas, nuo lie-pos jo pensijos dydis bus atnaujintas– pensija padidës bei bus iðmokëtapadidintos pensijos nepriemoka nuoðiø metø sausio.

Pavyzdþiui, jeigu pensijà gaunan-tis gyventojas pernai dirbo visus me-tus uþ vidutiná darbo uþmokestá, jis,kaip ir kiti dirbantieji, ágijo dar viene-riø metø staþà ir 1 pensijø apskaitosvienetà taðkà. Dël to jo pensija nuoliepos mënesio padidës beveik 9eurais, o uþ pirmus ðiø metø mëne-sius bus iðmokëta daugiau nei 50eurø nepriemoka.

Jeigu pensininkas dirba dar ðiaismetais, jo pensija uþ ðiuos darbo me-tus bus atnaujinta kitàmet, o kiek jipadidës, priklausys nuo darbo uþ-mokesèio.

Dirbantiems senjorams nuo ðiolnebereikia teikti jokiø praðymø, kadjø senatvës pensijos dydis bûtø atnau-jintas.

Valstybinio socialiniodraudimo fondo valdybos

informacija

Aktualios informacijos

„Sodra“ 40 tûkst. senjorøiðmoka padidëjusias pensijas

Daugiau nei 40 tûkst. senjorø pastaruoju metu sulaukë didesniønei áprasta senatvës pensijø. „Sodra“ iki kovo pabaigos perskaièiavoiki 1995 metø paskirtø neperskaièiuotø senatvës pensijø priedà uþstaþo metus ir atnaujino paskirtø senatvës pensijø mokëjimà tiems,kurie iki ðiol gavo netekto darbingumo (neágalumo) pensijas.

Kaip Valstybinei mokesèiø ins-pekcijai sekësi pasiruoðimas kas-meèiam gyventojø pajamø ir turtodeklaravimui?

- Pasiruoðimo darbai vyko sklan-dþiai. Valstybinë mokesèiø inspek-cija suformavo beveik 2 mln. gyven-tojø turto ir pajamø deklaracijø, iðkuriø 1,4 mln. deklaracijø yra uþ-pildytos, tad jas sistemoje uþtenka tikpatikrinti ir patvirtinti vienu myg-tuko paspaudimu. Kauno apskritiesgyventojams parengëme daugiau nei375 tûkst. preliminariøjø deklaraci-jø. Kalbant apie Prienø rajonà irBirðtono savivaldybæ, suformuotadaugiau nei 20 tûkst. deklaracijø.

Ar gyventojai aktyviai teikia dek-laracijas? Koks jø aktyvumas uþ-fiksuotas pirmosiomis dienomis?

- Ið tiesø, vertinant pirmøjø die-nø rezultatus, galime teigti, kad gy-ventojai buvo labai aktyvûs. Vien pir-màjà pajamø ir turto deklaracijø tei-kimo dienà Kauno apskrities valsty-binës mokesèiø inspekcijos Gyven-tojø skyriuje buvo aptarnauti net1288 gyventojai. Lyginant ðá rezultatàsu praëjusiø metø startu, pirmàjà die-nà aptarnavome 200 gyventojø dau-giau. Visoje Lietuvoje pajamø dekla-racijas jau pateikë per 606 tûkst. gy-ventojø. Nuo kovo 20 d. deklaracijasKauno apskrityje pateikë daugiaukaip 122 tûkst. gyventojø. Pirmosio-mis gyventojø pajamø deklaravimodienomis visuomet sulaukiame di-delio srauto, ðie metai ne iðimtis –gyventojø aktyvumas teikiant dek-laracijas panaðus kaip ir pernai.

Kokios pagrindinës naujovëslaukia gyventojø, deklaruojanèiø pa-jamas?

- Ðiø metø deklaracijos forma irdeklaracijø teikimo tvarka iðlieka to-kia pati kaip ir praëjusiais metais,tad pagrindo nerimauti dël reikð-mingø pokyèiø nëra. Manome, kaddeklaracijas pateikti bus dar papras-èiau. Vaikus auginantiems tëveliamsnuo 2018 -øjø nëra taikomas papil-domas neapmokestinamasis pajamødydis. Ðià lengvatà pakeitë kitos pa-ramos vaikus auginantiems gyven-tojams formos. Tai reiðkia, kad ðiaismetais tëvams papildomai skaièiuotimetinio papildomo neapmokestina-mojo pajamø dydþio uþ auginamusvaikus nebereikës.

Priminkite, kam reikëtø suklustiir pateikti pajamø deklaracijà?

- Deklaracijos turëtø nepamirðtipateikti gyventojai, vykdæ individua-lià veiklà ar gavæ pajamø, nuo kuriø

bûtina sumokëti mokesèius. Daliaiasmenø, kurie uþima pareigas 23 -ose kategorijose (t. y. politikai, tar-nautojai ir kt.), deklaracijos patei-kimas yra privalomas. Pajamø dek-laracijas taip pat reikia pateikti, jeigugyventojui buvo pritaikytas per dide-lis neapmokestinamasis pajamø dy-dis (toliau – NPD), ir dël to privalusumokëti dalá gyventojø pajamø mo-kesèio (toliau – GPM). Be abejo, pa-jamø deklaracijà turëtø pateikti gy-ventojai, norintys pasinaudoti mo-kesèiø lengvatomis bei susigràþintidalá mokesèiø.

Gauti pinigø visada smagiau,nei juos iðleisti. Kas gali tikëtis ásàskaità susigràþinti dalá sumokë-tø mokesèiø?

- Susigràþinti dalá gyventojø paja-mø mokesèio gali tie asmenys, ku-riems buvo taikytas per maþas NPD.Tai reiðkia, kad per metus jie sumo-këjo daugiau GPM, nei turëjo. Leng-vatomis gali pasinaudoti þmonës, ku-rie praëjusiais metais mokëjo ámo-kas uþ iki 2008 m. gruodþio 31 die-nos paimtà bûsto kredità, uþ sumo-këtas gyvybës draudimo ámokas, IIIpakopos pensijø fondø ámokas arpirmas studijas profesinëje arbaaukðtojoje mokykloje. Gràþintipermokas pradësime dar ðá mënesá.

Nors pajamø ir turto deklara-cijø pateikimo terminas nesikeièiajau daugelá metø, priminkite, ikikada reikëtø tai padaryti.

- Gyventojai, privalantys pateiktipajamø ir turto deklaracijas, tai pada-ryti turëtø iki geguþës 2 d. Visgi, no-riu paþymëti, kad tie gyventojai, ku-rie nori pasinaudoti lengvatomis,pavyzdþiui, susigràþinti dalá sumo-këto GPM uþ studijas, tai padarytigali bet kada. Deklaracijas galimatikslinti uþ praëjusius 5 metus.

- Kartu su deklaracijomis gy-ventojai gali pateikti ir praðymus 2proc. nuo sumokëto gyventojo paja-mø mokesèio skirti paramai. Arskiriant paramà yra kokiø naujoviø?

- Ið tiesø, naujoviø yra. Nuo ðiømetø ðalia áprastø dviejø procentøpajamø mokesèio skyrimo paramosgavëjams ir vieno procento skyrimopolitinëms partijoms jau bus galimaskirti papildomà 1 procentà ir pro-fesinëms sàjungoms ar profesiniøsàjungø susivienijimams. Dar vienasvarbi naujovë laukia kitais metais.2019 -ieji metai, planuojama, yra pas-kutiniai, kuomet skirti dalá gyven-tojø pajamø mokesèio paramai ga-lima pildant popierinius praðymus,

mat nuo 2020 -øjø tokie praðymaibus priimami tik elektroniniu bûdu.2018 m. tokius praðymus e. bûdupateikë 63 proc. gyventojø.

Ar daug gyventojø pasinaudojagalimybe paremti ávairias organi-zacijas?

- Prienø rajone ir Birðtono savi-valdybëje praëjusiais metais dalá gy-ventojø pajamø mokesèio skirti pa-ramai nutarë daugiau nei 5,8 tûkst.gyventojø. Ið jø 873 skyrë paramà irpolitinëms partijoms. Ávairios orga-nizacijos sulaukë 126 tûkst. eurø pa-ramos, politinëms partijoms praë-jusiais metais skirta 9,3 tûkst. eurø.

Ðiais metais mokesèiø inspek-cija gyventojus kvieèia ne tik dekla-ruoti praëjusiø metø pajamas, betir anksèiau pamirðtus mokesèiussumokëti be baudø ir delspinigiø.Gal galite plaèiau papasakoti apieðià galimybæ?

