LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vaiva Nūtautaitė

Šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito priežastys, diagnostika ir gydymas

„X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje

Chronic superficial keratitis and keratoconjunctivitis

sicca in dogs, causes, diagnostics and treatment in the

„X“ small animal clinic

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. Dovilė Svetikienė

KAUNAS, 2020

2

DARBAS ATLIKTAS DR. LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio

sausojo keratokonjunktyvito priežastys, diagnostika ir gydymas „X“ smulkiųjų gyvūnų

klinikoje“:

1. yra atliktas mano paties(pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data)

(darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA ................................................................................................................................................ 4

SUMMARY .................................................................................................................................................... 6

SANTRUMPOS .............................................................................................................................................. 7

ĮVADAS .......................................................................................................................................................... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................................... 9

1.1 Akies obuolio anatomija .................................................................................................................. 9

1.1.1 Ragenos sandara .................................................................................................................... 10

1.1.2 Ragenos inervacija ................................................................................................................ 12

1.1.3 Ragenos gijimas .................................................................................................................... 13

1.1.4 Ašarų plėvelės sandara .......................................................................................................... 15

1.2 Lėtinis sausis keratokonjuktyvitas................................................................................................. 15

1.3 Lėtinis paviršinis keratitas ............................................................................................................. 18

1.4 Ragenos ligų diagnostika .............................................................................................................. 21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ................................................................................................ 28

2.1 Tyrimo eiga ................................................................................................................................... 28

2.2 Tyrimo medžiaga........................................................................................................................... 31

2.3 Statistinė analizė ............................................................................................................................ 32

3. TYRIMO REZULTATAI ..................................................................................................................... 33

3.1 Tirtų gyvūnų skaičius ir pasiskirstymas pagal akių ligas .............................................................. 33

3.2 Ligų pasiskirstymas pagal lytį, kaukolės formą, veislę ................................................................. 35

3.3 Tirtų šunų intraokulinio spaudimo rezultatai ................................................................................ 42

3.4 Tirtų šunų Širmerio ašarų testo rezultatai...................................................................................... 43

3.5 Fluoresceino ir Bengalijos rožinio testo rezultatai ........................................................................ 43

3.6 Taikytas gydymas tirtiems šunims ................................................................................................ 45

3.6.1 Lėtinio paviršinio keratito gydymas tirtiems šunims ............................................................ 45

3.6.2 Lėtinio sausojo keratokonjuktyvito gydymas tirtiems šunims .............................................. 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................... 49

5. IŠVADOS ............................................................................................................................................. 52

LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 53

PRIEDAI ......................................................................................................................................... 57

4

ŠUNŲ LĖTINIO PAVIRŠINIO KERATITO IR LĖTINIO SAUSOJO

KERATOKONJUNKTYVITO PRIEŽASTYS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS „X“

SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

Vaiva Nūtautaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Lėtinis paviršinis keratitas ir lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas yra dažnai veterinarijos

praktikoje pasitaikančios šunų akių ligos. Šio darbo tikslas – išanalizuoti šunų lėtinio paviršinio

keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atsiradimo priežastis, jų diagnozavimo, gydymo ir

profilaktikos principus. Tyrimas atliktas „X“ gyvūnų klinikoje 2017-2019 metais. Tyrimo metu

buvo renkami duomenys iš gyvūnų ligos istorijų, apibendrintos tyrimų atlikimo metodikos ir

atliekta duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 72 pacientai: 52 iš jų buvo diagnozuotas lėtinis

paviršinis keratitas, 19 pacientų – lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas. Įvertinti Širmerio ašarų

testo ir intraokulinio tyrimo rezultatai, taip pat fluoresceino ir Bengalijos rožinio testų rezultatai.

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito ligų pasireiškimą pagal šunų veisles, lytį, kaukolės formą bei akių pažeidimą.

Tyrimo rezultatai rodo, kad lėtinio paviršinio keratito sergamumas pagal veislę dažniausiai

pasitaikė mišrūnams (15,09 proc.), rečiau diagnozuotas pekinų ir prancūzų buldogų (13,21 proc.)

bei mopsų ir Ši Cu veislėms (9,43 proc.), taip pat šarpėjaus, vokiečių aviganių, basetų, Maltos

bišonų veislės šunims (3,77 proc.). Rečiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šunų veislių lėtinis

paviršinis keratitas buvo diagnozuotas čiau čiau, amerikiečių kokerspanieliams, pinčeriams,

bigliams, Stafordšyro bulterjerams, Brabanto grifonams, Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams,

taksams, rusų toiterjerams, Jorkšyro terjerams, belgų aviganiams bei anglų buldogams (1,89 proc.).

Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas dažniausiai diagnozuotas mišrūnams (26,32 proc. pacientų).

Rečiau lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo pekinų, mopsų, Vakarų Škotijos baltųjų terjerų ir

Ši Cu veislės šunys (10,53 proc.), rečiausiai sirgo anglų kokerspanieliai, amerikiečių

kokerspanieliai, Brabanto grifonai, vokiečių aviganiai, šelti ir Jorkšyro terjerai (5,26 proc.).

Lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu labiau sirgo patinai, o lėtiniu paviršiniu keratitu labiau

sirgo patelės. Abiejų ligų atvejais daugiausiai sirgo brachiocefalikai. Lėtinis paviršinis keratitas

gyvūnams dažniau buvo diagnozuojamas vienoje akyje, nei abiejose iš karto, priešingai nei lėtinio

sausojo keratokonjunktyvito atveju. Abiejų ligų atvejais pažeistos akies tiek intraokulinio

5

spaudimo, tiek Širmerio ašarų testo rezultatai buvo žemesni, lyginant su sveika akimi. Taip pat

pastebėta, kad dažymas Bengalijos rožinio dažais buvo efektyvesnis, nei fluoresceino dažais.

Raktažodiai: šunys, akys, keratitas, keratokonjuktyvitas, intraokulinis.

6

CHRONIC SUPERFICIAL KERATITIS AND KERATOCONJUNCTIVITIS SICCA IN DOGS,

CAUSES, DIAGNOSTICS AND TREATMENT IN THE „X“ SMALL ANIMA CLINIC

Vaiva Nūtautaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Keratoconjunctivitis sicca and chronic superficial keratitis are one of the most common eye

problems in veterinary practice for dogs. This paper aims to analyze chronic superficial keratitis and

keratokonjunctivitis sicca cause of occurrence, the principles of diagnostic, treatment and

prophylaxis. The research was carried out at the“X“ animal clinic during the 2017-2019. The

research was collected data from animal disease histories, summarized research methodology, and

performed data analysis. The research included 72 patients, 52 dogs and all of them were diagnosed

with chronic superficial keratitis and 19 dogs with keratoconjuctivitis sicca. The results of the

Shirmer tear test and intraocular examination also the results of fluorescein and Bengal pink tests

were evaluated. The research was aiming to determine the incidence of chronic superficial keratitis

and keratokonjuktivitis sicca by breed, gender, skull shape as well as demage to the eyes.

The prevalence of chronic superficial keratitis by breed is highest in crossbreeds (15.09 %),

less frequently diagnosed by Pekingese and French Bulldogs (13.21 %), pug and Shi Cu breeds

(9.43 %), Sharp, German Shepherd, Basset, Maltese Bichons (3.77 %), the rarest of all dog breeds

surveyed were Chow Chow, American Cocker Spaniel, Pinscher, Beagle, Staffordshire Bull Terrier,

Brabant Griffon, West Highland White Terrier, Dachshund, Russian Toy Terrier, English Yorkshire

Terrier, Bulldogs (1.89 %). Keratoconjunctivitis sicca was most frequently diagnosed in crossbreeds

(26.32 %). Pekingese, Pug, West Scottish White Terrier, Shi Cu (10.53 %), English Cocker Spaniel,

American Cocker Spaniel, Brabant Griffon, German Shepherd, Shepherd, Yorkshire Terrier (5.26

%) were the least likely.

Keratokonjunctivitis sicca was more common in males and chronic superficial keratitis was

more common in females. In both cases, brachiocephalics were predominantly affected. Chronic

superficial keratitis was more frequently diagnosed in animals in one eye than in both at once, in

contrast to keratoconjunctivitis sicca. In both diseases, both intraocular pressure and Shirmer's tear

test results were lower in the affected eye compared to the healthy eye. Bengal pink was more

effective than fluorescein.

Key words: dogs, eyes, keratitis, keratoconjunctivitis, intraocular.

7

SANTRUMPOS

MMP - matricosmetaloproteinazės

POTF - akies ašarų plėvelė

STT - Širmerio ašarų testas

KCS - lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas

TFBUT - ašarų plėvelės suirimo laikas

SCCED - spontaniškas lėtinis ragenos epitelio defektas

PGR - polimerazės grandinės reakcija

mm/min - milimetrai/minutę

mm - milimetrai

ml - mililitrai

mmHg - milimetrai gyvsidabrio stulpelyje

NVNU - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

IOP - intraokulinis spaudimas

CSK - lėtinis paviršinis keratitas

IFN - interferonų gama

UV - ultravioletinė šviesa

PRA - progresuojanti tinklainės atrofija

PPM - persistentinė vyzdžio membrana

KPG - kapiliarų prisipildymo greitis

D - dioptrijos

8

ĮVADAS

Akis- tai porinis jutimo organas, iš aplinkos priimantis daugiausiai informacijos. Akys yra

pats savrbiausias jutimo organas gyvūnams, kuris padeda apsisaugoti nuo gamtoje esančių pavojų,

aptikti maistą ir išgyventi. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei

galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje. Šie centrai analizuoja ir apdoroja gautą informaciją ir

padeda gyvūnui suprasti aplinką. Tad geras regėjimas padeda gyvūnams orientuotis aplinkoje,

pažinti pasaulį.

Šiame darbe analizuojamos dvi ligos: lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas ir lėtinis paviršinis

keratitas. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas– tai sumažėjusi ašarų gamyba, kuometakis būna

paraudusi, pilna tąsių, tirštų gleivių. Ligos atveju ragenos epitelis tampa vaskuliarizuotas,

keratinizuotas ir pigmentuotas. Taip pat ragenoje gali atsirasti opų. Yra daug priežasčių, kurios gali

sukelti lėtinį sausajį keratokonjunktyvitą, pavyzdžiui: veislių predispozicija, infekcinės ligos,

neurologiniai požymiai, trečiojo akies voko prolapsas, todėl gydant KCS būtina pašalinti priežastį,

jeigu tokia yra. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas yra labai svarbi liga, nes taikant netinkamą

gydymą ar iš vis šios ligos negydant, ragena gali perforuoti, gyvūnas gali apakti. Negydant lėtinio

sausojo keratokonjunktyvito, gyvūnui ši liga gali sukelti skausmą.

Lėtinis paviršinis keratitas – tai viena dažniausiai šunims pasitaikančių ligų. Svarbiausias

keratito požymis yra uždegimas ragenoje – infiltratas, kur ragena drumstėja, darosi gelsva ar

pilkšva. Ragenos infiltratai labai įvairūs, gali skirtis forma, dydžiu, vieta. Uždegimas gali būti

ragenos centre ar periferijoje, infiltruoti paviršinius ar giliuosius ragenos sluoksnius. Negydant

keratito, gyvūnas gali apakti. Visų formų keratitai silpnina regėjimą, ypač tie, kurių infiltratas būna

centrinėje ragenos dalyje. Keratito atveju gyvūnas yra gydomas visą gyvenimą.

Darbo tikslas: išanalizuoti šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito atsiradimo priežastis, jų diagnozavimo, gydymo ir profilaktikos principus.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti, kaip dažnai šunys serga lėtiniu paviršiniu keratitu ir lėtiniu sausuoju

keratokonjunktyvitu.

2. Išanalizuoti lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito

priežastis.

3. Įvertinti gautus oftalmologinio tyrimo rezultatus ir juos palyginti tarpusavyje.

4. Išanalizuoti lėtinio paviršinio keratito gydymo schemas.

5. Išanalizuoti lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymo schemas.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Akies obuolio anatomija

Akis yra aktyvus organas, atsakingas už informacijos rinkimą per regėjimą. Akis nuolat

reguliuodama į ją patenkantį šviesos srautą ir sutelkianti dėmesį į arti ir toli esančius objektus

sukuria ištisinius vaizdus, kurie yra greitai perduodami smegenims (18). Akį supa, saugo ir nuo

kaukolės ertmės atskiria orbita (20). Akies obuolį sudaro trys pagrindiniai sluokniai (22).

Pirmasis sluoksnis yra išorinis, vadinamas išoriniu skaiduliniu sluoksniu (tunica fibrosa

bulbi) ir yra labiausiai nepermatomas. Skaidulinis sluoksnis sudarytas iš ragenos (cornea) ir odenos

(sclera). Išorinis skaidulinis sluoksnis suteikia akiai nuolatinę formą, kuri yra būtina funkcinei

regėjimo sistemai. Priekinė skaidrioji dalis – ragena yra skaidri, todėl pro ją praeina šviesa, kuri

formuojama taip, kad centralizuotai susilpnintų šviesos spindulius į vizualinę akies ašį (22). Odena

– tai santykinai kietas išorinis akies sluoksnis. Junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti

vokų užpakalinį paviršių ir akies obuolio priekinį paviršių iki ragenos krašto. Viršuje ir apačioje

nuo akies obuolio junginė pereina ant vokų ir sudaro du maišelius, viršutinį ir apatinį junginės

skliautus. Junginė stipriai prigludusi prie voko, lengvai prie akies obuolio ir laisvai skliautuose (18).

Akies obuolio anatomija pateikta 1 paveiksle.

1 pav. Akies obuolio anatomija (20)

Akies vidurinis kraujagyslinis sluoksnis (tunica vasculosa bulbi) yra skirstomas į rainelę

(iris), krumplyną (corpus ciliare) ir gyslainę (choroidea). Rainelė – tai disko formos priekinė

kraujagyslinio dangalo dalis tarp ragenos ir lęšio, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą, kuris

stimuliuoja tinklainę (22). Vyzdys (pupil), esantis už rainelės, keičia savo formą tam, kad šviesa

būtų sutelkta į tinklainę. Krumplynas – tai vidurinė kraujagyslinio dangalo dalis, esanti tarp rainelės

ir gyslainės. Krumplynas laiko lęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį, aprūpina krauju vidinį

akies dangalą, vadinamą tinklaine. Smulkūs krumplyno raumenys susitraukia arba atsipalaiduoja,

10

kad įtemptų ar atpalaiduotų lęšio raištį, dėl to kinta lęšiuko išgaubimas ir laužiamoji geba. Tokiu

principu yra matomi įvairių atstumų daiktai (18). Gyslainė yra paskutinis kraujagyslinis sluoksnis,

plona, minkšta membrana, kurioje yra gausus kapiliarų tinklas, maitinantis išorinius tinklainės

sluoksnius – transportuojantis akyje deguonį, anglies dvideginį, maistines medžiagas, šalinantis

atliekas ir reguliuojantis akies temperatūrą (18).

Trečiasis akies sluoksinis – vidinis neuroektoderminis sluoksnis (tunica nervosa bulbi), kuris

susideda iš tinklainės (retina) ir regos nervo (nervus opticus). Tinklainė – tai nervinis, juntamasis

akies obuolio sluoksnis, plona skaidri plėvelė, esanti vidiniame akies paviršiuje. Tinklainėje yra

šviesai jautrių ląstelių – fotoreceptorių. Kiekvienas fotoreceptorius yra prijungtas prie nervinio

pluošto, kurie susijungia sudarydami regos nervą. Tinklainėje esančios nervinės galūnėlės šviesos

signalą paverčia elektros impulsais, kurie regos nervu sklinda į galvos smegenis, kur informacija

apdrojama ir suvokiama kaip vaizdas (21). Šunims jautriausia tinklainės sritis yra centrinė zona,

kurioje yra tūkstančiai vienas prie kito prisišliejusių fotoreceptorių, regimus vaizdus padarančių

ryškiais.

Akies obuolys pripildytas skaidrios, šviesios spindulius laužiančios terpės: vandeningo akies

kamerų skysčio, lęšio ir stiklakūnio (21).

1.1.1 Ragenos sandara

Ragena – tai išorinis skaidulinės akies dalies sluoksnis, kuris yra susijungęs su odena per

pereinamąją zoną. Ragenos paviršius yra labiau išlenktas į odenos pusę (23). Kituose literatūros

šaltiniuose ragena dar apibūdinama kaip labai specializuotas, skaidrus, nevaskuliarizuotas priekinės

dalies dangalas, kuris apsaugo intraokulines struktūras ir palaiko regėjimą (17). Daugumos gyvūnų

ragena yra elipsės formos (39). Ragenos storis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo gyvūnų rūšies,

veislės, amžiaus ir lyties (23). Normali šunų ragena siekia 12–16 mm vertikaliai ir 13–17 mm

horizontaliai, 0,45–0,55 mm storio per vidurį ir 0,50–0,65 mm storio periferijoje. Normali kačių

ragena siekia 15–16 mm vertikaliai ir 16–17 mm horizontaliai ir yra maždaug 0,58 mm storio tiek

centre, tiek periferijoje (39). Šuniukų ragena storėja su amžiumi, maždaug iki 30 savaitės.

Suaugusiems šunims ragena pradeda storėti palaipsniui vėlesniame gyvūno amžiuje (21). Ragenos

storis priklauso ir nuo gyvūno dydžio – kuo didesnis gyvūnas, tuo storesnė ragena, taip pat paprastai

patinų ragena būna storesnė nei patelių (23). Šunims, sergantiems cukriniu diabetu, būna sumažėjęs

ragenos jautrumas visame ragenos plote (21).

