Veisieju mu rekreacinio sutvarkymo projektas (PDF)

VEISIEJŲ M.U. REKREACINIO SUTVARKYMO

P R O J E K T A S

KAUNAS, 2012

Pramonės pr. 11a, 3031 Kaunas

Telefonai: (8-37) 49 02 35, 49 02 54

Faksas: 49 02 33

2

VEISIEJŲ M.U.

REKREACINIO SUTVARKYMO

P R O J E K T A S

Direktorius Alfredas Galaunė

Kraštotvarkos skyriaus vedėja Viliūnė Naureckaitė

Rekreacijos ir gamtosaugos grupės vadovas

Linas Juozaitis

Atsakingi vykdytojai Jonas Lučka,

Viliūnė Naureckaitė

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas,

Kaunas – 2012

3

T U R I N Y S

Įvadas 4

1. Darbo teisiniai pagrindai ir metodai 6

2. Darbo aktualumas, tikslas ir uždaviniai 9

3. Bendra teritorijos apžvalga 10

3.1. Rekreacijos ir turizmo teritorinės erdvinės struktūros karkasas 10

3.2. Svarbiausios lankomos vietovės 14

3.3. Lankytini kultūros ir gamtos objektai, esantys girininkijų teritorijose 20

3.4. Teritorinių kompleksų charakteristika 38

4. Esamo kraštovaizdžio rekreacinio potencialo analizė 40

4.1. Bendra gamtos ir kultūros išteklių potencialo panaudojimo apžvalga 40

4.2. Urėdijos miškų rekreacijos potencialo apibūdinimas 46

4.3. Praeito vykmečio urėdijos rekreacinės veiklos analizė 51

4.4. Esama urėdijos miškų rekreacinė sistema 53

4.5. Girininkijų teritorijose esantys rekreacijos objektai 55

4.6. Turizmo trasos ir maršrutai 64

4.7. SSGG analizė 68

5. Projektuojama rekreacijos teritorinė sistema 72

5.1. Poilsio organizavimas 72

5.2. Projektuojami ir rekonstruojami rekreacinės infrastruktūros objektai ir įrenginiai

girininkijų miškuose 79

5.3. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai 84

5.4.Rekreacinės infrastruktūros aptarnavimas 113

5.5. Rekreacinės infrastruktūros kapitalinis remontas ir atnaujinimas 114

Pagrindinės sąvokos 115

Literatūros sąrašas 116

Priedai 117

4

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos Bendrajame plane miškininkystės plėtra numatoma atsižvelgiant į

pagrindinius Lietuvos miškų politikos tikslus. Šiems tikslams, šalia kitų, priskiriami:

daugiatikslės ir miško išteklius tausojančios miškų ūkio veiklos užtikrinimas suderinant

ekonomines, socialines ir ekologines miškų funkcijas;

biologinės įvairovės miškuose išsaugojimas;

miškų rekreacinio potencialo didinimas.

Beveik visi Lietuvos miškai, nepaisant didelės jų ekologinės ir socialinės svarbos, yra

naudojami medienai gauti ir turi didžiulės ekonominės reikšmės. Tačiau visuose miškuose, net ir

tuose, kur numatoma intensyvinti miškų ūkį ir didinti medienos naudojimą, būtina, kaip nurodyta

Bendrajame plane, užtikrinti ir kitų – socialinių bei ekologinių – funkcijų vykdymą. Rekreacinių

teritorijų diferencijavimas, naudojimas ir kryptys bei tvarkymas bendrajame plane priklausė nuo šių

pagrindinių veiksnių: 1) gamtinės aplinkos išteklių turtingumo, 2) kultūros paveldo turtingumo, 3)

esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio, 4) vietos gyventojų ekonominių galimybių, 5)

aplinkos sveikumo, 6) aplinkos ekologinio atsparumo, 7) rekreacinio aptarnavimo tradicijų.

Pagal šiuos veiksnius bendrajame plane išskirta 40 rekreacinių išteklių arealų, kurių ribas

daugiausiai lemia rekreacinis gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumas. Rekreacijos turizmo

plėtros galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą.

Alytaus apskrities bendrajame plane išskirti šie rekreaciniai arealai, patenkantys į Veisiejų

miškų urėdijos teritoriją: Lazdijų, Rudaminos, Druskininkų ir Veisiejų. Pagal apibendrintas

rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo

kategorijoms: aukšto potencialo kategorijai – Druskininkų ir Merkinės arealai, sudarantys

nacionalinės svarbos rekreacines teritorines sistemas ir kompleksus; vidutinio potencialo kategorijai

– Lazdijų ir Veisiejų arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės reikšmės teritorines

sistemas ir kompleksus; mažo potencialo kategorijai – Rudaminos arealai, sudarantys galimybes

kurti tik pavienius rekreacinės svarbos objektus.

Didžioji Veisiejų miškų urėdijos dalis patenka į Lazdijų ,Metelių ir Veisiejų arealus.

Padidintas dėmesys skirtinas pažintinio turizmo, apimančio tiek gamtinį, tiek kultūrinį

Lazdijų krašto pažinimo aspektus, plėtrai ir vystymui (pėsčiųjų, dviračių ir auto turistinių trasų

apjungiančių didžiausios vertės gamtinius ir kultūrinius Lazdijų rajono objektus, populiarinimui bei

su pažinimu ir poilsiu susijusios infrastruktūros sukūrimui ir gerinimui), nes būtent ši rekreacijos

forma vaidina svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos žmogaus tautinį identitetą ir reprezentuoja

rajono teritoriją respublikiniu tarptautiniu mastu. Tam būtinas racionalus esamų gamtinių ir

kultūrinių išteklių panaudojimas. Bendrasis prioritetas rekreacinės sistemos raidoje teiktinas

pažintinio turizmo ir bendrojo poilsio gamtoje, tarp jų kaimiškoje, plėtrai.

Pažintinio turizmo sistema plėtotina, pirmiausiai siekiant atskleisti Lazdijų krašto kaip

Dzūkijos užnemunės etnografinio regiono dalies gamtinius bei kultūrinius savitumus. Taip pat

būtina išryškinti ir eksponuoti rajono teritorijos gamtinės ir kultūrinės aplinkos tipiškus ar unikalius

objektus, pasižyminčius savitais bruožais. Į Lazdijų rajono pažintinio turizmo sistemą įtraukiami,

tvarkomi ir eksponuojami šie pažintinę vertę turintys gamtiniai bei kultūriniai objektai, jų grupės

bei kompleksai, reiškiniai:

Lietuvos valstybingumo istoriją atspindintys faktai, vietovės, paminklai, ir kt.;

ūs gamtiniai bei kultūriniai objektai ar kraštovaizdžio kompleksai;

Buvusių dvarų sodybų pastatai, jų ansambliai su greta esančiais parkais;

gyvosios etnokultūros bei moderniosios kultūros židiniai, faktai bei reiškiniai;

saugomo gamtos ir kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo būdai.

5

Atsižvelgiant į Nacionalinės turizmo plėtros programos nuostatas, Respublikos Bendrajame

plane akcentuojamas būtinumas gerokai plėsti planavimo (projektavimo) darbus bei įgyvendinti

konkrečias rekreacinės infrastruktūros formavimo priemones. Sėkmingai plėtrai užtikrinti

rekreacijos poreikiai turi būti integruoti į visus teritorinio planavimo dokumentus ir į kitų ūkio šakų,

pirmiausia miškų, programas. Remiantis minėtomis nuostatomis, Valstybinis miškotvarkos

institutas nuo 2006 m. einamaisiais miškotvarkos metais pradėjo vykdyti miškų pritaikymo žmonių

poilsiui planavimo darbus respublikos urėdijų, tame tarpe ir Veisiejų, valdomiems valstybinės

reikšmės miškams.

1 Pav. Kuriamas „Vaikystės parkas“

6

1. DARBO TEISINIAI PAGRINDAI IR METODAI

Rekreacijos infrastruktūros plėtrą Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje tiesiogiai įtakoja

daugybė įvairių institucijų rengtų programų ir projektų:

1. LR ūkio ilgalaikės plėtros strategija 2015 metams.

2. Turizmo plėtros strategija iki 2015 metų.

3. Alytaus apskrities bendrasis (generalinis) planas. Vilnius, 2008.

4. LR teritorijos bendrasis planas (patvirtintas LRS nutarimu „Dėl Lietuvos respublikos

teritorijos bendrojo plano“, 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-115.)

5. Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas. PHARE projektas, 2002.

6. Nacionaliniu dviračių maršrutų ir turizmo informacijos ženklų galimybių studija.

7. Lazdijų rajono kaimo plėtros strategija 2010-2015 metams. (Rengėjas - Dzūkijos kaimo

plėtros partnerių asociacija), 2010.

8. Lazdijų rajono turizmo plėtros galimybių studija. (L.Janulienės firma “Atkulos projektai”).

2003.

9. Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. (VGTU Teritorijų planavimo

institutas), 2008.

10. Veisiejų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas (patvirtintas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 328

11. Veisiejų regioninio parko tvarkymo planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos

ministro 2009 m. birželio 25d. įsakymu Nr. D8-5603).

12. Metelių regioninio parko ir jo zonų ribų planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 503 „Dėl Metelių regioninio parko ir jo

zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“).

13. Metelių regioninio parko tvarkymo planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos

ministro 2010 m. birželio 30d. įsakymu Nr. D1-580).

14. „Rekreacinės infrastruktūros plėtros, tvarkymo ir organizavimo miškuose programos 2010-

2013 metams ir jos įgyvendinimo rekomendacijų parengimas“, LŽŽŪ, 2010.

15. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas (patvirtintas ūkio ministro 2009m.

vasario 23d. Nr. 4-67).

Be to, svarbūs ir visi teisiniai miškų naudojimo rekreacijai pagrindai, sukurti per pastarąjį

dešimtmetį, kurie buvo įtvirtinti Lietuvos teritorijos bendrajame plane, o vėliau išvystyti toliau

išvardintuose teisės aktuose:

1. Miškų įstatymas (žin., 2003, Nr. 123-5593).

2. Saugomų teritorijų įstatymas (žin., 2001, Nr. 108-3902).

3. Turizmo įstatymas (žin., 2003, Nr. 114-5119).

4. Teritorijų planavimo įstatymas (žin., 2003, Nr. 42-1916).

5. Žemės įstatymas (žin., 2000, Nr. 58-1706).

6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (žin., 2003, Nr. 105-4709).

7. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos įsakymas „Dėl rekreacinių objektų

rengimo ir priežiūros“ (2003.09.25, Nr. 1B-169).

8. Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos

ministerijos raštas „Dėl miškų urėdijų ir regioninių parkų direkcijų bendradarbiavimo“

(2003.01.28, Nr. 6B (712-81 (7.7-5K)).

9. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai (patvirtinti Aplinkos ministro

įsakymu Nr. D1-35, 2004.01.20).

7

10. Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų rengimo taisyklės (patvirtintos LR ūkio ministro ir

aplinkos ministro įsakymais 2004.06.17, Nr. 4-246 (D1-341)).

11. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas „Dėl pažintinių takų ir

rekreacinės infrastruktūros pasų rengimo“ (2004-02-06, Nr. V37.7-100).

12. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos įsakymas „Dėl aplinkosauginių ir

rekreacinių objektų tvarkymo“ (2004.06.01, Nr. 1B-130).

13. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos įsakymas „Dėl informacinių stendų

įrengimo“ (2004.05.05, Nr. 1B-108).

14. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos raštas „Dėl rekreacinės plėtros ir

priežiūros regioniniuose parkuose“ (2005.03.18, Nr. 6B(7.15-215.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. spalio 21d. nutarimas Nr. 1651 „Dėl valstybinės

reikšmės plotų tvirtinimo“.

Taigi, Lietuvoje iš esmės sudarytos būtiniausios teisinės prielaidos miškų panaudojimui

rekreacinėms reikmėms. Taip pat nustatyti ir šios veiklos apribojimai saugomose ar kitose

teritorijose, kur ši veikla yra nepageidautina. Itin svarbu, kad Miškų įstatymu dalyje Lietuvos miškų

nustatytas aiškus prioritetas rekreacijos plėtrai (išskirta IIB miškų grupė). Be to, yra patvirtintas

Lietuvos teritorijos bendrasis planas, kuriame apibrėžtos turizmo bei rekreacijos vystymosi kryptys,

pobūdžiai, nustatytas jų teritorinis lokalizavimas ir akcentuota, kad rekreaciniai miškai yra sudėtinė

šios sistemos dalis. Todėl galima teigti, kad:

1. Visi Lietuvos miškai įvairiu intensyvumu gali būti panaudoti įvairioms rekreacijos formoms,

išskyrus tuos, kur tai draudžia Saugomų teritorijų ir kiti įstatymai ar konkrečių saugomų

teritorijų funkcinio zonavimo bei tvarkymo schemos ir planai.

2. Rekreaciniai (IIB grupės) miškai pagal galiojančius teisės aktus yra sudėtinė Lietuvos

rekreacinių teritorijų dalis. Jie turi būti planuojami ir tvarkomi ne tik pagal Miškų įstatymo ir

kitų žinybinių teisės aktų reglamentus, bet ir pagal „Rekreacinių teritorijų naudojimo,

planavimo ir apsaugos nuostatus“ bei kitus rekreacinėms teritorijoms keliamus reikalavimus.

3. Rekreacijos plėtra valstybiniuose miškuose turi remtis ne vien vadovų bei specialistų iniciatyva

ir jų gera valia, bet visų pirma ilgalaikiais planais ir programomis, suderintomis su šalies

bendruoju planu, specialiaisiais saugomų teritorijų planais, kitais pagal urėdijas diferencijuotais

teritorinio planavimo dokumentais.

Labai svarbūs rekreacijos vystymui yra du 2004 m. priimti poįstatyminiai aktai: 2004 m.

sausio 20 d. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti „Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir

apsaugos nuostatai“ ir 2004 m. birželio 17 d. LR ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymais

patvirtintos „Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklės“. Šie dokumentai

išsprendė daugumą lig tol buvusių neaiškių rekreacijos planavimo, projektavimo ir praktinio jos

įgyvendinimo valstybiniuose miškuose klausimų. Gana reikšmingi Generalinio miškų urėdo ir

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pasirašyti poįstatyminiai aktai,

konkretizuojantys urėdijų bei valstybinių parkų veiklą šioje srityje, finansavimo klausimus,

rekreacinių objektų apskaitą ir ypač reguliuojantys tarpusavio santykius plėtojant rekreacinę veiklą

tarp urėdijų ir valstybinių parkų tarnybų.

Sėkmingai rekreacijos plėtrai užtikrinti 2010 m generalinės miškų urėdijos užsakymu

LŽŽU atliktas „Rekreacinės infrastruktūros plėtros, tvarkymo ir organizavimo miškuose programos

2010-2013 metams ir jos įgyvendinimo rekomendacijų parengimas“. Atsižvelgiant į šios programos

nuostatas ir siekiant miškus kuo geriau pritaikyti poilsiautojų lankymuisi bei kontroliuoti lankytojų

srautus, valstybinės reikšmės miškams parengtas „Veisiejų m.u. valstybinių miškų rekreacinio

sutvarkymo projektas“, kuris yra sudėtinė Veisiejų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto

dalis.

Šis projektas parengtas vadovaujantis Veisiejų miškų urėdijos užsakymu pagaminti

Veisiejų miškų urėdijos rekreacinio sutvarkymo projektą bei rekreacinio planavimo schemą.

8

Miškotvarkos pasitarimuose šie klausimai papildomai nebuvo aptarti. Todėl projektavimas buvo

atliktas remiantis tik sutartimi ir bei bendraisiais normatyviniais dokumentais. Daug priklausė ir nuo

projekto autoriaus ir vykdytojų kūrybiškumo.

Pažintinio turizmo sistema plėtotina, pirmiausiai siekiant atskleisti Lazdijų krašto kaip

Dzūkijos užnemunės etnografinio regiono dalies gamtinius bei kultūrinius savitumus. Taip pat

būtina išryškinti ir eksponuoti rajono teritorijos gamtinės ir kultūrinės aplinkos tipiškus ar unikalius

objektus, pasižyminčius savitais bruožais. Į Lazdijų rajono pažintinio turizmo sistemą įtraukiami,

tvarkomi ir eksponuojami šie pažintinę vertę turintys gamtiniai bei kultūriniai objektai, jų grupės

bei kompleksai, reiškiniai:

Lietuvos valstybingumo istoriją atspindintys faktai, vietovės, paminklai, ir kt.;

Buvusių dvarų sodybų pastatai, jų ansambliai su greta esančiais parkais;

gyvosios etnokultūros bei moderniosios kultūros židiniai, faktai bei reiškiniai;

saugomo gamtos ir kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo būdai.

Atsižvelgiant į Nacionalinės turizmo plėtros programos nuostatas, Respublikos Bendrajame

plane akcentuojamas būtinumas gerokai plėsti planavimo (projektavimo) darbus bei įgyvendinti

konkrečias rekreacinės infrastruktūros formavimo priemones. Sėkmingai plėtrai užtikrinti

rekreacijos poreikiai turi būti integruoti į visus teritorinio planavimo dokumentus ir į kitų ūkio šakų,

pirmiausia miškų, programas. Remiantis minėtomis nuostatomis, Valstybinis miškotvarkos

institutas nuo 2006 m. einamaisiais miškotvarkos metais pradėjo vykdyti miškų pritaikymo žmonių

poilsiui planavimo darbus respublikos urėdijų, tame tarpe ir Veisiejų, valdomiems valstybinės

reikšmės miškams.

Duomenys apie kultūros paveldo objektus surinkti pasinaudojant duomenų baze „Voruta“

bei Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registru.

Kai kurie lentelėse esantys objektai nėra registruoti kaip gamtos ir kultūros paveldo

objektai, tačiau į projekto lenteles įtraukti kaip įdomūs krašto pažintiniu požiūriu. Duomenys apie

šiuos objektus gauti iš vietos miškininkų bei kitų šaltinių. Visi lankytini kraštovaizdžio objektai yra

užnešti kartografinėje medžiagoje.

Nustatant konkrečią objekto vietą naudota miškotvarkos kartografinė medžiaga M 1:10

000, spalvotos aerofotonuotraukos bei vietovių žemės kadastro planai M1:10 000. Kai kurių objektų

vieta buvo tikslinama ir vietovėje.

Esami rekreaciniai objektai valstybiniuose miškuose bei projektuojamų objektų vietos

buvo apžiūrėtos natūroje savarankiškai arba kartu su girininkais. Daugumos projektuojamų objektų

vietos parinktos jas aptarus ne tik girininkais, bet ir su urėdijos vadovybe bei regioninių parkų

direkcijomis. Papildoma informacija apie kitus rekreacinius objektus buvo gauta iš esamų turizmo

informacinių centrų, regioninių parkų direkcijų, internetinių puslapių bei kitų šaltinių. Suvestiniai

duomenys apie esamus bei suprojektuotus rekreacinius objektus ir kraštovaizdžio formavimo

kirtimus valstybiniuose miškuose pateikti lentelėse bei pažymėti planinėje medžiagoje. Visi

duomenys sugrupuoti pagal girininkijas.

Esami tiek kraštovaizdžio, tiek ir rekreaciniai objektai pateikiami visoje Veisiejų miškų

urėdijos teritorijoje (miškų žemėje esantys objektai lentelėse žymimi pastorintu šriftu), tuo tarpu

rekreacinė infrastruktūra projektuojama tik miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose.

Pagaminta projektinė dokumentacija:

„Veisiejų m.u. rekreacinio sutvarkymo valstybiniuose miškuose projektas“. Aiškinamasis

raštas.

Veisiejų m.u. valstybinių miškų rekreacinio planavimo schema M 1:50 000

9

Kadangi kai kurių suprojektuotų objektų grafiniam pavaizdavimui netiko M 1:25 000, o

gaminti girininkijų planus masteliu M 1:10 000 netikslinga dėl popieriaus lakštų labai didelio

formato, šių objektų schemos M 1:10 000 su aplinkine situacija pagamintos A4 formatu ir

pateikiamos projekto aiškinamojo rašto prieduose.

10

2. DARBO AKTUALUMAS, TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Nors miškai ilgą laiką buvo pirmiausia ekonominė vertybė, bet kartu jie tarnavo įvairių

socialinių bei dvasinių žmogaus reikmių tenkinimui. Vystantis pramonei bei urbanizacijai ir

daugumai gyventojų įsikūrus miestuose, vis didesnę reikšmę įgaudavo poilsis gamtoje, tame tarpe

miškuose, kurio apibendrintas pavadinimas XX a. II-je pusėje įsitvirtino rekreacijos vardu.

Nors visi miškai šalia kitų atlieka ir tam tikras rekreacines funkcijas, bet XX a. II-je pusėje

atsirado ir tokie miškai, kuriems teisiškai rekreacinė funkcija valstybiniame lygmenyje pripažįstama

kaip pagrindinė ir svarbiausia. Tokių miškų Lietuvoje yra apie 66 tūkstančiai ha. Šių miškų

tvarkymas ir ūkininkavimas juose turi būti specifiškas. Be to, ir kitos pagrindinės funkcijos miškai

mažesniu intensyvumu taip pat turi būt pritaikomi rekreaciniams tikslams, visų pirma tai reiškia

miškų parengimą tokiam jų lankytojų priėmimui, kad nebūtų daroma didesnė žala miškų

ekosistemoms ir kartu būtų patenkinti žmonių poreikiai.

