KLAIPĖDOS UOSTASPASIRINK PATIKIMĄ KELIĄ!

Por tofK la ipeda. l t

KLAIPĖDOS UOSTASPASIRINK PATIKIMĄ KELIĄ!

T u r i n y s

Klaipėdos uostas – kitokia Lietuva �������������������������������������������������� 3

Lietuvos uostamiestis – Klaipėda ���������������������������������������������4–5Modernus, ambicingas, atvirasMenas ir kultūraVerslasFaktai

Klaipėdos uostas – vartai į pasaulį ���������������������������������������������6–7Uosto reikšmėTikslai ir siekiaiKlaipėdos uosto duomenysInvesticijosApsauga

Uostas – transporto koridorių sankirta ����������������������������8–9

Traukinių maršrutai �������������������� 10–11

Uosto istorija ������������������������������������� 12Senasis uostamiestis1945–1991 m. Klaipėdos uosto istorijos apžvalga

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ����������������������������������� 13Uosto direkcijos įkūrimo istorijaPagrindinės Uosto direkcijos funkcijos

Uosto valdymas �������������������������������� 14Lietuvos saugios laivybos administracijaVeikla tarptautinėse organizacijose

Logistikos centrai ������������������������������� 15Baltijos logistikos centrasKlaipėdos viešasis logistikos centras

Uosto veiklos rezultatai ������������ 16–17

Kruizinė laivyba ���������������������������18–19KlaipėdaKuršių nerijaPalangaKuršmarės ir Nemuno deltaKruizinių laivų terminalasKlaipėdos Centrinis TerminalasKruizinės laivybos plėtra

Uosto įdomybės ��������������������������������20

Klaipėdos uosto plėtros perspektyvos ������������������������������� 21–24

Šiaurinės Klaipėdos uosto dalies plėtra – išorinio „Baltmax“ uosto statyba Šventosios pramoginių laivų ir jachtų uostasPrivažiuojamieji uosto geležinkeliai ir automobilių keliaiUosto akvatorijos gilinimas ir platinimasUžteršto grunto saugojimo aikštelėMalkų įlankos plėtra

„Albatrosas“� Jūrininkų centras ������25

Krovos darbų bendrovės ������������������������������������26–29

Laivybos bendrovės ������������������� 30–31

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ������������������������������� 31

Būtingės naftos terminalas �������������� 31

Laivų statybos ir remonto įmonės ����������������������������32

Transporto asociacijos ����������������������33

Klaipėdos uosto pranašumai ����������34Uosto planas �������������������������������35–38

Klaipėdos uostas – bendruomeniškas, atviras, savas! ��������������������������������������������� 39–41

1

KLAIPĖDA

2

Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, pasididžiavimas – kasdien moder-nėjantis Klaipėdos jūrų uostas. Tai patogiausias tranzito kelias į Eu-ropą, pagrindinė susisiekimo tarp Vakarų ir Rytų grandis ir vienas sklandžiausiai veikiančių Lietuvos ekonomikos variklių.

Iš uosto veiklos valstybės biudžetas vidutiniškai gauna po 140 mln. eurų per metus. Čia sukuriama 18 proc. šalies BVP. Investici-jos uoste duoda analogų neturinčią žaibišką grąžą – atsiperka vos per 2,5 metų.

2014-ieji Klaipėdos uostui reikšmingi ir pasiektu krovos rekordu, ir nepamirštamais istoriniais įvykiais. Nuoširdžiai sveikinu uostą, sėk mingai priėmusį iki šiol dar neregėtą kruizinį laivą milžiną „Ce-lebrity Eclipse“ ir, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ope-ratyviai pasirūpinus krantinės statyba ir reikiamais gyliais, plačiai atvėrusį vartus SGD laivui-saugyklai „Independence“.

Klaipėdos uostas – kitokia Lietuva

Pasirink patikimą kelią – Klaipėdos uostą!Augantis Klaipėdos uostas – perspektyvi Lietuva

Palankaus vėjo!Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras

Rimantas Sinkevičius

Jeigu norime būti konkurencingi, turime būti greiti ir lankstūs. Per pastaruosius metus įrodėme uosto naudotojams, kad esame jų partneriai, operatyviai sprendėme ne vieną uosto vystymo pro-blemą. 2013 m. į uosto infratsruktūrą investuota rekordinė pi-nigų suma – apie 87 mln. eurų. Dėl investicijų Klaipėdos uostas 2014-aisiais startuoja kaip konteinerių bei birių krovinių paskirs-tymo centras (hubʼas), duris atvėrė moderniausias Baltijos šalyse keleivius aptarnaujantis ir krovinius priimantis terminalas. Džiau-giamės ir rekordais pažymėtu kruiziniu sezonu. Ypatingas įvykis – SGD krantinės statybos pabaigimas bei SGD laivo-saugyklos „In-dependence“ atplaukimas, kuris buvo sklandus dėl profesionalios ir kompetentingos Uosto kapitono tarnybos darbo.

Įgyvendinamos didžiulės investicijos sparčiai kelia mūsų vieninte-lio Lietuvos uosto įvaizdį tarptautiniu lygmeniu. Džiaugiamės, kad uosto ir jame vykdomų investicijų svarbą vertina ir supranta mūsų politikai.

Esminis ateities uždavinys – 17 metrų gylis visoje uosto akvatori-joje ir naujų žemės plotų, skirtų uosto reikmėms, suformavimas, naujų logistinių srautų pritraukimas. Tik judėdami pirmyn galime būti konkurencingi.

Uostą kuriame kartu! VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos

generalinis direktoriusArvydas Vaitkus

3

Lietuvos uostamiestis – Klaipėda

Modernus, ambicingas, atviras

Menas ir kultūra

Klaipėda – senas europietiškos kultūros tradicijas puoselėjantis, neišsenkančios kūrybinės energijos ir veržlumo kupinas miestas – Vakarų Lietuvos verslo ir kultūros centras�

Uostamiestis žavus savo kūrybiška atmosfera, draugiškais žmonėmis, įvairias kultū-ras priglobusia istorine praeitimi. Tai miestas, įkūnijantis visus modernaus Vakarų Europos miesto bruožus, kuriuos atspindi auganti pramonė, stabili ekonomika, am-bicingi infrastruktūros, mokslo ir meno projektai, jūrinė kultūra.

Klaipėda – geografine ir politine prasme palankus Rytų ir Vakarų rinkų kaimynystėje esantis pramonės ir transporto centras, kuriame jungiasi svarbiausi jūrų, autotrans-porto, oro ir geležinkelių keliai. Tai trečias pagal dydį, tačiau antras (po sostinės Vilniaus) pagal ekonominius ir socialinius rodiklius miestas. Klaipėda turi ypatingą reikšmę Lietuvos ekonomikai, išsiskiria kvalifikuota darbo jėga ir patrauklia verslo aplinka, užtikrinančia čia veikiančių įmonių sėkmę.

Klaipėdos kultūrinis gyvenimas kupinas jūros dvasios, kuri miestui suteikia išskirtinumo ir įkvėpimo�

Uostamiestyje buriasi Vakarų Lietuvos mokslo ir verslo centrai, skatinantys bendruomenės verslumą ir inovacijų kultūrą. Mieste sėkmingai veikia 2 universitetai, 6 kolegijos, 6 meno, 7 profesinės mokyklos, Mokslo ir technologijų parkas, studijų ir verslo slėnis.

Klaipėda – buriavimo tradicijas puoselėjantis uostas: kasmet čia vyksta daugiau kaip 50 įvairių burlaivių regatų ir jachtų lenktynių. 2015 m. birželio 5–7 d. Klaipėda taps Didžiųjų burlaivių regatos (Tall Ships Regatta) starto uostu; dar po dvejų metų, t. y. 2017 m., Baltijos Didžiųjų burlaivių regatos (Tall Ships Races Baltic) finišo uostu.

Uostamiesčio turtas – modernių ir tradicinių menų įvairovė, parodų ir koncertų salės, muziejai. Klaipėdoje kasmet vyksta apie 30 tradicinių įvairaus žanro meno festivalių. Vasara Klaipėdoje neįsivaizduojama be daugiau nei milijoną svečių sukviečiančios Jūros šventės ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio, kuriame po atviru dangumi koncertuoja ryškiausios pasaulio džiazo žvaigždės.

Gausų gerbėjų būrį sutraukia simfoninės muzikos festivalis Muziki-nis rugpjūtis pajūryje, folkloro festivalis Parbėg laivelis, filmų festi-valis Tinklai. Klaipėdos pažiba – sportinių šokių kolektyvas Žuvėdra, kasmet pasaulio čempionatuose iškovojantis prizines vietas.

4

Verslas

Uosto veikla glaudžiai susijusi su sėkmingu verslu� Vienas sėkmingiausių pavyzdžių – bendradarbiavimas su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ)�

Klaipėdos LEZ patraukliausia eksportuojančioms įmonėms. Terito-rijoje įsikūrusios bendrovės sukuria daugiau kaip 2,5 % šalies BVP, o daugiau kaip 80 % čia sukuriamos produkcijos per uostą pasiekia savo rinkas Skandinavijoje, Vokietijoje, JAV ir toliau.

Sėkmingai veikiančiame verslo centre sukurti 0,5–10 ha dydžio sklypai gamybai vystyti su veiklai reikalinga infrastruktūra. Čia tai-komos mokesčių lengvatos, užtikrinančios įmonėms stiprius kon-kurencinius pranašumus. Nuo 2002 m. LEZ teritorijoje įsikūrė ir šiuo metu kuriasi 28 įmonės iš 14 valstybių: Jungtinės Karalystės,

Lietuvos, Skandinavijos šalių, Vokietijos, Airijos, Rusijos, Japoni-jos ir kt. Dėl augančio produktyvumo per pastaruosius 5 metus beveik 70 % įmonių sparčiai plėtėsi ir LEZ teritorijoje šiuo metu dirba jau beveik 2000 darbuotojų.

Klaipėdos LEZ pripažinta patraukliausia laisvąja ekonomine zona Europoje ir 5-ąja pasaulyje pagal teikiamas verslui paslaugas ir inf-rastruktūrą (fDi Magazine, 2010 m.)

www.fez.lt

Teritorija: 98 km2

Gyventojai: 157 305 Tautybės: 73,8 % lietuvių, 19,6 % rusų, 6,6 % kt.

Įmonės: 14 tūkst., iš jų 380 – užsienio kapitalo Didžiausi investuotojai: Šveicarija, Danija, Kipras,

Vokietija, Lenkija. Darbo jėga: užimtumas – 71,5 %

Faktai

5

Klaipėdos uostas – vartai į pasaulį

Tikslai ir siekiai Klaipėdos uosto duomenys

Per metus uostas sulaukia apie 7 tūkst. laivų. Prekybos ryšius palaiko su 65 šalimis. Su uosto veikla tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiose

įmonėse dirba daugiau nei 185 tūkst. žmonių. Uosto veikla sukuria 18 % Lietuvos BVP.

Stiprinti uosto konkurencingumą.

Užtikrinti krovinių ir keleivių srautų didėjimą.

Pritraukti naujas laivybos linijas.

Didinti atplaukiančių laivų skaičių.

Garantuoti saugią ir efektyvią uosto veiklą.

Gerinti uosto įvaizdį šalyje ir pasaulyje.

Vienyti uostamiesčio gyventojus ir jūrinę bendruomenę.

Kurti patrauklų Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį.

Uosto teritorijos plotas . . . . . . . . . . . . . . . 538,7 haUosto akvatorijos plotas . . . . . . . . . . . . . 877,2 haAtvirų saugojimo aikštelių plotas . . 1 045 879 m²Skystų krovinių rezervuarų tūris . . . . . 749 000 m³Dengtų sandėlių generaliniamskroviniams plotas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99 380 m²Birių krovinių sandėliavimo pajėgumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 933 700 tŠaldytų krovinių sandėliavimo pajėgumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66 000 tBendras uosto krantinių ilgis . . . . . . . . . 27,6 kmUosto geležinkelių ilgis . . . . . . . . . . . . . . . 90 km

Klaipėdos uostasKlaipėda – universalus, giliavandenis, net šalčiausiomis žiemomis neužšąlantis, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę veikiantis uostas. Jame dirba 14 stambių krovos, laivų statybos ir remonto bendrovių, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.Klaipėdos uostas – miesto jėgos ir stabilumo šaltinis, jo veikla, teikiamos paslaugos miestui ir šaliai kuria ekonominę ir socialinę gerovę.Daugiau nei 800 įvairių bendrovių vykdo su Klaipėdos uostu susijusią veiklą. Be to, čia sukuriama apie 185 000 darbo vietų, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su uosto veikla.Klaipėdos uosto veikla, įskaitant netiesiogiai su

uostu susijusią dalį, sukuria net 18 proc. viso Lietuvos BVP.

6

E

D

C

B

A

Bankų paskolos, ES fodnai.....

