TURINYS - leidykla.vda.ltleidykla.vda.lt/Files/file/Kupiškis/Kupiskis_2012.nr10.pdf · iðëjusi ið karo ligoninës, o tëtis tarnavo 4-ame pëstininkø pulke. Jie gyveno Panevëþyje

1KUPIÐKIS 2012 /10

TURINYS

metø renginys

Eugenija URBONIENË Medumi kvepëjo ir Uoðvës lieþuvis / 2sukaktys

Vitas Mindaugas KRIÐÈIÛNAS „Laisvas buvau tik iki keturiasdeðimtøjø...“ / 5

istorijos puslapiai

Alvydas TOTORIS 1726 metø Kupiðkio seniûnijos inventorius / 10

Vidmantas JANKAUSKAS 1812 metø karo pëdsakø Kupiðkio kraðte

beieðkant / 21kupiðkënai pasaulyje

Pranas Juozas ÞILINSKAS Dar kartà apie Ðlapelius Patagonijoje / 36

tëviðkënai

Vidmantas JANKAUSKAS Kunigas ir knygneðys Juozapas Viksva / 41

Aldona VASILIAUSKIENË Tëvas Patricijus OFM – kun. Antanas Puodþiûnas:

pedagogas, dvasininkas, Sibiro kankinys / 48Ið nebesanèio Mirabelëlio kaimo kronikø. Aktorës Eugenijos Bajorytës

atminimui / 55

albumas

Vytautas MATULIONIS / 58

rezistencija

Ona DAPÐYTË-KRIUKELIENË Kanèiø ir netekèiø metai / 65 atsiminimø puslapiai

Vida AUGUSTINAITË-ÞILINSKIENË Pokaris maþos mergaitës akimis / 74

Vytautas RAKAUSKAS Ið pasakojimø apie Adomynës kraðtà / 82

Vidmantas MARKEVIÈIUS Kartu su arkliais á Rytø frontà / 85

etninë kultûra

Albinas KRIAUZA Botagai ir jø þiþës / 87lëvens balsai

Rimantas URBONAS Eilëraðèiai / 92

spaudoje raðyta ...

Prieð 100 metø / 94

in memoriam

Jonas Kilius, Vytautas Merkys, Rimantas Karazija, Felicija Jakutytë, AlgirdasBalna, Faustas Jonèys, Petras Peèiûra / 98

kronika

Nauji leidiniai apie Kupiðkio kraðtà ir þmones (2010–2012 m.) / 962012-øjø kultûros kronika / 104

Kupiðkio kalendorius 2013 metams / 111

KUPIÐKIS, 2012. Nr.10

RengiaVidmantas Jankauskas

(sudarymas, apipavidalinimas)Eugenija Urbonienë(kultûros aktualijos)

Violeta Aleknienë(kraðtieèiai, istorija)

Auðra Jonuðytë(istorija)

Lina Matiukaitë(literatûra, kronika)

Danutë Baronienë(kronika)

Danguolë Gudienë(redaktorë)

TalkinaAlvydas Totoris

Pranas Juozas ÞilinskasOna Dapðytë-Kriukelienë

Vilius Naujikas

RemiaKupiðkio rajono savivaldybë

Medþiagà ir pastabas siøsti:[email protected]

VDA leidykla ir spaustuvë.Dominikonø g. 15, Vilnius

1 virðelio puslapyje:Lietuvos bitininkø ðventës „Bièiuliø

Lietuva – Kupiðkiui“ akimirkaLinos Matiukaitës nuotr.

4 virðelio puslapyje:Kazimiero Ðlapelio paminklas

Sarmiente (Argentina)Vidmanto Jankausko nuotr.

ISSN 1648-942X

2 KUPIÐKIS 2012 /10

metø renginys

Laukta 36 metusKasmet, pirmàjá rugpjûèio savaitgalá, visø Lietuvos

kampeliø geriausieji bitininkai ir jø sàjungos (LBS) vei-këjai suvaþiuoja savo ðventën, kaskart vis á kità rajonà.Pagaliau tokios progos, kurios godota ir kuriai ruoðtasiapskritus metus, sulaukëme!

Krizës gerokai apipeðiotas, aptilæs ir apiblukæsKupiðkis rugpjûèio 3–5 dienomis tarsi atgijo, sulaukæskeleto tûkstanèiø sveèiø ne tik ið visø Lietuvos rajonø,bet ir ið Latvijos, Lenkijos, Ðvedijos, Suomijos, Balta-rusijos, Rusijos ir kitø ðaliø. Taigi 36-oji Lietuvos bi-tininkø ðventë „Bièiuliø Lietuva – Kupiðkiui“ tapo irtarptautiniu jø forumu, ir paèiu svarbiausiu metø ren-giniu kupiðkënams. Tad ar bereikia pridurti, kad visusmetus ðioms dienoms ruoðësi kupiðkënø bitininkø vado-vas Juozas Þeimantas, á darbø darbus bei organizaciniusrûpesèius ákinkæs ne tik ðeimà bei talkininkus, bet irkoncertinæ programà, ávairias akcijas rengusius kultûrosdarbuotojus ir meno mëgëjus.

Nebûtø bièiø, nebûtø ir þiedøPenktadienio popietæ, kai nemaþa dalis ðventës

sveèiø dar tik suko ienas link Kupiðkio, o jau spëjusiusatvykti ir vietos þmones á pirmàjá renginá pakvietë Et-nografijos muziejus, parengæs bitininkystës reikmenø –senoviniø ir dabartiniø – bei tapybos darbø parodà„Þiedo ir bitutës dialogas“. Muziejaus direktorë VioletaAleknienë su bendradarbiais tuos eksponatus suran-kiojo ið Adomo Petrausko muziejaus bei bitininkau-janèiø kupiðkënø, o savo paveikslø parodai pateikë mû-siðkës tautodailininkës Irena Vapðienë, Renë Sriu-biðkienë, Genia Vaièikauskienë, Vida Kaulakienë iruteniðkë Elena Vilkickienë. Susirinkusiø bûryje buvoir vyriausias amþiumi kupiðkënø bitininkas AlgisRagauskas, anot jo þmonos Gertrûdos, „jau perlipæsaðtuonias deðimtis“. Ðis þmogus bitininkavimo virusàpasigavo dar neturëdamas në deðimties, kai teko sa-varankiðkai susemti pirmàjá, vos nepasprukusá spieèiø.Aktyviausiais savo metais yra priþiûrëjæs 150 ðeimø

Medumi kvepëjo ir Uoðvës lieþuvisEugenija URBONIENË

Ðventës dalyviø eisena artëja prie baþnyèios.

3KUPIÐKIS 2012 /10

metø renginys

bitynà, bet „ir dabar be bièiønegali“ – dar priþiûri artimøjøpadedamas 40 aviliø. Kanau-ninkas Vladas Rabaðauskaspasakojo, kad pats bitininkau-jàs jau per 4 deðimtmeèius. Jonuomone, ðis uþsiëmimas –itin tinkamas pomëgis kuni-gui: „Sëdi netoli avilio, kalbiroþiná, þiûri á bitutes, ir jos ta-ve ramina. Bitutës suteikiasveikatos, moko mus kantry-bës ir ramybës, verèia tobulë-ti“... Septintais kunigystësmetais Troðkûnø klebono ið-mokytas apsieiti su bitëmis ir ið jo gavæs du avilius bièiø,V. Rabaðauskas dabar jau turás vienuolika... ir penketàmokiniø, su kuriais dalijasi bitininkavimo praktika.

„Ulioj, bitala“ ir kitomis dainomis parodos lanky-tojus nudþiugino skardþiabalsë moksleivë ið SkapiðkioLigita Rudokaitë, o po parodos lankytojai gavo pasivai-ðinti ðvieþiu medum su namine duona ir agurkais.

Ir maistas, ir vaistasDienai slenkant vakarop kultûros centras dûzgia tarsi

bièiø avilys. Didþiajame fojë – gausi rajono moksleiviøpieðiniø paroda – konkursas „Skrisk, bitute, èiûto“. Joguvûs dalyviai nardë tarp suaugusiøjø, kurie atvërinëjopinigines prie medumi ir kitais bièiø produktais pre-kiaujanèiø moterø ar prie specialià literatûrà siûlanèiøprekeiviø, ar tiesiog apþiûrëdami dar nematytus bendra-amþiø pieðinius. Ðurmuliui kiek aprimus kultûros ir ðvie-timo skyriaus inspektorë Irena Mockuvienë padëkojovisiems konkurso dalyviams. Ji praneðë, kad jø buvo net80, o pieðiniø – 240. Rajono bitininkø pirmininkas J.Þeimantas 6 mokykloms, aktyviausioms ðios parodosdalyvëms, áteikë kuklias premijas. Pilnutëlë þiûrovø salënetrukus ádëmiai klausësi renginio reþisierës Vitos Va-

doklytës pristatytø mokslininkø doc. dr. Algirdo Bal-tuðkevièiaus ir gydytojo Èesio Zvicevièiaus paskaitø apiebièiø gydomàjà galià ir átakà þmogaus organizmui.Klausytojai ausimis gaudë populiariausius „receptus“,kaip gydyti vienokias ar kitokias ligas, stebëjosi, kad bièiøduonelëje esama vos ne pusës Mendelejevo lentelës ele-mentø ir kad duonelæ vartojantys gali atitolinti ne tikaterosklerozæ, bet netgi Alzheimerá... O kur dar propo-lis, bièiø pikis, kiti tø pilkøjø biteliø þmogui dovanojamistebuklø stebuklai? Po paskaitø þiûrovams koncertavosveèiai ið Baltarusijos – Minsko dainø ir ðokiø ansamblis„Sunièka“.

Su muzika ir maldaÐeðtadienio programa – pati ilgiausia ir turinin-

giausia. Jos, kaip ir visø kitø dienø, ádomiausius mo-mentus fotoaparatu mums fiksavo Lina Matiukaitë. Ðiøeiluèiø autorei prireikus kelioms valandoms iðvykti,mieloji Lina pasidalijo tos atkarpos áspûdþiais. Anot jos,ypatinga buvusi Lietuvos bitininkø – kiekvieno rajonoskyriaus su savo vëliavom ir kita atributika dalyviø –eisena ryte per miestà. Eisenos priekyje bièiuliai neðëilgut ilgutëlæ trispalvæ, kuri netrukus iðkelta ant Kristaus

Vyskupas Jonas Kauneckas ðventina medø

Uoðvës lieþuvis dar nebuvo regëjæs tokios gausybës þmoniø


Þengimo á dangø baþnyèios sienos. „Áspûdinga, daugiaukaip keturiø tûkstanèiø bièiuliø minia uþliejo baþnyèià.Man rodos, – sakë Lina, – kad ið kasdieniø baþnyèios lan-kytojø ði minia skyrësi susikaupimu, romumu, netgiapranga: daug kas vilkëjo lino drabuþiais. Miðias aukojoPanevëþio vyskupas Jonas Kauneckas ir dar penki ku-nigai, visi jie – taipgi bitininkai. Po miðiø paðventintasðventës dalyviø medus, o dar po to koncertavo bitininkøeisenà marðais lydëjæs panevëþieèiø puèiamøjø orkestras„Aukðtyn“.

Iki vidurdienio autobusais ir lengvaisiais automo-biliais ratuoti ðventës dalyviai bei ið visø rajono kampeliøsuplûdæ kupiðkënai traukë link mariø ir þaliojo Uoðvëslieþuvio. O èia – stebimës jau draug su Lina – miniø mi-nios. Iðmoningai organizatoriø papuoðtas tiltas perkanalà, abipus pagrindinio tako ásitaisæ gausûs prekeiviai– naujutëliais aviliais, ávairiausia tara medui, medumi irkvapniais jo pro-duktais ar kondi-terijos gaminiais.Tolëliau – matytilaikinøjø kavinukiøpastogës iðtroðku-siems ir iðalkusiems,giliau – pusiasalyjeapsigyvenusiø bi-èiuliø margos pa-lapinës. Mirga spal-vos, aplink linksmiþmoniø veidai, ðne-kø paèiom ávai-riausiom lietuviø tar-mëm ir svetimomkalbom nuotrupos...

Spigina saulë, betieðkoti pavësio neknieti– laukiame atvykstantPrezidentës. Netrukuspasigirsta tolydþio visstiprëjantis varikliø gaus-mas. Uþverèiam galvasaukðtyn: vorele vienaspaskui kità virð parkomedþiø skrenda spal-vingi parasparniai, pa-puoðti ðûkiais, vëliavë-lëm ir galiausiai – ðven-tës vëliava, kuri nulei-dþiama kaþkur paèiameLieþuvio smailume.

Þmonës vël siûbteli link tilto. Nuo kalniuko geraimatyti, kad prie jo sustoja korteþas. Prezidentæ D. Gry-bauskaitæ su gëlëmis pasitinka rajono meras Jonas Ja-rutis, J. Þeimantas. Jiedu kartu su LBS prezidentu Al-girdu Skirkevièiumi ið lëto lydi vieðnià link ðventinësestrados. Minia spraudþiasi palei takà, ploja Prezidentei,o ji linksmai sveikinasi su þmonëmis, dalija vaikamssaldainius.

Pagaliau visi, kam tai priklauso, jau estradoje. A.Skirkevièius, pradëdamas ðventæ, sveikina visus jos da-lyvius, linki jiems gerø diskusijø, nuoðirdaus bendravimoir pasidalijimo patirtimis: juk ðiø ðvenèiø toks ir tikslas– kelti bitininkø kvalifikacijà, puoselëti bitininkystëstradicijas, ðiuo amatu sudominti jaunimà. Skamba Lie-tuvos himnas, ant stiebø kyla Lietuvos, Kupiðkio ir ðiosðventës vëliavos. Praëjusios ðventës ðeimininkai mo-lëtiðkiai J. Þeimantui perduoda ðventës regalijas.

Sveikinimo þo-dá tarë ir Prezi-dentë D. Grybaus-kaitë. Ji paþymëjo,kad Lietuva –darbðèiø ir draugið-kø þmoniø kraðtas,kà ðiandien atspin-dás ir Kupiðkis.„Kur gerai bitëms,ten gerai ir þmo-nëms. Bitës garan-tuoja mums derliøir gyvybæ gamtoje,– sako vieðnia, –jos ákvepia musdarbðtumui ir bi-èiulystei, ant ðio pa-

Prezidentë Dalia Grybauskaitë tarp geriausiø Lietuvos bitininkø

metø renginys

Ðventës metu atidengtaskoplytstulpis (aut.

tautodailininkasRamûnas Vizbaras)

Neáprastas ðventëskaltininkiø biteliønamelis

5KUPIÐKIS 2012 /10

sukaktys

mato laikosi valstybë. Todël kvieèiu ir jaunimà uþsiimtibitininkavimu, nes tai garbingas ir perspektyvus amatas,juo labiau kad mes, lietuviai, mëgstame medø, taèiausavo bièiø suneðto mums nepakanka. Vadinasi, turimedidþiulá rezervà darbo vietoms ir, þinoma, eksportui“.Prezidentë pajuokavo, kad kupiðkënai jau ir jà ákalbëjoTurniðkëse laikyti bièiø: „Ten daug liepø ir joms bûtøgerai“.

Iðkilmingai paskelbti konkurso „Paþangiausiasbitynas – 2012“ nugalëtojai. Pirmàjà vietà laimëjo ute-niðkiø Gedimino ir Graþinos Skardþiø bei jø sûnaus ðei-mø priþiûrimas 800 ðeimø bitynas, o noriûnieèiai Ar-vydas ir Valda Bajorai, laikantys 150 ðeimø bitynà,dþiaugësi ir treèiàja vieta. Rajono savivaldybës padëkosraðtus meras J. Jarutis áteikë LBS prezidentui A. Skir-kevièiui bei kupiðkënams bitininkams A. ir V. Andriû-nams, M. ir A. Ablënams ir K. Gedminienei.

Ðiai ðventei prisiminti tautodailininkas RamûnasVizbaras sukûrë koplytstulpá, kurá aukðtumëlëje pa-statytà atidengë Prezidentë D. Grybauskaitë ir vyskupasJ. Kauneckas. Ðalia ðio meninio akcento pasodinta me-deliø.

Ir sveèiams, ir kupiðkënams laikas parke neprailgo:spëta pasigërëti àþuolø kalnelyje eksponuojama bièiuliøkûryba – floristiniais miestø bei ðaliø herbais. Ávairiumetu ir ávairiose vietose koncertavo kupiðkënø folkloroansamblis „Kupkëmis“, liaudies ðokiø kolektyvas „Vai-vora“, choreografijos studija „Raèiupëlis“, salamiestënøjaunimo „Vijûnytë“. Savo spektaklius gausiai publikaiparodë Skapiðkio teatras „Stebulë“ ir jo vaikø bei jau-nimo studija „Ku–kû“.

Taip ir sulaukta vakaro, ðventinio lauþo bei koncertoir visos Lietuvos bièiuliø bendro stalo „Dûzgiam ikiauðros“.

Prezidentë kartu su Algirdu Gasiûnu pasodino liepaitæ.

Linos Matiukaitës nuotraukos

– Gerbiamas Vitai, kaip þinome ið Jûsø biografijos, esategimæs savo mamos tëviðkëje Meiþiuose, Þemaitijoje. Anks-tyvoji vaikystë praëjo Panevëþio kraðte, bet visgi save laikotekupiðkënu. Kodël?

– Kai 1921 m. mano tëvai apsivedë, mama jau buvoiðëjusi ið karo ligoninës, o tëtis tarnavo 4-ame pëstininkøpulke. Jie gyveno Panevëþyje. Meiþiuose að tik gimiau.Ten buvo mano mamos tëviðkë. Senelis turëjo 100 ha ûká,kuris vadinosi palivarku. Já buvo gavæs ið giminiø. Tos is-torijos að gerai ir neþinau. Tenai, Meiþiuose, dar gyvenosenelis ir senelë, taip pat mamos vyresnë sesuo Elena,kuri vëliau atsidûrë JAV ir mirë vienuolyne. Dar buvo dumamos broliai, Lietuvos karininkai: Jackus Banys irAloyzas Banys. Uþëjus bolðevikams Aloyzui pavyko pasi-traukti á Amerikà, o Jackus þuvo „kursuose“ Norilske. Se-nelis ir senelë mirë dar prieð karà. Abu jie palaidoti Kiau-noriø kapinëse.

Ið Panevëþio að nieko neatsimenu. Po jo dar buvoKavarskas, Raguva, o ið Raguvos mes atvaþiavom Ku-piðkin. Èia tëvas pradëjo dirbti mokykloje, vietoje I.Franckevièiaus. Jis taip pat buvo ir Kupiðkio medicinosrajono, kuris tæsësi net iki Raguvëlës, gydytojas.

Tëvui patiko meðkerioti, tad pamëgo tuos Meiþius, irmes ten pradëjom vaþinëti atostogauti. Nuo gimnazijoslaikø kasmet ten vasarodavome. Kada 1939 m. mumsgràþino Vilniø, tai karininkai uþsiraðë priimti á savo ðeimaspasisveèiuoti po koká lietuvá mokiná ar ðiaip þmogø ið Vil-niaus kraðto. Taip 1940 m. liepà, Paleckiui jau bûnantvaldþioje, atvyko pas mus á Kupiðká Valdas Jurðënas, kàtik baigæs Vilniaus lietuviø gimnazijà. Priëmëm já mûsønamuose, paliuosavom jam kambariukà. Pernakvojomvienà naktá, rytà atsibundam, ogi mano tëvas jau areðtuotas,rytà ið Kupiðkio daboklës nuvarytas á Kupiðkio stotá ir

Vitas Mindaugas KRIÐÈIÛNAS

„Laisvas buvau tik ikiketuriasdeðimtøjø...“

2012-øjø pabaigoje Vilniaus kupiðkënø klube buvo iðkilmingaipaminëtas vyriausio klubo nario Vito Mindaugo Kriðèiûno90-metis. Jubiliatas gimë 1922 m. lapkrièio 26 d. Meiþiuose,netoli Kelmës. Jo tëvai buvo karo gydytojas Vladas Kriðèiûnasir akuðerë Jadvyga Banytë. Nuo 1928 m. Vitas gyveno Ku-piðkyje, mokësi gimnazijoje. 1941 m. dalyvavo Birþelio sukili-me Pasvalyje, vëliau dirbo Kupiðkyje bibliotekininku, gimna-zijos mokytoju. Apie metus praleido Reicho darbo tarnyb-oje. 1948 m. su tëvais iðtremtas á Sibirà, Irkutsko sritá. Negalë-damas gráþti á tëvynæ, 1962 m. persikëlë gyventi á Batumá (Gru-zija) ir tik 1987 m. sugráþo á Lietuvà ir apsigyveno Vilniuje.V. M. Kriðèiûnui teko nugyventi ilgà ir nuotykiø kupinà gyve-nimà. Visam jam apraðyti prireiktø storokos knygos. Ðiameinterviu – tik keletas ádomesniø epizodø...


iðveþtas Panevëþin... Tada motina pasiûlë man su Valduvaþiuoti á Meiþius. Nuvaþiavom ir ten visà mënesá pra-buvom...

– Kas labiausiai ásiminë ið Kupiðkio laikotarpio?– Iki ateinant bolðevikams, buvau viskuo aprûpintas:

tëvo padëtis gera, motinos – irgi. Turëjau broliukà, kurisgimë Raguvoje. Ið ten á Kupiðká atsiveþëme dvi tarnaites.Kupiðkyje mes samdëm namus ið Aloyzo Stankevièiaus –tas namukas ir dabar tebestovi. Tai paprastas ûkininkø na-mas, prie jo buvo tvartas, kur laikëme karvæ... Tëvas tu-rëjo maðinà nusipirkæs. Dël to mus milijonieriais laikë,tad kai uþëjo bolðevikai ir tëvas atsidûrë kalëjime, visokieþydeliai, bûdavo, mojuoja kumðèiais prieð langus…

Mokydamasis gimnazijoje turëjau draugà Petrà Ði-monëlá. Jo tëvas buvo advokatas, bet visi manë, kad netik-ras, ðunadvokatis. Motina sudegë pildama benzinà, taitëvas vedë pamotæ ið Rygos. Petras turëjo du broliukus irseserá. Jis buvo vyresnis uþ mane, skautas. Baigæs keturiasklases iðvaþiavo mokytis Rygos jûrø mokyklon, tapokapitonu, tarnavo Lietuvos laivyne. Kai uþëjo sovietai, buvorepresuotas ir tolimesnio jo likimo neþinau. 1941 m. birþelá,kai prasidëjo karas, Kupiðkyje buvo nuþudyti keli manoklasiokai, draugai – Pajarskas, Lisauskas, Kulikauskas. Aðtik dël to iðsigelbëjau, kad laiku iðvaþiavau á Pasvalá. Jei nePasvalys, tai irgi gulëèiau duobëj…

– Tai gal galite plaèiau papasakoti apie tà Pasvalioepizodà. Kaip ten atsidûrëte?

– 1940-aisiais, kai baigiau ðeðias klases, septintà klasætada darë iðleidþiamàja. Vienà graþià dienà motina su-þinojo, kad nori ir mane kaip tëvà areðtuoti. Gal kuo átarë?Tai negi lauksi areðto. Kità rytà pasiëmiau knygø, dar kaikà ir iðëjau tarsi á mokyklà… Atëjau á stotelæ Vytauto gat-vëje, sëdau autobusan ir iðvaþiavu á Birþus. Ið èia jau siau-ruku atsidûriau Pasvaly pas dëdæ kanauninkà KazimieràKriðèiûnà. Dëdë buvo pastatæs graþià klebonijà, tad davëjoje man kambariukà. Tiesa, ten pagyvenau gal porà më-nesiø, nes paskui tà klebonijà valdþia nacionalizavo. Tadapersikëlëm gyventi á ðpitolæ… Kai tik atsiradau Pasvaly,dëdë tuoj pasikalbëjo su vietos mokytojais, paaiðkino, kadmano motina mirusi ir jis paëmæs mane pas save. Taipbuvau priimtas á P. Vileiðio gimnazijà baigiamojon klasën.Sëdëjau viename suole su tokiu Linkevièiumi ir mudu labaisusidraugavom. Mokymas Pasvalyje buvo aukðtesnio lygionei Kupiðky. Tai að prieð pat karà tà gimnazijà ir baigiau.Pasvaly teko pergyventi trëmimus. Mûsø neveþë, bet tekomatyti, kaip kitus veþa. O Kupiðky manæs neieðkojo. Niekamakiø nemazolinau ir gerai… Matyt, nereikalingas buvau.

Jau nepasakysiu, kokià tiksliai dienà, gal birþelio 23-iàjà, atsibundu anksti rytà, atidarau langelá ir þiûriu – lekiadu lëktuvai. Vienas ið jø atsiskyrë ir ëmë pikiruoti á tiltà,paskui nërë aukðtyn, pasimatë kryþiai. Pasakiau dëdei, kadjau maèiau vokieèiø lëktuvus. Dëdë atlaikë miðias ir niekonelaukdamas pasitraukë ið Pasvalio. Likau ðeimininkautiir saugoti moteris. Ðpitolëje tuo metu kaip tik buvo manomotina, gyveno akla mano bobutë, kanauninko motina, taippat klebonijoje ðeimininkavusi pusseserë ir dar jos padëjëja

mergina. Kitam namo gale gyveno zakristijonas. Po kuriolaiko ateina ðpitolën vienas graþus, juodbruvas man nepa-þástamas vyrukas ir sako, kad labai nori pamatyti ka-nauninkà. Iðsigyniau, kad jo nëra, iðvaþiavæs pas ligoná. Vy-rukas dël to labai apgailestavo ir nuëjo. Beje, iðvaþiuodamaskanauninkas man paliko netikrà parabelá – jei reiktø kàpagàsdinti, nes atrodë kaip tikras. Viena naktis praëjoramiai, o antràjà pasigirdo ðurmulys. Nakvojau ant aukðto,tai atsibudau. Girdþiu, mama rusiðkai aiðkina, kad ten daryra mano sûnus, mokinys. O kai ji taip pasakë, kà mandaryt? Nulipau þemyn ir tuoj pajutau krûtinën áremtus duðautuvus. Buvau su trumpikëmis, tai, matyt, nepasirodþiauátartinas. Tiems rusams reikëjo á varpinæ. Jie paëmë zakris-tijonà ir iðëjo. Staiga nuo baþnyèios pasigirdo ðûvis. Greituþdarëm duris, uþgesinom ðviesas ir tylim. Ir kad prasidësðaudymas nuo Panevëþio pusës, paskui dar ir nuo Joniðkëliopusës, kitapus Lëvens... Taip ir praleidom tà naktá. Kiekmiegojæs, kiek ne, rytà atsibundu – lauke ramu, tyku. Ati-dariau duris, ogi tiesiai prieðais mûsø duris dvi vokieèiøðarvuotos maðinos stovi! Vokieèiai pasiteiravo apie rusus,pasakiau, kà þinojau, ir jie nuvaþiavo. Klebonas turëjo bûtiapsistojæs ûkyje uþ Mûðos, tai að pamûðiais ir nuëjau tonsodybon. O tenai – ginkluoti partizanai... Dëdës neradau,iðvaþiavæs toliau. Pasakiau, kad Pasvalyje jau vokieèiai. Visikartu atëjom á miestelá. Geleþinkelio stotyje jau visas bûrelisginkluotø þmoniø susirinko. Að irgi ginkluotas – turiu pa-rabelá. Prie manæs pakeliui buvo prisidëjæs kaþkoks nepa-þástamas þmogus, kuris partizanams nepatiko, paliepë jánuvesti á bûstinæ. Nelabai þinojau kur ta bûstinë, bet vedu.Aikðtëje vëliava plëvesuoja, aplinkui në gyvos dvasios. De-ðinëj pusëj pamaèiau mûriná valsèiaus namelá, tai, sakau,reikia ten pristatyt tà þmogø. O tuo metu nulipa laiptais tasvyrukas, kuris buvo atëjæs ieðkoti klebono. Ir jis manæsklausia: „Artu man dabar tiki?“ „Tikiu“, atsakau. Supratau,kad jis vadovauja sukilëliams. Palieku belaisvá bûstinëje, okaip tik tuo metu nuo Panevëþio atbëga vyrukas ir rapor-tuoja vadui, kad á Pasvalá traukia didelë kariuomenës grupë.Vadas klausia manæs: „Ar moki ðautuvu naudotis?“ „Kaipnemokësi, prie Smetonos kariná parengimà turëjau,“ –atsakau. Tada duoda man ðautuvà, saujà ðoviniø ir su vi-sais, kiek ten buvo bûstinëje, siunèia rusø sulaikyt. Atbëgomá miestelio pakraðtá, kur buvo postas ir vienas vyras kaþkàstebëjo pro þiûronus. Gal jis kà ir matë, bet að nemaèiaunieko. Gavom komandà uþtaisyt ðautuvus ir atidengti ugná.Iððovëm po keletà patronø ir, pasirodo, rusai atsitraukë,pabijojo eiti Pasvalio pusën...

Apie savaitæ vaikðèiojau su ðautuvu. Pradëjo visokiøkomjaunuoliø atvesti, reikëjo juos saugoti. Vienintelis pa-ðalinis þmogus Pasavalyje, kuris þinojo, kas esu ið tikrøjø,buvo vikaras kupiðkënas Kazimieras Dulksnys. Jam rûpi,kas atsitiko namie, man irgi rûpi. Taip vienà dienà abu së-dom ant dviraèiø ir pro Antaðavà atmynëm Kupiðkin.Dulksnys nuvaþiavo toliau, á savo kaimà, o að tuojau einupasidairyti po miestelá. Uþeinu á valsèiø, o èia buvæs manomokytojas Liovë! Apsidþiaugë mane pamatæs: „Kà mesðitam vyrukui duosim?“ Virðaitis J. Bukënas pagalvojo,

sukaktys

7KUPIÐKIS 2012 /10

pagalvojo: „Ogi bibliotekos vedëjonëra“. „Negaliu, sakau, mano mama Pas-valy, reikia jà parveþt“. „Gerai, vaþiuok,tavo tarnyba neprapuls“. Parmyniauatgal á Pasvalá ir pasakau motinai, kad va-þiuosim á Kupiðká. Mano draugas ûki-ninkas Algis Linkevièius, kuris irgi daly-vavo sukilime, pasisakë, kad jo brolisartilerijos leitenantas tarnauja Kupiðky,tai irgi, sako, norás nuvaþiuoti pasiþiûrëti.Sutarëm vykti Linkevièiaus veþimais.Nueinu pas vadà, atiduodu ðautuvà irsakau, kad noriu vaþiuoti namo, motinàparveþti. Tada jis man paraðo raðtà, kadesu sukilëlis ir pasiraðo: Albinas Vaitkus.Taip ir ásiminiau tà pavardæ. Pasirodo,jis buvo Pasvalio bibliotekos vedëjas.Anksèiau að neþinojau tos bibliotekos ir negalëjau jo pa-þinti. Mus iðveþus á Sibirà, tas paþymëjimas su kitais daiktaispaliko Kupiðky ir tada mano laimei, o dabar nelaimei, pra-þuvo. Gerai bûtø juos dabar turëti. Daugiau apie tà A.Vaitkø nieko negirdëjau ir tik prieð keletà metø per mi-nëjimà Seime suþinojau, kad jis buvo dar ir raðytojas – Ma-rius Katiliðkis...

Taip su mama ir tuo Linkevièiumi vël parvaþiavom áKupiðká. Linkevièius brolio neberado, pasirodo, pasitraukësu bolðevikais. Beje, po karo jis gráþo jau kaip sovietø pul-kininkas... O að Kupiðky pradëjau bibliotekà tvarkyti…

– Kur ir kokia buvo ta biblioteka?– Ji veikë Kerðio namuose. Tas Kerðys buvo monopo-

lininkas, tik pas já Kupiðkyje galëjai gauti degtinës ir spirito.Namas stovëjo Sodø g., ðalia Apðegos. Bibliotekai buvoskirta pora kambariø su atskiru áëjimu pro salkas. Ji èia veikëgal nuo 1937 m. Knygø buvo keletas tûkstanèiø, lietuviðkø,daugiausiai nuotykiø. Buvo ir Smetonos raðtai, kuriø so-vietai dar nespëjo sunaikinti. Rusiðkø knygø nebuvo. Gau-davom vokiðkø laikraðèiø. Tame name buvo ir daugiau pa-talpø. Smetonos laikais ten gyveno kapitono Kazano ðei-myna. O kur tas Kerðys dingo, að ir neþinau. Taigi laikrað-èius gaunam, propaganda vyksta. Suþinau, kad jaunimasbus verbuojamas darbo tarnybon, tai savo noru ir para-ðiau kaþkoká praðymà... Iðvykti pakvietë 1942 m. kovà.Bibliotekoj padirbau gerà pusmetá. Po manæs jà perëmëVaicekauskaitë, Lietuvos leitenanto Gylio þmona.

– Ar daug kupiðkënø vyko á tà darbo tarnybà?– Atsimenu, kad su manim vaþiavo Inèiûriokas ið Ku-

piðkio, toks Burneika, dar kaþkas ið kaimo. Þodþiu, surinkokeletà. Kai atvaþiavom á Kaunà, èia jau kokiø 700 vyrø bûrysbuvo susidaræs ið visos Lietuvos. Atveþë mus prie Vokieti-jos–Lenkijos sienos, á kaimelá, kuris vadinosi Borðimen. Tenmus suorganizavo á bûrius, apvilko graþiais rûbais suvokieèiø kryþiumi ir svastika, iðrikiavo ir reikëjo duoti prie-saikà. Gaila, visos ten darytos fotografijos vëliau dingo...Paskui ið ten pro Mozûrijos eþerus mus veþë jau á tikrà Vo-kietijà, á miestelá Barth, prie Baltijos jûros álankos. Èia buvoþvejø uostukas, aerodromas ir darbo tarnybos barakai. Á

miesto pusæ nuo jø buvo sargybinë, no-rint iðeiti reikëdavo leidimà turëti, o áaerodromo pusæ – nieko, vaikðèiok kieknori… Na, mums ten reikëjo velënasrauti, veþti ir kloti pagal lëktuvø pakilimotakus, kuriuos liejo italai. Bet nedaug todarbo tebuvo, daugiau muðtro. Iðmuð-travo mus kaip tikrus kareivius. Pasirodo,darbo tarnyba buvo sumanyta tam, kadkiekvienas vokietis vienus metus atidirbtøsavo tëvynei. Nors Hitlerio sûnus bûtum,nesvarbu. O muðtravimas buvo reikalingastam, kad po to, kai paims kariuomenën,tu jau bûtum paruoðtas rikiuotei; gauniginklà ir jau tikras kareivis. Mes tenneblogai gyvenom. Ðalia barakø buvo la-kûnø mokykla, tad kà tie valgë, tà ir mes

gaudavom. Ten mûsø buvo apie septynis ðimtus vyrø iðLietuvos, vëliau atsirado ir vokieèiø. Tada buvo jau pertûkstantá darbininkø. Stovykloje – du didþiausi barakai,gyvendavom gal po ðeðiolika viename kambariuke su dviejøaukðtø lovomis. Aukðtesni vadai gyveno mieste, o þe-mesnieji turëjo savo kambariukus barakuose. Ðalimais buvoir mûrinës, trijø aukðtø lakûnø kareivinës. Lageris buvo tarsitø kareiviniø ûkio dalis.

Rudená mus, lietuvius, ir dalá likusiø vokietukø iðkëlë áRiugeno salà. Ten buvo hidroplanø bazë, atplaukdavo laivaisu amunicija, maistu, reikëdavo juo iðkrauti. Syká Darbotarnybai susitarus vaþiavom padëti vienam dvarininkui joûkyje burokø rauti. Kai mûsø tarnybos laikas baigësi, visustvarkingai paleido. Matyt, taip buvo tikimasi daugiauþmoniø ið Lietuvos privilioti á ðità tarnybà. Tiesa, kai kas iðpaleistøjø, kurie vokieèiø kalbà geriau pramoko, liko tar-nauti arbaitsdynste. Visiems kitiems gràþino jø civiliniusrûbus, lagaminus. Ið Riugeno atplukdë á Ðtralzundà, po totraukiniu pro Karaliauèiø atveþë á Kaunà...

– Minëjot vokieèiø komendantà Kupiðkyje Liovæ? Ar te-ko arèiau su juo susidurti?

– Liovæ ir dar kaip paþinau. Jis man gimnazijoje vo-kieèiø kalbà dëstë. Kartà priëjo prie manæs ir kaþkà pa-sakë, o að jam vokiðkai iðdroþiau: mokytojau, sakau, visipadorûs vokieèiai uþ savo tëvynæ kariauja... Lietuviðkai jisnelabai gerai kalbëjo, panaðiai að kalbëjau vokiðkai… Betjis suprato ir niekaip nereagavo. Jei bûtø norëjæs, galëjomane áduoti kaip faðistà. Bet jam, matyt, patiko tie þodþiai.Ir á komjaunimà nekalbino stoti. Uþtat kai já pamaèiau karopradþioje, norëjo mane tarnauti átaisyti. Gal planavo pa-daryti kokiu savo parankiniu. Tokiø vienà kità jis rado.

– Gráþæs ið darbo tarnybos ásidarbinote Kupiðkio gim-nazijoje...

– Kai gráþau, vël nuëjau á valsèiø. Kadangi bibliotekojejau dirbo kita moteris, Bukënas pasiûlë bûti valsèiuje ver-tëju, ugniagesiø seniûnu. Sutikau. Paskui prasidëjo mokslometai. Gimnazijos direktorius, kuris paþinojo mano mamà,suþinojæs apie mane prasitarë, kad reikia vokieèiø kalbosmokytojo. Kaip buvæs darbo tarnyboje, vokiðkai að mokëjau

sukaktys

Vitas Mindaugas Kriðèiûnas. 2012


neblogai, na tai mane ir átaisë. Mokytojauti man patiko...Valsèius buvo mûrinuke, vadintame Kriauèiuko namais,

o prieðais juos, kitoj Gedimino gatvës pusëj, buvo valsèiausástaigëlë, kuri dalindavo maisto ir kitokias korteles. Ten galpora þmoniø dirbo. Kartà vasarà, man dar bûnant vertëju,atvaþiuoja pas mus kaþkoks vokietis, gal ið Panevëþio, þo-dþiu, aukðtas Rentelno administracijos èinas. Prisistato pasBukënà, domisi, kaip èia tvarkomasi, ar nëra kokiø nusikun-dimø, neramumø. Að vertëjauju. Taigi sëdi tas vokietis te-nai, o tuo laiku á valsèiø pradëjo rinktis moterys. Vienossûnus kaþkur pabëgæs su bolðevikais, kitos sûnus nuðautasir pan. Gal kokios penkios ar ðeðios moterëlës suëjo irkalbasi, kad labai jos nepatenkintos, nes gauna maþas nor-mas ir pan. Ir verèia bëdà ant tos ástaigëlës kitoj gatvës pusëj.Tai að neiðkenèiu ir sakau joms: „Tetulës, kuriø velniø jûsèia skundþiat savus lietuvius. Jie nieko bendro neturi su tuo..Va, ðitam vokieèiui tai pasakykit, nes jie tokià tvarkà nu-statë. Að iðversiu...“ O tas iðgirdo ir puolë prie manæs. Nënepamaèiau, kaip jo rankoje atsirado brauningas, árëmë jákrûtinën. Pasirodo, besàs memellenderis, viskà suprantalietuviðkai. Moterëlës persigando, dievuliau, nuðaus. Að irginusigandau. Pribëgo Bukënas, ramina lietuviðkai, nebe-reikia nei vertëjo, einam, einam, sako, èia koks tai nesu-sipratimas, reikia iðsiaiðkint. O vokieèio ranka dreba, nedaugtrûko, kad bûtø nudëjæs mane kaip ðuná. Ir bûèiau koksgeroj Sovietskovo Sojuza, þuvæs nuo vokieèio rankos…

– 1944 m. pavasará buvot dar kartà iðvykæs Vokietijon. Kastai per kelionë?

– Mane komandiravo direktorius Jocys. Komandiruo-tës tikslas susipaþinti, kaip vokieèiai moko vaikus. Grupëjebuvo gal dvylika ar keturiolika þmoniø, bet ne visi moky-tojai. Pas ðvietimo tarëjà gavom bendrai vienà leidimà va-þiuoti á Berlynà. Ten mus pasitiko vokietis daktaras Fuksas,kuris buvo mûsø vadovas Vokietijoje. Suþinojom, kad prak-tikos vieta – Tiubingenas. Dienà pabuvæ Berlyne, vakareiðvaþiavome. Kupë buvo uþimta, tai teko susispausti su ka-riðkais. Traukinys dûmë visà naktá, o rytà iðgirdau, kad drebalangai... Praskleidæs uþuolaidëlæ pamaèiau skrendant iðsi-rikiavusius lëktuvus. Mûsø taukinys sustojo gal 30 km prieðÐtutgartà, nes vyko oro antpuolis. Iðlipom ið vagonø irgirdëjome, kaip Ðtutgarto pusëje ðaudo, lëktuvai bom-barduoja miestà. Didþiausias karas eina, o mes kaip kokiemarðalai stovim ir þiûrim. Tai uþtruko gana ilgai. Kai pa-galiau nurimo, traukinys pajudëjo toliau ir vaþiavom proÐtutgartà. Kai kur matësi, kad rûksta, pataikyta á kelis na-melius. Vienoje stotyje mus persodino á priemiestiná traukináir atveþë á Tiubingenà. Jau buvo naktis. Pernakvojom mo-kykloje, paskui tas dr. Fuksas mus visus iðskirstë. Að buvaupaskirtas gyventi su vienu studentu. Turëjom nurodytàsusirinkimo vietà, buvo pasakyta kur reiks eiti paskaitøklausyti, mokiniø klasëje pasëdëti. Beje, ten daugiausia tikmergaitës mokësi, nes vyresniø klasiø berniukai jau buvopaimti á prieðlëktuvinæ gynybà. Universitete klausëme keletàpaskaitø apie rasizmà. Ir taip labai maloniai praëjo tas më-nuo... Baigiantis komandiruotei, vienà naktá anglø aviacijauþpuolë ir Tiubingenà, nors ten tik studentø miestas, nieko

kariðko ten nebuvo. Gal tik mokykla, rengusi jûrø gydytojus.Taigi buvo paskelbtas oro pavojus. O mes tada gyvenomvieðbutyje, prie kelio á Ðtutgartà. Slëptuvë buvo namuoseprieðais. Tai mes su draugu, viskà palikæ savo kambary, nu-ëjom ton slëptuvën. Vos álindom, pradëjo ir mus bom-barduoti. Sako, kad èia anksèiau yra buvæ anglø studentø,tai jie þinojo kur pulti... Labai pasipiktinom, kad ëmësi tokátaikø miestelá bombarduoti. Po kurio laiko atbëgo ugnia-gesiai ir papraðë iðeiti laukan, padëti. Iðëjom, þiûrim, vienasnamas dega, yra uþmuðtø, o lëtuvai dar skraido ir kai kurdar mëto bombas. Kà mes galim padëti? Tai mudu vël atgalslpëtuvën ir ten sëdim, kol galø gale sulaukëm ramybës.Gráþtam á savo kambará, o ten visi langai iðbyrëjæ, baldaiiðblaðkyti… Per tà sumaiðtá buvom labai pavargæ, tai pri-gulëm pailsëti ir pramiegojom paskaitas. Kai apie pietusatsibudom ir iðëjom á miestà, pamatëm, kad pagrindinëgatvë, kurioje dar ið vakaro gërëme kavà ir kurià puoðëgotikinio stiliaus namai, buvo sulyginta su þeme… O priegeleþinkelio, kur buvo musø susirinkimo vieta, niekas ne-paliesta, në vienas mûsiðkis nenukentëjo. Fuksas buvo bai-siai uþpykæs, nes nervinos, kur tie du lietuviai dingo. Sakau,daktare, mes ten gelbëjom þmones ir nebegalëjom ateiti...Dar buvo suplanuota mus veþti á kaþkokià linksmesnæ vietà– Baden Badenà, porà trejetà dienø pabûti prie eþero, betjau nebeveþë, susodino á traukiná ir jau kitu marðrutu, perLeipcigà, Drezdenà, kurie dar buvo nesubombarduoti, atva-þiavom á Lietuvà. Atëjau vël mokytojauti…

– Gal galëtumët prisiminti, kaip 1944 m. Lietuvon su-gráþo rusai. Kà tada darëte?

– Man mokytojaujant pas mus namuose apsigyvenodu vokieèiai. Vienas mokëjo lenkiðkai su motina susikalbëti,kitas buvo kaþkur ið Binefeldo. Ir kaip tik tada Amerikapaskelbë karà vokieèiams, tai tada aiðku buvo, kuom viskasbaigsis. Nusiminë tie vokieèiai: kaput, kaput… Labai juospaveikë ta þinia. Tas vokietukas, kuris su mama kalbëda-vosi, sakë, ponia, jûs pasitraukit, jau reikia trauktis...

Ir mes bandëme trauktis. Að, mama ir brolis norëjomvykti Vokietijon. Mano vienas dëdë pulkininkas buvo Ðiauliøapskrities virðininko pavaduotojas ir jis suorganizavo, kadmus uþraðytø darbininkais á Austrijà. Susitarëm vaþiuoti kar-tu su meistro Kazimiero Urbono (jis prie vokieèiø buvo Ku-piðkio ugniagesiø komandos vadas, taigi gal bijojo rep-resijø) ðeima. Mama gavo vagonà, susikrovëm, atvaþiavomá Ðiaulius ir èia paaiðkëjo, kad pavëlavom, nebeleidþia toliauvaþiuoti. Nors dëdë turëjo visus leidimus, nebegalëjo niekopadaryti. O jeigu pavëlavom, tai reikia gráþt atgal. Nuta-rëm, kad að vaþiuosiu á Meiþius ir ten lauksiu, kaip èia viskasbaigsis. Susiruoðë ten ir Urbonai (tëvas ir trys dukterys – El-vyra, Lionë, Vanda) su savo arkliais. Taigi iðsikrovëm ið vago-no ir nusiveþëm á Meiþius. Èia ramiai gyvenam, laukiam.

O pabaiga buvo nekokia... Gal uþ kokiø pustreèio ki-lometro nuo Meiþiø, prie Dubysos gyveno tokie Elsbergai.Vienà dienà pas mus atbëgo Elsbergiukai su draugais irsutarëm, kad kitàdien kartu eisim Dubyson þvejoti. Jietinklus turëjo, visa kas reikia. Buvo pats vasaros graþumas.Taigi rytà atëjau að pas juos, pasiëmëm tinklus (þemaièiai

sukaktys

9KUPIÐKIS 2012 /10

juos krytëm vadina) ir einam prie Dubysos. Norint pasiektiupæ, reikëjo pereiti dar per vieno ðeimininko kiemà, kurisþemiau Elsbergø sodybos. Tai mes nuëjom prie upës, visàdienelæ pliauðkinomës, maudëmës, þvejojome. Vakaropgráþtam namo, áeinam á tà kiemà, o ten – rusai iðsistatæ kul-kosvaidþius! Kaþkoks desantas. Su ordinais, nauja unifor-ma. Tikra kariuomenë. Matëm, kokia iðëjo, ir pamatëm,kokia gráþo... Vienas ið mano draugeliø brauningà neðio-josi, tai tuoj èiupt uþ jo. Að jam staigiai uþ rankos, ramiai,sakau, o rusams: zdrastvujtie. Jie atsakë: zdrastvujtie, zdra-stvujtie ir dar pridëjo, sako, mes èia nuo pat pietø þiûrime,kaip jûs ten maudotës. Ir baigta, kur tu bevaþiuosi…

– Bet kodël anksèiau nevaþiavot?– Anksèiau vis dar tikëjomës, kad kas nors gali pasikeisti.

Dar paabejojau ir dël tëvo. Ir gerai, kad neiðvaþiavom, nes,kas þino, ar nebûtø kur nors Rytprûsiuos subombardavæ…Þinai, kiek þmoniø taip besitraukdami þuvo.

Tai mes ið tø Meiþiø turëjom pasitraukti, nes buvomatsidûræ tarp rusø artilerijos ir pëstininkø. Viskà ið mûsøatëmë, ten ir arkliai dingo. Kai iðvaþinëjom, davë mum tiktoká senà kuinà, nuraðytà... Tai prisiglaudëm jau uþ Kiau-noriø, netoli Tytuvënø, pas tokius Balèiûnus. Pro ðalá ëjotraukinio linija á Lyduvënus. Kadangi Balèiûnø name buvoásikûræs ðtabas, mus apgyvendino darþinëj... O senoji Mei-þiø sodyba einant frontui iðliko sveika. Á jà buvo pataikytavokieèiø sviediniø, bet neuþdegë. Viskas ten sugriauta jaukolchozo laikais....

Gyvendami pas Balèiûnus pritrûkom miltø. Rugiø yra,miltø nëra. Balèiûniokai sako, kad reikia nuvaþiuoti á ma-lûnà uþ kokiø penkiø kilometrø. Na, mudu su kaimynuGaliniu ir nuvaþiavom. Tik ásukam á tà kiemà, èia jau ruskiaimûsø laukia. Grûdus iðmeta, mus sulaiko. O ir visus kitus,kas atvaþiuoja... Renka pastotæ. Susidarë ilga vora pagautøveþimø. Pirma manæs vaþiuoja tas Galinis, vyresnis uþ mane,patyræs þmogus. Ir atsidûrëm mes apie voros vidurá. Ið prie-kio ir ið uþpakalio, matyt, yra sargyba, o ið ðonø – nieko.Tai tas Galinis man ir sako: „Daryk viskà, kaip að darysiu“.Jis gerai þinojo tas vietas, tai vienoj vietoj tik sukt ið kelioarklá, per kaþkoká gelþkeliukà ir tolyn... Mano arkliuko nëragint nereikëjo. Taip mes ir pabëgom... Paskiau jau þmo-nës kalbëjo, þinojo, kas ten gráþo, kas negráþo ið tos pastotës…

Pas tuos Balèiûnus mum teko pagyventi koká mënesá,o gal ir ilgiau, kol rusai susikoncentravo ir puolë Kelmæ,kur buvo vokieèiø atsparos punktas. Kai Kelmæ uþëmë,tapo aiðku, kad jau mums nebëra daugiau kur dëtis. Á Mei-þius juk nebevaþiuosi. Taigi gráþom á Kupiðká. Tiesa, motinaið pradþiø ten nuvaþiavo viena, tokià kaip ir þvalgybà pa-darë: namai tebestovi, tik ten rusai apsigyvenæ. Bet mamapalaikë labai gerus santykius su generolo Petronio moti-na, tai Petronio uþtarimu mus áleido…

Að pirmiausia be jokiø dokumentø atsidûriau Ðiauliøstoty. Pasakiau, kad esu mokytojas, tai ruskiai mongolaiákiðo á vagonà ir atvaþiavau á Kupiðká. O èia mane atpaþino,areðtavo ir atvedë á saugumo bûstinæ, kaþkà aiðkinosi. Aðten bûstinëj pernakvojau, rytà sako, gali eiti kur nori. Gerai,atëjau á Raèiupënus, ten jau mama, brolis buvo. Jocys dar

mokytojavo gimnazijoje, tai ir að ten gráþau. Atëjau pavë-lavæs, nes buvo jau ruduo, prasidëjæ mokslo metai...

– 1946 m. ið lageriø sugráþo Jûsø tëvas. Kaip tada klojosigyvenimas?

– Tëvas gráþo, viskas tvarkjoj, mes ramûs, gyvensim. Betvaldþiai kaþkaip buvo nepatogu, kad èia toks maiðosi... Norsjis niekur nesikiðo, nieko nerëmë. Mama tai buvo nosá áki-ðus per neþinojimà. Atvaþiuoja veþti pas gimdyvæ, o nuveþaá miðkà pas suþeistus partizanus. Bet ðito dalyko bolðevikaitaip ir nesuþinojo... Man mokytojaujant irgi buvo toks savo-tiðkas nuotykis. Gal kokiais 1946 ar 1947 metais vyko spar-takiada, mûsø gimnazijai reikëjo loðti krepðinio rungtynessu Vieðintø mokyklos komanda. Kaimieèiai pasirûpino ark-liais ir mes trimis veþimais nuvaþiavom á Vieðintas. Rungty-nes laimëjom, gráþtam namo, sëdþiu veþime, ðalia manæsberniokai... Paðepety, þiûrim, per kelià perbëga ginkluotikareiviai ir uþ kokiø penkiolikos metrø sugula visas jø bûrys.Vienas ið jø, toks juodabarzdis, pakelià rankà, vadeliotojaisustabdo arklius. Prieina jis prie manæs ir sako: „Ar ponasKriðèiûnas bûsi?“ „Tas pats“, – atsakau. Að jo nepaþinau,manau, kad kokie milicininkai ar stribai, tai paklausiau, artoliau nieks mûsø nebesustabdys? Atsakë, kad ne, ir nuva-þiavom toliau. O, pasirodo, èia buvo partizanai, gal net Grai-èiûnas, su kuriuo kadaise mokiausi... Sustabdë, matyt, dëlto, kad norëjo parodyt, jog jie èia vieðpatauja. Kokie trysketuri kilometrai nuo Kupiðkio, o jau valdþia kita… Tai toksnuotykis buvo ir jis gerai baigësi. Apie já niekas nesuþinojo,mokiniai nepasakë. O jeigu bûtø nuëjæ iki KGB, tai bûtøèiupinëjæ, kas tu èia per draugas, kad su tavim kalbasi?

– Gal dar prisiminkite 1948-øjø geguþæ, kai jûsø ðeimaið Kupiðkio buvo iðveþta á Sibirà...

– Pamenu, ið vakaro dar baliavojom, tëvai kaþkà ðventënors jau buvo perspëti, kad vyks veþimas. Taigi jie þinojo,bet man nesakë. Mama galvojo, kad ji kalèiausia, kad jeiveð, tai tik jà. Ir kai rytà iðgirdo beldþiant, ji pasislëpë rûsy,kur po grindim buvo slëptuvë. Ateina karininkas, areðtuojamus (tëvà ir mane, brolis mokësi Kaune), o motinos nëra....Tai veþa mus. Buvo tokia iðtikima tarnaitë Emilija, norëjokartu vaþiuoti. Kà darys, iðlindo ir motina... Beje, areð-tuotojus labai nustebino tai, kad að namuose laikiau ar neaðtuonis maþo kalibro ðautuvus. Mat buvau fizinio moky-tojas, o mokykloje negalëjau ðautuvø laikyti – pavogs. Taipir paliko tie ðautuvai, paliko mano bibliotekëlë, liko ir do-kumentai, ypaè ið Vokietijos, kuriø labai gaila...

Per savo gyvenimà galëjau bûti nuðautas kokius tris arketuris kartus, bet visgi sulaukiau devyniasdeðimt metø. Kai1940 m. birþelá pamaèiau pirmuosius rusø kareivius, tokiasdvi apdriskusias kuopas, kurios atþygiavo ið kaþkur, gal nuoSkapiðkio, praëjo pro mûsø namus Gedimino gatve ir nuëjoberods á kareivines, o mes su tëvu ir dar keli kiti stovëjomprie savo namo ir þiûrëjom á juos, buvo labai sunku antðirdies. O kai netrukus po to dar areðtavo tëvelá, pajutau,kad visas mano gyvenimas tarsi ir baigësi... Manau, kadnuo tada esu genocido auka. Laisvas buvau ir gerai jau-èiausi tik vaikystëje, Kupiðkyje nuo 1928 iki 1940 metø…

Kalbëjosi Vidmantas JANKAUSKAS

sukaktys


Pratæsdami seniausiø Kupiðkio kraðtoistorijos ðaltiniø publikavimà, pristatomelabai ádomø 1726 metø Kupiðkio se-niûnijos inventoriø. Ið visø ðeðiø1 þinomøXVIII a. pirmos pusës ðios seniûnijos in-ventoriø ir revizijø aktø ðis dokumentasyra pats informatyviausias. Jame smulkiaiapraðytas Kupiðkio dvaras, miestelio ir visøtrijø vaitijø kaimø dûmai, jø turimos þe-mës kiekiai, mokesèiai ir prievolës. Ðis ver-tingas istorijos dokumentas detaliai nu-ðvieèia pokyèius seniûnijoje per 15 metø,praëjusiø nuo didþiojo maro ir gerai þino-mos2 1711 metø revizijos. Taèiau 1726 metø inventoriaussudarymas turëjo ir kità tikslà. Mat tuo metu pasikeitëir Kupiðkio seniûnijos valdytojas, arba seniûnas.

Kaip þinoma, jau nuo 1636 metø Kupiðkio seniûni-jà valdë didikø Tyzenhauzø giminës atstovai: Vilhelmas(1636–1676), Steponas (1677–1691), Jonas (1691–1726).Valdovo Augusto II nurodymu LDK Iþdininkas Stanis-lovas Poniatovskis nuo 1726 metø geguþës 15 dienos Ku-piðkio seniûnijos valdymà ið Mstislavlio vaivados JonoTyzenhauzo perdavë iki gyvos galvos jo sûnui Ukmergësseniûnui Benediktui Tyzenhauzui. Ta proga, minëtojoIþdininko pavestas, Upytës pavieto vaiskis SebastijonasÐorèas ir sudarë naujà inventoriø. Buvo suraðyti du ðiodokumento egzemplioriai, kuriø vienas áteiktas bûsi-majam seniûnui Benediktui Tyzenhauzui, o kitas perduo-tas LDK Iþdui. Publikavimui panaudotas pirmasis eg-zempliorius, kuris dabar saugomas Varðuvos senøjø ak-tø archyvo Tyzenhauzø fonde kartu su kitais Kupiðkioseniûnijos dokumentais, o kopija LVIA3. Dokumentà su-daro gerai iðsilaikæs ir puikiai áskaitomas 23 puslapiørankraðtis, paraðytas lenkø kalba.

Inventorius pradedamas trumpa áþanga, kurioje nu-rodoma jo sudarymo prieþastis, tikslus seniûnijos perda-vimo Benediktui Tyzenhauzui laikas. Pabrëþiama, kad ðisinventorius sudarytas pasinaudojant senesniais inven-toriais bei vietiniø þmoniø liudijimais. Taip pat nurodomajog ðá inventoriø savo paraðais tvirtina Ukmergës pavietogenerolai ir liudininkai bajorai.

Prieð aptariant publikuojamo inventoriaus turiná,verta nors trumpai susipaþinti su situacija Kupiðkioseniûnijoje XVIII a. pradþioje. 1700 m. prasidëjus Ðiaurëskarui padëtis Kupiðkio seniûnijoje, kaip ir kitose ðiaurësrytø Lietuvos valdose, ëmë smarkiai blogëti. Jau 1701m. ðvedai uþëmë Birþø pilá ir ëmë verþtis á kraðto gilumà.Uþplûdus ðvedams kraðtas negailestingai niokojamas.