Pagrindiniai uždaviniai įrengiant ir tvarkant rekreacinę sistemą valstybiniuose miškuose yra

šie:

1. Socialinių (rekreacine prasme) Lietuvos piliečių ir užsienio svečių reikmių tenkinimas. Šis

uždavinys įgyvendinamas išskiriant specialios rekreacinės paskirties miškus (miško parkus,

kurortinius miškus, rekreacinius sklypus ir pan.), valstybiniuose parkuose išskiriant rekreacines

funkcines zonas, o jų tvarkymo planuose – rekreacinių teritorijų, įskaitant miškus, tvarkymo

reglamentus bei reikalavimus ir sąlygas rekreacinės infrastruktūros išdėstymui ir kraštovaizdžio

formavimui. Kitos, ne rekreacinės funkcinės paskirties miškuose, išskyrus teritorijas, kur

rekreacija draudžiama ar nepageidautina, ir – likusias teritorijas, kurios gali būti naudojamos

neintensyviai rekreacijai ar atskiroms rekreacijos formoms ir juose gali būti įrengiami atskiri

rekreaciniai objektai.

2. Edukacinių piliečių reikmių tenkinimas ir valstybinio miško ūkio sektoriaus reikšmingumo

propagavimas. Šio uždavinio siekiama sukuriant pažintinių ir mokomųjų takų tinklą,

informacinius centrus, ruošiant informacinius leidinius ir naudojant reklamai bei informacijai

kitas komunikacines priemones.

3. Estetiško kraštovaizdžio formavimas ir palaikymas miškuose, kartu išsaugant medynų ir

aplinkos stabilumą. Šis uždavinys įgyvendinamas naudojant šiuos miškų ūkio darbus: įvairius

kirtimus (visų pirma kraštovaizdžio formavimo), specifinį miško želdinimą, sanitarinės

apsaugos bei gamtosaugines priemones.

4. Efektyvi miškų apsauga nuo rekreacinės digresijos, gaisrų ir šiukšlinimo. Šis uždavinys

sprendžiamas sukuriant adekvačią lankytojų srautui rekreacinę įrangą, aplinkos tvarkymą bei

šiukšlių surinkimą ir organizuojant adekvačią pavojingumui priešgaisrinę apsaugą.

Rekreacijos srityje Lietuvos, tame tarpe ir Veisiejų miškų urėdijos, miškininkai jau yra

nemažai nuveikę. Tačiau iki šiol nebuvo ilgalaikės rekreacinių darbų strategijos bei atitinkamos

programos atskirai urėdijoms, todėl šią spragą pabandys panaikinti miškotvarkos rekreacinio

sutvarkymo projektai. Šiuo darbu siekiame realiai įvertinti esamą padėtį ir pateikti pasiūlymus dėl

tolesnės įvairiapusiškos ir nuoseklios rekreacijos plėtros Veisiejų miškų urėdijoje.

11

3. BENDRA TERITORIJOS APŽVALGA

3.1. Rekreacijos ir turizmo teritorinės erdvinės struktūros karkasas

Regiono, kuriame išsidėsčiusi Veisiejų miškų urėdijos teritorija, rekreacijos ir turizmo

teritorinės erdvinės struktūros karkasą sudaro:

Svarbiausios rekreacinės vietovės:

Veisiejų regioninio parko rekreacinės zonos (pagal atitinkamus reglamentus)

Metelių regioninio parko rekreacinės zonos (pagal atitinkamus reglamentus)

Pagrindinės vandens rekreacijos vietovės:

Veisiejis,

Seirijis,

Dusia;

Galstas,

Zapsys,

Galadusys

Kultūros objektų sankaupos zonos:

Veisiejų-Vainežerio,

Aštriosios Kirsnos-Rudaminos,

Verstaminų,

Kapčiamiesčio,

Palazdijų-Stankūnų.

Svarbiausi turistiniai traktai ar koridoriai:

Be bendrųjų tranzitinių turistinių judėjimo kelių, dažniausiai atitinkančių svarbiausius

autotransporto judėjimo kelius, pažintinio turizmo sistema Lazdijų rajone formuoja prioritetinių

tarptautinės ir nacionalinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasų sistemos, kurios dalys

(kai kurios turistinių trasų atkarpos) patenka į Lazdijų rajono teritoriją:

dalis Eurovelo sistemos dviračių trasos koridoriaus „Rytu Europos takas“;

dalis Nemuno tarptautinio vandens kelio, skirto vandens (baidarių, valčių, o atskirose

atkarpose ir stambesnių plaukimo priemonių) turizmo vystymui, paupių gamtinių bei

kultūrinių vertybių;

dalis nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir

kultūros vėrinys“;

dalis regioninio gamtinio - kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų trasos „Dzūkijos parkų

žiedas”;

Paminėtose trasose, pagal kiekvienos iš jų specifiką reikalingas turistų aptarnavimui

(judėjimui ir poilsiui) reikalingos infrastruktūros įrengimas, esamos atnaujinimas ir vystymas.

Greta nacionalinės ir regioninės svarbos turistinių trasų, kuriu dalys patenka i Lazdijų rajono

teritoriją, pateikiama savarankiška regioninės ir vietinės svarbos pažintinių turistų judėjimo kelių

sistema: „Lazdijų rajono vandens keliai“ – trasa apimanti palyginti negausų vandentėkmių tinklą

(Ančia, Seiros žemupys) ir nemaža skaičių dubakloninės kilmės (siaurų ir ilgų) tarpusavyje

12

susisiekiančių ežerų (Veisiejis, Ančia, Niedus ir kt.) skirtu vandens (baidarių ir valčių) turizmo

vystymui, paupių bei paežerių gamtinių bei kultūrinių vertybių pažinimui. Šioje trasoje reikalingas

keliavimo vandeniu ir poilsiui reikalingos infrastruktūros (informacinės nuorodos, prieplaukos,

atokvėpio - nakvynės vietos ir t.t.) sukūrimas ir vystymas.

Regiono teritorija driekiasi daugybė vietinės reikšmės auto, dviračių, pėsčiųjų turizmo kelių.

Čia koncentruojasi didžioji dalis miestų ir didesnių regiono gyvenviečių gyventojų rekreacinių

interesų:

Lazdijai;

Kapčiamiestis;

Veisiejai;

Šeštokai;

Seirijai;

Leipalingis;

Šventežeris

Svarbiausių regiono turizmo ir rekreacijos vietovių veiklos kryptys:

rekreacinis vietinių gyventojų turizmas.

kultūrinis turizmas;

vandens turizmas;

ekologinis turizmas;

kaimo turizmas.

Regione yra ir bus įrengiami:

pėsčiųjų turizmo takai;

dviračių turizmo tematiniai takai panaudojant esamus vietinius ir rajoninius kelius;

autoturizmo keliai.

Pagal Alytaus apskrities teritorijos generalinį planą teritorijos, kurią užima Veisiejų

miškų urėdija, rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo yra nuo aukščiausio (kai plėtojamos

nacionalinės rekreacinės sistemos) iki žemiausio (kai kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės

sistemos bei pavieniai rekreacijos objektai). Pagrindinės prioritetinės rekreacijos vystymo kryptys:

pažintinė ir pramoginė rekreacija bei poilsis gamtoje, kitos – sportinė, verslinė ir gydomoji

rekreacija.

Lazdijų rajono teritorija, būdama gamtiniu – kultūriniu požiūriu heterogeniška, sudaro

sąlygas formuotis skirtingo potencialo rekreacinėms teritorijoms (rekreaciniams arealams).

Rekreacinių teritorijų naudojimo pobūdis, kryptys ir tvarkymas bei diferencijavimas priklauso nuo

įvairių pagrindinių veiksnių: gamtinės aplinkos išteklių ir kultūros paveldo turtingumo, esamo

rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio; vietos gyventoju ekonominių galimybių, aplinkos

sveikumo, aplinkos ekologinio atsparumo, socialinės aplinkos saugumo, rekreacinio aptarnavimo

tradicijų.

Remiantis aukščiau išvardintais veiksniais Lazdijų rajono teritorijoje išskirti 5

rekreacinių išteklių arealai, į kuriuos patenka ir Veisiejų miškų urėdijos miškai. Jų ribas didžiausia

dalimi koreguoja gamtinės aplinkos įvairovė ir raiškumas bei kultūrinės aplinkos turtingumas.

13

Skirtingas įvairių veiksnių raiškos pobūdis ir stiprumas teritorijoje, sąlygoja nevienodą rekreacinių

arealų patrauklumą (potencialą).

Išskirti rekreaciniai arealai atitinka šias plėtros potencialo kategorijas: didelio,

vidutinio, gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai arealai, kurie atitinkamai sudaro nacionalinės,

regioninės ir lokalios svarbos rekreacinių sistemų dalis:

Veisiejų – Kapčiamiesčio didelio potencialo rekreacinis arealas,

Metelių – Teizų didelio potencialo rekreacinis arealas,

Lazdijų – Rudaminos - Šventežerio vidutinio potencialo rekreacinis arealas,

Seirijų – Vainiūnų - Viktarino vidutinio potencialo rekreacinis arealas,

Šimaniškės – Pertako - Kalėdiškių gana mažo potencialo rekreacinis arealas,

Krosnos – Šeštokų - Būdviečio mažo potencialo rekreacinis arealas.

Kiekvienas iš išvardintų Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje lokalizuotų rekreacinių

arealų yra Lietuvos Respublikos teritorijos rekreacinių arealų sistemos dalis.

Pagrindinius rekreacinės aplinkos išteklius sudaro:

gamtinė aplinka, tinkanti poilsiui (miškai, vandens telkiniai, raiškus reljefas, vaizdingas

gamtovaizdis, kiti gamtos ištekliai) bei sveikatos ir darbingumo atstatymui (terapinio

pobūdžio gamtinės aplinkos klimatinės savybės);

rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas (vertingą kultūros paveldą turintys miestai,

miesteliai ir kaimų gyvenvietės bei vietovės, kultūros atžvilgiu vertingi pavieniai objektai

bei kultūros reiškiniai ir pavyzdžiai).

Atsižvelgiant į Lazdijų rajono teritorijos kraštovaizdžio skirtumus ir atskirų jo

komponentų požymių raiškos ypatumus, išskirti vaizdingumo arealai, kurie pagal vaizdingumo

laipsnį dalomi į 5 kategorijas: labai didelis, didelis, vidutinis, mažas ir labai mažas. Išskirtus

vaizdingumo arealus tikslinga naudoti identifikuojant perspektyvines teritorijas, kurios yra

perspektyvinės pažintinės ir poilsinės rekreacijos vystymo prasme. Lazdijų rajono vaizdingumo

arealai išskirti remiantis grupe kraštovaizdžio komponentu požymių:

reljefo raiškumas;

miškingumas;

vandenuotumas (vandens telkinių ir vandentėkmių gausa ir natūralumas);

kraštovaizdžio struktūros margumas (kraštovaizdžio komponentų sąskaidos laipsnis

ir žemėveikslių įvairovė);

urbanizuotumo laipsnis.

Rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje svarbią vietą užima rekreacijos aptarnavimo

centrai. Lazdijų rajono teritorijoje rekreacijos aptarnavimo centrai diferencijuojami pagal reikšmę

(regioninės ir vietinės svarbos). Kaip regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrai yra išskirti

Veisiejai ir Meteliai. Lokalių rekreacijos aptarnavimo centrų grupę sistema sudaro ne itin didelė

grupė Lazdijų rajono gyvenamųjų vietovių (Lazdijai, Seirijai, Kapčiamiestis, Rudamina, Krosna,

Šeštokai (žiūr. „Lazdijų rajono bendrąjį planą“ brėž. „Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros

paveldo plėtojimas“).

Lazdijų rajono teritorijos dalyse (šiaurės rytinėje ir centrinėje), kur gausu rekreacinių

išteklių tikslinga orientuotis į poilsinės ir pažintinės rekreacijos vystymą, minėtų rekreacijos

krypčių poreikiams pritaikant ir vystant esamas vietoves. Pirmiausia būtina orientuotis į tas

vietoves, kurios yra greta pagrindinių, didelį rekreacinį potencialą turinčių objektų (saugomos

teritorijos ar jų dalys) bei šalia tarptautinių, nacionalinių, regioninių ir lokalių turistinių trasų

(Veisiejai, Meteliai, Kapčiamiestis).

14

2 Pav. Pavėsinė miško lankytojams

Į regiono rekreacijos ir turizmo struktūros karkasą neabejotinai įsijungia ir Veisiejų miškų

urėdijos miškai su urėdijos teritorine rekreacine sistema, kurią sudaro esamų ir būsimų

stovyklaviečių, apžvalgos aikštelių ir trumpalaikių poilsio vietų, pažintinių, mokomųjų,

rekreacinių pėsčiųjų ir dviratininkų takų bei trasų visuma.

15

3.2. Svarbiausios lankomos vietovės

ARCHEOLOGINIO PAVELDO OBJEKTAI

Piliakalniai

Lazdijų rajone priskaičiuojama 24 piliakalniai: Buniškių, Buteliūnų, Druskininkėlių, Elveriškės,

Ežerėlio, Giraitės, Krikštonių, Kuklių, Maišymų, Mikyčių, Paliūnų, Papalazdijų, Paserninkų,

Paveisininkų, Prelomčiškės, Rudaminos, Šlavantų, Ūdininkų, Vainiūnų, Verstaminų 1, 2, 3 ir 4.

Labiausiai turistų pamėgti ir lankomi – Rudaminos, Prelomčiškės ir Paveisininkų. Prie

Prelomčiškės piliakalnio kasmet švenčiamos garsiosios rajono Oninės, o prie Rudaminos –

Mindaugo karūnavimo diena, nes viena iš hipotezių teigia, kad Rudaminos pilyje buvo karūnuotas

Mindaugas.

Rudaminos piliakalnis su gyvenviete MC 22941

Adresas. Rudaminos mstl., Lazdijų sen.

Istorija. Tai vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Piliakalnio plotas 22,8

ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Ši

kalva užima 2 ha, o jos absoliutinis aukštis – net 195 m virš jūros lygio. Kalvą juosia šlapios pievos

ir pelkės.

Elveriškės piliakalnis su gyvenviete MC 22939

Adresas. Elveriškės k., Lazdijų sen.

Istorija. Piliakalnis su gyvenviete įrengtas atskiroje kūgio formos kalvoje. Piliakalnio šlaitai statūs,

5-12 m aukščio. Viršutinė šlaitų dalis pastatinta. Piliakalnio aikštelė 30 m ilgio ir 20 m pločio. Ją iš

visų pusių supa 0,5-1,5 m aukščio pylimas. Praėjusio šimtmečio 6-7 dešimtmečiais tyrimus

Elveriškės piliakalnyje atliko archeologai P. Kulikauskas ir V. Daugutis. Archeologinių tyrinėjimų

metu rasta žiestų puodų šulių, kai kurios puoštos įspaustu lygiagrečių linijų ornamentu. I

tūkstantmečio pabaigoje Elveriškės bei Gumbelių (Maišymų) piliakalniai tarnavo kaip Rudaminos

piliakalnio priešpiliai.

Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete MC 22947

Adresas. Prelomčiškės k., Teizų sen.

Istorija. Prelomciškės piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje į upelio slėnį. Šlaitai statūs, iki 10 m

aukščio. Aikštelė anksčiau iš dalies nuplauta šio upelio, dabar yra beveik apvali, apie 40 m

skersmens. Jos pietinėje pusėje supiltas apie 40 m ilgio iki 4 m aukščio pylimas. Į visas puses nuo

piliakalnio, kelių hektarų plote, yra papėdės gyvenvietė su išlikusiu kultūriniu sluoksniu.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIII a.

Verstaminų piliakalnis MC 5319

Verstaminų piliakalnis II su gyvenviete MC 22949

Verstaminų piliakalnis III su gyvenviete MC 22951

Adresas. Verstaminų k., Teizų sen.

Istorija. Verstaminų kaime yra net 4 piliakalniai, iš kurių tikrais piliakalniais galima laikyti du (II ir

III). Manoma, jog Verstaminų piliakalnis I –viduramžių karinių įtvirtinimų

vieta.Statybos/sukūrimo laikotarpis I-II tūkst.

16

Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. Okopka MC 5295

Adresas. Vainežerio k., Kapčiamiesčio sen.

Istorija. Vainežerio gynybinis įtvirtinimas išsidėstęs Ančios ežero pietiniame krante. Įrengtas

XVII–XVIII amžiuje, dar vadinamas Okopka. Manoma, kad čia buvusi kariuomenės stovyklavietė,

kuria naudotasi kovojant su švedais. Vainežerio parkas pasodintas prieš 200 metų. Bendras parko

plotas apie 10 ha. Parką pusiau dalina Vainežerio ežeras. Vakarinėje parko dalyje vyrauja atviros

erdvės, kurias skiria medžių ir krūmų grupės, o rytinę parko dalį sudaro ištisinis medynas, su

išsiskiriančiomis įspūdingomis alėjomis – Medžių muziejus. Dvaro pastatų neišlikę.

Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė, vad. Pinčiaragiu MC 5292

Adresas. Kapčiamiesčio k., Kapčiamiesčio sen.

Istorija. Senovės gyvenvietė Kapčiamiestyje, žmonių vadinama Pinčiaragiu arba Palangėle.

Gyvenvietė yra 1,4 km į pietryčius nuo Veisiejų – Gardino ir Merkinės – Kapčiamiesčio kelių

sankryžos ir 0,3 km į rytus nuo Veisiejų – Gardino kelio, Baltosios Ančios dešiniajame krante.

Tai akmens amžiaus gyvenvietė. Žvalgomųjų archeologijos tyrimų metu čia rasta titnaginių strėlių

antgalių, skelčių, nuoskalų, lipdytos keramikos, puoštos įspaudėliais ir įraižomis, šukių. Senovės

gyvenvietės plotas 2,7 ha.

Paveisininkų piliakalnis su gyvenvieteMC 22931

Adresas. Paveisininkų k., Kapčiamiesčio sen.

Istorija. Piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero pusiasalyje esančios atskiros kalvos viršūnėje. Kalvą

juosia ežeras ir pelkė. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, viršuje aukštesni dar 4–5 m.

Kalvos viršūnėje 30 m ilgio ir 25 m pločio aikštelė, kurią žiedu juosia 1–3 m aukščio pylimas.

Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad kalvoje, prieš įrengiant piliakalnį, buvo degintinis

kapinynas. Čia rasti 27 kapai. Vėliau – IV–Va. piliakalnis tarnavo kaip slėptuvė. Įtvirtinant

piliakalnį pylimas buvo piltas 2 kartus ir tvirtintas akmenimis bei rąstais. Be to, papėdėje buvo

iškasti 2 grioviai, skyrę piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Šiaurinėje ir rytinėje piliakalnio

papėdėse aptikta senovės gyvenvietės liekanų. Vykdant archeologinius tyrinėjimus, čia rasta

židinių, stulpaviečių, ūkinių duobių pėdsakų bei grublėtosios keramikos šukių. Piliakalnio ir

gyvenvietės komplekse rasti radiniai datuojami I–II tūkst. pradžia.

Šlavantų piliakalnis su gyvenviete MC 22945

Adresas. Šlavantų k., Šlavantų sen.

Istorija. Šlavantų piliakalnis išsidėstęs jotvingių žemėse, vakariniame Šlavanto ežero krante

esančioje kalvoje su stačiais, iki 1,5 m aukščio šlaitais. Iš pietų piliakalnį supa bevardis siauras

upelis, iš rytų juosia ežero slėnis, o iš šiaurės ir vakarų – žemesni laukai. Piliakalnio pietvakarinėje

papėdėje ir kitame bevardžio upelio krante buvo senovės gyvenvietė. Joje aptiktų žiestų bei lipdytų

puodų grublėtu paviršiumi šukės rodo, kad gyvenvietėje, kaip ir piliakalnyje, buvo gyvenama I

tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Šlavantų piliakalnio šlaituose auga skroblynas su retų

augalų-vaistinių kietagrūdžių augimvietėmis (lot. Lithospermum officinale).

Papalazdijų piliaklanis su gyvenviete MC 22933

Adresas. Papalazdijų I k.,Lazdijų sen.

Istorija. Palazdijų piliakalnis yra Baltojo ežero rytiniame krante. Jo šlaitai statūs, 9-12 m aukščio.

Viršuje yra 20-25 m skersmens aikštelė, kurią iš visų pusių juosia 0,5-2,5 m aukščio pylimas.

Vakariniame piliakalnio šlaite yra terasa. Šalia piliakalnio karo metais buvo iškastas bunkeris. Į

pietus ir šiaurės rytus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietė. Archeologinių tyrinėjimų metu čia

buvo rasta keramikos šukių grublėtu paviršiumi, molio tinko, gyvulių kaulų. Papalazdijų piliakalnio

ir gyvenvietės kompleksas datuojamas I tūkst. po Kr. Papalazdijų piliakalnio su gyvenviete plotas

2,7 ha

17

ARCHITEKTŪRINIAI OBJEKTAI

Dvarų paveldas

Aštriosios Kirsnos dvaro sodybaMC 1498

Adresas. Aštriosios Kirsnos k., Būdviečio sen.

Kirsna – jotvingių kilmės vardas, reiškiantis juodą upę. Aštrioji Kirsna dokumentuose minima XVI

a., karaliaus Žygimanto III. Dvaro sodyba yra viena didžiausių Dzūkijoje – ją sodybą sudaro 19

pastatų ir parkas. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių

laikotarpių stilistiniai bruožai. Tarp kitų Lietuvos XIX a. dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos

ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės – gamybinės dalių kompozicija (uždarų

kiemų charakteris) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe parko

elementų – apžvalgos kalvelių gausa parke. Dvaro sodyba mena žymiausius jos gyventojus –

Lietuvos didikus Sapiegas, Karengas, Lukoševičius. XIX a. pradžioje dvare veikė kalkinė, plytinė,

lentpjūvė, spirito varykla, malūnas. Šiuo metu dvaro sodyba priklauso privačiam asmeniui, tačiau

sodybos lankymas yra neapribotas.

Rudaminos buv. dvaro sodybos fragmentai MC 267

Adresas. Rudaminos mstl., Lazdijų sen.

Rudamina - Rudaminos piliakalnio papėdėje esantis miestelis, įkurtas Grigaliaus bei Marijos

Masalskių XVI a., čia pastačius dvarą. Jis apsuptas 6,5 ha parko bei tvenkinių, šiuo metu vyksta jo

restauravimo ir pritaikymo darbai. Laikotarpis. XVI a

Buvusio Veisiejų dvaro fligelis su parku Adresas. Santarvės g., Veisiejų m..

