1

VAMZDŢIŲ GAMYBOS

TECHNOLOGIJA IR ORGANIZAVIMAS

KAUNAS 2007

2

1. GAMYBOS TECHNOLOGIJOS DALIS

1.1 GAMINIO CHARAKTERISTIKA IR ŢALIAVOS

1.1.1 Pagrindiniai parametrai

4

00

BVM25.4-3

2500

Ţymuo

L,

mm

B,

mm

H,

mm

Betono

klasė

Betonas,

m3

Masė,

t

BVM25.4-3 2500 400 400 C35/45 0,28 0,660

Nuokrypio

pavadinimas

Geometrinis parametras ir jo vardinė reikšmė Leistinas ribinis

nuokrypis, mm

Matmenys Ilgis, plotis +/- 10

Storis +/- 5

Angų ar kiaurymių dydis ir padėtis +/- 7

Apsauginio betono sluoksnio storis +7; -5

Tiesumas Paviršių tiesialinijiškumas, kai matmuo:

≤ 2000 3

> 2000 10

Įstriţainių skirtumas Įstriţainių ilgio skirtumas 12

Paviršių kokybė Betono iškilimai ir įdubos 3

Poros:

Skersmuo 4

Gylis 3

Kiekis 50 vnt./m2

Briaunų nuskilimai:

Gylis 8

3

Ilgis 80

Kiekis 2 vnt./m

Gaminių gamybos techninės charakteristikos:

Gaminiai turi atitikti šio standarto ir darbo brėţinių reikalavimus.

Gaminiai gaminami iš armatūrinio plieno ir normaliojo betono.

Betono prekinis stipris turi būti ne maţesnis kaip 70% reikiamo stiprio projektinės klasės

šiltu metų laiku ir nemaţesnis kaip 90% - šaltu metų laiku.

Ant gaminių paviršių neturi būti rūdţių ir riebalų dėmių.

Gaminiuose betono plyšiai yra neleistini.

Betonas po 28 parų kietėjimo turi pasiekti projektinės klasės reikiamą stiprį.

Ženklinimas:

Ant gaminių paviršių nenuplaunamais daţais įskaitomai uţrašoma: gamino ţymuo;

įmonės pavadinimas arba prekės ţenklas; pagaminimo data; TK ţyma; masė, t;

Ţenklinimas turi atitikti gamintojo standarto reikalavimus.

Ţenklinant galima priklijuojant atmosferos poveikiui atsparią etiketę, kurioje surašomi

visi 2 punkte paminėti duomenys.

Saugos reikalavimai:

Vibracijos dydis darbo vietoje turi būti ne didesnis uţ HN51 leistiną dydį.

Triukšmo lygis darbo vietoje turi būti ne didesnis uţ HN33 leistiną triukšmo lygį.

Laikymas ir gabenimas:

Gaminiai laikomi horizontalioje padėtyje, ne daugiau kaip po keturias, viena ant kitos.

Gaminiai turi būti laikomi taip, kad matytųsi ţenklinimas.

Gaminiai gali būti gabenami visomis transporto priemonėmis, ne daugiau kaip po keturis,

vienas ant kito. Gaminiai laikomi ir gabenami pagal darbo brėţinių ir šio standarto

reikalavimus bei gamintojo patvirtintą laikymo – gabenimo schemą.

Sortimento parinkimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

40,1 40,1 42,2 45,6 45,5 43,1 39,9 39,8 39,1 40,2 42,2 42,8 43,1 43,6 40

1) 15-os imčių stiprio gniuţdant vidurkis:

15X (40,1+40,1+42,2+45,6+45,5+43,1+39,9+39,8+39,1+40,2+42,2+42,8+43,1+43,6+40)/15=

=41,82 MPa.

2) Apskaičiuoju standartinį nuokrypį Sn , MPa:

n

xX

i

n

4

1

1

2

n

xx

S

n

ni

n

Skaitiklis:

2,9584+2,9584+0,1444+14,2884+13,5424+1,6384+3,6864+4,0804+7,3984+2,6244+0,144

4+0,9604+1,6384+3,1684+3,3124=62,5440 MPa.

Vardiklis: 15-1=14

11,214

5454.62S15 MPa;

3) Reikalavimai C 35/45 klasės betono, penkiolikos imčių stiprių gniuţdant vidurkiui:

1515 *48.1 SfX ck

fck = 35 MPa;

41,82 ≥ 35 + 1,48 * 2,11

41,82 ≥ 38,12

4) Reikalavimai C 35/45 klasės betono maţiausiam stiprio gniuţdant rezultatui:

Xmin ≥ fck – 4

39,1 MPa ≥ 31 MPa

1.2 BETONO SUDĖTIES PROJEKTAVIMAS

Betono klasė C35/45

Atitinkamos klasės betono stipris gniuţdant fb turi tenkinti sąlygą:

nbkb S*λff

fb – reikiamas betono stipris gniuţdant, MPa;

Sn – betono stiprio gniuţdant standartinis nuokrypis, Sn = 2,11 MPa;

– koeficientas, priklausantis nuo imties dydţio = 1,48;

fb=45+1,48*2,11=48,1MPa;

Betono stipris gniuţdant fb, apskaičiuojamas pagal formulę: 4.0C

Vkai :

5,0V

C*f*k*Af c0b ;

fb – betono stipris gniuţdant, MPa;

fc – cemento stipris gniuţdant fc = 60MPa;

A – koeficientas, nusakantis medţiagų kokybę, A = 0,60;

k0 – koeficientas, priklausantis nuo oro kiekio betono mišinyje, k0 = 0,853 (2 );

VC – cemento ir vandens santykis, vieneto dalimis;

C – cemento kiekis betono mišinyje;

V – vandens kiekis betono mišinyje;