Uosto žemės mokestis

Uosto rinkliava

160 mln. LT per metus

Kitos pajamos

Uosto žemės nuomos mokestis

Uosto rinkliavos

1 %

12 %

87 %

Default DATA

20092008200720062005

6,7

6.7

6,2

3,9

7,16,7

Live DATA

DATA Art

C

B

A

12 % 87 %

E

D

C

B

A

Bankų paskolos, ES fodnai.....

Uosto žemės mokestis

Uosto rinkliava

160 mln. LT per metus

Kitos pajamos

Uosto žemės nuomos mokestis

Uosto rinkliavos

1 %

12 %

87 %

Default DATA

20092008200720062005

6,7

6.7

6,2

3,9

7,16,7

Live DATA

DATA Art

C

B

A

12 % 87 %

Beveik du kartus didesnes investicijas nei Uosto direkcija kiekvie-nais metais uosto plėtrai skiria ir privačios Klaipėdos uosto kom-panijos. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių sa-vininkais ir siuntėjais bei konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sinerginę ir efektyvią uosto plėtrą.

Uostas nuolat investuoja į miesto ir jo gyventojų gerovę, skirda-mas lėšų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti bei sociali-niams projektams finansuoti. 2015–2018 m. laikotarpiu Klaipėdos miesto savivaldybei planuojama skirti 5 mln. Eur.

Klaipėdos uostas sparčiai vystosi ir puoselėja ambicingus plėtros planus�

Uosto direkcijos 2015–2018 m. prognozuojamos vidutinės metinės pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, su-daro apie 59 mln. Eur per metus. Uosto direkcijos uždirbtas pel-nas, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akva-torijai gilinti, uosto saugumo priemonėms diegti.

2015–2018 m. į uosto infrastruktūrą planuojama investuoti 351 mln. Eur be PVM.

Investicijos

Apsauga

Siekiant užtikrinti sklandų uosto darbą ir apsaugoti jį nuo galimų neteisėtų veiksmų, būtina viską apimanti ir tiksliai suderinta uosto apsaugos sistema�

Jos pradmenys buvo patvirtinti 2001 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksiniame saugos plane. Tačiau sistema tobulinama ir toliau.

2014 m. atnaujintas Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsau-gos kodekso (ISPS) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamen-to Nr. 725/2004 reikalavimų įgyvendinimas. Taip pat atnaujintas uosto terminalų apsaugos vertinimas ir uosto terminalų apsau-gos planai. Vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/65/EB bei tarptautinio standarto ISO 20858:2007(E) reko-mendacijas, atliktas viso uosto apsaugos vertinimas, parengtas ir uosto apsaugos planas.

Uosto direkcijos pajamos

Klaipėdos uoste įrengtos modernios Uosto direkcijos, valstybės ins-titucijų ir uosto žemės naudotojų teritorijos, terminalų perimetro, akvatorijos ir vartų stebėjimo bei apsaugos sistemos: televizinės, radiolokacinės, ryšio, signalizacinės, kurios yra nuolat tobulinamos.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija koordinuoja ir kon-troliuoja uosto žemės naudotojų, krovos kompanijų ir terminalų apsaugos reikalavimų įgyvendinimą ir laikymąsi.

2009 m. ir 2012 m. Europos Sąjungos komisijos inspektoriams pa-tikrinus visus ES jūrų uostus, Klaipėda pateko į geriausių, visiškai ES direktyvą dėl uosto apsaugos stiprinimo įgyvendinusių uostų sąrašą.

1. Krantinių Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstrukcija iki 16,5 m gylio 19 mln. Eur2. Krantinių Nr. 10 ir Nr. 11 rekonstrukcija iki 16,5 m gylio 12 mln. Eur3. Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstrukcija iki 14,5 m gylio 17 mln. Eur4. Krantinių Nr. 97–100 parengiamieji, statybos ir gilinimo darbai iki 16,5 m gylio 21 mln. Eur5. Krantinių Nr. 143 ir Nr. 143a rekonstrukcija iki 14 m gylio 11 mln. Eur6. Molų rekonstrukcija ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas* 22 mln. Eur7. Bendros dokų duobės Malkų įlankoje įrengimas 15 mln. Eur8. Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas* 6 mln. Eur9. Šventosios valstybinio jūrų uosto molų ir krantinių statyba, akvatorijos gilinimas* 58 mln. Eur

10. Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m, įskaitant gamtosauginės krantosaugos sienutės įrengimą* 21 mln. Eur11. Vidinio įplaukos kanalo tobulinimas. I etapas – gilinimas iki 15 m gylio* 6 mln. Eur12. Dviejų lygių sankryžos statyba* 4 mln. Eur13. Nevėžio g. rekonstrukcija 3 mln. Eur14. Geležinkelio kelių statybos ir rekonstrukcijos projektai 15 mln. Eur15. Žemsiurbės (žemkasės) valymo darbams įsigijimas* 20 mln. Eur16. Naftos ir naftos produktų surinkimo laivas 2 mln. Eur

Objektas 2015–2018 m. planuojama investuoti suma (Eur)

2015–2018 m� svarbiausios investicijos pagal rūšis:

* Projektai iš dalies finansuotini 2014–2020 m. ES paramos lėšomis

7

Pagrindinės geležinkelių magistralės

Frankfurtas

Dostyk

Antverpenas

Ozinki

Pagrindinės geležinkelių magistralės

Traukinio „Saulė“ maršrutas

„ “

Frankfurtas

Dostyk

Antverpenas

Ozinki

Pagrindinės geležinkelių magistralės

Traukinio „Saulė“ maršrutas

„ “

Frankfurtas

Dostyk

Antverpenas

Ozinki

Uostas – transporto koridorių sankirta

Krovinių gabenimo alternatyvos iš Kinijos į Vakarų Europą ir Skandinaviją

Tarptautiniai transporto koridoriai ir magistralės

88

Pagrindinės geležinkelių magistralės

Traukinio „Saulė“ maršrutas

„ “

Frankfurtas

Dostyk

Antverpenas

Ozinki

Pagrindinės geležinkelių magistralės

Traukinio „Saulė“ maršrutas

„ “

Frankfurtas

Dostyk

Antverpenas

Ozinki

Pagrindinės geležinkelių magistralės

Frankfurtas

Dostyk

Antverpenas

Ozinki

Lietuva ir Klaipėdos uostas pasaulyje

Lietuvašiaurėje – 56°27’ šiaurės platumospietuose – 53°54’ šiaurės platumosvakaruose – 20°56’ rytų ilgumosrytuose – 26°51’ rytų ilgumos

Klaipėdos uostas55°43’ šiaurės platumos

21°07’ rytų ilgumos

9

„Nemunas“Klaipėda–Minskas 612 km 23 valandos

Maršrutas: Klaipėda/Vilnius–Minskas–Vilnius/KlaipėdaOperatorius: UAB „LG Ekspedicija“, Transporto logistikos centras „Belintertrans“Daugiau informacijos: www.litrail.lt

Traukinių maršrutai

„Vikingas“Klaipėda–Iljičiovskas 1,734 km 2–9 dienų

Maršrutas: Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas–Odesa–Iljičiovskas

Operatorius: UAB „LG ekspedicija“

Daugiau informacijos: www.vikingtrain.com

„Merkurijus“Klaipėda–Maskva 1,342 km 54 valandos

Maršrutas: Klaipėda/Kaliningradas–Vilnius–Minskas–Maskva

Operatorius: AB „AAA Intermodal“

Daugiau informacijos: www.aaaim.eu

„Vilnius Shuttle“Klaipėda–Vilnius 330 km 9 valandos

Maršrutas: „Draugystė“–Paneriai

Operatorius: UAB „Intermodal container service“

Daugiau informacijos: www.intermodal.lt

10

„Saulė“Klaipėda–Čongčingas 10,729 km 13 dienų

Maršrutas: Klaipėda–Vilnius–Dostykas (Kazachstanas)–Čongčingas (Kinija).

Operatorius: UAB „VPA Logistics“

Daugiau informacijos: www.suntrain.lt

Maršrutas: Klaipėda/Kaliningradas–Vilnius–Minskas–Maskva

Operatorius: AB „AAA Intermodal“

Daugiau informacijos: www.aaaim.eu

„Baltijos vėjas“Klaipėda–Almata 3,233 km 5–12 dienų

Maršrutas: Klaipėda/Vilnius–Minskas–Smolenskas–Kartalis–Kostanojus–Astana–Almata

Operatorius: UAB „Hoptrans Projects“

Daugiau informacijos: www.hptr.lt

Greitas, ekonomiškas ir ekologiškas krovinių gabenimas į užuostį – sėkmingos ir sklandžios uosto veiklos garantas.

Klaipėdos uostas su NVS, Azijos šalimis ir Kinija jungiasi tankiu intermodalinių traukinių tinklu.

11

Uosto istorija

1945–1991 m. Klaipėdos uosto istorijos apžvalga

Senasis uostamiestis

Po Antrojo pasaulinio karo pirmąjį karo laivą „Liubanė“ uostas priėmė 1945 m. spalį per audrą. O atplaukus Suomijos garlai-viui „Astorija“, uoste buvo atnaujinta ir įprasta navigacija.

Sovietmečiu Klaipėdos uosto akvatorijoje veikė trys skirtingo pavaldumo uostai: Klaipėdos jūrų prekybos, Nemuno laivinin-kystės, Klaipėdos upių ir žvejybos uostai. Vėliau įsteigta Jūrų žvejybos bazė, kuri aprūpino žuvimi didžiąją europinės Sovietų Sąjungos dalį.

1969 m. Klaipėdoje, naujoje specializuotoje Vakarų laivų remon-to įmonėje, buvo pradėti remontuoti laivai.

1252 m. įkurtas Klaipėdos miestas. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino vietininko sutartimi, pritarus Lietuvos valdovui Mindaugui,

pastatyta Memelio pilis. Šalia jos įkurtame uostelyje susto-davo Liubeko, Brėmeno pirklių laivai.

1743 m. Klaipėdoje įsikūrė pirmoji medie-nos prekybos kontora. Nuo tada uostas

tapo žymiausiu medienos prekybos uostu visoje Baltijos jūroje.

1797 m. dokumentuose mini-ma, kad Klaipėdos uostas suda-

rytas iš upės uosto Danėje ir Kur-šių marių sąsiauryje esančio didelio

baseino, kur kraunama mediena ir gali stovėti daugiau nei 300 laivų.

1919 m. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pa-saulinį karą, pagal Versalio sutartį Klaipėdos uostas perduotas Antantės šalių aljansui.

1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos konvencija, pagal kurią Klaipėdos uosto valdymą perėmė Uosto direkcija, suda-ryta iš Lietuvos valstybės, Klaipėdos krašto ir Tautų Sąjungos atstovų.

1924–1939 m. – Klaipėdos uosto suklestėjimo laikotarpis: pastatytos naujos krantinės, uoste kūrėsi įvairios bendro-vės, intensyvėjo laivyba.

Prekybos uoste po Antrojo pasaulinio karo įsitvirtino Karinis jūrų laivynas. Dėl to prekybos uosto atstatymas užsitęsė, ir tik 6–7 dešimtmečių sandūroje čia buvo įgyvendinti stambiausi re-konstrukcijos projektai. 1969 m. įkūrus bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“, jai buvo perduota jūrų prekybos uosto kontrolė.

1986 m. Klaipėdos uoste pradėjo veikti didžiausia pasaulyje tarp-tautinė jūrų perkėla Klaipėda–Mukranas (Riugeno sala buvusio-je Rytų Vokietijoje). Specialiai buvo pastatyti du laivai-keltai. Kiekvienas galėjo gabenti po 103 geležinkelio vagonus. Jais buvo gabenama sovietų karinė technika. Pradėjus veikti šiai perkėlai, Klaipėdos uosto metinė krovinių apyvarta sparčiai augo, ir uostas įsitvirtino didžiausių pasaulio uostų šimtuke.

12

Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos

Uosto direkcijos įkūrimo istorija

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą.

Užtikrinti saugią laivybą ir uosto teritorijos apsaugos koordinavimą.

Statyti, rekonstruoti uosto krantines, gilinti uosto akvatoriją, plėtoti uosto infrastruktūrą.

Rengti uosto strategijos projektus, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą.

Rinkti uosto rinkliavas iš į uostą atplaukiančių laivų.

Nuomoti valstybei priklausančią žemę uoste veikiančioms bendrovėms.

Organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą.

Prižiūrėti ir tvarkyti uosto rezervines teritorijas ir kt.

1991 m. LR Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos nutarimu įkurta VĮ Lietuvos jūrų uostų direkcija.

1991 m. Įkurta Klaipėdos uosto kapitono valdyba, nepavaldi Uosto direkcijai.

1992 m. Klaipėdos uostui suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas.