- Ið tiesø, ðiuo metu tokia gali-mybë atverta nuo ðiø metø pradþios.Tai yra unikali galimybë visiems mo-kesèiø mokëtojams deklaruoti anks-èiau gautas, taèiau nedeklaruotas pa-jamas ir mokesèius sumokëti bepasekmiø – delspinigiø ir baudø. To-kia proga yra suteikiama pirmà beivienintelá kartà, ir ateityje analogiðkagalimybe mokesèiø mokëtojai pasi-naudoti jau nebegalës. Atleidimasnuo delspinigiø ir baudø uþ praeityjenesumokëtus mokesèius taikomasvisiems – ir gyventojams, ir ámo-nëms, jei jie nëra bankrutuojantys /bankrutavæ ar restruktûrizuojami.Nuolatos ieðkome susitarimo su sà-þiningais mokesèiø mokëtojais, kvie-èiame juos atviram dialogui. Todëlsiûlome ðià vienetinæ galimybæ sava-noriðkai atsiskleisti, iðtaisant savopraeityje galbût padarytas klaidas iráveikiant savo veiklos tæstinumoiððûkius.

Nuo kokiø mokesèiø delspini-giø atleidimas yra taikomas?

- Mokesèiø mokëtojai galës bûti

„Skaitmeninë savaitë“ tæsiasiVienas ið skaitmeninës savaitës renginiø Prienø Justino Marcinkevièiaus

vieðojoje bibliotekoje – ATVIRØ DURØ DIENA „Naujø technologijø mokiniø ugdymuimokykloje ir bibliotekoje pristatymas. Árangos áveiklinimo bûdai.“

Renginyje dalyvavo Prienø „Revuonos“pagrindinës mokyklos mokiniai, bibliotekojelankësi ir Prienø „Þiburio“ gimnazijos 4 kl.mokiniai (mokytojas Vydmantas Petraðka).Jø bibliotekoje taip pat laukë daugybë naujøpatirèiø, nes biblioteka pristatë naujai gautàárangà, kuri gali bûti naudojama ir mokiniøskaitmeniniam raðtingumui, ir kûrybið-kumui, ir programavimo gebëjimø ugdymuipamokose bei bibliotekoje. Renginio metuvyko ir internetinio seminaro transliacijos(online) perþiûra – „Mechatronika“. Trans-liacijos metu mokiniai buvo supaþindinti su

trimis skirtingomis specialybëmis: mecha-nikos, elektros ir IT inþinerija. Darbo rinkojemechatronika daþnai siejama vien su robotais,taèiau transliacijos metu mokiniai suþinojo,kad tai klaidingas ásitikinimas.

„ALL DIGITAL Week“ – „SKAITME-NINË SAVAITË“ kvietë á bibliotekasmokytis, kurti, dalintis ir dalyvauti renginiuo-se bei veiklose, susijusiose su skaitmeninëmisinovacijomis.

Prienø Justino Marcinkevièiausvieðosios bibliotekos informacija

Gyventojai aktyviaideklaruoja pajamas ir turtà

Kaip ir kiekvienais metais, atëjus tikrajam pavasariui, prasidedagyventojø pajamø ir turto deklaravimas. Kovo 20 d. Valstybinëmokesèiø inspekcija (toliau – VMI) paskelbë apie deklaravimo pradþià,o tûkstanèiai gyventojø suskubo pateikti duomenis apie praëjusiø metøpajamas. Ðis procesas aktualus daugeliui gyventojø, tad apie taikalbamës su Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijosvirðininke Judita STANKIENE.

( N u k e l t a á 6 p . )

2019 m. balandþio 17 d.5 p. Nr. 29 (10184)

Balandþio 10 d. Prienø Justino Marcin-kevièiaus vieðojoje bibliotekoje ir Birðtonokurhauze buvo pristatyta Lino Kojalos knyga„Europa? Pokalbiai su prezidentais, minist-rais, patarëjais ir taksistais apie mûsøateitá“. Á susitikimus su gyventojais atvykæsveèiai - knygos autorius, politologas, RytøEuropos studijø centro (RESC) direktoriusLinas Kojala bei þurnalistas, politologas Vla-dimiras Lauèius – populiariai pristatëEuropoje vykstanèius geopolitinius procesus;kalbëjo apie Brexit'o prieþastis ir galimusDidþiosios Britanijos pasitraukimo ið Euro-pos Sàjungos padarinius abiems pusëms;pateikë áþvalgø, kaip ateityje gali keistisnusistovëjusi galios pusiausvyra Europojeir pasaulyje; atsakë á diskusijos dalyviusdominusius klausimus.

Populiariai apie Europà: ið pokalbiø suprezidentais, ministrais, patarëjais ir taksistais

Knygos autorius Linas Kojalateigë, kad pagrindinis jos tikslas– bûti mini þemëlapiu, siekiantsuprasti vykstanèiø procesø kon-tekstà, nes informacinio triukð-mo amþiuje sekti ir perprasti tokásudëtingà procesà, kaip EuroposSàjungos politika, yra pakanka-mai sudëtinga. Susitikimo metuautorius analizavo prieþastis, ko-dël Didþioji Britanija nori iðstotiið Europos Sàjungos. Pagrindinëprieþastis – imperialistinis menta-litetas, nes visai neseniai, dar 1913 m., ji kontroliavo 23 proc. pasaulio teritorijos.

Nepaprastai ádomiai autorius papasakojo apie Britø parlamento darbo subtilybes.Vladimiras Lauèius papildë, kad Brexit'ui átakos turëjo ir susidûrusios skirtingosDidþiosios Britanijos bei Prancûzijos minties politikos: kontinentinë ir impe-rialistinë, kurios siekia net 17 a. Susirinkusieji iðgirdo ir daug kitø ádomiø faktø beipamàstymø, o atëjæ á Birðtono vieðàjà bibliotekà ir pasiskolinæ Lino Kojalos knygà,galës suþinoti viskà, kas netilpo á vienos valandos susitikimà.

Knyga paraðyta nepaprastai pagauliai. Suprantamais þodþiais, nuosekliai, iðlai-kydama dinamikà ir nepaleisdama skaitytojo dëmesio, pasakoja ne tik apie EuroposSàjungos idëjos istorijà, Lietuvos kelià á ES, vizijà ir iðkylanèius iððûkius net iki ðiødienø, bet ir atskleidþia politines dramas, vykusias uþkulisiuose, linksmus kuriozus.Tai galimybë paþinti Europos Sàjungà ið esmës, ið pirmø lûpø: prezidentø, ministrøir patarëjø.

Jei jauèiatës sveèiu Europos Sàjungoje, garantuoju, kad perskaitæ knygà pasijusitetikru didelës, svetingos, nors ir ne visais klausimais vieningai sutarianèios Ðeimosnariu.

Ledina Tamoðiûnienë

tus savo ûkius, iðsikovojo Prancûzija. Sprendimai uþ-sienio politikos, gynybos, kultûros, ðvietimo, mokesèiø,socialinëje ir kitose srityse – yra iðskirtinai nacionaliniøvalstybiø, ES nariø, reikalas, - pabrëþë L.Kojala, todël, joteigimu, reikëtø ES institucijø galiø nepervertinti. Patysaðtriausi ginèai vyksta, svarbiausi politiniai susitarimaipriimami valstybiø nariø virðûniø susitikimuose, ku-riuose pirmu „smuiku“ groja Vokietija ir Prancûzija.

Politologai leido suprasti, kad Europa stovi kryþ-kelëje, ir jos ateities vizija nëra aiðki, juolab kad kai kuriosevalstybëse stiprëja euroskeptiðkos politinës jëgos. Jøteigimu, keisti Prancûzijos prezidento EmmanuelioMacrono pareiðkimai, jog reikia kurti bendras pajëgasgintis nuo Rusijos ir JAV, Vokietijos vyriausybës ir A.Mer-kel vykdoma dvilypë politika Rusijos atþvilgiu, maþinamalëðø dalis ginklavimuisi - ðie ir kiti þenklai pranaðauja irNATO vienybës skilimà. Tai aktualu ir Lietuvai, nes,V.Lauèiaus pastebëjimu, prezidentë Dalia Grybauskaitë

Prienieèiai politologus sugràþinoprie Lietuvos aktualijø

Politologai L.Kojala ir V.Lauèius Prienø Just. Marcinke-vièiaus vieðojoje bibliotekoje gausiai susirinkusiems klau-sytojams tiksliai apibûdino D.Britanijos imperinio màstymoesmæ ir paaiðkino, kodël britai pernelyg nesibaimina dël Brexit'opoveikio jø ekonomikai; padëjo suprasti, kaip politikoje veikiaprieðingos viena kitai parlamentarizmo ir administracinio des-potizmo idëjos; pasidalino nerimu dël to, kad ateityje EuroposSàjungoje centralizuotas valdymas tik stiprës; atskleidë, kodëlVokietijos kanclerë Angela Merkel laikoma stabilumo savoðalyje ir pasaulyje garantu, ir kas pasikeis jai pasitraukus iðaktyvios politinës veiklos.