5

853,0100

5*95.21

100

5*1k k0

0

Išsireiškiame ir apskaičiuojame optimalų C

V santykį:

f*k*A*5,0f

f*k*A

CV

0b

c0 0,60*0,8525*60 = 0,48

48,1+0,5*0,60*0,853*60

f*k*A*5,0f

f*k*A

CV

0b

c0 0,60*0,8525*60 = 0,54

48,1-0,5*0,60*0,853*60

Priimame V/C santykį 0,48

Parenkame vandens kiekį V0:

Kai didţiausias uţpildo stambumas Dmax = 16mm; betono mišinio Sl = (8…10)mm;

uţpildas – skalda; V0=205l;

V=0,9*V0=0,9*205=205;

Kadangi naudojame plastiklį: V=0,9*205=184,5l;

Reikalingas cemento kiekis:

C=V/(V/C)=184,5/0,48=384,4kg;

Stambaus uţpildo kiekis St:

StStp

StTSt

12*

1000

1000 =

960,5kg 0,389*1,423

+

1

1,65 2,7

Stambaus uţpildo tuštumėtumas, vieneto dalimis: ststpst ρ/ρ1T 1-1650/2700=0,389;

Optimali stambaus uţpildo dalelių praskyrimo koeficiento reikšmė:α 1,423;

Stambaus uţpildo (skaldos) dalelių tankis ir piltinis tankis: Stρ 2700kg/m3; Stpρ 1650 kg/m

3;

Smėlio kiekis Sm:

kg8.88965,2*5,1847,2

5.960

1,3

4.3841000*V

StC1000Sm Sm

StC

;

Cemento tankis: Cρ 3100kg/m3; Smėlio dalelių tankis: Smρ 2650kg/m

3;

Patikrinimas, apskaičiavus visų komponentų kiekius:

Sąlyga: 1000SSVC

st

t

sm

m

vc

6

100072,2

5.960

65,2

8.889

0,1

5.184

1,3

4.384

Plastiklio kiekis Pl:

Pl=C/100*0.35=384,4/100*0.35=1,345 kg;

Plastiklio tūris: pl

pl

PlV , čia

pl - plastiklio tankis = 1,10 g/cm

3

122310,1

1345Vpl cm

3

Medţiagų kiekiai 1m3 betono mišinio

Medţiagos Kiekis 1m3 betono mišinio Medţiagų tūriai, m

3

Cemento kiekis, kg 384,4 0,124

Vandens kiekis, l 184,5 0,185

Skaldos kiekis, kg 960,5 0,356

Smėlio kiekis, kg 889,8 0,336

Plastiklio kiekis, kg 1,35 0,001

∑=2421,03 1

1.3 GAMYBINIŲ PAJĖGUMŲ SKAIČIAVIMAS

Paroje dirbama dvejomis pamainomis, pamainos trukmė 8val.

Darbo dienų skaičius per metus – 254.

Gamybiniai pajėgumai

1 Gaminys BVM25.4-3

2 Gamybos būdas Srautinis

4 Gaminio

charakteristika:

betono klasė C35/45

betono tūris, m3

0,28

gaminio masė, t 0,660

5 Gamybinis

pajėgumas:

per metus Qm, m3

11000

Qm, vnt 39286

per parą Qp, m3

43,31

Qp, vnt 155

per pamainą Qpam, m3

21,66

Qpam, vnt 78

per valandą Qh, m3

3,38

Qh, vnt 12,19

7

Medţiagų sąnaudos

Medţiagos Per

valandą Per pamainą Per parą Per metus

Cementas, t be nuostolių 1,31 8,41 16,81 4271

su nuostoliais 1,34 8,58 17,15 4356

Skalda, m3 be nuostolių 1,21 7,79 15,57 3955

su nuostoliais 1,25 8,02 16,04 4074

Smėlis, m3 be nuostolių 1,15 7,35 14,70 3733

su nuostoliais 1,18 7,57 15,14 3845

Vanduo, l be nuostolių 629 4037 8070 2049933

su nuostoliais 635 4077 8151 2070433

Plastiklis, kg be nuostolių 4,59 29,43 58,83 14944

su nuostoliais 4,63 29,72 59,42 15093

Betonas, m3

be nuostolių 3,38 21,66 43,31 11000,74

su nuostoliais 3,41 21,88 43,74 11110,75

Betono nuostoliai sudaro 1,0%; cemento – 2,0%; smėlio ir ţvirgţdo – 3,0%; vandens – 1,0%;

plastiklis– 1,0%; armatūros – 4,0%.

Cemento kiekis per valandą:

kgQCC hh 131038,34,384

Su nuostoliais:

kgCCC hhhs 1340131002,04,38402,0

Sklados kiekis per valandą:

kgQStSt hh 324638,35,960

Su nuostoliais:

kgStStSt hhhs 3352324603,0324603,0

Smėlio kiekis per valandą:

kgQSmSm hh 300738,38,889

Su nuostoliais:

kgSmSmSm hhhs 3097300703,0300703,0

Vandens kiekis per valandą:

kgQVV hh 62938,35,184

Su nuostoliais: kgVVV hhsh 63562901,062901,0

Plastiklio kiekis per valandą:

8

kgQSpSp hh 59,438,335,1

Su nuostoliais: kgSpSpSp hhsh 63,459,401,059,401,0

1.4 GAMYBOS PROCESO TECHNOLOGINĖS SCHEMOS APRAŠYMAS

Plastikais

Koropast

Cementas

Smėlis Skalda

Vanduo

Dozavimas

svorinis

Inertinių medţiagų svorinis

dozavimas

Dozavimas

svorinis

Maišyklė

Tiektuvas

Inertinių medţiagų

transportavimas

transporteriu, kaušiniu

keltuvu (tiektuvu)

Dozavimas

tūrinis

Formų paruošimas

Gaminių formavimas

Gaminių kietinimas

Gaminiu išformavimas

Sandėliavimas

9

Įvertinant specifines cementų savybes, keliami tokie reikalavimai:

jie turi būti sandėliuojami pagal rūšis ir markes;

naujai atveţtą cementą reikia laikyti atskiroje taroje ir nenaudoti tol, kol nebus gauti

laboratorinių tyrimų rezultatai;

tam, kad nesumaţėtų aktyvumas, cementą reikia apsaugoti nuo kritulių bei grunto

drėgmės;

kad cementas sandėlyje nesusigulėtų, reikia jį perkrauti iš vienos sandėlio taros į kitą.