Histologiškai ragena sudaryta iš penkių sluoksnių: ašarų plėvelės, epitelio, stromos,

Descmento membranos, endotelio (21). Pas šunis ir kates nėra modifikuotos ragenos priekinės

elastinės membranos (Bowmano membrana), kuri yra pas žmones ir daugelį paukščių (39).

11

Kiekvienas ragenos sluoksnis pasižymi unikaliomis fizinėmis ir biocheminėmis savybėmis, kurios

daro įtaką bendrai ragenos funkcijai ir homeostazei (21). Ragenos sandara pavaizduota 2 paveiksle.

2 pav. Ragenos sandara: epitelis, stroma, Descemento membrana, endotelis (1)

Paviršinis ragenos ektoderminis sluoksnis pereina į ragenos epitelio sluoksnį (23). Ragenos

epitelis sudaro maždaug vieną devintąją ragenos storio ir susideda iš vieno gilaus stulpelinių bazinių

ląstelių sluoksnio, kuris guli ant pamatinės membranos. Šis sluoksnis sudaro apsauginį barjerą

kenksmingoms dalelėms (24). Tarpinį ragenos sluoksnį sudaro įterpiamosios ląstelės, oišorinis

sluoksnis sudarytas iš plokščiųjų ląstelių. Plokščiosios ląstelės išsiskiria iš ragenos paviršiaus ir

visas ciklas nuo bazinių ląstelių iki suragėjusių ląstelių trunka maždaug 7–10 dienų (23).

Ragenos stroma sudaro apie 90 proc. ragenos storio ir susideda iš lygiagrečių kolageno

skaidulų, nedaug fibrocitų (dar vadinamų keratocitais) ir gliukozamino glikanų sluoksnio. Šių

fibrilių išdėstymas ir gliukozamino glikanų sluoksnis deformuojasi su liga, o tai ir yra ragenos

drumstumo pagrindas (39). Dažniausios akių ligų priežastys yra traumos, chirurginės operacijos ar

ligos, kurios sukelia žaizdas ragenoje (24). Pirminis ragenos epitelis yra barjeras vaistams ir

bakterijoms. Jis yra lengvai pažeidžiamas, todėl ragenos epitelio pokyčiai gali pakeisti vaisto

įsiskverbimą į priekinę akies kamerą (43).

Kompleksinį membranos sluoksnį sudaro plokščiosios ląstelės iš paviršinio sluoksnio.

Kompleksinis membranos sluoksnis sąveikauja su ašarų plėvele ir išskiria junginės ląsteles. Ši

sąveika užtikrina sukibimą tarp ašarų plėvelės ir ragenos epitelio ir padeda išlaikyti ašarų plėvelės

vientisumą, kuris veikia kaip fizinis barjeras prieš mikroorganizmus ir sutepa ragenos paviršių.

Ragenos epitelis suteikia natūralų barjerą ašaroms ir išoriniams teršalams. Sveikas epitelis tvirtai

laikosi prie stromos per bazinę membraną naudojant fibronektiną, skaidulas. Ragenos epitelio

ląstelių judėjimas vyksta dviem kryptimis: pirmiausia judinamos ląstelės priešais ragenos paviršių,

taip pat yra įcentrinis ląstelių judėjimas, kurio metu ląstelės juda nuo ragenos periferijos iki jos

12

centro. Kamieninių ragenos ląstelių funkcija yra ląstelių rezervuaras ragenos epiteliui, bazinėms

ląstelėms ir atlieka pagrindinę funkciją epitelio gijime (23).

Ragenos stroma susideda iš kolageno skaidulų, keratocitų ir gliukozamino glikanų. Ragenos

kolageno skaidulos yra plačios juostos plokštelių pavidalo, išsidėsčiusios maždaug lygiagrečiai

ragenos paviršiui. Keratino sulfatas, chondroitino sulfatas ir dermatano sulfatas yra pagrindiniai

ragenos gliukozamino glikanai. Gyvūnų ragenos stromoje ir Descemento membranoje keratino

sulfato yra daugiau, nei pas žmones (21). Brachiocefalinių šunų veislių organizme kraujagyslių

jautrumas gali būti sumažėjęs, o tai gali būti predispozicija ragenos pažeidimams (39).

Descemento membrana sudaryta iš fibrino skaidulų ir yra pamatinė ragenos endotelio

membrana, esanti tarp stromos ir endotelio (35). Descemento membrana yra santykinai storo

pagrindo, 10-15µm storio, kuri su amžiumi nuolat auga ir storėja. Ši membrana yra skaidri ir šiek

tiek elastinga, bet gali pratrūkti orbitoje, pavyzdžiui pažengusios glaukomos, traumų ar ragenos opų

atvejais (35). Pažeidus Descemento membraną yra būtinas chirurginis gydymas, norint išvengti

gresiančio ragenos plyšimo (39).

Po Descemento membrana išsidėstęs ragenos endotelio sluoksnis, kuris tiesiogiai liečiasi su

vandenine terpe. Ragenos endotelis yra vidinis ragenos paviršius, sudarytas iš vieno sluoksnio

šešiakampės formos ląstelių (35). Per endotelį vyksta aktyvi medžiagų pernaša, jis pasižymi aukštu

metaboliniu aktyvumu, bet regeneracinės savybės yra labai ribotos. Pas šunis vidutiniškai endotelio

ląstelių yra apie 2500–3175 ląstelių/mm2, jų kiekis mažėja su amžiumi, vyresnių šunų ląstelių

skaičius siekia apie 2100 ląstelių/mm2 (21). Endotelio sluoksnio akyje gali nelikti anksčiau laiko

arba jis gali būti pažeistas dėl genetinio polinkio (endotelio distrofijos), traumos, ragenos

operacijos, uždegimo arba esant glaukomai. Toks ragenos endotelio pažeidimas, be aplinkinių

ląstelių gebėjimo kompensuoti, paprastai sukelia nuolatinę ragenos edemą (39).

1.1.2 Ragenos inervacija

Ragena yra gausiai inervuojama krumplyno nervų šakos, kylančios iš oftalminio nervo,

trišakio nervo šakos. Ragenos nervo pluoštas sudarytas iš storo, vidutinio ir plono skersmens nervų

pluoštų. Suaugusių šunų vidutinis nervų pluošto ilgis 1 mm2 ragenos yra 10,32 (± 0,11) mm, o

jaunų ir senų šunų – trumpesnis, tarp 9,42 (± 0,02) mm ir 7,75 (± 0,14) mm. Brachiocefalinių

veislių šunims vidutinis nervų pluošto ilgis būna 10,34 (± 4,71) mm/mm2 ir 11,80 (± 3,73) mm/mm

2

(33). Šunys turi maždaug 10 ragenos nervų kamienų, tuo tarpu katės – 13, tačiau kačių ragenos

nervų kamienai labiau jautresni. Tai priklauso ir nuo kaukolės formos, ir nuo veislės, pvz.:

brachicefalinių veislių šunys ir katės turi mažiau ragenos nervų kamienų, todėl jų ragenos jautrumas

yra mažesnis nei kitų gyvūnų veislių, turinčių kitokias kaukolės formas. Gilesniuose ragenos

13

sluoksniuose yra mažiau nervinių galūnėlių nei paviršutiniuose, todėl paviršutinis akies pažeidimas

yra skausmingesnis (23).

Ragena yra jautri, todėl vokai užsimerkia vos tik ją palietus, taip apsaugant akį nuo aplinkos

dirgiklių, kurie gali ją pažeisti. Ašarų gamyba ir mirksėjimas gyvūnams sumažina pažeistos ragenos

skausmą po pažeidimo. Ragenos jautrumo inervacija vaidina svarbų vaidmenį ragenos epitelio

homeostazėje, dėl to ragenos epitelio gijimas lėtesnis, taip pat sumažėja jo jautrumas. Esant

pažeistai ragenai, jaučiamas skausmas, o tai gali pabloginti akies gijimą. Pavyzdžiui, dėl entropijos

arba uveito, kai ragenos nervai išskiria priešuždegiminius mediatorius, kurie sukelia rainelinį ir

krumplyninį spazmus ir sutrikdo kraujo-akies barjerą (23).

Akių audinių regeneracija yra ribota ir priklauso nuo amžiaus ir pažeidimo sunkumo.

Apskritai, kuo gilesnis ragenos sluoksnis, tuo mažesnis regeneracijos pajėgumas. Greičiausia

regeneracija yra matoma epitelyje, stroma regeneruoja lėčiau už epitelį, o esant pažeidimams

endotelyje, regeneracija gali būti labai lėta arba iš vis jos nebūti (23).

1.1.3 Ragenos gijimas

Ragenos epitelio gijimas. Spartų ragenos epitelio gijimą riboja stromos poveikis: strominių

keratocitų aktyvumas ir hematoksinų išsiskyrimas, kurie pritraukia uždegimines ląsteles (23).

Ragenos žaizdų gijimas yra svarbus procesas siekiant atkurti ragenos vientisumą ir išlaikyti

regėjimą po ragenos pažeidimo (20). Ragenos epitelio pažeidimų gijimas vyksta trimis etapais:

Pirmasis etapas – epitelio ląstelių pailgėjimas;

Antrasis etapas – epitelio kamieninių ląstelių mitozė ir migracija, pasižyminti ląstelių

proliferacija;

Trečiasis etapas – naujai suformuotų epitelio ląstelių diferenciacija į brandesnes,

sluoksniuotas epitelines ląsteles, siekiant atkurti lygų daugiasluoksnį ragenos epitelį (23;

37).

Epitelinės ląstelės naudoja fibronektiną kaip atramą, prie kurio jos gali prisitvirtinti, migruoti

ir augti. Kai kurios epitelio ląstelės atlieka pagrindinį vaidmenį gydymo proceso metu. Bazinės

ląstelės rainelės krašte yra pagrindinės epitelio ląstelės (kamieninės ląstelės). Epitelinės ląstelės

priklauso nuo kamieninių ląstelių ir yra atsakingos už didžiausią ląstelių proliferacijos procesą,

pastebimą gydymo metu. Jei dėl cheminio sužalojimo ar ligos atsiranda kraštinių kamieninių

ląstelių išsekimas, tikėtina, kad atsiras ragenos junginės nykimas ir sumažės ragenos skaidrumas

(23).

Epitelio gijimas normaliomis aplinkybėmis vyksta gana greitai, pavyzdžiui, paviršiniai

linijiniai įbrėžimai išgyja maždaug per 24–48 valandas, o platesni pažeidimai, paviršinės opos, gyja

14

nuo kelių dienų iki savaitės ar ilgiau. Epitelinį augimą ar epitelio migraciją skatina arba slopina

epidermio augimas ir keratinocitų augimas (23).

Ragenos stromos gijimas. Stroma gyja ilgiau nei epitelis, tai priklauso ir nuo pažeidimo

sunkumo. Stromos gijimo metu gali susidaryti randai. Ankstyvosiose stromos gijimo stadijose

žaizdoje prasideda keratocitų apoptozė, po to aktyvuojami fibroblastai ir prisijungia gliukozamino

glikanai ir kolagenas, kad užpildytų ragenos pažeidimą. Sveikoje ir skaidrioje ragenoje

gliukozamino glikanų ir kolageno kiekis yra mažesnis, nei pažeistoje stromoje. Tačiau ragena gali

sugyti taip, kaip buvo prieš pažeidimą, be pakitimų, pakeisdama tarpląstelinės medžiagos

komponentus (23).

Verta paminėti, kad kitos ląstelės, pvz., neutrofilai, vaidina aktyvų vaidmenį stromoje.

Neutrofilai gamina kolageninius fermentus, tokius kaip serino proteazės ir matricos metaloproteazės

(MMP), juos išskiria per ašarų plėvelę, junginę ar ragenos kraujagyslę. Keratocitų ir epitelinių

ląstelių pagaminimui, kad suskirstytų smulkius stromos žaizdos plotus paruošiant atkūrimui,

proteazė prisijungia prie MMP. Svarbu, kad stromos gijimas būtų toks pat kaip ir pažeidimas, nes

pernelyg didelis pažeidimas sukels ragenos sunykimą, vadinamą kolagenolizės procesu (23).

Descemento membranos gijimas. Descemento membrana yra pažeidžiama, kai opinis procesas

ardo visą ragenos epitelį ir stromą. Opos sluoksnis būna tamsesnis nei aplinkinės stromos.

Descemento membraną operacijos metu reikia labai saugoti, nes ji gali lengvai plyšti, dėl ko gali

atsirasti ragenos perforacija (23).

Gyvūnų sveika ragena būna vaskuliarizuota. Vaskuliarizacija atsiranda nuo akies krašto.

Atsiradusi vaskuliarizacija yra signalas, kad prasidėjo gijimas. Ją sukelia uždegiminiai citokinai ir

kiti vazogeniniai veiksniai, kuriuos išskiria keratocitai ir infiltruojantys baltieji kraujo kūneliai.

Kraujagyslės paprastai susidaro tose vietose, kurios yra arčiausiai ligos pažeistos vietos. Pažeidimui

pradėjus gyti, pirmosios kraujagyslės gali pasirodyti per keturias dienas. Po to kraujagyslės

dažniausiai auga ne daugiau kaip po 1 mm kas 2 dienas ragenos pažeidimo kryptimi.

Vaskuliarizacija gali būti paviršutiniška arba gili. Paviršinė vaskuliarizacija yra siejama su paviršine

akių liga (23).

Vaskuliarizacija padeda gydymo procesui, nes pažeistoje vietoje natūraliai atsiradę anti-

kolagenoliziniai agentai veikia prieš MMP ir serino proteazes. Tačiau susidariusios opos ir

stromostirpimas gali progresuoti daug greičiau, nei atsiranda vaskuliarizacijos atsakas, kuris padeda

išvengti progresuojančios kolagenolizės ar ragenos perforacijos. Vaskuliarizacija gali sustiprinti

ragenos edemą. Pernelyg išsausėjusi ragena yra ne tik nepermatoma, bet ir storesnė bei minkštesnė,

todėl silpnesnė. Išgydžius rageną, kraujagyslės tampa mažiau matomos, nes kraujagyslės nebėra

perfuzuotos (23).

15

1.1.4 Ašarų plėvelės sandara

Akies ašarų plėvelė (angl. pre-ocular tear film – POTF) apima visą akies paviršių, t.y.

konjunktyvą, limbalinį ir ragenos epitelį ir yra glaudžiai susijusi su šiomis struktūromis. Akies ašarų

plėvelė yra apie 7 µm storio ir sudaryta iš trijų sluoksnių:

1. Vidinio (mucino) sluoksnio – giliausiai esantis ir ploniausias ašarų plėvelės

sluoksnis;

2. Vidurinis sluoksnis – vandeninis, pats storiausias ašarų plėvelės sluoksnis;

3. Išorinis lipidinis sluoksnis (8; 13; 16).

Ašarų plėvelė padengia visą akį užpildydama ertmes. Vidinis gleivinis sluoksnis sudarytas iš

polisacharidų, kuriems padedant ašaros ne nubėga, bet tolygiai pasiskirsto akies paviršiuje. Vidinis

gleivinis sluoksnis turi daug funkcijų, pavyzdžiui, ragenos paviršiaus sutepimas ir hidracijos

palaikymas, sumažinant ašaros paviršiaus įtampą, leidžiantį POTF plitimui (kai mirksi), akių

paviršiaus IgA palaikymui ir bakterijų bei kietųjų dalelių, šiukšlių pašalinimui. Vidurinis vandeninis

sluoksnis drėkina ir maitina akį, išplauna patekusius dirgiklius bei svetimkūnius. Vandeninis

sluoksnis yra būtinas palaikyti akių paviršiaus drėgnumą, skaidrumą, optinei kokybei. Šį sluoksnį

gamina voko kraštuose esančios Meibomo liaukos (13). Išorinis lipidų sluoksnis lėtina ašarų

garavimą. Ašarų plėvelės sluoksnis taip pat atsakingas už maitinimą ir apsaugą nuo mikrobų ir

toksinių medžiagų (36).

1.2 Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas

Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas (angl. Keratoconjunctivitis sicca – KCS) – tai akies

paviršiaus ašarų gamybos sumažėjimas. Dėl to susidaro junginės ir ragenos uždegimas, akių

skausmas ir suprastėja regėjimas. Akys, paveiktos lėtinio sausojo keratokonjunktyvito būna

paraudusios, pilnos gleivių. Tai yra dažna problema šunims (4). Lėtinis sausasis

keratokonjunktyvitas yra dažna liga, pasitaikanti veterinarinėje praktikoje (46), kurią svarbu

diagnozuoti ir gydyti, kitaip ji gali sukelti akies skausmą, o sunkiais atvejais – aklumą (6; 13). Nors

galimų KCS priežasčių sąrašas yra platus, daugelyje atvejų nenustatyta galutinė priežastis (15).

Todėl KCS turi tiek imunomoduliuojančių, tiek ašarų stimuliuojančių savybių (6). Šuns akis

paveikta KCS pavaizduota 3 paveiksle.