1726 metø Kupiðkio seniûnijosinventorius

Nuo prieðø neatsiliko ir sava kariuomenë.Jau ið Kupiðkio seniûno Jono Tyzenhauzo1704 m. sudaryto seniûnijos inventoriausmatyti, jog smarkiai sumaþëjæs valstieèiødûmø skaièius. 1690 m. jø seniûnijoje bu-vo 662, o 1704 m. tik 4374. Nepaliauja-mos rekvizicijos ir plëðimai taip nualinokraðtà, kad 1708 m. kilo didþiulis badas.Daug gyventojø mirë, kiti apimti neviltiesbëgo á saugesnes vietas, kur dar buvo ga-lima rasti maisto. Nepaprastai ðalta 1708–1709 m. þiema bei sausa ir karðta vasarasunaikino paskutines daugelio þmoniø

maisto atsargas. Prasidëjo neregëta maro epidemija.Remiantis ávairiais istorijos ðaltiniais nustatyta, kad di-dysis maras Kupiðkio kraðte siautëjo nuo 1709 m. vi-durio net iki 1710 m. pabaigos. Kaip nurodoma 1711metais seniûnijos revizijos akte, sudarytame tuoj podidþiojo maro, visoje seniûnijoje tebuvo likæs tik 51dûmas. Ið buvusiø 40 ðios seniûnijos kaimø, net 19 buvolikæ visiðkai be gyventojø. Ypaè tragiðka padëtis buvoBedalio (buv. Marnakos) vaitijoje, kur telikæ tik 2 dû-mai, o ið buvusiø èia prieð marà 16 kaimø net 14 buvovisiðkai tuðti5. Þinoma, dalis valstieèiø, pasitraukusiø iðbado ir maro apimtø savo kaimø, liko gyvi ir negan-doms praslinkus pamaþu sugráþo á gimtàsias vietas. Ku-piðkio dvaro administracija atkëlë á seniûnijos kaimusvalstieèiø ið maþiau nukentëjusiø vietø. Kad taip buvo,rodo nemaþai atsiradusiø naujø þmoniø pavardþiø,kuriø iki maro Kupiðkio seniûnijos kaimuose nebuvo.Taèiau aiðku, kad greitai atkurti nuniokotà seniûnijà irjà ið naujo gausiai apgyvendinti nebuvo jokios gali-mybës, nes nuo bado ir maro smarkiai nukentëjo ir kitikraðtai. Neþiûrint á tai, per 15 metø nuo maro Kupiðkioseniûno Jono Tyzenhauzo ir jo administracijos pastan-gomis buvo nemaþai nuveikta ir padëtis seniûnijoje ge-rëjo. Tà kaip tik ir patvirtina èia publikuojamas 1726metø inventorius. Visø pirma valstieèiø dûmø skaièiusseniûnijoje nuo 1711 m. revizijos iki 1726 m. padidëjonuo 51 iki 206 (su miesteliu), t. y. 4 kartus. 1711 m. ið40 seniûnijoje buvusiø kaimø gyvenamas buvo tik 21, o1726 m. þmonës gyveno jau 37 kaimuose. Net ir la-biausiai nuo bado ir maro nukentëjusioje Marnakos,arba Poðkos, vaitijoje per 15 metø dûmø skaièius iðaugonuo 2 iki 42, o apgyvendintø kaimø skaièius ðioje vaitijo-je per tà patá laikotarpá padidëjo nuo 2 (Varniðkiai irOniûnai) net iki 10-ties. Be abejo, per tuos 15 metøpadidëjo ir Kupiðkio miestelio gyventojø skaièius. Nors

Alvydas TOTORIS

Tyzenhauzø herbas

is tor i jos puslapiai

11KUPIÐKIS 2012 /10

dël neþinomø prieþasèiø 1711 m. revizijos akte uþfiksuotitik Kupiðkio miestelio gyventojai þydai (jø tada bûta 20dûmø), taèiau sunku bûtø patikëti, kad nebuvo likæ neivieno krikðèionio. Tuo labiau kad 1710 m. Kupiðkiobaþnyèios metrikø knygoje uþfiksuoti 1710 m. krikðtytikûdikiai ir ið miestelio. Tuo tarpu 1726 m. miestelyje jausuraðyti net 42 krikðèioniø ir 39 þydø dûmai.

Pats inventoriaus tekstas prasideda Kupiðkio dvaroapraðymu. Á dvarà buvo patenkama per Juodupës upeliotiltà ir paprastus vartus be stogelio. Pirmiausia stovëjodidelis dvaro vietininko namas (rûmas) su gonkomis. Ja-me buvo 5 kambariai (priemenë, prieðkambaris, menë irdvi kamaros). Kambarius apðildë sena þaliø kokliø krosnis,ið kurios per stogà buvo iðvesti du mûriniai kaminai. Kam-bariuose buvo suolai su atramomis ir stalai. Langø stiklaialaviniuose rëmeliuose. Dalis stiklø iðduþæ, todël langaiuþkalti lentomis ar popieriais uþklijuoti. Namo stogasdengtas malksnomis. Toliau apraðomas virtuvës pastatasir palivarko namas. Pastarasis, matyt, buvo irgi nemaþas,nes jame minimi 4 kambariai, apðildomi kokline krosnimi,taèiau kambariuose tebuvo tik du langai, o stogas dengtasðiaudais. Toliau minimos, matyt, nedidelës, kepyklëlë irsûrinë. Dar toliau stovëjo du svirnai po vienu stogu. Vie-nas ið jø tvarkingas, su aruodais, o kitas net be durø. Darpaminëti geri tvartai gyvuliams ir darþinë. Dvaro kiemassu darþais buvoaptvertas þiog-riø tvora. Taiantras ið iki ðiolþinomø Kupið-kio dvaro apra-ðymø. Pirmasis,seniausias, apra-ðymas iðlikæs ið1603 metø6.Kokie pokyèiaiávyko dvare perdaugiau kaipðimtà metø, nu-statyti gana sun-ku, nes abu ap-raðymai nëratikslûs. Taèiaukai kurias iðva-das padarytivisgi galima.1603 m. dvarebûta 13 pastatøbei statiniø7, o1726 m. tik 10.Pastarøjø metøinventoriuje jaunebeminimasmalûnas, bra-

voras ir prie didþiojo namo buvæs mûrinis alkierius8.Matyt, ðie pastatai sunyko per karus ir nebebuvoatstatyti. Atrodo, kad ir dauguma kitø pastatø jau nebetie, kurie buvo 1603 m. Visagalis laikas ir negandosatliko savo pragaiðtingà darbà.

Toliau inventoriuje apraðomas Kupiðkio miestelis9.Tuo metu Kupiðkyje buvo 8 gatvës ir Turgaus aikðtë,kuriose buvæ 42 krikðèioniø ir 39 þydø dûmai. Krikð-èionys valdë daugiausia tik po ¼ arba ½ sklypo ir tik duturëjo po pilnà. Ið viso buvo 13 uþimtø sklypø, uþ kiek-vienà jø reikëjo mokëti po kapà lietuviðkø graðiø permetus. Minimas Kupiðkio miestelio vaitas Adomas Su-dzevièius10, gyvenæs Kupiðkio turgavietëje. Valstieèiaikrikðèionys suraðyti pagal gatves:

1. Oþkø ir Budrioniø11 g. 7 dûmai2. Anykðèiø g. 1 dûmas3. Palëvenës g. 5 dûmai4. Skaugaliø g. 9 dûmai5. Svëdasø g. 5 dûmai6. Karaliðkoje g. 5 dûmai7. Baþnyèios12 g. 1 dûmas8. Turgaus aikðtëje 9 dûmai

Tuo tarpu þydø dûmai iðvardijami nenurodant, ko-kioje jie buvo gatvëje13. Ádomu, kad uþfiksuoti ir dalies

Kupiðkio miestelio apraðymo pradþia Vëþioniø ir Jutkoniø kaimø apraðymai



miestelio þydø verslai. Minimi trys skerdikai, trys ðmuk-leriai, po vienà bakalëjininkà, siuvëjà, auksakalá, kirpëjà,rabinà. Miestelio þydai valdë daugiausia po ¼ sklypo.Tik ðeði po pilnà sklypà, o vienas turëjo net du sklypus.Ið viso þydai miestelyje turëjo 24½ sklypo ir privalëjo,kaip ir krikðèionys, uþ kiekvienà sklypà kasmet mokëtipo kapà lietuviðkø graðiø. Toliau inventoriuje nurodoma,kad visi kiti Kupiðkio miestelio sklypai, kuriø þmonëskaro ir maro metu iðmirë, tuðti. Be sodybiniø sklypø,miestelio pakraðèiuose buvo dar kluoniniai sklypai suklojimais. Inventoriuje nurodoma, kad tik 16 jø yra uþ-imta ir uþ kiekvienà ið jø mokama po pusæ kapos lietu-viðkø graðiø. Visi kiti kluoniniai sklypai tebebuvo dartuðti. Inventoriuje paþymima, jog miestieèiai dirba tikdalá miesteliui priklausanèiø margø, esanèiø tarp Lëvensir Kupos upiø bei kitur, ir moka uþ juos ið viso 7 taleriusir 22 ½ graðio. Kiti margai dirvonuoja krûmais ir miðkuapaugæ. Toliau pateikiama informacija apie miestelio va-lakus, nurodant, kad dirbama tik apie 17 valakø, mokantuþ kiekvienà ið jø èinðo po 8 talerius ir dar duodant po10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas ir po 10 kiauðiniøkasmet, o kiti valakai dirvonuoja krûmais apaugæ. 1603m. inventoriaus duomenimis, Kupiðkio miestelis nuoValakø reformos laikø turëjo 33 ½ valako þemës. Tad,ko gero, dirvonavo apie 16 ½ valako. Kupiðkio mieste-lio apraðymas inventoriuje baigiamas informacija, kadmiestelio þydai uþ turgaus karèemø ir smukliø nuomà irkità veiklà turi mokëti per metus po 2000 auksinø. Taip

pat dar po 100 auksinø uþ turguje pastatytas krautuves.Inventorius pratæsiamas Kupiðkio valsèiaus14 apra-

ðymu. Pirmiausia pateiktas Laukminiðkiø, arba Deðrio15,vaitijos apraðas. Ðioje vaitijoje tada buvo 9 kaimai su 80dûmø ir 43 dirbamais bei 125 dirvonuojanèiais valakaisþemës. Didþiausias vaitijos kaimas Laukminiðkiai (14dûmø), o maþiausias Mikniûnai (3 dûmai):

1. Vëþionys 13 dûmø2. Jutkonys 7 dûmai3. Gindviliai 12 dûmø4. Virbaliðkiai 9 dûmai5. Laukminiðkiai 14 dûmø6. Lebedþiai 8 dûmai7. Abeliai 7 dûmai8. Mikniûnai 3 dûmai9. Stunkûnai 7 dûmai

Nurodomos valstieèiø pavardës, turimos uþimtos beipriimtinës þemës plotai, kurie bûdavo daþniausiaidviejose, trijose ar net keturiose vietose. Tø þemës plotødydþiai daþniausiai ávairuoja nuo ½ iki 1/12 valako. Tikretais atvejais valstieèiø dûmas valdë pilnà valakà ar kiekdaugiau þemës. Toliau nurodoma, kad visa likusi valakøir uþusieniø þemë dirvonavo krûmais bei miðku apau-gusi. Tai praëjusio karo ir maro padariniai. Èinðo mo-kesèio pinigais suma bei duoklës produktais kiekis vi-siems kaimø dûmams, neatsiþvelgiant á þemës rûðá, vie-nodi. Kiekvienas dûmas nuo uþimto valako privalëjo

mokëti kasmet po 8 ta-lerius ir duoti po 10 svarøiðvalytø linø, 1 þàsá, 2viðtas ir po 10 kiauðiniø.Ðios vaitijos apraðymeminimas ir Èekauèiðkio16

palivarkas, priklausæsKupiðkio seniûnijai, ku-rio pastatai labai sunykæ,o visa þemë dirvonavo.

Toliau eina Palëvenës,arba Morkûno17, vaitijosapraðas. Ðioje vaitijojebuvo 13 kaimø, kuriø vie-nas (Likai) po maro dartebebuvo visiðkai tuðèias.Taigi dvylikoje ðios vai-tijos kaimø buvo 59 dû-mai su 39 1/3 dirbamais ir112 2/3 dirvonuojanèiøvalakø þemës. Didþiau-sias vaitijos kaimas Didþ-prûdþiai (9 dûmai), ma-þiausias Astravai (1 dû-mas):

Stunkûnø ir Drûlënø kaimø apraðymai Varniðkiø, Siauriø ir Bikoniø kaimø apraðymai



1. Drûlënai 7 dûmai2. Paketuriai 3 dûmai3. Svideniai 4 dûmai4. Kreiveniai arba Kreivasaliai18 2 dûmai5. Griciûnai 2 dûmai6. Didþprûdþiai 9 dûmai7. Astravai 1 dûmas8. Likai19 –9. Gyvakarai 8 dûmai10. Rudikai 8 dûmai11. Suvainiai 4 dûmai12. Laièiai 5 dûmai13. Þaideliðkiai20 6 dûmai

Nurodomos valstieèiø pavardës, turimos uþimtos beipriimtinës þemës plotai, kurie ávairuoja nuo ½ iki 1/12

valako. Retais atvejai valstieèiø dûmas valdë po valakà.Èinðo mokestis pinigais bei duoklë produktais visøkaimø dûmams vienodas. Nuo kiekvieno uþimto valakoper metus turëjo mokëti po 8 talerius ir duoti po 10svarø valytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas bei po 10 kiauðiniø. Irðioje vaitijoje vos ne du treèdaliai valakø þemës dir-vonavo krûmais bei miðku apaugæ.

Kupiðkio valsèiaus apraðymas baigiamas labiausiainuo maro nukentëjusios Marnakos, vëliau Bedalio, otuomet Poðkos21, vaitijos apraðu. Ðioje vaitijoje suraðytatik 12 kaimø, tarp kuriø du (Siauriai ir Ðarkiðkiai) nu-rodomi kaip negyvenami. Kiti gi iki maro buvæ ðios vai-tijos kaimai, kaip Þeguniai, Miliûnai, Graþiðkiai ir Jau-

1726 METØ KUPIÐKIO SENIÛNIJOS INVENTORIUS

Að, Sebastijonas Ðorèas, Upytës pavieto vaiskis, LDK Iþdodvariðkis ðiuo savo perdavimo raðtu, parengtu sulig Jo DidybësÐviesiausiojo Dauggalio Didþiojo [LDK] Iþdininko ir þemësRaðtininko, Jo Malonybës pono Stanislovo Poniatovskio1 raðto,praneðu, kam tai priklauso þinoti, apie Kupiðkio seniûnijos supalivarku2 [bei] trimis vaitijomis: Laukminiðkiø, Palëvenës irMarnakos, esanèios Ukmergës paviete, perdavimà. Teisë ikigyvos galvos valdyti [ðià] seniûnijà ið Ðviesiausiojo DauggalioJo Malonybës Mstislavlio vaivados pono Jono Tyzenhauzo3

perduodama Dauggaliui Jo Malonybei Kupiðkio seniûnui ponuiBenediktui Tyzenhauzui4. Jo dispozicijon valda pereina nuoeinamøjø 1726 metø geguþës 15 dienos. Teisæ Dauggaliui JoMalonybei ponui Benediktui Tyzenhauzui valdyti Kupiðkioseniûnijà su viskuo kas ten randasi, savo rankø paraðais þemiaupatvirtina Ukmergës pavieto generolai5 ir bajorai. Taip pat [jie]patvirtina visas pavaldiniø prievoles bei paklusnumà Jo Ðvie-sybei. Valdos sudëtá ir ribas pagal senus inventorius bei senøtenykðèiø þmoniø liudijimus suraðëme kartu su pavaldiniais irjø prievolëmis á [ðá] inventoriø, kurá paminëtieji bajorai pa-tvirtina. Dvaro ir jam priklausanèiø kaimø inventoriaus patei-kiame du vienetus.

KUPIÐKIO SENIÛNIJOS INVENTORIUS

Pirmiausia, Kupiðkio dvaras prie Lëvens upës ir Juodupës

niûnai, inventoriuje visai nepaminëti, nes, matyt, irgibuvo visiðkai tuðti, o jø þemës miðkais ir krûmais apaugæ.Tad deðimtyje gyvenamø ðios vaitijos kaimø tebuvo 42dûmai tik su 21 dirbamu ir net su 173 dirvonuojanèiaisvalakais þemës. Minimas Terpeikiø kaimo uþusienis22,kuriame gyveno Mykolas Jëèius. Didþiausias pagal dûmøskaièiø ðios vaitijos kaimas buvo Terpeikiai (8 dûmai), omaþiausias – Dûbliai (1 dûmas):

1. Varniðkiai 6 dûmai2. Siauriai –3. Bikonys 3 dûmai4. Èiuladai 2 dûmai5. Oniûnai 6 dûmai6. Ðalteniai 6 dûmai7. Lukonys 4 dûmai8. Terpeikiai 8 dûmai9. Þvirblionys 4 dûmai10. Maþionys 2 dûmai11. Dûbliai23 1 dûmas12. Ðarkiðkiai –

Ir ðios vaitijos kaimø apraðymuose pateiktos vals-tieèiø pavardës, turimos uþimtos bei priimtinës þemësplotai, kurie irgi ávairuoja nuo ½ iki 1/12 valako. Retasdûmas valdë po valakà þemës. Èinðo mokestis pinigaisir duoklë produktais visø vaitijos kaimø dûmams buvovienodi. Nuo kiekvieno uþimto valako kasmet turëjomokëti po 8 talerius bei duoti po 10 svarø iðvalytø linø,po 1 þàsá, 2 viðtas bei po 10 kiauðiniø. Ðioje vaitijoje dir-

upelio vadinamas Pajuodupe.Á dvarà per tiltà ávaþiuojant, paprasti ávaþiuojamieji vartai

be stogelio. Per kiemà einant tiesiai didelis Rûmas6 su gon-komis. Á priemenæ durys ant vyriø. Ið priemenës einant prieð-kambaris, uþ jo menë, [o] uþ jos valgomoji kamara. Deðinëjekita tuðèia kamara. Durys, kaip á prieðkambará, taip ir á menæbei á kamaras, ant geleþiniø vyriø. Ið vidaus duryse geleþinësvelkës su kaiðèiais. Gráþtant atgal per priemenæ, valgomasis belangø ir be krosnies su tuðèia kamara. Durys á valgomàjá, kaipir aukðèiau paminëtø kambariø. Tarp jø sena þaliø kokliøkrosnis. Du mûriniai kaminai per stogà iðvesti. Keliuose kam-bariuose langø stiklai á alavà ástatyti7, jau seni, iðdauþyti: vienilentomis uþkalti, o kiti popieriumi uþklijuoti. Kambaryje polangais pasieniais suolai su atramomis. Tame pat kambaryje ne-didelis stalas, o kitas staliø darbo stalas pirkioje. Abu stalaiseni, remonto reikalingi. To Rûmo stogas gontais8 dengtas.

Iðëjus ið Rûmo [ir] einant po kaire puse lentelëmis dengtavirtuvë. Á jà durys ant bëgûnø9. Einant nuo virtuvës [tolyn] –palivarko namas. Tame name pirkia su kamara, o prieðais ke-pykla su kamara. Visos to namo durys ant mediniø bëgûnø. Pa-livarko name du langai, [jø] stiklai á medá ástatyti. Krosnis koklinë,sena. [Kambaryje] aplink du suolai, stalas – nelabai tvirti. Na-mas ðiaudais dengtas. Netoli nuo to namo kepyklëlë su prie-mene. [Jos] durys ant bëgûnø, stogas ðiaudais dengtas, senas.Ten pat netoli stovi sûrinë. Netoli jos du svirnai po vienu stogu.Vienas [jø] su aruodais, o kitas be durø, remonto reikalaujan-tis. Netoli nuo tø svirnø geri, uþdengti ðiaudais tvartai gyvu-



liams. Kluone kûlimo grendimas10 su ðiaudiniu stogu, rei-kalingu remonto. Tame pat kluone nelabai didelë ðiaudaisdengta darþinë ðienui. Kiemas su kluonu ir darþais aptvertasþiogriø11 tvora.

Prie dvaro yra dvaro dirvos: vienos [jø] ádirbtos, o kitosdirvonuoja. Ðiam dvarui priklauso ir nuo seno priskirtos pievos,miðkai, upës su uþutekiais ir eþerai.

Kupiðkio miestas. Ðiame mieste Ðv. Mato12 vardo baþnyèia

Oþkø ir Budrioniø gatvës13

Stanislovas Gieèys ½Motiejus Juodakys, sargybinis14 ¼Jonas Riauba ½Jurgis Svidenis, arba Baèymas, su sûnumi ½Petras Kleðèius ¼Kazimieras Kleðèius ¼Jonas Babinskis 1

Anykðèiø gatvëJonas Pagojis su sûnumi ¼

Palëvenës gatvëJurgis Nemeilis ½Kazimieras Ðvikðtas ¼Stanislovas Ðvikðtas irgi tame pat sklypo ketvirtyjeJonas Rudys, turi sûnø ¼Mykolas Èerkesas ¼

Skaugaliø gatvëLaurynas Èivonis, turi sûnø ½Stanislovas Idriukðis, arba Uþtupas, turi sûnø ½

Mykolas Aleðiûnas ¼Jonas Baltaduonis su vienu sûnumi ¼Stanislovas Didysis Raugas ¼Kazimieras Jurënas, turi sûnø ½Kazimieras Lazûris ½Juozapas Ðimonis, arba Pakarklis 1Kristupas Èëèinas ¼

Svëdasø gatvëJurgis Rudys ¼Matauðas Jakðys, turi sûnø ½Motiejus Paberalis 1/8

Kristupas Burba, turi sûnø 1/8

Liudvikas Piekavièius ¼

Karaliðkoji gatvëJurgis Kaminskas ¼Stanislovas Prokuroras ½Jurgienë Matulevièienë, naðlë ¼Motiejus Merkelis, turi sûnø ¼Motiejus Kukenys, stalius ½

Baþnyèios gatvëBaltramiejus Ðeðelgis 1/12

Kupiðkio turgusAdomas Sudzevièius, vaitas15 ¼Kazimieras Struiskis ½Jokûbas Balèiûnas ½Jurgis Aleðiûnas ¼Andriejus Stankevièius ¼

vonavo beveik 90 % valakø þemës.Paskutinë inventoriaus dalis skirta ávairiø prievoliø,

kurias turëjo atlikti seniûnijos valstieèiai Kupiðkio dva-re, ávardijimui:

· Visas valsèius turëjo po 2 dienas per savaitæ atliktiávairius laþo darbus dvare.

· Visas valsèius privalëjo ðienapjûtës, rugiapjûtës beivasarojaus nuëmimo metu eiti po 6 pavarymus (gvoltus).

· Nuo kiekvieno uþimto valako privalëjo siøsti po 2pastotes per metus á Rygà ar Vilniø.

· Nuo kiekvieno kaimo kas savaitæ privalëjo siøsti ásargybà dvare po 4 þmones.

· Nuo kiekvieno uþimto valako turëjo kasmet atveþtiá dvarà po 2 gerus veþimus malkø.

· Privalëjo dvaro reikmëms gaudyti þuvis Kupiðkio24

bei Drûlënø25 eþeruose.· Privalëjo, reikalui esant, remontuoti Kupiðkio baþ-

nyèià bei Kupiðkio dvaro pastatus.· Privalëjo vaitø nurodymu apdirbti Kupiðkio dvaro

darþus, priþiûrëti darþoves. Pabaigus vardyti visas prievoles, pabrëþiama, kad

„neþiûrint, kad Kupiðkio seniûnija sunkaus karo ir bai-saus maro nusiaubta ir iðtuðtëjusi, bet visi iðgyvenæ paval-diniai su savo uþimtomis valakø þemëmis visas ðiame

inventoriuje pagal paprotá generolø ir bajorø akivaizdojenustatytas prievoles privalo nurodytu laiku atlikti“.

Inventoriø pasiraðë jo sudarytojas LDK Iþdo dva-riðkis, Upytës vaiskis Sebastijonas Ðorèas, du Ukmergëspavieto generolai Stanislovas Aleksandravièius bei Teo-doras Burdickis, liudininkai bajorai Viktoras Ðovkevi-èius, Mikalojus Borovskis ir Vladislovas Godlevskis26.

Taigi po beveik 300 metø visi besidomintys senàjaKupiðkio kraðto istorija turi galimybæ pirmà kartà su-sipaþinti su to sunkaus laikmeèio dvasià atspindinèiu ðal-tiniu – seniûnijos inventoriumi, kuris visiems laikamsáamþino mûsø protëvius ir jø nelengvà gyvenimà.

Nuorodos1. Turimi galvoje Varðuvos senøjø aktø archyve,Tyzenhauzø fonde

esantys 1704, 1711, 1726, 1732 ir 1750 bei LVIA Senøjø aktø fondesaugomi 1738 m. dokumentai.

2. Plaèiau apie didájá marà Kupiðkio seniûnijoje þr. Totoris A. Didysis1709–1710 m. maras Kupiðkio kraðte // Kupiðkis 2011 Nr.9 L.12–26.

3. LVIA F.MKF (Ið Lenkijos archyvø) Ap.1, 19(II), L.176–198.4. Ten pat.5. Ten pat, L.218–237.6. LVIA F.MKF(Ið Lenkijos archyvø) Ap.1, Nr.20(I) L.36–65.7. Ten pat.8. Alkierius – priestatas prie didesnio pastato.9. Inventoriuje jis vadinamas miestu.



Tomas Ðvelnovskis su sûnumi ½Jokûbas Verðelis 1/8

Jurgis Lisas 1/8

Pranciðkus Varnauskas ...

Mieste uþimtø16 miestieèiø sklypø 13Mokesèiai uþ tuos sklypus po kapà17 lietuviðkø graðiø.

Ðio Kupiðkio miesto turguje ir gatvëse [esanèiø] þydø namøuþimtuose sklypuose

Berelis naujokas su þydu Martchum 1Martchas, bakalëjininkas18, ten patDovydas Izraelevièius su savo uoðviu 1Matuzelis þydas ¼Vulfas þydas ¼Nochamas, rabino sûnus, ir Iselis Mendelevièius 1Ðmulis, skerdikas, su Jeseliova ½Chackelis, siuvëjas ¼Martchas, ðmukleris19 ¼Leizeris Naruneris su sûnumi Izraeliu ¼Izraelis Leizeravièius ¼Judelis Hdovièius ½Motelis Levkovièius 1Leiba Lazarovièius ½Nochamas, ðmukleris ½Nochamas þydas ½Michelis þydas ¼Auksakalys20 þydas ¼Rabinas þydas ½Beneminas þydas ¼Ðmerelis þydas ¼

Berelis Irðovièius þydas ¼Irðas Janusovièius 2Abramas Boruchovièius ¼Irðas Zelkovièius ¼Berelis Judelevièius ¼Jakobas Judelevièius ¼Berelis Boruchovièius ¼Orelis Judelevièius ¼Joselis, kirpëjas ¼Faivuðas þydas ¼Jakelis, Faivuðo þentas ¼Jakelis þydas ¼Efraimas, arba Kuprys ¼Mejeris Mendelevièius su Micheliu, ðmukleriu ½Izraelis Markovièius 1Mauða, skerdikas 1/8

Izraelis, skerdikas ¼Munelis Levkovièius 1

Uþimtø þydø sklypø 16 ½ ir 8Ið viso miestieèiø ir þydø sklypø 29 ½ ir 8Uþimtø þydø sklypø prievolës tokios pat kaip ir krikðèioniø

miestieèiø: po kapà lietuviðkø graðiø.Kiti ðio Kupiðkio miesto sklypai, kuriuose þmonës karo21

ir maro22 metu iðmirë, patikrinimo metu buvo visi tuðti. Kluo-niniø, uþimtø klojimais, sklypø 16. Mokesèiai uþ kluoninius skly-pus po pusæ kapos lietuviðkø graðiø. Visi kiti kluoniniai sklypaituðti.

To paèio Kupiðkio miesto margai [esantys] prie miesto tarpLëvens ir Kupos upiø bei kitose netolimose vietose, kuriø dalámiestieèiai dirba ir moka uþ juos ið viso 7 talerius ir 22 ½ graðio. Vi-

10. Adam Sudziewicz.11. Ðiø abiejø gatviø dûmai suraðyti kartu.12. 1603 m. inventoriuje ji vadinta Didþiàja.13. Seniausias ið iki ðiol þinomø Kupiðkio miestelio þydø sàraðas

iðlikæs ið 1711 metø.14. Seniûnijos dalis be miestelio.15. Seniausias ðios vaitijos pavadinimas kilæs ið Laukminiðkiø kaimo

pavadinimo, o vëliau ji vadinta buvusiø vaitø Vengrelio, Deðriopavardëmis.

16. Inventoriuje vadinamas Èekauðèizna.17. Seniausias ðios vaitijos pavadinimas galëjo kilti nuo Lëvens upës

pavadinimo, o vëlesni nuo buvusiø vaitø Deðrio, Morkûno pavardþiø.18. Ðio kaimo senesnis pavadinimas Kreivasaliai.19. Vëliau jie pradëti vadinti Likalaukiais20. Vëliau jie vadinami Þaideliais21. Seniausias ðios vaitijos pavadinimas kilæs nuo Marnakos upelio

pavadinimo, vëlesni nuo buvusiø vaitø Petrulio, Bedalio, Poðkospavardþiø.

22. 1603 m. inventoriuje jis vadintas Gabriðkiu, 1644 m. Gumbriðkiu.Vëliau vadintas Jëèiø, o paskui Karazijø vienkiemiu.

23. Vëliau vadintas Dûbliðkiais.24. Vëliau gavo Varleþerio vardà.25. Tikrasis ðio eþero vardas Þiûra.26. 1711 m. Kupiðkio seniûnijos revizijos akte jis minimas kaip

Kupiðkio seniûno Jono Tyzenhauzo pavietininkis.

Inventoriaus pabaiga su jo sudarytojø ir liudininkø paraðais




sa kita, didesnë, dalis margø dirvonuoja ir krûmais bei miðku apaugæ.

Kupiðkio miesto valakai, [kas] kuriuos ir po kiek dirba:Adomas Sudzevièius, vaitas, su sûnumi 1Kazimieras Struiskis ¼ 1/12

Motiejus Pagojis 1/12

Jurgis Aleðiûnas su sûnumi ¼Laurynas Èivonis 1/3

Stanislovas Indrukðis su sûnumi 1 1/3

Mykolas Aleðiûnas ¼Jonas Baltaduonis ¼Stanislovas Didysis Raugis su sûnumi ¼ 1/16

Kazimieras Jurënas 1/8

Kazimieras Lazûris 1/12

Juozapas Ðimonis arba Pakarklis ½ 1/3

Kristupas Èëèinas, turi sûnø 1/8

Andriejus Stankevièius ½ 1/16

Tomas Ðvelnys, turi sûnø ½Jurgis Nemeilis, turi sûnø ½ 1/16

Kazimieras Ðvikðtas ¼ 1/16

Jonas Rudys 1/3 1/12

Mykolas Èerkesas ¼Jokûbas Verðelis ¼Jurgis Lisas, turi sûnø 1/8 1/12

Pranciðkus Varnauskas ¼ 1/16

Motiejus Kukenys, stalius 1/16

Motiejus Merkelis, turi sûnø ¼ 1/16

Stanislovas Prokuroras, turi du sûnus ½ 1/16

Jurgis Kaminskas ½ 1/16

Jonas Purviðkis 1/16

Baltramiejus Ðeðelgis 1/8 1/16

Jonas Babinskas ¼ 1/8 1/16

Kazimieras Kleðèius 1/6 ¼Petras Kleðèius ¼Jurgis Kleðèius 1/16

Stanislovas Gieèius 1/16

Jurgis Svidenis 1 ½Motiejus Juodakys 1/8 1/16

Motiejus Dapðys ½ 1/12

Mykolas Bardauskas ½ 1/6

Motiejus Paberalis 1/8

Kristupas Burba 1/8 1/16

Liudvikas Piekavièius 1/8

Kazimieras Paberalis 1/6

Kupiðkio þydai, kurie valakø þemæ dirba:Judelis þydas 1/8

Motelis þydas ¼ 1/16

Munelis þydas ¼Judelis þydas ir Beniaminas 1/8

Miesto valakø, uþ kuriuos èinðà23 moka, [kiekis]: 16 ½ ¼ir 1/12. Èinðo mokestis uþ dirbamà valakà po 8 muðtiniustalerius, po 10 svarø24 iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas ir 10 kiau-ðiniø. Kitos Kupiðkio miesto valakø þemës dirvonuoja, krûmaisir miðku apaugæ.

Turgaus karèemø, þydø smukliø, taip pat miestieèiø alaussmukliø ir kitos turgaus ir mugiø pajamos gaunamos uþ nuomà.Kupiðkio þydai, pagal senus nuostatus ir paproèius nuomojan-

tys, uþ visa tai moka [per metus] po 2000 auksinø25. Uþ Kupið-kio turguje pastatytas krautuves ávairûs þydai pagal senus nuos-tatus ir paproèius per metus moka 100 auksinø.

Turgaus matai, esantys Kupiðkio miesto turguje, tie patys,kurie nuo seno ten buvo. Siuntos ið Kupiðkio miesto, kuriaspagal senus nuostatus prieð tai siuntë, dabar tokiu pat bûdusiøsti privalomos.

Rugiapjûtës ir javapjûtes metu miestieèiai privalo eiti dirbtipo 2 dienas nuo namo. Taip pat, pagal senà inventoriø bei papro-tá, privalo pagal nurodymà eiti eþere þvejoti.

Kupiðkio valsèius

Laukminiðkiø, arba Deðrio26, vaitija

Vëþioniø kaimasMotiejus Baibokas su broliu ir sûnumi Baibokais 1/3

Jurgis Lisauskas, turi sûnø ½ 1/6

Kazimieras Leiðys, vienas sûnus 1/8

Stanislovas Kruèas, pas já vienas piemenëlis Þydelis ½ ¼Andriejus Þydelis ½ 1/6

Kristupas Èivas, turi tris sûnus 1Motiejus Babickas, du sûnûs ½ 1/3 1/12

Motiejus Þiurlys, vienas sûnus 1/3 1/6 1/12

Jurgis Pëþa su broliu ½ ¼Motiejus Tamoðiûnas, vienas sûnus 1/8

Stanislovas Ðleivys, vienas sûnus ½Mykolas Kierkuzas, vienas sûnus ½Kazimieras Putrikas, naujai apgyvendintas 1/8

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 6 ½ 1/8 ir 1/12.Èinðo mokestis uþ uþimtus valakus po 8 talerius, po 10 svarøiðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas ir 10 kiauðiniø. Kitø ðio kaimovalakø þemë, uþusieniø margai nuo karo ir maro [laiko] dir-vonuoja ir miðku apaugæ.

Jutkoniø kaimasAndriejus Vaitiekûnas, turi tris sûnus 1 1/6

Jurgis Èiurlys, turi vienà sûnø ½ 1/12

Èiurlys naujokas27, turi du sûnus ½Kristupas Èiurlys [....] 1/12

Mykolas Vièinas, vienas sûnus 1/3

Morkus Babickas 1/6

Kristupas Krisenas ½ 1/3

Ðiame kaime uþimtø valakø 3 ½ ir 1/6. Èinðo mokestis nuouþimto valako po 8 talerius, 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2viðtas, 10 kiauðiniø. Kitø ðio kaimo valakø þemë, uþusieniømargai dirvonuoja ir miðku apaugæ.

Palivarkas vadinamas Èekauðèizna28. Jo pastatai apgriuvæ[ir] supuvæ. Senas svirnelis tarp jø stovi dar su stogu. Ðio pa-livarko þemë ir dirvos dirvonuoja.

Gindviliø kaimasMykolas Pielia, vienas sûnus ½Mykolas Puronas, vienas sûnus ½ 1/8

Kazimieras Matuliukas ¼ 1/8

Jurgis Pavienis, turi du sûnus 1/3 1/12

Jonas Bagoèiûnas, vienas sûnus 1/3 1/12



Jurgis Isokas su broliu ½ 1/6

Motiejus Deðriûnas 1/8 1/12

Jonas Ðtilinis 1/6

Kazimieras Terebas 1/6

Baltramiejus Lauþikas, du sûnûs 1 1/12

Stanislovas Vaitiekûnas 1/3 1/12

Kristupas Ðemetas ½ 1/6

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 4 1/3. Uþ uþim-tà valakà èinðo po 8 talerius, 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2viðtas, 10 kiauðiniø. Kitos ðio kaimo þemës su visais uþusieniømargais dirvonuoja ir miðku uþaugæ.

Virbaliðkiø kaimasBaltramiejus Laurynonis 1/3

Juozapas Kukulas ½ 1/12

Juozapas Kerðulis ½ 1/8

Jurgis Indrelë, turi du sûnus ½ ¼ 1/8 1/12

Andriejus Ðmaras su posûniu ½ 1/3

Jurgis Kilkus, turi penkis sûnus 1 1/12

Kazimieras Kilkus ½ ¼Jonas Vanagas 1/3 1/8

Petras Galunda, vienas sûnus 1

Ðiame kaime uþimtø kartu su priimtiniais valakø 6 ¼ 1/6

ir 1/12. Virbaliðkiø kaimo èinðo mokesèiai nuo [uþimto] valakopo 8 talerius, 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø.Kitos ðio kaimo þemës su uþusieniø margais dirvonuoja, krû-mais apaugæ.

Laukminiðkiø kaimasMykolas Vilkas 1/3 1/12

Dovydas Pielia, turi vienà sûnø 1/3 ¼Jonas Grigonis 1/3

Kazimieras Vilkas 1Kazimieras Varkalys ½ 1/3

Jonas Varkalys, vienas sûnus ½ 1/6

Baltramiejus Varkalys, vienas sûnus ¼ 1/6

Kristupas Kielë 1/3

Motiejus Kielë 1/3 1/12

Jurgis Kriovë 1/3 1/6

Kazimieras Ðvedelis, vienas sûnus 1/3 1/8

Jokûbas Gabrënas, vienas sûnus ½ 1/3 1/12

Stanislovas Þydelis 1/3

Petras Sadula, vienas sûnus 1/3 1/8 1/12

Ðiame kaime uþimtø ir priimtiniø valakø 7 ½ 1/3 1/12. Èin-ðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius, 10 svarø iðvalytølinø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Likusi dalis ðio kaimo valakøþemës, uþusieniai su margais, pievomis dirvonuoja, miðkuapaugæ.

Lebedþiø kaimasKopûstienë, naðlë, jos vienas sûnus 1/6

Tomas Kerðulis 1/3

Kazimieras Katelë su posûniu ¼Jonas Jonuðka, sûnø turi vienà ½ 1/6

Juozapas Kerðulis, turi du sûnus 1 ¼Jonas Rukðonis ½Simonas Matelis su posûniu 1

Kerðulis, naujokas, vienas sûnus ½

Lebedþiø kaime uþimtø ir priimtiniø valakø 4 ½ 1/6. Èin-ðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius, 10 svarø iðvalytølinø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Kitos ðio kaimo valakø,uþusieniø bei margø þemës dirvonuoja, miðku uþaugæ.

Abeliø kaimasMotiejus Ðimkûnas, du sûnûs ½ 1/3

Kristupas Ðimkûnas, vienas sûnus 1/3

Steponas Èerpelis, vienas sûnus 1/6

Jonas Palionis su broliu 1/3 ¼ 1/12

Gabrielius Stanionis su broliu 1/3 ¼ 1/12

Stanislovas Bislys, vienas sûnus ¼ 1/12

Bislys, naujokas 1/6

Ðiame kaime uþimtø ir priimtiniø valakø 2 ½ 1/3 ¼ ir 1/12.Èinðo mokestis nuo valako po 8 talerius, 10 svarø iðvalytø linø,1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Kitos ðio kaimo valakø, uþusieniøir margø þemës dirvonuoja, miðku apaugæ.

Mikniûnø kaimasStanislovas Grina ½ 1/3

Mykolas Tamoðiûnas, turi du sûnus ½ 1/3

Petras Jurënas 1/3 ¼ 1/8

Ðiame kaime su priimtiniais 2 ¼ 1/8 valakø. Èinðomokestis nuo valako po 8 talerius, 10 svarø iðvalytø linø, 1þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Ðiame aukðèiau paminëtame Mik-niûnø kaime kitos valakø þemës, uþusieniai, [jø] margai tuðti,krûmais uþaugæ.

Stunkûnø kaimasMotiejus Vilkas 1/6 ¼ 1/8 1/12

Kazimieras Vilkas, vienas sûnus 1/6 ¼ 1/8 1/12

Lukoðius Vilkas, du sûnûs 1/3 1/12

Andriejus Vilkas, du sûnûs ½Laurynas Gintautas, du sûnûs ½Jonas Kiaulelë 1/6

Motiejus Linkevièius ½ ¼

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 3 1/3 1/6 1/12.Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius, 10 svarø ið-valytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Kitos ðio kaimo valakøþemës, uþsieniai ir [jø] margai tuðti, miðku apaugæ.

Palëvenës, arba Morkûno29, vaitija

Drûlënø kaimasKazimieras Oþys, turi vienà sûnø ½ 1/3

Stanislovas Oþys, turi du sûnus ½ 1/3

Dovydas Ilgaduonis ½ ¼ 1/12

Juozapas Skutenas ¼Andriejus Puzinas ½Juozapas Sarapinas 1/6

Kazimieras Pukanis 1/6

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 3 ¼ 1/12. Èinðomokestis nuo uþimto valako po 8 talerius, 10 svarø iðvalytølinø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Kita ðio kaimo valakø þemë,


is tor i jos puslapia i

uþusieniai, margai tapo dykynëmis ir miðku uþaugo.

Paketuriø kaimasMykolas Valunas, arba Civunas 1 ¼Jurgis Prokuroras, turi tris sûnus ½ ¼Kazimieras Leveiðis, turi vienà sûnø 1/12

Ðiame Paketuriø kaime uþimtø su priimtiniais valakø 2 1/12.Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius, 10 svarøiðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Ðio kaimo kaimavietëir laukø þemë su uþusieniais virtæ dykyne ir miðkais apaugæ.

Svideniø kaimasPetras Svidenis, turi vienà sûnø 1 ½ 1/8

Petras Ðilelis, turi vienà sûnø 1/3 1/12

Kazimieras Fiedaravièius, turi du sûnus ½ 1/3 1/12

Tomas Jakðys, turi du sûnus ½ 1/3

Ðiame kaime uþimtø valakø 3 ½ 1/6 1/8. Èinðo mokestisnuo uþimto valako po 8 talerius, 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá,2 viðtas, 10 kiauðiniø. [Kita] ðio kaimo valakø þemë, margai iruþusieniai su pievomis dirvonuoja, miðku apaugæ.

Kreiveniø, arba Kreivasaliø30, kaimasJonas Blieka 1 1/3

Mykolas Jakðtas, turi vienà sûnø 1 1/3

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 2 ½ ir 1/6. Èinðomokestis nuo uþimto valako po 8 talerius. Nuo valako po 10svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø.

Griciûnø kaimasKazimieras Blieka, turi tris sûnus 1 1/3

Motiejus Blieka ½ ¼

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 1 ½ 1/3 ir ¼.Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius. Nuo valakopo 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. ÐiøKreiveniø ir Griciûnø, be uþimtos þemës, visa kita laukø,uþusieniø ir margø þemë miðku apaugusi.

Didþprûdþiø kaimasPetras Èerka ½Jokûbas Èincius, turi vienà sûnø 1/6 1/12

Andriejus Bar[z]denys, turi du sûnus 1/3 ¼ 1/12

Jokûbas Ðulnis, turi du sûnus ½ 1/3

Andriejus Jokubënas 1/3 ¼ 1/12

Kazimieras Jakðtas, turi du sûnus ½Motiejus Petronis, turi keturis sûnus ½ ¼Jurgis Uþtupas, turi vienà sûnø ½ 1/3 ¼Jonas Èerka, naujokas 1/12

Ðiame kaime uþimtø, áskaitant ir priimtinius, valakø 5 ir 1/3.Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius. Nuo valakopo 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. O kitosðio kaimo þemës kartu su margais ir visais uþusieniais dirvonuojair miðku apaugæ.

Astravø kaimasJonas Jakðtys, turi vienà sûnø 1 1/3

Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius. Nuo va-lako po 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Irðio kaimo kaimavietë ir visa þemë, uþusieniai ir margai supriedais seniai dirvonauja.

Likø kaimasVisas ðis kaimas tuðèias31. Jokio þmogaus, gyvenanèio ðiame

kaime, nëra. Kaimavietës vieta vos bematoma, laukai miðku irkrûmais uþaugæ.

Gyvakarø kaimasBaltramiejus Blieka, turi du sûnus 1/3 ¼ 1/12

Motiejus Sarapinas 1/3 1/12

Kazimieras Talva ¼Mykolas Jokubënas ½ ¼Jonas Laucius, turi du sûnus 1 1/12

Andriejus Blieka ½ 1/6 ¼ 1/8

Petras Kaldþius 1/3 1/6 ¼Mikalojus Kerðulis 1/3 1/6 ¼

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 5 ½ 1/8 1/12.Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius. Nuo valakopo 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Kita ðiokaimo þemë dirvonuoja, o uþusieniai ir margai miðku apaugæ.

Rudikø kaimasPovilas Dauderys, turi du sûnus ½ 1/3 1/12

Mykolas Nitenas ½ 1/3 1/12

Baltramiejus Zavadþius ½ ¼Petras Katelë, turi du sûnus ¼Andriejus Liobikas ½Jurgis Liobikas 1/3 1/16

Motiejus Valulionis 1/3 1/12

Jurgis Tilvikas, turi du sûnus 1 ¼ 1/16

Ðiame kaime uþimtø, áskaitant ir priimtinius, valakø 5 ¼1/8 ir 1/12. Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius. Nuovalako po 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø.O kita ðio kaimo þemë su visais uþusieniais ir margais dirvonuojamiðku apaugusi.

Suvainiø kaimasJurgis Sadula, turi vienà sûnø ½ 1/6

Stanislovas Katelë, turi vienà sûnø ½ 1/12

Motiejus Katelë, turi du sûnus ½ 1/3 1/12

Kristupas Kaziûnas ½ 1/3 1/12

Ðiame Suvainiø kaime uþimtø, áskaitant ir priimtinius,valakø 3 ir 1/12. Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 tale-rius. Nuo valako po 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10kiauðiniø. Visa kita ðio kaimo þemë su uþusieniais ir margaisdirvonuoja ir [miðku] apaugusi.

Laièiø kaimasBaltramiejus Tatoris 1/3

Motiejus Pimpë ¼Kazimieras Kukenys ½ 1/12

Adomas Juknys ¼Martynas Kukenys 1/12



Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 1 ½. Èinðomokestis nuo uþimto valako po 8 talerius. Nuo uþimto valakopo 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Likusiðio kaimo þemë su uþsieniais ir margais tuðèia ir apaugusi[miðku].

Þaideliðkiø32 kaimasMotiejus Petrulis, ten pat Kibinskis, turi du sûnus ½ ¼Baltramiejus Vaitiekûnas, turi vienà sûnø ½Morkûnienë, naðlë, turi vienà sûnø 1/3

Martynas Matelë 1/3 1/8

Kristupas Grigaliûnas ½ 1/16

Jurgis Petrulis ½ 1/3

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 3 ¼ 1/8 ir 1/16.Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8 talerius. Nuo valakopo 10 svarø iðvalytø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Ir ðiokaimo nemaþai laukø þemës su uþusieniais ir margais dirvonuoja,miðku apaugæ.

Marnakos, arba Bedalio, dabar Poðkos33 vaitija

Varniðkiø kaimasJonas Þiurlys, turi vienà sûnø ½ 1/16

Juozapas Makðtelë, turi vienà sûnø ½Kazimieras Èeponis, turi du sûnus 1/3 1/12

Kristupas Èincius, vienas sûnus 1/3 1/12

Andriejus Peðtukas 1/3 1/12

Matulienë, naðlë 1/8

Ðiame kaime uþimtø, kartu áskaitant ir priimtinius, valakø2 1/6 1/8 1/12 ir 1/16. Èinðo mokestis nuo uþimto valako po 8talerius. Nuo uþimto valako po 10 svarø iðvalytø linø, po 1þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Kita ðio kaimo valakø þemë su uþu-sieniais ir margais iðtuðtëjusi, miðku apaugusi.

Siauriø kaimasÐis kaimas kaþkada buvo didelis34. Dabar visai tuðèias. Nieko

jame nëra. Visas jo plotas: kaimavietë ir laukai miðku apaugæ.

Bikoniø kaimasStanislovas Ðvikðtas, turi vienà sûnø 1/12

Jurgis Dyra ½ 1/16

Simonas Paþiemis ½ ¼ 1/16

Ðiame Bikoniø kaime uþimtø su priimtiniais valakø 1 ¼ 1/8

ir 1/12. Nuo uþimto valako èinðo mokesèio po 8 talerius. Nuovalako po 10 svarø ðvariø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø.

Èiuladø kaimasMotiejus Kareina 1/3 ¼ 1/8

Tomas Þeiba 1/8

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø ½ ir 1/3. Prievo-lës: èinðo mokestis, ðvariø, arba ðukuotø, linø, þàsø, viðtø irkiauðiniø turi skaièiuotis kaip nuo valako, taip ir nuo pusës, irtreèdalio. Kita visa ðiø Bikoniø ir Èiuladø kaimø þemë tuðèia.

Oniûnø kaimasPetras Poðka vaitas 1/3 1/16

Juozapas Kruèas, turi vienà sûnø ½ 1/12

Motiejus Gurklys, turi sûnø 1/3 1/8

Dovydas Gurklys, turi du sûnus 1/3 1/8

Tomas Vapalis, turi vienà sûnø ¼Jonas Kirda, turi vienà sûnø 1/3

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 2 1/3 1/12 ir 1/16.Prievolës nuo valako, èinðo po 8 talerius. Nuo valako po 10svarø ðvariø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø.

Ðalteniø kaimasMykolas Jusiukas, turi vienà sûnø 1/3 1/8

Kazimieras Kavolius, turi vienà sûnø ½ 1/12

Mykolas Valunas ½ 1/3

Motiejus Varnauskas, turi vienà sûnø ½ 1/3

Andriejus Tarûba 1/3 1/16

Gabrielius Varnauskas, turi du sûnus ½ 1/3 1/12

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 3 1/3 1/8 ir 1/16.Prievolës nuo uþimto valako: èinðo po 8 talerius. Nuo valakopo 10 svarø ðukuotø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø.

Lukoniø kaimasSimonas Skardys, turi du sûnus ½ 1/3 1/12

Jurgis Jëèius, turi du sûnus ½ 1/6 1/16

Simonas Poðka 1/8

Stanislovas Pievonas 1Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 2 ½ 1/8 1/12 ir

1/16. Prievolës nuo uþimto valako: èinðo po 8 talerius, po 10svarø ðvariø linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø.

Terpeikiø kaimasJokûbas Alekna, turi vienà sûnø 1/3

Samulis Alekna, turi du sûnus 1/3 ¼ 1/8

Adomas Alekna, turi vienà sûnø 1Andriejus Valickas, turi du sûnus ½ 1/6 1/8

Baltramiejus Balulanis, turi vienà sûnø 1/3 1/12

Kazimieras Valickas, turi du sûnus 1/12

Jonas Balulanis, turi vienà sûnø ½ 1/3

Mykolas Jëèius uþusienyje, turi vienà sûnø ½ 1/3 1/12

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 5 ir 1/12. Prievolësnuo valako: èinðo po 8 talerius. Nuo valako po 10 svarø ðukuotølinø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø. Visos kitos ðiø Oniûnø, Ðal-teniø, Lukoniø ir Terpeikiø [kaimø] laukø, valakø su uþusieniaisir margais þemës tuðèios. Dirvonuoja ir miðkais apaugæ.

Þvirblioniø kaimasTomas Ðleivys ½Kazimieras Ûsonis, turi vienà sûnø 1/3 1/12

Ðleivienë, naðlë, turi vienà sûnø 1/6

Mykolas Poðka 1/6

Ðiame kaime uþimtø su priimtiniais valakø 1 1/6 ir 1/12.Prievolës nuo valako: èinðo po 8 talerius. Nuo valako po 10svarø [ðukuotø] linø, 1 þàsá, 2 viðtas, 10 kiauðiniø.

Maþioniø kaimasMotiejus Ginënas ¼Petras Dûblis 1/12



Ðiame kaime uþimtø valakø ¼ ir 1/12. Prievolës: èinðo kaipnuo pradedamo dirbti valako, taip pat linø, þàsø, viðtø irkiauðiniø, tuo pat bûdu skaièiuojama.

Dûbliø kaimasJonas Karazija, turi vienà sûnø ½ ¼

Ðiame kaime uþimtø valakø ½ ir ¼. Prievoles nuo uþimtopusvalakio skaièiuoti taip pat, kaip ir nuo valako, tuo pat bûdu[ir] linus, þàsis, viðtas bei kiauðinius skaièiuoti. Visos kitos ðiøÞvirblioniø, Maþioniø ir Dûbliø [kaimø] þemës su kaimavie-tëmis ir uþusieniø margais tuðèios, miðku apaugæ.

Ðarkiðkiø kaimelisVisas seniai tuðèias ir miðku apaugæs35.

Èia apraðytoji Kupiðkio seniûnija su savo valsèiumi, vai-tijomis ir visais kaimais bei visomis jø þemëmis, apimanèiomisir uþusienius, margus, miðkus, pievas, upes ir upelius joms pri-klausanèius, pagal viso senovinio ploto ir jo sienø apþiûros pa-tvirtinimà: nuo seno be jokiø nesusipratimø ribojosi su ávairiomisþemëmis ir dabar ramiai besiriboja.

Prievolës Kupiðkio dvarui nuo uþimtø valakø

Dvaro dirvas apdirbti ir kitiems, pagal dvaro nurodymus,darbams [atlikti] visas valsèius privalo eiti po dvi dienas persavaitæ. Ðienapjûtës, rugiapjûtës bei vasarojaus nuëmimo metuvisas valsèius turi po 6 pavarymus36 atidirbti. Be ðiø darbø,nuo kiekvieno uþimto valako pagal senà paprotá privalo permetus siøsti po dvi pastotes á Rygà arba á Vilniø. Á sargybà dvarenuo kiekvieno kaimo, pagal senus nuostatus ir paprotá, kassavaitæ po keturis sargybinius privalo siøsti tokia pat tvarka,kaip anksèiau siuntë. Nuo kiekvieno uþimto valako, pagal tuospaèius senus nuostatus ir paprotá, privalo kasmet atveþti á Ku-piðkio dvarà po du gerus37 veþimus malkø. Pagal senus nuostatusir paprotá privalo þvejoti su tinklais eþere. Ðioje Kupiðkio seniû-nijoje yra du eþerai. Vienas Kupiðkio miesto lauke38, o kitasDrûlënø39 kaimo lauke. Abu nedideli. Lëvens upë, besiribojantisu ávairiomis kaimyninëmis þemëmis, turi liûningus uþutekius,kuriuose þvejyba, pagal senà paprotá, leidþiama visiems su teiselaimiká pasiimti. Kaip seniau buvo ir dabar turi bûti. Þvejybaidvaro laikytojo40 ar seniûno reikmëms, ypaè vasaromis, nuo se-nø laikø skirdavo po du þvejus. Tad ir dabar privaloma skirtipo du þvejus. Kupiðkio baþnyèios remontas, pagal senus inven-torius ir senà paprotá, buvo atliekamas ir [dabar] privalo bûtiatliekamas. Taip pat Kupiðkio dvaro, Pajuodupe vadinamo, pa-statø atnaujinimas bei remontas, kaip seni inventoriai nurodo,ir toliau privalo bûti atliekamas nuo kiekvieno uþimto valakopagal pareikalavimà.Taip pat darþø lysviø kasimui, darþoviøsëjimui, prieþiûrai ir laistymui vasarà reikalingus darbininkusir darbininkes ið viso valsèiaus vaitai pagal nusistovëjusià tvarkàprivalo á Kupiðkio dvarà siøsti.

Neþiûrint, kad Kupiðkio seniûnija sunkaus karo ir baisausmaro nusiaubta ir iðtuðtëjusi, bet visi iðgyvenæ pavaldiniai susavo uþimtomis valakø þemëmis visas ðiame inventoriuje pagalpaprotá generolø ir bajorø akivaizdoje nustatytas prievoles pri-valo nurodytu laiku atlikti.

Pagal paprotá ir poreiká sudarytà ir suraðytà vienà ðio in-ventoriaus [vienetà] áteikiame Jo Malonybei Dauggaliui Ku-

piðkio seniûnui Benediktui Tyzenhauzui, o kità toká pat þodis áþodá suraðytà siunèiame á LDK Iþdà.