Pagal konstrukciją cemento laikymo sandėliai būna bunkeriniai arba silosiniai.

Transportuojant, iškraunant ir sandėliuojant uţpildus, reikia laikytis tokių taisyklių:

sandėlys turi būti toks, kad uţpildus gamybai būtų galima tiekti nepertraukiamai;

uţpildų paėmimas iš transporto priemonių, sandėliavimas, jų transportavimas į betono

mišinio paruošimo cechą turi būti mechanizuotas ir automatizuotas;

mechanizuoto uţpildų iškrovimo iš transporto priemonių trukmė turi būti minimali;

sandėliuose uţpildai turi būti laikomi taroje, pagal rūšis ir frakcijas;

reikia apsaugoti uţpildus nuo uţteršimo įvairiomis priemaišomis.

Uţpildai į surenkamojo gelţbetonio gamyklas yra veţami geleţinkeliais, automobilių

transportu, plukdomi laivais, o iš transportavimo priemonių iškraunami gravitaciniu būdu,

nuţeriant arba kasant. Efektyviausias (nes greičiausias) būdas yra gravitacinis, kai uţpildai

išbyra veikiami sunkio jėgos (pvz. iš savivarčiai).

Uţpildai gali būti sandėliuojami rietuviniuose, pusbunkeriniuose ar silosiniuose

sandėliuose.

Betono mišiniui ruošti ir betonui laistyti vanduo turi būti švarus, be ţalingų priemaišų

(rūgščių, sulfatų, riebalų ir kt.). Jame gali būti nedaugiau kaip 5000 mg/l įvairių ištirpusių

druskų, iš kuriu sulfatų – ne daugiau kaip 2700 mg/l. Vanduo turi būti nerūgštinis (pH ≥ 4).

Betono mišiniui ruošti galima vartoti jūrų bei kitokį sūrų vandenį, jei jame ištirpusių

druskų kiekis nedidesnis uţ leistiną. Betono, uţmaišyto su tokiu vandeniu, paviršiuje gali

atsirasti dėmių. Druskingų vandenų negalima vartoti tada, kai betono mišiniai ruošiami su

aliumnatiniais cementais. Betonui tinkamiausias yra vandentiekio geriamasis vanduo ir švarus

upių bei eţerų vanduo.

Šiais laikais cheminių priedų panaudojimas tapo svarbia betono technologijos techninio

progreso kryptimi. Jie padeda optimizuoti gelţbetoninių gaminių gamybos proceso parametrus,

pagerina mišinių reologines savybe. Cheminiai priedai pagal poveikio pobūdį skirstomi į tokias

grupes:

reguliuojantys betono mišinių reologines savybes;

reguliuojantys betono rišimosi ir kietėjimo trukmę;

reguliuojantys betono struktūrą

specialiųjų betonų priedai.

Apsaugantys armatūra nuo korozijos.

Mano atveju naudoju:

KOROPLAST 1 FM Labai efektyvus plastiklis betono ir išlyginamojo sluoksnio mišiniams plastifikuoti

10

Savybės

KOROPLAST 1 (FM) sumažina vandens ir cemento santykį, išlaikydamas tokią pačią mišinio konsistenciją, todėl pagerėja betono kokybė.Naudojant KOROPLAST 1 (FM) betono mišinys nesisluoksniuoja, rišimasis nesulėtėja, poringumas nepadidėja.

Techniniai rodikliai

Pavidalas- skystis.

Aktyviųjų medžiagų 20%

Tankis 1,12 g/cm³

pH 8

Rekomenduojamas Berlyno statybos technikos instituto (Institut für Bautechnik)

Dozavimas

Geras plastifikavimo efektas gaunamas pripylus 10 – 14 ml vienam kilogramui cemento (0,5– 1,4% cemento masės) priklausomai nuo mišinio sudėties.

Maksimalus kiekis – 40 ml/kg cemento (t.y. 4% cemento masės), išskyrus: maks. 20 ml/kg Na2O, tolygu mažiau kaip 8,5 M – %.

KOROPLAST 1 (FM) plastiklį pilti maišymo pabaigoje.

Rekomendacija

Prieš naudojimą reikėtų patikrinti, ar KOROPLAST 1 (FM) atitinka plastifikuotiems betono mišiniams keliamus reikalavimus (pagal DIN 1045). Bandyti galima ir pagal vietines normas bei reikalavimus.

Pakuotė

Bakai 1000 l.Plastikinės statinės 200 l. Plastikiniai bakeliai 30 l

Laikymas

Saugoti nuo šalčio ir tiesioginių saulės spindulių. Esant neigiamai temperatūrai, plastiklis užšąla. Prieš naudojimą reikia atšildyti ir permaišyti. Nesunaudotą medžiagą sandariai uždarytuose induose galima laikyti ne ilgiau kaip 6 mėn.

Betono mišinio komponentai daţniausiai dozuojami pagal masę. Cementas, vanduo ir

plastiklis 1%. o uţpildai - 2%. Dozavimo tikslumui kenkia kintama uţpildų drėgmė, todėl

ją reikia ţinoti iš anksto ir įvertinti.

Automatizuoto veikimo dozatoriais medţiagos sveriamos pagal programą, nedalyvaujant

operatoriui. Į pusiau automatinio veikimo dozatoriaus bunkerį medţiagos patenka ir

atsveriamos automatiškai, o į betono maišytuvą jos beriamos gavus operatoriaus signalą iš

valdymo pulto. Rankinio valdymo dozatorių bunkerių uţdorius valdo operatorius. Medţiagų

masę jis mato svėrimo mechanizmo skalėje. Pagal dozavimo pobūdį dozatoriai būna ciklinio ir

nuolatinio veikimo.

