www.veidas.lt 4,99 Lt

Nr. 32

2011 rugpjūčio 8 d.

"Veidas" aštuntą kartą skelbia abitūros egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus

GIMNAZIJËREITINGAS 2011

I vieta

Vilniaus lic∂jus II vieta

KTU gimnazijaIII vieta

Vilniaus j∂zuitø gimnazijaIV vieta

Vilniaus Ýirmûnø gimnazijaV vieta

Panev∂Ωio J.B. gimnazija

NEGIRDI LIETUVOS 14 p.KODĖL EUROPA

GYDYMO BŪDAI 46 p.NETRADICINIAI VĖŽIO

LIETUVIAMS GALI BŪTI ŽALINGAS 18 p.NEPAGRĮSTAS OPTIMIZMAS

3

KULTÌRA

VISUOMENñ

VIR·ELIO TEMA: gimanzij˜ reitingas 2011 . . . . . . . .28·VIETIMAS: keturiskart ‰imtukininkai laikà leido ne vien prie knyg˜ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .38SVEIKATA: vòÏiui gydyti – alternatyvios medicinos pagalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .46PATIRTIS: intelektual˜ silomos pagalbos valdÏios atstovai nepriima . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .48GYVENIMO BÌDAS: pagalbinink˜ turime daugiau, o laiko – maÏiau. Kodòl? . . . . . . . . . . . . . . .50IT: tinklara‰ãiai revoliucijos nesukòlò, taãiau Ïiniasklaidà praturtino . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .52

REDAKTORIAUS LAI·KAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4A.BAâIULIS: kadr˜ parinkimas – amÏina A.Kubiliaus bòda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .10A.·INDEIKIS svarsto, ar JAV skolos krizò yra politikavimas, ar naujoji pasaulio tvarka . . . . . . . . .26R.MILA·IÌNAS: netolerancijos pasaulis . . . . . . . . . .62

LAISVALAIKIS

KOMENTARAI

VERSLAS

TENDENCIJA: nepagr∞stas optimizmas lietuviams gali bti Ïalingas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18PINIGAI: emigrantai pa‰iurp´ nuo kain˜ Lietuvoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

VEIDAS 2011 08 08

KELIONñS: per Europà – savadarbiu laiveliu . . . . . .60

PROFILIS: pokalbis su menininku Sauliumi Pauk‰ãiu laivelyje “Zappa Frank” . . . . . . . .54FESTIVALIS: Stingo snus nekantrauja pamatyti Lietuvos krantà . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .56MUZIKA: netek´ savojo, pasibeldò ∞ svetimà kiemà . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .57VASAROS SKAITINIAI: i‰trauka i‰ kà tik Lietuvos knygynuose pasirodÏiusios Franzo Kafkos dienora‰ãi˜ knygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .58

Vir‰elis: “Dreamstime” nuotr.; “Veido” fotomontaÏas

Nr. 32, 2011 m. rugpjãio 8 –14 d. TURINYS

LIETUVA

EKSPRESAS SAVAITñ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6–9SENTENCIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11SAVAITñS INTERVIU: “Nenukirtus papildomai sumontuot˜ radiatori˜, renovacija neduos laukiamo efekto”, – tvirtina Valstybinòs kain˜ ir energetikos kontrolòs komisijos pirmininkò Diana Korsakaitò . . . .12POLITIKA: kiek Lietuva gali bti girdima Europoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .14PINIGAI: vie‰asis interesas prie‰ vie‰àj∞ interesà? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

Kelionės

PASAULIS

ENERGETIKA: atominòs energetikos saulòlydis Europoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22FINANSAI: JAV laikinai i‰gelbòta. Kas toliau? . . . . . .24

Gimanzijųreitingas 2011

Savaitraštis “Veidas” aštuntą kartą pristato visųLietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. 28 p.

Savadarbiu laiveliu2500 kilometrų

upėmis ir kanalaisnuo Lietuvos ikiBelgijos. Tokiai

du mėnesiustrukusiai

avantiūrai praėjusią vasarą

ryžosi AurimasLažinskas ir

JuliusMarkevičius. 60 p.

“BF

L”N

UO

TR

46 p.

Vėžiui gydyti – alternatyvios medicinospagalba

“VE

IDO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Mirtinai pavojingosligos diagnozęišgirdęs žmogus saugali labai padėtialternatyviosmedicinospriemonėmis, kuriųnaudą jau pripažįstair tradicinėsmedicinos gydytojaionkologai.

STOP STOP STOP STOP

Lietuvoje nepagrįstaiima įsigalėtioptimistinės nuotaikosdėl ekonominėsateities – tiek žmonių,tiek valstybės vadovųgalvose.

Tendencijos

18 p.

“DR

EA

MS

TIM

E"

NU

OT

R.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

“DR

EA

MS

TIM

E"

NU

OT

R.

VEIDAS 2011 08 084

Sunku suprasti kodòl,bet Lietuvoje vis daugiau susi-prie‰inimo, nemeilòs, netgi neapykantos. NorsprieÏasãi˜ tam, regis, ir nòra, bet pagarbos tarp

Ïmoni˜ vis maÏiau, o piktavali‰kumo ir paniekos –kaskart daugiau. Daugòja Ïmoni˜, kurie vieni ∞ kitusÏiri kaip vilkai, ir kuriems nieko nebòra ‰vento.

Dar prie‰ 20 met˜ nieko pana‰aus tikrai nebuvo.Taip, susvetimòjimo – pasitaikò, bet tokio nihilizmo– tikrai ne. Labiausiai neramina tai, kad pastaruoju metu vie‰ojojeerdvòje,ir ypaã internete,visaip kalti-nami ir koneveikiami ne ‰iaippavieniai asmenys (kartais to irnusipelnantys), o i‰tisos profesinòsgrupòs,socialiniai sluoksniai.Jei jaupolitikai – tai visi vagys, jei medikai – tai btinaiky‰ininkai,jei verslininkai – tai neabejotinai i‰naudo-tojai, jei valdininkai, tai tikrai siurbòlòs, jei Ïurnalistai– tai “tpi” arba net Ïurnalisto vardo nebenusipelnan-tys – tiesiog “Ïurnaligos”, jei prokurorai, – tai pe-dofilai, jei policininkai – tai korumpai arba ‰iaipveltòdÏiai,jei prekybininkai – tai plò‰ikai,jei energetikai– tai gob‰iai, jei kunigai – tai sutanoti verteivos irpan.Tokios “kli‰òs” Lietuvoje ∞sivyravo per keletà met˜.Ir nebandyk ai‰kinti,kad yra kitaip,kad visose ‰iose pro-fesinòse grupòse yra daugybò padori˜,i‰minting˜,pro-fesionali˜ Ïmoni˜, ir kad jie sudaro didÏiumà, ar bentjau ne maÏumà.

Lidniausia, kad ilgainiui maÏòja pagarbos ∞vairi˜profesij˜ Ïmonòms, – nesvarbu, ar tai bt˜ medikas,ar vaistininkas,ar kunigas,ar verslininkas.Tai nòra sveikosvisuomenòs bruoÏas.Dòl to taip daug Ïmoni˜ Lietuvo-je jauãiasi nejaukiai,nevertinami,tvirtina,kad Lietuvo-je tvyro pesimizmas.Tarkime, medikas dirba Lietuvo-je, ir ãia jis neigiam˜ emocij˜ patiria Ïymiai daugiaunei teigiam˜. Ir tas pats medikas lygiai taip pat dirba

Norvegijoje,ir ten jis gerbiamas,verti-namas, ten jis ima didÏiuotis savimi,savo darbais, ten jis ima dÏiaugtis, tenjam norisi ir kitus pagirti. O kiekÏmoni˜, jauãianãi˜ savo vert´ ir gi-rianãi˜ kitus,regime Lietuvoje? Nyks-tamai maÏai.Nesvarbu,kad Marijonas

Mikutaviãius dainuoja:“Pagirkime vieni kitus,juk taipdaryti ‰itaip lengva.” Lietuvoje ‰itai daryti labai sunku.Sunku pas mus ir didÏiuotis savo tauta, ir mylòti savokra‰tà. Daug lengviau internete para‰yti, kad visi yra“durniai”.

KaÏkaip i‰siklaipò ms˜ ‰alyje vertybòs,i‰byròjo orien-tyrai ir atspirties ta‰kai.Daugòja Ïmoni˜,kurie nesupran-ta,kas yra normalu,o kas ne,ko reikia siekti,kaip reikiamylòti, kaip dirbti.Tokie Ïmonòs galòt˜ bent retkar-ãiais patylòti ir pasiklausyti autoriteting˜ Ïmoni˜i‰minties. Ir vietoj nuolatinio neigimo ar piktÏodÏia-vimo pamòginti nors retkarãiais kitam parodyti meil´,pagarbà,nors kiek daugiau Ïmogi‰kumo.

Pagarbos tarp žmonių – vis mažiau

Kažkaip išsiklaipėmūsų šalyje

vertybės, išbyrėjoorientyrai ir

atspirties taškai.

LeidÏia UAB “Veido” periodikos leidykla, leidòjas Algimantas ·indeikis,direktorius Andrius ValackaISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1451LeidÏiamas nuo 1992 m.Redakcijos adresas:A.Go‰tauto g. 8, (I a.), LT-01108VilniusTelefonas: 262 6813Faksas: 262 2407El. pa‰tas: mailv@veidas.lt

Savaitinis iliustruotas Ïurnalas2011 m. rugpjãio 8 d.

Nr. 32 (978)

Rankra‰ãiai negràÏinami ir nerecenzuojami

Prenumerata 2011 m.“Veido” prenumerata internetu:

“Respublikos” platinimo tarnybose; pri-vaãiose platinimo tarnybose ir redakcijo-

je – kiekvienà darbo dienà;Lietuvos pa‰tuose – iki mònesio 20 d.

Lietuvos prenumeratoriams: 1 mòn. – 21 Lt, 3 mòn – 63 Lt,

6 mòn. – 126 Lt, 12 mòn. – 252 Lt.ES valstybi˜ prenumeratoriams (su pri-

statymu) apmokòjimas ãekiais arbagrynaisiais redakcijoje

1 mòn. – 55 Lt, 3 mòn. – 165 Lt, 6 mòn. – 330 Lt, 12 mòn. – 660 Lt.

Kit˜ valstybi˜ prenumeratoriams 1 mòn. – 85 Lt, 3 mòn. – 255 Lt,

6 mòn. – 510 Lt, 12 mòn. – 1020 Lt.

Vyriausiasis redaktoriusGintaras Sarafinas

Vyr. redaktoriaus pavaduotojaLaura Gvozdaitò, tel. 264 9433

Savaitòs redaktoròGiedrò Bolzanò, tel. 264 9418

Atsakingoji sekretoròSonata Bajoraitò, tel. 264 9415

SkyriaiVidaus politika – J.Kuãinskaitò, A.Lòka,

A.Baãiulis, tel. 264 9432 Verslas – J.Laurinònaitò,

tel. 264 9418Visuomenò – V.Sto‰kuvienò,K.Vy‰niauskas, tel. 264 9423

Kultra – R.Baltru‰aitytò, tel. 264 9418 UÏsienis – R.JanuÏytò, tel. 264 9423

Fotoredaktorò – L.Gu‰auskienò

BendradarbiaiZ.Balãytis, S.Besagirskas, O.BloÏienò,

B.Burgis, I.Genytò, V.Gaidys, V.Kukulas, V.Landsbergis, N.Maãiulis, A.Maldeikienò,

R.Mila‰inas, A.Narkeviã, E.Puk‰ta,D.Puslys, D.Pras, T.Ramanauskas,

J.Rojaka, J.Rudokas, K.SprindÏinaitò,V.Tauraitò, R.Vainienò, V.V.Landsbergis

Kalbos redaktoròsV.Kundrotienò, B.Valickienò,

tel. 264 9425

Vyr. dizaineròL.B.Pauk‰tytò

ReklamaR.Luk‰ienò, A.Papievienò, tel. 264 9422

Platinimas ir prenumerataG.Strazdienò, tel. 264 9424

AdministratoròM.Aleksandraviãienò, tel. 262 6813

Spausdino UAB “Spaudos kontrai”,Vakarinò g. 1, Vilnius

TiraÏas audituojamas

Visos teisòs saugomos © 2011 UAB“Veido” periodikos leidykla. Îurnale

“Veidas” paskelbtà informacijà galimaplatinti ar naudoti kitose Ïiniasklaidos

priemonòse tik gavus ra‰tin∞ UAB“Veido” periodikos leidykla sutikimà.

UÏ lai‰k , reklamini bei “PR” raidòmispaÏymòt straipsni turin∞

redakcija neatsako

EKSPRESAS Redaktoriaus lai‰kas

Savaitės nuotrauka

JAV prezidentui B.Obamai paskelbus apie planus dar daugiau skolintis, akcij˜ rinkos sureagavoneigiamai: pirmiausiai smuko JAV akcij˜ indeksai, ∞kandin pasekò ir ES bejògi‰kumo sprendÏiantskol˜ problemas i‰varginta Europos akcij˜ rinka. Tai gali bti naujos recesijos pradÏia

Gintaras Sarafinas

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

Žvelk gi l iau

www. veidas .lt

·iuo metu vis dar apstu skel-bim˜ apie parduodamus ar

i‰mainomus verslus, kuri˜kainos svyruoja nuo keli˜ ‰imt˜iki keli˜ ‰imt˜ tkstanãi˜ lit˜.Vis dòlto, verslo konsultantaipastebi, kad lyginant su 2009m., parduodam˜ versl˜ Lietu-voje sumaÏòjo. ”Versl˜ par-davimo vajus buvo prie‰ dve-jus trejus metus, tada pasilabuvo didÏiulò, taãiau sandori˜

prakti‰kai ne∞vykdavo.Dabar yra atsirad´realesni˜ pasilym˜,nes verslus pradòjo par-duoti tie, kurie i‰gyvenokriz´, bet per jà ”pavar-go”, nebeturi pinig˜ plò-trai”, – situacijà komen-tuoja verslo konsultan-

tas, bendrovòs ”IntelligentCapital” direktorius LinasKliukas. Daugiausia verslo

pasilym˜ sukaupusio portalo”Business-Baltic.com” vadovasPaulius Kazokaitis pastebipagyvòjusià internetini˜ versl˜rinkà: ”J˜ siloma ypaã daug,taãiau daÏnai tai yra tik rinkostyrimas – norima paÏiròti, aryra pirkòj˜, i‰siai‰kinti realià internetinio verslo kainà. Tuotarpu rimt˜ parduodam˜ vers-l˜, su finansiniais srautais, ilgalaikiu turtu nòra daug.”

Per pirmus du ‰i˜ met˜ketvirãius loterijos bi-

liet˜ nupirkta beveik pusemilijono daugiau nei tuopaãiu laikotarpiu pernai.Jei biliet˜ pirkimo tenden-cija i‰liks, ‰ie metai busrekordiniai pagal loterij˜apyvartà. Beje, auga irlaimòjim˜ suma: jau perpirmàj∞ pusmet∞ loterijasorganizuojanãiosbendrovòs i‰mokòjolaimòjim˜ uÏ 34,7 mln.Lt. Pernai per visus metus ‰is skaiãius siekò54,9 mln. Lt.Padidòj´s parduot˜ bi-liet˜ skaiãius siejamassu nauj˜ loterij˜ pasi-liusia ”Îalgirio Loto” irvasar∞ pradòta ”Olifòjos”

loterija ”Viking˜ loto”.GeguÏ´ pastarojoje uÏfik-suota didÏiausia laimòjimosuma Lietuvos loterij˜ istorijoje: 5,5 mln. Lt.Atkreiptinas dòmesys, kadLietuvos loterij˜ rinkoje‰iuo metu yra tik du Ïaidò-jai, tarp kuri˜ net 98 proc.biliet˜ apyvartos praòjus∞pusmet∞ sukrò ”Olifòja”.”Îalgirio loto” prezidento·arnas Duseviãius tikisi,kad jo bendrovò rinkos dal∞atsikovos statydama loteri-jos terminalus ir pamaÏuatsisakydama popierini˜biliet˜. ”Iki Nauj˜j˜ met˜sieksime uÏimti per 7 proc. loterij˜ rinkos”, –teigò ”Îalgirio loto” prezidentas.

VEIDAS 2011 08 086 Puslapyje panaudotos “Veido” archyvo, BFL nuotr.

Amžius

16 proc.Tokià dal∞ vis˜ Lietuvos gyventoj˜ sudaro senjorai, kuriems ‰iuo metu65 metai ir daugiau.

20,4 proc.Tok∞ nuo‰imt∞ Ïmoni˜ vyresni nei 65 met˜ senojorai sudaro Vokietijoje.Tai daugiausiai Europoje.

6,8 proc.Tik tiek gyventoj˜ sudaro senjorai,kuriems ‰iuo metu 65 metai ir daugiau Turkijoje.

15,1 proc.Tok∞ nuo‰imt∞ vis˜ Lietuvos gyventoj˜sudaro vaikai iki 14 met˜ amÏiaus.

20,9 proc.Tokià dal∞ vis˜ gyventoj˜ vaikai sudaro Airijoje. Tai daugiausiai ES.

13,4 proc.Tok∞ nuo‰imt∞ vis˜ gyventoj˜ sudarovaikai Bulgarijoje. Tai maÏiausiai Europoje.

15,7 proc.Tokià dal∞ vis˜ Lietuvos gyventoj˜ sudaro jaunuoliai nuo 15 iki 24 met˜amÏiaus. Tai daugiausiai ES.

10,2 proc.Tok∞ nuo‰imt∞ vis˜ gyventoj˜ jaunuo-liai sudaro Italijoje. Tai maÏiausiai Europoje.

36,1 proc.Tiek vis˜ gyventoj˜ Lietuvoje sudaro25–49 m. amÏiaus Ïmonòs.

40,6 proc.Tokià dal∞ vis˜ Ispanijos gyventoj˜ sudaro 25–49 m. amÏiaus Ïmonòs.Tai daugiausiai ES.

32,5 proc.Tok∞ nuo‰imt∞ vis˜ gyventoj˜ 25–49 m.amÏiaus Ïmonòs sudaro Suomijoje.

EKSPRESAS LietuvaT E N D E N C I J O S

Lietuviai vis daugiau lošia loterijose

Verslai masiškai nebeparduodami

P R E K Y B A

Televizoriai – populiariausia buitinė prekė

Per metus televizori˜ par-davimas Lietuvoje i‰augo

66,3 proc. Technologij˜ rinkostyrim˜ bendrovòs ”GfK Retailand Technology” maÏmeninòsprekybos tyrimo duomenimis,tai yra labiausiai per metusi‰populiaròjusi buitinòs tech-nikos prekò.Pana‰˜ televizori˜ paklausosaugimà, siekiant∞ 50–60 proc.,∞vardijo ir maÏmeninòs preky-bos tinkl˜ bei buitinòs technikosparduotuvi˜ atstovai. J˜teigimu, didòjant∞ televizori˜populiarumà lemia ir atsigau-nanti rinka, ir artòjantis

krep‰inio ãempionatas,ir tai, jog 2012-aisiaispereisime prie skait-meninòs televizijos.”Kad televizoriai perka-mi ruo‰iantis skait-meninei televizijai,matyti ir i‰ to, jog ∞sigy-jami tik tie prietaisai,kuriuose integruotasSKTV imtuvas”, – teigia ”GfKRetail and Technology” atstovy-bòs Lietuvoje vadovas Eduardas Grybovas.Tuo tarpu televizori˜ kainosbeveik nesikeiãia. PavyzdÏiui,naujo 47 cm ∞striÏainòs televizo-

riaus su skyst˜j˜ kristal˜ ekranukaina Lietuvos prekybos vietoseprasideda nuo 480 Lt (tiek kai-nuoja naujas ”Tauras”) ir siekiaiki 3–4 tkst. Lt. Taigi, kain˜ diapazonas yra pana‰us kaip irpraòjusiais metais.

·al

tinis

: Sta

tistik

os d

epar

tman

tas

Loterijų apyvarta LietuvojeMetai Biliet˜ apyvarta (mlrd. Lt)2006 0,852007 0,912008 1,092009 1,112010 1,072011 1,19*

* – prognozuojami duomenys, jei kartosis pirmojo pusmeãio statistika

·altinis: Valstybinò lo‰im˜ prieÏiros komisija

P I N I G A I

Lietuvoje parduodami verslaiVerslas Orientacinò kainaAutomobili˜ plovyklos servisas Vilniuje 50 000 LtTarptautini˜ krovini˜ gabenimo licencijà turinti ∞monò ·iauliuose 5 000 LtBaras Vilniaus senamiestyje 125 000 LtInternetinò laikrodÏi˜ parduotuvò Klaipòdoje 300 Lt

·altinis: business-baltic.com

·iuo metu Lietuvoje veikiaapie 10 interneto aukcion˜,

taãiau kol kas j˜ apyvarta visdar i‰lieka menka. Daugiau nei90 proc. interneto aukcion˜rinkos uÏimanãiame ”Tuktuk.lt”‰iuo metu per mònes∞ parduo-dama nuo 3 tkst. iki 5 tkst.preki˜. Palyginti su praòjusiais

metais, parduot˜ preki˜skaiãius i‰augo 20 proc., taãiau2008-aisiais ∞kurtas aukcionasjo kròjams, bendrovei ”DiginetLT”, taip pat valdanãiai skel-bim˜ portalus ”Skelbiu.lt”,”Aruodas.lt” ir kitus, pelno visdar nene‰a.DidÏiausià preki˜ pasirinkimà ir

maÏiausiaskainassilantistarptautinisinternetinisaukcionas”eBay” Lie-tuvoje popu-liarus tiktarp maÏosauditorijos.Lietuvoselektroninòsprekybosasociacijos

prezidento Dainiaus Liuliomanymu, ”eBay” naudojasi iki 5proc. vis˜ internetu perkanãi˜Lietuvos gyventoj˜ ir ‰isskaiãius nebeauga. ”Tuktuk.lt”projekt˜ vadovò VaidaLuko‰inaitò taip pat patvirtino,kad jie ”eBay” nelaikokonkurentu ir koncentruojasi ∞vietos rinkà.Elektroninò prekyba labiauklesti internetinòse parduotu-vòse. Tarp j˜ pirmaujanti”Pigu.lt” per mònes∞ parduodaapie 17 tkst. preki˜. Dar dau-giau preki˜ parduodama per∞vairius skelbim˜ portalus.Statistikos departamentoduomenimis, praòjusiais metaisinternetu i‰ viso pirko 10,8proc. Lietuvos gyventoj˜.”Pigu.lt” atstov˜ skaiãiavimais,‰iuo metu perkanãi˜j˜ internetudalis i‰augusi iki 18 proc.

Lietuva EKSPRESAS

I N F O R M A C I N ñ S T E C H N O L O G I J O S

P R I VA T U M A S

VEIDAS 2011 08 08 7

Trečdalis lietuvių internete viešina savoadresą, penktadalis – telefono numerį

Lietuvi˜ gyvenimastapo vie‰as: naujau-

sia ”Eurobarometro” apklausa parodò, kadgyventojai socialiniuosetinkluose dràsiai skelbiasavo asmens duomenisir kità informacijà.Kaip prane‰a ”Euro-barometras”, internetosocialiniais tinklais ‰iuometu naudojasi 56 proc.lietuvi˜ – tai ‰iek tiekdaugiau nei ESvidurkis. Socialiniai tin-klai populiariausi tarpRyt˜ europieãi˜: dau-giausia j˜ vartotoj˜ yraVengrijoje, Latvijoje,Lenkijoje ir Baltijos ‰a-lyse, o maÏiausiai so-cialiniais tinklais domisivokieãiai – jais naudo-jasi tik 37 proc. ‰aliesgyventoj˜.Paai‰kòjo, kad lietuviai,kaip ir kiti europieãiai,socialiniuose tinkluoseatskleidÏia vis daugiausavo asmeninòs infor-macijos. PavyzdÏiui, netpusò socialini˜ tinkl˜ vartotoj˜Lietuvoje deda internete savonuotraukas, apie treãdalis skel-bia savo nam˜ adresà, beveik

penktadalis yra nurod´ savomobiliojo telefono numer∞, kasde‰imtas vie‰ina savo darboistorijà. Tiesa, tokius asmensduomenis, kaip, pavyzdÏiui,

asmens tapatybòskortelòs ar paso nu-meris, internete yraryÏ´si paskelbti kolkas tik 6 proc. lietu-vi˜. Kitose Europos‰alyse paso numerissocialiniuose tinkluo-se vie‰inamas daugdaÏniau: pavyzdÏiui,tai dràsiai skelbia net43 proc. ‰ved˜ ir 37proc. ms˜ kaimyn˜est˜.Beje, didÏiuma so-cialini˜ tinkl˜ varto-toj˜ gerai supranta,kad skelbti savoasmens duomenisvie‰ai nòra saugu.50 proc. lietuvi˜ kaipdidÏiausià pavoj˜∞vardijo tikimyb´, kadpaskelbta asmeninòinformacija buspanaudota netinka-mai ir be j˜ Ïinios, o45 proc. apklaust˜j˜∞Ïvelgò rizikà taptisukãi˜ aukomis. Be to, penktadalis

lietuvi˜ mano, kad kai kurie socialiniuose tinkluose skelbia-mi duomenys gali pakenkti j˜reputacijai.

R E N G I N I A I

”Nabukas” iš Sicilijos

Antradien∞ 22 val. 30 min. sostinòs”Ozo” prekybos ir pramog˜ centre

∞sikr´s ”Multikino” kino centras pra-deda oper˜ ir ‰okio spektakli˜ trans-liacij˜ sezonà, kur∞ atidarys G.Verdiopera ”Nabukas”. Jà Ïadama trans-liuoti tiesiogiai i‰ diding˜ uol˜ apsuptoantikinio graik˜ teatro Sicilijoje – spek-taklis ∞trauktas ∞ prestiÏinio Taorminosmeno festivalio programà. ”Laikas vò-lyvas, nes festivalio organizatoriailauks sutem˜ Sicilijoje. Kit˜ numatyt˜sezono spektakli˜ transliacijos i‰ Mi-lano ”La Scala”, Madrido ”Real”,”Opera de Paris” ir kit˜ garsiausi˜pasauli˜ teatr˜ prasidòs 19–20 val.”, –Ïada ”Multikino Lietuva” rinkodarosvadovas Raimundas Bilinskas.

Visaginoskrybėlės

Savaitgal∞ Visagine vyks a‰tuonio-liktasis tarptautinis kantri muzikos

festivalis ”Visagino country”. Svar-biausiomis jo ÏvaigÏdòmis ‰iemetÏada tapti amerikieãi˜ atlikòjai BillyYates ir Billy Ryan. Taip pat koncer-tuos grupòs ”Tennessee stud”(Pranczija), ”Highway 40” (·vedija),”Joanne & Haley Myrol” (Kanada),”Square dance” (Italija), ”Savannah”(Olandija), Jean P.Foegel (Vokietija).Festivalyje bus spalvingi linijinio ‰okiokolektyv˜ pasirodymai, jaun˜j˜ at-likòj˜ koncertas ”Kantri viltys”, im-provizacij˜ naktys, motorizuotasparadas.

Kokią savo informaciją socialiniuosetinkluose skelbia lietuviai, proc.

Vardà 78Savo nuotraukas 55Tautyb´ 40Pomògius, laisvalaikio planus ir pan. 36Nam˜ adresà 32Informacijà apie draugus 32Interneto svetaines, kuriose lankosi 25Savo poÏir∞ ir nuomon´ 21Mobiliojo telefono numer∞ 18Darbo istorijà 11Asmens tapatybòs kortelòs/paso numer∞ 6Duomenis apie sveikatà 5Finansin´ informacijà (algà, paskolas ir pan.) 4Pir‰t˜ antspaudus 2

·altinis: ”Eurobarometras”

Interneto aukcionai Lietuvoje rado mažai gerbėjų

Korupcija tik didòja 46,6Jei ir sumaÏòjo, tai labai nedaug ir tikkai kuriose srityse 29Ne 16,8Viskas liko taip pat 6,8NeÏinau/neturiu nuomonòs 0,6Taip 0,2

Visur 44,2Sveikatos apsaugoje 19,4Teisòtvarkos srityje (teismai,prokuratros, policija) 14,2Îemòtvarkoje 8,4Aplinkosaugoje 5Statyb˜ ir leidim˜ srityje 3,8Savivaldoje 2,2Socialinòs apsaugos srityje 1Energetikos sektoriuje 0,6·vietimo srityje 0,6NeÏinau/neturiu nuomonòs 0,4Transporto ir susisiekimo sistemoje0,2Visur korupcijos nedaug 0

8

"Veidas": Gr∞Ïote i‰ Tarp-tautinòs ekonomist˜ aso-ciacijos XVI kongresoPekine. Koki˜ prognozi˜ irnaujien˜ ten i‰girdote?P.G.: NemaÏai dalyvi˜, tarp j˜ irTarptautinòs ekonomist˜ aso-ciacijos prezidentu i‰rinktasNobelio premijos laureatasJAV ekonomistas JosephasStiglitzas, kriti‰kai vertinaesamà globalin´ situacijà. Jiemano, kad pasaul∞ i‰tikusi labairimta krizò nesibaigs ∞vykiaisGraikijoje ar JAV skolinimosirib˜ klausimo sprendimu.Ekonominòs galios centrasslenkasi ∞ Rytus – Kinijà, Indijà,ir, jei Vakarai nepakeis savoekonominòs màstysenos, jie tàgalià praras anksãiau nei per-galvoj´ ekonomin´ filosofijà,kuria vadovavosi ligi ‰iol,pavyzdÏiui, vadinamàj∞ Va‰ingtono konsensuso principà. Kongrese i‰sakyta ir kritikos kolektyviniams europiniams ekonominiamssprendimams versti Graikijàprivatizuoti vie‰àj∞ sektori˜,drasti‰kai karpyti i‰laidas. I‰ties˜ dalinòmis nenuosek-liomis priemonòmis problem˜

nei‰spr´sime."Veidas": Ar ne∞sivaizduo-jamo masto Kinijosekonomikos ‰uolis jumsatrodo tvarus ar tik burbu-las? Kas j∞ lòmò?P.G.: Kinijos skirtumas nuokit˜ pokomunistini˜ ‰ali˜, tarpj˜ ir Lietuvos, kad kinai visàlaikà turòjo strategijà ir joslaikòsi, nuolat perÏiròdami irkoreguodami. Jie nesibla‰ky-dami vadovavosi ”Ïingsnis poÏingsnio” filosofija, turòjoai‰kià politin´ valià kurti rinkosekonomikà. Todòl ketvirt∞amÏiaus Kinijos BVP kasmetauga po 8–10 proc. O ms˜regionas nuolat bla‰kosi, neÏingsnis po Ïingsnio, o aki-mirksniu nutaròme sukurtirinkos ekonomikà, o dabarmatome, kas i‰ to i‰eina.·alys, kurios remiasi ”akso-miniu” keliu, kaip âekija arSlovònija, pasiekò geresni˜rezultat˜ nei tos, kurios elgiasirevoliuci‰kai. Apdairi ir nuo-sekli politika, konsultacijos sune tik kin˜, bet ir amerikieãi˜,vengr˜ akademiniais sluoks-niais, ko, beje, Lietuvoje nò-ra, davò rezultat˜. Tiesa, ki-

nai pripaÏ∞sta, kad turi sociali-ni˜ problem˜, neturi i‰tekli˜toliau taip sparãiai augti."Veidas": Kaip forume vertintiJAV skol˜ situacijos keliamipavojai pasaulio ekonomi-kai?P.G.: Situacija prasta ir ypaãrespublikonai elgòsi ir tebe-sielgia nei‰mintingai – ÏaidÏiapartin∞ lo‰imà, kuris pakenksJAV. O jei pakenks JAV, pakenks ir pasaulinei eko-nomikai, nes JAV tebòra ga-lingiausia pasaulio ekonominòjòga, o gyvename globaliamepasaulyje.

Povilui Gyliui, Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentui

TRYSKLAUSIMAI

Nuo balandÏio 1 d. ∞sigaliojo seniai lauktasVartojimo kredito ∞statymas, turòj´s su-drausminti greituosius kreditus teikianãias

bendroves. Taãiau, pasirodo, jis galioja ne vi-soms ∞monòms.I‰nagrinòjus 35 ∞ Valstybinòs vartotoj˜ teisi˜tarnybos (VVTAT) sàra‰à ∞traukt˜ vartojimo kreditus teikianãi˜ ∞moni˜ tinklalapius, paai‰kòjo,kad dvi i‰ j˜ iki ‰iol taiko per didelius kreditoprat´simo mokesãius, dviskolina brangiau nei uÏ 250proc. metini˜ palkan˜, trysgreit˜j˜ kredit˜ ∞monòs imadidesnius nei leidÏiamamokesãius uÏ netesybas. Dar trys vartojimo kreditusteikianãios bendrovòs nesi-laiko ∞statyme nustatytosprievolòs ai‰kiai ir paprastaipateikti klientams vartojimo kredito sutart∞.Tuo tarpu VVTAT pastebòjo tik kelis i‰ ‰i˜ paÏei-dim˜. VVTAT Ekonomini˜ interes˜ departamen-to vadovas Marius Maãiulskis teigia, jog gavusvieno vartotojo skundà ir ∞sitikinus, jog vienakredit˜ bendrovò kreditus teikia uÏ per dideles

palkanas, ‰iuo metu laukiama jos pasiai‰kini-mo. Be to, VTAT iniciatyva pradòti 5 tyrimai dòlnetesyb˜.Taãiau lieka neai‰ku, kaip ‰ios ∞statymoneatitinkanãios ∞monòs apskritai pateko ∞ VVTATsàra‰à, kuriame jos turòjo uÏsiregistruoti ikiliepos 1-osios, ir padaryti tai galòjo tik ∞vykdÏiu-sios ∞statyme i‰vardintus reikalavimus. VVTATai‰kina, jog registravimosi metu ∞statymà ‰ios

∞monòs i‰ ties˜ atitiko, o paÏeidimai esà galòj´ atsirasti vòliau.Taãiau ∞statymo besilaikanãi˜vartojimo kreditus teikianãi˜∞moni˜ atstovai tokiuspaai‰kinimus vadina VVTATneveiklumo ∞rodymu. ”Tikòtina,kad tai sudarò palankesnessàlygas rinkoje veikti ∞statymà

savaip interpretuojanãioms ∞monòms. Bet svar-biausia, kad pro pir‰tus Ïirima ∞ tai, kad galbtpaÏeidÏiamos vartotoj˜ teisòs”, – konkurent˜piktnaudÏiavimu ir VVTAT abejingumu piktinasiLietuvos smulki˜j˜ vartojimo kredit˜ asociacijosvaldybos pirmininkas Liutauras Valickas.

VEIDAS 2011 08 08

Žmonės nepastebi kovos

su korupcija

EKSPRESAS Politika

Jūsų vertinimu, kuriose sritysekorupcijos šiuo metudaugiausia? (proc.)

Kaip manote, ar korupcija perpastaruosius dvejus metussumažėjo? (proc.)

A P K L A U S A P I N I G A I

Nors prezidentò Dalia Grybauskaitò tikina, kad pagrindinis jos prioritetas –

paÏaboti korupcijà, nors konservatoriaiskelbia, kad ir ‰ios Vyriausybòs pagrindi-nis uÏdavinys – kova su korupcija ir ‰iesà neblogai sekasi, vis dòlto daugumaLietuvos gyventoj˜ taip nemano. I‰ ”Vei-do” uÏsakymu tyrim˜ kompanijos ”Primeconsulting” atliktos naujausios apklausospaai‰kòjo, kad vos 0,2 apklaust˜j˜ mano,kad korupcija ‰alyje per pastaruosiusdvejus metus sumaÏòjo, dar 29 proc.teigia, jog ji sumaÏòjusi labai nedaug,taãiau daugiau nei 70 proc. respondent˜∞sitikin´, kad korupcija arba nesumaÏòjo,arba net didòja. Pasak ”Prime consulting”direktoriaus Sauliaus Olenceviãiaus, ne-maÏai apklaust˜j˜ pabròÏò, kad korupcijakeiãia savo pobd∞ ir pamaÏu tampa ”le-gali”, t.y. sukuriamos atitinkamos siste-mos ir ∞monòs tarpininkòs. DidÏioji dalisrespondent˜ mano, kad korupcijos ‰iuometu daug ne kurioje nors vienoje srityje,o daugelyje sriãi˜. I‰ konkreãi˜ sriãi˜daÏniau buvo i‰skiriamos sveikatos ap-sauga, teisòtvarka ir Ïemòtvarka.

Greitųjų kreditų įmonės nesilaiko įstatymų

·altinis: ”Veido” uÏsakymu rinkos tyrim˜ irkonsultacij˜ bendrovòs ”Prime consulting”2011 m. rugpjãio 1–3 d. atlikta LietuvosdidÏi˜j˜ miest˜ 500 gyventoj˜ apklausa.Cituojant apklausà, nuoroda ∞ ”Veidà” btina.

Puslapiuose panaudotos “BFL” ir “Veido” archyvo nuotr.

VEIDAS 2008 03 31 9

Politika EKSPRESASSūpuoklės

Nerijus Meilutis, Kai‰iadori˜ rajono

apylinkòs teismopirmininkas, paskirtasKauno apygardosteismo vadovu.N.Meiluãio kandida-

trai pritarò Teisòj˜ taryba, o ∞ nau-jas pareigas j∞ paskyrò prezidentòDalia Grybauskaitò.

Inga Valinskie-nò, Seimo narò,

nusprendò neat-siÏvelgti ∞ Seimovaldybos raginimusatsisakyti koncertini˜plan˜ per Jros‰vent´. Seimo valdyba pra‰ys,kad tok∞ parlamentaròs elges∞∞vertint˜ Seimo etikos sargai.

Andrius Burba,Seimo narys, vi-

sai susipainiojo:‰iemet jo mokesãi˜mokòtoj˜ pinigaisapmokamos i‰laidosinterneto paslau-goms padidòjo dvigubai. Parla-mentaras ai‰kina, esà didÏioji dalis‰i˜ lò‰˜ skiriama jo asmeninei in-terneto svetainei andriusburba.ltkurti ir priÏiròti. Bet ‰i svetainò irpraòjusià savait´ dar neveikò.

Egidij˜ Lapins-kà, ·iauli˜ apskri-

ties policijos vadovà,uÏgriuvo nemalonu-mai, – jam suteiktasprivilegijas òmò na-grinòti Vyriausiojitarnybinòs etikos komisija. E.La-pinskas daugiausiai kritikos su-laukò dòl savo pomògi˜ gyventiplaãiai ir dòl tarnybini˜ but˜.

Arvydui Pociui, Lietuvos kariuo-

menòs vadui ge-nerolui majorui,suteiktas Generololeitenanto laipsnis.Generolo laipsniai

suteikiami prezidento dekretu,pasilymus dòl auk‰tesni˜ laipsni˜teikia kra‰to apsaugos ministras.

Rta Meilutytò, keturiolikmetò

plaukikò, Europosjaunimo olimpiniamefestivalyje Trabzonei‰kovojo net tris me-dalius: plaukimo kr-

tine – aukso, o laisvu stiliumi – si-dabrà ir bronzà. Rta pagerino nevienà Lietuvos rekordà ir ∞vykdòolimpin∞ A normatyvà.

VEIDAS 2011 08 08

Pirmàkart Vilniaus meru buvau i‰rinktasprie‰

Valstybòs kontrolò (VK)nustatò, kad Sveikatosapsaugos ministerijos

uÏsakymu kuriama elektroninòsveikatos informacinò sistema(NESS) iki ‰iol neveikia pla-nuota apimtimi, o i‰ jos krimuiskirt˜ 34 mln. Lt per 15 mln. Ltpanaudota nerezultatyviai.

Valstybiniai auditoriai jau prie‰dvejus metus nurodò teisòsakt˜ paÏeidimus, taãiau minis-terija j˜ nepa‰alino, o NESS,praòjus 10 met˜ nuo pirmojobandymo, vis dar normaliai nefunkcionuoja.Sveikatos apsaugos ministeri-jos kancleris Rimantas Remei-

10 d.

635 d.Teistumas man panaikintas prie‰

622 d.Seimo nario mandato atsisakiau prie‰

162 d.Savivaldos rinkimuose gana didelio Vilniausgyventoj˜ palaikymo sulaukòme prie‰

111 d.Vilniaus meru mane vòl i‰rinko prie‰

11 d.Savireklamin´ akcijà surengiau ir ne vietoje paliktà automobil∞ ‰arvuoãiu pervaÏiavau prie‰

75 d.Sveikatos problemos mane netikòtai uÏgriuvoprie‰

433 d.Naujà visuomenin∞ judòjimà ”Taip” burti apsisprendÏiau prie‰

P slap je pana dotos “Ne s Bridgepi ” “BFL” Mart no Ambra o n otr

ka neginãija antràkart valsty-bòs auditori˜ pareik‰t˜ i‰vad˜,tik sako, kad nuo 2008 m.nieko naujo negalòjo nutikti.”Tada buvo ∞vardytos klaidos.Nacionalinòs elektroninòssveikatos sistemos pirmasisetapas pradòtas kurti neÏinant,ko norima. Buvo gauti pinigai i‰ Pasaulio banko ir gamina-mas produktas, esantis nebentkaÏkieno vaizduotòje. J∞ su-krus tapo ai‰ku, kad jis ne-tinkamas naudoti. VK pirmàkartà konstatavo paÏeidimus2008 m., kai produktas jaubuvo baigtas. Gal ji per vòlaiatkreipò dòmes∞ – galòjo ko-kiais 2006 m., kai buvo kuria-mas teisi‰kai ne∞teisintas pro-duktas, stabdyti pinig˜ eikvo-jimà”, – mano R.Remeika. VK anuomet liepò ministerijai∞teisinti ‰∞ produktà, taãiauR.Remeika, tuomet Seimonarys, inicijavo kreipimàsi ∞prokuratrà, nes negalima∞teisinti blogai padaryto produk-to, neatitinkanãio nei lkesãi˜,nei teisinio reglamentavimo.Taãiau prokuratra ne∞ÏvelgòbaudÏiamosios atsakomybòsdòl, ministerijos skaiãiavimais,apie 10–11 mln. Lt neefekty-vaus panaudojimo. Taigi mili-jonai – ∞ balà, nes bus panau-dota tik dalis to produkto, inte-gruoto ∞ bendrà el.sveikatossistemà, kuri ‰i˜ met˜ geguÏ´pagaliau teisi‰kai ∞teisinta irpradeda legaliai funkcionuoti.Tai ne vienintelis atvejis, kaiVK keliskart baksnoja ∞prasiÏengimus, taãiau apãiuopiamo rezultatonòra. Tiesa, oficiali statistikanet lenkia europin´: pernai∞gyvendinta 84 proc. jos reko-mendacij˜, o ES ‰is rodiklis –per 70 proc. Valstybòs kon-trolierò Giedrò ·vedienò pripa-Ï∞sta, kad rezonansini˜ audit˜rekomendacijos vykdomosprasãiau, taãiau paprastai irsituacijos ãia bna sudòtinges-nòs. Valstybòs auditoriai negalireikalauti, jie gali tik rekomen-duoti taisyti situacijà arbamedÏiagà perduoti tirti teisò-saugai. Taãiau VK i‰vados gali bti, bet ne visuomet yra pagr∞stas orientyras Vyriausybei irSeimui formuojant kit˜ met˜valstybòs biudÏetà.

K O N T R O L ñ

Artūro Zuoko kalendorius·iandien – 2011 m. rugpjãio 8 d.

Prie oranÏini˜ dviraãi˜ idòjossugr∞Ïau prie‰

Milijonai – vėjais. Bet kaltų nėra

1236 d.

1865 d.

Mano vadovaujami liberalcentristai paròmò socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausyb´ ir uÏ tai gavo dviej˜ ministr˜ postus prie‰

Vilniaus apygardos teismas mane kaltu dòlpasikòsinimo papirkti tarybos nar∞ VilmantàDròmà pripaÏino ir skyrò 12,5 tkst. Lt baudàprie‰

3918 d.

Sostinòs meru i‰ treãio karto antrai kadencijaibuvau perrinktas prie‰ 2851 d.

Prie‰ i‰eidamas vasaros atostog˜ premjeras Andrius Kubilius pateikò dusiurprizus:pirmiausia savo pataròju uÏsienio politikai paskyrò karjeros diplo-matà Laimonà Talat-Kelp‰à,o netrukus buvo prane‰ta,jog ∞ premjero pataròjus

kvieãiamas ir buv´s ambasadorius NATO Linas Linkeviãius.Jeigu dòl pirmojo paskyrimo A.Kubiliaus aplinka tiek Vyriausybòje,tiek par-

tijoje paniurnòjo uÏ uÏdar dur ,tai dòl L.Linkeviãiaus buvo uÏprotestuota vie‰ai.Nes yra dòl ko ir uÏ kà.

Reikia priminti,jog esminis priekai‰tas buvusiam URM sekre-toriui L.Talat-Kelp‰ai yra vienas – jis,kaip diplomatas ir valsty-bòs tarnautojas,yra ”valstybinink˜” klano ∞kròjo Albino Janu‰kos”augintinis”.Savo karjerà L.Talat- Kelp‰a nerukus po studijpradòjo A.Janu‰kos padòjòju prezidentroje,o po VSD pulkininkoVytauto Pocino Ïties kilus skandalui i‰ URM sprunkantisA.Janu‰ka savo ∞pòdiniu ministerijos sekretoriaus poste palikoL.Talat-Kelp‰à.VSD veiklos tyrimas,pasikeitus valdÏioms òm´sbyròti ”valstybinink˜” klanas ir kiti po to sek ∞vykiai nublo‰kòL.Talat-Kelp‰à ∞ ambasadà Gruzijoje,kurioje prieglobst∞ buvorad´ ir daugiau ”valstybinink˜”.Sugr∞Ïimas i‰ ten ∞ premjeropataròjo vietà tolygus reabilitacijai,nors Vyriausybòje kalbòta,kad prie‰ tai L.Talat-Kelp‰ai teko ilgai ir kar‰tai ∞rodinòti savo patikimumà beii‰tikimyb .

Pretenzij dòl darbo kokybòs,jo rezultat ,kiek teko girdòti,L.Talat-Kelp‰ainiekada nòra buv ,tad jeigu jis sugebòs atsispirti pagundai nesidalyti Vyriausybò-je prieinama informacija su senais biãiuliais i‰ ”valstybinink˜” klano,pataròjas i‰jo turòt bti neblogas.

Bet ‰tai L.Linkeviãius – kitas reikalas.Jis – ne‰iaip karjeros diplomatas,puikiai paÏ∞stantis NATObstinòs Briuselyje koridorius.Jis dar ir politikas,dukartus buv´s kra‰to apsaugos ministru.Tai,kad jisbuvo kairi j Vyriausybòs politiku,irgi ne didelò bòda– kaip taikliai pastebòjo ∞takingas konservatoriusJurgis Razma,”kai subr´sta,socialdemokratai nesun-kiai tampa konservatoriais”.Bòda yra L.Linkeviãiui esant ministro poste vykdy-ta kra‰to apsaugos politika,kurià puse lp dabartinò ministerijos vadovybò irkari‰kiai vadina ”kariuomenòs griovimo politika”.Tai prie L.Linkeviãiaus susi-formavo nuostata,kad Lietuvai reikia tik tiek kariuomenòs,kiek reikia skirti ∞budòjimà NATO parengties pajògose ar taikos ∞vedimo misijoms uÏsienyje.TodòlLietuva ‰iandien vietoje kadaise planuot trij brigad turi i‰ esmòs tris batalio-nus,i‰ kuri tik vienas pajògus.Tai prie L.Linkeviãiaus buvo fakti‰kai sunaikinti

Pamario dragn ir Kauno jògeri batalionai.Tai prie L.Linkeviãiaus susifor-mavo nuostata,kad pirkdama ginkluot Lietuva turi orientuotis ∞ tai,ko reikiamisijoms uÏsienyje vykdyti,o ne ∞ tai,ko gali prireikti tiesiogiai ginant ‰al∞.Taiprie L.Linkeviãiaus pradòta diegti kariuomenòs profesionalizavimo ir ‰auktiniatsisakymo idòjos,kurias galutinai ∞gyvendinus Gediminui Kirkilui ir JuozuiOlekui,kariuomenò liko beveik be eilini ,o Lietuva – be kariuomenòs ir be

rezervo.Tai prie L.Linkeviãiaus ∞sigalòjo praktika,kad Kra‰toapsaugos ministerijos vadovybò nekovoja Vyriausybòje ir Seimedòl deramo kariuomenòs finansavimo,kurià paskui sòkmingait´sò kiti socdem˜ ministrai,kol galiausiai Lietuva tapo ma-Ïiausià nuo‰imt∞ gynybai skirianãia NATO ‰alimi.L.Linkevi-ãiaus paskyrimas ∞ politines pareigas Vyriausybòje automati‰kaiuÏprogramuot konfliktà ne tik su kariuomene,bet ir su Kra‰toapsaugos ministerija, kur ministròs pataròju dirba buv´s kariuomenòs vadas Jonas Kronkaitis,prie‰ kur∞ L.Linkeviãiusne itin garbingais bdais intrigavo dar bdamas ministras.

Sunku pasakyti,ar apie tai galvojo (jei i‰ viso galvojo) A.Ku-bilius,kviesdamasis L.Linkeviãi ∞ savo pataròj komandà.Vei-kiausiai jis galvojo apie visai kitus dalykus,pirmiausia – pareigà

kurti ”institucin atmint∞”,auk‰tus postus uÏòmusius pareignus paliekant val-stybòs tarnyboje ar ‰alia jos,kad visada bt galima pasinaudoti j sukaupta patir-timi.Btent taip elgiamasi didel patirt∞ turinãiose valstybòse,kur netgi akivaiz-dÏiai prisidirb auk‰ãiausio lygio politikai ir pareignai nebna visi‰kai i‰meta-mi ∞ politin∞ sàvartynà.Lietuva,deja,kol kas vadovaujasi labiau atvirk‰ãia praktika.

Bet negalima saugoti ”institucinòs atminties” ski-riant veikòjà,kurio vykdyta politika ‰iandien pripaÏ∞sta-ma neabejotinai klaidinga, ∞ politikos formuotojopareigas.O juk L.Linkeviãiui,kaip skelbta,ketinamapavesti ”strategij˜ krimà”! Joki˜ abejoni˜,patirt∞ jisturi milÏini‰kà,pusantro de‰imtmeãio arba vadovavoKAM,arba atstovavo Lietuvà NATO.Tokiais Ïmonòmisnesimòtoma, j˜ sukauptos Ïinios ir ry‰iai i‰naudoja-

mi kone privaloma tvarka.Btent tokiems atvejams sugalvoti ∞vairs valstybòsi‰laikomi tyrim˜ centrai,mokymo ∞staigos,galiausiai – ambasadori˜ spe-cialiems pavedimams institucija.A.Kubilius,kadaise,dar draugystòs su G.Kir-kilu laikais itin mygo pastaràj∞ suformuoti bent vienà visavert∞ ”think tank‘à”,kuris galòt˜ uÏsiimti ilgalaikòs valstybòs raidos tyrimais.G.Kirkilui,Ïinia,tokiedalykai nerpòjo,bet dabar A.Kubilius pats galòt˜ pasekti savais patarimais irtok∞ màstymo centrà sukurti.Kandidatà ∞ vadovus irgi turi po ranka.

Negalima saugoti ”institucinėsatminties” skiriant veikėją,

kurio vykdyta politikašiandien pripažįstama

neabejotinai klaidinga, įpolitikos formuotojo pareigas.

VEIDAS 2011 08 0810

Audrius Bačiulis

Pribloškianti A.Kubiliaus kadrų politika

Komentarai

DidÏiuma apklaust˜didÏi˜j˜ miest˜ gyventoj˜save priskiria prie vidutiniok˜Mano manymu, daugelisnenori sav´s priskirtiÏemesniam sluoksniui, nestokiais nesijauãia apskritaikaip Ïmonòs. Bet jeigu ver-tintume tik finansin∞ aspektà,tai prie vidutiniok˜ save galipriskirti nedaugelis.Paskaiãiuokime, tarkime,vidutinio miestieãio i‰laidas:1. Jeigu ‰eima mògino∞sigyti bstà ir òmò bstopaskolà (sutaupyti kelis ‰imtus tkstanãi gali tikpatys turtingiausi, o ne”vidutiniokai”) tai vidutini‰kaiji moka apytiksliai 1000 Lt∞mokà.2. Jeigu ‰eima turi poràvaik˜, tai uÏ darÏelius ar

mokyklas tikraii‰leidÏia po 200 Ltkiekvienam vaike-liui. I‰ viso 400 Lt.3. Jeigu ‰eimamieste mòginapagreitinti su-sisiekimà (kelionò∞ darbà, mokyklà,darÏel∞, parduo-tuves), esant tokioms degal kainoms tikriausiaii‰leidÏia 400 Lt per mònes∞.4. Turòdama bstà, ‰eimaprivalo sumokòti komunali-nius mokesãius (‰iluma,elektra, kar‰tas vanduo,‰iuk‰lòs ir pan). I‰skaidantmetines i‰laidas, permònes∞ vidutini‰kai tenkai‰leisti 500 Lt.5. Kiekviena ‰eima mobiliesiems telefonams i‰leidÏia apie 100 Lt.