1993 m. LR Vyriausybės nutarimu VĮ Lietuvos jūrų uostų direkcija pervadinta VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

1993 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdyba prijungta prie VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

1996 m. Priimtas LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, pagal kurį Klaipėdos uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai ir kiti infrastruktūros objektai tapo valstybės nuosavybe ir negali būti privatizuojami. Juos patikėjimo teise valdo ir vysto Uosto direkcija.

2001 m. LR susisiekimo ministro įsakymu įsteigtas Uosto direkcijos filialas – Saugios laivybos administracija.

2002 m. Saugios laivybos administracija atskirta nuo Uosto direkcijos ir įsteigta BĮ Lietuvos saugios laivybos administracija.

Siekiant efektyviai valdyti Klaipėdos uostą, nuosekliai įgyvendinti jūrinę politiką ir užtikrinti sistemingą plėtrą, 1991 m� buvo įkurta valstybės įmonė Lietuvos jūrų uostų direkcija�

Klaipėdos uostas – valstybinis. Klaipėdos uosto žemė, akvatorija, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai ir kanalai, krantinės ir kiti infrastruktūros objektai priklauso valstybei. Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija visus šiuos objektus val-do ir vysto patikėjimo teise. Sudariusios žemės nuomos sutartis su Uosto direkcija, ūkinę ir komercinę veiklą uoste vykdo privačios krovos kompanijos, laivų remonto ir statybos bendrovės bei kitos su uosto veikla susijusios įmonės.

www.portofklaipeda.lt

Uosto direkcija

Uosto valdymas

Uosto valdymo schema

Valdymo ir sprendimus priimančios institucijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LR susisiekimo ministerijaKlaipėdos valstybinio jūrų uosto

direkcijos valdyba

BĮ Lietuvos saugios laivybos administracija

Patariamosios institucijos

Transporto ir tranzito komisija

Uosto plėtojimo taryba

Uosto taryba

Uoste veikiančios asociacijos

Uosto naudotojaiir privačios jūrinio verslo kompanijos

Jūrų verslas

BĮ Lietuvos saugios laivybos administracija

Biudžetinė įstaiga Lietuvos saugios laivybos administracija buvo įsteigta 2002 m�

Ji atlieka užsienio šalių laivų valstybinę kontrolę Lietuvos uostuo-se, vėliavos valstybinę kontrolę Lietuvos jūrų laivų registre įregis-truotuose laivuose, tiria laivų avarijas, diplomuoja jūrininkus, akre-dituoja jūrininkų mokymo įstaigas, vykdo hidrografinę veiklą.

www.msa.lt

Veikla tarptautinėse organizacijose

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra šių tarptautinių organizacijų narė:

Baltijos uostų organizacija (BPO), nuo 1995 m.

Europos jūrų uostų organizacija (ESPO), nuo 2001 m.

Baltijos kruizų asocijacija (BC), nuo 2003 m.

Europos kruizų asociacija (CE), nuo 2001 m.

Narystė šiose organizacijose uostui užtikrina tinkamą jūrinės po-litikos interesų atstovavimą tarptautinėse erdvėse, vykdo bendrus rinkodaros projektus, studijas, užmezga ir palaiko ryšius su uostais partneriais, keičiasi informacija ir patirtimi.

14

Logistikos centrai

Logistikos centrai

Siekiant užtikrinti nuolatinį krovinių srautų didėjimą Klaipėdos uoste, intensyviai vystomi logistikos centrai, kurie užtikrina investavimo galimybes užsienio kapitalo įmonėms ir suteikia papildomas su kroviniais susijusias paslaugas Klaipėdos uosto klientams�

Baltijos logistikos centras

2002 metais savo veiklą pradėjęs Baltijos logistikos centras yra įsikū-ręs ypač patogioje uostamiesčio vietoje: pietinėje uosto dalyje, šalia Klaipėdos konteinerių terminalo ir „Draugystės“ geležinkelio stoties. Šis centras, kurio plotas siekia 600 ha, – didžiausias tokio pobūdžio logistikos centrų Europoje. Čia teikiamos visos krovinių sandėliavimo, rūšiavimo, pakavimo ir kitos su kroviniais susijusios paslaugos.

Vietos ir užsienio investuotojams Baltijos logistikos centras siūlo pui-kias verslo galimybes teikti ir vykdyti krovinių sandėliavimo, logistikos paslaugas, steigti lengvosios ir apdirbamosios pramonės įmones.

www.belogic.lt

Klaipėdos viešasis logistikos centras

Šio centro įkūrimas – tai papildoma alternatyva klien-tams, plečiant logistikos paslaugų ir konkurencingų ta-rifų spektrą Klaipėdos uoste. Projektą įgyvendina AB „Lietuvos geležinkeliai“. Klaipėdos viešojo logisti-kos centro infrastruktūrą – aikšteles, automobilių kelius ir geležinkelius – planuojama įrengti valsty-bės lėšomis, o čia įsikursiančios privačios bendrovės įsirengs terminalus ir sandėlius. Klaipėdos viešasis logistikos centras savo veiklą pradės 2016 m.

www.litrail.lt

15

Uosto veiklos rezultatai

17,219,7 21,2 20,3 21,8

23,627,4

29,927,9

31,3

36,635,2

33,436,4

0

5

10

15

20

25

30

35

40

20012000199919981997199619951994 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

14,512,7

14,816,1

15,0 15,0

19,4

33,3 % Trąšos

16,1 %Naftos produktai

3,6 % Iškasenos ir statybinės medžiagos 3,3 % Rūdos (birios)1,4 % Metalo laužas1,1 % Mediena1,1 %Cukraus žaliava0,8 % Metalas ir geležies lydiniai0,6 % Šaldyti kroviniai

15,6 %Konteineriai

12,2 % Ro-ro kroviniai

7,2 % Grūdai

3,7 % Kiti kroviniai

Krovos apimtis Klaipėdos uoste1994–2014 m. (mln. t)

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių rūšys2014 m.

6,2

11,9

4,32,9

0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Mln

. t

Naftos produktai Trąšos Ro-ro Konteinerizuoti kroviniai Grūdai

5,6

16

• Uosto metiniai krovos pajėgumai – 60 mln. t

• 2011 m� Klaipėdos uoste pasiekta didžiausia krovinių metinė apyvarta – 36,6 mln. t

• 2014 m� į Klaipėdą kruiziniais laivais atplaukė rekordinis keleivių skaičius – 57,8 tūkst.

11,97,8 9,1

14,3

23,7 24,9

35,7 32,8 33,3 35,2

21,526,8

32,8

22 2328

49

59

48

65

4650

45

36

4340

63

0

10

30

20

40

50

60

70

80

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Keleivių skaičius (tūkst.) Laivų skaičius (vnt.)

57,8

76

,6

65,4

70,5

67,7

61,3

64,0

63,9

45,

7

44,7

39,2

30,2

28,8

31,8 41

,6

40,1

38,5

39,9

44,3

41,2

37,1

40,0

23,4

34,6

29,5

32,3

38,7

36,0

36,1

54,3

55,3

60,8

69,8

71,2

68,2 58

,4

59,9

61,5

60,1

55,7

58,8

62,9

60,0

0%

50%

100%

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Tranzitiniai kroviniai Lietuvos kroviniai

2410

8.2397.695 7.918

8.346

6.949 7.063 7.3296.919 6.964

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Tarptautiniai Vietiniai Iš viso

7.529

4934

4675

5049

5023

4581

4663

4839

4953

4509

4600

3305

3020

2869

3323

2948

2286

2224

2376

2410

2364

Atplaukusių laivų skaičius2005–2014 m.

Tranzitinių ir Lietuvos krovinių dalies dinamika1994–2014 m.

Atvykusių kruizinių keleivių ir laivų dinamika 2001–2014 m.

17

Kruizinė laivyba

Klaipėdos regionas – išskirtinis Lietuvos turizmo traukos centrasČia jaukus Klaipėdos senamiestis, unikali Kuršių nerijos gamta, Lietuvos vasaros sostinė Palanga.

Palanga

Klaipėda

Kuršių nerija

Populiariausias, vos 26 km nuo Klaipėdos esantis šalies kurortas, vadinamas Lietuvos vasaros sostine�

Didžiausias Palangos turtas – smulkaus, švelnaus smėlio paplūdi-miai ir juos supantys pušynai. Botanikos parke stovinčiuose grafų Tiškevičių rūmuose įkurtas unikalus Gintaro muziejus, turintis di-džiausią pasaulyje gintaro inkliuzų kolekciją. Miestą puošia senoji neogotikinė Palangos bažnyčia, o įspūdingais saulėlydžiais pasigro-žėti kviečia į jūrą įbridęs tiltas.

Klaipėda – vienintelis šalies uostas ir jūrinės dvasios miestas�

Tai buvusi laikinoji Prūsijos sostinė. Tačiau joje galima aptikti ne tik vokiečių, bet ir prancūzų, rusų, olandų ir kitų tautų pėdsakų, kurie ypač ryškūs mažame, bet jaukiame senamiestyje. Čia išlikusi XIII a. suformuota gatvių struktūra, fachverko, neogotikos archi-tektūros fragmentai, autentiški XVIII a. pastatai.

Akmenimis grįstos senamiesčio gatvės veda į miesto širdį – 1252 m. vokiečių ordino statytą piliavietę. Dabar čia veikia istorinę miesto praeitį liudijantis Pilies muziejus. Turistų traukos vieta – miesto širdimi vadinama Teatro aikštė ir joje stovinti žavioji Anikės skulp-tūra. Didžiulio miesto svečių dėmesio sulaukia Laikrodžių, Kalvys-tės muziejai ir XIX a. gynybinėje pajūrio tvirtovėje įkurtas Jūrų mu-ziejus ir delfinariumas.

Apsistojusieji Klaipėdoje turi puikią galimybę pamatyti Lietuvos pasididžiavimą – į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą įtrauktą Kuršių neriją�

Tai unikalus gamtos ir senosios kultūros kampelis – jūros, vėjo ir smėlio kūrinys: balto smėlio paplūdimiai, aukščiausios Šiaurės Eu-ropoje natūralios kopos, nepakartojama Kuršių marių ir Baltijos jūros apjuosta, žmogaus nepaliesta gamta. Jūros ir marių platybes gaubiančių miškų apsuptyje įsikūrę Nidos ir Juodkrantės kurortai, kuriuose praeitį mena unikalios architektūros senosios žvejų so-dybos. Juodkrantėje verta aplankyti garsųjį Raganų kalną, į kurį įkopus galima pasigrožėti liaudies pasakų paslaptis menančiomis medinėmis skulptūromis.

18

Uosto įdomybės

61 m

Aukštis yra didesnis nei

dvidešimties aukštų namas.

Kruizinės laivybos plėtra

Kruizinių laivų terminalas

Kuršmarės ir Nemuno delta

Klaipėda skiria ypatingą dėmesį kruizinės laivybos vystymui.

Uosto ir miesto atstovai jau daugelį metų dalyvauja tarptauti-nėse kruizinio verslo parodose: „Cruise Shipping Miami“ (Ma-jamyje) ir „Seatrade Europe“ (Hamburge). Klaipėda – tradicinė šio verslo renginių šeimininkė: čia rengiamos kruizinės laivybos ir jūrinio turizmo konferencijos, seminarai.

Klaipėda – tai miestas, turistus sutinkantis itin svetingai – su tradicinėmis šio krašto amatų mugėmis ir liaudies kolektyvų pa-sirodymais.

Skatinant kruizinės laivybos plėtrą, 2009–2010 m. naujai pa-tvirtintose Klaipėdos rinkliavų taisyklėse sumažintos rinkliavos kruiziniams laivams ir keleiviams. O už daugkartinius įplaukimus taikomos nuolaidos laivo ir navigacinėms rinkliavoms.

Iš nežinomo taškelio pasaulio žemėlapyje Klaipėda tapo turistams patraukliu ir gausiai lankomu miestu.

Svarbus traukos motyvas – 2003 m. pačioje miesto širdyje pa-statytas Kruizinių laivų terminalas, žymiai padidinęs uostamies-tį aplankančių turistų srautą. Terminalas, esantis šalia istorinio miesto centro, užima 1,2 ha ploto. Čia prie krantinių gali švar-tuotis iki 330 m ilgio ir 8,5 m grimzlės laivai. Terminale ir jo pri-eigose teikiamos visos turistams būtinos paslaugos: yra taksi, paštas, telefonas, valiutos keitykla, internetas, bankomatai; čia veikia suvenyrų parduotuvės, barai, restoranai, viešbučiai.

Centrinis Klaipėdos terminalasSiekiant išlikti konkurencingais kruizinės laivybos rinkoje ir dar aktyviau plėtoti jūrinį turizmą, 2014 m. netoli miesto centro pastatytas naujas Centrinis Klaipėdos terminalas, vienu metu galintis priimti 3 keleivinius arba kruizinius laivus. Dabar uos-tamiestis turi dar didesnes galimybes priimti visus kruizinius ir keleivinius laivus bei keltus ir suteikti jiems aukščiausios koky-bės paslaugas.