Istorija. 1743 – 1745 m. Veisiejų savininkas Lietuvos didysis etmonas Mykolas Masalskis pastatė

U raidės formos reprezentacinius rūmus. 1928 m. centrinė rūmų dalis bei rytinis fligelis buvo

nugriauti. Likęs vakarinis fligelis yra valstybės nuosavybė. Statinius juosia XVII a. dvaro parkas,

užimantis 5,9 ha plotą. Parke auga apie 2000 rūšių medžių, taip pat Veisiejų uosis - gamtos

paminklas.XIX a. parkas pertvarkytas į peizažinį. Tai padarė jau kiti savininkai – Oginskiai. Tačiau

parkas buvo suniokotas per I ir II Pasaulinius karus.Praūžus karų audroms, veisiejiečiai ėmėsi parko

tvarkymo darbų. Parke įrengtas stadionas, futbolo, tinklinio ir krepšinio aikštelės. Parke vyksta

rajoninės dainų ir šokių šventės, mitingai ir kiti renginiai. Veisiejų parko plotas 17,5 ha.

Svarbiausias parko elementas – labai aukštų, ratu sodintų dvidešimt dviejų mažalapių liepų ratas.

Dabar liepos, kurių amžius apie 200 metų, supa šokių aikštelę. Laikotarpis. 1743- 1745 m.

18

MEMORIALINIAI OBJEKTAI

Emilijos Pliaterytės (1806-1831) kapas ir paminklas (Kapo KP registro Nr. L1038 K 2.

Adresas. Mechanizatorių g., Kapčiamiestis.

Istorija. Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio

23 d. Kapčiamiestyje) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė,

kapitonė, lietuviškoji Žana Dark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Baltarusijoje. Emilija

Pliaterytė- laisvės kovų simbolis, XIX a. didvyrė moteris. 1831 m. su pusbroliu C.Pliateriu

suorganizavo sukilėlių būrį, kuris su sąjungininkais užėmė Zarasus, dalyvavo mūšyje Radviliškio

rajone, vėliau ir Vilniaus apskrityje ir Kaune. Tais pačiais metais sukilimo banga pasiekė ir Dzūkiją

- vyko kautynės Leipalingio- Kapčiamiesčio miškuose. Emilija, kelianti per Juodąją Ančią, buvo

sužeista. Prisiglaudė pas eigulį Margelį ir Justinavo dvarininką Ablamavičių. 1831 m. gruodžio 23

dieną mirė Vainežerio kaime. Naktį laiveliu Ančios upe atplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir

palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. Emilijai Pliaterytei atminti pastatytas paminklas Kapčiamiesčio

kapinėse ir miestelio centre.

Laikotarpis. XIX a

3 Pav. Paminklas E.Platerytei

Juozo Neimonto (1875-1963) kapas ir paminklas KP registro Nr. L1642

Adresas. Vytauto g./ Turgaus g., Veisiejai.

Istorija. Juozas Neimontas (1875 m. liepos 20 d. Plutiškių k., Ūdrijos valsčius, Marijampolės apskr.

– 1963 m. rugpjūčio 5 d. Luokė, Telšių raj.) vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius.

Juozas Neimontas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių muzikų-chorvedžių, tais nepaprastai sunkiais

Lietuvai metais organizavęs chorus ir rengęs lietuviškus vakarus-koncertus. Rinko ir harmonizavo

lietuvių liaudies dainas, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kėlė savo krašto žmonių muzikinę

kultūrą. Visoje Lietuvoje greit išpopuliarėjo jo išplėtota liaudies daina „Pasisėjau žalią rūtą“. 1991

m. šalia Švenčiausiojo Jurgio bažnyčios pastatytas paminklas, skirtas kompozitoriui Juozui

Neimontui, o ten, kur stovėjo jo namas, įrengta paminklinė kompozicija.

Laikotarpis. XX a.

19

Esperanto kalbos kūrėjo, Liudviko Lazario Zamenhofo, biustas Adresas. Veisiejų miesto parkas, S.Dariaus ir S.Girėno g., Veisiejai.

Istorija. Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859- 1917) esperanto kalbos kūrėjas, gyvenęs

Veisiejuose nuo 1885 m. Jis gimė Balstogėje, užsienio kalbų mokytojo šeimoje. Mokydamasis

gimnazijoje, stropiai mokėsi svetimas kalbas, mokėjo 12 užsienio kalbų. Baigdamas gimnaziją jis

sukūrė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą, tačiau tėvas nepritarė L.L.Zamenhofo pasirinkimui -

sudegino kalbos projekto rankraštį ir išsiuntė jį mokytis medicinos. Baigęs studijas Maskvoje ir

Varšuvoje, Liudvikas atvyko pas savo sesers vyrą į Veisiejus. Veisiejuose L.L. Zamenhofas atliko

gydytojo praktiką ir atkūrė esperanto kalbos rankraštį. Todėl Veisiejai teisėtai laikomi esperanto

kalbos gimtine.

Laikotarpis. XX a.

ISTORINIAI OBJEKTAI

Įvykių vietos

Kalniškės mūšio vieta KP registro Nr. I1 P

Adresas. Kalniškės miškas, Šeštokų sen.

Istorija. Kalniškės mūšis įvyko 1945 m. NKVD kariuomenė apsupo partizanus, vadovaujamus J.

Neifaltos-Lakūno. Partizanai (pagal skirtingus šaltinius jų skaičius siekė nuo 60 iki120) buvo gerai

įsitvirtinę kalvos viršūnėje, turėjo kulkosvaidžių ir granatų. Mūšyje NKVD kariuomenė patyrė

didelių nuostolių -žuvo apie 700 karių. Mūšis truko visą dieną, ir tiktai sutemus partizanai

prasiveržė iš apsupties. Žuvo 44 kovotojai, jų tarpe vado žmona kulkosvaidininkė Albina

Neifaltienė-Pušelė. Mūšio vietoje pastatytas paminklas Lietuvos laisvės gynėjams atminti.

Laikotarpis. 1945 m.

Statiškės mūšio vieta KP registro Nr. I284

Adresas. Statiškė km., Seirijų sen.

1863-06-29 šioje vietoje susikovė nuo Alytaus pusės atvykę keli šimtai sukilėlių su Rusijos armijos

daliniu, vadovaujamu pulkininko Skrodulio ir kapitono Stern fon Gviazdovskio. Pasislėpę sukilėliai

apšaudė rusus, su kuriais vėliau susikovė pagrindinės pajėgos. Sukilėliai mūšį pralaimėjo, jo metu

žuvo 35 žmonės, dalis jų pateko į nelaisvę. Sukilėlių vadas artilerijos karininkas P.Siuzinas vėliau

žmonos buvo perlaidotas Seirijuose. Sukilimo dalyvių kapinės yra prie kelio Statiškė – Mockonys.

Statiškės mūšio laukas yra išsukus iš trasos 1 km.

Laikotarpis. 1863 m.

Holokausto aukų kapai

(kultūros paveldo registro numeris L126)

Lazdijų raj., Veisiejai, V. Montvilos g.

Veisiejų miestelyje žydai įsikūrė apie XVIIIa. vidurį ir jų skaičius sparčiai augo. 1800 m. žydų

kapinės pirmą kartą pažymėtos žemėlapyje. 1941 m. visi Veisiejų miestelio žydai buvo suvaryti į

Lazdijų getą ir sušaudyti.

Šeštokų geležinkelio stotis

Šeštokams jau daugiau nei 400 metų. Šeštokų geležinkelio stotis pastatyta caro laikais. Iš Šeštokų

geležinkelio stoties 1941 m. birželio 14- ąją buvo pradėti tremti į Sibirą šviesiausi Lietuvos žmonės.

Lietuvos tremtiniams pagerbti skverelyje prie geležinkelio stoties pastatytas kryžius bei paminklas.

20

GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI

Veisiejų uosis Adresas.Veisiejų miesto parkas, Veisiejų sen.

Uosis auga Veisiejų miesto parko pietinėje dalyje, ant Ančios ežero kranto. Tai antras pagal storį

uosis Lietuvoje. Veisiejų uosis yra 30 m aukščio, 5,1 m apimties. Veisiejų parkas, kuriame auga

milžiniškas uosis, sodintas XVIII a. antroje pusėje. Parką įkūrė Masalskiai, tuo metu valdę

Veisiejus ir pastatę dvaro rūmus. 1987 m. Veisiejų uosis paskelbtas vietinės reikšmės valstybės

saugomu dendrologijos paminklu.Pavasarį, kai sužaliuoja kiti medžiai, šis uosis dar stovi plikomis

šakomis. Kaip pasakojama sakmėje, visi medžiai turi akis ir mato, o uosis – aklas. Todėl apie 150

metų gyvenantis medis, nematydamas bundančios gamtos, paskutinis ir išsprogdina pumpurus...

Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai Adresas. Širvinto miškas, Seirijų sen.

Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai, augantys pakelėje tarp Seirijų ir Metelių yra vieni

stambiausių parko teritorijoje. Kamieno apimtis siekia 5 m, skersmuo – 1,6 m, aukštis – 35 m.

Ąžuolų amžius – apie 400 metų.

4 Pav. Širvinto ąžuolas

21

3.3. Lankytini kultūros ir gamtos objektai, esantys girininkijų teritorijose

Veisiejų m. u. miškų urėdijos girininkijų teritorijose identifikavome kultūros ir gamtos

objektus. Visi jie pateikiami 1 lentelėje ir pažymėti kartografinėje medžiagoje – miškų urėdijos

rekreacinio planavimo schemoje.

1 lentelė

Lankytini kraštovaizdžio objektai

(Kursyviniu šriftu – objektai esantys miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų žemėje)

Eil.

Nr.

MC, registro

Nr.

Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta

lai Sklypai Pastabos

Seirijų girininkija

KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI Archeologiniai objektai

Piliakalniai

1 1853 Obelijos piliakalnis, vad.

Zaramkalniu

29,

372

5,6;

13

Alytaus r. sav., Obelijos k. (Miroslavo sen.)

Teritorijos plotas: 1,8 ha;

piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II

tūkst. pradžia.

2 22631 Krikštonių piliakalnis su

gyvenviete

427 11,12 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių

sen.). Teritorijos plotas: 1,83 ha;

piliakalnis datuojamas I t-metis po Kr. – II

t-mečio pr.

3 22937 Paserninkų piliakalnis su

gyvenviete

437,

439

Prie 31;

Prie 3

Lazdijų r. sav., Paserninkų k. (Seirijų sen.)


Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.

4 22943 Paliūnų piliakalnis su

gyvenviete

433 Tarp 8 ir

9

Lazdijų r. sav., Paliūnų k. (Šlavantų sen.);

teritorijos plotas: 3,7 ha;

piliakalnis datuojamas I tūkst.

5 22947 Prelomčiškės piliakalnis su

gyvenviete

373 62 Lazdijų r. sav., Prelomčiškės k. (Teizų sen.)

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.;

teritorijos plotas: 4,16 ha

6 Zaramciškių piliakalnis,

Zaramkalnis

372 23 Alytaus r. sav.

Senovės gyvenvietės

1 17176 Zebrėnų senovės gyvenvietė 379 14 Lazdijų r. sav., Zebrėnų k. (Teizų sen.)

Teritorijos plotas: 0,69 ha

2 26633 Padusio, Dusios senovės

gyvenvietė

373 18 Teritorijos plotas: 1,49 ha

3 30810 Vosbūčių kaimavietė 404 27,28

Lazdijų r. sav., Vosbūčių k. (Noragėlių

sen.) Amžius: XVII – XIX a.


4 Obelijos palivarkvietė 372 25 Alytaus r. sav.

22

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



5 Padusio palivarkvietė 373 Prie 51 Lazdijų r. sav.,

6 Petravičių dvarvietė 379 Tarp 18

ir 19

Lazdijų r. sav.,

7 Staigūnų dvarvietė 381 Prie 11 Lazdijų r. sav.,

8 Straigių senovės gyvenvietė 395 15 Lazdijų r. sav.,

9 Straigių palivarkvietė 396 11 Lazdijų r. sav.,

10 Straigiškės dvarvietė 397 Prie 1 Lazdijų r. sav.,

11 Jonkiškės palivarkvietė 398 Prie 19 Lazdijų r. sav.

12 Seirijų dvarvietė 399 Lazdijų r. sav. Seirijų mstl.

13 Akuočių dvarvietė 398 prie 3 Lazdijų r. sav., Akuočių k.

Senovės laidojimo vietos

Senkapiai , kapinynai

1 6356 Senkapis 395 18 Lazdijų r. sav., Janėnų k. (Šventežerio sen.)

2 6358 Senkapis 377 Prie 2 Lazdijų r. sav., Barčių k. (Teizų sen.)

3 13077 Onciškių kapinynas 408 Prie 6 Lazdijų r. sav., Onciškių k. (Noragėlių sen.)


amžius: XVII-XVIII a.

4 Cigoniškių kapinynas 368 Alytaus r. sav.,

5 Seirijų senkapiai vad.

Koplyčkalniu

420 Prie 7 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl.

Senovės kulto vietos

Alkakalniai, alkvietės

1 26432 Kalnas vad. Kivakalniu 26,

28

36;

2,3


2 Kryžių šventvietė 382 5 Lazdijų r. sav.,

3 Kalnas vadinamas

Prancūzkalniu

387 28 Lazdijų r. sav.,

Akmenys su dubenėliais, su

ženklais, apeiginiai akmenys

1 Akmuo vadinamas Gudakmeniu 387 26 Lazdijų r. sav.,

2 21474 Akmuo vad. Laumės akmeniu 367 Prie 12 Alytaus r. sav., Obelninkų k. (Miroslavo

sen.)

Laidojimo vietos

1 6354 Mikabalių senosios kapinės 435 Tarp 26

ir 37

Lazdijų r. sav., Mikabalių k. (Šlavantų sen.)


Amžius: XIX a. - XX a. pr.

2 6355 Paserninkų senosios kapinės 439 Prie 41 Lazdijų r. sav., Paserninkų k. (Seirijų sen.)


Amžius: XIX a. - XX a. pr.

23

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



3 11014 Kapinės 420 Tarp 37

ir 38

4 11015 Sukilėlių kapas 14 32 Teritorijos plotas: 0,072 ha;

Koplytėlė, kryžius, tvorelė

5 11018 Sukilėlių kapai 430 28 Lazdijų r. sav., Prapuntų k. (Šventežerio

sen.)

6 20819 Seirijų mstl. žydų senosios

kapinės

400 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl. (Seirijų sen.)

7 24615 Seirijų mstl. evangelikų

liuteronų senosios kapinės

418 Prie 8 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl. (Seirijų sen.)

Amžius: XX a. I p

8 28449 Seirijočių k. senosios kapinės 390 Prie 43 Lazdijų r. sav., Seirijočių k. (Noragėlių

sen.); Teritorijos plotas: 0,15 ha

9 29505 Akuočių dvaro senosios kapinės 384 Prie 16 Lazdijų r. sav., Akuočių k. (Seirijų sen.)


10 29506 J. Zdanavičiaus-Vyčio kapas 12 13 1948 m. birželio mėn. slapta palaidotas

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės

partizanas Jonas Zdanavičius-Vytis.

11 32760 Lietuvos kario Broniaus

Varnelės kapas

400 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl. (Seirijų sen.),

Beržų g.

12 Teizininkų k. kapinės 376 Prie kv.

46 skl.

16

Lazdijų r. sav., Teizininkų k

13 Žagarių k. kapinės 398 Prie 9 Lazdijų r. sav., Žagarių k.

14 Seirijų senosios kapinės 420 Prie 7 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl.

15 1863 m. sukilėlių kapas 14 18 Lazdijų r.

16 Milastonių k. kapinės 372 Prie 25 Lazdijų r. sav., Milastonių k.

17 Buckūnų k. kapinės 375 Tarp 8 ir

10

Lazdijų r. sav., Buckūnų k.

18 Metelytės kapinės 365 Prie 4 Alytaus r. sav., Metelytės k.

19 Metelių k. kapinės 378 Tarp 11

ir 12

Alytaus r. sav., Metelių k.

Sakraliniai objektai

Bažnyčios

1 Seirijų bažnyčia 418 Prie 8 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl.

2 Metelių bažnyčios statinių

kompleksas

378 Tarp 8 ir

13

Lazdijų r. sav., Meteliai

Koplyčios

1 Kryžių koplyčia 382 Tarp 2 ir

9

Lazdijų r. sav.

Istoriniai objektai

1 10523 Statiškės mūšio vieta 388 Tarp 7 ir

16

Lazdijų r. sav., Statiškės k. (Seirijų sen.)

2 12162 Sodybos vieta Lazdijų r. sav., Seirijų mstl. (Seirijų sen.)

Dailininko A.Žmuidzinavičiaus gimimo

vieta

24

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



3 17000 Sodybos vieta 395 Prie 10 Lazdijų r. sav., Sutrės k. (Šventežerio sen.)

Kraštotyrininko Juozapo Radziukyno

(1844-1925) gimtinė

4 27636 Žuvimo vieta 433 Tarp 2 ir

5

Lazdijų r. sav., Bagdononių k. (Seirijų sen.)

1951-12-26 bunkeryje žuvo Dainavos

apygardos Šarūno rinktinės 5 partizanai

5 29546 J. Marčiulionio-Pakalnio ir V.

Leskausko-Žvalgo žuvimo vieta

428 Prie 36 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių

sen.) Žuvo 1948 02 25

6 29553 Žuvimo vieta 12 8 Žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės

Mindaugo tėvūnijos 5 partizanai

7 29555 Žuvimo vieta 414 Prie 29 Lazdijų r. sav., Babrų k. (Šventežerio sen.)

Atsiradimo data: 1952 m.

8 29556 V. Stepulevičiaus-Mindaugo ir

A. Vabuolo-Bijūno žuvimo

vieta

394 Prie 33 Lazdijų r. sav., Janėnų k. (Šventežerio sen.)

1947 m.

9 29582 Mūšio vieta 439 Prie 41 Lazdijų r. sav., Paserninkų k. (Seirijų sen.)

Atsiradimo data: 1945 m.

10 29585 V. Abeciūno-Jovaro ir P.

Tarasevičiaus-Kardo žuvimo

vieta

390 Prie 48 Lazdijų r. sav., Seirijočių k. (Noragėlių

sen.); partizanai žuvo1949 04 21

11 Seirijų NKVD pastatas 418

prie 8

Lazdijų r. sav., Seirijų mstl.

12 Partizanų žūties vieta Graužų k. 383 Prie 10 Lazdijų r. sav., Graužų k.

Architektūriniai objektai

1 44 Obelijos buv. dvaro sodybos

fragmentai

372 Prie 8 Alytaus r. sav., Obelijos k. (Miroslavo sen.)

2 Obelninkų gatvinis kaimas 367 /

371

Alytaus r. sav., Obelninkų k.

3 Obelninkėlių išretintas gatvinis

kaimas

368 Prie 7 Alytaus r. sav., Obelninkėlių k.

4 Obelninkėlių dvaro sodybos

fragmentai

371 Alytaus r. sav., Obelninkėlių k.

5 Stebulių dvaro sodybos

fragmentai

373 Prie 19 Lazdijų r. sav.

6 Buckūnų gatvinis kaimas 375 Prie 8 Lazdijų r. sav. Buckūnų k.

7 Teizininkų gatvinis kaimas 376 Lazdijų r. sav.

8 Barčių gatvinis kaimas 376,

377

Lazdijų r. sav.

9 Metelių istorinė dalis 378 Tarp 8 ir

13

Alytaus r. sav., Meteliai.

10 Zaramciškės dvaro sodybos

fragmentai

387 Prie 3 Lazdijų r. sav.

11 Janėnų gatvinis kaimas 394 Prie 33 Lazdijų r. sav.

12 Straigių gatvinis kaimas 396 Prie 11 Lazdijų r. sav.

13 Nakrūniškės gatvinis kaimas 398 Prie 1 Lazdijų r. sav. Nakrūniškės k.

14 Žagarių gatvinis kaimas 398 Tarp 6 ir

11

Lazdijų r. sav. Žagarių k.

Dailės objektai

25

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



1 Mockonių kaimo kryžius 9 16 Lazdijų r. Mockonių k.

2 Pušis su koplytėle 26 20 Lazdijų r. sav.

3 Obelninkų k, kryžius 367 /

371

Alytaus r. sav., Obelninkų k,

4 Obelninkėlių k. metalinis

kryžius

368/3

71

Lazdijų r. sav., Obelninkėlių k.

5 Obelninkėlių k. II kryžius 368 Prie2

prie 1

Lazdijų r. sav., Obelninkėlių k.

6 Babrauninkų k. kryžius 373 Prie 3 Lazdijų r. sav. Babrauninkų k.

7 Padusio kaimo kryžius 373 Prie 24 Lazdijų r. sav. Padusio k.

8 Buckūnų k. kryžius 375 Prie 8 Lazdijų r. sav. Buckūnų k.

9 Barčių k. kryžius 376 Prie 27 Lazdijų r. sav.

10 Barčių k. kryžius 377 Lazdijų r. sav.

11 Metelių kaimo kryžius 378 Tarp 3 ir

4

Lazdijų r. sav., Metelių k.

12 Graužų (Vaickūniškės) kaimo

kryžius

383 Prie 9 Lazdijų r. sav., Graužų k.

13 Nakrūniškės k. kryžius 383 Prie

kv.397

1skl.

Lazdijų r. sav., Nakrūniškės k.

14 Akuočių k. kryžius 384 Prie 14 Lazdijų r. sav., Akuočių k.

15 Statiškės kaimo kryžius 388 Prie 7 Lazdijų r. sav. Statiškės k.

16 AV

1661

Kryžius su koplytėle

Šventežerio bažnyčios

šventoriuje

393 Prie 52 Lazdijų r. sav., Šventežerio k.

17 Sutrės k. koplytstulpis 395 Lazdijų r. sav., Sutrės k.

18 Nakrūniškės k. II kryžius 397 Lazdijų r. sav., Nakrūniškės k.

19 Straigiškės k. kryžius 397 Prie 1 Lazdijų r. sav., Straigiškės k.

20 Žagarų k. kryžius 398 Prie

kv.397

skl. 18

Lazdijų r. sav., Žagarų k.