6. Jeigu naudojamas automobilis, jo techninòprieÏira (ge-dim˜ remon-tas, padangosir kt.) permònes∞ kai-nuos viduti-ni‰kai 200 Lt.7. Jeigu

‰eimos nariai Ïmonòs – tai jiems bdinga ir sirgti.Îiemà galbt daugiau vais-tukams i‰leidÏiama, vasaràmaÏiau. Bet vidutini‰kai permònes∞ 4 asmenims tenkaatidòti po 150 Lt.8. Jeigu ‰iems Ïmonòmsdar bdinga valgyti, tai be1000 Lt per mònes∞ neap-seisi.9. Gerai bt˜ ir apsirengti. O augant vaikams, jie visgreiãiau i‰auga savo rbe-

lius. Pridòkime dar vidutini‰kai po kok∞ 200 Ltper mònes∞.10. Galbt moteris ir kos-metikà naudoja, o ir vyrasnori kvepòti, ar barzdà nusiskusti – dar bent 80 Ltper mònes∞.11. Jeigu tokia ‰eima turigimtadienius, sveikina artimuosius ar mòginapaatostogauti bent minimaliai – vadinasi, kasmònes∞ vidutini‰kai turòsi‰leisti dar maÏiausiai po200 Lt. Nors to, matyt,nepakakt˜...NeÏinau, ar viskà i‰vardijauir kiek tiksls ‰ie skaiãiai,nes kiekvienos ‰eimossituacija skirtinga. Bet mini-malias i‰laidas i‰vardijau. I‰ ‰io pavyzdÏio matyti, kad‰eimos pajamos ∞ rankasturi bti per 4000 Lt. Vadinasi, atlyginimas ”ant

popieriaus” turi bti gerokaididesnis. Ir visa tai tik MINI-MALIEMS poreikiams ten-kinti. Juk i‰vardytos i‰laidosprabanga tikrai nekvepia.Taigi net su 4000 Lt bend-romis algomis ‰eimà vidu-tiniokais pavadinti sudòtinga(jei viduriniajà klas´ vertin-tume pagal vakarieti‰kusstandartus). Ai‰ku viena,kad vidutiniokai galo su galunesuduria ir nuo algos iki algos tikrai negyvena. Vadi-nasi, Lietuvoje vidutiniok˜‰eimos pajamos ”∞ rankas”privalo bti nuo 6000 Lt. O ant popieriaus ir dar dau-giau. Galbt tuomet galimavadintis ”finansiniais viduti-niokais”. Taigi i‰vada viena:∞ viduriniàjà klas´ Lietuvojepatenka ne pusò gyventoj ,o tik maÏdaug 20–30 tkst.

”Veido” skaitytojaVilnius

Laiškai “Veidui”

“·unis gatvòse liepiama vedÏioti su antsnukiais,idant nesikan-dÏiot˜. O gal∞manoma i‰rastikok∞ nors antsnuk∞ir kai kuriemsinterneto komen-tatoriams?”Alfa.ltVytautas V.Lands-

bergis jau penketà met˜ nesòkmingai bando i‰rasti antsnukius internetokomentatoriams.

“Melu ir vagystòmispagr∞sta santvarkaneturòt˜ egzistuoti.”Balsas.ltSkelbia Algi-mantas Matule-viãius. BetLietuvoje ji vistiek egzistuoja.Ir be dideli˜trikdÏi˜.

PUSLAPYJE PANAUDOTOS "BFL" NUOTRAUKOS.

“Gyvenimeverta patirtiviskà.”“Respublika”Na, ‰ios frazòsautorò RasaDrazdauskaitò dar gana jaunasÏmogus, kad

Ïinot˜, joggyvenime tikrai ne viskà verta patirti.

“Konservatoriai mògs-ta svaidytiskaltinimais populiz-mu, taãiau krintantreitingams ir jiebando rasti Ïmoni˜,

kurie ‰ouelementais pri-dengt˜ j˜ poli-tin∞ nuogumà.”

“Lietuvos žinios”Informuoja Vytautas Gap‰ys, kuris savopolitin∞ nuogumà ‰iuo metu prideng´sV.Uspaskichu.

“Ir ateityje, manau, vyrausliberalusis sparnas. Kai kuriepolitikai per ankstii‰silygino kelnes,laukdami premjerokòdòs.”“Verslo žinios”Algis âaplikasklysta. Naudosbet kokiuatveju esama –juk dabar turimedaugiau tvarkingaiapsirengusi˜ politik˜.

“Apie kà gi dabartinòs dainos?Apie niekà. “Mes mylimòs. Mums labai gera. Apsiverãiam antkito ‰ono. Pamiegam. Ir vòlmylimòs. Ms˜ nuotaika – gera.”Kokia tokio turinio i‰liekamojivertò?”“Respublika”VeronikaPovilionienòdabartiniamsdain˜ kuròjamsir atlikòjamssilo susimàstyti,kaip j˜ kriniaiatrodys po 50 ar100 met˜ ir kàapie dabartin∞laikmet∞ pagalvosateities kartos.

Sentencijos EKSPRESAS

“Mus tik istorijanuteis, parodys, kasko vertas – mespatys sav´s visadapagailòsime.”“Klaipėda”Petras ·mitas apie ms˜silpnybes ir daÏnà sav´s gailòjimà.

“Tikrai daugiau dalyk˜ padarytume, jei nelaikytume j˜ ne∞manomais.”Chretien Malesherbes

“Lietuvoje Ïmonòs labai greitaipamir‰ta tai, kas buvo ir mògstasakyti: “Taip dar niekadanebuvo.” O juk buvo.”Delfi.ltNa, Naglis ·ulija turòt˜Ïinoti, kad lietuvi˜ atmintisne trumpa, o labai, labaitrumpa. Daugumaneatsimena, net kàvakar per Ïiniasmatò.

Artòjantis ‰ildymo sezonas jau tituluotasko‰maru piniginòms ir ‰i˜ prognozi˜niekas nò neketina neigti.Taãiau jei kai-

nos skirtingose savivaldybòse skiriasi dvigubai,o toje paãioje savivaldybòje analogi‰k˜ bst˜sàskaitos – septynis kartus,vadinasi,ir ‰ildymokainas,ir ‰ildymo sàskaitas sumaÏinti ∞manoma.Kaip – klausiame Valstybinòs kain˜ ir ener-getikos kontrolòs komisijos (VKEKK) pirmi-ninkòs Dianos Korsakaitòs.D.K.: Silyãiau pradÏiai atskirti du dalykus - ‰ildy-mo kaina ir ‰ildymo sàskaita.I‰ ko susideda ‰ildy-mo kaina? PavyzdÏiui,Vilniuje i‰ maÏdaug 27 ctuÏ kilovatvaland´ PVMsudaro 2,3 ct, pastoviojidalis – 5 ct,o 20 ct keliau-ja tiesiai ∞ Rusijà uÏ du-jas.VKEKK daro ∞takà tikmaÏdaug ‰e‰tadaliui kai-nos – pastoviai kainos da-liai (∞ jà ∞eina ∞rengini˜nusidòvòjimas,darbo uÏ-mokestis su socialiniaismokesãiais,eksploatacinòs ir kitos sànaudos).Prak-ti‰kai visos ‰iemet skirtingoms savivaldybòms nu-statytos bazinòs kainos yra 10–12 proc.maÏesnòsnei iki tol galiojusios.Deja,gerà Ïinià vartotojamssuvalgo didòjanãios gamtini˜ duj˜ kainos.KaduÏ i‰teklius gyventoj˜ mokama suma (Vilniausatveju – per 70 proc.) maÏòt˜, reikòt˜ diversi-fikuoti kurà ir gamybos ‰altinius. Savivaldybi˜politikai turi nuo kalb˜ pereiti prie darb˜ – di-versifikuoti ‰ildymui naudojamà kurà ar pereitiprie kitos kuro r‰ies. ·ià vasarà tai padarò dartrys savivaldybòs – Utenos,MaÏeiki˜ ir Akmenòs.

Taãiau ir gyventojai gali priimti sprendimus,kurie sumaÏint˜ ‰ildymo sàskaitas. I‰eitis viena–imtis veiksm bendros nuosavybòs bsto ‰ilumaitaupyti.Îinoma,jei name 80 proc.gyventoj˜ –pensininkai, socialiai remtini asmenys,gaunan-tys nuolaidas ‰ildymui,jie nesuinteresuoti niekokeisti ir visiems gyventojams tampa daug sudòtin-giau susitarti dòl bendr˜ veiksm˜.Taãiau Ïmonòsturi bti savo bendros nuosavybòs ‰eimininkaiir, pirma, pareikalauti atsakomybòs i‰ ‰ilumoskio administratori˜, priÏiròtoj˜, kuriemskiekvienà mònes∞ moka ne tokius ir maÏus pini-gus,kad ‰ie atlikt˜ jiems priskirtus darbus.Antra,visiems susitarti ir susigràÏinti savo namo vidi-ni˜ ‰ildymo sistem˜ bkl´ ∞ projektin´,kad ra-diatori˜ kiekis ir vieta atitikt˜ suprojektuotà –nukirsti papildomus radiatorius balkonuose,tera-sose ar voniose,kas visam namui kainuot˜ galbt2–3 tkst.Lt,o ‰ildymo sàskaitos sumaÏòt˜ maÏ-daug 30 proc.·iauliuose jau prie‰ de‰imt met˜

vienas daugiabutis tai padarò ir moka beveik treã-daliu maÏiau nei kiti. Savaime ai‰ku, reikiauÏsidaryti namo duris,uÏsandarinti langus,∞statytii‰dauÏtus rsi˜ langus.Kiekvienas namas galòt˜pasidaryti energetin∞ audità – termovizin´ nuo-traukà ir paÏiròti, per kur i‰eina ‰iluma ir pi-giomis,paprastomis priemonòmis j∞ uÏlopyti.VEIDAS: Ar senų daugiaaukščių renovacija –

panacėja taupant šilumą?

D.K.: Viskas, kas daroma bstui ir bendrajainuosavybei tvarkyti,energetiniam efektyvumuididinti,yra sveikintina.Taãiau net didÏiulis re-novacijos projektas neduos tokio efekto, kok∞galòt˜, jei nebus subalansuotos vidinòs namo

sistemos. ·taimano tòv˜ na-me PanevòÏyjepo tokios reno-vacijos, nesu-tvarkius vidini˜sistem˜, òmòkauptis dròg-mò, pelyti sie-nos,taãiau ‰ilu-

mos disbalansas tarp pirmo ir penkto auk‰to i‰esmòs nepasikeitò.

Buvome susitik´ su Vilniaus meru ArtruZuoku ir jam pasilòme:jei jis tikrai nori ‰iojesrityje kà nors nuveikti dar iki ‰io ‰ildymo se-zono pradÏios, tegu paima kelis daugiabuãiusnamus, sugràÏina ∞ projektin´ ‰ilumos sistem˜bkl´ ir taip konkreãiai parodo,kiek galima su-

taupyti visai nedaug investavus.VEIDAS: O kiek investicijų į pastatų renovaci-

jos efektą sumažina senos šiluminės trasos,

virš kurių net žiemą žolė žaliuoja?

D.K.: Jei ‰ilumos nuostoliai trasose maÏesni nei14 proc., tolesnòs investicijos juos maÏinantbrangesnòs nei dengti tuos nuostolius.Yra sa-vivaldybi˜, kur nuostoli˜ procentas siekia 20,bet, pavyzdÏiui,Vilniuje – 12. Ø kainà vartoto-jams ∞skaiãiuota 11 proc., o dar 1 proc. den-giamas i‰ ‰ilumos tiekòj˜ pelno.VEIDAS: Vis dėlto kaip vartotojams taupyti,

jei kai kuriuose namuose viduržiemį reikia

atverti langus?

D.K.: Jei name vieni kaista,o kiti ‰àla,vadinasi,i‰balansuota sistema.Jei kaista visi,reikia Ïiròti,kas namo vardu pasira‰o temperatrin∞ grafikà,nes ∞ namà negali patekti daugiau energijos,neireikalinga temperatrai, dòl kurios namas yraparei‰k´s savo pageidavimà,palaikyti.Namo su-vartojamos ‰ilumos energijos kiekis kas mònes∞registruojamas ‰ilumos tiekòjo ir namo atstov˜,pasira‰ant specialiame Ïurnale. Jei klausiate, artiekòjas suinteresuotas tiekti ∞ namà kuo dau-giau ‰ilumos,atsakymas – ne,nes jo pelnas nuoto nepriklauso.Papildomas pinig˜ kiekis,kurissusidaryt˜, jei ‰ilumos tiekta daugiau, kitaismetais pa‰alinamas i‰ bsim˜ pajam˜.

Yra nam˜,kur gyventoj˜ pageidavimu ‰ildy-mas prisukamas nakt∞,bet daugiau ‰ildoma savait-galiais,taãiau tam reikia,kad gyventojai bt˜ savonamo ‰eimininkai. Be to, kiekvienas namas uÏ

EKSPRESAS Îmonòs

D.Korsakaitė:

“Nenukirtus papildom˜ radiatori˜,renovacija neduos laukiamo efekto”

AU·RA LñKA

VEIDAS 2011 08 0812

“Jei savivaldybòse ‰ilumoskaina skiriasi du kartus, turime

dvi i‰eitis – maÏinti kainà diversifikuojant ‰altinius ir

maÏinti suvartojimà.”

VA

LST

YBI

NñS

KA

INˆ

IR E

NER

GET

IKO

S K

ON

TR

OLñ

S K

OM

ISIJO

S A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

VEIDAS 2011 08 08 13

likutin´ vert´ i‰ ‰ilumos tiekòjo gali i‰sipirkti ‰ilumos punktà.Vilniuje toki˜maÏdaug 30 proc.Tada j∞ reikia patiems eksploatuoti, kaupti lò‰as jam at-naujinti, taãiau ‰ilumos tiekòjo kilovatvalandò kainuoja pigiau.VEIDAS: Utenos savivaldybėje šilumos kaina apie 19,76 Lt už kilovatva-

landę, Prienuose – 35,89 Lt. Kas tai lemia?

D.K.: Nors Utena didÏiàja dalimi ‰ildosi gamtinòmis dujomis (statoma nau-ja biokuru ‰ildoma vandens katilinò),ten esama daug stambi˜ pramonini˜vartotoj˜ ir nòra taip toli nueita centrinio ‰ilumos tiekimo sistemos i‰drasky-mo linkme, kiek Prienuose. Juose 100 proc. ‰ildoma dujomis, daugiabu-ãiuose daugybò nuo centrinio ‰ildymo atsijungusi˜ vartotoj˜, nebuvo irnòra sutarimo tarp politik˜ ir ‰ilumos tinkl˜ nuominink˜, natralu, nòrair tinkam˜ investicij˜.VEIDAS: Tačiau jei visos savivaldybės pereis prie biokuro, ar jo

nepristigs?

D.K.: Atsinaujinanãios energijos ‰altini˜ ∞statyme nurodyta, kad iki 2020m.60 proc. ‰ilumos turi bti gaminama i‰ atsinaujinanãi˜ ‰altini˜.Taãiaui‰ ‰imtaprocentinòs priklausomybòs nuo vienos kuro r‰ies per‰okti ∞ ‰im-taprocentin´ kitos nei‰mintinga,nes jei ‰iandien kainas ir sàlygas diktuojatiekòjas A,rytoj diktuot˜ tiekòjas B.Tvariausia turòti kuro r‰i˜ pasirinkimàir gamybinius pajògumus,kurie galòt˜ uÏtikrinti,kad atitinkamà laikotarp∞kurui gaminti bt˜ vartojamas pigiausios r‰ies kuras.

Tikiu,kad ilgainiui bus sukurtos dar paÏangesnòs atsinaujinanãi˜ i‰tek-li˜ panaudojimo technologijos.Bet ir dabar, jei daugiabutis ne‰ildymo se-zono metu pasistatyt˜ saulòs kaitintuvus vandeniui, kaip yra padar´ poradaugiabuãi˜ PanevòÏyje, jis kainuot˜ ne 20 Lt uÏ kubà,o tokia investicijaatsipirkt˜ per 6–7 metus. Jei tokius projektus planingai vykdyt˜ atskirimiest˜ kvartalai,galiausia bt˜ pasiektas didÏiulis taupymo efektas ne‰ildy-mo sezono metu.VEIDAS: Ką patartumėte savivaldybėms – laikyti šilumos tiekimą savo

rankose ar išnuomoti privačiam verslui?

D.K.:Teisinòs bazòs ir reguliavimo poÏiriu tai visi‰kai tas pat, taãiau kon-fliktini˜ situacij˜ poÏiriu skiriasi.Faktas,kad ‰iandien ten,kur jis i‰nuo-motas, kilovatvalandòs kaina didesnò, be to, nòra susikalbòjimo dòl inves-ticini˜ projekt˜,o savivaldybòs ne visada nuodugniai i‰studijuoja pasira‰omàsutart∞.PavyzdÏiui, tikòtina,Vilniuje per likus∞ sutarties laikotarp∞ paÏadòtimilijonai bus investuoti, taãiau gyventojams ateinanãi˜ 4–5 met˜ investi-cijos esminio pokyãio neduos,nes bus ∞gyvendintos tik kosmetinòs,palaiko-mosios priemonòs. Kas pasira‰ant sutartis turòjo i‰manymo nustatyti in-vesticinius tikslus? Ir kas turòjo pareigà ir atsakomyb´ vykdyti kokybi‰kàkoncesininko veiklos kasdien´ prieÏirà? Atsakymas,manau,ai‰kus.

Kita vertus, kodòl savivaldybòs, kuri˜ politikai peikia koncesininkus,niekaip nepasinaudoja ·ilumos ∞statymo galimybòmis ir nepastato neprik-lausomo ‰ilumos gamybos ∞renginio? Galima pasinaudoti ES fondais,o jeinusidòvòjimà skaiãiuos ne de‰imãiai, o 25 metams, jei sieks ne pelno, okad Ïmonòms bt˜ pigesnò ‰iluma, tai sumaÏins ‰ilumos kainà.O centri-nis ‰ilumos tiekòjas turi prievol´ supirkti jà i‰ kit˜ gamintoj˜.VEIDAS: Kokių įstatymų pataisų dar reikėtų šilumos ūkiui tobulinti?

D.K.: ·ilumos ∞statymas po trupinòl∞ tobulintas ir ‰iandien jame daug straips-ni˜,bet skyli˜ dar daugiau. J∞ reikia ne lopyti,o i‰ naujo parengti.Btinasesminis pokytis – kad i‰ ‰ilumos kio reguliavimo bt˜ pa‰alinta politinò∞taka. Manau, btina sugrieÏtinti atsijungimo nuo centralizuoto ‰ildymosàlygas pavieniui ir palengvinti visu namu. Reikia, kad palaipsniui kaino-dara remt˜si efektyvaus operatoriaus modeliu,didinti gamybos segmentokonkurenci‰kumà,o operatoriaus atsakomyb´ atsieti nuo namo gyventoj˜vidini˜ tarpusavio nesutarim˜.VEIDAS: Gal yra kokios vertingos kitų Europos šalių patirties, kuria būtų

verta pasinaudoti piginant šilumą?

D.K.: ·ilumos kainos Lietuvoje – net prie maÏesni˜ Europoje,taãiau prie‰in-gos tendencijos skaiãiuojant pagal gyventoj˜ suvartojimo kiekius ir perkamàjàgalià.Vis dòlto jei tos paãios reguliavimo bazòs ir t˜ paãi˜ tiekòj˜ kainosatskirose savivaldybòse skiriasi du kartus, o toje paãioje savivaldybòjeanalogi‰k˜ but˜ sàskaitos – septyniskart, turime dvi lygiavertes i‰eitis –maÏinti kainà diversifikuojant ‰altinius ir maÏinti suvartojimà.Esu absoliu-ãiai tikra,kad kainà sumaÏint˜ ir politikos sumaÏinimas ‰ilumos kyje.Ta-ãiau ‰i Ïiema vòl bus prie‰rinkiminò.

Fotosmgis EKSPRESAS

BFL

NU

OT

R.

BFL

NU

OT

R.

Jau kartà esu teistasuÏ gerus darbus.

Bet banditi‰kusmetodus Vilniuje a‰

ir toliau taikysiu.

Ir kitoms taisyklòmsnepaklusiu. Guggen-

heimo muziejaus statytineleidote, tai statysiuMieÏeli˜ dangoraiÏ∞.

BFL

NU

OT

R.,

WW

W.Z

UO

KA

S.LT

NU

OT

R.

"Alfos" smogik˜ vado MichailoGolovatovo paleidimo i‰ Vienosoro uosto byla tapo svarbia nau-

jiena Austrijos Ïiniasklaidoje. Kone kasdienatsiverianãios naujos aplinkybòs, leidÏianãios∞tarti, kad auk‰ti Austrijos politikai mela-vo, suteikò peno tiek a‰triai opozicijos kri-tikai, tiek Ïurnalist˜ tyrimams. ÎiniasklaidapaÏadino ir ‰iaip jau vasarà aptingusià austr˜visuomen´: kaip rodo dienra‰ãio "Kurier"uÏsakymu atlikta apklausa, 52 proc. austr˜mano, kad Lietuvos kritika Austrijos adre-su yra teisinga, maÏdaug tiek pat, 53 proc.apklaust˜j˜, mano, kad M.Golovatovà Aust-rijos teisòsauga paleido dòl Rusijos spaudi-mo. Savo ‰alies politik˜ pasiai‰kinimais, esàteisòsauga nebuvo veikiama politikos, tikivos 16 proc. apklaust˜j˜.

Europai rpi euras, o neM.Golovatovas

Tok∞ Austrijos Ïiniasklaidos ir jos sufor-

muotos vie‰osios nuomonòs palankumà Lie-tuvos reikalui M.Golovatovo byloje galimelaikyti milÏini‰ka pergale – tegu ir smarkiaipavòluotai, bet vienos i‰ Europos senbuvi˜visuomenò pagaliau suÏinojo, kad yra Euro-poje tokia Lietuva, kad prie‰ du de‰imtmeãiusKGB smogikai jos sostinòje Ïudò beginkliusÏmones, kad Lietuvos teisòsauga iki ‰iol per-sekioja ∞tariamuosius ir neketina nusileistinetgi susidrusi su tokia didele valstybe kaipRusija ar tokia turtinga ‰alimi kaip Austrija.Kita vertus, "Golovatovo skandalas" virò tikAustrijos Ïiniasklaidoje. Be jos ‰iek tiek ‰iàistorijà apra‰ò Lietuvos ‰ali˜ kaimyni˜ – Lat-vijos, Estijos, Lenkijos spauda. Likusi Eu-ropa ‰io skandalo, i‰kòlusio rimt˜ klausim˜dòl Europos Sàjungos ‰ali˜ teisinio bendra-darbiavimo ir geranori‰kos partnerystòs, i‰esmòs nepastebòjo.

"Nereikia noròti ne∞manomo – visa ES‰iuo metu susitelkusi tik ties vienu, gyvybi‰kaisvarbiu, klausimu – koks likimas laukia euroir euro zonos, – "Veidui" sakò Seimo UÏsie-

nio reikal˜ komiteto narò, Lietuvos delega-cijos Europos saugumo ir bendradarbiavimoorganizacijoje vadovò Vilija Aleknaitò-Ab-ramikienò. – Palyginti su Graikijos ir likusiosPiet Europos skolomis, su besit´sianãia eurokrize, Lietuvos ir Austrijos konfliktas dòlkaÏkokio Golovatovo yra menkniekis, smulk-mena. Juk jeigu Ïlugt˜ euras, Europos Sàjun-gos ‰ali˜ nesutarimai dòl teisinio bendradar-biavimo nebeturòt˜ jokios prasmòs."

·itai yra tiesa, kurià Lietuvai laikas bt˜suvokti ir nebegalvoti, jog esame Europosbamba, kurios problemos domina visus bei‰imties. Stebòdamiesi, kodòl maÏai kà Eu-ropoje sudomino "Golovatovo skandalas",pamòginkime galvoti pagal analogijà – o arLietuvos Ïiniasklaidà smarkiai domina, tar-kime, Slovònijos ir Austrijos nesutarimai dòlslovòn˜ tautinòs maÏumos, ar Austrijos ne-pasitenkinimai Slovònijos atomine elektrineKr‰ko mieste? Tikriausiai absoliuti daugumalietuvi˜ apie tokius dalykus nò girdòti ne-girdòjusi, nors tiek Austrija, tiek Slovònijakartu su mumis yra Europos Sàjungos naròs.O apie kokius nors nesutarimus tarp Ispani-jos ir Portugalijos i‰girstume nebent tuomet,jeigu ten prasidòt˜ kokie teroro aktai, kuriuosplaãiai nu‰viest˜ tarptautinò Ïiniasklaida.

14 2011 / 08 / 08veidas

Lietuva, bdama maÏa Eu ropos Sàjungos paribio valstybò, galibti girdima tik tuo met, jeigu jai pavyks susirasti neformali˜"ambasadori˜" didesnòse valstybòse, kurie kalbòt˜ ms˜ vardu.

LIETUVA POLITIKAK

.VA

NA

GO

, "B

FL"

NU

OT

R.

Seimo nar V.Aleknaitò-Abramikienò: „Pa ly ginti su euro krize, Lietuvos ir Austrijos konfliktas dòl kaÏkokio Golovatovo yra menkniekis“

Kiek Lietuva gali b∆tigirdima Europoje

Reikia ie‰koti ∞taking˜ draug˜

Smarkiai ribotas nedidelòs ir neturtingosLietuvos galimybes atkreipti ∞ savo prob-lemas dòmes∞ ms˜ politikai ir diploma-tai pajuto dar 1919–1920 metais. Tuomet,ParyÏiaus taikos konferencijos metu,didÏi˜j valstybi atstovams teko ∞rodinòtiLietuvos sugebòjimà sukurti savaranki‰kàvalstyb´. Pirma bandyta eiti tradiciniu ke-liu – perkant straipsnius vietos Ïiniasklai-doje, bet didelio poveikio nepasiekta. Per-versmas ∞vyko, kai Petro Klimo vadovautaiLietuvos delegacijai ParyÏiuje pavyko pri-sikviesti ∞ pagalbà Ïym˜ lietuvi˜ kilmòsprancz˜ poetà ir didel∞ Lietuvos patriotàOskarà Mila‰i˜. Visuomenòje Ïinoma pa-vardò, tobula prancz˜ kalba i‰ karto pa-keitò Pranczijos valstybòs vyr˜ poÏir∞ ∞Lietuvà ir ∞ jos siekius. Lietuvos santy-kiams su Rusija nemankà teigiamà ∞takà pa-darò tai, kad savo atstovu Maskvoje pasirin-kome Ïinomà lietuvi˜ kilmòs Rusijos poetàJurg∞ Baltru‰ait∞.

PabròÏtina, kad tokius savo ambasadorius(tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasmòmis)pirmoji Lietuvos Respublika sugebòjo ∞gytivos per kelerius metus po nepriklausomybòspaskelbimo. Dabar gi, praòjus dviemde‰imtmeãiams nuo valstybòs atkrimo,bdami dviej˜ ∞takingiausi˜ pasaulyje kari-ni˜ ir politini˜ sàjung˜ nariai, teturime vosvienà Europoje ir JAV girdimà savo atstovà– savaitra‰ãio "The Economist" tarptautinioskyriaus redaktori˜ Edwardà Lucasà. Îino-ma, tai labai ∞takingas savaitra‰tis, bet tik vie-

nas, be to, i‰ Brit˜ sal˜, ne i‰ Ïemyninòs Eu-ropos. Nuostabà kelia, kad "Golovatovo skan-dale" nebuvo pabandyta susisiekti ir papra‰ytipagalbos, pavyzdÏiui, pas Ïym˜ Pranczijos

filosofà ir publicistà Andre Glucksmannà, ku-ris tikrai Ïino, kur yra Lietuva ir turi be-kompromis∞ poÏir∞ ∞ soviet˜ nusikaltimus.Tai, beje, ir dabar nòra vòlu padaryti, nors Eu-ropà ‰iuo metu, be euro krizòs, i‰ ties˜ do-mina tik teroro aktas Norvegijoje ir galimosjo politinòs pasekmòs.

Politikai laisvai kalba tik lietuvi‰kai

Viena didÏiausi˜ Lietuvos bòd˜ – labai re-tas i‰ ms˜ auk‰to rango politik˜ ar visuo-menòs veikòj˜ laisvai valdo bent vienà i‰didÏi˜j˜ Europos kalb˜. Tiesà sakant, ir suangl˜ kalbos Ïiniomis daugumai striuka. Ly-

giai tas pat pasakytina ir apie didÏiumà ms˜kultros veikòj˜. Tad netgi tie Europos lei-dini˜ Ïurnalistai, kurie domisi ∞vykiais Lie-tuvoje, turi labai ribotà kontakt˜ ratà, o ir tie

patys pajògia ai‰kinti ms˜ pozicijà tikpaãiais primityviausiais ÏodÏiais. ·iuopoÏiriu skirtumas tarp pirmosios respub-likos politik˜ bei intelektual˜ ir dabartini˜– didÏiulis ir ne dabartini˜ naudai.

Kita, i‰ pirmosios i‰plaukianti proble-ma – lietuviai turi labai maÏai neformali˜kontakt˜ su asmenimis, kurie vienaip arkitaip daro ∞takà europieãi˜ vie‰ajai nuo-monei. "Smetoninòje" Lietuvoje savaimesuprantamu dalyku buvo si˜sti gabiausiusstudentus ∞ Ïymiausius to meto Europosuniversitetus, juose jie ∞gydavo ne tik Ïini ,bet ir btin˜ ry‰i˜, ir visa tai parsiveÏda-vo ∞ Lietuvà. Dabar gi vargu ar kas yra su-dar´s bent sàra‰à t˜ 100–150 student˜ i‰Lietuvos, kurie studijavo ar studijuoja, tar-

kime, KembridÏo ar Oksfordo universitetuose.O juk tai potencialus Lietuvos "aukso fon-das" ir raktas ∞ Europos auk‰tuomen , nes vie-na prieÏasãi˜, kodòl studentai i‰ viso pasau-lio verÏiasi ∞ "OksbridÏà" – kontakt˜ subsimaisiais ‰io pasaulio galingaisiais uÏmez-gimas. Nes, pavyzdÏiui, viena i‰ prieÏasãi˜,kodòl ms˜ nemògstamas Lenkijos uÏsienioreikal˜ ministras Radoslawas Sikorskis taipuÏtikrintai jauãiasi Europos ir Va‰ingtono sa-lonuose – studijos Oksforde ir bendra narystòstudent˜ klube su dabartiniu Britanijos prem-jeru Davidu Cameronu ir Londono meru Mo-riisu Johnsonu. Lietuva, deja, kol kas tokiaisry‰iais pasigirti negali.

Audrius Baãiulis

152011 / 08 / 08 veidas

LIETUVAPOLITIKA

TRUMPASIS INTERVIU

Ø "Veido" klausimus atsa-ko politologas K´stutisGirnius

VEIDAS: Jūsų vertinimu, ką

Lietuva galėtų ir turėtų pada-

ryti, kad tokiu atveju, kaip

M.Golovatovo sulaikymas ir

paleidimas Vienoje, Europa

išgirstų mūsų balsą ir mūsų

argumentus?

K.G.: ·iuo konkreãiu atveju Lietuvos balsasyra tikrai neblogai girdimas. I‰ dalies ir todòl,kad pati Austrija ‰ioje istorijoje pasielgò ne-deramai. Kai i‰kilo vie‰umon faktai, kad Lie-tuvai buvo duota tik 4 valandos papildomaiinformacijai apie kaltinimus M.Golovatovuipateikti, jog ∞ reikalà akivaizdÏiai ki‰osi Aus -trijos uÏsienio reikal˜ ministerija, tapo aki-vaizdu, kad ‰ioje situacijoje austrai perdòtaiskubòjo.

Manau, truput∞ padòjo ir tai, kad Lietuvaapie reikalà kalbòjo gana santriai, argumen-tuotai, be perdòt˜ emocij˜ ar patetikos. Kok∞poveik∞ tai padarò Europos institucijoms, rodovien faktas, kad Europos teisingumo komisaròViviane Reding, pirma pasakiusi, kad

M.Golovatovo paleidimo byla yraVilniaus ir Vienos tarpusavio rei-kalas, po keli˜ dien˜ jau smerkòAustrijos institucij˜ sprendimà irneigò, esà Europos Komisijaparòmò Austrijà prie‰ Lietuvà.VEIDAS: Bet jeigu pažvelgsime,

ką tomis dienomis rašė Euro-

pos žiniasklaida, tai tikrai bus

įspūdis, jog neveikiantis ES

narių teisinis bendradarbiavi-

mas buvo įdomus vien Austrijos ir Lietuvos

žiniasklaidai ir vieninteliam "The Econo-

mist".

K.G.:Taip, plaãioji Europos visuomenò apietai i‰girdo nedaug, netgi Vokietijoje ra‰ytanegausiai. Bet ir negalima tikòtis, kad Euro-pos Sàjungos Ïiniasklaida tam skirt˜ daugdòmesio. UÏtai ES ‰ali˜ Vyriausybòs, Proku-ratros puikiai Ïino, kas ∞vyko. Apie tai juosinformavo ir Lietuvos Vyriausybòs atstovai, irSeimo UÏsienio reikal˜ komiteto atstovaisavo kolegoms lai‰kus siuntinòjo, galiausiai ireuroparlamentarai prisidòjo.

Dabar, manau, atòjo laikas nebe pa-rei‰kimams, o tyliai diplomatijai ir dvi‰alei Lie-tuvos ir Austrijos teisingumo ministerij˜ ko-

misijai. Bet kartu svarbu bti pasirengus to-kiam atvejui, kad Austrija, pavyzdÏiui, nenoròspadaryti bendro su Lietuva parei‰kimo dòl ty-rimo i‰vad˜, nes jos bus skirtingos. TuometLietuva vòl turòs reikalauti i‰ Austrijosi‰ai‰kinimo ir reikia i‰ anksto apsispr´sti, kaiptà reikòt˜ daryti, jeigu prireiks.VEIDAS: O gal priežastis ta, kad Europa tie-

siog mažai žino apie Sausio 13-osios žudy-

nes?

K.G.:Tikrai, apie Sausio 13-àjà Ïinoma ne-daug. Bet nepamir‰kime, kad jau 20 met˜praòjo! UÏaugo nauja karta, kuri apie tai Ïinolabai nedaug ir kuriai tie ∞vykiai atrodo ne-paprastai seni. Îmonòs gyvena savo kasdie-niais rpesãiais. Pamenu, kai mano tòvai1964-aisiais kalbòdavo apie Antràj∞ pasaulin∞karà, Lietuvos nepriklausomybòs praradimà,man irgi niekaip galvoje netilpdavo: na, kaipgi galima ‰nekòti apie tokio senumo ∞vykiuskaip apie aktualijà? Kartu nepamir‰kime, kad1989–1991 m. ∞vyki˜ Vidurio ir Ryt˜ Eu-ropoje grandinòje Sausio 13-oji nebuvo patisvarbiausia data – buvo ir Berlyno sienosgritis, ir "Aksominò revoliucija" Prahoje.

Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferenci-joje, Oskaras Milašius – trečias iš kairs. 1919 m.

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Kad bt˜ ai‰ku, apie kà kalbame, –vie‰uosiuose pirkimuose kasmetsukasi apie 10 mlrd. ms˜ vis˜

lit˜. Verslininkai suskaiãiavo, kad preki˜ir paslaug˜ kaina juose i‰psta viduti-ni‰kai treãdaliu. Bent jau taip buvo. Otas treãdalis – tai maÏdaug tiek, kiek val-stybò buvo priversta skolintis ‰∞ pusmet∞.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybò uÏsimojopadaryti vie‰uosiuose pirkimuose tvarkà.Taãiau praòjusià savait´ ji pati Vie‰˜j˜pirkim tarnybai (VPT) kirto Ïemiau juostos:Ministro Pirmininko tarnyba parei‰kò neketi-nanti paklusti VPT sprendimui nutrauktivienà vie‰ j pirkim sutart∞. VPTdirektoriusÎydrnas Plytnikas laukia gr∞Ïtanãio i‰atostog Andriaus Kubiliaus – gal ‰is savotarnybà privers persigalvoti. Juk juokinga, kaipati Vyriausybò kelioni organizatori renkasine pagal kainà, o pagal aptarnavimo mokest∞.O kai tie centai pasirodo esà keli pretendentvienodi, nugalòtoju skelbia anksãiausiaipateikus∞j∞ pasilymà. O juk, piktinasi Î.Plyt-nikas, skelbim apie vie‰uosius konkursusinternete kartais atsiranda ir antrà nakties.

Ar Vyriausybò pasidavò verslo ir politik ,∞pratusi tarpti i‰ ‰ios aukso gyslos, spau-dimui ir at‰aukia kovà su vie‰ j pirkim pa-Ïeidòjais visais atvejais, ar tik kai perka ji pati?O gal VPT perlenkò lazdà, nes pirkim , kuriuos VPT pareikalavo ar bent rekomenda-vo nutraukti arba nagrinòti i‰ naujo, ‰iemetprocenti‰kai beveik ‰e‰iskart daugiau nei per-nai, o teisòsaugai 2010 m. byl atiduota konetriskart daugiau nei 2009 m.? Ir kur ‰iuoseklausimuose vieta vie‰ajam interesui?

Ministrò teismams priminò ∞statymà

Paradoksaliai skamba, bet finans ministròIngrida ·imonytò kreipòsi ∞ Nacionalin teis-m administracijà pra‰ydama, kad teismai lai-kyt si ∞statymo. Mat pagal Vie‰ j pirkim˜∞statymà su jais susijusios bylos turòt btii‰nagrinòtos per 45 dienas, ‰iemet tai vidu-tini‰kai trunka triskart ilgiau, o kai kuriosnagrinòtos ir trejus metus. Teisingumà nus-tatyti kainuoja ir laiko, ir pinig , to niekas tei-sinòje valstybòje neginãija. Taãiau nerei‰kia,kad nereikia skaiãiuoti laiko sànaud , juolabpaisyti ∞statym .

·tai Finans ministerija ”Veidui” paai‰-kino, kas privertò jà, kaip 2007–2013 m. ESstruktrinòs paramos vadovaujanãià instituci-jà, kreiptis ∞ Teism administracijà: ”2011 m.kovà buvo apsk˜sti ir teismuose nagrinòjami42 vie‰ieji pirkimai, susij su per 560 mln. Ltvertòs projektais. Dòl vykstanãi teism pro-jektai negalòjo bti vykdomi ir negalima buvoinvestuoti jiems skirtos ES paramos. Kyla

2011 / 08 / 08veidas

LIETUVA

16

PINIGAI

Vießasis interesas prieß vießåj^ intereså?Ant vienos lòk‰telòs – grieÏti vie‰˜j˜ pirkim˜reikalavimai, ant kitos – ‰imt˜ milijon˜ vertòsvisuomenei svarbs projektai. Kas svarbiau?

Valdov˜ rm˜ dilemoje – precizi‰kai laikytis VPT sprendimo ar uÏsitikrinti, kad jiebus baigti iki Lietuvos pirmininkavimo ES – nusvòrò prakti‰kasis interesas

Ìkio ministras R.Îylius: ”Vie‰asis interesas geriau patenkinamas, jei ypaã svar-bus projektas vykdomas net ir kiek paÏeidÏiant vie‰˜j˜ pirkim˜ reikalavimus”

Vie‰uosius pirkimus prioritetu ‰iemet paskelbò ir Valstybòs kontrolò, irVyriausybò, o prezidentò Dalia Grybauskaitò pabròÏia, kad skaidrs vie‰ieji pirki-mai btini kovai su korupcija. Taãiau Vyriausybò mano, kad jai tai negalioja

S.Î

IÌR

OS

NU

OT

R.

·.M

AÎ

EIK

OS

"BFL

" N

UO

TR

.T

.LU

K·I

O IR

"V

EID

O"

FOT

OM

ON

TA

ÎA

S

gròsmò ne∞gyvendinti dalies projekt ir visaiprarasti lò‰as.” Reikòt pridurti, kad ana-logi‰ki procesai vyksta ne tik su ES, bet ir val-stybòs ar savivaldybi biudÏet pirkimais.

Teisòj taryba paragino teismus paspartin-ti ‰i byl nagrinòjimà. Taigi nuo geguÏòs le-dai lyg ir turòjo pajudòti, nors statistikai tai kol

kas ∞takos nepadarò. Teisòj tarybos pirmi-ninkas Gintaras KryÏeviãius tikina, kad rei-kalai tvarkosi: ‰tai Apeliaciniame teisme vie-‰ j pirkim bylos net skiriamos nagrinòti beeilòs, be to, skatinama teisòj specializacija‰iose bylose, taãiau Lietuva per maÏa steigtispecializuotus vie‰ j pirkim teismus. OÎ.Plytnikas tikina: niekas nesikeiãia ir nesi-keis, kol nebus arba specializuot teism ,arba tik tokias bylas nagrinòjanãi teisòj .

VU Teisòs fakulteto lektorius advokatasdr. Deividas Soloveiãikas dÏiaugiasi bent jautuo, kad teismai pasisuk pasaulio patirtieskryptimi ir vis daÏniau nestabdo proces , leis-dami sutartims judòti ∞ priek∞. ”Jei teismai pri-paÏins, kad sutartys sudarytos neteisòtai, teis-mas jas panaikins ir viskà gràÏins ∞ situacijàiki momento, kur padarytas paÏeidimas”, –ai‰kina advokatas. Ir G.KryÏeviãius mano,kad tai efektyvesnis vie‰ojo intereso gynimas.

Dilema: teisinò nekaltybò arsvarbs valstybòs interesai

Îinoma, kad uÏ valstybòs ir ES pinigusvykdomi projektai, perkamos prekòs ir pas-laugos dòl sutarãi stabdym , perÏiròjim ,bylinòjim˜si nepabrangt milijonais ar visainesuÏlugt , reikia ne tik atsaking teism , betir protingos paãios VPT veiklos, kad nònebt pagrindo bylinòtis.

·oko terapija vie‰uosiuose pirkimuosebuvo reikalinga. Vis dòlto nors puspenktomònesio kio ministru dirbantis RimantasÎylius giria VPT uÏ principingumà, neslepiapapra‰´s, kad VPT fiksuot tik esminius pa-Ïeidimus, kurie turòjo ∞takos pirkimo kainai.”Vie‰ j pirkim tinkamas vykdymas – labaisvarbus vie‰asis interesas. Taãiau svarbausobjekto sukrimas taip pat yra vie‰asis intere-sas. Taigi susiduria du vie‰ieji interesai. Antvienos lòk‰telòs pastatome grieÏtà reikalavi-mà laikytis vie‰ j pirkim nuostat , ant kitos– ‰imtus milijon . Vie‰asis interesas geriaupatenkinamas, jei ypaã svarbus projektas vyk-domas net ir paÏeidÏiant vie‰ j pirkim˜reikalavimas”, – pripaÏ∞sta ministras.

Jo manymu, labai iliustratyvus pavyzdys –Energetikos ministerijos auk‰ãiausios kvalifi-kacijos teisinink paslaug pirkimas. ”Reikia,kad jie pajògt deròtis su ”Gazpromu” dòl du-j kain . Vie‰asis interesas – milÏini‰kas, nestai ‰imtai milijon lit , kuriuos sumoka Lie-tuvos vartojai. VPT nuomone, pirkim rei-kalavimai paÏeisti. Ar leisti jiems vykdyti pir-kimà net galbt paÏeidÏiant Vie‰ j pirkim˜∞statymà, bet laiku sòdant prie deryb stalo, ari‰ naujo skelbti konkursà ir deròtis pradòti ki-tàmet?” – retori‰kai klausia R.Îylius.

Antras kio ministro pateiktas pavyzdys–Valdov rmai. ”Apeidinòja ∞statymà, kitaipnegaliu traktuoti”, – apie sprendimà bent i‰dalies t sti VPT sustabdytas statybas sakoÎ.Plytnikas. Ministro pozicija kitokia: ”Pir-kimai buvo didÏiuliai, paÏeidimus nustatò irVPT, ir Valstybòs kontrolò. Taãiau ar vie‰asisLietuvos valstybòs interesas ‰iuose rmuose, ∞kuriuos jau investuota ‰imtai milijon lit ,

2013 m. vesti Lietuvos pirmininkavimo ESrenginius nòra didesnis uÏ prievol dòl kelias-de‰imt milijon lit sudarinòti naujà sutart∞rizikuojant, kad darbai laiku nebus baigti? âia∞Ïvelgiu didel dilemà.”

O Ïinant, kad Lietuvoje kol kas nò vienasdidÏiulis vie‰asis projektas neapsiòjo be skan-dal , statyb stabdymo, teism ir pan., aki-vaizdu, kad tai tikrai ne poros vie‰ j pirki-m , o sistemos problema. Ar ‰i dviej visuo-menòs interes ne∞manoma pigiau ir greiãiausuderinti?

Svarbu ne raidò, o esmò

UAB ”Baltic Orthoservice” direktorius dr.Gediminas Kostkeviãius pasakoja, kad dukartDanijoje teisòsi dòl vie‰ j pirkim konkurs .”Net laimòjus neteisòtai sudaryta sutartis ne-buvo nutraukta, nes, teismo manymu, tai pa-daryt didesn vie‰àjà Ïalà. Mums buvo atly-ginta, paÏeidusiems vie‰ j pirkim reikala-vimus pritaikytos sankcijos, bet vertinamavie‰ojo intereso poÏiriu. Îinoma, jei padary-ti labai ‰iurk‰ts teisòs paÏeidimai, sutartysnutraukiamos. Bet net tokiu atveju, kad mo-kesãi mokòtojai nepatirt dideli nuostoli irkuo greiãiau bt uÏbaigtas pradòtas projek-tas, leidÏiama parinkti kità vykdytojà apklau-sos bdu ir neskelbiant konkurso. Teismai jukturi remtis ne ∞statymo raide, o esme”, – Lie-tuvos teismams linki to, ko ãia pasigenda,G.Kostkeviãius. ·tai 2006 m. saus∞ pateik´ie‰kin∞ Valstybinei ligoni kasai, sprendimo”Baltic Orthoservice” sulaukò po penkeri supuse met˜ – ‰iemet birÏel∞. Vyriausiasisadministracinis teismas pagaliau apsisprendò,kad ir perkant ortopedijos priemones pri-valòjo bti taikomi vie‰ieji pirkimai, kaip yrakitose ES ‰alyse.

Esminio pokyãio vie‰uosiuose pirkimuosene∞Ïvelgia ir ”Transparency International”Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Mu-ravjovas. ”Vie‰˜j pirkim skaidrumas –priemonò kuo efektyviau naudoti mokesãimokòtoj pinigus. Jau daug met kalbame,kad maÏiausios kainos kriterijus neturòt btipagrindinis – turòtume kalbòti apie geriausiàpaslaugà uÏ geriausià kainà, o sprendimai turituròti konkret pagrindimà ir bti vie‰aiprieinami. Stambiuose rezonansiniuose pro-jektuose, vykdomuose uÏ vie‰uosius pinigus,reikia uÏtikrinti nepriekai‰tingà vie‰umà iratskaitomyb nuo pat projekt pradÏios, kadvisuomenò ir nepriklausomi ekspertai galòtprieiti prie vis projekto dokument ir atliktistebòsenà”, – sako S.Muravjovas, apgailes-taudamas, kad kol kas Lietuvoje neturime nòvieno svarbaus projekto vie‰umo gerojo pa-vyzdÏio.

Îinoma, blogai, kai reikia rinktis – ar teisi-nis precizi‰kumas, ar milijon vertòs valsty-bòs ir jos pilieãi poreikiai. Tobuliausia bt irviena, ir kita. Taãiau tobulybò – retas dalykas.Tad ie‰kant kompromiso ‰tai Danija ir kitosVakar valstybòs i‰eit∞ rado. Vertòt jomispasekti.

Au‰ra Lòka

2011 / 08 / 08 veidas

LIETUVA

17

PINIGAI

Bylos dėl viešųjų pirkimų(pradėta nagrinėti

apygardų teismuose)

2009 m. 2010 m. 2011 m.I pusmet∞ I pusmet∞ I pusmet∞

69

169138

Viešųjų pirkimų bylųišnagrinėjimo apygardų

teismuose terminai(vidurkis dienomis)

118109,4

135,5

·altinis: Nacionalinò teism˜ administracija

Viešųjų pirkimų tarnybosvetuotos sutartys*

2009 m. 2010 m. 2011 m.II ketv. II ketv. II ketv.

·altinis: Vie‰˜j˜ pirkim˜ tarnyba

20,4 proc.

6,3 proc.

35,2 proc.

20 i‰ 98vertint˜

11 i‰ 176vertint˜

32 i‰ 91vertint˜

*Pareikalauta ar rekomenduota nutrauktisutartis ar pirkimo procedras, arba jaspakartotinai nagrinòti

2009 m. 2010 m. 2011 m. (iki 06 30)

Lietuvos kol kas nepasiekò i‰sivysãiusiasVakar valstybes jau sukausãiusios eko-nominòs stagnacijos nuotaikos. Ir

valdÏia, ir Ïiniasklaida, ir vartotojai link´pastebòti tik teigiamus, ekonomikos atsiga-vimà liudijanãius Ïenklus, nors tvaraus eko-nomikos augimo pagrindo Lietuvoje nòra, oms˜ makroekonominius rodiklius taip ‰au-niai gerinantis eksportas jau vòl gr∞Ïta ∞ pa-grindinòse eksporto rinkose plintanãià neri-mo zonà.

Ar ne laikas atidÏiau paÏvelgti ∞ nuogà irnepatrauklià tiesà rodant∞ veidrod∞? Tiek at-sigavimo stebuklo laukiantiems vartotojams,tiek kit˜ met˜ biudÏeto planus tuoj po vasa-ros pulsianãioms galutinai derinti valstybòsvaldymo ∞staigoms. Visiems laikas suvokti,kad po ‰ios krizòs greito ir uÏtikrinto atsiga-vimo nebus, net jei Europos ir pasaulio eko-nomikos nebei‰tiks nauja krizò, nuosaikiaiaugantis Lietuvos BVP dar ne vienus metustikrai nereik‰ galimybi˜ plaãiau atverti pini-gines per kriz´ ∞ skolas ∞klimpusiai Lietuvaiir lietuviams.

Bet ir tok∞ konservatyv˜ ir atsarg˜ scena-rij˜ dabar jau galima laikyti paãiu opti-misti‰kiausiu. Praòjusios savaitòspasaulio ∞vykiai jau leidÏiasvarstyti ir kur kas ni -resnòs ateities scenarijus.Finans˜ rinkos nebeat-laikò valstybi˜ vadov˜bejògi‰kumo sprendÏiantmilÏini‰k˜ susikaupusi˜skol˜ problemas ir pradòjosmukti vis˜ akcij˜ indeksai– pigo netgi nepajudinama irvis brangstanãia vertybe visàkrizòs laikotarp∞ i‰lik´s auksas.Jau ir iki tol labai jautri˜ rink˜ne∞tikino Baracko Obamos tvir-tinimai, kad JAV skolinimosi li-mito padidinimas padòs spr´sti eko-nomines problemas. Jos taip pat pa-rodò, kad nebetiki ES vadov˜sugebòjimais i‰spr´sti Piet˜ regionoproblemas.

Naivu ir pavojinga bt˜tikòtis, kad ‰ios pasau-lyje vòl plintanãios

problemos sustos prie Lietuvos sienos. Visi‰kaiprie‰ingai – labiausiai dòl eksporto augantims ekonomika gali taip pat netrukus pradòtistagnuoti.

Belieka tikòtis, kad pasaulio ∞vykius atidÏiaistebi, analizuoja ir dabar atostogaujanti Lie-tuvos valdÏia, kuriai ruden∞ teks nelengvasi‰bandymas sudarant prie‰rinkimin∞ kit met

biudÏetà: arba aukoti savo reitingus toliau lai-kantis grieÏto taupymo reÏimo, arba ∞stumtiLietuvà ∞ dar gilesn´ duob´ apsimetus, kadkrizò baigòsi ir jau galima ‰iek tiek pai‰laidauti.

Lubos vietoj dangaus

Lietuvos pramoninink˜ konfederacijosEkonomikos ir finans˜

departamento direk-torius Sigitas Be-

sagirskas mano,kad tiek Lietuvospolitikai, tiekdauguma anali-tik˜ vis dar pie -

‰ia pernelyg ‰viesià artimiausio laikotarpioLietuvos ekonomikos perspektyvà. "Ten, kurdauguma ∞Ïvelgia ‰viesià padang , mes, savokailiu Europos ekonomikos svyravimusjauãiantys pramonininkai, jau matome lubas",– vaizdÏiai palygina jis ir prognozuoja, kadjau antràj∞ ‰i˜ met˜ pusmet∞ Lietuvos BVPaugimas bus lòtesnis nei pirmàj∞, o kit˜ met˜ruden∞ jau ∞Ïengsime ∞ ekonomikos stagna-vimo etapà. "Kad ir kaip skaiãiuotume, jokiopagrindo valstybòs i‰laid˜ didinimui nòra", –∞sitikin´s jis.

Taãiau banko "Finasta" makroekonomistòRta Medaiskytò pastebi, kad kol kas visosLietuvos politik˜ kalbos – lyg apsvaigimobsenos. "Jie remiasi labai gera ‰i˜ met˜pradÏia ir net didesniais, nei prognozuota,ekonomikos augimo tempais, todòl artimiausiàateit∞ vertina nepakankamai konservatyviai",– pabròÏia analitikò.

SEB banko vyriausioji analitikò Vilija Tau-raitò baiminasi, kad nepaisant nieko geroneÏadanãi˜ pagrindini˜ Lietuvos eksportorink˜ – ES ir Rusijos – perspektyv˜ ir gali-mo Lietuvos ekonomikos atsigavimo temp˜sulòtòjimo, naujus politik˜ sprendimus galilabiausiai lemti ne blaivus protas, o artòjan-tys rinkimai. "Juk jau girdòjome prisipaÏinim ,kad iki rinkim˜ neÏadama ∞vesti joki˜ nauj˜mokesãi˜, kaÏkaip nutilo ir kalbos apiebtinyb´ taupyti", – nerimauja ji.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Ne-rijus Maãiulis lygina, kad pernelyg optimis-tini˜ nuotaik˜ yra apimta ne tik Lietuvos

valdÏia, bet ir pra-monò. Liepà Lietu-

vos pramonòs pa-sitikòjimo rodik-lis (jis rodo, kaip

∞monòs vertina eko-nomikos perspektyvas)

i‰augo 2 proc., nors pa-saulio pramonòs aktyvumo in-

deksas ‰ià vasarà sumaÏòjo, pa-siekdamas Ïemiausià lyg∞ nuo pat

giliausios krizòs laikotarpio – 2009 m.birÏelio ir jau yra artòjama prie ribos, ro-danãios pramonòs susitraukimo ten-dencijà.