Sebastijonas Ðorèas, LDK Iþdo dvariðkisStanislovas Aleksandravièius, Ukmergës pavieto generolasTeodoras Burdickis, Ukmergës pavieto senatorius ir ge-

nerolasViktoras ÐovkovskisMikalojus BorovskisVladislovas Godlevskis

Ið lenkø kalbos vertë Alvydas Totoris

Paaiðkinimai prie iðverstojo teksto

1. Stanislovas Poniatovskis LDK Iþdininkas ir þemës Raðtininkas,karaliaus Stanislovo Augusto tëvas

2. Turimas galvoje Èekauèiðkis3. Jonas Tyzenhauzas, Mstislavlio vaivada, 1691–1726 m. Kupiðkio

seniûnas4. Benediktas Tyzenhauzas, Ukmergës, Pienioniø ir Kupiðkio (1726–

1760) seniûnas5. Pilies teismo pareigûnai6. Seniûnijos vietininko bûstinë7. Á alavinius rëmus ástatyti stiklai8. Gontai – malksnos9. Bëgûnai – mediniai vyriai10. Grendimas – ið molio plûkta asla skirta javø kûlimui spragilais ar

velenu11. Ið egliniø ðakø pinta tvora12. Senosios Kupiðkio baþnyèios titulas iki 1791 m.13. Ðiø abiejø gatviø gyventojai iðvardinti kartu14. Sargybinis – dvaro pareigûnas15. Kupiðkio miestelio vaitas16. Turimi galvoje dirbami valakai17. Kapa lygi 60 graðiø18. Bakalëjiniø prekiø krautuvës savininkas19. Amatininkas, drabuþiø apsiuvø gamintojas20. Jo vardas ir tëvavardis nenurodyti21. Turimas galvoje 1700–1721 m. Ðiaurës karas22. Turimas galvoje 1709–1710 m. didysis maras23. Èinðas – þemës mokestis, mokamas pinigais ir natûra24. Svorio matas lygus 365,47 gramo25. Piniginis vienetas lygus 30 graðiø26. Pavadinimas kilæs nuo buvusio vaito pavardës27. Naujokas – neseniai apgyvendintas kaime valstietis28. Tai Èekauèiðkis29. Pavadinimas kilæs nuo buvusio vaito pavardës30. Senesnis, minimas nuo 1603 m., ðio kaimo pavadinimas31. Kaimas sunyko Ðiaurës karo ir didþiojo maro metu32. Dabar Þaideliai33. Pavadinimas nuo tuometinio vaito Petro Poðkos, gyvenusio

Oniûnø kaime, pavardës34. Ðis kaimas minimas nuo 1581 m., visiðkai sunyko Ðiaurës karo ir

didþiojo maro metais35. Kaimelis sunyko Ðiaurës karo ir didþiojo maro metais36. Kitaip dar vadinti gvoltais. Valstieèiø darbai dvare37. Pilnai prikrautas veþimas38. Turimas galvoje dabartinis Varleþeris39. Ðio inventoriaus originale klaidingai nurodoma, kad ðis eþeras

buvæs Griciûnø kaimo lauke40. Kitaip seniûnijos valdytojas, gavæs ðià teisæ ið karaliaus



Vidmantas JANKAUSKAS

1812 metø karopëdsakø Kupiðkio kraðte beieðkant

Prieð du ðimtmeèius Lietuvà tarsi baisus uraganasuþgriuvusi pranczûzø revoliucijos pagimdyta Didþiojiarmija paliko neiðdildomà pëdsakà mûsø kraðto isto-rinëje sàmonëje. Ðiandien 1812-uosius mena ávairûs vi-zualûs bei dvasiniai þenklai. Pavyzdþiui, ne vienoje Lie-tuvos vietoje galima rasti koká nors su Napoleonu arprancûzais siejamà objektà: pastatà, kalnà, medá, ak-mená… Bet neteko girdëti, kad tokiø „pëdsakø“ bûtøKupiðkio kraðte. Esama gal tik vienos kitos giminës, kuridël keistesnio savo pavardës skambesio (Ðeveljë, Dipo-nas) savo pradþià bando vesti ið prancûziðkø ðaknø. Betar tai viskas?

Prancûzmetis Lietuvoje – istorikø dëmesio nestoko-janti tema. Prie jos darbavosi tiek lenkø, tiek vëliau irlietuviø mokslininkai. Galima pasidþiaugti, kad vienaspirmøjø Lietuvoje ðios temos ëmësi mûsø kraðtietisBronius Dundulis, dar 1940 m. Paryþiuje apgynæsdaktaro disertacijà. Ðiandien ðiuos tyrinëjimus dau-giausia tæsia Virgilijus Pugaèiauskas, Liudas Glemþa irkt.1 Paskelbta nemaþai ir memuarinës medþiagos. Ta-èiau, nors 1812-øjø situacija Lietuvoje jau yra neblogaiþinoma, atskirø vietoviø napoleonmeèio tyrinëjimamsesama dar daug erdvës. Tas pats pasakytina ir apie Ku-piðkio kraðtà. Buvæs tolëliau nuo svarbiausiø keliø, ku-riais þygiavo pagrindiniai Didþiosios armijos daliniai2,Kupiðkis nepapuolë á svarbiausius istorijos ðaltinius.Mûsø kraðte neuþfiksuota reikðmingesniø to karoávykiø ar faktø, iðskyrus nebent tik su septynioliktojoulonø pulko formavimu susijusá epizodà. Tiesa, þinoma,kad prancûzmetá yra apraðæs tuo metu Pandëlyjekunigavæs poetas Antanas Strazdas. Deja, jo sukurta„Giesmë apie 1812 metø revoliucijà“ savo laiku ca-rinës cenzûros buvo uþdrausta spausdinti, ilgainiui din-go ir jos tekstas yra neþinomas3. Taigi ar neturëdamitokio itin vertingo ðaltinio to meto ávykiams mûsø krað-te paþinti dar galime kà nors esminio pasakyti apie na-poleonmetá kupiðkënuose?

Atsakymas vienareikðmis – taip! Nors Kupiðkio krað-te ir neávyko jokiø kariniø susidûrimø, nors pro èia pra-þygiavo gal tik vienas kitas smulkus prancûzø ar rusø dali-nys, Napoleono laikas neabejotinai paliko tam tikrø pëd-sakø, apie kuriuos galime patirti tiek ið tuometiniø dvarødokumentø, baþnytiniø knygø, tiek ir ið iki ðiol lietuviøistorikø beveik netyrinëtos, bet labai svarbios ðaltiniøgrupës – Vyriausiojo karo prievolës komiteto 1812 m.karo nuostoliø ávertinimo komisijos dokumentø. Lie-

tuvos valstybës istorijos archyve (F.529) saugomas pluoð-tas 1813–1814 m. ðios komisijos surinktø praneðimøpraktiðkai ið visø svarbesniø Ukmergës apskrities (jaituo metu priklausë didþioji Kupiðkio kraðto dalis) vie-toviø, kur kupiðkëniðkos medþiagos tiesiog apstu. Be-lieka tik jà pakelti…

Taèiau apie viskà ið eilës. Pradþiai pasiþiûrëkime, ko-kia apskritai buvo situacija Kupiðkio kraðte ir Lietuvoje1812 m. karo laikotarpiu. Ið turimø ðaltiniø matyti,kad dar iki prancûzø ásiverþimo kraðte buvo juntamasartëjanèio karo pavojus, vyko gana intensyvus rusø ka-riuomenës judëjimas4, aktyviai gaudyti rekrûtai5. Rusøkariuomenë rekvizavo daugybæ arkliø, paðaro, maistoproduktø. Yra iðlikæ dokumentø, liudijanèiø apie tai,kad 1812 m. balandþio–geguþës mënesiais Kupiðkiokraðte rekvizuoti arkliai buvo pristatomi Vilniaus arti-lerijos garnizonui, miltai – Anykðèiuose stovëjusiam leib-gvardijos ulonø pulkui ir pan.6

Prancûzø kariuomenë visà etnografinæ Lietuvà uþ-ëmë maþdaug iki liepos vidurio. Ðtai Panevëþyje pir-mieji marðalo Þako Makdonaldo (J. J. Macdonald) va-dovaujamo X korpuso daliniai, stûmæ gen. ltn. PiotroVitgenðteino vadovaujamà rusø pëstininkø korpusà,pasirodë liepos 6 d. Jau liepos 1 d. Napoleonas Vilniujeákûrë Lietuvos laikinosios vyriausybës komisijà, kuriosþinion priskyrë keturias gubernijas (departamentus).Departamentai buvo padalyti á apskritis (prefektûras),administruojamas prancûzø prefektø ir ið vietos bajorøpaskirtø paprefekèiø7. Kupiðkio kraðtas priklausëVilniaus departamentui, Ukmergës ir Upytës (Pane-vëþio) apskritims. Ukmergës paprefekèiu buvo paskir-tas buvæs LDK raðtininkas grafas Ignotas Morikonis,Upytës – Brunovas. Paprefekèiui buvo pavaldûs apy-linkiø (kantonø) inspektoriai ir parapijø, arba komu-nø, delegatai. Tvarka apskrityse rûpinosi komendantai,pavaldûs gubernatoriui. Lietuvos laikinoji vyriausybëskomisija veikë priþiûrima prancûzø, svarbiausias jos irvietiniø pareigûnø rûpestis turëjo bûti palaikyti oku-paciná reþimà kraðte ir ið jo iðgauti kuo daugiau naudoskaro reikalams8.

Visgi tarp Lietuvos bajorø bûta gana stipriø antirusið-kø nuotaikø, kraðtà uþgriuvæ sunkumai tiesiogiai nesietisu okupacija ir tikëtasi, kad Napoleono pergalë prieð Ru-sijà leis atkurti savo valstybæ – Lietuvos Didþiàjà Kuni-gaikðtystæ. Vienas ið Lietuvos laikinosios vyriausybës ko-misijos tikslø buvo sukurti savà kariuomenæ. Dël to Ko-misijoje veikë Karo komitetas. Jau liepos 1 d. Napo-



Vilniaus artilerijos garnizono iðduotas kvitas apie ið Ku-piðkio seniûnijos rekvizuotus arklius. 1812 04 05. LVIA

leono dekretu Lietuvoje pradëta organizuoti þandar-merijà ir tautinæ gvardijà (Vilniuje bei apskrièiø cen-truose9), kurios turëjo atlikti vidaus kariuomenës funk-cijas. Þandarø korpuse tarnauti galëjo tik bajorai10. Uk-mergës apskrityje, turëjusioje 122 004 gyventojus, buvonumatyti 86 þandarø etatai, o Upytës apskrityje (77 732gyv.) – 56 þandarai11.

Liepos 5 d. Napoleono ásakymu pradëtos kurti ir re-guliariosios karinës pajëgos, kurias turëjo sudaryti penkipëstininkø ir keturi kavalerijos pulkai. Valstieèiai á ka-rinæ tarnybà turëjo bûti imami ðeðeriems metams (skir-tingai nuo Rusijos kariuomenës rekrûtø, kuriems tek-davo tarnauti 25 metus). Pasiruoðimo darbai uþtrukoapie mënesá, tad rekrûtø rinkimas á pëstininkø pulkusprasidëjo rugpjûèio 5 d., o kavalerijos – dar 10 dienøvëliau. Ádomu tai, kad tuomeèiuose dokumentuose á ka-riuomenæ paimti valstieèiai, gal norint atskirti juos nuorusø rekrûtø, ávardijami kaip kantonistai (kantonisty,Kanton Francuzki)12. Ávestas ir specialius kariuomenësreikalams skirtas mokestis, kurá turëjo mokëti visi kraðtogyventojai. Nuo 75 dûmø buvo imamas vienas karys suarkliu, o nuo 50 dûmø – 486 zlotø 15 graðiø mokestiskavaleristo uniformai. Pavyzdþiui, nuo Ðernupio pali-varkui priklausiusiø dviejø dûmø uþ raito kario (kan-tonisto) mundiruotæ reikëjo sumokëti 11 rub 68 kap, orugpjûèio 25 d. uþ 3 asmenis dar papildomai sumokëtapo 8 zlotus 12 ½ graðio arba 15 rub 15 kap ir 30 rub 30kap.13

Vienà ið tokiø lietuviðkø pulkø, pavadintà 17-uojuulonø pulku, Kupiðkyje ëmësi formuoti grafas MykolasTiðkevièius. Oficialia pulko ákûrimo data laikoma liepos5-oji14, bet ið tiesø rekrûtø ëmimas á kavalerijà vyko nuorugpjûèio 15 iki rugsëjo 25 die-nos15. Á ðá pulkà kariai rinkti iðUkmergës, Upytës, Vilniaus,Uþnerio, Breslaujos, Raseiniø,Ðiauliø ir Telðiø apskrièiø16. Jaupirmosiomis pulko formavimodienomis á já ástojo 70 rusø armi-jos dezertyrø bei belaisviø. Þi-noma, kad ið Kupiðkio seniûni-jos vadinamieji kantonistaikariuomenën pasiøsti 1812 m.rugpjûèio 27 d.17 Kupiðkënai ne-maþai prisidëjo ir prie pulko ið-laikymo. Dokumentai fiksuoja,kad jau rugpjûèio 24 d. ið Ku-piðkio seniûnijos 17 ulonø pul-kui pristatyta 20 pûrø aviþø, 40pûdø ðieno. Rugsëjo 3–18 d.ulonai ið seniûnijos dar gavo 244pûrus 9 1/2 gorèiaus aviþø, 1064pûdus 55 svarus ðieno18. Minima,kad lapkrièio 29 d. pulkininkui

Tiðkevièiui papraðius ið Kupiðkio ir Pienioniø dvarøkavalerijai pateikta 13 arkliø19.

Þinoma, kad á 17-àjá ulonø pulkà ástojo ir nemaþaiapylinkës bajorø. Tarp jø minimi Juozapatas Erdmanas(22 m) ið Pamarnakiø, Vincas Butkevièius (17 m), JonasSkukauskas (30 m) ir Juozas Deveinis (17 m) ið Uoginiø,Adomas Mitkevièius (23 m) ir Ipolitas Mitkevièius (22m) ið Èypiðkio dvaro, Jokûbas Barauskas (30 m) ið Kar-sakiðkio, Teofilis Petraðauskas (21 m) ið Naujadvario irkt. 1812 m. spalio 8 d. ið Vabalninko seniûnijos á pulkàástojo ir valstieèiø: Ignas Montvydas ið Èypiðkio, Gas-paras Meilis ið Meliûnø, Kazys Krivickas ið Antaðavos20.Ið Salamiesèio dvaro kariuomenën iðëjo trys vyrai21. Ga-lima manyti, kad vieni ið tø valstieèiø karinën tarnybonbuvo paimti prievarta, o kiti stojo savo noru taip, matyt,tikëdamiesi iðsisukti nuo baudþiavos.

Rudená pulkas kurá laikà bazavosi Vabalninko apy-linkëse, spalio 19 d. buvo apgyvendintas Birþuose – pulkovado tëvonijoje. Tuo metu pulke minima buvus 981 ka-reivá (dauguma valstieèiø luomo) ir 1045 arklius22. Pul-kui Lietuvos teritorijoje rimtesnëse kovose dalyvauti ne-teko. 1812-øjø pabaigoje Makdonaldo X korpusui, ikitol veikusiam daugiausia Kurðe, ëmus trauktis Prûsijoslink, 17 ulonø pulkas (kartu su kovose labai nukentëjusio19 ulonø pulko likuèiais) prisijungë prie prancûzø ir jaugruodþio 28 d. pasiekë Tilþæ, kovësi su rusais tie Labgu-va ir Karaliauèiumi. Panaðu, kad dar prieð tai, supratæ,jog teks palikti Lietuvà, dalis kariø iðsibëgiojo arba gráþonamo23. Toliau 17 ir 19 lietuviø ulonø pulkai (juose buvolikæ 21 karininkas ir 618 kareiviø) su X korpusu perMarienburgà, Bydgoðèiø traukësi á vakarus, o pasiekæSierakovo apylinkes buvo sumuðti rusø kazokø. Vëliau

reorganizuotas ir papildytas nau-jais kariais 17 ulonø pulkas pasi-þymëjo iki 1814 m. kovodamas da-nø korpuso sudëtyje24.

Reikia paminëti, kad 1812 m.rugpjûèio mën. Laikinoji Lietu-vos vyriausybë paskelbë atsiðau-kimà, kuriuo pakvietë ið kraðtobajorijos jaunimo surinkti tûks-tantá vyrø á gen. Krasinskio vado-vaujamà gvardijos pulkà. Þi-noma, kad á ðá pulkà buvo ásiraðæJuozas Narkevièius (27 m) iðUoginiø, tà patá, atrodo, bus pa-daræs ir Vincas Ðumanas (29 m)ið Pamarnakiø, nors bylose pa-sakyta, kad jis ástojo á Lietuvosgvardijos kavalerijà.

Kupiðkio-Vabalninko kraðtobajorai stojo ir á jau minëtà þan-darmerijà. Ðtai liepos 23 d. á Lie-tuvos þandarø korpusà Upytës



17 ulonø pulko vadas grafas MykolasTiðkevièius. Dail. Kanevskio paveikslas

17 ulonø pulko antspaudai

apskrityje ásiraðë Klemensas Narke-vièius (35 m.) ið Uoginiø, Aloyzas Za-viða (21 m.) ið Paeþeriø, Justinas Choi-nauskas (18 m.) ið Dvarðiðkio ir JuozasPekarskis (23 m.) ið Vabalninko dvaro,visi savo lëðomis25.

* * *Kaip þinia, 1812 m. vasarà Lietuvo-

je rusø kariuomenë prancûzams dides-nio pasiprieðinimo neparodë, bet ne-þiûrint to, vos áþengusi á mûsø kraðtàDidþioji armija susidûrë su rimtomisproblemomis, pirmiausia aprûpinimomaistu ir paðaru. Atsitraukdami ið Lie-tuvos rusai spëjo evakuoti arba sunai-kinti daugumà savo maisto sandëliø, o prancûzø gur-guolës smarkiai vëlavo dël blogø keliø ir greito kariuo-menës þygiavimo. Be to, jau pirmosiomis þygio dienomisdël staigios orø permainos prancûzai Lietuvoje netekoapie deðimt tûkstanèiø arkliø. Padëèiai gelbëti imtosskelbti vietinës ar viso kraðto rekvizicijos. Kadangi Lie-tuva dideliø iðtekliø neturëjo, juo labiau kad prieð karàbuvo prastas derlius, o ir tà patá jau buvo paëmusi Rusi-jos kariuomenë, rekvizicijos sunkiai uþgulë vietos gyven-tojus26. Ið ðias rekvizicijas menanèiø dokumentø benedaugiausia ir galime suþinoti apie karo meto situacijàmûsø kraðte, ðiaip jau buvusiame tolokai nuo svarbiausiøávykiø, kuriuose sprendësi tautø ir valstybiø likimai…

Maisto prancûzø armijai rinkimu rûpinosi vietinë ad-ministracija. Laikinoji kraðto valdþia nustatydavo, kiekkuris bajoras turi ko duoti, o bajorai savo nuoþiûra pa-skirstydavo tà naðtà savo baudþiauninkams, jei tik jø tu-rëdavo. Pradëjus doroti naujà derliø, Vyriausybë ásakëatpilti pyliavas á specialius sandëlius visø kraðto depar-tamentø ir prefektûrø (apskrièiø) centruose. Kiekvienasûkis privalëjo duoti nustatytà kieká rugiø, aviþø, mieþiø,grikiø, ðieno, ðiaudø. Ði pyliava vadinta dovana. Pusæduoklës reikëjo pristatyti á departamento, pusæ – á ap-skrities centrà. Uþderëjus neblogam derliui nustatytasgrûdø ir paðarø kiekis negalëjo bûti labai sunki naðta,taèiau maisto pristatymà komplikavo tai, kad valstie-èiai daþnai nebeturëjo nei arkliø, nei veþimø. Juos buvoatëmæ rusai, o vëliau ir pran-cûzø kariuomenë. Bandytatransportui naudoti jauèius,augintus mësai. Galiausiai,jei dar ir turëjo arkliø, gy-ventojai labai nenoriai siun-të pastotes, davë blogus pa-kinktus ir prastus arklius,nes jau þinojo, kad su maistuatvykusius veþimus vietoskarinë valdþia daþnai pa-

siima sau arba visiðkai nusavina27.Þygiuodami link Maskvos prancûzai

pakeliui steigë sandëlius, kuriuose pla-navo sukaupti maisto kariuomenei visaiþiemai. Vilniaus departamente tokiesandëliai (magazinai) buvo organizuotiVilniuje, Kaune, Aðmenoje, Merkinëjeir Alytuje28. Buvo ir maþesniø sandëliø.Taigi nieko nuostabaus, jog Kupiðkiokraðto gyventojai pyliavas veþë ne tik áapskrities centrà Ukmergæ ar departa-mento centrà Vilniø, bet ir á sandëliusKaune, Alytuje, Alantoje, Aðmenoje,Smurgainyse, Medininkuose, Trakuose.Kartu tai ir daþniausiai minimos vieto-vës, kuriuose kupiðkënai neteko arkliø,

veþëèiø, pakinktø…Nors prancûzai ir buvo sukaupæ nemaþai atsargø,

skubiai traukdamiesi ið Lietuvos nespëjo visko pasiimtiir daug maisto bei paðaro paliko Rusijos kariuomenei.Ðtai 1812 m. gruodá rusai Ukmergëje ir apskrityje radoprancûzø paliktus 127 maiðus 2742 kvortas miltø, 467kvortas kruopø, 125 kvortas ir 5 kvorteles þirniø, 108maiðus 8387 pûdus dþiûvësiø, 27 pûdus 20 svarø duonos,3 pûdus 20 svarø laðiniø, 2 pûdus 26 svarus sviesto, 1256kibirus vyno, 17 statiniø 11 kvortø 378 pûdus druskos,4964 kvortas 7 kvorteles 3 gorèius aviþø, 11 554 pûdusðieno, 3012 pûdø ðiaudø. Panevëþyje rasta 340 statiniø800 kvortø miltø, 317 statiniø rugiø, 47 statinës kruopø,33 statinës þirniø, 5 kibirai vyno, 768 statinës 258 kvor-telës aviþø, 8229 pûdai ðieno, 474 pûdai ðiaudø…29

Upytës apskrièiai priklausiusios Kupiðkio kraðto da-lies patirtus nuostolius jau yra aptaræs Konstantinas Ða-kenis, tyrinëjæs Vabalninko ir jo apylinkiø istorijà30.Apie Ukmergës apskrièiai priklausiusiø Kupiðkio krað-to vietoviø nuostolius suþinome ið minëtos Karo nuos-toliø ávertinimo komisijos surinktø duomenø. Jie ne-blogai atspindi situtacijà Kupiðkio, Pienioniø ir Suba-èiaus seniûnijose, Subaèiaus bei Svëdasø parapijose,Skapiðkio dominikonø vienuolyno, Salamiesèio ir keliøsmulkesniø privaèiø dvarø valdose. Galima sakyti, kadturima informacija iðtisai „padengia“ pietinæ Kupiðkiokraðto dalá, o ðiaurinëje esama tam tikrø spragø (nerasta

duomenø ið Zasinyèiø, Pa-lëvenëlës, Mirabelio, Mitu-vos, Vaduvø, Ðetekðnos irkeliø kt. dvarø valdø).

Ið þemiau iðtisai publi-kuojamø Kupiðkio ir Pienio-niø seniûnijø 1812–1813 m.patirtø nuostoliø registrø irkitos medþiagos matyti, kadprancûzø kariuomenës pada-ryti nuostoliai kupiðkënams



17 ulonø pulko karininkai

pradedami skaièiuoti nuo 1812 m. lieposmën. 9 d. imtinai. Kaip þinia, prancûzai iðLietuvos pasitraukë apie gruodþio vidurá,tad paskutiniai nuo ðios kariuomenës patirtinuostoliai paþymëti gruodþio pirmomisdienomis. Tiesa, ið Ðernupio palivarko pas-kutinë prievolë prancûzams (á Kupiðkio kle-bonijà pristatyti kailiniai) datuota gruodþio15 d.31 Nuo gruodþio 22 d. jau fiksuojamirusø kariuomenës padaryti nuostoliai. Jieskaièiuojami pusæ metø, iki 1813 m. geguþës7 d.

Prie nuostoliø priskaièiuojami ne tikrekvizuoti bei atimti produktai, gyvuliai irdaiktai, bet ir valdþios uþdëti mokesèiai(pvz., kuriamai kariuomenei iðlaikyti).

Pateiktoji duomenø suvestinë liudija, jogper kraðtà þygiuojanti prancûzø kariuomenëið Kupiðkio ir Pienioniø seniûnijø maistoproduktø ir paðaro nusavino uþ 17 028 rub72 kap sumà (paliudytà kvitais), o be kvitøpagrobë vertybiø dar uþ 251 rub 20 kap. Gráþtanti Ru-sijos kariuomenë vien Kupiðkio seniûnijai padarë nuos-toliø uþ 12 160 rub 40 kap (paliudytø kvitais) ir uþ 500rub 60 kap – savavaliðkai, be kvitø. Dar nuostoliø uþ780 rub seniûnijos gyventojams padarë pravaþiuojanèiosrusø bei prancûzø gurguolës. Atskirai iðskiriamos ver-tybës uþ 504 rub 40 kap sumà, kurias prancûzai pagrobëið Kupiðkio þydø kahalo. Be to, prancûzø kariuomenë iðKupiðkio valsèiaus kaimø paëmë 59 arklius, ið viso uþ4680 rub, o Rusijos kariuomenë atitinkamai paëmë 91arklá, ið viso uþ 7280 rub sumà. Pienioniø seniûnijosgyventojams prancûzai pridarënuostoliø uþ 2400 rub 20 kap, o1812–1813 m. per Pienioniøseniûnijà þygiuojanèios Rusijoskariuomenës grobimai gyven-tojams atsiëjo 970 rub 60 kap.Be to, Rusijos kariuomenë iðseniûnijos gyventojø paëmë 1jautá ir 67 arklius uþ 5320 rub.Prancûzø kariuomenë buvo ati-tinkamai paëmusi 1 jautá ir 57arklius uþ 5000 rub.32 Taigi vienoficialiai apskaièiuoti nuostoliaiper abi ðias seniûnijas siekë 56876 rub 12 kap.

Gana tiksliai þinomi ir pran-cûzø kariuomenës Subaèiaus pa-rapijai padaryti nuostoliai, ku-riuos uþfiksavo liustratoriai My-kolas Petkevièius, VincentasBohdanovièius ir Ignotas Tiðka.Materialiniai nuostoliai para-

pijoje ávertinti taip: 570 statiniø 3 14/18 að-mainio33 rugiø, 12 statiniø 1 9/18 aðmainiokvieèiø, 14 statiniø 1 17/18 aðmainio þirniø irmieþiø, 442 statinës 6 3/18 aðmainio grikiø iraviþø; 10 margø nepjauto ðieno ir 6752 36/40

pûdo nupjauto ðieno, 3287 9/40 pûdo ðiaudø.Paimta produktø: 1702 pûdai 31 ½ svaroduonos, 36 statinës 4 aðmainiai 17 10/16 gor-èiaus ávairiø kruopø, 15 pûdø 12 svarø rû-kytos mësos, 7 pûdai 15 svarø ðvieþios mësos,503 ½ gorèiaus druskos, 713 gorèiø alaus,2077 ¼ gorèiaus degtinës, 5 gorèiai midaus,43 þàsys ir kalakutai, 66 viðtos, 236 ½ gor-èiaus sviesto ir pieno. Bendri nuostoliai – 25821 rub 87 ¾ kap.34

Apskaièiuoti ir nuo rusø kariuomenësparapijoje patirti nuostoliai. Buvo prarasta250 statiniø 1 12/18 aðmainio rugiø, 2 aðmai-niai þirniø ir mieþiø, 263 statinës 2 15/18 að-mainio grikiø ir aviþø, 4 margai nepjauto ðie-no ir 2128 pûdai nupjauto, 233 9/40 pûdo ðiau-

dø. Paimta produktø: 5806 pûdai 4 ½ svaro duonos, 27statinës 45 aðmainiai 260 gorèiø ávairiø kruopø, 2 pû-dai rûkytos mësos, 35 pûdai 35 svarai ðvieþios mësos,290 gorèiø druskos, 984 gorèiai degtinës, 211 þàsø irkalakutø, 181 viðta, 7 gorèiai sviesto ir pieno. Bendrinuostoliai – 10 583 rub 85 kap.35

Prieð karà parapijoje buvo 1282 arkliai, 1060 jauèiø,65 vnt. prieauglio, 1969 karvës, 2283 avys, 1359 kiaulës.Prancûzai rekvizavo 2 arklius, 99 jauèius, 17 karviø, 5avis, o savavaliðkai pagrobë dar 6 jauèius, 123 arklius, 9karves, 14 aviø, 87 kiaules. Nuo ávairiø ligø nugaiðo 120

arkliø, 14 galvijø, 88 jauèiai, 226karvës, 183 avys, 97 kiaulës36.Rusai rekvizavo 6 jauèius, o sa-vavaliðkai paëmë dar 8 jauèius ir70 arkliø. Po metø buvo likæatitinkamai: 1026 arkliai, 875jauèiai, 51 vnt. prieauglio, 1731karvës, 2138 avys, 1195 kiaulës37.

1812 m. Subaèiaus parapijojebuvo uþsëta 3237 margø ir pasëta1012 2/3 statinës þiemkenèiø bei3240 margø ir 1299 1/3 statinësvasarojaus. 1812/1813 m. uþsëtaatitinkamai 3154–988 1/3 þiem-kenèiø ir 1813 m. atitinkamai3164–1260 1/3 vasarojaus. Skir-tumas sudarë 73 margus 24 ½statinës þiemkenèiø ir 76 margus39 statinës vasarojaus. Tai irgiáskaièiuota á nuostolius38. Didþ-iausi þemvaldþiai parapijoje buvoSubaèiaus seniûnija, valdoma

17 ulonø pulko uniformi-nës kepurës



Rekvizicijø kivitas, kuriuo paþymima, kad Leonpolio magazine priimti 35 ðiaudø kûliai,pristatyti ið Antaðavos dvaro. 1813 01 17. LVIA

Pamarnackio, Gitënø seniûnija, valdoma BenediktoMorikonio, ir Laièiø seniûnija, valdoma Balcevièiaus,taip pat privatûs Tiðkevièienës Surdegio, MicevièiausVaðuokënø, Komaro Palëvenës ir Niepokojèickio Vie-ðintø dvarai.

Þinome ir konkreèius Subaèiaus seniûnijos nuosto-lius. Prieð karà seniûnijoje buvo 167 arkliai ir 150 jauèiø,27 vnt. prieauglio, 302 karvës, 247 avys, 255 kiaulës.1813 m. priskaièiuota 114 arkliø ir 113 jauèiø, 18 vnt.prieauglio, 240 karviø, 218 aviø ir 168 kiaulës. Taigi iðviso karo metu seniûnija neteko 64 arkliø, 35 jauèiø, 9vnt. prieauglio, 62 karviø, 29 aviø, 87 kiauliø. Ið dvarobuvo rekvizuotas 1 jautis, savavaliðkai paimti 3 arkliai,2 jauèiai, 6 karvës, 9 kiaulës, 7 avys, nugaiðo 12 karviø ir3 avys. Ið seniûnijos kaimø 1812 08 05 rekvizuoti iriðvaryti á Alantà 6 jauèiai, 1812 08 04 – dar 4 jauèiai.1812 10 21 rekvizuoti ir á Smurgainius iðvaryti 9 jauèiai.Prancûzai savavaliðkai paëmë 21 arklá, o rusai – 32arklius. Rusai savavaliðkai paëmë 2 karves, prancûzai –1 avá. 1813 m. rusai paëmë 6 avis. 1812 m. geguþæ ir1813 m. balandá rusai savavaliðkai paëmë 80 kiauliø.1812 m. rugsëjá prancûzai atëmë 6 kiaules. 1812 m. liepàá Ukmergæ iðvaryti 8 jauèiai. Rusai paëmë 2 karves. Karometu nugaiðo 11 arkliø. Daug nuostoliø patirta ir 1813-aisiais: vasará nugaiðo 7 ið prieauglio, balandá – 5 jauèiai,43 karvës ir 12 aviø, geguþæ vilkas sudraskë 2 prie-auglius39. Bendri rusø padaryti nuostoliai seniûnijosdvarui siekë 4056,12 rub, o seniûnijos kaimams –6052,92 rub asignacijomis.

Ið kitø Kupiðkio kraðto vietoviø yra þinomi lius-tratoriaus, Ukmergës þemës raðtininko Jono Balcevi-èiaus gana smulkiai suraðyti duomenys apie Skapiðkiodominikonø vienuolyno karo metu patirtus nuostolius.Ið tø duomenø matyti, kad prieð karà vienuolyno valdose(palivarke ir kaimuose) bûta 89 arkliø ir 81 jauèio, taippat 95 karviø, 124 aviø, 79 kiauliø. 1813 m. duomenimis,buvo likæ 65 arkliai ir 69 jauèiai, 90 karviø, 120 aviø, 79kiaulës. Ðtai 1812 m. buvo pasiøsti du arkliai á Daugëliðká,ið jø vienà savavaliðkai paëmë rusø kariuomenë. Tø paèiømetø gruodá pastotei nuvykus á magazinà Ukmergëjerusø kariuomenë savavaliðkai paëmë dar vienà arklá.Prancûzai prie Ðvenèioniø paëmë du arklius su brièka(su gen. Aksamitovskio kvitu), o po kurio laiko atëmë

dar du arklius, veþanèius maisto pro-duktus. 1812 m. kazokai, veþantys pran-cûzø belaisvius, paëmë 4 arklius. 1813 m.kovà Tarakø stotyje rusai paëmë dar vienàarklá. Nemaþi nuostoliai patirti ir dëlgyvuliø ligø. 1812 m. nugaiðo 4 arkliai ir3 karvës, o 1813 m. – 4 avys. 1812 m. ve-þant magazinà ið Kauno á Vilniø trys ark-liai apsikrëtë ir namuose nugaiðo. Taip patnugaiðo 2 jauèiai. Prancûzø valdþios palie-pimu 1812 m. rugpjûèio 3 d. rekvizuoti 4

jauèiai, o rugpjûèio 6 d. – dar vienas. Vëliau rekvizuotidar 3 jauèiai. Taip pat prancûzø valdþios paliepimu áSmurgainius buvo pasiøsti 4 jauèiai, priþiûrimi þandarø.1813 m. sausá rekvizuoti dar 2 jauèiai, kurie paimti áUkmergæ40.

Ið Subaèiaus klebonijos prancûzø valdþia (su pa-kvitavimais) surinko mokesèiø ir paëmë produktø uþ604 rub 4 kap, o dar uþ 70 rub 40 kap produktø buvopagrobta. Tarp klebonijos patirtø nuostoliø minimi irmokesèiai kantonistø iðlaikymui. Ðtai rugpjûèio 27 d.kantonistui pëstininkui nuo 29 gyventojø skirta po 8zlotus 12 graðiø, ið viso 244 zlotai arba 146,40 rub, olapkrièio 13 d. kantonistui raiteliui skirta 220 zlotø(132 rub). Rusø kariuomenës padaryti nuotoliai siekë176 rub. 41

Nemaþø materialiniø nuostoliø 1812–1813 m. karometais patyrë Pliateriams priklausiusiø Aluotø ir Aluo-tëliø dvarø ûkis. Ið Aluotø dvaro rekvizuota ir á Alantà,Ukmergæ bei Smurgainius iðgabenta 12 jauèiø. Rusaisavavaliðkai pagrobë 7 arklius, prancûzai – 13 arkliø ir ljautá. Nuo ligø ir kitø nepritekliø nugaiðo 27 arkliai, 13jauèiø, 18 karviø, l kiaulë. Ið viso per karà dvaro arkliøskaièius sumenko 47, o jauèiø sumaþëjo 27. Ið Aluotëliødvaro buvo rekvizuotas ir Ukmergën iðgabentas 1 arklysbei 5 jauèiai. Rusai pasisavino 1 arklá, o prancûzai – net8, taip pat 2 jauèius ir 4 avis. Nuo ligø ir paðaro stokoskrito 4 arkliai, 11 jauèiø, 33 karvës, 11 aviø, 7 kiaulës. Iðviso per karà dvaro arkliø skaièius sumaþëjo 14, o jauèiø– 18 vienetø42.

Ið Konstantino Ðakenio surinktø duomenø apie Va-balninko parapijà matyti, kad Uoginiø bajorkaimisliepos 20 d. pristatë 19 gorèiø degtinës, Vabalninko se-niûnija (kuriai, tarp kitø, priklausë ir daugelis Antaðavosapylinkës kaimø) liepos 18 d. – 450 gorèiø degtinës,rugsëjo 19 d. – 108 gorèiø, o gruodþio 8 d. – 37 gorèius.Ta pati Vabalninko seniûnija du sykius pristatë ir alaus:liepos 18 d. – 933 gorèius, liepos 29 d. – 793 gorèius. B.Dundulis mini, kad kraðte ëmus itin trûkti druskos, josbandyta ieðkoti, taèiau nesëkmingai, ir Kupiðkio apy-linkëse43.

Gali kilti klausimas, o kaipgi tie nuostoliai buvo ap-skaièiuojami, ar pateikti duomenys patikimi? Rusijoskariuomenës padarytus nuostolius Kupiðkio ir Pienio-



niø seniûnijoms tyrë Ukmergës pavieto sienø teisëjasVincentas Kopanskis. Kaip matyti ið minëtos Karo nuos-toliø ávertinimo komisijos dokumentø, informacija lius-tratoriø buvo renkama vietose apklausiant kaimø atsto-vus, o kai kurie klausimai tikrinami pasitelkus po trisliudininkus. Antai tikslinant duomenis apie Kupiðkio se-niûnijai padarytus nuostolius buvo apklausti seniûnijosvaldytojo Tomo Dambravos pakviesti liudininkai savi-þemiai sentikiai: Jefimas Kondratjevas (50 m) ið Èe-kautiðkio ir Fedoras Kondratjevas (47 m) bei Fierapon-tas Kondratjevas (45 m), abu ið Narbutø. Apklausiamijie patvirtino, kad 1812 m. eidama per seniûnijà Rusijoskariuomenë grobë arklius, kitus gyvulius, paukðèius,mësà, pienà ir kt. produktus, kazokai nuganë þmoniøpievas ir poridarë kitokiø nusotoliø. J. Kondratjevasdar paliudijo, kad ir 1813 m. Kupiðkio dvare bûdamikazokai grobë ðienà, aviþas ir kad su jais, kaip kalbëta,buvæs asesorius Kuncevièius. Ðvenèionyse esà buvæ pa-imti keli brikeliai ir po du arklius prie kiekvieno, kuriaisbuvo veþami javai á magazinà, bet kiek tiksliai, neþino44.Valdytojas T. Dambrava patikslino, kad iðvykæ maga-zinan á Ðvenèionis buvo paimti 27 arkliai su 9 kausty-tais brikeliais ir visu priklausanèiu rekvizitu.

Apie Kupiðkio seniûnijos kaimø valstieèiø nuo rusøkariuomenës patirtus nuostolius liudijo vaitas Baltra-miejus Inèiûra, suolininkas Juozas Gaidimauskas, vaitasJuozas Jurënas, vaitas Juozas Vaitiekûnas, suolininkasDominykas Aukðtikalnis, vaitas Motiejus Kibarðtavièius,suolininkas Stanislovas Jusius, vaitas Kazimieras Þiaunys,suolininkas Jurgis Alekna, Pranciðkus Klosneris, Pran-ciðkus Richlevièius, Justinas Balèiûnas, Motiejus Elija-ðiûnas, Adomas Kulis, Motiejus Kulis, Mykolas Inèiûra,Justinas Mikoliûnas, Adomas Klapèius, Jokûbas Kulis,Juozas Petronis, Jonas Skërys, Jokûbas Januðys, JokûbasÈeèinas, Matauðas Poðka, Jonas Varnas, Jurgis Galva-nauskas, Andrius Balèiûnas, Kazimieras Kerðulis, Gab-rielius Kerðulis, Petras Varnauskas, Juozas Karazija, To-mas Pielia, Tomas Varnauskas, Andrius Pauplis, JurgisKarazija, Mykolas Karazija, Jonas Gurklys, PetrasGurklys, Juozas Pëþa, Felicijonas Vilimas, AntanasKrauzas, Mykolas Dyra, Antanas Petrulis, Gasparas Pet-rulis, Ignas Petrulis, Vincentas Siaurys, Petras Vaice-kauskas. Patvirtindami, kad jø pateiktos þinios apie Ru-sijos kariuomenës paimtas gërybes yra teisingai uþra-ðytos ir nuostoliai ávertinti tinkamai, pasiraðë (trimis kry-þiukais) visø kaimø atstovai45.

Tiriant Pienioniø seniûnijos nuostolius, 1814 m. ba-landþio 10 d. apklausti ðie seniûnijos valdytojo Motie-jaus Èerniauskio pasiûlyti prisiekæ liudininkai: Myko-las Taraldis (50 m.), Lukas Valeinis (45 m.) ir KazimierasMatulis (34 m.) – visi ið Kuðelevskio dvarui prikausanèioDrobiðkiø kaimo. Ádomu tai, kad apklausos (kuri, kaipnurodoma, vyko lietuviø kalba ir jà atliko Anykðèiø pa-klebonis kun. Kazimieras Tamkevièius) protokole yra

pabrëþiama, jog visi liudininkai eina iðpaþinties ir priimakomunijà – tai buvo labai svarbi aplinkybë duomenøpatikimumui pagrásti. Apklausos metu Taraldis patvir-tino, kad 1813 m. kovo 9 d. seniûnijoje buvo kazokai,kurie ëjo jø kaimo gatve ir klausë, kur yra Pienionys.Toliau A. Taraldis liudijo: „Að pats parodþiau ir palydëjauá vietà. Kartu jie liepë duoti ðieno ir aviþø. Jie sakë,kad su jais buvæs asesorius ir kad þygiuos á Kupiðká. [1812m.] atsitraukdama JD Rusijos Imperatoriaus kariuo-menë ëmë arklius á Ukmergæ, duonà, darþoves ir uþ tainemokëjo. [1812 m.] Rusijos kariuomenë ëjo per seniû-nijos kaimus ir ëmë arklius, gyvulius, paukðèius, ávairiàmësà, duonà, transporto priemones, linus, pinigus ir kt.Apie tai gerai þinau, nes gyvenu prie vieðkelio ir promane ëjo [kariuomenë] ir að visa tai girdëjau ið þmoniø,einanèiø ið uþnugario paskui kariuomenæ ir verkianèiødël nuostoliø. Ar Dvarakinèiø þydui Nafteliui paëmëpavalkus su ratais ir grynøjø pinigø, tikrai neþinau, betgirdëjau, kad paëmë“46.

Apklausta ir daugiau liudininkø. Jau minëjome, kad1812 m. birþelá Ukmergës apskrityje kuriam laikui buvoapsistojæ I ir XI rusø kavalerijos korpusai. Kupiðkio se-niûnijoje minimi stovëjæ ið pradþiø husarø pulkai, o pojø – leibgvardijos ulonø pulkas47. Rusø kavalerija apy-linkëje pridarë nemaþø nuostoliø. Ðtai Kupiðkio kle-bonas Bresto kanauninkas Antanas Sebastijanskis1814 m. balandþio 5 d. paliudijo, kad 1812 m. birþeliomënesá kazokai tiek praeidami pro Kupiðká, tiek kuriamlaikui sustojæ pastovio, dvaro pievose ganë arklius, pra-þygiuojanti kariuomenë tiek tada, tiek ir 1813 m. ne-sumokëdama ëmë arklius ir ávairius kinkymo reikmenisir kad ið ðios seniûnijos kaimø prievarta, kaip vartojimomokestis, buvo paimta ávairiø gyvuliø ir produktø, kadið Kupiðkio seniûnijos á magazinà Ðvenèionyse buvo pa-siøstas nurodytas skaièius arkliø su pastotëmis ir kitaispriklausiniais48.

Panaðiai 1814 m. balandþio 4 d. paliudijo ir buvæsLenkijos dvaro ðambelionas Vincentas Ðalkauskis. Jis gir-dëjæs, kad 1812-øjø birþelá kazokai, traukdami ið Þe-maitijos á Daugpilá (Dineburgà), keletà savaièiø stovëjoKupiðkio miestelyje, ganë savo arklius miestelënø pie-vose, taip pat, kad seniûnija pasiuntë á Ðvenèionis brièkassu nurodytais produktais ir kad praþygiuojanti rusøkariuomenë kaimuose pridarë daug nuostoliø49. Kadkazokai, vieni stovëdami Kupiðkyje, o kiti praeidamipro miestelá, nuganë jo gyventojø pievas, patvirtino irBreslaujos pavieto rotmistras Jonas Stoklinskis50.

Onos Oginskienës Pamarnakiø dvarui priklausanèioBuivënø kaimo valstieèiai Jokûbas Dugna, Motiejus Sta-nikas, Juozapas Paðkevièius ir Motiejus Kurulis 1814 m.tyrëjui Vincentui Ðalkauskiui liudijo, kad praþygiuojantirusø kariuomenë (kazokai ir gurguolë) ið Veselavos kar-èemos paëmë degtinës, tiek kiek buvo pas nuomininkà(17 gorèiø 3 ¼ kvortos). Liudininkai taip pat sakë gir-



dëjæ, kad ið ðinkoriaus Kalmano atëmë kumelæ. Be to, iðPakarkliø kaimo gyventojo Jono Kurulio buvo paimtasarklys, ið Jokûbo Mackevièiaus – pora arkliø. Buivënøkaime ið Povilo Ulanovskio paimta kumelë, ið AnuproStaniko kumelë, ið Dominyko Ulanovskio kumelë, iðJokûbo Staniko kumelë, ið Simono Greièiûno arklys (iðviso 9), taip pat tame kaime paimos 22 þàsys, 18 viðtø,galiausiai kaimo ganykloje savaitæ (kitais duomenimis– keliolika dienø) rusai ganë arklius, dël to valstieèiaitais metais ðieno pripjovë 58 veþimais maþiau nei ankstes-niais metais51.

Karo metu paimti arkliai sudarë didþiausius nuosto-lius. Pavyzdþiui, ið Gitënø seniûnijos valstieèiø rusø ka-riuomenë 1812 m. atsitraukdama ir 1813 m. sugráþusisavavaliðkai paëmë net 25 arklius (nuo 1 iki 6 ið kiek-vieno kaimo) ir 7 veþimus. Tuos plëðimus 1812 m. ba-landá ávykdë gen. Kochovskio ulonø pulkas, taip pat1813 m. pro Subaèiaus seniûnijos Akmeniø kaimà ëjæsdalinys. Ið viso seniûnijai padarytø nuostoliø priskai-èiuota uþ 5518 rub 20 kap.52

Þenklûs buvo turto nuostoliai Salamiesèio valdose,tuo metu priklausiusiose Benediktui ir Marijai (Rad-vilaitei) Morikoniams. 1812 m. dvare ir kaimuose bûta445 arkliø ir 388 jauèiø, o 1813 m. liko 350 arkliø ir361 jautis. Kitø gyvuliø skaièius liko daugmaþ toks patkaip ir prieð karà. Daugiausia, net 32 arkliø ir 7 jauèiø,karo metu neteko Þadeikiø, Einoriø ir Muntvydø kai-mai (24 paëmë prancûzai nuvykus su pastotëmis á Vil-niø, 1813 m. sausá rusai Ukmergëje paëmë 8), 19 arkliøir 3 jauèiø neteko Girsteikiai su Gliaudeliais (16 arkliøprancûzai paëmë nuvykus su pastotëmis á Vilniø, dar 3paëmë rusai 1813-øjø sausá), 12 arkliø neteko Salamies-èio miestelis, 10 arkliø ir 1 jauèio – Stuburai su Þemai-tëliais. Ið keliø kaimø kiaules savavaliðkai paëmë 17ulonø pulkas. Kitais duomenimis, 1812–1813 m. rusøkariuomenë produktø ir paðaro ið dvaro nusavino uþ3593 rub 25 kap.53 Kelis kartus didesni buvo liustra-toriaus apskaièiuoti prancûzø kariuomenës padarytinuostoliai dvarui. Jie siekë 12 928 rub 60 kap.54

Gausu duomenø ir apie kitas vietoves. Du arkliusprarado Rapolui ir Ignotui Kopalinskiams priklausiusioÐernupio palivarko valstieèiai. 1812 m. liepos 30 d. pra-eidami pro Kurapkiðkiø kaimelá prancûzai ið laukopaëmë vienà arklá, o gruodþio 8 d. pastotei gráþtant iðAlytaus arklá atëmë rusø kariuomenë. Ið visø palivarkoper karà patirtø nuostoliø, kurie ávertinti 290 rub 97kap, prarastiems arkliams teko didþiausia dalis – 168rub55. Ið Subaèiaus klebonijai priklausiusio Budrioniøkaimo valstieèiø 1813 m. rusø kariuomenë paëmë su pað-tu á Ukmergæ pasiøstà arklá56. Vismantiðkio palivarkosavininkas baronas Ignotas Ðulcas prie nuostoliø pri-skaièiavo kariuomenei iðlaikyti skirtà mokestá (27 rub9 kap grynaisiais pinigais) ir kitas smulkesnes iðlaidas(ið viso uþ 39 rub 75 ¼ kap), taip pat rekvizuotà 1 kiaulæ,

1 svarà drobës, ¼ svaro juostos, 1 kailinius, taip patgrûdø, ðieno, ðiaudø, kruopø ir kt. smulkesnes duokles57.

Kaip matyti ið þiniaraðèiø, uþfiksavusiø Vilniaus gu-bernijos gyventojø pretenzijas dël prancûzø kariuomenëspadarytø nuostoliø, per visà Ukmergës apskritá tokiønuostoliø susidarë net uþ 946 931 rub 6 kap. Upytësapskrityje apskaièiuoti nuostoliai buvo triskart maþesni– uþ 316 792 rub 21 kap.58

Neþiûrint to, ðios kraðto dalies patirtus nuostolius ga-lime laikyti neþenkliais. Neatsitiktinai jau 1813 m. kovàVilniaus civilinis gubernatorius Lavinskis savo raðteVilniaus iþdo rûmams paþymëjo, kad ið „Telðiø, Ðiauliø,Raseiniø, Upytës ir Ukmergës apskrièiø reikia tuoj patpradëti rinkti mokesèius, nes nors per jas ir praëjo prieðopajëgos, tenykðèiø þmoniø namai ir jø turtas liko sveikiir jie negalëjo patirti didesniø nuostoliø, iðskyrus tikkarines rekvizicijas, dël to ðiø apskrièiø gyventojai galimokëti valstybinius mokesèius…“ ir siûlë tuoj pat imtisðio darbo59.

Kol kas neminëjome svarbiausiø – demografiniønuostoliø. Pradëkime nuo Kupiðkio ir Pienioniø seniû-nijø. Lyginant 1811 m. liustracijos duomenis ir 1813 m.1812 m. karo metu Kupiðkio seniûnijai padarytø nuostoliø registrofragmentas. LVIA



liustratoriaus A. Salohubo surinktà informacijà, matyti,kad per karà Kupiðkio seniûnijos dûmø skaièius ne-pakito ir liko 551. Pienioniø seniûnijoje netgi l dûmupadaugëjo, nuo 468 iki 469. Gyventojø dinamika atrodotaip: ið Kupiðkio miestelio 1812 m. rugpjûèio 27 d. áprancûzø kariuomenæ atiduoti 2 vyrai, nuo karðtinës taispat metais mirë 12 vyrø. 1813 m. gimë 27 vaikai. Ið Kuo-sënø vaitijos á pranczûzø kariuomenæ atiduoti 3 vyrai,nuo karðtinës ir dizenterijos mirë 9 vyrai. 1813 m. gimë18 vaikø. Ið Deðrio vaitijos 1812 rugpjûèio 27 d. ákariuomenæ atiduoti 4 vyrai, 1812–1813 m. nuo karð-tinës ir dizenterijos mirë 15 vyrø. Gimë 60 vaikø. IðMorkûno vaitijos 1812 08 27 á kariuomenæ atiduoti 6vyrai, 1812–1813 m. nuo karðtinës, dizenterijos ir drugiomirë 20 vyrø, 32 moterys. 1812 m. gimë 21 berniukas(mergaièiø skaièius nenurodomas). Ið Poðkos vaitijos1812 m. rugpjûtá á kariuomenæ atiduoti 4 vyrai, nuo ligømirë 11 vyrø. Ið viso Kupiðkio seniûnijoje 1813 m., ly-ginant su 1811 m., padaugëjo 55 moterimis (nuo 1814iki 1869) ir sumaþëjo 11 vyrø (nuo 2014 iki 2003).

Ið Pienioniø seniûnijos Kepurinës vaitijos 1812 m.prancûzø kariuomenën atiduoti 3 vyrai, nuo ávairiø ligømirë 13 vyrø ir 15 moterø, 1813 m. gimë 29 vaikai. IðPelyðiø vaitijos 1812 m. prancûzø kariuomenën atiduoti5 vyrai, nuo senatvës mirë 5 vyrai, nuo karðtinës – 6 vyrai.1813 m. gimë 15 berniukø. Ið Ðernupio vaitijos 1812 m.prancûzø kariuomenën atiduoti 9 vyrai, 1813 m. nuosenatvës ir karðtinës mirë 8 vyrai, gimë 49 vaikai. Ið

Dvaro vaitijos 1812 m. prancûzø kariuomenën atiduoti8 vyrai, 1813 m. nuo senatvës mirë 5 vyrai, nuo dþiovos4 vyrai, nuo karðtinës 14 vyrø ir 5 moterys. Gimë 27vaikai. Ið viso Pienioniø seniûnijoje 1813 m., lyginant su1811 m., padaugëjo 36 moterimis (nuo 1505 iki 1541)ir sumaþëjo 16 vyrø (nuo 1699 iki 1683)60. Susumuo-jant duomenis galima pasakyti, kad ið abiejø seniûnijøprancûzø kariuomenën buvo atiduoti 44 (19 ir 25) vyrai,tuo tarpu nuo per karà kilusiø epidemijø Kupiðkio se-niûnijoje mirë 56 vyrai ir 33 moterys, o Pienioniø seniû-nijoje – 45 vyrai ir 20 moterø.

Labai ádomûs yra 1813 m. pateikti duomenys apiegyventojø judëjimà Subaèiaus parapijoje. Kaip matytiið 1811 m. atliktos liustracijos, parapijoje tada buvo 735dûmai ir 2196 vyrai bei 2165 moterys. 1813 m. duo-menimis, buvo likæ 700 dûmø, 1976 vyrai ir 2047 mote-rys. Taigi karo metais parapija sumaþëjo 35 dûmais, ne-liko 220 vyrø ir 118 moterø. Ið vyrø 30 atiduota á rek-rûtus, 20 iðëjo kantonistais, 134 mirë, 35 emigravo. Iðmoterø 88 mirë, 21 iðtekëjo, 9 emigravo61.

Turime gana tikslius liustratoriaus Ignoto Tiðkos su-rinktus duomenis apie þmoniø ir gyvuliø nuostolius Su-baèiaus seniûnijoje. 1812 m. prieð karà seniûnijoje buvo132 dûmai ir 412 vyrø bei 440 moterø. Karo metu dûmøskaièius sumaþëjo iki 108, vyrø atitinkamai iki 368, omoterø – iki 396. Nurodomos ir gyventojø sumaþëjimoprieþastys. Ðtai ið seniûnijos savavaliðkai emigravo (emi-growalo z rozpusty) 4 vyrai. Nuo karðtinës mirë 16, nuo

1812 m. gruodþio 22 d. ið Kupiðkio ir Pienioniø se-niûnijø 1020 vnt. lentø1812 m. gruodþio 30 d. praþygiuojanèiai kariuomenei11 pûdø2 ir 20 svarø dþiûvësiø, 9 saikai3 5 saikeliaiaviþø, 38 pûdai ðieno1813 m. sausio 14 d. á magazinà Leonpolyje pristatyta225 pûdai ðiaudø pëdø1813 m. sausio 17 d. á magazinà Leonpolyje pristatyta715 pûdai ðiaudø pëdø1813 m. sausio 22 d. á magazinà Ukmergëje pristatytaðiaudø pëdø 554 pûdai ðieno1813 m. sausio 23 d. praþygiuojanèiai kariuomenei 4aðmainiai4 aviþø1813 m. sausio 30 d. á magazinà Ukmergëje pristatyta225 pûdai ðieno1813 m. vasario 2 d. á magazinà Ukmergëje pristatyta70 pûdø ðieno1813 m. vasario 19 d. á magazinà Ukmergëje uþ 1020dûmø, o nuo dûmo po 5 zlotus uþ 1 veþimà malkø iruþ 1 þvakæ priklauso1813 m. kovo 7 d. á magazinà Ukmergëje 924 gorèiai5

ir 3 kvortos6 degtinës1813 m. kovo 9 d. kazokams 26 pûdai ðieno, 5 ½ að-mainio aviþø

1813 m. kovo 10 d. kazokø arkliams 5 ½ aðmainioaviþø, 21 pûdas ðieno1813 m. kovo 14 d. praþygiuojanèiai kariuomenei 2statinës aviþø, 65 pûdai ðieno1813 m. kovo 21 d. á magazinà Ukmergëje 225 stati-nës7 5 aðmainiai rûgiø, 18 statiniø 2 aðmainiai 6 ½ gor-èiaus kruopø1813 m. kovo 23 d. á magazinà Ukmergëje 775 pûdaiðieno1813 m. kovo 24 d. á magazinà Ukmergëje 283 statinës4 ½ aðmainio aviþø, 275 ½ pûdo ðieno, 2193 pûdaidþiûvësiø, 17 statiniø 5 aðmainiai kruopø1813 m. balandþio 5 d. praþygiuojanèiai kariuomenei24 statinës 2 aðmainiai aviþø, 333 pûdai ðieno1813 m. balandþio 5 d. praþygiuojanèiai kariuomenei2 statinës 4 aðmainiai aviþø, 27 pûdai ðieno1813 m. balandþio 7 d. praþygiuojanèiai kariuomenei20 statiniø 6 ½ aðmainio aviþø, 341 ½ pûdo ðieno1813 m. balandþio 28 d. lazaretui parûpinta malkø irþvakiø uþ 622 sid. rub 63 kap, kas asignacijomis sudaro1813 m. geguþës 7 d. malkoms ir þvakëms bei lazaretotaisymui 529 sid. rub 97 kap, kas sudaro1812 m. birþelio 17 d. þmonëms, vykstantiems á Ðven-èionis, 4 statinës 4 aðmainiai rugiø———————-1812 m. gruodþio 22 d. á Ukmergës miestà pristatyti22 jauèiai po 40 rub

Nuostoliø, kuriuos 1812–1813 m. padarë per Kupiðkio seniû-nijà þygiuojanti Rusijos kariuomenë, registras1

rub.,kap.

1530

3060

2490,52

2119,88

880



kruvinosios – 3, raupø – 4, pamiðimo – 1, piktþaizdës –2, akmenligës – 2, dþiovos – 2, pasiutimo – 1, prancûzønudurtas – 1. 1812 11 27 ir 1812 04 29 á rekrûtus paimti4 vyrai, 1812 08 31 ir 10 25 kantonistais iðëjo 4. Ið visonetekta 44 vyrø. Mirë ir 44 moterys: 29 nuo ðiltinës, 5 –nuo kruvinosios, 3 – raupø, 7 – pamiðimo(?). Á kitàvalsèiø iðtekëjo 6. Gimë per tà laikà 21 berniukas ir 18mergaièiø. Paþymima, kad karðtinë ir dizenterija kol kaskai kuriuose kaimuose dar tebesiauèia62.

Apie tai, kad karðtinë buvo atveþta ið Vilniaus, mi-nima Svëdasø parapijos nuostoliø apraðyme. Tada tosparapijos kaimuose nuo ðios ligos iðmirë kelios deðimtysþmoniø63. Panaðiai buvo ir Ignoto Morikonio Salø dvarovaldose, kurioms priklausë Punkiðkiai ir daug aplinkiniøkaimø kairiajame Ðetekðnos krante64. Skapiðkio domi-nikonø vienuolyno valdose dël 1812 m. kilusios karðligës(goràczki gnilej) epidemijos mirë 15 vyrø ir 5 moterys.Dar 2 vyrai pabëgo. Taigi ið 175 prieð karà buvusiø vyrø,liko 153. Moterø sumaþëjo nuo 136 iki 131. Bendrasdûmø skaièius karo metu nepakito. Kaip buvo, taip irliko 4265. Ignotui Niepokojèickiui priklausiusio Vieðintødvaro kaimuose karo metu mirë 16 þmoniø, 1 buvo pa-imtas á rekrûtus, 5 pabëgo66. 1813 m. jau nurodoma, kaddaugelyje vietoviø karðtinës epidemija visai iðsikvëpëarba baigiasi.