GAMTINIAI OBJEKTAI

Hidrografiniai objektai

1 Upelis vadinamas Šventupiu 380/

381

Lazdijų r. sav.

Botaniniai objektai

1 Didysis Širvinto ąžuolas 4 13 Lazdijų r. sav. Seirijų sen., teritorija,

Širvinto miškas, Metelių k., Metelių RP,

Metelių kraštovaizdžio draustinis

2 Drevėtasis Širvinto ąžuolas 4 13 Lazdijų r. sav. Seirijų sen., Širvinto miškas,

Metelių k., Metelių RP, Metelių

26

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



kraštovaizdžio draustinis

3 Prapuntų tuopa 431 Prie 4 Širvinto miškas, Prapuntų k.

Veisiejų girininkija

KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

Archeologiniai objektai

Piliakalniai

1 5298 Kuklių piliakalnis 347 Prie

kv.349

skl. 2

Lazdijų r. sav., Kuklių k. (Lazdijų sen.)


Piliakalnis datuojamas I tūkst.

2 5312 Piliakalnis 463 Prie 1 Lazdijų r. sav., Buteliūnų k. (Šlavantų sen.)

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.

3 22933 Papalazdijų piliakalnis su

gyvenviete

359,

340

36;

6

Lazdijų r. sav., Papalazdijų I k. (Lazdijų

sen.);Teritorijos plotas: 2,7 ha

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.

4 22945 Šlavantų piliakalnis su

gyvenviete

161 20,21 Lazdijų r. sav., Šlavantų k. (Šlavantų sen.)

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst.

pradžia.

5 31924 Mikyčių piliakalnis su

gyvenviete

355 Prie 9 Lazdijų r. sav., Mikyčių k. (Šventežerio


I t-metis po Kr.

6 31929 Ežerėlių piliakalnis 336 9 Lazdijų r. sav., Ežerėlių k. (Šventežerio


I t-metis po Kr. pr.

Senovės gynybiniai įtvirtinimai

1 5295 Vainežerio senovės gynybinis

įtvirtinimas, vad. Okopka

707 14 Lazdijų r. sav., Vainežerio k.

(Kapčiamiesčio sen.); Teritorijos plotas: 0,9

ha; Fizinio apsaugos zonos plotas: 0,9 ha


1 5293 Mėčiūnų senovės gyvenvietė 301 7 Lazdijų r. sav., Mėčiūnų k. (Kapčiamiesčio

sen.); Teritorijos plotas: 1,57

2 5300 Ūdininkų senovės gyvenvietė 337 Prie 17 Lazdijų r. sav., Ūdininkų k. (Lazdijų sen.)

Teritorijos plotas:0,52 ha

3 26631 Aradninkų dvarvietė 62 2-4 Lazdijų r. sav., Aradninkų k. (Kučiūnų


4 26632 Aradninkų, Zapsės senovės

gyvenvietė

62 7 Lazdijų r. sav., Aradninkų k. (Kučiūnų


5 26634 Paveisiejų, Zapsės senovės

gyvenvietė

526 53,54 Lazdijų r. sav., Paveisiejų k. (Veisiejų sen.)


6 30284 Senovės gyvenvietė II 331 tarp 28 ir

29

Lazdijų r. sav., Ūdininkų k. (Lazdijų sen.)



Senkapiai, kapinynai

1 6323 Kaimelių kapinynas 454 34 Lazdijų r. sav., Kaimelių k. (Lazdijų sen.)


Amžius: XVII–XVIII a.

27

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



2 6326 Senkapis, vad. Milžinų kapais 340 31 Lazdijų r. sav., Papalazdijų I k. (Lazdijų

sen.)

3 6327 Senkapis 332 Prie 15 Lazdijų r. sav., Salų k. (Lazdijų sen.)

4 6328 Senkapis 459 Prie 45 Lazdijų r. sav., Stankūnų k. dal. (Veisiejų

sen.) (negalioja nuo 1999.01.0

5 6352 Senkapis 497 Prie 21 Lazdijų r. sav., Klepočių k. (Veisiejų sen.)

6 6353 Senkapis 480 8 Lazdijų r. sav., Laibagalių k. (Veisiejų sen.)

7 6362 Senkapis Prie

308

Prie 2 Lazdijų r. sav., Barčių k. (Veisiejų sen.)

8 6363 Senkapis 530 25 Lazdijų r. sav., Dainaviškių k. (Veisiejų

sen.)

9 26635 Paveisiejų, Zapsės kapinynas 526 53,54 Lazdijų r. sav., Paveisiejų k. (Veisiejų sen.)


10 Čivonių senkapiai (Čivonių k.

kapinės vadinamos Duobele

/Šivainių senkapiai)

170 9 Lazdijų r. sav., Čivonių k.

Istoriniai objektai

1 29540 Žuvimo vieta 354 3 Lazdijų r. sav., Mikyčių k. (Šventežerio

sen.);

1946 05 14 kautynėse žuvo 3 partizanai

2 29541 Mūšio vieta 335 Prie 15 Lazdijų r. sav., Kirtiliškės k. dal.

1949 01 20 kautynėse su čekistine

kariuomene ir stribais, trukusiose 2 val.,

žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės

Mindaugo grupės 7 partizanai

3 29542 P. Nedzinsko-Spindulio ir J.

Vabuolo-Stipruolio žuvimo

vieta

351 Prie 12 Lazdijų r. sav., Neravų k. (Lazdijų sen.)

Žuvo 1948 02 02

4 29543 A. Vabuolo-Varmo ir A.

Jaruševičiaus-Klevo žuvimo

vieta

452 Prie 17 Lazdijų r. sav., Šulnelių k. (Lazdijų sen.)

Žuvo 1950 05 02

5 29551 V. Stučkos-Briedžio ir A.

Šimoniučio-Ežio žuvimo vieta

480 Tarp 28

ir 29

Lazdijų r. sav., Galstų k. (Veisiejų sen.)

Žuvo 1947 01 15

6 29552 A. Radzevičiaus-Vyturio ir A.

Valentos-Tigro žuvimo vieta

480 Prie 69 Lazdijų r. sav., Vytautų k. (Veisiejų sen.)

Žuvo 1946 10 19

7 29557 Žuvimo vieta 458 Prie 31 Lazdijų r. sav., Mikyčių k. (Šventežerio

sen.); 1951 10 09 neaiškiomis aplinkybėmis

bunkeryje žuvo 4 partizanai

8 29560 Mūšio vieta 498 15 Lazdijų r. sav., Klepočių k. (Veisiejų sen.)

Žuvo 1949 09 20

9 29561 P. Kasikevičiaus-Vilimo ir J.

Vengrausko-Jovaro žuvimo

vieta

526 Prie 17 Lazdijų r. sav., Paveisiejų k. (Veisiejų sen.)

Žuvo 1947 m gegužės mėn.

10 29562 J. Gylio-Putino ir S. Mirijausko-

Tarzano žuvimo vieta

453

/467

Lazdijų r. sav., Stankūnų k. dal. (Veisiejų

sen.) (negalioja nuo 1999.01.01)

Partizanai žuvo1947 03 31

11 29563 V. Mikelionio-Vargdienio

žuvimo vieta

353 Prie 19 Lazdijų r. sav., Stankūnų k. dal. (Veisiejų

sen.) (negalioja nuo 1999.01.01)

Žuvo 1948 03 20

12 Rusų statyti „Dzotai“ 44 2;3 Informacinių ženklų nėra;

Siūloma pritaikyti pažintiniam turizmui

28

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



13 Rusų statyti" Dzotai“ 45 1 Informacinių ženklų nėra;

Siūloma pritaikyti pažintiniam turizmui

Laidojimo vietos

1 11002 II pasaulio karo Sov. Sąjungos

karių palaidojimo vieta

359 1 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto

sen.), Vilniaus g.

2 11008 Kapinės

Holokausto aukų kapai

346 Prie 1 Lazdijų r. sav., Katkiškės k. (Lazdijų sen.)

Palaidoti tarybiniai piliečiai (apie 1530),

nužudyti hitlerinių okupantų 1941 11 03

3 11019 J. Neimonto kapas 531 Prie 15 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų

miesto sen.), Vytauto g.

4 22015 S. Sorokos-Mindaugo ir L.

Ivoškos-Lapino kapas

502 Prie kv.

531 skl.

5

Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų

miesto sen.);

Žuvę 1945 12 20 Navikų kaime.

5 24614 Lazdijų m. evangelikų liuteronų

senosios kapinės

359 Prie 3 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto

sen.), Seinų g.

6 27506 Mėčiūnų k. senosios kapinės 710

1,2 Lazdijų r. sav., Mėčiūnų k. (Kapčiamiesčio

sen.)


7 27507 Vainežerio k. senosios kapinės 708 Prie 1 Lazdijų r. sav., Vainežerio k.

(Kapčiamiesčio sen.)

Teritorijos plotas 0,05 ha

8 Spartų k. kapinės 462 Prie 29 Lazdijų r. sav., Spartų k.

Memorialiniai objektai

1 16998 Poeto Motiejaus Gustaičio

namas

359 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto

sen.), Seinų g. 31

Urbanistiniai objektai

1 17121 Veisiejų miesto istorinė dalis 531 11 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų

miesto sen.)


Įkurtas XVI a. pr.


1 268 Buv. dvaro sodybos fragmentai 707 9-11,

12-15

Lazdijų r. sav., Vainežerio k.


2 270 Veisiejų buv. dvaro sodybos

fragmentai

531 11 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų

miesto sen.)

3 16032 Svirnas 506 Tarp 48

ir 50

Lazdijų r. sav., Smarliūnų k. (Veisiejų sen.)

Dailės objektai

1 9644 Kryžius 510 Prie 2 Lazdijų r. sav., Kučiūnų k. (Kučiūnų sen.)

GAMTINIAI OBJEKTAI

Botaniniai objektai

1 Dainaviškių juodalksnis 530 12

2 Melsvųjų gencijonų šlaitas 530 Prie 18 Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dainaviškių

k.

29

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



3 Veisiejų dvaro dendrologinę

vertę turintis parkas

531 Prie 11 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų

miesto sen.); plotas 32,9 ha

4 Trys uosiai 531 Prie 11 Veisiejai, Veisiejų mst. sen. Veisiejų dvaro

parkas; Veisiejų RP

5 Vainežerio dvaro dendrologinę

vertę turintis parkas

707 9-11,

12-15

Plotas 17,8 ha

Leipalingio girininkija





1 6334 Leipalingio kapinynas 635 Tarp 8 ir

10

Druskininkų sav., Leipalingio mstl.

(Leipalingio sen.)


2 6343 Senkapis, vad. Milžino kalnu

(Drapalių senkapis)

591 15 Druskininkų sav., Drapalių k. (Leipalingio

sen.);Teritorijos plotas: 0,27 ha

Istoriniai objektai

1 26419 J. Vitkaus-Kazimieraičio

žuvimo vieta

654 Prie 19 Druskininkų sav., Janavo k. (Leipalingio

sen.)

2 26422 Žuvimo vieta 2 18 Lazdijų r. sav.

3 26423 Žuvimo vieta 5 18 Lazdijų r. sav.

4 29533 J. Juškevičiaus-Lino ir A.

Kėkšto-Kęstučio žuvimo vieta

590 8 1949 11 05 žuvo apsupti bunkeryje

5 27635 Žuvimo vieta 619 15 1952 08 22 bunkeryje žuvo 3 partizanai

6 29544 A. Stravinsko-Jokerio ir P.

Valentukevičiaus-Gruodžio

žuvimo vieta

622 9 Druskininkų sav., Jovaišių k. (Leipalingio

sen.)

Žuvo 1949 m.

7 29547 P. Vaivados-Milžino ir A.

Maskeliūno-Strazdo žuvimo

vieta

580 Prie kv.

577

skl.34

Lazdijų r. sav., Vainiūnų k. (Seirijų sen.)

Žuvo 1946 06 01

8 29548 Vadavietė 656 Prie 8 Druskininkų sav., Liepiškių k. (Leipalingio

sen.); 1946 m balandžio-liepos mėn. veikė

Pietų Lietuvos partizanų vado pulkininko

leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio

(1901-1946) štabas.

9 29549 Žuvimo vieta 651 18 Druskininkų sav., Ricielių k. (Leipalingio

sen.)1947 03 17 žuvo 4 partizanai

10 29569 A. Jurgelevičiaus-Nevėžio ir P.

Mikelionio-Kibirkšties žuvimo

596 Prie 1 Druskininkų sav., Vaikšnoriškės k.

(Leipalingio sen.) Žuvo 1948 05 08

30

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



vieta

11 29570 Mūšio vieta 613 Prie 10 Druskininkų sav., Stračiūnų k. (Leipalingio

sen.)1945 m. kovo mėn. kautynėse su

čekistine kariuomene žuvo Dainavos

apygardos Šarūno rinktinės A.

Juozapavičiaus grupės 2 partizanai

12 29571 Žuvimo vieta 617 Prie 613

prie 46

Druskininkų sav., Stračiūnų k. (Leipalingio

sen.)1946 11 08 žuvo 3 partizanai

13 29572 Žuvimo vieta 587 Prie 19 Lazdijų r. sav., Barčiūnų k. (Seirijų sen.)

1950 09 15 žuvo 4 partizanai

14 29580 Žuvimo vieta 565 66 Lazdijų r. sav., Šlapikų k. (Noragėlių sen.)


Laidojimo vietos

1 11017 Sukilėlių kapas 641 Tarp 3 ir

7

Druskininkų sav., Stračiūnų k. (Leipalingio

sen.)

2 16793 Kunigo J. Reitelaičio kapas 562 Prie 14 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių

sen.), bažnyčios šventorius


1 Namas 562 Prie 14 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių

sen.); šiame name 1950-1966 m. laikotarpiu

gyveno kunigas, Krikštonių bažnyčios

projektuotojas ir statytojas, istorikas Jonas

Reitelaitis.

Kulto objektai

Bažnyčios

1 1000 Kristaus Karaliaus bažnyčia Prie

562

Prie 14 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių

sen.) 1936 m. pastatyta pagal kun.

J.Reitelaičio projektą


1 265 Leipalingio dvaro sodyba 632 24,25 Druskininkų sav., Leipalingio mstl.

(Leipalingio sen.),


Amžius: XVIII a. pab. - XX a. I p

GAMTINIAI OBJEKTAI

Botaniniai objektai

1 32954 Leipalingio dvaro parkas 48 10-26, 27

28-32

Druskininkų sav., Leipalingio mstl.

(Leipalingio sen.)


Amžius: XVI a. – XX a. I p.

Ančios girininkija


Istoriniai objektai

31

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



1 29577 Mūšio vieta 75 42 1945 02 05 Šarūno partizanų jungtinio

būrio mūšyje su NKVD pasienio

kariuomene žuvo 6 partizanai

2 29578 Žuvimo vieta 62 45 1946 09 07 žuvo 3 partizanai

3. „Dzotai“ 26 39,41 Yra trys

GAMTINIAI OBJEKTAI

Botaniniai objektai

1 160 metų amžiaus maumedynas 33 29 Plotas 0,4 ha

Kapčiamiesčio girininkija



Piliakalniai

1 22629 Druskininkėlių piliakalnis su

gyvenviete

756 20,21 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų

miesto sen.); Teritorijos plotas: 1,34 ha


2 22931 Paveisininkų piliakalnis su

gyvenviete

705

Tarp 8 ir

12

Lazdijų r. sav., Paveisininkų k.



Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a


1 5292 Kapčiamiesčio senovės

gyvenvietė vad. Pinčiaragiu

744 11-14,35 Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl.


Teritorijos plotas:2,7 ha

2 26630 Paveisininkų senovės

gyvenvietė

705

10 Lazdijų r. sav., Paveisininkų k.

(Kapčiamiesčio sen.); Teritorijos plotas:

0,95 ha



1 6307 Senkonių kapinynas 765 15,16 Lazdijų r. sav., Senkonių k. (Veisiejų sen.)


2 6336 Taikūnų kapinynas 755 Prie 50 Lazdijų r. sav., Taikūnų k. (Veisiejų sen.)

Teritorijos plotas: 0,64



1 6304 Kalnas vad. Prancūzkalniu 764 Prie 46 Lazdijų r. sav., Bertašiūnų k. (Veisiejų sen.)


Laidojimo vietos

1 11004 Kapinės 2 Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl.


2 20815 Kapčiamiesčio mstl. žydų

senosios kapinės

3 Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl.


32

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



3 32765 Lietuvos karių kapai 4 Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl.

(Kapčiamiesčio sen.), Paupio g.

4 Nežinomo kareivio kapas 149 6

Istoriniai objektai

1 26420 Žuvimo vieta 774 Prie 66 Lazdijų r. sav., Smališkės k. (Veisiejų sen.)

2 26421 Žuvimo vieta 755 Prie 54 Lazdijų r. sav., Taikūnų k. (Veisiejų sen.)

3 29534 Žuvimo vieta 118 22 Lazdijų r. sav., Smališkės k. (Veisiejų sen.)


4 29535 V. Kalėdos-Dobilo ir

A.Voveruškos-Bangos žuvimo

vieta

766 80 Lazdijų r. sav., Mikalinos k. (Veisiejų sen.)

Žuvo 1952 m.

5 29536 Žuvimo vieta 130 Prie 11 Lazdijų r. sav., Paliepio k. (Veisiejų sen.)


6 29537 A. Bučionio-Ąžuolo žuvimo

vieta

108 Prie 22 Lazdijų r. sav., Valančiūnų k. (Veisiejų

sen.) Žuvo 1946 10 04

7 29539 S. Sorokos-Mindaugo ir

L.Ivoškos-Lapino žuvimo vieta

706 29 Lazdijų r. sav., Navikų k. (Kapčiamiesčio

sen.) Žuvo 1945 12 20

8 29589 S. Bučionio-Kalniečio ir

B.Savicko-Strazdo žuvimo vieta

756 Prie 14 Lazdijų r. sav., Vilkininkų k. (Veisiejų sen.)

Žuvo 1950 05 18

GAMTINIAI OBJEKTAI

Hidrogeologiniai

objektai

1 Vilko šaltinis 113 15 Lazdijų r. sav. Veisiejų sen., Norkūnų

miškas

Hidrografiniai objektai

1 Sala Snaigyno ežere 750 28

Botaniniai objektai

1 Storoji pušis 78 44

2 Senkonių I liepa 765 Tarp 1 ir

4

3 Senkonių II liepa 765 Tarp 1 ir

4

4 Paliepio liepa 776 Prie 22

Baltašiškės girininkija



Piliakalniai

1 22935 Černiauskų piliakalnis su

gyvenviete

792 1 Druskininkų sav., Černiauskų k.

(Leipalingio sen.);teritorijos plotas: 1,13 ha

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst.

pradžia.

33

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.





1 6338 Senkapis 44 16 Druskininkų sav., Guronių k. (Leipalingio

sen.)

2 6339 Senkapis, vad. Užkapinyno

lauku

821 31 Druskininkų sav., Krivonių k. (Leipalingio

sen.)

Laidojimo vietos

1 11009 Kapinės 785 Prie 23 Druskininkų sav., Leipalingio mstl.

palaidoti tarybiniai piliečiai (apie 150),

nužudyti hitlerinių okupantų 1941 09 11

2 11010 Sovietų Sąjungos karių

palaidojimo vieta

785 Prie 1 Druskininkų sav., Leipalingio mstl.

(Leipalingio sen.)

3 20817 Leipalingio mstl. žydų senosios

kapinės


(Leipalingio sen.)

4 33018 Lietuvos kario Florijono

Janukevičiaus kapas


(Leipalingio sen.), Kapų g.


1 Paminklas „Kritusiems už

Lietuvos laisvę ir

nepriklausomybę 1918-1923

metais“

43 Tarp 34

ir 41

Paminklas ir kryžius

Istoriniai objektai

1 26418 Vadavietė 798 40 Druskininkų sav., Snaigupės k. (Leipalingio

sen.)

2 29545 J. Ptakausko-Liepos žuvimo

vieta

55 34 Žuvo 1947 12 14

3 29550 Mūšio vieta 798 Prie 55 Druskininkų sav., Snaigupės k. (Leipalingio

sen.); 1946 09 07 bei 1947 03-16 kautynėse

4 partizanai

4 29573 Žuvimo vieta 18 45 1947 01 11 žuvo 3 partizanai

5 29574 J. Subačiaus-Milžino ir J.

Vitkausko-Barkūno žuvimo vieta

11 11 Žuvo 1946 m. lapkričio 11

6 29575 Žuvimo vieta 4 6 1951 01 22 bunkeryje žuvo 4 partizanai

7 29576 Žuvimo vieta 63 31 1945 m. vasarą NKVD kariuomenės

apsupti žuvo Leipalingio girios 9

partizanai.

8 29590 Žuvimo vieta 806 7 Druskininkų sav., Didžiasalio k.

(Leipalingio sen.)

1949 11 13 žuvo 2 partizanai ir ryšininkas

Inžinieriniai objektai

1 23167 Vandens malūnas su

technologine įranga

27 Tarp 4 ir

6

Druskininkų sav., Mizarų k. (Leipalingio

sen.); Atsiradimo data: 1924 m.

34

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



1 Senas medinis tiltas 63 Prie 42

GAMTINIAI OBJEKTAI

Geologiniai objektai

1 Snaigupėlės atodanga 817 21 Druskininkų sav. Leipalingio sen., Gailiūnų

k.