Paskutinòs savaitòs ∞vykiai pasauly-je nesuteikia vilties, kad ms˜ nuo eks-porto priklausoma ekonomika galòt˜ irtoliau sparãiai augti – ir tai turòt˜ btisvarbiausia Ïinia politikams, sudarysian-tiems 2012 m. Lietuvos biudÏetà. Taãiau,kaip "Veidui" yra sakiusi finans ministròIngrida ·imonytò, rimt˜ i‰laid˜ konsoli-

davimo priemoni˜ Lietuva òmòsi tik su-

18 2011 / 08 / 08veidas

Lietuvoje nepagr∞stai ima ∞sigalòti optimistinòs nuotaikos dòl eko-nominòs ateities – tiek Ïmoni˜, tiek valstybòs vadov˜ galvose.

Net ir konservatyvų Lie tu -vos ekonomikos perspek-tyvų vertinimą dabar jaugalima laikyti optimistiniu.

Ekonominis optimizmasLietuvoje – nepagr^stas

STOP STOP STOP STOP STOP STOP

Dl neramumų pasaulio finansųrinkose kitų metų biudžetą Lietuvavl turs sudarinti nuspaudusišlaidavimo stabdį "S

CA

NPI

X"

NU

OT

R.

VERSLASVERSLAS

darinòdama 2009 m. ir 2010 m. biudÏetus, o‰tai sudarant 2011 m. biudÏetà jau buvo kliau-jamasi ekonomikos augimu. Anot ministròs,Lietuvoje tvyro nepagr∞stas lkestis, kad tuoji‰ kaÏkur vòl atsiras koki˜ nors laisv˜ pinig˜ir toliau bus galima gyventi geriau. Taãiau Fi-nans˜ ministerija primena: net ir i‰laidasi‰laikant ‰i˜ met˜ lygyje ir ∞vertinus BVP au-gimà, vie‰˜j˜ finans˜ deficitas kitàmet sieksiki 3 proc. BVP – o tai yra papildoma dau-giau nei 3 mlrd. Lt skola. Todòl bet koks i‰laid˜didinimas reik‰t˜ tik didesn∞ deficità ir di-desn´ skolà, kartu didesnes palkanoms ski-riamas biudÏeto lò‰as. „Svarbu pabròÏti, kaddòl neramum˜ finans˜ rinkose yra tiesiogbtina laikytis numatyto deficito ∞sipareigo-jimo, jeigu norime skolintis priimtinomispalkanomis“,- ra‰oma ministerijos „Veidui“atsi˜stame komentare.

N.Maãiulis taip pat pabròÏia, kad vals-tybòs i‰laid˜ didinimas dabar bt˜ ge-rokai per ankstyvas. "Apie i‰laid˜ didi-nimà reikòt kalbòti tik tada, kai biudÏetasbus subalansuotas arba bus jo perteklius.Deja, Lietuvoje, kaip visada, Seimo rin-kimai vyksta labai netinkamu metu", –mano ekonomistas.

Visuotinis ekonomikos lòtòjimas

"Danske banko" vyresnioji analitikòVioleta Klyvienò sako, kad visi pagrin-diniai pasaulio ekonomikos rodikliaisilpnòja, signalizuodami apie visuotin∞ekonomikos lòtòjimà. Tai liudija maÏòjan-tis ne tik pasaulio, bet ir eurozonos pra-

monòs aktyvumo indeksas, o nauj uÏsakym˜kiekis pramonei nukrito iki 2009 m. liepos ri-bos. "DidÏiausia eurozonos problema i‰liekaGraikija ir kitos Piet˜ regiono valstybòs dòlsavo skol˜. ·ios ‰alys privalòs ∞gyvendinti ri-bojanãià fiskalin´ politikà, taãiau tai neigia-mai veiks j˜ ir visos eurozonos BVP augi-mo tendencijas", – komentuoja banko atstovò.

Ji prognozuoja, kad pokyãiai visuotinòjeaplinkoje paveiks ir Baltijos ‰ali˜ ekonomikà– dòl augsianãi˜ palkan˜, poreikio t´sti ri-bojanãià fiskalin´ politikà ir i‰orinòs paklau-sos lòtòjimo ms˜ regione sulòtòs ekonomi-kos augimas.

S.Besagirsas pabròÏia, kad viso pasaulioekonomika tarpusavyje glaudÏiai susijusi,todòl bet kurio vieno regiono problemosnei‰vengiamai palieãia ir kitus Ïemynus:"Taãiau dabar yra dar blogiau – sudòtingos

problemos kamuoja kone viso pasaulio eko-nomikas." Pradedant JAV – ‰i ‰alis savo prob-lemas dòl nuolat auganãios skolos ekspor-tuoja kartu su savo doleriu ir nuolat krintan-tis jo kursas jau yra didelis galvos skausmaslabai daug ∞ JAV obligacijas investavusiai Ki-nijai, kuri, be to, dar ir kovoja su labai smar-kiai auganãia infliacija. Dòl JAV dolerio, euronepatikimumo investuotojai kar‰tligi‰kai ren-kasi Ïaliavas, kuri˜ kain˜ augimas jau seniailenkia bet kokias racionalumo ribas, todòljau galima kalbòti apie priartòjusià Ïaliav˜kain˜ burbulo sprogimo tikimyb´. "SprogsÏaliav˜ kain˜ burbulas, sprogs ir nuo naftoskain˜ svyravimo priklausoma Rusija. O kàjos ekonominòs negandos rei‰kia Lietuvai,dar visi prisimename", – dòsto pramoninink˜atstovas.

Anot jo, Lietuva neturi kito esminio eko-nomikos augimo potencialo – tik eksportà,kurio didòjimo perspektyvos tampa vismiglotesnòs.

Vidaus vartojimas vis dar balansuojaant auga-neauga ribos, o kalbòti apie in-vesticij bumà nòra jokio pagrindo. "Dau-giau negu 50 nauj˜ darbo viet˜ suku-rianãios investicijos Lietuvoje yra pavie-niai rei‰kiniai, o ne tendencija", – tvirtinaS.Besagirskas.

V.Tauraitò prideda, kad reik‰mingesniovidaus vartojimo augimo neleidÏia tikòtisir emigracijos màstai. "Emigracija yra ant-ra didÏiausia gròsmò Lietuvos ekonomi-kai po blogòjanãi˜ i‰oròs veiksni˜", – ∞si-tikinusi ekonomistò.

Laura Gvozdaitò

192011 / 08 / 08 veidas

Patyrusi trumpà oficialiai ∞vardijamo ekonomi-kos augimo laikotarp∞, dabar ES vòl priverstapripaÏinti i‰gyvenanti jei dar ne recesijà, tai tik-rai ekonomikos stagnacijà. Ry‰kiausias toÏenklas – praòjusià savait´ ties 1,5 proc. ribapaliktos galioti Europos centrinio banko (ECB)kas mònes∞ nustatomos bazinòs europalkan˜ normos. Pirmà kartà po krizòs nuo 1proc. iki 1,25 proc. jos pakilo ‰i˜ met˜ baland∞,liepà buvo dar padidintos iki 1,5 proc., o dabar

ECB prezidentui Jeanui Claude'uiTrichetui teko vòl pripaÏinti, kadEuropos ekonomika stoja ir infliaci-jos nebereikia stabdyti didinanteuro palkan˜ normà. "Nuosaikausekonomikos augimo tikimòs ir atei-tyje. Taãiau i‰lieka ir auk‰tas netik-rumo lygis", – tvirtina jis.ECB nustatomos palkanos yratikslus Europos ekonomikos at-spindys, tiesa, kartais i‰ry‰kinamasatsiliekant nuo realios ekonomikossituacijos. PavyzdÏiui, taip buvonutik´ 2008 m. spal∞, kai visi pa-saulio ir Europos ekonomistai jaukalbòjo apie akivaizdÏià finans˜ ir

ekonomikos kriz´, bet spalio 2 d. tra-diciniame kasmònesiniame valdybosposòdyje buvo nuspr´sta palikti auk‰tas4,25 proc. bendros ES valiutos palkan˜normas. ·∞ sprendimà teko koreguoti ne-trukus – jau po ‰e‰i˜ dien˜ neeiliniameECB vadov˜ posòdyje euro skolinimosinormos buvo sumaÏintos iki 3,75 proc.,vòliau kas mònes∞ nuolat maÏòjo, kol pa-siekò visà krizòs laikotarp∞ i‰silaikiusià vie-no procento ribà.

Po trumpo ekonomikos augimo ciklo, panašu,vl tursime atidžiau skaičiuoti savo išlaidas

Europos ekonomika vėsta

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

O.G

UR

EVIČ

IAU

S N

UO

TR

.

VERSLASVERSLAS

2011 /08/ 08veidas20

VERSLASVERSLAS

Penkerius metus Airijoje dirbanti ir gy-venanti mano sesuo, prie‰ porà sa-vaiãi˜ gr∞Ïusi trump˜ atostog˜ ∞ Lie-

tuvà, kaip visada apibòrò i‰siilgtus nami‰-kius dovanomis. Per i‰pardavimus drabu-Ïiai, aksesuarai ir ∞vairios smulkmenos Ai-rijoje kainuoja vos po kelis eurus, tad nepirk-ti – tiesiog ne∞manoma. Tarp daugybòs lauk-tuvi˜, kurias ‰∞kart ji parveÏò, buvo ir rausva”Vero Moda” suknelò. Pirminò ‰ios suknelòskaina buvo apie 19 eur˜, o prasidòjus i‰par-davimui prie‰ kelias savaites ji jau tekainavo5 eurus, taigi – apie 17 lit˜. Îino-ma, neatsispyròme pagundai pa-Ïiròti, kiek visi‰kai tokia pat suknelò kainuoja ”Vero Moda”parduotuvòse Lietuvoje. Manote,pigiau? Anaiptol. Suknelòs kainasu 50 proc. nuolaida buvo 35 litai– dvigubai didesnò nei Airijoje.

Taigi drabuÏi˜ maÏmeni-ninkai, kurie nuolat tvirtina, kadt˜ paãi˜ preki˜ Ïenkl˜ drabuÏi˜kainos Lietuvoje ir kitose Eu-ropos ‰alyse vienodos, nòra vi-si‰kai teiss. Bent jau nuolaidostiems patiems drabuÏiams Lie-tuvoje tikrai gerokai kuklesnòs.Nekalbant jau apie tai, kad uÏ tàpat∞ daiktà mokòti tiek pat, kiekairiai ar britai, kai minimalusatlyginimas ms˜ ‰alyje ‰e‰iskartus maÏesnis, atrodo labai jauneteisinga.

”Nuolaidos drabuÏiams uÏsienyje tikraididesnòs, – sako a‰tuonerius metus Airijoje,Port Laoise, gyvenanti lietuvò Kristina Nar-montaitò-Rochford, dabar su dvej˜ met˜ s-neliu Danieliumi leidÏianti atostogas gim-tuosiuose AlsòdÏiuose Plungòs rajone. – Ai-rijoje daugelis mògsta pirkti tokiose par-duotuvòse kaip ”Penneys” ar ”Heatons”, kurdrabuÏiai tiek vaikams, tiek suaugusiesiemslabai pigs. J˜ kokybò gal ir ne pati geriau-

sia, bet dòl to atsibodus nebna gaila i‰mesti.Toki˜ kain˜ Lietuvoje nòra. Todòl gr∞Ï´ ∞Lietuvà drabuÏi˜ daÏniausiai neperkame.”

Vokietijoje tà pat∞ pyragà i‰kept˜pigiau

Atlyginim˜ augimo dar beveik nematyti,o kain˜ kilimas ‰iemet fiksuojamas vienasdidÏiausi˜ Europos Sàjungoje. Statistikosdepartamentui paskelbus vartojimo preki˜ irpaslaug˜ kain˜ pokyãius ‰i˜ met˜ geguÏ´,

palyginti su tuo paãiu mònesiu pernai, ap-skaiãiuotus pagal suderintà vartotoj˜ kain˜indeksà, paai‰kòjo, kad Lietuvoje kainos permetus pakilo penkiais procentais.

Didesnis kain˜ ‰uolis nei Lietuvoje uÏfik-suotas tik Rumunijoje ir eurà ‰iemet ∞sivedu-sioje Estijoje – atitinkamai 8,5 ir 5,5 proc.Krizei traukiantis vartojimo preki˜ ir pas-laug˜ kainos didòjo visose ES ‰alyse, betmaÏiau: vidutini‰kai trimis procentais.

Nenuostabu, kad lietuviai ‰iemet praval-

go dar daugiau savo pajam˜ nei 2009–2010m. ”Eurostato” duomenimis, ‰iemet Lietu-vos gyventoj˜ i‰laid˜ dalis maistui ir nealko-holiniams gòrimams vòl òmò didòti ir dabarsiekia 25,9 proc. vis˜ i‰laid˜. Daugiau pi-nig˜ pravalgo tik tie patys rumunai (35,4proc.). Tuo tarpu vidutinis europietis maistuiskiria apie 15 proc. vis˜ savo i‰laid˜.

”Mes ‰okiruoti lietuvi‰k˜ kain˜”, – teigiaKlaipòdoje su ‰eima ‰iuo metu atostogaujan-tis Viktoras Zacharovas, taip pat jau keleriusmetus gyvenantis Airijoje.

V.Zacharovà ypaã nustebino padidòju-sios maisto kainos – su suÏadòtine rengda-masis a‰tuoni˜ mònesi˜ dukters krik‰-tynoms jis susidarò ∞spd∞, kad ‰i ‰ventò Ai-rijoje bt˜ kainavusi gerokai pigiau. Taip pat

nepagr∞stai brangios jampasirodò ∞vairios kdiki˜ pre-kòs, drabuÏiai, avalynò, elek-tronika. ”PavyzdÏiui, tas patspieno mi‰inys ”Aptamil” Ai-rijoje kainuoja 9 eurus (apie31 Lt), o ãia – apie 48 litus.Dar vienas pavyzdys: vienàpakuot´ kdiki˜ servetòli˜”Huggies” ãia pirkome uÏtiek, kiek Airijoje mokameuÏ dvi. Paskutin∞ kartà Lie-tuvoje buvome prie‰ dvejusmetus ir akivaizdu, kad kai-nos labai padidòjusios, o jukatlyginimai nukrito”, – pa-sakojo V.Zacharovas.

Kad kainos ‰oktelòjo,pastebi ir Vokietijoje jau dau-giau nei dvide‰imt met˜ gy-venanti ir ‰eimà su vokieãiu

sukrusi ekonomistò Loreta Deineko-Millutat, kuri ‰iuo metu dirba vienos medici-nos produkt˜ kompanijos atstove Baltijos‰alyse. ·iuo metu moteris su ‰eima – vyru irtrylikos bei penkiolikos met˜ dukromis –atostogauja pas artimuosius Lietuvoje.

Prie‰ keletà dien˜ moteris su dukromiskepò pyragà. I‰kepti tok∞ pat pyragà Vo-kietijoje, pasak L. Deineko-Millutat, bt˜‰iek tiek pigiau. ”PavyzdÏiui, uÏ grietinòl´mokòjome 2,49 Lt – Vokietijoje tiek ar net

Kai kurių maisto produktų mažmeninės kainos Europos sostinėse (kaina Lt*)

·al

tinis

: ww

w.p

rodu

ktuk

aino

s.lt

Vilnius Var‰uva Talinas Ryga Praha Budape‰tas Berlynas Stokholmas Helsinkis3,5 proc. rieb. pienas, l 2,99 2,19 3,03 3,64 2,60 2,96 3,27 3,18 2,93Grietinòlò kavai, 10 proc. rieb., 0,2 l 2,65 1,44 1,42 2,51 2,67 - 2,14 2,81 2,54Cukrus, kg 3,76 3,26 4,89 4,27 2,92 4,18 3,25 3,95 2,84Spageãiai, 500 g 4,82 3,16 4,94 3,88 2,88 4 3,96 2,56 4,47Maistinis aliejus, l 8,59 5,75 9,17 8,06 6,06 4,47 5,66 7,85 7,63Broileris, kg 9,24 6,45 8,77 9,29 8,78 10,28 14,35 7,85 24,32

*Duomenys rinkti 2011 m. birÏel∞

Po kriz∂s kylançios kainos stulbinaemigrantusKrizei traukiantis Lietuvoje fiksuojamas vienas didÏiausi˜kain˜ ‰uoli˜ Europos Sàjungoje. Kain˜ pokyãiais kaip niekadstebisi ir ‰ià vasarà atostog˜ parvyk´ lietuvi˜ emigrantai.

Su dukromis Patricija irKonstancija pajryje atostogaujantiL.Deineko-Millutat pastebòjo, kad padidòjodaugumos preki˜ kainos

Kristinà Narmontait´-Rochford, vie‰inãià su s-numi Danieliumi, stebinaauk‰tos kuro kainos."Betkainos kavinòse dar nepa-siekò airi‰k˜", – teigò ji

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

T.M

ILLU

TA

T N

UO

TR

.

kiek maÏiau grietinòlò kainuot˜ jau ganabrangioje parduotuvòje, o ∞prastame preky-bos centre ji kainuoja 55 euro centus (apie1,90 Lt)”, – palygino kainas pa‰nekovò ir pa-klausò: o kiek Lietuvoje ‰iuo metu kainuojamiltai? ”DidÏiuosiuose prekybos centruosegali nusipirkti milt˜ pakuot´ uÏ 29 euro cen-tus (apie 1 Lt) ir j˜ kokybò tikrai nòra pras-ta”, – pridrò ji.

Kavini˜ kainos – vis dar maÏesnòs

Daugumos maisto produkt˜ ir kit˜ preki˜kainos L.Deineko-Millutat pasirodò padidò-jusios. PavyzdÏiui, mòsa Vokietijoje, tokiuo-se prekybos centruose kaip ”Aldi” ar ”Lidl”,kainuoja tiek pat arba maÏiau nei Lietuvoje.Ji atkreipò dòmes∞ ir ∞ auk‰tas lietuvi˜ tradi-ci‰kai gausiai vartojam˜ pieno produkt˜ –pavyzdÏiui, var‰kòs, kainas, taip pat nustebopamaãiusi, kiek Lietuvoje kainuoja malt˜pupeli˜ kava. Pasak moters, nieko keisto,kad giminaiãiai pra‰ò jos atveÏti lauktuvi˜btent kavos.

”Apmaudu, kad dòl toki˜ auk‰t˜ kain˜daugelis Ïmoni˜ Lietuvoje priversti stipriaitaupyti. Matau, kad ir mano tòvai labai noripalepinti retai matomas ankes, bet maÏospajamos juos labai riboja”, – sakoL.Deineko-Millutat.

Kita vertus, auk‰tos kokybòs ekologi‰kimaisto produktai, anot Vokietijoje gyvenan-ãios lietuvòs, ãia pigesni. PavyzdÏiui, Tymo

turguje Vilniuje moteris pirko avi˜ pieno sr∞su Ïolelòmis uÏ 25 litus – Vokietijoje tokioskokybòs sris kainuot˜ daug brangiau. Tampritarò ir Airijoje gyvenanti K.Narmontaitò-Rochford. ”Jei perki tai, kas patinka, bet ne-Ïiri ∞ kainà – renkiesi tik auk‰tos kokybòsproduktus, tai Lietuvoje tokie dalykai kiekpigesni, – patikina pa‰nekovò. – Nors kainoskilo, maistas Lietuvos kavinòse ir restora-nuose irgi vis dar gerokai pigesnis. Pavyz-dÏiui, mes dviese su mama ir snumi resto-rane Plungòs rajone, netoli Kuli˜, visi tryspavalgòme uÏ maÏdaug trisde‰imt lit˜.Airijoje sumokòtum kokius 25 eurus, ir taitik vienoje pigesni˜ viet˜.”

Tiesa, L.Deineko-Millutat sako, kadmaistas brangsta visur, Vokietija – ne i‰imtis.Ji atkreipò dòmes∞, kad anksãiau 99 eurocentus (apie 3,41 Lt) kainav´s sviesto pake-lis dabar kainuoja 1,19 euro (apie 4,10 Lt).Lietuvoje vidutinò 200 g sviesto pakelio kai-na ‰iuo metu siekia 4,81 Lt.

Visi ”Veido” kalbinti svetur uÏdarbiau-jantys tautieãiai ypaã stebòjosi auk‰tomis de-gal˜ kainomis, kurios jau susilygino su euro-pinòmis. Pasak V.Zacharovo, airiams ne∞si-vaizduojama, kaip lietuviai ∞perka brangiusdegalus gaudami tokius maÏus atlyginimus.Airijoje ‰iuo metu degalai kainuoja labai pa-na‰iai kaip ir Lietuvoje.

Vis dòlto ekspertai teigia, kad kainosLietuvoje yra nors ir auk‰tos, bet ne i‰-kreiptos. UAB ”Ekonominòs konsultaci-

jos ir tyrimai“ partnerio, sertifikuoto val-dymo konsultanto Dariaus Dulskio tei-gimu, tai lemia maÏa ms˜ rinka ir pigi˜Ïaidòj˜ maÏmeninòs prekybos srityje ne-buvimas.

”Tarkime, kodòl ∞ Lietuvà neateinatoks Europoje garsus drabuÏi˜ prekòsÏenklas, kaip ”H&M“: tiesiog maÏa m-s˜ rinka jiems nòra patraukli. Kiek ki-tokia padòtis yra maÏmeninòs prekybosmaistu rinkoje – ãia konkurencija ganadidelò, tad didiesiems uÏsienio maÏme-ninòs prekybos tinklams nelabai yraperspektyv˜. Be to, maisto kain˜ augimàlabiausiai lemia energetiniai i‰tekli˜, Ïa-liav˜, logistikos sànaud˜ padidòjimas.Kad Lietuvos kainos supana‰òjo su euro-pinòmis, irgi joks stebuklas. Mes pri-klausome bendrai Europos rinkai, tadilgainiui didesni maisto kain˜ skirtumaituri i‰nykti“, - komentavo D.Dulskis.

Kà daryti? Ie‰koti alternatyvi˜ apsipirki-mo bd˜, pavyzdÏiui, ie‰koti pigesni˜ pre-ki˜ internete. ·i˜ met˜ kovo mònes∞ pas-kelbtais ”Eurobarometro” apklausos duo-menimis, per pastaruosius 12 mònesi˜ inter-netu i‰ kitos Europos ‰alies bent kartà pirkoseptyni procentai Lietuvos gyventoj˜. Taiatitinka ES vidurk∞. Daug labiau lietuviai lin-k´ uÏsienyje apsipirkti keliaudami: atostog˜ar komandiruoãi˜ metu kitose Europos‰alyse apsiperka 18 proc. gyventoj˜.

Giedrò Bolzanò

VERSLASVERSLAS

212011 /08/ 08 veidas

Lietuvoje metinis kainųaugimas – vienas didžiausių ESVartojimo preki˜ ir paslaug˜kain˜ pokyãiai, apskaiãiuoti pagalsuderintà vartotoj˜ kain˜ indeksà(2010 m. geguÏòs mòn., palygintisu 2011 m. geguÏòs mòn., proc.)Airija 1,2·vedija 1,7âekija 2Pranczija 2,2Vokietija 2,4Nyderlandai 2,4Danija 3,1Graikija 3,1Jungtinò Karalystò 4,5Latvija 4,8Lietuva 5Estija 5,5Rumunija 8,5ES 27 vidurkis 3,2

·altinis: Statistikos departamentas

Daugiausiai savo pajamų pravalgo rumunai ir lietuviai

Nam˜ ki˜ i‰laid˜ dalis maistui ir nealkoholiniams gòrimams nuo vis˜ i‰laid˜ (proc.)

Rumunija Lietuva Latvija Estija Lenkija âekija ·vedija Airija Jungtinò Karalystò Liuksemburgas35,4 25,9 24,5 23,2 21,4 17,3 15,3 13 11,8 10,5

·altinis: ”Eurostat”, 2011 m.

O.G

UR

EVIâ

IAU

SN

UO

TR

.

"DR

EAM

STIM

E" N

UO

TR

.

Vokietijai apsispr´sti nebuvo lengva:dabar 22 proc. visos ‰alyje suvartoja-mos elektros energijos pasigaminama

vietinòse atominòse elektrinòse, kuri˜ Vokie-tijoje yra 17. Tai milÏini‰ki kiekiai nebrangiosenergijos, reikalingos ir Vokietijos pramo-nei, ir politikams, kuriuos ilgà laikà kròtò ‰iur-pas vien pagalvojus apietai, kad atominòs elekt-rinòs kada nors gali btivisai uÏdarytos, o trks -tamà elektrà tekt impor-tuoti, tarkime, i‰ Rusijos.

Viena toki˜ atominòs energetikos gynòj˜ilgà laikà buvo ir ‰alies kanclerò Angela Mer-kel. Ji dievagojosi, kad Vokietijos reaktoriaiyra visi‰kai saugs, kad jokios gròsmòs nòrair bti negali, nors aplinkosaugininkai vis pra-bildavo apie tai, kad atominò energetika ir sau-gumas yra du nesuderinami dalykai. Esà jeiir ne∞vyks vieno ar kito reaktoriaus gedimas,tai visada bus radioaktyvi˜ atliek˜, o ‰tai sau-giai jas utilizuoti – taip brangu, kad daÏnai tampristingama valios.

Taãiau vilkinti rimtas diskusijas apie ato-mini˜ jògaini˜ uÏdarymà A.Merkel, kaip irprie‰ jà buvusiems politikams, padòjo paly-ginti ramiai nusiteik´ vokieãiai. Jie savo ne-palankià nuomon´ apie atomin´ energetikàjau nuo 8-ojo de‰imtmeãio rei‰kò daug˜ dau-giausia atsakinòdami ∞ apklausose formuluo-jamus klausimus "uÏ" arba "prie‰", ir rimtes-nio visuomenòs balso (na, i‰skyrus vis pa-triuk‰maujanãius Vokietijos Ïaliuosius)nesigirdòjo.

Tad praòjusi˜ met˜ pabaigoje A.Merkelvyriausybò netgi parei‰kò, kad atomini elekt-rini˜ uÏdarymo klausimas nebebus svarsto-mas, nes 17 reaktori˜ darbas prat´siamas vi-

dutini‰kai 12 met ir eksploatuoti juos bus ga-lima iki ‰io amÏiaus 4-ojo de‰imtmeãio vi-durio.

Persigalvoti padòjo Fuku‰ima

Lemiamas lÏis Vokietijoje ∞vyko kovo 11-àjà, po avarijos Japonijos Fuku‰imos atominòjeelektrinòje. Nuo tos dienos Vokietijoje pra-sidòjo masiniai protestai prie‰ atomines elekt-rines, o j˜ uÏdarymo klausimas tapo svar-biausia tema laikra‰ãiuose, televizijos ir ra-dijo laid diskusijose. Priminsime – vokieãiai

– tai ne su viskuo susitai-kantys lietuviai, ir nepai -syti j˜ nuomonòs rei‰kiabent jau garantuotà pra-laimòjimà rinkimuose.

Taip Vokietijoje ir nutiko. Apsimesdama,kad negirdi vokieãi˜ balso, A.Merkel gavostipr smg∞ Vokietijos Ïemi vyriausybi rin-kimuose. Ir atsitokòjo: vokieãiai balsavo neuÏ jà, o uÏ Ïaliuosius, pasisakanãius prie‰ bran-duolin´ energetikà. Per rinkimus ‰iaurinòjeBròmeno Ïemòje Ïalieji nustmò konserva-tyviàjà kancleròs partijà ∞ treãià vietà. TàsykÏalieji pirmàkart surinko daugiau bals˜ negukonservatoriai.

Tapo ai‰ku, kad ‰is klausimas vokieãiamsi‰ ties˜ yra pats svarbiausias ir j∞ ignoruoti yramaϘ maÏiausiai politi‰kai neapdairu.

Taigi, kad bt˜ apramintos aistros, 7 i‰ 17reaktori˜ (beje, patys seniausi Vokietijoje)buvo uÏdaryti patikrinimui trims mònesiams.Dar vienas reaktorius ir taip yra neveikiantis– jis yra Vokietijos ‰iauròje esanãioje Kriu-melio atominòje elektrinòje, kuri jau daugel∞met˜ uÏdaryta dòl technini˜ problem˜.

Beje, po ‰io Ïingsnio A.Merkel ir toliaukartojo, kad vis˜ elektrini˜ saugumas neprie -kai‰tingas. Vòliau netgi parei‰kò, kad jei jauvisuomenò tokia skepti‰ka, jas galima patik-rinti dar syk∞, o radus sprag˜, uÏdaryti. Tuometu Vokietijos interneto svetaini˜ komen-taruose pasipylò pikti juokai: "A.Merkel tei-

gia, kad visi reaktoriai visi‰kai saugs, bet ne-saugieji bus uÏdaryti. Tai jie saugs ar vis dòltonelabai saugs?", – klausinòjo vokieãiai.

Tad geguÏòs pabaigoje iki i‰nakt˜ tar´siVokietijos politikai nusprendò: Vokietija at-sisako atominòs energetikos.

·∞ centro de‰iniosios koalicijos sprendimàpaskelbò Vokietijos Aplinkos ministras Nor-bertas Roettgenas ir, kad nekilt abejoni , nu-rodò, kad sprendimas yra "neat‰aukiamas".

Atomus pakeis Ïaliosios technologijos

Vokietijos atominòs elektrinòs viena po ki-tos bus uÏdarytos iki 2022 m., tad atomineienergetikai Vokietijoje liko de‰imtmetis.

8 ‰iuo metu patikrinimui i‰jungti reakto-riai jau niekada nebebus ∞jungti. Keli reak-toriai taip pat bus i‰jungti dar ‰iemet. Dar ‰e‰ireaktoriai bus i‰jungti iki 2021 m. pabaigos,o trij˜ moderniausi˜ eksploatacija bus nu-traukta iki 2022 m. pabaigos.

"Galutinai nuspr´sta: paskutinòs trys bran-duolinòs jògainòs bus i‰jungtos 2022 metais",– tikina N.Ro et tge nas.

Tuo tarpu A.Merkel jau visai kitokiu nei

22 2011 / 08 / 08veidas

Vokietija taps pirmàja i‰galing˜j˜ pasaulio valstybi˜,uÏdarysianãia visas savo ato-mines jògaines.

PASAULIS ENERGETIKA

Atomin∂s energetikossaul∂lydis Europoje

VOKIETIJOS ENERGETIKOS REVOLIUCIJA BUS LABAI BRANGI

·iuo metu pasaulyje i‰viso veikia 442 atominiaireaktoriai.

Vokietijoje 2022-aisiais nebeliks atominių elektri

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

"Der Spiegel" analitikoAlexandero Neubachero komentarasVokietijos vyriausybò uÏsibròÏòtikslà, kad po dešimties metųenergijos, gaunamos i‰ atsinauji-nanãi ‰altini , dalis i‰augt iki 35proc. Tai labai ambicingas planas,nes teks gaminti dvigubai daugiauvadinamosios ‰varios energijosnei dabar, taip pat reikòs plòtoti tie-

kimo tinklà, statyti naujas energi-jos saugyklas. Dar daugiau abejo-ni kelia A.Merkel ∞rodinòjimai, kadtokia revoliucija beveik nieko ne-kainuos. Teigiama, kad peròjimasprie Ïaliosios energetikos permònes∞ vienam nam kiui esàkainuos tiek, kiek kainuoja puode-lis kavos su pienu, o elektros kilo-vatvalandòs kaina 2020-aisiaisbus tik vienu euro centu didesnò

uÏ dabartin .Taãiau jau dabar subsidijos Ïaliajaienergetikai i‰ mokesãi mokòtojki‰enòs siekia 13 mlrd. eur permetus, – daugiausia pinig gaunasaulòs energijà gaminanãioselektrinòs. Beveik pusò likusiossumos tenka vòjo jògainòms. Atei-tyje ‰ios sumos bus nepalygina-mai didesnòs ir mokesãi mokòto-jai tai ai‰kiai pajus savo kailiu.

Reino –Vest fa li jos ekonomini ty-rim instituto vertinimu, elektrosenergijos kaina atsisakius bran-duolini atomini elektrini Vokieti-joje i‰augs maÏiausiai penkiaiseurocentais už kilovatvalandę, ovidutinò trij asmen ‰eima papil-domai uÏ elektros energijà su-mokòs 175 eurus per metus – nevisai tiek, kiek mokame uÏ kavàsu pienu.

∞prasta balsu – didÏiuodamasi – prabilo apietai, jog ‰is sprendimas Ïymi "fundamentalià"energetikos politikos perÏiros pradÏià ket-virtoje didÏiausioje pasaulio ekonomikoje.

"Norime, kad ateities elektros energija btsaugesnò ir tuo pat metu patikima bei priei-nama. Tam reikia naujo poÏirio ∞ tiekimotinklus, energijos efektyvumà, atsinaujinanãiusenergijos ‰altinius", – ai‰kina kanclerò.

"Galime tapti pirmàja i‰vystytos pramonòs‰alimi, kuri pereis prie atsinaujinan ãios ener-getikos su visomis jos teikiamomis gali-mybòmis – eksportui, plòtrai, technolo gijoms,darbo vietoms", – neabejoja A.Merkel.

Taigi, Vokietija tapo pirmàja tarp galing jvalstybi˜, paskelbusia planus visi‰kai atsi-sakyti atominòs energijos.

Ir, juolab pirmoji, parei‰kusi, kad trkstamàenergijà kompensuos Ïaliosios technologijos.

"UÏtikriname, kad elektra bus tiekiama visàlaikà ir visiems vartotojams", – Ïada Aplin-kos ministerija. Tiesa, detalaus Ïaliosios ener-getikos plano Vokietija kol kas dar neturi.

Îinoma, nors Ïalieji ir didÏioji Vokietijosvisuomenòs dalis triumfuoja, pramoninin-kai tok∞ sprendimà vertina skepti‰kai.

·tai pramonòs milÏinò "Daimler" perspòjo,kad ‰is sprendimas kelia pavoj˜ dominuo-janãiam Vokietijos ekonomikos statusui Eu-ropoje. "ØÏvelgiu tam tikr˜ gròsmi˜ Vokieti-jai kaip vietai uÏsiimti verslu", – perspòja"Daimler" generalinis direktorius DieterisZetschke.

Naujiems vòjams prie‰inasi ir Vokietijosatomines jògaines eksploatuojanãios ben-drovòs RWE, E.ON, "Vattenfall" ir EnBW –daugiausiai dòl plan˜ pradòti rinktiprie‰taringai vertinamà branduolinio kurostryp˜ mokest∞.

Priminsime, kad Vokietijos vyriausybò ren-

giasi ∞vesti mokest∞ uÏ visus veikianãius reak-torius, kuris, kaip tikimasi, valstybòs biudÏetàturòt papildyti 2,3 mlrd. eur (7,94 mlrd. Lt).

Kitos ‰alys neskuba

Po Fuku‰imos nelaimòs ∞nirtingi debataidòl branduolinòs energetikos saugumo kilo netik Vokietijoje, taãiau nuomonòs dòl atominòsenergetikos labai skirtingos.

Kai kurios ‰alys kaip tik ketina statyti dardaugiau atomini˜ elektrini˜. Pasak Jungtini˜Taut˜ Tarptautinòs atominòs energetikosagentros (TATENA), pasaulyje ‰iuo metustatomi 64 nauji branduoliniai reaktoriai. J˜gretas greitu laiku gali papildyti ir nauji reak-toriai Europoje.

PavyzdÏiui, DidÏioji Britanija paskelbò pla-nuojanti statytis naujus reaktorius, kurie tapt˜alternatyva daug ‰iltnamio efektà sukelianãi˜

duj˜ i‰metanãioms ‰iluminòms elektrinòms.Pranczija, kuri pagal turim˜ atomini˜

elektrini˜ skaiãi˜ yra antra pasaulyje po JAV,savo ruoÏtu patikino "gerbianti" Vokietijos po-zicijà, taãiau parei‰kò nesanti pasiruo‰usi at-sisakyti branduolinòs energijos, kurià prem-jeras Francois Fillonas netgi pavadino ateitiessprendiniu. "Manome, jog dar bent kelisde‰imtmeãius negalòsime i‰siversti be bran-duolinòs energijos", – pridria PranczijosuÏsienio reikal˜ ministras Alainas Juppe.

ParyÏius paÏymi, jog 58 Pranczijos reak-toriai uÏtikrina 40 proc. pigesn elektros ener-gijà negu kitose Europos ‰alyse. "Vokietijosnam˜ kiai uÏ elektrà moka dvigubai bran-giau nei Pranczijos", – parei‰kò Pranczijospramonòs ministras Ericas Bes sonas.

·vedijos politik˜ nuomone, Vokietijossprendimas atves prie nesubalansuotos ener-getikos politikos, kuri nepadòs tinkamai spr stiklimato kaitos problem˜.

Taãiau Vokietija turi ir draugi˜. ·tai Len-kija, planavusi paleisti savo pirmàjà atomin´elektrin´ 2020 m., po Vokietijos sprendimoparei‰kò i‰ naujo apsvarstysianti savo planusir galbt persigalvosianti.

Jògaini neturinti Austrija irgi sveikina Vo-kietijos Ïingsn∞ ir ragina ‰iuo pavyzdÏiu pa-sekti kitas ‰alis. "·is itin i‰sivysãiusios pra-monòs ‰alies sprendimas pasi˜s labai stipr˜signalà. Jis parodys, kad branduolinòs ener-getikos atsisakymas yra ∞manomas ir ∞gyven-dinamas", – teigia Austrijos aplinkos minist-ras Nikolausas Berlakovichius.

PavyzdÏiui, Italija atominòs energetikos at-sisakò dar 1987 m., praòjus metams po âer-nobylio elektrinòs katastrofos. Na o ·veica-rija paskelbò palaipsniui uÏdarysianti savojògaines iki 2034 m.

Rima JanuÏytò

232011 / 08 / 08 veidas

PASAULISENERGETIKA

Atominės elektrinėsEuropojePrancūzija 58Rusija 32DidÏioji Britanija 19Vokietija 17Švedija 10Ispanija 8Belgija 7âekija 6Šveicarija 5Suomija 4Vengrija 4Slovakija 4Bulgarija 2Rumunija 2Olandija 1Slovònija 1Šaltinis: IAEA

nių, o iš atsinaujinančių šaltinių gaminama energija sudarys 35 proc.

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

Praòjusià savait´ kone paskutin´akimirkà ir tik ”per plaukà” pritartaJAV valstybòs skolos ”lub˜” didinimui

ir i‰laid˜ maÏinimui.Pirmadien∞ tam pritarò Atstov˜ Rmai, o

antradien∞ – Senatas. ”UÏ” balsavo 74 sena-toriai (btinas bals˜ skaiãius buvo 60), prie‰– 26. Kiek vòliau ‰∞ dokumentà pasira‰ò irJAV prezidentas Barackas Obama.

Priimtas ∞statymas numato, kad 14,3 trln.JAV doleri˜ siekusios skolos ”lubos” didi-namos dar 2,4 trln. JAV doleri˜. Dabar JAVlò‰˜ turòt˜ uÏtekti iki 2013 met˜. Taip patsutarta per ateinanãius 10 met˜ biudÏetoi‰laidas dviem etapais sumaÏinti 2,1 trln.JAV doleri˜.

Jei ‰io sprendimo nebt˜, galima laÏintis,kad pasaul∞ bt˜ sukròtusi nauja eko-nomikos krizò. Kol kas gal ir galima ramiauatsikvòpti, nes naujasis bilis bent laikinai tamuÏkirto kelià ir neleido Amerikai taptinemokia.

Nepatenkinta nò viena pusò

Taãiau susitarti dòl bilio nebuvo leng-va. Kompromisinis susitarimas buvopasiektas itin sunkiai ir atskleidò nemenkàprarajà tarp demokrat˜ ir respublikon˜,kurie anksãiau vienaip ar kitaip susitarda-vo ir rasdavo visiems tinkamà sprendimà.·∞ kartà ginãai uÏsit´sò i‰tisas savaites iratrodò, kad rezultatas nebus pasiektasnet iki vòliausio ∞manomo termino –rugpjãio 2-osios.

Situacija buvo ∞tempta todòl, kadrespublikon˜ dominuojami Atstov˜Rmai, o ypaã ten nemenkas pozicijasturintis konservatyvus Arbatòlòs judòji-mas, pasisakò uÏ drasti‰kà i‰laid˜ maÏi-nimà, tuo tarpu demokrat˜ domi-nuojamas Senatas reikalavo ne maÏintii‰laidas, o didinti valstybòs skolà. Pastar˜j˜argumentas – gròsmò Va‰ingtono socia-linòms programoms.

Dabartinis kompromisas yra neabejotinasArbatòlòs judòjimo triumfas, mat Kongresasi‰sireikalavo drasti‰kai maÏinti valstybòsi‰laidas. Tiesa, patys kongresmenai pergalòsne∞Ïvelgia ir ai‰kina, jog kompromisas yravarganas dòl to, kad teko nusileisti Senatonorui nedidinti mokesãi˜.

NesidÏiaugia kompromisu nò senatoriai.”Suprantu, kad ‰is traukinys i‰vyksta i‰

stoties, taãiau jis vaÏiuoja klaidinga krypti-mi”, – parei‰kò demokratas i‰ VirdÏinijosJimas Moranas.

Paradoksas, taãiau Kongreso ir Senatokompromisas nò kiek nedÏiugina ir paprast˜amerikieãi˜. Kas, kad valstybò nebus nemo-ki – paprastiems amerikieãiams vis augantivalstybòs skola ir maÏinamos i‰laidos niekogero neÏada. Juk nedarbas ‰iemet tebesilaikovir‰ 9 proc. ribos, o ekonomika atsigaunalabai vangiai, tad bet koks i‰laid˜ karpymas‰iuos procesus dar labiau apsunkins. Juolabkad naujajame bilyje nòra joki˜ socialini˜garantij˜ saugikli˜ – pavyzdÏiui, nòra ai‰kiaiapibròÏta, kieno sàskaita bus maÏinamosvalstybòs i‰laidos.

I‰ bilyje ∞vardijam˜ taupymo priemoni˜ai‰ku tik tai, kad tkstanãiai valstybòs vyk-dom˜ program˜ praras Ïenklià finansavimodal∞, o lò‰os joms pasieks tok∞ Ïemà lyg∞,koks yra buv´s prie‰ keliolikà met˜.

I‰imtimis galima laikyti tik socialinòspensijos ir sveikatos apsaugos programas,kurioms finansavimas, bent jau kol kas, ne-bus maÏinamas.

Be to, kai ateis laikas spr´sti, kaiptoliau maÏinti i‰laidas, labai tikòtina, jogvòl bus prisimintas mokesãi˜ didinimas,tad amerikieãiai lapkriãio laukia sudideliu nerimu.

Bet juos gàsdina ne vien finansiniaiaspektai. Amerikieãius ne kà maÏiau siutina

ir pats faktas, jog dvi svarbiausios politinòsjògos lemiamà akimirkà niekaip nesusitariasvarbiausiais klausimais – to Amerikos istori-joje i‰ esmòs nòra buv , o kompromisaianksãiau buvo pasiekiami kur kas paprasãiau.

DidÏiausias pagalys ‰iuose politikosratuose – minòtasis Arbatòlòs judòjimas, kur∞amerikieãiai taip liaupsino prie‰ ir popraòjusi˜ rinkim˜. SusiÏavòj´ j˜ populisti-niais ir radikaliais lozungais, amerikieãiaitikòjosi grieÏtos rankos ir konservatyvi˜sprendim˜, taãiau nemanò, kad ”arbatinin-

kai” ims kelti tokià sumai‰t∞.Kaip paÏymi JAV dienra‰ãio ”The New

York Times” apÏvalgininkas DavidasBrooksas, respublikon˜ partija ”uÏsikròtò” i‰

vidaus, nes ∞ respublikon˜ gretas∞siliej´s Arbatòlòs judòjimas ima elgtisne prakti‰kai, o tik emocionaliai,nepaisydamas joki˜ logikos dòsni˜.”Nuotaikos partijos viduje primenanesibaigiant∞ protestà, o ne skland˜darbà”, – ra‰o apÏvalgininkas.

Juo labiau, kad artimiausiu laiku∞statym˜ leidòjai tikriausiai ir vòlpradòs triuk‰ming˜ gin㘠raundà dòl

ideologin∞ atspalv∞ turinãios mokesãi˜ ir i‰-laid˜ politikos.

Galima numanyti, kad artòjant 2012 m.lapkrit∞ vyksiantiems prezidento ir Kongresorinkimams, ∞sisibuos ginãai dòl ankstesnioprezidento George W.Busho priimt˜mokesãi˜ lengvat˜ galiojimo pabaigos.

Nerimas finans˜ rinkose nesumaÏòjo

Nors laikinas sprendimas surastas, JAVprestiÏas bent trumpam i‰gelbòtas, o pasau-

24 2011 / 08 / 08veidas

PASAULIS

JAV laikinai ißgelb∂ta. Kas toliau?·iauròs Amerikos ir Europos rinkose tvyro naujos krizòs nuojauta. Jà kursto sukreãianti JAV valstybòs skola, su kurianiekaip nebesusitvarko tarpusavyje visi‰kai nebesusikalban-tys JAV Senatas ir Kongres˜ rmai.

Harvardo universitetoprof. M.Feldsteinas:"Naujos recesijos JAV tikimybò ‰iuo metu yra 50 procent˜."

Po mònesius trukusi˜ gin㘠JAVSenatas tik paskutin´ minut´ pasira‰òbil∞ dòl skolinimosi lub˜ padidinimo ir‰alies i‰laid˜ sumaÏinimo

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

FINANSAI

liui pavyko i‰vengti naujos krizòs, vis dòltoJAV gyventoj˜, o ir investuotoj˜ nerimas tik-rai nesumaÏòjo.

Tarkime, didÏiosios reiting˜ agentros∞spòjo, jog naujojo bilio nepakanka irbtinos papildomos deficito sumaÏinimopriemonòs. ”Moody’s” analitik˜ teigimu,jei sulòtòt˜ ekonomikos augimas ar i‰augt˜i‰laidos, ‰alies skolinimosi reitingas gali

bti perÏiròtas ir sumaÏintas per artimiau-sius 12–18 mònesi˜. O agentra ”Fitch”detalesn∞ vertinimà ketina pateikti mònesiopabaigoje.

Laukiama ir treãiosios reiting˜ agentros– ”Standard & Poor’s” prane‰imo. ·iagentra artimiausiu metu turòt˜ grieÏãiau∞vertinti JAV situacijà, juolab, kad anksãiauji grasino JAV skolinimosi reitingà su-

maÏinti iki spalio vidurio.Priminsime, kad didÏiosios finansinio

reitingavimo agentros prie‰ naujàj∞ bil∞buvo nurodÏiusios, jog palankiausià AAAkreditavimo reitingà Amerikai pavykt˜i‰saugoti, jeigu biudÏeto deficitas bt˜sumaÏintas 4 trln. doleri˜, o ne padidintas,kaip nutiko dabar.

Blogiausia, kad jei JAV reitingai bussumaÏinti, ‰alis bus priversta skolintis uÏdidesnes palkanas, todòl ekonomikos atsi-gavimas dar labiau sulòtòs. Ir kadangi ‰i per-spektyva labai reali, investuotojai naujàj∞ bil∞vertina labai skepti‰kai.

”UÏuot sumaÏòj´s, investuotoj˜ nerimastik padidòjo. Stipròja nerimas, kad dòlpriverstinio i‰laid˜ karpymo JAV k∞ vòli‰tiks recesija”, – praòjus∞ treãiadien∞paskelbtoje rinkos naujien˜ apÏvalgojeteigia SEB banko analitikai.

Anot j˜, investuotojus i‰gàsdinoHarvardo universiteto profesoriaus MartinoFeldsteino parei‰kimas, kad atsinaujin-sianãios recesijos Amerikoje tikimybò yra50 procent˜. Nerimas dòl kio augimotvarumo esà didòja ir dòl pastaruoju metuitin prast˜ kio rodikli˜.

”BirÏel∞ JAV vartotoj˜ i‰laidos, palyginussu geguÏe, sumaÏòjo 0,2 proc. Amerikieãi˜i‰laidos sumaÏòjo pirmàkart nuo 2009 met˜rugsòjo. Vartotojai neskuba pirkti dòl menk˜galimybi˜ rasti darbà ir dòl maÏòjanãi˜reali˜ pajam˜. Dòl politik˜ sutarimenumatyto vie‰˜j˜ i‰laid˜ karpymo, tikòtina,vartojimas sumenks dar labiau”, – paÏymianalitikai.

”Sprendimas dòl skolinimosi lub˜ i‰tiesi‰sklaido vienà netikrumo debes∞, taãiaunekeiãia ekonomikos tikrovòs. Prireiksdaugelio met˜, kol i‰ to i‰brisime. Sòdimeterminale, laukdami ekonomikos skrydÏio,taãiau ‰is tiesiog atidòliojamas mònuo pomònesio”, – teigia finans˜ tinklalapioBankrate.com analitikas GregasMcBride’as.

Minòtoji ekonomikos tikrovò i‰tiesniri. Naujasis bilis nepadòjo stabilizuotiJAV dolerio vertòs, kuri praòjusià savait´toliau smuko kit˜ valiut˜ atÏvilgiu. Oketvirtadien∞ JAV akcij˜ rinka smuko dau-giausiai per dvejus metus nuo 2009-˜j˜ –beveik 5 proc.

Tai labai neigiamai paveikò ir visosEuropos ekonomikà, ypaã Italijà ir Ispanijà,kurias slegia itin didelòs valstybòs skolos irkuri˜ rinkos yra labai priklausomos nuoJAV.

·i˜ ‰ali˜ premjerai pripaÏ∞sta, kad JAVekonomikos problemos joms yra papildo-mas, gal net lemiamas smgis. Tuo tarpuDidÏiosios Britanijos premjeras DavidasCameronas su nerimu laukia reiting˜agentr˜ verdikt˜, kurie dòl praòjusiàsavait´ prasidòjusio ekonomikos chaosogali bti nepalanks ne tik JAV, bet irDidÏiajai Britanijai.

Rima JanuÏytò

252011 /08/ 08 veidas

PASAULIS

Radikalus Arbatos judòjimas ∞ JAV politikà ∞ne‰ò ne tik nauj˜ vòj˜, bet ir daugsumai‰ties bei kivir㘠tarp respublikon˜ ir demokrat˜

JAV ekonomikaNedarbo lygis 9,2 proc.Valstybòs skola 11,9 trln. JAV dol.·.m. III ketvirãio BVP +1,8 proc.

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

."S

CA

NPI

X"

NU

OT

R.

FINANSAI

JAV Kongreso sprendimas padidinti sko-los limità nuo 14,3 trilijono iki 16,7 trili-jono JAV doleri˜ ir kartu maÏinti i‰laidas

per de‰imt met tik 2,1 trilijono doleri i‰ esmòstòra tik senosios politikos pagimdyt˜ prob-lem˜ nukòlimas ∞ tolesn´ ateit∞. Vien tik ‰iaismetais JAV biudÏeto deficitas bus vir‰ytas 1,1trln. doleri˜, o pagal priimtà planà jis bus su-maÏintas tik 21 mlrd. dol.

Bet uÏ ‰io JAV Kongreso sprendimo sle-piasi kaÏkas daugiau nei tik paprastas politi-nis kompromisas. Respublikon˜ ultrade‰inieji– Arbatos partija parodò, kad politikoje gali-ma pasiekti rimt˜ rezultat˜ kietai laikantis savopozicijos. ·iam judòjimui, i‰ dalies politinio‰antaÏo priemonòmis, pavyko pasiekti, kadnaujoji pasaulio tvarka, apie kurià tiek daug‰nekama, pamaÏu gimt˜. JAV Kongresas irPrezidentas B.Obama buvo priversti ne tik tau-pyti, bet ir nedidinti mokesãi˜. Tai rimtas po-litikos filosofijos ir kultros pasikeitimas.

Ultrade‰inieji respublikonai veikò ryÏtin-gai ir net avantiristi‰kai. J˜ cini‰kas pa-rei‰kimas, kad nepriklausomai nuo to bus arnebus padidintas JAV skolos limitas, saulò kaiptekòjo rytuose, taip ir tekòs, kaip leidosi va-karuose, taip ir leisis, privertò prakaituoti nevienà politikà ir investuotojà. Arbatos judòji-mo respublikon˜ sparno nariai daugiausia yrabaltieji vyrai, ved´, senesni nei 45 met˜, kon-servatyvesni, geriau i‰silavin´ nei JAV vi-durkis, jie nepritaria homoseksual˜ vedybomsir j˜ teisi˜ feti‰ui, pasisako prie‰ JAV karusIrake ir Afganistane. ·is judòjimas nesunkiaisurenka de‰imtis milijon˜ JAV doleri˜ para-mos, gauna milijono doleri˜ vertòs anonimi-nius ãekius. 2010 m. atlikti “Gallup“ tyrimairodo, kad 28 proc. amerikieãi˜ palaiko Arba-tos partijos judòjimà, 26 proc. nepalaiko, o 46proc. yra neutrals. ·i˜ met˜ “Gallup“ tyri-mai rodo, kad net 70 proc. amerikieãi˜ mano,kad JAV Kongresas turi atsiÏvelgti ∞ Arbatosjudòjimo silymus. Vienas i‰ ‰io judòjimo ly-deri˜ Glenn Beck taip formuluoja pasaulio

problem˜ matymà: "...politikai, noròdami pa-sirpinti visais ir prikr´ nepagr∞st˜ lkesãi˜atòmò i‰ neatsaking˜ uÏ savo likimà Ïmoni˜galimyb´ Ïlugti, kai pilieãiai elgiasi neatsa-kingai neskirdami pakankamai pastang˜ savonuolatiniam tobulòjimui, ekonominiam ir pi-lietiniam aktyvumui, sveikam gyvenimo bdui,todòl ‰iandien vakar˜ visuomenòse tiek dauggyvenanãi˜j˜ i‰ socialini˜ pa‰alp˜, bedarbi˜ir kitoki˜ i‰laikytini˜". Tai skamba Ïiauriai irpoliti‰kai nekorekti‰kai. Bet ar politikoje dar

yra norinãi˜ ∞siklausyti ∞ ‰velnias ir politi‰kaikorekti‰kas formuluotes? Arbatos judòjimasjau seniai reikalauja maÏinti vie‰ojo sektoriausi‰laidas, mokesãius ir vie‰ajame sektoriuje dir-banãi˜ Ïmoni˜ skaiãi˜.