Knygoje atsiskleidë istoriniøprocesø þemëlapis

Kaip susitikime su birðtonieèiais paþymëjo Vladimiras Lauèius, Lino Kojalosknygoje „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarëjais ir taksistaisapie mûsø ateitá“ analizuojamos ne tik esamos problemos ir klausimai, kurieneturi vienareikðmio atsakymo, bet ir pateikiama Europos Sàjungos vizija -kaip ji turëtø vystytis ateityje, kokie turëtø bûti valstybiø santykiai. Knygaiðsiskiria savo informatyvumu ir objektyvumu, nes autorius iðsamiai pateikiakiekvienos pozicijos argumentus, nereikðdamas savo simpatijø. Anot sveèio,tai yra didelis privalumas, nes ðiandien, kaip reta, vieðojoje erdvëje yra daugpropagandos, ðaliðkumo ir raðant knygas, ir straipsnius. Iðskirtina ir tai, kadproblemos analizuojamos istoriniame kontekste, kalbama apie nesutarimø,ginèø, vizijø atsiradimo ðaknis.

ðalá veda Vokietijos nubrëþtu „farvateriu“.Klausytojams rûpëjo ne tik tarptautinë, bet

ir ekonominë Lietuvos padëtis, þmonës ið salëspiktinosi, kad gyvenimas Lietuvoje negerëja,atlyginimø padidëjimas neþenklus, todël jau-nimas emigruoja. Politologø nuomone, Lietu-vai reikia laiko (ir politinës valios), kad popenkiø deðimtmeèiø sovietinës okupacijospasivytø Vakarø Europos ðalis. Remdamiesiskaièiais, jie akcentavo, jog pagal vienam gy-ventojui tenkanèio Bendrojo vidaus produkto(BVP) lygá vis labiau artëjame prie ES. Ðiuometu jis siekia 78 proc. ES vidurkio.

L.Kojalos nuomone, Lietuvos pakilimasakivaizdus, ypaè ávykusius pokyèius lyginantsu tuo, ko pasiekë kitos posovietinës ðalys: gyve-nimas Ukrainoje, Moldovoje tebëra skurdus.Kita vertus, ir Vakarø valstybës susiduria suávairiomis ekonominëmis, regionø vystymosi,bedarbystës problemomis, tai rodo ir „gelto-nøjø liemeniø“ streikai Prancûzijoje.

Renginio dalyviai aktyviai reiðkë savo nuo-monæ ir dël nepastebimo lietuviø europarla-mentarø atstovavimo Lietuvai, piktinosi jøneveiklumu. Jiems uþkliuvo, jog rinkimø á EPsàraðuose tiek daug garsiø pavardþiø - politikosveteranø, partijø garbës nariø, visuomenininkø,netgi sakinio nesurezganèiø sportininkø. Rin-këjams norëtøsi ðioje institucijoje matyti ak-tyviai dirbanèius kompetentingus profesiona-lus, o ne geros algos gavëjus. Pasak politologø,pastebima, jog rinkimai á EP tapæ politikosverslu, taèiau juk europarlamentarus iðsirenkapatys þmonës, jie ir privalo ið savo atstovøreikalauti atsakomybës bei atskaitomybës.

Þinoma, prienieèiai buvo susirûpinæ ir dëlgeguþæ vyksianèiø Prezidento rinkimø, ir dëldvigubos pilietybës iðsaugojimo referendumobaigties. Sveèiai savo nuomones iðsakë, taèiaunuo prognoziø, kokie bus jø rezultatai, susilaikë.

Kaip pastebëjo L.Kojala, ðie Prezidentorinkimai – neprognozuojami. Nors yra trys ryð-kûs lyderiai, nenuspëjama, kas su kuo varþysisantrajame ture. O laimëtojà gali nulemti voskeli procentai, kurie priklausys nuo rinkëjøaktyvumo, nuotaikos, netgi oro sàlygø rinkimødienà.

Dalë Lazauskienë

Linas Kojala.Knygos autorius

L.Kojala skyrë laiko,kad paaiðkintø, kaipveikia Europos Sàjun-gos institucijos, patei-kë ádomiø faktø, atsa-kë á klausimus. Ko ge-ro, nedaugelis þinojo,kodël ES biudþete,kuris siekia 180 mlrd.eurø, didþiausia lëðødalis – 45 proc. – ski-riama þemës ûkiui, irkad ðio sektoriaussubsidijavimo prakti-kà, kaip galimybæ at-kurti po karo sunioko- Vladimiras Lauèius.

ir kai kurie kiti, ðiandien reèiau prisi-menami raðytojai, publicistai, þurnalistai.

Nusilenkta ir prieð garbingus mo-kytojus, visuomenës veikëjus, turë-jusius „tvirtà stuburà“ ir dariusiusnemaþà átakà savo mokiniø pasau-lëþiûrai, be to, puikiai ávaldþiusiusplunksnà. Pagarba - ðviesios atmintiesDanutei Dvilinskaitei – Laukienei,mylime ir gerbiame Anarsijà Ada-monienæ, Antaninà Aleknavièienæ...

Ðiandien Prienø kraðtà deramaireprezentuoja ne tik vyresniosioskartos atstovai – poetas GintautasDabriðius, þurnalistai, knygø auto-riai, leidyklos „Terra Publica“ vado-vai Vytautas ir Danguolë Kandrotai,lituanistë Nijolë Ðervenikaitë ir josbrolis dirigentas Robertas Ðerveni-kas, lakûnas – bandytojas, aviakonst-

ruktorius Rolandas Kalinauskas, betir jaunimas - dainininkas Tadas Juod-snukis, tapytojas Petras Lincevièius,irkluotojas èempionas RolandasMaðèinskas.

Gerbiamø þmoniø – dvasininkø,partizanø, rezistentø, filosofø, teisi-ninkø, pedagogø, politiniø ir visuo-menës veikëjø - sàraðà bûtø galimatæsti ir tæsti, juolab kad muziejaus di-rektorë pakvietë renginio dalyvius sugarbingais kraðtieèiais, kuriø pavar-dës neátrauktos á knygelæ, susipaþintivirtualiose muziejaus ekspozicijose.

Reikia pasidþiaugti tokia pilie-tiðka ir reikalinga muziejaus inicia-tyva surinkti á vienà leidiná ðvyturiuðvieèianèias, „iðsibarsèiusias“ po visàpasaulá, likusias istorijos uþkabariuo-se Prienø kraðto asmenybes, paliktiatsiminimà apie jas ateities kartoms.

Bet kaþkodël po renginio, ypaè paë-mus knygelæ á rankas, ið dþiaugsmoliko trupiniai. Visø pirma, dël rengi-nio formato ir neparodytos deramospagarbos dalyvavusiems knygelësherojams. Tiesa, keliems ið jø buvosuteiktas þodis, o kiti, sëdintys salëje,atrodë taip, lyg jaustøsi nejaukiai.Manyèiau, reikëjo rasti bûdà ir priei-gà bei paðnekinti juos. Ko gero, mûsønepriklausomos valstybës sukaktiesproga iðleistos knygelës autoriams irrenginio dalyviams prasmingà pa-linkëjimà bûtø radæs LR Aukðèiau-siosios Tarybos akto dël Lietuvosnepriklausomos valstybës atstatymosignataras Egidijus Bièkauskas,turëjusi kà ðmaikðèiai ir tiksliaipaoponuoti ir gerbiama poetë, raðy-toja, Maironio literatûros muziejausdirektorë Aldona Ruseckaitë. Bet

galbût nekalbëti vieðai buvo paèiøsveèiø pasirinkimas...