Stalų girininkija


Laidojimo vietos

1 Nežinomo kareivio kapas 23 13 Paminklas ir kapas

2 Bendras kapas 1941 m.

žuvusiems sovietiniams

pasieniečiams

64 12 Bendras kapas ir paminklas buvusios

pasienio užkardos teritorijoje

GAMTINIAI OBJEKTAI

Botaniniai objektai

1 Didžiosios liepos 64 9

Krosnos girininkija



Piliakalniai

1 5307 Piliakalnis 276 Prie 9 Lazdijų r. sav., Gumbelių k. (Šeštokų sen.)


pradžia.

2 5317 Piliakalnis 303 Prie 33 Lazdijų r. sav., Giraitės k. (Teizų sen.)


3 5319 Verstaminų piliakalnis 301 1 Lazdijų r. sav., Verstaminų k. (Teizų sen.)



pradžia.

4 22627 Buniškių piliakalnis su

gyvenviete

329 38 Lazdijų r. sav., Buniškių k. (Lazdijų sen.)



5 22939 Elveriškės piliakalnis su

gyvenviete

276 Lazdijų r. sav., Elveriškės k. (Lazdijų sen.)


Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a

6 22941 Rudaminos piliakalnis su

gyvenviete

292 11 Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų


Piliakalnis datuojamas V-XIII a.

7 22949 Verstaminų piliakalnis II su

gyvenviete

301 Prie 2 Lazdijų r. sav., Verstaminų k. (Teizų sen.)



pradžia.

35

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



8 22951 Verstaminų piliakalnis III su

gyvenviete

300 Prie 3 Lazdijų r. sav., Verstaminų k. (Teizų sen.)




1 Murgų palivarkvietė 300 Prie 34 Lazdijų r. sav.,

2 Bakšių dvarvietė 302 Prie 11 Lazdijų r. sav.,

3 Papečių palivarkvietė 318 Prie 3 Lazdijų r. sav.,

Metelių RP

4 Panarvės palivarkvietė 325 Tarp 3 ir

4

Lazdijų r. sav.,



1 6346 Senkapis su III-IV m.e.a. gr. kp. 263 Prie 8 Lazdijų r. sav., Teizų k. (Teizų sen.)

2 6361 Senkapis 303 Lazdijų r. sav., Teizų k. (Teizų sen.)

3 Verstaminų kapinynas 297 Tarp 2 ir

7

Lazdijų r. sav., Verstaminų k/

4 Bakšių kapinynas 302 Prie 11 Lazdijų r. sav.,



1 5322 Kalnas vad. Koplyčkalniu 301,

302

51,52;

15

Lazdijų r. sav., Verstaminų k. (Teizų sen.)


Laidojimo vietos

1 11012 Antrojo pasaulinio karo Sovietų

Sąjungos karių palaidojimo

vieta

Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų

sen.), Karaliaus Mindaugo g.

2 20816 Lazdijų m. žydų senosios

kapinės

325 Prie 1 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto


3 20818 Rudaminos mstl. žydų senosios

kapinės

292 Prie 7 Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų


4 20933 Paliūnų k. senųjų kapinių dalis 291 Prie 4 Lazdijų r. sav., Dzūkų k. (Būdviečio sen.)


5 20934 Paliūnų k. senosios kapinės 274 Prie 1 Lazdijų r. sav., Paliūnų k. (Būdviečio sen.)


6 25470 Gudeliškės k. senosios kapinės 270 Prie 39 Lazdijų r. sav., Gudeliškės k. (Šeštokų sen.)

7 33357 Lietuvos karių kapai 290 Prie 24 Lazdijų r. sav., Būdviečio k. (Būdviečio

sen.)

8 33358 Lietuvos nežinomo kario kapas 257 Prie 10 Lazdijų r. sav., Krosnos mstl. (Krosnos

sen.)

9 33359 Lietuvos šaulių kapai 325 Prie 1 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto

sen.), Kauno g.

10 Randiškės k. kapinės 288 Prie 7 Lazdijų r. sav. Radiškės k.


36

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



1 Paminklas 1941 – 1945 metais

žuvusiems 3 šauliams

miškininkams

1 3

Istoriniai objektai

1 21562 Kalniškės mūšio vieta 10,

12

13;

2-6


Mūšis įvyko1945 06 16

2 27637 Mūšio vieta 275 Prie 1 Lazdijų r. sav., Naujosios Kirsnos k.

(Šeštokų sen.)

Mūšis vyko 1948-02-11. Žuvo 5 partizanai

3 29538 Žuvimo vieta 273 Prie 33 Lazdijų r. sav., Bilvyčių k. (Būdviečio sen.)

1952 04 19 kautynėse su čekistine

kariuomene žuvo Dainavos apygardos

Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos 5

partizanai

4 29558 Žuvimo vieta 301 22 Lazdijų r. sav., Giraitės k. (Teizų sen.)


5 29559 A. Kisieliausko-Karvelio

žuvimo vieta

300 Prie 76 Lazdijų r. sav., Murgų k. (Teizų sen.)

Žuvo 1945 11 11 susišaudymo su čekistais

metu

6 29583 A. Čėplos-Apuoko ir J. Račo-

Miškinio žuvimo vieta

294 Prie 22 Lazdijų r. sav., Skaistučių k. (Lazdijų sen.)

Žuvo 1947 02 02

7 29584 Mūšio vieta 264 Lazdijų r. sav., Delnicos k. (Šeštokų sen.)

1948 12 25 mūšyje žuvo 5 partizanai

8 29605 J. Neifaltos-Lakūno žuvimo

vieta

24 6 Žuvo 1945 05 16

9 29606 V. Neimano-Jaunučio ir V.

Tuinylos-Kario žuvimo vieta

24 6 Lazdijų r. sav., Stebulių k. (Teizų sen.)

Partizanai žuvo 1949 10 02

10 Partizanų žūties vieta Stebulių

k.

284 Prie 28 Lazdijų r. sav., Stebulių k.


1 262 Bulakavo buv. dvaro sodyba 290 39 Lazdijų r. sav., Bulotiškės k. (Būdviečio

sen.)

2 263 Buv. dvaro sodybos fragmentai

(AtV 502)

273 Tarp 31

ir 35

Lazdijų r. sav., Būdviečio k. (Būdviečio

sen.),

3 267 Rudaminos dvaro sodybos

fragmentai

292 Prie kv

294 skl.

15

Lazdijų r. sav., Rudaminos k. (Lazdijų sen.)


Amžius: XVI a.–XIX a.

4 1498 Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba 274 Prie 1 Lazdijų r. sav., Aštriosios Kirsnos k.

(Būdviečio sen.); teritorijos plotas: 18,9 ha

Amžius: XIX a

5 1501 Bažnyčia ir klebonija Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų

sen.); Atsiradimo data: 1592 m., 1797 m.,

XIX a.

6 15980 Sodyba 262 Prie 8 Lazdijų r. sav., Delnicos k. (Šeštokų sen.)

Atsiradimo data: XX a. pr.

7 32382 Šeštokų geležinkelio stoties

pastatų kompleksas

262 Lazdijų r. sav., Šeštokų mstl. (Šeštokų

sen.), Teritorijos plotas: 0,77 ha

Amžius: 1898, 1900 m.

8 Verstaminų gatvinis kaimas 301 Prie 49 Lazdijų r. sav.,

Inžinieriniai objektai

1 34766 Vidzgailų geležinkelio tiltas Tarp

62 ir

Lazdijų r. sav., Vidzgailų k. (Būdviečio

sen.); geležinkelio atkarpos Kazlų Rūda -

37

Eil.

Nr.

MC,

registro Nr.



67 Pasienis 63,316 km Amžius: 1893-1895 m.

Dailės objektai

1 9640 Kryžius su koplytėle 257 Prie 9 Lazdijų r. sav., Krosnos mstl. (Krosnos

sen.)

2 Teizų k. kryžius 303 Prie 28 Lazdijų r. sav., Teizų k.

3 Giraitės k. kryžius 321 Prie 4 Lazdijų r. sav., Giraitės k.

Metelių RP

GAMTINIAI OBJEKTAI

Geologiniai objektai

1 Akmuo „Giraitės galiūnas“ 37 9

5 Pav. Kalniškės mūšio vieta

38

2 lentelė

Kultūros ir gamtos vertybės pagal girininkijas

Eil.

Nr.

Girininkija

Kultūros paveldo

objektai

Gamtos paveldo

objektai Viso

Viso

t.t.miško

žemėje

t.t. valst.

miškuose

Viso

t.t.

miško

žemėje

t.t. valst.

miškuose

Viso

g-je

t.t.

miško

žemėje

t.t.

valst.

miš

kuose

1 Seirijų 78 19 0 4 2 2 82 21 2

2 Veisiejų 48 20 4 5 2 1 53 22 5

3 Leipalingio 21 6 1 1 1 1 22 7 2

4 Ančios 3 3 3 1 1 1 4 4 4

5 Kapčiamiesčio 19 7 2 6 3 1 25 10 3

6 Baltašiškės 18 10 4 1 1 0 19 11 4

7 Stalų 2 2 0 1 1 0 3 3 0

8 Krosnos 51 10 3 1 1 1 52 11 4

Viso 240 77 17 20 12 7 260 89 24

Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje yra 260 lankytinų gamtos ir kultūros požiūriais

objektų. Vyrauja kultūros paveldo objektai, kurie sudaro apie 90 proc. Daugiausia kultūros paveldo

objektų yra Seirijų girininkijoje, kiek mažiau – Veisiejų ir Krosnos girininkijose. Gamtos paveldo

objektais turtingesnės Kapčiamiesčio, Veisiejų ir Seirijų girininkijų teritorijos.

6 Pav. Kritusiems už Lietuvos laisvę

39

3.4. Teritorinių rekreacinių kompleksų charakteristika

Rekreacinės teritorijos – tai specialiai išskirtos ir sutvarkytos (arba numatytos sutvarkyti)

natūralios arba dirbtinės gamtinės teritorijos poilsiui ir turizmui, atitinkančios socialinius,

psichologinius ir biologinius poilsiautojų poreikius.

Tokioms rekreacinėms teritorijoms, patenkančioms į Veisiejų miškų urėdijos teritoriją,

tačiau valdomoms ne tik miškų urėdijos, bet ir kitų naudotojų, priskirta 2806,8ha miškų, tame tarpe:

541,8 ha miško parkų, 1323,4 ha rekreacinių miško sklypų, 875,4 ha kurortų miškų, 49,4ha miesto

miškų ir 16,8 ha valstybinių parkų rekreacinių zonų miškų.

Veisiejų miškų urėdijos valdomuose valstybinės reikšmės miškuose rekreacinių poreikių

tenkinimui iš viso skirtas net 1186,9 ha miško žemės plotas: 29,3 ha miško parkų, 367,2 ha kurortų

miškų. Šių kategorijų miškų daugiausiai yra Baltašiškės, Veisiejų ir Kapčiamiesčio girininkijose.

Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje yra ir daugiau rekreacinės traukos teritorijų (buvusių

dvarų parkai ir kt.), bet kadangi jos yra ne miško žemėje, miškotvarkos nebuvo inventorizuotos, o į

projektinius žinialapius bus įtrauktos tik kaip miškų urėdijos teritorijos rekreacinį potencialą

netiesiogiai sąlygojantys objektai.

Saugomos gamtinės teritorijos. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir vandens plotai bei

kraštovaizdžio objektai, dėl savo vertės turintys specialų valstybės nustatytą aplinkos apsaugos ir

naudojimo režimą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų tikslas – išsaugoti ne tik gamtinius, bet

ir kultūros paveldo kompleksus bei objektus, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę

įvairovę ir genetinį fondą, garantuoti gamtos išteklių atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintinei

rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros

paveldo apsaugą. Kompleksinės paskirties saugomose teritorijose sujungiamos išsaugančios,

apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą.

Šiai kategorijai priskiriami ir valstybiniai parkai. Veisiejų m. urėdijos teritorijoje yra net 2

regioniniai - Veisiejų ir Metelių - regioniniai parkai, juose sukoncentruota didžioji dauguma ne tik

urėdijos, bet ir regiono turistinių išteklių.

Saugomos teritorijos statusas ne tik riboja ūkinę veiklą, bet ir padeda išsaugoti vertingus

gamtinius (ar kultūrinius) išteklius, kurie yra svarbūs kaip teritorijos rekreaciniai ištekliai.

Įgyvendinant subalansuotos plėtros principus saugomos teritorijos tampa labai svarbiu veiksniu

plėtojant gamtinį–pažintinį turizmą, poilsį kaime. Veisiejų miškų urėdijoje, be Veisiejų ir Metelių

regioninių parkų, yra 22 saugomos teritorijos: Žuvinto gamtinis rezervatas, Pertako miško biosferos

poligonas, Avirės hidrografinis, B.Ančios hidrografinis, Paželsių botaninis, Bugiedos botaninis –

zoologinis, Balkasodžio, Vilko botaniniai, Baltosios Ančios, Kučiuliškės, Stračiūnų hepertologiniai,

Krakinio, Kuzapiškės telmologiniai, Niedos, Pertako ornitologiniai, Gerdašių entomologinis, 5

paprastosios eglės, 1 bekočio ąžuolo genetinis draustiniai. Taigi, vertinant saugomų teritorijų tinklą,

Veisiejų miškų urėdija yra viena iš išskirtinių Lietuvos miškų urėdijų masteliu, nors esamose

saugomose teritorijose, išskyrus regioninius parkus, rekreacijos vystymas nėra pageidautinas.

Veisiejų ir Metelių regioniniai parkai yra didžiausią rekreacinę vertę regionui sukuriantys

objektai. Šios teritorijos yra perspektyviausios plėtojant kaimo turizmą, gamtinį – pažintinį turizmą,

poilsį gamtoje (stovyklavimas, vandens pramogos ir pan.) medžioklės organizavimą, žvejybą,

grybavimą, uogavimą, vaistažolių rinkimą bei su šiomis veiklomis susijusias paslaugas.

Valstybinių parkų teritorijose yra išskiriamos šios teritorijų funkcijos: konservacinė,

prezervacinė (apsauginė), rekreacinė, ūkinių funkcijų prioriteto bei gyvenamoji. Planavimo

dokumentuose naudojamas polifunkcinis zonavimo būdas, kai teritorija dalijama į zonas pagal

nustatytus esamų ar numatomų funkcijų kompleksus, nurodant šių funkcijų reiškimosi intensyvumą

40

arba svarbą. Svarba vertinama šiais aspektais: prioritetinė pagrindinė, kita pagrindinė, svarbi ir

papildoma svarba.

Išsamią teritorinių kompleksų analizę galima rasti regioninių parkų planavimo

dokumentuose.

Veisiejų, Metelių regioninių parkų rekreacinio prioriteto zonos pagal 2002 metų patvirtintą

valstybinės reikšmės miškų schemą užima 16,8 ha, tai sudaro tik 0,6 % visų urėdijos teritorijoje

esančių rekreacinių miškų miškų, o pagal patvirtintus regioninių parkų tvarkymo planus rekreacinio

prioriteto zonų miškai sudaro žymiai didesnį plotą. Ateityje atlikus Alytaus apskrities miškų

tvarkymo schemą, rekreacinių miškų plotas galės būti pakoreguotas.

Kitas teritorinių kompleksų, pritaikytinų turistų poreikiams, pjūvis yra tie teritoriniai

kompleksai, kuriuose antroji pagal svarbą, t.y. kita pagrindinė funkcija yra rekreacinė (pažintinė

rekreacija). Tokioms teritorijoms, užimančioms apie pusę visų parkų teritorijų priskiriami

kraštovaizdžio, botaniniai – zoologiniai, hidrografiniai, geomorfologinis draustiniai.

7 Pav. Iš paukščio skrydžio

41

4. ESAMO REKREACINIO POTENCIALO ANALIZĖ

4.1. Bendra gamtos ir kultūros išteklių potencialo panaudojimo apžvalga

Kraštovaizdžio rekreacinį potencialą sudaro vietovės kraštovaizdžio, jo gamtinių ir

kultūrinių komponentų bei objektų patrauklumas, tinkamumas rekreacinei veiklai, skatinantis

lankytojus atvykti į gamtą, pamatyti regiono įžymybes, pailsėti, papramogauti. Gamtinį rekreacinį

potencialą sudaro lankytini įdomūs gamtos objektai bei vietų, tinkamų populiariausioms poilsio

formoms – poilsiui prie vandens maudantis ir kaitinantis saulėje, kiekis ir jų kokybė, tinkamumas

turistinėms kelionėms.

Kaip ir daugelis Lietuvos kampelių, Lietuvos pietuose esantis Lazdijų kraštas kupinas

dar nepanaudotų galimybių rekreacijai ir turizmui bei žmogaus ir gamtos harmonijai plėtoti. Svarbu

kuo įdėmiau pažvelgti į regiono, kurį užima Veisiejų miškų urėdijos teritorija, gamtinius,

geografinius, istorinius ir kultūrinius ypatumus, siekiant pamatyti visą savitumo ir galimybių paletę.

Konservacinių (įvairovės apsaugos) atžvilgiu vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai,

kuriems reikalingas ypatingas dėmesys, yra:

unikalus Veisiejų apylinkių ežerynas,

ypač vaizdingų smulkiai kalvotųjų Sūduvos moreninių aukštumų, apaugusių įvairaus

pobūdžio miškais kompleksas,

raiškiais ežeringais dubakloniais raižytas centrinės ir pietinės rajono dalies reljefas,

vertingų kultūros paveldo objektų sankaupos arealai.

Siekiant įvertinti esamą krašto gamtos, kultūros, paslaugų ir pramogų potencialą, jo

panaudojimo rekreacijai galimybes bei aplinkos kokybę, žemiau apžvelgiami regiono gamtiniai ir

geografiniai ypatumai bei turizmo kultūriniai ištekliai.

Tačiau kiekvienas regionas, miestas, miestelis ar girininkijos teritorija visada įdomi

tiek, kiek sugebama padaryti jį patrauklų. Pirmiausia, labai svarbus veiksnys, yra vietos iniciatyva.

Jeigu vietos žmonės patys tiki, kad jų gyvenamoji vieta yra unikali, įdomi, turi savo istoriją,

apipintą legendomis, padavimais, žino, jog netoliese yra gimę ar gyvenę įžymūs žmonės, žino

gamtos ir kultūros paveldo objektus, ir tą sugeba parodyti bei įdomiai perteikti svečiams bei

pakeleiviams, galima tikėtis, kad ši vietovė atkreips į save dėmesį.

Gamtiniai – rekreaciniai turizmo ištekliai

Svarbiausi gamtiniai kraštovaizdžio komponentai, nuo kurių priklauso vietos

rekreacinės galimybės, kraštovaizdžio grožis ir patrauklumas yra vandenys ir miškai. Reljefas taip

pat labai svarbus kraštovaizdžio komponentas, tačiau kaip būtina rekreacinės veiklos sąlyga, jis

reikalingas dabartiniu metu mažiau populiarioms rekreacijos formoms – slidinėjimui, sportiniam

turizmui. Dar gamtiniams ištekliams priskiriami rekreacinės ir saugomos teritorijos bei saugomi

kraštovaizdžio objektai, sudarantys galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam ar

rekreaciniam turizmui, - tai bus aptarta vėliau.

Rekreaciniai ištekliai - gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių

visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti, o rekreacinė teritorija - vietovė, turinti

gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam

poilsiui organizuoti.

Įvairių rūšių turizmui ir rekreacijai tinkančių gamtinių išteklių Lazdijų rajone pagrindą

sudaro gamtiniai ir kai kurie antropogeninės kilmės elementai:

daugiau kaip 100 ežerų, tarp jų didieji Lietuvos ežerai Dusia ir Metelys;

miškai Lazdijų rajone užima 35% teritorijos (46154 ha).

įvairaus stambumo ir statumo kalvos, daubos, slėniai, šlaitai ir kiti reljefo komponentai;

estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai, kuriuos formuoja skirtingo raiškumo

42

paminėtų kraštovaizdžio komponentų deriniai.

Pagrindiniai Lazdijų rajono rekreaciniai ištekliai yra vandens telkiniai, rekreacijai

tinkami miškai, vaizdingos vietovės - raižytas ir raiškus reljefas, piliakalniai, nacionaliniu mastu

reikšmingi kultūros paminklai, kultūros vertybės.

Gamtinių rekreacinių išteklių gausa Lazdijų rajone kuria ypač palankias sąlygas

poilsinio turizmo (poilsio gamtoje) vystymuisi, todėl didelį dėmesį būtų tikslinga skirti esamos

poilsinės rekreacijos infrastruktūros atnaujinimui, gerinimui, bei jų plėtrai perspektyviose Veisiejų

urėdijos teritorijos dalyse. Visų pirma greta praeinančių sausumos ir vandens turizmo trasų, Metelių

ir Veisiejų valstybiniuose parkuose, o taip pat Lazdijų, Veisiejų, Seirijų, Kapčiamiesčio apymiesčio

teritorijose esančių girininkijų kvartaluose (žr. 5 skyrių).

Miškų urėdijos teritorijoje vyrauja vaizdingos vietovės, pasižyminčios

kraštovaizdžio gamtinių komponentų (vandenų, miškų, reljefo) tinkamumu įvairioms rekreacijos

rūšims bei aplinkos vaizdingumu. Vaizdingiausios vietovės yra Veisiejų, Seirijų girininkijų

teritorijoje, Krosnos girininkijos pietvakarinė dalis, Leipalingio šiaurinė dalis (Kuciuliškės miškas),

Kapčiamiesčio girininkijos paupiai ir paežerės).

Vaizdingas vietoves kaip foną turistinei veiklai sudaro kraštovaizdžio vizualinės

erdvės, labiausiai atspindinčios šalies kraštovaizdžio tipus, gamtą, kultūrą ir istoriją, ryškiausios ir

labiausiai lankomos iš jų yra Veisiejų, Kapčiamiesčio girininkijų dalys, patenkančios į Veisiejų

regioninį parką ir Seirijų girininkija, patenkanti į Metelių regioninį parką.