Pagal darbo reţimą maišytuvai būna ciklinio arba nuolatinio veikimo. Ciklinio veikimo

maišytuvų svarbiausias technologinis parametras yra būgno talpa, o nuolatinio veikimo

11

maišytuvams – našumas. Betono mišinio kokybė priklauso nuo maišymo trukmės, būgno arba

mentinių velenų sukimosi greičio, būgno pripildymo mišinio komponentais bei komponentų

supylimo į maišytuvą tvarkos.

Pagal darbo principą maišytuvai būna: gravitaciniai ir priverstinio maišymo.

Mano atveju ruošiant betoną naudojama priverstinio maišymo maišyklė. Pagal atliktus

skaičiavimus (1.6. dalyje) parenku TPZ 750 maišyklę.

TPZ tipo maisyklė

Transportavimo įrenginys tiekia jau paruoštą mišinį į cecho patalpas, kur yra išpilstomas į

iš anksto paruoštus stendus. Betono mišinys į paskirtą vietą veţamas savivarčiais, vagonėliais,

kaušais.

Formos turi būti tokios, kad jose pagaminti gaminiai būtų tikslių geometrinių matmenų,

paviršius lygus ir švarus. Jos turi būti pakankamai standţios, kad nesideformuotų įpylus mišinį,

paprastos, lengvai išvalomos ir surenkamos. Formų elementai turi gerai priglusti vienas prie

kito, kad nenutekėtų mišinys.

Į formų paruošimą taip pat patenka formų surinkimas, valymas bei tepimas. Daţniausiai

naudojamos metalinės formos. Jų naudojimo trukmė apibūdinama jų patvarumu, t.y. kiek kartų

galima jas panaudoti. Tokias formas galima naudoti 1000 kartų. Metalinės formos daţniausiai

būna su atidaromais bortais. Kartais jų sienelės būna su dvisluoksniais bortais, su tam tikromis

tuštumomis, į kurias paduodami garai ar vanduo kietėjimo metu. Po kiekvieno formavimo,

gaminių formos yra valomos ir tepamos. Tai atliekama rankomis arba mechanizuotai. Tam

naudojamos įvairiausios suspensijos, alyvos, naftos produktai ir jų mišiniai. Pastariesiems yra

keliami šie reikalavimai:

tepalas turi gerai prilipti prie metalo (adhezija);

mišiniai turi būti atsparūs vandeniui;

turi neturėti neigiamo poveikio kietėjimui;

mišiniai turi nepalikti dėmių betono paviršiuje;

turi nesukelti formos korozijos;

turi nesukelti antisanitarinių sąlygų.

Formavimas – tai kompleksinis procesas, kurio metu gaminami tam tikros formos

gaminiai. Surenkamų gelţbetoninių konstrukcijų gamybos procesas susideda iš:

betono mišinio klojimo į formas

mišinio paskirstymo

12

mišinio sutankinimo proceso.

Nuo formavimo ypač priklauso gaminių kokybė. Daugelis g/b gaminių defektų susiję su

formavimu. Formuojant gaminius, labai svarbu, kad mišinių savybės atitiktų formavimo

metodus.

Betono ir mišinio tankėjimas labiausiai priklauso nuo sugebėjimo įgyti bet kokią formą

veikiant savajai masei ir išoriniams dinaminiams veiksniams. Formuojamumas labiausiai

priklauso nuo mišinių vidinių jėgų santykio. Formuojamas ir tankinamas betonas deformuojasi.

Ši deformacija susideda iš negrįţtamosios mišinio deformacijos.

Įvertinant betono mišinių formuojamumą, nepakanka duomenų apie technologines

savybes. Labai svarbios tuo poţiūriu savybės yra sutankintų mišinių stiprumas ir

deformatyvumas.

Betoninių ir g/b gaminių kietėjimo normalioje temperatūroje trukmė yra daug kartų

ilgesnė uţ kitų technologinių procesų trukmę. Dėl to naudojami įvairūs betono kietėjimo

intensyvinimo būdai.

Technologinis kietėjimo intensyvinimo būdas – tai toks būdas, kai betono mišiniai

ruošiami su greitai kietėjančiais cementais, kai prekinis portlandcementis papildomai

sumalamas, kai vibravimo būdu aktyvinamas cemento tešlos skiedinys arba betono mišinys,

kai vartojami standūs mišiniai.

Cheminis kietėjimo intensyvinimo būdas- kai į betono mišinius pridedama cheminių

priedų – plastiklių.

Šiluminis būdas – kai betoniniai ir gelţbetoniniai gaminiai šildomi karštu garu arba

vandeniu, elektros srove. Šiluminiai būdai efektyviausi ir daţniausiai naudojami. Šioje

technologijoje linijoje gaminių kietinimas numatytas elektros srove.

Išformuojant gaminiai yra išimami iš formų ir apdailinami. Gelţbetoninių gaminių

apdailos būdai ir medţiagos parenkami įvertinant daug veiksnių. Apdaila turi būti patvari,

saugoti betoną nuo atmosferos bei agresyvių medţiagų poveikio, tenkinti architektūrinius ir

dekoratyvinius reikalavimus.

Surenkamojo g/b gamyklose naudojamus gaminių paviršiaus apdailos būdus galima

skirstyti:

pagal dekoratyvinio sluoksnio padarymo sąlygas ir laiką;

pagal apdailai vartojamas medţiagas (plytelės, spalvotieji cementai, daţai ir kt.);

pagal apdailos sluoksnio paviršiaus pobūdį (lygus ar reljefinis);

pagal apdailos spalvą (vienspalvė ar daugiaspalvė);

pagal gaminių gamybos technologiją

G/b gaminių paviršiaus industrinės apdailos būdai skiriasi gamybos technologija, kaina.