Kitas momentas, uþkliuvæs irkalbintiems renginio dalyviams:atmestinumas, su kuriuo knygelëbuvo iðleista. Tegul knygelë bûna ne-spalvota, kukliai áriðta (be abejonës,iðvaizdà nulëmë turimos lëðos), jei jiskirta muziejaus vidiniam naudoji-mui. Taèiau eiti á vieðumà su leidyk-los darbo broku – korektûros ir ma-ketavimo klaidomis, sumaiðytomis,ne tiems asmenims priskirtomispavardëmis ir biografijø apraðymaisbei aptiktø klaidø atitaisymais kny-gelës gale - neatleistina.

Gal tikrai dar reikëjo palaukti,

knygà subrandinti, jos pasirodymoneforsuoti. Neprisiriðti prie konkre-èios sukakties, o sutelkti gausesnábûrá rëmëjø, sudaryti kûrybinæ ko-mandà, pasinaudoti profesionaløpatarimais bei techninëmis galimy-bëmis, kaip kad uþsiminë rimtos lei-dyklos „Terra publica“ vienas ið savi-ninkø V.Kandrotas. Tik tuomet, sustipriomis pajëgomis, iðleisti iðlie-kamàjà istorinæ ir meninæ vertæ turin-tá papildytà albumà, kuris deramaireprezentuotø ne tik iðkilias asmeny-bes, jø viso gyvenimo paðvæstà veiklà,bet ir patá Prienø kraðtà.

Nuoðirdþiai to linkiu.Dalë Lazauskienë

Atkurtai Lietuvai – 100 iðkiliausiø asmenybiø(Atkelta ið 3 p.)

Projektà remia„Neliks duonos sudruska - liks Tëvynë“

Autorës nuotraukos

2019 m. balandþio 17 d. Nr. 29 (10184) 6 p.

atleisti nuo visø VMI administruo-jamø mokesèiø delspinigiø, iðskyrusþemës mokestá, kurá vienintelá uþ gy-ventojà apskaièiuoja mokesèiø admi-nistratorius. Taigi vienkartinë gali-mybë taikoma gyventojø pajamø mo-kesèiui, pridëtinës vertës mokesèiui,pelno mokesèiui, akcizams ir kitiemsmokesèiams pagal LR mokesèiø ad-ministravimo ástatymà. Paþymimetai, kad vienkartinis atleidimas nuodelspinigiø nëra taikomas paja-moms, ágytoms verèiantis baudþia-mojo ástatymo uþdraustomis veiklo-mis (prekyba narkotikais, prekybaþmonëmis, kontrabanda, pajamomsið korupcijos (kyðiais) ar pinigø plo-vimo atvejais, kita nusikalstama veika.

Kaip galima pasinaudoti ðiagalimybe, kà gyventojai bei ámonësturi daryti, norëdami atsiskleisti?

- Norëdami pasinaudoti ðia uni-kalia galimybe mokesèiø mokëtojaiiki liepos 1 d. turëtø pateikti arba pa-tikslinti savo deklaracijas uþ pasirink-tus 2014 - 2018 m. arba, jei pageidauja,uþ visus penkerius metus ir dekla-ruoti anksèiau pamirðtas pajamas.Manome, kad tai labai patogu pa-daryti deklaruojant praëjusiø metøpajamas. Pateikus ar patikslinus dek-laracijas, VMI uþ kadaise nesumo-këtus mokesèius delspinigiø ne-skaièiuos ir baudø neskirs. Deklara-vus praeityje pamirðtas pajamas, mo-kesèius nuo jø reikia sumokëti per20 dienø. Taèiau, jeigu mokesèiømokëtojui sumokëti visà sumà iðsykyra sudëtinga, kyla finansiniø sun-kumø, VMI suteikia galimybæ suda-ryti ir periodiniø mokëjimø grafikàlaikotarpiui iki 2 metø. Tokiu atvejusiûlome nedelsti, per 20 dienø kreip-tis á VMI ir pasinaudoti galimybemokesèiø sumà iðdëstyti bei sumo-këti dalimis be jokiø palûkanø.

O kaip vykdoma pati atleidimonuo delspinigiø procedûra?

- Siekdami uþtikrinti mokesèiømokëtojø konfidencialumà ir ano-nimiðkumà, deklaracijas priimamebendra tvarka, prie jø jokiø pajamaspagrindþianèiø dokumentø pateiktinereikia, o tam, kad mokesèiø mo-këtojas bûtø atleistas nuo delspinigiø,nereikia teikti ir jokiø papildomøpraðymø, tai ávyks automatiðkai. Pir-màjá 2019 -øjø pusmetá mokesèiø ad-ministratorius nepradës naujø mo-kestiniø patikrinimø ir sudarys gali-mybæ mokesèiø mokëtojams atsi-skleisti patiems. Net ir tuo atveju, kaiVMI mokestinius patikrinimus pra-dëjo dar 2018 m. ir ðiuo metu jie nërabaigti, mokesèiø mokëtojai vis tiekturi teisæ bûti atleisti nuo delspinigiø,jei pateiks ar patikslins deklaracijasiki patikrinimo akto suraðymo.

Kodël vertëtø pasinaudoti vie-nintele galimybe atsiskleisti?

VMI plëtoja Iðmaniàjà mokes-èiø administravimo sistemà i.MAS,naudoja kitas ðiuolaikines IT tech-nologijas, kuriø dëka mokesèiø slë-pimo atvejus identifikuoti darosi vispaprasèiau. VMI disponuoja faktið-kai visa valstybës turimø registrø beivalstybës institucijø kaip SODRA,Muitinë, VÁ „Registrø centras“, VÁ„Regitra“, ir kt. turima informacijabei duomenimis, o taip pat duome-nis gauna ir ið treèiøjø ðaltiniø, ir jøámoniø, bankø, notarø ir kt. Be to,

paskutiniuoju metu ypaè pleèiasitarptautinis bendradarbiavimas, ku-rio dëka gaunama informacija apieasmenø ir ámoniø turimas sàskaitas,nekilnojamàjá turtà, gaunamas paja-mas. Po 2019 m. liepos 1 d. VMIatnaujins mokesèiø mokëtojø kont-rolæ, identifikuos praeityje galimaipajamas nuslëpusius ir mokesèiøvengusius bei neatsiskleidusius as-menis ir, nustaèius paþeidimus, tai-kys grieþtas sankcijas, áskaitant bau-dþiamosios atsakomybës inicijavimà.

Kokia nauda laukia tø, kuriepasinaudos ðia vienkartine galimy-be savanoriðkai atsiskleisti?

- Savanoriðkai atsiskleidæs mo-kesèiø mokëtojas pirmiausia page-rins savo ámonës reputacijà visuome-nës ir verslo partneriø akyse. Mokes-èiø administratorius nuo 2019 m.vieðai skelbia mokesèiø mokëtojus,kurie pagal atitinkamus kriterijus yralaikomi patikimais ir, prieðingai,neatitinka patikimumo kriterijø.„Patikimumo“ statusà turintys mo-kesèiø mokëtojai pagerins savo veik-los rodiklius, jiems bus taikoma su-paprastinta bei greitesnë mokesèiøpermokos gràþinimo ir mokestiniønepriemokø áskaitymo kito mokes-èiø mokëtojo turima permoka tvar-ka. Tokio mokesèiø mokëtojo VMIneátrauks á „rizikingøjø“ sàraðus, kurpastarieji bet kuriuo metu gali bûtiatrinkti kontrolës veiksmams.

O kas laukia tø mokesèiø mokë-tojø, kurie nepasinaudos #TaVie-nintele galimybe?

- Gyventojai ir ámonës, nepasi-naudojæ ðia vienintele galimybe su-mokëti nuslëptus mokesèius, mo-kesèiø administratoriui atskleiduspiktnaudþiavimus, neiðvengs grieþtøsankcijø: jiems bus apskaièiuojamine tik papildomai mokëtini mokes-èiai, bet ir delspinigiai, skiriamosbaudos, inicijuojamas baudþiamo-sios atsakomybës taikymas (kai tainumato ástatymas). Nepasinaudojusvienkartine atsiskleidimo galimybeir VMI nustaèius mokesèiø ástatymøpaþeidimus, pagal kuriuos konsta-tuojama, jog mokesèiø mokëtojas ne-atitinka nustatytø minimaliø patiki-mumo kriterijø, toks asmuo prarasteisæ dalyvauti vieðuosiuose pirki-muose, neteks paramos gavëjo sta-tuso, taip pat pablogës jo kreditavimofinansø ástaigose galimybës. Tokiomokesèiø mokëtojo tikrinimo laiko-tarpis truks 5 metus, kai kitø mokes-èiø mokëtojø – 3, o nustatyti paþei-dimai bus vieðinami.