·is judòjimas nòra ir negali bti vertinamasvienareik‰mi‰kai. JAV ir taip yra kaltinama per-leidusi demokratijos funkcijas elitui, apsòstamagresyvaus militarizmo ir nuolat kovojanãiamuÏ milÏini‰k˜ socialini˜ skirtum˜ i‰laikymà.Nobelio premijos laureatas ekonomistas Jo-sephas Stiglitzas neseniai pabròÏò ‰∞ fenomenàpateikdamas faktà, kad 1 proc. amerikieãi˜ pa-siima 25 proc. vis˜ ‰alyje uÏdirbam˜ pajam˜.Tas 1 proc. valdo 40 proc. viso ‰alies turto. Ki-tas Nobelio premijos laureatas Paulas Krug-manas tvirtina, kad JAV ritasi banan˜ respub-likos link. "Apple" bendrovò ‰iandien savosàskaitoje banke laiko 76 mlrd. dol., o vyriau-sybòs Va‰ingtone sàskaitoje daÏnai puikuoja-si 0, bet niekas nekalba apie mokesãi˜ kòlimà.

Tai kà pasira‰ò B.Obama yra vadinama ka-pituliacija prie‰ Arbatos judòjimà. Naujai pa-sira‰ytame ∞statyme nòra mokesãi˜ didinimo,kurio reikalavo B.Obama ir demokratai. Tai-gi galima teigti, kad galimos naujosios pasauliotvarkos ko‰´ uÏvir´s JAV Arbatòlòs judòjimaspasiekò savo pergal´. Galima tvirtinti, kad nau-joji pasaulio tvarka gimsta. Kaip ir bet kokiomsnaujovòms tam yra rimtai prie‰inamasi. Ma-noma, kad ‰is planas pakenks vargingiausiaigyvenantiesiems ir vidurinei klasei, stabdysekonomikos plòtrà. Net ir liberalusis brit˜ "TheEconomist" mano, kad susitvarkyti su JAV irkit˜ valstybi˜ skolomis be tolesnio mokesãi˜kòlimo yra Arbatos partijos gyvenimas fanta-zij˜ pasaulyje.

Apie naujàjà pasaulio tvarkà Lietuvoje be-veik nediskutuojama. Tik premjeras A.Kubiliuskartais primena, kad turime per daugi‰laikytini˜, kuri˜ tarpe yra daug nesàÏining˜Ïmoni˜. Bet ∞ Lietuvai skambinanãius Grai-kijos varpus tinkamo dòmesio neikreipiama.Nors be vis didòjanãios valstybòs skolos turi-me dar ir masi‰kai i‰ ‰alies bòganãi˜ pilieãi˜rei‰kin∞. Lietuva neturi jokio plano. Nes vie-nintelis planas sumokòti auganãias skolas(A.Kubiliaus vyriausybòs per dvejus sunk -meãio metus kasmet skolinosi po 10 mlrd. Lt)yra dar pasiskolinti ir laukti ekonomikos au-gimo.

I‰ ties˜ vie‰ojo sektoriaus maÏinimas irefektyvumas yra vienintelis Lietuvos bdaskaip sumaÏinti biudÏeto deficità. Nepotizmas,korupcija, nuo darbo rezultat˜ nepriklausan-tis atlyginimas, neveiklumas – visa tai darovie‰à sektori˜ brang˜ ir neefektyv˜.

Tikòjimas, kad mus i‰gelbòs ekonomikosaugimas yra klaidinga iliuzija. Jis gali bti la-bai nestabilus ir retas. Visi kairi˜j˜ verksmai,kad tik vie‰asis sektorius gali padòti vargstan-tiesiems, yra tik neatsakingas politikavimas.Reikia sutikti su tuo, kad "pinig˜ trkumas yrapagrindinò blogio prieÏastis", – sakò garsusairi˜ dramaturgas Bernardas Shaw. Bet ar ven-gimas to blogio neatsakingai skolinantis nòradar didesnis blogis? Nepagr∞st˜ lkesãi˜ ir iliu-zij˜ pasaulyje gyvenantys pilieãiai dòl Lietu-vos valstybòs praskolinimo politikos nukentòslabiausiai. Tai jau ∞rodò ne viena pasaulio krizò.

Jau rugsòji prasidòs didÏioji politinò kovadòl 2012 m. Lietuvos nacionalinio biudÏeto.Tada ir pamatysime, ar naujos pasaulio tvar-kos lengvas vòjelis pasiekò Lietuvà. Ar ms˜valdantieji ir opozicijoje esantys politikai tikvòl giedos giesmes apie "pasibaigusià kriz´"ir didesni˜ biudÏeto i‰laid˜ btinyb´ visomsvie‰ojo sektoriaus sritims. Lietuvos valstybòsskola auga greiãiau nei ekonomika. Sodrosskola pasiekò rekordin´ 7 mlrd. Lt ribà. Vien‰ias metais suplanuotas 2,6 mlrd. Lt defici-tas. Tiesa, kol kas sekasi geriau, nes dòl eko-nomikos augimo auga ir Sodros ∞mokos. Visiplanai kol kas remiasi viena strategija – eko-nomika augs ir jau 2014 m. Sodros biudÏetasbus subalansuotas. Kas tuo tiki?

Algimantas ·indeikis

Kairi˜j˜ politik˜ verksmai,kad tik vie‰asis sektoriusgali padòti vargstantie-siems, yra neatsakingaspolitikavimas.

Politinis nestabilumas ir eko-nominis netikrumas tiesiogtvyro ore. Praòjusià savait´JAV Kongrese respubliko-nams ir demokratams pavykosusitarti dòl JAV skolos limitopadidinimo, bet tai nepadòjosukurti didesnio pasitikòjimopasaulio finans˜ sistema.Pasaulio akcij˜ birÏose ir vòlchaosas.

Naujosios pasauliotvarkos belaukiant

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

LIETUVAKOMENTARAS

262011 / 08 / 08 veidas

·i˜metis gimnazij˜ reitingas gimna-zistams ir j˜ tòvams pateiks dar dau-giau informacijos – kokios bendrojo

lavinimo mokyklos garantuoja sòkmingàstartà ∞ auk‰tàsias mokyklas, o kuri˜ mo-kykl˜ geriau vengti, nors jos ir priklausomoksleivio gyvenamajai teritorijai. Mat ‰ie-met visas 477 Lietuvos gimnazijas ir vi-durines mokyklas vertinome ne tik pagaltai, kiek kiekvienos j˜ abiturient˜ ∞stojo∞ Lietuvos universitetus pagal pirmà pa-geidavimà bei gavo pakvietimus ∞ uÏsie-nio ‰ali˜ universitetus, bet kartu vertino-me dar ir tai, kaip gimnazistams sekòsilaikyti Valstybinius brandos egzaminus(VBE).

Abiems kriterijams suteikòme vienodàsvorio koeficientà: pirmàj∞ kriterij˜ –sòkmingà stojimà ∞ auk‰tàsias mokyklas pir-muoju pageidavimu – vertinome 50 ta‰k˜suma; antràj∞ kriterij˜ – kiek procent˜ vis˜konkret˜ VBE laikiusi˜ gimnazist˜ gavoauk‰ãiausius balus (nuo 90 iki 100 bal˜) –taip pat vertinome 50 ta‰k˜ suma. Kelias-

de‰imties gimnazij˜ direktori˜ patarti verti-nome keturis VBE, kuriuos daÏniausiai ren-kasi ms˜ ‰alies jaunuoliai: lietuvi˜ kalbos,matematikos, istorijos ir uÏsienio kalbos.

Atkreiptinas dòmesys, kad net dvi-de‰imties gimnazij˜ ir vidurini˜ mokykl˜abiturientai nei uÏ pirmàj∞ nei uÏ antràj∞ kri-

terij˜ negavo nò vieno ta‰ko, nes nò vienasj˜ abiturientas ne∞stojo pirmuoju pageida-vimu ∞ jok∞ universitetà ir nò vienas abitu-rientas uÏ laikytus VBE negavo maksima-laus ∞vertinimo – tai yra nuo 90 iki 100 bal˜.

Reikòt˜ pridurti, kad ‰iemet "Veido" Ïur-nalistai ketino ∞traukti ir dar vienà parametrà– vertinti kiekvienos gimnazijos vis˜ abi-turient˜ laikyt˜ VBE vidurk∞. Bet Nacio-

nalinis egzamin˜ centras (NEC) esà dòldidÏiulio darbo krvio, atsisakò vie‰ai at-skleisti ‰iuos duomenis ir parodyti i‰sam˜vaizdà, ko verta kiekviena gimnazija ar vi-durinò mokykla. Tiesa, kai kurios gimna-zijos, kurioms rpi j˜ gimnazist˜ ateitis, uÏnedidel∞ uÏmokest∞ uÏsisako ‰iuos duome-nis i‰ NEC, bet toki˜ gimnazij˜ maÏuma.

"Veidas" viliasi, kad kitàmet su NEC pa-vyks susitarti ir dòl ‰io parametro – jukmoksleiviai ir j˜ tòvai turi teis´ Ïinoti, ko

verta j˜ bendrojo lavinimo ∞staiga: ar jigali pakylòti jaunà Ïmog˜ ar prie‰ingai,jam trukdys.

Per dvylika met˜ praradome 23 tkst. pirmok˜

Akivaizdu tai, kad nors ‰iemet pa-pildòme vertinimo kriterij˜ kiek∞, geriausi˜‰alies gimnazij˜ vietos reitinge visi‰kai ne-pakito arba pakito maÏai – vos per keletà arkeliolika pozicij˜. Tuo tarpu atsitiktinai ∞auk‰tas pozicijas i‰kilusias mokyklas pa-pildomas kriterijus "sugràÏino" ∞ tikràsiasj˜ vietas.

ApmaudÏiausia, kad daugelis toki˜ "nei‰ioki˜, nei toki˜" mokykl˜ turi, o jei dar ne-

2011 met¨ gimnazij¨ reitingasSavaitra‰tis "Veidas" a‰tuntà kartà pristato vis˜ Lietuvosgimnazij˜ ir vidurini˜ mokykl˜ reitingà.

2011 / 08 / 08veidas28

Viduriniojo mokslo kokyb´ pa -kelt˜ platesnis tinklas privaãi˜mokykl˜, kurios dòl moks lei vi˜krep‰eli˜ konkuruot˜ su savi -valdybi˜ mokyk lomis.

Lietuvoje mažai gimnazijų, galinčių konkuruoti su Vilniaus licjumi

Lietuvos gimnazij¨ Lietuvos gimnazij¨ reitingas 2011reitingas 2011

turi, tai iki 2015 m. rugsòjo 1 d. btinai∞gis auk‰ãiausià statusà – gimnazijos(mat tai ∞ra‰yta naujame ·vietimo ∞sta-tyme).

Kitaip tariant, po ketveri˜ met˜ Lie-tuvoje nebeliks vidurini˜ mokykl˜, ku-riose mokslas trunka dvylika met˜. Vi-sos mokyklos bus suskirstytos ∞ tris ly-gius: pradines (jose mokslas truksketverius metus), pagrindines (josemokslas truks ketverius arba a‰tuoneriusmetus) ir gimnazijas (jose mokslas truksketverius metus).

Kok∞ statusà iki 2015 m. rugsòjo ∞giskiekviena mokykla lems ne ministeri-jos, o kiekvienos savivaldybòs sprendi-mai. Vietos valdÏiai leista laisvai apsi-spr´sti, kuri mokykla taps progimnazi-

ja, o kuri gimnazija. Ai‰ku viena, kadgimnazij˜ negalòs bti tiek, kiek yra‰iandien.

"Ilgosios", tai yra dvylikametòs, gim-nazijos i‰liks nebent kai kuriose kai-mi‰kose vietovòse, kuriose vaikams pertoli vaÏiuoti t´sti moksl˜ ∞ rajono centrà.Bet ‰iose "ilgosiose" gimnazijose moks-leiviai greta bendr˜j˜ dalyk˜ ∞gis dar irprofesijà. Kitaip sakant, kaim˜ gimna-zijos bus "supir‰tos" su profesinòmismokyklomis.

"Ilgàsias" gimnazijas galòs i‰laikyti arsteigti taip pat ir privats steigòjai bei re-liginòs bendruomenòs, pagal ms˜ vals-tybòs susitarimà su ·ventuoju Sostu.

Religini˜ bendruomeni˜ mokyklomsnebus prilygintos tos vidurinòs mokyk-los ar gimnazijos, kuri˜ pagrindinissteigòjas yra savivaldybò, bet jos, mògin-damos i‰vengti tinklo pertvarkos pasi-kvietò dalinink˜ ir pasivadino katali-ki‰komis. Tokios religinòs savivaldybi˜mokyklos, anot ‰vietimo ir mokslo mi-nistro Gintaro Steponaviãiaus, turòs tap-ti pagrindinòmis mokyklomis arba"trumposiomis" gimnazijomis.

Tok∞ bendrojo lavinimo mokykl˜ tin-ko pertvarkymà didele dalimi lòmò tai,kad katastrofi‰kai maÏòja vaik˜: jei prie‰dvylika met˜ ∞ pirmàsias klases atòjoapie 53 tkst. pirmok˜, tai ‰∞ rugsòj∞ at-eis tik per 30 tkst. vaik˜. Tuo tarpu mo-

292011 / 08 / 08 veidas

VIE

TA 2

011

M. R

EIT

ING

E

GimnazijospavadinimasV

ieta

201

0 m

. rei

tin

ge

Bal

ai u

Ï II

krite

rij˜

/ m

aksi

mal

iai 5

0 taškų

BE

ND

RA

S S

UR

INK

TŲB

ALŲ

SK

AIČ

IUS

I‰ v

iso

baig

ò ab

ituri

ent˜

201

0 m

.

Østo

jo ∞

uÏsi

enio

uni

vers

itetu

s

Østo

jo p

irm

uoju

pag

eida

vim

u ∞

Liet

uvos

uni

vers

itetu

s

Østo

jusi

˜j˜

∞ Lie

tuvo

s ir

uÏs

ieni

o un

iver

site

tus

proc

. nuo

vis

˜ ba

igus

i˜j˜

I‰la

ikiu

si˜j

˜ lie

tuvi

˜ k.

VB

E ir

gav

usi˜

(nuo

90 ik

i 100

bal

˜) p

roc.

nuo

vis

˜ la

ikiu

si˜j

˜

I‰la

ikiu

si˜j

˜ m

atem

atik

os V

BE

ir g

avus

i˜(n

uo 9

0 ik

i 100

bal

˜) p

roc.

nuo

vis

˜ la

ikiu

si˜j

˜

I‰la

ikiu

si˜j

˜ uÏ

sien

io k

. VB

E ir

gav

usi˜

(nuo

90 ik

i 100

bal

˜) p

roc.

nuo

vis

˜ la

ikiu

si˜j

˜

I‰la

ikiu

si˜j

˜ is

tori

jos

VB

E ir

gav

usi˜

(nuo

90

iki 1

00 b

al˜)

pro

c. n

uo v

is˜

laik

iusi

˜j˜

I‰ v

iso

gavo

bal

˜ uÏ

I kr

iteri

j˜ /

mak

sim

alia

i 50

taškų

Kuri gimnazija geriausia js˜ vaikui

30

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV 1 4 Vilniaus licòjus 100 121 57 49 87,6 50 63,51 80,56 78,18 92,86 50 2 1 V‰Ø Kauno technologijos 86,79 73 23 40 86,3 49,26 45,83 60 44,44 89,83 37,53

universiteto gim. 3 2 Vilniaus Jòzuit˜ gim. 70,03 78 17 34 65,38 37,32 47,44 54,17 52,08 49,32 32,71 4 10 Vilniaus Îirmn˜ gim. 62,18 183 29 81 60,11 34,31 48,63 38,71 43,08 40,13 27,87 5 9 PanevòÏio J.Balãikonio gim. 58,15 208 15 106 58,17 33,2 38,65 33,33 46,32 35,4 24,95 6 26 Kauno J.Jablonskio gim. 52,5 155 27 57 54,19 30,93 25,17 30,65 35,37 46,09 21,57 7 12 Klaipòdos "ÑÏuolyno" gim. 48,94 254 51 83 52,76 30,11 21,77 33,93 27,94 35,75 18,83 8 3 V‰Ø Kauno Jòzuit˜ gim. 43,44 84 7 34 48,81 27,86 13,25 31,25 24,07 31,75 15,58 9 8 Vilniaus M.BirÏi‰kos gim. 43,05 203 n.d. 78 38,42 21,93 29,21 35,16 34,9 32,24 21,12 10 11 ·iauli˜ J.Janonio gim. 42,35 199 24 71 47,74 27,25 22,84 15,73 29,86 25,18 15,1 11 116 Vilniaus P.Skorinos vid. mok. 39,8 17 10 0 58,82 33,58 7,69 0 0 35 6,23 12 112 Visagino Sedulinos vid. mok. 39,44 17 7 2 52,94 30,22 40 0 0 10 9,22 13 22 V‰Ø VDU "Rasos" gim. 38,36 236 41 64 44,49 25,39 20,61 20,75 19,73 18,78 12,96 14 45 PanevòÏio 5-oji gim. 37,93 88 n.d. 34 38,64 22,05 29,07 24,39 16,67 27,54 15,88 15 30 Vilniaus Gabijos gim. 36,87 175 21 45 37,71 21,53 25,88 11,97 28,57 28,39 15,34 16 27 Tauragòs "Versmòs" gim. 36,68 133 18 45 47,37 27,04 22,9 18,28 6,14 9,8 9,65 17 39 Klaipòdos H.Zudermano gim. 36,21 35 9 4 37,14 21,2 33,33 21,05 7,14 30 15,01 18 440 Klaipòdos "Îaliakalnio" gim. 34,92 161 72 6 48,45 27,65 8,14 12,5 0 27,71 7,27 19 41 Vilniaus J.Basanaviãiaus gim. 34,59 116 10 33 37,07 21,16 21,9 26,47 11,84 23,16 13,43 20 450 Vilniaus Egli‰ki˜ ·v.J.Bosko 33,04 19 9 2 57,89 33,04 0 0 0 0 0

vid. mok. 21 36 Vilniaus S.Daukanto gim. 32,55 129 24 31 42,64 24,34 15,2 12,35 3,41 20,51 8,21 22 13 Kauno J.Basanaviãiaus gim. 32,42 102 21 19 39,22 22,38 13,64 30 6,06 12,86 10,04 23 17 Kauno "Santaros" gim. 32,3 189 20 42 32,8 18,72 14,88 27,94 18,28 25,17 13,58 24 23 Utenos A.·apokos gim. 31,93 209 22 61 39,71 22,67 19,14 14,69 10,93 10,92 9,26 25 131 Vilniaus A.Kulvieãio vid. mok. 31,52 70 7 19 37,14 21,2 14,71 12,96 18,18 18,64 10,32 26 76 Kauno r. Garliavos J.Luk‰os gim. 31,29 85 4 29 38,82 22,16 15,38 9,38 12,9 19,23 9,13 27 48 Kauno "Au‰ros" gim. 31,1 184 29 39 36,96 21,09 15,75 8,97 23,08 13,51 10 28 31 V‰Ø "Saulòs" privati gim. 30,91 12 2 2 33,33 19,03 16,67 0 28,57 30 11,89 29 38 Vilniaus V.Kaãialovo gim. 30,89 79 19 11 37,97 21,68 10,77 6,06 18,92 23,26 9,22 30 24 V‰Ø Alytaus ·v.Benedikto gim. 30,73 84 12 18 35,71 20,38 17,14 11,11 18,52 16,95 10,34 31 42 Marijampolòs Rygi‰ki˜ 30,43 173 n.d. 54 31,21 17,82 20,36 14,74 18,1 25,44 12,61

Jono gim. 32 50 ·iauli˜ DidÏdvario gim. 30,42 193 39 41 41,45 23,66 6,45 11,25 11,02 14,73 6,76 33 159 Kretingos Salant˜ gim. 30,41 55 0 17 30,91 17,64 32,61 9,09 11,76 22,73 12,77 34 86 Vilniaus ·.Aleichemo vid. mok. 30,39 12 n.d. 3 25 14,27 9,09 14,29 37,5 45,45 16,12 35 18 Kauno "Saulòs" gim. 30,39 234 25 71 41,03 23,42 14,42 6,52 7,65 14,11 6,97 36 57 V‰Ø Kauno J.Urb‰io 30,31 88 17 20 42,05 24 11,32 6,45 0 22,92 6,31

kataliki‰ka vid. mok. 37 146 ·iauli˜ Liepori˜ gim. 30,25 114 15 28 37,72 21,53 11,88 15 7,84 20,83 8,72 38 16 Kauno "Purien˜" vid. mok. 30,24 83 9 19 33,73 19,26 13,33 8,33 12,9 37,14 10,98 39 29 Tel‰i˜ Îemaitòs gim. 29,68 100 6 29 35 19,98 17,02 28,81 6,94 5,71 9,7 40 33 Kòdaini˜ ‰viesioji gim. 29,66 149 9 41 33,56 19,15 17,93 13,16 11 23,64 10,51 41 178 PanevòÏio J.Miltinio gim. 29,61 137 21 34 40,15 22,91 15,25 8,16 5,26 11,76 6,69 42 249 Vilniaus V.Sirokomlòs vid. mok. 29,36 91 17 18 38,46 21,95 12,79 3,03 6,38 25,26 7,41 43 28 MaÏeiki˜ Gabijos gim. 28,76 191 16 48 33,51 19,13 10,7 19,81 16,18 13,86 9,63 44 81 Vilniaus ·v. Kristoforo gim. 28,14 124 13 27 32,26 18,41 12,1 16,19 8,64 25,64 9,73 45 56 Kauno S.Dariaus ir S.Giròno gim. 28,06 158 14 44 36,71 20,95 12,6 9,09 6,59 16,1 7,11 46 102 Plungòs Senamiesãio vid. mok. 27,85 97 7 22 29,9 17,06 10,67 28,33 17,14 11,48 10,78 47 153 Kretingos J.PabròÏos gim. 27,8 115 9 28 32,17 18,36 11,01 14,49 23,08 9,89 9,44 48 184 Kauno Garliavos Jonuãi˜ 26,99 113 14 23 32,74 18,69 13,83 11,76 8,62 17,65 8,3

vid. mok. 49 90 MaÏeiki˜ M.Raãkausko gim. 26,71 157 4 45 31,21 17,81 13,29 16,25 8,2 18,18 8,89 50 68 Vilniaus Vytauto DidÏiojo gim. 26,46 153 n.d. 43 28,1 16,04 19,08 11,54 18,02 14,79 10,42 51 35 Plungòs Kuli˜ vid. mok. 26,26 23 0 8 34,78 19,85 17,39 0 13,04 6,67 6,41

"DR

EAM

STIM

E" N

UO

TR

.

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV

2011 / 08 / 08veidas30

kytoj˜ skaiãius maÏòjo visi‰kai kito-kiomis proporcijomis, tai yra kur kasmaÏiau ir lòãiau.

Taigi, pertvarkyti mokykl˜ tinklàbuvo btina. Bòda tik ta, kad auk‰tieji‰vietimo strategai arba neturi talento pa-prastiems Ïmonòms paai‰kinti tokiosprendimo nei‰vengiamumo, arba ne-nori "leistis" iki eilinio Ïmogaus lygio,uÏtat, ‰ità "kar‰tà bulv´" permetò savi-valdybi˜ ·vietimo departamentams. O

ãia dar maÏiau talenting˜ ∞statym˜ ir mi-nisterijos ra‰t˜ ai‰kintoj˜. Todòl jau ku-ris laikas tai vienoj, tai kitoj savivaldybòjbendruomenòs svaidosi nepasitenkini-mo Ïaibais. Labiausiai nepatenkinti tietòvai, kuri˜ mokyklos i‰ vidurini˜ virspagrindinòmis bei tie, kuri˜ "ilgosios"gimnazijos bus paverstos "trumposio-mis" – keturmetòmis.

Gimnazij˜ ir progimnazij˜ statusas be turinio

Vienas ‰iandienòs ‰vietimo reformosautori˜ ‰vietimo ir mokslo viceminist-ras, beje, buv´s itin stiprios ·iauli˜DidÏdvario gimnazijos direktorius, Vai-das Bacys ai‰kina, kad pertvarkius mo-kykl˜ tinklà, pedagogai labiau ∞sigilins∞ kiekvienà jautr˜j∞ amÏiaus tarpsn∞, spe-cializuosis pagal klases ir taip esà ko-kybi‰kiau moksleiviams perteiks Ïinias.

Pagaliau, kaip antrina kai kurie kitiekspertai, girdi, vaikai kas ketverius me-tus keisdami mokyklas ∞pras prie po-kyãi˜ ir vòliau, jau suaugus, jiems bus

29

Jei moksleiviai bus priimami į progimnazi mokinių pasiekimai dar labiau smuks

52 19 Kauno "Varpo" gim. 25,96 110 n.d. 29 26,36 15,05 20,41 13,64 12,07 21,18 10,91 53 136 Kauno Babt˜ gim. 25,9 48 n.d. 15 31,25 17,84 14,29 9,09 14,29 11,54 8,06 54 274 Vilniaus A.Mickeviãiaus gim. 25,84 143 28 14 29,37 16,76 18,12 10,81 4,35 23,33 9,08 55 55 Vilniaus Karolini‰ki˜ gim. 25,71 161 16 34 31,06 17,73 15,09 11,86 13,25 7,83 7,98 56 20 Kauno A.Smetonos gim. 25,51 77 16 15 40,26 22,98 3,51 3,7 3,92 4,76 2,53 57 60 Vilniaus Jono Pauliaus II gim. 25,49 139 20 19 28,06 16,01 22,79 8,16 4,35 22,46 9,47 58 79 V‰Ø pranci‰kon˜ gim. 25,46 103 6 22 27,18 15,52 17,2 27,03 6,9 9,38 9,94 59 241 Visagino "Atgimimo" gim. 25,45 33 7 5 36,36 20,76 0 0 20 11,11 4,69 60 161 Kòdaini˜ "AtÏalyno" gim. 25,18 107 10 23 30,84 17,6 12,5 6 14 14,49 7,58 61 129 ·ilutòs Vydno gim. 25 108 9 24 30,56 17,44 9,9 15,25 14,49 6,85 7,55 62 43 ·iauli˜ "Romuvos" gim. 24,86 170 25 33 34,12 19,47 8,51 3,57 6,47 15,79 5,39 63 256 PanevòÏio V.Îemkalnio gim. 24,36 212 14 57 33,49 19,12 10,1 6,99 5,6 9,46 5,24 64 179 ·iauli˜ S.·alkauskio gim. 24,19 162 28 25 32,72 18,67 14,96 5,06 4,92 7,45 5,52 65 193 Druskinink˜ "Ryto" gim. 24,17 211 13 45 27,49 15,69 14,14 9,57 10,66 18,66 8,48 66 312 Roki‰kio Juodupòs gim. 24,1 28 0 11 39,29 22,42 0 5,88 4,76 0 1,67 67 52 Vilniaus "Juventos" gim. 23,94 62 13 8 33,87 19,33 8,77 3,85 2,94 13,46 4,61 68 37 Marijampolòs marijon˜ gim. 23,84 45 1 12 28,89 16,49 18,6 18,52 3,13 2,38 7,36 69 54 Vilniaus Nemenãinòs 23,57 55 8 8 29,09 16,6 14,81 4,17 3,03 21,67 6,96

K.Parãevskio gim. 70 96 Klaipòdos Vytauto DidÏiojo gim. 23,52 280 n.d. 56 20 11,42 25,78 14,94 12,88 19,74 12,11 71 123 Vilniaus "Ryto" vid. mok. 23,27 49 5 9 28,57 16,31 14,58 6,25 4 18,42 6,96 72 7 V‰Ø ·iuolaikinòs mok. centras 23,23 31 n.d. 6 19,35 11,05 30,77 11,11 10 20,83 12,18 73 130 Alytaus A.Ramanausko- 23,12 123 4 23 21,95 12,53 8,26 33,33 15,87 9,30 10,59

Vanago gim. 74 66 Ukmergòs J.Basanaviãiaus gim. 23,11 109 5 21 23,85 13,61 25,61 10 9,43 10,34 9,49 75 121 Marijampolòs Sduvos gim. 22,78 185 20 35 29,73 16,97 12,99 4,24 5,88 12,31 5,81 76 196 Vievio gim. 22,62 71 0 22 30,99 17,69 8,96 11,43 7,14 1,92 4,94 77 370 Plungòs Îemaiãi˜ Kalvarijos 22,6 26 0 8 30,77 17,56 5,26 0 25 0 5,03

vid. mok. 78 247 Plungòs "Saulòs" gim. 22,54 205 16 47 30,73 17,54 7,37 5,26 8,39 10,29 4,99 79 461 Vilniaus r. Marijampolio vid. mok.22,45 20 n.d. 5 25 14,27 21,43 0 14,29 12,50 8,18 80 342 Molòt˜ Alantos gim. 22,43 26 0 6 23,08 13,17 18,75 27,27 8,33 0 9,25 81 174 Vilniaus S.Nòries gim. 22,26 165 6 40 27,88 15,91 6,74 12,93 6,9 14,21 6,35 82 98 V‰Ø Kauno "ÑÏuolo" 22,19 113 n.d. 29 25,66 14,65 14,13 18,75 2,22 11,11 7,54

kataliki‰ka vid. mok. 83 83 Tel‰i˜ "DÏiugo" vid. mok. 21,93 63 0 17 26,98 15,4 12,5 11,11 8,89 6,82 6,52 84 107 GargÏd˜ "Vaivoryk‰tòs" gim. 21,9 97 5 22 27,84 15,89 7,78 10 9,38 10,67 6,02 85 266 ·iauli˜ r. Bazilion˜ vid. mok. 21,57 16 n.d. 4 25 14,27 18,18 11,11 12,5 0 7,3 86 150 Ukmergòs "·ilo" vid. mok. 21,57 69 n.d. 15 21,74 12,41 21,88 12,5 11,76 7,69 9,16 87 97 Alytaus Panemunòs vid. mok. 21,5 114 15 20 30,7 17,52 6,6 6,25 6,41 5,06 3,98 88 119 Vilniaus "Ateities" vid. mok. 21,37 47 6 5 23,4 13,36 17,14 7,14 13,33 10,34 8,01 89 224 Klaipòdos "Îemynos" gim. 21,23 151 16 28 29,14 16,63 9,38 2,74 1,04 16,04 4,6 90 382 Molòt˜ r. Giedraiãi˜ 21,1 18 n.d. 5 27,78 15,85 12,5 12,5 0 6,25 5,24

A.Jaro‰eviãiaus vid. mok. 91 n.d. ·alãinink˜ Baltosios Vokòs 21,08 13 n.d. 3 23,08 13,17 25 0 0 22,22 7,91

"·ilo" vid. mok. 92 99 Vilniaus J.I.Kra‰evskio vid. mok. 20,95 63 n.d. 13 20,63 11,78 11,86 8,82 13,16 25 9,17 93 328 Skuodo Barstyãi˜ vid. mok. 20,82 20 n.d. 6 30 17,12 10 11,11 0 0 3,69 94 168 ·aki˜ r. Gri‰kabdÏio gim. 20,6 52 n.d. 12 23,08 13,17 17,39 5 3,33 20 7,42 95 65 Alytaus Jotvingi˜ gim. 20,55 194 15 32 24,23 13,83 6,21 17 11,69 7,41 6,73 96 254 Prezidento J.Îemaiãio gim. 20,53 74 0 18 24,32 13,88 14,04 10 8,11 7,69 6,65 97 147 Kretingos r. Vydmant˜ vid. mok. 20,45 33 n.d. 7 21,21 12,11 12,5 33,33 0 5,26 8,34 98 414 Radvili‰kio r. Sidabravo vid. mok.20,42 29 n.d. 8 27,59 15,75 16,67 0 8,7 0 4,67 99 322 Vilniaus S.Konarskio vid. mok. 20,34 59 8 8 27,12 15,48 10 4,55 3,57 12 4,86 100 115 Trak˜ r. Auk‰tadvario vid. mok. 20,29 28 n.d. 7 25 14,27 20 5,56 0 9,09 6,02

101–200 101 135 Bir‰tono gim. 20,09 72 2 16 25 14,27 21,31 6,52 0 4,55 5,82 102 114 Radvili‰kio r. Grinki‰kio 20,06 25 n.d. 7 28 15,98 5,56 5,88 4,55 10 4,08

J.Poderio vid. mok. 103 173 Vilniaus ·e‰kinòs vid. mok. 19,96 77 n.d. 20 25,97 14,83 6,76 2,5 5,56 18,75 5,13 104 233 Vilkavi‰kio "Au‰ros" gim. 19,87 226 6 53 26,11 14,9 8,54 5,19 9,78 6,85 4,97 105 124 Roki‰kio "Romuvos" gim. 19,8 101 2 26 27,72 15,82 10,23 2,86 7,69 2,17 3,98 106 44 Vilniaus M.MaÏvydo vid. mok. 19,76 103 3 24 26,21 14,96 7,84 8,57 1,37 12,63 4,79 107 400 Vilniaus r. NemòÏio 19,59 41 n.d. 5 12,2 6,96 13,33 50 0 16,67 12,63

·v.R.Kalinausko gim. 108 95 Jonavos Senamiesãio gimnazija 19,47 233 n.d. 57 24,46 13,96 5,31 8,46 11,45 9,82 5,51 109 117 ·aki˜ "Îiburio" gim. 19,44 115 2 28 26,09 14,89 10,53 4,65 5,49 6,56 4,55 110 175 Trak˜ Vytauto DidÏiojo gim. 19,43 118 7 20 22,88 13,06 7,14 12,7 10 10,39 6,37 111 412 BirϘ r. Vabalninko B.Sruogos 19,32 25 0 4 16 9,13 20 28,57 7,69 4,35 10,18

vid. mok. 112 118 Elektròn˜ "Versmòs" gim. 19,11 175 6 36 24 13,7 10 5,43 6,21 11,95 5,41 113 75 Vilniaus Îemynos gim. 19,11 159 n.d. 35 22,01 12,56 14,65 6,86 5,77 12,41 6,54 114 94 Vilniaus Naujamiesãio vid. mok. 18,96 47 n.d. 6 12,77 7,29 15,79 4,76 15,79 39,39 11,67 115 100 Vilniaus Îvòryno gim. 18,71 131 n.d. 23 17,56 10,02 9,23 11,11 14,63 20,83 8,69 116 132 V‰Ø PanevòÏio K.Paltaroko gim. 18,69 51 n.d. 14 27,45 15,67 10,17 4,35 2,17 0 3,02 117 5 V‰Ø Vilniaus privati gim. 18,68 29 n.d. 6 20,69 11,81 5 14,29 5,56 20,69 6,87 118 334 Ukmergòs UÏupio vid. mok. 18,53 92 n.d. 16 17,39 9,93 15,63 15,15 4,55 18,18 8,6 119 231 Vilniaus L.Karsavino vid. mok. 18,5 77 n.d. 15 19,48 11,12 6,85 4,17 10,42 27,66 7,38

"DR

EAM

STIM

E" N

UO

TR

.

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV

312011 / 08 / 08 veidas

lengviau adaptuotis bet kokiuose nau-juose kolektyvuose.

Kiek tokiose kalbose racionalumopaklausòme dviej˜ gimnazij˜ vadov˜.

Vienos i‰ trij˜ geriausi˜ ‰alyje Vil-niaus Jòzuit˜ gimnazijos direktorius bro-lis Virgilijus Saulius SJ sako: "Jei gal-vo jame apie bendruomeni‰kumo ska-tinimà, savo ‰akn˜ turòjimà, taidvy likameãio mokymo i‰skaidymas ∞tris etapus po ketverius metus duos

prie‰ingà rezultatà. Mokinys, kas ket-verius metus keisdamas mokyklà, pra-ras savo mokytojà, savo draugus, savoaplinkà, savo bendruomen´. Tokia sis-tema skatina migracines jauno Ïmogausnuostatas, – ∞stikin´s brolis VirgilijusSaulius SJ. – Ir, prie‰ingai, mokykla "povienu stogu" stiprina jaunos asmenybòsry‰ius su ‰eima, vieta, bendruomene".

Kone tais paãiais ÏodÏiais ir argu-mentais ‰iuo klausimu kalba ir privaãios"Saulòs" gimnazijos steigòja bei direk-torò Irena Baranauskienò: "Vaikas kasketverius metus keisdamas mokyklà ne-tenka savo mokytojo, nebeturi savopradÏios ir pabaigos".

Kita vertus, pasak pa‰nekovòs, gali-ma suprasti ir reformos autori˜ argu-mentus, kad didÏiulòs gimnazijos, ku-riose mokosi daugiau kaip po 1000vaik˜, yra nepajògios visoms trims gran-dims: pradinei, progimnazijai ir gimna-zijai tinkamai padalyti dòmes∞. Didelòsevidurinòse mokyklose visas dòmesys su-telkiamas gimnazistams, kurie laikysVBE ir pagal kuriuos bus vertinamas

Lietuvos gimnazij¨ Lietuvos gimnazij¨ reitingas 2011reitingas 2011

jas be jokios atrankos, mūsų

32

120 306 Alytaus r. Krokialaukio T.Noraus- 18,49 17 n.d. 4 23,53 13,43 16,67 0 11,11 0 5,06Naru‰eviãiaus vid. mok.

121 402 MaÏeiki˜ "Jaunystòs" vid. mok. 18,38 11 2 1 27,27 15,57 14,29 0 0 0 2,81 122 205 Klaipòdos "Varpo" gim. 18,34 181 15 30 24,86 14,19 6,98 3,06 6,03 9,91 4,15 123 82 Kauno r. Raudondvario gim. 18,25 40 n.d. 9 22,5 12,84 12,5 3,23 9,68 6,67 5,41 124 125 Alytaus Putin˜ gim. 18,24 68 7 8 22,06 12,59 16,07 7,14 2,86 6,82 5,65 125 451 ·alãinink˜ r. Ei‰i‰ki˜ gim. 18,18 50 n.d. 8 16 9,13 11,11 17,65 5,56 24 9,04 126 186 Vilniaus r. Salinink˜ vid. mok. 18 45 1 10 24,44 13,95 9,09 6,25 3,13 5,88 4,05 127 314 ·ilalòs S.Gaudò‰iaus gim. 17,91 110 4 18 20 11,42 10,89 11,54 6,67 11,11 6,5 128 208 Kauno Dainavos vid. mok. 17,9 97 9 17 26,8 15,3 2,47 3,17 6,98 3,8 2,61 129 289 ·ilalòs r. Laukuvos N.Vòliaus gim. 17,85 44 n.d. 10 22,73 12,97 6,9 13,33 9,09 0 4,88 130 134 Vilniaus "Minties" gim. 17,83 198 n.d. 42 21,21 12,11 10,42 7,75 6,48 10,68 5,73 131 297 Vilniaus UÏupio gim. 17,74 159 n.d. 29 18,24 10,41 12,1 3,74 9,64 20,98 7,33 132 164 Kretingos r. Kartenos vid. mok. 17,6 22 n.d. 5 22,73 12,97 13,64 12,5 0 0 4,62 133 301 V‰Ø "·altinòlio" privati mok. 17,56 13 n.d. 4 30,77 17,56 0 0 0 0 0 134 194 ·iauli˜ r. Kur‰òn˜ Pavenãi˜ 17,52 75 3 11 18,67 10,65 17,5 10 8,2 4,17 6,87

vid. mok. 135 239 Vilniaus r. Mickn˜ vid. mok. 17,49 23 3 2 21,74 12,41 5,88 0 0 29,17 5,08 136 394 Rietavo L.Ivinskio gim. 17,46 97 0 20 20,62 11,77 16,67 4,29 8,2 3,23 5,69 137 85 Palangos senoji gim. 17,44 177 n.d. 31 17,51 10 17,24 6,38 6,1 15,5 7,45 138 257 Vilniaus S.Kovalevskajos 17,42 43 n.d. 7 16,28 9,29 18,52 13,33 6,25 10,53 8,13

vid. mok. 139 105 Kupi‰kio L.Stuokos- 17,36 190 0 46 24,21 13,82 6,42 6,25 7,14 1,22 3,54

Guceviãiaus gim. 140 269 Kai‰iadori˜ r. Rum‰i‰ki˜ vysk. 17,33 23 n.d. 6 26,09 14,89 5,56 0 0 10 2,44

A.Baranausko gim. 141 339 ·iauli˜ S.Daukanto gim. 17,22 155 n.d. 31 20 11,42 12,26 7,06 8,33 7,14 5,8 142 227 Vilniaus r. Nemenãinòs 17,18 47 n.d. 10 21,28 12,14 9,3 4,35 8 9,3 5,04

Gedimino gim. 143 353 Ukmergòs A.Smetonos gim. 16,99 114 2 22 21,05 12,02 10,59 3,33 8,45 7,59 4,97 144 34 Kauno r. Akademijos 16,88 91 2 18 21,98 12,54 4,49 8 8,2 6,67 4,33

U.Karvelis gim. 145 497 Vilniaus r. Bezdoni˜ J.Slovackio 16,86 13 0 2 15,38 8,78 0 0 0 60 8,08

vid. mok. 146 n.d. ·alãinink˜ r. Kalesnink˜ 16,75 18 4 1 27,78 15,85 0 0 0 6,67 0,9

L.Narbuto vid. mok. 147 108 Radvili‰kio r. Baisogalos gim. 16,72 53 n.d. 11 20,75 11,85 5,41 5,88 12,12 7,14 4,88 148 204 Roki‰kio J.Tbelio gim. 16,6 104 n.d. 20 19,23 10,98 7,07 5,77 12,66 9,76 5,62 149 242 ·iauli˜ r. Kur‰òn˜ L.Ivinskio gim. 16,54 134 n.d. 25 18,66 10,65 9,92 4,17 7,14 16 5,89 150 140 Kauno T.Ivanausko vid. mok. 16,54 71 n.d. 12 16,9 9,65 12,82 11,11 5 13,73 6,89 151 89 Vilniaus Tuskulòn˜ vid. mok. 16,47 83 n.d. 17 20,48 11,69 8,43 6 9,38 5,13 4,78 152 238 Tel‰i˜ "AtÏalyno" vid. mok. 16,41 69 n.d. 14 20,29 11,58 6,25 13,04 6,25 4,26 4,83 153 212 PanevòÏio r. Krekenavos 16,27 49 1 9 20,41 11,65 3,23 12,5 12,82 0 4,62

M.Antanaiãio gim. 154 330 ·iauli˜ r. GruzdÏi˜ gim. 16,23 44 n.d. 9 20,45 11,67 4,55 0 13,51 11,11 4,55 155 287 Lazdij˜ M.Gustaiãio gim. 16,12 104 n.d. 16 15,38 8,78 14,67 1,72 10,87 18,18 7,34 156 77 Skuodo P.Îadeikio gim. 16,04 76 n.d. 12 15,79 9,01 8,7 11,86 14,29 8,82 7,02 157 253 Visagino "Verdenòs" gim. 16,02 33 n.d. 5 15,15 8,65 6,06 16,67 9,52 15,38 7,37 158 198 Prien˜ r. Veiveri˜ T.Îilinsko gim. 15,99 52 n.d. 12 23,08 13,17 1,92 0 5,88 11,11 2,81 159 260 Vilniaus Antakalnio vid. mok. 15,98 125 12 16 22,4 12,79 6,14 3,74 1,61 8,55 3,2 160 163 Kauno r. Vilkijos gim. 15,82 45 n.d. 11 24,44 13,95 2,94 8,33 0 0 1,87 161 201 ·venãioni˜ r. Pabradòs 15,72 55 1 11 21,82 12,45 0 11,54 4,55 5,56 3,26

"Ryto" gim. 162 215 Ukmergòs r. Îelvos vid. mok. 15,67 21 n.d. 4 19,05 10,87 8,33 5,88 0 16,67 4,8 163 373 ·irvint˜ L.Stuokos- 15,54 172 n.d. 27 15,7 8,96 20,21 9,47 5,06 2,38 6,58

Guceviãiaus gim. 164 234 ·aki˜ r. Kudirkos Naumiesãio 15,50 54 0 11 20,37 11,63 14,29 0 6,67 0 3,88

V.Kudirkos gim. 165 47 PanevòÏio "Minties" gim. 15,43 281 12 48 21,35 12,19 6,69 3,62 3,57 5,85 3,24 166 209 Kauno r. Neveroni˜ vid. mok. 15,38 26 n.d. 4 15,38 8,78 5,56 16,67 6,25 14,29 6,6 167 271 Raseini˜ r. Nemak‰ãi˜ 15,33 29 n.d. 4 13,79 7,87 12,5 25 0 8,33 7,46

M.MaÏvydo vid. mok. 168 113 BirϘ "Au‰ros" vid. mok. 15,3 103 2 12 13,59 7,76 15,58 8,33 4,29 18,52 7,54 169 221 Vilniaus Pilaitòs vid. mok. 15,28 46 4 4 17,39 9,93 4,88 6,67 8,7 14,63 5,35 170 207 Vilniaus Radvil˜ gim. 15,27 169 6 27 19,53 11,15 8,05 2,42 3,45 12 4,13 171 216 Utenos r. UÏpali˜ gim. 15,25 19 n.d. 3 15,79 9,01 8,33 0 7,69 25 6,24 172 155 Kelmòs J.Graiãino gim. 15,23 109 2 16 16,51 9,43 8,82 8,97 6,38 12,31 5,81 173 263 Jurbarko r. Naujamiesãio 15,22 75 n.d. 11 14,67 8,37 9,43 6,67 8,33 19,51 6,85

vid. mok. 174 64 Trak˜ vid. mok. 15,19 25 0 4 16 9,13 30,77 0 0 0 6,06 175 380 Kauno J.Dobkeviãiaus vid. mok. 15,15 52 n.d. 10 19,23 10,98 5,26 6,9 0 15,38 4,18 176 111 V‰Ø ·iauli˜ universiteto gim. 15,04 152 n.d. 29 19,08 10,89 4,55 8,54 5,49 7,83 4,15 177 318 Roki‰kio r. Pandòlio gim. 15,04 54 n.d. 12 22,22 12,68 7,32 2,78 3,03 0 2,36 178 156 Prien˜ "Îiburio" gim. 14,97 150 n.d. 25 16,67 9,51 11,19 7,53 9,23 4,55 5,46 179 137 Varònos "Ryto" vid. mok. 14,97 76 n.d. 15 19,74 11,27 5,8 5,26 2,5 10 3,7 180 386 Vilniaus Luki‰ki˜ vid. mok. 14,78 51 n.d. 5 9,8 5,6 16,33 4,76 6,25 31,43 9,18 181 138 Vilniaus Gerosios Vilties 14,75 109 1 16 15,6 8,9 8 13,24 3,03 12,9 5,85

vid. mok.

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV

2011 / 08 / 08veidas32

tiek konkretaus mokytojo, tiek visos mo-kyklos darbas. Dideli˜ mokykl˜ peda-gog˜ kolektyvai nebedirba kaip vienakomanda, kiekvienas, ypaã vyresnio-sioms klasòms dòstantis mokytojas, gal-

voja tik apie tai, kad j˜ mokiniai kuo ge-riau i‰laikyt˜ VBE.

Vilniaus jòzuit˜ gimnazijos direkto-rius taip pat akcentuoja, kad VBE daropernelyg didel´ ∞takà ir neigiamai vei-kia visà ‰vietimo sistemà: mokiniai irmokytojai susikoncentruoja ∞ kuo di-desn∞ "kalimà", Ïini˜ kaupimà ir nebe-lieka nei vietos, nei laiko krybi‰kumui,apie kà prie‰ dvide‰imt met˜ kalbòjotautinòs mokyklos krejai AA prof.Meilò Luk‰ienò ir tuometis ministrasDarius Kuolys. "Svajoju, kad gimna-zistams bt˜ leista VBE i‰silaikyti nevisiems vienu metu, o tada, kai jie yratam pasireng´, net ir keletà met˜anksãiau. Mokiniai, i‰silaik´ VBEanksãiau, turòt˜ daugiau galimybi˜krybi‰kumui ir Ïini˜, kuri˜ jiems reikòsateityje kaupimui", – màsto brolis Vir-gilijus Saulius S.J.

"Beje, kai ms˜ gimnazija siekò gau-ti "ilgosios" gimnazijos akreditacijà, eks-pertai atvyko btent su tokia nuostata,nors ir nekvestionavo ms˜, kaip pri-vaãios mokyklos teisòs turòti ilgàjà gim-nazijà. Vis dòlto, kai jie pamatò, kaipmes dirbame, pakeitò nuomon´, nes norsmes ir turime visas tris grandis, ms˜mokykloje vaik˜ nòra daug ir mes kiek-vienam vaikui suteikiame maksimal˜dòmes∞, nesvarbu, kokioje klasòje jismokosi", – kalbòjo I.Baranauskienò.

O didÏiausia, jos nuomone, vertybòyra ta, kad ∞ j˜ mokyklà ateina vaikainuo ‰e‰eri˜ met˜: i‰ pradÏi˜ ∞ paren-giamàjà klas´, vòliau – ∞ pradin´ mo-kyklà ir i‰eina po dvylikos klasi˜ suai‰kiai susiformavusiomis vertybòmis,stipriu bendruomeni‰kumo jausmu.

Tuo tarpu V.Bacys tikina, kad norsjis vadovavo ir dvylikametei, ira‰tuonmetei, ir, galiausiai, keturmetei

31 182 122 Jurbarko Vytauto DidÏiojo 14,73 60 n.d. 10 16,67 9,51 13,73 3,57 3,64 10,26 5,22vid. mok.

183 332 Vilniaus r. Mai‰iagalos LDK 14,72 25 1 2 12 6,85 40 0 0 0 7,87Algirdo vid. mok.