Kiekvienas jų turi savo specifinių pranašumų. Juos galima taikyti kiekviena atskirai arba

derinant su kitokiais apdailos būdais.

Kiekviena gamykla turi turėti pagamintos produkcijos sandėlius, kol gaminiai bus

realizuoti. Sandėliuose gaminius galima laikyti tol, kol įgyja reikiamą stiprumą. Taip pat

gaminius galima komplektuoti, stambinti montuojant iš smulkesnių elementų, taisyti defektus.

G/b gaminius reikia sandėliuoti pagal techninėse sąlygose nurodytą tvarką ir darbo

saugos taisykles. Kai gamykla specializuota, sandėliuose turi tilpti 8 – 12 parų pagamintos

produkcijos atsarga. G/b gaminiai paprastai sandėliuojami atvirose, lygiose betoninėse

aikštelėse kad nutekėtų vanduo grindys daromos su 1 – 2 laipsnių nuolydţiu. Sandėliuose turi

būti kėlimo ir transportavimo įrenginiai, kad iš formavimo cecho atveţtus gaminius sukrautų į

rietuves bei pakrautų į geleţinkelio ar automobilinio transporto priemones.

13

Sandėliuojamų gaminių padėtis, išskyrus kolonas, atramas ir kitus panašios paskirties

gaminius, turi būti tokia pati, kokia bus pastatuose ir statiniuose. Rietuvių aukštį ir atrėmimo

būdus reikia nustatyti pagal to tipo gaminių standartų ir techninių sąlygų reikalavimus.

Denginių sijos, santvaros, sienų bei pertvarų plokštės sandėliuojamos vertikalioje

padėtyje, specialiose kasetėse.

Sandėliuojant surenkamas g/b konstrukcija, reikia laikytis šių taisyklių:

gaminius laikyti tokioje padėtyje, kokia bus statinyje ar pastate;

konstrukcijas sandėlyje išdėstyti taip, kad uţrašyti ant jų ţenklai matytųsi iš takų pusės;

montavimo kilpos turi būti nukreiptos į viršų;

prie gaminių sandėliavimo zonų turi būti palikti takai ir privaţiavimai;

grieţtai draudţiama sandėliuoti gaminius ant antţeminių kranų vaţinėjimo kelių

14

1.5. TECHNOLOGINĖS LINIJOS SKAIČIAVIMAS

Gamybinės linijos pajėgumas per pamainą:

fgfpamt/h*V*60Q 60*0,84*6,4/11,0=29,32m

3

Vg – vidutinis formuojamo gaminio tūris, m3

h – darbo valandų skaičius per pamainą;

tf – formavimo ciklo trukmė, min (tf=11,0min);

Reikiamas formavimo agregatų skaičius:

Q/Qn fpampama 21,66/29,32=0,74

Priimu 1;

Gaminių šiluminio kietinimo trukmė:

ttttT aškišsk 2+6+9+2=19h;

tiš – gaminių išlaikymo prieš šutinimą trukmė h;

tk – temperatūros kėlimo trukmė h;

tš – gaminių šutinimo trukmė h;

ta – gaminių išlaikymo po šutinimo kameroje trukmė h.

Reikalingas duobinių šutinimo kamerų skaičius:

94.118*0,11

4,6*19*5,2

m*t

b*T*5.2

m*t*24

b*T*60n

f

fk

f

fkšk

Priimu 4 šutinimo kameras, nes dirbama dvejomis pamainomis.

Tk– vidutinė šutinimo kameros apyvartos trukmė;

bf – gaminių formavimo trukmė per pamainą,

m – formų skaičius duobinėje šutinimo kameroje;

Šutinimo kamerų pripildymo koeficientas:

;038,03.132

28.0*18

V

q*mK

k

0

q – vieno gaminio tūris, m3

Vk – kameros tūris, m3

m – formų skaičius duobinėje šutinimo kameroje.

Šutinimo kameros ilgis:

efk l*)1n(l*nL 3*2,8+(3+1)0,4=10m;

n – kameros ilgyje sudedamų gaminių skaičius;

lf=2,5+0,3=2,8m – formos ilgis;

le – atstumas nuo formos iki kameros sienutes (0,35 – 0,40)m.

Kameros plotis:

ek l*)1n(*nB 2*2,1+(2+1)0,4=5,4m;

n – kameros plotyje sudedamų gaminių skaičius;

b=1,8+0,3=2,1m – formos plotis;

Kameros gylis:

hhhh*nH 321k 3(0,55+0,2)+0,15+0,05=2,45m;

n –gaminių eilių skaičius kameroje;

h=0,4+0,15=0,55m formos aukštis;

15

h1 – tarpai tarp formų

h2 –atstumas nuo apatinės formos iki kameros dugno, m;

h3 – atstumas nuo viršutinio gaminio iki kameros dangčio, m

Šutinimo reţimo parametrai

Operacija Trukmė, val

Išlaikymas 2

Temperatūros kėlimas 6

Izoterminis periodas 9

Aušinimas 2

19

Reikalingas formų skaičius:

1.290,11

4,6*19*63,2

t

b*T*63,2nf

f

f0

Priimamų formų skaičius: 58, nes dirbama dvejomis pamainomis.

T0- vienos formos apyvartos trukmė;

bf – gaminių formavimo trukmė per pamainą;

tf - formavimo ciklo trukmė.

1.6 PAGALBINIŲ CECHŲ IR GAMYBINIŲ BARŲ APRAŠYMAS

1.6.1 Cemento sandėlis

Cemento sandėlio talpa:

t0.9394,0*254

04,1*5*384,0*75.11110

k*T

k*n*C*QV

2sk

1c

Q – betono paruošimo cecho metinis gamybinis pajėgumas;

C – cemento sąnaudos tonomis 1 m3 betono mišinio;

n – norminė cemento atsarga sandėlyje dienomis;

k1 – koeficientas, kuriuo įvertinami iškraunamo cemento galimi nuostoliai;

k2 – technologinių įrengimų išnaudojimo koeficientas;

Tsk – skaičiuojamasis darbo dienų skaičius metuose;

Cemento sandėlio talpa m3;

3

cp

c

mcm55.84

1,1

0.93VV 3

Piltinis cemento tankis: cpρ 1100kg/m3;

Parenku silosą, kurio skersmuo D 3m, o aukštis:

m97.11

4

9*14,3

55.84

4

D*

Vh

2

mc

s

3

;

Priimu 1 silosą, kurių skersmuo D 3m, o aukštis sh 6m.