16

3 pav. Išsausėjusi akies gleivinė, pilna gleivių, šuns KCS (25)

Ašarų gamybos trūkumo priežastys gali būti įgimtos arba įgytos (6). Brachicefalinių veislių

šunims negalint visiškai užmerkti akių vokų prarandamos ašaros centrinėje akių zonoje. Tačiau akių

vokų ir trečiųjų akių vokų sutrikimai, snukio paralyžius (akių vokų judėjimo nutraukimas) ir

trišakio nervo paralyžius (sukelia ragenos trūkumą) taip pat gali sukeltinepakankamą ašarų plėvelės

funkciją. Ašarų plėvelės vandeninės dalies trūkumas (t. y. mucino ir lipidų komponentų anomalijos)

taip pat gali sukelti pernelyg didelį ašarų išgaravimą arba nepakankamą sukibimą su ragena (13).

Svarbu pas šunis atpažinti KCS, nes sutrikimai gali būti labai įvairūs. Dažnai būklė yra

nepakankamai diagnozuojama, nes Širmerio ašarų testas (STT) nėra pakankamai tikslus ir kartais

gaunami klaidingi tyrimo rezultatai. Bet kokiam gyvūnui, sergančiam akių ligomis ar KCS, turėtų

būti įvertinta ašarų sekrecija. Tačiau yra keletas veiksnių, dėl kurių galėtumėme patvirtinti KCS

diagnozę:

Veislių predispozicija ligai: Vakarų Škotijos baltieji terjerai, anglų ir amerikiečių

kokerspanieliai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, Lasos apsai ir Ši Cu (45);

Įgimta liga, kai ašarų liaukos plonos arba jų iš viso nėra;

Infekcinės ligos, tokios, kaip šunų maro virusas;

Neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, akies nervų inervacijos praradimas;

Trečiojo voko liaukos prolapsas („vyšninė akis“) ir (arba) trečiojo voko liaukos pašalinimas;

Spindulinė terapija šalia akies;

Vaistų toksiškumas;

Nustatyta, kad vyresnio amžiaus šunims palaipsniui mažėja ašarų gamyba dėl liaukos

senėjimo. Taip nutinka dėl su amžiumi sumažėjusios lytinių hormonų gamybos;

Gyvūnams, kurie serga endokrininėmis ligomis (cukriniu diabetu, hiperadrenokorticizmu ir

hipotiroze), sumažėja ašarų gamyba;

17

Patelėms - prolaktinas slopina ašarų išsiskyrimą (13; 15).

Klinikiniai požymiai, sergant KCS:

1. Blefarospazmas;

2. Junginės hiperemija arba difuzinis konjunktyvitas;

3. Ragenos edema;

4. Tirštos gleivės arba mukopurulentinės išskyros akyse;

5. Ragenos opa;

6. Ragenos neovaskuliarizacijos;

7. Ragenos pigmentacija (13; 25).

Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito diagnostika. KCS diagnozuojama iš surinktos anamnezės,

klinikinių požymių ir atliekant Širmerio ašarų testą (6; 13). Širmerio ašarų testo kiekį reikia vertinti

atsižvelgiant į klinikinius duomenis. Širmerio ašarų testo norma yra 15–25 mm/min. Bet koks

rodmuo, mažesnis nei 10 mm/min, indikuoja, kad tai KCS. Šunims, kurių ašarų sekrecija yra

mažiau nei 15 mm/min, gali būti prasidedantis arba subklinikinis KCS. Ašarų sekrecijai esant

žemiau normos, reikia kliniškai įvertinti, dėl ko taip yra, ir, nustačius priežastį, ją šalinti, taip

sustabdant keratokonjunktyvito atsiradimą. Apie 5 mm/min. Širmerio ašarų testo skirtumas tarp

akių gali būti kliniškai reikšmingas (13).

Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymas. Jei galima nustatyti pagrindinę priežastį, tai

pirmiausia ji turėtų būti pašalinama. Jei jokios KCS priežasties neįmanoma nustatyti, gydymą reikia

pradėti kuo greičiau. Taip pat, jei nepadeda medikamentinis gydymas, galima apsvarstyti

chirurgines galimybes. Gydymo galimybės:

1. Papildomi dirbtinių ašarų preparatai, aplikuojami 2-4 kartus per dieną, priklausomai

nuo ligos sunkumo;

2. Mukolitikai, pvz. acetilcisteinas – veiksmingi vaistai ligos pradžioje, kad būtų

pašalintas mucino perteklius;

3. Vietiniai kortikosteroidai: sumažina hiperemijos, kraujagyslių atsiradimo ir galimo

junginės ir ragenos pigmentacijos kiekį, jei nėra opos. Veiklioji medžiaga deksametazonas ar

fluorometanolo acetatas, pvz.: Flarex 1mg/ml akių lašai, aplikuojami į akį 4 kartus per dieną;

4. Aktualūs antibiotikai, tokie, kaip tobramicinas, antrinėms bakterinėms infekcijoms

gydyti. Paprastai pasirenkamos medžiagos, veikiančios prieš gramteigiamas bakterijas, ypač jei

medikamentai yra tirpalų pavidalu, nes turi papildomą sutepimo efektą, pvz.: Tobrex, lašinant į akis

4-6 kartus per dieną;

18

5. Dažniausiai yra naudojami kombinuoti kortikosteroidų ir antimikrobinių medžiagų

vaistiniai preparatai. Kortikosteroidai, tokie, kaip deksametazonas, antimikrobinės medžiagos,

tokios, kaip polimiksino B sulfatas ir neomicino sulfatas, tobramicinas, pvz.: Maxitrol, Tobradex.

Galima aplikuoti lašais ar tepalo pavidalu, 4-6 kartus per parą (13);

6. Vietinis gydymas imusupresantais – ciklosporinu 0,2 proc. tepalas du kartus per parą.

Šis gydymas skiriamas visam gyvenimui. Sumažėjus gydymo efektyvumui, vaisto koncentraciją

galima padidinti iki 2 proc. (6; 13);

Dar gali būti naudojami alternatyvūs vietiniai imunomoduliaciniai vaistai, tokie, kaip

takrolimusas ir pimekrolimusas, jie gali turėti stipresnį poveikį imuninei sistemai.

Chirurginis gydymas.Seilių latakų kanalų perkėlimas. Procedūros tikslas – chirurginiu būdu

seilių latakų kanalą iš burnos gleivinės perkelti prie viršutinio krūminio danties, žemiau junginės.

Tokiu būdu seilių srautas nukreipiamas į akį, kad suteptų akį. Seilių latakų kanalas turi išskirti

pakankamai seilių, kurių pH negali būti labai šarminis. Po operacijos dažnas maitinimas mažais

kiekiais skatina nuolatinę seilių sekreciją (13).

Ši operacija turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai po medikamentinio gydymo būklė

negerėja. Tai yra gydymas su galimomis komplikacijomis ir po operacijos gyvūno savininkai turėtų

žinoti, kad gali kilti tokių komplikacijų, kaip pernelyg didelis plaukų slinkimas aplink akis,

dermatitas, taip pat ragenos degeneracija ar distrofija.

1.3 Lėtinis paviršinis keratitas

Šunų lėtinis paviršinis keratitas (angl. Chronic superficial keratitis – CSK) yra labai

pavojinga autoimuninė uždegiminė akių liga, kuri gali sukelti aklumą (3; 10). Lėtinis paviršinis

keratitas dažniausiai vadinamas „pannus“. Uždegiminis procesas dažniausiai paveikia abi akis,

tačiau ragenos pažeidimai nėra simetriški (3). Lėtinis paviršinis keratitas dažniausiai pasireiškia

ragenos pigmentacija, kraujagyslių išsiplėtimu ir ragenos baltu ar pilkšvu balzganumu, kuris

panašus į mažus kristalus (9; 20). Viršutinė ragenos dalis dažniausiai lieka nepakitusi per visą

gydymo laiką. Ligai progresuojant, ragena gali būti visiškai pigmentuota, gausi kraujagyslių ir

nepermatoma (20). Apie 70 proc. atvejų liga pažeidžia ir trečiąjį voką, ligai būdingas iškilęs ir

netaisyklingas junginės paviršius (9). Šiai ligai būdinga histopatologiškai limfoplazmazitinė

stromos infiltracija (23; 31). CSK nėra skausminga liga, o tai padeda ją diferencijuoti nuo kitų

ragenos ligų (9).

Pradinis CSK etapas daugiausia susijęs su interferonų gama (IFN-), gaminančių CD4 + T

limfocitus, kurie įsiskverbia iš ragenos krašto į paviršinę ragenos stromą, po to į stromą įsiskverbia

makrofagai, ir, galiausiai, plazmos ląstelės ir neutrofilai. Ankstyvosiose ligos stadijose daugėja

epitelio ląstelių, o paviršinę stromą infiltruoja plazmos ląstelės ir limfocitai. Progresavus ligai į

19

rageną taip pat patenka melanocitai, histiocitai ir fibrocitai, atsiranda edema ir vaskuliarizacija.

Vėlesniame etape ragenos epitelis ir priekinė stroma tampa melatonine ir vaskuliarizuota, o epitelis

gali tapti ir keratinizuotas (35).

Pažeidimas pasižymi ląstelių infiltracija ragenos krašte, kurį lydi ryškus kraujagyslių ir,

kartais, pigmento atsiradimas. Vaskuliarizacija išsivysto paralimbalinėje ragenos dalyje, bet gali

apimti ir kitas ragenos vietas, laikui bėgant gali pailgėti. Be ragenos pakitimų, kai kurie pacientai

taip pat kenčia nuo trečiojo akies voko limfoplazmos infiltracijos, plazmos ląstelių konjunktyvito

arba plazmomos. Ši liga nėra skausminga, bet jei nebus gydoma, gali sukelti progresuojantį

regėjimo praradimą. Paprastai diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, anamneze ir

atsaku į gydymą (23).

Lėtinio paviršinio keratito priežastys. CSK priežastys gali būti genetinis paveldimumas,

idiopatinė kilmė, imuninės sistemos sukelta liga, taip pat ultravioletinė šviesa. CSK priežastys

šunims nebuvo nustatytos, tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad CSK yra imuninės sistemos liga

su polinkiu į genetinį paveldėjimą (21). Ši liga dažniausiai nustatoma vokiečių aviganiams, tačiau

yra ir kitų veislių predispozicijos, tokios, kaip Australijos aviganiams, akitoms, Tibeto mastifams,

belgų aviganiams, borderkoliams, greihaundams, Sibiro haskiams, dalmatinams, auksaspalviams

retriveriams, labradoro retriveriams, pudeliams, Šetlando aviganiams, taip pat neatmetamos ir kitos

veislės (9; 26). Vokiečių aviganiams, sergantiems CSK jaunesniame amžiuje, maždaug tarp

vienerių ir penkerių metų, dažniausiai būklė būna sparčiai progresuojanti ir sunki. Pažeidimai būna

lengvesni ir lėčiau progresuojantys, kai šunys suserga amžiuje nuo ketverių iki šešerių metų (21).

Greihaundų veislės šunys linkę sirgti jaunesniame amžiuje, dažniausiai tarp dvejų ir trejų metų, jų

ragena būna mažiau pažeista ligos (20). CSK dažniau serga patelės, negu patinai (26). Patelės

dažnai suserga CSK rujos metu, susilpnėjus imunitetui (23). Šia liga dažniausias sergančiųjų

gyvūnų amžius pasiskirsto tarp ketverių-septynerių metų (9). Liga gali išsivystyti per kelis mėnesius

ar net kelerius metus, o sunkiais ligos atvejais gyvūnas gali apakti (2).

Ragena turi specifinių audinių antigenų, kuriuos gali modifikuoti išoriniai veiksniai, pvz.,

ultravioletinė (UV) šviesa. UV šviesa gali pakeisti jautrų ragenos antigeną, dėl to jautriems šunims

atsiranda ląstelių sukeliamas uždegimas. CSK papildomas simptomas yra imuniteto pakitimas, nes

dažnai ši liga yra kontroliuojama vietiniu kortikosteroidų ir ciklosporinų veikimu (21). CSK

sergančio šuns akis pavaizduota 4 paveiksle.

20

4 pav. Infiltracinė ragenos pigmentacija, vaskuliarizacija, šuns CSK (9)

Lėtinio paviršinio keratito histopatologinės savybės. CSK yra paviršinė ragenos

vaskuliarizacija su granuliuotojo audinio infiltracija į paviršinę ragenos stromą. Susidaro

fibrovaskuliniai audiniai kartu su limfocitų ir plazmos ląstelėmis. Paprastai ragenos epitelis išlieka

nepakitęs, bet gali būti hiperplastinis arba atrofuotas. Pigmento ląstelių migracija – ragenos

melanozė dažniausiai lydi fibrovaskulinį uždegiminį infiltratą priekinėje stromos dalyje.

Infiltruojantys CD4 + limfocitai yra vyraujantis ląstelių tipas, randamas CSK (21).

Diagnozavimas. CSK diferencijuojamas nuo pigmentinio keratito, atsirandančio dėl lėtinio

dirginimo, lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ir dėl atsiradusio ragenos granuliacinio audinio

dirginimo (21).

Lėtinio paviršinio keratito gydymas. CSK paprastai gali būti kontroliuojamas įvairiais

medikamentiniais ir chirurginiais metodais, tačiau ši liga nėra pagydoma (2). Gyvūnas, sergantis

CSK turi būti gydomas visą gyvenimą, kad ši liga būtų kontroliuojama. Ligos prognozės priklauso

nuo daugelio veiksnių, pvz.: kokio amžiaus yra gyvūnas, oro sąlygų ir pan. (21).

1. Esant CSK požymiams, pirmiausia yra skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi,

kurios sudrėkina rageną ir junginę. Veiklioji medžiaga hipromeliozė arba dekstranas yra

vartojama simptominiam akių ragenos ir junginės išsausėjimui, pasireiškiančiam dėl

ašarų sekrecijos sumažėjimo (pvz., esant sausajam ragenos ir junginės uždegimui, akies

junginės dirginimo simptomams, sukeltiems vėjo ar saulės), gydymui. Dirbtinės ašaros

akių paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį, vadinamą ašarų plėvele. Ašarų plėvelė nuolat

dengia ir drėkina akis (3).

2. CSK gydymo schema: kombinuotas vietinių kortikosteroidų (t. y. 0,1 proc.

deksametazono arba 1,0 proc. prednizolono) ir antimikrobinių vaistų naudojimas.

Oftalmologiniais vietinių kortikosteroidų ir antimikrobinių vaistų tepalais ar tirpalais

gydoma tris/keturis kartus per dieną, 3–4 savaites iš eilės vartojant į junginės maišelį. Po

21

intensyvaus gydymo vaistų aplikacija į akis yra sumažinama. Šunys, gydomi ilgalaikiais

kortikosteroidais, turi būti stebimi dėl akių infekcijos ar ragenos opos (3; 21; 26).

3. Vienas iš svarbiausių vaistų gydant CSK yra ciklosporinas, kuris taip pat gali būti

naudojamas ilgalaikiam gydymui. Ciklosporinas yra naudojamas tada, kai CSK yra

autoimuninės kilmės. Jie taip pat gali būti naudojami kaip subkonjunktyvinės injekcijos

(3). Ciklosporinas, vartojamas atskirai arba kartu su vietiniais kortikosteroidais (2).

Ciklosporino oftalmologinis tepalas (0,2 proc.), naudojamas CSK gydyti, aplikuojamas

du kartus per parą, yra toks pat veiksmingas, kaip gydymas vietiniu deksametazonu.

Viename tyrime buvo naudojmas pimekrolimuzas 1 proc., skirtas vietiškai tris kartus per

parą, po gydymo CSK sumažėjo keturiems iš šešių šunų (21). Ciklosporino taikymas

sumažina vaskuliarizaciją ir ragenos infiltraciją panašiai kaip ir deksametazono veikimas

(3).

Tais atvejais, kai medikamentai nepadeda, galima atlikti kortikosteroidų subkonjunktyvines

injekcijas, kad būtų galima kontroliuoti ligą. Sunkiais atvejais gali būti reikalinga paviršinė

fototerapija, kuri atliekama eksimeriniu lazeriu, kai aklumas atsiranda dėl centrinės ragenos

pigmentacijos, tačiau pigmentacija gali pasikartoti, o kartotinės fototerapijos atliekamos iki dviejų-

trijų kartų (21).

Nuolat stengiamasi rasti naujų gydymo metodų, kurie užtikrintų uždegiminio proceso

sumažėjimą ir sumažintų ragenos pigmentaciją. Buvo atlikti tyrimai kalcineurino inhibitoriaus

vartojimo efektyvumui nustatyti gydant CSK. Rezultatai rodo, kad kai kuriais klinikiniais atvejais

kalcineurino inhibitorius gali sukelti ragenos kraujagyslių kraujotakos ir pigmentacijos regresiją.

Taip pat buvo atliktas fujimicino vartojimo efektyvumo tyrimas gydant CSK. Fujimicinas yra

imunosupresantas, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Vaistai veikia ankstyvų T

limfocitų aktyvavimą, greičiau užkirsdami kelią T limfocitų stimuliavimui geno transkripcijai (IL-2,

IL-3, IL-4, IFN-y, TNF-α, GM-CSF, c-myc). Nustatyta, kad vartojamas fujimicinas 0,02 proc.

oftalmologinių lašų, skiriamas šunims lėtiniam paviršiniam keratitui gydyti. Jis sumažina uždegimą

ir ragenos vaskuliarizaciją, tačiau tam tikrais atvejais neslopina pigmentacijos vystymosi (3).

1.4 Ragenos ligų diagnostika

Dėl savo anatominės struktūros akis leidžia tiesiogiai stebėti daugelį patologinių procesų.