Šio regiono žavesys – specifine pamario architektūra išsiskiriantys kaimai bei miesteliai ir unikaliu kraštovaizdžiu akį traukianti Nemuno deltos regioninio parko gamta.

Čia – didžiausia vandens paukščių susitelkimo vieta Baltijos re-gione, į visus pasaulio kraštus traukiančių paukščių žiedavimo stotis Ventės rage ir „lietuviškąja Venecija“ vadinamas kanalų išvagotas Mingės kaimas.

Didžiausias kruizinis laineris –

Didžiausios talpos konteinervežis – Didžiausias grūdovežis –

Daugiausiai krovinių išgabenęs tanklaivis –

Didžiausias tanklaivis –

317,14 m ilgio, 36,8 m pločioir 8,3 m grimzlės laivas„Celebrity Eclipse“, pirmąkartą Klaipėdos uosteapsilankęs 2014 m.

birželio 17 d., juoatvyko 2830turistų.

229,5 m ilgio, 37 m pločioir 13 m grimzlės laivas „Piera“ 2014 m. rugsėjo 17 d. išgabeno apie 74 tūkst. tonų grūdų.

104 000 t išgabenęs 274 m ilgio,48 m pločio ir 13 m grimzlės tanklaivis„HS Alcina“, kuris Klaipėdos uoste apsilankė 2014 m. rugpjūčio 26 d.

274,47 m ilgio, 48,04 m pločio ir 17,022 m grimzlės laivas „Tour“, kurio DWT siekė 158 817 t, atplaukęs į Klaipėdos uostą 2008 m. kovo 10 d.

317,14 m ilgio „Celebrity Eclipse“= 3 x

104 000,00 t = 1733 x

20,8 km

60 tNr. 0001 Nr. 0002 Nr. 1733

60 t 60 t

. . . . . . . . . . . . . . . . . . .

20 pėdų

277,3 m ilgio, 40 m pločio ir 14,5 m grimzlės 5762 TEU talpos laivas „MSC Krystal“, prisišvartavęs Klaipėdos uoste 2012 m. sausio 20 d.

Talpa = 5762 x

317 m

2019

Klaipėdos uosto plėtros perspektyvos

Įrodęs savo konkurencinius pranašumus ir išsiveržęs į lyderio pozicijastarp pajėgiausių Pabaltijo uostų, Klaipėdos uostas puoselėja ambicingus planus ir drąsiai pasitinka naujojo amžiaus iššūkius.

Šventosios pramoginių laivų ir jachtų uostas

Privažiuojamieji uosto geležinkeliai ir automobilių keliai

Šiaurinės Klaipėdos uosto dalies plėtra – išorinio Baltmax uosto statyba

Šventoji – jaukus kurortinis miestelis, sena žvejų gyven-vietė, esanti vos už 35 km nuo Klaipėdos. Skatinant jūri-nio turizmo plėtrą, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įgyvendina Šventosios pramoginių laivų ir jach-tų uosto statybos ir įrengimo projektą.

2011 m. atlikti pirminiai vidinio uosto rekonstrukcijos darbai. Uosto akvatorija išgilinta iki 2,5–3 m, įrengtos 72 švartavimo vietos 12 m ilgio laivams. Čia pastatytas iškėlimo slipas, tiekiama elektra, įreng-tas vandentiekis ir dušai.

Šiuo metu uostas priima mažuosius pramoginius ir vietos žvejybi-nius laivus; jachtas uostas priims tik pastačius apsauginius molus.

Parengiamieji darbai

2011–2013 m. parengtas Šventosios pramoginių laivų ir jachtų uos-to detalusis planas, atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Šie darbai buvo finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo.

2013–2015 m. rengiamas Šventosios uosto techninis projektas, ku-riame numatyti uosto statybos techniniai–architektūriniai spren-diniai, gauti reikiami statybos darbų leidimai. Techninio projekto parengimas taip pat finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.

Išvystytas privažiuojamųjų geležinkelių ir automobilių kelių tinklas, užtikrinantis spartų ir sklandų krovinių gabenimą iš (į) uosto terminalų (-us) – svarbus sėkmingos uosto veiklos veiksnys.

Geležinkeliai. Į Klaipėdos uostą geležinkeliais pristatoma daugiau kaip 80 proc. visų uosto krovinių, todėl geležinkelių transportui, kuris, lyginant su autotransportu, yra ekologiškesnis, greitesnis ir pigesnis, skiriamas ypač didelis dėmesys. Naujų geležinkelių tiesi-mas sprendžia ne tik spartaus krovinių gabenimo klausimus, bet ir mažina miesto autotransporto spūstis, taršą ir triukšmą.

Dėl puikiai išvystyto geležinkelių tinklo Klaipėdos uoste yra ypač aukštas geležinkelių apyvartumas: vienu metu gali būti pristato-mas iki 6000 t krovinių gabenantis geležinkelio vagonų sąstatas.

Klaipėdos uostą aptarnauja Klaipėdos ir „Draugystės“ geležinkelio stotys bei Nemuno, „Anglinės“, Perkėlos ir Pauosčio kelynai. Cen-tralizuota geležinkelių valdymo sistema jau yra įrengta „Anglinės“ ir Nemuno kelynuose. Ši sistema sutrumpina vagonų pristatymo

Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas jau dabar įpareigoja realizuoti ilgalaikės uosto plėtros planus.

Uosto plėtros būtinybė. Nuo 1999 m. iki 2014 m. Klaipėdos uos-to krovinių apyvarta išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 15 mln. t iki 36 mln. t jūrinių krovinių. Klaipėdos uosto metinis pajėgumas siekia apie 60 mln. t, todėl, sparčiai didėjant krovinių srautams, tikėtina, kad iki 2025 m. esamos uosto galimybės bus visiškai iš-naudotos.

Dabartinė uosto teritorija, kuri yra istoriškai išsidėsčiusi miesto kaimynystėje, intensyviai naudojama krovos darbams, todėl čia esančių terminalų ir sandėlių nebegalima plėsti dėl riboto uosto žemės ploto. Klaipėdos uosto plėtrai reikalingos naujos teritori-jos, didesnis gylis, platesnis laivybos kanalas.

JICA galimybių studija. Pirmieji uosto plėtros planai pradėti įgy-vendinti jau nuo 2002 m., kai LR Vyriausybė pasirašė sutartį su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) dėl Klai-pėdos uosto plėtros galimybių studijos parengimo. 2003–2004 m. JICA ekspertai atliko išsamią uosto plėtros galimybių studiją, kurioje visapusiškai įvertino viso regiono ir Klaipėdos uosto vers-lo aplinką, technologinius parametrus, gamtines sąlygas, pateikė galimus plėtros variantus, konstatuodami, kad uosto plėtra da-

į uosto terminalus laiką. Atnaujinta ir „Draugystės“ stotis. Be to, 2015–2016 metais bus pastatyti nauji privažiuojamieji geležinkelio keliai į uosto terminalus ir padidintas uosto teritorijoje esamų ke-lynų pajėgumas.

Automobilių keliai. Trys automobilių kelių arterijos – pietinis, šiau-rinis ir centrinis išvažiavimai – naudojami gabenant krovinius iš uos-to.

Šiaurinis išvažiavimas suformuotas Lideikio gatve, kuri 2011 metais visiškai rekonstruota ir užtikrina sklandų, greitą transporto srautų iš / į šiaurinės uosto dalies judėjimą.

Centrinis išvažiavimas bus suformuotas Baltijos prospektu. Čia numatyta trijų Baltijos prospekto sankryžų (Baltijos pr.–Minijos g., Baltijos pr.–Taikos pr. ir Baltijos pr.–Šilutės pl.) rekonstrukcija. 2015 m. numatoma baigti rekonstruoti Baltijos pr.–Minijos g. vieno lygio sankryžą; ateityje, iškilus poreikiui, šioje sankryžoje gali būti įrengtas tunelis.

Pietinis išvažiavimas formuojamas naujai nutiesta Kairių gatve ir numatomu statyti pietiniu aplinkkeliu. 2014–2015 metais rengiami pietinio aplinkkelio, sujungiančio uostą Baltijos logistikos centru, detalusis planas ir techninis projektas. Gavus Europos Sąjungos pa-ramą, bus vykdomi pietinio aplinkkelio statybos darbai.

bartinio uosto teritorijoje yra ribota.

Atsižvelgdami į tuometes miesto ir uosto plėtros tendencijas, JICA ekspertai pasiūlė šiaurinės uosto dalies plėtros alternatyvą – t. y. 350 m nuo kranto, jūroje, šalia šiaurinio įplaukos kanalo molo (ties Melnragės gyvenviete), suformuoti dirbtinę (1,5 km ilgio, 0,7 km pločio) uosto salą su natūraliu 17,5 m gyliu.

Uosto plėtros galimybių studija, pastatant išorinį uostą. Spar-tus pasaulinės laivybos ir uostų vystymasis paskatino imtis kon-krečių uosto plėtros planų. Vienas svarbiausių žingsnių įgyvendi-nant ilgalaikės uosto plėtros planus – 2010 m. Europos Komisijos sprendimu Europinio transporto tinklo (TEN-T) fondo suteikta 0,5 mln. eurų finansinė parama Klaipėdos uosto plėtros galimy-bių studijai, pastatant išorinį uostą, ir poveikio aplinkai vertinimui parengti.

2010–2011 m. Vokietijos įmonės Inros Lackner AG ekspertai at-liko minėtą uosto plėtros galimybių studiją, kurioje išnagrinėjo alternatyvias uosto išvystymo vietas, vertindami jas ekonomi-niais, socialiniais, techniniais, finansiniais aspektais. Konsultan-tai išanalizavo ir pasiūlė 3 plėtros alternatyvas: pirma, Klaipėdos uosto šiaurinės dalies išvystymas (dirbtinės salos statyba ties Melnragės gyvenviete – tuometis JICA pasiūlymas); antra, uosto vystymas pietinėje ir šiaurinėje Klaipėdos uosto vietose; trečia,

Statybos darbai

2016–2017 m. gavus ES finansavimą, bus vykdomi apsauginių molų statybos darbai (kainuosiantys apie 37 mln. eurų). Vėliau, 2016–2019 m., numatomi kiti uosto įrengimo ir statybos darbai: inžinerinių tinklų tiesimas, automobilių stovėjimo aikštelės statyba, krantinių rekonstravimas, akvatorijos gilinimas, papildomų naujų švartavi-mo vietų įrengimas. Gilinimo metu bus iškasta per 700 tūkst. kub. m grunto. Uoste bus įrengtos 537 švartavimo vietos laivams nuo 5 m iki 15,4 m ilgio švartuoti: 457 švartavimo vietos bus įrengiamos naujai, o 80 vietų – permontavus jau esamas švartavimo sistemas.

naujo uosto statyba Būtingėje.

Šiaurinės uosto dalies plėtros projekto įgyvendinimas. Įverti-nus išsamius atliktų uosto plėtros studijų pasiūlymus, įgyven-dinamas ilgalaikės plėtros, t. y. Šiaurinės uosto dalies išvystymo (Baltmax išorinio uosto), suformuojant naujas teritorijas ties Šiauriniu molu, statybos projektas.

2015–2016 metais planuojama parengti Klaipėdos uosto bendrąjį planą, kuriame bus nagrinėjamos visos Klaipėdos uosto plėtros galimybės. Šio plano apimtyje bus atliktas dviejų išorinio uosto plėtros alternatyvų (Melnragėje ir Būtingėje) Strateginis pase-kmių aplinkai vertinimas (SPAV) ir Ekonominio naudingumo verti-nimas. Šių vertinimų rezultatai leis pasirinkti optimalią Klaipėdos uosto plėtros alternatyvą.

Jei optimali alternatyva būtų pasirinkta išorinio uosto statyba Būtingėje, ši teritorija rengiamame Klaipėdos uosto bendrajame plane toliau nebūtų nagrinėjama (kadangi šioms būsimojo uosto Būtingėje teritorijoms planuoti taikomas atskiras teritorijų pla-navimo dokumentas).

Jei optimali alternatyva būtų pasirinkta išorinio uosto statyba Melnragėje, šio būsimojo uosto teritorijų planavimas būtų vyk-domas Klaipėdos uosto bendrojo plano apimtyje.

Parinkus optimalią alternatyvą Klaipėdos uosto bendrojo plano apimtyje, 2018–2020 m. numatoma parengti Baltmax išorinio uosto poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuriame būtų išsamiai įvertinta, ar šio objekto veikla leistina pasirinktoje vietoje. Ga-vus teigiamas poveikio aplinkai vertinimo išvadas, 2019–2030 m. numatoma parengti Baltmax išorinio uosto techninį projektą.

Naujojo uosto statybos darbų pradžia priklausys nuo pasaulinės ir vietos jūrinio verslo rinkos pokyčių.