Kur kreiptis gyventojams, tu-rintiems papildomø klausimø apiepajamø ir turto deklaravimà arbagalimybæ atsiskleisti?

- Daugiau informacijos visais rû-pimais mokestiniais klausimais gy-ventojai gali rasti Valstybinës mokes-èiø inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt,taip pat paskambinus Mokesèiø in-formacijos centro telefonu 1882. De-tali informacija apie galimybæ atsi-skleisti skelbiama minëtoje internetosvetainëje, taip pat internetiniamepuslapyje www.kiek.lt. Pasikonsul-tuoti galima tuo paèiu trumpuojunumeriu 1882 pasirenkant numerá5 – „vienintelë galimybë atsiskleisti“.VMI garantuoja visø mokesèiømokëtojø konfidencialumà.

Dëkojame uþ pokalbá.

Gyventojai aktyviaideklaruoja pajamas ir turtà

(Atkelta ið 4 p.)

Dëko ja

Tie, kurie mums brangiausi, visada liks su mumis.Taèiau kaip sunku Juos palydëti tuo keliu, kuriuo niekas atgal

niekados nesugráþta…

Nuoðirdþiai dëkojame Jiezno klebonui R.Bièkauskui, giesmi-ninkëms S. Ðalkauskienei ir A.Þukauskienei, laidojimo namamsUAB Igeda, R.Tamoðiûno kaimo turizmo sodybai „Keturi broliai“,visiems artimiesiems, giminëms, draugams, kaimynams, klasësdraugams uþ pagalbà, buvimà ðalia ir nuoðirdþià atjautà iðlydint ápaskutinæ kelionæ mûsø mylimà sûnø, brolá Algirdà GRIGONÁ.

Liûdinti ðeima

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prieð Verbø sekmadiená ryt-meèio dangus buvo giedras, betðiaurës vëjas, tarytum paskutinispavasará, blaðkësi ir ðiek tiek ga-dino, ypaè prekeiviø, nuotaikas.Anksti atvykusios moterys skun-dësi, kad kojas ðaltis „kanda“,bet nenusiminë, humoro nesto-kojo, papasakojo, kaip pavasaráuþsisvajojæ vyrai nupirktus batusar kitas prekes tiesiog pamirðta.Todël buvo proga vël pasimatytiir maloniai pabendrauti Prie-nuose.

O vyrai gyrë malonias prekeivesir dar po porà sportiniø bateliø nu-pirko. „Kai ið ðirdies – ðirdá pasiekia“,- vienas ið pirkëjø atsiliepë apie pre-kybininkø darbà ir neslëpë atkrei-piantis dëmesá á nuoðirdþià ðypsenàar gerà patarimà. Þmogus atvirai sa-kë: „Ið nelaimingø akiø nupirktosprekës ilgai neneðiosi“. Galbût jis irteisus. Antai, piktokas buvo gaminiøið medþio atveþæs prekeivis. Paklaus-tas, ar galima vienà darbà nufotogra-fuoti, jis pyktelëjo: „Niekas neperka,nieko nepardaviau, neklausinëkit, opirkit, daugiau neatvaþiuosiu“.

Ûkiniø gyvûnø turgavietëje apiedeðimtà valandà jau ir paukðèiø, irtriuðiø narveliø nemaþai tuðèiø buvomatyti. Jø augintojai - malonûs. Ðiektiek atviresni kaimynai - dzûkai, at-vykëliai ið Kauno rajono. Jie pasidalijamintimis ir apie augintinius, pasitei-rauja apie vienà kità seniai matytàpaþástamà mûsø rajono gyventojà,kitas ir anekdotà papasakoja.

„Gyvo kalno“ ákûrëjas Dmitrijusið Kaiðiadoriø rajono, dëdamas viðtaspirkëjai, kuriø vienà pardavë uþ 5,50euro, besidominèiam garliaviðkiuipasakojo apie balandþius, jø þieda-vimà. Á „Gyvà kalnà“ galima uþsuktivaþiuojant pro Jieznà Kauno link.Ðeimininko telefono numeris: 8 60356 068.

Poviniø peleniniø porelæ jis par-davë uþ 50 eurø, tiek pat norëjo gautiir uþ baltø vokieèiø ir kapucinø po-reles.

O triuðiø augintojai jaunesnius

buvo pardavæ uþ 8 - 10 eurø, vyresniusveislinius triuðius siûlë uþ 20 - 40eurø. Vos kelios viðtos buvo likusiosir pas paukðèiø augintojus ið Ðirviniøkaimo.

Ir èia kalba jau pasisuko apie Ðir-vá... O gal ir vaþiavo jis prie Nemunostebëti, kaip „ledai iðplauks“?.. Antaiapie Liðkiavà, kaip pasakojo dzûkas,susidomëjæs Birðtono seniûnijojeaugintais paukðèiais, senoliai saky-davo: jeigu abiejuose upës krantuosepasodinsi po verbà, tai atëjus pasau-lio pabaigai, kai aplinkui viskas ið-nyks, toje vietoje vanduo bus ðvarus.

Maloniai apie tai, kad prieð patVelykas baigs iðparduoti raugintasdarþoves, mintimis pasidalijo ûki-ninkas Darius Ferevièius, taip pat ási-kûræs netoli Nemuno. Taigi jau rug-sëjá, kai bus prigaminæ ðvieþiø rau-gintø kopûstø, kitø raugintø darþoviø,pakvies ásigyti ðiø sveikø produktø suuþraðu: „Skanu, graþu ir su meile...TARTOKO DARÞOVËS“. Dariuipirkëjø ðá rytà netrûko. Pirko pagalskoná jau spëtus pamëgti raugintuskopûstus su èesnaku, kuriø kilogra-mas kainavo 1,30 euro, kopûstø salo-tas su svogûnais ir paprika uþ 2,50euro, morkø salotas uþ 1,40 euro, rau-gintø agurkø kilogramà uþ 1,70 euro,troðkintø kopûstø su svogûnais irmorkomis 0,55 kg uþ 1,40 euro, þaliøburokëliø salotas uþ 1,40 euro...

Prekybà darþovëmis jau pradëjoir birðtoniðkis Vaðtakas, kiti auginto-jai, kurie turi ir nuolatines savo vietasturgavietëje. Ridikëliø ryðelá pirkëjapirko uþ 0,30 euro, 100 gramø svo-gûnø laiðkø uþ 0,30 euro, avietiniøpomidorø kilogramà uþ 1,99 euro.Kilogramas trumpavaisiø agurkøkainavo 3 eurus, indelis braðkiø kai-navo „tik eurà“. Kadangi prekeiviødaugiau, pasirinkimas nemaþas, to-dël kainos skiriasi keletu centø.

Paklausios ir pernykðtës darþo-vës. Bulviø kilogramas kainavo 0,25- 0,50 euro, morkø – 0,70 euro, bu-rokëliø – 0,60 euro, kopûstø – 0,40euro, svogûnø – 0,50 euro.

Viðtø kiauðiniø, kaip ir pienoproduktø, vëliau jau buvo nedidelispasirinkimas. Deðimt anties kiauði-niø kainavo 2,50 euro, viðtos – 1,30- 1,80 euro, vienà pilkos þàsies kiau-ðiná pardavë uþ 1,50 euro.

Litras pieno kainavo 0,50 euro,

litras grietinës – 3,40 - 3,60 euro,pusë kilogramo sviesto – 3,60 – 4eurus, pusë kilogramo varðkës – 0,80- 1,20 euro. Sûrá pagal skoná, dydá,sudëtá rinkosi uþ 1,30 - 3,50 euro.

Pirko ir ðalto rûkymo karkà, ku-rios kilogramas kainavo 3,90 euro,kepeninës – 4,40 euro, vytintos nu-garinës – 8,99 euro, ðalto rûkymosprandinës – 7,20 euro, pagal skonárinkosi laðinukø, kitø mësos gaminiøar ðvieþios kiaulienos pagal porei-kius.

Ir vël buvo atvykæ nemaþai pre-keiviø, siûlanèiø vaismedþiø, vais-krûmiø, spygliuoèiø þeldynui, deko-ratyviniø medþiø, gëliø, braðkiødaigø.

Ûkininkai áprastai prekiavo savoderliumi. Uþ centnerá rugiø, mieþiø,aviþø, kvieèiø ar kvietrugiø jie praðë10 - 15 eurø. Ðioje turgavietëje gausuir ávairiø sendaikèiø, padëvëtø dra-buþiø, avalynës, patalynës, namø apy-vokos daiktø, prekiø pagerinti ligonioslaugai namuose ir ávairiø kitømaþesniø ir didesniø daiktø daikteliø.