Didžioji dauguma oftalmologinių ligų gali būti diagnozuojama keliomis gana paprastomis

priemonėmis ir metodais (5).

Klinikinis tyrimas prasideda nuo anamnezės. Anamnezės metu būtina sužinoti visą galimą

informaciją apie gyvūną. Yra svarbu išsiaiškinti gyvūno rūšį, veislę, lytį, amžių, svorį, vakcinaciją,

parazitų prevenciją. Nemažai oftalmologinių ligų yra susijusios su amžiumi ar gali pasireikšti tam

22

tikroms veislėms, gali būti paveldimos. Naudingos žinios apie paveldimas ligas ir jų veislės polinkį,

taip pat informacija apie gyvūno kilmę. Turi būti žinoma trumpa viso gyvenimo gyvūno ligos

istorija (23). Būtina paklausti apie persirgtas ligas, sužalojimus, naudojamus vaistus, kurie gali

daryti įtaką atsiradusiems simptomams. Visi naudojami vaistai turėtų būti žinomi, nes jie gali būti

svarbūs potencialiai akių problemai. Savininko pastebėjimai apie gyvūno regėjimo sutrikimus dieną

ir tamsiu paros metu, taip pat gyvūno gebėjimas matyti judančius ir stovinčius objektus, gali suteikti

naudingą informaciją apie gyvūno sveikatą (5).

Po anamnezės būtina atlikti bendrą klinikinį tyrimą. Nustačius sutrikimus bendro klinikinio

tyrimo metu, juos būtina išanalizuoti. Patogiam akių tyrimui reikalinga tamsi aplinka. Turėtų būti į

aukštį reguliuojamas stalas, kad pacientas galėtų būti gydytojo akių lygyje. Pilnai akių apžiūrai

reikalingos priemonės: fokusuotas šviesos šaltinis, padidinimo stiklas, oftalmoskopas, gonioskopas,

tonometras, Širmerio testas, fluoresceino dažai, oftalminiai anestetikai. Šviesos šaltinis gali būti

naudojamas kaip „pentorch“ arba „Finoff“ šviestuvas, oftalmoskopas ir 20 arba 30 dioptrijų (D)

lęšis. Taip pat turėtų būti medvilninių tamponėlių, sterilaus vandens arba dirbtinių ašarų tirpalo, kad

būtų galima išvalyti aplink akis esančius nešvarumus arba nuplauti fluoresceino perteklių. Akių

diagnostikai naudojami vietiniai anestetikai 0,5 proc. proparakaino akių lašai, 0,5–1 proc.

tropicamidas, kad sukeltų trumpalaikį vyzdžio išsiplėtimą, o rečiau – 2,5 proc. ar 10 proc.

fenilefrinas (23).

Apžiūra iš toli. Visų pirma pacientas yra stebimas iš atstumo. Gydytojas turėtų pradėti stebėti

pacientą, kai gyvūnas patenka į apžiūros kabinetą. Gyvūnas neturi jausti baimės. Dėmesys

atkreipiamas į akių mirksėjimo greitį, taip pat vertinama veido ir akių simetrija, akių obuolių

reljefas. Stebima, kaip gyvūnas eina, ar užkliūna už daiktų, ar išvengia kliučių, tai galima patikrinti

gyvūnui neuždengus akių, o vėliau, jei reikia, uždengiant po vieną akį (23).

Apžiūra iš arti. Atlikus apžiūrą iš toli, galima pradėti apžiūrą iš arti įvertinant akis (44).

Reikia įvertinti rainelės dydį, formą, spalvą ir simetriją. Būtina atlikti vokų ir ragenos refleksus.

Atliekamas gąsdinimo refleksas, mostelėjus ranka link akies gyvūnas turi sureguoti mirksėjimu.

Mostas neturi sukelti oro srovių, negalima priliesti gyvūno ar jo plaukų. Gąsdinimo refleksu

įvertinama ar gyvūnas mato, taip pat įvertinamas optinio nervo ir veidinio nervo atsakas. Vokų

lateralinis ir medialinis refleksai tiriami prilietus pirštais lateratinį ir medialinį vokų kampus. Tokiu

būdu tiriamas veidinis nervas ir trišakis nervo atsakas. Ryškios šviesos refleksas atliekamas su

šviesos šaltiniu šviečiant į akį. Akies vyzdys turi reaguoti į šviesą (19). Apžiūrimi viršutinis ir

apatinis akių vokai, jų kraštai, vokų junginė, išeinanti į ašarų kanalą. Vokų kraštuose gali būti

įaugusių, ne pagal fiziologiją išaugusių blakstienų (23). Ragena turėtų būti lygi, drėgna, skaidri ir be

kraujagyslių. Pincetu ištraukiamas trečiasis akies vokas ir apžiūrimas jo vidinis paviršius, taip pat

23

patikrinamas svetimkūnių buvimas akyje, hiperplastiniai audiniai, apžiūrimas uždegimas, folikulų

susidarymas arba pakitimai ant akies voko krašto.

Širmerio ašarų testas. Širmerio ašarų testas (angl. Schirmer tear test – STT) – tai papildoma

diagnostikos priemonė, kuri padeda katėms ir šunims apskaičiuoti ašarų gamybos kiekį. Atliekamas

be vietinės nejautros, bendram baziniam ir refleksiniam ašarų gamybos kiekiui apskaičiuoti (23).

Testas turi būti atliekamas vietiškai nenaudojant vaistų ar anestetikų, prieš akių plovimą (44).

Bazinis ašarų išskyrimas yra apibrėžiamas kaip pagamintų ašarų kiekis, kuris paprastai sutepa

ragenos paviršių. Refleksinis ašarų išskyrimas – tai išskiriamos ašaros, kurios reaguoja į

dirginančias medžiagas, taip pat ir į Širmerio juosteles (41).

Širmerio ašarų testas – tai popierinė filtravimo Vatmano nr. 41 juostelė, kurios dydis 5mm

x35mm, vienas juostelės galas užapvalintas, impregnuotas mėlynais dažais ir graduotas po 1 mm.

Juostelė būna įpakuota į plastikinį maišelį, dar neišpakavus reikia sulenkti 900

kampu nuo

užapvalinto galo 5mm, kuris pažymėtas grioveliu, kad nesutepti juostelės (23; 41; 44).

Širmerio ašarų testo juostelė įterpiama tarp apatinio akies voko ties voko viduriu. Širmerio

ašarų testo juostelė turi liestis su ragenos paviršiumi, tai sukelia tam tikrą refleksinę ašarų

produkciją. Juostelė paliekama 1 minutę. Ištraukus juostelę yra skaičiuojama, kiek milimetrų jos

sušlapo (mm/min.) (5; 42). Širmerio ašarų testo procesas pavaizduotas 5 paveiksle.

5 pav. Širmerio ašarų testas (23)

Taikomi du Širmerio ašarų testų tipai:

1. Širmerio ašarų testas, kai matuojama bazinė ir refleksinė ašarų gamyba, testas atliekamas

prieš pradedant aplikuoti vietinį anestetiką;

2. Širmerio ašarų testas, kai matuojamas tik bazinis ašarų lygis, atliekamas po akių vietinės

anestezijos (23).

24

Šunims normalūs Širmerio ašarų testo rodmenys yra 15 mm/min (11). KCS turėtų būti

įtariamas šunims, kurių Širmerio ašarų testo rodmenys yra nuo 10 iki 15 mm/min., o patvirtinama,

kai Širmerio ašarų testo rodmenys <10 mm/min. Katėms Širmerio ašarų testo normos ribos yra nuo

3–32 mm/min., vidutiniškai 17 mm/min. Kai kurioms katėms, neturinčioms jokių akių paviršiaus

ligos požymių, ašarų gamyba gali būti laikinai paveikta streso ar susijusi su autonominės ašarų

gamybos kontrolės pokyčiais, todėl jų Širmerio ašarų testo rezultatai būna labai žemi arba net

nuliniai. Siekiant išvengti galimos paklaidos, rekomenduojama, kad testas tyrimo metu būtų

atliekamas vienas iš pirmųjų, pageidautina iš karto po to, kai buvo atlikta apžiūra iš toli. Širmerio

ašarų testo rezultatus gali suklaidinti vietinių vaistų taikymas, bakteriologinių ar citologinių

mėginių rinkimas, akių tyrimas su ryškia šviesa, nes tai skatina refleksines ašaras (23).

Vertinant Širmerio ašarų testo rezultatus šunims, kurie serga skausmingomis akių ligomis,

būtina atsižvelgti į tai, kad dėl skausmo reflekso gali būti išskiriamas didesnis refleksinis ašarų

kiekis, nors yra nedidelė bazinių ašarų gamyba, taip nepastebima KCS liga (23).

Oftalmoskopija. Arba akių dugno tyrimas, kuris gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Geriausia

oftalmoskopiją atlikti vyzdžiui išsiplėtus, kad būtų galima įvertinti tiek centrinį, tiek periferinį akies

dugną. Tiriant akių dugną svarbu, kad šviesos šaltinis būtų kuo mažiau intensyvus, nes dėl

intensyvaus šviesos srauto gali būti netikslūs akių dugno tyrimo rezultatai. Oftalmoskopų tipai:

tiesioginiai, netiesioginiai ir netiesioginiai monokuliniai (23).

Biomikroskopas su plyšine lempa. Biomikroskopas sudarytas iš binokulinio mikroskopo ir

šviesos šaltinio. Biomikroskopas padeda išsamiai apžiūrėti priekinį akies segmentą, jį padidinant

mažiausiai 10 kartų, su įvairiomis apšvietimo formomis (23). Tyrimas su biomikroskopu atliekamas

tamsioje patalpoje. Šviesos pluoštas fiksuojamas į tą vietą, kurią norime apžiūrėti. Šviesos pluošto

plotį galima reguliuoti specialia diafragma. Plonas, stiprus šviesos pluoštas leidžia optiniame

pjūvyje pamatyti smulkius pakitimus. Biomikroskopas turi būti 2,5 iki 5 cm atstumu priešais

paciento akį, biomikroskopu judant link akies ar tolstant nuo jos (5). Plyšine lempa galima tirti vokų

kraštą, junginę, rageną, priekinę kamerą, rainelę, vyzdį, lęšiuką, priekinę stiklakūnio dalį.

Biomikroskopas kartu su gonioskopijos lęšiu gali būti naudojama stebėti labai padidintą rainelės ir

ragenos kampo vaizdą (23).

Fluoresceino testas. Fluoresceino dažymas naudojamas tuomet, kai yra ragenos pažeidimai ar

kitokios ragenos paviršiaus ligos (5). Fluoresceinas yra oranžinis vandenyje tirpus dažiklis, kuris

šiek tiek šarminiuose tirpaluose keičia spalvą į žalią ir fluorescuoja. Fluoresceinas plačiai

naudojamas vertinant ragenos paviršiaus pažeidimus, ne tik nustatant atvirą ragenos opą, bet ir

vertinant ašarų plėvelės suirimo laiką (angl. Tear film break-up time – TFBUT). Be to,

fluoresceinas naudojamas patikrinti ašarų – nosies nazolakrimalinių latakų praeinamumą (angl.

Jones test) (23).

25

Fluoresceino juostelė yra sudrėkinama lašeliu fiziologinio tirpalo ir aplikuojama prie

junginės. Juostelė neturi liesti ragenos, nes tai gali sukelti klaidingą teigiamą rezultatą (44). Pridėjus

fluoresceino juostelę prie junginės, akių vokai keletą kartų uždaromi priverstinio merkimo judesiu,

kad fluoresceinas būtų paskirstytas per visą ragenos paviršių. Fluoresceinas prilimpa tik prie

pažeistos ragenos stromos, bet ne prie epitelio ar Descemento membranos. Pažeidimai geriau

matomi pašvietus kobalto mėlynu filtru, pvz., Vudo lempa, oftalmoskopu arba biomikroskopu su

mėlynu filtru (23).

Paprastai intensyviau nusidažo stromos pažeidimai, nei paviršutiniški pažeidimai. Stiprios

stromos degeneracijos atveju dažų prikibimas dideliuose stromos plotuose gali būti aiškiai matomas

ir be filtrų. Nepakankamas ragenos epitelio sluoksnis, esantis šalia paviršinio pažeidimo, rodo, kad

šis epitelis nesilaiko, o tai yra spontaniškas lėtinės ragenos epitelio defekto (angl. Spontaneous

chronic corneal epithelial defect – SCCED) požymis. Kad pašalintumėte iš akies fluoresceiną,

ragenos paviršius turi būti kruopščiai nuplaunamas maždaug 5 ml sterilaus fiziologinio tirpalo (23).

Ašarų plėvelės suirimo laikas: TFBUT įvertinimas suteikia svarbią informaciją apie ašarų

plėvelės kokybę. Sąlygos, dėl kurių Meibomo liauka funkcionuoja nepakankamai arba sumažėja

akies gleivių gamyba, neigiamai veikia TFBUT, todėl atsiranda nestabili ašarų plėvelė, dėl kurios

atsiranda ragenos opa. Norint išmatuoti TFBUT, fluoresceinas yra paskirstomas ant akies

paviršiaus, atliekant priverstinius akies voko mirksėjimo judesius. Akių vokai laikomi atviri ir

skaičiuojamos sekundės tol, kol atsiranda vienodas dėmių sluoksnis ant ragenos paviršiaus. Tokiu

atveju ašarinės plėvelės suirimas matomas kaip tamsios dėmės ant ragenos paviršiaus (23).

Nazolakrimalinio praeinamumo testas atliekamas ašarų-nosies drenažo sistemos

praeinamumui patikrinti (23). Tiriama dėl per didelio ašarojimo, dėl ašarų sekreto veikimo

sutrikimo (5). Tyrimas atliekamas didelį kiekį fluoresceino pridedant prie junginės paviršiaus ir

stebint jo pratekėjimą į nosį. Fluoresceinas turi pratekėti per 5–14 minučių. Apie 40 proc. šunų ir

kačių, ypač brachiocefalinių ir kitų veislių nazolakrimalinis latakas turi papildomas angas ryklėje,

todėl neigiamas nazolakrimalinis testas nebūtinai reiškia, kad nazolakrimalinė sistema yra

užsikimšusi (7; 32; 40). Tokiems pacientams gali būti naudinga ištirti burnos ertmę ir gerklę, dėl

fluoresceino, kuris lengviau matomas naudojant kobalto mėlyną filtrą (23).

Bengalijos rožinis testas. Rožinės Bengalijos juostelės nudažo negyvas ląsteles ir pašalinius

audinius. Testo metu akis yra šiek tiek dirginama. Rožinis Bengalijos testas atliekamas pacientams,

kai nėra akių skausmo, norint patikrinti ar nėra paviršinės ragenos opų, epitelio pažeidimų, ašarų

plėvelės disfunkcijos. Kai ragena pažeista dalinai – fluoresceinas neprilimpa (5). Bengalijos rožinis

testas yra ypač naudingas tokioms ligoms, kaip herpesvirusinis keratitas. Bengalijos rožinis testas

padeda diagnozuoti ankstyvą KCS, ypač tais atvejais, kai yra sumažėjęs išskiriamų ašarų kiekis

(23).

26

Tonometrija. Akispūdžio matavimas yra būtinas nustatant ir gydant šunų ir kačių glaukomą,

taip pat naudinga priemonė uveitui diagnozuoti. Tikslus akispūdžio įvertinimas galimas tik su

tonometrija. IOP normos ribos šunims yra 10-25mmHg, o katėms 12-20mmHg. Akispūdžio

matavimui galima rinktis įvairius tonometrų tipus (23):

Schiotztonometras yra įspaudžiantis, todėl naudojamas rečiausiai. Matavimai atliekami

taikant vietinę anesteziją, tačiau, norint gauti tikslius matavimus, ragena turi būti

horizontalioje padėtyje;

TonoPen yra skaitmeninis aplikacijos tonometras, kuris konvertuoja mažai ragenos srities

pritaikymui reikalingą jėgą į skaitmeninę akispūdžio reikšmę. TonoPentonometrą galima

naudoti matuojant akispūdį gyvūnui esant bet kokioje padėtyje;

TonoVet – tai atšokantis tonometras, akispūdį išmatuoja šešis kartus per labai trumpą laiką.

Šį prietaisą yra labai paprasta naudoti, turi mažą potencialą sukelti ragenos pažeidimą ir

gali būti naudojamas šunims, katėms ir arkliams. Trūkumas yra tas, kad jis turi būti

laikomas vertikalioje padėtyje, kai zondas juda horizontaliai, todėl sunku jį naudoti

gulintiems gyvūnams. TonoVet gali būti tikslesnis nei kiti tonometrai nustatant akispūdį

katėms, o prieš atliekant tonometrija vietinio anestetiko taikyti nereikia (23).

Gonioskopija. Gonioskopija – tai rainelės ragenos kampo tyrimas. Šunims nėra įmanoma

vertinti rainelės ragenos kampo plika akimi, nes jį užtemdo odena. Norint atlikti gonioskopiją

atliekama vietinė anestezija ir ragenos paviršiui taikomas gonioskopinis lęšis, pakeičiantis ragenos

ir oro sąsają su ragenos ir lęšio sąsaja, kuris savo ruožtu šiek tiek keičia lūžio rodiklį ir leidžia

šviesos spindulius iš rainelės ragenos kampo. Be to, kad būtų įmanoma vizualizuoti rainelės ragenos

kampą, tiesioginiai gonioskopijos lęšiai (įskaitant dažniausiai naudojamus Koeppe ir Barkan lęšius)

padidina vaizdą 2-3 kartus. Veterinarijos gydytojas paprastai naudoja biomikroskopą su plyšine

lempa arba oftalmoskopą apšviesti ir padidinti tiriamą plotą (23).