2221

Uosto akvatorijos gilinimas ir platinimas

Atsižvelgiant į pasaulines laivybos verslo tendencijas ir siekiant priimti uoste visus Post-Panamax klasės (365 m ilgio, 52 m pločio ir 16,4 m grimzlės) laivus, 2017–2020 metais uoste rengiamasi didelio masto uosto gilinimo (iki 17 m), kanalo platinimo (iki 250 m) ir įplaukos kanalo ašies pasukimo darbams.

Laivybos kanalo gilinimas, platinimas ir kanalo ašies pasukimas. Didžiausio uosto istorijoje infrastruktūros projekto metu numa-tyta: (1) uosto akvatoriją nuo įplaukos kanalo iki centrinės uosto dalies pagilinti iki 17,00–17,5 m; (2) įplaukos kanalą paplatinti iki 250–300 m; (3) siekiant užtikrinti didelio tonažo laivų judėjimo saugumą, suformuoti naują įplaukos kanalo ašį, pasukant ją 10o–12o į šiaurę.

Molų ir Kuršių nerijos šlaitų sutvirtinimas. Šiuos didelio masto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus bus galima atlikti tik atitinkamai sutvirtinus, t. y. rekonstravus Klaipėdos uosto šiaurinį ir pietinį molus. Be to, siekiant užtikrinti Kuršių nerijos krantų sta-bilumą, taip pat būtina atitinkamai sutvirtinti povandeninę Kuršių nerijos šlaito dalį, įrengiant išilgai šlaitų povandeninę tvirtinimo sienutę (t. y. krantosaugos statinį).

Pietinių uosto vartų įrengimas. Kadangi numatomi laivybos ka-nalo gilinimo, platinimo ir kanalo ašies pasukimo darbai gali turėti įtakos druskingo vandens sklaidai į marias, būtina pietinėje uosto dalyje pastatyti hidrotechninį statinį, t. y. uosto pietinius vartus, kurie maksimaliai sumažintų vandens pralaidumą bei druskingo vandens sklaidą į Kuršių marias. 2015 m. parengta uosto pietinių vartų galimybių studija, t. y. techninė koncepcija, kurioje įvertin-tas mažųjų ir pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūros iš-vystymas pietinėje miesto dalyje. Ši studija nustato uosto pietinių vartų konstruktyvą, vietą, mažųjų ir pramoginių laivų uosto (mari-nos) išplanavimą.

Projekto įgyvendinimo grafikas

Parengiamieji darbai. 2015–2016 m. numatomas laivybos kanalo gilinimo, platinimo, kanalo ašies pasukimo bei uosto pietinių vartų poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Tuo pat metu (2015– 2016 m.) planuojama parengti šiaurinio ir pietinio molų rekonstravimo ir Kuršių nerijos krantosaugos statinio įrengimo (povandeninio šlaito tvirtinimo) projektinius pasiūlymus.

Techninių projektų parengimas. 2017–2018 m. numatoma pa-rengti laivybos kanalo gilinimo, platinimo, kanalo ašies pasukimo bei uosto pietinių vartų techninį projektą. Tuo pat metu (2017–2018 m.) techninis projektas bus parengtas ir uosto šiaurinio bei pietinio molų rekonstravimo ir Kuršių nerijos krantosaugos stati-nio (t. y. povandeninio šlaito tvirtinimo sienutės) darbams.

Statybos darbai. 2018–2019 m. planuojama atlikti šiaurinio ir pie tinio molų rekonstravimo ir krantosaugos statinio (t. y. povan-deninio šlaito tvirtinimo sienutės) statybos darbus. Vėliau, 2019– 2020 m., bus atliekami uosto pietinių vartų statybos darbai.

Gilinimo dabai. 2019–2021 m. numatoma atlikti laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus dviem etapais: I etape planuojama pa-sukti uosto įplaukos kanalą, išgilinti išorinį įplaukos kanalą iki 17,5 m ir paplatinti iki 250–300 m pločio, vidinį laivybos kanalą – iki 1-ojo apsisukimo rato išgilinti iki 17,0 m ir jį paplatinti, II etape – iš-gilinti ir paplatinti uosto kanalą nuo 1-ojo apsisukimo rato iki Kiau-lės Nugaros seklumos.

Užteršto grunto saugojimo aikštelė

Klaipėdos uoste vykdomas unikalus užteršto grunto iš dokų duobių tvarkymo projektas, sudarysiantis sąlygas priimti remontui į išvalytus dokus didesnio tonažo lai-vus, užtikrinsiantis jūrinės aplinkosaugos gerinimą.

2013 metais pietinėje uosto dalyje įrengta užteršto grunto aikštelė, kurioje talpinamas ir apdorojamas užterštas gruntas iš uoste vei-kiančių laivų remonto ir statybos įmonių dokų duobių.

2013–2015 metais uoste atliekami laivų statyklos ir remonto įmo-nių dokų duobių valymo darbai. Numatoma išvalyti 6 dokų duobes (priklausančias bendrovėms AB Vakarų laivų gamyklai, AB „Klaipė-dos laivų remontas“ ir AB Vakarų Baltijos laivų statyklai).

2013 m. Smeltės pusiasalyje įrengta 4,5 ha ploto užteršto grunto aikštelė: čia užterštam gruntui talpinti, apdoroti ir sandėliuoti bus sumontuota 114 geotekstilinių konteinerių (maišų). Užterštas grun-tas iš dokų duobių į aikštelę susiurbiamas vamzdynu arba transpor-tuojamas baržomis.

Išsiurbta užteršto grunto masė, pasiekusi užteršto grunto aikštelę, išskirstoma antžeminiais vamzdžiais į geotekstilinius konteinerius (maišus), kuriuose gruntas izoliuojamas ir nusausinamas. Panaudo-jant specialias medžiagas, nuo užteršto grunto atskiriamas švarus vanduo ir drenažu išleidžiamas į Kuršių marias.

Gruntui valyti parinkta technologija leidžia dokų duobių valymo darbus vykdyti nepatraukiant dokų iš duobių. Be to, naudojant šią technologiją, geotekstilinių konteinerių (maišų) su užterštu gruntu nereikia išvežti, kadangi visos kenksmingos medžiagos „surišamos“ su gruntu jos tampa nekenksmingos ir nebegali pasišalinti. Toks gruntas yra saugiai sandėliuojamas ir bus panaudotas naujoms uos-to teritorijoms formuoti įrengtos užteršto grunto aikštelės ribose.

Užteršto grunto valymo darbus planuojama užbaigti 2015 metais. Šis projektas sudarys sąlygas laivų statyklos ir remonto įmonėms priimti į dokus didesnio tonažo laivus, be to, leis vystyti Malkų įlan-koje esančius infrastruktūros projektus ir sumažins taršos sklaidą uosto akvatorijoje.

Malkų įlankos plėtra

Malkų įlankos išvystymas: gilinimas iki 14,5 metro, įplaukos kanalo platinimas iki 150 m ženkliai išplės čia veikiančių terminalų pajėgumą, prisidės prie uosto konkurencingumo didinimo.

Dauguma Malkų įlankoje veikiančių terminalų priima Panamax tipo konteinervežius ir birius krovinius (t. y. grūdines kultūras) transportuojančius laivus, kuriems reikalingas vis didesnis gy-lis.

Siekiant saugiai Malkų įlankos terminaluose priimti Post Pana-max tipo laivus, būtina išplatinti Malkų įlankos įplaukos kanalą iki 150 metrų, o akvatoriją pagilinti iki 14,5 m.

2015–2017 metais bus atliekami šio projekto parengiamieji darbai, o 2017–2019 m. – Malkų įlankos gilinimo ir įplaukos kanalo platinimo darbai.

Didelis dėmesys skiriamas jūrinei aplinkosaugai. Prieš atlie-kant Malkų įlankos akvatorijos gilinimo ir kanalo platinimo darbus, krante esančiam Smeltės valstybiniam botaniniam draustiniui apsaugoti ir šlaitui sutvirtinti bus įrengiamas gam-

tosauginio pobūdžio krantosaugos statinys (t. y. povandeninė sienutė). Retų augalų rūšis tikimasi išsaugoti iškeliant jas į kitas augimvietes.

Atlikus Malkų įlankos akvatorijos gilinimo ir kanalo platinimo darbus, išaugs čia veikiančių terminalų pajėgumas, uosto konkurencingumas ir patrauklumas.

2423

Krovos darbų bendrovės (abėcėlės tvarka)„Albatrosas“ • Jūrininkų centras

Jūrininkų centras

„Albatrosas“

1959 m. duris atvėrė pirmasis Klaipėdos uoste Jūrininkų klubas. 2005 m. iškilmingai atidarytas naujasis modernus ir erdvus Jūrininkų centras, kuris įsikūręs netoli uosto, centrinėje miesto dalyje.

Į Klaipėdos uostą atvykstantiems jūrininkams centras užtikrina socialinius ir buitinius patogumus: teikiamos visos komunikaci-jos priemonės, veikia interneto svetainė, skaitykla, biblioteka, įrengta žaidimų salė, sveikatingumo ir pirčių kompleksas. Cen-tre nuolat organizuojamos sporto varžybos, kultūriniai rengi-niai, parodos, rodomi filmai. Jūrininkams teikiama visapusiška informacija apie šalį ir miestą, sprendžiami teisiniai klausimai.Užsienio svečiams siūlomos vežimo paslaugos nuo laivo iki Jū-rininkų centro.

Į Jūrininkų centrą atvykstančiais jūrininkais rūpinasi VšĮ „Tarp-tautinė jūrininkų konsultavimo misija“, kuri yra Tarptautinio jū-rininkų gerovės komiteto (International Committee on Seafarers Welfare) narė.

Prasmingas Klaipėdos uosto bendruomenės ir Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ projektas – 2011 m. prie Lietuvos jūrų muziejaus pastatytas paminklas „Albatrosas“ žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Idėjai įgyvendinti pasirinktas drąsos ir laisvės simbolis – jūrinis paukštis albatrosas. Jo vardu ir pavadintas paminklas. Skulptūri-nė 10 metrų aukščio metalo kompozicija žmonių dėmesį traukia ypatingu apšvietimu.

Paminklas, stovintis Smiltynėje šalia jūros vartų, pasitinka į Klai-pėdos uostą atplaukiančius laivus.

Centro darbo laikas: I–V nuo 9 iki 23 val.Agluonos g. 5, LT-93235 KlaipėdaTel. (8 46) 300 883, faks. (8 46) 345 137Mob. tel. 8 656 33760El. paštas seamens.club2010@gmail.com

UAB Birių krovinių terminalas

Įmonės veikla: specializuotame terminale sandėliuoja, krauna bi-riąsias ir pakuotas mineralines trąšas, mineralines ir chemines me-džiagas, generalinius ir kitus krovinius. Teikia krovinių svėrimo, krovi-mo į kitas transporto priemones paslaugas.Turimas sertifikatas: ISO 9001.Vadovas – generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas.Kontaktai: Nemuno g. 24, LT-93278 Klaipėda. Tel. (8 46) 304 400, faks. (8 46) 304 403. El. paštas bkt@bkt.lt www.bkt.lt

UAB Centrinis Klaipėdos terminalas

Įmonės veikla: naujame moderniame ro-pax terminale prie naujų dviejų pirso krantinių priimami ro-ro laivai. Krantinėse yra reguliuo-jamos hidraulinės rampos; keleiviams aptarnauti sukurtas naujas jūrų stoties kompleksas. Priimami ro-ro, ro-pax, con-ro, kruiziniai ir kiti laivai. Galimybė sandėliuoti ratinę techniką ir kitus krovinius atvira-me ir uždarame sandėlyje. Turimi sertifikatai: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001.Vadovas – generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.Kontaktai: Baltijos pr. 40, LT-93239 Klaipėda. Tel. (8 46) 313 137, faks. (8 46) 313 136. El. paštas info@ckt.lt www.ckt.lt

UAB Kamineros krovinių terminalas

Įmonės veikla: krauna ir sandėliuoja birius bei pakuotus krovinius (palaidas ir fasuotas durpes, durpių briketus, technologines ir kuro medienos skiedras, metalo laužą, keramzitą, skaldą ir kitas birias sta-tybines medžiagas); teikia šias paslaugas: laivų agentavimas – frach-tavimas, laivų švartavimas; krovinių sandėliavimas Klaipėdos uosto teritorijoje; krovinių sandėliavimas bendrovės operuojamuose mui-tinės sandėliuose Klaipėdos uoste; visų tipų krovinių ekspedijavimas; mobilios krovos įrangos nuoma. Vadovas – direktorius Vaidas Intas.Kontaktai: Nemuno g. 42A, LT-93277 Klaipėda. Tel. (8 46) 411 693, faks. (8 46) 411 692. El. paštas info.terminalas@kaminera.lt www.portkaminera.lt