184 32 Vilkavi‰kio r. Pajevonio vid. mok. 14,69 14 0 3 21,43 12,23 12,5 0 0 0 2,46 185 406 Ignalinos gim. 14,62 119 n.d. 21 17,65 10,07 12 7,89 2,7 3,9 4,54 186 206 Pasvalio P.Vilei‰io gim. 14,51 214 n.d. 39 18,22 10,4 6,44 5,16 8,14 5,52 4,11 187 235 Vilniaus r. Pagiri˜ gim. 14,47 60 n.d. 9 15 8,56 8,89 13,51 6,67 7,41 5,91 188 362 Kauno Vilijampolòs vid. mok. 14,33 36 n.d. 4 11,11 6,34 5 33,33 5 7,69 7,99 189 248 Anyk‰ãi˜ A.Vienuolio gim. 14,27 76 1 14 19,74 11,27 6,35 4,44 6,67 0 3,01 190 154 Kauno "Îiburio" vid. mok. 14,21 56 n.d. 10 17,86 10,19 9,52 0 8 6,45 4,02 191 152 Tel‰i˜ r. Varni˜ M.Valanãiaus gim.14,21 42 1 7 19,05 10,87 3,57 0 10 7,69 3,34 192 14 Klaipòdos "Aitvaro" gim. 14,19 126 n.d. 14 11,11 6,34 8,22 14,29 8,89 19,23 7,84 193 258 Radvili‰kio Lizdeikos gim. 14,15 146 2 20 15,07 8,6 11,9 9,38 3,95 8,33 5,55 194 236 Molòt˜ gim. 14,12 177 2 30 18,08 10,32 6,71 8,26 2,29 6,16 3,8 195 71 Trak˜ r. Lentvario 14,06 30 1 2 10 5,71 23,53 11,11 0 14,81 8,35

H.Senkeviãiaus vid. mok. 196 374 GargÏd˜ "Minijos" vid. mok. 14,05 50 5 5 20 11,42 2,44 4 0 11,43 2,64 197 172 Vilniaus karaliaus Mindaugo 14,02 55 5 6 20 11,42 8,89 0 0 6,38 2,61

vid. mok. 198 333 ·alãinink˜ Lietuvos 13,98 71 1 12 18,31 10,45 3,7 8,16 3,03 7,81 3,53

tkstantmeãio gim. 199 378 ·aki˜ "Varpo" vid. mok. 13,83 112 3 13 14,29 8,15 8,05 14,29 7,14 5,45 5,68 200 413 Kelmòs r. Tytuvòn˜ gim. 13,78 57 3 8 19,3 11,01 11,54 0 0 3,7 2,77

201–300 201 87 Jurbarko A.Giedraiãio- 13,57 153 3 22 16,34 9,33 6,57 7,5 7,21 4,72 4,24

Giedriaus gim. 202 219 V‰Ø Tel‰i˜ V.Boriseviãiaus gim. 13,53 47 n.d. 7 14,89 8,5 10,81 8 5,26 6,06 5,03 203 385 Vilniaus r. âekoni‰ki˜ vid. mok. 13,49 10 0 1 10 5,71 20 0 0 28,57 7,78 204 331 Varònos "ÑÏuolo" gim. 13,39 70 n.d. 11 15,71 8,97 7,69 1,85 8,33 9,52 4,42 205 157 Kazl˜ Rdos K.Griniaus gim. 13,32 106 n.d. 20 18,87 10,77 6,38 0 7,04 1,28 2,55 206 305 ·ilutòs pirmoji gim. 13,32 142 7 17 16,9 9,65 5 7,48 6,41 3,77 3,68 207 51 Radvili‰kio r. ·iaulòn˜ M.·ik‰nio 13,32 22 0 4 18,18 10,38 0 12,5 6,25 0 2,94

vid. mok. 208 262 ·irvint˜ r. Musnink˜ 13,27 52 n.d. 4 7,69 4,39 12 16 18,75 7,69 8,88

A.Petrulio gim. 209 139 Alytaus r. Liki‰kòli˜ vid. mok. 13,24 98 3 14 17,35 9,9 10,71 2,27 3,23 2,67 3,34 210 379 Kauno r. EÏeròlio vid. mok. 13,17 26 0 6 23,08 13,17 0 0 0 0 0 211 381 Vilniaus Sausio 13-osios 13,13 81 n.d. 15 18,52 10,57 5,13 1,92 4,55 3,9 2,56

vid. mok. 212 281 Raseini˜ r. Viduklòs 13,08 49 n.d. 10 20,41 11,65 2,5 0 5,88 0 1,43

S.Staneviãiaus gim. 213 303 Raseini˜ ·altinio vid. mok. 12,98 81 3 9 14,81 8,46 12 5,17 3,45 5,97 4,52 214 72 Ukmergòs r. Taujòn˜ vid. mok. 12,89 16 n.d. 3 18,75 10,7 11,11 0 0 0 2,19 215 304 Kauno "Nemuno" vid. mok. 12,87 47 n.d. 6 12,77 7,29 8 22,22 0 4,17 5,58 216 92 Pakruojo "AtÏalyno" gim. 12,86 129 n.d. 22 17,05 9,73 7,69 1,37 4,05 5,56 3,12 217 384 ·ilalòs r. Upynos S.Giròno 12,83 28 n.d. 5 17,86 10,19 3,57 12,5 0 0 2,64

vid. mok. 218 409 Prien˜ r. Stakli‰ki˜ vid. mok. 12,8 17 n.d. 3 17,65 10,07 6,25 0 0 11,11 2,73 219 73 Akmenòs r. Papilòs 12,74 35 n.d. 6 17,14 9,78 15 0 0 0 2,95

S.Daukanto gim. 220 232 Vilniaus M.Dauk‰os vid. mok. 12,61 80 3 9 15 8,56 5,33 5,08 0 16,39 4,05 221 383 ·alãinink˜ r. Ja‰in˜ 12,6 17 n.d. 3 17,65 10,07 0 0 0 18,75 2,52

"Au‰ros" vid. mok. 222 104 Zaras˜ r. Duset˜ K.Bgos gim. 12,58 46 1 7 17,39 9,93 0 5,88 6,9 4,76 2,66 223 411 Alytaus r. Simno gim. 12,57 42 3 5 19,05 10,87 2,78 7,41 0 0 1,7 224 142 Kauno S.Daukanto vid. mok. 12,54 83 3 12 18,07 10,32 5,26 2,04 2,38 3,64 2,22 225 391 Juod‰ili˜ "·ilo" gim. 12,52 37 2 4 16,22 9,26 11,11 3,45 0 4 3,26 226 171 ·venãioni˜ r. ·venãionòli˜ 12,48 90 n.d. 13 14,44 8,24 3,8 4,55 14,58 3,33 4,23

Mindaugo gim. 227 326 Raseini˜ r. Ariogalos gim. 12,41 88 n.d. 13 14,77 8,43 16,39 3,17 0 1,89 3,97 228 442 Alytaus r. Piva‰in˜ vid. mok. 12,35 21 n.d. 2 9,52 5,44 28,57 8,33 0 0 6,92 229 264 Kalvarijos gim. 12,3 96 n.d. 17 17,71 10,11 4,62 4,41 1,69 2,44 2,19 230 61 Vilniaus r. Kalveli˜ 12,2 30 n.d. 4 13,33 7,61 11,11 0 0 17,86 4,59

S.Moniu‰kos vid. mok. 231 436 Kauno Petra‰in˜ vid. mok. 12,16 61 8 5 21,31 12,16 0 0 0 0 0 232 106 Vilniaus S.Staneviãiaus 12,16 77 n.d. 11 14,29 8,15 8 8 0 8,82 4

vid. mok. 233 364 PanevòÏio r. Naujamiesãio 12,07 25 1 3 16 9,13 5,88 0 11,11 0 2,93

vid. mok. 234 84 Kai‰iadori˜ A.Brazausko 12,04 198 n.d. 23 11,62 6,63 13,94 6,21 7,35 3,94 5,41

gim. 235 416 Kauno r. Domeikavos gim. 12,03 58 4 4 13,79 7,87 2,5 4,35 0 22,22 4,16 236 393 Vilniaus r. Rukaini˜ vid. mok. 11,99 21 n.d. 4 19,05 10,87 0 0 0 8,33 1,12 237 429 Vilniaus r. Rudaminos 11,98 39 4 3 17,95 10,24 4,55 0 0 6,25 1,74

F.Ru‰ãico gim. 238 160 Vilniaus "Santaros" vid. mok. 11,86 86 n.d. 11 12,79 7,3 9,21 0 0 20,37 4,55 239 166 GargÏd˜ "Kranto" vid. mok. 11,84 69 n.d. 11 15,94 9,1 6,98 8,82 0 0 2,74

Skirtingų gebjimų vaikai neturtų būtimokomi vienoje klasje, pagal tąpačią programą ir metodikas

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

332011 / 08 / 08 veidas

gimnazijai, jam daugiausia simpatij˜ ke-lia trumpoji gimnazija, nes joje galimapasiekti geriausi˜ mokslo rezultat˜.

Vis dòlto, kaip matyti i‰ ∞vairi˜ vie‰˜tòv˜ bendruomeni˜ diskusij˜, jiems dau-giausia nerimo kelia ne tai, kad privalòsvaikà pervesti ∞ kità mokyklà, o tai, kadj˜ vaikai po pradinòs mokyklos turòsketverius metus mokytis pagrindinòjemokykloje (bsimoje progimnazijoje),kuriose ∞prastai mokydavosi didesni˜sieki˜ neturintys vaikai.

Ir i‰ tikro, klausimas labai rimtas: kàtas "progimnazijos" statusas duos vai-kui, jeigu tai tik vardas be jokio turi-nio, kitap tariant, nòra joki˜ atrankoskriterij˜ priimant ∞ progimnazijas?

SàÏiningas atsakymas – "ogi, lygiairiestainio skyl´". Juk, jei vidurinò mo-kykla vilkosi reitingo "uodegoje", tai jaitapus progimnazija, ‰ans˜, o ir impera-tyvo sublizgòti dar maÏiau. Dvyliktokaibent jau laiko brandos egzaminus, o vi-duriniojoje grandyje net ir ‰ito nòra. Tai-gi, i‰ viso nebeliks galimybi˜ pamatuo-ti silpn˜ mokykl˜, tapsianãi˜ progim-nazijomis, pedagog˜ darbo kokybòs.

Remiantis "Veido" reitingu stipriau-sios i‰ privaãi˜ mokykl˜ – V‰Ø "Saulòs"gimnazijos direktorò I.Baranauskienòpastebi, kad ∞ j˜ gimnazijà i‰ statistini˜valstybini˜ mokykl˜ ∞stoj´ vaikai daÏnaiprisipaÏ∞sta, pirmiausia, nustembantysdòl bendramoksli˜ poÏirio ∞ mokslus:lygis yra mokytis, o ne tinginiauti.Pana‰iai, beje, kalba ir kit˜ geriausiusrezultatus metai i‰ met˜ pasiekianãi˜‰alies mokykl˜ direktoriai, pedagogai,patys gimnazistai.

Vis dòlto absoliuãioje daugumoje sa-vivaldybi˜ vidurini˜ mokykl˜, o ypaãpagrindini˜, tapsianãi˜ progimnazijo-mis, nuostata mokytis yra "nelygis".DaÏnoje bsimoje progimnazijoje pa-augliai sudar´ savità hierarchin´struktrà, kurios vir‰nòje – didÏiausisimuliantai ir veltòdÏiai, daÏnai i‰ pasi-turinãi˜ ‰eim˜, kuriuos sumans tòvai

Lietuvos gimnazij¨ Lietuvos gimnazij¨ reitingas 2011reitingas 2011

34

240 309 Raseini˜ "Kalno" vid. mok. 11,79 88 n.d. 12 13,64 7,78 10,64 5,88 6,25 0 4,01 241 321 Vilniaus Vir‰uli‰ki˜ vid. mok. 11,78 77 3 12 19,48 11,12 0 0 0 4,92 0,66 242 53 BirϘ "Saulòs" gim. 11,75 133 5 18 17,29 9,87 4,42 2,53 0,99 3,37 1,88 243 218 V‰Ø Kauno ‰v. Mato vid. mok. 11,74 93 2 13 16,13 9,21 5,06 5,71 0 4,84 2,53 244 141 Radvili‰kio VaiÏganto gim. 11,57 121 n.d. 15 12,4 7,08 11,43 7,41 3,09 4,48 4,5 245 280 Plungòs r. AlsòdÏi˜ vid. mok. 11,55 40 n.d. 5 12,5 7,13 14,29 0 10 0 4,41 246 310 Vilniaus "Laisvòs" gim. 11,54 111 n.d. 15 13,51 7,71 8,33 4,55 1,59 9,09 3,82 247 474 Visagino Draugystòs vid. mok. 11,51 74 n.d. 2 2,7 1,54 7,14 25 16,67 15 9,97 248 388 Kauno r. Rok˜ vid. mok. 11,5 37 1 4 13,51 7,71 3,45 20 0 0 3,78 249 74 Anyk‰ãi˜ J.Bilino gim. 11,28 79 3 6 11,39 6,5 10,61 0 13,73 3,7 4,78 250 308 Nidos vid. mok. 11,24 13 n.d. 2 15,38 8,78 12,5 0 0 0 2,46 251 91 Kauno Maironio 11,23 56 1 8 16,07 9,17 6,52 0 0 5,71 2,05

universitetinò gim. 252 191 ·alãinink˜ J.Sniadeckio gim. 11,21 63 n.d. 5 7,94 4,53 9,62 5,56 12,9 13,85 6,68 253 229 ·aki˜ r. Luk‰i˜ V.Grybo gim. 11,17 34 n.d. 6 17,65 10,07 5,56 0 0 0 1,09 254 300 Kòdaini˜ r. ·òtos gim. 11,15 30 n.d. 5 16,67 9,51 8,33 0 0 0 1,64 255 255 Vilniaus Fabijoni‰ki˜ vid. mok. 11,1 73 1 9 13,7 7,82 14,63 2,56 0 0 3,28 256 183 Kauno "AtÏalyno" vid. mok. 11,06 60 n.d. 7 11,67 6,66 0 8,33 0 23,08 4,4 257 101 Naujosios Akmenòs 11,06 155 6 16 14,19 8,1 3,57 6,06 1,89 7,5 2,95

Ramuãi˜ gim. 258 277 ·ilalòs r. Kvòdarnos 11,05 66 2 10 18,18 10,38 0 0 2,5 2,04 0,67

K.Jauniaus gim. 259 366 ·iauli˜ r. KuÏi˜ vid. mok. 11,05 23 n.d. 4 17,39 9,93 0 0 0 8,33 1,12 260 158 Kauno Pilòn˜ vid. mok. 11,02 52 n.d. 8 15,38 8,78 8,11 0 0 4,76 2,24 261 222 Vilniaus "Sietuvos" vid. mok. 10,97 50 n.d. 5 10 5,71 13,51 0 6,67 11,43 5,26 262 251 PanevòÏio r. VelÏio gim. 10,96 43 n.d. 6 13,95 7,96 3,7 6,67 4,35 4 3 263 187 Vilniaus Senvagòs vid. mok. 10,96 84 1 11 14,29 8,15 4,35 5,97 1,96 5,26 2,8 264 78 Klaipòdos Vydno vid. mok. 10,94 50 5 2 14 7,99 11,63 0 0 4,88 2,95 265 195 Kòdaini˜ r. Kraki˜ M.Katkaus gim.10,93 40 0 5 12,5 7,13 4 12,5 6,67 0 3,79 266 467 Rietavo Tver˜ vid. mok. 10,92 16 0 2 12,5 7,13 9,09 0 12,5 0 3,79 267 481 Vilniaus "Îaros" vid. mok. 10,8 49 7 1 16,33 9,32 3,23 0 0 6,25 1,48 268 252 Tel‰i˜ r. Îaròn˜ 10,71 18 0 3 16,67 9,51 0 7,69 0 0 1,19

"Minijos" vid. mok. 269 478 V‰Ø M.MiÏigurskajos vid. mok. 10,54 23 n.d. 4 17,39 9,93 0 0 0 4,55 0,61 270 482 ·venãioni˜ r. Pabradòs 10,49 49 n.d. 6 12,24 6,99 10,71 0 0 10,34 3,5

"Îeimenos" gim. 271 372 Vilniaus Naujinink˜ vid. mok. 10,47 66 3 6 13,64 7,78 4,44 1,85 5,88 4,35 2,69 272 182 PanevòÏio r. Raguvos gim. 10,42 30 n.d. 4 13,33 7,61 14,29 0 0 0 2,81 273 302 Radvili‰kio r. ·eduvos gim. 10,41 79 n.d. 9 11,39 6,5 13,11 4,26 2,27 2,27 3,91 274 439 Kòdaini˜ "Ryto" vid. mok. 10,41 75 4 7 14,67 8,37 4,55 0 7,14 0 2,04 275 170 Skuodo r. Bartuvos vid. mok. 10,38 72 1 9 13,89 7,93 4,41 2,56 0 8,82 2,45 276 185 MaÏeiki˜ Pavasario vid. mok. 10,33 82 n.d. 9 10,98 6,26 8 2,27 0 15,91 4,07 277 288 Druskinink˜ "Atgimimo" vid. mok.10,28 109 n.d. 12 11,01 6,28 8,86 7,27 1,61 6,45 4 278 49 Kauno r. Kulautuvos vid. mok. 10,28 18 n.d. 2 11,11 6,34 0 12,5 12,5 0 3,94 279 358 Kelmòs r. KraÏi˜ gim. 10,24 34 0 5 14,71 8,39 5 5,56 0 0 1,85 280 n.d. Kauno K.Griniaus vid. mok. 10,22 50 2 6 16,0 9,13 3,85 0 0 2,44 1,09 281 336 Kretingos M.Daujoto vid. mok. 10,21 51 n.d. 7 13,73 7,83 3,7 0 6,67 4,35 2,38 282 415 Rie‰òs gim. 10,14 33 5 0 15,15 8,65 0 0 0 11,11 1,5 283 408 Pakruojo r. Îeimelio vid. mok. 10,13 16 0 1 6,25 3,57 33,33 0 0 0 6,56 284 368 ·ilalòs r. Kaltinòn˜ 10,12 50 n.d. 5 10 5,71 9,52 2,78 5,88 8,7 4,42

A.Stulginskio gim. 285 223 Pakruojo r. Linkuvos gim. 10,12 33 n.d. 4 12,12 6,92 8,33 6,25 3,7 0 3,2 286 291 Kauno Ver‰v˜ vid. mok. 10,09 65 4 5 13,85 7,9 0 2,63 8,33 3,33 2,19 287 445 MaÏeiki˜ r. Îidik˜ 10,07 34 0 6 17,65 10,07 0 0 0 0 0

M.Peãkauskaitòs vid. mok. 288 351 Kauno S.Lozoraiãio vid. mok. 10,02 54 n.d. 5 9,26 5,28 10,71 5,71 0 12,9 4,73 289 495 Vilkavi‰kio r. Bartnink˜ 9,9 18 n.d. 1 5,56 3,17 0 0 0 50 6,73

J.Basanaviãiaus vid. mok. 290 70 PanevòÏio r. Ramygalos gim. 9,87 59 n.d. 7 11,86 6,77 5,88 4,26 0 9,52 3,1 291 284 ·iauli˜ Me‰kuiãi˜ gim. 9,84 29 0 1 3,45 1,97 20 16,67 0 10 7,87 292 243 Akmenòs gim. 9,82 67 n.d. 10 14,93 8,52 0 0 3,45 5,56 1,3 293 298 Kòdaini˜ "Au‰ros" vid. mok. 9,82 89 n.d. 8 8,99 5,13 10 4,35 5,13 9,09 4,69 294 180 Akmenòs r. Ventos gim. 9,8 39 n.d. 6 15,38 8,78 0 0 3,45 3,45 1,02 295 319 Tauragòs Îalgiri˜ gim. 9,72 257 n.d. 31 12,06 6,88 4,51 6,43 3,8 2,56 2,84 296 202 ·ilalòs S.Dariaus ir S.Giròno 9,71 75 n.d. 9 12 6,85 4 0 6,25 8 2,86

vid. mok. 297 162 Kauno J. ir P.Vilei‰i˜ 9,7 49 4 3 14,29 8,15 4,17 0 4,55 0 1,55

kataliki‰ka vid. mok. 298 290 Utenos "Saulòs" gim. 9,69 185 4 18 11,89 6,79 11,71 2,13 1,03 0,76 2,9 299 176 Vilkavi‰kio r. GraÏi‰ki˜ gim. 9,67 22 n.d. 3 13,64 7,78 0 0 7,14 5,56 1,89 300 348 Joni‰kòlio G.Petkeviãaitòs- 9,67 46 n.d. 5 10,87 6,2 10,53 2,94 3,23 3,13 3,46

Bitòs gim.301–400

301 428 KTU VaiÏganto vid. mok. 9,66 42 n.d. 5 11,9 6,79 0 5,56 12,5 0 2,86 302 359 Vilniaus r. Grigi‰ki˜ "·viesos" 9,62 77 1 9 12,99 7,41 4,48 0 4,88 4,05 2,21

vid. mok. 303 390 Elektròn˜ Semeli‰ki˜ vid. mok. 9,59 16 0 2 12,5 7,13 12,5 0 0 0 2,46 304 315 Vilkavi‰kio r. Kybart˜ 9,58 101 n.d. 12 11,88 6,78 7,84 2,78 5,17 0 2,8

Gimnazijų reitinge nuolat rungiasiVilniaus licjus ir KTU gimnazija.Pastarajai šiemet teko antroji vieta

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV

KT

U G

IMN

AZ

IJOS

AR

CH

. NU

OT

R.

2011 / 08 / 08veidas34

∞taisys ∞ uÏsienio auk‰tàsias mokyklas.Gabiam vaikui, ypaã, jei jis i‰ nepasi-turinãios ‰eimos ir negali atsikirsti"vir‰nòms" pademonstruodamas nau-jausià i‰man˜j∞ telefonà ar kompiuter∞,mokytis tokioje mokykloje – pragaras.

Ne visi jaunuoliai pajògs mokytis gimnazijose

O blogiausia, kaip akcentuoja I.Ba ra -

nauskienò, kad daugumos valstybini˜mokykl˜ pedagogai nòra link´ dirbdamisu gabiais vaikais persistengti. Mat, vie-na vertus, atpaÏinti gab˜ vaikà nòra leng-va, nes yra gabi˜ vaik˜, kurie plaukia pa-vir‰iumi, nedirba. Kita vertus, pedago-gas, daliai vaik teikdamas sudòtingesnesuÏduotis, turi jas teikti labai individua-liai, kad ir neperkraut˜ vaiko, ir nepalikt˜jo per pamokas nuobodÏiauti. Lygiai taip,beje, ir su silpnais vaikais. "Ms˜ kole-gos pedagogai, dirbantys uÏsienyje, –t´sia I.Ba ranauskienò, – yra kruop‰ãiaiparuo‰ti, kaip tai daryti, uÏtat silpn vaik˜integracija tenyk‰tòse mokyklose nòratokia problema, kaip kad pas mus. O ir,kai valstybinòse mokyklose kiekvienojeklasòje sòdi po 28 vaikus, ne∞manomakiekvieno vaiko ∞vertinti individualiai,nebent padalyti kam sunkesnes, kam leng-vesnes uÏduotis, bet tai nòra tikrasis di-ferencijuotas mokymas. Pagaliau daÏnassavivaldybi˜ mokykl˜ pedagogas reziu-muoja: man daugiau nemoka, tai kodòla‰ turòãiau daugiau dirbti".

Viceministras V.Bacys tik atsidsta:

33

Šiemet Lietuvoje brandos egzaminus laik

K.Donelaiãio gim. 305 133 V‰Ø Kauno "Vyturio" kataliki‰ka 9,56 85 n.d. 10 11,76 6,72 6,25 3,57 0 7,84 2,84

vid. mok. 306 405 Zaras˜ r. Antazavòs J.GruodÏio 9,55 27 0 1 3,7 2,11 25 8,33 0 9,09 7,44

vid. mok. 307 62 Joni‰kio M.Slanãiausko gim. 9,54 72 n.d. 9 12,5 7,13 3,03 4,65 4,44 2,78 2,4 308 272 Jonavos J.Ralio vid. mok. 9,52 146 3 16 13,01 7,43 2,8 5,08 1,52 3,81 2,1 309 399 PaberÏòs ·v. S.Kostkos 9,5 32 n.d. 5 15,63 8,92 0 0 0 4,35 0,59

vid. mok. 310 259 Klaipòdos "Vòtrungòs" gim. 9,47 215 n.d. 29 13,49 7,7 4,71 0 2,78 2,96 1,77 311 356 Vilniaus r. AviÏieni˜ vid. mok. 9,47 32 n.d. 3 9,38 5,35 14,29 0 0 9,68 4,11 312 464 Vilniaus A.Pu‰kino vid. mok. 9,46 51 n.d. 3 5,88 3,36 3,23 15,38 5,71 16,13 6,11 313 126 Zaras˜ "ÑÏuolo" gim. 9,37 125 n.d. 14 11,2 6,39 6,31 6,94 1,61 2,94 2,97 314 110 Kai‰iadori˜ r. Kruonio gim. 9,33 34 n.d. 5 14,71 8,39 0 0 5,88 0 0,94 315 268 Klaipòdos "Aukuro" gim. 9,33 155 n.d. 17 10,97 6,26 5,77 2,11 5,88 4,95 3,07 316 273 Kelmòs "Aukuro" vid. mok. 9,3 67 n.d. 9 13,43 7,67 2,38 4,17 0 3,85 1,63 317 338 Vilniaus r. Rudaminos 9,29 55 n.d. 6 10,91 6,23 0 3,45 3,03 15,22 3,07

"Ryto" gim. 318 389 Alytaus r. Miroslavo vid. mok. 9,13 25 0 4 16 9,13 0 0 0 0 0 319 200 Kauno r. Garliavos vid. mok. 9,07 54 n.d. 7 12,96 7,4 6,52 0 0 2,86 1,67 320 143 Klaipòdos r. VeivirÏòn˜ gim. 9,06 47 0 5 10,64 6,07 0 5,88 0 15,38 2,98 321 349 Roki‰kio r. JÏint˜ J.O.·irvydo 9,04 23 n.d. 1 4,35 2,48 33,33 0 0 0 6,56

vid. mok. 322 69 Kauno r. Karmòlavos 9,04 42 n.d. 6 14,29 8,15 0 0 5,56 0 0,89

B.Buraão gim. 323 317 Lazdij˜ r. Seirij˜ 8,89 42 n.d. 5 11,9 6,79 3,57 0 8,7 0 2,09

A.Îmuidzinaviãiaus gim. 324 250 Kupi‰kio r. Skapi‰kio vid. mok. 8,82 21 0 2 9,52 5,44 6,67 13,33 0 0 3,38 325 443 Bezdoni˜ vid. mok. 8,78 13 n.d. 2 15,38 8,78 0 0 0 0 0 326 294 ·iauli˜ Vijoli˜ vid. mok. 8,78 52 n.d. 8 15,38 8,78 0 0 0 0 0 327 444 Vilniaus r. BuivydÏi˜ vid. mok. 8,78 26 0 4 15,38 8,78 0 0 0 0 0 328 165 Vilniaus r. Kalveli˜ 2-oji vid. mok. 8,74 23 n.d. 3 13,04 7,44 0 8,33 0 0 1,29 329 128 Varònos r. Merkinòs 8,72 39 n.d. 4 10,26 5,85 4,17 5,56 7,41 0 2,87

V.Kròvòs gim. 330 190 Vilniaus Baltupi˜ vid. mok. 8,69 49 4 3 14,29 8,15 0 0 0 4 0,54 331 407 Lazdij˜ r. ·venteÏerio vid. mok. 8,63 25 n.d. 2 8 4,57 10 5,56 7,69 0 4,06 332 403 Pasvalio r. Pumpòn˜ vid. mok. 8,56 20 n.d. 3 15 8,56 0 0 0 0 0 333 397 Vilniaus Ozo vid. mok. 8,55 135 n.d. 12 8,89 5,07 4,76 5 3,03 9,47 3,47 334 63 Kauno V.Kupreviãiaus vid. mok. 8,54 77 n.d. 10 12,99 7,41 0 0 4,55 2,94 1,12 335 307 Klaipòdos Baltijos gim. 8,51 132 n.d. 10 7,58 4,32 7,35 1,92 3,45 14,06 4,19 336 276 Skuodo r. MosòdÏio gim. 8,51 71 1 5 8,45 4,82 8,89 4,55 7,69 0 3,68 337 285 ·ilutòs r. Kint˜ vid. mok. 8,47 11 n.d. 1 9,09 5,19 16,67 0 0 0 3,28 338 203 Tel‰i˜ "Kranto" vid. mok. 8,41 73 1 8 12,33 7,04 2,27 2,38 0 4,17 1,38 339 427 ·alãinink˜ r. Ei‰i‰ki˜ 8,33 36 n.d. 4 11,11 6,34 3,7 0 0 9,38 1,99

S.Rapolionio gim. 340 213 ·iauli˜ "Saulòtekio" gim. 8,31 140 3 15 12,86 7,34 0 1,54 0 5,48 0,98 341 n.d. Prien˜ "Revuonos" vid. mok. 8,31 36 0 3 8,33 4,76 0 0 22,22 0 3,55 342 421 Vilniaus Lazdyn˜ vid. mok. 8,29 69 n.d. 5 7,25 4,14 8,89 0 4,55 12,5 4,16 343 417 Trak˜ r. Rdi‰ki˜ gim. 8,29 36 0 1 2,78 1,59 15,38 11,11 9,09 3,7 6,7 344 420 ·alãinink˜ r. Baltosios Vokòs 8,29 15 n.d. 1 6,67 3,81 9,09 0 0 20 4,48

E.OÏe‰kovos vid. mok. 345 425 Vilniaus M.DobuÏinskio vid. mok. 8,15 49 6 1 14,29 8,15 0 0 0 0 0 346 470 Kauno ·anãi˜ vid. mok. 8,06 77 n.d. 8 10,39 5,93 6,98 2,56 0 2,7 2,13 347 430 MaÏeiki˜ r. Sedos 8,01 63 n.d. 6 9,52 5,44 7,69 3,33 0 4 2,57

V.Maãernio gim. 348 169 Kauno "Versmòs" vid. mok. 7,95 74 3 6 12,16 6,94 0 2,94 0 4,08 1,01 349 371 ·venãioni˜ Z.Îemaiãio gim. 7,93 93 n.d. 10 10,75 6,14 3,57 0 0 8,11 1,79 350 367 ·ilutòs r. ·vòk‰nos "Saulòs" gim. 7,9 40 n.d. 4 10 5,71 8,33 3,57 0 0 2,19 351 469 MaÏeiki˜ Sod˜ vid. mok. 7,88 57 1 6 12,28 7,01 2,78 0 0 2,38 0,87 352 80 ·aki˜ r. Lekòãi˜ vid. mok. 7,76 17 n.d. 1 5,88 3,36 12,5 12,5 0 0 4,4 353 25 Vilniaus r. Trak˜ Vokòs vid. mok. 7,72 32 1 2 9,38 5,35 4,55 0 4,76 5,26 2,36 354 324 Kauno Kovo 11-osios vid. mok. 7,69 43 n.d. 3 6,98 3,98 8,33 7,14 0 7,14 3,71 355 225 Plungòs r. Plateli˜ gim. 7,67 30 1 2 10 5,71 3,7 0 7,69 0 1,96 356 59 Prien˜ r. Jiezno gim. 7,65 19 n.d. 2 10,53 6,01 8,33 0 0 0 1,64 357 345 Kelmòs r. PakraÏanãio vid. mok. 7,61 15 0 2 13,33 7,61 0 0 0 0 0 358 217 V‰Ø Kauno Julijanavos 7,59 63 n.d. 5 7,94 4,53 4,76 0 6,25 8,33 3,06

kataliki‰ka vid. mok. 359 360 Trak˜ r. Lentvario 7,52 82 0 7 8,54 4,87 1,89 4,92 8,11 1,59 2,64

M.·imelionio gim. 360 15 Visagino "Gerosios vilties" 7,51 67 n.d. 3 4,48 2,56 6,25 0 7,5 18,75 4,95

vid. mok. 361 58 Joni‰kio "Au‰ros" gim. 7,49 111 n.d. 13 11,71 6,68 2,04 1,43 1,14 0 0,81 362 226 ·aki˜ r. Gelgaudi‰kio vid. mok. 7,38 31 n.d. 1 3,23 1,84 20 0 10 0 5,54 363 335 Vilkavi‰kio r. Pilvi‰ki˜ 7,32 59 n.d. 7 11,86 6,77 2,78 0 0 0 0,55

"Santakos" gim. 364 144 Skuodo r. Ylaki˜ gim. 7,28 51 0 6 11,76 6,72 2,86 0 0 0 0,56

365 313 Vilniaus r. Lavori‰ki˜ vid. mok. 7,21 23 2 0 8,7 4,96 0 0 0 16,67 2,24

"DR

EAM

STIM

E" N

UO

TR

.

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV

352011 / 08 / 08 veidas

"Taip, po mokykl˜ audito buvo prieitaprie bendros i‰vados: vis˜ ms˜ ‰aliesmokykl˜ problema – diferencijuoto, pa-gal vaik˜ gebòjimus, mokymo nebuvi-mas ir pamokos medÏiagos i‰dòstymas,kai tik i‰dòstoma, bet nei‰mokoma".

Pats V.Bacys prisipaÏ∞sta, kad tiekbdamas mokytoju, tiek dabar labiau-siai irzta dòl 45 minuãi˜ pamok˜trukmòs. Anot jo, pamoka turòt˜ bti to-kios trukmòs, kiek reikia medÏiagai pa-

teikti ir mokiniams jà ∞sisavinti, o ne nuoskambuãio iki skambuãio. Bet, kad bt˜kitaip, didelò utopija.

O kol kas, kaip sako I.Baranauskienò,absoliuãios daugumos savivaldybi˜ mo-kykl˜ pedagogai orientuojasi ∞ mokin∞vidutiniokà. Gabieji gi palikti mokintipatiems tòvams arba repetitoriams.

Tie gabs vaikai, kurie neturi kas juosnamuose pamoko, paskatina, motyvuo-ja stengtis, per ketverius metus pagrin-dinòje mokykloje (bsimoje progimna-zijoje) greta tingini˜ ir vidutiniok˜ taipnusimoko, kad net ir geros gimnazijospedagogai sunkiai bepajògia uÏkam‰ytispragas.

Ir taip bus tol, kol netoliaregis par-lamentas (tiksliau kairioji jo dalis, per-nai blokavusi tokias ·vietimo ∞statymopataisas) privaãioms mokykloms neati-duos vis˜ mokinio krep‰elio ir kio lò‰˜ir taip nepaskatins energingiau steigtisprivaãias mokyklas, o ∞ progimnazijasir gimnazijas bus priimami visi be joki˜Ïini˜ patikrinimo, tik pagal gyvenamàjàteritorijà. "Jei Seimas bt˜ ryÏ´sis pil-

Lietuvos gimnazij¨ Lietuvos gimnazij¨ reitingas 2011reitingas 2011

36

47 tūkst. abiturientų

366 120 Kai‰iadori˜ r. ÎieÏmari˜ gim. 7,2 55 n.d. 5 9,09 5,19 5,13 0 3,13 3,7 2,01 367 67 Kauno Palemono vid. mok. 7,17 57 n.d. 5 8,77 5,01 0 4 7,14 2,94 2,16 368 361 Kauno Milikoni˜ vid. mok. 7,16 114 0 7 6,14 3,5 4 9,38 4,65 5 3,66 369 109 Jurbarko r. Veliuonos 7,13 16 n.d. 2 12,5 7,13 0 0 0 0 0

A. ir J.Ju‰k˜ vid. mok. 370 346 Molòt˜ r. Joni‰kio vid. mok. 7,13 16 n.d. 2 12,5 7,13 0 0 0 0 0 371 278 Kauno ·v.Kazimiero vid. mok. 7,1 47 2 3 10,64 6,07 0 0 6,45 0 1,03 372 316 Alytaus r. Butrimoni˜ gim. 7,04 38 0 4 10,53 6,01 0 6,67 0 0 1,03 373 320 Tauragòs r. Skaudvilòs gim. 7,04 81 2 5 8,64 4,93 7,69 0 3,7 0 2,11 374 447 Kauno V.Kudirkos vid. mok. 6,88 40 n.d. 4 10 5,71 0 0 0 8,7 1,17 375 6 ·iauli˜ "Santarvòs" vid. mok. 6,84 20 n.d. 0 0 0 25 0 0 14,29 6,84 376 433 Vilniaus J.Lelevelio vid. mok. 6,76 36 n.d. 3 8,33 4,76 4,17 0 0 8,82 2,01 377 499 Vilniaus Îyd˜ vid. mok. 6,73 4 n.d. 0 0 0 0 0 0 50 6,73

"Menachemo namai" 378 340 Pagògi˜ A.Mackaus gim. 6,64 66 n.d. 5 7,58 4,32 9,09 1,72 0 1,92 2,32 379 246 MaÏeiki˜ r. Tirk‰li˜ vid. mok. 6,49 44 2 3 11,36 6,49 0 0 0 0 0 380 490 Senosios Varònos A.Ryli‰kio 6,41 22 0 2 9,09 5,19 0 0 0 9,09 1,22

vid. mok. 381 448 Marijampolòs r. Liudvinavo 6,34 18 2 0 11,11 6,34 0 0 0 0 0

K.Borutos vid. mok. 382 432 Utenos Dauni‰kio gim. 6,2 201 5 14 9,45 5,4 1,72 1,32 0 1,9 0,8 383 438 Tel‰i˜ "Ateities" vid. mok. 6,13 53 n.d. 4 7,55 4,31 4,17 2,63 3,7 0 1,82 384 375 BirϘ "AtÏalyno" vid. mok. 5,95 70 n.d. 6 8,57 4,89 0 6,82 0 0 1,06 385 401 Marijampolòs Igliaukos 5,94 29 0 2 6,9 3,94 6,25 5 0 0 2,01

A.Matuãio vid. mok. 386 237 ·irvint˜ r. Gelvon˜ vid. mok. 5,9 29 0 3 10,34 5,9 0 0 0 0 0 387 480 Vilniaus Senamiesãio vid. mok. 5,85 39 3 1 10,26 5,85 0 0 0 0 0 388 466 Kretingos r. Darbòn˜ gim. 5,84 39 n.d. 3 7,69 4,39 3,23 5,26 0 0 1,45 389 398 ·ilalòs r. Pajrio S.BirÏi‰kio 5,78 45 n.d. 3 6,67 3,81 4,55 3,13 3,7 0 1,97

vid. mok. 390 228 Kalvarijos Sangrdos vid. mok. 5,57 23 0 1 4,35 2,48 6,67 0 11,11 0 3,09 391 337 MaÏeiki˜ r. Viek‰ni˜ gim. 5,5 49 2 2 8,16 4,66 0 0 0 6,25 0,84 392 365 ·alãinink˜ r. Ja‰in˜ M.Balinskio 5,5 31 1 1 6,45 3,68 0 0 5,56 6,9 1,82

vid. mok. 393 396 Vilniaus Jeruzalòs vid. mok. 5,46 50 n.d. 3 6 3,42 6,98 2,5 0 2,04 2,04 394 437 Kauno r. VandÏiogalos vid. mok. 5,44 21 n.d. 2 9,52 5,44 0 0 0 0 0 395 230 Tauragòs r. Bataki˜ vid. mok. 5,44 21 0 2 9,52 5,44 0 0 0 0 0 396 426 Roki‰kio r. Kamaj˜ A.Strazdo gim.5,39 38 n.d. 3 7,89 4,51 0 0 5,56 0 0,89 397 363 Klaipòdos r. Endriejavo vid. mok. 5,33 17 0 1 5,88 3,36 10 0 0 0 1,97 398 299 Tel‰i˜ "Germanto" vid. mok. 5,23 61 0 5 8,2 4,68 2,78 0 0 0 0,55 399 103 Tauragòs r. Îygaiãi˜ gim. 5,21 26 n.d. 2 7,69 4,39 0 5,26 0 0 0,82 400 369 PanevòÏio r. Smilgi˜ vid. mok. 4,96 23 0 2 8,7 4,96 0 0 0 0 0

401–499 401 93 ·ilutòs r. Îemaiãi˜ Naumiesãio 4,9 31 n.d. 1 3,23 1,84 5,88 0 6,25 6,67 3,05

gim. 402 n.d. Kauno A.Stulginskio kataliki‰ka 4,89 35 n.d. 3 8,57 4,89 0 0 0 0 0

vid. mok. 403 296 Joni‰kio r. Skaistgirio vid. mok. 4,81 27 n.d. 2 7,41 4,23 0 0 0 4,35 0,59 404 286 Vilniaus r. Zujn˜ vid. mok. 4,76 12 n.d. 1 8,33 4,76 0 0 0 0 0 405 325 Lazdij˜ r. Veisiej˜ gim. 4,75 51 0 3 5,88 3,36 0 0 3,45 6,25 1,39 406 323 Joni‰kio r. Îagaròs gim. 4,68 31 0 2 6,45 3,68 0 0 6,25 0 1 407 177 Vilniaus r. PaberÏòs "Verdenòs" 4,67 18 0 1 5,56 3,17 0 0 0 11,11 1,50

vid. mok. 408 199 Roki‰kio J.Tumo-VaiÏganto 4,6 83 n.d. 4 4,82 2,75 1,67 4,26 2,13 3,85 1,85

vid. mok. 409 355 Klaipòdos r. Priekulòs 4,57 25 n.d. 2 8 4,57 0 0 0 0 0

I.Simonaitytòs gim. 410 455 Trak˜ r. Onu‰kio vid. mok. 4,57 24 n.d. 1 4,17 2,38 11,11 0 0 0 2,19 411 197 Alytaus r. Daug˜ V.Mirono 4,49 40 n.d. 2 5 2,85 8,33 0 0 0 1,64

vid. mok. 412 431 ·alãinink˜ "Santarvòs" vid. mok. 4,39 13 0 1 7,69 4,39 0 0 0 0 0 413 265 ·alãinink˜ r. Dieveni‰ki˜ 4,36 18 n.d. 1 5,56 3,17 0 7,69 0 0 1,19

"Ryto" vid. mok. 414 485 Ignalinos r. Daugòli‰kio vid. mok. 4,08 14 n.d. 1 7,14 4,08 0 0 0 0 0 415 491 ·alãinink˜ r. Turgeli˜ 4,04 11 n.d. 0 0 0 0 0 0 30 4,04

P.K.BÏostovskio vid. mok. 416 354 Anyk‰ãi˜ A.Baranausko vid. mok.4,01 98 1 4 5,1 2,91 2,56 3,85 0 0 1,1 417 465 Jurbarko r. ErÏvilko gim. 3,98 43 0 3 6,98 3,98 0 0 0 0 0 418 472 Anyk‰ãi˜ r. Kavarsko vid. mok. 3,91 29 0 1 3,45 1,97 0 12,5 0 0 1,94 419 188 Kòdaini˜ r. Akademijos gim. 3,81 57 0 3 5,26 3 2,44 0 0 2,44 0,81 420 127 Kelmòs r. UÏvenãio 3,81 37 n.d. 2 5,41 3,09 0 0 4,55 0 0,73

·.Raganos gim. 421/ 404 Trak˜ r. Paluknio "Medeinos" 3,81 15 0 1 6,67 3,81 0 0 0 0 0

422 vid. mok. 421/ 496 Vilkavi‰kio r. Vi‰tyãio 3,81 15 0 1 6,67 3,81 0 0 0 0 0

422 P.Kriauãino vid. mok.

423 477 Kòdaini˜ r. Josvaini˜ gim. 3,57 16 1 0 6,25 3,57 0 0 0 0 0

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV

2011 / 08 / 08veidas36

nai finansuoti nevalstybin∞ ‰vietimo sek-tori˜, jau bt˜ ∞vykusi kur kas rimtesnò‰vietimo reforma nei vyksta ‰iandien, –atitaria Vilniaus jòzuit˜ gimnazijos di-rektorius. – Juk jei privaãios mokyklosdirbt˜ blogai, nesurinkt˜ mokini˜ ir ga-liausiai Ïlugt˜. O tos, kurios dirba ge-rai, galòt˜ Ïenkliai sumaÏinti mokslokainà. Mat dabar didÏiausias privaãi˜mokykl˜ trkumas – didelò kaina: tòvai,mokantys uÏ vaik˜ mokslus nemaÏuspinigus, daro didÏiul´ ∞takà mokyklai.Tuo tarpu kataliki‰kose mokyklosemokslo kaina yra "protinga", dòl to irrezultatai kitokie. Ir gaila, kad Seimonariai tai sunkiai suvokia".

Buv´s ‰vietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkeviãius sako atvirai: po-litikai nesuvokia, o tiesiog pataikaujavisuomenei ir mieliau renkasi kosme-tin´ ‰vietimo reformà.

I‰skirtini˜ gabum˜ vaikai neturimokytis su vidutiniokais

Ms˜ pa‰nekovò I.Baranauskienò ∞si-tikinusi: valstybinòs elitinòs mokyklosi‰skirtini˜ gabum˜ vaikams privalo eg-zistuoti, nes skirting˜ gabum˜ vaikai ne-gali bti mokomi tais paãiais metodais.

Tiesa, galimyb´ mokykloms atsirinktivaikus pagal gabumus, pernai uÏbloka-vo tie patys parlamentarai jau minòtu·vietimo ∞statymu. Mokyklos privalopriimti vaikus pagal j˜ gyvenamàjà irmokyklai priskirtà teritorijà.

Taãiau lygiava ‰vietime, anot Vil-niaus jòzuit˜ gimnazijos direktoriaus,veda atgalios, nes vaikai labai skirtingi:vieni pajògs ∞sisavinti labai daug irjiems reikia skirti daugiau resurs˜, kit˜– negalima perkrauti, nes jiems sun-kiai pakeliami sudòtingi mokslai.

"DidÏiausia problema ta, kad ms˜valstybòje nòra sutarimo, kas yra elitas,– netoliaregi‰kas ·vietimo ∞statymo nuo-s tatas komentuoja I.Baranauskienò. –Jei elitas yra turtingieji, tai, Ïinoma, ge-rai, kad valstybò neleidÏia jiems steigtii‰skirtini˜ rezervat˜. Bet, mano galva,mes elitu turime laikyti ne turtingiau-sius ms˜ Ïmones, o protingiausius. Ir‰itiems gabiausiems, intelektualiausiemsms˜ ‰alies vaikams ir turi bti skirtoselitinòs mokyklos, kaip kad Vilniauslicòjus, KTU gimnazija ar kitos. Ms˜valstybòs vyrai pagaliau turi suprasti,kad gabiausi vaikai, baig´ elitines mo-kyklas, garsins ms˜ valstyb´, dirbs Lie-tuvos labui. Todòl mes privalome tiems,kam Dievas davò didesnius gebòjimus,padòti tobulòti", – ai‰kina I.Ba ra naus -kienò, apsilankiusi daugybòje Vakar˜Europos bendrojo lavinimo mokykl˜.

O ir ∞ kitas savivaldybi˜ gimnazijasbei progimnazijas vaikai, anot ms˜

424 473 Tel‰i˜ r. Try‰ki˜ Lazdyn˜ 3,53 27 0 0 0 0 11,11 0 0 10 3,53Pelòdos vid. mok.

425 463 Anyk‰ãi˜ r. Svòdas˜ 3,46 33 0 2 6,06 3,46 0 0 0 0 0J.Tumo-VaiÏganto gim.

426 40 Vilniaus r. Medinink˜ 3,37 6 0 0 0 0 0 0 0 25 3,37·v.Kazimiero vid. mok.

427 488 Pasvalio r. Saloãi˜ A.Po‰kos 3,36 17 n.d. 1 5,88 3,36 0 0 0 0 0vid. mok.

428 475 Vilniaus "Saulòtekio" vid. mok. 3,29 69 n.d. 2 2,9 1,65 3,03 6,67 0 0 1,63 429 341 Anyk‰ãi˜ r. Tro‰kn˜ K.Inãiros 3,28 22 0 0 0 0 16,67 0 0 0 3,28

vid. mok. 430 423 Ukmergòs r. Vepri˜ vid. mok. 3,28 15 0 0 0 0 16,67 0 0 0 3,28 431 410 Lazdij˜ r. ·e‰tok˜ vid. mok. 3,25 41 0 2 4,88 2,78 0 3,03 0 0 0,47 432 453 Kazl˜ Rdos Pluti‰ki˜ vid. mok. 3,17 18 n.d. 1 5,56 3,17 0 0 0 0 0 433 279 Kelmòs r. Vaiguvos V.·imkaus 3,17 18 0 1 5,56 3,17 0 0 0 0 0

vid. mok. 434 282 ·alãinink˜ r. Dieveni‰ki˜ 2,88 14 n.d. 0 0 0 0 0 0 21,43 2,88

A.Mickeviãiaus vid. mok. 435 456 Ignalinos r. Dk‰to vid. mok. 2,85 20 n.d. 1 5 2,85 0 0 0 0 0 436 387 Kauno r. âeki‰kòs P.Dovydaiãio 2,81 29 0 1 3,45 1,97 0 0 5,26 0 0,84

vid. mok. 437 435 Kauno A.Pu‰kino gim. 2,78 171 n.d. 7 4,09 2,34 0 0 2,78 0 0,44 438 352 Ignalinos r. DidÏiasalio "Ryto" 2,72 21 n.d. 1 4,76 2,72 0 0 0 0 0

vid. mok. 439 281 Trak˜ r. Lentvario 1-oji vid. mok. 2,63 65 0 3 4,62 2,63 0 0 0 0 0 440 357 Vilniaus r. Grigi‰ki˜ vid. mok. 2,61 40 n.d. 0 0 0 10,53 0 0 4 2,61 441 210 Molòt˜ r. Suginãi˜ vid. mok. 2,59 17 n.d. 0 0 0 0 16,67 0 0 2,59 442/ 293 Kupi‰kio r. Subaãiaus gim. 2,48 23 0 1 4,35 2,48 0 0 0 0 0

443 442/ 476 ·aki˜ r. Krik˜ vid. mok. 2,48 23 0 1 4,35 2,48 0 0 0 0 0

443 444 376 ·alãinink˜ r. Butrimoni˜ 2,45 19 n.d. 0 0 0 0 0 0 18,18 2,45

A.Krep‰tul vid. mok. 445 148 Tel‰i˜ r. Luokòs vid. mok. 2,43 32 n.d. 1 3,13 1,78 0 4,17 0 0 0,65 446 459 Klaipòdos "Pamario" vid. mok. 2,34 115 n.d. 4 3,48 1,99 0 0 0 2,63 0,35 447 449 Pagògi˜ r. Vilky‰ki˜ vid. mok. 2,2 26 n.d. 1 3,85 2,2 0 0 0 0 0 448 487 PanevòÏio r. Pa∞strio 2,2 26 n.d. 1 3,85 2,2 0 0 0 0 0

J.Zikaro vid. mok. 449 460 Varònos r. Matuiz˜ vid. mok. 2,11 27 n.d. 1 3,7 2,11 0 0 0 0 0 450 395 Kelmòs r. ·aukòn˜ 1,99 41 0 1 2,44 1,39 0 3,85 0 0 0,6

V.Ptvio-Putvinskio vid. mok. 451 377 Ukmergòs r. Siesik˜ vid. mok. 1,59 36 0 1 2,78 1,59 0 0 0 0 0 452 327 Roki‰kio r. Obeli˜ gim. 1,51 26 n.d. 0 0 0 7,69 0 0 0 1,51 453 446 Raseini˜ r. ·iluvos vid. mok. 1,5 38 0 1 2,63 1,5 0 0 0 0 0 454 295 Ignalinos r. Vidi‰ki˜ gim. 1,41 21 0 0 0 0 7,14 0 0 0 1,41 455 492 ·venãioni˜ r. ·venãionòli˜ 1,16 49 n.d. 1 2,04 1,16 0 0 0 0 0

2-oji vid. mok. 456 494 Turgeli˜ vid. mok. 1,12 12 0 0 0 0 0 0 0 8,33 1,12 457 484 Eitmini‰ki˜ vid. mok. 1,04 14 n.d. 0 0 0 0 0 0 7,69 1,04 * 483 Akmenòs r. Kruopi˜ vid. mok. 0 14 0 0 0 0 0 0 0 0 0 * 344 Jonavos r. Îeimi˜ vid. mok. 0 17 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 311 Kauno M.MaÏvydo vid. mok. 0 42 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 452 Kauno r. Piliuonos vid. mok. 0 16 0 0 0 0 0 0 0 0 0 * 211 Pakruojo r. Lygum˜ vid. mok. 0 21 0 0 0 0 0 0 0 0 0 * 486 Pakruojo r. Rozalimo vid. mok. 0 13 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 489 Pasvalio r. Va‰k˜ vid. mok. 0 22 0 0 0 0 0 0 0 0 0 * 419 Raseini˜ r. Betygalos Maironio 0 24 0 0 0 0 0 0 0 0 0

vid. mok. * 329 ·aki˜ r. Plok‰ãi˜ vid. mok. 0 19 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 214 ·ilutòs r. Vainuto vid. mok. 0 23 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 392 ·venãioni˜ r. Aduti‰kio vid. mok. 0 13 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 422 ·venãioni˜ vid. mok. 0 27 0 0 0 0 0 0 0 0 0 * 267 Tel‰i˜ r. Nevaròn˜ vid. mok. 0 18 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 493 Trak˜ r. Paluknio vid. mok. 0 9 0 0 0 0 0 0 0 0 0 * 350 Varònos r. Panoãi˜ vid. mok. 0 16 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 220 Vilkavi‰kio r. Sdavos vid. mok. 0 13 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0 * 457 Vilkavi‰kio r. Virbalio vid. mok. 0 18 n.d. n.d. 0 0 0 0 0 0 0 * 458 Vilniaus r. Juod‰ili˜ 0 17 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0

·v.U.Leduchovskos vid. mok. * 434 Vilniaus r. Mai‰iagalos 0 19 n.d. 0 0 0 0 0 0 0 0

kun.J.Obrembskio vid. mok. * 462 Vilniaus r. Valãin˜ vid. mok. 0 10 0 0 0 0 0 0 0 0 0

* – šios gimnazijos reitinge dalijasi 458–477 vietomis·altinis: ·vietimo ir mokslo ministerijos, LAMA BPO, Lietuvos gimnazij˜ ir vidurini˜ mokykl˜ duomenys;Pastaba: Sudarant reitingà remtasi 2009 m. gimnazist˜ ir abiturient˜ laidos statistiniais duomenimis. – reitinge pakilo, – reitinge liko toje paãioje pozicijoje, – reitinge nukrito, palyginti su praòjusiais metais. Reitinge nòra ∞traukta gimnazij˜, kurios 2009-aisiais neturòjo i‰leidÏiam˜ klasi˜.Reitingas sudarytas, remiantis 2010 m. baigiamuju / stojamuju egzaminu duomenimis.Į reitingą neitrauktos specializuotos menų, suaugusiųjų bei neigaliųjų vaikų vidurins mokyklos ir gimnazijos.

35I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV

372011 / 08 / 08 veidas

pa‰nekovòs, turi bti atrenkami pagal ga-bumus. O tie, kam sunkiai ∞kandamas vidu-rinis mokslas, turòt˜ mokytis kitose mo-kyklose ir nesmukdyti bendro lygio. "Vakar˜Europoje visi‰kai normalu, kad profesoriausvaikas, kuriam sunkiai sekòsi mokslai, ∞gyjaamatà ir dirba kepòju, kirpòju ar siuvòju. OLietuvoje tòvai bet kur∞ vidutiniokà siekiamatyti daktaru. UÏtat Ïmonòs piktinasi ne-profesionaliais specialistais, o ir pats toks vi-dutiniokas dirbdamas nejauãia jokio malo-numo", – kometuoja patyrusi pedagogò.

Vilniaus jòzuit˜ gimnazijos direktoriusbrolis Virgilijus Saulius S.J. taip pat prita-ria, kad gimnazijose turòt˜ mokytis gabiausiir stipriausi vaikai, o kitiems verãiau rink-tis mokyklas su profesija. Tada, anot di-rektoriaus, sustipròt˜ ir profesinis sektorius,jo prestiÏas.

I.Baranauskienò mano, kad Lietuvoje,kaip ir, tarkime, Vokietijoje ar D.Britanijoje,vaikus ∞ bsimas mokyklas (profesines, ko-ledÏus ar universitetus – J.K. past.) deròt˜paskirstyti jau po pradinòs mokyklos. Mat,kai tòvai Ïino, kad jau pirmieji ketveri me-tai gali nulemti j˜ vaik˜ ateit∞, uÏ juos jauãiadaug didesn´ atsakomyb´: labiau domisi koir kaip vaikas mokomas, daugiau padedajam ∞tvirtinti i‰moktus dalykus, gilinasi ∞mokyklos bendruomenòs reikalus, aktyviaubendradarbiauja su pedagogais, kontroliuojamokymo turin∞, metodus, reikalauja realios,o ne "popierinòs" mokymo kokybòs. Paãi˜pradini˜ mokykl˜ vadovai tada irgi pri-versti daugiau krutòti ir ie‰koti paÏangi˜, one bet koki˜ pradini˜ klasi˜ mokytoj˜: jeikonkreãios mokyklos pradinukai metai i‰met˜ bus nukreipiami tik ∞ profesines mo-kyklas, tòvai nenoròs vesti ∞ jas vaik˜ irie‰kos pradini˜ mokykl˜, garantuojanãi˜auk‰tesn´ kokyb´.