Laboratoriniai tyrimai. Šiame tyrimo etape gali būti atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai,

įskaitant mikrobiologinį, citologinį ir polimerazės grandinės reakcijos (PGR) tyrimus. Idealiu

atveju, mėginiai turėtų būti surenkami prieš vaistinių medžiagų panaudojimą, nes tai gali turėti

neigiamos įtakos mikroorganizmų kultūrų augimui arba kitų laboratorinių tyrimų rezultatams (23).

Bakteriologiniai mėginiai paprastai imami į transportines terpes švelniai liečiant junginę arba

regenos paviršių. Citologiniai mėginiai gali būti imami tiesioginio spaudo arba citologinio šepetėlio

pagalba, kurie švelniai sukami per visą plotą, o surinkti mėginiai perkeliami ant stiklinio objektinio

stiklelio, dažomi. Citologiniai mėginiai gali būti surenkami naudojant „Kimura“ mentelę arba

nelygią skalpelio mentės dalį. PGR tyrimams mėginiai gali būti surenkami steriliais medvilniniais

tamponėliais arba citologiniais šepetėliais, transportuojami paprastame vamzdelyje (23). Ragenos

junginės citologijos instrumentai pavaizduoti 6 paveiksle.

27

6 pav. Ragenos junginės citologijos instrumentai yra: A) Kimuros mentelė; B) tamponėlis;

C) skalpelis; D) citologinis šepetėlis (21)

Rentgenografija. Skiriama tuo atveju, jei yra įtariama, kad akyje gali būti

rentgenokontrastiniai svetimkūniai, taip pat orbitos ligoms, lūžiams, osteolizės diagnozei.

Rentgenografija atliekama, kai reikia įvertinti nosies ertmę, priekinius sinusus, kaukolę, viršutinį

žandikaulį ir dantis (23).

Echoskopija. Atliekama naudojant tik vietinę nejautrą. Echoskopuojama norint ištirti

struktūras, kurių nematyti naudojant biomikroskopą ar oftalmoskopą, ir tais atvejais, kai norima

apžiūrėti nepermatomus skaidrius organus. Naudojama diagnozuojant procesus akyje,

diagnozuojant kataraktą, lęšiuko liuksaciją arba subliuksaciją, stiklakūnyje nustatant svetimkūnius.

Veterinarinėje oftalmologijoje naudojamos kelios skirtingos ultragarso formos (23).

28

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo eiga

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio „X“

smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Viso tyrimo laikotarpiu buvo domimasi, kiek iš viso gyvūnų apsilankė

klinikoje, kiek iš jų (tiek šunims, tiek katėms) buvo diagnozuotos akių ligos. Tyrimui buvo

pasirinkti šunys, kuriems buvo diagnozuoti akių susirgimai.

Gyvūno savininkui atvykus į kliniką specialisto konsultacijai buvo pildoma savininko

sutikimo gydymui forma: savininko vardas, pavardė, adresas, gyvūno rūšis, veislė, vardas, lytis,

amžius, svoris, gyvūno profilaktikos duomenys.

Iš gyvūno savininko buvo renkami anamnezės duomenys. Klausiama apie gyvūno laikymo

sąlygas, ar kartu gyvena kiti augintiniai, ar gyvūnas keliavo, kaip maitinamas ar laisvai išeina į

lauką. Iš paciento savininko surenkama gyvūno istorija: kokiomis ligomis gyvūnas yra persirgęs,

kokie vaistai yra naudojami ar buvo naudoti, kada prasidėjo pirmieji simptomai, ar gyvūnas yra

sirgęs akių ligomis. Surinkus anamnezės duomenis, atliekama paciento apžiūra. Jos metu pirmiausia

atliekamas bendras klinikinis tyrimas. Klinikinio tyrimo metu apžiūrimos gleivinės, jų spalva, KPG,

įvertinamas širdies dažnis ir kvėpavimas, matuojama temperatūra. Atlikus klinikinį tyrimą ir esant

nuokrypiams nuo fiziologinių normų, būtina juos išanalizuoti, prireikus – tirti gyvūną, kaip sergantį.

Apžiūra iš toli. Įvertinamas gyvūno judėjimas, elgesys, eisena, kaip gyvūnas orientuojasi

nepažįstamoje aplinkoje. Apžiūros iš toli metu stebima ar gyvūnas neatsitrenkia į daiktus. Iš toli

apžiūrima snukio simetrija, akių vokų pozicija, akių obuolių dydis ir jų lokalizacija. Stebima ar yra

išskyrų iš akių. Jeigiu yra išskyrų, tai įvertinama, kokios jos: skaidrios, tamsios, vandeningos,

gleivėtos ir pan.

Apžiūra iš arti. Pirmiausia apžiūrima periorbita – apžiūrimi ir palpuojami aplinkiniai

audiniai, palpuojamas akies obuolys, apžiūrima burnos ertmė. Apžiūrimas trečio voko palpebralinis

ir bulbarinis paviršiai. Svarbu yra trečio voko vientisumas, spalva, pozicija, kietumas, ar nėra

susiformavusių folikulų ant bulbarinio paviršiaus. Apžiūrima vokų pozicija, judrumas, vientisumas.

Būtina apžiūrėti ar ant vokų kraštų nėra darinių, pažeidimų, patinimų. Reikia pažiūrėti blakstienų

augimo vietą ir kryptis, dėl distichiazės, ekropinės ar entropinės blakstienos, trichiazės. Vertinama

junginės spalva, ar yra chemozė, ar yra pakitusių struktūrų, svetimkūnių. Vertinami odenos

nelygumai, spalva, pigmentacija, vaskuliarizacija.

Atliekamas oftalmologinis tyrimas:

Gyvūno sekimo refleksas – vatos gumuliukas metamas žemyn ir stebimas gyvūno elgesys.

Laikoma teigiamu, jei gyvūnas reaguoja į vatos gumulėlį;

29

Gąsdinimo refleksas – tai neurologinis testas, kuris atliekamas rankos mostu artėjant prie

tiriamos akies, netiriama akis turi būti uždengta. Gąsdinimo reflekso testas sukelia

mirksėjimą. Atliekant mostą negalima priliesti gyvūno plaukų ar sukelti oro srovių,

kurios gali sudirginti rageną. Testas laikomas teigiamu, jei gyvūnas sumirksi. Jeigu

gyvūnas neurologinio testo metu greitai sumirksi, vadinasi, kad optinio ir veidinio nervų

veikla yra nesutrikusi. Toks refleksas gyvūnams atsiranda nuo 5 mėn. amžiaus;

Vokų refleksas – tai lateralinio ir medialinio akių vokų refleksas. Testas atliekamas pirštų

galiukais liečiant lateralinį ir medialinį vokų kampus. Testas yra teigiamas, jei gyvūnas

prisimerkia. Tai reiškia, kad trišakio ir veido nervai nėra pažeisti;

Ragenos refleksas – plonu vatos tamponėliu liečiamas ragenos epitelis. Paveikiami

trišakis nervas (nervus trigeminus), atitraukiamasis nervas (nervus abducens) ir veidinis

nervas (nervus facialis). Testas yra teigiamas, jei gyvūnas atitraukia galvą ir užmerkia

akis;

Okulovestibulinis refleksas – testo metu sukiojama gyvūno galva į kairę ir į dešinę puses

ir stebimi akių judesiai. Okulovestibulinis testas padeda patikrinti ar sveiki yra

judinamasis akies nervas (nervus oculamotorius), skridininis nervas (nervus trochlearis)

ir atitraukiamasis nervas (nervus abducens). Testas yra teigiamas, jei atliekant šį testą

stebimas fiziologinis nistagmas;

Vyzdžio refleksas – gali būti tiesioginė ir netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą.

Tiesioginės vyzdžio reakcijos metu yra nukreipiamas fokusuotas šviesos šaltinis į vieną

akį. Testas yra teigiamas, jei pašvietus šviesos šaltiniu į akį vyzdys susiaurėja,

(parasimpatinės nervų sistemos sutrikimų nėra), o atitraukus šviesą – išsiplečia

(pažeidimų simpatinėje nervų sistemoje nėra). Netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą yra

atliekama nukreipus fokusuotos šviesos šaltinį į vieną akį, bet stebimas kitos akies

vyzdžio susitraukimas. Testas atliekamas tamsesnėje patalpoje.

Papildomas testas. Širmerio ašarų testas yra atliekamas įvertinti ašarų sekreciją. Testas

atliekamas prieš lašinant bet kokius medikamentus į akį. Speciali STT graduota juostelė dedama į

junginės maišelį ir 1 minutę paliekama laisvai kabanti ant voko krašto, maždaug per ragenos centrą.

Po minutės vertinami testo rezultatai, suskaičiuojama ašarų sekrecija milimetrais. Norma yra 15 –

20 mm/min.

Akių biomikroskopija. Priekinio akies segmento tyrimui naudojamas biomikroskopas su

plyšine lempa. Biomikroskopas turi apšvietimą ir padidina vaizdą. Tyrimas atliekamas mažiau

apšviestoje patalpoje. Fiksuotam gyvūnui viena ranka uždedama ant galvos ir biomikroskopas yra

laikomas 7-10 cm atstumu nuo gyvūno. Biomikroskopu apžiūrimi vokai, junginė, ragena, odena,

priekinė kamera, rainelė, vyzdys, lęšis, stiklakūnis. Vertinamas ragenos skaidrumas, atspindys,

30

pigmentacija, drumstumas, vientisumas, paviršinės ar gilios opos. Tiriamas priekinės kameros

skaidrumas, gylis, ar yra pakitimų, kraujo, fibrino, svetimkūnių. Apžiūrimas rainelės vientisumas,

spalva suaugimai. Įvertinama vyzdžio forma. Vertinamas lęšio ir stiklakūnio skaidrumas.

Būtina apžiūrėti ar ant vokų nėra darinukų, pažeidimų, patinimų. Reikia pažiūrėti blakstienų

augimo vietą ir kryptis, dėl distichiazės. Vertinant vokų poziciją ir pakitimus stebima ar gyvūnui

nėra entropijos, ektopijos, trichiazės. Vertinama junginės spalva, ar nėra chemozės, pakitusių

struktūrų, svetimkūnių. Vertinami odenos nelygumai, spalva, pigmentacija, skaidrumas,

vaskuliarizacija.

Tonometrija. Tonometru „IcareTonovet“ yra matuojamas intraokulinis spaudimas.

Tonometro tipas – atšokantis. Intraokulinis spaudimas yra matuojamas prieš medikamentų

panaudojimą į akis. Akispūdžio matavimui tonometras yra laikomas nuo ragenos 1 cm atstumu, 900

kampu. Tyrimo fiziologinių normų reikšmės: katėms yra 12 – 27 mmHg, o šunims 10 – 23 mmHg.

Oftalmoskopija. Kitas etapas yra apžiūra oftalmoskopu, atliekama mažiau apšviestoje

patalpoje. Oftalmoskopija atliekama tiesioginio tipo „Heine Beta 200S / 200“ oftalmoskopu.

Oftalmoskopą laikant 2-3 cm atstumu prie gyvūno akies su įjungtu šviesos šaltiniu ir 0 D galima

vertinti akies dugną. Atliekant tyrimą žiūrima į gyvūno akį tol, kol pastebimas tapeto atspindys.

Vertinama tapeto spalva, pigmentacija, kraujagyslės, jų storis, optinis nervas, optinio disko dydis.

Taip pat oftalmoskopu apžiūrimas lęšis, stiklakūnis. Stiklakūnis apžiūrimas nustačius +3 - +6 D ir

įvertinamas jo skaidrumas. Lęšį galima apžiūrėti nustačius +8 - +12 D, taip pat įvertinamas lęšio

skaidrumas ir dydis. Esant +20 D galima įvertinti priekinio segmento struktūras: rageną, akies

kameras, trečią voką, ašarų lataką, rainelę bei lęšį.

Fluoresceino testas. Testas skirtas aptikti ragenos, junginės pažeidimus, ašarų plėvelės

disfunkciją, įvertinti ašarų-nosies latakų praeinamumą. Fluoresceino testas atliekamas fluoresceino

dažais, naudojant fluoresceino juosteles. Fluoresceinas pasiskirsto ant ragenos ir junginės

paviršiaus. Dažai įsigeria į ragenos stromą, junginę. Opas lengviau galima pamatyti naudojant

oftalmoskopą ar biomikroskopą su plyšine lempa, naudojant kobalto mėlynąjį filtrą. Testas yra

teigiamas, kai kobalto mėlynu filtru apšvietus akį, matoma žalsvai nusidažęs pažeidimas ragenoje

arba junginėje.

Bengalijos rožinio testas. Esant smulkiems ir paviršiniams ragenos pažeidimams, erozijoms,

tyrimui yra naudojamas Bengalijos rožinis testas. Bengalijos rožinio testo juostelės įdedamos į

junginės maišelį ir dažai nudažo tas ragenos vietas, kurios nepadengtos ašarų plėvele. Testas yra

teigiamas, kai ragenos pažeistos vietos yra nusidažiusios rožine spalva.

Visi tyrimai buvo atliekami gavus gyvūnų šeimininkų žodinius sutikimus ir vadovaujantis

gyvūnų gerovę reglamentuojančiais teisės aktais:

31

1. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, 1997 m. lapkričio 6 d.

Nr. VIII-500;

2. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, 1991 m. gruodžio 17 d. Nr. XI-1189;

3. Lietuvos Respublikos gyvūnu globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, Žin., 1997,

Nr. 108-2728.

2.2 Tyrimo medžiaga

Tyrime iš viso dalyvavo 72 šunys. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas buvo diagnozuotas

19 šunų, lėtinis paviršinis keratitas diagnozuotas 53 šunims. Visiems tyrime dalyvavusiems šunims

buvo atlikti oftalmologiniai tyrimai. Vertinami tyrimo rezultatai buvo intraokulinis spaudimas,

Širmerio ašarų testo rezultatai, fluoresceino ir Bengalijos rožinio testų rezultatai (žr. 7 pav.)

Tyrimo metu visi tyrime dalyvavę šunys buvo grupuojami pagal lytį, veislę, kaukolės formą,

pagal pažeistą akį. Gyvūnai, kurie buvo vertinami pagal kaukolės formą, buvo išskirti į tris gupes:

brachiocefalikai, dolikocefalikai ir mišrūnai. Kiekvienos nagrinėjamos ligos rezultatai yra

pateikiami atskirai, paveiksluose (žr. nuo 8 iki 22 pav.) ir lentelėse (žr. nuo 1 iki 3 lentelės).

7 pav. Tyrimo schema

Akių ligų analizė

• Analizuojamos šunų akių ligos;

Duomenų rinkimas

• Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pacientų duomenų rinkimas;

• Lėtinio paviršinio keratito pacientų duomenų rinkimas;

Duomenų analizė

•Ligų pasiskirstymas pagal lytį;

•Ligų pasiskirstymas pagal veislę;

•Ligų pasiskirstymas pagal kaukolės formą;

• Ligų pasiskirstymas pagal akių pažeidimą.

Tyrimų analizė

•Širmerio ašarų testų analizė;

•Akispūdžio duomenų analizė;

•Fluoresceino testų analizė;

•Bengalijos rožinio testų analizė.

Gydymo analizė

• Lėtinio paviršinio keratito gydymo schemos;

• Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymo schemos.

32

2.3 Statistinė analizė

Turimų tyrimų duomenys buvo kaupiami ir statistinė analizė atlikta naudojantis Microsoft

Office Excel 2007 programa. Atliekant statistinę analizę buvo apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai

(X), aritmetinių vidurkių paklaidos (Sx), aritmetinių vidurkių skirtumų patikimumo koeficientų (p)

skaičiavimas. Aritmetinių vidurkių skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, kai **- p<0,01.

33

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tirtų gyvūnų skaičius ir pasiskirstymas pagal akių ligas

Tyrimo laikotarpiu, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., klinikoje pirmą kartą

apsilankė 8244 pacientai, įskaitant šunis ir kates. Per du tiriamojo laikotarpio metus iš visų

apsilankiusių pacientų akių ligos buvo diagnozuotos 413 pacientų (4,96 proc.): 316 šunų (76,51

proc.) ir 97 katėms (23,49 proc.) (žr. 8 pav.).

8 pav. Šunų ir kačių akių ligų pasiskirstymas 2017-2019 metais

Per tiriamąjį laikotarpį iš viso šunims nustatyta 30 akių ligų rūšių. Trys dažniausiai

diagnozuojamos akių ligos šunims buvo lėtinis paviršinis keratitas, ragenos opa bei konjunktyvitas.

Dažniausiai diagnozuota akių liga šunims – lėtinis paviršinis keratitas: 53 atvejai. Antroje vietoje

pagal dažnumą – ragenos opos, 52 atvejai. Trečia pagal dažnumą akių liga šunims – konjunktyvitas,

39 atvejai (žr. 1 lentelė).

76,51%

23,49%

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

70,00%

80,00%

90,00%

Šunys Katės

Akių

lig

ų p

asis

kir

stym

as,

%

34

1 lentelė. Šunų ligų pasiskirstymas 2017-2019 metais

Akių ligų pasiskirstymas šunims, procentais

Lėtinis paviršinis keratitas 16,77 proc.