2625

UAB Klaipėdos konteinerių terminalas

Įmonės veikla: dviejuose (konteinerių ir ro-ro krovinių) terminaluose priima laivus, gabenančius konteinerius, ir generalinius krovinius bei ro-ro krovinius gabenančius keltus; teikia krovinių sandėliavimo, pakavimo, rūšiavimo, kom-plektavimo, svėrimo ir krovimo į kitas transporto priemones paslaugas; krauna nestandartinius, didelių gabaritų ir svorio krovinius, ratinę techniką.Turimi sertifikatai: ISO 9001, OHSAS 18001.Vadovas – generalinis direktorius Vaidotas Šileika.Kontaktai: Minijos g. 180, LT-93269 Klaipėda. Tel. (8 46) 355 311, faks. (8 46) 355 495. El. paštas info@terminalas.lt www.terminalas.lt

UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“

Įmonės veikla: septyniuose specializuotuose (biriųjų trąšų, skystųjų trąšų, inertinių medžiagų, skystųjų chemijos produktų, skystųjų maisto produktų, biriųjų žemės ūkio produktų, suverstinių krovinių) terminaluose sandėliuoja, krauna ir pakuoja mineralines trąšas, sodą, mineralines ir chemines medžiagas, cementą, inertines statybines medžiagas, generalinius ir kitus krovinius. Uni-versaliame eksporto, importo ir paskirstymo terminale sandėliuoja ir krauna žemės ūkio ir maisto produktus. Teikia krovinių vežimo geležinkeliais ir auto-transportu, krovinių ekspedijavimo, logistikos, laivų agentavimo paslaugas.Turimi sertifikatai: ISO 9001, ISO 14001.Vadovas – generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.Kontaktai: Nemuno g. 2B, LT-91199 Klaipėda. Tel. (8 46) 395 500, faks. (8 46) 380 384. El. paštas bega@bega.lt www.bega.lt

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)

Įmonės veikla: penkiuose specializuotuose (generalinių krovinių, biriųjų, skystųjų trąšų, grūdų, ro-ro) terminaluose krauna ir sandėliuoja biriąsias, skystąsias ir pakuotas trąšas, cukraus žaliavą, metalo produkciją ir žaliavas, šaldytus maisto produktus, grūdines kultūras, kitus birius ir suverstinius kro-vinius. Jūrų perkėlos terminale kraunami ro-ro kroviniai, aptarnaujami kelei-viai. Teikiamos uosto vilkikų paslaugos.Turimi sertifikatai: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001.Vadovas – generalinis direktorius Audrius Pauža.Kontaktai: J. Zauerveino g. 18, LT-92122 Klaipėda.

Tel. (8 46) 399 101, faks. (8 46) 399 066. El. paštas info@klasco.lt www.klasco.lt

27

UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas

Įmonės veikla: sandėliuoja ir krauna šaldytus krovinius.Vadovas – direktorius Liudas Narvilas.Kontaktai: Nemuno g. 24, LT-93278 Klaipėda. Tel. (8 46) 411 145, faks. (8 46) 411 140. El. paštas info@kst.lt www.ketonas.lt

Krovos darbų bendrovės (abėcėlės tvarka)

AB „Klaipėdos nafta“

Įmonės veikla: specializuotame naftos krovinių terminale perpila šviesiuosius ir tamsiuosius naftos produktus ir neapdirbtą naftą iš geležinkelio cisternų į tanklaivius; priima žaliavinę naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas; laikinai saugo (kau-pia) naftos produktus ir neapdirbtą naftą; perpila Lietuvos rinkai skirtą benziną ir dyzelinį kurą iš tanklaivių į autocisternas; švartuoja laivus; nustato naftos produktų kokybės parametrus; priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų; aprūpina laivus kuru ir vande-niu. Bendrovė yra Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatorė. Vadovas – generalinis direktorius Mantas Bartuška.Kontaktai: Burių g. 19, LT-91003 Klaipėda. Tel. (8 46) 391 772, faks. (8 46) 311 399. El. paštas info@oil.lt www.oil.lt

LKAB „Klaipėdos Smeltė“

Įmonės veikla: bendrovė krauna ir sandėliuoja konteinerius, stam-biagabaričius ir sunkiasvorius įrengimus, šaldytos mėsos ir žuvies produkciją, įvairius pakuotus ir suverstinius krovinius. Įmonė krauna jūrinius krovinius uždaruose ir specializuotuose sandėliuose (šaldy-tuvuose) ir atvirose aikštelėse. Turimi sertifikatai: ISO 9001; ISO 14001; OHSAS 180017.Vadovas – generalinis direktorius Rimantas Juška.Kontaktai: Nemuno g. 24, LT-93278 Klaipėda. Tel. (8 46) 496 201, faks. (8 46) 496 230. El. paštas smelte@smelte.lt www.smelte.lt

28

UAB Krovinių terminalas

Įmonės veikla: specializuotame terminale krauna ir sandėliuoja naftos, chemijos ir naftos chemijos produktus. Terminalas minėtus produktus gali krauti ir iš geležinkelio cisternų, ir iš laivų. Kitos termi-nalo teikiamos paslaugos: naftos produktų sumaišymas ir gamyba, laivų švartavimas, krovinių ekspedijavimas uoste, gabenimo gele-žinkelio transportu organizavimas Lietuvos, Baltarusijos ir Latvijos teritorijose. Turimi sertifikatai: ISO 9001, ISO 14001, ISO/TS 29001, OHSAS 18001.Vadovas – generalinis direktorius Albertas Gimbutas.Kontaktai: Burių g. 17, LT-92276 Klaipėda. Tel. (8 46) 391 095, faks. (8 46) 391 079. El. paštas info@terminal.lt www.terminal.lt

UAB „Vakarų krova“

Įmonės veikla: krauna ir sandėliuoja biriuosius (įvairius žemės ūkio produktus, trąšas, druską, kaoliną ir kt.), suverstinius (metalo laužą, skaldą, kalkakmenį, durpes ir kt.), skystuosius (biodyzeliną, melasą ir kt.) bei generalinius krovinius (apvalią medieną, įvairius pakuotus krovinius), taip pat stambiagabaričius ir sunkiasvorius įrengimus bei ratinę techniką. Bendrovėje veikia keturi specializuoti terminalai, skirti biriesiems ir skystiesiems produktams sandėliuoti ir krauti iš (į) laivų (-us). Bendrovė taip pat teikia krovinių fasavimo, rūšiavimo ir komplektavimo, laivų priėmimo ir kitas logistikos paslaugas.Turimi sertifikatai: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001.Vadovas – direktorius Gediminas Rimkus.Kontaktai: Minijos g. 180, LT-93269 Klaipėda. Tel. (8 46) 483 883, faks. (8 46) 483 884. El. paštas stevedoring@wsy.lt; www.wsy.lt/wst/

UAB Malkų įlankos terminalas

Įmonės veikla: specializuotuose terminaluose sandėliuoja ir krau-na birius žemės ūkio produktus, apvalią ir pjautinę medieną, tech-nologinę ir kuro skiedrą, skaldą, durpių briketus ir kitus suverstinius krovinius, cementą, nestandartinius, didelių gabaritų krovinius. Tei-kiamos medienos matavimo, ekspedijavimo ir agentavimo paslau-gos, taip pat krovos į konteinerius paslaugos.Vadovas – direktorius Julius Kiršis.Kontaktai: Minijos g. 180, LT-93269 Klaipėda. Tel. (8 46) 300 656, faks. (8 46) 300 657. El. paštas info@miterminalas.lt www.miterminalas.lt

29

UAB „Baltlanta“

AB „DFDS Seaways“

AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“

Įmonės veikla: pramoninė žūklė Vakarų Afrikos pakrantėse ir Atlanto vandenyno rytinėje dalyje. Kompanijos laivyną sudaro 6 žvejybos laivai.Vadovas – direktorius Saulius Žukauskas.Kontaktai: Artojo g. 7E, LT-92105 Klaipėda. Tel. (8 46) 340 069, faks. (8 46) 341 648. El. paštas office@baltlanta.lt www.baltlanta.lt

Įmonės veikla: priima bei veža keltais krovinius ir keleivius iš Klai-pėdos į Kylį, Karlshamną. Priima krovinius linijoje Klaipėda–Frederi-sija / Kopenhaga, veža keleivius linija Paldiskis–Kapelskaras. Bendro-vės laivyną sudaro 9 laivai. Turimi sertifikatai: ISM ir ISPS, ISO 9001.Vadovas – vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.Kontaktai: Šaulių g. 19, LT-92233 Klaipėda. Tel. (8 46) 395 000, faks. (8 46) 395 252. El. paštas info.lt@dfds.com www.dfdsseaways.lt

Įmonės veikla: sausakrūviais ir plačios paskirties laivais veža birius, generalinius krovinius, medieną, metalo produkciją visame pasauly-je. Bendrovės laivyną sudaro 11 laivų.Turimi sertifikatai: ISM ir ISPS. Vadovas – generalinis direktorius Audronis Lubys.Kontaktai: Malūnininkų g. 3, LT-92264 Klaipėda. Tel. (8 46) 393 105, faks. (8 46) 393 119. El. paštas info@ljl.lt www.ljl.lt

Laivybos bendrovės (abėcėlės tvarka)

30

AB „Limarko laivininkystės kompanija“

Terminalą sudaro inkaruotas vieno tanklaivio švartavimosi plūduras, esantis Baltijos jūroje 20 m gylyje, 7,3 km nuo kranto, ir rezervuarų parkas su įrenginiais, esančiais sausumoje 2 km nuo jūros kranto. Po-vandeninis naftotiekis jungia terminalą su plūduru. Per metus termi-nalas gali priimti iki 14 mln. t naftos, aptarnauti iki 150 000 t talpos tanklaivius, kurių grimzlė iki 16 m.Terminalas 92 km ilgio vamzdynu sujungtas su Mažeikių naftos per-dirbimo gamykla.Būtingės naftos terminalas – akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“padalinys.Vadovas – Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio viršininkas Linas Baužys.Kontaktai: Terminalo kelias 2, LT-00325 Palanga. Tel. (8 443) 934 60, faks. (8 443) 934 51. El. paštas butinge@orlenlietuva.lt www.orlenlietuva.lt/lt/main/company/ol/terminal

Įmonės veikla: teikia krovinių gabenimo jūrų transportu paslaugas – refrižeratorinių krovinių ir konteinerių transportavimas nuosavais laivais. Šiuo metu kompanijos laivyną sudaro 6 laivai.Turimi sertifikatai: ISM ir ISPS.Vadovai: vykdantysis direktorius – Vytautas Lygnugaris.Kontaktai: Naujoji Uosto g. 8, LT-92125 Klaipėda. Tel. (8 46) 340 001, faks. (8 46) 341 195. El. paštas info@limarko.com www.limarko.com

Būtingės naftos terminalas

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas

Reversinis naftos eksporto–importo terminalas, 40 km į šiaurę nuo Klaipėdos

Terminalo veikla: suskystintųjų gamtinių dujų krova į laivą-saugyk lą iš dujovežių, dujinimas, perkrova į mažesnius dujovežius.Vadovas – generalinis direktorius Mantas Bartuška.Kontaktai: Burių g. 19, LT-91003 Klaipėda. Tel. (8 46) 391 772, faks. (8 46) 311 399. El. paštas info@sgd.lt www.sgd.lt

31

Laivų statybos ir remonto įmonės

AB „Klaipėdos laivų remontas“

Įmonės veikla: remontuoja vidutinio ir mažo tonažo laivus, gami-na metalo konstrukcijas. Bendrovė atlieka kruizinių laivų terminalo operatoriaus funkcijas, yra įkurtas jachtų ir pramoginių laivų uostas.Turimi sertifikatai: ISO9001, ISO14001, OHSAS 18001.Vadovas – generalinis direktorius Alvydas Butkus.Kontaktai: Pilies g. 4, LT-91240 Klaipėda. Tel. (8 46) 490 990, faks. (8 46) 490 999. El. paštas info@ports.lt www.ports.lt, www.jurosvartai.lt

AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė

Įmonės veikla: laivų statyba, laivų remontas ir konversija, uosto krovos darbai ir sandėliavimo paslaugos (skystų, birių ir generalinių krovinių terminalai), metalo konstrukcijų ir sudėtingų įrenginių ga-myba (per 500 t svorio), metalo pjovimas ir apdorojimas, krovinių transportavimas vietiniais bei tarptautiniais maršrutais, techninis tiekimas, metalo laužo supirkimas, laivų švartavimas. Teikia labora-torinių tyrimų, elektros energijos gamybos ir kranų remonto paslau-gas. Įmonių grupė vienija 18 įmonių.Turimi sertifikatai: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001, IACS, JH1H3, Achilles Certificate of Qualification.