16

1.6.2 Uţpildų sandėlis

Smėlio sandėlio talpa:

n*QV pss 15,14*5=75,69m3;

77.564

69.75*3

H

V*3S m2

V – smėlio sandėlio tūris;

Qps – smėlio sąnaudos m3 per parą;

n – norminė uţpildų atsarga dienomis, veţant automobiliniu transportu dienos7...5n ;

S – smėlio sandėlio plotas;

H – smėlio krūvos aukštis, H = 4,0m;

Skaldos sandėlio talpa:

n*QV stst 16,04*5=80,19 m3;

14.6019.80H

V*3S

V – skaldos sandėlio tūris;

Qpz – skaldos sąnaudos m3 per parą;

n – norminė uţpildų atsarga dienomis, veţant automobiliniu transportu dienos7...5n ;

S – skaldos sandėlio plotas;

H – skaldos krūvos aukštis, H = 4,0m;

1.6.3 Produkcijos sandėlis

Gelţbetonio gamyklos produkcijos sandėlio plotas (m2);

2

n

21sn

s m0.11738,1

3,1*5,1*25*31.43

q

k*k*t*QF

Qn – gaminių, atveţamų per parą kiekis;

ts – gaminių sandėliavimo trukmė paromis

k1 – koeficientas, kuriuo įvertinamas didesnis sandėlio plotas reikalingas takams įrengti

k2 – koeficientas, kuriuo įvertinamas didesnis sandėlio plotas reikalingas tiltiniam kranui

įrengti

qn – norminis gaminių kiekis m3 laikomas sandėlio ploto m

2

1.6.4 Betono mišinių cechas

Maišytuvų našumas (m3/h):

hm48,112,1*4,1*4,6*254

075.1111k*k*

T*T

QP 3

21

sk

v

Q – cecho gamybinis pajėgumas m3/metus

Tsk – planinis darbo dienų skaičius per metus (254 darbo dienos);

T – darbo valandų skaičius per parą,

k1 – betono mišinio pareikalavimo netolygumo koeficientas k1 =1,4;

k2 – našumo atsargos koeficientas k2 =1,2;

Vieno betono maišinio ruošimo ciklo trukmė:

tmpc tttt 1,5+1,5+1=4min;

tp – komponentų dozavimo ir padavimo į maišytuvą trukmė min.;

tm – komponentų sumaišymo trukmė min.;

tt – mišinio išpylimo iš maišytuvo būgno trukmė min.;

17

Maišinių skaičius per valandą:

n=60/tc=60/4=15;

Vieno ciklinio maišytuvo našumas m3/h;

hm75,151000

7,0*15*1500

1000

*n*VN 3m

Vm – maišytuvo Haarup 1500 talpa;

n – maišinių skaičius per valandą;

β – betono mišinio išeigos koeficientas β =0,7;

Reikalingas maišytuvų skaičius:

nm=Pv/N=11,48/15,75=0,73; priimu 1 maišytuvą; TPZ 750

Pv – reikiamas betono kiekis per valandą m3/h;

N – betono maišytuvo našumas m3/h;

1.7 GAMYBOS KOKYBĖS KONTROLĖ

Gaminiai turi būti priimami įvertinant pradinės, operacinės, priimamosios kontrolių ir

periodinių bandymų rezultatus bei gamintojo standarto reikalavimus.

Pradinės kontrolės metu įvertinama medţiagų, ruošinių, reikalingų gamybai, atitiktis.

Operacinės kontrolės metu tikrinami technologinių procesų parametrai ir atitikimo tvarka.

Priėmimo kontrolės metu tikrinami gaminių kokybiniai parametrai ir įvertinama atitiktis.

Gaminių geometriniai matmenys, angų, kiaurymių, kilpų padėtis bei dydis, tiesumas,

įstriţainių ilgio skirtumas, paviršių kokybė, apsauginio sluoksnio storis – tikrinami kiekvienai

partijai.

Gaminiai priimami partijomis. Partija laikomi gaminiai pagaminti iš vienodos betono

mišinio sudėties, tais pačiais įrengimais ir ta pačia technologija, bet ne ilgiau kaip per vieną

savaitę, ir nedaugiau kaip 25 vienetai.

Kokybiniams parametrams patikrinti atsitiktinai pasirenkami 3 gaminiai. Jeigu nors 1 iš

atrinktų gaminių neatitinka reikalavimų, naudojama ištisinė kontrolė, kai tikrinami visi

gaminiai pagal tuos rodiklius, pagal kuriuos partija nebuvo priimta.

Betono atsparumas šalčiui ir vandens įsiskverbimui – atliekami pradedant gaminių

gamybą, pakeitus gamybos technologiją ar medţiagas, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

Jei periodinių bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, gamyba turi būti nutraukta ir

priimtos priemonės reikalavimams pasiekti.

Priėmus gaminius, ant kiekvieno rašoma TK ţyma. Atiduodant gaminius pirkėjui, turi

būti išduodama atitikties deklaracija pagal STR 1.03.02 reikalavimus.

Pirkėjas privalo naudoti gaminius pagal paskirtį, atsiţvelgdamas į atitikties deklaracijoje

nurodytas jų charakteristikas ir šio standarto reikalavimus.