Morikoniø Salamiesèio valdose, kaip matyti ið 1811m. revizijos, buvo 264 dûmai su 705 vyrais bei 696 mo-terimis. 1813 m. liustratoriaus Justino Civinskio surink-

tais duomenimis, dûmø skaièius buvo toks pat, vyrø buvo695, moterø – 703. Taigi nors gyventojø skaièius þenkliaunepakito, taèiau turime tikslius duomenis apie jø judë-jimà. Antai 1812 m. rugsëjá ið dvaro á prancûzø kariuo-menæ iðëjo 2 vyrai; Salamiesèio miestelyje 1813 m. nuosenatvës mirë 2 vyrai, nuo karðtinës – 1; ið Stuburø irÞemaitëliø kaimø 1812 m. rugsëjo 29 d. prancûzø val-dþios nurodymu á fabrikà Vilniuje iðvyko ir negráþo 3vyrai, gimë 5 berniukai, 2 mergaitës; ið Klingø ir Me-diniðkio 1812 m. rugpjûèio 20 d. á kariuomenæ iðëjo 1,gimë 2 vaikai; ið Paliepiø ir Þekiðkiø 1811 m. vienas vyraspaimtas rekrûtu Rusijos kariuomenën, 1 moteris mirë;ið Plikiø su Berniûniðkiu ir Besàspariais 1812 m. sausá 2vyrai paimti á rekrûtus, gimë 3 berniukai ir 2 mergaitës;ið Gumbeliø su Ðlekiðkiais ir Medinomis – 1812 m. ba-landá á rekrûtus paimtas 1 vyras, gimë 6 berniukai ir 1mergaitë; Bakðënuose su Þiliais – 1812 m. liepos 2 d.vyras mirë nuo dizenterijos, gimë 4 mergaitës; Tuituosesu Akmenës, Vaideginës ir Ðilo uþusieniais – 1812 m.nuo drugio mirë 1 vyras ir 4 moterys; ið Buoþiø su Pe-trukiðkio, Prûdelio ir Urnëliðkio uþusieniais – 1812 m.vienas iðvyko kantonistu á Prancûzijà, kitas 1812 m. pa-imtas rekrûtu á Rusijos kariuomenæ; ið Girsteikiø – 1812m. sausá paimtas rekrûtu Rusijos kariuomenën 1 vyras,nuo ligø mirë 7 moterys; Gliaudeliuose su Januðiskiouþusieniu – gimë 3 berniukai ir 6 mergaites; ið Þadei-kiø, Einoriø ir Muntvydø 1812 m. kantonistais iðëjo 2vyrai, 1 paimtas rusø kariuomenën, 2 mirë nuo dizen-

1813 m. sausio 22 d. á Ukmergæ pristatytas 31 jautis po40 rub1813 m. sausio 31 d. á Ukmergës miestà pristatytas 21jautis po 40 rub1813 m. vasario 6 d. á Ukmergæ pristatyti 4 jauèiai po40 rub1813 m. vasario 11 d. á Ukmergæ pristatyti 72 jauèiaipo 40 rub1812 m. birþelio 17 d. Ðvenèionyse atiduoti 27 arkliaisu 9 kaustytais brikeliais ir visu priklausanèiu rekvizitupagal Karinio komiteto nurodymà

Dvare [paimta] be kvitø1812 m. 6 statinës 3 aðmainiai aviþø, 139 pûdai ðieno,nuganyta 100 margø8 ðienaujamø pievøValsèiuje Kupiðkyjeið Justino Poberalio paimta 4 ratai ir pavalkaiið Petro Þvikio paimta 4 ratai ir pavalkaiið Jokûbo Kulio paimta veþëèios ir pavalkaiið Andriaus Balèiûno veþëèiosPaketuriø kaimasIð Dominyko Jakðio 2 gelumbës kelnës uþ 14 rub ir 40kap, 4 uþtiesalai uþ 16 rub, 2 marðkiniai 2 rubIð Stanislovo Zubo 1 sena avis uþ 4 rubLaièiø kaimasIð Jono Èepo paimta veþëèios ir pavalkaiSuvainiai

Ið Antano Ðulniaus dirþas uþ 4 rub 80 kap, 1 avis 4 rubAstravaiIð Matauðo Gurklio balnasDrûlënø kaimasIð Motiejaus Oþio 3 avysIð Gabrieliaus Oþio, dailidës, 2 milo kelnës uþ 6 rub, 5 vil-noniø siûlø kamuoliai uþ 3 rub, 1 pora batø 2 rub 40 kapIð Gabrieliaus Oþio 2 avysIð Kristupo Sarapino 1 avis – 4 rub, 7 uþtiesalai – 16rub, balnas 4 rubIð Juozo Petrulio 1 kiaulë 9 rub, balnas 8 rub, grynaisiais4 rub 80 kap, 1 uþtiesalas 2 rub 40 kap, 1 vaðkinë þva-kë 4 rub, 1 geleþinis pantisIð Juozapo Puzino 3 avys 12 rub, 1 prijuostë 1 rub 80kapIð Kazimiero Èereðkos 3 ðvabiðkos skarelës 12 rub, 1uþtiesalas 4 rub, 1 prijuostë 3 rub, 2 sidabriniai þiedai2 rub 30 kap, 4 uolektys kaspino 2 rubIð Stanislovienës Zmitrienës 6 uþtiesalai 24 rub, 1 pri-juostë 4 rub, 1 skara 4 rubIð Jokûbienës Oþienës 1 avisLikalaukiø kaimasIð Tomo Vaitiekûno 2 galiniai kaustyti rataiIð Stanislovo Vaitiekûno 2 galiniai rataiIð Stanislovo Matekonio 1 avisIð Matauðo Notkaus 1 avinasVirbaliðkiø kaimas

1240

840

160

2880

4860

8898

32,404

6

8,80

12

12

11,408

24

30,20

13,80

23,30

324

1212

44



terijos, 1 – nuo dþiovos, 1 pabëgo, gimë 3 berniukai; iðMiegoniø ir Ðlëgeriðkio kaimø su Akmenës ir Savuèiøuþusieniais – 1812 m. sausá Rusijos kariuomenën paimti2 rekrûtai, 1812 rugpjûèio 20 d. kantonistu iðëjo 1, gimë1 mergaitë ir 1 berniukas; ið Kadarø ir Galvokø kaimøsu Grubiðkio, Èyþiðkio ir Jasiukiðkio uþusieniais – 1812m. vienas vyras paimtas rekrûtu Rusijos kariuomenën,2 vyrai ir 1 moteris mirë nuo karðtinës; ið Vileiðiðkiø irSviliø kaimø su Variðkio uþusieniu – 1 iðëjo kantonistu1812 m., 1 þuvo 1813 m. Alantos stotyje, 2 mirë nuodizenterijos; Martiðiûnø kaime 1813 m. gimë 3 vaikai;ið Ramongaliø su Pagojës ir Gojaus uþusieniais 1812 m.spalio 12 d. kantonistu iðëjo 1 þmogus, 1813 m. nuokarðtinës mirë 2 þmonës67.

Koks buvo tø kantonistø likimas, galima tik ásivaiz-duoti. Kupiðkio dekanas M. Smolskis savo raporte kon-sistorijai yra raðæs, kad dalis jø visiðkai dingo, kiti gráþo„sveiki arba apðalusiomis kojomis“69.

Ið aptartos medþiagos matyti, kad nors ir neturimeinformacijos apie visø Kupiðkio kraðto vietoviø 1812–1813 m. patirtus nuostolius, jos pakanka susidaryti ga-

na iðsamø vaizdà, kaip karas paveikë tuometiná þmoniøgyvenimà. Akivaizdu, kad Napoleono invazija kupiðkë-nams neturëjo katastrofiðkø pasekmiø. Nors ir neþino-me tiksliø demografiniø nuostoliø, aiðku, kad jie netu-rëjo bûti labai dideli. Kelios deðimtys (o gal ir per ðimtà)patekusiø vienon ar kiton kariuomenën, keli ðimtai mirænuo ligø didesnio poveikio bendrai gyventojø skaièiausdinamikai neturëjo. Þymiai daugiau prarasta arkliø,galvijø, transporto priemoniø, paðaro, maisto produktøir kitokio turto, taèiau vëlgi, kaip matyti ið atskirø valdøpavydþiø, tø nuostoliø procentas lyginant su bendruturtu svyruoja nuo keliø iki keliolikos punktø. Ko gero,nebuvo drastiðko turto sumaþëjimo atvejo, neminimi irkokie nors karo veiksmø pasëkoje ávykæ nekilnojamojoturto sunaikinimo faktai. Þinoma, jei prie tokiø nuos-toliø nepriskirtume ið literatûros þinomo liudijimo, kad1812 m. karas sutrukdë Hiacintui Antoðevskiui pastatytiAntaðavoje mûrinæ baþnyèià, kuriai jau buvæ suveþtosmedþiagos… Palyginus su kitomis Lietuvos vietovëmis,kurios buvo tiesiog nusiaubtos staiga uþgriuvusio karobangos ir ilgai gydësi patirtas þaizdas, Kupiðkio kraðtasliko gana ramiame uþutekyje, ir kaip tik dël to, matyt,

Ið Jurgio Kilkaus 2 veþëèios su pavalkaisIð Juozapo Indrelës veþëèios su pavalkaisIð Benedikto Ðliþio veþëèios su pavalkaisLaukminiðkiø kaimasIð Antano Jurevièiaus veþëèios su pavalkaisIð Jurio Èepo veþëèios su pavalkaisIð Lauryno Kriovës veþëèios su pavalkaisNaniðkiø kaimasIð Petro Suvaizdþio veþëèios su pavalkaisIð Jono Kiaulëno veþëèios su pavalkaisIð Kristupo Kiaulëno kaustytos veþëèios su pavalkaisIð Kandido Vilko veþëèios su pavalkaisAbeliø kaimasIð Gasparo Ðimkûno veþëèios su pavalkaisStankûnø kaimasIð Jokûbo Koleinio veþëèios su pavalkaisPaþeviðkiø uþus.Ið Juozapo Koleinio veþëèios su pavalkaisIð Kazimiero Pacevièiaus veþëèios su pavalkaisLebedþiø kaimasIð Jono Suvaizdþio veþëèios su pavalkaisIð Juozapo Aukðtikalnio veþëèios su pavalkaisIð Kazimiero Kerðulio veþëèios su pavalkaisIð Ignoto Kiaulëno veþëèios su pavalkaisIð Pranciðkaus Naruðkevièiaus veþëèios su pavalkaisIð Andrejienës Merklapienës veþëèios su pavalkaisMiliûnø kaimasIð Jokûbo Dundulio veþëèios su pavalkaisIð Jurgio Jëèiaus veþëèios su pavalkaisÐalteniaiIð Lauryno Makðtelës pavalkaiTerpeikiaiIð Mykolo Karazijos kaustyta kalamaðkë su pavalkaisIð Jokûbo Petronio veþëèios su pavalkais

PlundakaiIð Jurgio Kulikausko veþëèios su pavalkaisIð Andriaus Meilaus 4 nauji rataiIð Tomo Dulksnio 4 kaustyti ratai su 2 pavalkaisNaiviaiIð Kazimiero Grigo 4 kaustyti rataiIð viso valsèiuje 33 pûdai nupjauto ðieno, 551 pûdasduonos, 6 statinës 1 aðmainis 1 gorèius ávairiø kruopø,100 viðtø, 603 gorèiai sviesto ir pieno, 81 pûdas rûkytosmësos, 31 pûdas ðvieþios mësos, 268 gorèiai druskos,123 gorèiai degtinësIð viso [nuostoliø]

105,505,50

5,505,505,50

5,505,50

105,50

5,50

5,50

5,505,50

5,505,505,505,505,505,50

5,505,50

1,70

375,50

5,501014

10

500,60

Nuostoliø, kuriuos 1812 m. padarë per Kupiðkio seniûnijà þy-giuojanti prancûzø kariuomenë, registras[paimta] su kvitais1812 m. liepos 9 d. á magazinà Ukmergëje pristatyta 1000 gorèiødegtinës1812 m. liepos 14 d. á magazinà Ukmergëje pristatyta 100 pûrø9

sijotø ruginiø miltø, 10 statiniø druskos1812 m. rugpjûèio 6 d. á magazinà Alantoje pristatyta 40 sta-tiniø 6 aðmainiai rugiø, 40 statiniø 6 aðmainiai kvieèiø, 40statiniø 6 aðmainiai mieþiø, 480 ½ gorèiaus degtinës, 480 ½gorèiaus druskos, 1441 pûdas 12 svarø ðieno1812 m. rugpjûèio 20 d. á Vilniaus miestà atgabenta 833 pûrairugiø1812 m. rugpjûèio 24 d. 17 ulonø pulkui pristatyta 20 pûrøaviþø, 40 pûdø ðieno1812 m. rugpjûèio 27 d. uþ likusias pagal planà nuo kiekvienoið 16 asmenø po 8 naujuosius zlotus 12¼ graðio sidab-ru, kas asignacijomis sudaro1812 m. rugpjûèio 27 d. kantonistø algai1812 m. rugsëjo 2 d. á Vilniaus miestà atgabenta 992pûdai ðieno

80,72560


galëtume teigti, kad prancûzmetis, prieðingai nei vëlesnisukilimai ar kitos patirtos negandos, kupiðkënø kolek-tyvinëje atmintyje nepaliko jokio ryðkesnio pëdsako.

Ðaltiniai1 Dundulis B.Lietuva Napoleono agresijos metais (1807–1812). V.,

1981; Pugaèiauskas V. Napoleono administracija Lietuvoje. V., 1997;Glemþa L. Lietuviðkieji kariniai daliniai Prancûzijos kariuomenëje 1812–1813 m. // Karo archyvas. T.18. V., 2003, p.137–168.

2 Istoriografijoje paprastai nurodoma, kad ið stambiausiø prancûzødaliniø arèiausiai Kupiðkio praþygiavo X korpusas (per Upytës apskritá– Panevëþá, Pasvalá, Vabalninkà) ir II korpusas (per Ukmergës apskritá –Ukmergæ, Alantà, Utenà). Ið tuo metu buvusio didelio Kupiðkio dekanatolabiausiai nukentëjo pietinës parapijos. Antai Bikuðkyje kareiviai apiplëðëbaþnyèià, Utenoje – klebonijos palivarkà, uþmuðë vienà valstietá. XIX a.pasirodæs Didþiosios Armijos þygio á Rusijà pradþià dokumentuojantisþemëlapis nurodo kiek kitokià X korpuso þygiavimo kryptá. Anot ðioðaltinio, verþdamiesi á Rusijà prancûzai kaip tik þygiavo per Kupiðkioapylinkes [Tableau des Opérations de la Grande Armée depuis l’ou-verture de la Campagne jusqu’au 21 août 1812 // http://gluosnis.vu.lt/biblio/dmperziura.sarasas1?nr=14]. 1812 m. gruodá stumdami pran-cûzus rusai (Vitgenðteino grupë) arèiausiai nuo Kupiðkio praþygiavo proUkmergæ, Ðëtà, Këdainius [Vanagas V. Antanas Strazdas. V., 1968, p.79;Vilenski vremennik. T.5, d.1, Vilno, 1913].

3 Vanagas V. Min. veik., p.80.4 Lietuvoje tuo metu stovëjusi gen. M. Barklajaus de Tolio vado-

vaujama Pirmoji Vakarø armija (10 korpusø) turëjo apie 130 000 kariø,

vyriausioji bûstinë buvo Vilniuje. Ukmergës apylinkëse 1812 m. birþeláminimi stovëjæ XI ir I (rezervinis) kavalerijos korpusai [Vilenski vre-mennik. T.5, d.1, Vilno, 1913, p.101].

5 Ðtai ið Salamiesèio dvaro kaimø 1811–1813 m. Rusijos kariuo-menën buvo paimti 9 vyrai [LVIA. F.529. Ap.1. B.468. L.2.]

6 LVIA. F.529. Ap.1. B.2049. L.40, 42, 46, 93, 98 ir kt.7 Pugaèiauskas V. Napoleono administracija..., p.46–54.8 Dundulis B. Min. veik., p.70.9 Pvz., 1812 m. lapkrièio mën. á tautinæ gvardijà Ukmergëje buvo

uþsiraðæ 40 þmoniø [Iwaszkiewicz J. Litwa w 1812 roku. Krakow–Warszawa, 1912, p.176].

10 Glemþa L. Min. veik., p.143.11 Vilenski vremennik. T.5, d.2, Vilno, 1913, p.86.12 Kantonistas – kareivis ið kantono, t.y. tam tikro baudþiauninkø

skaièiaus, nustatyto vienam ar keletui dvarininkø.13 LVIA. F.529. Ap.1. B.402. L.5.14 Glemþa L. Min. veik., p.150–152.15 Dundulis B. Min. veik., p.103.16 Iwaszkiewicz J. Min. veik., p.368.17 LVIA. F.529. Ap.1. B.2054. L.2.18 Ten pat, L.7.19 Ten pat, L.4.20 Ðakenis K. Vabalninkas ir jo apylinkës praeityje. Kaunas, 1935,

p.84.21 LVIA. F.529. Ap.1. B.468. L.2.22 Ðakenis K. Min. veik., p.84. Kiek ilgai pulkas buvo Birþuose,

neþinoma, bet yra minima, kad lapkrièio 8 d. ulonams á Kupiðká iðseniûnijos buvo pristatyta 2 ½ pûro aviþø ir 8 pûdai ðieno [LVIA. F.529.Ap.1. B.2054. L.7]. nukelta á 54 psl.

1812 m. rugsëjo 3 d. kantonistø algai1812 m. rugsëjo 3 d. þandarams nustatyto atlyginimo1812 m. rugsëjo 3 d. á magazinà Vilniuje pristatyta 300kûliø ðiaudø1812 m. rugsëjo 3 d. ulonams Kupiðkyje 50 pûrø aviþø,80 pûdø ðieno1812 m. rugsëjo 4 d. tiems patiems ulonams 37 pûrai 51/2 gorèiaus aviþø, 427 pûdai 35 svarai ðieno1812 m. rugsëjo 6 d. tiems patiems ulonams 57 pûrai 4gorèiai aviþø, 287 pûdai 20 svarø ðieno1812 m. rugsëjo 12 d. tiems patiems ulonams 100 pûrøaviþø, 100 pûdø ðieno1812 m. rugsëjo 18 d. tiems patiems ulonams 170 pûdøðieno1812 m. spalio 3 d. asmeninio mokesèio, prievarta pa-imto uþ du asmenis1812 m. spalio 8 d. á magazinà Vilniuje pristatyta 3013gorèiø degtinës1812 m. spalio 9 d. ulonams 50 pûrø aviþø, 80 pûdø ðieno1812 m. spalio 17 d. á Vilniaus miestà nugabenta 1312 kû-liø ðieno1812 m. spalio 29 d. á Vilniaus miestà nugebenta 44 statinësruginiø miltø, 106 statinës aviþø, 250 gorèiø degtinës, 80 kû-liø ðieno, 1459 kûliai ðiaudø1812 m. spalio 29 d. ulonams Kupiðkyje 19 pûrø aviþø, 30 pû-dø ðieno1812 m. spalio 31 d. á Ukmergæ mokesèiø komisijai pristatytamokesèio 225 gorèiai degtinës ið 15 bravorø1812 m. lapkrièio 1 d. á magazinà Vilniuje pristatyta 864 kûliai,ðieno, 688 kûliai ðiaudø1812 m. lapkrièio 3 d. á Vilniaus miestà pristatyta 65 statinës 4aðmainiai rugiø, 52 statinës 5 aðmainiai aviþø, 2 aðmainiai 3gorèiai þirniø, 2 statinës 3 aðmainiai 7 gorèiai mieþiniø kruo-pø, 1 statinë 7 aðmainiai 10 gorèiø kvieèiø

1812 m. lapkrièio 3 d. á magazinà Vilniuje pristatyta 59 statinës6 aðmainiai rugiø, 106 statinës 1 aðmainis aviþø, 4 statinës 3aðmainiai 15 gorèiø þirniø, 3 statinës 4 aðmainiai 11 gorèiøkruopø, 7 statinës 3 aðmainiai 8 gorèiai kvieèiø1812 m. lapkrièio 8 d. ulonams Kupiðkyje 2 ½ pûro aviþø, 8pûdai ðieno1812 m. lapkrièio 18 d. praþygiuojanèiai kariuomenei 11 pûdøðieno, 18 pûdø ðiaudø, 1 statinë 1 ½ aðmainio aviþø1812 m. lapkrièio 20 d. praþygiuojanèiai kariuomenei 15 pûdøðieno, 4 pûrai 13 gorèiø aviþø1812 m. lapkrièio 25 d. á Vilniø pristatyta 294 statinës 9 gorèiairugiø1812 m. lapkrièio 27 d. á Alytø pristatyta 345 statinës aviþø, 5kûliai 5 svarai ðieno, 15 kûliø ðiaudø1812 m. lapkrièio 28 d. praþygiuojanèiai kariuomenei 1 ½aðmainio aviþø, 30 pûdø ðieno1812 m. lapkrièio 29 d. kantonistams uþ 23 naminio milo striu-kes, jojimo kelnes, kepures, marðkinius ir batus, jø pa-gaminimà1812 m. gruodþio 1 d. á magazinà Ukmergëje ið nusta-tytos dovanos atgabenta 1020 aðmainiø aviþø, 1020 kû-liø ðieno, 1020 kûliø ðiaudø1812 m. gruodþio 5 d. á Alytø pristatyta 162 statinës 1aðmainis 19 gorèiø aviþø, 531 kûliai 12 svarø ðieno, 521kûliai ðiaudø1812 m. liepos 9 d. á magazinà Ukmergëje 40 jauèiø po40 rub1812 m. liepos 31 d. á magazinà Ukmergëje 11 jauèiøpo 40 rub1812 m. rugpjûèio 2 d. kavalerijai 4 arkliai po 300 rubir pinigais 88 rub 80 kap, kas sudaro1812 m. rugpjûèio 6 d. á Alantos miestà 40 jauèiø po 40rub1812 m. rugpjûèio 16 d. á Vilniaus miestà 14 jauèiø po

308508


2536,20

600

1600

440

1288

1600


40 rub1812 m. spalio 21 d. á Smurgainiø magazinà 76 jauèiaipo 40 rub1812 m. lapkrièio 29 d. kantonistams 13 arkliø po 300rub asignacijomis –Ið viso

Dvare [paimta] be kvitø3 avinai po 4 rubnuganyta 50 margø ðieno, 146 gorèiai stipraus ir 665gorèiai paprasto alaus, 7 gorèiai prancûziðko vynoValsèiuje be kvitøKupiðkio miestelisBaltramiejui Stankevièiui 1 pavalkaiTomui Adomavièiui 2 pavalkaiLaurynui Baibokui 1 kirvisAndriui Prakopavièiui 1 kirvisAdomui Baltrûnui 1 pavalkaiSvideniø kaimasAntanui Petruliui veþëèios su pavalkaisKristupui Prokurotui veþëèios ir pavalkaiJonui Kukeniui veþëèios su pavalkaisAndriui Sapliui veþëèios su pavalkaisGabrieliui Latvënui veþëèios su pavalkaisGriciûnø kaimasJonui Piekioniui veþëèios su pavalkaisTomui Montrimavièiui veþëèios su pavalkaisKazimierui Kerðuliui veþëèios su pavalkaisKreiveniø kaimasPetrui Masiuliui veþëèios su pavalkaisJuozui Talvai veþëèiosSuvainiø kaimasAndriui Sadulai veþëèios su pavalkaisStanislovui Tamoðiûnui veþëèios su pavalkaisRudikø kaimasMatauðui Monkevièiui veþëèios su pavalkaisSiauriø kaimasAndrëjienei Merkleðienei 1 pora kaustytø ratøJonui Lauciui veþëèios su pavalkaisMatauðui Stukui balnas ir þàslaiJurgiui Zuozai veþëèios ir pavalkaiVincui Monkevièiui maiðas nuo veþimoÞeguniø kaimasJuozui Vaicekauskui veþëèios su pavalkais ir maiðasMiliûnø kaimasJurgiui Jëèiui balnasPetrui Maèiui 2 ratai ir maiðas ðienuiMotiejui Jëèiui veþëèios su pavalkais ir maiðasJutkoniø kaimasJokûbui Vièinui 3 sermëgosJuozui Vièinui 1 sermëgaJokûbui Lundþiui 1 sermëgaKristupui Kiaulënui 1 rogësNaniðkiø kaimasGabrieliui Varkaliui 1 sermëgaAbeliø kaimasJurgiui Gintautui veþëèios su pavalkaisVëþioniø kaimasAdomui Vireliûnui 1 sermëgaLaukminiðkiø kaimas

Andriejui Katelei veþëèios su pavalkaisMikniûnø kaimasKazimierui Ðvelnei veþëèios su pavalkaisVirbaliðkiø kaimasJuozui Kiaulënui kaustyta kalamaðkaJurgiui Indrelei balnasJokûbui Leiðiui 1 sermëgaBenediktui Sliþiui veþëèiosIð viso valsèiuje 1 ½ kûgio aviþø pëduose, 504 pû-dai ðieno, 200 pûdø duonos, 1 statinë 2 aðmainiaiávairiø kruopø, 50 viðtø, 100 gorèiø sviesto ir pieno,12 pûdø ávairios rûkytos mësos, 7 pûdai ðvieþios më-sos, 30 gorèiø druskos, 40 gorèiø degtinës, 56 gorèiaialaus.Ið viso

Þinios apie 1812 m. Rusijos kariuomenës ir proKupiðká þygiavusios prancûzø gurguolës padarytusnuostolius

Rusijos kariuomenës – Kupiðkio kahalo þydamsIð Leibos Jedupanskio vienas arklysIð Leibos Oreliovièiaus ið parduotuvës atimta audiniø uþIð Joselio Falkovièiaus paimta pinigøIð Giekelio Izakovièiaus muilo ir sûrio uþIð Iciko Abramovièiaus paimta pinigøIð Berelo Mauðevièiaus keturios pagalvësIð Vulfo Boruchovièiaus viena pagalvëIð Leibos Ðmuilovièiaus 60 gorèiø degtinësIð Icisajaus Abelskio paimta pinigaisIð Chaimo Rudilskio taip pat pinigaisIð Leizerio Abramovièiaus 88 gorèiai degtinësIð Leibos Chaimovièiaus 100 gorèiø degtinësIð Danieliaus Leibovièiaus pora arkliø, kainuojanèiøIð Elijaðo Joselovièiaus plëðimu padaryta nuostoliø uþIð Jankelio Benjaminovièiaus pinigais paimtaIð viso

Prancûzø kariuomenës – to paties kahalo þydamsPaimta nesumokëjus 24 svarai kavosKeturiasdeðimt aðtuoni svarai cukrausDvideðimt keturi buteliai vynoAðtuoni gorèiai degtinësTrisdeðimt aðtuoni gorèiai alausPrûsø kariuomenë paëmë 6 butelius vynoKeturis butelius sirupoAðtuoniasdeðimt gorèiø alausDeðimt gorèiø degtinësDeðimt pûrø aviþøKeturiasdeðimt svarø tabakoIð viso

JD Rusijos Imperatoriaus kariuomenës Kupiðkiovalsèiuje paimtø arkliø registrasPaketuriø kaime birþelá ið namø paimtas 1 arklysKreiveniø k. birþelá Kupiðkyje paimtas 1 arklysLikalaukiø k. birþelá paimti 2 arkliaiGriciûnø k. geguþæ Jonavoje paimtas 1 arklysLaièiø k. birþelá Kupiðkyje paimti 2 arkliaiDrûlënø k. geguþæ ið namø paimti 2 arkliai


560

3040

390017022,72

12

2,404,80

44

2,40

5,505,505,505,505,50

5,505,505,50

5,505,0

5,50

5,50

5016

4,805

251,20

60104

30201220

8752020

101120120

5020

780

96192

8688

231820104012

504,40

8080

16080

160160

5,505,50

5,50

10,805.50

105.502,40

7.90

819,507.90

9,604,804,80

8

4,80

5,50

4,8


Gyvakarø k. birþelá paimti 5 arkliaiRudikø k. birþelá ið namø paimti 5 arkliaiStankûnø k. birþelá Kupiðkyje paimti 4 arkliaiMikniûnø k. kovà Ukmergëje paimtas 1 arklysAbeliø k. birþelá ið namø paimti 4 arkliaiGudeliðkiø k. balandá Alantoje paimti 2 arkliaiNaniðkiø k. birþelá Kupiðkyje paimti 4 arkliaiLebedþiø k. birþelá Kupiðkyje paimti 7 arkliaiLukoniø k. birþelá ið namø paimti 7 arkliaiSiauriø k. birþelá Kupiðkyje paimti 2 arkliaiÞeguniø k. geguþæ Alantoje paimti 2 arkliaiGraþiðkiø k. birþelá Kupiðkyje paimti 3 arkliaiBikoniø k. birþelá Jonavoje paimti 3 arkliaiMiliûnø k. birþelá ið namø paimti 4 arkliaiÐalteniø k. birþelá ið namø paimti 8 arkliaiVirbaliðkiø k. birþelá Kupiðkyje paimti 2 arkliaiJutkoniø k. birþelá ið namø paimti 2 arkliaiVëþioniø k. birþelá ið namø paimti 4 arkliaiAstravø k. birþelá ið namø paimtas l arklysDidþprûdþiø k. vasará Ukmergëje paimti 2 arkliaiKuosënø k. sausá Ukmergëje paimtas 1 arklysNaiviø k. birþelá ið namø paimtas l arklysPlundakø k. birþelá ið namø paimti 6 arkliaiKereliø k. birþelá Jonavoje paimti 2 arkliaiIð viso

Prancûzø kariuomenës Kupiðkio valsèiuje paimtøarkliø registrasKupiðkio miestelyje rugpjûtá ið namø paimti 7 arkliaiPaketuriø k. liepà ið namø paimti 7 arkliaiKreiveniø k. rugsëjá Alytuje paimtas 1 arklysÞaideliø k. liepà ið namø paimti 6 arkliaiGriciûnø k. spalá Vilniuje paimtas 1 arklysRudikø k. spalá Vilniuje paimtas 1 arklysMikniûnø k. rugpjûtá Þieþmariuose paimtas 1 arklysAbeliø k. rugpjûtá Vilniuje paimtas 1 arklysGudeliðkiø k. rugpjûtá Vilniuje paimtas 1 arklysNaniðkiø k. gruodá ið namø paimti 2 arkliaiLukoniø k. rugpjûtá Þieþmariuose paimti 2 arkliaiSiauriø k. rugpjûtá Þieþmariuose paimti 2 arkliaiÞeguniø k. liepà Þieþmariuose paimtas 1 arklysMiliûnø k. liepà Palëvenëje paimtas 1 arklysÐalteniø k. spalá Vilniuje paimti 2 arkliaiLukoniø k. lapkritá Alytuje paimti 2 arkliaiKuosënø k. liepà ið namø paimta 10 arkliøNaiviø k. liepà ið namø paimti 4 arkliaiPlundakø k. liepà ið namø paimti 6 arkliaiIð Kupiðkio miestelio 1 jautisIð viso susidaro

Registrà patvirtino Aleksandras Salohubas

Rusijos kariuomenës þygio metu per Pienioniøseniûnijà 1812, 1813 m. savavaliðkai atimantpadarytø nuostoliø valsèiui registrasJonui Janèiui 64 uolektys kuþelinës10 drobës, 2 uþtiesa-lai, 4 marðkiniaiMykolui Joèiui pora kaustytø ratø su geleþiniais lankaisir kaustyta aðimiKazimierui Bugailiðkiui 5 pundeliai linøTomui Murkai 4 pûkinës pagalvës

Jurgiui Dapkevièiui grynøjø pinigø 12 rubliø sidabru,kaustytas ratas ir geleþimi sutvirtinta aðis aðtuoni rub,ið viso rubJokûbui Ðaulinskui naujas didelis maiðasJurgiui Poðkai 1 maiðasPovilui Buzui 1 nauji pavalkaiJokubui Maþyliui kaustytos veþëèios ir 2 pavalkaiJuozui Maþyliui veþëèios su pavalkaisGasparui Èerniui 2 pavalkaiVincentui Stukui veþëèios su pavalkaisJurgiui Juodvirðiui veþëèios su pavalkais 7 rub 20 kap,batai 4 rub, kailiniai 12 rub, 2 maiðai 2 rub 20 kap,þàslai 3 rub 60 kap, ið visoSimonui Jurënui veþëèios su pavalkaisGabrieliui Kunèiui 1 varinis katilas, 1 kaustytas ratas,1 ðerdesasIgnui Kunèiui pavalkai su plëðkeMotiejui Valiukoniui pavalkai ir kirvisAndriejui Maþyliui pavalkai su plëðkeAndriejui Krasauskui pavalkai, ðerdesas ir maiðasAdomui Paðkevièiui veþëèios su pavalkaisAndriejui Mikënui veþëèios su pavalkaisPranciðkui Katelei veþëèios su pavalkaisJurgiui Starkui veþëèios su pavalkaisKazimierui Giedriui veþëèios su pavalkaisKazimierui Ðimkûnui veþëèios su pavalkaisSimonui Pretkûnui veþëèios su pavalkaisVincentui Labeikiui pavalkai su antðonëmisSimonui Dapkevièiui veþëèios su pavalkaisÐinkûnui 2 poros naujø kaustytø ratøJonui Kurilavièiui 1 pora kaustytø ratøAndriejui Ma[r]tinoniui 1 veþëèiosAdomui Èerniui pavalkaiMotiejui Murkai pavalkai su plëðkeJonui Braziûnui veþëèios su pavalkaisJurgiui Þukauskui veþëèios su pavalkaisPranciðkui Konstoblockiui veþëèios su pavalkaisKazimierui Pakðiui veþëèiosStanislovui Vilimui pavalkai 4 rub, apinasrëlis 2 rub, 2kaustyti ratai 12 rub, ið visoDominykui Bugeblui kaustyta kalamaðkaTadui Vilimui 4 kaustyti rataiAntanui Pasmakui veþëèiosIlgnotui Blaþevièiui veþëèiosJuozui Graþiui veþëèios su pavalkaisJuozui Radzevièiui balnas 20 rub, veþëèios 5 rubJuozui Legui veþëèios su pavalkaisAntanui Èeðiûnui veþëèios su pavalkaisMotiejui Legui veþëèios su pavalkaisLaurynui Klimkai veþëèios su pavalkais ir plëðkeTadui Meðkauskui veþëèios su pavalkaisMotiejui Parðeliui veþëèiosTadui Meðkeliûnui pavalkai 4 rub, 2 kailiniai 20 rub,pora ratø 2 rub 40 kap, ið visoPetrui Pernavui kalamaðka 12 rub, veþëèios su pavalkais6 rubAntanui Parðeliui 2 kailiniaiJurgiui Maldeikiui 1 kailiniaiAntanui Mikûnëliui veþëèios su pavalkaisMykolui Mikûnëliui veþëèios su pavalkais


201,201,205,60

12,80888

29,208

24484

7,60888888848

3618

4488885

1840

19,20558

25888983

26,40

182010

8,608

400400320

80320160320560560160160240240320640160160320

80160

8080

480160

7280

560560

80480

8080808080

160160160

8080

160160800340480

404680

57,60

244014


Jokûbui Giedraièiui pavalkaiAdomui Danilavièiui veþëèios su pavalkaisAntanui Peèiûrai veþëèios su pavalkaisJuozui Pipinui veþëèios su pavalkaisJustinavièiui veþëèios su pavalkaisSilvestrui Ðukevièiui veþëèios su pavalkaisTadui Parðeliui veþëèios su pavalkaisIvanui Tarafiejui veþëèios su pavalkaisJermakui Tarafiejui veþëèios su pavalkaisPachomui Timofejevui veþëèios su pavalkaisRomanui Karpovui veþëèios su pavalkaisZacharui Miketièiui veþëèios su pavalkaisDominykui Miðkiniui veþëèios su pavalkaisKosciui Rutkovskiui veþëèios su pavalkaisGiedraièiui 1 pavalkaiJonui Pakðiui veþëèios su pavalkaisJonui Peèiûrai 1 veþëèiosDvarakinèiø karèemai veþëèios 2 rub, 2 pavalkai su plëð-këm 10 rub, grynaisais 20 rubMotiejui Lauþikui veþëèiosPetrui Merkiui veþëèios su pavalkaisBenediktui Januðiui kaustyta kalamaðkaKeginiø þydui (zydowi Kieginskiemu) kaustyta kalamaðkasu pavalkaisIð viso valsèiuje 1 ½ aðmainio rugiø, 3 statinës 5 aðmai-niai aviþø, 203 pûdai ðieno, 15 pûdø ðiaudø, 561 pûdasduonos, 2 statinës 1 aðmainis ávairiø kruopø, 50 þàsø,450 viðtø, 850 gorèiø sviesto ir pieno, 115 pûdø rûkytosmësos, 91 pûdas ðvieþios mësos, 250 gorèiø druskos,133 gorèiai degtinësDvare 1 aðmainis rugiø, 3 statinës aviþø, 137 pûdai ðienoIð viso

Prancûzø kariuomenës 1812 m. Pienioniø seniûnijojesavavaliðkai atimant padarytø nuostoliø registrasGasparui Èerniui 1 pora naujø ratøStanislovui Ðukevièiui 4 ratai ir pavalkaiMykolui Plikiui veþëèios su pavalkaisMykolui Gervei veþëèios su pavalkaisPetrui Kurilavièiui veþëèios su pavalkaisJokûbui Jusiui veþëèios su pavalkaisKazimierui Bugail[iðk]iui veþëèios su pavalkaisJurgiui Poðkai veþëèios su pavalkaisAnuprui Vilenskiui (Vilëniðkiui?) 30 uolekèiø olandið-kos drobës, 18 uolekèiø rankovinës drobës – 19 rub 20kap, 2 uþtiesalai 4 rub, 3 marðkiniai uþ 6 rub, ið visoJokûbui Ðaulinskui veþëèios su pavalkaisBaltramiejui Juk[n]ai 14 uþtiesalø 8 rub, 8 uolektys ku-þelinës drobës 3 rub, 1 sermëga 1 rubJuozui Jurënui 6 uolektys kuþelinës drobësBaltramiejui Kurilièiui marðkiniai ir uþtiesalasPovilui Buzui pavalkaiBenediktui Ðlapeliui pavalkaiAdomui Pauliui du gorèiai medausJuozui Paviloniui balnas, veþëèios su pavalkaisLaurynui Apðegai veþëèios su pavalkaisAnuprui Pivoriûnui veþëèios su pavalkaisPranciðkui Raè(d?)kui 50 uolekèiø naminio miloJonui Braziûnui veþëèios su pavalkaisJurgiui Þukauskui 2 pavalkai su plëðkëmis

Stanislovui Paðkevièiui veþëèios su pavalkaisJuozui Parðeliui 2 veþëèiosJokymui Kavoliûnui veþëèios su pavalkaisPranciðkui Vaicekauskui veþëèios su pavalkais, plëðkëKazimierui Pakðiui veþëèios su pavalkaisBaltramiejui Masiui veþëèios su pavalkaisAbramui Jatoniui veþëèios su pavalkais 8 rub, ðautuvas10 rubAntonui Pasmakui kalamaðka su pavalkaisTadui Vilimui veþëèios rubJokûbui Gedrûnui 4 sidabriniai þiedaiLaurynui Jurgioniui 1 pora batø 3 rub, 2 zomðiniai dirþai4 rub, ið visoAndriejui Ðulniui veþëèios su pavalkaisJonui Jurgioniui veþëèiosMotiejui Juozakui veþëèios su pavalkaisJuozui Radzevièiui veþëèios su pavalkaisJuozui Legiui veþëèios su pavalkaisJokûbui Blaþiui baltiniø, vertøLaurynui Klimkai veþëèios su pavalkaisMotiejui Parðeliui balnas 10 rub, 3 skaros 12 rub, pri-juostë 4 rubliaiKazimierui Kavoliûnui ðaulio krepðysJokûbui Peèiûrai 1 balnasPetrui Pernavui kalamaðka su pavalkaisAntanui Parðeliui 2 kailiniaiJurgiui Maldeikiui 1 kailiniaiAntanui Mickûnaièiui veþëèios su pavalkaisMykolui Lukoðevièiui veþëèios su pavalkaisJokûbui Giedraièiui pavalkaiJurgiui Maldeikiui veþëèios su pavalkaisAntanui Mickûnaièiui veþëèios su pavalkaisJokûbui Giedraièiui veþëèiosAntanui Parðeliui 1 balnasAdomui Danilavièiui veþëèiosJuozui Pipirui veþëèiosJuozui Justinavièiui veþëèios su pavalkaisAntanui Merkiui varinis katilas 8 rub, skrynia 3 rub, 2skaros 6 rub, kailiniai 10 rub, grynasiais 32 rubSilvestrui Sinkevièiui veþëèios su pavalkaisTadui Miðkeliûnui veþëèios su pavalkaisIvanui Tarafiejui grynaisiaisAntonui Tarafiejui 2 gorèiai medaus ir grynaisiaisPachomui Timofejevui grynaisiaisJonui Karpovui grynaisiaisRomanui Karpovui grynaisiaisSavkai Mikitinui grynaisiaisTarafinui Ivanovui 3 gorèiai medausMikitai Ivanovui austi marðkiniaiAnastazui Rutkovskiui 320 rub grynaisiais, 2 avinai 8rub, stiklas 10 rub, 36 uolektys drobës 14 rub 20 kap, 3uolektys daþytos drobës 4 rub, 4 gorèiai medaus, 6marðkiniai 3 rub, 2 svarai vaðko 2 rub 40 kapDominykui Miðkiniui veþëèios su pavalkaisKristupui Giedraièiui veþëèios su pavalkaisPetrui Kanapeckui veþëèios su pavalkaisMartynui Ûdrai veþëèios su pavalkaisMatauðui Þekoniui veþëèios su pavalkaisÞydui Nafteliui Abramovièiui stalo indø uþ 40 rub, 3katilai 26 rub, 2 puodai 22 rub, varinis arbatinukas 18


9,408888888888888

2,5085

3258

46,80

47

970,60

9,808888888

29,208

123,604,20

22

1888

5088

810

816

88

1810

54

785888

288

2668

2010

588

1,40885

1055

10

598824

9,6019,20

9,401,20

3

365,6088888


rub, 6 svarai kavos ir cukraus 18 rub, 60 uolekèiø dro-bës 60 rub, 36 uolekèiø kuþelinës drobës 60 rub, ávai-riø baltiniø uþ 10 rub, kelnës 8 rub, grynaisiais 60 rub,juchtinë oda 8 rub, 2 pavalkai – keturi rubJurgienei Gasiûnienei 6 marðkiniai 16 rub, 2 uþtiesalai8 rub, 2 skaros 8 rub, 1 sidabrinis segtukas 2 rub, 2prijuostës 2 rubPagojës þydui (zydowi Podgayskiemu) pavalkai su plëðkeBaltramiejui Iljaèiovui 2 þvanguèiai (?) 8 rub, 4 ratlan-kiai (?) keturi rub, 2 pavalkai 4 rubPetrui Merkiui veþëèios su pavalkaisDaðkevièiui pavalkai 3 rub, 4 ratai 4 rubMatauðui Bþezinskiui veþëèios su pavalkaisMotiejui Lauþikui 2 rataiJokûbui Merkiui 2 rataiSimonui Grigui veþëèios su pavalkaisMotiejui Lauþikui veþëèios su pavalkaisJugiui Kunigoniui veþëèios su pavalkaisJokûbui Vilimui veþëèios su pavalkaisMatauðui Paleikiui veþëèios su pavalkaisMykolui Mikënui veþëèios su pavalkaisTomui Tumoniui veþëèios su pavalkaisTomui Baleiðiui veþëèios su pavalkaisAndriejui Stasiûnui veþëèios su pavalkaisTadui Vilkui veþëèios su pavalkaisIð viso valsèiuje 7 aðmainiai rugiø, 60 pûdø ðieno, 88 pû-dai duonos, 6 aðmainiai ávairiø kruopø, 40 viðtø, 80 gor-èiø sviesto ir pieno, 5 pûdai rûkytos mësos, 10 gorèiødruskos, 50 gorèiø degtinës, 11 gorèiø neiðsifermenta-vusio medausIð visoDvare grynaisiais sidabriniø rubliø 55 vnt., 35 statinësalui, 30 gorèiniø indø, 5 ½ aðmainio rugiø, 1 statinë 1½ aðmainio kvieèiø, 4 aðmainiai mieþiø, 16 statiniø 2aðmainiai aviþø, 1 ½ aðmainio ávairiø kruopø, 600 gor-èiø sviesto, 42 gorèiai druskos, 917 gorèiø degtinësIð viso susidaro

Rusø kariuomenës 1812 ir 1813 m. Pienioniøseniûnijoje paimtø arkliø registrasKuniðkiø kaime 1 jautisSokoniø k. gruodá Vilniuje 4 [arkliai]Vëbriø k. lapkritá Vilniuje 2 [arkliai]Apirbø k. balandá Alantoje 1 [arklys]Tumasoniø k. geguþæ Jurgiðkiuose 1 [arklys]Daukø k. birþelá ið namø 1 arklysJokðiø k. rugpjûtá Vilniuje 2 arkliaiÐiurpiðkiø k. balandá Vepriuose 1 arklysKeginiø k. gruodá Trakuose 1 arklysÈivoniø k. gruodá Babtuose 1 arklysNociûnø k. sausá ið namø 1 arklysKinderiø k. balandá Vepriuose 1 arklysDapðiø k. birþelá Kupiðkyje 4 arkliaiKairiø k. sausá ið namø 2 arkliaiGalsiðkiø k. birþelá ið namø 2 arkliaiÐimoniø k. birþelá ið namø 1 arklysPjûklø k. birþelá ið namø 1 arklysMiliûnø k. birþelá ið namø 5 arkliaiÐilagaliø k. geguþæ ið namø 1 arklysPuronø k. birþelá ið namø 1 arklys

Pelyðiø k. birþelá ið namø 1 arklysPiktagalio k. birþelá 2 arkliaiMaþioniø k. geguþæ Alytuje 4 arkliaiVikoniø k. birþelá Anykðèiuose 2 arkliaiVëjeliðkiø k. birþelá ið namø 1 arklysNeivënø11 k. birþelá ið namø 5 arkliaiPaneivënø k. geguþæ ið namø 6 arkliaiDvarakinèiø karèemoje geguþæ ið namø 2 arkliaiBareiðiø k. birþelá 3 arkliai dvareDvarakinèiø k. geguþæ ið namø 4 arkliaiVikoniø k. gruodá ið namø 2 arkliaiAndrioniðkio k. sausá ið namø 2 arkliaiIð viso susidaro

Prancûzø kariuomenës 1812 ir 1813 m.Pienioniø12seniûnijoje paimtø arkliø registrasPuronø kaime 1 jautisJuodþiûnø k. liepà ið namø 1 arklysBugailiðkiø k. rugsëjá Medininkuose 3 arkliaiSokoniø k. rugsëjá Medininkuose 6 arkliaiButënø k. rugsëjá Alytuje 1 arklysVëbriø k. lapkritá Medininkuose 1 arklysMiðkoniø k. rugsëjá Medininkuose 2 arkliaiZûbiðkiø k. lapkritá Vilniuje 2 arkliaiVëderiðkiø k. lapkritá Vilniuje 2 arkliaiÐileikiðkiø k. lapkritá Vilniuje 2 arkliaiDaukø k. spalá Ðalèininkuose 3 arkliaiJauèiapievio k. rugpjûtá Vilniuje 1 arklysGirvalakiø k. liepà Trakuose 1 arklysÈiovydþiø k. lapkritá Alytuje 2 arkliaiÐiurpiðkiø k. rugsëjá Medininkuose 3 arkliaiGirvalakiø k. lapkritá Vilniuje 2 arkliaiÈivoniø k. spalá Medininkuose 1 arklysPapiliø k. spalá Medininkuose 1 arklysDapðiø k. spalá Medininkuose 2 arkliaiGaigaliø k. rugsëjá Medininkuose 1 arklysÈvikliø k. lapkritá Vilniuje 1 arklysUldukiø k. spalá Smurgainyse 2 arkliaiPiktagalio k. rugpjûtá Vilniuje 1 arklysVikoniø k. rugsëjá ið namø 2 arkliaiVëjeliðkiø k. rugsëjá ið namø 1 arklysPaneivënø k. rugsëjá ið namø 1 arklysÐeimyniðkiø k. liepà ið namø 5 arkliaiPagojës þydui liepà Anykðèiuose 2 arkliaiVikoniø k. liepà ið namø 3 arkliaiMikniðkiø k. liepà ið namø 2 arkliaiIð viso susidaro


296

364

16878228888888888

1520,20

2400,20

40320160

808080

1608080808080

320160160

8080

4008080

80160320160

80400180160240360160160

5320

4080

240480

8080

160160160160240

8080

160240160

8080

1608080

16080

1608080

400160240160

5000

Paaiðkinimai1. LVIA. F.529. Ap.1. B.2054. L.6–15.2. Pûdas – svorio matas, lygus 40 svarø arba 16,3804815 kg3. Saikas – biralø matas, lygus 6 gorèiams4. Þr. iðnaðà Nr.335. Gorèius – skysèiø ir biralø matas, lygus 2,82 litro6. Kvorta – skysèiø matas, lygus 0,82 litro7. Statinë – skysèiø ir biralø matas (40 kibirø arba 492 litrai)8. Margas – þemës ploto vienetas, lygus 0,71 ha9. Pûras – biralø matas, lygus 18 gorèiø arba 59,03 dm3

10. Plona, dvaruose austa drobë11. Dabar Naujoniø kaimas Anykðèiø rj.12. Èia minimi ir Kupiðkio seniûnijos kaimai

Ið lenkø kalbos vertë Vidmantas Jankauskas


Raðydamas apie kupiðkënø Izi-doriaus ir Justino Ðlapeliø ðeimà1, mi-nëjau, kad jie buvo pirmieji Pietø Ar-gentinos Patagonijos kraðto kolonistai.Ðlapeliai, kaip patys raðë, yra kilæ ið prieKupiðkio esanèio Paberþiø kaimo. At-vykæ á Argentinà, jie ið pradþiø apsigy-veno Entre Rios2 provincijoje, Guale-guaièu (Gualeguaychú) vietovëje. Vë-liau persikëlë á naujai kuriamà kolonijàPatagonijoje3, pavadintà Colonia Pastorilde Sarmiento. Dabar ten Sarmientomiestas, kuris nuo Atlanto vandenynopakrantëje dabar esanèio KomodoroRivadavijos (isp. Comodoro Rivadavia)miesto yra nutolæs apie 150 km. Sarmiento mieste irapylinkëse tebëra stiprus lietuviðkas pëdsakas, kurápaliko Ðlapeliø ðeima.

Ðlapeliø kûrimosi Patagonijoje laikais Sarmiento ko-lonija plëtësi, kolonistai pradëjo gaminti vis daugiauþemës ûkio produkcijos, kurià reikëjo parduoti, todëltapo labai svarbus tos produkcijos iðveþimas trumpiausiukeliu. O trumpiausias kelias – plukdyti Atlanto vande-nyno pakrante, taèiau nebuvo tinkamo uosto. Tik 1901metais, suradus pakankamo gylio vietà, Argentinos val-dþia ákûrë nedidelá miestà Komo-doro Rivadavijà su uostu Atlan-to pakrantëje. Jis pavadintas karojûrininko, komandoro MartinoRivadavijos4, kuris tais laikasplaukiojo ðia pakrante, vardu.Uostas, nors iki jo buvo per150 km, tapo labai svarbus irSarmiento kolonijos gyventojams,nes susidarë geresnës sàlygos netik produkcijai iðveþti, bet ir rei-kalingomis prekëmis apsirûpinti.Èia buvo pradëti statyti sandëliaiir kiti pastatai. Atsirado daugiaudarbo ir Sarmiento gyventojams.Pradëjo atplaukti laivai, kurie at-plukdydavo modernios techni-kos, automobiliø ir kt. Vëliau(1914 m.) atsirado ir geleþinkelis,kuris Komodoro Rivadavijà su-jungë su Sarmiento kolonija.

Anksèiau minëto Justino Ðla-pelio vaikø likimai buvo skirtingi;

daugiausia þiniø, kartais prieðtaringø,galima rasti apie Juozà ir Kazimierà5.

Juozas Ðlapelis (José Szlapelis) gimë1878 m. kovo 17 d. Paberþiø kaime. Mo-kësi kaimo mokykloje, vëliau iðmoko sta-liaus amato. Juozas, kaip buvo raðyta,turëjo 19 metø, kai su tëvais, broliais irseserimis, pakviesti senelio Izidoriaus,atvyko á Argentinà. Ieðkodamas geresnësgyvenimo vietos 1897 m. Juozas, vie-nintelis ið visos ðeimos, pasiryþo su sene-liu Izidoriumi vykti á neapgyvendintas irnelabai þinomas Pietø Argentinos Pa-tagonijos þemes, kuriø sniegingas kli-matas atrodë esàs labai artimas Lietuvos

klimatui. Èia Argentinos valdþia siekë ákurti naujø gy-venvieèiø, vadinamø kolonijomis.

Vienoje ið jø – Sarmiento kolonijoje, ákurtoje gretadviejø didþiuliø Musters ir Colhue Huapi eþerø, rytinëjeSenguer upës pusëje, 37 sklype, kaip pasakojama, jie iðmolio ir þoliø pagamintø ir vietoje iðdþiovintø plytø pa-sistatë bûsimojo miesto pirmàjá namà, turëjusá netgi lan-gus ið stiklo. Izidorius ëmësi þemdirbystës, o Juozas dirbostaliumi ir veþiku – vadeliojo ten áprastus dviraèius krovi-ninius veþimus. Buvo susiþavëjæs tuo kraðtu, stebëjosi,

DAR KARTÀ APIE ÐLAPELIUSPATAGONIJOJE

Pranas Juozas ÞILINSKAS

Kairëje: Juozas Ðlapelis ir jo kraðtietis Baltuðka perþiûri to meto ið Lietuvos gautà laikraðtá. Deðinëje– Juozo Ðlapelio studijos nuotrauka. Ið Inés Szlapelis nuotraukø archyvo

Juozo Ðlapelio nuotrauka. 1921

kupiðkënai pasauly je



kad esama daugybës laukiniøgyvûnø ir ganyklø, kad vietiniaiindënai taikûs ir draugiðki. Sujais net iðmoko medþioti bolea-doromis. Boleadora – medþio-jimo árankis, pagamintas iðvirviø, kuriø galuose pritvirtintisunkûs, daþniausiai akmeniniai,antgaliai. Boleadora iðsukama irmetama taip, kad virvë apsivy-niotø apie medþiojamo gyvûnokojas.

Á Sarmiento kolonijà, pas èiajau gyvenanèius tëvà Izidoriø irsûnø Juozà, norëdami galutinaiapsigyventi, 1903 m. balandþio4 d. atvyko Justinas Ðlapelis ir joantroji þmona Zofija Jankaus-kaitë-Ðlapelienë su visais savovaikais: Viktoru, Paulina, Jonu,Kazimieru, Buenaventura, Pau-liumi, Ignacijumi ir pakeliui lai-ve gimusiu Izidoriumi. Èia jau buvo namas, dviratis Juozoir senas keturratis tëvo Izidoriaus veþimai, þemës. Taigibuvo galima imtis pirmøjø darbø. Justino ðeima apsi-gyveno kukliuose tëvo namuose. Èia dar gimë jauniausiojiduktë Justa.

Apie 1912 m. Sarmiente Juozas pasistatë keliø kam-bariø namà su sale ir jame ásirengë pirmà kolonijojefotografijos studijà. Ðioje pirmoje fotografijos studijojesu savo fotografijos áranga Juozas nufotografavo visusSarmiento kolonijos gyventojus ir taip pat tuos, kuriegyveno netoliese. Pasakojama, kad visi labai vertindavojo portretines fotografijas. Yra ir iki dabar iðlikusiø jodarytø nuotraukø. Nupirkæs Edisono aparatà, rodydavokinà – kiekvienà ðeðtadiená vienà ir tà patá filmà.Operatoriumi dirbo jo brolis Kazimieras. Kiek vëliauJuozas jau turëjo nemaþà namà ir ¾ leguos6 dydþio ûkáSan Bernardo kalvose, kurápavadino La nueva Lituania(liet. Naujoji Lietuva).

Ðlapeliø ðeima Sarmienteákûrë Lietuviø draugijà ir jàvisokeriopai puoselëjo. Juozasdainuodavo lietuviðkas dainas,diriguodavo Lietuviø draugijosorkestrëliui (yra iðlikusi nuo-trauka), pasakodavo pasakas irtikrus savo gyvenimo nuti-kimus. Yra palikæs rankraðèiø,kuriuose ispanø kalba apraðësavo ir senelio Izidoriaus ke-lionæ á Sarmiento kolonijà irávykius ten apsigyvenus. Mëg-

davo kepti lietuviðkà duonà iðkvietiniø ir ruginiø miltø. Atsi-sveikindamas visada mojuodavoskrybële, mëgdavo ðuktelti vivaMitre!7. Juozas mëgo skaityti,gaudavo laikraðèiø, netgi vienàlietuviðkà ið Buenos Airiø, kurisvadinosi „Balsas“ ir buvo lei-dþiamas nuo 1927 m. Vëliau ðislaikraðtis vadinosi „Argentinoslietuviø balsas“. Taip pat turëjonet asmeninæ bibliotekëlæ.

Kaip minëta ankstesniuosestraipsniuose, Juozo ir jo tëvoturbût svarbiausia gyvenimoveikla – Sarmiento kolonijosbibliotekos ákûrimas. Tuo metuSarmiento kolonijoje reikëjorasti bûdà, kur ir kaip mokytivaikus. Taigi buvo nutarta, kadgeriausias sprendimas – ákurtibibliotekà. Parengë bibliotekos

ástatus, susitarë dël jos veiklos taisykliø, suneðë turimasknygas ir 1911 m. pradëjo veiklà. Biblioteka buvopavadinta Ðventojo Kazimiero vardu, turbût norintpagerbti Lietuvos globëjà. Yra iðlikæ pirmieji bibliotekosástatai. Juozas Ðlapelis buvo bibliotekos tarybossekretorius8. Ði biblioteka yra pati seniausia ArgentinosÈubut provincijoje. Dabar biblioteka, kuri kà tikatðventë savo ðimtmetá, turi pirmojo Argentinos pre-zidento Mariano Moreno vardà.