Vadovas – generalinis direktorius Arnoldas Šileika.Kontaktai: Minijos g. 180, LT-93269 Klaipėda. Tel. (8 46) 483 600, faks. (8 46) 483 607. Pilies g. 8, LT-91503 Klaipėda. Tel. (8 46) 398 249, faks. (8 46) 398 200. El. paštas wsy@wsy.lt www.wsy.lt

32

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija

Narystė organizacijose: Europos privačių uosto operatorių federacija (FEPORT – Federation of Euro-

pean Private Port Operators), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacija (East–West Transport Corridor Association). Lietuvos–Kinijos verslo taryba (LPK), LR Transporto tranzito komitetas (LRV).Vadovai: prezidentas Vaidotas Šileika, vykdomasis direktorius Harold Kovs.Kontaktai: Nemuno g. 51, LT-91190 Klaipėda. Tel. (8 46) 250 001, faks. (8 46) 380 010. El. paštas info@ljkka.lt www.ljkka.lt

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija

Vadovas – prezidentas Vytautas Šileika.Kontaktai: S. Daukanto g. 37, LT-92229 Klaipėda. Tel. (8 46) 404 502, faks. (8 46) 404 500. El. paštas info@llmaa.lt www.llmaa.lt

Transporto asociacijos

Konkurencingas

Transporto koridorių kryžkelių ašis

Intermodalinis

Neužšąlantis

Giliavandenis

Turintis plačią rinką

Saugus ir patikimas

Nuolat reaguojantis į rinkos pokyčius, apdorojantis įvairių rū-šių krovinius specializuotuose terminaluose, taikantis lanksčią kainodarą ir aukščiausios kokybės paslaugas, veikiantis 24 va-landas per parą Klaipėdos uostas – Baltijos šalių uostų lyderis pagal krovinių apimtį.

Klaipėdos uostas, būdamas dviejų tarptautinių transporto ko-ridorių sankirtoje, yra tiltas tarp NVS, Azijos regiono šalių, Europos Sąjungos ir kitų rinkų. Iš Baltijos šalių uostų jis yra arčiausiai Vakarų–Šiaurės Europos ir Pietų Skandinavijos uostų.

Klaipėdos uostas – konteinerių transporto lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Suderinta jūrų ir sausumos transporto veikla, lais-voji ekonominė zona, ES trumpųjų nuotolių laivybos tinklas, plataus spektro logistikos ir pramonės įmonės užtikrina in-termodalinio transporto veiklą.

Skirtingai nei šiauriau esantys uostai, Klaipėdos uostas neuž-šąla net šalčiausiomis žiemomis, garantuodamas nenutrūksta-mą laivybą ir krovos darbus.

Uosto įplaukos kanalo gylis – 15 m. Vidinio kanalo gylis – 14,5 m. Uostas gali priimti didžiatonažius laivus: sausakrūvius – apie 100 000 DWT, tanklaivius – apie 160 000 DWT, kontei-nervežius - 8000 TEU.

Vieno pločio geležinkelių jungiamosios linijos Klaipėdos uostą jungia su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kazachstanu ir kitomis NVS šalimis. Tai užtikrina apie 250 mln. vartotojų rinką žemy-ninėje dalyje, 30 mln. vartotojų Vakarų Europoje ir 110 mln. vartotojų Baltijos jūros regione.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto terminaluose, uosto teritori-joje ir akvatorijoje įgyvendinti Tarptautinio laivų ir uosto įren-ginių apsaugos kodekso (ISPS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2004 bei Direktyvos 2005/65/EB reikala-vimai. Klaipėdos uosto terminalai dirba pagal ISO 9001 ir ISO 14001 standartus.

Klaipėdos uosto pranašumai

Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija „Lineka“ Narystė organizacijose: Tarptautinė ekspeditorių asociacijų federacija (FIATA – International Federation

of Freight Forwarders Associations), Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacija (EWTCA – East–West Transports Corridor Association), Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos verslo konfederacija, Lietu-vos pramonininkų konfederacija.Vadovas – prezidentas Tautginas Sankauskas.Kontaktai: Naugarduko g. 102-403, LT-03160 Vilnius Tel. / faks. (8 5) 2779 036 El. paštas info@lineka.lt www.lineka.lt

Lietuvos laivų savininkų asociacija

Narystė organizacijose: Europos laivų savininkų aso-ciacija (ECSA – European Community Shipowners’ As-sociations), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

Vadovai: valdybos pirmininkas Jonas Nazarovas, vykdantysis direktorius Gintautas Kutka.Kontaktai: Malūnininkų g. 3, LT-92264 Klaipėda. Tel. / faks. (8 46) 219 416 , 8 618 78895. El. paštas info@llsa.lt www.llsa.lt

Ekspeditorių asociacijaNarystė organizacijose: Tarptautinė ekspeditorių asociacijų fede-racija (FIATA – International Federation of Freight Forwarders Asso-ciations).Vadovas – prezidentas Alfredas Nagys.Kontaktai: Tilžės g. 19-3, LT-91252 Klaipėda. Tel. / faks.: (8 46) 311 611, 381 463. Mob. tel. 8 611 59455. El. paštas info@ffa.lt

Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijaVadovas – prezidentas Petras Rupšys.Kontaktai: Herkaus Manto g. 52, LT-92223 Klaipėda. Tel. (8 46) 311 768, faks. (8 46) 411 964. El. paštas crewing@rupeksa.com www.lifia.lt

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija

Narystė organizacijose: Laivų ir jūrinės įrangos asociacija (SEA Europe, Ships and Maritime Equipment Association), Lie-tuvos pramonininkų konfederacija (LPK), asociacija „Baltijos slėnis“.Vadovas – prezidentas Arnoldas Šileika.Kontaktai: Pilies g. 8, LT-91503 Klaipėda. Tel. (8 46) 398 126. El. paštas info@llsra.lt www.llsra.lt

Lietuvos laivų atsargų tiekėjų asociacijaVadovas – prezidentas Sigitas Rupšys.

Kontaktai: Tilžės g. 49, LT-91260 Klaipėda. Tel. (8 46) 485 148, faks. (8 46) 383 320. El. paštas sigitas@mariteksa.lt

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijaNarystė organizacijose: Baltic Sea Regional Advi-sory Council (BSRAC), High Seas / Long distance

fleet Regional Advisory Council (LD RAC), Baltic Fisheries PO’s Associ-ation (BFPOA) GmbH.Vadovas – asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.Kontaktai: Nemuno g. 40B, LT-93277 Klaipėda. Tel. / faks. (8 46) 345 045. Mob. tel. 8 687 53859. El. paštas lfpa@takas.lt

Lietuvos logistikos asociacija

Vadovas – prezidentas Antanas Šimelis.Kontaktai: J. Dobkevičiaus g. 7, LT-02189 Vilnius. Mob. tel. 8 687 33372. El. paštas info@ltlogistics.lt www.ltlogistics.lt

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija

Narystė organizacijose: Klaipėdos pramonininkų asociacija, tarptautinių prekybos rūmų „Lietuva“ taryba.Vadovas – tarybos pirmininkas Algirdas Aušra.Kontaktai: Nemuno g. 40B, LT-93277 Klaipėda. Tel. / faks. (8 46) 341 141. El. paštas baltzvej@takas.lt

Lietuvos jūrininkų sąjunga

Narystė organizacijose: Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF - International Transport

Workers' Federation), Europos Transporto darbuotojų federacija (ETF - European Transport Workers' Federation).Vadovas – pirmininkas Petras Bekėža.Kontaktai: Vilties g. 6-5, LT-92231 Klaipėda. Tel. (8 46) 410 448, faks. (8 46) 410 449. El. paštas aleknagy@takas.lt www.ljs.lt

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ Vadovas – prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Kontaktai: Jankiškių g. 41, LT-02300 Vilnius. Tel. (8 5) 2786 501, faks. (8 5) 2786 524. El. paštas office@linava.lt www.linava.lt

3433

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas

Naujoji Smiltynės perkėla –transporto ir keleivių terminalas

Senoji Smiltynės perkėla –keleivių terminalas

Anglinės kelynas

Kruizinių ir karo laivų krantinė

UAB „Klaipėdos pilies uostas"

UAB „Litectus III“

Paminklas „Albatrosas“

Šiaurinės uosto dalies išvystymas (perspektyva)

Perk

ėlos

gatv

ė

Nemuno gatvė

-7,5 m

-7,5 m

-7,5 m

-14,5 m

(-14,5 m) (-14,5 m)

(-14,5 m)

(-12 m)

-14,5 m

-14,5 m-14 m

-13,8 m

-11 m

-12,5 m

-9,2 m

-15 m

-15 m

-3,5 m

-8 m

UAB Kamineros krovinių terminalas

UAB „Vakarų krova"

UAB Kamineros krovinių terminalas

UAB Centrinis Klaipėdos terminalas

H. Manto gatvė

ėvtag ųirdneN

Seno

ji Sm

iltel

ės g

atvė

AB Vakarų laivų gamyklosįmonių grupė

8181a

80a

UAB „VPA Logistics“

„Draugystės“ geležinkelio stotis

Liepojos gatvė

Pane

vėžio

gat

vė

Liepojos gatvė

Viln

iaus

ple

ntas

Liepojos gatvė

Klaipėd

os gat

vė

Arimų gatvė

Liep

ų ga

tvė

Danės

upė

Joni

škės

gat

vė

Šilutės plentas

Tilžė

s gat

vė

Dub

ysos

gat

vė

Kretainio gatvė

Jūrininkų centras

Danės upė

Klaipėdosautobusųstotis

Klaipėdosgeležinkeliostotis

Kairi

ų ga

tvė

ėvtag ųilepevŠ

Lypk

ių g

atvė

(-14,5 m)

0

1:25 000250 500 m

143 a(-14,5 m)

137a 135a

138137

134133 132

131133a 131a 129a

Smiltynės perkėla

-14 m(-14,5 m

)

-14 m(-14,5 m

)

(-14,5 m)

(-15 m)

(-15,5 m

)

Jūrų perkėlos (ro-ro) terminalas

(-14 m)

(-14 m)

157

33-2838-34

42-4

0

2645-43

47-4

6

57-5

453-52

117-107

UAB „Granmax“

-15 m(-15 m) Planuojamas gylis

22

16

19

20

18.2

18.1

16

15

2611.2

13

14

12

11.111

11.1 10

24

5 8

7 6

26

21

3.2 3

2

1

1.1

3.1

25

4

5

9

26

21

3.3

1.2

17

18

23

Planuojama suformuoti uosto teritorija

Kiaulės Nugara

127a

Uosto plane pažymėtos įmonės

1. AB „Klaipėdos nafta“1.1. Naftos krovinių terminalas1.2. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

Burių g. 19, LT-91003 Klaipėda.Tel. (8 46) 391 772, faks. (8 46) 311 399.El. paštas info@oil.ltwww.oil.lt

2. UAB Krovinių terminalasBurių g. 17, LT-92276 Klaipėda.Tel. (8 46) 391 095, faks. (8 46) 391 079.El. paštas info@terminal.ltwww.terminal.lt

3. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)3.1. Birių, skystų trąšų ir grūdų terminalai3.2. Generalinių krovinių terminalas 3.3. Jūrų perkėlos (ro-ro) terminalas

J. Zauerveino g. 18, LT-92122 Klaipėda.Tel. (8 46) 399 101, faks. (8 46) 399 066.El. paštas info@klasco.ltwww.klasco.lt

4. UAB „Litectus III“Naujoji Uosto g. 3, LT-92120 Klaipėda. Tel. 8 655 25 606. El. paštas darius.favus@gmail.com

5. AB Smiltynės perkėlaNemuno g. 8, LT-91191 Klaipėda.Tel. (8 46) 367 003, faks. (8 46) 381 842.El. paštas info@keltas.ltwww.keltas.lt

6. AB „Klaipėdos laivų remontas“Pilies g. 4, LT-91240 Klaipėda.Tel. (8 46) 490 990, faks. (8 46) 490 999.El. paštas info@ports.ltwww.ports.lt, www.jurosvartai.lt

7. UAB Vakarų Baltijos laivų statyklaPilies g. 8, LT-91503 Klaipėda. Tel. (8 46) 398 249, faks. (8 46) 398 200. El. paštas newbuilding@wsy.lt www.wsy.lt/wbs

8. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“Nemuno g. 2B, LT-91199 Klaipėda. Tel. (8 46) 395 500, faks. (8 46) 380 384. El. paštas bega@bega.lt www.bega.lt

9. AB „Klaipėdos kartonas“Nemuno g. 2, LT-91199 Klaipėda. Tel. (8 46) 395 601, faks. (8 46) 395 600. El. paštas info@kartonas.lt www.kartonas.lt

10. UAB Centrinis Klaipėdos terminalasBaltijos pr. 40, LT-92228 Klaipėda. Tel. (8 46) 313 137, faks. (8 46) 313 136. El. paštas info@ckt.lt www.ckt.lt