Trichiazė 3,16 proc.

Blefaritas 3,16 proc.

Uveitas 6,96 proc.

Glaukoma 1,27 proc.

3-iojo voko liaukos išvirtimas 2,53 proc.

Konjunktyvitas 12,34 proc.

Entropija 5,70 proc.

Ragenos opa 16,46 proc.

Distichiazė 3,80 proc.

Ragenos sekvestras 0,32 proc.

Katarakta 5,70 proc.

KCS 6,01 proc.

Trauma 5,38 proc.

Panoftalmitas 0,32 proc.

Ektropija 0,32 proc.

Skleritas 1,27 proc.

Lęšio subliuksacija 0,63 proc.

Ragenos erozija 0,32 proc.

PPM 0,32 proc.

Aklumas 0,95 proc.

Akies išvirtimas 0,32 proc.

Ragenos distrofija 0,95 proc.

PRA 0,63 proc.

Ektopinė blakstiena 1,27 proc.

Tinkainės atrofija 0,32 proc.

Akies atrofija 0,63 proc.

Dermoidas 1,58 proc.

Descemetocelė 0,32 proc.

3-iojo voko kremzlės deformacija 0,32 proc.

Rečiau nei lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuotas uveitas, šunims nustatyti 22 atvejais.

Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas (KCS) nustatytas 19 šunų. Entropija ir katarakta nustatyta po

tiek pat, 19 atvejų. Entropija ir katarakta šunims diagnozuota po 18 atvejų. Akies trauma nustatyta

17 šunų. Distichiazė diagnozuota 12 šunų. Blefaritas ir trichiazė buvo diagnozuota po 10 atvejų.

Trečiojo akies voko liaukos išvirtimas buvo nustatytas 8 šunims. Dermoidas diagnozuotas 5 šunims.

Glaukoma nustatyta 4 šunims. Skleritas ir ektopinė blakstiena buvo diagnozuota tiek pat, po 4

atvejus. Ragenos distrofija buvo diagnozuota 3 šunims. Aklumas diagnozuotas 3 šunims. Lęšio

subliuksacija, akies atrofija ir PRA (progresuojanti tinklainės atrofija) per tiriamąjį laikotarpį

nustatytos po 2 atvejus.

Keletas retų ligų buvo diagnozuotos tik po vieną kartą per visą tiriamąjį laikotarpį:

panolftalmitas persistentinė vyzdžio membrana (PPM), ektropija, ragenos erozija, akies išvirtimas,

35

tinklainės atrofija, descemetocelė, trečiojo voko kremzlės deformacija, ragenos sekvestras. Visos

šios šunų akių ligos sudarė po 1 atvejį iš visų tiriamų atvejų.

3.2 Ligų pasiskirstymas pagal lytį, kaukolės formą, veislę

Per tiriamąjį laikotarpį buvo išanalizuotas lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ir lėtinio

paviršinio keratito ligų paplitimas pagal lytį. Tyrime dalyvavo 72 šunys.

9 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas pagal lytį

Lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu iš viso per tiriamąjį laikotarpį sirgo 19 šunų. Ši liga

dažniau nustatyta patinams, 11 šunų, ir 8 patelėms. (žr. 9 pav.). Tuo tarpu lėtiniu paviršiniu keratitu

labiau sirgo patelės.

10 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas pagal lytį

57,89%

42,11% Patinai

Patelės

41,51%

58,49%

Patinai

Patelės

36

Lėtiniu paviršiniu keratitu iš viso sirgo 53 šunys. Tiriamuoju laikotarpiu CSK labiau sirgo

patelės, 31 šuo, ir 22 patinai (žr. 10 pav.).

11 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas pagal kaukolės formą

Atliktame tyrime 2017-2019 metų laikotarpiu buvo analizuojamas lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito ir lėtinio paviršinio keratito ligų paplitimas pagal gyvūnų kaukolės formą. Tiek

lėtinio sausojo keratokonjunktyvito, tiek lėtinio paviršinio keratito didžiausias ligų paplitimas buvo

brachicefalinių veislių šunims, mažiausiai šie susirgimai pasireiškė mišrių veislių šunims. KCS liga

sirgo 8 brachicefaliniai šunys (42,11 proc.) ir 6 dolikocefaliniai šunys (31,58 proc.). Lėtiniu

sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo 5 mišrūnai (22,22 proc.) (žr. 11 pav.).

12 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas pagal kaukolės formą

42,11%

31,58%

22,22%

Brachiocefalikai

Dolikocefalikai

Mišrūnai

58,49% 26,42%

15,09%

Brachiocefalikai

Dolikocefalikai

Mišrūnai

37

Lėtiniu paviršiniu keratitu sirgo 31 brachicefaliniai (58,49 proc.) šunys, 14 dolikocefalinių

šunų (26,42 proc.), ir 8 mišrūnai (15,09 proc.) (žr. 12 pav.).

13 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pasiskirstymas pagal veisles

Per tirtą dviejų metų laikotarpį buvo pastebėtas lėtinio sausojo keratokonjunktyvito

nevienodas pasiskirstymas tarp veislių. Didžiausias KCS pasiskirstymas buvo neveislinių šunų

tarpe. Lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo 26,32 proc. mišrūnų. Rečiau sirgo pekinai,

mopsai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, Ši cu. Šių veislių šunų KCS diagnozės sudaro 10,53 proc.

atvejų. 5,26 proc. KCS diagnozės atvejų nustatyta anglų kokerspanieliams, amerikiečių

kokerspanieliams, Brabanto grifonams, vokiečių aviganiams, šelti, Jorkšyro terjerams (žr. 13 pav.).

Anglų kokerspanielis

Amerikiečių kokerspanielis

Pekinas

Mopsas

Brabanto grifonas

Vokiečių aviganis

Vakarų Škotijos baltasis terjeras

Ši cu

Šelti

Jorkšyro terjeras

Mišrūnai

1

1

2

2

1

1

2

2

1

1

5

Pacientų skaičius, vnt

38

14 pav. Lėtinio paviršinio keratito pasiskirstymas tarp veislių

Lėtinis paviršinis keratitas daugiausiai buvo nustatytas mišrūnams, kaip ir lėtinis sausasis

keratokonjunktyvitas. CSK diagnozuotas 15,09 proc. mišrūnų. Pagal veisles CSK dažniausiai sirgo

pekinai ir prancūzų buldogai. Šių veislių šunims CSK buvo nustatyta po 13,21 proc. ligos atvejų

Mopsų ir Ši cu veislėms liga diagnozuota po 9,43 proc. atvejų. Šarpėjams, vokiečių aviganiams,

basetams, Maltos bišonams liga diagnozuota po 3,77 proc. atvejų. Rečiausiai iš visų tyrime

dalyvavusių šunų veislių CSK buvo diagnozuota čiau čiau, amerikiečių kokerspanieliams,

pinčeriams, bigliams, Stafordšyro bulterjerams, Brabanto grifonams, Vakarų Škotijos baltiesiems

terjerams, taksams, rusų toiterjerams, Jorkšyro terjerams, belgų aviganiams, anglų buldogams.

Visoms šioms veislėms CSK diagnozuotas po 1,89 proc. atvejų (žr. 14 pav.).

Čiau čiau

Ši cu

Pekinas

Mopsas

Pinčeris

Prancūzų buldogas

Šarpėjus

Biglis

Springer spanielis

Stafordšyro terjeras

Brabanto grifonas

Vokiečių aviganis

Vakarų Škotijos baltasis terjeras

Taksas

Amerikiečių kokerspanielis

Rusų toiterjeras

Basetas

Jorkšyro terjeras

Belgų aviganis

Anglų buldogas

Maltos bišonas

Mišrūnai

1

5

7

5

1

7

2

1

1

1

1

2

1

1

1

1

2

1

1

1

2

8

Pacientų skaičius, vnt

39

2 lentelė. Lėtinį paviršinį keratitą sukėlusios ligos

Ligos Atvejų

Entropija 9

Trichiazė 4

Ragenos opa 19

Blefaritas 1

Ektopinė blakstiena 3

Dermoidas 1

Lėtinį paviršinį keratitą tyrimo metu dažniausiai sukeldavo ligos. Ragenos opa buvo

dažniausia priežastis, kuri sudarė 35,85 proc. atvejų. Rečiau lėtinį paviršinį keratitą sukėlė

entropija- 16,98 proc. atvejų. Trichiazė buvo diagnozuota 7,55 proc., ektopinė blakstiena- 5,66 proc.

Visiems sirgusiems lėtiniu paviršiniu keratitu. Blefaritas ir dermoidas buvo diagnozuoti po 1,89

proc. atvejų (žr. 2 lentelė).

3 lentelė. Lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą sukėlusios ligos

Ligos Atvejai

Trčiojo voko liaukos

pašalinimas 4

Distichiazė 1

Entropija 2

Lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą dažniausiai sukėlė trečiojo voko liaukos pašalinimas- 21,05

proc. atvejų. Du kartus mažiau buvo diagnozuota entropija- 10,53 proc. Atvejų sukėlusių lėtinį

sausąjį keratokonjunktyvitą. Distichiazė buvo diagnozuota po 5,26 proc. atvejų (žr. 3 lentelė).

40

15 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas akyse

Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas buvo diagnozuotas 19 šunų. Ši liga tyrimo metu šunims

buvo nustatyta vienoje arba abiejose akyse vienu metu. Daugiausia šunims buvo nustatytas lėtinis

sausasis keratokonjunktyvitas abiejose akyse 63,16 proc. šunų. Liga, diagnozuota vienoje akyje

36,84 proc. atvejų (žr. 15 pav.).

16 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas akyse

Lėtinis paviršinis keratitas buvo nustatytas 53 šunims. Ši liga buvo diagnozuojama tiek

vienoje, tiek abiejose akyse. Lėtinis paviršinis keratitas dažniau buvo diagnozuojamas gyvūnams

vienoje akyje, nei abiejose iš karto, priešingai nei lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju.

12

7

Abi Akys

Viena akis

24

29

Abi akys

Viena akis

41

Vienoje akyje susirgimas diagnozuotas 54,72 proc. šunų. Lėtinis paviršinis keratitas abiejose akyse

buvo diagnozuotas 45,28 proc. šunų (žr. 16 pav.).

17 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas akių pusėse

Atlikus tyrimus ir išanalizavus rezultatus matoma, kad lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas

buvo nustatytas dažniau vienoje akyje. Dažniausiai pakitimai buvo randami dešinėje akyje. Šios

ligos nustatymas dešinėje akyje yra 57,14 proc. atvejų. Ši liga rečiau buvo nustatyta kairėje akyje –

42,86 proc. (žr. 17 pav.).

18 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas akių pusėse

Gautus tyrimo rezultatus palyginus tarpusavyje, matomas panašumas tarp ligų pasiskirstymo

akių pusėse. Tiek lėtinio sausojo keratokonjunktyvito, tiek lėtinio paviršinio keratito atvejais

3

4

Kairė akis

Dešinė akis

13

16

Kairė akis

Dešinė akis

42

dažniausiai ligos buvo nustatomos dešinėje akyje. Lėtinis paviršinis keratitas dešinėje akyje buvo

diagnozuota 55,17 proc. šunų, tuo tarpu kairėje akyje susirgimas buvo diagnozuotas šiek tiek rečiau,

44,83 proc. šunų (žr. 18 pav.).

3.3 Tirtų šunų intraokulinio spaudimo rezultatai

Tyrimo metu intraokulinio spaudimo matavimai buvo atlikti 72 šunims. Esant pažeistoms

abiems akims, tiek lėtinio paviršinio keratito, tiek lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atvejais buvo

išvedami gautų rezultatų vidurkiai. Kai akys pažeistos abi, vedamas jų vidurkis ir skaičiuojamas su

pažeistų akių rezultatais kartu. Tarpusavyje lyginant abiejų ligų pažeistas akis nustatyta, kad

pažeistų akių akispūdžio vidurkiai yra mažesni nei sveikų akių. Lėtinio paviršinio keratito pažeistų

akių akispūdis 46 proc. didesnis už lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pažeistų akių akispūdis.

Lėtinio paviršinio keratito atveju sveikos akies IOP yra 50,41 proc. didenis lyginant su pažeista

akimi. Lėtinio paviršinio keratito IOP lyginant pažeistą akį su sveika nėra statistiškai reikšmingas

(žr. 19 pav.).

19 pav. Akispūdžio tyrimo rezultatai sveikose ir pažeistose akyse CSK ir KCS atvejais

Lėtinio sausojo keratakonjunktyvito atveju pažeistoje akyje akispūdis yra mažesnis 50,15

proc. ir yra reikšmingas lyginant su sveika akimi (p<0,01). Lyginant IOP lėtinio paviršinio keratito

ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito tarp sveikų akių, matoma, kad lėtinio paviršinio keratito IOP

yra 9,47 proc. didesnis.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Lėtinis paviršinis keratitas Lėtinis sausasis

keratokonjunktyvitas

12,06±

0,319

8,26±

0,304

18,14±

0,973

16,57±

0,997

Akis

pūd

žio

tyri

mo

rez

ult

atai

, m

mH

g

Pažeistos akys

Sveikos akys

43

3.4 Tirtų šunų Širmerio ašarų testo rezultatai

Stebint Širmerio ašarų testų rezultatus akivaizdu, kad yra didelis rezultatų skirtumas tarp akių

ligų. Lyginant pažeistų akių rezultatus matoma, kad lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos atveju

ašarų gamyba yra sumažėjusi 70 proc. lyginant su lėtiniu paviršiniu keratitu. Tiriant lėtinį paviršinį

keratitą, pažeistų akių ašarų produkcija, lyginant su sveikos akies ašarų produkcija, yra sumažėjusi

17,21 proc. (žr. 18 pav.). Lėtinio paviršinio keratito atveju Širmerio ašarų testo rezultatai yra

statistiškai reikšmingi (p<0,01).

20 pav. Širmerio ašarų testo rezultatai sveikose ir pažeistose akyse CSK ir KCS atvejais

Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito rezultatai tarp pažeistų ir sveikų akių ganėtinai skiriasi.

KCS pažeistose akyse tirtas ašarų kiekis yra 62,40 proc. mažesnis ir yra reikšmingas lyginant su

sveikomis akimis (p<0,01). Lyginant lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito atvejų sveikas akis, stebimas lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ašarų

sekrecijos sumažėjimas 36,77 proc. (žr. 20 pav.).

3.5 Fluoresceino ir Bengalijos rožinio testo rezultatai

Fluoresceino testai tyrimo metu buvo atliekami abiejose akyse. Buvo vertinamas ragenos

nusidažymas. Testas laikomas teigiamas, kai fluoresceino dažai nudažo vienos ar abiejų akių

0

5

10

15

20

25

Lėtinis paviršinis keratitas Lėtinis sausasis

keratokonjunktyvitas

17,41±

0,634

5,05±

0,247

21,03±

0,402

13,43±

1,494

Šir

mer

io t

esto

rez

ult

atai

, m

m/m

in

Pažeistos akys

Sveikos akys

44

rageną. Lėtinio paviršinio keratito atveju pažeista ragena nusidažė daugiau, nei sergant lėtiniu

sausuoju keratokonjunktyvitu (žr. 21 pav.).

21 pav. Fluoresceino testo rezultatai CSK ir KCS atvejais

Atlikus fluoresceino testus matoma, kad abiejų ligų atvejais didesnį procentą testo parodymų

sudaro neigiami rezultatai. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju 21,05 proc. fluoresceino

testų buvo teigiami, o likę 78,95 proc. – neigiami. Lėtinio paviršinio keratito atveju fluoresceinas

rageną nudažė 35,85 proc. ir testas buvo laikomas teigiamu, tuo tarpu neigiami testai sudarė 64,15

proc. visų atvejų.

22 pav. Bengalijos rožinio testo rezultatai CSK ir KCS atvejais

19

4

34

15

0% 20% 40% 60% 80% 100%

CSK

KCS

Atvejų skaičius, vnt

Teigiamas

Neigiamas

36

8

17

11

0% 20% 40% 60% 80% 100%

CSK

KCS

Atvejų skaičius, vnt

Teigiamas

Neigiamas

45

Lyginant su fluoresceino testų rezultatais, Bengalijos rožinio testų rezultatai yra daugiau

teigiami. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju iš 19 šunų, kuriems buvo atliktas Bengalijos

rožinio testas, teigiami rezultatai buvo 42,11 proc. atvejų, o likę 57,89 proc. – neigiami. CSK

Bengalijos rožinis buvo atliktas 53 šunims, iš kurių testas buvo teigiamas 67,92 proc. atvejų.

Bengalijos rožinio testo rezultatus lyginant tarp ligų pastebima, kad sergant lėtiniu paviršiniu

keratitu stebima daugiau teigiamų Bengalijos rožinio testo rezultatų (25,81 proc.) (žr. 22 pav.).

3.6 Tirtiems šunims taikytas gydymas

Tyrimo metu kiekvienam gyvūnui yra paskiriamas gydymas, kuris priklausė nuo

diagnozuotos ligos ir jos sunkumo. Kaip minėta anksčiau, tyrime dalyvavo 72 šunys, iš kurių 53

buvo diagnozuotas lėtinis paviršinis keratitas, o 19 šunų – lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas.

Abiejų susirgimų atveju buvo taikytas medikamentinis gydymas. Gydymui nuo abiejų ligų buvo

naudojamos antimikrobinės medžiagos:tobramicinas, chloramfenikolis. Taip pat buvo naudojami

steroidiniai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: atropinas, dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi.