Juozas Ðlapelis paskutinius gyvenimo metus praleidosavo namuose prie San Bernardo kalvø. Buvo nevedæs.Mirë eidamas 78 metus 1956 m. vasario 16 d., palaidotassenosiose Sarmiento kapinëse.

Dar vienas minëtinas Justino Ðlapelio ir Zofijos Jan-kauskaitës-Ðlapelienës sûnus buvo Kazimieras Ðlapelis(Casimiro Szlapelis), gimæs 1894 m. spalio 1 d. Paberþiø

kaime. Tai paskutinis vaikas,gimæs Lietuvoje – já, einantátreèius metus, tëvai atsiveþë áArgentinà. Tëvai rûpinosi,kad Kazimieras mokytøsi, net-gi vienu metu, atsiradus mo-kyklai Komodoro Rivada-vijoje, iðsiuntë já ten mokytis.Paaugæs Kazimieras dirboávairius ûkio darbus: girdëpro ðalá veþimais keliaujanèiøþmoniø arklius, priþiûrëjoavis, kirpo jø vilnà ir taip ver-tësi. Bendravo su vietiniais in-dënais, iðmanë jø paproèius.

Vienu metu Kazimieras

1927 m. Kazimiero Ðlapelio daryta nuotrauka. Joje matyti LaPlatos muziejaus Paleontologijos skyriaus darbuotojai prierasto dinozauro kaulo. Nuotrauka ið Sarmiento muziejaus

Juozas Ðlapelis su sesers Paulinos vaikais Chuanu ir Nikosio


kartu su gydytoju Escalada ir bu-halteriu Babela ëmësi þemdirbystësAlto Rio Senguer9 vietovëje. Turëdamisenà traktoriø, plûgà, akëèias ir keliuskastuvus patys (be pagalbiniø dar-bininkø) pradëjo kurti pirmà liucernosauginimo ûká. Kazimieras dirbo irveþiku. Pasakojama, kad 1940 metøspaudoje buvo raðyta, kaip Kazimierasáveikë kelià nuo Komodoro Rivada-vijos iki Sarmiento per 6 dienas ir taippasiekë keliavimo keturiø ratø veþimurekordà. Dabar atstumas tarp ðiømiestø yra 148 km ir, aiðku, áveikiamasper pusantros valandos.

Kazimieras visada domëjosi nau-jovëmis ir technika. Jis 1922 m. buvonusipirkæs radijo imtuvà. Tokioje toly-bëje nuo Buenos Airiø buvo sunku ti-këtis kà nors iðgirsti, bet jam pavykdavopriimti Radio cultura ir tada paleidæsaparatà visø garsu leisdavo klausytiskaimynams, kurie su malonumu ateidavo á jo namus.

Kaip minëta, su brolio Juozo nupirktu aparatu rody-davo kinà. Matyt, smalsumo skatinamas tapo ir pir-muoju gyvenvietës automobilininku. O buvo taip. Kartàjam pasiûlë vairuoti automobilá, kuris vaþinëtø tarp Sar-miento ir Komodoro Rivadavijos. Kazimieras atsakë,kad automobilio vairuoti nemoka. Á tai jam automobiliosavininkas atsakë, kad jei sugeba rodyti kinà, tai galivairuoti ir automobilá. Áteikë automobilio knygà ir liepëmokytis vairuoti. Pasakojama, kad pabandæs vaþiuotiatbulas trenkësi á parduotuvæ, sudauþë butelius ir stik-lainius, uþ kuriuos teko susimokëti. Visgi vëliau ásigijosavo automobilá, tapo savarankiðku vairuotoju ir jokiøproblemø nebeturëjo. Pagal uþsakymus veþiojo keleiviusir krovinius.

Kazimieras, matyt, daþnai keliaudavo po Sarmientoapylinkes. Patagonijos plokðèiakalnyje, prie Fontanos

eþero, 1929 m. jis atrado geleþies ir variorûdø ir ákûrë kasyklà, kurià pavadino Elsolcito (liet. saulutë), o jà atidarant grojonet Sarmiento orkestras. Ðiai kasyklaijis paskyrë 25 metus. Patagonijos þemëseKazimieras ieðkojo ir urano. Vandensiðplautoje upës vagoje surado dinozaurogriauèius, kuriuos perdavë Naciona-liniam La Platos gamtos muziejui. Dëlto, kad jis mokslininkams nesavanau-diðkai padëjo tolesnëse ðioje vietovëjevykdytose paieðkose, Kazimieras buvoávertintas muziejaus mokslininkø ir pa-vadintas ðio muziejaus korespondentu.Jis taip pat rinko ypatingesnius akmenisir iðmanë apie juos. Kaip raðo FranciscoN. Juãrez10, jam Kazimieras padovanojomilijonø metø senumo suakmenëjusiomedþio skiedrà ir apylinkëse rastø mi-neralø pavyzdþiø su jø apraðymais.

Dar viena Kazimiero veiklos sritissiejasi su tuo, kad palyginti netoli nuo

Ðlapeliø gyvenamosios vietos 1907 m. buvo atsitiktinairasta naftos. Ið tikrøjø atsitiko taip. Pradëjus augti Ko-modoro Rivadavijos gyventojø skaièiui, jiems labai trû-ko geriamojo vandens, todël jo buvo ieðkoma – daromigræþiniai. Pirmieji bandymai buvo nesëkmingi: vienasgræþimo bokðtas neatlaikë stipriø vëjø ir nugriuvo, ki-tame græþinyje, kuris buvo uþ trijø kilometrø nuo Ko-modoro Rivadavijos ir kurio gylis siekë 500 m., vandensnerado. Jau buvo ketinama paieðkas baigti, taèiau darkiek pagræþus pradëjo netikëtai trykðti keistas skystis –þibalas! Taip prasidëjo visiðkai kita ðios vietovës XXamþiaus istorija, kuri nesibaigia iki ðiø dienø. Yra þino-ma, kad bûtent Kazimieras ir dirbo prie tø naftos græ-þiniø. 1939 m. darytoje nuotraukoje matyti, kaip ma-noma, jo sodyba, esanti vadinamojoje Treèias kilometrasvietovëje, ir tolumoje esantys græþiniø bokðtai. Tuo-metinis Lietuvos laikraðtis „Lietuvos þinios“ raðë, kad


Kazimieras Ðlapelis ir jo lëktuvas El chimango. Ðvyturys 1977, Nr. 11

Tëvas, kuris tau pataria, / Yra draugasir ne vien Tëvas. / Todël Jums að taipsakau – / Gyvenkite apdairiau, / Nesnieks neþino, kertëj kurioj / Slepiasi tas,kuris tau prieðas. Martin FierroNuoðirdus sveikinimas 14 mokyklosdrauguèiams nuo „El Chimango“ águ-los. Kazimieras Ðlapelis

Sarmiento panorama. 1920



Kazimieras Ðlapelis buvo apsukriausias ðeimos narys,turëjo ávairiø per pusæ milijono pesø (peso – Argentinospiniginis vienetas) vertës sutarèiø su naftos bendrovëmis,taip pat turëjo sutarèiø su Susisiekimo ministerija. Beto, Kazimieras turëjo darbø, susijusiø su keliø statyba irprieþiûra, buvo ásigijæs nemaþai tokiems darbams rei-kalingø árenginiø.

Komodoro Rivadavijos karinio valdymo metais iki1945 m. K. Ðlapelis vadovavo mokyklø Rio Mayo, AldeaBeleiro, Apeleg ir kt.vietovëse statybai.

Kazimiero Ðlapelio þemëse buvo ypatinga vieta – su-akmenëjusiø medþiø miðkas (isp. bosque petrificado). Iðtikrøjø tai yra ne miðkas, o lauke iðmëtytos suakme-nëjusiø medþiø liekanos. Medþiø bûta labai dideliø, jøskersmuo virðijo 1 m, o tai rodo, kad turëjo bûti puikiosaugimo sàlygos. Nuogulø charakteristikos patvirtino, kadmedþiai augo nuolat drëgnoje aplinkoje, kuri, manoma,buvo prieð 60 milijonø metø, kai dar nebuvo iðkilæ Andøkalnai ir nebuvo kliûèiø Ramiojo vandenyno vëjams at-neðti daug drëgmës. Bûtent tuomet ir augo milþiniðkimedþiai – araukarijos, priklausanèios spygliuoèiø gen-èiai. Araukarijos auga ir dabar, bet kitur: centrinëje Èilësdalyje ir Vakarø Argentinoje. Jø aukðtis siekia iki 40 m,storis – 2 m. Ðià vietovæ nutarta iðsaugoti tik apie 1965 m.Dabar ten turistinis gamtos rezervatas – Sarmiento su-akmenëjusiø medþiø miðkas (isp. Bosques Petrificadosde Sarmiento), gausiai turistø lankoma vieta.

Pagaliau taip susidëliojo aplinkybës, kurios paskatinoKazimierà Ðlapelá susidomëti dar viena naujove. Kaipjau minëta, Patagonijos centre buvo sunku keliauti iðvienos vietos á kità, keliai buvo blogi, niekas jais nesirû-pino, o nuotoliai didþiuliai, todël tuo metu paðtà á Sar-mientà atveþdavo nedideliais lëktuvais. Kad paðto lëk-tuvas galëtø nusileisti, 1929 m. Kazimieras kartu su bro-liu iðlygino 1 km ilgiotakà lëktuvams. Kazi-mierui parûpo ir pa-èiam skraidyti. Kaippats pasakojo, pirmuo-sius skraidymus pradëjo1933 m., kai kartu sudraugais ásigijo sklan-dytuvà ir juo bandëkilti. Paðto lëktuvo la-kûnas Prospero Pala-zzo, kuris tuo metu at-skrisdavo á Sarmientà,„skraidytojams“ pasiû-lë ákurti aeroklubà irpaþadëjo padëti ásigytinenaujà lëktuvà bei su-rasti instruktoriø skrai-dymo kursams organi-zuoti. Kursus suorga-

nizavo lakûno brolis, o Kazimieras buvo vienas ið keturiøtø kursø lankytojø. Taip iðsipildë Kazimiero svajonë –iðmoko pilotuoti lëktuvà. Per visà laikà Kazimieras tu-rëjo tris lëktuvus, du pirmuosius laimingai sudauþë (jølabai gailëjo), o paskutinis buvo nedidelis 65 arklio jëgø1947 metø gamybos luskombe. Já pavadino El chimango;tai Patagonijos stepiø paukðtvanagio vardas. Kazimieroskraidymo staþas – 1600 oficialiai registruotø skrydþiovalandø ir kelis kartus daugiau neregistruotø. Ilgiau-sias skrydis – á Buenos Aires (per 1600 km) ir atgal. Skrai-dydavo neaukðtai, orientuodavosi pagal kelius, veþio-davo þmones, ligonius, veþdavo daiktus, paskraidin-davo vaikus virð jø namø. Mëgdavo skraidyti virðmokyklos ir mëtyti mokiniams saldainiø maiðelius. Netgiyra savo ranka paraðæs mokinukams linkëjimø su ið-traukomis ið José Hernandez eiliuotos poemos „MartinFierro“, dar vadinamos Argentinos nacionaliniu epu.Kazimieras kasmet tikrinosi sveikatà, visada rûpinosi,ar dar gali skraidyti.

Skraidyti tuometiniu nedideliu lëktuvu tose vietovësebuvo nelengva, didþiausios kliûtys – ðaltis ir stiprûs vëjai.Bûdavo, kad lëktuve lakûnai ásirengdavo maþà krosnelæ,tarp drabuþiø ið priekio ir ið nugaros prisidëdavo laik-raðèiø ir pan. Ðilèiausios pirðtinës buvo ið jûros liûtø, ku-rie plaukiodavo ir glaudësi netoli Patagonijos pakran-èiø, kailio. Pasakojama, kad Kazimieras, gelbëdamasisnuo ðalèio, lëktuvà pilotuodavo apsisiautæs indëniðku ap-siaustu – ponèo. Kai vietiniams gyventojams reikëdavoskubios medicinos pagalbos, Kazimieras daþnai skrai-dindavo pas ligonius ið Europos atvykusá gydytojà JorgeTataroff, kuris gyveno Alto Rio Senguer vietovëje irprastai kalbëdavo ispaniðkai. Kartà po tokio skrydþionamo gráþæs perbalæs gydytojas á klausimà: „kaip sekësikelionë?“ atsakë: „nekaip, net dabar dar mano viduriai

gerklëje“.Kartà keli Èu-

but provincijos pilo-tai buvo pakviesti áðventæ, kurioje ke-pamas „asadas“, ti-piðkas argentinietið-kas mësos kepsnys.Jau visi buvo atskri-dæ ir kepsnys beveikiðkepæs, o Kazimie-ro vis nëra. Pasiro-do, skraido ratu ir

neskuba leistis. Kai pagaliau nusileido, ëmë jo klausinëti,kodël netupë iðkart atskridæs. Jis atsakë, kad per rûkànelabai kà matæs ir nenorëjæs rizikuoti. O diena buvusigraþi. Pagaliau Kazimieras suprato, kad skrido su aki-niais, skirtais skaityti.

Þmonës pasakodavo, kad Kazimieras visada veþio-davosi vielos ir brezento lëktuvui taisyti, bet jis pats aið-

Kazimieras Ðlapelis su þmona AmaliaKazimieras su anûku Chuanu Manueliu


kino, jog tai netiesa, gal tik kartà vielos prireikë ir tiek.Kazimiero lakûno licencija baigësi 1971 m. liepos 24 d.

Kazimieras sukûrë ðeimà 1918 m. Kolonijoje gyvenoAmalia Ramig, rusë mergina, kuri á ðià vietovæ buvo at-vykusi su tëvais ið Pavolgio vokieèiø kolonijos. Kazi-mieras prisipaþino jà mylintis, pasipirðo, bet Amaliostëvai nieko nenorëjo girdëti: Kazimieras juk katalikas,o ji – protestantë liuteronë, be to, dar nepilnametë. Ka-zimieras svarstë, gal jà pagrobti ir iðvykti kur nors toli.Visgi nutarë palaukti, kol Amalia taps pilnametë. Su-laukusi pilnametystës dienos, Amalija su ryðulëliu irodiniu krepðeliu ir be tëvø sutikimo iðëjo pas Kazimierà.Vestuvës ávyko daug vëliau, nes Sarmiento kolonijojenebuvo kunigo ir baþnyèios. Kazimieras kaip tik ir buvovienas ið tø, kurie rûpinosi, kad Sarmiento kolonijojekuo greièiau atsirastø baþnyèia. Su Amalia Kazimierassusilaukë ðeðiø vaikø: Elenos, Tulos, Antenos, Rosos,Albos ir Febo.

Raðoma, kad Kazimieras uþgeso 1983 m. geguþës10 d., po pietø, klausydamasis per radijà Bramso me-lodijø ir su laikraðèiu rankose.

Kad Kazimieras Ðlapelis nëra uþmirðtas, liudija tai,kad Sarmiento mieste dar yra Kazimiero Ðlapelio ákurtasaeroklubas, nedidelis kvartalas, turintis Kazimiero Ðla-pelio vardà, taip pat jam pastatytas paminklas. Kazimie-ro Ðlapelio vardu yra pavadinta ir gatvë Komodoro Ri-vadavijos mieste, taip pat Alto Rio Senguer miestelyjeyra mokykla11, turinti Kazimiero Ðlapelio vardà. Áver-

tinti ir Kazimiero Ðlapelio kaip lakûno nuopelnai – AltoRio Senguer vietovëje yra jo vardu pavadintas oro uos-tas: oficialiai D. Casimiro Szlapelis Airport. Jo koor-dinatës S450100 W0704800, kodas ARR SAVR ARS,aukðtis 697 m, tako ilgis 1400 m.

Dabar dar yra iðlikæ namai, esantys 20-ame kelyje,apie 10 km nuo Sarmiento, kuriuos Kazimieras pats pa-sistatë ir gyveno. Tai nedidelë sodyba – estancia „El la-brador“, kurioje pakeleivis gali apsistoti ir pernakvoti.Dar tebëra Sarmiento aeroklubo angare apdulkëjæspaskutinis Kazimiero lëktuvas El chimango. Neseniai tenlankësi mûsø keliautojai Martynas Starkus ir VytarasRadzevièius ir per televizijà visa tai parodë, o MartynasStarkus knygoje „Kartà Pietø Amerikoje“12 apie tai pa-pasakojo. Taigi Ðlapeliø pavardë minima ne tik kupiðkë-nuose, bet ir tolimosios Argentinos Patagonijos platybëse.

Nuorodos1 Pranas Juozas Þilinskas. Kupiðkënas – sukilëlis, pirmasis Argentinos miesto

Sarmiento gyventojas. Kupiðkis: kultûra ir istorija. 2010, Nr. 8, p. 48–52. <þr.http://polinomas.popo.lt/2012/04/23/4/>

2 Entre Rios (liet. tarp upiø) –Argentinos provincija tarp dviejø upiø – Paranosir Urugvajaus, kurios ðiauriau Buenos Airiø (liet. geras oras) miesto sutekaá La Platos upæ, átekanèià á Atlanto vandenynà.

3 Patagonija – pietinë Pietø Amerikos kontinento dalis, esanti þemiau RioNegro (liet. Juodoji upë) upës.

4 Martin Rivadavia (1852–1901) – Argentinos karinio jûrø laivyno koman-doras. Palaidotas Buenos Airiø Recoletos kapinëse.

5 Kadangi ðaltiniuose apie Ðlapelius rastos þinios daþnai neturi datø, tai ir èiakai kurie ávykiai pateikiami nesilaikant chronologijos.

6 Legua – ilgio vienetas. Senovinëje ispanø matø sistemoje ji atitiko 5572,7 mir buvo lygi nuotoliui, kurá nueina þmogus per vienà valandà. Èia, matyt,turëta galvoje kvadratinë legua, nusakanti sklypo plotà.

7 Bartolomé Mitre (1821–1906) – populiarus Argentinos politikas, kariðkis,istorikas, mokslininkas, valstybininkas ir þurnalistas, Argentinos prezidentas(1862–1868).

8 Pranas Juozas Þilinskas. Kupiðkënai – Patagonijos kolonistai. Kupiðkis:kultûra ir istorija. 2011, Nr. 8, p. 44–48. <þr. http://polinomas.popo.lt/2012/04/26/kupiskenai-%E2%80%93-patagonijos-kolonistai/>

9 Alto Rio Senguer – Patagonijos miestelis netoli Andø kalnø, apie 300 kmnuo Komodoro Rivadavijos, jame gyvena apie 1500 gyventojø.

10 Francisco N. Juárez. Szlapelis en carro, auto y mãquina voladora. RIONEGRO on line: Sociedad. 20-04-2003 ir Francisco N. Juárez. Biografiascambiadas, aun para el abuelo piloto. Historias patagónicas. RIO NE-GRO on line: Sociedad. 27-04-2003.

11 Escuela 716 “Casimiro Szlapelis”, calle Sarmiento 303, Alto Río Senguer.p. Chubut, Argentina.

12 Starkus Martynas. Kartà Pietø Amerikoje. Vilnius: M. Starkus, 2012, 303 p.


Kazimiero Ðlapelio gatvë Komodoro Rivadavijos miesto þemëlapyje

Buvæs Kazimiero Ðlapelio namas, dabar sodyba El labrador Sarmiento aeroklubas, kuriame saugomas K. Ðlapelio El chimango

Nuotraukos V. Jankausko ir ið http://www.facebook.com/SlapelisFamily/photos_stream


Prieð keletà metø lankydamasisPumpënuose, baþnyèios ðventoriujepastebëjau kuklø juodo granito kryþelásu áraðu „Kun. J. Viksva. Atmintis choroir parapijos 1930 m“. Pamatæs kaipvietinë moterëlë kà tik apravëjo kapàpuoðianèias gëles, nesusilaikiau ne-uþklausæs, kà þinanti apie èia palaidotàkunigà. „Mûsø buvæs klebonas, geraskunigas buvo“,– trumpai atsakë pum-pëniðkë. Kad tai bûta ir garsaus knyg-neðio, ji greièiausiai neþinojo. O ið kurir þinos, jei ant paminklo apie tai jokiosuþuominos! Keista, kad Knygneðiodraugija, spëjusi paþenklinti daugybæknygneðiø ir daraktoriø kapø, J. Viksvàkaþkodël pamirðo. Maþa to, nepasisekë jam ir dël to, kadant parapijieèiø funduoto kryþelio iðkalta tik jo pastatymo,bet ne velionio gyvenimo datos. Susidaro áspûdis, kad tavienintelë frazë „buvæs klebonas, geras kunigas“ tai irviskas, kas po ðio iðkilaus þmogaus liko tautieèiø atminty…

O juk Viksvø giminës kaþkada bûta gana garsios. Josðaknys – Salamiesèio apylinkëse. Èionykðèiame Akmenësviensëdyje Viksvø pavardë minima jau nuo XVIII a.pabaigos. Kunigo tëvas Vincentas Juozapas Viksva gimë1821 m. vasario 4 d. Akmenëje, Juozapo ir Urðulës Ba-niulytës Viksvø ðeimoje. Pasiturintys tëvai gana ankstiiðleido sûnø á gyvenimà. Nuo 1839 m. lapkrièio mën. Vin-centas praktikavosi Birþø valsèiaus ligoninëje pas gydytojàMotiejø Liudkevièiø ir ágijo skiepytojo bei kirpëjo spe-cialybes. Greitai tapo mokiniu ir besimokydamas felèe-rystës bei vaistø ruoðimo prabuvo Birþø ligoninëje iki 1849m. Po to iki 1859-øjø dirbo Birþø grafystës Salamiesèiovalsèiaus vaistinëje felèeriu ir vaistininku. Labai gerudarbu uþsitarnavo nusipelniusio felèerio vardà, kurá 1862m. kovo 7 d. patvirtino gydytojas G. Liudkevièius1.

Bedirbdamas Salamiestyje V. Viksva susituokë su OnaJeþauskaite (1826–1903 07 17) ir jiems èia 1860 m. spalio14 d. (nauju stiliumi – spalio 26 d.) gimë sûnus Juozapas –bûsimasis kunigas. Be jo, Vincentas ir Ona dar susilaukëtrijø dukterø: Elvyros Kotrynos (1857 05 11), JulijonosUrðulës (1865 05 01), Anelës (186?). Prasigyvenæs V.Viksva 1879 m. ið Ildefonso Koscialkovskio nusipirko Vi-joliðkio palivarkà, buvusá Èypënø valsèiuje, netoli Kup-reliðkio. 1889 m. minima, kad katalikas valstietis Vin-centas Viksva Vijoliðkyje turi 140 deðimtiniø þemës (ið jø134 – naudingos, 3 – nenaudingos ir 3 – miðko)2.

Iðgyvenæs 72 metus Vincentas Viksvamirë 1893-øjø spalio 3 d. ir buvopalaidotas Kupreliðkio baþnyèios (kuriosbuvo vienas ið pagrindiniø fundatoriø)ðventoriuje, ðeimos laidojimo rûsyje.Þmona Ona vyrà pergyveno deðimèiametø ir taipogi atgulë ðalia jo ðeimoskape. Prieð mirdamas Vincentas ViksvaVijoliðkio þemæ padalijo po lygiaidukroms Julijai ir Anelei. VyriausiojiVincento ir Anelës Viksvø dukra Elvyrabuvo iðtekëjusi uþ stambaus ûkininkoAntano Valiûno ir iðsikëlë gyventi á Pa-birþæ. Jai priklausanèià dalá tëvai atidavëpinigais – 2000 auksiniø rubliø ir ávairiuturtu: galvijais, arkliais, kiaulëmis,

paukðèiais, baldais bei namø apyvokos reikmenimis. SûnuiJuozapui pinigais buvo iðmokëta 1000 rub, kartuáskaièiuota parama jam mokantis. Julijona Viksvaitë 1892m. vasario 23 d. Papilio baþnyèioje susituokë sumiðkininku, Krakiø valsèiaus valstieèiu KazimieruÐvëgþda (1864 10 18–1945 08 04), kuris kaip uþkurysatëjo gyventi á Vijoliðká. Anelë visà gyvenimà pragyvenopas seserá Julijà ir savo þemæ paliko Julijos vaikams –Alfredui (34,79 ha) bei Janinai (40 ha). Taigi, tëvamsmirus, ûkyje liko tvarkytis dukra Julijona (m.1933 0813), kuri 1904 m. ávados aktu kartu su seserimi gavovaldyti Vijoliðkio dvarà. Kazimieras ir Julijona Ðvëgþdossusilaukë trijø sûnø Henriko (1900–1966), Alfredo(1904–1952) ir Vaclovo (1910–1945) bei dukros Janinos(1906–1932). Ðvëgþdø ðeima Vijoliðkyje ûkininkavo ikisovietø okupacijos.

O dabar gráþkime prie Juozapo Antano Viksvos, kuris,kaip minëjome, gimë 1860 m. Salamiestyje. Kûmais perjo krikðtynas pabuvo dëdë(?) Mykolas Jeþauskas ir Gra-silda Galvanauskienë3. 1869–1878 m. Juozukas mokësikomercijos mokykloje Rygoje, o 1879–1883 m. – Þe-maièiø vyskupijos kunigø seminarijoje Kaune.

Beje, jam stojant á seminarijà bûta tam tikro nesu-sipratimo, apie kurá galime patirti ið iðlikusios korespon-dencijos tarp Þemaièiø vyskupijos konsistorijos ir Kaunogubernatoriaus. Ðis susiraðinëjimas gerai atskleidþia, ko-kia priekabi ir nepatikli buvo rusø okupacinë valdþia,visokeriopai kontroliavusi katalikø baþnyèios veiklà Lie-tuvoje. Susiraðinëjimo apþvalgà galima pradëti nuo 187902 09 Kauno gubernatorius raðto Nr. 1253, kuriuo atsa-koma á 1879 01 24 Konsistorijos raðtà ir praneðama, kadPanevëþio aps. valstieèiui Juozapui Viksvai leidþiama stoti

Vidmantas JANKAUSKAS

Kunigas ir knygneðysJUOZAPAS VIKSVA

Kunigas Juozapas Viksva

tëv iðkënai


á seminarijà4. Praëjus vos mënesiui (vasario 26 d.) guber-natorius vël kreipësi á Þemaièiø vyskupijos konsistorijàpraðydamas pateikti dokumentus apie J. Viksvos, kurisátrauktas á seminarijos kandidatus, iðsilavinimà – kon-kreèiai Rygos antrosios apskrities mokyklos iðduoto liu-dijimo kopijà5. Konsistorija toká dokumentà, aiðku, pa-teikë, nes jau kovo 4 d. Þemaièiø vyskupui buvo iðsiøstasnaujas gubernatorius raðtas Nr.1928, kuriame kons-tatuota, kad praëjusiais metais á seminarijos kandidatøsàraðà átrauktas Juozapas Viksva. Remiantis ðiuo kandidatøsàraðu Kauno gimnazijos valdyba já prileido prie priëmimo

egzaminø ið rusø kalbos, tëvynës istorijos ir geografijos, okai jis tuos egzaminus patenkinamai iðlaikë, ðiais metaisgubernatorius leido stoti á seminarijà. Pagal Katalikø dva-sinës seminarijos ástatø 22 paragrafà stojanèiajam rei-kia pateikti liudijimà, kad turi daugiau nei keturiø gim-nazijos klasiø iðsilavinimà, tuo tarpu Viksva pateikë tik liu-dijimà, kad baigë Rygos apskrities mokyklà. Toks liudi-jimas negali bûti pripaþintas lygiaverèiu liudijimui apieketuriø gimnazijos klasiø baigimà, bet gimnazijos vado-vybë savo laiku neturëjo galimybiø pastebëti ðio neati-tikimo, kadangi gimnazijai nebuvo pateikti Viksvos doku-mentai, kuriuos vertino tik paèios seminarijos vadovybë.Dël to gubernatorius praðë kurijà kuo greièiau praneðti,kokiu pagrindu Viksva, neturëdamas gimnazijos keturiøklasiø baigimo paþymëjimo, buvo átrauktas á kandidatøsàraðà ir jam leista laikyti pasaulietiniø dalykø egzaminus,ir kokiais motyvais po to kurija nepraðë leidimo já priimtiá seminarijà, kad apie tai gubernatorius galëtø praneðtigeneralgubernatoriui6. Atsiliepdama á ðá gubernatoriausreikalavimà Þemaièiø vyskupijos konsistorija kovo 8 d.raðtu Nr.390 informavo, kad minëtoji Rygos mokykla su-sideda ið ðeðiø klasiø, o kadangi Viksva baigë visà jos kursà,vadinasi, ági-jo aukðtesná iðsilavinimà, nei reikalaujamaið stojanèiojo, kà patvirtinanti liudijimo kopija, nusiøstagubernatoriui7. Bet pastarajam ir tokio atsakymo dar ne-pakako, nes kovo 25 d. raðtu Nr.2838 jis papraðë pateikti

Ona ir Vincentas Viksvos. Apie 1860

Gydytojo Giliaro Liudkevièiaus Vincentui Viksvai iðduotas felèerio paþymëjimas. 1862

tëv iðkënai


tëv iðkënai

minëto gimnazijos baigimo liudijimo originalà. Liudijimasbuvo pasiøstas ir tuo ðis reikalas, matyt, baigësi, nes J.Viksva sëkmingai tæsë mokslus seminarijoje ir juos baigë8.

1883 m. lapkrièio 30 d. jis buvo áðventintas kunigu, ojau gruodþio 2 d. paskirtas á vikaro pareigas Liepojoje(tuometinëje Kurðo gubernijoje, kuri priklausë Þemaièiøvyskupijai). Nuo 1885 m. rugpjûèio 31 d. J. Viksva – èio-nykðtës Nikolajaus gimnazijos kapelionas. Ðioje gimna-zijoje lietuviai moksleiviai jau apie 1890-uosius metussudarë daugumà, bet Viksvos kapelionavimo laikais akty-vesnë jø veikla dar nebuvo pasireiðkusi. Tuo tarpu patsjaunasis kunigas J. Viksva jau kunigaudamas Liepojojeëmësi platinti lietuviðkà spaudà, kurios pirmiausia gau-davo ið tuometinio Palangos vikaro ir progimnazijos kape-liono Marcijono Jurgaièio. Kaip prisimena pastarasis, sykápasienio sargyba sulaikë jo á Latvijà pasiøstà veþimà suknygomis uþ 400 rubliø. Siuntà traukiniu iðgabenus á Lie-pojos muitinæ, Jurgaitis paraðë laiðkà kapelionui Viksvai,klausdamas, ar nebûtø galima iðvaduoti pagautas knygas.Viksva jam atsakë, kad knygos jau suraðytos (t. y. sure-gistruotos) ir iðgauti jø nebegalima9. Liepojoje nuo 1885m. lapkrièio 30 d. klebonavo Antanas Razulevièius10. Ko-kie buvo jo santykiai su kapelionu, deja, neþinome.

1887 m. rugpjûèio 14 d. J. Viksva buvo perkeltas vikaropareigoms á Mintaujà, o jo vieton – Liepojos gimnazijoskapelionu ir pradþios mokyklø tikybos mokytoju paskirtaskitas kupiðkënas, kà tik Petrapilio dvasinæ akademijàbaigæs teologijos magistras Petras Valentas11. Rugpjûèio28 d. ðá sprendimà patvirtino ir Dorpato mokyklø apygar-dos globëjas12. Mintaujos Romos katalikø parapijoje tuometu buvo apie 1175 ávairiø tautybiø katalikø. Jie rink-davosi á mûrinæ, vienabokðtæ baþnyèià, pastatytà dar 1634m. Livonijos, Kurðo ir Þiemgalos hercogo Fridricho13.Klebonu nuo 1884 m. èia darbavosi Pranciðkus Kriðki-janas, o kapelionu nuo 1879 m. – Adolfas Neverdauskas14.

Mintaujos gimnazija tuo metu jau buvo tapusi vienu iðlietuviø jaunimo traukos centrø. Besimokanèiøjø lietu-viø skaièius miestesparèiai augo. Nuo1888 m. Mintaujojeveikë gimnazisto Liu-do Vaineikio vado-vaujama slapta lietu-viø organizacija „Lie-tuviø draugystë“.1889 m. gimnazijojeákurta slapta „Atga-jos“ jaunimo drau-gija. Buvo platinamalietuviðka spauda.Reikia manyti, kadvikaras J. Viksva ga-lëjo palaikyti kokiusnors ryðius su akty-

vesniais Mintaujos lietuviø veikëjais, bet, deja, niekokonkretaus apie tai neþinome.

1889-øjø geguþës 31 d. J. Viksva pasipraðë vyskupodël asmeniniø prieþasèiø iðleidþiamas atostogø laikotar-piui nuo liepos l d iki rugpjûèio l d., kad galëtø parvykti átëviðkæ Zarasø ir Panevëþio apskrityse.15 Panaðu, kad poatostogø Mintaujon nebegráþo, nes jau nuo liepos 19 d.buvo perkeltas á Palangà, kur perëmë vikaro ir progim-nazijos kapeliono pareigas ið minëtojo Marcijono Jur-gaièio, 1883–1889 m. gyvenusio Palangoje ir èia orga-nizavusio slaptà lietuviðkø knygø platinimo tinklà16.

Apie J. Viksvos veiklà Palangoje esama jau daugiauinformacijos. Gana ádomià kapeliono charakteristikàpateikia tuo metu Palangos progimnazijoje besimokæsbûsimasis Lietuvos socialdemokratø veikëjas SteponasKairys: „Kapelionas Viksva buvo inteligentiðkas, berods,gana daug skaitæs kunigas, su liberaline minties kryptimir praktiðka gyvenimo nuovoka. Gal dar prieð já buvo nu-statyta tvarka, kad kas sekmadienio ir ðventadienio rytàmokiniai susirinktø progimnazijos prieangyje ir ið ten gre-tomis eitø baþnyèion. Baþnyèioje mokiniams buvo skirtaatskira prie didþiojo altoriaus vieta. Gimnazistai turëjosavo miðias ir, berods, tik jiems skirtà pamokslà. Prieð-velykiniø apeigø dienomis mokiniai ið eilës budëdavo prieKristaus karsto. Per geguþës mënesio vakarines pamaldasbaþnyèios lankymas buvo savanoriðkas, bet mëgiamas.Privalomos ir nustatytais terminais atliekamos iðpaþin-tys. Kunigas Viksva ávedë mokiniams prievolæ ið eilëspatarnauti jam miðias laikant. Tas savo religines pareigasir apeigas atlikdavome rûpestingai, bet jø vykdymas bu-vo pagrástas daugiau natûraliu, ið tëvø pastogës atsineðtuir dar jokio abejojimo nepaliestu religingumu, kaipmumyse kapeliono pastangomis suþadintu pamaldumu.

Kapelionas Viksva nepadëjo mums, bent man,susidaryti idealaus kunigo vaizdo. Mûsø kapelionas savodarbe progimnazijoje ir santykiuose uþ jos sienø grieþtaisutapo su kitais mûsø pedagogais; kartu su jais lankydavo

Viksvø ðeimos kapas ir paminklo lenta Kupreliðkio baþnyèios ðventoriuje


Prûsus ir mûsø bendrabuèius. Labai neretai mus lankydavoir pats vienas. Turëdamas detektyviniø palinkimø, daþnaiatsirasdavo kambaryje visai nelauktas ir ne ið tø durø, perkurias pas mus ateidavo kiti: áeidavo per virtuvæ ir atsi-rasdavo mûsø, nutirpusiø, tarpe, kaip nepaperkamas sà-þinës tylus priekaiðtas; ypaè nejauku pasidarydavo, kaiuþtikdavo kortuojanèius. Kiek tik atsimenu, uþ bet kokiusnusiþengimus nereikëdavo brangiai mokësi: byla neidavomokyklon ir pasibaigdavo èia pat trumpu pamokslu, kaikà ir uþ ausies paimamnt – tëviðkai. Uþtat kapelionas apiekiekvienà mokiná þinojo tiek, kiek në vienas mokytojø.Mano mokykloje buvimo paskutiniaisiais metais kunigàViksvà progimnazijoje pakeitë kun. Genys, nepaprastaimaldingas, geras ir vaikðiojæs po ðià aðarø pakalnæ beveikneliesdamas kojomis þemës“17.

Palangoje J. Viksva greitai uþmezgë ryðá su vietiniaisknygneðiais (Antanu Neimantu ir kt.), naudojosi jø pa-slaugomis, buvo bendradarbis ir pagalbininkas18 . Mokëjogerai sugyventi su Palangos muitinës valdininkais, Pa-langos ir Kretingos policininkais bei þandarais. Daþnainusiveþæs juos á Klaipëdà gerai pavaiðindavo ir gráþdamassu girtais, pasikrovæs á tà patá veþimà lietuviðkø knygø,parvaþiuodavo Palangon ar Kretingon. Parsiveþtas knygasávairiais kanalais tuojau iðsiuntinëdavo toliau19. Dalá kny-gø perduodavo Liepojos gimnazijos kapelionui Konstan-tinui Olðauskui, kuris savo ruoþtu jas iðdalydavo moki-niams, geleþinkeliu ar per paþástamus siøsdavo á Mintau-jà, Rygà, Petrapilá.

J. Viksvos iðradingumà atspindi ir toks Olðausko papa-sakotas epizodas:

„Vienà kartà gráþtu ið gimnazijos á klebonijà pietauti;þiûriu – stovi ties klebonija dþiovintø menkiø ir plekðniøveþimas; þmonës nori pirkti, bet þydas veþëjas neparduoda.

– Kodël nepardavinëji savo prekiø? – klausiu þydelio.– Nu, kad tai ne mano prekës, – atsako veþëjas. – Að

jas atveþiau kapelionui Kastantui Olðauskui neturtin-giems mokiniams iðdalyti.

Að nustebau, bet gavæs ið veþëjo kun. Viksvos raðtà,suþinojau, kad þuvies nedaug tame veþime tebuvo, tikpavirðium, o apaèioje buvo sukrautos knygos. Þuvá pa-siunèiau á klebono Ropo virtuvæ, o knygø ryðulius á savokambará“. Neatsitiktinai vëliau, apibendrindamas J. Viks-vos veiklà, K. Olðauskas paþymës: „Að paþinau daug knyg-neðiø, bet neþinau në vieno, kuris bûtø tiek daug ir taipdràsiai ir laimingai knygø ið Prûsø pargabenæs ir iðplatinæs,kaip kunigas Juozapas Viksva“20.

Ádomu tai, kad baþnytinë valdþia nieko neátarë apiejaunojo kunigo slaptà veiklà ir net laikë já kol kas darnelabai subrendusiu savarankiðkam ganytojiðkam dar-bui. Tai galima patirti ið 1890 m. gruodþio 19 d. Kurðodekano Kriðkijano raporto vyskupui Paliulioniui, ku-riame charakterizuodamas savo pavaldinius, jis tarp kit-ko raðë: „Kun. Viksva ir kun. Prijalgauskis taip pat pa-naðûs. Jie pasiþymi lengvu charakteriu, kas yra pagrindinis

jø trûkumas. Ðirdies gerumas yra jø pagrindinë dorybë.Abu talentingi, abu puikiai iðsilavinæ. Negalima nuneigtijø gerø norø tarnauti baþnyèiai, bet jie yra tarsi vaikai,kurie dideliai uþsidegæ imasi statyti trobelæ ir greitai metaðá uþsiëmimà, kai tik atsiranda naujas. Galima juos naudotiir jais pasinaudoti, taèiau skirti á savarankiðkà darbà,manau, bus galima dar gana negreitai. Ypaè kun. Viksvayra pasirengæs kilniems ir geriems projektamas ir labaijø nori, bet ðalia ðiø didingø darbø nesibodi daryti kaþkàtokio, kas tuos projektus þlugdo ir galiausiai jie baigiasiblogai, bet jis á tai nekreipia dëmesio. Tai yra tokios na-tûros þmonës, kurie dideliø dalykø nepadarys, nes pri-trûks iðtvermës, bet galø gale dvasia nenupuls, nes greitaisusipranta ir gailisi, tad jeigu Dievas juos apsaugos nuoblogø draugijø ir aplinkybiø, á kurias lengvai patenka,tai visai pakenèiamai darbuosis Kristaus vynuogyne“21.

Taèiau Palangos vikarui pastoracinë veikla, panaðu,neblogai sekësi, jis buvo gerbiamas parapijieèiø. Tai pa-liudija, kad ir toks dokumentas, kurá, kaip paraðytà lie-tuviø kalba, verta pacituoti iðtisai:

Wysuawkszcziausem RieditojujJomilestaj Wiskupuj KawnaMicislewuj Paliulionuo

Geriausis Tieweli kursaj riedaj wysa decezyj, Atsy-szaukiem mes Tretyninkaj Paùangos pas SzvejsiausiJomilesta Wiskupa praszidamës uþtarima ir pageùbosrejkaly musu.Wizytetorius musu Kunigs Jozafs Wikswa, daridamasstorony diel Tretyninku, partraukie isz kytos KaralistysStatuwa, arba pawejksùa Szwenta Franczisþkaus, uþ kuriira uzmokieta apej szimta pynkies deszimtis rubliu N150, ir mes mizerny tretyninkaj diejemos pri to pagaùiszgaùes.Bet Klebons Paùangos Jons Myckaniauskis, turiedamsneapikanta ant Kuniga Wikswa, nedazwalyj ineszty iBaþnicþe, dielto kad par storony Kunyga Wikswa iraiszprowits. Dieùto mes mizerny tretyninkaj regiedamistokie kriwda, kad statuws turies prapulty ir sudiety pi-ningai pasyùiks bepaþitka, szaukiemos pas AukszcþiausiGieradiej Jomilesta Wiskupa, praszidamis pakarnej kadPatsaj Jomilesta Wiskupas sutejktu mums tuo Milesta,kad butu waùnu Baþnicþioj Paùangos pastatity statuwaSzwenta Francþiszkaus, kuri jau senej turem prigatwotàir troksztam regiety Baþnicþioj Paùangos.Mizerny Tratyninkaj Paùangos.1892 Metus.Wasery 22 dyjno.22

Visgi aktyvi J. Viksvos veikla Palangoje, matyt, ne-praslydo pro caro tarnø akis ir, gali bûti, kad jam grësëareðtas. Padëtá kuriam laikui iðgelbëjo vyskupas M. L.Paliulionis, 1892 m. liepos 4 d. paskirdamas J. Viksvà fi-lialistu á Ðateikius (Alsëdþiø dekanate), mirusio kunigo

tëv iðkënai


tëv iðkënai

Simono Gutausko vieton23. Atvykæs èia liepos 28 d., Viks-va Ðateikiuose darbavosi penkerius metus24. Bet nors irnukeltas tolëliau nuo pasienio, knygø platinimo darbonemetë. Jau turëjo uþmezgæs reikiamus ryðius, tad netrukosuorganizuoti lietuviðkø knygø gabenimà ið Tilþës. ÁÐateikius paþástami Palangos gyventojai lietuviðkà spaudàjam atveþdavo veþimais, o ið èia Viksva jà persiøsdavosavo patikimiems bendradarbiams – knygneðiams.Lietuviðkos knygos ið Ðateikiø pasiekdavo net Utenà–Debeikius25. Pats J. Viksva Palangoje lankydavosi retai.Þinome, kad 1894 m. liepos 25 d. Kauno gubernatoriusleido jam penkioms dienoms iðvykti á Palangà su sàlyga,kad èia lankydamasis nedalyvaus jokiose vieðose miðioseir neatlikinës kitø religiniø patarnavimø26.

1897 m. birþelá J. Viksva buvo gràþintas á Aukðtaitijà,Birþø kraðtà, ir paskirtas Suosto filialistu. Tiesa, ir èia jápasiekë Palangoje nebaigtø tvarkyti reikalø aidas. 1898m. lapkrièio 2 d. J. Viksva konsistorijai paraðë raportàapie tai, kad tarp jo ir bajorës ið Daubarø dvaro MarijosNovomeiskos-Voitkieviè dar 1895 m. rugpjûtá bûta þo-dinio susitarimo uþ 3300 rub parduoti nugriovimui me-diná namà, esantá Palangoje, baþnyèios þemëje. Atsiskaitytinumatyta maþdaug per mënesá, bet pirkëja ið pradþiøneturëjo pinigø, o po to visai atsisakë pirkti, dël to Viksvaatsisakë gràþinti 300 rub uþstatà, nes patyræs nuostoliø

tvarkydamas pardavimo formalumus. 1899 m. kovo 30d. Telðiø vyskupijos dvasinë konsistorija raðtu Nr.3019Telðiø apskrities policijos valdybai praneðë, kad iðklausiusiM. Novomeiskos-Voitkieviè 1898 m. spalio 20 d. praðymàapie tai, kad ji 1895 m. ið Ðateikiø filialisto J. Viksvosruoðësi pirkti namà Palangoje, baþnyèios þemëje, uþ trisðimtus rubliø uþstato, bet vëliau atsisakius pirkti namà,konsistorija patarë jiems susitarti, kad Viksva nepatirtønuostoliø, o jei to nepavyktø padaryti, bylà perduotispræsti Civiliniam teismui27. Ar taip ir ávyko, neþinome.

1900 m. sausio 22 d. raportu vyskupui J. Viksva raðo,kad Suosto filijos rajone, Legailiø kaime, penki varstainuo baþnyèios, yra liaudies mokykla. Norëdamas re-guliariai lankytis mokykloje ir mokyti vaikus tikybospraëjusiais mokslo metais praðë arklio ið Pabirþës valsèiausir ið Taikos tarpininko, bet be rezultatø. Taigi mokykloslankyti negalëjo, o ið Liaudies mokyklø direkcijos susi-laukë uþklausimo, kodël tvarkingai nelankàs mokyklos?Dabartiniais mokslo metais su pastotëmis reikalai ne ge-resni, negali tvarkingai lankyti mokyklos, nes per pusme-tá valsèius tik kelis kartus davë pastotæ28.

1900 m. gruodþio 17 d. Kauno gubernatorius infor-mavo Þemaièiø vyskupà, kad neprieðtarauja, jog miru-sio Pumpënø klebono Ðimkevièiaus vieton bûtø paskirtasJ. Viksva. Paskyrimas atlikas gruodþio 30 d.29 1901 m.sausio 31 d.30 J. Viksva atvyko á Pumpënus ir èia iðklebo-navo iki 1915-øjø. Pastoraciniame darbe jam gelbëjo vi-karai Juozas Puleikis, Stanislovas Maliðauskas, AdomasGarasimavièius31. Apie Viksvos darbà Pumpënuose esamaávairiø liudijimø. Keli ið jø „darbiniai“. Ðtai 1901 m. ko-vo 23 d. raportu Viksva vyskupui praneðë, kad persiunèiavisus popierius, susijusius su kun. Gaigalo ir jo dëdësPumpënø valsèiaus valstieèio Juozapo Dyðos byla. Kartuðiame raporte praneðama, kad vyskupo nurodymus ávykdë:pakvietë Dyðà ir perskaitë jam kun. Gaigalo atsakymà.Dyða ið pradþiø þodþiais atsisakæs nuo visø piniginiø pre-tenzijø Gaigalui, bet raðtiðkai to nepatvirtino. Pasitaræssu savo sûnumis atsisakë savo þodþiø, pasiteisindamas tuo,kad kun. Gaigalas savo áþeidþianèiais þodþiais neva áþeidæsjo garbæ32. 1902 m. kovo 23 d. vyskupui praneðë, kad Pa-ástrio kaimo kapinëms, kuriose iki ðiol laidojasi aplinkiniøkaimø gyventojai, reikia naujos tvoros, nes esanti medinësugriuvo, dël gyventojai nutarë savo lëðomis aptverti ka-pines mûro tvora savo jëgomis, dël to Viksva praðë kon-sistorijà pasirûpinti civilinës valdþios leidimu darbams33.

Pasakojama, kad klebonaudamas Pumpënuose J.Viksva susipyko su Paástrio dvarininku, kuris savo dvaranpasikvietë marijavità kun. Antanà Tulabà. Þinoma, Tula-ba tuoj ëmësi apaðtalavimo – traukti þmones á marijavitøsektà. Tuomet klebonas nuvyko pas vyskupà ir papraðë,kad ðis pasiøstø Paástrio koplyèion átakingà kunigà, kurisgalëtø ne tik konkuruoti su marijavitu, bet ir sugebëtø jánukonkuruoti. Vyskupas pasakë, kad jis ið jaunesniøkunigø maþai kà paþásta ir neþino, kas marijavità galëtø

Pumpënø klebono Juozapo Viksvos raðtas Telðiø vyskupijos konsis-torijai dël Paástrio kapiniø sutvarkymo. 1902 03 23. LVIA


tëv iðkënai

nukonkuruoti, tada klebonas Viksvapasiûlë jam kun. Jurgá Tilvytá, tvirtin-damas, kad jis tinkamiausias tam reika-lui kandidatas. Vyskupas sutiko ir taipTilvytis tapo Paástrio koplyèios klebonu.Pirmàjá vizità padarë minëtajam dva-rininkui. Pastarasis naujuoju klebonuliko labai patenkintas ir paþadëjo jamduoti 10 deðimtiniø þemës, jei kunigasgyvens prie Paástrio koplyèios. Marija-vità Tulabà iðvarë ið savo rûmø34.Tilvytis èia tuoj pasistatë klebonijà, o poto, parapijieèiø padedamas, ëmësi statytimedinæ neogotikinæ Marijos vardobaþnyèià ir per metus jà uþbaigë. Vëliau,dvarininkui padedant, dar sumûrijo ðpi-tolæ ir didelæ mokyklà35.

1905 m. Pumpënuose J. Viksvàaplankæs kunigas Juozapas Èepënas taipprisimena ðá susitikimà: „Jam tuometbuvo apie 44 metus amþiaus. Jis buvovidutinio ûgio ir storumo, blondinas, pradëjæs nuopakauðio jau plikti, gyvø akiø, pailgo veido, pakniubusianosimi, atvëpusia lûpa, ant kurios priklijuodavo papirosàir já visà laikà taip laikydavo uþtraukdamas dûmà; gal tiknaktá já numesdavo nuo savo lûpos. Kun. J. Viksva buvoðviesus kunigas, gerai iðsilavinæs vyras, turëjo didelæbibliotekà. Joje buvo enciklopedijø ir kitø vertingøveikalø. Bet beveik visi jo bibliotekoje veikalai buvovokieèiø kalboje. Mat jo jaunystëje Pabaltijo gimnazijosir aukðtosios mokyklos buvo vokiðkos. Rusø kalba josebuvo dëstoma tiktai kaipo kalba. Todël, kurie buvo baigægimnazijas Rygoje, Liepojoje ar Mintaujoje, labai geraimokëjo vokieèiø kalbà ir galëjo naudotis vokieèiøliteratûra, kuri yra labai turtinga visose srityse. Jis buvolabai apsiskaitæs, iðkalbingas ir labai graþiai sakydavopamokslus, ypaè jei prisirengdavo prie jø. Be to, jis buvodidelis asketas: jis miegodavo ne lovoje, bet ant suoliuko,ant kurio buvo paklota staèiø ðiaudø kûlio ir aptrauktamedþiaga; po galva dëdavo tiktai maþà pagalvëlá; mësosnevalgydavo savo gyvenime ne tiktai penktadieniais, bettreèiadieniais ir ðeðtadieniais. Ar taip jis buvo ásiþadëjæs,ar ið pamaldumo, to að negaliu pasakyti. Jis labai skru-pulingai laikydavosi rubrikø baþnyèioje ir laikydavo visaspamaldas pagal Romos naujausias instrukcijas. Jo rûpesèiulabai graþiai iðdekoruota Pumpënø baþnyèia ir sudëtimeniðki vitraþai languose. Taip pat ne maþiau jis rûpinosiir kitais beneficijos trobesiais36“.

Klebonaudamas Pumpënuose J. Viksva daug pasi-darbavo atnaujindamas ir puoðdamas barokinæ Ðvè.Mergelës Marijos Ðkaplierinës baþnyèià. 1911–1914 m.parapijieèiø lëðomis ðventovës stogas perdengtas cin-kuota skarda, vietoje susidëvëjusiø plytiniø grindø su-dëtos medinës, padaryti suolai, iðmûryta sakykla, lan-

guose ástatyti geleþiniai rëmai, sudëtispalvoti matiniai stiklai, keturiuoselanguose sumontuoti vitraþai. Pasikvie-tæs ið Varðuvos menininkus J. Viksvapradëjo ir baþnyèios vidaus daþymodarbus. Juos sutrukdë 1914 m. kilæsPirmasis pasaulinis karas, bet kai kurieremonto darbai ir toliau buvo tæsiami:aptinkuotas iðorinis baþnyèios cokolisir piliastriniai pilioriai, prakirstos tre-èiosios baþnyèios durys. Be to, J. Viks-va atstatë beneficijos ûkinius pastatusir ðventoriaus tvorà37.

Pumpënai didþiavosi savo „Vartotojøkooperatyvu“, arba krautuve, kuriàásteigë ir kuriam vadovavo klebonas J.Viksva. Jis, kaip baigæs Rygos komercijosmokyklà, gerai iðmanë tà reikalà. Þydaiuþ tai jo nekentë, kad anot jø, uþsiimane savo darbu ir kalbëjo: „Nu, ar jamneuþtenka pragyventi, kaip kitiems ku-

nigams? Kam jam tàja prekyba uþsiimti? Tegu þydeliaiprekiauja. Juk jie neturi nei þemës, nei tarnybø gali gauti“.Bet Viksva tà kooperatyvà ásteigë ne savo, o savo para-pijieèiø ir aplinkiniø parapijø þmoniø naudai. Mat Pum-pënø kooperatyvas, parduodamas ûkininkams reikalingasprekes daþnai þemesnëmis kainomis, reguliuodavo ir kitøkrautuviø kainas. 1906-aisiais metinë Pumpënø krau-tuvës apyvarta siekë 36 000 rub38. Aplinkinës parapijospavydëjæ pumpëniðkiams tokio darbðtaus klebono39.

1910 m. J. Viksva kurá laikà globojo po Ðiaurës rytøLietuvà keliaujantá suomiø tautosakininkà Robertà Au-gustà Niemá, nuveþë já á savo sesers Julijos Ðvëgþdienësûká Vijoliðkyje, kur mokslininkas rado vienà puikià su-tartiniø dainininkæ40. Vokieèiø okupacijos metais jauklebonaudamas Krinèine, J. Viksva, kaip gerai mokan-tis vokiðkai, iðgavo ið vokieèiø valdþios leidimà ákurtiparapijoje net dvi lietuviðkas pradþios mokyklas41.

J. Viksva ypaè mylëjo sveèius ir Pumpënuose garsëjokaip labai vaiðingas klebonas. J. Èepëno liudijimu, pas jáklebonijoje bûdavo vis pilna sveèiø, kaip kokiame vieð-butyje. Rudená jis iðlaikydavo pas save naujokø ëmimo ákariuomenæ komisijà visà savaitæ. Tokiu bûdu jis iðgel-bëdavo daug savo parapijieèiø nuo caro kariuomenës. Sve-èius bevaiðindamas pasitaikindavo kartais, kad ir patsnusivaiðindavo42.

Su tuo klebono vaiðingumu susijæs ir toks epizodas:1912 m. vikaru á Pumpënus buvo paskirtas neopresbiterisPetras Kasèiukas. Èia jis su klebonu Viksva negalëjo su-gyventi, nes buvo per didelis kontrastas: kun. Juozapasmëgdavo iðgerti ir kalboje su þodþiais nesiskaitydavo, oKasèiukas buvo abstinentas ir didelis asketas. Vëliau jisbuvo iðkeltas vikaru Naujojon Þagarën43.

Kai garsas apie Pumpënø klebono vaiðingumà pa-

Kun. Juozapo Viksvos kapas Pumpënøbaþnyèios ðventoriuje


tëv iðkënai

siekë vyskupà P. Karevièiø, kuris buvo didelis abstinen-tas, ðis J. Viksvà 1915 m. perkëlë á Krinèinà, J. Èepënoþodþiais, „nuoðalesnën vieton, kad maþiau bûtø progø jamvaiðinti sveèius. Nors medþiaginiu þvilgsniu Krinèinas galdar geresnis uþ Pumpënus, bet kadangi kun. J. Viksva nematerialistas, tai jam Krinèinas labai nepatiko. Per Pirmàjápasauliná karà dar iðkentëjo Krinèine, bet po karo (1918m.) tuojau atsisakë nuo Krinèino klebono pareigø, daugiaujokiø pareigø nebeprisiëmë ir apsigyveno savo tëviðkëje(sesers Ðvëgþdienës Veliðkënø dvare). Taèiau kadangi jamnepatogu buvo kasdien vaþinëti Kupreliðkin miðiø laikyti,tai jis nusipirko Kupreliðkyje namelius ir apsigyveno juose.Susirgæs vaþiavo Panevëþin pas gydytojus pasitarti. Gráþ-damas ið Panevëþio uþvaþiavo pas savo buvusius para-pijieèius dvarininkus Kazakauskus, su kuriais gerai su-gyveno, jø aplankyti. Èia jis dar labiau susirgo ir mirë“44.Tai ávyko 1920 m. lapkrièio 20 d. Naujadvaryje, Karsakiðkioparapijoje. Palaidotas Pumpënø baþnyèios ðventoriuje. Jolaidotuvëse dalyvavo beveik visa Pumpënø parapija.

Ádomus yra ir kito amþininko, teresdvarieèio kun. An-tano Pauliuko liudijimas. Savo dienoraðtyje 1919 liepos15 d. jis áraðë: „Gyvena Kupreliðkyje gerai mano paþásta-mas kun. Viksva. Uþ stiprø alaus pamëgimà tapo paliuo-suotas nuo klebonavimo. Gyvena èia savo nuosavoje ba-kûþëje, kaip koks menkas varguolis–kampininkas, ken-èia visokià neiðtektá, tik kà badu nemirðta. Kada at-simenu jo jaunas dienas Þemaitijoje, Palangoj, Lie-pojoj, Ðateikiuose ir palyginu jo dabartá, tai iðsprûstaið mano krûtinës lotyniðka patarlë: „Sic transit gloriamundi“. Kiekvieno kunigo ateitis, ypaè senatvëje, yraliûdna. Kol kunigas yra sveikas, darbuojasi arba turiðiek tiek skatiko pasidëjæs, tai sulaukæs senatvës galiðiaip taip verstis, o be skatiko tai jo laukia toks galaskaip kun. Viksvos Kupreliðkyje“45.

Èia reikia paþymëti, kad XX a. pradþioje, kai kovasu lietuviðkos spaudos draudimu pamaþu jau grimzdo ápraeitá, jaunoji kunigija jau kitomis akimis þvelgë á vy-resnës kartos atstovus, savo klebonus, iðaugusius visiðkaikitokioje kultûrinëje aplinkoje. J. Èepëno liudijimu, kaiptik tada kai kurie vikarai praminë J. Viksvà lenkomanu,bet tai tikrai neatitiko tiesos. „Jis buvo tikras lietuvispatriotas. <…> Jis kalbëdavo lenkiðkai, kaip ir daugu-mas tø laikø senø kunigø vartodavo lenkø kalbà tar-pusavio pasikalbëjimuose“46.