Ypač saugomų teritorijų sistema (draustiniai, valstybiniai parkai) Lazdijų rajone

apima 18,5% teritorijos. Lazdijų savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymima, kad

tolimesnėje integruoto gamtos ir kultūros paveldo apsaugoje Lazdijų rajone numatoma viena iš

ypač saugomų teritorijų tinklo optimizavimo bei papildymo krypčių -savivaldybės draustinių

steigimas gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose teritorijose.

Vandenys.

Upių slėniuose svarbiausi gamtiniai rekreaciniai veiksniai yra:

galimybės poilsiauti;

vandens turizmo galimybės.

Svarbiausi rekreaciniai vandens veiksniai:

švarus vanduo;

paplūdimiai;

mikroklimatas.

Rekreaciniai vandens telkiniai. Tai vandens tekiniai, naudotini mėgėjiškai žūklei,

vandens sportui, poilsiui ir turizmui. Tačiau rekreacinio naudojimo būdas ir su tuo susiję vandens

telkinio naudojimo sąlygos, teisės bei prioritetai gali būti teisiškai įforminti tik priskyrus vandens

telkinį šiems tikslams (vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu) apskrities viršininko arba

savivaldybės sprendimu. Stambiausi rekreacijai naudotini vandens telkiniai Lazdijų rajone (be

esančių saugomose teritorijose): Veisiejis, Seirijis, Galstas, Zapsys, Galadusys.

Gamtos paveldo objektų nėra labai daug, tačiau tarp jų išsiskiria keletas žymesnių

parkų.

Aštriosios Kirsnos parkas (18,9ha) prie dvaro pagal rašytinius šaltinius įveistas

maždaug XVI – XVII amžiuje. Parkas mišrus, daugiausia čia paprastųjų eglių, pušų, ąžuolų,

skirpstų, ievų. Čia auga 20 vietinių medžių ir krūmų rūšių bei 24 introdukuotų rūšių augalai. Iš

pastarųjų paminėtini penki 500-70cm skersmens ir 35m aukščio europiniai maumedžiai, 1,2m storio

bukas.

Vainežerio parkas (12ha) įkurtas XVIII amžiuje buvusio seno dvaro vietoje. Parke

auga 20rūšių vietinių medžių ir krūmų. Tai paprastosios eglės, karpotieji beržai, daug juodalksnių,

blindžių, taip pat uosiai, skroblai, šermukšniai, vinkšnos. Yra 14 rūšių introdukuotų augalų, iš jų

43

įspūdingas, retas Dzūkijoje, 26m aukščio ir 85cm skersmens pilkasis kėnis, retokas šiose apylinkėse

sidabrinis klevas, kvapioji tuopa.

Veisiejų parkas (5,9ha) įkurtas XVIII amžiaus antroje pusėje. Iš senųjų medžių išlikęs

milžiniškas 25m aukščio ir 1,9m skersmens paprastasis uosis 9gamtos paminklas) ir kelios

mažalapės liepos, kurioms per 200 metų. Išlikusios 21 ratu sodintos liepos. Dabar parke auga 20

rūšių vietiniai medžiai ir krūmai: paprastieji ąžuolai, eglės, pušys, drebulės, juodalksniai, blindės ir

kt. Be to, yra 21 rūšies i formos introdukuotų medžių ir krūmų.

Rudaminos parkas (6,5ha) įkurtas prie XVI amžiuje įsikūrusio dvaro pastatų. Parkas

nepasižymi medžių įvairove. Jame auga 7 vietinių rūšių ir formų bei 9 introdukuotų rūšių medžiai.

Tai paprastieji ąžuolai, klevai, mažalapės liepos. Iš introdukuotų – įspūdingiausi 25 m aukščio ir 70-

85cm skersmens europiniai maumedžiai.

Leipalingio vidurinės mokyklos parkas (4,5ha) įveistas XIX amžiuje, prie dvaro rūmų,

kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi jau XVI amžiuje. Parke yra 12 rūšių vietinių medžių ir krūmų

9paprastieji klevai, ąžuolai, eglės, ievos ir kt. ) bei 13 rūšių introdukuotų medžių ir krūmų,

daugiausia, jaunų.

Istoriją menantys, tačiau botaninės įvairovės požiūriu mažai vertingi yra Būdviečio,

Dumblio, Lazdijų parkai.

Kultūriniai rekreaciniai turizmo ištekliai

Turizmo kultūriniams ištekliams priskiriami archeologijos, architektūros, istorijos,

meno, mokslo ir technikos (inžineriniai), urbanistikos paveldo objektai, meno kūriniai, kolekcijos ir

kiti kultūros objektai, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam,

kultūriniam ir kitokiam turizmui.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmė

Lazdijų rajono nekilnojamasis kultūros paveldas pasižymi gausa, jų tipologine

įvairove ir ryškia istorine kultūrine verte.

Siekiant išsaugoti Lazdijų rajono kultūrinio istorinio kraštovaizdžio vertę

svarbiausiomis saugotinomis jo savybėmis laikytina architektūrinės, istorinės, archeologinės ir

meninės verčių kompleksiškumas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vizualinis kompozicinis

bei istorinis semantinis sąryšingumas, kultūros vertybių integralumas su vertinga gamtine aplinka.

Teritorinės apsaugos koncentravimas kultūros vertybių sankaupos arealuose įgalina išsaugoti

istorinio kraštovaizdžio reliktus, svarbius Lazdijų rajono kultūros paveldo savitumui. Tikslinga

sutelkti kultūros paveldo apsaugos resursus ir pastangas bei plėtoti turizmą ir rekreaciją Lazdijų

rajono kultūros vertybių sankaupos arealuose, nes:

1. Dauguma nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių Lazdijų rajono kultūros

vertybių sankaupos arealuose, yra susiformavę vertingame gamtiniame kraštovaizdyje,

vaizdinguose upių ir ežerų prieslėniuose bei istorinėse rajono gyvenvietėse.

2. Nacionaliniai, regioniniai ir rajoniniai turizmo maršrutai palankiai išsidėstę kultūros

vertybių sankaupos arealų atžvilgiu. Pro Veisiejų-Vainežerio, Palazdijų-Stankūnų ir Aštriosios

Kirsnos-Rudaminos arealus praeina rekomenduojamas nacionalinis(reprezentacinis) maršrutas

“Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys”, pro Veisiejų-Vainežerio ir Verstaminų arealus praeina

regioninis valstybinių parkų maršrutas “Dzūkijos parkų žiedas” (LR teritorijos bendrasis planas).

3. Planuojami vandens turizmo maršrutai Ančios ežeru ir Baltosios Ančios upe

“Ančia-Nemunas” bei Veisiejų ežeru ir Baltosios Ančios upe “Veisiejai-Nemunas” kerta Veisiejų-

Vainežerio ir Kapčiamiesčio arealus.

4. Gana palanki kultūros vertybių sankaupos arealų lokalizacija Lazdijų rajono kelių

atžvilgiu; krašto kelias Nr. 134 kerta Veisiejų-Vainežerio, Palazdijų-Stankūnų ir Aštriosios Kirsnos-

Rudaminos arealus.

44

Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas Lazdijų rajone siūlo plėtoti tranzitinę

dviračių trasą T3, jungiančią Leipalingį, Varnėnus, Veisiejus, Kalvelius, Paveisiejus, Kučiūnus,

Akmenius bei nacionalines dviračių trasas jungiančias Leipalingį, Seirijus ir Simną, Miškinius,

Lazdijus, Krosna ir Vartus bei Rolius ir Metelytę (PHAR projektas 2002/000-620.03.01.01.02,

Nacionalinių dviračių trasų sistemos aprašai, sprendiniai patvirtinti 2006 11 24). Prie šių trasų yra

išsidėstę didelės vertės Lazdijų rajono kultūros paveldo objektai.

Kultūriniai ištekliai yra svarbūs kaip ir gamtiniai ištekliai. Jie ne tik sudaro galimybę

pažinti krašto istoriją, tradicinę gyvenseną, papročius, tradicinius amatus, bet yra geras pagrindas

įvairiai turizmo ir rekreacijos infrastruktūrai plėtoti. Kita vertus, turizmo plėtra yra labai gera

priemonė padėti išsaugoti, o dažnai net ir atkurti sunykusias kultūrines vertybes pritaikant jas

rekreacinėms reikmėms.

Savo projekte stengėmės suregistruoti kultūrinius objektus, patenkančius į girininkijų

teritoriją pagal šiuos objektų tipus: 1. Urbanistiniai objektai; 2. Architektūros objektai; 3. Istoriniai

objektai; 4. Dailės objektai; 5. Inžineriniai (Technikos) objektai; 6.Archeologijos objektai;

7.Želdynai (dvarų ir kt. parkai), 8. Sakraliniai objektai; 9. Memorialiniai objektai; 10. Etnografiniai

objektai. Mūsų nuomone, girininkams ir kitiems specialistams miškininkams, kaip iškiliems kaimo

inteligentijos atstovams yra garbės reikalas žinoti apie gamtos ir kultūros objektus, esančius jų

girininkijų teritorijose, juolab, kad tai plečia ne tik erudiciją bei padeda numatyti esamų rekreantų

judėjimo kelius ir galimus srautus.

Veisiejų miškų urėdijos miškai turtingi kultūros paveldo objektais: daugiausiai yra

archeologinių objektų: senovės kulto vietų, piliakalnių, senovės laidojimo vietų (senkapių,

kapinynų), istorinių, memorialinių objektų. Labiausiai įspūdingi ir lankomi Paveisininkų,

Rudaminos, Pralomciškės, Šlavantų piliakalniai, Vainežerio senoviniai gynybiniai įtvirtinimai.

Didžiausi gamtiniai ir kultūriniai ištekliai yra regioniniuose parkuose

Didžioji dalis pačių vertingiausių šio Veisiejų krašto gamtinių išteklių koncentruojasi

saugomose teritorijose - regioniniuose parkuose. Būtent su joms yra ir siejami pagrindiniai

rekreacinių išteklių arealai.

Metelių regioninis parkas įsteigtas 1992 metais siekiant išsaugoti didžiuosius pietų

Lietuvos ežerus (Dusia, Metelys, Obelija), jų apylinkes, kraštovaizdį, kultūros paveldo vertybes,

savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas.

Parko plotas – 17729 ha, iš jų didžioji dalis – 15397 ha – Lazdijų rajono savivaldybėje, likusi –

Alytaus rajone. Didžiausios parko gamtos vertybės – tai vieni švariausių ir tinkamiausių poilsiui

šalyje Dusios, Metelio ir Obelijos ežerai su plačiais smėlio atabradais. Ežerai užima 28% regioninio

parko teritorijos ir suteikia ilgalaikį prieglobstį didžiausiam migruojančių vandens paukščių būriui

Dzūkijoje, išsiskiria gausiomis ežeruose gyvenančių žuvų atsargomis. Kultūrinis šio krašto

palikimas stebina piliakalniu gausa – penki jų yra į vakarus nuo Dusios, dar trys išsimėtę likusioje

teritorijoje. Didžioji jų dalis – karingos jotvingiu tautos palikimas. Prelomciškės (Eglynų)

piliakalnis pats didžiausias ir įspūdingiausias iš 8 Metelių regioninio parko piliakalnių.

Prelomciškės piliakalnį, kaip ir kitus esančius parke, supylė jotvingiai, artima

lietuviams baltų gentis. Piliakalnio papėdės archeologiniai radiniai patvirtina, kad čia būta gana

didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio buvusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Piliakalnis

žmonėms tarnavo iki XIII a. Pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutrės upelio stovi Lietuvos-

Lenkijos karų su švedais laikus menančia Kryžių koplyčia - tai viena svarbesnių katalikų šventovių.

1863 m. sukilėliu mūšio vieta, 1863 m. sukilėliu kapai, Akuočių kaimo kapinės, 1945 m. partizanu

mūšio Kalniškės miške vieta, daili Meteliu bažnyčia – tai bene gausiausiai lankomi šio parko

paveldo objektai. Meteliu regioninis parkas, o ypatingai Dusios pakrantės, vasaros metu sutraukia

tūkstančius poilsiautoju. Dusia, didžiausias Dzūkijos ir trečias Lietuvos ežeras, pasižymi lėkštu,

plačiu ir smėlingu atabradu, siekiančiu iki 200 m pločio, labai skaidriu ir švariu vandeniu. Dusia –

idealiai buriavimo entuziastams tinkantis ežeras. Dėl vandens skaidrumo ji mėgsta ir povandeninio

nardymo mėgėjai. Tinkamiausios poilsiui yra pietinė ir pietrytinė ežero pakrantės, kur įrengta

45

nemažai stovyklaviečių. Čia yra numatytos vietos, kuriose galima statyti palapines ir kurti laužus.

Galima aplankyti Meteliu regioninio parko direkciją bei įrengtą modernu lankytoju centrą Dusios

pakrantėje, į pietus nuo Meteliu miestelio. Čia lankytojai gali supažindinami su krašto vertybėmis,

išnuomoti inventorių, per specialu stebėjimo teleskopą pasižvalgyti į paukščius Parke galima

užsisakyti ekskursijas arba savarankiškai keliauti pažymėtais pažintiniais takais. Modernios ir

jaukios lankytoju centro patalpos tinka ir seminarams, konferencijoms organizuoti. Metelių

regioninio parko augmenijos ir gyvūnijos savitumus nulėmė geografinė padėtis, savitas klimatas ir

unikalus reljefas. Parke iki šiol užregistruota 1676 augalų ir gyvūnų rūšys. Čia prieglobstį randa 113

Lietuvos Raudonosios knygos augalų ir gyvūnų rūšys. Trako miške, vienintelėje vietoje visoje

šalyje, auga bekočių ąžuolų miškas, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Obelytės gamtiniame

rezervate puikuojasi etaloniniai Lietuvoje liepiniai skroblynai, o Širvinto miške - ąžuolai, perkopę

300 metų slenkstį. Mitologinis Laumės akmuo tai didžiausias Metelių regioniniame parke esantis

tamsus granito kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn senovinėje Metelio ežero terasoje.

Veisiejų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Šlavantų - Veisiejų –

Kapčiamiesčio ežeryną, t. y. susikertančių ežeringų dubaklonių sistemą, botaniniu požiūriu vertingą

Liūnelio ir Šlavantėlio tarpežerį, kultūros paveldo paminklus bei vertybes. Didžiausią regioninio

parko dalį užima Šlavantų - Veisiejų - Kapčiamiesčio ežerynas. Regioniniame parke iš viso yra 37

ežerai. Svarbiausios Veisiejų regioninio parko gamtos vertybės - didžiausi ežerai - Ančia,

Snaigynas, Šlavantas, Ilgis, Verniejus. Dauguma ežerų pratakūs, turintys sudėtingą kranto liniją,

raižytą dugną, vingiuoti kaip upės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų.

Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekur kitur Lietuvoje nėra. Natūralūs

upeliai - svarbios ūdrų gyvenamosios ir migracijų vietos. Viso Veisiejų regioninio parko teritorijoje

yra 31 nekilnojama kultūros vertybė. Svarbiausios parke esančios kultūros paveldo vertybės - mišku

apaugusi Mėčiūnų senovės gyvenvietė, lengviausiai pasiekiama Ančios ežeru, Šlavantų piliakalnis

ir senovės gyvenvietė, su jo šlaituose augančiu skroblynu bei labai retų augalų - vaistinių

kietagrūdžių augaviete ir Vainežerio senovės gynybiniai įtvirtinimai, vietinių žmonių vadinami

„Okopka”. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas įrengtas Ančios ežero pusiasalyje. Tai 5 - 6 m

aukščio pylimas, žiedu juosiąs trapecijos formos aikštelę. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas

greičiausiai naudotas dvarininkų XVII - XVIIIa.

Vandens kelionių mėgėjams tikras malonumas keliauti baidarėmis ir valtimis

protakomis susijungiančiais Veisiejų ežerais. Snaigyno ežere prasideda 30 km ilgio valčių

maršrutas devyniais ežerais ir juos jungiančiais upeliais, teikiantis ne tik poilsį, bet ir daug netikėtų

susitikimų su vertingais gamtos bei kultūros objektais. Sausumos kelionių mėgėjams

rekomenduojama pasivaikščioti pažintiniais takais,Veisiejų istoriniame centre, Vainežerio

kultūriniame - gamtiniame komplekse. Dviračiais arba automobiliais keliautojus kviečia dvi

maršrutinės trasos po 40 km (Veisiejai -Vainežeris - Kapčiamiestis - Pinčiaragis - Paveisininkai -

Veisiejai ir Veisiejai - Ilgininkai -Kapčiamiestis - Vainežeris - Veisiejai).

Veisiejai - tai vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių, įsikūrusių ežero pusiasalyje.

Veisiejų istorinis centras, galutinai susiformavęs XIX a. pabaigoje, yra urbanistinis draustinis,

kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII a. II pusės - XIX a. pradžios aikštės planas, užstatymo

fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka. Aukščiausioje miestelio vietoje

XIX a. pradžioje užbaigta statyti Veisiejų šv. Jurgio bažnyčia, dar vadinama Dzūkijos katedra,

pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų architektūros paminklas. Įgyvendinus ES finansuotą

projektą, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, o ežere - įspūdingas fontanas su šviesos ir muzikos

efektais.

46

Kiti svarbūs lankytini objektai.

Aštriosios Kirsnos Dvaro sodyba yra viena didžiausių Dzūkijoje –Aštriosios Kirsnos

dvaro sodybą sudaro 19 pastatų ir parkas. Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos fizinė būklė ir

autentiškumas yra gerai išlikę, tačiau pastatų naudojimui reikalinga rekonstrukcija.

Rudaminos piliakalnis su gyvenviete. Rudaminos piliakalnis - tai vienas žymiausių

Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Jis yra Lazdijų rajone, 0,8 km į vakarus nuo

Rudaminos miestelio. Piliakalnio plotas 22,8 ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant

atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Vos per porą kilometrų nuo Rudaminos piliakalnio

stūkso dar du piliakalniai. Į šiaurės vakarus nuo jo esantis Elveriškės piliakalnis, dar vadinamas

Eglynkalniu. Į Šiaurę nuo Rudaminos piliakalnio nutolęs Gumbelių - Maišymų piliakalnis. Tiek

Elveriškės, tiek Gumbelių - Maišymų piliakalnis savo dydžiu bei gynybiniais įtvirtinimais gerokai

nusileidžia Rudaminos piliakalniui.

Lazdijų rajonas - vienas iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur dar gyvena baliniai vėžliai.

Baliniai vėžliai saugomi Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose. Lietuvoje taip pat labai retų

kurtinių tuokviečių apsaugai įsteigtas Pertako ornitologinis draustinis. Jame aptinkama ir kitų retų

paukščių: juodųjų gandrų, gervių, tetervinų, lutučių. Ornitologiniu požiūriu labai vertingas Niedaus

ežeras - čia įsikūrusi didelė rudagalvių kirų ir upinių žuvėdrų kolonija. Ežero nendrynuose peri

didieji baubliai, pakrančių pievose - raudonkojai tulikai, švygždos, griežlės. Nemaža biologine

įvairove pasižymi ir kai kurie kiti rajone esantys vandens telkiniai, miškai bei pievos. Iš retų rajone

aptinkamų paukščių galima paminėti rudes, mažąsias žuvėdras, baltanugarius genius, tulžius,

mėlyngurkles ir kitus. Daugelio vandens telkinių pakrantėse gyvena ūdros, senuose parkų

medžiuose gyvena kūdriniai pelėausiai. Bugiedos apylinkėse esančiuose vandens telkiniuose

gyvena skiauterėtieji tritonai.

7 pav. Vainežerio parke

47

4.2. Urėdijos miškų rekreacijos potencialo apibūdinimas

Rekreacinės paskirties (poilsiniai) miškai užima 1187 ha ( 6% bendro valstybinės

reikšmės miškų ploto) plotą, iš jų: – miško parkai – 22,2 ha, miestų miškai – 20,3 ha plotą.

Daugiausia rekreacinių miškų yra Kapčiamiesčio, Veisiejų, Baltašiškės girininkijose.

3 lentelė

Rekreacinių miškų charakteristika

R o d i k l i a i Miško

parkai

Kuror

tų

miškai

Rekreaci

niai miško

sklypai

Iš viso

Bendras miškų plotas (ha) 29 367 763 1187

Miško žemės plotas (ha) 29 358 752 1151

iš jos – neapaugusi mišku žemė (ha ) 1/0 1

Medynų plotas (ha / %) 27 350 737/98 1105/98

iš jų: - spygliuočiai 25/93 343/98 737/98 1091/97

iš jų: - pušynai 25/93 337/96 729/97 1091/97

- minkštieji lapuočiai 2/7 7/2 15/2 24/2

iš jų - beržynai 5,1 9,1 14/1

Užmirkusių (U) ir pelkinių (P) augaviečių plotas

(ha / %) 2/7

5/1

6/1 13/1

4 lentelė

Rekreacinės paskirties miškai

Girininkija Miško

grupių ir pogrupių pavadinimai

Valstybinės reikšmės miškų plotas,

ha

Seirijų Miško parkai 27,6

Leipalingio Rekreaciniai miško miškai 32,9

Veisiejų Miško parkai 1,5

Rekreaciniai miško sklypai 36,3

Ančios Rekreaciniai miško sklypai 74,1

Baltašiškės Rekreaciniai miško sklypai 158.6

Kurortų miškai 358,3

Kapčiamiesčio Rekreaciniai miško sklypai 438,2

48

Stalų Rekreaciniai miško sklypai 23,8

Viso:

Rekreaciniai miško sklypai 763,9

Miško parkai 29,1

Kurortų miškai 358,3

Iš viso urėdijoje: 1151,3

Miškai yra vienas iš svarbiausių komponentų, kurie lemia kraštovaizdžio tinkamumą

rekreacijai. Miškai rekreaciniu požiūriu buvo vertinti pagal metodiką, sudarytą prof. P.Kavaliausko

ir panaudotą valstybinių parkų planavimo schemose.