Lėtinio paviršinio keratito gydymui buvo taikomos 4 gydymo schemos, o lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito – 5 gydymo schemos.

3.6.1 Tirtų šunų lėtinio paviršinio keratito gydymas

Pagal I gydymo schemą buvo gydoma 10 šunų. Taikytas antimikrobinių medžiagų ir SVNU

naudojimas vietiškai. Tai deksametazono ir chloramfenikolio akių lašai – Oftandexa-chlora, kurie

vartojami nuo 1 iki 3 kartų paroje. Šie vaistai veikia bakteriostatiškai bei priešuždegimiškai,

malšina skausmą. Dėl ašarų plėvelės funkcijos pažeidimo skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono

rūgštimi (žr. 4 lenetlė). Gydymo schema sudaroma dviems savaitėms, po dviejų savaičių skiriama

pakartotinė apžiūra.

4 lentelė. Lėtinio paviršinio keratito gydymo schemos

A B C D E F G

I * *

II * * * *

III * *

IV * *

46

A- tobramicinas (Tobrin 0,3 proc., akių lašai): 2-3 kartus per parą.; B- deksametazonas (Dexamethasone WZF Polfa 1

mg/ml, akių lašai): 2-3 kartus per parą; C- deksametazonas ir chloramfenikolis (Oftandexa- chlora akių tepalas): 1-3

kartus per 24 val.; D- tobramicinas ir deksametazonas (Tobradex 3mg+1mg akių lašai): 2-3 kartus per parą; E-

atropinas 1 mg/ml injekcinis tirpalas: kas 12 val.; F- karprofenas (Rycarfa Flavour tabletės šunims): 3 mg/kg kas 24

val.; G- dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi (Lacrivet): 4-6 kartus per parą.

Pagal II gydymo schemą buvo gydoma 19 šunų, kuriems buvo diagnozuotas lėtinis paviršinis

keratitas su ragenos opų komplikacijomis. Šiuo atveju buvo vietiškai skiriamos antimikrobinės

medžiagos: tobramiciną, akių lašai Tobrin, lašinami 3-4 kartus per parą. Dėl akių išsausėjimo

skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi, kurios lašinamos 4-6 kartus per parą. Ragenos opa

kartu su keratitu yra skausmingesnė, todėl taip pat skiriama atropino 1mg/ml injekcinis tirpalas,

vartojant vieną kartą per parą. Sistemiškai nuo skausmo ir uždegimo vieną kartą per parą skiriamas

karprofenas, taip pat ragenai gyti skiriamas dekspantenolis-corneregel, vartojant 3-4 kartus per

dieną. Gydymosi trukmė – 1 savaitė, po savaitės, ligos kontrolei būtina pakartotinė konsultacija.

III gydymo schema yra skirta ūmiam keratitui gydyti. Pagal šią schemą buvo gydomi 2 šunys.

Akies paviršinei bakterinei infekcijai mažinti buvo lašinami Tobradex akių lašai, kurių veiklioji

medžiaga tobramicinas ir deksametazonas, intervalu 2-3 kartus per parą. Taip pat skiriamos

dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi ašarų plėvelės apsaugai ir funkcijai gerinti. Gydymas

skiriamas 2 savaitėms, po to būtina pakartotinė apžiūra.

IV gydymo schema. Ši schema naudojama, kai keratitas yra lengvai kontroliuojamas ir

mažiau pažeidęs akies struktūras. Gydymo metu vietiškai yra skiriami SVNU – deksametazono akių

lašai, kurie sumažina uždegimą. Vaistai lašinami 2-3 kartus per parą. Ašarų plėvelės funkcijai

palaikyti skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi. Toks gydymas buvo taikomas 22 šunims.

Gydymas skiriamas savaitei laiko, jei keratito požymiai dar yra, gydymas pratęsiamas dar savaitei

laiko.

3.6.2 Tirtų šunų lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymas

Tyrimo metu taikytos 5 gydymo schemos. I gydymo schema buvo taikoma 8 šunims,

sirgusiems lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu. Bakterinei infekcijai ir uždegimui mažinti yra

skiriami akių lašai, kuriuose yra du komponentai – tobramicinas ir deksametazonas, Tobradex,

lašinamas į paciento akis 3-4 kartus per parą. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju yra būtinos

dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi, kad atstatytų akių ašarų plėvelės funkciją, skatintų ragenos

epitelio regeneraciją (žr. 5 lenetlė). Dirbtinės ašaros lašinamos 4-5 kartus per parą. Gydymas

skiriamas dviems savaitėms, po dviejų savaičių reikalinga pakartotinė apžiūra.

47

5 lentelė. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymo schemos

A B C D E F G

I * *

II * *

III * * * *

IV * * *

V * * * *

A-tobramicinas ir deksametazonas (Tobradex 3mg+1mg akių lašai): kas 6-8 val.; B- tobramicinas (Tobrin 0,3 proc.,

akių lašai): kas 6-8 val.; C- deksametazonas ir chloramfenikolis (Oftandexa- chlora akių tepalas): 1-3 kartus per 24 val.;

D-takrolimomonohidratas (Protopic 0,3mg/g tepalas): tepti kas 12 val.; E- dirbtinės ašaros ir hialurono rūgštis (Hylo

Care): kas 4-6 val.; F- meloksikamas (Meloxidyl 1,5 mg/ml geriamoji suspensija šunims): 0,1 mg/kg kas 24 val.; G-

ciklosporinas (Ikervis 1mg/ml akių lašai): kas 12 val.

II-oji gydymo schema yra tapati I-ąjai gydymo schemai, tačiau pasirinktos kitos

antimikrobinės medžiagos, kurios taip pat tinka gydant KCS. Pasirinkti Oftandexa-chlora akių lašai.

Į šių lašų sudėtį įeina chloramfenikolis ir deksametazonas, lašinami 1-3 kartus per parą. Buvo

naudojamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi. Pagal šią gydymo schemą buvo gydomi 4 šunys.

Tiek I, tiek II gydymo laikotarpis namuose yra 2 savaitės, po dviejų savaičių reikalinga pakartotinė

apžiūra.

III gydymo schema taikyta labai ūmiais lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atvejais.

Pirmiausia, prieš lašinant akių lašus, buvo skiriami plovimai su NaCl ir povidonjodo tirpalo

mišiniu. Ciklosporinai lašinami 2 kartus paroje. Paskirti deksametazono ir chloramfenikolio akių

lašai Oftandexa-chlora. Lašai su antimikrobinėmis ir steroidinėmis medžaigomis skiriami vietiškai

4 kartus paroje. Kadangi tai skausminga liga, sistemiškai, kartą per parą skiriamas NVNU

meloksikamas- Meloxidyl. Dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi yra lašinamos 4-5 kartus per parą.

Tokia gydymo schema buvo gydomi 2 šunys. Gydymas skiriamas 2-3 savaitėms.

IV gydymo schema buvo taikyta poūmiais KCS atvejais. Pagal šią gydymo schemą buvo

gydomi 3 šunys. Pirmiausia prieš kievieną kartą lašinant akių lašus būtina buvo akis išplauti NaCl ir

povidonjodo tirpalo mišiniu. Po plovimo lašinami akių lašai, kurių sudėtyje yra tobramicino ir

48

deksametazono veikliųjų medžiagų, vartojami 4 kartus paroje. Po vaistų lašinimo praėjus 5

minutėms buvo tepama tepalu, kurio sudėtyje yra takrolimomonohidrato. Tepalas atsargiai

aplikuojamas ant akies 2 kartus per parą. Vėliau, kai tepalas rezorbuojasi, lašinamos dirbtinės ašaros

su hialurono rūštimi – Hylo Care. Vaistai lašinami 6 kartus per parą. Gydoma 4-8 savaites,

pakartotinis apsilankymas po 4 savaičių.

V gydymo schema buvo naudojama ūminiais KCS atvejais. Šiuo atveju akis išplaunama su

NaCl ir povidonjodo tirpalu. Tobramicino lašai lašinami 3-4 kartus per parą. Ciklosporino lašai

lašinami du kartus paroje. Dirbtinės ašaros, lašinamos 4-6 kartus paroje. Esant ūmiam lėtiniam

sausajam keratokonjunktyvitui sistemiškai kartą per parą skiriami NVNU meloksikamas-

Meloxidyl, nes liga gyvūnui sukelia skausmą. Šia gydymo schema buvo gydyti 2 šunys 2 savaites.

Po 2 savaičių – pakartotinis apsilankymas.

49

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas ir lėtinis paviršinis keratitas yra dažni ir dažnai

pavojingos priežastys šunų regėjimui (34). Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip dažnai šunys serga

akių ligomis, ištirti lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pasireiškimo

dažnumą, lyginant su kitomis akių ligomis. Taip pat buvo svarbu išsiaiškinti šių ligų klinikinius

požymius, diagnostikos priemones ir metodus bei gydymo principus. Tyrimo eigoje buvo ištirti 72

šunys.

Pagal mokslinio straipsnio autorius, jų tyrimo metu, per vienerius metus klinikoje buvo

apsilankę 4500 pacientų, iš kurių 1,33 proc. atvejų buvo susiję su akių ligomis (29). Straipsnyje

minimo tyrimo metu, iš visų klinikoje pirmą kartą apsilankiusių pacientų, akių ligos buvo

diagnozuotos 4,96 proc. Iš visų akių problemų turėjusių pacientų 76,51 proc. buvo šunys ir 23,49

proc. katės. Analizuojant pagal akių ligų dažnumą, šunims daugiausiai buvo diagnozuotas lėtinis

paviršinis keratitas (53 šunys, 16,77 proc. atvejų), antra pagal dažnuma diagnozuota akių liga –

ragenos opa (52 šunys, 16,46 proc. atvejų) ir trečia pagal dažnumą akių liga – konjuktyvitas (39

šunys, 12,34 proc. atvejų) . Literatūros šaltiniai teigia, kad dažniausiai buvo diagnozuojamos lėtinio

paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos (13 pacientų, 21,7 proc. atvejų), taip

pat ragenos opos (21,7 proc.) (29). Lyginant straipsnio ir atlikto tyrimo duomenis matomas

nedidelis skirtumas tarp ligų pasiskirstymo. Rezultatų skirtumui įtakos gali turėti skirtingas pacientų

skaičius.

Literatūroje aprašomas lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas pagal lytį. Autoriaus

teigimu,akių ligos nustatytos 49,3 proc. patinų ir 50,7 proc. patelių (38). Šio darbo rezultatai nuo

pateikto mokslinio straipsnio rezultatų skiriasi. Lėtiniu paviršiniu keratitu sirgusių šunų

pasiskirstymas pagal lytį buvo 41,51 proc. patinų ir 58,49 proc. patelių. Toks rezultatų

pasiskirstymas galėjo būti dėl mažo tiriamųjų gyvūnų skaičiaus. Lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito atveju pacientai pagal lytį sudarė 57,89 proc. patinų ir 42,11 proc. patelių. Tiek

šio darbo tyrimo atveju, tiek literatūros šaltinių autorių duomenimis, lyties predispozicija nei KSC,

nei CSK ligoms nenustatyta.

Tyrimo metu buvo analizuojamas gyvūnų sergamumas KSC ir CSK ligomis pagal

kaukolės formą. Lėtinis paviršinis keratitas dažniau diagnozuotas brachicefalikams, kurie sudarė

58,49 proc. atvejų, dolikocefalikams, kurie sudarė 26,42 proc. atvejų, o mažiausiai šios ligos

diagnozuotos tarp mišrūnų – 15,09 proc. atvejų. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju

daugiausiai pacientų buvo brachicefalikų – 42,11 proc., dolikocefailų – 31,58 proc., o mažiausiai

buvo mišrūnų – 22,22 proc. Straipsnio autorių nuomone, dažniausiai lėtinis sausasis

keratokonjunktyvitas ir lėtinis paviršinis keratitas pasitaiko brachicefalikų kaukolės tipo šunims.

50

Didesnį pacientų skaičių brachicefalikų tarpe gali lemti labiau į išorę išsikišę akies obuoliai, todėl

akys gali būti labiau veikiamos įvairių alergenų, dulkių dalelių ir kitų faktorių (28; 29).

Lėtinis paviršinis keratitas, analizuojant pagal veislių pasiskirstymą, daugiausiai buvo

diagnozuotas mišrūnams – 15,09 proc. atvejų, pekinams ir prancūzų buldogams buvo diagnozuotas

13,21 proc. atvejų, maltos bišonams – 3,77 proc., Ši cu – 9,43 proc., Jorkšyro terjerams 1,89 proc.

Pagal kitą autorių lėtinis paviršinis keratitas keletai veislių buvo diagnozuotas procentaliai daugiau.

Straipsnyje teigiama, kad lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuotas: pekinams 25 proc., maltos

bišonams 3 proc., Ši cu 50 proc., Jorkšyro terjerams 16 proc. (27). Lėtiniu sausuoju

keratokonjunktyvitu dažniausiai sirgo mišrūnai – 26,32 proc., rečiau sirgo pekinai, mopsai, Vakarų

Škotijos baltieji terjerai, Ši cu. Ligos pasireiškimas tarp šių veislių šunų buvo vienodas ir sudarė

kiekvienai veislei po 10,53 proc..

Lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuojamas tiek vienoje akyje, tiek abiejose akyse.

Ligos pasiskirstymas vienoje akyje buvo 54,72 proc., abiejose akyse diagnozuota 45,28 proc.

Lėtiniam paviršiniam keratitui pasireiškiant tik vienoje akyje, ši liga dažniau diagnozuota buvo

dešinėje akyje – 55,17 proc., o kairėje – 44,83 proc. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas buvo

diagnozuotas dažniau abiejose akyse – 63,16 proc., vienoje akyje diagnozuotas šiek tiek rečiau –

36,84 proc. Skirstant pagal pažeidimą, kurioje akyje buvo diagnozuota liga, dažniausiai buvo

nustatoma dešinėje akyje – 57,14 proc., tuo tarpu kairėje akyje liga pasireiškė 42,86 proc. atvejų.

Intraokulinis spaudimas tiek KSC, tiek CSK atveju buvo didenis sveikose akyse, lyginant

su pažeistomis akimis. Intraokulinis spaudimas lėtinio paviršinio keratito atveju pažeistoje akyje

buvo 12,06±0,319 mmHg, o sveikoje – 18,14±0,973mmHg. Lėtinio paviršinio keratito IOP,

lyginant pažeistą akį su sveika. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju IOP pažeistose akyse

vidutiniškai buvo nustatytas 8,26±0,304 mmHg, sveikose akyse IOP 16,57±0,997 mmHg, ir šie

rezultatai yra reikšmingi (p<0,01). B. Keith Collins teigimu, normalus akių IOP yra 10-25 mmHg

(12). Šiame darbe tiriamų šunų IOP patenka į tinkamo IOP normas.

Širmerio ašarų testo rezultatų vidurkiai lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvito ir lėtinio

paviršinio keratito atvejais buvo žemesni pažeistose akyse, lyginant su sveikomis akimis. Lėtinio

paviršinio keratito atveju pažeistoje akyje buvo 17,41±0,634 mm/min, o sveikose akyse STT

vidutiniškai 21,03±0,402 mm/min (p<0,01). S. Cooper teigimu, lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą

galima įtarti STT esant žemiau 10 mm/min. Ūmaus lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju STT

būna mažiau nei 5mm/min (14; 30). Gauto tyrimo STT rezultatai lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito pažeistose akyse vidutiniškai buvo 5,05±0,247 mm/min, sveikose akyse

vidutiniškai 13,43±1,494 mm/min (p<0,01). Šio darbo tyrimo rezultatai, lyginant su straipsnio

autoriaus nuomone, sutampa.

51

Atlikus fluoresceino testus buvo pastebėta, kad abiejų ligų atvejais teigiami testo rezultatai

sudarė mažesnę procentinę dalį. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju 21,05 proc.

fluoresceino testų buvo teigiami. Lėtinio paviršinio keratito atveju fluoresceino testas 35,85 proc.

atvejų buvo teigiamas. Lėtinio paviršinio keratito atveju fluoresceino testas teigiamas buvo 1,7

kartų daugiau, lyginant su lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu.

Bengalijos rožinio teigiamų testų lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju buvo 2 kartus

daugiau, lyginant su fluoresceino testais. KSC atveju Bengalijos rožinio teigiamų testų buvo 42,11

proc. Lėtinio paviršinio keratito atveju Bengalijos rožinio teigiamų testų buvo 1,9 karto daugiau

lyginant su fluoresceino testo rezultatais. CSK Bengalijos rožinio teigiamų testų buvo 67,92 proc.

atvejų. Tai yra daugiau lyginant su KSC ir parodo, kad yra tikslinga nustatant lėtinį paviršinį

keratitą.

Lėtinio paviršinio keratito atveju buvo savrbu diagnozuoti priežastį, nes tyrimo laikotarpiu

dažnai keratitas buvo kaip komplikacija, kitų ligų. Tyrimo rezultatai ir straipsnio nuomonė sutampa,

kad lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuotas dažniausiai kaip ragenos opos komplikacija. Taip

pat autorius patvirtina, kad dažniausiai brachicefalikų tarpe diagnozuojama tiek keratitas, tiek lėtinis

sausasis keratokonjunktyvitas (27). Ragenos opos kartu su lėtiniu paviršiniu keratitu taip pat buvo

taikomi NVNU- karprofenas. Karprofenas buvo paskiriamas dėl to, nes tai skausminga liga, taip pat

sistemiškai mažinti uždegimą.