11. LKAB „Klaipėdos Smeltė“11.1. Konteinerių terminalas11.2. Šaldytų produktų terminalas

Nemuno g. 24, LT-93278 Klaipėda. Tel. (8 46) 496 201, faks. (8 46) 496 230. El. paštas smelte@smelte.lt www.smelte.lt

12. UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalasNemuno g. 24, LT-93277 Klaipėda.Tel. (8 46) 411 145, faks. (8 46) 411 140.El. paštas info@kst.ltwww.ketonas.lt

13. UAB Birių krovinių terminalasNemuno g. 24, LT-93277 Klaipėda. Tel. (8 46) 304 400, faks. (8 46) 304 403. El. paštas bkt@bkt.lt www.bkt.lt

14. UAB „Kuusakoski“ Minijos g. 162, LT-93263 Klaipėda. Tel. (8 46) 397 040, faks. (8 46) 397 050. El. paštas info.lt@kuusakoski.com www.kuusakoski.com

15. UAB „Granmax“Nevėžio g. 5, LT-93263 Klaipėda.Tel. (8 46) 460 791, faks. (8 46) 460 790.El. paštas info@granmax.lt

16. UAB Kamineros krovinių terminalasNemuno g. 42A, LT-93277 Klaipėda. Tel. (8 46) 411 693, faks. (8 46) 411 692. El. paštas info.terminalas@kaminera.ltwww.portkaminera.lt

17. AB „Senoji Baltija“Nemuno g. 40B, LT-93277 Klaipėda. Tel. (8 46) 341 155, faks. (8 46) 341 155. El. paštas info@senojibaltija.lt

18. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas18.1. Ro-ro ir generalinių krovinių terminalas18. 2. Konteinerių terminalas

Minijos g. 180, LT-93269 Klaipėda. Tel. (8 46) 355 311, faks. (8 46) 355 495. El. paštas info@terminalas.lt www.terminalas.lt

19. AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėMinijos g. 180, LT-93269 Klaipėda. Tel. (8 46) 483 600, faks. (8 46) 483 607. El. paštas wsy@wsy.lt www.wsy.lt

20. UAB Malkų įlankos terminalasMinijos g. 180, LT-93269 Klaipėda. Tel. (8 46) 300 656, faks. (8 46) 300 657. El. paštas info@miterminalas.lt www.miterminalas.lt

21. AB „DFDS Seaways“Šaulių g. 19, LT-92233 Klaipėda. Tel. (8 46) 395 000, faks. (8 46) 395 252. El. paštas info.lt@dfds.com www.dfdsseaways.lt

22. UAB „VPA Logistics“Kairių g. 1A, LT-95366 Klaipėda. Tel. (8 46) 412 900, faks. (8 46) 412 901. El. paštas office@vpalogistics.eu www.vpalogistics.eu

23. UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovėPramonės g. 8, LT-94102 Klaipėda. Tel. (8 46) 312 163, faks. (8 46) 400 014. El. paštas office@fez.lt www.fez.lt

24. VšĮ „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“Agluonos g. 5, LT-93235 Klaipėda. Tel.: (8 46) 300 883, 8 656 33760. Faks. (8 46) 345 137. El. paštas seamens.club2010@gmail.com

25. BĮ Lietuvos saugios laivybos administracijaJ. Janonio g. 24, LT-92251 Klaipėda.Tel. (8 46) 469 602, faks. (8 46) 469 600.El. paštas msa@msa.ltwww.msa.lt

26. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijaJ. Janonio g. 24, LT-92251 Klaipėda. Tel. (8 46) 499 600, faks. (8 46) 499 777. El. paštas info@port.lt www.portofklaipeda.lt

35

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas

Naujoji Smiltynės perkėla –transporto ir keleivių terminalas

Senoji Smiltynės perkėla –keleivių terminalas

Anglinės kelynas

Kruizinių ir karo laivų krantinė

UAB „Klaipėdos pilies uostas"

UAB „Litectus III“

Paminklas „Albatrosas“

Šiaurinės uosto dalies išvystymas (perspektyva)

Perk

ėlos

gatv

ė

Nemuno gatvė

-7,5 m

-7,5 m

-7,5 m

-14,5 m

(-14,5 m) (-14,5 m)

(-14,5 m)

(-12 m)

-14,5 m

-14,5 m-14 m

-13,8 m

-11 m

-12,5 m

-9,2 m

-15 m

-15 m

-3,5 m

-8 m

UAB Kamineros krovinių terminalas

UAB „Vakarų krova"

UAB Kamineros krovinių terminalas

UAB Centrinis Klaipėdos terminalas

H. Manto gatvė

ėvtag ųirdneN

Seno

ji Sm

iltel

ės g

atvė

AB Vakarų laivų gamyklosįmonių grupė

8181a

80a

UAB „VPA Logistics“

„Draugystės“ geležinkelio stotis

Liepojos gatvė

Pane

vėžio

gat

vė

Liepojos gatvė

Viln

iaus

ple

ntas

Liepojos gatvė

Klaipėd

os gat

vė

Arimų gatvė

Liep

ų ga

tvė

Danės

upė

Joni

škės

gat

vė

Šilutės plentas

Tilžė

s gat

vė

Dub

ysos

gat

vė

Kretainio gatvė

Jūrininkų centras

Danės upė

Klaipėdosautobusųstotis

Klaipėdosgeležinkeliostotis

Kairi

ų ga

tvė

ėvtag ųilepevŠ

Lypk

ių g

atvė

(-14,5 m)

0

1:25 000250 500 m

143 a(-14,5 m)

137a 135a

138137

134133 132

131133a 131a 129a

Smiltynės perkėla

-14 m(-14,5 m

)

-14 m(-14,5 m

)

(-14,5 m)

(-15 m)

(-15,5 m

)

Jūrų perkėlos (ro-ro) terminalas

(-14 m)

(-14 m)

157

33-2838-34

42-4

0

2645-43

47-4

6

57-5

453-52

117-107

UAB „Granmax“

-15 m(-15 m) Planuojamas gylis

22

16

19

20

18.2

18.1

16

15

2611.2

13

14

12

11.111

11.1 10

24

5 8

7 6

26

21

3.2 3

2

1

1.1

3.1

25

4

5

9

26

21

3.3

1.2

17

18

23

Planuojama suformuoti uosto teritorija

Kiaulės Nugara

127a

Klaipėdos uosto planaswww.portofklaipeda.lt

J. Janonio g. 24, LT-92251 KlaipėdaTel. (8 46) 499 600Faks. (8 46) 499 777info@port.lt

Pagarba nusipelniusiems žmonėms, prisidėjusiems prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, raidos.

Dėmesys miesto kultūriniams ir socialiniams projektams.

Uosto direkcija prisideda prie Klaipėdos pilies džiazo festivalio gyvavimo nuo pat šio tradicinio renginio pradžios.

Indėlis į Klaipėdos miesto gatvių infrastruktūros tobulinimą.

Jūros dvasia alsuojantys architektūros akcentai – Uosto direkcijos dovana miestui

Uosto direkcijai skirti apdovanojimai 2014-aisiais metais.

• Metų bendruomeniškiausia. Už indėlį įgyvendinant Klai-pėdos miestui svarbius projektus (steigėja – LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

• Metų eksportuotojas. Už įgyvendintas didžiausias per uosto istoriją investicijas (steigėja – Lietuvos pramoni-ninkų konfederacija).

• Apdovanojimas Uosto direkcijos vadovui Arvydui Vaitkui už nuopelnus verslui ir proveržį vykdant investicijas į uos-to infrastruktūros plėtrą (steigėja – LR ūkio ministerija).

• Antrojo laipsnio sidabrinė „Darbo žvaigždė“ Uosto direk-cijos vadovui Arvydui Vaitkui už nuopelnus Lietuvos ūkiui (steigėjas – Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmai).

• Sėkmingiausia įmonė. Už įgyvendinamas investicijas (steigėja – Lietuvos pramonininkų konfederacija).

• „Europos burės“ – už atvertus kelius. Klaipėdos uoste įgy-vendintas didysis kanalo gilinimo ir platinimo projektas pripažintas vienu geriausių ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų (steigėja – LR finansų ministerija).

Klaipėdos uostas – bendruomeniškas, atviras, savas! Visuomet Jums atviras Klaipėdos uostas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Klaipėdos miesto gerovei kasmet vidutiniškai skiria po 2,7 mln. eurų per metus. Lėšos atitenka miesto infrastruktūros objektams, socialiniams, kultūriniams projektams.

Kitos Klaipėdos uosto bendrovės per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos miestui skyrė apie 15 mln. eurų.

Uostas – Klaipėdos miesto kultūrinio gyvenimo variklis: jis vi-sapusiškai prisideda prie daugiau kaip 70 metų gyvuojančios Jūros šventės, sėkmingai prigijusio Laivų parado, Klaipėdos vi-zitine kortele tapusio Klaipėdos pilies džiazo festivalio, didžiųjų burlaivių regatų, sporto renginių organizavimo, knygų leidybos, socialinių, kultūrinių projektų rengimo.

Kapitono L. Stulpino atminimas2014 metais įamžintas specialiu šios asmenybės vardo medaliu. Pirmieji du medaliai už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei įteikti kapitonui Sigitui Šileriui ir buvusiam Uosto direkcijos vadovui Valentinui Greičiūnui. Medalio steigėja – LR susisiekimo ministerija, medalio komplektą sukūrė ir pagamino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

4039

„Gintarinė jūrmylė“ – renginys, skirtas ne tik sveikai gyvensenai propaguoti, bet ir populiarinti Klaipėdą, kaip jūri-nes tradicijas puoselėjantį miestą. Simbolinėje 3 jūrmylių bė-gimo trasoje rungiasi moterys, o vyrai turi įveikti 6 jūrmyles. Nugalėtojų vardai įamžinami akmenyje, kuris buvo iškeltas iš Klaipėdos uosto dugno. 2014 metais „Gintarinėje jūrmylėje“ dalyvavo bemaž 1000 bėgikų.

Klaipėdos uostas – aktyvus sporto renginių puoselėtojas.

Laivų statybos ir remonto įmonės Atviri visuomenei

Daugiausiai dėmesio pritraukiantys Uosto direkcijos organizuojami renginiai, skatinantys sveiką gyvenseną – „Drakonų“ valčių varžybos, suburiančios minias žiūrovų per Jūros šventę, ir bėgikų pamėgtos tarptautinės bėgimo varžybos „Gintarinė jūrmylė“, Lietuvos pajūryje rengiamos nuo 2001-ųjų metų.

Klaipėdos uosto bendruomenė kasmet rengia Pakrantės darbuotojų spartakiadą, kurioje uosto kompanijų komandos varžosi krepšinio, mini futbolo, plaukimo, tinklinio, stalo teniso, šaudymo ir lengvosios atletikos sporto šakų rungtyse.

Krepšinio, futbolo komandos, buriuotojai, irkluotojai, bėgikai, automobilių sporto entuziastai – visi jie jaučia Uosto direkcijos skiriamą dėmesį�

Žinia apie vienintelį Lietuvos uostą sklinda po visą šalį!

Klaipėdos uosto veiklą ir plėtrą iliustruojanti nuotraukų paroda „Lie-tuvos transporto širdies – Klaipėdos uosto raida“, apkeliavusi sosti-nės svarbiausias valstybės institucijas, tęsia kelionę po Klaipėdą ir kitus Lietuvos miestus.

Puikiai prigijusi tradicija – atvirų durų dienos.

Paskaitos apie Klaipėdos uostą – svarbiausią Lietuvos vandens trans-porto centrą, Lietuvos ekonomikos variklį, skaitomos įvairioms am-žiaus grupėms – ir senjorams, ir jaunimui.

Uostas – kiekvieno klaipėdiečio gyvenimo dalis.

Klaipėdos uoste kasmet rengiamos nemokamos pažintinės, informa-cinės ekskursijos laivu po Klaipėdos uostą. Kasmet tokiose turinin-gose iškylose dalyvauja daugiau kaip 8 000 miestiečių ir uostamies-čio svečių.

41

KLAIPĖDOS UOSTASPASIRINK PATIKIMĄ KELIĄ!

5,57 sąl. sp. l.Užs. Nr. 141122222.

Tiražas: lietuvių k. – 1000 vnt., rusų k. – 500 vnt., anglų k. - 1000 vnt.Dizaineriai: G. Mickevičius, D. Kubaitis, M. Palaima, S. Česnauskienė.Nuotraukos: V. Karaciejaus, K. Fedirkos, J. Bružinsko, M. Morkūno,

E. Matilionio, S. Buloto, S. Jokužio leidyklos-spaustuvės, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaipėdos uosto įmonių archyvų.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijaJ. Janonio g. 24, LT-92251 Klaipėda, Lietuva

Tel. (8 46) 499 600Faks. (8 46) 499 777

El. paštas info@port.ltwww.portofklaipeda.lt

Spausdino S. Jokužio leidykla-spaustuvė Klaipėda

www.spaustuve.lt 2015 01