Pagrindinis dėmesys šioje metodikoje buvo skirtas nustatyti miškų technologinį

patogumą poilsiavimui. Kadangi miškų patogumą lankymui ir stovyklavimui apsprendžia medynų

rūšinė sudėtis ir drėgmės režimas, tai remiantis atitinkamais kriterijais – augimvietės tipu, būdinga

miško bendrija, amžiaus klase ir bonitetu, – išskirti rekreaciniai tipai, atitinkantys geras (A, B tipai),

vidutines (C, D tipai), blogas (E, F) sąlygas:

1. Geros sąlygos: sausi brandūs ir pribręstantys pušynai A1

sausi pusamžiai pušynai A2

sausi pušynai su gausia eglių priemaiša A3

labai sausi brandūs pušynai B1

labai sausi pusamžiai pušynai B2

per sausi pušynai B3

2. Vidutinės sąlygos sausi maumedynai ir beržynai C1

sausi mišrūs ir lapuočių medynai C2

drėgnoki pušynai C3

pušų jaunuolynai D1

eglių, maumedžių ir lapuočių jaunuolynai D2

miško kultūros D3

3. Blogos sąlygos drėgnoki mišrūs ir lapuočių miškai E

drėgni ir pelkiniai miškai F

drėgnos ir pelkinės pievos H

Papildomai atsižvelgta į tirtų miškų vaizdingumą ir rekreacijos formų (grybavimo,

uogavimo ir kt.) galimybes juose.

49

5 lentelė

Miškų rekreacinio potencialo įvertinimas

Eil.

Nr. Girininkija

Miško žemės plotas

Geros sąlygos Vidutinės

sąlygos

Blogos sąlygos

Viso

ha % ha % ha % ha %

1 Seirijų 198,6 14 615,7 42 662,7 45 1477 100

2 Veisiejų 1559,9 67 502,3 22 262,8 11 2325 100

3 Leipalingio 1223,7 54 657,3 29 404,0 18 2285 100

4 Ančios 1564,5 69 481,8 21 228,8 10 2275,1 100

5 Kapčiamiesčio 2509,1 64 975,3 25 463,3 12 3947 100

6 Baltašiškės 2041,9 80 297,2 12 215,7 8 2554,8 100

7 Stalų 2044,3 69 470 16 471,5 16 2985,8 100

8 Krosnos 157,1 6 1710,9 66 705,2 27 2573,2 100

VISO 11299,1 55 5710,5 28 3414,8 17 20424,4 100

Geros poilsiavimo sąlygos yra 8 urėdijos miškų. Labiausiai Lietuvoje vertinamų

savaiminės kilmės įvairiaamžių, mozaikiškos erdvinės struktūros miškų, kuriuose vyrautų vyresnio

amžiaus, t.y. brandūs ir pribręstantys sausi pušynai urėdijos teritorijoje yra mažiau nei pušynų su

gausia eglių priemaiša. Daugiausia šių medynų auga Veisiejų, Baltašiškės, Stalų girininkijų

miškuose.

Geriausio poilsiavimui – A rekreacinio tipo miškai užima 53206 ha (89,8) urėdijos

medynų. Labai sausų pušynų (B rekreacinis tipas) urėdijos miškuose auga net 553, 0 ha.

C ir D rekreacinio tipo miškai su vidutinėmis poilsiavimo sąlygomis urėdijos

teritorijoje vyrauja 62 urėdijos teritorijoje.

Trečdalis miškų pasižymi blogomis poilsiavimo sąlygomis. Tai drėgnoki mišrūs ir

lapuočių miškai (E rekreacinis tipas), drėgni bei pelkiniai medynai (F rekreacinis tipas). Tankių

medynų, ypač lapuotinų, dauguma poilsiautojų vengia ne vien dėl jų drėgnumo, o vasaros metu ir

dėl uodų bei erkių. Tankūs lapuotynai (0,8 skalsumo ir daugiau) miškuose sudaro 13. Ypač jos

charakteringos Seirijų ir Krosnos girininkijų miškams.

Palygininimui paanalizavome Metelių ir Veisiejų regioninių parkų miškų poilsiavimo

kokybę, ir gavome šiuos rezultatus ( žr. diagramas).

50

Veisiejų regioninio parko miškuose geros sąlygos užima net 66proc., vidutinės – 19

proc., o blogos – tik 15 proc.

8 Pav. Veisiejų RP miškų rekreacinis potencialas

Tuo tarpu Metelių regioninio parko teritorijoje miškai vyrauja miškai su vidutinėmis

poilsiavimo sąlygomis (62proc.), su geromis poilsiavimo sąlygomis sudaro tik 8 proc., o trečdalį

užima poilsiui netinkami miškai.

9 Pav. Metelių RP rekreacinis potencialas

Ir patys Veisiejų urėdijos girininkijų miškai rekreacijos požiūriu gerokai įvairuoja.

Gamtinį rekreacinį potencialą girininkijų miškuose, ypač paežerėse ir paupiuose, lemia čia esantys

sausi miškai ir ypatingai – sausi pušynai. Baltašiškės, Veisiejų, Kapčiamiesčio, Ančios girininkijų

miškai pagal rekreacinę vertę yra vieni iš svarbiausių. Čia didesnė augimviečių, rūšinės sudėties ir

amžiaus struktūros įvairovė, rekreacinė vertė. Šių girininkijų miškuose gausiau nei kituose yra

poilsiui tinkamų sausų brandžių bei pribręstančių pušynų, tinkamų ne tik miško gėrybių rinkimui,

bet ir pasivaikščiojimui. Pirmenybę poilsiautojai teikia mažesnio glaudumo natūraliems ir

vaizdingiems miško pakraščiams bei pakelėms.

Miško rekreatyvumo vertę lemia ne tik pačio miško savybės, bet ir jo padėtis vandens

telkinių atžvilgiu, todėl labiausiai poilsiautojų lankomi miškai yra prie Šlavanto, Dusios, Avirio,

Veisiejo, Ančios ežerų, Baltosios Ančios, Zapsės, Seiros upių, o taip pat nedideli ežeriukai ir

tvenkinėliai kitose girininkijose.

Kiti be vandens telkinių miškai yra daugiau lankomi uogavimo, grybavimo, riešutavimo

sezonų metu. Uogų resursai urėdijos teritorijoje vidutiniški: spanguolynų, vaivorynų yra tik nedideli

66 %

19 %

15 %

Geros sąlygos

Vidutinės sąlygos

Blogos sąlygos

8 %

62 %

30 %

Geros sąlygos

Vidutinės sąlygos

Blogos sąlygos

51

ploteliai. Daugiausia miškuose mėlyniaujama, aviečiaujama, brukniaujama. Taigi, uogavimas

urėdijos miškuose toks pat populiarus kaip ir grybavimas.

Nustatyta, kad dauguma poilsiautojų atvyksta 3 – 5 žmonių grupėmis. Dažniausiai šias

grupeles sudaro draugai bei šeimos nariai. Taigi, pagrindinis segmentas– šeimos. Šeimos yra labai

svarbios tiek vietinio turizmo skatinimui, tiek rekreacijai. Šį segmentą pakankamai lengva

pritraukti, bet reikia daugiau dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams. Tokie

atostogautojai dažniausiai turi daugiau laiko, pageidauja įvairesnių pramogų, jiems gali būti

įdomios ir istorinės, etnografinės, gamtinės žinios, ypač pateikiamos atraktyviu būdu.

Akivaizdu, kad poilsis miške turi būti orientuotas į aktyvią ir pasyvią rekreaciją, jų formų

įvairovę, o ypač į pramogas šeimyniniam poilsiui. Veisiejų miškų urėdija turi palankias sąlygas

pažintiniam turizmui, taip pat ir savaitgalinio poilsiui vasaros sezono metu.

10-11 Pav. Veisiejų urėdijos miškų kraštovaizdis .

52

4.3. Praeito vykmečio urėdijos rekreacinės veiklos analizė

1. Rekreacinių darbų planavimas

a)individualių rekreacinių objektų techninis projektavimas:

Techninių projektų vykdyta nebuvo.

b) ateities vizija ir perspektyvos:

Pagrindinį dėmesį esamuose rekreaciniuose objektuose skirti pažintinio, auklėjamojo,

meninio turinio plėtrai.

Bendradarbiaujant su Lazdijų r. sav. žirgininkų klubu toliau plėtoti pažintinį taką Krosnos

girininkijoje bei jojimo trasas Seirijų girininkijoje.

Vykdyti parengtą vidinės miškotvarkos rekreacinio sutvarkymo projektą.

2. Rekreacinių darbų organizavimo principai

Išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų konponentus, formuoti ir

išsaugoti jų rekreacinę miško aplinką.

Už rekreacinių darbų koordinavimą urėdijos mastu paskirtas atsakingas specialistas,

girininkijose – girininkai. Statybos, priežiūros, atnaujinimo darbus vykdo rangovų įmonės, urėdijos

ir sezoniniai darbininkai.

3. Bendradarbiavimo susitarimai.

Su savivaldybėmis: kasmetiniai renginiai visuomenei, propaguojant miško verslų

paveldą; aplinkos nuo buitinių atliekų tvarkymas; tarptautinis tautodailininkų pleneras urėdijos

parke. Su Lazdijų turizmo centru sutarta turistams pasiūlyti naują ekologinio – pažintinio turizmo

maršrutą Baltąją Ančia baidarėmis, kurį sudarytų Veisiejų miškų urėdijos Kapčiamiesčio

girininkijoje esantis miško muziejus, pažintinis takas ir turtingas eksponatais Kapčiamiesčio krašto

muziejus.

Su Veisiejų ir Metelių regioninių parkų direkcijomis: nuo 2003 m kasmetinės

rekreacijos plėtros bendradarbiavimo sutartyse, rengiame ir atnaujiname naujas poilsiavietės,

atokvėpio vietas pažintinius takus , kraštovaizdžio formavimų kirtimų vykdymą ir kt.

Urėdijos darbuotojų iniciatyva, kartu su invalidų draugijos Lazdijų skyriumi įrengėme

dvi atokvėpio vietas prie Ilgio ir Snaigyno ežerų, kur pritaikėme neįgaliesiems.

Taip pat bendradarbiaujama su kitomis visuomeninės organizacijomis: jaunaisiais

miško bičiuliais, jaunaisiais geografais ir kt.

4. Esama rekreacinė infrastruktūra ir jos teritorinis išdėstymas

Rekreaciniai objektai įrengiami labiausiai miško lankytojų pamėgtose vietose, taip

bandant reguliuoti srautus bei saugoti aplinką nuo digresijos ir gaisrų. Pagal Rekreacinės

infrastruktūros plėtros ir tvarkymo valstybiniuose miškuose programą urėdija priskiriama prie

aukščiausio rekreacijos intensyvumo I-os grupės lygmens.

Įrengti 93 rekreaciniai objektai: miško muziejus, miško mokomasis – pažintinis takas,

specializuotas jojimo takas, atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės ir kt. Į Nacionalinės

vandens turizmo trasos planą įtraukti rekreaciniai objektai, esantys Kapčiamiesčio ir Ančios

girininkijose prie Baltosios Ančios upės. Pažintiniai objektai sutelkti Seirijų, Kapčiamiesčio ir

Krosnos girininkijose.

53

5. Rekreacinių teritorijų estetiško kraštovaizdžio formavimas

Dekoratyvinės erdvės formuojamos siekiant kirtimais išryškinti vietovės vaizdingumą.

Prie rekreacinių objektų atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai paprastai buvo

pavadinti ugdomaisiais, sanitariniais ar miško valymu.

2007 m bendradarbiaujant su Metelių regioninio parko direkcija buvo atlikti

kraštovaizdžio formavimo kirtimai ant Raganų kalno, esančio Seirijų girininkijoje Trako miške .

2008 m bendradarbiaujant su Veisiejų regioninio parko direkcija buvo atlikti

kraštovaizdžio formavimo kirtimai Liūnelio ir Šlavantėlio ežerų tarpuežerėse. Ši teritorija yra

įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.

Urėdijos specialistų nuomone, rekreacinės infrastruktūros objektų įrangos priežiūra,

remontas, atnaujinimas ir aplinkos tvarkymas sezono metu – tai nuolatinis, nenutrūkstamas

procesas.

6. Vykdomos rekreacinės veiklos informacinės sistemos sklaida visuomenėje

Urėdijos interneto svetainės www.veimu.lt yra nuolat atnaujinama skiltis

“Rekreacija”.

Informacija (per 2011 m) apie urėdijoje vykstančius renginius, rekreaciją

aktualizuojama:

- vietinėje spaudoje “Dzūkų žinios”, “Žvaigždė”, bei jų interneto svetainėje pranešimai-

55 straipsniai.

- dalyvauta televizijos ir radijo laidose -5 kartai.

- respublikinėje žiniasklaidoje– 3 straipsniai.

- urėdija prisidėjo leidžiant leidinius ,,Kapčiamiesčio parapija“, ,,Miškas ir mes“,

plenero ,,Veisiejų pavasaris“ skulptūrų meno kūrinių katalogą.

- išleido 10 psl. lankstinuką ,,VĮ Veisiejų miškų urėdija“ 1000 egz. tiražu supažindinantį

su lankytinomis vietomis urėdijos teritorijoje ir lankstinuką skulptūrų parko-pažintinio

tako ,,Vaikystės sodas“, išleido knygą ,,Yra tokia Veisiejų miškų urėdija“.

Vizualinė informacija pateikiama schemose, kurios yra prie urėdijos, visų girininkijų

administracinių pastatų ir svarbiausių lankytinų objektų. Stendus, rodykles, nuorodas ruošia UAB

,,Stendika“.

Urėdija globoja 3 JMB jungiantys 63 narius, iš kurių du būreliai bendradarbiauja su

regioninių parkų direkcijomis. Jaunieji miško bičiuliai aktyviai puoselėja aplinkosaugines idėjas:

vykdomas medelių sodinimo, inkilų kėlimo akcijos, įvairios viktorinos, piešinių konkursai ir t.t..

Tradiciniai bendri renginiai vyksta su kaimų bendruomenėmis, kuriuose dalyvauja ir miškininkai.

http://www.veimu.lt/

54

4.4. Esama urėdijos miškų rekreacinė infrastruktūra

Pritaikant miškus poilsiui Veisiejų miškų urėdijos girininkijų miškuose įrengti šie rekreaciniai

objektai: 2 stovyklavietės, 21 poilsiavietės, 53 atokvėpio vietos, 6 pažintiniai pėsčiųjų takai, 12

informacinių stendų ir rodyklių ir kita įranga.

6 lentelė

Esamų miško rekreacinių objektų suvestinė

Eil.

Nr.

Girininkija

Informaciniai

stendai

Informa

ciniai

ženklai

Stovyk

lavietės

Poilsiavietės

Atokvė

pio

vietos

Pėsčiųjų

pažintiniai

takai

Viso

1 Seirijų 1 1 7 2 11

2 Veisiejų 2 4 6 1 13

3 Leipalingio 1 3 2 6

4 Ančios 2 1 3 6 12

5 Kapčiamiesčio 2 5 8 1 16

6 Baltašiškės 1 2 1 11 15

7 Stalų 1 1 4 1 7

8 Krosnos 1 3 9 1 14

VISO 11 1 2 21 53 6 94

Ilgametė vieno iš žymiausių miškininkystės praktikų - Šventosios girininkijos girininko

Rimanto Kvyklio patirtis padiktavo šias svarbiausias jo suformuluotas nuostatas vystant rekreaciją.

1. Miškui pavojingas ne poilsiautojas kaip po toks, o nereguliuojamas poilsiautojų srautas. Jį

paskirstyti padeda rekreacinė infrastruktūra, padidinanti rekreacinį miško imlumą 3 – 4 kartus.

2. Imantis rekreacinių darbų prieš tai reikia ištirti lankytojų srautus, labiausiai žmonių mėgstamas

vietas, rasti alternatyvius sprendimus, kurie leistų apsaugoti kertines buveines, labiausiai

pažeidžiamas jautrias bioįvairovės vietas ir kt.

3. Žmogus nenori, kad jam būtų diktuojama. Reikia siekti, kad miško lankytojas elgtųsi taip ir eitų

ten, kur to norime mes, tačiau svečias turi manyti, kad tą daro savo noru. Reikia vengti

tiesmukiškų nuorodų, paverčiančių mūsų pastangas niekais.

4. Miškuose vyrauja šeimyninis poilsis. Miško poilsiavietė be pramoginių įrengimų vaikams bus

tik eilinė „gėrykla“.

5. Gamtoje siautėjančių vandalų apstu, todėl rekreaciniai įrengimai turi būti kuo atsparesni. Kartu

jie neturi būt labai brangūs ir sudėtingi, kad galima būtų juos pakeisti su mažesnėmis darbo ir

lėšų sąnaudomis.

6. Anketinės apklausos rodo, kad du trečdaliai gamtoje poilsiaujančių žmonių kuria laužus.

Apgalvotai parinktos įrengtos laužavietės padeda sumažinti miško gaisrų skaičių.

55

7. Rekreacinę infrastruktūrą galima panaudoti ne tik miško išsaugojimui, bet ir švietėjiškais

tikslais. Rekreaciniai darbai yra trumpiausias kelias miškininkų prestižui visuomenės akyse

pakelti.

Pritardami šioms nuostatoms, manome, kad jos išliks aktualios dar labai ilgą laiką.

12-13 Pav. Informaciniai ženklai miškuose būtini

56

4.5. Girininkijų teritorijose esantys rekreacijos objektai

7 lentelė

Esami rekreacijos objektai ir informacinės priemonės girininkijų miškuose

( - Kursyviniu šriftu – nepriklauso miškų urėdijai.

- Kursyviniu pastorintu šriftu pažymėti miškų urėdijai priklausantys objektai esantys ne valstybinės reikšmės miškų

žemėje

* - objektas yra valstybinio parko teritorijoje)

Eil.

Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas

Seirijų girininkija

Informaciniai ženklai

1* Informacinis stendas 27 20 Prie girininkijos raštinės g-jos schema

Atokvėpio vietos

1* Atokvėpio vieta 12 13 Rekonstruoti į poilsiavietę

2* Atokvėpio vieta 17 8

3* Atokvėpio vieta 27 5 Meteliu RP

4* Atokvėpio vieta prie

girininkijos 27 19

5* Atokvėpio vieta 373 Prie 62 Meteliu RP


7* Atokvėpio vieta 383 10 Yra erdvi automobilių stovėjimo aikštelė

Poilsiavietės

1* Poilsiavietė 3 15

Pavėsinė su miško baldais, miško baldų

komplektas, laužavietė ir suolai aplink ją,

šiukšliadėžė, tinklinio aikštelė

Įrengta ir tvarkoma kartu su Metelių RP

2* Poilsiavietė 367 Prie 1 Metelių RP




6* Poilsiavietė 383 Tarp 5 ir 9 Metelių RP

7* Poilsiavietė 383 Tarp 10 ir

12 Metelių RP

57

Eil.


Stovyklavietės

1* Stovyklavietė 2 Prie 10 Metelių RP

1* Stovyklavietė 3 Tarp 2 ir 4 Metelių RP



1* Stovyklavietė 383 Tarp 10 ir

12 Metelių RP





Poilsio kompleksai,

kempingai

1* Kempingas 367 Prie 11 Metelių RP

1* Poilsio kompleksas 378 Tarp 4 ir 2 Metelių RP

1* Kempingas 383 Prie 9 Metelių RP

Maudyklės, pliažai

1* Maudyklė 3 12 Metelių RP

Regyklos

1* Apžvalgos aikštelė 373 Prie 62 Meteliu RP

Transporto stovėjimo

vietos

1 * Automobilių stovėjimo

aikštelė 14 21 Meteliu RP


aikštelė 27 Prie 40 Meteliu RP





Pėsčiųjų takai

1* Gamtinis pažintinis takas

`Bijotų – Širvinto miškais 3,4,378

Take 11 pažintinių stotelių. Tako bendras ilgis

apie 4,1 km. Metelių RP

2* Trako miško gamtos

pažintinis takas 24,25,27

Take 5 pažintinės stotelės. Tako bendras ilgis

apie 1,8 km.

58

Eil.


3. Takas raitėliams 21;22;23;

24;25;26;

27

Trako botaniniame – zoologiniame draustinyje

trasa eina keliuku ir yra nužymėta ant medžių

logotipu“arklys (žirgas)“, trasos ilgis - apie4-5

km.

Veisiejų girininkija


1* Informacinis stendas 209 3 Prie girininkijos raštinės (girininkijos schema

urėdijos adm. pastato kieme)

2* Informacinis stendas 209 3 Urėdijos schema adm. pastato kieme

Atokvėpio vietos

1 Atokvėpio vieta 21 3 Prie ežero

Stalas ir 2 suolai

2 Atokvėpio vieta 78 7 Stalas ir 2 suolai

3 Atokvėpio vieta 92 2 Stalas ir suolas

4 Atokvėpio vieta 109 3 Stalas ir suolai


6 Atokvėpio vieta 121 1 Stalas , suolas, stendas

7* Atokvėpio vieta 161 15 Veisiejų RP

8* Atokvėpio vieta 161

16 Veisiejų RP

9* Atokvėpio vieta 161

17 Veisiejų RP

10* Atokvėpio vieta 161 Prie 17 Veisiejų RP











59

Eil.


Poilsiavietės


Pavėsinė su miško baldais, tualetas,

šiukšliadėžė, lieptelis į ežerą.

Reikėtų sutvirtinti pavėsinę, įrengti inf. stendą,

3-4 suoliukus

2 Poilsiavietė 45 12

Pavėsinė su miško baldais, tualetas, laužavietė,

lieptelis į upelį, šiukšlių konteineris

Rekonstruoti, išplėsti

3* Poilsiavietė 302 13 3 miško baldų komplektai, šiukšliadėžė, inf.

stendas, laužavietė

4* Poilsiavietė 306 6 2 miško baldų komplektai, šiukšliadėžė, inf.

stendas, tualetas, laužavietė


6* Poilsiavietė 534 30 Veisiejų RP

Transporto stovėjimo

vietos

1* Automobilių stovėjimo

aikštelė 153 Prie 12 Veisiejų RP






aikštelė 481

Prie

kv.170

skl.1

Veisiejų RP



Maudyklės, pliažai

1* Maudyklė 207 3

Kiti objektai

1*

Skulptūrų parkas –

pažintinis takas

„Vaikystės sodas“

209 5,6

Parkas pradėtas kurti 2007 m. menininkų

plenero „Veisiejų pavasaris“ metu.