O pabaigai vël gráþkime á Viksvø–Ðvëgþdø Vijoliðkiodvarà. Pasakojama, kad Juozapas Viksva bendravæs sukunigu Ðvëgþda, taigi tikëtina, kad bûtent per juodususipaþino vieno sesuo, o kito sûnënas – ir taip atsiradoKazimiero Ðvëgþdos ir Julijonos Viksvaitës ðeima.

Dar galima priminti ir tai, kad Vijoliðkyje augo bû-simasis raudonasis komisaras Vladas Rekaðius. Jo kilmënëra visiðkai aiðki – sklido gandai, kad galëjæs bûti Juozapoir jo gaspadinës sûnus – mat labai jau panaðus buvæs á ku-

nigà. Beje, Vijoliðkyje bûta ir daugiau augintiniø. Èiadirbæs neþinia ið kur atkeliavæs piemuo, kuris, pasirodëbesàs talentingas medþio droþëjas. Buvo iðdroþæs net dvineðiojamas koplytëles su ðventøjø stovylomis, prie kuriøper „mojavas“ melstis á Vijoliðká susirinkdavo aplinkiniøkaimø gyventojai. Vijoliðkio dvare netrûko ir muzikos.Èia stovëjæs koncertinis fortepionas, kurá buvo nupirkæskunigas Juozapas.

Kaþkada èia bûta svarbaus apylinkës kultûros cen-tro. Sovietmetis iðblaðkë Ðvëgþdø ðeimà, kolûkiø laikaisnepriþiûrima sunyko graþi sodyba. Paskutiniai pastataijoje nugriauti praëjusio amþiaus pabaigoje.

Ðaltiniai1 Vincento Viksvos felèerio paþymëjimas. Ðvëgþdø ðeimos archyvas.2 Alfavitnyj spisok’ zemlevl’delcev kovenskoj guberniy. Kovna, 1889,

p.80.3 LVIA. F.1342. Ap.1. B.8. L.52.4 LVIA. F.1671. Ap.4. B.132. L.453.5 Ten pat, L.455.6 Ten pat, L.458–459.7 Ten pat, L.454.8 Ten pat, L.452.9 Knygneðys. 1864–1904. K., 1926; T.1., p.127.10 LVIA. F.1671. Ap.4. B.149. L.932.11 Ten pat, L. 748, 932.12 LVIA. F.1671. Ap.4. B.148. L.313–314.13 LVIA. F.1671. Ap.4. B.149. L.908.14 Ten pat, L.932.15 ten pat, B.151. L.420.16 Misius K., Kaluðkevièius B. Lietuvos knygneðiai ir daraktoriai. 1864–

1904. V., 2004, p.194.17 Kairys S. Lietuva budo. New York, 1957. p.67–68. 18 Knygneðys.1864–1904. K., 1926; T.1., p.126–127.19 Lukauskaitë A. Palangiðkiø knygneðiø vardus slepia laikas //

Vakarinë Palanga. 1999 03 17–20. Nr.20, 03 24–27. Nr.22;20 Knygneðys. 1864–1904. K., 1928; T.2., p.55–56.21 LVIA. F.1650. Ap.1. B.445. L.38822 LVIA. F.1671. Ap.4. B.157. L.595.23 Ten pat, L.193.24 Ten pat, L.143.25 Mûsø Lietuva, T.4. p.325.26 LVIA. F.1671. Ap.1. B.163. L.490.27 LVIA. F.669. Ap.3. B.2658. L.505–509.28 Ten pat, L.531.29 LVIA. F.1671. Ap.4. B.173. L.246.30 Ten pat, B.174. L.150.31 Ten pat, B.178. L.362.32 LVIA. F.696. Ap.2. B.718. L.25–26.33 LVIA. F.1671. Ap.4. B.179. L.730.34 LVIA. F.696. Ap.3. B.2870. L.105.35 Èepënas J. Sacerdos in Aeternum. Velaikiø Juozelio atsiminimai.

K., 2010. p.492.36 Èepënas J. Min. veik., p.59–60.37 Pumpënai. Utena, 2002. p.70–71.38 Èepënas J. Min. veik., p.107; Nedeldienio skaitymas, 1906. Nr.47.39 Ðaltinis, 1907. Nr.29. 40 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai. Lyginamieji dainø tyrinëjmai. Sudarë

ir ið suomiø kalbos vertë Stasys Skrodenis. V., 1996, p. 170–171; JankauskasV. Pirmasis kupiðkënø ambasadorius // Kupiðkis. Istorija ir kultûra. Nr.8.2010, p.5.

41 Dabartis, 1916. Nr.37. 42 Èepënas J. Min. veik., p.373.43 Ten pat, p.249. 44 Ten pat, p.250–252. 45 Pauliukas A. Dienoraðèiai. Teresdvario archyvas. 46 Èepënas J. Min. veik., p.250–252.


tëv iðkënai

Kupiðkio kraðtas iðugdë nemaþai þy-miø dvasininkø, savo darbais þinomøLietuvoje. Itin svarbi asmenybë prel. Po-vilas Pukis (1883 12 12–1913 05 26–196408 22) – Þemaitijoje pastatæs 3 baþnyèias,kentëjæs Sibiro lageriuose. Sibiro lageriokanèias pergyveno ir kitas kupiðkënas –kunigas Antanas Puodþiûnas, ástojæs ápranciðkonø vienuolynà, pasirinkæs Patri-cijaus vardà ir dirbæs Þemaitijoje.

Kupiðkëno byla Lietuvos ypatinga-jame archyveAtskleisime keletà kunigo Antano

Puodþiûno OFM itin skaudaus gyvenimofaktø pasinaudodami Lietuvos Ypatin-gajame archyve (LYA) saugoma dvasininko byla, kuriossignatûra: F. K–1. Ap. 58. B.42596/31. Bylos, uþvestosvienuoliams pranciðkonams tëvui Patricijui (kun.Puodþiûnui Antanui, Jono) ir Raseiniø apskrityje 1886m. gimusiam tëvui Pijui (kun. Andraièiui Jurgiui, Juozo)1947 m. rugpjûèio 29 d., buvo sujungtos á vienà bylà (Nr.11107).

Archyvinæ bylà Nr. 42596/3 sudaro trys bylos: I Turtobyla (T.B.) pradëta 1947 04 15; baigta 1953 08 28 (12lapø); II Stebëjimo byla (S.B.) pradëta 1947 07 05;baigta 1983 05 25 (86 lapai); III Baudþiamoji byla (B.B.)pradëta 1947 07 05; baigta 1991 04 24 (249 lapai). Bau-dþiamojoje byloje yra ir kitø kaltinamøjø (7) tardymoprotokolai, iðraðai ið protokolo tardymø, liudininkø –sulaikytøjø apklausos.

4 asmenys buvo tardyti 1946 m. kovo mënesá: Al-bertas Gintautas – 2 d.2 kovo 8 d.3 ir 29 d.4; VytautasRiauka –27 d.5 , Vladas Martinauskas – 28 d.6 ir JulijaDzundzelaitytë – 28 d.7 Trys kaltinamieji tardyti 1946m. birþelá–rugpjûtá. Tai Jonas Semaðka – 1946 m. liepos22 d.8, Petras Jasas – 1946 m. birþelio 5 d.9 ir PetrasBikulièius – 1946 m. rugpjûèio 20 d.10 Du iðraðai ið An-tano Ðepuèio tardymo 1946 m. kovo mënesá protokolø:kovo 6 d.11 ir kovo 8 d.12 ir du iðraðai ið Tautvydo Stasiûnotardymo protokolø: birþelio 7 d.13 ir birþelio 12 d.14 Beto, baudþiamojoje byloje yra keturiø liudininkø-sulaikytøjø parodymai: Antano Rusteikos15, NikolajausKlokovo16, Vladimiro Pajevskio17 ir Prano Statnicko18.

1947 m. liepos 8 d.19 ir 15 d.20 kun. Antano Puodþiûnotardymo protokolai, suimtojo anketa21 bei 1955 m. pa-

baigoje22 ir 1956 m. pradþioje23 raðytiskundai prapleèia dvasininko biografijosduomenis.

Kelias á vienuolijà ir kunigystæAntanas Puodþiûnas – smulkiø ûkinin-

kø (9 ha þemës) Onos Puodþiûnienës (g.1872) ir Jono Puodþiûno vyriausias sûnus6 vaikø ðeimoje. Antanas gimë 1896 m.rugsëjo 24 d. Duoniûnø kaime, Kupiðkioparapijoje. Po metø gimë Petras (1897),vëliau – Anelë (1907), Elena Gruþaus-kienë (apie 1912), Julija (1917) ir Domi-celë (1918). Tëvas Jonas Puodþiûnas 1943m. mirë.

Seserys Anelë, Julija ir Domicelë tapopedagogëmis ir pirmaisiais pokario metais dirbo mo-kyklose: Anelë – Ðëtoje, Julja – Kretingoje, Domicelë– Kupiðkyje; brolis Petras Puodþiûnas ûkininkavo(vidutinis ûkis) Stukø, kaime Skapiðkio valsèiuje.

Sesuo Julija, tapusi vienuole kotryniete Krista (Ðv.mergelës ir kankinës Kotrynos seserø kongregacijos, po-pieþiaus teisiø, seserys – trumpinys CSC), 1944 m. buvoatleista ið Kretingos þemesniosios þemës ûkio mokyklosvedëjos pareigø. 1947 m. Kretingos saugumo tardyta sa-vo brolio kun. A. Puodþiûno byloje (taèiau byloje jostardymo protokolø nëra).

Antanas, baigæs pradþios mokyklà, mokësi Kupiðkioliaudies mokykloje. Èia 1914 m. baigë dvi klases ir ástojoá Panevëþio mokytojø seminarijà. 1915 m. seminarijàevakavus á Mstislavlá (Mogiliovo gubernija), ten tæsëmokslus. Nuo 1917 m. pabaigos iki 1918 m. rudens pri-vaèiai mokë jauniausià Juozapo ir Kamelijos Avglo sûnøBronislovà; kas sekmadiená vykdavo nuo Mstislavlio áper 15 km nutolusá ûká. O berniukui ástojus á gimnazijà,retkarèiais lankydavosi ðioje ðeimoje.

1918 m. baigæs mokytojø seminarijà iki 1920 m. dir-bo pedagoginá darbà – mokytojavo Mstislavlio apskri-ties Pustynkø kaime ásikûrusioje mokykloje.

1920 m., nelegaliai perëjæs sienà, sugráþo á Lietuvà.Apsigyveno Kupiðkyje ir 14 metø, t. y. iki 1934 metø,mokytojavo Kupiðkio progimnazijoje (tokie duomenysminëtoje archyvinëje byloje). Kupiðkënø enciklopedijo-je raðoma, kad nuo 1920 m. A. Puodþiûnas mokytojavoRadviliðkiø (Krekenavos valsèius), nuo 1921 m. rugsëjo– Kvetkø, nuo 1922 m. vasario – Ðimiðkiø (Skapiðkio

Tëvas Patricijus OFM – kun. AntanasPuodþiûnas: pedagogas, dvasininkas,Sibiro kankinys(1896 09 24–1940 08(?)–1980 01 30)

Aldona VASILIAUSKIENË

Antanas Puodþiûnas


tëv iðkënai

valsèius) pradþios mokyklose. Nuo 1922 m. rugsëjo 1 d.– Kupiðkio vidurinës mokyklos mokytojas. Lietuviø kal-bà ir geografijà dëstë iki 1934 m. 1930 m. vasario 3 d.jam pripaþintas vidurinës mokyklos mokytojo vardas24.

1934 m. Antanas Puodþiûnas ástojo á Pranciðkonøordinà Kretingoje. Tapæs vienuoliu pasirinko Patricijausvardà. Vienuolyno siuntimu iðvyko mokytis á seminarijàÐvac (Tirolio provincija, Austrija). Taèiau pablogëjus irtaip silpnai sveikatai, 1937 m. sausio mënesá sugráþo áLietuvà ir iki rudens gydësi Kretingos vienuolyne.

1937 m. ástojo á Vilkaviðkio kunigø seminarijà ir èiamokësi 3 metus, 1940–1941 m. mokslus tæsë Kauno ku-nigø seminarijoje. Kunigu, kaip teigia kun. Jonas Jur-gaitis, áðventintas Kretingoje 1940 m. vyskupo Vincen-to Borisevièiaus25.

1941–1943 m. (iki birþelio) kunigas Antanas Puo-dþiûnas OFM dirbo kapelionu Kretingos gimnazijoje.(Kupiðkënø enciklopedijoje patikslinta, kad atstatë 1941m. birþelio 26 d. gaisro nuniokotà Kretingos baþnyèià26).

Nuo 1943 m. iki 1946 m. liepos jis buvo Kretingosparapijos klebonas ir pranciðkonø vienuolyno virðinin-kas. Iki 1943 m. Kretingos pranciðkonø vienuolynovirðininku buvo t. Pijus OFM (kun. Jurgis Andraitis),taèiau bûdamas silpnos sveikatos jis pareigø atsisakë, likovirðininko pavaduotoju.

Nuo 1944 m. vienuolis pranciðkonas t. Patricijus au-gino rusø naðlaitæ, kuri po karo apsigyveno Klaipëdoje.1946 m. materialiai rëmë Lietuvos Laisvës Armijos(LLA) Þemaièiø apygardos partizanus, priimdavo vie-nuolyne apsistoti partizanø ryðininkus, boikotavo rin-kimus á TSRS Aukðèiausiàjà tarybà.

Baudþiamojoje byloje esanèiame voke27 yra agentø,sekusiø kun. Jurgá Andraitá, parodymai. Jam tuo metubuvo uþvesta byla – Formuliaras Nr. 5847. Agentai „Ni-na“, „Osipovas“ ir „Elzytë“ uþraðinëjo kunigo pamoks-lus: 1945 m. rugsëjo 29 d. ir spalio 14 d. (Nina), 1945lapkrièio 11 d., 1946 m. birþelio 16 d. ir rugpjûèio 5 d.(Osipovas), 1945 m. lapkrièio 25 d., 1946 m. birþelio3 d., rugpjûèio 4 ir 5 d. (Elzyte), o 1945 m. gruodþio 16d. susitikimà ir bendravimà su kunigu apraðë „Þalgiris“.Pamokslø metu kunigas, kalbëdamas apie visuotiná pa-ralyþiø, ragino atsisukti á Iðganytojà: „Mûsø laikais mesgalime iðsigelbëti su sàlyga, jeigu atsigræðime ir sugráði-me prie Kristaus, tikëdami ir su aðaromis akyse mal-daudami Jo pagalbos“...

Galima teigti, kad kun. Antanas Puodþiûnas taip patbuvo sekamas, deja, agentø paliudijimø byloje nëra.

Saugumo rankoseKun. A. Puodþiûnà Saugumas apkaltino ryðiais su

partizanais Kretingos apskrityje, tad trumpai primin-sime Þemaièiø apygardos partizanø istorijà, pasirem-dami knyga „Lietuvos partizanø Þemaièiø apygarda.1945–1953 m.: Dokumentø rinkinys“28.

Ið Þemaièiø apygardos partizanø istorijos. Ið þvalgybosmokyklos Vokietijoje 1945 m. pavasará sugráþæs AdolfasKubilius kartu su Ðiauliø apygardos vadu AdolfuEidimtu visø Þemaitijoje veikusiø LLA struktûrø pag-rindu ákûrë Þemaièiø legionà, kuris veikë Telðiø, Kretin-gos, Maþeikiø ir Tauragës apskrityse.

Viena svarbiausiø Þemaièiø legiono vadovybës uþ-duoèiø buvo ryðiø sistemos sutvarkymas, kad kiekvienarinktinë turëtø po imtuvà–siøstuvà. Ðio projekto nepa-vyko ágyvendinti – buvo suimti A. Kubilius, A. Eidim-tas ir jø ðtabø nariai. Nuo 1945 m. rugsëjo mën. Þemaièiølegionui pradëjo vadovauti Jonas Semaðka-Liepa (1907–1947). Bûtent jam vadovaujant ir susiklostë bûsimosÞemaièiø apygardos struktûra.

1945 m. susikûrë trys bûsimos Þemaièiø apygardosrinktinës: Ðatrijos, Alkos ir Kardo. 1945 m. rugpjûèio 1d. Telðiø apskrityje buvo ákurta Ðatrijos rinktinë, va-dovaujama S. Beniulio. 1945 m. spalio 29 d. A. Nar-montas-Ivanauskas Maþeikiø apskrityje ákûrë Alkosrinktinæ. 1945 m. lapkrièio 15 d. Kretingos apskrityje J.Oþeraitis-Ûsas ákûrë Kardo rinktinæ.

1946 m. kovo–balandþio mën. buvo suimtas JonasSemaðka-Liepa kartu su 30 kitø Þemaièiø legiono vadøir ryðininkø. 1950 m. buvo sunaikintas rinktinës ðtabas,o po 1953 m. rugpjûèio 23–27 d. MGB surengtos ope-racijos sunaikintas Þemaièiø apygardos ðtabas. Opera-cijos metu Þemaièiø apygardos ðtabo bunkeryje þuvoapygardos vadas Vladas Montvydas-Þemaitis (1911–1953) ir vado adjutantas Bronius Alûza-Bedalis. Bunke-ryje buvo rasta spausdinimo reikmenø, staklës, daugatspausdintø laikraðtëliø... 1965 metais Kretingos rajoneþuvo paskutinis Þemaièiø apygardos partizanas PranasKonèius-Adomas (1911–1965).

Tëvo Patricijaus „nusikaltimai“(ið 1947 m. liepos 9 d. paþymos29)Suëmus Jonà Semaðkà ir kitus vadus bei ryðininkus

KGB nustatë, kad kun. A. Puodþiûnas buvo aktyvus ðiospogrindinës antitarybinës nacionalistinës organizacijosnarys, palaikæs ryðius su LLA Þemaièiø apygardos ðtabovadu majoru Jonu Semaðka-Liepa, ðtabo virðininkuFortûnatu Aðokliu-Vilku („Pelëda“), ðtabo nare BroneStasiûniene-Ona ir kitais. Kretingos vienuolyne teikëjiems pastogæ, materialinæ pagalbà: F. Aðokliui – 1 500rub, Liepai padovanojo laikrodá, B. Stasiûnienæ pasto-viai aprûpino maisto produktais30.

Atkreiptinas dëmesys, kad byloje esanèioje J. Se-maðkos tardymo protokolo kopijoje31 nurodytas tardymolaikas – 19 valandø: tardyti pradëtas 1946 m. liepos 22d. 21 val. ir uþbaigtas liepos 23 d. 16 val.

Be to, kaip raðoma 1947 m. liepos 9 d. paþymoje (gri-fas „visiðkai slaptai“)32, kurià pasiraðë Kretingos MGBoperatyvinës dalies virðininkas kapitonas Skondakovasir MGB virðininkas mjr. Vichrevas, kun. A. Puodþiûnas


tëv iðkënai

Þemaièiø apygardos ðtabà aprûpino raðomàja maðinële,popieriumi. Jam dalyvaujant, vienuolyne spausdinti an-titarybiniai atsiðaukimai – lapeliai, ðtabo ásakymai,instrukcijos ir nurodymai. 1945 m. balandþio mënesákun. A. Puodþiûnas, vykdydamas Semaðkos ir Aðokliouþduotá Tûbausiø klebonui perdavë platinti keletà an-titarybiniø lapeliø. Tà patá pavasará t. Patricijus vienàvienuolyno kambará suteikë LLA Kretingos skyriausnariams, kuriems vadovavo gimnazistas Gruzbardis (jiskunigui dalyvaujant davë priesaikà). Vëliau vienuolynastapo LLA Þemaièiø apygardos ðtabo susitikimø suryðininkais ir þemesniø padaliniø vadovais vieta33.

Nutartis kunigo areðtuiTad turint tokius svarius „tëvynës iðdavystës áro-

dymus“ 1946 m. balandþio 2 d. LTSR KGB 2-o skyriaus2-o poskyrio kapitonas Leonidas Èeèiurovas, MGB 2-oskyriaus virðininkas papulkininkis Poèiajevas paren-gë kun. A. Puodþiûno areðto nutartá ir „motyvuotà“ nu-tarimà (bûdamas laisvëje pasislëps nuo tardymo ir teis-mo) apie kardomosios priemonës pasirinkimà34. Sutokiais sprendimais sutiko MGB Tardymo skyriaus vir-ðininkas Eusiejus Rozauskas, sankcionavo NKVD karoprokuroras pulkininkas S. Grimovièius, patvirtino LTSRsaugumo ministras Dmitrijus Jefimovas35. 1947 m. lie-pos 9 d. paþymoje raðoma, kad A. Puodþiûno areðtas buvosankcionuotas 1946 m. geguþyje36.

Dokumentas areðtui parengtas motyvuojant liu-dininkø parodymais – parama partizanams, be to, „ðiuometu veda aktyvià antitarybinæ propagandà“, o rinkimøá Aukðèiausiàjà tarybà metu kvietë tikinèiuosius juosenedalyvauti. Nors areðto nutartis buvo parengta, taèiausuimti neskubama, reikia manyti – kunigas buvo itinsekamas naujiems ryðiams nustatyti.

1946 m. balandþio 25 d. pas kun. A. Puodþiûnà á vie-nuolynà atëjo saugumo virðininkas su dviem asmenimis.Kambaryje kunigas buvo kelias valandas iðlaikytas. Sau-gumieèiai iðeidami þadëjo sugráþti37.

Beveik po deðimtmeèio raðytame skunde kun. A.Puodþiûnas paþymi, kad 1946 m. birþelio 2 d. saugumovirðininkas „áëjo á mano buvusá kambará, nors durys buvouþrakintos – gyvenau kitame kambaryje. Virðininkasaplink vienuolynà iðstatë sargybinius, kurie visà naktábudëjo. Anksti ryte, kai vienuoliai buvo baþnyèioje, jieiðlauþë vienuolyno duris ir áëjo á vidø“. Kai buvo pra-neðta, kad saugumo virðininkas yra kambarëlyje prie baþ-nyèios, t. Patricijus nuëjo pas já. Ðis keletà minuèiø ákal-binëjo pereiti á tà kambará, kuriame anksèiau gyvenæs.Vienuoliui nesutinkus, saugumietis iðëjo, paskui gráþosu savo darbuotojais ir visi iðëjo.

Pasirodo, tuo metu, kai saugumietis ákalbinëjo kunigàpereiti á kità kambará, rytmetinëms Miðioms prie baþ-nyèios buvo susirinkæ nemaþai þmoniø, taèiau kareiviaijø nepraleido. Þmonës buvo nepatenkinti, ëmë murmëti.

Tà pastebëjæs kun. J. Andraitis papraðë visus iðsiskirstyti.Þmonëms ëmus skirstytis, sargybà atðaukë ir garnizo-no virðininkas38.

Nepavykusi KGB operacija suimti kunigà1946 m. liepos 16 d.39 Kretingos MGB virðininkas

majoras Vichrevas pasiraðë orderá Nr. 8 kun. A. Puo-dþiûno kratai. Tos paèios dienos 4–5 val. ryto pagal iðanksto saugumo parengtà planà buvo vykdoma operacija– á pranciðkonø vienuolynà atvyko saugumieèiai suimtivienuolyno virðininko kunigo Antano – t. PatricijausOFM (baudþiamojoje byloje yra 4 saugumieèiø rapor-tai, jie saugomi voke, L. 220). Vienuolynas buvo ap-suptas, á vidø ásiverþë saugumieèiai. Taèiau vienuolynovirðininko pavaduotojas kun. Jurgis Andraitis (t. PijusOFM), vienuolyne sukëlë aliarmà, sukvietë visus vie-nuolius ir kvietë prieðintis MGB atstovams. MGBKretingos r. 2-ojo skyriaus virðininkas kpt. Skondakovasraporte skundþiasi, kad kun. J. Andraièio ðauksmas buvotoks stiprus, kad buvo girdëti gatvëje. Paklaustas, kur t.Patricijus, atsakæs, kad þino, taèiau nepasakys. „O jeigusuimsite t. Patricijø, tai visas pasaulis ðitai suþinos ir nu-kentës Rusija... Atëjo rusø banditai plëðti baþnyèios.Neuþtenka duonos Rusijoje, tad atëjote èia. Èia noriteávesti komunizmà. Pas mus vienuolyne jau 800 metø ko-munizmas...“ Saugumieèius jis vadino banditais40 .

Tokioje sumaiðtyje kun. A. Puodþiûnas sugebëjo pa-sislëpti ir iðvengti areðto. Jis pasitraukë á pogrindá41. Ta-èiau sulaikymo protokole (1947 m. liepos 5 d.) uþraðyta,kad kun. A. Puodþiûnas á pogrindá pasitraukë 1946 m.birþelyje42. T. Pijus slëpë t. Patricijø specialiame bun-keryje, kurá buvo árengæs vienuolyne. Ten kun. A. Puo-dþiûnas slëpësi iki 1947 m. balandþio 16 d.43, t. y. kolsuëmë tëvà Pijø.

Pasak kun. Juliaus Sasnausko OFM, t. Patricijus visàslapstymosi vienuolyne laikà persirengæs moteriðkaisdrabuþiais dalyvaudavo ðv. Miðiose.

1947 m. balandþio 15 d. Pranciðkonø vienuolyneKretingoje saugumas padarë kratà. Rado antitarybinësliteratûros, spausdinimo maðinëlæ44, o kità dienà atlikækratà baþnyèioje surado rotatoriø, 13 egz. antitarybiniøleidiniø, spausdintø rotaprintu, 10 lietuviðkø vëliavëliø45.Protokolo apraðe minimas ir tuðèias t. Patricijaus laga-minas46. Balandþio 16 d. saugumas suëmë kun. Jurgá An-draitá47.

Slëptuvæ vienuolyne (buvo árengtas bunkeris, be to,slëpësi vienuolyno pirtyje bei palëpëje) turëjo palikti irkun. Antanas. Tada jis slapstësi Raguviðkio kaimo riboseesanèiame Þalgirio miðke (Kretingos valsèius).

Kun. J. Andraitis apkaltintas nusikalstamais ryðiaissu nacionalistinio pogrindþio dalyviais, teroristiniaismëginimais pasikësinti á MGB ir MVD darbuotojus. ÁVilniaus tardymo skyriø jis pristatytas 1947 m. liepos 3d. sunkios bûklës – ir ið karto nusiøstas á MVD kalëji-


tëv iðkënai

mo Nr. 1 ligoninæ48. Tad galima ásivaizduoti, kaip sukunigu elgësi saugumieèiai Kretingoje, vëliau ir Vilniuje.

Kun. A. Puodþiûno suëmimasByloje detaliai apraðytos kun. A. Puodþiûno suëmimo

aplinkybës49. Saugumo darbuotojai jau þinojo, kad Kre-tingos apylinkëse, Budvyèiø kaime, pas Jaðinskà galipasirodyti kunigas. Tad sodyba ne syká buvo stebima. 1947m. liepos 5 d. 1 val. nakties sodybà stebëjo MGB Kre-tingos apskrities skyriaus vyr. ágaliotinis jn. ltn. Pau-lauskas, liaudies gynëjø karinio bataliono virðininkasKostiukovas ir ðio bûrio kariai Zinovjevas ir Andrejevas.Buvo stebimos ir galimos pasirodymo ið miðko vietos.Nesulaukæ kunigo, 11 val. apþiûrinëdami miðkà paste-bëjo tris atsargiai einanèius þmones. Ðie nepastebëjæ, kadsekami saugumieèiø, atvedë juos prie bunkerio po eglute,kuriame ir slëpësi kunigas. Bunkeryje rasta: butelis suvandeniu, pieno, sûrio, duonos, puodukas, stiklinë,priemonës barzdai skusti, maþa pagalvëlë, laikraðèiø, 1religinio turinio knyga. A. Puodþiûnas ant vienuolio ap-rangos buvo apsivilkæs lietpaltá. Turëjo pasà, o vietoj kari-nio bilieto – paþymëjimà.

Kelias á Sibiro kanèias: Kretinga–Vilnius1947 m. liepos 5 d. Kretingos saugumo organams

suëmus kun. Antanà Puodþiûnà50, po savaitës, t. y. liepos11 d., atveþtas á Vilniø51. Þvilgterësime á dokumentuschronologiðkai.

1947 m. liepos 8 d. – pirmojo tardymo metu52 kun.A. Puodþiûnas prisipaþino palaikæs ryðius su LLA Þe-maièiø apygardos ðtabu, parodë, kur sugriauto vie-nuolyno patalpose jis pats paslëpæs – uþkasæs radijo apa-ratûrà. Jà atkasus pasirodë, kad tai 1940 m. vokieèiø ga-mybos aparatas53. Vëliau A. Puodþiûnas tardytas Vil-niuje: 1947 m. liepos 15, 19, 23 dienomis, rugpjûèio 30d., rugsëjo 4, 12, 18, 19 dienomis.

Tardë MGB 1-mo tardymo skyriaus vyresnysistardytojas jn. ltn. Jankevièius (vienas tardymas 1947 m.liepos 19 d. vyr. ltn. Vasilijaus Akuratovo54 ir vienastardymas liepos 23 d.55 tardymo skyriaus virðininko pa-vaduotojo plk. Zacharovo). Rugsëjo 12 d. surengta kun.A. Puodþiûno ir kun. J. Andraièio akistata. J. Andraitátardë irgi Jankevièius.

1947 m. rugpjûèio 29 d. tardytojas Jankevièius nu-sprendë sujungti A. Puodþiûno (Nr. 11107) ir J. An-draièio (Nr. 9991) tardymo bylas á vienà bylà Nr. 11107ir tyrimà tæsti toliau56. Tad tardymo laikas buvo pratæstasiki spalio 5 d.57 Medicininë komisija, 1947 m. rugsëjo 4d. patikrinusi A. Puodþiûno sveikatà, paraðë paþymà apiejo tinkamumà fiziniam darbui58.

1947 m. rugsëjo 19 d. tardytojas Jankevièius raðoprotokolà apie tardymo bylos Nr. 11107 uþbaigimà59.A. Puodþiûnas pripaþásta paþeidæs RTFSR BK 58 –1a,58–11 straipsnius.

Kaltinamoji iðvada, nuslëptas Ypatingojo pasi-tarimo sprendimasPo devyniø tardymø 1947 m. spalio 15 d. buvo

parengta kaltinamoji iðvada60 , kurioje detaliai iðvardyti„nusikaltimai“ ir paþymima, kad kaltinamasis A. Puo-dþiûnas prisipaþino kaltu, J. Andraitis – kaltu nepri-sipaþino. Bylà per kariná prokurorà siûloma perduotiYpatingajam pasitarimui prie TSRS Valstybës saugumoministerijos ir abiem siûloma po 10 m. Tik kun. J. An-draièiui – kalëjimo, o A. Puodþiûnui – pataisos darbolageryje. Kaltinamàjà iðvadà parengë LTSR MGB 1tardymo skyriaus virðininko pavaduotojas vyr. ltn.Nikalojus Golicynas ir 1-o tardymo skyriaus virðininkaspapulkininkis Aristonas Èelnokovas. Su iðvadomis sutikoMGB tardymo skyriaus virðininkas papulkininkis Piot-ras Soloidas, kaltinamàjà iðvadà 1947 m. spalio 16 d.patvirtino LSSR Valstybës saugumo ministro pavaduo-tojas plk. Andriejus Leonovas.

Kaltinamoje iðvadoje raðoma, kad 1945 m. vasaràGruzbarzdis (nuteistas) vienuolyne organizavo nelegaløLLA susirinkimà (10 þmoniø), ástojo á organizacijà irprisiekë. Kunigas A. Puodþiûnas visus sveikino ir kvietëá ginkluotà kovà prieð Sovietø valdþià. Paþymimi kunigoryðiai su Semaðka (nuteistas) ir Aðoku (uþmuðtas), Sta-siûniene (nuteista), Gintautu (nuteistas), kun. Jasu (nu-teistas) – jam perdavë nelegalius lapelius ir vadø nuro-dymus...61

1946 m. spalio 25 d. byla siunèiama Ypatingajampasitarimui62 .

Byloje yra 1948 m. vasario 10 d. dokumentas: LTSRMGB „A“ skyriaus virðininko Griðino ir 1-ojo poskyriovirðininko Akimovo raðtas TSRS MGB „A“ skyriausvirðininko pavaduotojui mjr. Krivickui á Maskvà63 (irdokumento kopija64 ), kuriame raðoma kad 1947 m.gruodþio 13 d. Ypatingojo pasitarimo sprendimu A. Puo-dþiûnas nuteistas 5 metams, taèiau praðoma jam laikinaineskelbti nuosprendþio. Galima manyti, kad ieðkota nau-jø „nusikaltimø“ ir surasta... Nes po keliø dienø – naujasnuosprendis. Tai gana retas atvejis bylose, kai nëra iðraðoið Ypatingojo pasitarimo protokolo ir tik viename do-kumente áraðytas 1947 m. gruodþio 13 d. nuosprendis –5 metai lagerio.

1947 m. gruodþio 20 d. Ypatingasis pasitarimas prieTSRS Valstybës saugumo ministro „iðþiûrëjo“ bylà Nr.11107: Antano Puodþiûno ir Jurgio Andraièio, kalti-namø paþeidus Baudþiamojo kodekso 58–1 „a“, 58–102 d. ir 58–11 straipsnius.

Ypatingasis pasitarimas priima nuosprendá: A. Puo-dþiûnas „uþ dalyvavimà antitarybinëje nacionalistinëjeorganizacijoje ir pagalbà banditams – 10 metø pataisosdarbø lagerio, bausmës laikà skaièiuojant nuo 1947 m.liepos 7 d. Asmeniná turtà konfiskuoti“65. Jurgis An-draitis nubaustas 8 metams. Jam bausmës laikas skai-èiuojamas nuo suëmimo 1947 m. balandþio 16 d.66 J. An-


tëv iðkënai

draièiui nuosprendis praneðamas 1948 m. sausio 8 d.67

Jis Karagandinsko geleþinkeliu etapuotas á Karlagà(stotis Karabas) 1948 m. vasario 23 d.68 Bausmës atli-kimo vietà J. Andraitis pasiekë 1948 m. kovo 17 d.69

A. Puodþiûnas apie savo likimà suþinos dar negreitai,nes 1948 m. sausio 5 d.70, vasario 10 d.71, kovo 6 d.72, kovo31 d.73 raðomi raðtai á Maskvà, praðant leidimo A. Puo-dþiûnui laikinai nepraneðti nuosprendþio. Be to, 1948m. kovo 31 d. raðte praðoma atidëti jo etapavimà á Lenin-grado vidaus kalëjimà74.

Leningradas–Vorkuta1948 m. geguþës 3 d. priimamas sprendimas dël kun.

A. Puodþiûno etapavimo á MGB Leningrado srities vi-daus kalëjimà, geguþës 6 d. dokumentà pasiraðë A. Èel-nokovas, o geguþës 7 d. já patvirtino Valstybës saugumoministro padëjëjas plk. A. Leonovas, geguþës 8 d. pra-ðoma A. Puodþiûnà etapuoti á Leningradà75.

Etapuotas 1948 m. geguþës 14 d.76 Leningrade ku-nigas penkis mënesius buvo laikomas vienutëje (Le-ningrado vidaus kalëjime, prie Baltøjø namø Litejnoprospekte). Kadangi jis neturëjo jokiø galimybiø gautisiuntiniø, tai dël prasto maisto bei jo stokos silpo svei-kata, paðlijo nervø sistema.

Leningrado srities kalëjime tik 1948 m. spalio 4 d.,t. y. beveik po 10 mënesiø, A. Puodþiûnui praneðamasYpatingojo pasitarimo nuosprendis77.

Po keliø dienø jo laukia tolima kelionë á Sibiro gu-lagà. Pagal personaliná dokumentà TSRS MVD Nr 9/SO-313778 1948 m. spalio 10 d. A. Puodþiûnas Peèiorosgeleþinkeliu etapuotas á Vorkutos lagerius (Komija)79.Ðá faktà LTSR MGB pulkininkui Griðinui ið Leningradopraneða UMGB „A“ skyriaus virðininko pavaduotojasmjr. Leninskij ir 1-o skyriaus virðininkas mjr. Anto-novas.

Tik atveþtas á Vorkutà penkis mënesius gulëjo ligo-ninëje – iðsivystë maþakraujystë – tai Leningrado kalë-jimo pasekmës. Taèiau gydytojai á nusilpusià sveikatànekreipë dëmesio. Lageriuose kun. Antanas, kaip raðokun. J. Jurgaitis, kentëjo kaip ir visi kunigai. Jiems buvosudaromas spec. reþimas. „Jis kunigas“. Kaip kas nori,taip su tavim elgiasi...80

1954 m. liepos 12 d. speciali medikø komisija pa-teikë iðvadà, kad kunigas – invalidas.

Kostroma. Onos Puodþiûnienës praðymaiperþiûrëti sûnaus bylà1955 m. birþelio 10 d. kun. A. Puodþiûnas atvyko á

Kostromà (adresas: paðto dëþutë „O.T. 15/1“)81, o 1956m. rugpjûèio 9 d. kunigas paleistas ið lagerio (byla Nr.219283)82. Tad atkentëjo beveik visà teistumo laikà:bausmës laikas turëjo baigtis po 11 mënesiø.

Nuo 1954 m. pabaigos sûnaus likimu itin rûpinosimotina, raðë praðymus, aiðkindama apie kunigo nekal-

tumà, jo sveikatos bûklæ, minëdama savo amþiø (gimusi1872 m.). Ona Puodþiûnienë, „Pakupio“ kolûkio kolû-kietë, praðë perþiûrëti sûnaus bylà, motyvuodama, kadAntanas Puodþiûnas jau 8 metai sëdi be teismo, tik Ypa-tingojo pasitarimo nutarimu, yra invalidas. Byloje sau-gomi ðeði motinos praðymai: keturi TSRS AT Prezidiu-mo pirmininkui Voroðilovui: 1954 m. gruodþio 5 d.83;1955 m. vasario 10 d.84; 1955 m. rugsëjo 22 d.85 ir 1955m. lapkrièio 16 d.86; vienas 1955 m. rugsëjo 22 d. – Pa-baltijo Respublikø generaliniam prokurorui Rygoje87 irvienas 1955 m. lapkrièio 16 d. Valstybës saugumo komi-teto prie LTSR MT pirmininkui (Liaudþiui)88.

Dëmesio vertas 1955 m. kovo 9 d. Vorkutos darbopataisos lagerio, 4 lagerio skyriaus virðininko pplk.Þilino ir spec. dalies virðininko vyr. ltn. Kozineco raðtasTSRS Aukðèiausiosios Tarybos prezidiumo kanceliarijai,kad jie negalá iðsiøsti medþiagos malonei nuteistøjø Iva-no Koziutos, Antano Puodþiûno, Stepanovo Elizarovo,Zigfrido Eglites, Michailo Savicko, nes ðie kategoriðkaiatsisakë raðyti malonës praðymus motyvuodami, kadnuteisti nekaltai89.

Kunigo A. Puodþiûno skundai TSRS Aukðèiau-siojo teismo pirmininkuiByloje yra du kun. A. Puodþiûno skundai raðyti 1955

m. gruodþio 27 d. ir 1956 m. sausio 31 d. O kun. J. An-draitá paskutinis minintis dokumentas – 1948 m. kovo17 d. Tà dienà, kaip minëta, jis pasiekë Karlagà ir, matyt,netrukus ten mirë... Tai patvirtina saugumieèiø susi-rûpinimas 1952 m. pabaigoje ir 1953 m. pradþioje pa-greitinti kun. J. Andraièio turto konfiskavimà90. Tarkim,1953 m. kovo 23 d. LTSR MGB „A“ skyriaus virðininkosaugumo pplk. Griðino ir „A“ skyriaus 2-ojo poskyriovirðininko saugumo mjr. Vasevo visiðkai slaptas („A“)raðtas Klaipëdos srities Kretingos rajono MGB vir-ðininkui saugumo mjr. Toporovui, kuriame praðomapagreitinti konfiskavimà turto, kuris priklausë Ypatin-gojo pasitarimo nuteistam Andraièiui Jurgiui, s. Juozo.Raðtas gràþintas su paaiðkinimu, kad Juozas Buteris,saugojæs Andraièio turtà, 1947 m. paleidus vienuolynà,ið Kretingos iðvyko neþinoma kryptimi91.

1955 m. gruodþio 27 d. kun. A. Puodþiûnas raðo pa-reiðkimà–skundà92 (ne malonës praðymà!), o 1956 m.sausio 31 d. – skundà93. Ðie kunigo raðtai labai svarbûsjo kanèios istorijai, ðia medþiaga jau remtasi straipsniopradþioje.

Pirmajame skunde kunigas raðo, kad 1946 m. lieposmënesá Avglo Marija Josifovna, atvykusi á Kretingà, uþ-ëjo á sveèius. Kalbëta apie jos ðeimos narius, kuriuosdvasininkas paþinojo, kai gimnazijai rengë jos sûnø.Taèiau kun. A. Puodþiûnas pabrëþia, kad pokalbyje buvovengta kalbëti politinëmis temomis. Avglo, gráþusi áMaskvà, praneðë, kad kunigas þino asmenis, ruoðianèiuspasikësinimà prieð TSRS valdþios þmones. 1947 m. ru-


tëv iðkënai

dená prasidëjus tardymams Vilniuje, akistatoje su Avg-lo kunigas árodinëjo Avglo pateiktà melagingà faktà.Taèiau jo árodymai nebuvo iðgirsti.

Leningrade sveikata smarkiai silpo, kunigas raðo, kadtegaudamas tik menkà maisto daviná, bûdamas vienutë-je, jis silpo, tapo neurasteniku. Gydytoja á jo skundusnekreipë dëmesio. „Moralinës ir fizinës priemonës tiekiðsekino, kad tapau abejingas viskam, niekas nedomino,netgi gyvenimas rodësi nebeádomus“. Ðia bûkle pa-sinaudojo tardytojas, surengdamas antrà akistatà suAvglo. Nebuvo leista ne tik pasikalbëti bylos tema irpateikti kelis klausimus, bet netgi pasiþiûrëti á jà, kadbûtø galima ásitikinti, ar tai ta pati moteris...

Po akistatos, kai reikëjo pasiraðyti, tardytojas pro-tokolà atneðë ant kampe esanèio neapðviesto stalo, kadnebuvo matyti, kas paraðyta. Kur pasiraðyti – buvo pa-rodyta pirðtu. Tad pasiraðë net neþinodamas, kas paraðytaprotokole. Kai kità kartà tardytojui apie tai pasakë irpareiðkë atsisakàs paraðo, tardytojas visai nekreipë dë-mesio.

Savo skunde kun. A. Puodþiûnas raðo: „Pareiðkiu, kadnelaikau savæs atsakingu uþ tuos parodymus. Katego-riðkai atsisakau savo paraðø, kurie susijæ su Avglo akis-tata, jos melagingu pareiðkimu. Praðau atkreipti dëmesá:1. Seniai atlikau 2/3 bausmës laiko; 2. Ypatingosiosmedicinos komisijos aktuotas dël invalidumo 1954 m.liepos 12 d.; 3. Iðbuvau 8,5 metø teistumo. Nuoðirdþiaipraðau perþiûrëti bylà ir iðleisti mane á tëvynæ pas senutæmotinà“.

1956 m. sausio 31 d. skunde TSRS Aukðèiausiojoteismo kolegijos pirmininkui94 kun. A. Puodþiûnas raðo,kad tik 1956 m. sausio 19 d. spec. dalies virðininkas pra-neðë, kad komisija prie Kostromos prokuratûros nu-sprendë jam netaikyti amnestijos. Kunigas suraðo visusjam pateiktus kaltinimus, motyvuotai pagrindþia, kadjie neatitinka tikrovës. Detaliai apraðo 1946 m. balan-dþio 25 d., birþelio 2 d. ir liepos 16 d. saugumieèiø apsi-lankymus vienuolyne, darytas kratas ir jam primestaskaltes.

Skunde kunigas raðo, kad 1958 m. sausio 18 d. „Tie-soje“ (Nr. 15) skelbiama amnestija besislapstantiems,nurodomos ir pavardës atsiliepusiøjø á paraginimà. Kun.A. Puodþiûnas raðo: „Þmonëms suteikiama laisvë, jei pri-sipaþásta. Að ne tik prisipaþinau, bet ir 8, 5 metø atsëdëjauir dar sëdþiu... Jie gyveno laisvai... að – Vorkutoje netekausveikatos, tapau II grupës invalidu... Amnestijos Ásakymasvienodai galioja Lietuvoje ir Kostromoje, – taèiau koksskirtumas...

Tikiu, kad srities komisija buvo suklaidinta...“Kunigas kalba ir apie Kaltinamajame akte ávardytas

kitas primestas kaltes „Susirinkimø organizavimà, an-titarybines kalbas, ryðiø tarp partizanø ir ryðininkiø nu-statymà, finansinæ paramà, LLA organizavimà Kretingosapskrityje, leidimà naudotis maðinële“. Kunigas detaliai

iðaiðkina kiekvienà primestà kaltæ. Tarkim, dël finansinëspagalbos partizanui – „taip dariau ir daugumai vargðøKretingoje, esu davæs 5000 rubliø gydymui asmens, kurisatvirai prijautë komunistams“...

Po gerø poros mënesiø kun. A. Puodþiûno skundasbuvo perþiûrëtas. TSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezi-diumo komisijos dël asmenø, atliekanèiø bausmæ uþ po-litinius, tarnybinius ir ûkinius nusikaltimus, 1956 m. ba-landþio 3 d. posëdþio Kostromoje iðraðe ið protokoloNr. 47 dël A. Puodþiûno raðoma: „Sumaþinti bausmëslaikà iki 9 metø laisvës atëmimo“95. Apie ðià nutartákunigui praneðta tik po pusmeèio – 1956 m. spalio 24d., kai jau buvo likæ 8 mënesiai nelaisvës: bausmës lai-kas turëjo baigtis 1957 m. liepos 7 d. Galima teigti,kad kun. A. Puodþiûno pareiðkimai–skundai ir buvotokios „malonës“ rezultatas.

Sugráþus á Lietuvà1956 m. dvasininkas sugráþo á Lietuvà. Pagal savo

sveikatà klebonavo Rubikuose Ðv. Roko, RaudënuoseÐv. Baltramiejaus apaðtalo parapijoje ir drauge Juoza-pavo Ðv. Simono ir Judo apaðtalø bei Didkiemio Ðven-tøjø Angelø Sargø parapijose. Taèiau Lietuvoje jis tebërasaugumo dëmesyje. 1957 m. rugpjûèio 9 d. Sedos Valsty-bës saugumo komiteto ágaliotinis Rindokas kreipësi ápapulkininká Mylnikovà, praðydamas ið Vilniaus archyvoatsiøsti kun. A. Puodþiûno bylà susipaþinimui96.

Nuo 1976 m. kun. A. Puodþiûnas dirbo NevarënøÐv. Kryþiaus parapijoje. Pasak kun. Jono Jurgaièio, jisbuvo kilnus, uolus, pamaldus ir jame tikrai buvo ásikû-nijusi ðv. Pranciðkaus dvasia. Iki paskutiniøjø gyvenimodienø energingai darbavosi parapijose97.

Mirë kun. Antanas Puodþiûnas 1980 m. sausio 30 d.Palaidotas Kretingos vienuoliø kapinyne. 1986 m. vie-nuoliø pranciðkonø kapavietëje pastatyta antkapinëplokðtë kunigo Antano Puodþiûno (tëvo PatricijausOFM) atminimui.

Ðaltiniai1 Lietuvos Ypatingasis archyvas (toliau: LYA). F. K–1. Ap. 58. B. 42596/3.2 LYA. F. K–1. Ap. 58. B. 42596/3. B.B. L.113–115.3 Ten pat, L.116–118.4 Ten pat, L.119–122.5 Ten pat, L.123–127.6 Ten pat, L.128–130.7 Ten pat, L.131–132.8 Ten pat, L.138–142.9 Ten pat, L.143–146.10 Ten pat, L.147–149.11 Ten pat, L.133.12 Ten pat, L.134–135.13 Ten pat, L.136.14 Ten pat, L.137.15 Ten pat, L.150–151.16 Ten pat, L.152.17 Ten pat, L.153.18 Ten pat, L.154–155.19 Ten pat, L.16–21.20 Ten pat, L.22–28.


21 Ten pat, L.6.22 Ten pat, L.210–211.23 Ten pat, L.213–215.24 Vidugiris L., Jankauskas V. Puodþiûnas Antanas // Kupiðkënø en-

ciklopedija. Vilnius, 2012. T. II. P. 695.25 Jurgaitis J. Aukos keliu. Vilnius: Enko. 1992. P. 415.26 Vidugiris L., Jankauskas V. Puodþiûnas Antanas...27 LYA. F. K–1. Ap. 58. B. 42596/3. B.B. L. 221.28 Lietuvos partizanø Þemaièiø apygarda. 1945–1953 m.: Dokumentø

rinkinys. Vilnius, 2010. 405 p.29 LYA. F. K–1. Ap. 58. B. 42596/3. S. B. L.4.30 LYA. F. K–1. Ap. 58. B. 42596/3. B.B. L.178; S. B. L.4.31 Ten pat, L.138–142.32 LYA. F. K–1. Ap. 58. B. 42596/3. S.B. L.4.33 Ten pat.34 Ten pat, B. B. L.3; S. B. L.10.35 Ten pat, B. B. L.2; S.B. L.7.36 Ten pat, S. B. L.4.37 Ten pat, B. B. L.213–215.38 Ten pat, L.213–215.39 Ten pat, L.5.40 Ten pat, L.219–3.41 Ten pat, S. B. L. 21–25.42 Ten pat, L. 5.43 Ten pat, B. B. L. 39.44 Ten pat, T.B. L.1.45 Ten pat, L.2.46 Ten pat, L.3.47 Ten pat, S. B. L.14.48 Ten pat.49 Ten pat, L.5–6.50 Ten pat, L. 4.51 Ten pat, L.11.52 Ten pat, B. B. L.16–21.53 Ten pat, L. 13, 15.54 Ten pat, L. 30–34.55 Ten pat, L. 35–38.56 Ten pat, L. 164.57 Ten pat, S. B. L. 18–20.58 Ten pat, B. B. L. 175.

59 Ten pat, S. B. L. 15.60 Ten pat, B. B. L. 177–181; S. B. L. 21–25.61 Ten pat, L. 21–25.62 Ten pat, L. 26.63 Ten pat, L. 62.64 Ten pat, B. B. L. 32.65 Ten pat, S. B. L. 29, 60; B. B. L. 186, 198.66 Ten pat, S. B. L. 30.67 Ten pat, S. B. L. 30, 56; B. B. L. 184.68 Ten pat, S. B. L. 44.69 Ten pat, L. 43.70 Ten pat, L. 59.71 Ten pat, L. 31, 62.72 Ten pat, L. 57.73 Ten pat, L. 53.74 Ten pat, L. 53.75 Ten pat, L. 33, 34, 35, 37.76 Ten pat, L. 38, 40, 54.77 Ten pat, L. 29, 41.78 Ten pat, L. 185.79 Ten pat, S. B. L. 42.80 Jurgaitis J. Aukos keliu..., P. 415.81 LYA. F. K–1. Ap. 58. B. 42596/3. S. B. L. 72.82 Ten pat, B. B. L. 222 – 1; S. B. L. 74.83 Ten pat, B. B. L. 192.84 Ten pat, L. 197.85 Ten pat, L. 207.86 Ten pat, L. 204.87 Ten pat, L. 190.88 Ten pat, L. 201.89 Ten pat, L. 199.90 Ten pat, T. B. L. 10, 12.91 Ten pat, L. 12.92 Ten pat, B. B. L. 210–211.93 Ten pat, L. 213–215.94 Ten pat.95 Ten pat, L. 216.96 Ten pat, S. B. L. 77.97 Jurgaitis J. Aukos keliu..., P. 415.

tëv iðkënai

23 Glemþa L. Min. veik., p.157.24 Tyszkiewicz J. Histoire de 17me Regt de cavalerie polonaise

(Lanciers du cte Michael Tyszkiewicz. 1812–1815). Cracowie, 1904, p.32;http://siedemnastypulkulanow.republika.pl/page 1522450 601476e3e0a66810.html (þr. 2012 11 20).

25 Ðakenis K. Min. veik., p.82–83.26 Dundulis B. Min. veik., p.111; Pugaèiauskas V. Lietuvos nuostoliai

1812 m. kare // Karo archyvas. T.22. V., 2007. p.90.27 Dundulis B. Min. veik., p.114.28 Iwaszkiewicz J. Min. veik., p.234.29 Vilenski vremennik. T.5, d.1, Vilno, 1913, p.112–113.30 Ðakenis K. Min. veik., p.82–83.31 LVIA. F.529. Ap.1. B.402. L.5.32 Ten pat, B.2054. L.6–15. 33 Aðmainis (lenk. osmina) – biralø saikas, aðtuntoji statinës dalis

arba 8 gorèiai (61,5 litro)34 LVIA. F.529. Ap.1. B.401. L.5.35 Ten pat, L.6.36 Ten pat, L.7.37 Ten pat, L.7.38 Ten pat, L.8.39 Ten pat, B.428. L.4.40 Ten pat, B.413. L.3.

41 Ten pat, B.427. L.1–2.42 Ten pat, B.473. L.1.43 Dundulis B. Min. veik., p.120.44 LVIA. F.529. Ap.1. B.503. L.7.45 Ten pat, L.11.46 Ten pat, L.14–15.47 Ten pat, L.28.48 Ten pat, L.30.49 Ten pat, L.31. 50 Ten pat, L.32.51 Ten pat, B.523. L.2–4.52 Ten pat, B.491. L.1–7, 17.53 Ten pat, B.468. L.4.54 Ten pat, L.5–6.55 Ten pat, B.402. L.3, 5.56 Ten pat, B.427. L.1.57 Ten pat, B.378. L.2–5.58 Vilenski vremennik. T.5, d.2, Vilno, 1913, p.275.59 Ten pat, p.215.60 LVIA. F.529. Ap.1. B.2054. L.1–2.61 Ten pat, B.401. L.4.62 Ten pat, B.428. L.6.63 Ten pat, B.476. L.2.64 Ten pat, B.477. L.2.65 Ten pat, B.413. L.4.66 Ten pat, B.376. L.5.67 Ten pat, B.468. L.2.68 Vanagas V. Min. veik., p.80.

1812 metø karo pëdsakø Kupiðkiokraðte beieðkant

atkelta ið 31 psl.


tëv iðkënai

Vilius NaujikasAnapus didelio griovio, ant ne-

didelës aukðtumëlës, kur molio dir-va nebûdavo ámirkusi, stovëjo kalvioPovilo Bajoro sodyba.

,,Bajoriukas“– kaip já kaimynaivadindavo, buvo neþemo ûgio, sau-soko sudëjimo, tvirtas, visad linksmas,patieðnas þmogus.

Kalvis buvo visø mylimas ne tikdël naravo bûdo, bet ir dël to, kadûkyje jis po daktaro ir kunigo buvopats reikalingiausias,– ir uþ ðiauèiø,ir uþ kriauèiø, ir uþ bundinykà. Kaiþiemomis darbo kalvëje sumaþëdavo,savo trobos antrajame gale – kama-roje meistavojo langus, duris, avilius.Kaimynai dyvijosi: kaip galima ðal-tyje, nekûrenamoj patalpoj, prie þi-balinës lempos... O juk reikëjo sûnø ir dukrà á mokslusiðleisti.

Þavëjausi juo ir að, vaikas bûdamas. Netilpo gal-velëje mano paradoksas: tokiame paiðiname iki akiøþmoguje – tokia ðviesi linksma dûðia! Gal tik tai galipaaiðkinti, kodël pokaryje já, regis, aplenkë ,,klasiøkova“. Tas vyras, tarytum, buvo virð visko, – nelindo priejo net stribai, – suodinas kalvis buvo dvasios bajoras.

Bajoras turëjo du vaikus: sûnø Algá, kurá anksti mi-

rusi motina paliko sunkiu pokariometu, ir nuo antros þmonos gimusiàdukrà Eugenijà. Algiukas, visø uþjau-èiamas, labai darbðtus, kietas, gabusvaikas ástojo á neseniai ákurtà Kaunopolitechnikos instituto energetikospecialybæ ir baigë apie 1957 metus.Dirbo ir gyveno Panevëþyje.

Antroji Bajoro þmona irgi nebuvostiprios sveikatos, á kolûkio baudþiavànëjo, su kaimynais maþai bendravo,matyt, pagal iðgales rûpinosi ðeima.Kas dabar pasakys – tëvas, motina ardar kas Eugenijai patarë: bûk artiste(kaip sakydavo) ir bëk tolyn nuo kol-chozo! Neþinau, ar daug yra þmoniø,kuriø lemtis taip aiðkiai paþymëta,ber Eugenija buvo ið jø. Mokësi ji perviduriukà, bet á papildomas daina-

vimo pamokas pas muzikos mokytojà vaikðèiojo uoliai.Jeigu mes, ,,ne vienas kai kas“ (kaip sakë klasikas, ei-liavæs apie nuskendusá Skapiðkio varpà), dar ir po abi-tûros egzaminø neþinojom, ko norim, kuo bûsim, bettik ne Eugenija... O juk visi mes ,,ateinam ið savo vai-kystës“, kaip sakë klasikas prancûzas Antuanas.

Skenavau savo fotografijos pradþiamokslio negaty-vus ir buvau priblokðtas: kokia graþi buvo mergièka! Vei-

Ið nebesanèio Mirabelëlio kaimo kronikøAktorës Eugenijos Bajorytës atminimui

Eugenijos tëvai Elena ir Povilas Bajorai laidotuviø procesijoje lydi kaimynæmirabelëlietæ Adelæ Maþylienæ. Apie 1980

Eugenijos muzikos mokytoja Valerija Kutaravièiûtë (kairëje) irmatematikos mokytoja Apolonija Bagdonaitë (deðinëje) su Eu-genijos ir Antano Naujikø ðeima, pas kuriuos nuomojosi kambará

Eugenija Bajorytë – Skapiðkio vidurinësmokyklos moksleivë


tëv iðkënai

dukas kaþkoks labai savitas, nekaimietiðkas, vidinioðvytëjimo (talento) paþymëtas. Gal net nelabai lietuvið-kas. Lyg ið mus tada apsëdusiø Man Rido ar DþeimsoFenimoro Kuperio romanø... Ðiuos ,,indëniðkus“ bruoþusvëliau pastebëjo kaþkas ið uþsienio reþisieriø.