Lėtinio paviršinio keratito gydymui buvo taikomi antibiotikai tobramicinas, tačiau svarbu

buvo kartu taikyti ir kortikosteroidus, tokius kaip deksametazonas. Gydant tobramicinu ir

deksametazonu kartu buvo pasiektas geriausias rezultatas, tačiau toks gydymas taikomas nesant

ragenos opoms. Straipsnio nuomone taip pat yra svarbūs kortikosteroidai (3).

Gydant lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą, geriausiai veikė tobramicinas, kuris priklauso

aminoglikozidų grupei. Tobramicinas tai plataus veikimo spektro antibiotikai. Veikia Gram+ , dar

stipriau Gram- mikroorganizmus. Geriausias efektas buvo gydant kartu su tobramicinu ir

deksametazonu. Autoriaus nuomone, taip pat sutampa. Jos nuomone reikia pasirinkti antibiotikus,

kurie veiktų Gram+ bakterijas gydant lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą (13).

52

5. IŠVADOS

1. Iš visų tiriamuoju laikotarpiu diagnozuotų akių ligų, šunys dažniausiai sirgo lėtiniu

paviršiniu keratitu. Tuo tarpu lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo 2,79 karto rečiau.

2. Tyrimo metu nustatytos lėtinį sausąjį keratokonjunktyvitą sukėlusios priežastys: veislių

predispozicija, trečiojo voko liaukos pašalinimas, distichiazė, entropija, sumažėjusi ašarų

sekrecija taip pat autoimuninė liga. Lėtinį paviršinį keratitą sukėlusios priežastys: veislių

predispozicija, entropija, trichiazė, ragenos opa, blefaritas, ektopinė blakstiena ir dermoidas.

3. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atveju intraokulinis spaudimas didesnis buvo sveikoje

akyje (p<0,01). Širmerio ašarų testo rezultatai pažeistose akyse tiek lėtinio paviršinio

keratito, tiek lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atvejais (p<0,01) buvo mažesni, lyginant

su sveikomis akimis.

4. Tyrimo laikotarpiu lėtinio paviršinio keratito atveju buvo taikytos 4 gydymo schemos.

Dažniausiai naudojami preparatai: tobramicinas, deksametazonas, chloramfenikolis,

dirbtinės ašaros ir hialurono rūgštis, dekspantenolis.

5. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymui buvo taikomi 5 gydymo būdai. Gydymui

dažniausiai naudojamos veikliosios medžiagos: tobramicinas, deksametazonas,

chloramfenikolis, takrolimo monohidratas, ciklosporinas, dirbtinės ašaros ir hialurono

rūgštis.

53

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ashby B. D., Garrett Q. D. Corneal Injuries and Wound Healing - Review of Processes and

Therapies [Prieiga per internetą]. Semantic Scholar. 2014 [žiūrėta 2019 m. liepos 15d.].

Available from: https://www.semanticscholar.org/paper/Corneal-Injuries-and-Wound-

Healing-Review-of-and-Ashby-Garrett/b17082767c16950982a01cc2c1b9215ca328760c.

2. Balicki I.,Trbolova A. Clinical evaluation of tacrolimus eye drops for chronic superficial

keratitis treatment in dogs. Bull Vet Inst Pulawy. 2010Jan;:251–8.

3. Balicki I. Clinical study on the application of tacrolimus and DMSO in the treatment of

chronic superficial keratitis in dogs. Polish Journal of Veterinary Sciences.

2012Jan;15(4):667–76.

4. Barachetti L., Rampazzo A., Mortellaro CM. Use of episcleral cyclosporine implants in

dogs with keratoconjunctivitis sicca: pilot study. Veterinary Ophthalmology.

2014May;18(3):234–41.

5. Beranek J., Vit P. J. Current examination methods of the canine eye. European Journal of

Companion Animal Practice. 2007Dec;17(3).

6. Best L. J., Hendrix DVH, Ward DA. Diagnosis & Treatment of Keratoconjunctivitis Sicca

in Dogs [Prieiga per internetą]. Today's Veterinary Practice. 2019 [žiūrėta 2019 m.

rugpjūčio 10 d.]. Available from: https://todaysveterinarypractice.com/diagnosis-treatment-

of-keratoconjunctivitis-sicca-in-dogs/

7. Binder D. R., Herring I. P. Evaluation of nasolacrimal fluorescein transit time in

ophthalmically normal dogs and nonbrachycephalic cats. American Journal of Veterinary

Research. 2010;71(5):570–4.

8. Broadwater J. J., Colitz C., Carastro S. Tear production in normal juvenile dogs. Veterinary

Ophthalmology. 2010Feb;13(5):321–5.

9. Chronic Superficial Keratitis (CSK) – Canine [Prieiga per internetą]. Animal Eye Clinic.

[žiūrėta 2019 m. liepos 25 d.]. Available from:

https://www.indyanimaleyeclinic.com/veterinary-information-network-publications/chronic-

superficial-keratitis-canine/

10. Chronic Superficial Keratitis in Dogs [Prieiga per internetą]. Home. [žiūrėta 2019 m.

rugsėjo 14 d.]. Available from: https://www.cliniciansbrief.com/article/chronic-superficial-

keratitis-dogs.

11. Cohn L. A., Cote E. Cote's Clinical veterinary Advisor: Dogs and Cats. St. Louis, MO:

Elsevier; 2019.

54

12. Collins B. K. 6 eye errors you’re probably overlooking [Prieiga per internetą]. dvm 360.

2017 [žiūrėta 2019 m. spalio 2 d.]. Available from:

http://veterinarymedicine.dvm360.com/6-eye-errors-you-re-probably-overlooking.

13. Cooper S. Keratoconjunctivitis Sicca in the dog. Companion Animal. 2012;17(8):37–42.

14. Corneal Diseases of Dogs and Cats - WSAVA2002 - VIN [Prieiga per internetą]. Powered

By VIN. [žiūrėta 2019 m. liepos 4 d.]. Available from:

https://www.vin.com/apputil/content/defaultadv1.aspx?meta=&pId=11147&id=3846258.

15. Daniel C. Dry Eye (Keratoconjunctivitis sicca) [Prieiga per internetą]. ACVO Public.

ACVO Public; 2018 [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 20 d.]. Available from:

http://www.acvo.org/common-conditions-1/2018/2/2/dry-eye-keratoconjunctivitis-sicca.

16. Davidson H. J, Kuonen V. J. The tear film and ocular mucins. Veterinary Ophthalmology.

2004;7(2):71–7.

17. Deshpande P. S., Ortega I. S., Sefat F. S. Rocking Media Over Ex Vivo Corneas Improves

This Model and Allows the Study of the Effect of Proinflammatory Cytokines on Wound

Healing. Investigative Ophthalmology & Visual Science. 2015May;56(3):1553–61.

18. Gelatt K. N. Eye Structure and Function in Dogs - Dog Owners [Prieiga per internetą].

Veterinary Manual. MSD Veterinary Manual; [žiūrėta 2019 m. liepos 12 d.]. Available

from: https://www.msdvetmanual.com/dog-owners/eye-disorders-of-dogs/eye-structure-and-

function-in-dogs.

19. Gelatt K. N. Physical Examination of the Eye - Eye Diseases and Disorders [Prieiga per

internetą]. Veterinary Manual. MSD Veterinary Manual; [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 25 d.].

Available from: https://www.msdvetmanual.com/eye-diseases-and-

disorders/ophthalmology/physical-examination-of-the-eye

20. Gelatt K. N., Gilger B. C., Kern T. J. Veterinary Ophthalmology: Two Volume Set, 5th

Edition. Ames, IA: Wiley-Blackwell; 2013.

21. Gelatt K. N. Essentials of Veterinary Ophthalmology, 3rd Edition. Chichester: Wiley-

Blackwell; 2014.

22. Gelatt K. N., Plummer C. E. Color Atlas of Veterinary Ophthalmology, 2nd Edition.

Chichester, West Sussex, UK: Wiley Blackwell; 2017.

23. Gould D. BSAVA Manual of Canine and Feline Ophthalmology, 3rd Edition. Quedgeley:

BSAVA; 2014.

24. Hu C., Ding Y., Chen J. Treatment of corneal epithelial wounds in dogs using basic

fibroblast growth factor. Veterinární Medicína. 2009;54(No. 6):280–6.

55

25. Hunter T. Keratoconjunctivitis Sicca (KCS) or Dry Eye in Dogs [Prieiga per internetą].

vca_corporate. [žiūrėta 2019 m. spalio 20 d.]. Available from:

https://vcahospitals.com/know-your-pet/keratoconjunctivitis-sicca-kcs-or-dry-eye-in-dogs.

26. Jokinen P., Rusanen E. M., Kennedy L. J. MHC class II risk haplotype associated with

Canine chronic superficial keratitis in German Shepherd dogs. Veterinary Immunology and

Immunopathology. 2011;140(1-2):37–41.

27. Kim J. Y., Won H. J., Jeong S. A Retrospective Study of Ulcerative Keratitis in 32 Dogs.

Intern J Appl Res Vet Med. 2009;7(1).

28. Krecny M., Tichy A., Rushton J. A retrospective survey of ocular abnormalities in pugs: 130

cases. Journal of Small Animal Practice. 2014May;56(2):96–102.

29. Kumar T., Punia M., Agnihotri D., Sindhu N., Jain V. Incidence of Ophthalmic Affections

in Dogs – A Short Study. International Journal of Current Microbiology and Applied

Sciences. 2018Oct;7(09):1560–5.

30. Lap of love. Dry Eye In Dogs KCS [Prieiga per internetą]. Lap of Love Veterinary Hospice.

2012 [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 9 d.]. Available from:

http://lapoflove.blogspot.com/2012/02/dry-eye-in-dogs-kcs.html

31. Llera R. Pannus in Dogs (Chronic Superficial Keratitis) [Prieiga per internetą]. hermosa.

[žiūrėta 2019 m. liepos 5 d.]. Available from: https://vcahospitals.com/hermosa/know-your-

pet/pannus-in-dogs

32. Mchugh J., Alexander P., Kalhoro A. Screening for ocular surface disease in the intensive

care unit. Eye. 2007;22(12):1465–8.

33. Murphy C. J., Samuelson D.A., PollockR.V.H.The Eye. Miller’s Anatomy of the Dog. 2012:

746-785.

34. Nell B., Walde I., Billich A. The effect of topical pimecrolimus on keratoconjunctivitis sicca

and chronic superficial keratitis in dogs: results from an exploratory study. Veterinary

Ophthalmology. 2005;8(1):39–46.

35. Ofri R. Slatters fundamentals of veterinary ophthalmology. Elsevier - Health Sciences Div;

2017.

36. Oria A. P., Reboucas M. F., Filho E. M. Photography-based method for assessing

fluorescein clearance test in dogs. BMC Veterinary Research. 2018Mar;14(1).

37. Proietto L. R., Whitley R. D., Brooks D. E. Development and Assessment of a Novel Canine

Ex Vivo Corneal Model. Current Eye Research. 2017;42(6):813–21.

38. Slatter D. H., Lavach J. D., Severin G. A. Überreiters Syndrome (chronic superficial

keratitis) in dogs in the Rocky Mountain area-A study of 463 cases. Journal of Small

Animal Practice. 2007;18(12):757–72.

56

39. Themes UFO. Surgery of the cornea and sclera [Prieiga per internetą]. Veterian Key. 2016

[žiūrėta 2019 m. rugsėjo 2 d.]. Available from: https://veteriankey.com/surgery-of-the-

cornea-and-sclera/

40. Use of fluorescein in veterinary ophthalmology. From diagnosis of corneal ulcers to

fluorescein angiography. [Prieiga per internetą]. Okulistyka Weterynaryjna. 2017 [žiūrėta

2019 m. liepos 6 d.]. Available from: http://okulistyka-weterynaryjna.pl/2015/01/01/use-of-

fluorescein-in-veterinary-ophthalmology-from-diagnosis-of-corneal-ulcers-to-fluorescein-

angiography/

41. Veterinary Article: The Schirmer Tear Test by La Croix, DVM, Dip. ACVO [Prieiga per

internetą]. VMCLI. 2019 [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 10 d.]. Available from:

https://vmcli.com/the-schirmer-tear-test/

42. Visser H. E., Tofflemire K. L., Love-Myers K. R. Schirmer tear test I in dogs: results

comparing placement in the ventral vs. dorsal conjunctival fornix. Veterinary

Ophthalmology. 2017;20(6):522–5.

43. Vezina M. Comparative Ocular Anatomy in Commonly Used Laboratory Animals.

Assessing Ocular Toxicology in Laboratory Animals Molecular and Integrative Toxicology.

2012;:1–21.

44. Welch P. M. Keys to a successful ophthalmic exam [Prieiga per internetą]. Banfield. 2007

[žiūrėta 2019 m. liepos 8 d.]. Available from: https://www.banfield.com/getmedia/2ff7bd14-

4318-4698-97cb-259f41bec6c0/3_4-Keys-to-a-successful-ophthalmic-exam

45. Williams D. Canine Keratoconjunctivitis Sicca: Current Concepts in Diagnosis and

Treatment. Journal of Clinical Ophthalmology and Optometry. 2018Nov;2(1):1–7.

46. Williams D. L., Buckingham A. Measurement of tear osmolarity in the canine eye: a new

diagnostic tool for canine keratoconjunctivitis sicca? Research & Reviews: Journal of

Veterinary Sciences. 2017Dec;3(2):8–12.

57

PRIEDAI

58

1 priedas. 2017-2018 metais „X“ klinikoje tirtų lėtinio paviršinio keratito šunų duomenys

CSK Pažeista

akis

IOP STT Fluoresceino

testas

Bengalijos

rožinio

testas Eilės nr.

Kairė

akis

Dešinė

akis

Kairė

akis

Dešinė

akis

1. Dešinė 18 13 20 16 - +

2. Dešinė 17 12 23 17 + +

3. Abi 13 15 18 17 - +

4. Abi 15 17 20 19 - -

5. Dešinė 19 13 24 17 + +

6. Abi 8 10 20 18 + +

7. Abi 11 13 18 21 + +

8. Abi 10 8 17 21 + +

9. Abi 14 12 16 18 - -

10. Kairė 11 16 18 25 + +

11. Kairė 13 17 17 22 - +

12. Abi 11 9 32 33 - +

13. Abi 14 12 18 21 - +

14. Dešinė 18 14 25 21 - -

15. Kairė 13 17 17 22 - +

16. Abi 11 8 22 20 + +

17. Abi 12 13 15 19 - +

18. Dešinė 20 15 22 17 - -

19. Abi 8 12 18 21 + +

20. Kairė 13 17 15 23 + +

21. Kairė 14 18 17 22 - -

22. Abi 10 9 21 24 + +

23. Abi 14 16 18 16 - -

24. Kairė 10 16 16 18 - +

25. Dešinė 13 6 18 15 + +

26. Kairė 6 15 19 21 + +

27. Kairė 13 18 20 24 - -

28. Abi 10 8 15 12 + +

29. Abi 8 12 3 2 - +

30. Kairė 12 17 14 19 - +

31. Dešinė 44 15 20 16 - -

32. Abi 13 16 17 18 - -

33. Abi 11 13 17 19 + +

34. Dešinė 17 13 20 17 - -

35. Abi 10 11 18 19 - +

36. Dešinė 20 16 20 16 - -

37. Abi 14 12 19 18 - -

38. Kairė 13 17 15 18 - -

39. Kairė 9 15 16 18 + +

40. Dešinė 15 13 22 17 - +

41. Abi 9 10 36 32 + +

42. Dešinė 19 14 21 18 - -

43. Dešinė 19 15 19 15 - -

44. Abi 11 12 2 3 + +

45. Kairė 12 16 18 22 - +

46. Abi 10 12 19 16 - +

47. Dešinė 17 13 22 15 - +

59

48. Dešinė 19 12 22 17 - +

49. Abi 13 14 16 17 - +

50. Kairė 14 18 17 21 - -

51. Dešinė 15 11 17 15 + +

52. Dešinė 19 15 20 17 - -

53. Abi 8 10 17 18 + +

2 priedas. 2017-2018 metais „X“ klinikoje tirtų lėtinio sausojo keratokonjuktyvit šunų

duomenys

KCS Pažeista

akis

IOP STT Fluoresceino

testas

Bengalijos

rožinio

testas Eilės nr.

Kairė

akis

Dešinė

akis

Pažeista

akis

Sveika

akis

1. Abi 5 7 4 6 - +

2. Abi 8 10 5 5 - -

3. Kairė 10 17 7 13 - -

4. Abi 9 9 3 5 - +

5. Kairė 6 15 5 12 + +

6. Abi 7 9 4 4 - -

7. Dešinė 20 10 6 19 - -

8. Abi 8 10 5 3 - +

9. Abi 9 7 8 6 - -

10. Abi 6 8 3 7 + +

11. Abi 9 11 5 5 - -

12. Dešinė 13 7 9 4 + +

13. Abi 10 8 3 7 - -

14. Kairė 8 18 4 18 - +

15. Abi 10 10 7 5 - -

16. Dešinė 19 7 9 4 + +

17. Abi 10 8 3 5 - -

18. Dešinė 14 7 14 7 - -

19. Abi 8 8 5 5 - -

60

3 priedas. Akių apžiūros forma

61

62