Parko projektuotojas –Lietuvos

tautodailininkų sąjungos narys, medžio

drožėjas, skulptorius A. Česnulis. Parką

galutinai suformuoti numatoma 2014 metais.

Leipalingio girininkija


1 Informacinis stendas 48 45 Prie girininkijos raštinės g-jos schema

Atokvėpio vietos

1 Atokvėpio vieta 26 12

2 Atokvėpio vieta 51 26

60

Eil.


Poilsiavietės

1 Poilsiavietė 10 4 Pavėsinė, tualetas, suolas, laužavietė,

šiukšliadėžė, dekoratyvinė skulptūra.

2 Poilsiavietė 21 3 Pavėsinė, tualetas, laužavietė ir suolai aplink ją,


2 pavėsinės su miško baldais, 2 laužavietės,

šiukšliadėžė, keli suolai.

Rekonstruoti į stovyklavietę

Ančios girininkija


1 Nukreipiančioji rodyklė į

girininkiją 83 1

2 Informacinis stendas 734 61 Prie Ančios girininkijos raštinės g-jos schema

Atokvėpios vietos





5 Atokvėpio vieta 26 26 Pavėsinė su miško baldais


Poilsiavietės

1 Poilsiavietė 1 1-4,8, 10

2 tualetai, konteineris, 3 šiukšliadėžės, 6 suolai,

3 stalai, 3 laužavietės (išdėstyta 3 vietose)

Rekonstruoti į stovyklavietę

2 Poilsiavietė 9 1,2,5

Realiai funkcionuojanti stovyklavietė.

Yra 11 suolų, 6 stalai, 2 lieptai, tualetas, 4

laužavietės, 4 šiukšliadėžės, šiukšlių

konteineris, 1 pavėsinė

3 Poilsiavietė 10 2 Miško baldų komplektas, laužavietė

Kapčiamiesčio girininkija


1 Informacinis stendas 734 61 Prie Kapčiamiesčio girininkijos raštinės g-jos

schema

2 Informacinis stendas 777 Prie 1 Prie kelio

Atokvėpio vietos

1* Atokvėpio vieta 25 25 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė, inf.

Stendas

61

Eil.


2 Atokvėpio vieta 58 28 Miško baldų komplektas, šiukšliadėžė, inf.

stendas, skulptūra „Miško sargas“


stendas


stendas

5 „Medžiotojų“

atokvėpio vieta 69 14

Pavėsinė su miško baldais, lieptelis į tvenkinį,

šiukšliadėžė. Greta tvenkinėlis

Išplėsti įrangą.

Rekonstruoti į poilsiavietę

6 Atokvėpio vieta 71 17 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė, inf.

stendas

7 Atokvėpio vieta 121 41 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė, inf.

Stendas

8* Atokvėpio vieta 22,

24

11;

1

2 miško baldų konplektai, tualetas,

informacinis stendas, šiukšliadėžė



Poilsiavietės

1 Ilgio poilsiavietė 32 32,33,

34,45

2 didelės ir 1 mažesnė pavėsinės su miško

baldais, šiukšlių konteineris, keli miško baldų

komplektai, lieptas į ežerą (pritaikytas

neįgaliesiems), laiptai į kalną (apžvalgos

aikštelę), 2 tualetai, dekoratyvinė skulptūra

„Undinė“

Rekonstruoti išplečiant įrangą bei naujai

įrengiant statinius

2 „Norkūnų“ poilsiavietė 120 17

Užima visą pusiasalį, labai intensyviai lankoma.

2 pavėsinės, 2 laužavietės, šiukšlių konteineris,

tualetas, keli miško baldų komplektai

Rekonstruoti į stovyklavietę atnaujinant ir

išplečiant įrangą

3 „Pusiasalio“ poilsiavietė 131 43

Užima visą pusiasalį, labai intensyviai lankoma.

4 miško baldų komplektai, keli suolai, 2

tualetai, 2 šiukšlių konteineriai, informacinis

stendas, 2 laužavietės

4 Poilsiavietė „Medžiotojų“ 146 8 Didelė pavėsinė su miško baldais, laužavietė,

tualetas, aikštelė mašinoms pastatyti

5 Poilsiavietė „ Prie

kareivio kapo“ 149 6,8

Pavėsinė su miško baldais, 3 miško baldų

konplektai, 2 laužavietės, tualetas, informacinis

stendas, šiukšlių konteineris

Reikalingas kap. remontas, reikia įrengti

automobilių stovėjimo aikštelę, tvarkyti

privažiavimo kelią.

6 Poilsiavietė 729 Prie 18 Veisiejų RP

Stovyklavietės

1 Stovyklavietė 768 Prie 1 Veisiejų RP

2* Stovyklavietė 755 Prie 57 Veisiejų RP

62

Eil.


Takai

1

Kapčiamiesčio

miškininkų gamtos

pažintinis takas

32,33,

249,738,

743

Yra 9 stotelės. Tako bendras ilgis apie 5,8 km,

tame tarpe dalis tako Stalų g-je 0,9 km.

Baltašiškės girininkija


1 Informacinis stendas 14 29 Girininkijos schema prie girininkijos raštinės

Atokvėpio vietos

1 Atokvėpio vieta 11 1 Miško baldų komplektas











Poilsiavietės

1 Poilsiavietė 6 33 Naikinti.

Pastačius slidinėjimo trasą nebėra privažiavimo

Stovyklavietės

1 Guronių stovyklavietė 28 22 Pavėsinė, laužavietė, tualetas, miško baldų

komplektas. Statoma 3-4 palapinės

2 Stovyklavietė 42,

49

35,36;

1-3

Išsitęsusi pagal tvenkinį. Yra 2 pavėsinės su

miško baldais, 2 laužavietės, 2 šiukšlisdėžės,

tualetas, maudykla. Automobiliams statyti vietų

pakanka. Statoma iki 10 palapinių

Stalų girininkija


1 Informacinis stendas 33 Prie 30 Girininkijos schema prie girininkijos raštinės

Poilsiavietės

63

Eil.



Prie trijų valstybių sienos susikirtimo taško.

Neseniai pastatyta pavėsinė, statomi tualetas ir

šiukšliadėžė.

Atokvėpio vietos

1 Atokvėpio vieta 18 25 Pavėsinė su miško baldais, miško baldų

komplektas, šiukšliadėžė

2 Atokvėpio vieta 20 38 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė

3 Atokvėpio vieta 27 27 2 nedidelės pavėsinės su miško baldais,

šiukšliadėžė, tualetas

4 Atokvėpio vieta 37 7 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė

Takai

1 Miškininkų gamtos

pažintinis takas 8

Yra 9 stotelės. Tako bendras ilgis apie 5,8 km,

tame tarpe didžioji dalis tako Kapčiamiesčio g-

je. Stalų g-je 0,9 km.

Krosnos girininkija


1 Informacinis stendas 44 3 Girininkijos schema prie girininkijos raštinės

Poilsiavietės


Miško baldų komplektas, tualetas, laužavietė,

šiukšliadėžė, automobilių stovėjimo vieta

Reikia pastatyti pavėsinę su miško baldais.

2* Poilsiavietė

35 19

Pavėsinė su miško baldais, laužavietė,

šiukšliadėžė

Verta įrengti lieptą į ežeriuką

3* Poilsiavietė 42 2 Pavėsinė su miško baldais, laužavietė,

šiukšliadėžė

4* Poilsiavietė 303 Prie 59 Meteliu RP

Atokvėpio vietos



3 Atokvėpio vieta „Po

buku“ 80 2 Miško baldų komplektas

4 Atokvėpio vieta „Po

ąžuolu“ 85 5 Miško baldų komplektas


6 Atokvėpio vieta 1 1 Miško baldų komplektas (sklypo apačioje)

7 Atokvėpio vieta 20 6 Miško baldų komplektas, prie keliukų sankryžos

8 Atokvėpio vieta

„ Medžiotojų“ 25 9 Miško baldų komplektas

64

Eil.


9 Atokvėpio vieta prie

girininkijos pastato 44 1 Pavėsinė, skulptūra


Pažintiniai takai

1.

Giraitės pažintinis takas

( pritaikyta ir raiteliams)

36 25 Parengta ir prižiūrima kartu su žirginio sporto

klubu

14 Pav. Pavėsinė Veisiejų girininkijoje

65

4.6. Turizmo trasos ir maršrutai

Dviračių maršrutai

MARŠRUTAI VEISIEJŲ REGIONINIAME PARKE

Šlavantų kraštovaizdžio draustinio žiedo maršrutas

Aplankomas kalvotas miškingas kraštovaizdis su giliai įsirėžusiu Šlavanto ežero

dubakloniu, įdomiais paviršinių nuosėdų kompleksais. Lankytini Čivonių senkapiai, X-XIV a.

Šlavantų piliakalnis, jo šlaituose augantis skroblynas su retų augalų-vaistinių kietagrūdžių-

augimvietėmis.

Maršruto pradžia ir pabaiga:Veisiejų centrinė aikštė

Maršruto ilgis: 23 km

Kelionės maršrutu trukmė: apie 2 val.

Lankytini objektai:

Senosios žydų kapinės

Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre

Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas

Veisiejų istorinis miesto centras- urbanistikos paminklas

Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre

Čivonių senkapiai, vadinami Duobele

Šlavanto piliakalnis

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Buvusio Veisiejų dvaro fligelis su parku Švenčiausiojo Jurgio bažnyčia

Veisiejai-Viktarinas-Kapčiamiestis-Veisiejai

Kelias Veisiejai - Viktarinas neasfaltuotas, geros būklės žvyrkelis. Viktarinas -

Kapčiamiestis asfaltuotas krašto kelias be kelkraščio, krašto kelio 15 kilometre prasideda 500m

grindinio, toliau iki Veisiejų - asfaltuotas siauras kelias be kelkraščio.

Maršruto pradžia ir pabaiga: Veisiejų miesto aikštė


Kelionės maršrutu trukmė: 3,5 - 4 val.

Lankytini objektai:

1. Buvusio Veisiejų dvaro fligelis;

2. Švenčiausiojo Jurgio bažnyčia - vietinės reikšmės paminklas;

3. Holokausto aukų kapai;

4. Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre;

5. Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre;

6. Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas;

7. Veisiejų istorinis miesto centras- urbanistikos paminklas;

8. Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre;

9. Bertašiūnų alkakalnis (Prancūzkalnis);

10. Kapčiamiesčio miestelyje- istorinis paminklas prie bažnyčios bolševikų šulinyje

nukankintiems Lietuvos partizanams;

66

11. Emilijos Pliaterytės kapas ir paminklas;

12. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas (vadinamas Okopa),

13. Mėčiūnų senovės gyvenvietė ir Mėčiūnų piliakalnis,

14. Dainaviškių senkapiai.

Ančios žiedas

Ančios kraštovaizdžio draustinis - tai Pietų Lietuvai būdingos formos, ištįsęs iš šiaurės į

pietus Ančios ežero dubaklonis su Mėčiūnų piliakalniu, XVII-XVIII a. Vainežerio gynybiniais

įtvirtinimais (Okopka), Vainežerio parku, Dainaviškių senkapiais. Gausius ežero užutekius,

pusiasalius labai mėgsta įvairių rūšių vandens paukščiai ir žinduoliai. Čia jie gyvena ir veisiasi.

Maršruto pradžia ir pabaiga: Veisiejų miesto aikštė

Maršruto ilgis: 21 km.


Lankytini objektai:

1.Buvusio Veisiejų dvaro fligelis su parku, 2. Švenčiausiojo Jurgio bažnyčia 3. Senosios

žydų kapinės, 4. Juozo Neimonto kapas ir paminklas, 5. Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario

Zamenhofo biustas, 6. Veisiejų istorinis miesto centras- urbanistikos paminklas, 7. Skulptūrų parkas

Veisiejų miesto centre; 8. Veisiejų uosis, 9. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas (vadinamas

Okopa) ir medžių muziejus, 10. Mėčiūnų piliakalnis, 11. Dainaviškių senkapiai.

Kapčiamiesčio žiedas

Asfaltas ir žvyrkelis, dalis jo eina mišku ir lauko keliais.

Maršruto pradžia ir pabaiga: Kapčiamiestis



Lankytini objektai:

Kapčiamiesčio miestelyje- istorinis paminklas prie bažnyčios bolševikų šulinyje

nukankintiems Lietuvos partizanams;

Paminklas Emilijai Pliaterytei ir jos kapas

Kapčiamiesčio girininkijos gamtos pažinimo takas.

Buvusio Veisiejų dvaro fligelis;

Šv.Jurgio bažnyčia;

Holokausto aukų kapai;

Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre;

Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre;

Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas;

Veisiejų istorinis miesto centras- urbanistikos paminklas;

Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre;

Veisiejų uosis;

Vainežerio parkas

Tranzitinis maršrutas nuo Lenkijos pasienio

Maršruto pradžia ir pabaiga: Maršruto pradžia – Lenkijos pasienyje, pabaiga – Lazdijai


67

Kelionės maršrutu trukmė: ~ 7 val.

Lankytini objektai:

Lazdijų krašto muziejus,

Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais”,

Rudaminos piliakalnis,

Buvusio Rudaminos dvaro sodyba,

Šv. Trejybės bažnyčia,

Elveriškės piliakalnis,

Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba,

Maišymų piliakalnis,

Šeštokų geležinkelio stotis,

Prano Dzūko sodyba- muziejus,

Kalniškės mūšio vieta.

MARŠRUTAI METELIŲ REGIONINIAME PARKE

Dusios ežero žiedas

Maršruto pradžia ir pabaiga: Metelių regioninio parko direkcija

Maršruto ilgis: 25 km arba 34 km


Lankytini objektai:

Švč. Mergelės Marijos koplyčia (Kryžiai),

Giraitės piliakalnis;

Verstaminų piliakalniai,

Prelomciškės piliakalnis,

Meteliai;

Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčia.

Metelių ežero žiedas

Lygi kelio danga: asfaltas, žvyrkelis, miško kelias.

Maršruto pradžia ir pabaiga: Metelių kaimo pabaiga nuo įrengtos poilsinės



Lankytini objektai:

Obelninkų kaimas,

Statiškės mūšio vieta,

Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai,

Metelių kaimas,

Kristaus atsimainymo bažnyčia Meteliuose.

Lazdijų TIC siūlo šiuos vandens maršrutus: „Veisiejai – Nemunas“, „Ančia – Nemunas“, „Ilgis –

Dumblelis“, „Snaigynas – Trikojis“, taip pat po Dusios, Metelio ežerus bei Niedaus upe.

68

15pav. Vandens turistų iškyla

16pav. Takas raiteliams Krosnos girininkijos miškuose

69

Vertybės,

rodikliai

Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės

Kultūros

ištekliai

Unikalus kultūros

paveldas, ypač dvarai,

piliakalniai.

Gausus kultūros vertybių

kiekis, jų koncentracija

bei įvairovė.

Vietos turizmo objektais

yra du regioniniai parkai

su turimais kultūriniais

ištekliais, kitose rajono

vietovėse esantys

archeologijos, istorijos

paminklai

reprezentuojantys

Lietuvos valstybingumą

istoriją ir

nepriklausomybės kovas,

muziejai, taip pat

gynybinis kultūros

paveldas .

Pažymėtina, kad turizmo

infrastruktūra ir

paslaugos (palyginus su

kitais rajonais) yra

pasiskleidusi po rajono

teritoriją.

Švari aplinka. Turizmo

išteklių tarša minimali.

Nepakankamai išnaudojami

kultūriniai ištekliai:

kultūrinio paveldo

panaudojimas turizmo

turizmo vystymui;

istorinių objektų

pritaikymas turizmui.

Nepakankamai finansuojami

kultūros vertybių tvarkymo,

tyrimų, apsaugos darbai.

Platus kultūros paveldo

integravimas į pažintinio

turizmo plėtrą.

Efektyvus kultūros paveldo

propagavimo, edukacinis

darbas, kultūros paveldo

objektų integravimas į Pietų

Lietuvos turizmo programas,

maršrutus;

Istorinių objektų – rusų statytų

dzotų pritaikymas pažintiniam

turizmui

Nerekonstruojami ir

privatizuojami ar grąžinami

lankytini objektai gali

sunykti.

Medinės liaudies

architektūros – unikalaus

etnokultūrinio

kraštovaizdžio elemento

sunykimas.

Kai kurių objektų,

kompleksų nykimas, vertės

požymių netekimas.

70

Vertybės,

rodikliai


Gamtos

ištekliai

Palyginus su gretimais

Suvalkijos rajonais

rajone yra gausūs

gamtiniai turizmo ir

poilsio (savaitgalio ir

atostogų) ištekliai: trys

didieji Lietuvos ežerai,

tinkami vandens

sportui; įvairūs

natūralūs upių ir ežerų

kraštovaizdžiai; yra

upių, tinkamų vandens

turizmui; miškai,

tinkami grybavimui,

uogavimui, medžioklei

Yra 22 saugomos

teritorijos, nemažai

gamtos paminklų ir kitų

lankytinų gamtos

paveldo vertybių ir kt.

Ne visos gamtos vertybės

eksponuojamos bei lengvai

surandamos, nepažymėtos kelio ar

kt. informacijos ženklais.

Palyginti nedidelis rekreacinės

paskirties miškų kiekis.

Gamtos išteklių pritaikymas

turizmui;

Gerinti lankomų gamtos

objektų infrastruktūrą: įrengti

privažiavimus, nuorodas,

automobilių stovėjimo aikšteles

ir pan.

Nesaugomiems gamtos

objektams dėl gamtinių

sąlygų kyla grėsmė išnykti.

Estetiniai

ištekliai

Itin vertinga tai, kad

vietovė – miškingas

regionas. Didelė faunos

įvairovė. Teritorijoje

yra 2 regioniniai

parkai.

Yra minimali turizmo

infrastruktūra: TIC,

siūlomi dviračių,

Tobulintina turizmo informacijos

infrastruktūra:

Reikalingas informacinių

stendų, schemų, ženklų kt.

atnaujinimas.

Būtina miško poilsiaviečių

rekonstrukcija ir remontas.

Dviračių turizmo trasos kai kurios

atkarpos sutapatintos su

Mokesčių už stovyklavimą,

automobilių stovėjimą ir pan.

rinkimas, kaupiant lėšas objektų

aplinkos priežiūrai.

Būtinos infrastruktūros

sukūrimas: asfaltuotų kelių,

aikštelių ir pan., apsaugo

kraštovaizdį nuo dulkių, nuo

automobilių parkavimo žalioj

Dėl nepakankamos

informacijos apie

reikšmingus objektus

patiriamos nemalonios

emocijos, nes dalis

lankytojų nesugeba rasti ar

privažiuoti (neįgalūs) prie

lankytinų objektų

vietovėje.

71

Vertybės,

rodikliai


pėsčiųjų, vandens

turizmo produktai. Yra

galimybės plėtoti

turizmo infrastruktūrą.

automobilių keliais.

zonoj ir tt.

Europos Sąjungos bei kitų

įvairių fondų parama‘

Bendradarbiavimas su

regioniniais parkais,

seniūnijomis, savivaldybe

Išplėtota turizmo infrastruktūra

(paplūdimiai, poilsiavietės,

stovyklavietės, turizmo

informacijos paslaugos,

nuorodos prie kelių ir lankytinų

objektų), pritaikyta įvairioms

turistų grupėms, turizmo

rūšims.

Dėl sunkiai ribojamos

privačios veiklos sunkėja

sąlygos turistams vandenų

pakrančių teritorijose ir

pan.

Rekreaciniai

ištekliai

Gamtinis potencialas

palankus plėtoti ribotą

rekreaciją.

Skiriamos lėšos

rekreacijai,

skatinančios šio

sektoriaus

infrastruktūros

vystymąsi.

Patrauklūs rekreacijai

kultūriniai ištekliai.

Didelę rekreacinę vertę

turintys gamtiniai

ištekliai.

Vietinių gyventojų

poreikis savaitgalius ir

atostogas praleisti

Nėra modernaus kempingo.

Prastoka rajono kelių būklė;

Trūksta informacijos vietos ir

užsienio turistams;

Nepakankamai išvystytas

rekreacinių teritorijų tinklas;

Kultūros vertybės nėra

pakankamai naudojamos teikiant

turizmo paslaugas

Sukurti regiono patogią

trumpalaikio poilsio vietų

gamtoje.

Įrengti naujas ir rekonstruoti

esamas dviračių ir pėsčiųjų

turistines trasas.

Sukurti reikiamą infrastruktūrą

kultūros ir gamtos objektų

lankymui.

Plėtoti informacinę sistemą.

Vyriausybė daug dėmesio skiria

turizmo plėtrai šalyje;

Europos Sąjungos struktūriniai

fondai numato finansinę paramą

turizmo infrastruktūros plėtrai;

Galimas lėšų skyrimas

rekreacijos projektams

Aplinkos užterštumo

augimas.

Plėtoti turizmą gali trukdyti

tokios grėsmės:

nebus gebėjimų įsisavinti

ES paramą;

nepakankami gebėjimai

rekreacinių teritorijų

tvarkymo srityje;

menka bendruomenės

iniciatyva įgyvendinant

kultūros ir aplinkos

apsaugos projektus.

72

Vertybės,

rodikliai


arčiau namų.

Dalis gyventojų

pasirengę mokėti už

rekreacijos paslaugas.

įgyvendinti iš nacionalinio ir

savivaldybės biudžeto.

Veisiejų m.u. miškotvarkos

projekte plane numatytos

priemonės, kurios padės poilsio

miškuose infrastruktūrą.

Documents

Veisieju mu rekreacinio sutvarkymo projektas (PDF)