Gamintojas garantuoja, kad gaminių kokybė atitinka šio standarto reikalavimus, jei

laikomasi gabenimo, laikymo, montavimo ir naudojimo taisyklių. Betono stipris gniuţdant

nustatomas pagal LST EN 12390-3, Betono stiprį gniuţdant galima patikrinti dauţiklio šokimo

metodu pagal

LST EN 12504-2, Betono atsparumas šalčiui nustatomas pagal LST 1428.17, Betono

atsparumas vandens įsiskverbimui nustatomas pagal LST EN 12390-8

18

2. GAMYBOS ORGANIZAVIMO DALIS

2.1. BENDROS ŽINIOS APIE GAMINĮ IR GAMYBOS TECHNOLOGIJĄ

4

00

BVM25.4-3

2500

Ţymuo

L,

mm

B,

mm

H,

mm

Betono

klasė

Betonas,

m3

Masė,

t

BVM25.4-3 2500 400 400 C25/30 0,28 0,660

Nuokrypio

pavadinimas

Geometrinis parametras ir jo vardinė reikšmė Leistinas ribinis

nuokrypis, mm

Matmenys Ilgis, plotis +/- 10

Storis +/- 5

Angų ar kiaurymių dydis ir padėtis +/- 7

Apsauginio betono sluoksnio storis +7; -5

Tiesumas Paviršių tiesialinijiškumas, kai matmuo:

≤ 2000 3

> 2000 10

Įstriţainių skirtumas Įstriţainių ilgio skirtumas 12

Paviršių kokybė Betono iškilimai ir įdubos 3

Poros:

Skersmuo 4

Gylis 3

Kiekis 50 vnt./m2

Briaunų nuskilimai:

Gylis 8

Ilgis 80

Kiekis 2 vnt./m

19

Reikalavimai betonui ir medžiagoms. Betonas tai komponentinė medţiaga

susidedanti iš rišamosios medţiagos, smulkaus ir stambaus uţpildo, vandens bei cheminių

priedų, kurie suteikia reikiamas reologines, kietėjimo ir kt. savybes. Betonui svarbios savybės:

Nesukietėjusiam betonui – paslankumas, nustatomas pagal LST ISO 4110:1995

standartą;

Sukietėjusiam betonui :

tankis – nustatomas pagal LST EN 12390 – 7:2003 standartą;

stipris gniuţdant – pagal LST EN 12390 – 3:2003 standartą;

stipris lenkiant – pagal LST EN 12390-5:2003 standartą;

atsparumas šalčiui pagal LST EN 1338:2003 standartą

maksimali gniuţdymo deformacija, susitraukimas, ribinė valkšnumo charakteristika,

Ilgalaikiškumas, atsiţvelgiant į aukščiau nurodytas savybes ir veikiant:

nudilimui – nustatoma pagal LST L 1428.15:2006

Komponentams turi būti nurodytos jiems svarbios savybės ir jie turi atitikti juos

reglamentuojančius standartus.

portlandcementis turi atitikti LST EN 197-1:2001/A1:2006 standartą; svarbios savybės:

šarmų kiekis ir reagavimas su sulfatais.

uţpildai - LST EN 12620:2003/AC:2005 ,svarbios savybės: granuliometrinė sudėtis,

reakcija su šarmais, švarumas

vanduo LST EN 1008:2005 standartą;

cheminiai priedai LST EN 934-2:2003/A2:2006;

Atitikties įvertinimas ir ženklinimas. Gamybos kontrolės sistema yra sertifikuota.

Gamintojas įsipareigoja atlikti pradinius vamzdţių bandymus, gamybos kontrolę. Gamykloje

atrinktų bandinių bandymas, atliekamas pagal nustatytą bandymų planą. Tikrinama: gaminio

geometriniai matmenys, gaminio tiesumas, paviršių kokybė, betono stipris gniuţdant,

apsauginio betono sluoksnis, betono atsparumas šalčiui pagal LST EN 523:2005, betono

atsparumas vandens įsiskverbimui pagal LST EN 12390-8:2003-12 standartus.

Notifikuota įstaiga įsipareigoja gamybos kontrolės sistemos sertifikavimą, remiantis

pradiniu gamybos kontrolės sistemos įvertinimu bei nuolatine gamintojo gamybos kontrolės

sistemos prieţiūra, įvertinimu ir patvirtinimu.

Vamzdţių ţenklinamas priklijuojant atsparias atmosferos poveikiui etiketes nurodant

įmonės prekinį ţenklą, pagaminimo vietą, techninės kontrolės ţymą, masę, tipą, kitus svarbius

parametrus.

Laikymas ir gabenimas Kiekviena gamykla turi turėti pagamintos produkcijos

sandėlius, kol gaminiai bus realizuoti. Sandėliuose gaminius galima laikyti tol, kol įgyja

reikiamą stiprumą. Taip pat gaminius galima komplektuoti, stambinti montuojant iš

smulkesnių elementų, taisyti defektus.

G/b gaminius reikia sandėliuoti pagal techninėse sąlygose nurodytą tvarką ir darbo

saugos taisykles. Kai gamykla specializuota, sandėliuose turi tilpti 8 – 12 parų pagamintos

produkcijos atsarga. G/b gaminiai paprastai sandėliuojami atvirose, lygiose betoninėse

aikštelėse kad nutekėtų vanduo grindys daromos su 1 – 2 laipsnių nuolydţiu. Sandėliuose turi

būti kėlimo ir transportavimo įrenginiai, kad iš formavimo cecho atveţtus gaminius sukrautų į

rietuves bei pakrautų į geleţinkelio ar automobilinio transporto priemones.

Gaminių kietinimas vyksta kietinimo kamerose. Čia gaminiai kietinami, o tada

išimami ir išformuojami. Temperatūrą kietinimo kameroje didiname kas 30°C, kol pasiekiame

60°C. Baigus kietinimo procesą gaminiai aušinami 30°C/h greičiu. Išimti juos galima kai

aplinkos ir gaminio paviršiaus temperatūrų skirtumas ne didesnis kaip 40°C.