Prieð Verbø sekmadienio rytme-tá keliose turgaus vietose buvo galimair kadagio ðakelæ ar jau suriðtà verbàásigyti uþ 0,50 - 2 eurus. Neðina kada-gio ðakele prienietë paragino pravë-rus praeities skrynià pasidomëti, kàapie Velykas sakydavo seneliai. Pa-sak jos prisiminimø, „Jei Didájá penk-tadiená nuo 12 valandos nakties iki12 valandos dienos në þodþio nepa-sakytum, tai, ko trokðti, tikrai iðsi-pildytø“.

Bitininkai medaus kilogramàpardavë uþ 5,50 - 6 eurus. Ûkiniø gyvû-nø turgavietëje kibiriukà dzûkiðkomedaus siûlë uþ 4 eurus. „Pûdà drus-kos suvalgæs, labiau ir medø vertini“,- nupirkæs porà tokiø indeliø ið bi-èiulio, ðià patarlæ priminë paukðèiøaugintojas. O, kad visus metus darbassparèiau eitøsi, jis patarë Didájáðeðtadiená paèiam pirmam pavalgyti,á pirtá nueiti ir ugnies parneðti.

„Kai ið ðirdies – ðirdá pasiekia“

SmurtasBalandþio 13 d. ryte 26 m. Prie-

nø rajono gyventojas, bûdamas ne-blaivus (1,72 prom. alkoholio),konflikto metu namo antro aukðtokoridoriuje pastûmë savo sugyven-tinæ (1,13 prom. girtumas), kuri par-griuvusi pajuto fiziná skausmà. Vyrasbuvo sulaikytas ir uþdarytas á areð-tinæ.

Balandþio 13 d. apie 16 val.Prienø rajone, namuose, virtuvëje ki-lusio konflikto metu neblaivus (1,80prom.) 54 m. tëvas kumðèiu sudavë

vienà smûgá ten pat gyvenanèiam 28m. sûnui, tuo sukeldamas jam fizináskausmà. Tëvas buvo sulaikytas 48valandoms ir uþdarytas á areðtinæ.

Radinys gaisravietëjeBalandþio 13 d. apie 12 val.

Prienø rajone, ugniagesiams gesinantnegyvenamos sodybos ûkiná pastatà,gaisravietëje tarp sudegusiø sienojøbuvo rastas ðaunamasis ginklas.

Vairavo neblaivûsBalandþio 13 d. apie 18 val. 5

min. Prienuose, Kauno gatvëje, buvo

sustabdytas automobilis „OpelZafira“, kurá vairavo 48 m. prie-niðkis. Jam 18 val. 20 min. nustatytas1,95 prom. girtumas, o po 16 min. –1,73 prom. Vairuotojas buvo su-laikytas ir uþdarytas á policijosareðtinæ.

Balandþio 14 d. apie 20 val. 10min. Balbieriðkio seniûnijoje, kelioKaunas – Prienai – Alytus 40 km,neblaivi (1,91 prom. alkoholio) 46m. moteris, vairavusi automobilá„Opel Zafira“, buvo sulaikyta ir uþ-daryta á areðtinæ.

Parengta pagal Alytausapskrities VPK pirminæ

informacijà

2019 m. balandþio 17 d.7 p. Nr. 29 (10184)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Prienø rajono savivaldybëje (Laisvës aikðtë 12, Prienai)balandþio 25 - 26 d. nuo 9.00 val.

Rengiami nemokami kursai ûkininkams apie ûkininkavimo átakà þemësûkiui ir aplinkai, mëðlo ir srutø tvarkymà, træðimà bei poveiká aplinkai pagalmokymo programà: „Aplinkos apsauga þemës ûkyje“ kodas 296185003, trukmë16 akad. val. Antroji kursø diena - praktiniai uþsiëmimai ûkininkø ûkiuose.Mokymus vykdys Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijos dëstytojai.

Kursø klausytojai bus nemokamai maitinami.Kursai ypaè aktualûs ûkininkams, gavusiems paramà pagal Lietuvos KPP,

nes átraukti á pasirenkamøjø iðklausyti kursø sàraðà.Á kursus registruojama telefonais: (8 610) 25 047, (8 685) 84 542 arba

el.paðtu: k.javaitiene@kmaik.lm.lt, s.cernuliene@kmaik.lm.lt

Siûlome darbà vairuotojui, turinèiamC kategorijà ir 95 kodà. Vaþiuoja áVokietijà. Tel. 8 655 56 743.Ieðkome veterinarijos farmacininko(-ës) darbui veterinarijos vaistinëje.Bûtinas veterinarinis iðsilavinimas.Kontaktinis telefonas: 8 609 97 785.Ámonei reikalingi pagalbiniai darbinin-kai, traktorininkas. Tel. 8 698 46 063.

Darbui seneliø globos namuosePutriðiø kaime reikalinga:. Bendrosios praktikos slaugytoja

(Bûtina turëti darbo licencijà).

Tel. 8 686 60 918.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,vandentiekio, kanalizacijos, katiliniø

árengimo. Komplektuojame kokybiðkassantechnikos medþiagas su nuolaido-mis. Tel. 8 640 39 204.Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87304.Kokybiðkai kasame tvenkinius, rezer-vuarus, darome pylimus, ðlaitus, lygi-name þemes, tvarkome sklypus. Nuo-mojame statybinæ technikà. Tel. 8 64050 090.GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-niams pastatams ir rûsiams. Tel. 8 65393 193.Nebrangiai atveþame kokybiðkà juodþe-má ir natûralø kompostà. Veþamas kiekis– 6 - 10 m3. Tel. 8 645 64 788.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Nekilnojamasis turtasBrangiai perka miðkà (gali turëtibendrasavininkø, bûti neatidalintas,su skolomis, areðtuotas). Sutvarkodokumentus. Tel. 8 644 55 355.Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.Ieðkau pirkti 2 arba 3 kambariø butàPrienuose. Tel. 8 607 49 133.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.Superka gero ir lieso ámitimo galvijus(AB „Krekenavos agrofirma“ kaino-mis), taip pat perka arklius ir trau-muotus galvijus. Tel. 8 616 43646.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34503.Brangiai perka verðelius, avis. Moka6 arba 21 proc. priemokà. Tvarko vi-sas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ávairios prekësPerku traktoriø MTZ, T-25A, traktorinæpriekabà. Tel. 8 689 82 054.Ámonë perka naudotus automobilius,Gali bûti be techninës apþiûros, neva-þiuojantys, iðregistruoti. Siûlykite vi-sus variantus. Tel. 8 607 67 679.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

UAB „BEST COMPANY LT“PERKA: GALVIJUS, AVISBRANGIAI - VERÐELIUS„BELGØ MËLYNUOSIUS“.ATSISKAITO IÐ KARTO.

Tel.: 8 655 05 788, (8 310) 48 323.

PERKAÁvairius arklius.

Moka PVM.Tel. 8 611 15 151.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoliVerknës upës, yra 0,64 ha namø valdosir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemëssklypai. Tel. 8 698 56047.Parduoda butà Jiezne netoli baþnyèios irturgaus. Apkûrenamas malkomis. Tel.(8 319) 57 481.Parduoda þemës ûkio paskirties þemæPrienø r., Verbyliðkiø kaime, netoliVerknës upës.Galima pirkti 8,6 ha arba17,63 ha. Naðumo balas - 45,3. Tel. 8671 86 062.Parduoda SB „Nemunas“ sodà, 6 aþemës, atlikti geodeziniai matavimai,elektra, vasarinis namelis, netoli bend-ro naudojimo tvenkinys, geras pri-vaþiavimas, sodas kampinis. Ðilënø k.,Birðtono sav. Kaina sutartinë. Tel. 8 68845 936.Parduoda „Kalnai“ SB kolektyviná sodà, 6arai þemës sklypas. Tel. 8 673 17 486.Parduoda sodà Ðilënø k., 6 a þemës, priemiðko, ûkinis pastatas. yra galimybë ásigyti

3 a þemës ir statyti gyvenamàjá namà.Kainos sutartinës. Tel. 8 602 95 036.Parduodu 72 kv. m butà Baraginëje (suûkiniu pastatu) arba keièius á 1-1,5kambario butà Prienuose. Tel. 8 603 96428.Parduoda 138 kv.m namà, yra ûkinispastatas su garaþu, visos miesto irvietinës komunikacijos, 12 arø þemëssklypas, atvestos dujos, Martiðiaus g.,Prienuose. Tel. 8 698 87 774.