Pridursiu, kad ir ,,mokykliniø simpatijø“ aspektu jilaikësi panaðiai kaip tëvas kalvis ,,klasiø kovos“ aki-vaizdoje, – buvo visa galva aukðtesnë uþ neapsiplunks-navusius bendraklasius. Ir, regis, niekas prie jos nelin-do, nemergino, tarsi þinojo: Eugenija laukia savo Regi-manto...

Kai dievai raðë projektà, pavadinimu ,,Eugenija Ba-jorytë“, ant aplanko uþraðë: ,,Artistë, Regimanto þmo-na“. Þmonës priduria: trijø sûnø motina.

Alvydas VaratinskasPovilo ir Elenos Bajorø ðeima buvo mûsø artimiausi

kaimynai. Jie augino sûnø Algirdà (1934 m.) ir dukràEugenijà (1941 m.). Algirdo motina buvo pirmoji PoviloBajoro þmona. Anksti likæs naðlaièiu sûnus tapo sava-rankiðkas, daug dirbo ir gerai mokësi.

Savo vienintelæ dukrà Eugenijà antroji þmona labai

mylëjo ir be galo rûpinosi. Taèiau mergaitë mokëjodirbti visus kaimiðkus darbus. Mokykloje juodbruvë,mëlynø akiø mergaitë niekuo neiðsiskyrë ið kitø tarpo.Jà dainuoti paskatino muzikos mokytoja Kutaravièiûtë.

Nuo Mirabelëlio iki Skapiðkio einant didþiojo grio-vio pakraðèiu tebuvo 2 kilometrai, o pëdinant þvyruotuvieðkeliu – iki 2,5 km. Á mokyklà eidavom pësèiomis. Iðkaimo á Skapiðká ryte iðkeliaudavom, o antroje dienospusëje gráþdavom aðtuoniese. Vaikø bûryje buvo irEugenija.

Mirabelëlio kaimas buvo iðsidëstæs lygioje vietoje.Prie kiekvieno vienkiemio augo þmoniø pasodinti krû-mai. Jie skirdavo kaimynø þemes. Tolëliau nuo kaimo,visai netoli Skapiðkio, matësi Mituvos eþeras, dar va-dinamas Mituvëliu. Su juo ribojosi Ðniokos bala, kuriojepokario metais mëgo gyventi vilkai. Eidamas pamaty-davai á tave ábestas dvi raudonas akis. Bijodami vilkø ámokyklà eidavom visi vaikai kartu. Kartais á mokyklàvisus vaikus nuveþdavo tëvai su arkliu.

Kaimà sunaikino melioracija 1967 m. rudená. Vieniiðsikëlë gyventi á Skapiðkio miestelá, kiti á Kupiðká arPanevëþá.

Anelë Baltrûnaitë-JanulionienëMano draugës Eugenijos Bajorytës tëvas Povilas

Bajoras buvo labai geras stalius ir kalvis. Eugenijos mo-tina Elena Vilkaitë, kilusi ið Gailiûnø kaimo, atitekë-jo á Mirabelëlio kaimà. Tai – antroji Povilo Bajoro þmo-na. Su pirmàja þmona draugës tëvas turëjo sûnø Algirdà.Baigæs inþinerijos mokslus visà laikà dirbo inþinieriumiPanevëþio „Ekrano“ gamykloje.

Eugenijos mama niekur nedirbo, todël daug laikoskyrë vienturtës dukros auklëjimui. Ji turëjo graþø balsà.Dainuoti skatino ir Eugenijà. Mëgdavo abi kartu uþ-traukti dainà. Tëvas visà laisvalaiká skyrë savo amatui.Ketvirtà valandà ryte jo stalernioje uþsidegdavo þiburys.Kaimo þmonës sakydavo: „Vël Povilas prie savo darbo“.

Vaikystëje su Eugenija þaisdavom mums labiausiaisuprantamus þaidimus. Bûdavome mokytojomis, vaisti-ninkëmis. Vienà kartà anksti pavasará Eugenijos tëvas

Skapiðkio septynmetës mokyklos IV klasës mokiniai su mokytoja Sta-se Maþeikyte. Antroje eilëje treèia ið kairës sëdi Eugenija Bajorytë. 1951 m.

Skapiðkio mokyklos ðaudykloje. Apie 1958 m.


tëv iðkënai

atkasë bulviø kapèiø. Ten suradome ne vienà pelæ. Abikartu atlikome skrodimà. Gal jau tada Eugenija svajojobûti gydytoja?

Motina savo vienturtæ labai mylëjo, kartais pale-pindavo. Taèiau kaþkokio iðskirtinumo savo vaikui nesu-teikdavo. Eugenija mokëjo dirbti visus ûkio darbus, klau-sydavo tëvø, mokësi labai gerai. Kai Eugenijà Þilinskasiðmokino groti, tëvai nupirko pianinà. Stropumà, talen-tà dainuoti, vaidinti paveldëjo ið savo tëvø. Kaimo þmo-nës prisimena, kad Povilas Bajoras niekada nëra apgavæsþmogaus. Viskà ir visada laiku padarydavo.

Besimokydamos Skapiðkio mokykloje dalyvavomechore. Mokiniø chorui vadovavo Kutaravièiûtë. Jauniejichoristai dalyvaudavo Pandëlyje vykstanèiose dainøðventëse. Labai gerai prisimenu kolektyvo iðvykà á Ro-kiðká. Dainavome Tyzenhauzø rûmuose. Eugenija Ba-jorytë ir Vaièiûnas atliko solo partijas. Jiems akom-ponavo Liudas Giedrys. Be Eugenijos nepraeidavo nëvienas spektaklis. Talentingoji Eugenija suspëdavo visur.Tuo metu Skapiðkiomokytojai patys vai-dindavo ir skatindavostatyti ávairius spek-taklius kiekvienà kla-sæ. Beveik visus spek-taklius reþisuodavoBronius Varnauskas.

Prisimenu vienànetradiciná mokymometodà. Skapiðkiokolûkis mokyklai sky-rë 5 ha þemës ir tameplote pasodino kuku-rûzus. Mes juos ravë-davome. Kukurûzølauke nebuvo nei vie-nos piktþolës. Laukasbuvo pavadintas ma-þuoju kolûkiu, o pir-

mininke paskirta Eugenija Bajorytë. Ji buvo iðrinkta áLTSR mokiniø delegacijà, kuri lankësi Maskvoje vy-kusioje þemës ûkio pasiekimø parodoje. Vëliau ku-kurûzus kolûkio traktoriai nupjovë ir „tarybiniai spek-takliai“ uþsibaigë.

Eugenija nuo pat pirmøjø mokslo metø sëdëjo pir-mame suole su Palma Kairiûkðtyte. Ji turëjo du labaiskirtingus norus. Norëjo bûti gydytoja ir dainininke. Pir-mus metus ji á konservatorijà neástojo ir teko dirbti Pa-nevëþio „Ekrano“ gamykloje. Antrieji metai buvo sëk-mingi. Bûdama studente debiutavo Almanto Grikevi-èiaus ir Algirdo Dausos filme „Jausmai“ (1968 m.). Ðiosjuostos filmavimo metu aktorë susipaþino su savo bûsi-mu vyru, aktoriumi Regimantu Adomaièiu.

Po mokyklos baigimo mûsø keliai iðsiskyrë. Sukûrusiðeimà iðvaþiavau gyventi á Rusijà. Epizodiðkai þinojaukaip Vilniuje gyvena mano draugë Eugenija Bajorytë-Adomaitienë. Artimiau su ja bendravau 2008 m. vyku-siame klasës susitikime. Nuo Skapiðkio vidurinës mo-

kyklos baigimo buvopraëjæ 48 metai. Jitada liûdnai ðypso-damasi prasitarë,kad iki 50-ojo mo-kyklos baigimo jubi-liejaus dar reikia ið-gyventi.

Mano atmini-muose Eugenija ið-liko paprasta, graþi,darbðti, pareigingakaimo mergaitë. Pri-simenu, kad ji labaidþiaugësi ið languo-tos medþiagos pa-siûtu palteliu. Me-dþiagà Bajorø ðeimaiatsiuntë giminës iðAmerikos.

Eugenija su drauge Anele Baltrûnaite prie Skapiðkio Blaivybës paminklo.1958 m.

Skapiðkio vidurinës mokyklos dramos bûrelio artistai su vadovu BroniumiVarnausku. Pirmoje eilëje penkta ið kairës Eugenija Bajorytë. 1958 m.

Eugenija Bajorytë. 1958 m. Skapiðkis Eugenija Bajorytë. 1957 m. Skapiðkis.


tëv iðkënai

Paskutinio pasimatymo metu jauèiau, kad Eugenijaikaþkas yra. Skaudþiø dalykø niekas neklausia. Todëlviskas liko neþinioje. Apie Eugenijos mirtá suþinojau iðklasës draugø. Dël ligos negalëjau dalyvauti laidotuvë-se. Jos kapà aplankiau su klasës drauge Aldona Kindery-te 2012 m. spalio 12 dienà.

Palmira Kairiûkðtytë-JakubauskienëAtverèiau pageltusio mokyklinio albumo lapus, per-

þiûrëjau mûsø klasës nuotraukas.Paëmiau paèios graþiausios klasëjemergaitës, su kuria septynerius me-tus (nuo V klasës iki mokyklos bai-gimo) sëdëjome viename suole, Eu-gutës nuotraukà. Kitoje nuotraukospusëje radau jos ranka uþraðytus þo-dþius: „Tegu negyvi bruoþai prime-na gyvà ðirdá. Palmikei-Eugenija.1958. IV. 2, Skapiðkis“.

Ðirdis jos buvo gera, atvira, nuo-ðirdi, siekianti gërio, groþio, savosvajoniø iðsipildymo. O svajojo jitapti dainininke.

Nors gyvenome viena nuo kitostolokai (ji – Mirabelëlio kaime, oað – Skapiðkio geleþinkelio stoty-je), bet vasaros atostogø metu pasi-ilgdavome ir dviraèiais aplankyda-vome viena kità.

Eugutë buvo labai artistiðka,visada dalyvaudavo mokyklos sa-viveikloje, graþiai dainavo ir vai-dino. Mokykloje buvo susikûræs

dramos bûrelis, kur mokiniai irmokytojai vaidino ávairias pjeses.Ji visada buvo pagrindine veikëjair labai gerai pavykdavo. Tuosspektakliukus labai mëgo moki-niai, tëvai, miestelio þmonës.

Paskutiniais mokslo metais,kai raðëme pasiþadëjimà klasës su-sitikimui, ji pasakë, kad susitik-tume ne anksèiau kaip po deðim-ties metø. Tada að paklausiau: ko-dël? Ji atsakë, kad anksèiau nebusbaigusi mokslø, o mano prisimi-nimø albumo pirmajame pusla-pyje paraðë S. Nëries þodþius: „Ge-ro, tobulo þmogaus ir graþios, þy-dinèios þemës ilgesys mus verèiapamilti ir þemæ. Þmoniø meilë irdarbas, darbas, darbas – tebûnaTavo gyvenimo gairës“. – Mokslodienø prisiminimui suolo draugë

Eugenija. Skapiðkis, XI klasë, 1960. VI. 4.“Po mokyklos baigimo mûsø keliai iðsiskyrë, taèiau

visada su jauduliu þiûrëjau jos sukurtus vaidmenis, klau-siau jos sudainuotø dainø.

Þinau, kad ji visà gyvenimà mylëjo savo gimtàjà þemæir þmones, dirbo jø dþiaugsmui.

Stanislava MaþeikytëEugenija Bajorytë buvo mano auklëtinë. Jà mokiau

treèioje ir ketvirtoje klasëje. Ji –klasës þiburiukas. Mergaitë labaigerai mokësi, dainavo, vaidino.Elena ir Povilas Bajorai rûpinosisavo vienturte.

Besimokant dalykinëje sis-temoje jos talentas atsiskleidë viso-se popamokinio ugdymo srityse.Vedë mokyklos vakarus, vaidin-davo mokytojo B. Varnausko va-dovaujamame dramos bûrelyje.Skapiðkio mokykloje dramos þanrasklestëjo. Vaidino mokytojai, vaidinomokiniai. Artimai draugavo su Fro-sia Sasnauskaite, Anele Baltrûnaite.Kartu su Palma Kairiukðtyte sëdëjopirmame suole. Klasës draugø bû-ryje savæs neaukðtino. Iki pat gyve-nimo pabaigos liko linksma, papras-ta, reikli. Rûpinosi tëvais. Po moti-nos mirties tëvà iðsiveþë á Vilniø.Iðtekëjo uþ þymaus aktoriaus Re-gimanto Adomaièio. Mirus tëvamsatvaþiuodavo á Skapiðkio kapines.

Skapiðkio vidurinës mokyklos IV laidos abiturientai. 1959 m. rugsëjo 1 d. Antroje eilëje pirma iðkairës stovi Eugenija Bajorytë

Eugenija Bajorytë-Adomaitienë. Apie 1970 m.


albumas

I. M

atul

ioni

nenë

s nuo

tr.

VYTAUTASMATULIONIS

Dailininko juvelyro Vytauto Matulionio giminës ðaknys Ðimoniø parapijosButënø kaime. Ið èia jo senelis atëjo á Karaliûnus, o jau ið Karaliûnø nera-miais pokario metais tëvas nusikëlë link Subaèiaus, á þmonos tëviðkæPavieðinèiuose, kur pasistatydino namà. Èia 1952 m. liepos 24 d. ir gimëVytautas, treèias vaikas ðeimoje. Prie Vieðintos, klaidþiojant jos pakrantë-mis, miðkais ir po garsiàjà Smëlinkà, prabëgo graþiausi Vytauto vaikys-tës metai. Pieðti, daugiausia komiksus ið klasës gyvenimo, pradëjo jaumokydamasis Subaèiaus vidurinëje mokykloje. Ðá berniuko talentà paste-bëjæs pieðimo mokytojas Petrauskas ragino nesustoti. Pirmiausia jamdailininkas ir dëkingas uþ pasirinktà gyvenimo kelià. Ið savo tëvo, gele-þinkelio darbininko ir savamokslio kalvio, pajutæs meilæ metalui, 1967 m.stojo mokytis á Telðiø taikomosios dailës technikumà, o 1971–1976 m.metalo apdirbimo specialybës studijas tæsë Estijos valstybiniame dailësinstitute. 1976–1983 m. dëstë Telðiø taikomosios dailës technikume, 1980–1983 m. vadovavo Metalo skyriui. 1985–1995 m. – Vilniaus dailës kombi-nato metalo cecho dailininkas, nuo 1995 m. – laisvas dailininkas. 2000 m.ákûrë specializuotà metalo plastikos „Uþupio galerijà“ ir dirba èia dailininkukonsultantu, parodø kuratoriumi. Nuo 2010 m. VDA Telðiø dailës fakultetoMetalo meno katedros docentas. Lietuvos dailininkø sàjungos narys (1988).Kuria juvelyrikos dirbinius, emalá, medalius. Svarbesni darbai: 3 medaliaiVU 400 metø jubiliejui (1976), papuoðalø serija ið mamuto ilties (1980–1982), 4 plaketës su emaliu Vilniaus tema (1986–1988), gintariniø papuo-ðalø kolekcija (1989–1991). 1994–2006 m. kûrë unikalias sages „LietuvosMetø moters“ nominantëms. Nuo 1974 m. dalyvavo apie pusðimtyje paro-dø Lietuvoje, Prancûzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Meksikoje, Kanadoje, JAV,Ðvedijoje, Islandijoje, Èekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vo-kietijoje. Asmeninës parodos gintaro galerijoje Nidoje (1996, 2001), Vilniu-je (2000, 2002, 2008), Taline (2007). Apdovanotas Pabaltijo medaliø trie-nalës Vilniuje diplomu (1986), LR Kultûros ministerijos premija uþ gintariniøpapuoðalø kolekcijà (1991), tarptautinio emalio simpoziumo Palangoje pre-mija (1992). Dailininko darbø yra ásigijæ Nacionalinis M. K. Èiurlionio dai-lës muziejus, Lietuvos dailës muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus,Lietuvos dailës fondas, Rusijos taikomosios dailës muziejus Maskvoje, Miz-giriø gintaro muziejus-galerija Vilniuje, privatûs kolekcininkai JAV, Prancû-zijoje, Rusijoje, Izraelyje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lietuvoje.

Aukuras. Varis, emalis,auksavimas. 1989


albumas

Barbora Radvilaitë. Varis, emalis,sidabravimas, auksavimas. 1990

Voras. Sidabras, juodmasë,auksavimas, gintaras, kalnø kriðtolas,

karneolis. 1996

Kaukës. Varis, emalis. 1993

Sagë Ugnei Karvelis. Varis, emalis. 2001

Sergantis miestas.Varis, emalis. 1986

Senas Vilnius.Varis, emalis. 1986


albumas

Vilniaus universitetui – 400.Mamuto iltis, auksavimas. 1976

Ranka. Varis, emalis, jûrosakmenys, sidabras. 1990

Moteris. Varis, emalis,auksavimas. 2011

Pamirðta. Varis, emalis,auksavimas. 2011

In memoriam. Bronza, varis,emalis. 2007

Dialogas. Varis, emalis,auksavimas. 2011


albumas

Rasos-Joninës. Varis, emalis. 2007

Kaklo papuoðalas. Sidabras, auksas,topazai. 2006

Pakeleiviai. Varis, emalis, auksavimas.2010

Septynios tuðèios dienos.Varis, emalis. 2007

Þiedas. Auksas, smaragdas. 2011


tëv iðkënai

Paskutiná kartà susitikus praðiau paraðyti autobiografijà.Ji to padaryti nesuspëjo. Daþnai prisimenu ðià nuostabiaigraþià, gabià, paprastà mergaitæ.

Regimantas AdomaitisEugenija mokësi Skapiðkio mokykloje. Jà baigusi

ástojo á Panevëþio muzikos mokyklà, 1962–1965 m.mokësi Vilniaus muzikos technikume, 1965–1970 m.studijavo Lietuvos respublikinës konservatorijos voka-lo klasëje (vadovas prof. J. Karosas). Po baigimo buvopaskirta dirbti soliste á Valstybinæ filharmonijà. Ten dirboiki pensijos. Eugenija kaip aktorë nedebiutavo jokiamespektaklyje. Jos aktorinis talentas atsiskleidë lietuvið-kuose filmuose. Dar besimokydama konservatorijojebuvo pastebëta reþisieriaus A. Grikevièiaus ir pakviestaatlikti Janës ir Mortos vaidmenis. A. Grikevièius ieðkojosavitai màstanèiø jaunø þmoniø lietuviðkam filmui. Nuoto filmo prasidëjo mûsø draugystë. Vienas kità pamilægreitai sukûrëme ðeimà. Ji mano þmona tapo 1968 m.spalio 5 d. Vestuvës vyko maþame Vilniaus bendrabuèiokambarëlyje. Antras vestuves Eugenijos tëvas suruoðëMirabelëlio kaime. Jose ûþë visas kaimas, giminaièiai.Kaip kiekvienose vestuvëse, taip ir mûsø skambëjo

dainos, per kraðtus liejosi kupiðkëniðkas alus.Keletà metø Vilniaus filharmonijoje abu rodëme

paruoðtà Èechovo apysakà „Nuobodi istorija“. Eu-genija dainavo Sviridovo dainas-balades. Mûsø kon-certas trukdavo dvi valandas. Su ðia programa apke-liavome beveik visà Lietuvà. Kartu buvome parengækoncertà vaikams „Mano spalvos“. Ðvelniai, nuotai-kingai skambëjo jos mecosopranas. Dainelës buvo nuo-taikingos, skambios.

Kituose filmuose mums neteko kartu vaidinti. Josiostalentas filmuose ásiþiebë visa savo esybe. Jautri, pa-traukli, uþsispyrusi jauna moteris sugebëjo filmuose ákû-nyti savo personaþus. Ji buvo aktorë ið prigimties. Vien-turtë duktë paveldëjo visas geràsias savo motinos ir tëvosavybes. Motina – darbðti, rûpestinga, tyli kaimo mo-teris, turëjo tobulà balsà. Tëvas – nagingas kaimo kalvisir stalius, niekada nesulauþydavo duoto þmogui paþa-do. Eugenija buvo prieðingybë man. Mano flegmatið-kumà uþpildydavo josios geras, staigus temperamentin-gas. Charakteriø skirtumas padëjo palaikyti ðeimyninæpusiausvyrà. Abu sulaukëm trijø sûnø: Vytauto, Gedi-mino, Mindaugo. Nors mane giliu sovietmeèiu vadinonacionalistu, sûnums davëme Lietuvos kunigaikðèiø var-dus. Mindaugà jaunëliui parinkau po suvaidinto spek-taklio „Mindaugas“.

Kai augo vaikai, supratau, kad be kaimo negalësi-me gyventi. Suginèiø seniûnijoje, Suraiþos kaime prieÞelvos eþero nusipirkome apleistà sodybà. Vieta ið-skirtinë. Pusiau apsupdama namà teka Suraiþos upë.Upelyje vanduo visada ðaltas, skaidrus. Tëkmë greita.Eugenijos tëvas pamatæs apgriuvusià trobà suabejojo,ar pavyks èia pastatyti naujà namà. Ir visgi senos trobosvietoje samdytø darbininkø pededamas uoðvis surentënaujà. Bet iðtiko nelaimë – troba sudegë. Po gaisro na-mà su sûnumis vël atstatëme. Ðiuo metu joje mes ir gyve-name. Èia su Eugenija praleidome paèius graþiausiusmetus, augo vaikai, o vëliau anûkai. Sûnus Mindaugasèia lankosi daþniausiai. Dabar atvyksta su þmona Egle.Jie ðiais metais atðoko vestuves.

Eugenija Bajorytë filme „Smokas ir Maþylis“. 1975 m.

Eugenija Bajorytë filme „Ave Vita“. 1969 m. Eugenija Bajorytë ir Regimantas Adomaitis. Vilnius. Apie 1970 m.


tëv iðkënai

Adomaièiø ðeima Vilniuje. Ið kairës Gediminas, Eugenija, Regi mantassu Mindaugu ant rankø, Vytautas. 1981 m.

Nuotraukos Viliaus Naujiko, ið Stanislavos Maþeikytës irAdomaièiø ðeimos albumø

Vyriausias sû-nus VytautasAmerikoje baigëkoledþà ir Èika-gos universitetestudijavo ekono-mikà ir tarptau-tinius santykius.Nemaþai metødirbo Èikagos bir-þoje. Ðiuo metudirba ir gyvenaVilniuje. Ðeimadidelë, augina ke-turis vaikus – Au-gustæ, Julijà, Elzæir Kasparà.

Gediminas pa-sirinko mano pro-fesijà. Jis baigëLietuvos teatro irmuzikos akade-mijà. Aktoriuminetapo. Iðvaþia-

vo á Anglijà. Ten gyvena ir dirba su drauge Sofi.Mindaugas turbût yra senelio Povilo vaikas. Mëgsta

technikà, turi savo verslà – uþsiima maðinø remontu.Vytukas paveldëjo mamos charakterá, Gediminas

mano vaikas, o Mindaugas turi abiejø savybiø. Vienuþodþiu, jaunëlis – genø miðinys.

Eugenija sirgo kepenø hepatitu. Iki mirties liga pro-gresavo lëtai. Sunkiai sirgo tik savaitæ. Jos mirtis buvonetikëta ir nelaukta. Pasinëriau á visiðkà vienatvæ. Sun-ku susitaikyti su brangiausio þmogaus netektimi. ManoEugenija buvo pareiginga, mylinti, darbðti mama irþmona. Ji laikë visus keturis namø kampus. Mokëjoiðlydëti ir sulaukti ið filmavimo ir kitø gastroliø. Galëjoji vaidinti, bet pasiðventë ðeimai. Mylëjo ir tëvus. Daþnaivaþiuodavo á Skapiðká. Kartu dalyvaudavome klasës su-sitikimuose.

Eugenija palaidota Antakalnio kapinëse, meninin-kø kalnelyje. Ten dabar lankomiausia mano vieta.

Parengë Violeta ALEKNIENË

Aktoriai Eugenija ir Regimantas Adomaièiai.Apie 1987 m.

Aktoriai Eugenija ir Regimantas Adomaièiai.Apie 1980 m.


rez is tenc i ja

Að – jauniausia Dapðiø ðeimos atþala, nors ðiuo metugyvenuVilniuje, taèiau mintimis vis sugráþtu á savo mielàtëviðkæ, kur prabëgo mano nuostabioji vaikystë; kur su„giedanèiais gaidþiukais“ (suskilusiomis kojomis)braidþiau po þydinèiø purienø balutes, skyniau jø gelsvusþiedus ir kaip drugelis skrajojau po laukus. Buvaupagrandukas, visi mane mylëjo kaip maþiausià, todël irmamytës iðkeptas pirmasis blynas ar bandelë atitekdavoman, o tëvelis, gráþdamas ið miestelio, nepagailëdavo at-veþti ir „cukerkø“ (saldainiø), o koks skanus buvo kiðkiopyragas. Kai tëvelis su sûnumis iðvaþiuodavo á miðkàpjauti malkø, jie pietums ásidëdavo á krepðelá maisto,sugráþæ atiduodavo man krepðelá sakydami, kad tai lauk-tuvës nuo kiðkelio – kiðkio pyragas, o að surinkdavau irvisus trupinëlius, nes tai kiðkelio dovana – skanumëlis!Niekur nesuradau savo ðirdþiai artimesnio, mylimesniokraðto kaip tëviðkë, nors vëliau ten gyvendama patyriaugana daug skausmo ir netekèiø.

Mûsø ðeimos iðtakosMano tëvelis Kazimieras Dapðys, sûnus Adomo, gimë

1873 m. lapkrièio 30 d. Juodþiûnø kaime, Ðimoniøvalsèiuje, Panevëþio apskrityje. Mirus Adomui Dapðiuijo þmona Veronika (tëvelio mama) iðtekëjo uþ Ðileikioir persikëlë gyventi pas vyrà, o tëvelis liko tø namø gas-padoriumi. Kurá laikà pagyvenæs su sesute Domicele, jisiðvyko á Amerikà uþsidirbti pinigø. Sugráþæs ið Amerikosnusipirko namus, þemæ ir apsigyveno Vëderiðkiø kaime,Ðimoniø valsèiuje. 1904 m. vedë Domicelæ Niekiûnaitæ,su kuria susilaukë septyniø vaikø. Du vaikuèiai mirë, ne-trukus mirë ir jo þmona. Liko naðlys su penkiais vaiku-èiais. Tëvelis tuo metu buvo prakutæs þmogus, mokëjorusø ir anglø kalbas, to-dël já kviesdavosi testa-mentø ar kitø raðtø sura-ðyti. Prieð pat mirtá Fe-liksas Merkys ið Galsiðkiøkaimo, Ðimoniø valsèiaus,pakvietë tëvelá suraðytitestamentà. Taip jis susi-paþino su jo dukra Emi-lija Merkyte, kurios ma-ma buvo jau mirusi, o të-velis gulëjo ligos patale irgreit mirë. Netrukus jispasipirðo Emilijai, nesmanë, kad naðlaitë galgeriau mylës likusius pen-

kis vaikelius. Emilija pasitarë su giminaitëmis. Jos pri-tarë vedyboms: „Na ir kas tie penki vaikeliai, bet ame-rikonas Dapðys“. Iðtekëjo, prie penkiø naðlaièiø vaikeliødar gimë septyni.

1927 m. pas Kazimierà Dapðá buvo perkelta pradþiosmokykla ið Apirbø kaimo. Vaikams tai labai nepatiko,nes tëvai galëjo stebëti visas jø iðdaigas ir laiku sudraus-minti. Taèiau Vëderiðkiø kaimà iðdalijus á vienkiemius,1933 m. mokykla vël buvo gràþinta á Apirbø kaimà, nestëvelis gavo 40 ha þemës ir su ðeima iðsikëlë á vienkiemá.Gavo ne þemës, o balas, uþaugusias krûmais. Pavasarátaip apsemdavo, kad joks susisiekimas buvo neámano-mas. Prasidëjo sausinimo darbai – rovë kelmus, kasë grio-vius, þodþiu – melioravo. Kai broliai nuo ankstaus rytoiðeidavo arti, vienas vairuodavo plûgà, o kitas uþguldavojá, kad neiðmestø ið vagos. Visiems vaikams uþtekdavodarbø iki valiai. Taip kantriai, po maþà gabaliukà iðrovëkrûmus, nusausino balas. Ne roþëm buvo klotas „ame-rikono“ gyvenimas. Trys pirmos þmonos vaikai – Elena,Bronë ir Pranas iðvyko á Argentinà. Jie manë, kad galbus lengviau, gal net prasigyvens. Deja, ir ten ne mamosiðkepti pyragai laukë. Likusieji nuo ankstaus ryto ikivëlyvo vakaro plëðë dirvonus. Kai ið kemsynø, krûmø irbalø atkovojo þemæ, jà nusausino, kai uþaugo javai ir jienetilpo á didþiulá klojimà – kraudavo á stirtas, kai grûdainetilpo á klëtá – laikinai uþpildavo seklyèià. Taip atsiradotie „prakeikti buoþës“. O kaip sunkiai visa tai buvo pa-siekta, kiek pralieta kruvino prakaito!

Deja, neilgai teko pasidþiaugti savo darbo vaisiais,atsikvëpti, atsipûsti po vargø ir nemigos naktø, pasigro-þëti, kai sûnûs kaip àþuolai sësdavo ant dviraèiø ir trauk-davo á kermoðiø ar vakaruðkas. O kai sûnus Kazimieras

po darbø paimdavo á ran-kas armonikà (bandoni-jà) ir su broliais uþtrauk-davo liaudiðkas dainas,rodos, kad tø vargø kaipnebûta, jie nuplaukdavokartu su muzikos garsais.Ir vël darbas darbelá gin-davo. Sustoti nevalia.

Pirmoji sovietinëokupacija

1939 m., prieð sovietøokupacijà, brolis Kazi-mieras Dapðys tarnavoLietuvos kariuomenëje.

KANÈIØ IR NETEKÈIØ METAIVëderiðkiø kaimo Dapðiø ðeimos likimas

Ona DAPÐYTË-KRIUKELIENË

Mamytë Emilija Dapðienë Tëvelis Kazimieras Dapðys


rez is tenc i ja

1940 m. birþelio mën. so-vietams okupavus Lietuvà,Lietuvos kariuomenë buvoinkorporuota á Raudonàjàarmijà. Brolis Kazimieras,nenorëdamas lauþyti duotospriesaikos – tarnauti oku-pantams, su ginklu pabëgoið Raudonosios armijos irpûslëtomis kojomis sugráþoá namus. Be to, broliai ka-tegoriðkai atsisakë dalyvau-ti 1940 m. liepos 14–15 d.vykusiuose rinkimuose áLiaudies seimà. Jie kartu su gretimø kaimø vaikinaisnuplëðë nuo Apirbø rinkiminës apylinkës plakatus,iðpaiðë ant generalisimo pakauðio riebias utëles ir ap-klijavo lauko iðvietæ. Toks naivus buvo jø pasiprie-ðinimas, bet uþteko ir to.

Kad iðvengtume iðbuoþinimo, Ðimoniø valsèiaus ma-tininkas Maþylis patarë tëveliui padalyti þemæ. Tëveliopirmos þmonos vaikø buvo likæs tik brolis Jurgis (sesutëMarija Dapðytë-Mikënienë jau buvo iðtekëjusi, o kititrys: Pranas, Elena ir Bronë – Argentinoje). Atidalijusþemæ broliui Jurgiui, vis tiek jos liko per daug. Grësëiðbuoþinimas. Todël tëvelis pasiliko senuose namuose susûnumi, o mama su ðeðiais vaikais (vyresnioji Julija Dap-ðytë-Savièiûnienë jau buvo iðtekëjusi) skubiai pasistatënamus ir apsigyveno atskirai. Tai padaryta ne dël blogøsantykiø, bet tik norint apsaugoti ðeimà nuo tremties áSibirà. Vokieèiø okupacijos metu broliai tæsë savo namøstatybas.

1944 m. vasario 16 d. generolas Povilas Plechavièiusper radijà kreipësi á Lietuvos jaunimà ir pakvietë sava-norius stoti á jo organizuojamà Vietinæ rinktinæ. Krei-pimesi buvo akcentuota bûtinybë kovoti su „raudonuojubanditizmu“. Du broliai – Kazimieras ir Juozas ástojosavanoriais á Vietinæ rinktinæ ir tarnavo P. Plechavièiausrinktinës Panevëþio pulke. 1944 m. geguþës 15–21 die-nomis, artëjant frontui, SS pajëgomis buvo iðformuotiVietinës rinktinës padaliniai, o ðtabas su generolu P.Plechavièiumi suimtas. Karininkams praneðus, vieni ka-riûnai pabëgo, o kiti buvo sulaikyti, perrengti vermachtouniformomis ir iðveþti á Vokietijà. Iðformavus rinktinæ,broliai su ginklais pabëgo ir sugráþo á namus.

Vokieèiø okupacijos metu pradëjo siautëti sovietiniaipartizanai. Ðimoniø valsèiuje jie nuþudë Mieliûnø kai-mo gyventojà Zolubà, Zûbiðkiø kaimo gyventojà Arûnà.Kai jie apsupo Vizbaro namus Apirbø kaime, Vizbaruipasisekë pabëgti ir atbëgæs pas mus jis pradëjo belsti áduris ðaukdamas: „Kur vyrai? Uþpuolë raudonieji!“.Broliai apsiginklavo ir vijosi sovietinius partizanus. TarpApirbø ir Zûbiðkiø kaimø ávyko susiðaudymas. Po tøávykiø ramybës nebeturëjome.

Antroji okupacija1944 m. liepos mënesá

Raudonosios armijos dali-niai áþengë á Lietuvà. Vossugráþæ naujieji okupantaituoj pat paskelbë mobi-lizacijà á Raudonàjà armijà.Taèiau mobilizacija buvonesëkminga, dauguma ðau-kiamojo amþiaus jaunuoliøatsisakë tarnauti okupa-cinëje kariuomenëje ir pa-sirinko kità kelià, geriauþûti uþ tëvynës laisvæ, negu

tarnauti okupantams. Nuo 1944 m. rudens trys broliai:Kazimieras, Jonas ir Juozas Dapðiai ásitraukë á pasiprie-ðinimo kovà prieð okupantus – iðëjo partizanauti.

1944 m. gruodþio mënesá mûsø naujàjà sodybà apsu-po enkavëdistai su vietiniais stribais, kartu atsivarë pa-stotes, nuðovë ðuniukà Vilèiukà ir pradëjo karaliauti: suginklu rankose ðokdino mamà ir sesutæ Albinà, kadpasakytø, kur bunkeriai, kur slapstosi broliai „banditai“,ðaudë bei lauþë grindis, ieðkojo bunkerio. Nieko neiðga-væ ir nesuradæ, visà esamà turtà sukrovë á atsivarytas pa-stotes, gyvulius iðvarë ið tvarto ir pririðo prie veþimø, omamai su sesute ásakë bëgti. Matyt, bûtø buvæs geraspretekstas nuðauti. Sesutë pasakë: „Jei norite, ðaukitvietoje – að niekur nebëgsiu“. Jas iðvarë, neleidæ net apsi-rengti. Kiek paëjusios atsigræþë ir pamatë liepsnojanèiusnamus. Jos nuëjo á senuosius namus pas brolá Jurgá, osaugumieèiai, paðaudæ, palûkëjæ, ar nieks neiðbëgs, kartusu grobiu iðvyko á Ðimonis.

Brolis Jurgis buvo kairesniø paþiûrø, jis dirbo Mie-liûnø apylinkës seniûnu, daþnai buvo kvieèiamas á Ði-monis dël besislapstanèiø broliø, kad jie legalizuotøsi,mëgino já verbuoti, bet jis nesutiko ir pradëjo slapstytis.Broliai pasiûlë eiti kartu su jais partizanauti, bet jispasakë dar pagalvosiàs.

1945 m. birþelio 19 d. saugumieèiai gavo agento „Sei-buèio“ praneðimà, kad Guèiûnø kaime, Kamajø valsèiu-je, slapstosi partizanø grupë. 1945 m. birþelio 21 d. ávykojungtinis Ðimoniø ir Kamajø valsèiø enkavëdistø beivietiniø stribø kaimø ir prie jø esanèiø miðkø „ðukavi-mas“. Ðimonieèiai ëjo nuo Oboniø, Zûbiðkiø, Vëderið-kiø, Pukniø, Ðereliø kaimø Rapacko dvaro link, o prieÐetekðnos upës laukë Kamajø valsèiaus enkavëdistai.Guèiûnø kaime buvo organizuota partizanø paieðkosoperacija, apsupti aplinkiniai kaimai. Per susiðaudymàbuvo nukauta 20 partizanø (taip dokumentuose), suimti5 partizanai ir 10 partizanø rëmëjø. Kautyniø metu su-degintas sandëlis su ginklais, namas ir 2 darþinës, taippat buvo nuðautas NKVD Kamajø valsèiaus poskyrioleitenantas Goreèevas ir raudonarmietis Kremliovas1.Ne visi þuvæ buvo partizanai, siausdami jie pakeliui ðau-

Jurgis Dapðys Kazimieras Dapðys-Àþuolas


rez is tenc i ja

dë visus jaunus vyrus, dokumentønetikrino. Nors ataskaitose juosvisus priskyrë „banditø“ kate-gorijai. Þuvusiuosius partizanussaugumieèiai pasidalijo: JurgáDapðá, Feliksà Jakutá, Jonà Mi-kënà, Justinà Rimkø ir Jonà Tu-biø nuveþë á Ðimonis ir iðniekinomiestelio aikðtëje, o likusius nu-veþë á Kamajus, iðniekino mies-telio aikðtëje ir uþkasë miesteliobaloje.

Siautimo metu brolis Jurgispasislëpë pas kaimynà KazimieràMagylà darþinëje, taèiau já sura-do ir nuðovë. Patikrinæ dokumen-tus iðsigando, kad nuðovë seniûnà,taèiau virðininkas nuramino: „Soi-diot, tri brata bandity“ (bus gerai,trys broliai „banditai“).

Tëvelis maldavo, kad atiduotø sûnaus palaikus pa-laidoti. Deja, já patá suëmë ir nuveþæ á Ðimonis uþdarëareðtinëje. Po keliø dienø tëvelá, Pranà Minkevièiø (iðOboniø kaimo), Èerniø (ið Butënø kaimo) ir kitus vyrusið areðtinës iðvarë kasti duobës kryþkelëje ið miestelio áÐimoniø girià. Anksèiau partizanø palaikus uþkasdavonetoli miestelio esanèiame puðynëlyje, bet artimieji iðsi-kasdavo ir palaikus perlaidodavo kapinëse, todël, kadto negalëtø padaryti, uþkasë kryþkelëje.

Stribai ásakë mesti palaikus staèiai galvomis, tëvelissuklupo: „vyrai að negaliu, èia mano sûnus“. Kaliniai juossudëjo vienà ant kito, tik vienas ir liko iðkëlæs rankà, lygpagalbos ðaukdamas. Tai papasakojo Pranas Minkevièiusið Oboniø kaimo, kuris dalyvavo uþkasant palaikus, jisnurodë ir vietà, kur jie uþkasti.

Atkûrus Nepriklausomybæ, visas pastangas dëjau,kad bûtø galima pastatyti paminklà, nes palaikø uþka-simo vietoje buvo pastatyti aukðtos átampos elektrosstulpai, reikëjo juos iðkelti – pravesti poþeminá kabelá,todël ne kartà teko belstis á Kupiðkio valdþios duris. Pa-galiau þuvusiøjø atminimui buvo pastatytas ir 1990 m.rugpjûtá per Þolinæ paðventintas kretingiðkio skulpto-riaus Raimundo Puðkoriaus koplytstulpis, kuris primenaþiaurià praeitá – þuvusiøjø palaikø iðniekinimà.

1945 m. rugsëjo mën. ákaitais, kad broliai legalizuo-tøsi, suëmë mûsø ðeimà: tëvelá, mamà ir sesutæ Albinà,konfiskavo likusá turtà. Juos veþant tarp Visbarø ir Obo-niø kaimø ávyko susiðaudymas. Partizanai norëjo iðva-duoti ðeimà. Susiðaudymo metu tëvelis pabëgo. Per su-siðaudymà buvo suþeistas á pastotæ pavarytas Visbarø kai-mo gyventojas Jurgis Mëlynis. Jam buvo suþeista ranka,kurià vëliau teko amputuoti. Po susiðaudymo mamà irAlbinà nuveþë á Ðimonis ir uþdarë á areðtinæ, árengtà rû-syje2. Tuo metu að ir broliukas Vladas mokëmës Ðimoniø

progimnazijoje ir gyvenome pasOnà Gudaitæ – partizanø bûrio va-do Antano Starkaus-Blindos tetà.Man tuo metu buvo 12, o broliuiVladui – 16 metø. Kità dienà stribaiapsupo mûsø butà. Brolis, pamatæsstribus, pasislëpë namo palëpëje. Jásuradæ, uþlauþë rankas kaip di-dþiausiam nusikaltëliui, atvedë á bu-tà, abiem ásakë apsirengti ir nuvarëá areðtinæ. Ten radome mamà su se-sute, Daukø ir Palavenskø ðeimas,kurios taip pat buvo paimtos ákai-tais. Jie laukë, kad partizanai le-galizuotøsi. Po trijø dienø tëvelissugráþo, nes manë, kad jam sugráþuspaleis visà mûsø ðeimà. Deja, tainepadëjo – uþdarë á areðtinæ ir já. Pomënesio iðvarë mamà ieðkoti sûnøir ákalbëti, kad jie legalizuotøsi, o

mus visus pasiliko ákaitais. Taèiau mama prisirinkusimaisto, gráþo atgal á areðtinæ, nes mûsø nieks nemaitino– buvome alkani. Giminës bijojo neðti maistà, kad ir jøneuþdarytø. Po enkavëdistø siautimø, „ðukavimø“,nekaltø þmoniø privarydavo pilnà areðtinæ. Rûsyje antplikø narø neuþtekdavo vietos, tuomet moteris perves-davo á saugumieèiø kieme esanèià pirtelæ. Naujai atvyks-tantieji suimtieji su savimi atsineðdavo duonos, laðiniø,jie pasigailëdavo mûsø ir draugiðkai pasidalydavo ska-nëstais, o kai iðtardytus paleisdavo á namus, jie likusámaistà palikdavo mums. Po trijø su puse mënesio palei-do ir mus. Taèiau tëvelis beveik neiðeidavo ið areðtinës,uþsigydydavo þaizdas ir vël já suimdavo. Saugumieèiaisakydavo: „obrabotali Dapðisà“ (apdirbome Dapðá)3, pojø „apdirbimo“ tëvelis ilgai negalëjo atsikelti ið lovos,turëjo gydyti þaizdas.

1946 m. rugsëjo 18 d. vël suëmë tëvelá, apkaltino„sabotaþu“ – valstybiniø prievoliø nevykdymu. 1946 m.spalio 2 d. Kazimierà Dapðá nuosprendþiu pagal RSFSRBK 61 straipsnio 3 dalá nuteisë pusantrø metø laisvësatëmimo, konfiskuojant visà turtà ir iðtremiant ið Lie-tuvos TSR dvejiems metams, atimant visas politines tei-ses penkeriems metams4. Atlikti bausmës buvo iðsiøstasá Karagandos lagerá, ið kur jau nebesugráþo.

Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimocentro (toliau – LGGRTC) Pasiprieðinimo dalyviø re-zistentø teisø komisijos nutarimu (2007 06 13 proto-kolo Nr.166) Kazimieras Dapðys pripaþintas Laisvëskovø dalyviu (po mirties) ir iðduotas Laisvës kovø daly-vio paþymëjimas Nr.5684.

1946 m. pavasará Guèiûnø kaime, Kamajø valsèiuje,þuvo antrasis brolelis Juozas Dapðys5. Jo palaikai buvoiðniekinti Kamajø miestelio aikðtëje ir uþkasti miesteliobaloje. Mes nesugebëjome iðvogti jo palaikø. Jis buvo

Juozas ir Jonas Dapðiai su draugu (centre) JuozuPeèkumi


rez is tenc i ja

iðmokæs siuvëjo amato, deja savo svajoniø nespëjo ágy-vendinti.

Nuo 1946 m. mama su Albina vengdamos tremtiesslapstësi, nes mûsø ðeima buvo átraukta á tremties sà-raðus6. Að su broliu Vladu dar mokëmës Ðimoniø pro-gimnazijoje, bet lankymas buvo simbolinis. Kai pra-neðdavo apie galimà trëmimà á Sibirà, mes palikdavomeprogimnazijà, turëjome slapstytis, pasibaigus grësmei,vël sugráþdavome.

Be to, nebuvo ir materialiniø sàlygø mums mokytis:vieni namai sudeginti, kiti iðkonfiskuoti, tëvelis kalë-jime, broliai – partizanai, nebuvo ið ko tikëtis paramos.Pas ðeimininkæ Onà Gudaitæ gyvenome septyni mokiniai.Ji buvo be galo gera: ið ankstaus ryto atsikëlusi prikep-davo didþiulæ „stirtà“ blynø ir palikdavo peèiuje, o mes,mokiniai, nusiprausæ, kartu su ðeimininke ëjome á Baþ-nyèià iðklausyti Ðv. miðiø. Kai gráþdavome ið pamaldø,ðeimininkë iðtraukdavo ið peèiaus karðtus blynus irðveisdavome, mokiniai dar atsineðdavo ið spinteliø savusskanëstus: grietinës, uogienës, sviestelio ir kitokiø gardu-mynø, tik mûsø spintelë bûdavo beveik tuðèia. Ðeimininkëkartais mums primindavo: nebëra miltø, nëra mësos, arjûs þinote, kad valgote kitø produktus? Þinot tai mesþinojome, bet labai norëjome mokytis. Prisimenu, kartàVladas nuëjo pas tetà Domicelæ Dapðytæ- Apðegienæ,kurios þentas Feliksas Jokantas (gyvenantis Kairiø kai-me, Ðimoniø valsèiuje) prikrovë pilnà pintinæ maisto pro-duktø. Kokie mes buvome laimingi. Nutarëme taupyti– ilgai uþteko. Taip pat negaliu pamirðti birmavonësmotinëlës Onutës Karosaitës, kuri eidama á Baþnyèiàuþsukdavo su laukneðëliu ir pas mus. Prisimenu buvo ga-vënia, ji atneðë sviesto, mes su broliuku sudëjome á mo-linæ puodynæ, uþpylëme sûrymu ir nutarëme taupyti.Ákiðdavome peilá á puodynæ ir beveik nieko nepakabinævël iðneðdavome, kad tik ilgiau uþtektø, nes buvo gëdaprieð kitus moksleivius, nes jø spintelës buvo pilnos, omes beveik nieko neturëjome. Taip þaidëme su puodynële,kaip katë su kaèiukais. Aèiû visiems geradariams, kuriematerialiai padëjo, ir mes, nors laikinai, galëjome krims-ti mokslus.

Enkavëdistai naudojo ávairias priemones partizanøpasiprieðinimui slopinti. Nepasisekus infiltruoti vidausagento á Antano Starkaus partizanø junginá, kad ið vidausgalëtø paruoðti „operatyviniam smûgiui“ ir já sunaikinti,jie nutarë „ávesti“ á A. Starkaus partizanø junginá lietuvá,operatyviná darbuotojà jn. ltn. Jaroslavà Zdanauskà. Bu-vo numatytas iðsamus operatyvinis planas. Kartà J.Zdanauskas net buvo susitikæs su A. Starkumi pasVytautà Aidukà Oboniø kaime, Ðimoniø valsèiuje. Poto uþsimezgë jø susiraðinëjimas laiðkais, kuriuos per-duodavo per Onà Gudaitæ ir Bronæ Matulionytæ, obrolis Vladas buvo pagrindinis ryðininkas, kurissiunèiamus laiðkus pristatydavo á A. Starkaus ðtabà. Buvonumatytas antras J. Zdanausko susitikimas su A. Star-

kumi 1947 m. balandþio 27 d. Tà dienà organizuota ka-rinë èekistø operacija, apsupti aplinkiniai kaimai, nu-matyta suimti gyvà arba likviduoti A. Starkø bei suimtiryðininkus ir rëmëjus. Nepasisekus numatytai èekistøoperacijai (MVD Ðimoniø valsèiaus ágaliotinis VytautasSkrupskis per partizanø ryðininkà Broniø Ðaulinskàáspëjo A. Starkø, kad per susitikimà nori já likviduoti irStarkus neatvyko á susitikimà), buvo apklaustas J. Zda-nauskas, kuris ávardijo visus ryðininkus ir rëmëjus, perkuriuos palaikë ryðá su 2-os Algirdo kuopos vadu AntanuStarkumi-Monte, Blinda. Jie buvo suimti ir nuteisi7.

1947 m. balandþio 28 d. buvo pirmadienis, meslinksmi su Vladuku ið sesutës Julës Savièiûnienës, kuribuvo iðtekëjusi ir gyveno Juodpënø kaime, gráþome áÐimonis. Deja, prie buto jau stovëjo stribai ir laukë gráþ-tanèio broliuko. Buto ðeimininkë O. Gudaitë suimta,visos knygos iðvartytos, daiktai iðmëtyti, matyt, ieðkotaákalèiø. Stribai Vladà areðtavo ir iðsivarë. Kità dienàbendraklasis Budreika pasakë, kad Vladukà iðveþa. Aðnubëgau prie bûstinës ir pamaèiau já maðinoje apsuptàstribø, puoliau prie maðinos, taèiau stribai atstûmë ma-ne, o Vladukas pasakë: „Onute, bëk ir pasakyk, kad aðsuimtas“. O kur man bëgti, kam pasakyti? Mama su Al-Vladas Dapðys (antras ið kairës) su mokyklos draugais. Ðimonys, 1947

Grupë draugø. Pirmoje eilëje (ið kairës) Jonas Maþylis, Kazimieras Dap-ðys, Antanas Aidukas; antroje eilëje: Jonas Dapðys ir Jonas Aidukas


rez is tenc i ja

binute slapstosi, o kur su-rasti brolius, að neþinojau.Be to, að neþinojau, kad bro-liukas partizanø ryðininkasir kad turiu praneðti parti-zanams, kad jis suimtas. Ið-veþë já á Kupiðká. 1947 m.geguþës 1-osios naktá já tar-dydami tiek kankino, kad besàmonës paliko vienà tardy-mo kambaryje, matyt, ma-në, kad jis miræs. Atgavæssàmonæ, jis iððoko per langà,ðliauþë paupiu, paëmë iðganyklos arklá ir spëjo praneðti partizanams, kad jis ið-davë 3 bunkerius ir visi kartu spëjo sëkmingai pasitraukti.

1947 m. geguþës 2 d. karinës èekistø operacijos metuZûbiðkiø kaime, Ðimoniø valsèiuje, Juozo Gogelio þe-mëje, buvo surasti 3 bunkeriai (vienas ið jø buvo skirtasmaþdaug 6–7 þmonëms – partizanø nerasta, uþ 50 metrøbuvo surasti dar du bunkeriai, vienas ið jø buvo ginklødirbtuvë, antras sandëlis su ginklais, medikamentais ir1-os Ðarûno rinktinës 2-os Algirdo kuopos dokumen-tais)8. Po to Vladas tapo 2-os Algirdo kuopos Ðtabo ap-saugos bûrio partizanu.

Vyriausiasis brolis Kazimieras buvo auksiniø rankømeistras. Nebuvo tokio darbo, kurio jis nesugebëtø pa-daryti: ir stalius, ir batsiuvys, ir muzikantas – visi darbaitirpte tirpdavo jo rankose. Kai statë namus, projektuo-tojø nereikëjo. Jis pats buvo projekto autorius ir vykdy-tojas. Broliams padedant taipárengë slëptuves, kad stribai perdidþiausias kratas nesugebëjosurasti, o jos buvo árengtos gyve-namajame name ir darþinëje. Tikstribams sudeginus namus, buvomatyti álinkusios duobës.

1947 m. lapkrièio 23 d. buvosuimtas partizanø ryðininkas Pra-nas Aidukas-Þydelis, kuris ne-iðlaikæs kankinimø atvedë MGBKamajø valsèiaus stribus á Visbarømiðkà ir nurodë, kur yra bunke-ris. Po krûmokðniais buvo suras-tas gerai uþmaskuotas bunkeris sudviem iðëjimais. Per susiðaudymàþuvo Kazimieras Dapðys-Àþuolas,gimæs 1918 m., 2-os Algirdo kuo-pos Ðtabo apsaugos partizanø bû-rio vado pavaduotojas ir suþeistasJonas Griþas-Berþas, Ðtabo apsau-gos bûrio partizanas9. J. Griþassuþeistas perðliauþë á gretimà bun-kerá, po kurio laiko partizanai

surado já mirusá, sukniubusábunkeryje bandant persiriðtiþaizdas. Jo palaikai buvopalaidoti Oboniø kaimo ka-pinëse. Broliui Vladui, kuriskartu buvo bunkeryje, tuometu pasisekë pabëgti.

Brolio Kazimiero palai-kus nuveþë á Kamajus, iðnie-kino miestelio aikðtëje, o vë-liau uþkasë á tà paèià balà,kurioje jau buvo uþkastasþuvæs brolis Juozas. Vëliausu Pranu Maþyliu ið Vëderið-

kiø kaimo (jis tuo metu buvo suimtas, ákalintas Kamajøareðtinëje ir vëliau priverstas uþkasti brolio Kazimieropalaikus baloje) bandëme ieðkoti brolelio palaikø, betsenasis kelias panaikintas, buvo sunku nustatyti, kur jisuþkastas. Taip ir liko du broleliai uþkasti Kamajø baloje.Pasak vietiniø gyventojø, tose balose uþkasta per 150partizanø. Daugumà partizanø giminës ir artimieji ið-vogë ir perlaidojo. Kai vyko melioracija, tai darbinin-kai negalëjo dirbti, nes pilni kauðai buvo kaulø. Taip irliko iðsijoti kauleliai po visà ganyklà. Atkûrus Nepriklau-somybæ organizavau partizanø þuvimo vietos áamþi-nimà. 1992 m. rugpjûèio 28 d. buvo paðventintas memo-rialas, kurio autorius architektas, prof. Kazimieras Ðe-ðelgis ir kretingiðkis tautodailininkas skulptorius Rai-mundas Puðkorius. Taèiau dar nebuvo galutinai uþ-baigtas, neiðaiðkintos þuvusiøjø pavardës. 2004 m. rug-

sëjo 19 d. buvo paðventintasnaujai rekonstruotas memoria-las, skirtas 1944–1953 m. Vytau-to ir Algimanto apygardø þuvu-siems partizanams, uþkastiemsminëtoje baloje. Remiantis LYAdokumentais, likusiø bendra-þygiø, þuvusiøjø artimøjø beibuvusiø kaimynø pastangomisbuvo iðaiðkinti likæ baloje uþ-kasti 53 partizanai. Visos pa-vardës buvo iðkaltos granitinë-se plokðtëse, kuriø autorius –skulptorius Jonas Jagëla. Me-morialà sudaro trys skulptûros:Pieta, Kryþius ir Ðv. Jurgio kovasu slibinu, kuri simbolizuojamûsø kovà uþ Tëvynës laisvæ,komunizmo nugalëjimà.

1948 m. kovo mën. infor-matorius „Leonas“ praneðë, kadVirbaliðkiø kaime, Aukðtupënøvalsèiuje ir gretimuose kai-muose daþnai lankosi partizanai,

Ona Dapðytë. 1954

Albina, Vladas ir Ona Dapðiai su mama. Apie 1947

Albina Dapðytë


rez is tenc i ja

1948 m. kovo 28–30 d. buvo su-rengta pasala ir kovo 30 d. 7 val.ryto pas Vanagaitæ, gyvenanèiàVirbaliðkiø kaime, buvo surasti 4partizanai. Kautyniø metu du nu-ðauti ten pat, kitas nuðautas Spiegøkaime, Pandëlio valsèiuje, o vienaspabëgo. Atpaþinti þuvæ partizanai:Alfonsas Ðakalevièius-Gintau-tas, gimæs 1924 m. Gudeliø kaime,Pandëlio valsèiuje, partizanø sky-riaus vadas, Jonas Dapðys-Virðaitis,gimæs 1919 m., Antano Starkausasmens sargybinis, ir Antanas In-èiûra-Tutukas, gimæs 1919 m., gy-venæs Zûbiðkiø kaime, Ðimoniøvalsèiuje, Algirdo kuopos Ðtaboapsaugos bûrio partizanas10.

Þuvusiø partizanø palaikaibuvo iðniekinti Kupiðkio miestelioaikðtëje, o vëliau ámesti á Varleþerá.Padedant geradariams AntanuiMontrimui ið Girvalakiø kaimo irPovilui Lukoðiûnui ið Puponiø kaimo, kurie padarësuneriamà karstà, Liudai Zolubaitei ið Kereliø kaimo,kuri paslëpus veþime po ðienu nuveþë karstà pas JonàMikðá, gyvenantá Aukðtupënø kaime netoli kapiniø, kadsutemus bûtø lengviau nepastebëtiems perneðti karstolentas á kapines, o ypaè Jonui Kriûkai ir Martinkui iðKupiðkio miesto, kurie atliko patá rizikingiausià darbà– iðtraukë palaikus ið eþero ir juos perlaidojo Kupiðkiokapinëse. Vëliau A. Ðakalevièiaus palaikus sesutë per-laidojo savo kraðte, o Antano Inèiûros palaikus dëdëBalaiðis perveþë á tëviðkæ. Brolis Jonas liko palaidotasKupiðkio kapinëse.

1948 m. birþelio 3 d. Miliûnø kaime, Aukðtupënøvalsèiuje, realizuojant agento „Sakalo“ agentûrinius duo-menis, prie Anatolijos Uþtupienës namø buvo surengtapasala. MGB vidaus kariuomenës 25-ojo ðauliø pulko4-osios kuopos kareiviai vykdë Ðarûno rinktinës parti-zanø paieðkà. Ðeðtà val. ryto netoli sodybos jie sulaikënepaþástamà merginà, kuri, pasirodo, buvo Ðarûno rink-tinës ryðininkë Malvina Uþtupaitë. Jà apklausæ paleidoir ásitikinæ, kad sodyboje nieko nëra, kareiviai patraukësodybos link nesislëpdami. Uþtupaitës darþinëje buvo 3partizanai. Kareiviams priartëjus apie 50 m, jie pradëjoðaudyti. Kautyniø metu buvo nuðauti 5 MGB darbuo-tojai, tarp jø 1 kapitonas, suþeisti 3 rusø kareiviai, taippat þuvo 2 partizanai: Vincas Deksnys-Ramunis, gimæs1912 m. Lugariðkio kaime, Obeliø valsèiuje, Ðarûnorinktinës ðtabo virðininkas, partizanø laikraðèio „Par-tizanø kova“ redaktorius, ir Vladas Dapðys-Balandis, gi-mæs 1929 m., 2-osios Algirdo kuopos Ðtabo apsaugosbûrio partizanas11.