20

Mišinio sutankinimas

Operacija Dydis

Vibravimo trukmė,s

Amplitudė, mm

Daţnis, Hz

Slankumas, mm

60

0,5

50

8-10

Betono kietinimas

Operacija Trukmė, val

Išlaikymas 2

Temperatūros kėlimas 6

Izoterminis periodas 9

Aušinimas 2

19

2.2 TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ DARBO CIKLOGRAMŲ SUDARYMAS

Pagrindinių įrengimų darbo ciklogramos sudarytos atsiţvelgiant į įrengimų atliekamų

operacijų trukmes ir kitų technologinių operacijų trukmes. Darbinis įrengimų greitis priimtas

pagal technines įrenginio charakteristikas ir technologinius veiksnius.

2.3 OPERACIJŲ TRUKMIŲ GRAFIKO SUDARYMAS

Operacijų trukmių grafike technologinis procesas suskaidytas į atskiras operacijas,

nurodant jų atlikimo eiliškumą ir trukmę. Čia taip pat pateiktos elementaraus ciklo trukmės,

darbininkų ir įrengimų uţimtumas. Technologinių operacijų trukmės priimtos atsiţvelgiant į

gamybos linijos taktą ir darbinius įrenginių greičius:

r = 1 / T = 1 / 12,19= 0,082h =4,9 min. T – tempas T = 12,19 gaminio per valandą

Vienoje formoje gaminami 3,0 gaminiai, todėl r = 3,0*4,9=14,8 min.

Betono mišinio paruošimo operacijų trukmės

Operacija Trukmė, min

Komponentų dozavimas ir

supylimas

1,5

Komponentų maišymas 1,5

Mišinio išpylimas 1

4

Trukmių grafikas pateiktas grafinėje darbo dalyje

2.4 PRODUKCIJOS GAMYBOS KAŠTŲ SKAIČIAVIMAI

21

Energijos pareikalavimas 1m3 gaminių.

Energijos rūšys Kiekis 1m3 gaminio

pagaminti

Energijos vieneto kaina, Lt

Technologinis garas, t 0,4 10,8

Elektros energija, kWh 35 0,2

Vanduo, m3

Nekanalizuotas

Kanalizuotas

0,185

0,17

1,72

3,93

Tepalas, kg 8 2,2

Pagrindinių įmonės darbuotojų atlyginimai.

Preigybės Matavimo

vienetai

Mėnesio

atlyginimas

Metų atlyginimas

Betonuotojas IV Lt 1457,24 17486,88*2

Operatorius III Lt 1289,79 15477,48

Stropuotojas II Lt 1179,97 14159,64*3

Kranistas III Lt 1289,79 15477,48

Σ 108407,64

Kadangi dirbama 2 pamainomis, tai 108407,64*2=216815,28Lt

Gaminių gamybos kaštų sąmata

Metinis gamybos našumas 11000 m3/metus

Eil.

Nr.

Straipsnio

pavadinimas

Matavimo

Vnt.

Gamybos kaštai per metus Gaminio vieneto

gamybos kaštai

kiekis vieneto

kaina, Lt

suma.

Lt kiekis

suma,

Lt

1 2 3 4 5 6 7 8

1

Pagrindinės

medţiagos:

Cementas

Smėlis

Skalda

Plastiklis

t

m3

m3

kg

4356

3845

4074

15093

258,8

28

48,1

7,2

1127434,2

107665,83

195963,72

108672,47

0,396

0,350

0,370

1,372

102,49

9,79

17,81

9,88

Viso: Lt - - 1539736 - 139,98

2 Pagalbinės

medţiagos Lt - - 76987 - 7,00

3 Transporto išlaidos Lt - - 123179 - 11,20

4

Kuras ir energija:

Technologinis garas

Elektros energija

Vanduo

Tepalas

t

kWh

m3

m3

kg

4400

385000

2035

1870

24200

10,8

0,2

1,72

3,93

8

47520

77000

3500

7349

193600

0,4

35

0,185

0,17

2,2

4,32

7,00

0,32

0,67

17,60

5 Pagrindinis darbo

uţmokestis Lt - - 216815,28 - 19,71

6 Papildomas darbo

uţmokestis Lt - -

17345,22 - 1,58

22

7 Socialinis draudimas Lt - - 63223,34 - 5,75

8

Įrengimų išlaikymo ir

eksploatavimo

išlaidos

Lt - -

307947,24 - 28,00

9 Įrengimų

nusidėvėjimas Lt - -

30794,72 - 2,80

10 1 m

3 gaminio

savikaina ceche (1-9) Lt - -

2704997 - 245,91

11 Bendrosios gamyklos

išlaidos Lt - -

216815,3 - 19,71

12 Negamybinės

išlaidos Lt - -

540999,4 - 49,18

13 1 m

3 gaminio visa

savikaina (10-12) Lt - -

3462811,7 - 314,80

14 Gaminio savikaina

gamybos ceche Lt

88,14

15 Pardavimo kaina Lt 96,96

16 Pardavimo kaina su

PVM Lt

114,41

17

1 m3

gaminio

pardavimo kaina su

PVM

Lt

408,61

2.5 GAMYBINĖS LINIJOS TECHNINIŲ – EKONOMINIŲ RODIKLIŲ

SKAIČIAVIMAS

Eil.

Nr.

Rodiklių pavadinimas Matavimo vienetai Reikšmė

1 Gamybinis plotas m2 672

2

Metinis įmonės našumas:

Produkcijos apimtis

Produkcijos apimtis

m3/vnt

tūkst. Lt

11000/39286

4494730

3 Pagrindinių darbuotojų skaičius ţm. 14

4

Išdirbis:

Produkcijos apimtimi

Piniginė išraiška

m3/ţm

Lt/ţm

785,7

321052,11

5

Gaminio savikaina:

Vieneto

Metinė

Lt/vnt

tūkst. Lt

88,14

3462811,70

6

Pelnas:

Vieneto

Metinis

Lt

Lt

8,81

346281,2

7 Gamybos rentabilumas % 10