Gyvuliai, gyvûnaiÛkininkas parduoda svilintø kiauliøskerdienà. Perkant 2 puseles, visàkiaulæ, kaina - 2,35 Eur. Motininiøkiauliø skerdiena - 1,87 Eur. Atveþa-me. Tel. 8 607 12 690.Parduoda dvejø metø erþiliukà. Tel. 8673 94 185.

Ávairios prekësParduoda statybinæ medienà. Pjaunapagal kliento iðmatavimus nuo 2 m iki 8metrø. . Malkas, supjautas kaladëmisir skaldytas. Pristato á namus. Tel.: 8614 98 516, 8 699 48 191.

Parduodu javø kombainà „Dronning-borg 8900“, traktorinæ priekabà 1PTS-9. Tel. 8 630 93 471.Parduodu traktorinæ priekabà 1PTS-9,mëðlo kratytuvà (11 tonø), vasariniuskvieèius, grûdø sëjamàjà SZ-3,6. Tel. 8630 93 471.Naminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svorisnuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvosmiestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).Parduoda darþines padangas (4 vnt.,komplektas), naujà purkðtuvo siurblá(120 l/min.), naudotas purkðtuvo 15m sijas. Tel. 8 662 43 859.Parduoda grûdus paðarams ir tinka-mus sëti, grikius, didelæ kiaulæ, vie-neriø metø erþiliukà ir kumelaitæ. Tel.8 650 10 595.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas,supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Plautà aukðèiausios rûðiesKuzbaso baseino akmensanglá. Durpiø briketus

didmaiðiais po 500 kg.Atveþame, iðkrauname

mechanizuotai su krautuvuJums patogioje vietoje.Akmens anglis fasuota irmaiðuose po 25 - 40 kg.Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ PARDUODA

Þuvies perdirbimo ámonëje Ilga-kiemyje, Kauno r., reikalingi (-os)þuvies svërëjai (-os). Darbas vienapamaina, po 8 val. Teirautis telefonu:8 615 68 786.Kavinei Birðtone reikalinga virëja (-as). Darbas pamainomis. Tel.: +370600 88 829 arba cv siøsti el.paðtu:info@audenis.lt

Senyvo amþiaus þmoniø skai-èius Lietuvoje nuolat auga. Arþinojote, kad ið daugiau nei pusësmilijono Lietuvoje gyvenanèiø vy-resnio amþiaus þmoniø kas tre-èias yra visiðkai vienas, be ðei-mos ar artimøjø? Ar bent ásivaiz-duojate, kad ir visai ðalia Jûsøyra ne vienas ilgà gyvenimànugyvenæs, dirbæs ir kûræs þmo-gus, kuris iðtisus mënesius ne-turi su kuo pabendrauti nei gyvai,nei telefonu? O kiek tokiø, kurieir bûdami tarp þmoniø jauèiasivieniði, trokðta turëti þmogø, sukuriuo galëtø iðsikalbëti apie tai,kas rûpi, kuo domisi, kuo gyvena?

Vienas ið tokiø þmoniø – Vytau-tas, daugiau nei deðimtmetá gyve-nantis vienuose Lietuvos globos na-muose. Ðviesus ir energingas senoliskupinas idëjø ir entuziazmo. Sako,kad ir iðëjæs pasivaikðèioti susirandapaðnekovø, daug kuo domisi, raðoeiles, muzikuoja. O vienas ið jo gyve-nimo dþiaugsmø, sulaukus garbingo89 metø amþiaus – kassavaitinis te-lefono pokalbis „Sidabrinëje lini-joje“.

Vytautas – vienas ið paèiø pir-møjø Lietuvoje jau trejus metus vei-kianèios „Sidabrinës linijos“ – ne-mokamos draugystës ir bendravimotelefonu linijos, maþinanèios vyres-nio amþiaus þmoniø vieniðumà, at-skirtá ir izoliacijà, paðnekovø. Kà jireiðkia jam?

„Bendravimas prilaiko senat-væ. Padeda iðlikti jaunam, energin-gam, dvasingam...“

Uþaugæs gausioje ðeimoje, visàgyvenimà darbavæsis tarp þmoniø,pedagogas, muzikantas, ir gyvenda-mas globos namuose randa veiklos,negaili graþaus þodþio personalui, ta-èiau prisipaþásta, kad labai pasigendabendraminèiø. O „Sidabrinës lini-jos“ dovanojami pokalbiai uþpildotà skausmingà poreiká bûti iðgirstamir suprastam. Vyras prisipaþásta, kadtelefonu su savo paðnekovu ne tikpasikalba apie jam rûpimus dalykus,bet ir armonika pagroja – juk ðis inst-rumentas jo rankose nuo pat maþens.

Dvasios atgaivà, bendraudami susenoliais, pajunta ir „Sidabrinës li-nijos“ savanoriai. Þmoniø, pasiren-gusiø kalbëtis, iðklausyti, priimti irsuprasti, „Sidabrinë linija“ buria jaubeveik 300.

Kaip sako dar visai neseniai á sa-vanoriø gretas ásiliejusi Daiva, „esugera þmona, gera mama, taèiau vi-sà laikà jauèiau, kad galiu dovanotikaþkà gera ir kitiems þmonëms.“

Kad tai gali bûti tiesiog nuoðir-dus kasdieniðkas pokalbis, bendra-

vimas, moteris anksèiau net negal-vojo. O dabar mintis, kad jos balsokaþkas laukia kaip pagrindinio savai-tës ávykio, labai jaudina ir skatina netik paèios savanorystæ, bet ir burtigeriems darbams kitus.

„Sidabrinës linijos“ paðnekovøsparèiai daugëja visoje Lietuvoje (ðiuometu jø skaièius jau artëja prie 2000).

Kvieèiame prisijungti irPrienø rajono garbaus amþiaus

gyventojus pokalbiams subendraminèiais telefonu!

Kam skirta „Sidabrinë linija“?Visiems garbaus amþiaus sulau-

kusiems þmonëms, kurie jauèiasivieniði, nereikalingi, stokoja bendra-vimo, gyvena nutolusiose ir sunkiaupasiekiamose vietovëse, iðgyvena ne-tektis, sunkiai serga, neturi su kuonuoðirdþiai ir atvirai pasikalbëti.

Naudotis labai paprasta!Prireikus pagalbos, jauèiant po-

reiká bûti iðklausytam ar tiesiog no-rint susirasti bendramintá nuolati-niam bendravimui telefonu, nedve-jodami skambinkite nemokamu te-lefonu 8 800 800 20! „Sidabrinës lini-jos“ atstovai jus iðklausys, suteiks pa-galbà, patars ir uþregistruos draugys-tës ir bendravimo telefonu paslaugai.

Registruotis á „Sidabrinæ linijà“gali patys senoliai, juos uþregist-ruoti gali ir jø artimieji, draugai arkaimynai, juos priþiûrintys sociali-niai darbuotojai, slaugytojai, sava-noriai ar kiti geros valios þmonës.

Galbût Jûs – skaitantys ðià þinutæ– paþástate þmogø, kuriam norëtumëtepapasakoti apie „Sidabrinæ linijà“?

Pasidalinkite, padràsinkite,pakvieskite!

O galbût norëtumëte tapti sava-noriu ir prisidëti prie draugiðkesnëssenatvei Lietuvos kûrimo? Tuometpraðome apsilankyti internetosvetainëje www.sidabrinelinija.lt iruþpildyti savanorio anketà.

„Sidabrinës linijos“ informacija

„Sidabrinë linija“trina vieniðumo ribà

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Ieðkome atsakingos, rûpestingosauklës 1 m. aktyviam, linksmam ber-niukui priþiûrëti nuo birþelio mën. du– tris kartus per savaitæ. Darbo vieta:Birðtonas. Tel. 8 682 11 067.