Tokiu bdu ir progimnazijos bt˜ pri-verstos sukrusti: jei ∞ jas ateis gerai paruo‰tipradinukai, bet per ketverius metus bus "nu-mokyti" ir gimnazijos ims dòl to reik‰ti pre-tenzijas, prastos progimnazijos nebesurinksmokini˜ ir bankrutuos.

Îinoma, galima sakyti, kad privaãi˜ mo-kykl˜ atstovai kritikuoja valstybines ben-drojo lavinimo mokyklas dòl koki˜ norskonkurencini˜ motyv˜. Taãiau ir tarptauti-niai mokini˜ gebòjim˜ tyrimai patvirtina:situacija Lietuvos mokyklose blogòja – josenebeliko Ïini˜, kuriomis garsòjo sovietinòlietuvi‰koji mokykla, o ir krybi‰kumo ne-atsirado. Tarkime, remiantis naujausiu PISA(Tarptautinis skaitymo, matematikos ir gam-tos moksl˜ gebòjim˜) tyrimu paai‰kòjo, kadLietuvos moksleivi˜ pasiekimai yra Ïemes-ni uÏ tarptautin∞ vidurk∞ ir gerokai prastes-ni, palyginti, su anksãiau atliktu tokiu paãiutyrimu. Beje, sunkiausiai ms˜ mokslei-viams sekòsi spr´sti krybi‰kas matemati-kos uÏduotis.

O visà ‰∞ negatyv˜ fonà dar geriau at-skleidÏia pirmà kartà (2009 m.) Lietuvoje at-

liktas tarptautinis TALIS (Mokymo ir mo-kymosi) tyrimas, kuriame dalyvavo moky-tojai. Remiantis juo ms˜ mokykla i‰siskiriamokini˜ bògimu i‰ pamok˜. ·ià bòdà ∞var-dijo net 88,5 proc. apklaust˜ Lietuvos mo-kytoj˜ ir tai yra blogiausias rezultatas tarpvis tyrimo dalyvi . Pagal mokini vòlavimà∞ mokyklà ms˜ ‰alis yra antra (‰ià problemànurodò net 65,2 proc. Lietuvos mokytoj˜),mus lenkia tik Meksika – 78 proc. Paga-

liau, esame treãioje vietoje, pagal mokslei-vi˜ nusira‰inòjimà (38,8 proc.), pagal ‰∞ ro-dikl∞ Lietuvos moksleivius lenkia tik mek-sikieãiai (54,1 proc.) ir lenkai (42,3 proc.).

Tiesa, ·vietimo ir mokslo ministerija,pristaãiusi ‰∞ tarptautin∞ tyrimà, labai grei-tai ir noriai pamir‰o jo neigiamus rezulta-tus, ‰aukte ‰aukianãius pokyãi˜.

Jonò Kuãinskaitò, Rasa Kairienò

Lietuvos gimnazij¨ Lietuvos gimnazij¨ reitingas 2011reitingas 2011

Valstybò Skaitymo Matematikos Gamtos moksl˜ Vietagebòjimai gebòjimai gebòjimai

Kinija (Šanchajus) 556 600 575 1Estija 501 512 528 13Latvija 484 482 494 30Lietuva 468 477 491 40Rusija 459 468 478 43Kirgizija 314 331 330 65Pastaba: I‰ viso vertinti 65 ‰ali˜ moksleivi˜ gebòjimai

Šaltinis: Tarptautinis moksleivi˜ skaitymo, matematikos ir gamtos moksl˜ gebòjim˜ tyrimas PISA 2009 m.

Net trečdalis kai kurių Lietuvos mokyklų abiturientų įstoja į užsienio universitetus

Lietuvos moksleivių žinios ir gebėjimai menksta

"DR

EAM

STIM

E" N

UO

TR

.

Klaipòdetis Emilis BruÏas, vilnietò IevaRaudonytò ir marijampolietis Min-daugas Brusokas lauÏo “moksliuk˜”

stereotipà. Nors j pasirodymas egzaminuo-se buvo stulbinamai geras, abiturientai rasda-vo pakankamai laiko hobiams, o savo sòkmelink dalintis tiek su mokytojais, tiek su kla-sòs draugais, sukrusiais motyvuojanãiàatmosferà mokykloje.

Keturiskart ‰imtukininkai vieningai miniir kità sòkmòs recepto ingredientà: siektiger˜ rezultat˜ turi skatinti ne noras gauti

brandos atestatà su kuo auk‰tesniais balais,o studijuojam˜ dalyk˜ ∞domumas. Anot j˜,naujausi˜j˜ laik˜ istorijos ar neapibròÏtini˜integral˜ nesuprasi per prievartà.

DÏiugina tai, kad abiturientai uÏtikrintidòl savo ateities. Nors su savo rezultatais jiegalòjo ∞stoti prakti‰kai ∞ bet kurià specialyb´ir universitetà, sprendimai buvo priimtiatsiÏvelgiant ∞ ilgesn´ nei studij˜ laikotarpisperspektyvà. Savo ateit∞ su darbu tarptau-tinòse organizacijose siejanti Ieva rinkosisocialinius mokslus viename auk‰ãiausiaireitinguojam˜ Pranczijos universitet˜,Mindaugas, ie‰koj´s profesijos, galinãiosgarantuoti ir pakankamas pajamas, ir neati-manãios per daug laiko Vilniaus univer-sitete studijuos odontologijà, o Emilis j∞dominanãioms gamtos moksl˜ studijomspasirinko geriausiu Europoje laikomàKembridÏo universitetà.

“SàÏiningai mokiausi visus 12 met˜”“·imtukas kartais yra ir sòkmòs dalykas.

·tai ir ms mokykloje buvo mokini , kuriei‰ trij egzamin gavo po 100 bal ir vieno99”, – prisimena Ieva Raudonytò, kitoki ba-l kaip 100 negavusi. Taãiau kalbantis su ja,akivaizdu, kad sòkmòs faktorius buvo ma-Ïiausias. “Tai buvo ne savaitòs, ne mònesio,net ne paskutini˜j met darbas. SàÏiningaimokiausi visus 12 met˜”, – prisipaÏ∞sta Ieva.

O kaip laisvalaikis? “Jei tik noròdavau,susitikdavau su draugais. Laisvalaik∞ apri-

bodavau tiek, kiek noròjau pati, niekasman´s mokytis neversdavo. Viskà dariau,nes man buvo ∞domu, noròjau to, supratauprasm´ mokytis istorijà, skaityti literatrà.·ie mokslai atveria paÏinimà, o kai kurie,pavyzdÏiui angl˜ kalba, labai naudingi irprakti‰kai”, – ∞sitikinusi Ieva.

Mergina baigò Vilniaus licòj˜ – mokyk-là, kiekvienais metais esanãià tarp lyderi˜pagal ‰imtuk˜ statistikà. Ir ‰iemet ãia i‰au-ginti 72 ‰imtukininkai – daugiau nei bet ku-rioje kitoje mokykloje. Pa‰nekovò sutinka,kad bendra atmosfera licòjuje yra i‰tiesnuteikianti siekti auk‰t˜ tiksl˜, taãiau grieÏ-tai neigia vyraujant∞ stereotipà apie didÏiul´konkurencijà tarp abiturient˜: “Licòjausvaizdas visuomenòje yra i‰kreiptas. Mes pa-dòdavome vieni kitiems, laikydavomekum‰ãius, kad tik kiekvienam pasisekt˜,kad ∞stot˜ ten, kur nori. Piktos konkurenci-

jos tikrai nebuvo.”Ieva buvo viena i‰ t˜, kuriems pavyko

∞stoti ten, kur noròjo. Pranczijos “SciencesPo” universitetas yra vienas geriausi˜ socia-lini˜ moksl˜ srityje tiek Pranczijoje, tiekvisoje Europoje. Brit˜ savaitra‰ãio “TimesHigher Education” ‰i˜ met˜ reitinge ‰is uni-versitetas buvo ∞vertintas kaip 35-as pasau-lyje ir pirmas Pranczijoje pagal socialiniusir politikos mokslus. ·ias studijas Ieva matokaip tramplinà ∞ tolesn∞ tikslà – darbà Jung-tini˜ Taut˜ Organizacijoje arba Europos

Sàjungos institucijoje, galbt ir LietuvosuÏsienio reikal˜ ministerijoje.

“Noròãiau dirbti Lietuvoje, bet atstovau-ti ‰al∞ tarptautinòse organizacijose. Noriu∞sivaizduoti Lietuvà kaip modernià, savotradicijas i‰laikanãià valstyb´, kuri suprantasavo istorinio ir kultrinio palikimo vert´,bet kartu nòra uÏsidariusi, ksenofobi‰ka”, –savo Lietuvos vizija dalinasi viena geriausi˜‰alies moksleivi˜.

Rado laiko ir krep‰inio mokyklai, ir gatvòs ‰okiams

Marijampolietis Mindaugas Brusokaslaikò net penkis egzaminus ir nedaug pritr-ko, kad ir penktojo – lietuvi kalbos – bt˜gav´s auk‰ãiausià ∞vertinimà. Tai ypaã stebi-na Ïinant, kad bdamas abiturientu jis darsugebòjo baigti ir miesto sporto mokyklà, ku-

Emilis Bružas:

Baigò Klaipòdos “ÑÏuolyno” gimnazijà. Egzamin˜ balai: matematika, chemija, biologija, angl˜ kalba– po 100, lietuvi˜ kalba – 91. Studijuos biologinius gamtos mokslus KembridÏo univer-sitete.

Ieva Raudonytė:

Baigò Vilniaus licòj˜. Egzamin˜ balai: lietuvi˜ kalba, angl˜ kalba, istorija, matematika – vis˜ po 100. Studijuos socialinius mokslus Pranczijos Sciences Po universitete.

2011 /08 / 08

VISUOMENñ

38

·VIETIMAS

veidas

·iemet brandos egzaminus laikò per 47 tkst. abiturient˜, i‰ kuri˜ 884 gavo auk‰ãiausià –‰imto bal˜ ∞vertinimà bent i‰ vieno egzamino. Trims i‰ j˜ pavyko gauti po ‰imtukà net i‰keturi˜ egzamin˜. “Veidas” susisiekò su visais trimis.

Šimtukininkų mini dosjė:

Keturiskart ßimtukininkai laikå leidA

SMEN

INIO

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

rioje Ïaidò krep‰in∞, o pastaraisiais metais la-bai susidomòjo ne biologija ar chemija (kuri˜taip pat gavo po ‰imtukà), o gatvòs ‰okiais.

Mindaugo sòkmòs moksluose paslaptistokia pati, kaip ir Ievos: nuosekliai mokytisvisais mokslo metais, tada per egzaminusbeliks pasikartoti. “Nuo maÏens stengiausinieko nepraleisti, nepalikti nepadaryt˜darb˜. Mokytis nebuvo sunku, viskà greitaiperprasdavau, todòl egzaminams netgi buvosunku prisiversti ruo‰tis. Galiausiai imdavograuÏti sàÏinò, kad laikà veltui leidÏiu, taipasikartodavau”, – atvirauja MarijampolòsRygi‰ki˜ Jono gimnazijos absolventas.

Jis vienintelis i‰ trijulòs liko studijuoti Lie-tuvoje. “Niekur nenoriu i‰vaÏiuoti. Manau,kad jei jau i‰vaÏiuoji, tada gr∞Ïti nebeap-

simoka”, – suÏinoj´s egzamin rezultatuskalbòjo Mindaugas. Ilgai svarst´s tarp jo pa-mògtos matematikos ir tòv rekomenduotosmedicinos galiausiai pasirinko antràj∞ va-riantà. Nuo rudens vaikinas pradòs Odonto-logijos studijas Vilniaus universiteto Medici-nos fakultete.

Nam˜ darb˜ ruo‰ti netekdavo

M.Brusokas taip pat buvo svarst´s bio-chemijos studij˜ pasirinkimo galimyb´, betgaliausiai j˜ atsisakò, nes, kaip teigia, “ne-noròjo visà gyvenimà pratnoti laboratori-joje”. Treãiasis keturis ‰imtukus gav´sabiturientas, Klaipòdos “ÑÏuolyno” gim-nazijos absolventas Emilis BruÏas pasirinkobtent ‰∞ kelià, taãiau bent jau universitete jolauks tokios laboratorijos, kuri˜ paliktinesinoròs. Vaikinas studijuos biologinòs

gamtos mokslus Jungtinòs KaralystòsKembridÏo universitete. Remiantis jauminòtu “Times Higher Education” reitingu‰is universitetas yra pirmas Europoje.

“·iuo metu laukiu patvirtinimo lai‰ko irkai tik j∞ gausiu, pirksiu skrydÏio bilietus.Manau, jog gavau puikià progà maksimaliaii‰bandyti savo akademin∞ potencialà”, – sakoE.BruÏas, prisijungsiantis prie 36 pernaiKembridÏe studijavusi lietuvi . Prie‰ingainei Ieva ir Mindaugas, jis ∞temptai egza-minams ruo‰òsi tik likus dienai ar dviem ikij . “Ai‰ku, kasmet bdavau pirmnu, betbeveik netekdavo ruo‰ti nam darb , nuolatpatekdavau ir tarp klasòs “‰auniausi˜”pamok˜ praleidinòtoj˜. Tikriausiai turiu∞gimtà potrauk∞ mokslui, todòl dideli pas-tang geram rezultatui pasiekti nereikòjo”, –neslepia E.BruÏas.

UÏ tok∞ poÏir∞, kaip ir, anot jo paties,“bais ra‰tà ir neatidumà” dalis mokytoj˜vaikinui prognozavo ne paãià sòkmin-giausià egzamin sesijà, taãiau galiausiai i‰penki egzamin Emilis parsine‰ò keturis‰imtukus. “·ie egzaminai labai specifi‰ki,Ïinios tam tikroje srityje tikrai negarantuojaauk‰to balo. Dòl to tikòjausi prastesni re-zultat . Vis dòlto ∞rodÏiau sau, kad galiu i‰-sisukti, net kai esu ∞spraustas ∞ gana grieÏtusròmus”, – teigò klaipòdietis, ateityje norintistirti vòÏio gydymà ir alergines reakcijas.

Egzamin˜ balas neparodo Ïini˜

Kita vertus, ‰imtukas nerei‰kia, kad abi-turiento Ïinios yra nepriekai‰tingos – balastiesiog i‰reitinguoja abiturientus, parodo,kad konkret˜ egzaminà ‰imtukininkas i‰-laikò geriau nei absoliuti dauguma kit˜laikiusi˜j˜. Taip pat skaiãiuojant galutin∞egzamino rezultatà daug reik‰mòs turiuÏduoãi˜ vertinimo sistemos specifika.

“Per daug met˜ pastebòta, kad tarptauti-ni˜ matematikos olimpiad˜ dalyviai‰imtuk˜ negauna. Ne todòl, kad jie nemoka,o todòl, kad daug veiksm˜ atlieka mintinai.Spr´sdami uÏdavinius jie nera‰o tarpini˜ re-zultat˜, ir nors gauna teisingà atsakymà,jiems ta‰kai vis tiek sumaÏinami”, – paai‰-kina Vilniaus licòjaus matematikos mokyto-jas ekspertas Benas Budvytis.

“Valstybinis egzaminas neparodo Ïini˜lygio. Jis tik i‰reitinguoja – pirmàsias vietasdaÏniausiai uÏima kruop‰tieji, sàÏiningieji,dorieji studentai, bet nebtinai genijai. Ir pa-tys abiturientai man sako, kad ‰imtukasjiems nòra tikslas – jie siekia Oksfordo,Harvardo universitet˜, ∞ kuriuos stojantdaug lemia kiti egzaminai, ne tik ms˜ vals-tybinis. Îinoma, negalima sakyti, kad ga-vusieji ‰imtukus yra netalentingi”, – teigiaB.Budvytis ‰iemet mok´s 12 abiturient˜, i‰kuri˜ ‰imtukus gavo 4.

Karolis Vy‰niauskas

Mindaugas Brusokas:

Baigò Marijampolòs Rygi‰ki˜ Jono gimnazijà. Egzamin˜ balai: matematika, chemija, biologija, angl˜ kalba – po 100, lietuvi˜ kalba – 95. Studijuos odontologijà Vilniaus universitete.

2011 / 08 / 08

·VIETIMAS

veidas

do ne tik prie knyg¨

R.P

ASI

LIA

USK

O (

"SU

VA

LKIE

TIS

") N

UO

TR

.

MAXIMA LT, UAB vadovas Gin-taras Jasinskas dÏiaugiasi gyven-toj˜ nuomone ir tyrim˜ rezultatais,

taãiau pripaÏ∞sta, kad labiau yra priprat´sprie kritikos, kurios visada sulaukia sukaupu. Mat, anot pa‰nekovo, Ïengianãiampriekyje visada keliami auk‰ãiausi reikala-vimai, jis stebimas lyg pro padidinamàj∞stiklà. Ø klausimà, kas galòjo lemti tok∞ gy-ventoj˜ palankumà, ∞monòs vadovas atsako,kad greiãiausiai lòmò ∞monòs veiksm˜ visu-ma – dòmesys klientams, santykiai su dar-buotojais, investicijos ∞ aplinkosaugà. Ta-ãiau gyventojams, regis, labiausiai pastebi-mas ∞monòs kryptingas ir nuoseklus darbassu ‰vietimo ir jaunimui skirtais projektais.

Øvertinimas uÏ ilgamet∞ ∞dirb∞

Rinkos tyrim˜ bendrovòs ”GfK CRBaltic” dienra‰ãio ”Vilniaus diena” uÏsaky-mu liepos mònes∞ atlikta reprezentatyvi Lie-tuvos gyventoj˜ apklausa parodò, kadMAXIMA yra viena i‰ socialiai atsakin-giausi˜ ∞moni˜. Tai ∞vardijo 40 proc. gyven-toj˜. Daugiausia taip mananãi˜ yra tarp jau-nimo. Kad geriausià reputacijà tarp ‰alies∞moni˜ ir maÏmeninòs prekybos rinkoje turiMAXIMA, parodò ir tyrim˜ bendrovòs

”Spinter tyrimai” drauge su agentra”BVRG Burson-Marsteller” ‰iemet atliktasLietuvos bendrovi˜ reputacijos tyrimas.

Prekybos tinklo MAXIMA vadovas pri-paÏ∞sta, kad jam ‰ie gyventoj˜ apklausosrezultatai buvo maloni staigmena. ”Mes bu-vome priprat´ pirmauti kaip didÏiausias darbdavys, kaip vieni didÏiausi˜ mokesãi˜mokòtoj˜, kaip turintys didÏiausià apyvartà,kituose su verslo laimòjimais susijusiuosereitinguose. Beje, bdamas pirmas, daÏ-niausiai sulauki ir daugiau kritikos bei pas-tab˜. Todòl Lietuvos gyventoj˜ pripaÏini-mas uÏ socialin´ atsakomyb´ yra itin svar-bus ilgametòs ms˜ veiklos ∞vertinimas”, –teigia Gintaras Jasinskas.

Paklaustas kodòl, jo manymu, MAXI-MA ‰iemet pakilo ∞ minòt˜ tyrim˜ lentelòsvir‰˜, G.Jasinskas sakò manàs, kad grei-ãiausiai gyventojai ∞vertino daug met˜∞monòs plòtojamus ròmim˜ projektus. Ypaãnuosekliai bendrovò remia ∞vairias ‰vietimosrities programas. ”Ø mus kreipiasi tikraidaug norinãi˜j˜ gauti paramà, deja, neribot˜resurs˜ paramai neturime, todòl esamepasirink´ ai‰kias ròmimo kryptis: ‰vietimosritis ir pagalba vietos bendruomenòms”, –paai‰kino G.Jasinskas.

Ømonòs vadovas pasakoja, kad sunkme-

ãiu ∞monò ne tik nenutraukò jos teikiamosparamos gabiems vaikams, bet jà dar ir pa-didino. ”Prie‰ porà met˜, atsiÏvelgdami ∞sunkià ekonomin´ padòt∞, mes nus-prendòme padidinti mònesines stipendijasJaun˜j˜ talent˜ konkurso nugalòtojams,kuriuos remiame nuo 2003 met˜. Ømonòtaip pat bendradarbiauja su labdaros fondais”Mam˜ unija” ir ”Maisto banku”, kuriepagalbos rankà tiesia labiausiai nuskriaus-tiems – onkologinòmis ligomis sergantiemsvaikams, prie patal˜ prikaustytiems senu-kams, socialiai remtinoms ‰eimoms”, – apie

2011 / 08 / 08veidas40

LIETUVA SOCIALINñ ATSAKOMYBñ PR

Per pastaruosius porà mònesi˜ MAXIMA LT pripaÏinta viena i‰socialiai atsakingiausi˜ ∞moni˜ ir turinãia geriausià reputacijà‰alyje.

MAXIMA LT – ”Dain˜dainelòs“ ròmòja

G.Jasinskas apdovanojo ”Jaun˜j˜ talent˜“ nominant´

MAXIMA ima pelnyti visuomen∂s

"MA

XIM

A L

T U

AB"

AR

CH

YV

O N

UO

TR

."V

EID

O"

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

bendrovòs remiamas sritis pasakojo MAXI-MA LT generalinis direktorius.

Du tkstanãiai MAXIMALISTˆ

Beveik du tkstanãiai ms˜ ‰aliesde‰imtok˜ ‰iais mokslo metais gavoMAXIMALISTO stipendijas. ·iais mokslometais ‰ioje mokini˜ paÏangumo pro-gramoje pirmà kartà dalyvavo visos Lie-tuvos de‰imtokai. ·ià programà bendrovòpradòjo 2008 metais, savo bendrovòs dar-buotoj˜ vaikams. ”Vis augantis stipendijasgaunanãi˜ vaik˜ skaiãius parodò, kad pro-grama pasiteisina – vaikai yra motyvuojamiir skatinami geriau mokytis. Todòl ‰iemetrugsòj∞ pakvietòme programoje dalyvauti irvisos Lietuvos de‰imtokus”, – sunkmeãiunetikòtà sprendimà – remti dar daugiaumoksleivi˜ – paai‰kino G.Jasinskas.

Remti de‰imtokus nuspr´sta neatsitikti-nai. MAXIMA LT uÏsakymu rinkos tyrim˜RAIT atliktos apklausos duomenys parodò,kad btent de‰imtoje klasòje moksleiviaiima apsispr´sti dòl ateities profesijos – todòlpaÏangus mokymasis tampa itin svarbus.

Per metus stipendijà gavo apie 1800gerai besimokanãi˜ moksleivi˜, pusò j˜stipendijà gavo visus mokslo metus.Bendrovò ‰ioms stipendijoms skyrò per 600tkstanãi˜ lit˜. Programa MAXIMALIS-TAS skirta de‰imtos arba antros gimnazijosklasòs moksleiviams. Mònesin´ 50 lit˜vertòs stipendijà gauna pirmnai, kuri˜ tri-mestro arba pusmeãio paÏymiai yra 9–10bal˜.

Øgyvendindama mokini˜ paÏangumoprogramà MAXIMALISTAS, bendrovòsiekia ne tik padòti mokiniams finansi‰kai,bet ir paskatinti juos kryptingai siekti uÏsi-bròÏt˜ tiksl˜. Stipendijas vaikai gali skirti

saviugdai, laisvalaikiui, pomògiams.Visiems maximalistams stipendija perve-dama ∞ specialià maximalisto kortel´, su ku-ria galima atsiskaityti bet kurioje Lietuvojeesanãioje MAXIMA parduotuvòje. ·i˜ kor-teli˜ turòtojams taikomos specialiosios nuo-laidos kanceliarinòms prekòms.

Dòmesys aplinkosaugaiSvarbu tai, kad MAXIMA pirmoji i‰

maÏmeninòs prekybos tinkl˜ Lietuvoje

∞diegò ir vadovaujasi tarptautiniu ISOaplinkosaugos vadybos sistem˜ standartu –tai rei‰kia atsakomyb´ ne tik Ïmonòms, betir gamtai. Ømonòje ∞diegtas aplinkosaugosvadybos standartas rei‰kia, kad nuosekliaimaÏinamas bendrovòs proces˜, produkt˜ irpaslaug˜ daromas poveikis aplinkai.

Be to, bendrovò plòtoja ir ekologines ini-ciatyvas, didÏioji dalis yra nukreipta ∞pirkòj˜, t.y. Ïmoni˜ sàmoningumo, atsa-komybòs ugdymà. Vienas i‰ pavyzdÏi˜ –bendrovòs sprendimas prekiauti eko-logi‰kais ir gamtai draugi‰kais mai‰eliais,kurie greiãiau suyra. Taip ne tik maÏinamatar‰a, bet ir atkreipiamas visuomenòs irpirkòj˜ dòmesys ∞ berib∞ plastiko, plastikini˜mai‰eli˜ naudojimà.

”Stengiamòs ne tik palaikyti kit˜silomas geras iniciatyvas, bet ir patys ku-riame ir plòtojame socialinius projektus irprogramas. Pradòj´ ∞gyvendinti naujà pro-gramà, kartu su partneriais ir dalyviais jànuolat perÏirime, kad ji duot˜ kuo didesn´naudà tiems, kam ji skirta. Tikrai dar neviskà tobulai darome, dar tik mokomòs btisocialiai atsakingi – juk socialiai atsakingoverslo istorija Lietuvoje dar gana trumpa.Na, o ‰i˜ met˜ gyventoj˜ apklaus˜ rezul-tatai skatins mus dar labiau stengtis ir toliaulaikytis uÏsibròÏtos krypties”, – apibendrinoG.Jasinskas.

Daiva Norkienò

2011 / 08 / 08 veidas 41

LIETUVAPR SOCIALINñ ATSAKOMYBñ

Tik faktaiRinkos tyrim˜ bendrovòs ”GfK CR Baltic” dienra‰ãio ”Vilniaus diena” uÏsakymu lieposmònes∞ paskelbta reprezentatyvi Lietuvos gyventoj˜ apklausa liudija, kad MAXIMA LT,UAB yra viena i‰ labiausiai socialiai atsaking˜ ∞moni˜. Taip mano apie 40 proc. gyven-toj˜. Tarp j˜ didelò dalis jaunimo.Geriausios reputacijos bendrovòs vardà MAXIMA LT, UAB pelnò geguÏòs pabaigoje,kai tyrim˜ bendrovò ”Spinter tyrimai” kartu su agentra ”BVRG Burson-Marsteller” at-liko Lietuvos bendrovi˜ reputacijos tyrimà.MAXIMA LT, UAB Lietuvoje ‰iuo metu valdo 216 parduotuvi˜. Kasdien jose apsilankoapie 550 tkst. pirkòj˜. Visose MAXIMA parduotuvòse Lietuvoje ir ∞monòs adminis-tracijoje dirba per 15 tkst. darbuotoj˜.

Bendrovò rpinasi ir savo darbuotoj˜ vaikais – geriausiai besimokantys ∞monòsdarbuotoj˜ vaikai vasarà vaÏiuoja ∞ poilsio ir edukacijos stovyklas

MAXIMAdarbuotojai

kasmet dalyvauja

visuomeninòjeaplinkos

‰varinimo akcijoje

”DAROM“

palankumå

"MA

XIM

A L

T U

AB"

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

"MA

XIM

A L

T U

AB"

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

Startuoju.lt yra studentams, ∞monòms irauk‰tosioms mokykloms skirta paie‰-kos sistema, pana‰i ∞ darbo paie‰kos

tinklalapius internete. ·iame tinklalapyje ga-li registruotis visos ∞monòs, silanãios prak-tikos vietas, ir studentai, ie‰kantys galimybi˜praktikai atlikti, o auk‰tosios mokyklos siste-moje turòs galimyb´ stebòti kiek j˜ student˜jau susirado praktikos vietas.

Patogi sistema

Patogi naudojimuisi sistema turòt˜ pa-lengvinti praktikant˜ ir praktikos viet˜ pa-ie‰kos procesà. DaÏnai studentai neÏino, kurgalòt˜ ie‰koti praktikos vietos, arba jiemstenka pildyti daugybòs ∞moni˜ praktikos vie-t˜ registracijos formas. Tuo tarpu∞monòms daÏnai sudòtinga i‰ dauge-lio parai‰k˜ atsirinkti tinkamiausiusstudentus. Mokymo ∞staig˜ nustato-mi praktikos tikslai ir uÏduotys retaiatitinka ∞moni˜ veiklos specifikà irgalimybes suteikti pageidaujamàinformacijà studentui. ”Tikimòs, kadsistema ne tik padòs studentams ir∞monòms surasti vieni kitus, bet taippat prisidòs prie studij˜ kokybòs gerinimo,nes padòs organizuoti tikslingas student˜praktikas pagal j˜ studij˜ kryptis”, – tvirtinaLietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuvaprojekt˜ direktorò Redita Strumylaitò.

Tarptautinòs verslo mokyklos (TVM)studij˜ vadybininkò Îivilò âerka‰inaitò pa-bròÏia, kad nuo 2013 m. visi TVM paskuti-nio kurso bakalauro studij˜ studentai turòsatlikti privalomà praktikà ir tada jie tikrai tu-ròt˜ pajusti sistemos naudà. Pasak Î.âer-ka‰inaitòs, atlikdami praktikà studentai galipritaikyti gautas teorines Ïinias ir stebòti kaiptai veikia, taip pat atlikti ∞vairius moksliniustyrimus realioje aplinkoje. ”PavyzdÏiui, m-s˜ studentai mokosi ∞vairi˜ tyrim˜ metodik˜,taigi gali kurià nors i‰ j˜ pritaikyti, susirinktiduomenis, atlikti analiz´, padaryti i‰vadas irvisa tai panaudoti baigiamajame studij˜darbe”, – kalbòjo TVM atstovò.

Ømonòs noriai priima studentus

SEB banko Personalo departamento di-rektorò Edita Znutienò informavo, kad SEBbankas nuo 2006 m. kasmet priimdavo iki200 student praktikant , o i‰ j apie penkta-dalis likdavo dirbti banke. ”Studentai turi ga-

limyb i‰bandyti save darbe, susipaÏinti su∞vairiomis ar konkreãiai juos dominanãiomisbankininkystòs sritimis. Bankas savo ruoÏtutaip pat atviras kitokiam poÏiriui, naujoms,dràsioms idòjoms, kurias neretai atne‰a jauniÏmonòs. DaÏnai ‰i abipusò partneryste i‰augair ∞ darbo santykius. Jeigu matome, kad tai”tinkamas Ïmogus toje vietoje” – susitariamedòl nuolatinio darbo”, – pasakojo SEB bankoatstovò.

Draudimo bendrovòs ”Ergo Lietuva”vadybininkò Jurgita VaidÏiulytò pritaria, kad∞moni˜ ir student˜ bendradarbiavimasnaudingas abiem pusòms, taãiau ji pabròÏia,kad studentà priÏirintis darbuotojas turi tamskirti dal∞ savo brangaus darbo laiko, nes∞monò yra didÏiulò, turinti sudòtingas vidinessistemas, taip pat svarbu visada i‰laikyti kon-fidencialumo principà. ”Taãiau dòl to dar nò-ra kil´ problem˜”, – tikina J.VaidÏiulytò. Ji

prisimena tik keletà atvej˜, kai studentaisteko nusivilti, taãiau ne dòl koki˜ nors paÏei-dim˜. ”Tiesiog pirmà ∞spd∞ jie sukrò labaigerà, o ‰tai i‰ antro karto jau nebeatrodò taipgerai ir teko i‰siskirti”, – sakò J.VaidÏiulytò.

”Danske Banko” personalo tarnybos di-rektorò Jratò Dacienò pabròÏia, kad j ban-

kas siekia prisidòti prie ”prot˜”i‰saugojimo Lietuvoje, todòl jaukelerius metus kvieãia atlikti prak-tikà lietuvius, studijuojanãiusuÏsienio universitetuose. ”Ne vienasi‰ j po studij baigimo gr∞Ïo ∞Lietuvà ir ∞sidarbino pas mus, tadtikime, kad prisidedame prie j ap-sisprendimo baigus mokslus gr∞Ïtiatgal ∞ Lietuvà, – kalbòjo J.Dacienò.

– Îinoma, laukiame praktikant , studijuo-janãi ir Lietuvoje. Siekdami pritraukti ge-riausius darbuotojus, turinãius reikiamà i‰-silavinimà ir patirt∞, esame patys suinteresuotipasilyti kokybi‰kà praktikà. Praktikantaigali prisidòti prie banko ∞gyvendinam pro-jekt ir pritaikyti Ïinias ir idòjas, o ms dar-buotojai gali pajusti, kuo dabar ”kvòpuoja”jaunimas ir kas jiems svarbu.”

Priminsime, kad projektà kartu su Lietu-vos verslo konfederacija | ICC Lietuva ∞gy-vendina Tarptautinò teisòs ir verslo auk‰tojimokykla, Tarptautinò verslo mokykla, Vil-niaus universiteto Ekonomikos fakultetas,Lietuvos bank asociacija, ”Danske bankas”,”ERGO Lietuva”, SEB bankas. Sukurta plat-forma www.startuoju.lt gali naudotis visos su-interesuotos ∞monòs. Projektas i‰ dalies finan-suojamas i‰ ES struktrini fond lò‰ .

Giedrius Peãiulis

VISUOMENñ

2011 / 08 / 08veidas42

JAUNIMAS PR

Startuoju.lt palengvins student¨ irΩmoni¨ susitikimåLietuvos verslo konfederacija| ICC Lietuva kartu su partne-riais sukrò student˜ prak-tikos paie‰kos duomen˜ baz´www.startuoju.lt. Sistemostikslas – kad ∞monòs ir stu-dentai lengviau surast˜ vienikitus. Paie‰kà gerokaipalengvina galimybò filtruotipasilymus.

ICC Lietuva projekt˜ direktoròRedita Strumylaitò: ”Sistematuròt˜ palengvinti paie‰kà,nes struktrina visus rinko-je esanãius pasilymus irpageidavimus.”

S.Î

IÌR

OS

NU

OT

R.

www.startuoju.lt – puiki platforma susitikti ∞monòms ir studentams ir suderintisavo poreikius

2011 / 08 / 08veidas44

VISUOMENñ MOKSLAS PR

Pagal specialiai ms ‰aliai adap-tuotà metodikà Lietuvoje sukurtapirmoji ∞Ïvalga, skirta Lietuvos

mokslo ir studij raidai iki 2030- j me-t . Jà rengti òmòsi Mokslo ir studij ste-bòsenos ir analizòs centras (MOSTA), ∞ pagal-bà pasitelk´s ∞Ïvalg krimo ekspertus i‰ Vo-kietijos Fraunhofner inovacij ir sistem insti-tuto (Fraunhofner ISI). ØÏvalgà formuluoti bu-vo pakviesti ∞vairi visuomenòs grupi atsto-vai – auk‰t j mokykl dòstytojai ir studentai,pramonòs ir verslo atstovai, mokslo, studij irinovacij politikà formuojanãi ir ∞gyvendi-nanãi institucij atstovai.

Pasak M.Romerio universiteto studij pro-rektoriaus dr. Giedriaus Vilino, kuris ir patsbuvo vienos i‰ ekspert grupi vadovas, i‰ vi-so ∞Ïvalgà kurti buvo pakviesta apie 120 eks-pert , i‰ kuri 80 sudarò pagrindin∞ branduol∞.Øvyko penkios sesijos, o ekspertai j me-tu dirbo 15–20 Ïmoni˜ grupòse.MOSTA kartu su ekspert grupi va-dovais ir j padòjòjais apklausò apie 2,5tkst. Ïmoni – ai‰kintasi, kaip mokslo irstudij ateit∞ mato politikai, mokslo irstudij , ekspertini institucij atstovai,privataus sektoriaus atstovai ir studentai.

Pasak G.Vilino, skirting˜ grupi˜atstov ∞traukimas tarsi savaime uÏprogra-muoja ∞Ïvalgoje suformuluot gairi ∞gyven-dinimà, nes tai – visiems tinkantis, priimtinaskompromisas.

Garantuoja t´stinumàSvarbiausias ‰ios ∞Ïvalgos tikslas – mokslo

ir studij strategijos parengimas, kuris uÏtik-rint t stinumà. Paprastai tariant, siekiama,kad mokslo ir studij raida vykt kryptingai,

nepriklausomai nuo valdÏios ar ekonominòssituacijos pokyãi . ØÏvalgà reng ekspertai ti-kisi, kad ja bus remiamasi kuriant visos Lie-tuvos strategijà 2030-iesiems.

Kad ∞Ïvalga neturòt nugulti dulkòti ∞ stal-ãi yra kalbòjusi ir ·vietimo ir mokslo vice-ministrò dr. Nerija Putinaitò. Jos teigimu, to-kia ∞Ïvalga ne tik neprie‰tarauja bendrai val-stybòs strategijai, bet ir nubròÏia prioritetus,politikams padeda suvokti, kuria linkme tu-ròt vykti Lietuvos mokslo ir studij raida.Kadangi politik uÏduotis – suformuluotiveiksm planà, ‰i ∞Ïvalga jiems yra labainaudingas ∞rankis.

”ØÏvalga suteikia bendriausià vaizdà, lei-dÏia i‰sikelti tam tikrà ambicijà. Nuo strategi-jos ∞Ïvalga skiriasi tuo, kad strategija – tai tiks-las, o ∞Ïvalga – tai tarsi noras keistis apsibrò-Ïiant krypt∞”, – ai‰kina Îini ekonomikos fo-rumo direktorius Edgaras Leichteris, pats da-lyvav´s kuriant ‰ià ∞Ïvalgà. Jo nuomone, svar-bu ne tik tai, kad ∞Ïvalga bt naudojamakuriant strategijà, bet ir jos nauda visiems prie∞Ïvalgos krimo prisidòjusiems ekspertams.

”Kiekvienas ekspertas pats ∞gavo patirties,

nauj Ïini , susistemino jau turimas. Tai nea-bejotina nauda Lietuvos mokslui ir studijomsplaãiàja prasme”, – komentuoja E.Leichteris.

Mokslioji Lietuva

·ioje ∞Ïvalgoje svarbiausi yra keli akcen-tai. Pirmiausia, kaip pabròÏia dr. G.Vilinas, –tai moksliosios visuomenòs krimas. Pa-prastai sakant, tai mokymosi visà gyvenimàprincipas, mokslo taikymas paãiose ∞vairiau-siose srityse, krybi‰ko mokslo panaudojimougdymas. Kitaip tariant, svarbu siekti, kad2030-aisiais mokslas bt kuo plaãiau taiko-mas tiek verslo, tiek meno, tiek institucij veiklos srityse. Tam tikòt˜, pavyzdÏiui,”moksliosios aplinkos”, kurios ir vienyt˜∞vairi sektori , grupi atstovus. ”Svarbu, kadnuolat vykt Ïini ir kompetencij apykaita”,– ai‰kina dr. G.Vilinas.

Kitas akcentas – darnus vystymasis, kuris‰iuo atveju rei‰kia, jog visuomenòje negali do-minuoti tik orientavimasis ∞, tarkime, varto-jimà – nesvarbu, ar kalbama apie mokslà irstudijas, ar apie kitas sritis. ”Negalima viskovertinti tik atsiÏvelgiant ∞ ekonomin naudà.Ne kà maÏiau svarbu ir Ïmogaus savijauta, lai-mò. Tas pats pasakytina ir apie mokslà ir studi-jas”, – pabròÏia ekspertas.

Viktorija Balsytò

Lietuvos mokslo ir studij¨ ateit^ kurtipad∂s naujai parengta ^ΩvalgaLietuvoje pirmà kartà pa-rengta Mokslo ir studij˜ ∞Ï-valga – pagal specialià me-todikà sukurta ilgalaikò mok-slo ir studij˜ ateities vizija.

Îini ekonomikos forumodirektorius E. Leichteris:”Rengdami Mokslo irstudij˜ ∞Ïvalgà, patobu-lòjo ir patys ekspertai.”

Mokslas ir studijos yramoksliosios visuomenòs raidospagrindas, siejantis socialin´bt∞, kultrà ir pilietinio gyvenimo formas sukonkurencine ekonomine veikla bei technologine paÏanga. Mokslas ir studijos yragrindÏiami darnaus vystymosivertybòmis. Svarbiausia – so-cialinò, ekologinò, ekonominò,technologinò darna ir tvari plò-

tra, Ïmogaus dvasinò pu-siausvyra ir sveikas gyvenimobdas. Mokslas ir studijosatitinka auk‰ãiausius tarptau-tinius standartus ir veikia glo-baliu mastu. Mokslo ir studij˜ centre yraÏmogus – integrali, krybi‰ka,moksli, inovatyvi, socialiaiatsakinga asmenybò. Moks-liniai tyrimai yra orientuoti ∞Ïmogaus gerov´. Mokslas ir studijos uÏtikrina

visuomenòs pilietinio,socialinio, ekonominio,kultrinio gyvenimo sriãi˜,aplinkosaugos ir technologini˜naujovi˜ sinerginius ry‰ius.Moksliosios visuomenòsnuostatos ir darnaus vystymositikslai sieja vis˜ pakop˜‰vietimà ir mokymàsi, inovacij˜sistemà, verslà, visuomeninesorganizacijas, savivaldà ir val-stybòs institucijas. Mokslo ir studij˜ vystymas

yra prioritetinò politika.Mokslas ir studijos ∞gyvendinanacionalini˜ ir tarptautini˜strategij˜ ”Lietuva 2030”,”Europa 2020” ilgalaikius tikslus, formuluoja informa-cinòs, Ïini˜, krybinòs, darniosios visuomenòs ateities ∞Ïvalgas ir sprendinius. Mokslo ir studij˜ sistemosvaldymas grindÏiamas sàvei-ka tarp mokslo ir studij˜, kit˜ prioritet˜.

Lietuvos mokslas ir studijos 2030-aisiais

ØÏvalgà formuluoti buvo pakviesti ∞vairi visuomenòs grupi atstovai, dirb 15–20 Ïmoni grupòse

MO

STA

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

Svarbu Ïinoti, kad nepaisant daugybòsstebuklingo i‰gijimo istorij internete irgausybòje bro‰ir – o dar daugiau j˜

sklinda i‰ lp ∞ lpas – daugyb met alter-natyvià pagalbà vòÏio gydymui tyrinòjantysir patys jà silantys Lietuvos gydytojai per-spòja: vòÏys yra labai intensyvi ir klastingaliga. Jai jau i‰ve‰òjus pirmiausia privalukreiptis ∞ tradicines klinikas ir tik ∞veikussudòtingas, alinanãias chemoterapijos arbaspinduliuotòs procedras reikia i‰ esmòspakeisti savo gyvenimo bdà, mitybà,màstymà. Tik tokia kompleksi‰ka, kasdienionuoseklaus darbo reikalaujanti pagalbos sauprograma gali tapti veiksminga vòÏio iragresyvi jo ∞veikimo form nualinto orga-

nizmo jòg sugràÏinimo priemone. “Bt˜pernelyg paprasta, jei visà laikà savo orga-nizmà niokoj netinkama mityba ir stresais,susirg vòÏiu tik i‰gertume kokios nors ste-buklingos Ïolòs ir pasveiktume. Deja, taipnòra”, – sako kone visà savo gyvenimà vais-taÏoli ir kit augal gydom˜j savybi˜tyrinòjimui paskyr´s gydytojas fitoterapeutasJuozas Vasiliauskas.

Ir jis, ir jo kolega, kitas Lietuvos fitote-rapijos tòvas Juozas Ruolia baisiàjà diagnoz´i‰girdusiems pacientams kalba tik apie sis-temin∞ viso organizmo stiprinimà. Kokiomispriemonòmis? Kai kurios j universalios,padedanãios atgauti nei‰vengiamo gydymonualintà imunitetà, o kai kurias reikia paskir-

ti tik atsiÏvelgus ∞ konkretaus Ïmogaus ligospobd∞, tyrim rezultatus, jo gyvenimo bdà.

Informacijos ie‰ko patys

DaÏnas Lietuvoje vòÏio diagnoz i‰gird´sÏmogus patiria, kad onkologines ligas gydan-tys negai‰ta laiko ai‰kindami, kaip komplek-si‰kai atgauti agresyvi terapijos form –chemijos, spinduliavimo, sudòting˜ ope-racij – nualintà organizmà, palikdami ‰iàmisijà paãi pacient savimonei ir smal-sumui.

Vilnietòs Dalios Mikelionienòs ‰eimàbaisioji vòÏio diagnozò uÏklupo praòjusi˜met pabaigoje: jos 62-ej mamai Nijoleibuvo diagnozuota antros stadijos limfoma,jau i‰plitusi ∞ rankos kaulà. Paskirtojichemoterapija moters organizmà veikòsiaubingai, tad ji atlaikò tik keturis i‰ ‰e‰i˜paskirt seans . Øvertinusi blogà pacientòssavijautà gydytoja onkologò pritaròprocedr sustabdymui, pabròÏusi, kad patsligonis turi ∞vertinti, ar dar gali t´sti inten-syviàjà terapijà. “Mane nustebino tokspoÏiris. O kas, jeigu pacientas labai kantrusir t´sia chemoterapijà, nors organizmas josnebepakelia?” – stebisi pa‰nekovò.

Susidrusi su artimo Ïmogaus ligaD.Mikelionienò, kurios ‰eima jau ir iki tolpropagavo sveikà gyvenimo bdà, puolòie‰koti informacijos, kokiais natraliaismetodais reikia stiprinti pavojingai susirgusio

2011 / 08 / 08veidas46

VISUOMENñ SVEIKATA

1992 1995 1998 2001 2004 2007 2009

* 2007 m. Lietuvoje pradòtos taikyti kai kuri˜ vòÏio r‰i˜ (gimdos kaklelio,krties, prostatos ir storosios Ïarnos) profilaktikos programos, padidinusiosankstyvoje stadijoje diagnozuojam˜ susirgim˜ skaiãi˜ – ‰ios priemonòspadeda sumaÏinti mir‰tamumà nuo per vòlai diagnozuoto vòÏio.

·altinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Diagnozuotų naujų susirgimų piktybiniaisnavikais Lietuvoje skaičius

1172313434 14060 15945

17989* 17802

V∂Ωio gydyme – alternatyvios

Mirtinai pavojingos ligos diagnoz´ i‰gird´s Ïmogus sau galilabai padòti alternatyvios medicinos priemonòmis, kuri˜naudà jau pripaÏ∞sta ir tradicinòs medicinos onkologai.

“DR

EAM

STIM

E” N

UO

TR

.

“DR

EAM

STIM

E” N

UO

TR

.

VòÏio diagnozò – tikrai ne mirties nuosprendis. Derinant

tradicin´ medicinà ir alternatyv˜ gydymà galima

padòti organizmui ∞veikti ‰ià pavojingà ligà

10398

Ïmogaus organizmà, atgaivinti imunitetà,neleisti atsinaujinti piktybiniams augliams.“Buvau labai nustebinta, kad jokios tokiosinformacijos medikai nesuteikò. Îinoma, jospilnas internetas, bet tai rei‰kia, kad sòkmin-gu gijimu ligoniai turi pasirpinti patys”, –daro i‰vadas moteris.

Taigi jos drauge su mama sudarò ir laikosiintensyvios organizmo stiprinimo programosir nò akimirkà neabejoja: liga bus nugalòta.Ponia Nijolò naudoja ∞vairius natraliuspreparatus: kiaulpieni˜ ‰akn˜ miltelius,mieÏi nuovirà, kiekvienà dienà reguliariaigeria ∞vairi tuo metu ve‰inãi Ïali˜j augal˜sultis. Moteris taip pat pasirinko i‰ kini‰kojogrybo gaminamà preparatà “Kordicepsà”,juodojo berÏo grybo preparatà “Befunginà”,taip pat imunitetui stiprinti skirtà “Imuno-Glucan” preperatà, didelòmis dozòmisgeria vitaminus C ir D, Ïuv taukus. I‰Vokietijos ji parsisiuntò ir valgo abrikos˜kauliuk˜ branduoli˜, nes rado dauginformacijos, kad jie Ïudo vòÏines làste-les. “NemaÏiau svarbi yra ir dieta: mamanevartoja cukraus, valgo tik labai nedaugmòsos, nevartoja pasterizuoto pieno pro-dukt˜”, – vardija pa‰nekovò.

Papildomai, bet ne vietoj tradicini˜ terapij˜

Gydytojas fitoterapeutas J.Ruolia ‰ia temakalbòtis su “Veidu” sutinka tik i‰gav´spaÏadà, kad bus akcentuota labai svarbi Ïinia:gydymas Ïolelòmis, maisto papildais, suba-lansuota mityba ir kitos vadinamosiosnetradicinòs vòÏio gydymo priemonòs gali –ir turi – bti naudojamos, bet tik kartu su

agresyviàja chemijos ir spinduli terapija, kaireikia atgauti jos ypaã nualinto organizmojògas ir uÏkirsti kelia piktybini làsteli atsi-naujinimui. “Kartoju – tik po to, kaip saugu-mo ir palaikymo priemones, o ne vietoj to”,– pabròÏia jau keliasde‰imt met Ïoleli˜gydomàsias savybes tyrinòjantis moks-lininkas.

Jis kritikuoja visus interneto platybòsekaip stebuklingus i‰sigelbòjimo metoduspristatomus vòÏio i‰gydymo bdus, tvirtin-damas, kad nò vienas j˜ nòra patvirtintasi‰samiais klinikiniais tyrimais, kitaip tariant– nòra ∞rodytas. “Paskyriau tam visà savogyvenimà, nesu i‰ anksto nusistat´s prie‰medicinos naujoves, tikiu augal˜ gydomàjagalia. Deja, lig ‰iol nesu surad´s ∞rodym˜,kad koks nors augalas galòt˜ i‰naikinti vi-

sas, net ir uÏsislaptinusias vòÏio làsteles, to-dòl pirmin∞ vòÏ∞ reikia pa‰alinti peiliu, spin-duliais arba chemoterapija”, – tvirtina jis.

Vilniaus univeristeto Onkologijos insti-tute konsultuojantis gydytojas yra prisidòj´ssukuriant dabar jau oficialiai uÏregistruotàvaistin∞ preparatà “Lidonium” i‰ didÏi˜j˜ugniaÏoli˜, plaãialapi˜ gysloãi˜, vaistini˜medetk ir aminorg‰ãi , skirtà saugai nuo

vòÏio. “Bet juk nepuolu ai‰kinti, kad j∞ reikiavartoti vietoj chemoterapijos. Tai – puikipagalbinò priemonò”, – dòsto gydytojas.

Jam antrina ir Lietuvos fitoterapijos cen-tro vadovas dr. Juozas Vasiliauskas. Vais-tininkas pabròÏia, kad vòÏio profilaktikai ir jogydymui labai svarbs yra tokie dalykai kaiptinkama mityba, vaistiniai augalai, papildai,mineralai, nemaÏiau svarbus yra ir pozityvusmàstymas, kurio pasiekti padeda meditacija,malda, jogos praktikos. “Taãiau visos ‰iospriemonòs yra tik papildomos, jei vòÏysorganizme vis dòlto suve‰òjo. Pirmiausiareikia mòginti j∞ pribaigti jau ∞rodytais meto-dais ir kartu stiprinti organizmà tolesneikovai su ‰ia klastinga liga”, – pataria jis.

Kiekvienam vòÏio diagnoz jau girdòju-siam Ïmogui J.Ruolia pataria maÏiausia

penkerius metus po intensyvi˜j˜terapij vartoti priemones, stipri-nanãias imunitetà, kraujotakà,gerti antioksidantus, detoksikuo-jamàsias medÏiagas, navik˜aktyvumà slopinanãias, vir‰ki-nimà ir nerv sistemà gerinanãiasmedÏiagas.

J.Vasiliauskas onkologinò-mis ligomis sergantiems Ïmo-nòms primena, kad vaisiuose,

darÏovòse, prieskoniuose, kituose auga-linòs ir gyvulinòs kilmòs produktuose yravis˜ natrali˜ organizmo lengvai ∞siur-biam˜ vitamin˜, ferment˜, amino ir nuk-leinini˜ rg‰ãi˜, angliavandeni˜, lipid˜ irlipoid˜. Svarbu kasdien suvalgyti bent povienà ar du produktus i‰ ‰e‰i˜ pagrindini˜maisto produkt˜ grupi˜.

Laura Gvozdaitò

2011 / 08 / 08 veidas 47

VISUOMENñSVEIKATA

Alternatyvioji onkologijos medicina – tai ∞vairs gydymo metodai,kuriuos vòÏiu sergantys ligoniai kartais pasirenka vietoje ∞pras-tinio gydymo. Bendras ‰i˜ metod˜ bruoÏas tas, kad moksli‰kainòra patvirtinta, jog jais galima i‰gydyti vòÏ∞. Kai kurie j˜ gali btinet pavojingi. Jeigu vis dòlto Ïmogus nutaria pasikliauti jais,ypaã kaip pagrindinòmis vòÏio gydymo priemonòmis, jis turòt˜bti labai atsargus ir ryÏtis ‰iam Ïingsniui tik tada, kai nòra joki˜kit˜ patikrint˜ ir galinãi˜ jam padòti ligos gydymo metod˜.Labiausiai paplit´ aternatyvieji vòÏio gydymo metodai yra ‰ie:

Burzinskio prie‰vòÏiniai preparatai; Hoxsey metodas;Contreraso metodas; DMSO (dimefilsulfoksidas); Kellymetabolinò terapija; gyv˜j˜ làsteli˜ terapija; Gersono meto-das; graiki‰kasis vòÏio gydymas (Alivizatos terapija); gydy-

mas didelòmis intraveninòmis vitamin˜ dozòmis; rykliokremzlò; Essiack arbata; hidrazino sulfatas;

cancell/entelev mikstros; hiperoksidacija; imunoaug-mentinòs terapijos; iskadoras arba amalo ekstrak-

tas; laetrilas arba amigdalinas; Livingstono-Wheelerio terapija; vegetarinòs dietos; psi-chochirurgija; Revici terapija ir daugelis kit˜.

·altinis: onkologinòmis ligomis serganãi˜ vaik˜ ‰eimasglobojantis labdaros ir paramos fondas “Rugutò”

Pagalbinò medicina – tai ∞vairios fizinòs, psichologinòs, emocinòs irdvasinòs pagalbos priemonòs, kurios gali bti naudingos pacientamsbet kuriame kelionòs per vòÏ∞ etape. Tai yra dietos ar mitybos progra-mos, vaistaÏolòs, maisto papildai, kvapiosios medÏiagos, masaÏas,mank‰ta, joga, relaksacija, dienora‰ãio ra‰ymas, vizualizacija ir val-domasis vaizd˜ krimas, akupunktra, chiropraktika, homeopatija,gydymas rankomis, Reiki terapija ir dar daug kas. Kitaip tariant, ‰iaspriemones galima naudoti ‰alia tradicini˜ gydymo metod˜, todòl jos irvadinamos pagalbinòmis. Ryt˜ medicina apibendrintai vadinama senovòs Indijos gydymo sistema Ajurveda,tradicinò kin˜ medicina, Tibeto medicina,kai kurios kitos gydymo tradicijos.Øvairius ‰iuos gydymo metoduspacientai ir gydytojai gali taikyti kaippagalbin´ priemon´ arba kaipalternatyv˜j∞ gydymà,priklausomai nuokonkreãi˜ aplinkybi˜ irtiksl˜.

Į pagalbą – netradiciniais metodais

Fitoterapeutas J.Ruolia:"Deja, lig ‰iol nesu sura-d´s ∞rodym˜, kad koksnors augalas galòt˜ i‰nai-kinti visas, net ir uÏsislap-tinusias vòÏio làsteles."

Alternatyvos – tik gerai apsvarsčius

medicinos pagalba

·altinis: onkologinòmis ligomis ser-ganãi˜ vaik˜ ‰eimas globojantis lab-daros ir paramos fondas “Rugutò”

Visuomeninò nepolitinò organizacija“Sambris Patirtis”, vienijanti dau-giau nei dvide‰imt ne jaunesni nei

60 met˜ inteligent˜, beveik kas mònes∞parengia prane‰imà kokiu nors aktualiuklausimu ir savo i‰dòstytà pozicijà nusiunãiaprezidentei, ministrui pirmininkui ir seimopirmininkei. Jie ne kartà svarstò ir savonuomon´ i‰sakò apie Ïemòs reformà,auk‰tojo mokslo pertvarkà, provincijosmokykl uÏdarymà, mi‰k privatizavimà,Lietuvos sveikatos apsaugos bkl , energe-tinòs krizòs gròsm . Vienu paskutini˜j ra‰tusambrio “Patirtis” nariai kreipòsi ∞ prezi-dent Dalià Grybauskait dòl uÏsienieti‰k˜vard ra‰ymo. J nuomone, svetimusvardus reikia ra‰yti lietuvi‰kai, taip, kaiptariame, o skliausteliuose, kaip papil-domà informacijà, ∞ra‰yti originaliàformà atitinkamos kalbos ra‰menimis.

Ar atsaking˜ institucij˜ atstovaiatsiÏvelgia ∞ didel´ patirt∞ ∞vairiaisvisuomenòs klausimais sukaupusi˜senjor˜ nuomon´ ir pasilymus?

Negali ramiai Ïiròti, ∞ tai kas vykstaLietuvoje

InÏinierius Albinas Jasinas, 2000 m.pakviet´s Lietuvos intelektualus jungtis ∞organizacijà sako, kad visame pasaulyjeveikia ∞vairs pagyvenusi˜ Ïmoni˜ klubai,kuri˜ nariai daro nemaÏà ∞takà vyriausy-bòms. “Idòja ir pas mus suburti vyresnioamÏiaus Ïmones, daug pasiekusius ∞vairiosesrityse, gimò po vie‰nagòs Norvegijoje, kurvyko konferencija apie pagyvenusi˜

Ïmoni˜ integracijà ∞ visuomen´. Man ypaãdidel´ ∞takà padarò vieno norvego ÏodÏiai,kad Norvegija tiek daug pasiekò tik dòlpatyrusi˜ Ïmoni˜, ∞ kuriuos buvo ∞siklauso-ma”, – sambrio “Patirtis” gimimà prisime-na A.Jasinas.

“Kas jei ne Lietuvos Ïmonòs turi kurti sa-vo valstyb´? Mes nesistengiame niekamtrukdyti, neprotestuojame su buldozeriais, otik i‰sakome savo pozicijà. Norime, kadsprendÏiant valstybòs ir visuomenòs proble-mas bt ie‰koma optimali , o ne vienadie-ni sprendim˜”, – organizacijos misijà ir tiks-lus atskleidÏia Lietuvos NacionalinòsUNESCO komisijos pirmininkas Romas

Pakalnis.Sambrio “Patirtis” pirmininkas, buv´s

Vilniaus universiteto rektorius, profesoriusJonas Kubilius sako, kad negali ramiaiÏiròti ∞ tai, kas vyksta Lietuvoje, todòl sten-giasi, kad valdÏios atstovai i‰girst˜ ir kitokiànuomon´.

Susirink´ sambrio nariai pirmiausiaitarpusavyje diskutuoja apie vienà ar kitàaktualià problemà, paskui savo mintisi‰dòsto ra‰tu ir tik tada, jeigu joms pritariabeveik visi nariai, i‰siunãia prezidentei,

ministrui pirmininkui bei seimopirmininkei. “UÏ i‰sakytà nuomon´ visadasulaukiame padòkos, taãiau daÏniausiai taibna labai formalus atsakymas. Kartais tàsrit∞ kuruojantys pareignai atsakymài‰dòsto net devyniuose puslapiuose, betnepara‰o nieko, ko mes neÏinotume”, –apgailestauja ‰iemet devyniasde‰imtmet∞at‰vent´s J.Kubilius.

I‰ itin lakoni‰k paai‰kinim , kodòl negalibti atsiÏvelgta ∞ sambrio “Patirtis” i‰dòstytànuomon , J.Kubiliui, susidarò ∞spdis, kaddaugeliui atsaking pareign bt geriau,jeigu intelektualai nesiki‰t .

“Kai nesulaukiam reakcijos arba gaunamtik formalià padòkà dòl rpini-mosi valstybòs gerove, svars-tom, kodòl nesudomino ms˜mintys. Galbt nesuprato? Ojuk nesuprantanãio smerktinegalima”, – sako R.Pakalnis.

Vis dòlto, senjorai mano,kad uÏsiima prasminga veiklair pastebi, kad j˜ mintyspasiekia auk‰ãiausius valsty-

bòs pareignus. “Nors ms˜ patarim˜daÏniausiai ir nepaklauso, taãiau i‰ preziden-tòs, seimo pirmininkòs pasisakym supran-tam, kad ‰iek tiek ∞takojam j nuomon´”, –mano A.Jasinas.

Nereikia visur aklai sekti uÏsieniopatirtimi

Vienas pirm˜j˜ nepolitinio sambrioparei‰kimas valdÏios atstovams buvo kriti-ka dòl sprendimo apriboti pensijas

2011 / 08 / 08veidas48

VISUOMENñ PATIRTIS

Buv´s VU rektoriusJ.Kubilius: "Stengiamòs∞tikinti Ïmones, kad galibti ir kitokia nuomonò neii‰sakyta valdÏios atstov˜".

Intelektual¨ si∆lomos pagalbos vaØ sambr∞ “Patirtis” susibr´ ∞vairi˜ politini˜ paÏir˜, didel´ patirt∞ ir autoritetà turintys senjorai –mokslininkai, ekonomistai, ‰vietimo, sveikatos, kultros atstovai jau vienuolika met˜ valdÏios atsto-vams i‰sako savo nuomon´ svarbiausiais valstybòs bei visuomenòs klausimais ir silo galimusbdus jiems spr´sti. Bet ar ∞ juos ∞siklausoma?

Sambūrio “Patirtis” nariai

Pirmininkas – buv´s Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Jonas KubiliusInÏinierius Albinas JasinasLietuvos Nacionalinòs UNESCO komisijospirmininkas Romas PakalnisAktorius Donatas BanionisGydytoja Liudvika KnizikeviãienòBiomedicinos moksl˜ daktaras Alfonsas MerkysTeisininkas Stasys VòlyvisKalbininkas Zigmas ZinkeviãiusÎurnalistò Nijolò BauÏytòBiomedicinos moksl˜ daktaras, bitininkas Jonas BalÏekasMenotyrininkas Romualdas BudrysFizikas Jonas GrigasIstorikò Irena Regina MerkienòInÏinierius Algirdas Stumbras ir kt.

Ø sambr∞ "Patirtis" 2000 m. susibrò didel´ patirt∞ ∞vairiais visuomenòs klausimais sukaup´ intelektualai

NU

OT

RA

UK

A I·

KN

YG

OS

"SA

MBÌ

RIS

PA

TIR

TIS

"

dirbantiems pensininkams. Sambrio“Patirtis” nariai ne tik i‰platino parei‰kimà,bet ir organizavo spaudos konferencijà.“Pasiekòme, kad Seimas pakeist˜ spren-dimà pensinink˜ naudai. Prie‰ pora met˜Vyriausybò svarstò galimyb´ panaikintiLietuvos moksl˜ akademijos bibliotekà, ojos saugomas knygas ir rankra‰ãius i‰dalintikitoms bibliotekoms. Tada sukilo ne tikms˜ organizacija, bet ir kiti mokslo atsto-vai. Taip kalbos apie bibliotekos uÏdarymànurimo”, – prisimena J.Kubilius.

·iandien organizacija, vienijanti‰viesuomenòs atstovus, itin aktyviai kri-tikuoja kaimo mokykl˜ naikinimà. “Mespasmerkòm planus maÏinti mokykl˜skaiãi˜ maÏesniuose miesteliuose irkaimuose. Juk provincijoje tai vieninteliaikultros Ïidiniai. PavyzdÏiui, Tauragn˜miestelis, istoriniuose ‰altiniuose minimasanksãiau nei Vilnius, o jame nebeliksmokyklos. Tam mes niekada nepritarsime”,– piktinasi R.Pakalnis.

Ø ‰ià sambrio “Patirtis” ra‰tu i‰dòstytànuomone, ·vietimo ir mokslo viceministrasVaidas Bacys atsakò, kad bus stengiamasimiesteliuose i‰saugoti mokyklas, o vietovò-je, kurioje nesusidaro mokini˜ tiek, kadbt˜ galima i‰laikyti mokyklà, gali btisteigiamos kitos ∞staigos: mokyklos skyriusar filialas. Mokyklos taip pat gali keistipaskirt∞ ir tapti mokyklomis-daugiafunk-ciais centrais. “AtsiÏvelgdami ∞ ∞vairi˜ vi-suomenini˜ organizacij˜ parei‰kimus, kuri˜per dienà gauname po de‰imt penkiolika, ∞rengiamus mokykl˜ tinklo bendruosiusplanus, ∞traukòme du pakeitimus: kad savi-valdybòs gali paãios nustatyti mokini˜skaiãi˜ mokyklose, o bendruomenòs – per-imti mokykl˜ valdymà. Priimdamisprendimus ie‰kom kompromis˜ ir sten-giamòs atsiÏvelgti ∞ ∞vairias nuomones”, –dòsto V.Bacys.

O ‰tai ∞ kità, dar pavasar∞, sambrio“Patirtis” i‰platintà parei‰kimà, kadmobilieji telefonai yra itin pavojingi jaun˜Ïmon˜ smegenims, intelektualai i‰ ·vieti-mo ir mokslo ministerijos nesulaukò jokiosreakcijos. “Pasaulinò sveikatos organizacijayra ∞rodÏiusi, kad mobilieji telefonai darodidel´ Ïalà. Pranczijos mokyklose jie yrauÏdrausti ne todòl, kad vaikai jais nesinau-dot˜ pamok˜ metu, bet norint saugoti moki-ni˜ sveikatà”, – tvirtina R.Pakalnis.

J.Kubilius mano, kad mobili˜j˜ telefon˜ir paslaug˜ versle sukasi dideli pinigai, tadvargu, ar kas nors i‰girs senjor˜ balsà ‰iuoklausimu.

Buvusiam Vilniaus universiteto rektoriuilabiausiai nesuprantama, kodòl ∞ Lietuvàstengiamasi perkelti uÏsienio ‰ali˜ patirt∞,atsisakant net ir iki tol pasiteisinusi˜ dalyk˜.“Tikrai nereikòjo aklai sekti uÏsieniu irLietuvos universitetuose panaikinti dviej˜mokslini˜ laipsni˜ sistemos, kai buvosuteikiamas daktaro, o paskui habilituotodaktaro vardas. Dabar kai kurioseauk‰tosiose mokyklose moksliniai laipsniaisuteikiami uÏ darbus, kuri˜ lygis kaipbakalauro student˜ baigiam˜j˜ darb˜. Opriòmus naujàj∞ auk‰tojo mokslo ∞statymàsumaÏòs universitet˜ autonomija. Juk kai ∞tarybas, renkanãias rektori˜, ∞eina ne tikmokslo Ïmonòs, ∞takà gali daryti ir poli-tikai”, – svarsto J.Kubilius.

Îemò tapo kilnojamuoju turtu

Sambrio “Patirtis” nariai savo pozicijàyra i‰dòst´ ir apie Ïemòs reformà. J˜nuomone, Ïemò Lietuvoje ‰iandien yrapaversta kilnojamojo turto teisòs objektu.Ypaã daug Ïalos Ïmonòms padarò ∞statymesuteikta galimybò perkelti Ïem´ i‰imtiestvarka, kuri tapo bendra taisykle. AnotR.Pakalnio, itin ∞Ïliu apgaulòs bdu naujai

∞gytà ar “perkeltà” Ïem´ reikòt˜ paimti vals-tybòs Ïinion, o nusikalstamas veikas∞vykdÏiusius asmenis patraukti teisinònatsakomybòn. “Buvo sudaryta valstybòskomisija, kuri i‰ai‰kino didÏiuosius Ïem-grobius, taãiau joki˜ reali˜ veiksm˜ prie‰juos nebuvo imtasi”, – sako R.Pakalnis.

Ø silymus, kad Ïemò pirmiausia turòt˜bti gràÏinama teisòtiems savininkams, tojevietoje, kurioje ji jiems priklausò, o Ïemòsneturinãios teisòt˜ savinink˜, atitekt˜ val-stybiniam Ïemòs fondui, inteligent˜ organi-zacija i‰ Îemòs kio ministerijos gavoatsakymà, kad, kai Ïemòs reforma vykstadaugiau nei 10 met˜ ir artòja prie pabaigos,bt˜ netikslinga i‰ esmòs keisti ∞statym˜,reglamentuojanãi˜ Ïemòs reformà irpilieãi˜ nuosavybòs teisi˜ ∞ Ïem´, mi‰kà irvandens telkinius atkrimà, nuostatas.

A.Jasinui apmaudu, kad Lietuvoje permaÏai paisoma vyresni˜ Ïmoni˜nuomonòs. “Romònai net karo nepradòdavoneatsiklaus´ senoli˜ patarim˜, kitose ‰alyse‰iandien taip pat gerbiama vyresni˜j˜Ïmoni˜ patirtis, o pas mus retai ∞ jà atsiÏvel-giama”, – apgailestauja sambrio “Patirtis”∞kròjas. Vis dòlto, ∞vairi˜ sriãi˜ intelektu-alai pasiryÏ´ argumentuotai dòstyti savonuomon´ ir toliau. “Patys Ïmonòs turireikalauti atsakomybòs i‰ valdÏios atstov˜.Per daÏnai pasikliauname ∞vairi˜ uÏsienio‰ali˜ ekspert˜ nuomone. O juk jiems daÏ-niausiai ms˜ reikalai rpi tik kol pasiimapinigus”, – mano R.Pakalnis.

“Jeigu visi uÏsikim‰im ausis ir uÏsideng-sim akis, rpinsimòs tik asmeniniu gyven-imu, tai nieko nepasieksim. Negalima svar-bi valstybòs ir visuomenòs problem palik-ti savieigai. Mes stengiamòs ∞tikinti Ïmones,kad gali bti ir kitokia nuomonò nei i‰sakytavaldÏios atstov˜”, – apibendrina sambrio“Patirtis” pirmininkas J.Kubilius.

Vaida Sto‰kuvienò

49

PATIRTIS VISUOMENñ

aldΩios atstovai nepriima

Auk‰ãiausi valdÏios pareignai ∞ senjor˜ patarimus ∞siklauso itin retai 2011 / 08 / 08 veidas

K.V

AN

AG

O (

"BFL

") N

UO

TR

.

8val. 32 min. per parà pramiegame, 1val. 28 min. pravalgome, 52 min. ski-riame maistui gaminti, apie 23 min.

keliaujame i‰ nam˜ ∞ darbà ir vòl ∞ namus,17 min. sugai‰tame apsipirkdami, o daugiaunei dvi valandas per parà praleidÏiame Ïi-ròdami televizijos laidas ir filmus. Euro-pieãi˜ laiko panaudojimo tyrimo (“Harmo-nised European Time Use Survey”)duomenimis, tiek laiko pagrindiniams savoporeikiams skiria vidutinis lietuvis.

Kitose Europos ‰alyse padòtis labai pa-na‰i, tiesa, kuo ‰alis turtingesnò ir labiau i‰-sivysãiusi, tuo daÏniausiai jos gyventojaidaugiau dirba, bet maÏiau trisia buityje irdaugiau mògaujasi laisvalaikiu.

Nagrinòjant lietuvi˜ laiko struktràmatyti, kad nuo 1990 m. daugiausiai laikomes sutaupòme sumaÏòjusi ∞vairiausi bui-ties darb (nam tvarkymo, skalbimo, ly-ginimo ir kt.) sàskaita, be to, kiek pailgòjo lai-kas poilsiui ir laisvalaikiui. Taãiau nepaisantnauj technologij ir kasdien∞ gyvenimà pa-lengvinusi nauj paslaug , dabar jauãiamòstaip, lyg laiko turòtume dar maÏiau. Pasaksociolog , taip ir yra, nes atsirado daug kit˜ms laikà suryjanãi dalyk , be to, tai lòmòir gerokai pagreitòj´s gyvenimo tempas.

Ar technologijos tikrai sutaupòlaiko?

Alfredas Songaila, pilvo chirurgas, dirbapenkias dienas per savait´ po 11–12 val.

Gydytojas prie to jau ∞prat´s, tad sako,kad dirbti daug jam atrodo normalu.Tuo labiau kad anksãiau tekdavodirbti ir daugiau – A.Songaila gerai Ïi-no, kà rei‰kia daugiau nei trisde‰im-ties valand˜ budòjimai. Pastaruojumetu gydytojas turi gerokai maÏiau irnaktinio darbo.

Vis dòlto prie darbo valand pridòj´a‰tuonias valandas miego pamaty-tume, kad Medicinos diagnostikoscentro Chirurgijos centrui vadovaujan-tis A.Songaila turi vos keletà valand˜per dienà kitiems savo poreikiams: ‰ei-mai, pomògiams, asmeniniams reika-lams tvarkyti ir pan. “Darbe spòju padaryti,kas reikalinga, – paklaustas, ar daÏnai jauãialaiko stygi , sakò A.Songaila. – Bet visiemskitiems malonumams laiko tikrai trksta.Nes gr∞Ï´s namo tik pavalgai ir, Ïiròk, dienajau pasibaigusi. DaÏnai tenka verstis per gal-và, kad viskà suspòtum, nes juk namie irgiapstu darb , o tarn , kurie viskà sutvarkyt ,neturiu.” Tad savo didÏiausiam pomògiui –Ïvejybai – gydytojas randa laiko tik savait-galiais arba per atostogas. Tik tada A.Son-gaila kiek labiau atsipalaiduoja, o visas kitaslaikas, kaip ir daugeliui, daÏniausiai prabòganuolatos skubant ir nespòjant.

Per pastaruosius du de‰imtmeãius ms˜gyvenimas tapo daug patogesnis ir tai, regis,turòjo sutaupyti nemaÏai laiko. ·taiA.Songaila pamena, kad anksãiau Ïol savokaimo sodyboje pjaudavo dalgiu, o dabar

∞jungia Ïoliapjov – veja bnanu‰ienauta daug greiãiau.

Tuo tarpu ·arnas Nedzins-kas, DnB NORD banko prezi-dento pavaduotojas, sutinka, kaddòl interneto ir elektroninio pa‰todarbas itin paspartòjo, bet jispastebi ir kità medalio pus´: elek-tronini lai‰k ir ∞vairiausio susira-‰inòjimo kiekis taip padidòjo, kadtapo btina nusistatyti tam tikraslai‰k skaitymo taisykles – prie-‰ingu atveju gali visà dienà sugai‰tibeskaitydamas ir betrindamas ∞vairiau-sias elektronines “‰iuk‰les”.

Transporto ∞monòs “Armavista” direkto-rius Vygintas Stapãinskas antrino, kad visosnaujosios technologijos laikà ir taupo, ireikvoja: “Dar neseniai buvo tiktelefonas ir faksas ge-riausiu atveju, odabar kiek ry‰iopriemoni˜: bet josgenda, yra puolamosvirus , o jei apskritai nustoja veikti, i‰karto nutrksta darbas, nes mes nuo j˜jau esame priklausomi. Juk jei elektroninislai‰kas nuo kokio nors kliento neateina, visii‰ karto puola ∞ panikà. Ai‰ku, visa tai versloprocesus paspartino, bet laiko anaiptol nesu-taupò”, – ∞sitikin´s V.Stapãinskas.

Kodòl taip yra ir kà daryti

Kà apie tai mano sociologai? Kaip pas-taruosius de‰imtmeãius kito ms˜ laikopanaudojimas ir kur dabar dingsta tas laikas,kur∞ pavyksta sutaupyti didòjant gyvenimokomfortui?

Vilniaus universteto docentò sociologòGiedrò Purvaneckienò nesunkiai randaatsakymus ∞ ‰iuos klausimus.

DidÏiausia pastarojo meto ms˜ buityje∞vykusia revoliucija mokslininkò ∞vardija

VISUOMENñ

2011 / 08 / 08veidas50

GYVENIMO BÌDAS

Pagalbinink¨ turime daugiau, o

Aurimo Vietrino, verslo vadybos konsultanto praktiko, sertifikuoto kouãerio komentarasLaiko mes nevaldome, tai – tikiliuzija. Para turi 24 val. ir visi,nuo prezident˜ iki valytoj˜,laiko turi tiek pat. Vienintelisdalykas, kur∞ mes galime i‰tikr˜j˜ padaryti – laikà planuoti ir susidòliotisavo prioritetus. Tai yra pats pagrindas,norint laikà naudoti efektyviai. Btinasusidòlioti savo prioritetus, i‰skiriant sku-biausius ir svarbiausius savo darbus beitikslus ir nuo j˜ pradòti, vòliau pereinantprie ne toki˜ svarbi˜ ir skubi˜. Prioritet˜nesusidòliojimas yra vienas didÏiausi˜ms˜ laiko vagi˜.Pagalvoti, kas vagia js˜ laikà, visadaverta. Tai gali bti ir Ïmonòs, su kuriais ben-draudami laiko prarandate daug, bet jispraeina visi‰kai tu‰ãiai. Todòl vady-bininkams ir vadovams einant ∞ susitikimus

ar planuojant pokalb∞ telefonupravartu i‰ anksto uÏsibròÏti ‰iopokalbio ar susitikimo tikslà,stengtis nuo jo nenukrypti, oatsisveikinus ∞vertinti, ar tikslàpasiekti pavyko. Tai irgi padedasutaupyti nemaÏai tiek savo,tiek pa‰nekovo laiko. Apskritaivisada reikòt˜ galvoti apie tikslà,

kurio siekiame, nes tai padeda i‰vengtidaugybòs darb˜ ir reikal˜, kurie yra imlslaikui, bet j˜ rezultatas prie norimo tiksloneatveda. Be to, labai svarbi ir laiko pralei-dimo kokybò – juk ms˜ gyvenimas trukstaip pat tam tikrà ribotà laikà, tad reikia gal-voti, kaip j∞ i‰naudoti kokybi‰kiau: kaip lei-dÏiant laikà nuolatos tobulòti ir patirti di-dÏiausià malonumà. Kodòl atrodo, kad laikovisada trksta? Viena pagrindini˜ prieÏas-ãi˜ – didÏiulò informacijos gausa, su kuriames jau nebesugebame susidoroti. Infor-macijos srautas yra tiesiog per didelis. Tai irlemia, kad laiko visada atrodo per maÏai.

Per pastaruosius dvide‰imt met˜ lietuviai òmò daug maÏiau laiko skirti savo buiãiai – tai lòmònaujos technologijos ir i‰aug´s paslaug˜ kiekis, taãiau laiko dabar turime, regis, dar maÏiaunei kada nors anksãiau. Kodòl taip yra?

Ms˜ tòvai ir seneliai skalbimui laikosugai‰-davo dvigubai daugiau nei dabar

Kaip valdyti savo laiką?

automati-ni˜ skalbykli˜ atsiradimà.

Niekam nekyla abejoni˜, kadtai itin palengvino ms˜buit∞: statistiniai laiko panau-dojimo tyrimai taip patpatvirtina, kad ‰iandien lietu-viai skalbdami ir lygindami(nes vis labiau populiaròja irdrabuÏiams lyginti skirti prietaisai)sugai‰ta daug maÏiau laiko nei prie‰dvide‰imt met˜.

MaϘ vaik˜ prieÏira dabar taip pat kurkas paprastesnò, o mamos, uÏuot nuolatskalbusios, gali daugiau dòmesio skirti savomaÏyliams. Kdiki˜ sauskelnes, pasakG.Purvaneckienòs, irgi galima laikyti tamtikra revoliucija.

Vilniaus universteto docentò atkreipia dò-mes∞ ir ∞ tai, kad palengvòjo maisto taisymas:nebereikia prie produkt stovòti eilòse, be to,padidòjo j pasirinkimas, nekalbant jau apieatsiradusius naujus buities prietaisus.

Tad kurgi dingsta visas ‰is sutaupytaslaikas? G.Purvaneckienò sako, kad atsiradodaug kit˜ laikui imli˜ dalyk˜, todòl pojtis,

kad nieko nespòjame, nedingo, o prie‰ingai– tik sustipròjo.

“Kalbant apie vidutin∞ Lietuvos gyvento-jà, dabar daug daugiau jo laiko suryja televi-

zija. Juk anksãiau buvo vos kelios TV pro-gramos, o dabar – ‰imtai skirting˜.Anksãiau lietuviai pirmiausia paskaitydavoTV programà ir tada rinkdavosi, kà Ïiròs,o dabar dauguma spaudo televizoriaus nuo-tolinio valdymo pultel∞ per visus kanalus i‰eilòs, kol uÏ ko nors uÏsikabina, – teigiadoc. G.Purvaneckienò. – Taip, uÏ elektrà,vanden∞, kitas paslaugas dabar i‰ties galima

susimokòti keliais kompiuterio klavi‰˜spustelòjimais, bet prisòdus prie kompiuterioretam pavyksta nenuklysti ∞ lankas – kai tiekdaug informacijos, nejuãia pamir‰ti, konoròj´s, imi skaitinòti ko visai neplanavai irtaip sugai‰ti daug laiko. Daug jo atima irsocialiniai tinklai. Îinoma, parduotuvi˜eilòse tiek stovòti jau nebereikia, bet uÏtatstovime automobili spstyse. Be to, ‰iaislaikais daugiau dirbame: ‰i dien lietuvisdaug labiau nori daugiau uÏdirbti nei tipi‰kaslietuvis prie‰ du de‰imtmeãius – galbt todòl,kad anksãiau nebuvo tiek galimybi tuospinigus panaudoti. O kad uÏdirbtum, reikialabai daug dirbti, be abejo, asmeninio gyve-nimo sàskaita.”

G.Purvaneckienò apibendrino, kad visatai ∞vertinus gauname uÏburtà ratà: kad irkiek patogesnis tapo gyvenimas, laiko sty-gius tik padidòjo.

Skamba nuobodÏiai, bet vienintelò i‰eitis– mokytis planuoti savo laikà. ·tai versli-ninkas V.Stapãinskas pripaÏ∞sta, kad pagrin-dinò prieÏastis, kodòl jis nuolat jauãia laikostygi , ko gero, yra nemokòjimas jo planuoti.Tuo tarpu bankininkui ·.Nedzinskui priori-tet nustatymas padeda i‰vengti nuolatinioskubòjimo – jis ∞prat´s planuoti tiek darbà,tiek asmenin∞ gyvenimà, tad spòja viskà.

2011 / 08 / 08 veidas

VISUOMENñ

51

GYVENIMO BÌDAS

laiko – maΩiau. Kod∂l?

·altinis: Statistikos departamentas, “Harmonised European Time Use Survey”*Naujausi esami duomenys

Kiek laiko buičiai ir laisvalaikiui skiria lietuviai ir kitieuropiečiai (valandomis ir minutėmis, moterys ir vyrai kartu)

·altinis: “Harmonised European Time Use Survey”

Nam˜ Laisva-prieÏira laikis

Latvija 2:58 4:25Norvegija 3:04 5:46·vedija 3:06 5:07Jungtinò Karalystò 3:18 5:08Vokietija 3:20 5:28Lietuva 3:25 4:13Lenkija 3:36 4:55Estija 3:50 4:38Bulgarija 3:53 4:15

Kaip kito moterų ir vyrų Lietuvoje laiko panaudojimas(valandomis ir minutėmis)

Veikla Moterys/Vyrai Moterys/Vyrai Moterys/Vyrai1990 m. 2003 m. 2007 m.*

Miegas 7:49/7:51 8:28/8:21 8:35/8:28Valgymas 0:53/0:55 1:25/1:33 1:26/1:32Darbas ir kelionò ∞ darbà 6:19/7:00 5:14/5:54 3:49/5:11Nam˜ kio prieÏira 5:04/2:39 3:56/2:11 4:29/2:09

Maisto gaminimas 1:15/0:08 1:12/0:15 1:18/0:20Ind˜ plovimas 0:17/0:04 0:20/0:03 0:22/0:04Skalbimas ir lyginimas 0:35/0:04 0:14/0:01 0:15/0:01

Laisvalaikis 2:34/4:05 3:30/4:34 3:45/4:47TV Ïiròjimas 1:08/1:57 1:47/2:29 1:59/2:36Skaitymas 0:21/0:37 0:22/0:20 0:23/0:23

"DR

EAM

STIM

E" N

UO

TR

.

Nieko nespòti ir nuolat skubòti, netgi kai valgai - tai norma daugeliui ‰i˜ dien˜ lietuvi˜

Praòjus de‰imtmeãiui nuo pirm˜j˜tinklara‰ãi˜ (blog˜) Lietuvoje atsi-radimo ir maÏdaug penkmeãiui nuo

i‰po pu lia ròjimo, jau galima darytipirmàsias i‰vadas apie tai, kokià vietà bend rame Ïiniasklaidos kontekste jiei‰sikovojo. Verdiktas atrodo ai‰kus: revo-liucija ne∞vyko. DidÏioji Ïiniasklaida ir to-liau savo rankose tvirtai laiko pagrindin∞naujien˜ srautà ir reklamdavi˜ pinigus.Tinklara‰tininkai retai tampa pirminiaisnaujien˜ ‰altiniais, net jeidaÏniausiai kuria autenti‰kà tu-rin∞.

Dideli˜ lkesãi˜ i‰ tinkla-ra‰tinink˜ ir negalima tikòtis –Lietuvoje absoliuãiai visiemsra ‰an tiesiems, net ir patiems po-puliariausiems, tinklara‰ãiokrimas yra hobi, generuojan-tis tik simboli‰kas, arba visaijoki˜ pajam˜. Taip yra todòl, kad interne-tinòs reklamos davòjai daÏniausiai at-siÏvelgia tik ∞ paspaudimus ir unikali˜ lan-kytoj˜ skaiãi˜ (norint apãiupiam˜ pajam˜reikòt˜ bent 10 tkst. lankytoj˜ per dienà),o tinklara‰ãiai tuo pasigirti negali. Dòl to

pagrindiniu motyvu ra‰yti tampa sociali-nio kapitalo krimas: ra‰oma, nes norimapasidalinti mintimis, skatinti diskusijà, kar-tu ∞tvirtinant savo, kaip eksperto statusà. Il-gai ir nuosekliai tai darantiems autoriamsstatusà, bent tarp savo skaitytoj˜, i‰sikovotiyra pavyk´. PavyzdÏiui, garsiausias Lietu-vos blogeris DÏiugas Par‰onis yra laiko-mas interneto guru, studentas Kernius Kuo-lys – studij˜ uÏsienyje konsultantu, edu-kologò Austòja Landsbergienò – vaik˜

auginimo eksperte.Kita vertus, jei net ir paãius sòkmin-

giausius Lietuvos tinklara‰ãius ir j˜ auto-rius i‰ blogosferos perkeltume ∞ bendràLietuvos Ïiniasklaidos erdv´, matyti, kadj˜ kuriamo turinio ∞taka yra minimali.

Tinklara‰ãi˜ ∞taka vis dar menka

"Galiu pakartoti tai, kà sakiau prie‰ dve-jus metus: tinklara‰ãiai niekada nepakeisdidÏiosios Ïiniasklaidos. Jie tiesiog yra tap´papildoma vieta ie‰koti informacijos. Pa-vyzdÏiui, tinklara‰ãiuose galima rasti ∞vai-resni˜ tem˜ straipsni˜, nepriklausom˜ ko-mentar˜, ko kartais tradicinòje Ïiniasklai-doje pritrksta", – paklaustas apie didÏiosiosÏiniasklaidos ir tinklara‰ãi˜ santyk∞ atsakoabiems pusòms priklausantis Artras Raãas.

Taãiau naujien˜ agentros BNS redak-toriaus ir vieno skaitomiausi˜ Lietuvos tink-lara‰ãi˜ "Racas.lt" autoriaus manymu, tink-lara‰ãiai dar toli graÏu nei‰naudojo viso savo

potencialo. "·iandien Lietuvoje ma-tau 12–15 tinklara‰tinink˜, kurianãi˜‰iokià tokià kokyb´ ir turinãi˜ skai-tytoj˜ ratà. Ilgainiui didòjant inter-neto skverbãiai, kartu atsiras daugiautiek ra‰anãi˜j˜, tiek skaitanãi˜j˜. Ne-reikia pamir‰ti ir to, kad tinklara‰ãiuslabiau skaito jaunesni Ïmonòs. Au-gant jiems, augs ir tinklara‰ãi˜ ∞taka",– ∞Ïvalgomis dalijasi A.Raãas. J∞ pat∞

galima laikyti bene ∞takingiausiu Lietuvosblogeriu: ∞ "Racas.lt" skelbtus tekstus yrasureagavusi finans˜ ministrò Ingrida ·imo-nytò, bsimas kio ministras RimantasÎylius. Bta ir labai konkreãi˜ teigiam˜ po-kyãi˜, pavyzdÏiui, po ∞ra‰o apie prie nam˜

Tinklaraßçiai revoliucijos nesuk ∂Penkeri˜ met˜ nepakako, kad Lietuvos blogosfera tapt˜∞takinga diskusij˜ erdve, o tinklara‰ãi˜ ra‰ymas j˜ autoriams ne‰t˜ ne tik moralinius, bet ir finansinius dividendus.

VISUOMENñ INFORMACINS TECHNOLOGIJOS

Tinklara‰tininkas A.Raãas:"·iandien Lietuvoje matau12–15 tinklara‰ ti nin k˜,kurianãi˜ ‰io kià tokià kokyb´ir turinãi˜ skaitytoj˜ ratà."

52

Profesionaliausi tinklaraščiai Lietuvoje

Tinklara‰ãio adresas

Autorius TematikaPradòtasra‰yti

Dabartinòbūklò

Nezinau.ltIT specialistas

DÏiugas Par‰onis ir jam

talkin´ kolegos

Informacinòs

technologijos

2007 m.

sausis

Sukaup´s 7628

∞ra‰us liepos

pabaigoje uÏsidarò

Racas.ltNaujien˜ agentūros BNS

redaktorius Artūras Raãas

Politika, Ïiniasklaida,

visuomenòs aktualijos

2008 m.

birželis

Atnaujinamas kelis

kartus per savait´

Commonsense.ltKolektyvinis verslo

analitik˜ tinklara‰tis Verslas, ekonomika2008 m.

birželis

Atnaujinamas kelis

kartus per savait´

uagadugu.lt NenurodytaLietuvos televizijos

ir j˜ turinys

2009 m.

sausis

Liepà ∞dòtas tik vie-

nas ∞ra‰as, skaityto-

jai laukia sugr∞Ïimo

Austejosblogas.ltEdukologò Austòja

Landsbergienò

Vaik˜ auginimas, ‰eimos

klausimai, edukologija

2008 m.

vasaris

Atnaujinamas kelis

kartus per savait´

Kernius.netŠkotijoje informatikà

studijuojantis Kernius

Kuolys

Švietimas Lietuvoje ir uÏsie-

nyje, visuomeniniai klausi-

mai, kelioni dienora‰ãiai

2009 m.

geguž

Atnaujinamas kartà

per mònes∞ i‰samiu

straipsniu

Dansu.ltKolektyvinis komunikacijos

specialist˜ tinklara‰tis

Reklama, rinkodara,

ry‰iai su visuomene

2008 m.

gegužAtnaujinamas kelis

kartus per savait´

BeatosVirtuve.ltKulinarò, knyg˜ apie

maisto gaminimà autorò

Beata Nicholson

Kulinarija, receptai2008 m.

sausis

Atnaujinamas kelis

kartus per savait´

A.U

FAR

TO

, "B

FL"

NU

OT

R.

2011 / 08 / 08veidas

Lietuvoje per penkis metus iš viso sukurtaiki 100 tūkst. tinklaraščių, tačiau tik apie 5proc. jų yra aktyvūs

"DR

EAM

STIM

E" N

UO

TR

.

Sàra‰as sudarytas atsiÏvelgiant ∞ tinklara‰ãi˜ populiarumà ir pripaÏinimà tarp skaitytoj˜ bei kit˜ tinklara‰tinink˜

esanãià pavojingos bklòs gatv´ ‰i buvo sut varkyta.

Daugiau pana‰i˜ pavyzdÏi˜ rasti sudòtin-ga. Galima prisiminti vis˜ pirma blogosfe-roje paskelbtà nuotraukà su Valdo Adam-kaus balsavimo biuleteniu prezidento rin-kimuose, kuris i‰plito po didÏiàsiasÏiniasklaidos priemones, taip pat a‰trià tink-lara‰tinink˜ kritikà valstybinei lietuvi˜ kal-bos komisijai, ∞ kurià buvo sureaguota ir ga-liausiai komisija pakeitò dal∞ sprendim˜.Taãiau toki˜ atvej˜ dar per maÏai, kad juosbt˜ galima laikyti tendencija.

Blogosfera plòsis, ∞traukdama ne tik IT industrijà

Vis dòlto ‰iandieninò situacija – tik tar-pinò stotelò tolesnòs tinklara‰ãi˜ plòtros link.Pasauliniame kontekste, nuo kurio atsilie-kame 3–5 metais, pastebimas vis didesnistinklara‰ãi˜ susiliejimas su tradicine Ïinias -klaida. "·iuo metu tinklara‰ãiai yra stipriai∞sitvirtin´s, o kai kur ir dominuojantis in-formacijos ‰altinis. PavyzdÏiui, IT indust-rijoje tinklara‰ãiai yra gerokai populiares-ni nei konkuruojantys naujien˜ portal˜ sky-riai. Jie tapo rimtu verslu – pernai ∞vyk´s"TechCrunch" pardavimo sandoris siekò ke-lias de‰imtis milijon˜ JAV doleri˜. Riba tarptradicinòs Ïiniasklaidos ir tinklara‰ãi˜ taippat nebòra ai‰ki – kai kuriais atvejais vie-nintelis lik´s skirtumas yra ra‰ymo stilius",

– situacijà svetur komentuoja ‰iuo metu Da-nijoje informacines technologijas studijuo-janti Ernesta Orlovaitò, viena i‰ Lietuvosblogosferà stebinãio tinklalapio "Poko.lt"autori˜.

Remdamasi pasaulinòmis tendencijomisji labai ai‰kiai prognozuoja tolesnius lietu-vi‰kosios blogosferos vystymosi etapus, matuÏsienyje jie jau yra praeiti. Anotpa‰nekovòs, jei Lietuva Ïengs Vakar˜ ke-liu, tinklara‰ãi˜ ∞taka ir integracija neabe-jotinai didòs: tinklara‰ãius kursis ∞monòs irvisuomenei Ïinomi ekspertai, kai kurie da-bartiniai tinklara‰ãiai taps verslu, tik turòsrasti nestandartini˜ pajam˜ gavimo bd˜.Kiek lòãiau keisis kultriniai aspektai, pa-vyzdÏiui paãi˜ tinklara‰tinink˜ supratimasapie autori˜ teises, kurios Lietuvoje vis daryra daÏnai paÏeidÏiamos. Galiausiai ateiseilò keistis visuomenòs poÏiriui ∞ tinkla-ra‰ãius – jie ∞gys patikimo ir kokybi‰ko in-formacijos ‰altinio statusà.

Gr∞Ïus kelerius metus atgal, specialist˜prognozòs buvo bene identi‰kos. Kad josnòra paremtos vien futuristiniu optimizmurodo prognozi˜ i‰sipildymas IT entuziast˜bendruomenòje – btent joje Lietuvos, kaipir viso pasaulio blogosfera yra paÏengusitoliausiai. Kita vertus, tinklara‰ãiai yra btentIT specialist˜ krinys. Kad jie bt˜ plaãiaipradòti naudoti ir likusi˜ visuomenòs gru-pi˜, gali prireikti dar vieno penkmeãio.

Karolis Vy‰niauskas

∂l∂, taçiau Ωiniasklaidå praturtinoVISUOMENñINFORMACINS TECHNOLOGIJOS

2008–2011 m. Blogosferaplečiasi ir kristalizuojasi

Kuriasi specializuoti, teminiai, taip patkolektyviniai tinklara‰ãiai. Išryškjaai‰ki takoskyra tarp autori˜ ra‰anãi˜siauram draug˜ ratui ir t˜, kurie siekiakuo didesnòs auditorijos. Ilgai koky-bi‰kai ra‰iusieji uÏsitarnavo ekspert˜vardà, dal∞ j˜ tekstų perspausdinadidÏioji internetin Ïiniasklaida

Tinklaraščių raida Lietuvoje

53

Info

rmac

ija p

aren

gta

rem

iant

is P

oko.

lt pr

ogra

muo

tojo

Aur

imo

Raã

o ∞Ï

valg

omis

2011 / 08 / 08 veidas

2001–2005 m. Pavienių IT entuziastų

eksperimentai

Programuotojai kuriasi asmeninessvetaines, kurios yra archaji‰ko di-zaino, neapibròÏto, daÏniausiai as-meninio pobdÏio turinio. J˜ audito-rija labai menka, nes kompiuteriusturi tik maža dalis žmonių, internetà- dar mažesn.

2005–2007 m. Visuomenė sužinoapie tinklaraščius

I‰vystoma pirmoji lietuvi‰ka tinkla-ra‰ãi˜ krimo sistema "Blogas.lt",tinklara‰ãius pradeda ra‰yti ir nemo-kantieji programuoti. Sukuriamadaug menkaverãi˜, greitai apleist˜tinklara‰ãi˜, taãiau gimsta ir pirmasispopuliarus - reklamà analizuojantis"Îudyk reklamà".

2007–2008 m.Autoriai vienijasi

Pradedamas ra‰yti lig šiol populiariau-sias Lietuvos tinklara‰tis "NeÏinau.lt",kuriame kas vakarà parengiama tink-lara‰ãi˜ apÏvalga – "blogorama". Au-toriai suÏino vieni apie kitus, kyla pir-mosios tarptinklara‰ tinòs diskusijos,peraugusios į pirmąją blogerių konfe-rencija "Blogin".

Vakarop prie Baltojo tilto plduriuojanedidukas “Zappa Frank”, i‰ kuriogsiais liejasi saksofon trelòs. Einate

pro ‰al∞ ir nesuprantate, kas tai? Ogi naujau-sia menininko Sauliaus Pauk‰ãio ir jo draug˜iniciatyva gyvybei prie upòs Vilniuje palai-kyti. Pana‰i koncert i‰ viso numatyta de-‰imt, taãiau tikslus j tvarkara‰tis nesudary-tas: “Kas i‰ to, kad sura‰ytume tikslià prog-ramà, o numatytà vakarà pradòt pliauptilietus”, – komentuodamas ‰ypteli Saulius.

Medinis echolotas

Bet pradòkime nuo pradÏi˜. Perlip´s de-barkader∞ (plaukiojanãià prieplaukà) nuoret˜ krantinòs praeivi˜ sauganãià tvorel´,S.Pauk‰tys ‰oka ∞ kitoje pusòje pri‰vartuotàlaivel∞. Varikliui paskleidus lengvà dm˜uÏdangà, po minutòs kapitonas ant krantinòs‰vysteli medin∞ tiltel∞ ir kvieãia ∞ sveãius. Okodòl gi nelipti – interviu ant vandens sos-tinòs Ïurnalistams (skirtingai nei klaipòdie-ãiams) dar nevirto nuobodÏia kasdienybe.

Laukdami laivelio, apÏirinòjameS.Pauk‰ãio fotografij parodà ant debarkade-rio ‰ono. Nuotraukose – pavasaris, balandis.Naujausias, vos prie‰ trejetà met pastatytasVidaus vandens keli direkcijos vilkikas “Jo-gaila” pro Kauno ir Vilniaus tiltus auk‰tynupe tempia tà pat∞ debarkader∞ sostinòn. Prie-‰ais solidÏi laiv vilkstin keliuose kadruosepastebima kukli valtelò. “Joje sòdòjo vyrai,matuojantys upòs gyl∞”, – ai‰kina Saulius,pirmàjà kelio atkarpà ∞veik´s “Jogailos” de-nyje. Po to ne∞prastà flotil jis dar kelias die-nas sekò paupiu – taip ir atsirado debarkade-rio kelion ∞amÏin´s nuotrauk ciklas.

Deja, gylio matavimai niekuo nebega-lòjo pagelbòti Grigi‰kòse, kur debarkaderisdviem dienoms sòdo ant jo tykanãios seklu-mos. Saugios laivybos poÏiriu – pavojin-gas incidentas, taãiau btent jo dòka vil-nieãiai pirmàkart daugiau i‰girdo apie atke-liaujanãià prieplaukà. O i‰gird´ òmò dairy-tis, kà prie naujojo savivaldybòs pirkiniogalòt˜ pri‰vartuoti. Paai‰kòjo, jog i‰skyrussavo prieplaukà jau turinãià senàjà

“Rygà” – daugiau nòra kà. MaϘ laiveli˜keleiviams debarkaderis nòra pritaikytas:patys tuo ∞sitikinome, interviu pabaigojemògindami prieplaukon kopti i‰ “ZappaFrank” denio. Tikrai ne kiekvienas i‰kylau-tojas pasiryÏt˜ tokiam akrobatiniam i‰-bandymui. Net elementarus miestieãionoras nuo Baltojo tilto nusileisti prieplaukoslink nòra lengvai ∞gyvendinamas: neilaipteli˜, nei krantinòs link vedanãio takeliotoje tilto pusòje nòra. Jei nepageidauji suktiplataus lanksto – pra‰om Ïemyn kabarotisapÏòlusiais kranto sutvirtinimais.

Taip ir stkso tu‰ãia tvoreli˜ saugomaprieplauka, nò per antràj∞ savivaldybòsskelbtà nuomos konkursà neradusi ja pa-sirpinti sutinkanãio ‰eimininko. Silytakaina – vos litas uÏ kvadratin∞ metrà permònes∞, o bendras prieplaukos plotas –179,2 kv.m. Kas toliau? S.Pauk‰tys spòja,kad savivaldybei teks finansuoti ∞sigytosprieplaukos gaivinimà savo lò‰omis. Nespagrindinò problema, kodòl Neryje stinga

laiv˜, visai ne prieplaukos, o seklus ir ne-priÏirimas laivakelis. Menininko vai-

ruojamas “Zappa Frank” per metusirgi jau spòjo paragauti Neryje ty-kanãi˜ pavoj˜. Laimò, pavykdavoi‰sisukti be Ïymesni˜ nuostoli˜ irvariklio, uÏkabinus akmenis,

keisti dar neteko.Ar laivelyje yra ‰iuo-

laikini˜ Ïvej˜

KULTÌRA

2011 / 08 / 08veidas

Pokalbis su menininku Saulium Pauk‰ãiu laivelyje "Zappa Frank".

Deßimt supuvusi¨ kiaußini¨ Aust

54

PROFILIS

"Zappa Frank" kapitonasSaulius Pauk‰tys spòja ir laivàvairuoti, ir fotografuoti

S.Pauk‰tys priklauso F.Zappos gerbòj˜ klubui ir pasirpino, kad jo skulptra atsirast˜ Baltimoròje, JAV

∞˜∞A

.UFA

RT

O (

"BFL

") N

UO

TR

.

itin vertinamas echolotas – prietaisas gyliuimatuoti, kartu rodantis ir apaãioje praplau-kianãias Ïuvis? Vietoj atsakymo Sauliuspakelia ãia pat gulint∞ keli˜ metr˜ ilgiopagal∞ ir beda galu ∞ dugnà. I‰traukus pagal‰lapios Ïymòs ilg∞ orientuojamòs: upòs gylis‰alia debarkaderio – geras metras. Ant pa-galio matyti daug pie‰tuku paÏymòt˜brk‰ni˜ su datomis: “Dabar vanduo jaudvide‰imãia centimetr˜ pakilo, o liepà i‰visbuvo pavojinga plaukti”, – tvirtina “ZappaFrank” savininkas.

Betgi motorlaiviu plaukdamas visàlaikprie‰ais pagaliu nebadysi. Kaip pramokoskaityti Neries dugno “ra‰menis”?“I‰mokò seniai ãia dirbantys “Rygos”laivavedÏiai. Be to, pagal palydovinesnuotraukas internete taip pat ∞manomaorientuotis”, – pasakoja S.Pauk‰tys. Visdòlto, netgi pakilus vandeniui i‰sostinòs centro iki savo nam˜ Auk‰tuo-siuose Paneriuose, kur garaÏe saugiaiÏiemoja “Zappa Frank”, laivu nerizikuot˜plaukti. “Kol upò neparuo‰ta – iki pòsãi˜j˜tilto Vingio parke ir ne toliau” – nustatoai‰kià ribà. Taigi ruden∞ laivelis plukdomasprie‰inga kryptimi – ∞ Valakampius, tenpakrantòje kraunamas ∞ automobilin´ prie-kabà ir namus saugiai pasiekia ant rat˜.

Parodoje – mitologijos siuÏetai

“Zappa Frank” – vienintelis laivas Lie-tuvoje, pramogautojams kartu silantis irprofesionalo fotosesijà. Ar nesunku tuo patmetu laikyti vairà ir fotografuoti? “Matot,kiek ãia tos vietos: nuotraukas galiu darytinepakildamas i‰ vairininko kòdòs”, –demonstruoja pa‰nekovas. Prie dviej˜

denyje esanãi˜ staliuk˜ patogiaigali susòsti de‰imties i‰-

kylautoj˜ kompa-nija. Anot Sauliaus,ypaã daug uÏsakym˜sulaukta navigacijos

sezono pradÏioje, kol miestieãiai buvoi‰siilg´ Ïalumos ir saulòs. Øsibògòjus va-sarai, norinãi˜j˜ plaukioti sumaÏòjo, taãiauS.Pauk‰tys to nesiet˜ su tragi‰komis laiv˜avarijomis Rusijoje : “Neris – nei Volga, neiMaskvos upò, nors srovò joje ir teka 7 kilo-metr˜ per valandà greiãiu. Susidurti ãia nòrasu kuo, o tikimybò apsiversti plok‰ãiammotorlaiviui labiau teorinò, nei praktinò”, –svarsto laivelio savininkas. Savo reikmòms“Zappa Frank” uÏsidirba, o per trejus ket-verius metus turòt˜ gràÏinti ir ∞ j∞ sudòtasinvesticijas.

Pokalbio metu netyla telefonas: vienas

po kito skambina Îirmnuose esanãiosS.Pauk‰ãio fotostudijos klientai. Niekadnepagalvotum, kad i‰ pirmo Ïvilgsnio atos-togaujanãiame mieste “muilini˜” klestòji-mo laikais galòt˜ bti toks intensyvusfotomenininko paslaug˜ poreikis. Taãiau ∞“Fototeatrà” suka ir po ilgo nesimatymosusitikusios mokyklos draugòs, ir vardu-vinink˜ kompanijos, ir jausmais tryk‰-tanãios suÏadòtini˜ porelòs... MaÏa to – netvidurvasar∞ veikia pradedantiems foto-grafams skirti S.Pauk‰ãio kursai. De‰imtiesvaland˜ paskait˜ kaina – 300 lit˜.

“Pirmiausia, kà turi suprasti naujokai –kad j˜ matymas ir ∞gdÏiai, o ne geresnisaparatas lemia nuotrauk˜ kokyb´. Jeigu jsra‰ytumòt auksine plunksna arba paãiu nau-jausiu kompiuteriu – ar straipsniai nuo totapt˜ geresni? Taip ir fotografijoje”, – dòstopa‰nekovas.