AB VILNIAUS PAUKÐTYNO VIÐÈIUKAI !VIÐTOS, VIÐTAITËS, ANÈIUKAI, ÞÀSIUKAI, KALAKUÈIUKAIBALANDÞIO 19 d. (penktadiená) prekiausime10 mënesiø dedan-

èiomis kiauðinius rudomis olandiðkomis dedeklëmis viðtomis irjaunomis rudomis, raibomis, juodomis, baltomis 4 - 6 mën. dedeklëmisviðtaitëmis, paðarais. PRIIMAMI UÞSAKYMAI anèiukams, þàsiu-kams, mulardoms, mësiniams BIG-6 veislës kalakuèiukams ir ABVilniaus paukðtyno mësiniams broileriniams vienadieniams ir paau-gintiems 3 - 4 sav. COBB-500 ir ROSS-308 veislës viðèiukams ásigyti:

Veiveriuose – 9 val., Skriaudþiuose – 9.15 val., Jiestrakyje – 9.40 val.,Þemaitkiemyje – 9.55 val., Naujojoje Ûtoje – 10.10 val., Vartuose – 10.20val., Paprûdþiuose – 10.25 val., Balbieriðkyje – 10.40 val., Prienuose (prieturgaus) – 11 val., Klebiðkyje – 11.15 val., Ingavangyje – 11.25 val., Ðilavote– 11.35 val., Leskavoje – 11.45 val., Juodbûdyje – 12 val., Iðlauþe – 12.40val., Pakuonyje – 12.55 val., Aðmintoje – 13.45 val., Strielèiuose – 13.55val., Birðtono Vienkiemyje – 14.40 val., Nemajûnuose – 14.55 val., Vë-þionyse – 15.10 val., Jiezne – 15.25 val., Kaðonyse – 15.40 val., Pieðtu-vënuose – 16.45 val., Stakliðkëse – 16.55 val., Uþuguostyje – 17.10 val.

Tel. 8 612 17 831. Vilkaviðkio r., Alvitas

Mobiliu gateriu pjaunu medienà iki 9 milgio, kreizuoju lentas, kliento kieme.Pjaunu ir nedidelius kiekius. Tel. 8 61003 983.

2019 m. balandþio 17 d. Nr. 29 (10184) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIA-LINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorëspavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Prienø „Revuonos“ pagrindinëmokykla ágyvendina tarptautiná„Erasmus+“ programos projektà„Kurdami, bendraudami, mesdþiaugiamës savo ávairove“(„Creating, Communicating, ourDiversity we are Celebrating“).Projektas skirtas kûrybiniams ge-bëjimams ugdyti, todël jau dvejusmetus organizuojamose jo veik-lose pristatome savo ðalies savi-tumà, kultûrà ir tradicijas.

,,Kaip gaila, kad projektas jau bai-gësi...“, – tokios þinutës sulaukëme iðvieno mûsø mokiniø tëveliø, kai pa-kvietëme á Erasmus+ projekto ,,Kur-dami, bendraudami dþiaugiamës savoávairove“ baigiamàjá susitikimà mûsømiesto Kultûros centre. Ji ðiek tieknustebino, bet gal labiau nudþiugino,nes visà savaitæ kovo 24 - 30 dienomismûsø mokyklos bendruomenë turëjodaug darbø, rûpesèiø, priimdama ðeðiøðaliø – Lenkijos, Rumunijos, Turkijos,Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos –projekto partneriø komandas, ir labaipuiku, kad ðioks toks nuovargis neuþ-temdë susitikimo, bendravimo,buvimo kartu dþiaugsmo.

Ðios savaitës metu projekto daly-viai vykdë ávairias veiklas, siekdami

ugdyti savo kûrybiðkumà, atvirumàbendraujant su kitø ðaliø vaikais,kultûrø ávairovës paþinimà. Jie kartuatliko didelá darbà, kuris buvo ir galu-tinis projekto kûrybinis produktas,sukûrë spektaklá ir video filmà labaigerai þinomos pasakos apie Raudon-kepuraitæ motyvais. Tikru iððûkiumûsø mokyklos komandai tapo ápa-reigojimas sujungti á visumà kitø da-lyviø atsiveþtus pasakojimus, pareng-ti scenografijà, kostiumus, muzikináapipavidalinimà. Ir mokytojai, ir mo-kiniai gero rezultato siekë atkakliai,daug repetuodami, pasikeisdaminuomonëmis ir idëjomis. Tikriausiaipagelbëjo ir lankymasis Kauno lëliøteatre bei muziejuose, uþsiëmimaikeramikos dirbtuvëse.

Labai dëkingi esame ir mûsømokiniø tëveliams, á savo ðeimaspriëmusiems naujus narius – kitøtautø vaikus. Galbût potyriai, bend-

ravimas kita kalba, vaikø skirtingibuitiniai ir valgymo áproèiai sukëlëtam tikrø rûpesèiø, bet paliks ir dauggerø prisiminimø. Tëveliai pade-monstravo didelá kûrybiðkumà, jie su-prato vaikø poreikius: nusiveþë savopadidëjusias ðeimas á Kaunà, Birðtonàir kitas vietas, smagiai leido laikà irgeriau paþino vieni kitus.

Ðio projekto veiklose tai buvo pas-kutinis tarptautinës partnerystësvizitas mokiniams, anksèiau mokyk-los mokiniø ir mokytojø delegacijoslankësi Graikijoje ir Ispanijoje. Ti-kimës, kad tarpkultûrinis dialogas pa-dës mokiniams pakeisti savo poþiûrá,mokys gerbti kultûrø ávairovæ.

Adelë BerezovskajaPrienø „Revuonos“ pagrindinës

mokyklos anglø kalbos mokytojametodininkë,

Loreta VainalavièiûtëAnglø kalbos vyresnioji mokytoja

Bendravimo, kûrybos ir atradimø savaitë

Renginio sveèias parapijos ku-nigas Gediminas Mieldaþis pri-minë Gavënios laikotarpio pras-mæ, laikà, kurio metu tikintieji ragi-nami paþvelgti á Kristaus slëpiná,semtis ið jo jëgø, nuvalyti savo ðir-dis, perþvelgti savo krikðèioniðkàjágyvenimà ir atgailos bei susitai-kymo dvasia ruoðtis ðvæsti Kristausprisikëlimà.

„Gavënia – maldos, atgailos irgerø darbø laikotarpis. Judame ápavasará, á ðviesà, á gamtiná ir krikð-èioniðkàjá prisikëlimà – ÐventasVelykas. Nuoðirdþiai linkiu, kadtai bûtø simbolinis þenklas mumsvisiems. Tegul tai dràsina mus, kaiko nors bijome, stiprina, kai abe-jojame, ramina, kai pykstame antsavæs, ant ðalia esanèiøjø. Mokyki-mës kilti savo dvasia ir padëti keltisðalia esanèius“, - savo bièiuliams,sveèiams, seniûnams ir ansamblie-èiams pasisveikindamas linkëjogerbiamas Mikadas. Graþaus lau-kimo, sveikatos, linksmø artëjan-èiø ðvenèiø prie ilgo stalo susëdu-siems draugijos nariams palinkëjoir draugijos pirmininkë Irena Va-latkevièienë. Susirinkusiuosius pa-sveikino ir Stakliðkiø seniûnijos

seniûnë Nijolë Ivanovienë.Draugijos buhalterei Jûratei Sa-

baðinskei supaþindinus su metineataskaita, ðventës dalyviai vieni ki-tiems dovanojo savo kûrybà, ðilumàir gerà nuotaikà. Susirinkusiems ly-rines dainas dovanojo StakliðkiøKLC kolektyvas, kuriame graþiai su-siliejo Angelës Baltruðienës, VaidoLengvino, Stasio Bisikirsko balsai.

Na, o kaipgi ði graþi ðventë betradicinës viktorinos. Skelbdamasjos klausimus M. Januðkevièius pa-praðë kunigo Gedimino „nesuf-leruoti“, nes klausimai buvo susijæsu Gavënia ir Velykomis.

Paskui vël skambëjo dainos,kurias dovanojo Neágaliøjø drau-gijos ansamblis „Ðilas“, vadovau-jamas Petro Liubamirsko.

Na,o atsisveikindamas su po-pietës dalyviais M.Januðkevièius vi-sus pakvietë tikëti draugyste, tikëtituo, kas amþina. Skleisti ðviesà,pakilti virð baimiø ir didþiuotis, kadgalime matyti saulæ, kad galimegërëtis pavasariu ir sutikti paèià gra-þiausià pavasario ðventæ – ÐventasVelykas.

Palma Pugaèiauskaitë

... á pavasará,á ðviesà, á Prisikëlimà“...

Tradiciðkai pasibûti drauge Prienø rajono Neágaliøjø draugijos na-riai ið visø skyriø ðá kartà buvo susirinkæ Stakliðkiø kultûros centro sa-lëje, sukviesti tradiciðkai renginá „Gavënia – Ðv. Velykø laukimo metas“vedusio Stakliðkiø skyriaus pirmininko Mikado JANUÐKEVIÈIAUS.