Prie‰ keletà met˜ Saulius pristatò fotoal-bumà “Lietuvos kariuomenò. Veidai”, ku-riam nuotraukas kaupò misijose Afganis-

tane bei Kosove. Ar ‰iuo metu lieka laikopana‰iems krybiniams uÏmojams? Foto-menininkas neslepia, kad rengiasi autorineiparodai Nacionalinòje dailòs galerijoje.Taãiau nutyla vos prasitar´s, kad jos temabus susijusi su antikine mitologija. Galbtregòsime ‰iuolaikinius dievus ir deives?“Galbt”, – linkãioja Saulius. Vienintelòdetalò, kurià pavyksta i‰pe‰ti – kad dirbamane studijoje, o “natroje”.

Beje, menininkas prisipaÏ∞sta jau de‰imt∞met˜ pats nedar´s nuotrauk˜ fotolaboratori-joje – kai prireikia, patiki ‰∞ darbà specialis-tams. O prireikia nedaÏnai, nes uÏsakovamspaprastai ∞teikiamas kompaktinis diskas su∞ra‰ytomis fotografijomis. Bna kurioz˜,kai klientai vòliau gr∞Ïta pas autori˜ pasipik-tin´ atspausdint˜ nuotrauk˜ kokybe. “Tada

tenka ∞rodinòti, kad brokà padariau ne a‰,o prastai savo darbà atlikusios labora-torijos”, – skòsteli rankomis S.Pauk‰tys.

Taãiau skaitmeninòs fotografijoslaikais profesionali˜ laboratorij˜ liekavis maÏiau ir netrukus fotomenininkaigali bti priversti ∞ jas sugr∞Ïti. “Patsnespausdinau nuotrauk˜ jau de‰imt

met˜”, – neslepia pa‰nekovas.Nesaugo jis atminãiai ir sen˜ aparat˜ –

nebent jie laikomi kaip “Fototeatrui” galin-tis praversti rekvizitas. Fotomenininkostudijoje galite persikelti ∞ prabògusiusamÏius, pakeisti profesijà, ∞proãius artiesiog nustebinti save pavirtus “kaÏkuokitu”.

Misterio Golovatovo kvapas

Pats S.Pauk‰tys ms irgi nevengia ste-binti. Prisiminkime F.Zappos biustà, pernairuden∞ pastatytà Baltimoròje. Dar – Sauliausdarbà vyninòje, neilgai tegyvavus∞ meilòspa‰tà ir naujausià ‰ios idòjos antipodà – supu-vusi˜ kiau‰ini˜, adresuot˜ Austrijosambasadai, pa‰tà. Internete uÏ simbolin 1lito kainà silyta originali paslauga –rpestingai ∞pakuoto kiau‰inio persiuntimaslietuvius ∞skaudinusios ‰alies diplomat˜buveinei. Kartu i‰siunãiamas ir atvirukas suuÏra‰u: “Misterio M.Golovatovo kvapas –

Austrijai. Su geriausiais linkòji-mais i‰ Vilniaus”.

“Ir kiek t˜ supuvusi˜ kiau-‰ini˜ pardavòte?” – teiraujuosi.“Lygiai de‰imt. Toks jau lietu-vi˜ mentalitetas: visko bijoti irniekam neuÏkliti. Eilin∞ kartàpasirodòme baili˜ tauta”, –konstatuoja menininkas.

Po mònesio, prognozuoja,∞siÏieb´s politinis konfliktasbus pamir‰tas: austrai atsi˜sformal˜ atsipra‰ymà, ir tuoviskas pasibaigs. “O antràsykM.Golovatovas ∞ Austrijà tik-riausiai nebevaÏiuos”, – ∞tariaSaulius.

Renata Baltru‰aitytò

2011 / 08 / 08 veidas 55

KULTÌRA

rijos ambasadaiPROFILIS

Pagrindinò problema, kodòlNeryje stinga laiv˜ – neprieplaukos, o seklus irnepriÏirimas laivakelis.

2011 / 08 / 08veidas

KULTÌRA

Muzikos po atviru dangumi mò-gòjai negalòt˜ sk˜stis gyvenimuLietuvoje – kone kiekvienà va-

saros savaitgal∞ kuriame nors vaiz-dingame gamtos prieglobsãio kampelyjekaip grybai dygsta scenos ir palapinòs.Taãiau tòra vienintelis savaitgalis, kaileidÏiama i‰ ‰irdies pa‰òlti ant jroskranto. Ir tai – ‰ios savaitòs savaitgalis,kai scenomis pasipuo‰usi i‰kylautoj˜lauks daÏniau skardÏiais, akmenimis,gintarais ir Ïuvimis garsòjanti Karklò.

”Latvijos papldimiuose vasarà vyks-ta trys ar keturi festivaliai, o Lietuvojemes tokie – vieninteliai. Ir atlikòjai, irÏirovai tai ∞vertina”, – neslepia Karklòsfestivalio organizatorius Mantas Kani-‰auskas. Jau praòjusios savaitòs pradÏio-je ∞ festival∞ buvo parduota daugiau kaiptrys tkstanãiai biliet˜, ir aktyviausiaijuos pirko ne pajrio kra‰to gyventojai,o vilnieãiai ir kaunieãiai. Nors ”Îil-viãio” stovykla, renginio dienomis tam-panti festivalio ”‰tabu”, gali suteiktipatogià nakvyn´ net ‰e‰iems ‰imtamsÏirov˜, visos vietos nameliuose seniaii‰graibytos. Tad beliko galimybò apsis-toti festivalio kempinge arba privaãiamesektoriuje. ”Nors teko girdòti, kad irkarkli‰kiai atvykòliams jau nebeturi kopasilyti”, – priduria M.Kani‰auskas.

Pajrio trauka

Ypatinga festivalio vieta gundo ne tikÏirovus, bet ir atlikòjus. Net laukia-miausia festivalio ÏvaigÏdò – vyriausia-sis dainininko Stingo snus Joe Sumne-ris, atvykstantis su roko grupe ”FictionPlane”, organizatoriams tvirtino, kad antjros kranto jam iki ‰iol nòra tek´ kon-certuoti. Vilniuje kartu su tòvu jis jaulankòsi 2006 m., kai ”Fiction Plane””ap‰ildò” Siemens arenoje surengtà Stin-go gastrolinio turo koncertà.

Karklòje laukiama ir 2001 m. ”Euro-vizijos” nugalòtojo esto Tanelio Padarosu grupe ”The Sun”. ”Braliukai” latviai ∞kaimyn˜ muzikin∞ papldim∞ deleguojajaunà grup´ ”Instrumenti”, kurios diapa-zonas apima muzikin∞ spektrà nuo beat-box iki operinio kontratenoro repertuaro.

Festival∞ savo koncertu pagerbs irLietuvos atlikòja Jurga ·eduikytò. Ø ‰velni˜ jausm˜ gilumas nerti kvies EricaJennings ir Jurgis DidÏiulis su naujuakustiniu projektu ”The Ball & Chain”.O i‰ Airijos sugr∞Ïtanãio atlikòjo DariausMilerio-Nojaus programa taps maloniastaigmena jo pasiilgusiems gerbòjams.Dainininkas Mantas pajryje pasirodyssu akustine paties kurt˜ dain˜ programa.UÏliliuoti publikos bang˜ o‰imui neleismetalo ”pjaustytojai” – grupò ”Thun-dertale”. Muzikos audrà pernai Karklòje∞sukusios G&G pajògos gr∞‰ su galing˜ritm˜ uÏtaisu. Geros nuotaikos hor-monus privers gamintis ”Happy-endless”, ”Lidni slibinai”, ”Saulòs klio-‰as” ir dar gera de‰imtis menkiau Ïino-m˜ muzikos grupi˜. ”Viena i‰ Karklòsfestivalio nuostat˜ ir yra suteikti pasiro-dymo ‰ansà jauniems atlikòjams, kuri˜

negraibsto kiti festivaliai”, – teigiaM.Kani‰auskas.

Kop˜ scenoje, ∞rengtoje ant KarklòsskardÏi˜ masteliais neauk‰tos 8–10 met-r˜ kopos, bus rodomas ir Oskaro Kor‰u-novo spektaklis ”VasarvidÏio naktiessapnas”. Lietaus po atviru dangumi ∞rengtoje scenoje vaidinsiantys aktoriaiteigia nebijantys, nes pana‰i˜ staigmen˜jiems soãiai teko patirti vaidinant uÏ-sienio festivaliuose.

Sportas ir Ïaidimai

Naudodamiesi vietos prana‰umais,organizatoriai ketina pasilyti ∞vairi˜vandens pramog˜. Bus rengiamos i‰ky-los po jrà motorine valtimi, o jei ban-gos labai nepasi‰iau‰ – ir kajakais. Kàjau kalbòti apie jògos aitvarus ir bang-lentes, kurie tap´ savaime suprantamaisKarklòs simboliais.

”Valtimi atplauk´ Ïvejai silys rkyt˜Ïuv˜ ir vietoje virs skanià Ïuvien´. At-vyks ir gintaro meistr˜, galinãi˜ at-skleisti daug ‰io amato paslapãi˜. VeiksdekupaÏo ir kitoki˜ rankdarbi˜ smal-suolius mokanãios dirbtuvòs, ‰oki˜ mo-kykla”, – vardija festivalio organizato-rius. Vietos gyventojai, pasak M.Kani-‰ausko, kol kas nerodo didelòs iniciaty-vos ir mieliau sutinka pabti festivalioÏirovais.

Ar nesulaukiama skund˜ i‰ poilsiau-toj˜, kurie Karklòje tikisi praleisti ram˜savaitgal∞? ”Pernai buvo visko, taãiau ‰∞-met i‰ anksto pra‰òme, kad vietos gy-ventojai ∞spòt˜ atvykstanãius poilsiauto-jus apie rengin∞. Kadangi festivalioÏirovai mielai nuomoja laisvuskarkli‰ki˜ kambarius, nesusipratim˜nekyla”, – tvirtina M.Kani‰auskas.

Beje, paskutin´ savait´ brangiau teksmokòti ir uÏ festivalio bilietus, kurie ikitol internete kainavo 85 Lt. Taãiau pla-nuoti i‰ anksto nemògstanãiam irlinksmybi˜ i‰tro‰kusiam jaunimui tainetampa problema: pernai nemaÏa dalisbiliet˜ buvo parduota btent paãiojeKarklòje. Pana‰aus spontani‰k˜ Ïirov˜antpldÏio tikimasi ir ‰iemet.

Renata Baltru‰aitytò

FESTIVALIS

56

Savaitgal∞ laukia gyvos muzikos festivalis ”Karklò 2011. Live Music Beach”.

Stingo s∆nus nekantrauja pamatytiLietuvos krantå

Joe Sumneris ir ”Fiction Plane”

Algirdas Kau‰pòdas ir ”Antis”

Stingo s∆nus nekantrauja pamatytiLietuvos krantå

OR

GA

NIZ

AT

OR

Iˆ A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Pranci‰kon vienuolyno kiemas, kuriameanksãiau vasarà vykdavo ”Pasakos”kino centro vasaros seansai, nebyliojo

kino ir klezmeri muzikos festivaliai, ‰∞metuÏimtas kavinòs skòãiais. Kadangi broliaipranci‰konai dòl ‰ios teritorijos tebekovojateismuose, dabartiniai jo savininkai nu-sprendò, jog uÏleisti pelningà vietà kultrosrenginiams bt pernelyg didelò prabanga,tad festivali rengòjams teko pasie‰koti kitoprieglobsãio.

Blogiausia tai, kad i‰ kavinòs vakaraissklindantys triuk‰mingos jaunimo muzikosritmai trukdo rengti kamerinòs muzikos kon-certus visai ‰alia, buvusio vienuolyno baÏ-nyãioje, jau ketvirtus metus veikianãioje”Piano.lt” salòje – vienintelòje privaãi versli-nink lò‰omis i‰laikomoje koncert salòjeLietuvoje. ”Kai vyks ms renginiai, kavinòsvadovai Ïadòjo geranori‰kai pritildyti lei-dÏiamà muzikà”, – lidnai ‰yptelòjo”Piano.lt” savininkai Aleksandras ·imelis irJonas Îiburkus. Ir pridrò, kad dòl silpnos orokondicionavimo sistemos vasarà btina atver-ti baÏnyãios langus, pro kuriuos dÏiazo arfortepijono koncert klausytoj ausis nei‰-vengiamai pasiekt netgi tyliai leidÏiamostechnomuzikos garsai.

Todòl ”Piano.lt” vasaros festivalio direkto-rò Audronò Misikonienò dòkinga Lietuvosdailòs muziejaus vadovams, sutikusiems de-biutin∞ festival∞ priglausti Vilniaus paveikslgalerijos kieme. ”Planuodami festival∞ ome-nyje turòjome vienuolyno kiemà, nes vasarànorisi i‰trkti ∞ atviras erdves. Ketinom pasta-tyti rimtà scenà, kuri tikt netgi teatralizuo-tiems pasirodymams. Bet kiemà uÏòmus ka-vinei, ‰iuos planus tenka atidòti”, – apgai-lestavo festivalio organizatorò.

Festivalio sveãiaiTaãiau nuspr´sta neatsisakyti paties va-

saros festivalio. J∞ pradòs ypatingi sveãiai – i‰Sankt Peterburgo atvykstantis Rusijos raginiinstrument ansamblis. Pirmasis orkestras,kuriame psti vien medÏioklòje, m‰io laukear pa‰to tarnyboje naudoti ragai, Rusijojebuvo ∞kurtas dar XVIII a. viduryje, bet vòliautokio muzikavimo tradicija buvo pamir‰ta.Tik prie‰ de‰imtmet∞ po ilg˜ pastang˜Sergejui Pesãanskiui pavyko atgaivinti ragi-ni puãiam j ansambl∞. ·iandien jame grojadvi de‰imtys muzikant , j dispozicijoje –‰imtas ragini˜ instrument˜, kuri˜ ilgissvyruoja nuo 10 iki 250 centimetr . Ragaiypatingi tuo, kad kiekvienas skleidÏia vie-nintel∞ tik jam bdingo tono garsà. Orkestrorepertuaras apima fanfar , liaudies, klasikin ,baÏnytin ir netgi populiaràjà muzikà. Tai –vienintelis tokios sudòties muzikinis kolekty-vas pasaulyje. Beje, po ”Piano.lt” festivalioatidarymo ‰e‰tadien∞ Rusijos atlikòjai vyks ∞Lietuvos pajr∞ ir sekmadien∞ koncertuos Pa-langoje.

Kitas festivalio sveãias – Peru gim´s ir‰iuo metu Suomijoje gyvenantis kompozito-rius bei atlikòjas Claudio Constantini. Nepai-sant jauno amÏiaus, jis pats vadovauja net trims ansambliams, taãiau Vilniuje pasirodyssu ·vento Kristoforo kameriniu orkestru, gro-damas fortepijonu ir bandonija. ”Tai labai ∞do-

mus ir talentingas jaunas Ïmogus”, – api-bdino daugelio tarptautini konkurs laurea-tà jo koncerto Vilniuje dirigentas A.·imelis.

DÏiazo koncertai

O ‰tai dÏiazo kvarteto ”Salzburg-Vil-nius” muzikantai ryÏtasi dvikovai sukavinòs ritmais: j˜ pasirodymas supla-nuotas ”Piano.lt” salòje. Kartu su jaunaisaustr˜ muzikantais Eliasu Stemesederiuir Maxu Santneriu festivalyje gros pub-likai gerai paÏ∞stami Vilniaus dÏiazo”vilkai” Vytautas Labutis ir EugenijusKaneviãius. Zalcburge vyk´s pirmasis j˜koncertas baigòsi plojim˜ audra. Niekasnetikòjo, kad iki renginio lietuvi˜ iraustr˜ muzikantai tarpusavyje bendravotik elektroniniu pa‰tu, o bendromsrepeticijoms tegalòjo skirti porà dien˜.

Na, ir kaip naujo festivalio debiutas galiapsieiti be karinio orkestro fanfar˜? Skirtu-mas toks, kad ”Piano.lt” pasirinko ne puãia-m˜j˜ orkestrà, o Kra‰to apsaugos savanori˜pajòg˜ bigbendà, vadovaujamà kapitono Ri-ãardo âiupkovo. Jau dvide‰imties met˜ su-kakt∞ ‰∞met minintis bigbendas – pirmasis,reprezentav´s nepriklausomos Lietuvos ka-riuomen´ uÏsienio karini˜ orkestr˜ festiva-liuose. Trisde‰imãiai muzikant˜ reikia erd-vòs, todòl Vilniaus paveiksl˜ galerijos kie-mas jiems tikrai nebus per didelis.

Renata Baltru‰aitytò

2011 / 08 / 08 veidas

KULTÌRAMUZIKA

57

Netek´ savojo, pasibeld∂ ^ svetimå kiemå·e‰tadien∞ Vilniuje debiutuojanaujas renginys – ”Piano.lt”vasaros festivalis.

”Piano.lt” festivalio koncertai

Rugpjãio 13 d. 19 val. Vilniaus paveiksl galerijos kieme – Rusijos ragini˜ instrument˜ ansamblis

Rugpjãio 16 d. 19 val. Piano.lt koncert˜ salò-je – dÏiazo kvartetas ”Salzburg-Vilnius”

Rugpjãio 24 d. 19 val. Vilniaus paveiksl galerijos kieme – Kra‰to apsaugos savanori˜ pajòg˜ bigbendas

Rugpjãio 25 d. 19 val. Vilniaus paveiksl galerijos kieme – Claudio Constantini(Suomija, Peru)Rusijos ragini˜ instrument˜ ansamblis

– vienintelis toks pasaulyje

C.Constantini gros bandonija

"PIA

NO

.LT

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Spalio 15. Prie‰ savait visus dienora‰-ãius daviau Milenai Jesenskai (tai i‰-mintinga, narsi laisvamanò ãekò, puiki

ra‰ytoja). Truput∞ laisvesnis? Ne. Ar a‰ dar ga-liu ra‰yti kaÏkà pana‰aus ∞ dienora‰t∞? ·iaip artaip, tai bus kas kita, greiãiausiai jis nul∞s ∞kampà, i‰vis nieko nebus, pavyzdÏiui, apieHardtà, kuris mane palyginti labai domino,sugebòãiau tik su didÏiausiu vargu kà norsbrk‰telòti. Atrodo, lyg viskà seniai bãiauapie j∞ para‰´s, ar tai tas pats, tarsi man´s jaunebt tarp gyv j . Apie M., matyt, galòãiaura‰yti, bet ne savo noru, taip pat tai bt per-nelyg nukreipta prie‰ mane, man jau nereikia,kaip anksãiau, smulkiai sau ai‰kinti, ‰iuoatÏvilgiu a‰ jau ne toks uÏmar‰us, kaip pirma,esu virt s gyva atmintimi, dòl to ir nemiga.

Spalio 16. Sekmadienis. Nuolatini pra-dÏi bòda – nò kiek neapsirinki dòl to, kad vis-kas tik pradÏia, ir dar netgi ne pradÏia, – kvai-li tie, kurie to neÏino ir kurie, pavyzdÏiui, Ïai-dÏia futbolà, tikòdamiesi pagaliau ”prasi-mu‰ti”, vien kvailumas – palaidoti save kaipkarste, kit kvailumas – manyti, kad prie‰juos tikras karstas, tai yra, karstas, kur∞ galimaveÏioti, atidaryti, sunaikinti, pakeisti kitu.

Tarp jaun moter parke. Jokio pavydo.UÏtenka fantazijos, kad pasidalyãiau j laime,sveikos nuovokos, kad suprasãiau, jog esu persilpnas tokiai laimei, kvailumo, kad tikòãiau,jog suvokiu savo ir j padòt∞. Ne, kvailumoneuÏtenka, lieka nedidelis ply‰ys, vòjas ‰vil-pia pro j∞ ir trukdo pilnam rezonansui.

Jeigu trok‰ãiau tapti lengvaatleãiu, tai, ma-tyt, bt tas pats, kaip kad jeigu noròãiau pa-kliti ∞ dang ir galòãiau bti toks pat nelai-mingas kaip ãia.

Kad ir koks menkas bt mano pagrindas,”esant vienodoms sàlygoms” (ypaã turint gal-voje valios silpnumà) netgi pats menkiausiasÏemòje, vis tiek, bent jau savaip, siekti geriau-sio, bt tu‰ãia sofistika sakyti, kad galiu pa-siekti tik viena, kad dòl to tai yra geriausia, nors tai bt neviltis.

Spalio 17.Tai, kad a‰ nieko naudinga nei‰-mokau ir sunykau fizi‰kai – tokia sàsaja egzis-tuoja, – gali bti padaryta sàmoningai. A‰ no-ròjau, kad man niekas netrukdyt , netrukdytnaudingo ir sveiko Ïmogaus dÏiaugimasis gy-

venimu. Lyg liga ir neviltis bent jau tiek patnetrukdyt !

A‰ galòãiau tà mint∞ ∞vairiai pasukti ir galgale pabaigti savo naudai, taãiau nesiryÏtu irnetikiu – bent jau ‰iandien ir daugumà dien˜– kokia nors man palankia i‰eitimi.

A‰ nepavydÏiu jokiai konkreãiai sutuokti-ni porai, pavydÏiu tik visoms poroms – o jei-gu pavydÏiu vienai porai, tai pavydÏiu visai

‰eimyninei laimei, visais jos begaliniais pavi-dalais, vienos ‰eimos laimò, net ir geriausiuatveju, ∞varyt man nevilt∞.

Netikiu, kad yra Ïmoni , kuri vidinò b-sena bt pana‰i ∞ manàjà, taãiau galiu tokiusÏmones ∞sivaizduoti, tiktai niekaip ne∞sivaiz-duoju, kad vir‰ j galv , kaip vir‰ mano, visàlaikà sukt neregimos varnos.

Tas sistemingas sav´s griovimas daugel∞met kelia nuostabà, tai buvo tarsi lòtas uÏtvan-kos griovimas, – visi‰kai sàmoningas veiks-mas. Tai padariusi dvasia dabar turi triumfuoti;kodòl ji man neleidÏia dalyvauti toje ‰ventòje?Taãiau galbt ji dar ne iki galo ∞vykdò savo kòs-lus ir dòl to negali apie niekà kita galvoti.

Spalio 18. AmÏina vaikystò. Vòl gyveni-mo ‰auksmas.

Labai gali bti, kad gyvenimo puikybòvisa savo apimtimi paruo‰ta kiekvienam,bet ji uÏdengta, giliai, nematoma, labai toli.Taãiau ji neprie‰i‰ka, ne∞noringa, nekurãia.

2011 / 08 / 08veidas58

Kà tik Lietuvos knygynuose pasirod´ FranzoKafkos dienora‰ãiai turbt didÏiausià intrigà kelstiems, kurie F.Kafkà paÏino per jo krybà: dieno-ra‰ãiai j∞ parodo ne tik kaip kròjà, ra‰ytojà, betkartu leidÏia ∞ j∞ paÏvelgti kaip ∞ paprastà Ïmog˜.·∞ kartà ”Skaitini˜” rubrikoje silome i‰traukà i‰F.Kafkos dienora‰ãi˜.

KULTÌRA VASAROS SKAITINIAI

Kitoks Franzas Kafka

PaminklasF.KafkaiPrahos mieste

Taip men W.M.Bus F.Kafkos

Jei pa‰auksi jà teisingu ÏodÏiu, teisinguvardu, ji ateis. ·tai kur to burto paslaptis –jis ne buria, o ‰aukia.

Spalio 19. Kelio per dykumà esmò. Îmo-gus, kuris kaip savo organizmo tautos vedlyseina ‰iuo keliu, paskutiniais sàmonòs likuãiais(daugiau neduota) suvokdamas, kas vyksta.Visà gyvenimà jam atrodo, kad Kanaanas arti;kad tà Ïem jis pamatys tiktai prie‰ savo mirt∞,jam atrodo ne∞tikòtina. ·i paskutinò viltis galituròti tiktai vienà prasm : parodyti, kokianetobula akimirka yra Ïmogaus gyvenimas,netobula todòl, kad nors toks gyvenimastrukt ir visà amÏinyb , jis vis tiek bt tikakimirka. Mozò nepasiekò Kanaano ne todòl,kad jo gyvenimas buvo per trumpas, o todòl,kad jis buvo Ïmogaus gyvenimas. PenkiMozòs knyg pabaiga pana‰i ∞ paskutin´”Jausm ugdymo” scenà.

Tam, kuris gyvas bdamas nesusidoroja sugyvenimu, viena ranka reikia gintis nuo ne-

vilties dòl savo likimo – jam tai prastai se-kasi, – o kita ranka jis gali uÏra‰inòti, kà ma-to po griuvòsiais, nes mato kitaip ir daugiaunegu kiti, nes yra negyvas gyvendamas ir visdòlto i‰lik´s po katastrofos. Nebent kovai suneviltimi jam reikòt˜ abiej˜ rank˜ ir dau-

giau, negu turi.Spalio 20. Po piet su Langeriu, paskui

Maxas garsiai skaitò ”Franc´”.Sapnas, trumpas, per trumpà spazmi‰kà

miegà, spazmi‰kai laik´s mane begalinòje lai-mòje. Daugia‰akis sapnas, su tkstanãiu i‰kartpaai‰kòjanãi˜ sàsaj˜, taãiau i‰liko tiktaiblankus laimòs jausmo prisiminimas.

Mano brolis ∞vykdò nusikaltimà, rodos,ÏmogÏudyst , a‰ ir kiti prisidòjome prie tonusikaltimo, bausmò, atomazga, i‰davimasartòja i‰ tolo, galingai ir nesulaikomai augda-mas, mano sesuo, atrodo, vis skelbia jo po-Ïymius, kuriuos a‰ visà laikà sveikinu bepro-ti‰kais ‰ksniais, beprotystò auga sulig artò-jimu. Man atrodò, kad niekada nepamir‰iu sa-vo ‰ksni , trump frazi dòl j ai‰kumo, odabar nò vienos tiksliai neprisimenu. Tai ga-lòjo bti vien ‰ksniai, nes man buvo labaisunku kalbòti, prie‰ i‰tardamas Ïod∞ turòjau i‰-psti skruostus ir perkreipti burnà, kaip skau-dant dantims. Laimò gldòjo tame, kad baus-mò atòjo, ir a‰ taip laisvai, ∞sitikin´s ir lai-mingas jà priòmiau, kad tas vaizdas turòjo su-graudinti dievus, tà diev graudul∞ ir a‰ patsjauãiau iki a‰ar .

Spalio 21. Jis negalòjo ∞eiti ∞ namà, nes gir-dòjo balsà, kuris jam sakò: ”Palauk, kol a‰ ta-ve ∞vesiu!” Ir jis gulòjo dulkòse prie‰ais namà,nors jau nebuvo lik jokios vilties (kaippasakyt Sara).

Viskas yra fantazija – ‰eima, draugai, gat-vò, viskas fantazija, tolima ar artima, Ïmonairgi fantazija; o artimiausia tiesa ta, kad tu re-mi galvà ∞ belangòs ir beduròs kameros sienà.

Spalio 22. Îinovas, specialistas, Ïmogus,i‰manantis savo darbà, tik to Ïinojimo niekamnegalima perduoti, laimò, jis, atrodo, niekamir nereikalingas.

Spalio 23. Po piet . Filmas apie Palestinà.Spalio 25. Vakar Ehren‰teinas.Tòvai lo‰ò kortomis; a‰ sòdòjau vienas, vi-

si‰kai svetimas; tòvas pasakò, kad ir a‰ lo‰ãiauarba bent jau Ïiròãiau, kaip jie lo‰ia; a‰ radaukaÏkok∞ pasiteisinimà. Kà rei‰kò ‰is nuo patvaikystòs besikartojantis atsisakymas?Kvietimas atvòrò man kelià ∞ draugijà, tamtikra prasme ∞ visuomenin∞ gyvenimà, suuÏduotimi, kurios i‰ man´s kaip dalyvio buvoreikalaujama, bãiau susidoroj s, tegu ir nepuikiai, bet pakenãiamai, lo‰imas man, kogero, net nebt kòl s didelio nuobodulio, betvis tiek atsisakiau. SprendÏiant pagal tai, a‰neteisus, kai skundÏiuosi, kad gyvenimosrautas man´s niekuomet nepagavo, kadnesugebòjau i‰sivaduoti nuo Prahos, niekadanebuvau verãiamas uÏsiimti sportu ar mokytisamato ir pana‰iai, – a‰, matyt, niekada ne-bãiau priòm´s pasilymo lygiai kaip kvie-timo lo‰ti. Tiktai beprasmi‰ki dalykai buvopriimti – teisòs studijos, darbas kanceliarijoje,

vòliau kvaili priedai, tokie kaip, tarkim, dar-bas sode, stali dirbtuvòje ir pana‰s, tuospriedus reikia suprasti kaip veiksmus Ïmo-gaus, kuris i‰meta pro duris nelaimingà elgetàir paskui pats su savimi ÏaidÏia geradar∞, duo-damas i‰maldà savo de‰ine ranka kairei.

A‰ visuomet visko atsisakinòjau, galbtdòl bendro silpnumo ir ypaã dòl silpnos va-lios, tik supratau tai palyginti vòlai. Anksãiautuos atsisakymus paprastai laikiau geru Ïen-klu (suvedÏiotas dideli vilãi , kurias dòjau ∞save), ‰iandien i‰ tokio malonaus poÏiriomaÏai kas belik .

Spalio 29. Vienà i‰ artimiausi vakar visdòlto prisidòjau prie lo‰imo – uÏra‰inòjau mo-tinos ta‰kus. Taãiau suartòjimas ne∞vyko, o jeiir buvo kokia nors jo uÏuomina, jà i‰sklaidònuovargis, nuobodulys, lidesys dòl prarastolaiko. Taip bt buv visada. Tà paribio zonàtarp vienatvòs ir bendrystòs a‰ perÏengdavaulabai retai, joje buvau dargi labiau ∞leid´s ‰aknis negu paãioje vienatvòje. Kokia gyvagraÏi vieta palyginti su ja buvo Robinzonosala.

I‰ vokieãi kalbos vertò Teodoras âetrauskas

Apie knygą

Franzas Kafka(1883–1924) –

vienas ∞takingiausi˜XX a. ra‰ytoj˜, ro-man˜ ”Procesas”,”Pilis”, ”Amerika” ir daugelio pasakojim˜autorius. Jo dienora‰ãiai – garbingi, atviriuÏra‰ai, kuri˜ autorius nenoròjo skelbti,net buvo testamentu paved´s drauguijuos sunaikinti. Vis dòlto taip nenutiko, irdienora‰ãiai jau i‰versti ∞ daugyb´pasaulio kalb˜. Turbt tai gali kelti tamtikr˜ etini˜ prie‰taravim˜ – juk tai turòj´bti sunaikinti asmeniniai uÏra‰ai; kitavertus, Ïinant, kad ”Procesas” ir ”Pilis”autoriaus noru taip pat turòjo bti sunai-kinti, o dabar jau yra ∞ra‰yti ∞ geriausiospasaulio literatros istorijà, tampa aki-vaizdu, kad tai bt˜ buv´s per didelispraradimas.Dienora‰ãiuose atsiskleidÏia Kafkos kas-dienio gyvenimo detalòs, santykiai sutòvu ir moterimis, savianalizò, krybiniaisumanymai, kultrinis kontekstas.I‰ry‰kòja autoriaus polinkis ∞ savianaliz´,jo krybiniai sumanymai ir nuolatinisnepasitenkinimas savo krybiniu aktyvu-mu ir kokybe.

2011 / 08 / 08 veidas 59

KULTÌRAVASAROS SKAITINIAI

ininkaschas iliustravo noveles

Tok∞ F.Kafkà pamatò karikatristo akis „VEI

DO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Mintis, kad i‰ Lietuvos Nemunu ga-lima pasiekti didÏiuosius Vakar˜Europos miestus, Juliui kirbòjo be-

veik de‰imt met˜. Dar besimokydamasmokykloje ir atidÏiai i‰studijav´s Ïemòlap∞jis suprato, kad Augustavo kanalu, kurisjungia Nemuno ir Vyslos upi˜ baseinus, ga-lima nuplaukti iki pat Belgijos. Paman´s,kad tai bt˜ puikios atostogos ir smagi ke-lionò, be to, Ïinia visuomenei, kad yra toksmar‰rutas, Julius nusprendò ∞gyvendinti sa-vo svajon´. ·ia idòja vaikinas uÏkròtò ir bi-ãiul∞ Aurimà. I‰ pradÏi˜ iki Briugòs miestoBelgijoje jie planavo plaukti baidaròmis,taãiau pagalvoj´, kad reikòs du mònesiuskasdien irkluoti, ‰ios minties atsisakò.Taip kilo idòja pasistatyti laivà patiems.Gav´ nesudòtingos konstrukcijosbròÏinius i‰ kanal˜ laiv˜ statytojo danoMorteno Oleseno, vaikinai per pusmet∞patys susimeistravo nedidel∞ keturi˜metr˜ laivel∞ ir pavadino j∞ “Buratinu”.

Baltarusiai draugi‰kai palydòjo, vokieãiai ap‰aukò

Julius sako, kad pasistatyti laivà nòra su-dòtinga. “Tereikia susipjaustyti fanerà pagalbròÏin∞ atskiromis dalimis ir jas suklijuoti, su-tvirtinti varÏtais. Vis dòlto, dviem baltaran-kiams, dirbantiems kompiuteriu, tai buvonemaÏas i‰‰kis. Be to, anksãiau nò vienasnieko pana‰aus nebuvome stat´s”, – prisipa-Ï∞sta vilnietis. Jis pasakoja, kad Ïiemà laivodalis klijavo namie, o vòliau jas jungò, daÏò irvid ∞renginòjo garaÏe. Taãiau iki pat laiveliopaleidimo ∞ up vaikinai neÏinojo, ar jis tvir-tas, ar kur nors nepraleis vandens. ·iaip artaip, buvo susitaik su mintimi, kad kelionògali bet kuriuo metu baigtis. Mat “Buratino”vos ‰e‰i milimetr storio dugnà net ir dides-nis akmuo galòjo kliudyti ir pridaryti rpes-ãi . “O ir variklis – tik keturi arklio jòg . Pervisà kelion i‰ sutikt laiv , silpniausio buvopenkiolikos arklio jòg . NemaÏai Ïmoni˜uostuose net netikòjo, kad mes tokiu laiveliu∞veikòme daugiau kaip 2000 kilometr˜”, –

prisimena Julius.Kelion vaikinai pradòjo i‰ Druskinink˜

Nemunu, Baltarusijoje ∞plaukò ∞ Augustavokanalà, kuriuo pasiekò Lenkijà. BiebÏos irNarevo upòmis nusileido iki Var‰uvos, toliauplaukò Vysla, Oderio upe ir jungianãiaiskanalais pasiekò Berlynà, toliau Elbòs upe irjungianãiais didesniais bei smulkesniaiskanalais – Amsterdamà ir baigò kelion´Briuselyje. Vilnieãiai praplaukdami aplankòir didÏiuosius miestus: Var‰uvà, Berlynà,Amsterdamà, Briusel∞. Kai kuriuose buvosustoj kelioms dienoms, pernakvodavo pasdraugus, bet daÏniausiai nakvynòs viet˜upeiviai ie‰kodavo ant kranto arba likdavo

miegoti laivelyje.“Maloniausia buvo plaukti per Lenkijà.

VaÏiuodamas automobiliu stengdavausi ‰ià‰al∞ kuo greiãiau pervaÏiuoti, o i‰ laivelio at-sivòrò ∞spdingi, nematyti vaizdai. Ten dauglaukinòs gamtos, ant kranto galima stovyk-lauti. O nuo Berlyno visos pakrantòs urba-nizuotos, labiau apgyvendintos, pristatytafabrik , gamykl˜”, – pasakoja Aurimas.

Beje, keliautojams daugiausiai nerimokòlò, kaip pavyks praplaukti Baltarusijai pri-klausanãius vandenis. Jie i‰ anksto pasir-pino specialiais leidimais, taãiau dar reikòjopaskambinti Lietuvos pasienieãiams, kad jiesutartu laiku atvaÏiuot patikrinti dokumen-t . Baltarusijos vandens pasienio poste “Bu-ratinà” pasitik keturi pasienieãiai tikrino irlaivelio vid . “Niekur nekilo joki nesusipra-tim . Visi sutikti Ïmonòs draugi‰kai reagavo,klausinòjo apie ms kelion , nors ir ste-bòjosi, kad ryÏomòs taip plaukti. ·ilãiausiaisutiko baltarusiai, o Vokietijoje buvome nekartà net ap‰aukti. Vokieãiai mògsta tvarkà, omes, pavyzdÏiui, ne visada prisi‰vartuoda-vome ten, kur galima. Be to, laivelis nebuvo

techni‰kai tvarkingas”, – sako Aurimas.Julius prisimena, kad plaukiant naktimis

Vokietijoje “Buratinui” ne kartà buvo kil´spavojus, kad ant jo uÏplauks dideli laivai,plukdantys chemikalus ar statybines me-dÏiagas. Mat lietuvi˜ laivelis buvo ap‰vies-tas tik vienu nedideliu Ïibintu.

Laiveliu keliauti patogu ir lengva

Nepaisant rizikos dòl techninòs“Buratino” bklòs, kepinanãiokar‰ãio, uod antpuoli , pro nesan-darius laivelio langus besiverÏianãiolietaus, nei Julius, nei Aurimas nesi-

gailòjo, kad leidosi ∞ ‰ià kelion .Nors ekstremali situacij taip patteko patirti. “Laivelis yra plok‰-ãiadugnis, skirtas plaukti tik lygiuvandeniu, taãiau kelyje pasitaikò irdideli˜ bang˜. Plaukiant permarias netoli Amsterdamo buvo

kil´s labai stiprus vòjas. “Buratinas”taip ‰okinòjo, kad manòm, jog tikrai apsi-vers”, – nuotykius prisimena Aurimas.

Dar Juliui ∞strigo, kaip vaikinaiRoterdamo uoste pasiklydo ir jau buvoi‰plauk ∞ ·iauròs jrà. “Jauãiam, kad vislabiau tolstam nuo krant , vòjas smarkòja.Visa laimò, kad priplaukò uosto patruliai.I‰siai‰kin , kur plaukiam, palydòjo ∞ saugiusvandenius”, – pasakoja keliautojas.

Vis dòlto abu jaunuoliai mano, kadkelionò savadarbiu laiveliu daugiau kaip2000 km nòra tokia jau didelò avantira arrizika, kaip atrodo i‰ pirmo Ïvilgsnio.“Visada esi ‰alia kranto. Svarbu tik sektiÏenklus ir plaukti pasroviui. Norint valdytitok∞ laivel∞ taip pat didelio mokslo nereikia.Kur pasuksi vairà, ten jis ir plauks. O jaus-mas fantasti‰kas. Gali lòkti keldamas ban-gas arba i‰jungus motorà plduriuoti, ste-bòti visus saulòtekius ir saulòlydÏius. Netmiestai nuo vandens visai kitaip atrodo”, –∞spdÏiais dalijasi Julius.

Îinoma, po Europà galima keliauti irdviraãiu, motociklu ar autostopu. Taip net

2011 / 08 / 08veidas60

Savadarbiu laiveliu 2500 kilometr˜ upòmis ir kanalais nuo Lietuvos iki Belgijos. Tokiai du mòne-sius trukusiai avantirai praòjusià vasarà ryÏosi Aurimas LaÏinskas ir Julius Markeviãius.

Amsterdama

Briugò

Belgija

Nyderlan

Per Europå – savadarbiu laiveliu

Kelionòs laiveliu per Europàpagrindinis tikslas buvo pake-liauti kitaip nei daugelis ∞prat´.

LAISVALAIKIS KELIONñS

"Buratinas" kelion´ pradòjo Nemunu Baltarusijoje ∞plaukò ∞ Augustavo kanalà Nuo vandens miestai atrodo visai

pasaul∞ ∞manoma apkeliauti patiriant ne kàmaÏiau ∞spdÏi˜ ir nuotyki˜, taãiau, anotJuliaus, laiveliu keliauti patogiausia irlengviausia. Nereikia temptis daikt˜, fizi‰-kai nuvargti, kaip minant dvirat∞. Ø laivel∞ betkada gali ∞l∞sti su‰ilti arba uÏsikaisti arbatos,ãia pat ir nakvynòs vieta.

Aurimas sako, kad kelionòs laiveliu i‰Druskinink ∞ Briug svarbiausias tikslasbuvo pakeliauti kitaip nei daugelis ∞prat ,patirti, kà rei‰kia du mònesius nuolat judòti.Taãiau vaikinai buvo suman ir menin ‰ioskelionòs pus . Jie net visà plaukimà buvopavadin kultrine menine ekspedicija “Do iton Deck” (“Sukurk tai ant denio”). “Kelionòsmetu prie ms˜ turòjo prisidòti apiedvide‰imt krybing Ïmoni i‰ ∞vairi ‰ali ,

kurie bt skait paskaitas, rod ir mok´kitus ∞vairi˜ krybini˜ veikl˜. Planavomskatinti idòjà “pasidaryk pats”. Deja,negavom tam finansavimo, nors kreipòmòs ∞daugel∞ ambasad˜”, – apgailestauja Aurimas.

Apdovanojimas festivalyje

Sòkmingai ∞veik´s Lietuvos, Baltaru-sijos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos irBelgijos upes bei kanalus, “Buratinas” likoBriuselyje vienoje meninink˜ laboratorijo-je, kuri organizuoja meninius-socialiniusprojektus. “Ms˜ paÏ∞stami belgai planavo“Buratinà” paversti plaukiojanãiu ‰iltnamiu,kuriame augt˜ ∞vairios darÏovòs. Tai puikustokio laivelio likimas”, – mano Julius.

Nors laivo statyba vaikinamskainavo apie 5000 Lt, taãiau jiemsnebuvo gaila atsisveikinti su “Bu-ratinu”. “Galvojom j∞ parduoti, betpirkòj˜ greitai neatsirado, oLietuvoje “Buratino” nebt˜ kurlaikyti. Be to, pas mus irmenkesnòs galimybòs keliautilaivais”, – sako Aurimas.

Beje, medÏiagos, i‰ kuri˜ buvostatomas laivelis, ne vienintelòskelionòs i‰laidos. Dar pana‰iai tiekteko i‰leisti plaukiant. Ir nors vai-

kinai gr∞Ïo i‰tu‰tin´ kreditines korteles irneÏinodami, kaip skolas reikòs padengti,nes prie‰ kelion´ metò darbus, taãiaufinansinius nuostolius atpirko patirtaslaisvòs pojtis. NemaÏiau svarbus buvo irkoleg˜ bei draug˜ palaikymas, kurie dides-niuose miestuose prisidòdavo prie keliau-toj˜ ir dienà ar kelias plaukdavo kartu.

Be to, vaikin kelionò savadarbiu laiveliusulaukò net tarptautinio pripaÏinimo.“Karali‰kosios geograf˜ draugijos orga-nizuojamame film festivalyje apie patirtusnuotykius keliaujant, mano sukurtas fil-mukas apie plaukimà i‰ Lietuvos ∞ Belgijàbuvo apdovanotas specialiu prizu. Atsiimantj∞ Londone, kiti keliautojai sakò, kad ms˜idòja geniali. Toks pripaÏinimas ir ∞vertini-mas vainikavo visà kelion´”, – dÏiaugiasiJulius.

Beje, jis jau planuoja kità kelion´ vande-niu. Vie‰òdamas Kinijoje vaikinassusiÏavòjo vieno kaimelio amatininkais,kurie specialiai apdirbtà avi˜ odà pripuãiaoro ir pagamina plaustus. “Planuoju tokiuplaustu plaukti Geltonàja upe, kur atsiveriadykum˜, kaln˜ vaizdai. Plaukiant apimalabai geras jausmas, nes vanduo – tokskelias, kuris pats juda ir tave ne‰a, nereikianet stengtis”, – apibendrina Julius.

Vaida Sto‰kuvienò

as

BerlynasVar‰uva

Druskininkai

Lietuva

Lenkijandai

Vokietija

Julius ir Aurimas patys pasistatò laivel∞, kuriuonuplaukò 2500 kilometr˜

LAISVALAIKISKELIONñS

Nakvynòs viet˜ vaikinai daÏniausiai ie‰kodavo krantei kitaip Miestuose prie Juliaus ir Aurimo prisijungdavo draugai

Kelionòs mar‰rutas – nuoDruskinink˜ iki Briugòs

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2011 / 08 / 08veidas

PASKUTINIS PUSLAPIS

62

Norvegijoje "‰iuolaikinis tamplie-rius" myriop pasiuntò niekuodòtus vaikus, savo nelaimei poils∞

pasirinkusius mirties saloje, bei tokiuspaãius nekaltus Ïmones Oslo vyriausy-bi niame rajone. Kraupi beproti‰ka Ïmog -Ïudystò ∞vykdyta ir ms˜ ‰alyje, kur dvipaauglòs susidorojo su savo bendraamÏe.Abu ∞vykius sieja kaÏkoks nepaai‰ -kinamas patologinis Ïiaurumas, kur∞ jaupo kaulel∞ i‰narstò ne tik Ïurnalistai, kri -minalistai, bet ir psichologijos bei psi-chiatrijos ekspertai.

Tokiame Ïiaurumo fone neretaii‰tirpsta menkesni ∞vykiai, kurie daÏnainetikòãiausiu bdu susisieja su jau mi -nòtais gerokai ry‰kesniais nutikimais. Vie-noje pusòje – ÏmogÏudystòs ir Ïiaurumai,kitoje – tiesiog "eilinis", daÏnai tik Ïodinis,o ne fizinis, agresijos pasirei‰kimas. Ir visdòlto tenka pripaÏinti, kad agresija visuo-met yra agresija, nepriklausomai nuo to, arfizinò jòga, ar tik Ïodiniai ∞Ïeidinòjimai pa-naudoti. Mat neretai ‰aknis, i‰ kurios toksskirting˜ ‰ak˜ medis i‰auga, yra ta pati.

·tai tokios mintys ∞ galvà atòjo, skaitantminòt˜ tragedij˜ apra‰ymus, ekspert˜ ko-mentarus, stebint televizijos reportaÏus. Su-simàstyti paskatino ir netikòtai nugirsta in-formacija apie kità ∞vyk∞. Vieno televizijoskanalo reporterò papasakojo apie nutikimàVilniaus rajone, kai "du ãigonai laikò ne-laisvòje Ïmog , reikalaudami neva savo noruatsisakyti jam priklausanãio Ïemòs sklypo."Îinutò, atrodo, neturinti nieko bendra suminòtomis Ïiaurybòmis, taãiau nevalingaiprivertusi suklusti ir pabandyti suprasti, kasgi vis dòlto vyksta.

Gal kam nors tai atrodys keista, taãiaucituodamas Ïurnalist , noriu atkreipti dòmes∞visai ne ∞ nusikaltimà, bet ∞ jos ÏodÏius: "duãigonai". Bet pabandykime ∞sigilinti ir pri-sipaÏinkime, kad tekstas "du lietuviai laikò∞kaitu Ïmog˜" ar, pavyzdÏiui, "du rusai atòmòlaisv´ vyrui" skambòt˜ tikrai keistai ir nevienam kelt˜ pasipiktinimà. Bet, pasirodo,kad kai kuri˜ tautybi˜ ∞vardijimas nekeliajokio pasipiktinimo ar nustebimo. Bent jaunegirdòjau, kad kas nors dar bt˜ ∞ ‰ià pervienà svarbiausi televizijos kanal paskelbtàinformacijà atkreip´s net ir menkiausiàdòmes∞.

Na, o kur tas mano minòtas ry‰ys tarpvis˜ ‰i˜ ∞vyki˜? O ry‰ys, mano manymu,slypi paprastame dalyke – tolerancijos sto-koje. Lidnai pagarsòj´s Norvegijos bude-lis savo elgesio prieÏastimi nurodo musul-mon˜ (manyk, arab˜ kilmòs Ïmoni˜) neto-

leravimà. ·iaulietòs merginos Ïudiki˜ psi-chologijos nuokrypiai dar laukia savo tyri-mo, taãiau viena j˜ garsiai prane‰ò, kad ne-kenãia kitoki˜ nei ji, o auka, deja, ir buvotokia: rami, niekuo nei‰siskirianti... Kad irkaip bt˜ lidna, pasirodo, kai kurie ms˜Ïiniasklaidos atstovai taip pat nepajògia to-leruoti rom˜ tautybòs Ïmoni˜. Sutinku, kadvisi trys nutikimai gerokai skiriasi, taãiautolerancijos stoka ir yra ta raudona gija, be-sidriekianti kaip j˜ vis˜ jungtis.

Nesiimu ãia nagrinòti gili˜j˜ psichikospaslapãi˜, taãiau ai‰kus vòl tas pats dòsnin-

gumas: tolerancija gimsta ne kur kitur, bet‰eimoje. Sakysite, ir vòl priki‰ama vaikystò,bet bòda ta, kad nemaÏai daliai nusikaltòli˜ar ‰iaip tolerancijos stokojanãi˜ Ïmoni˜ patij vaikystò skamba kaip keiksmaÏodis ar pri-simenama kaip nirus sapnas. Kasdien savokabinete matau Ïmones, kurie btent dòlmeilòs ar tolerancijos j˜ paãi˜ poreikiamsvaikystòje stokos i‰gyvena ‰iandienos, jausuaugusiojo amÏiuje juos uÏgriuvusias ne-gandas. Ir patikòkite, prieÏasties ‰akn˜ie‰kojimas vaikystòje jiems neatrodo kaipkvailystò ar nuobodul∞ varantis veiksmas.

Pamenu, kai mokiausi psichoanalizòs,keletà kart bdavo cituojamas vakarieãiamsbdingas posakis: "Vaikai turi bti matomi,bet nebtinai girdimi..." Manyãiau, kad ms˜visuomenò vien ‰iuo aspektu jau tampa va-karieti‰ka. Ar yra bent vienas tarp ms˜, ku-

ris pasakyt˜, kad visuomet i‰girsta ir ∞sik-lauso ∞ tai, kà jiems sako j˜ atÏalos? O jeidar vaikas visai maÏas, tai didÏiulis jo

dÏiaugsmas ir noras pasididÏiuoti savonet ir nedideliais pasiekimais mums at-rodo toks menkniekis. Ir mes lyg mus´nuo sav´s nuvejame, sakydami jam: "Ne-trukdyk, juk matai, kad esu uÏsiòm´s!"·tai ir tolerancijos maÏesniam ir silpnes-niam pradÏiamokslis...

O dabar kitas aspektas. Visi Ïinome,koks svarbus vaikui fizinis kontaktas susavo tòvais, kaip svarbu, kad jis nuolatbt˜ imamas ant rank˜, glaudÏiamas,buãiuojamas ir myluojamas. Bet pasiro-do, kad yra nemaÏai "i‰minting˜j˜", ku-rie rimtais veidais teigia, kad vaiko ne-reikia lepinti imant ant rank˜, jis, mat, "pa-verks, paverks ir pats nusiramins..." DievasÏmogui davò protà, bet ‰altas protas –i‰minties prie‰as. Ir tuomet gerokai i‰ min -

tin gesnò man atrodo katò, nuolat laiÏantisavo kaãiukus, ar beÏdÏionò, glostanti ir nu-rinkinòjanti nuo savo beÏdÏioniuk˜ kno te-gul ir parazitus. ·ie gyvnai neturi tokio ga-lingo proto, taãiau Ïino, kad tik fiziniamekontakte gaminasi medÏiagos, atsakanãiosuÏ prierai‰umà, globòji‰kumà, Ïmogi‰kà at-jautà ir, matyt, tà paãià tolerancijà. Ir gal‰iandien tokie populiars paaugli˜ apsika-binimai susitinkant ar atsisveikinant yra pa-prasãiausia kompensacija tam, ko nedavòtòvai: dar vieno paòmimo ant rank˜, prisi-glaudimo, apkabinimo ir pamylavimo.

Vienos ·iauli egzekucijos dalyvòs mamapripaÏino, kad padarò klaidà, nes maÏai ben-dravo su dukra, tik paklausdavo, kaip seka-si, kaip mokykloje ir pana‰iai. Matyt, apieapkabinimus ar kitokius fizinius kontaktusnet klausti neverta, nes ta pati moteris pa-bròÏò, kad dukrà auklòjo grieÏtai. Norvegi-jos budelio vaikyst´ dar gaubia paslaptis,kaip ir neai‰kus mamos vaidmuo jo gyve-nime, nes ∞ visus Ïurnalist˜ klausimus at-sako tik tòvas. Taãiau vienas jo poelgis pri-vertò suklusti. Tòvas vie‰ai i‰siÏadòjo savos naus. Ir vòl uÏduosiu keistà klausimà: arbent vienas i‰ ms˜ i‰siÏadòt˜ kad ir kaipbaisiai pasielgusio savo vaiko? Ir dar vie-nas keistas klausimas: tai gal vie‰as savosnaus i‰siÏadòjimas tòra i‰rai‰ka to, kas ‰ei-moje vyko ilgà laikà?

Tolerancijos ‰eimoje stoka, maϘj˜ nu-vertinimas, net ir menkas paÏeminimas gim-do pykt∞, kuris vòliau verãia ie‰koti aukos,kad atker‰yti uÏ tòv˜ klaidas, nuodòmes beipaties bejògi‰kumà. O gal tai tik paskutinisnevilties kupinas ir kit˜ Ïmoni˜ gyvybe ∞kai-notas pagalbos ‰auksmas?

Raimundas Mila‰inasTarptautinòs psichoanalitik˜

asociacijos narys

Tolerancijos ‰eimoje sto -ka, maϘj˜ nuvertinimasgimdo pykt∞, kuris vòliauverãia ie‰koti au kos, kadatker‰ytų uÏ tòv˜ klaidasir nuodòmes.

Pasaul∞ ir Lietuvà pastaruoju metu sukròtò keletas itin Ïiauri˜∞vyki˜, kuriuos, matyt, teisinga bt˜ ∞traukti ne ∞ kriminalistikos,bet ∞ psichiatrijos vadovòlius.

Netolerancijos pasaulis

O.G

UR

EVIČ

IAU

S N

UO

TR

.