Taip likimas lëmë, kad kartuþuvo buvæs mokytojas ir mokinys.Jø palaikai buvo numesti Ku-piðkio miestelio aikðtëje, o vëliauuþkasti þvyrduobëje. Gerada-riams Jonui Kriûkai ir Martinkuiið Kupiðkio miesto, Antanui Ju-rënui, Juozo ir Jono Burokø ðei-moms ið Girvalakiø kaimo pade-dant, palaikai buvo iðkasti ið þvyr-duobiø ir perlaidoti á Kupiðkiokapines prie þuvusio brolio Jono.Jø poilsá saugo 1990 m. pastaytaskretingiðkio tautodailininkoskulptoriaus Raimundo Puðko-riaus Rûpintojëlis.

Aèiû visiems padëjusiemsiðvogti broliukø palaikus ir per-laidoti á kapines. Aèiû uþ Jûsødràsà, pasiaukojimà, nes Jûs ri-zikavote ne tik savo, bet ir savoðeimø likimu. Teatlygina gerasisDievas uþ Jûsø patriotiðkumà,

uþ toká kilnø darbà. LGGRTC Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisø

komisijos nutarimu (1998 02 11 protokolo Nr.7) Jonas,Juozas, Jurgis, Kazimieras ir Vladas Dapðiai pripaþintiKariais savanoriais (po mirties) ir iðduoti Kario sava-norio paþymëjimai.

Uþ nuoplenus kuriant ir stiprinant Lietuvos Res-publikos kraðto apsaugà Lietuvos Respublikos Prezidentodekretu Nr. 1324 (2001 05 15) Juozas, Jurgis, Kazimierasir Vladas Dapðiai apdovanoti Lietuvos kariuomenës kû-rëjø savanoriø medaliais.

Taip ir ilsisi broleliø palaikai: vienas – Ðimoniø kryþ-kelëje, du – Kupiðkio kapinëse ir du – Kamajø miesteliobaloje. Broliukui Vladui pabëgus ið kalëjimo, vyresniojisesutë Julë Savièiûnienë nuo 1947 m. paliko namus irslapstësi. Mirë 1954 m., palikusi tris maþameèius vai-kuèius, palaidota Ðimoniø kapinëse. Sesutes Elenà,Bronæ ir brolá Pranà priglaudë Argentinos þemë, sesutëMarija Mikënienë su vyru ir trimis maþameèiais vaikais1948 m, geguþës 22 d. iðtremta á Sibirà. Sugráþusi suðeima 1958 m. liepos 15 d. apsigyveno Pandëlyje, vëliaupersikëlë á Kupiðká. Mirë 1997 m. balandþio 9 d., palai-dota Kupiðkio kapinëse, netoli broliø Jono ir Vlado. Jaiteko sunki naðlaitës dalia ir iðkentëti bei pakelti itin sun-kià tremtinio dalià.

Nelengva gyvenimo naðta teko sesutei Albinai Dap-ðytei-Skemundrienei. Þiemà mokiniai pasidarë èiuoþyk-là – apliejo vandeniu kalniukà ir vaþinëdavosi su ro-gutëmis. Kartà ji (bûdama 12 m. amþiaus) vaþiuodamasu rogutëmis susidûrë su kitu berniuku ir smarkiai su-trenkë kelá. Po kurio laiko pajuto stiprø skausmà, të-

Ona Dapðytë-Kriukelienë su mama. Apie 1957


rez is tenc i ja

veliai nuveþë á Panevëþá pas gy-dytojà, jai padarë operacijà. Po ilgøkanèiø ir keliø operacijø jà tëvelisparsiveþë ið ligoninës kartu su baltukarsteliu, nes gydytojai nebedavëvilties pasveikti. Taèiau jà lankantisir konsultuojantis felèeris ið Kamajøpadëjo jai pasveikti. Ji pradëjo vaikð-èioti su ramentais, o po daugeliometø ir be jø. Pasveikusi (nors ope-racijos ir kojos skausmai nepalikovisà gyvenimà) ágijo siuvëjos amatà,kuris vëliau padëjo jai besislapstant,nes siuvëja visiems buvo reikalinga,todël jà mielai priimdavo. Broliu-kams partizanaujant, ji tapo par-tizanø ryðininke, dël kojos skausmonegalëdama toli eiti – jodavo antarklio. 1949 m. ji buvo suimta, uþ-daryta Rokiðkio areðtinëje. Po kan-kinimø ji apsimetë beprote: iðsitepëveidà laðiniais, kad baisiau atrody-tø, ir apkabinus kelá ðaukë: „nelieskit mano kojytës“.Buvo iðkviesta gydytoja Salagubaitë, kuri anksèiau dir-bo Skapiðkyje, o vëliau Rokiðkyje. Gydytoja atpaþinosesutæ, nes anksèiau pas jà sesutë gydësi. Gydytoja pa-tvirtino saugumieèiams: „kà ar jûs nematot, kad ji be-protë“. Po kurio laiko jà paleido ið areðtinës. Kaip par-tizanø ryðininkei, Albinai Dapðytei-SkemundrieneiLGGRTC Pasiprieðinimo dalyviø rezistentø teisiø ko-misijos 1998 m. rugpjûèio 26 d. nutarimu suteiktas tei-sinis Laisvës kovø dalyvio statusas. Ji mirë 2005 m. lap-krièio 13 d., palaidota Adomynës kapinëse.

1949 m. lapkrièio 12 d. buvau suimta ir að. Manesulaikë kartu su Lapieniu ið Pukniø kaimo, kuris veþë90 kg kiaulienos parduoti á Rygà. Pamatæs stribus jis

iðsigando ir praðë manæs prisipaþinti,kad viskas yra mano, nes jo maþi vai-kai nukentës, o mane vis tiek suims.Að sutikau ir prisiëmiau visà atsako-mybæ. „Ðvelniai“ tardant, nenorëda-ma iðduoti geradariø, kurie manepriglaudë besislapstanèià, sakiau,kad po tëvelio areðto manim nieksnesirûpino ir að, kad galëèiau pragy-venti, visà laikà spekuliavau. 1949 m.gruodþio 12 d. LTSR Liaudies teis-mas apkaltino pagal BK 107 str.,BK 17 str. (uþ spekuliacijà) nuteisë5-eriems metams laisvës atëmimo12.Kalëjau iki 1953 m. balandþio 18 d.

Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas1998 m. balandþio 27 d. Nr.00107/98 atkûrë visas pilietines teises –reabilitavo. Pagal Lietuvos Respub-likos asmenø, nukentëjusiø nuo1939–1990 metø okupacijø, teisiniostatuso ástatymo (1997 m. 06 30, Nr.

VIII 342) 4 str. 2. 2 punktà pripaþino mane nukentëjusiair iðdavë Nukentëjusio asmens (politinio kalinio) paþy-mëjimà Nr. 000126.

Mamyte, ne viskà Tau spëjau iðsakytiMiela mamyte, Tu uþbaigei Tavo peèius slëgusià sun-

kià gyvenimo naðtà 1974 m. kovo 28 d. ir po ilgø vargøir kanèiø amþinà poilsá suradai Adomynës kapinëse poberþeliu. Bûdama gyva praðei: „palaidokit mane poberþeliu“. Mes su sesute Albina iðpildëme Tavo praðymà.Tad leisk ilgiau pastovëti po berþeliu prie Tavo kapo iriðsakyti tai, ko nesuspëjau Tau gyvai esant. Að maniau,kad suspësiu, kad Tu ir be þodþiø jauti mûsø meilæ. Aðnorëjau ðiek tiek prasigyventi (nes teko pradëti nuo ant

siuntinio dëþutës padëtø keliø knygø),sudaryti Tau geresnes sàlygas, kad ga-lëtum atsigauti po visø vargø ir netek-èiø. Að mokiausi, dirbau ástaigoje, po tobëgiodavau á sodà, kad tik bûtø lengviau.Gráþusi ið darbo, pabuèiuodavau, pa-glostydavau Tave, paruoðdavau valgytiir vël rûpestëlis rûpestëlá ginë. Taip irneuþteko laiko ilgiau pabendrauti. Ma-myte, kaip norëèiau vël glostyti Tavo si-dabrinius plaukus, priglausti, nuramin-ti Tave: „Nebijok, Mamyte, jau nebe-ðaudo, jau nebegaudo“, – nes praeitiesbaimë Tave persekiojo iki mirties. Permiegà paðokdavai ir sakydavai: „Vai-keliai, bëkim“. Gyvendama Vilniujejauteisi kaip paukðtelis uþ grotø. Tu sa-kydavai: „Leiskit mane ið kalëjimo“.

Rezistencijos aukø memorialas Kamajuose

Koplytstulpis partizanams Ðimonyse


rez is tenc i ja

Gráþusi pas gimines ar kaimynus á kaimà vël atsigau-davai, atsirasdavo naujø jëgø gyventi – ten buvo Tavoðaknys. Daug kas nesuprato, kodël Tu taip verþiesi á savokraðtà. Juk ten ne roþëmis buvo klotas Tavo gyvenimas,Tu ten praëjai Golgotos kelius, nelengva buvo ir pa-motëlës dalia. Tiek daug Tavo gyvenime skausmo ir kiekdaug Tavo ðirdyje meilës mums. Kokia þiauri ta sovietinëokupacija, visa tai, kas kruvinu prakaitu buvo pasiekta,per kelias minutes sugriauta – paleista pelenais. Prie visoto dar prisidëjo sûnø ir vyro netektis. Jø palaikai iðnie-kinti miesteliø aikðtëse, o Tu negalëjai jø kaip priderapalydëti á paskutinæ kelionæ – amþino poilsio vietà, viskàprivalëjai iðkæsti, nepalûþti, nesuklupti. Miela Mamyte,kaip Tu viskà pakëlei?

Prisimeni, Mamyte, kai sudegino namus, kai likovieni pamatai ir sodas, kurá vëliau su traktoriumi su-stûmë, kad neliktø „banditø lizdo“, dar ilgai darþelyjeþydëjo bijûnai. Að juos buèiuodavau. Þiedà, lyg savoðeimos relikvijà, ásidëdavau á knygà ir susidþiovindavau.Vëliau gavus kolektyviná sodà, visà krûmà parsiveþiau,pasodinau, ir jis atsigavo, suklestëjo. Að já iðsaugojau –tai ir visas mûsø likæs turtas. Kol buvo likæ pamatai,kiekvienà kartà parvaþiavæ apeidavome abiejø namø pa-matus ir vël viskas atgydavo. Deja, melioracija viskàiðlygino, tik nepajëgë iðplëðti ið ðirdies meilës, ðilumosðeimai, tëviðkei, Tëvynei ir Jums, mieli Tëveliai. Dabarliko tik kapai. Norëèiau kuo ilgiau pabûti prie kiekvienoJûsø kapo, pamàstyti, pasakyti Jums, kad Jûsø vargai irkovos ne veltui, kad jau laisva Lietuva, Gedimino kalneplazda Trispalvë. Ir koks buvo dþiaugsmas, kai po ilgøokupacijos metø jà iðkëlë Gedimino kalne. Atrodë, kadten visi broliai ir seserys susirinko, visi tokie artimi –norëjosi ið dþiaugsmo visus apkabinti. Gaila, kad Jumsneteko to patirti, bet Jûs visi buvote manoðirdyje, Jûsø pradëta kova ir pralietaskraujas ne veltui.

Að didþiuojuosi Jumis, mieli Tëveliai,kad iðauginote mus dorais Dievà ir Të-vynæ mylinèiais patriotais. Geriau kovotiir þûti uþ Tëvynës laisvæ, negu bûti par-sidavëliais – kolaborantais.

Taigi ið tokios didelës ðeimos – 14 vai-kø, ið to „buoþiø lizdo“ – likau tik viena.Adomynës kapinës priglaudë mamytæ,sesutæ Albinà, mano vyrà KazimieràKriukelá, tikiu, kad priims ir mane. Priemamytës paminklo pastaèiau simbolináantkapiná paminklà – kenotafà, skirtàTëvelio ir þuvusiøjø broliukø atminimui.

Noriu padëkoti geradariams, kurierizikuodami savo ðeimomis ir gyvybe,padëjote iðvogti broliukø palaikus ir per-laidoti á kapines. Taip pat padëjote be-sislapstantiems broliams ir kitiems par-

tizanams: juos maitinote, rengëte, priëmëte po savostogu bei slëptuvëse. Aèiû ryðininkams ir rëmëjams,kurie budëjote ir saugojote juos nuo prieðø, visokeriopaijuos rëmëte. Ir visiems, kurie priglaudëte mûsø be-sislapstanèià ðeimà bei materialiai padëjote man bûnantkalëjime. Tikëjausi, kad prasigyvensiu ir materialiaigalësiu nors kiek atsilyginti. Bet taip ir neprasigyvenau,o gyvenimas nelaukia, nesustoja; vieni jau mirë, o aðnespëjau net padëkoti.

Gyviesiems geradariams ir jø ðeimoms linkiu stipriossveikatos, Dievo palaimos visuose darbuose ir suma-nymuose, o mirusiems – amþinàjá atilsá duok jiems, Vieð-patie, ir bûk Jiems gailestingas.

Nuorodos1 Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau – LYA), f. K-1, ap.15, b. 1344,

l. 3, 25. 220–230; b. 2670, l. 56; ap. 3, b. 1477, l. 259; ap. 15, b. 2672, l.16–17.

2 Ten pat, ap. 58, b. 14876, l. 193, 193 a. p.3Ten pat, ap. 15, b. 1344, l. 33 a. p.4 Lietuvos Respublika, Teisingumo ministerija, Kupiðkio rajono

apylinkës teismas. Raðtas, 1998 03 20 NR.276.5 LYA, f. K-1, ap 3, b. 1192, l. 268.6Ten pat, f. 135, ap. 7, b. 35, l. 159.7 Kriukelienë O. „Ádomus þaidimas“. Apie MVD Ðimoniø vls.

poskyrio jn. ltn. Jaroslavo Zdanausko ryðius su 2-os Algirdo kuopos vaduAntanu Starkumi-Monte, Blinda // Kupiðkis, 2009, p. 42-52.

8 LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1190, l. 102; b. 1192, l. 268; b. 220, l. 376, 379;ap. 15, b. 1350, l. 79-80.

9 Ten pat, ap. 58, b. P-18458-LI, t. 1, l. 252; b. 36807/3, l. 44 a. p., 97.10 Ten pat, ap. 3, b. 1195, l. 78, 111, 112; b. 1196, l. 63, 107, 115; b.

262, l. 224; ap. 58, b. 43063/3, t. 1, l. 131; t. 2, l. 95; f. K-19, ap. 1, b. 1087,l. 111b; f. K-1, ap. 3, b. 1195, l. 129.

11 Ten pat, b. 1196, l. 169–170; b. 1197, l. 10–11; b. 263, l. 150; ap.58, b. 35243/3, t. 2, l. 96, 436; b. 19639/3, l. 129-44; b. 43063/3, t. 2, l. 96;ap. 10, b. 55, l. 100.

12 Panevëþio apskrities archyvas, f. 518, ap. 1, b. 2882, l.. 50, 57.

Ona Dapðytë-Kriukelienë prie Dapðiø ðeimos keno-tafo Adomynës kapinëse

Jono ir Vlado Dapðiø ir VincoDeksnio kapas Kupiðkio kapinëse


Vida AUGUSTINAITË-ÞILINSKIENË

Augau Skodiniø kaime. Mano vaikystæ baime labairyðkiai nuspalvino tuometinë realybë. Rodos, kà gali su-prasti keleriø metø vaikas apie tolimesnæ aplinkà neinamai. Tai, kad augau tik tarp suaugusiø, ar tai, kad perdaug smalsi bûdavau, o gal dël to, kad pro pat namus ëjovieðkelis, siaubingai bijojau trëmimo1 á Sibirà. Tëvaistengdavosi prie manæs apie tai neprasitarti, bet vis tiek– tai pati nugirsdavau, tai ið kaimynø kalbos ar uþuominossuprasdavau. Kartais koká kaimynà, bepradedantá kal-bëti apie trëmimà, tëvai bandydavo nutildyti ar neþymiugalvos linktelëjimu á mano pusæ, ar kitu panaðiu gestu,tuoj pat tai pastebëdavau ir bûdavo dar baisiau, kad nuomanæs bando slëpti. Ir kaip nebijosi, kai, iðauðus dienai,vieðkeliu pradeda vaþiuoti veþimai su tremiamais á Sibiràþmonëmis. Veþimuose sukauti ryðuliai, apsimuturiavæþmonës, vieni verkia, kiti bando dainuoti graudþias dai-nas, treti gieda kokià giesmæ, kartais pamojuoja atsi-sveikindami, jei mato, kad þiûri. Ið paskos vaþiuoja stri-bø2 veþimai su ið tremiamøjø atimta manta, su prie ve-þimø pririðtais gyvuliais, daþniausiai karvëmis, kuriosbliauna ne savais balsais, nes verèiamos greitai eiti. Kar-tais þmones veþdavo sunkveþimiu – tada þmoniø dar dau-giau, verksmø irgi, taigi dar baisiau. Visà tà vilkstinæ lydiginkluoti stribai, kurie visaip bando tramdyti þmones,barasi, keikiasi, grasina ðautuvais. Pravaþiuoja viena to-kia vilkstinë, po kiek laiko – kita, treèia ... ir taip maþdaugiki pietø. Pamatydavau toká vaizdà ir puldavau á baisiau-sias aðaras. Nebeþinodama, kaip mane nuraminti, mamaiðsivesdavo pas kaimynus Þalnieriûnus, nes nuo jø so-dybos nematyti vieðkelio. Ten kiek aprimdavau, bet tuojpagalvodavau, kad iðveð tëtá su moèiute, o mus su mamapaliks, ir vël aðaros, ir vël – kuo greièiausiai namo. Juknesuprasdavau, kad jei veð, tai ið kaimynø ir mus paims;juk vykdë planà.

Ið tëvø pokalbiø buvau nuklausiusi, kad mus irgi iðveðá Sibirà, nes mes áraðyti á tremiamøjø sàraðus. O tokiosþinios ðtai ið kur. Retkarèiais pas mus apsilankydavo vie-nas stribas – Vaska (tikriausiai taip vadindavo Vasilijø)Tarasovas, buvæs gretimo III Puponiø (mes vadindavomDvarelio) staèiatikiø kaimelio gyventojas. Jis neva per-spëdavo tëvus, kartais net pagàsdindamas. Paskui saky-davo, kad pasistengsiàs uþtarti, tai tada dar ne taip greitiðveðià. Ir kà gi darys tëvai, supratæ, kur suka reikalas.Kraudavo á jo veþimà ir laðiniø, ir deðrø, grûdø maiðà ardaugiau, maèiau, net kaip kartà mama ádëjo net uogienësàsotá. Jam iðvaþiavus, tëvai kalbëdavo: „Kaþin ar ilgamuþteks?“. Taigi mokëjo duoklæ ir vis tikëjosi3.

Mûsø klëtyje buvo suruoðti maiðai su daiktais, ku-riuos tëvai planavo pasiimti á tremtá. Tai buvo ðiltø dra-buþiø, pirðtiniø, kojiniø atsargos ir duonos dþiûvësiømaiðai. Kiekvienà vasarà dþiûvësius moèiutë atnau-jindavo. Senuosius iðmirkydavo ir atiduodavo gyvuliamsir pridþiovindavo naujø. Vienu metu dþiûvësiø maiðe bu-vo paslëpæ iðardytà siuvimo maðinà (kojinës Singer ma-ðinos nuimtà virðutinæ dalá). Mat buvo pasiekæ gandai,kad kas Sibire moka siûti, tas uþsisiuva ir nereikia ba-dauti. Jaunystëje mama buvo mokiusis siûti, todël tikë-josi siuvamàja pasinaudoti.

Kodël þmonës ruoðë atsargas? Todël, kad vis pasigirs-davo kalbø, kad kartais á tremtá liepdavo susiruoðti labaigreitai (per pusvalandá, valandà ar pan.), ir iðsigandæ þmo-nës nespëdavo pasiimti net paèiø reikalingiausiø daiktø.Tai priklausë nuo tremianèiøjø: kuo godesni stribai, tuogreièiau liepdavo susiruoðti, kad jiems daugiau visokiogero liktø. Kalbëdavo, kad jei tarp tremianèiøjø bûdavorusø kareiviø, tai daþniau pasitaikydavo tokiø þmoniðkø,kurie ir patardavo, kà pasiimti, ir padëdavo susikrauti.

Pokaris maþos mergaitës akimis( e p i z o d a i )

Ðiø atsiminimø autorë kalbininkë, humanitariniø mokslø daktarë Vida Augustinaitë-Þilinskienëgimë 1942 m. birþelio 25 d. Skodiniuose. 1965 m. ji baigë KPI teorinës radiotechnikos specialy-bæ. 1967–1986 m. dirbo VU fonetikos laboratorijos vyr. inþiniere. 1980 m. apgynë filologijosmokslø kandidato disertacijà tema „Lietuviø publicistikos morfologijos statistinë analizë“. Di-sertacijos tema paskelbë straipsniø (Kalbotyra 29(1), 1978; 30(1), 1979; 32(1), 1981; 34(1), 1984;36(1), 1985). 1986 m. VPI baigë lietuviø kalbos ir literatûros specialybæ. Nuo 1987 m. dirboMatematikos ir informatikos institute, nuo 1991 m. Lietuvos teisës akademijoje (dab. MykoloRiomerio universitetas), buvo Kalbos kultûros katedros vedëja (1998–2011). Parengë ir iðleido:„Lietuviø kalbos daþniná þodynà“ (1990), „Atgaliná dabartinës lietuviø kalbos þodynà“ (1995),„Daþniná dabartinës raðomosios kalbos þodynà“ (maþëjanèio daþnio tvarka – 1997, abëcëlës tvarka– 1998; bendraautorë L. Grumadienë), „Valstybinës kalbos mokëjimo kvalifikaciniø kategorijølietuviø–rusø kalbø minimaliuosius þodynus“ (1998, 1999; bendraautorë L. Grumadienë), mo-komøjø knygø, skirtø audiovizualinei technikai („Audiovizualinës mokymo priemonës“, 1974),kalbos kultûrai („Kalbos kultûros pratimai“, 1998; „Specialybës kalba“, 2003; su bendraautorë-mis). Paskelbë straipsniø lietuviø leksikografijos klausimais (Lituanistika 1(2), 1995; LKK 37, 1997ir kt.). V. Augustinaitë-Þilinskienë yra „Kupiðkënø enciklopedijos“ (I ir II tomø) redaktorë.

ats imin imø puslapia i


Að ir pati irgi „ruoðiausi“ tremèiai. Nors buvau më-gëja iðmëtyti savo daiktus, ... bet kiekvienà vakarà, ei-dama gulti, nepamirðdavau pasitikrinti paties svar-biausio, ar mano du mëgstamiausi þaislai – molinis pilkaskatinas ir margaspalvë antis – tikrai padëti ant etaþerëslentynëlës. O mano mintys buvo tokios. Kai veð, tai tëvaipuls krauti reikalingø daiktø, o tokiø niekø, kaip þaislai,neleis pasiimti. Bet að ðias savo „brangenybes“ vis kaipnors nemaèiom ákiðiu tarp daiktø ir iðsiveðiu. Taigi ðieþaislai kasvakar grieþtai turëjo bûti savo vietoje ir greitaipasiekiami.

Tie þmoniø trëmimai taip buvo ásigëræ á mano sà-monæ, kad dabar gali ir labai keistai atrodyti. Vienà va-karà tëvai ðërë gyvulius, o gryèioj buvau tik að su moèiu-te. Pamaèiau, kad á kiemà ávaþiavo sunkveþimis. Suklikautik, kad atvaþiavo mûsø veþti, ir abi su moèiute puolëmrinkti ir kimðti á pagalviø uþvalkalus ir maiðus ávairiusdrabuþius. Ir vis þvilgèiojam á duris, kada ávirs ginkluotivyrai. Áëjo tëtis ir nustebo: „Kas gi èia dabar per maiðai?“Mes ir paaiðkinom. Tëtis ir juokësi, ir pyko ant moèiutës,kad pasidavë vaiko panikai. Mat á kiemà su sunkveþimiu,prikrautu mediniø stulpø, buvo ávaþiavæ telefonistai. Oað ið tos baimës net stulpø nepajëgiau pamatyti.

Vienà rudens rytà, prieð pat pamokas, mokykloj iðvaikø suþinojau, kad veþa þmones. Ryte tëtis, matyt, todar neþinojo, kad iðleido á mokyklà. Baisiausiai persi-gandau, pradëjau verkti, o mintys tai tokios: „Tëtá sumoèiute iðveð, mama ligoninëj, jà gal paims, gal ne, o aðmokykloj, tai mane paliks. Kur man reikës dëtis? Eitinamo bijau, nes gali einanèià stribai pagauti, vienàiðveþti ir niekas nesuþinos, kur dingau.“ Ir pamokaprasidëjo, o að nenutylu. Mokytojai në uþ kà nesakau,kodël verkiu. O nesakau todël, kad tada mane, antrokæ,jau mokë mokytoja Genovaitë Morkûnaitë. Ji buvoatsikëlusi ið kaþkur, visiems kaimo þmonëms buvo naujair nepaþástama. Buvau girdëjusi tëvus svarstant: „Kaþinar ne „raudona?“ Taigi mokytoja að nepasitikëjau. Omokytojos bûta supratingos. Ji mane nusivedë ámokytojø kambarëlá ir pakvietë mano pirmàjà mo-kytojà, kilusià ið gretimo kaimo. Ðiai, kaip patikimai,ne tik pasisakiau, ko verkiu, bet ir viskà, kà galvoju,papasakojau. Baigësi tuo, kad mane parvedë á namusir viskà radau savo vietoje.

Ið tø metø, kai mokiausi jau vyresnëse Skodiniø sep-tynmetës mokyklos klasëse, kaþkodël labai ryðkiaiástrigusios á galvà saulëtos „bobø“ vasaros popietës. Iðmokyklos einam namo kelios mergaitës ir visada susto-jam prie kaimynø Seibuèiø klevø, auganèiø prie pat vieð-kelio ir jau bebarstanèiø geltonus, oranþinius ir rausvuslapus. Po tais lapais pakasam savo portfelius, pasëdim,pasirenkam graþesniø lapø. O mane vis nuveria mintis:

„Kaþin kur að bûsiu kitais metais tokiu graþiu metu? Ardar Lietuvoj?“

Labai aiðkiai prisimenu kai kuriø giminiø trëmimus.Tà rytà (1948 m. geguþës mën.) dar kaþkaip buvo

nuo manæs nuslëpæ, kad tremia þmones. Jau ruoðëmësvalgyti pusryèius, tëtis stovëdamas prieð langà ðluostësiveidà rankðluosèiu, atitraukë já nuo akiø, kaþkaip keistainuleido rankas ir þiûrëdamas á kelià iðtarë: „O Dieve,Savièiûno kumelë iðlenda“. Tai reiðkë, kad pamatë propieninës kampà (pieninë uþstojo kelià) pasirodanèià4

vienà ið moèiutës sesers ðeimos turimà kumelæ. Dar pa-sakë, kad atsitrauktume nuo langø. Ir ið toliau þiûrëdamipamatëme, kad tremia tik dëdæ, nei tetos, nei jø dukterøveþime nëra. Pradëjom spëlioti, kaip èia yra.

Prakalbo tëvai su moèiute ir apie tai, kad pas Savi-èiûnus (tik neprisimenu, kartà ar daugiau) mes vaþiavomslëptis nuo veþimo, o dabar juos tremia. Mat bûdavo taip– þmonës, iðgirdæ, kad Kupiðkio geleþinkelio stotyje at-sirado gyvuliniø vagonø sàstatas, ar ið stribø gavæ þiniøapie planuojamus trëmimus, stengdavosi nenakvoti na-mie ir nepakliûti á rankas trëmikams. Po pirmøjø trë-mimø, jei tàkart þmoniø nerasdavo, kitom dienom jauneieðkodavo. O po vëlesniø trëmimø dar kelis mënesiusstengdavosi pagauti ir iðtremti, stotyje net laikydavovagonus su sugaudytais þmonëmis. Taigi ir mano tëvai,iðgirdæ kalbas, tikras ar tariamas, apie artëjantá trëmimà,kartais kokiai parai ar dviem pasitraukdavo ið namø. Taiman visai patikdavo, tarsi á sveèius vaþiuodavom. Tikbûdavo gaila moèiutës, nes ji likdavo namø ir gyvuliøsaugoti. Bûdavo kalbama, kad jei tremiamos ðeimos ne-rasdavo, kita pavarde sodyboje gyvenanèiø asmenø ne-liesdavo (mano moèiutë buvo mamos mama). Vëliautokia nuomonë nepasitvirtino. Atvaþiavo tremti ið mûsøkaimo Gasperavièiø (pas mus sakydavo – Gasparø) ðei-mos. Jie buvo kaþkur toliau pasislëpæ, o namuose buvotik ðeimininko teta – senutë kita pavarde. Matyt, ið topykèio, kad nerado ðeimininkø, iðtrëmë vargðelæ, kuripo keliø mënesiø ir mirë, o namus ir turtà iðplëðë.

Kitø metø rudens rytà pas mus atëjo (ar atvaþiavo)vienas þmogus ir pasakë, kad anksti ryte jau iðveþë tëèiobrolá Juozà su ðeima. Tëvai puolë ruoðti daiktus, ku-riuos bandys nuveþti á Kupiðkio geleþinkelio stotá, prietraukinio, gal pasiseks perduoti tremiamiesiems. Su-krovë á maiðus maisto, ðiltø drabuþiø, surinko manovisas megztas vilnones kojines, pirðtines, nes pusbrolisbuvo tik metais jaunesnis. Apsitarë, kad tëtei per daugpavojinga vaþiuoti, o geriau vaþiuoti mamai su manim,nes didesnë viltis, kad á moterá stribai ir kareiviai, kuriesaugodavo traukiná, maþiau kreips dëmesio. Nuvaþia-vom. Palei traukiná vaikðèiojo tiek ginkluotø þmoniø,kad ið tolo gindavo ðalin visus bandanèius nors kiekpriartëti prie vagonø. Ilgai pastoviniavom, palaukëm




ir sugráþom namo nieko neperdavusios.

Man didelá siaubà buvo sukëlæs dar vienas ávykis.Trëmë mûsø tolimesnius gimines Malinauskus. Kai juosjau sukiðo á vagonà, kaþkokiu bûdu (dabar neprisimenu)jie savo maþà dukrelæ perdavë Malinauskienës seseriai irtaip mergytë liko Lietuvoje. Iðgirdusi ðias kalbas, pradëjaubaisiausiai bijoti, kad ir manæs, jei mus tremtø, kam norsneatiduotø ir nepaliktø vienos. Net kai jau buvau paauglëir mokiausi Kupiðkyje, o trëmimø po Stalino mirties jaunebebuvo (tik, aiðku, nei mes, nei kiti to neþinojo), kiek-vienà pirmadiená, kai tëtis nuveþdavo á Kupiðká ir palik-davo visai savaitei pas mane priþiûrinèius þmones, atsi-sveikindama nepamirðdavau priminti: „Jei veð, bûtinaibûtinai pasiimkit ir mane“. Tëtis paþadëdavo, kad tikraipasiims. Kupiðky kiekvienà rytà pabudus klausydavau, arrytinës rikiuotës metu dainuoja kareiviai, mat gyvenaunelabai toli nuo kareiviniø. Jei dainuoja, tai reiðkia, kadkareiviai kareivinëse ir trëmimo nëra. Tada nusiramin-davau. O jeigu kartais neiðgirsdavau, tai bëgdavau pasðeimininkæ ir klausdavau, ar neveþa þmoniø.

Vienà þiemos naktá pradëjo smarkiai dauþyti mûsønamø duris ir rusiðkai reikalauti, kad atidarytø. Suëjævidun, stribai pareikalavo tëèio skubiai rengtis ir kinkytiarklá. Taip ir iðvaþiavo. Gráþæs tëtis pasakojo ðtai kà. Ásë-dus á roges, jo paklausë, ar þinàs Papiliø5 kaimà. Gavæteigiamà atsakymà, liepæ ton pusën vaþiuoti. Pakeliui darmûsø kaimynà Balèiûnà pakëlæ, irgi liepæ kinkyti arkláir vaþiuoti kartu. Bevaþiuojant tëtis ið stribø kalbø su-pratæs, kad prasidëjo trëmimai. Kiek pavaþiavæ, paklau-sæ, ar þinàs Repðio namus. Atsakæs, kad taip. O paèiamvisai klaiku pasidaræ – jis su stribais atvaþiuoja tremtivieno ið artimiausiø jaunystës draugø. Privaþiavus Repðiøsodybà buvæ matyti, kad visos langinës6 uþdarytos, visurtylu, ramu. Tëtis apsidþiaugæs, pamanæs, kad Repðiai buspabëgæ ið namø. Á stribø beldimà niekas neatsiliepæ. Tadakeli ið jø atsineðæ ið klojimo paðalës ràstà, ásiûbavæ já irtrenkæ á duris. Iðlauþæ duris, viduje radæ visà ðeimà, ap-rëkæ, kodël neásileido, ir ásakæ ruoðtis á kelionæ. Nors suRepðiu pasisekæ tëtei pasikalbëti, bet jis dar ilgainerimavo dël to, kaip Repðiams pasirodë toks „vizitas“.

O kaip baisiai atrodydavo iðtremtøjø sodybos. Tikiðveþus þmones, stribai taip viskà nusiaubdavo, kad lik-davo vien sienos, stogas ir aplink namus besitrinantyskatë ir ðuo (tik ðiø gyvûnëliø stribams nereikëjo). Langaiiðdauþyti, durys iðspardytos, suolai, stalai sulauþyti, visurpilna ðiukðliø, vëjai ðvilpia pro langø ir durø kiaurymes.Pirmiausia man toká ðiurpø áspûdá paliko kaimynø Vyð-niauskø namai po iðtrëmimo. Pro ðià sodybà reikëdavopraeiti einant á mokyklà ir ið jos, tai jei eidavau viena, vi-sada paspartindavau þingsná. Gerai, kad Vyðniauskø so-dybà gan greitai aptvarkë, gryèioj árengë klubà-skaityk-

là, kaip tada vadino, o dideliame tvarte – kiauliø fermà.Teko matyti ir kitø suniokotø namø, nors bûdavo ir labaibaisu, bet vaikiðkas smalsumas vis tiek nuvesdavo mus kelisprie tokiø namø pasiþiûrëti. Kartais bandydavau ásivaiz-duoti, kaip atrodys mûsø namai, kai mus iðveð.

Trëmimai buvo siaubas, bet nemaþai baimës sukel-davo ir daþnai besilankantys stribai. Mûsø sodyba buvonauja, pagal tuos laikus gan didelë, statyta prieð pat karà,stogai buvo dengti èerpëmis, taigi atrodë graþiai ir stri-bams këlë daug apmaudo. Áeidami á gryèià, jie daþniausiaidemonstratyviai duris atidarydavo kojø spyriais, o jauiðeidami tai bûtinai palikdavo duris iki galo atdaras –ðalkit, buoþës. Sugriuvæs visas bûrys á vidø pirmiausiapaklausdavo: „Ar yra svetimø þmoniø?“ Tada apeidavovisas patalpas ir, anot jø, ieðkodavo „banditø“, o paskuidaþniausiai pareikalaudavo valgyti ir gerti. Ieðkodavolabai „iðradingai“: po lovomis, ant krosnies, o ypaè stal-èiuose ir spintose (!). Ne kartà keistà rûpestá stribamsukeldavo dvivërë drabuþiø spinta. Buvo pamestas josvienø durø raktas ir negalima buvo jø atidaryti. Betgiatidarius kitas duris matydavosi visas vidus, nebuvo jo-kios pertvaros. Ne, stribams negerai, neaiðku. Reikalauja,duokit raktà. O rakto tai tikrai neturëjom. Apie tà spintàstribai vis tiek trindavosi, kilnodavo daiktus, matyt,taikydavosi, kà nors nugvelbti. Po tokiø kratø kelis kartusesu pasigedusi savo spalvotø pieðtukø, daþniausiairaudono ir juodo. Ádomu kodël? Suaugusieji, þinoma,pasigesdavo rimtesniø daiktø. Jei stribai ateidavo naktá,tai kartais keikdamiesi baisiausiai dauþydavo duris, kadgreitai áleistø, o po to tikrindami visas patalpas bûtinaiklausdavo, kas guli lovose, ðviesdavo proþektoriais tiesiaiá akis ir labai iðgàsdindavo. O kartais naktá á duris bels-davo gan tyliai ir prisimenu, kaip tokiais atvejais tëtistarsi klausdavo mamos: „Kaþin ar stribai, ar miðkiniai?“Matyt, ðiais atvejais stribai tikëdavosi, kad þmonës juospalaikys partizanais ir kokiu nors bûdu iðsiduos. Neretaisu stribais valkiodavosi kokia mergina ar moteris,daþniausiai tada, kai suraðinëdavo gyvulius, padargus, ar

Augustinø ðeima Skodiniuose. 1943


tikrindavo mokesèiø mokëjimà. Matydavosi, kad mo-terys kartais irgi turi ginklà, o jø visø skiriamasis bruoþas– odinis paltas ar puspaltis7.

Kai atëjæ pyliavø rinkëjai ar stribai suraðinëdavoðeimos narius, man buvo niekaip nesuprantamas vienasdalykas – kodël mano moèiutës pavardë Balaiðienë, one Augustinienë. Èia kaþkas negerai..? KaimynaiSeibuèiai, jø moèiutë Seibutienë; viskas aiðku, viskasgerai. Buvau ásitikinus, jog namiðkiai nesupranta, kadèia netvarka su pavardëm. Vienà kartà iðdrásau prilástiprie suraðinëtojø ir net spëjau pasakyti „teisingà“ mo-èiutës pavardæ, bet buvau gëdingai nuvaryta ðalin.

Vienu metu su kitais stribais valkiojosi toks visai jau-nas, bet labai bjaurus stribas. Kai að já pamatydavau, im-davau baisiausiai verkti, o jis „pamalonindavo“ tokiaisþodþiais: „Ðità buoþiø iðperà paëmæs uþ kojø kaip trenk-siu á duris“. Þinoma, kartais pasitaikydavo ir taikesniøstribø.

Labai smulkiai prisimenu vienà labai ilgà ir nuo-dugnià kratà, nors dar ir á mokyklà nëjau. Þiemos sek-madienio rytà, tuoj po pusryèiø, pastebëjom, kad stribaiið visø pusiø supa sodybà. Netrukus keli pasirodë irgryèioj. Ið pradþiø paklausë, ar èia visa ðeima. Tada ásakëvisiems bûti virtuvëje ir pareikalavo parodyti bunkerá.Nors tëvai sakë, kad jo nëra, vis tiek grasino „baltommeðkom“ ir toliau reikalavo to paties. Kadangi teigiamoatsakymo negavo, liepë mums niekur neiti ir vienam ása-kë mus saugoti. Vieni stribai ëmë krësti gryèià, kiti, pa-ëmæ raktus, krëtë klëtis, dar po bûrá suguþëjo á klojimà,á pavietá8, á tvartà. Að, kaip visada tokiais atvejais, pra-dëjau baisiausiai verkti, stribai ëmë ðaukti ant tëvø, kovaiko nenuramina, tada dar labiau ásirëkiau. Mama ëmësakyti, kad nebegali manæs nuraminti, ir pradëjo praðy-ti leisti mane nuvesti pas kaimynus. Neleido. Tada praðëleisti mane nuvesti nors á tvartà, mat ten buvo maþøëriukø ir man ten labai patikdavo juos glostyti. Taip patneleido. Krëtë toliau. Vienos klëties laiptai buvo ðiektiek áskilæ, tai stribai atsineðë lauþtuvà, iðdauþë laiptøvirðø, iðvartë akmenis ir laiptø vietoj iðkasë giliausià duo-bæ. Nieko nerado. Gryèioj, po visom sandëliuko grin-dimis, buvo didelë duobë, kurioj laikydavo bulves, pa-ðarinius ir maistinius burokus. Daug tø darþoviø bûdavo,nes tada dar nebuvo kolûkio ir laikëm nemaþai gyvuliø.Matyt, nutarë, kad bunkeris po bulvëm. Ið pradþiø liepëmoèiutei rinkti bulves ir mesti jas á vienà duobës pakraðtá,kad kitame pakraðtyje bûtø pasiektas duobës dugnas ir ájá ðviesdami proþektoriumi pro pamatø ventiliacinesangas matytø ðviesos pluoðtà. Nesunku ásivaizduoti, kaipatrodo tokia scena – sena moèiutë susirietus duobëj ren-ka bulves, o ginkluotas jaunas stribas stovi ir saugo. Ren-ka, renka, o rezultato nëra. Tada jau tëtá nuvaro á duobæ.Jiedu paskui juokësi: „Metam po bulvæ á nurodytà pa-kraðtá, ji kartais uþsilaiko, o kartais atrieda atgal, tada

vël jà metam ir laukiam, kas toliau bus“. Pagaliau mo-èiutë pareiðkia, kad daugiau nebegali, skauda nugarà irneberenka. Lieka vienas rinkëjas. Dar po kiek laiko stri-bai neapsikentæ, kad dar neranda bunkerio, pradeda irpatys rinkti bulves. Galø gale pasiekia duobës dugnà,paðvieèia proþektoriumi, pamato ðviesos spindulá, per-einantá per minëtas angas, ir ... bunkerio nëra. Tada kelistribai nutaria iðplëðti virtuvës grindis, mat, trepsint tamtikroj vietoj, jos lyg ir juda. Tëtis labai praðo to nedaryti,siûlo pats perpjauti vienà grindø lentà, atsargiai atkeltijà, irgi taip pat bandyti ðviesti proþektoriumi ir sako:„Ðaukit vietoj, jei rasit bunkerá. Tikrai jo nëra“. Atsa-kymas: „Jei rasim, tai pirma pakankinsim, o tik paskuinuðausim“. Ir dar pridûrë, kad jiems yra praneðta, jogpas mus tikrai yra bunkeris. Kaip að galëjau neklykti visatai girdëdama? Visgi pavyksta susitarti, kad leistø paèiamtëèiui pjauti vienà grindø lentà. Perpjauna, ðiaip taippakelia jà,... ðviesos spindulys nepereina. Tada tëtis aið-kina, kad po grindimis dar yra juodgrindës, jos tikriausiaiuþstoja spindulá. Kaþkokiu bûdu visgi pasiseka juod-grindþiø lentà ar pastumti, ar iðjudinti ir tada lauke esan-tys pamatë proþektoriaus spindulá. Ir vël nëra bunkerio.Tada jau mamai patys stribai pasiûlo iðvesti tà be perstojorëkiantá vaikà ið gryèios. Nuvedë mama mane á tvartàpas maþus ëriukus, jie ðokinëja aplink, að jau pradëjaurimti, tik prisimenu, kad labai ilgai kûkèiojau negalë-dama liautis. O tvarte baisu: viskas iðversta, gyvuliøëdþios iðkeltos ið savo vietø, mëðlas iðkilnotas. Netrukuspamatëm, kad stribai kieme iððovë þalià raketà, visas di-dþiausias bûrys susirinko á kiemà ir iðsineðdino. Pasaktëvø, krëtë apie keturias valandas. Visur aplinkui atrodëkaip po þemës drebëjimo: malkos iðverstos ið paðaliø,klojime ir paviety ðiaudai ir ðienas iðversti ið ðaliniø, kloji-mo ir veþiminës grendymas (mes sakom laitas) iðbadytasdurtuvais. Tëvai po tokios kratos ilgiausiai dirbo, kolaptvarkë visus namus, o naujus laiptus liejo tik vasarà.

Tëvai vis pakalbëdavo apie tai, kad ankstesniaislaikais gyventi ðalia kelio buvæs nemaþas privalumas, sa-votiðkas prestiþas. O pokario metais jau trûkumas – kastik eina, vaþiuoja, tai vis uþsuka. Smagu, jei uþsuka geriþmonës, bet dràsiausiai uþsukdavo ne patys geriausi. Einastribø bûrys ryte, uþsuka, duokit valgyt, gráþta pavakare,vël uþsuka ir vël daþnai alkani. Vienu metu stribai, jei jøbûdavo tik keli, taip elgdavosi. Kai jiems gráþtant á Ku-piðká pavakare pradëdavo temti, tai jie, bijodami bûtipartizanø apðaudyti kur nors ið pakrûmës, uþsukdavo pasmus (gal ir pas kitus) ir pareikalaudavo kinkyti arklá irjuos veþti. O vadelioti ásakydavo mamai, be to, jai liep-davo bûtinai apsiriðti balta skaryte. Jokiu bûdu nesu-tikdavo, kad veþtø tëtis. O patys suguldavo veþime arrogëse. Atseit, kaip matyti ið skarelës, vaþiuoja sau vienamoteriðkë, kur jai reikia, ir tiek. Reikia tik ásivaizduoti,kaip iðvaþiavus mamai turëdavo jaustis tëtis, moèiutë,




pagaliau ir að jau daug kà suprasdavau.Dvi ar tris vasaras (gerai neprisimenu) buvo atsi-

radusi dar viena bëda. Ateidavo didelis bûrys9 kareiviøir apsistodavo mûsø klojime keliom savaitëm. Naktimisdalis kareiviø kaþkur iðeidavo, tikriausiai ieðkoti par-tizanø. O dienomis, kai iðsimiegodavo, skusdavosi, praus-davosi, skalbdavosi, ðiaip nieko neveikdami trainiodavosikieme, apie namus. Ant lauþo virdavo valgyti, kartaiskokia viðta patekdavo á jø puodà ir pan. Jø baisiai nepa-kæsdavo mûsø ðuo, lodavo ir lodavo. Vienam uþsiþiop-sojusiam ir per arti priëjusiam kareiviui suplëðë marðki-nius, apdraskë nugarà. Pasipylë priekaiðtai tëvams,mama turëjo susiûti marðkinius. Po keliø dienø kareiviaiðuná nuðovë, mes labai jo gailëjom. Tas kareiviø buvimasne tik këlë daug nepatogumø, bet ir visà laikà bijodavom,kad nepadegtø namø. kad neateitø partizanai ir nesu-siðaudytø; tokiu atveju dar tiesesnis kelias á Sibirà.

Ilgam ástrigo á atmintá rudens ar þiemos vakaras, nesdegë lempa. Að sëdëjau virtuvëj prie stalo ir ruoðiau pa-mokas, o mama tvarkësi po virtuvæ. Nei tëtës, nei mo-èiutës virtuvëj nebuvo. Vienà akimirkà pakëliau galvàir pamaèiau, kad mama kaþkaip labai keistai þiûri ávirtuvës langà, kuris yra á kiemo pusæ. Að suktelëjau galvàá tà pusæ ir pamaèiau, kad uþ lango prigludæs prie stiklostovi vyras su ðautuvu10. Baisiai suklikau, puoliau tolynnuo stalo ir lango. Kaip toliau buvo, neatsimenu, tiksutemus ir uþdegus lempà ilgai bijodavau net þvilgtelëtiá to lango pusæ. Netgi dabar, parvaþiavus á namus, vaka-rais tas langas kelia kaþkoká nerimà.

Vienà kartà labai nustebau, kai vëlø vakarà atëjæstribai nekratë namø. Jø buvo gana daug, gal apie 10,ginkluoti ir uniformuoti. Að, pasirodþius stribams, kaipdaþniausiai ir elgdavausi, virtuvëje uþðokau ant krosnies,nulindau á tamsiausià kamputá ir ið tolo stebiu. Baisu,bet ir smalsu. Stribai namø nekratë, ilgai ramiai kalbë-josi su tëèiu, mama atneðë valgyti. Kai pavalgë, vienasstribas priëjo prie krosnies, bandë mane pakalbinti, betað nesiteikiau kalbëti. Tada priëjo kitas ir pasiûlë keliscukraus gabalëlius, tokius nemaþus ir netaisyklingosformos. Neëmiau. Tada jis tuos gabalëlius paliko antkrosnies kraðto. Kai nuëjo, puoliau ir pasiëmiau cukrø.Po to vakaro að ilgiausiai kalbëjau, kad kartais bûna irgerø stribø, net cukraus gabalëliø (bûtent gabalëliø)duoda. Nei að to cukraus per daug norëjau, nei kà, betbuvo keista, kad davë. Tik po keleriø metø tëvai pa-aiðkino, kad tai buvo ne stribai, o partizanai.

Liko atmintyje ir tokia po partizanø lankymosi na-muose atsiradusi sumaiðtis. Mama staklëmis buvo iðau-dusi visà rietimà vilnonio audinio, kad turëtø medþiagosðiltesniems virðutiniams drabuþiams (pirkti medþiagostuo metu nebuvo). O siûlø, kuriuos ruoðë tam audeklui,

nepasisekë tinkamai nudaþyti – iðëjo nei ðiokia, nei tokiaspalva, lyg ir violetinë11. Taigi ir audeklas buvo ganneáprastos spalvos. Ið jo mama pasiuvo tëèiui kasdienáðvarkà ir kelnes. Atëjæ partizanai papraðë ðilto ðvarko irtëtis tà naujai siûtà ðvarkà atidavë. O paskui tëvai labaisusirûpino, kas gali atsitikti, jei partizanas su tokios spal-vos ðvarku uþeis pas netolimus kaimynus. Gali atsirastikokia nors nedora kaimynë, kuri atpaþins, kieno tasðvarkas, juk kaimynës apie viena kitos siûlus, audeklus,daþymus paprastai gerai þinodavo, nes dalindavosi da-þais, patarimais ir pan. Taigi gali áskøsti stribams. Tøkelniø tëtis nebedëvëjo, o mama puolë atsargiai teirautisdaþø. Kai tik jø gavo, kelnes nesunkiai perdaþë, bet labaivargo, kol perdaþë visà likusá audiná, nes netilpo á jokáturimà katilà. Spalva buvo kitaip nevykusi, be to, au-deklas iðëjo dëmëtas. Ðiaip ar taip tëvai buvo patenkinti,kad neliko árodymø.

Visø aplinkiniø kaimø þmones labai sukrëtë toksávykis, apie kurá pasakojant ir að iðgirdau. Tëtis ryte par-ëjæs ið pieninës (bûtent pieninëje ir buvo suþinomos visosnaujienos) pasakë, kad miðkiniai suðaudë Èivoniø Lau-þikus, liko tik du jø vaikai ir samdiniai, vyras ir moteris.Kas ðaudë, partizanai ar provokatoriai, ið tikrøjø neþinauir dabar. Gal suaugæ ir tiksliau kà þinojo. Po to ávykiopradëjau labai bijoti, kad nesuðaudytø tëvø. Naktátamsoje atsibudusi vis klausdavau: „Ar jau rytas?“ Jeipasakydavo, kad jau rytas, uþmigdavau, o jei pasakydavo,kad dar naktis, baisiausiai blaðkydavausi ir bijodavaukiekvieno krebþtelëjimo. Man kaþkodël atrodë, kad vi-sos baisybës atsitinka tik naktá. Daug vëliau þmonës supasigërëjimu kalbëjo, kad tie buvæ Lauþikø samdiniai,likæ jø namuose, graþiai augina be tëvø likusius vaikus.

Pasitaikydavo ir visai linksmø nutikimø. 1951 m. pasmus iðsinuomojo kambará Skodiniø mokyklos mokytojasJuozas Èernius. Jis kilæs ið netolimo Puoþo kaimo, tëvøgerø paþástamø sûnus, tik baigæs gimnazijà pradëjomokytojauti. Aiðku, kad stribai ne kartà rasdavo já pasmus. O á jø mëgstamà klausimà „Ar yra svetimø þmo-niø?“, jis paðokæs atsakydavo: „Að?“ Na ir apsi-dþiaugdavo stribai radæ ... svetimà. Tuoj pareikalaudavodokumentø, baisiausiai ádëmiai skaitydavo juos (kaikurie gal ir skaityt nemokëdavo), o tada jau prasidëdavokamantinëjimai, kodël jis èia, ar tikrai mokykloj dirbair t. t. Kadangi ðiais atvejais visiems mums bûdavo ramu,tai tà scenà kiekvienà kartà smalsiai stebëdavom. Tuometu ið mokytojø bûtinai reikalaudavo prenumeruotine tik laikraðèius, bet ir Lenino bei Stalino raðtus. Poràpirmøjø gautø tomø Juozas buvo parsineðæs á namus irpalikæs savo kambaryje ant stalo. Po keliø dienø, mumsbevalgant pietus, uþgriuvo stribø bûrys. Vël iðgirdomtradiciná klausimà, o kai jis ëjo á savo kambará doku-mentø, keli stribai nusekë ið paskos, atseit, kad nepa-


bëgtø ar ko nors nepaslëptø. Kaip pasakojo Juozas,pamatë stribai Lenino raðtus, susiþvalgë ir pasakë „O,èia savi“ ir visi iðsineðdino, net nekratë. Nuo to kartoLenino raðtai visada bûdavo matomoj vietoj padëti.

Prisimenu Stalino mirtá 1953 m. pavasará. Kaimoþmonës patyliukais ðá ávyká aptarinëjo ir juo dþiaugësi.Buvo pasigirdæ kalbø, kad po Stalino mirties gal paleiskolûkius. O kad su ðia mirtimi baigsis trëmimai á Sibirà,tai lyg ir niekas nepranaðavo. Ið kaþkur kaimo vyrai su-þinojo, kad rusø kalba leidþiamame laikraðtyje buvo pa-raðyta „ ... skonèilsia velikij voþdj...“ ir pradëjo aptarinëtiþodá skonèilsia. Nors daugelis ið kaimo vyrø buvo mokæsidar rusiðkose pradinëse mokyklose, bet rusø kalbos mo-këjimas tebuvo tokio lygio, kad ðá þodá iðvertë nusibaigë,ir ëmë svarstyti, kas èia atsitiko, kad pati valdþia taipnepagarbiai, jø manymu, sako ne mirë, o nusibaigë. Tomisdienomis tëtis parvaþiavæs ið Kupiðkio vis pasakojo, kadbuvo sutikæs Kupiðkio valdþios þmoniø, verkianèiø dëlStalino mirties. Juokësi, kad vienø tëvø paþástamø au-gintinë parëjo ið mokyklos verkdama dël Stalino netek-ties. O ta mergytë augo pas gimines tik todël, kad jostikri tëvai buvo represuoti.

Kaime þmonës labai domëjosi, kas ateis á valdþià poStalino, ar keisis Lietuvos valdþia. O 1953 m. vienà va-saros dienà visas kaimas labai sunerimo, nes vieðkeliupradëjo vaþiuoti daugybë kariðkø maðinø. Kiek vëliauir á upeliø pakrûmes privaþiavo maðinø, kareiviø, ma-ðinas maskavo ðakomis. Po laukus lakstë kareiviai, tiesëkaþkokius laidus. Tëtis aiðkino, kad tai kariðkos telefonolinijos. Visi prakalbo, kad greitai prasidës karas. Kitàrytà tëtis pakinkë arklá ir mamai liepë greitai susiruoðtiá Kupiðká sakydamas, kad, jei dar ámanoma, reikia pri-sipirkti visko, nes per karà bus blogai. Þinoma, ir að ne-atsilikau nuo vaþiuojanèiø. Taigi nuvaþiavom á Kupiðká.Parduotuvëse daugybë þmoniø, visi stengiasi kà nors ási-gyti. Tëvai nusipirko maiðà druskos, maiðà cukraus, daugmuilo, o paskui nuëjom á audiniø parduotuvæ. Tëtis sakëmamai, kad prasidëjus tokiems ávykiams pinigai taps be-verèiai, reikia jø negailëti ir juos iðleisti. Mano dideliamdþiaugsmui ne tik mama nusipirko labai graþià natû-ralaus ðilko (tada vadinamo krepdeðinu) medþiagàsuknelei, bet ir man nupirko dar graþesnæ, dar lengvesnæ.Ið to didelio dþiaugsmo net neprisimenu, kà dar daugiaupirkom – sukneliø medþiaga uþgoþë visa kita, net nerimassumaþëjo. Po dviejø ar trijø dienø viskas staigiai baigësi– kareiviai susivyniojo laidus, maðinos ið pakrûmiø ið-vaþiavo. Bûtent tada ir „krito“ dar vienas galvaþudys –Berija.

Be trëmimø, be stribø lankymosi, be nuolatiniøkratø, kaimo þmonës buvo spaudþiami ir ekonomiðkai.Tie, kurie turëjo kiek daugiau þemës, gyvuliø, buvoapkraunami didþiausiais mokesèiais ir vadinamosiomis

pyliavomis, t. y. turëjo atiduoti didelæ dalá uþaugintoderliaus. Valstieèiams, ypaè kuriø maþesnës ðeimos,apdirbti didesná þemës plotà darësi nebeámanoma, nesnebeleido pasisamdyti þmoniø nei ilgesniam laikui, neikeliom dienom. Uþ laiku neatiduotas pyliavas þmones„iðbuoþindavo“, o tada neva teisdavo, sodindavo á kalë-jimus, tremdavo á Sibirà. Bijodami represijø þmonës iðpaskutiniøjø stengësi viskà susimokëti, kartais ir patiemsmenkai likdavo. O kokia komedija buvo raudonosiosgurguolës! O tai ðtai kas. Stribai suvarydavo keliø kaimøûkininkus su pyliavomis á vienà vietà, veþimus su-rikiuodavo á kolonà, prie pirmo veþimo pritvirtindavodidelæ raudonà vëliavà, kartais net muzikantà pasodin-davo, na ir patraukdavo Kupiðkio link. To meto kino kro-nikose rodë, su kokiu dþiaugsmu, net dainuodami, þmo-nës veþa grûdus valstybei, o ið tikrøjø vaþiavo nuleidægalvas, kai kas ir su aðaromis akyse, nes neretai buvoatimti paskutiniai grûdai.

Vis pasigirsdavo kalbø apie plëðikavimus. Kol taiatsitikdavo toliau nuo mûsø kaimo, tol lyg ir per daugnesibaiminta. Taèiau vienà rytà suþinojom, kad plëðikaibuvo atëjæ pas gretimai gyvenanèius kaimynus Þalnie-riûnus. Jø sodybà nuo mûsø skyrë tik upelis ir didokaslaukas. Pasak kaimynø, plëðikai reikalavo atidaryti duris,duoti pinigø. Kaimynas likæs saugoti laukujø durø, okaimynë su dukromis uþlipusi ant aukðto, praardþiusistogo dangoje skylæ (namas dar buvo negalutinai áreng-tas) ir ðaukusis pagalbos. Po kiek laiko plëðikai nuëjæ,gal iðsigandæ ðauksmø. Nei mes, nei kiti artimiausi kai-mynai, kuriø sodybos taip pat buvo tolokai, nieko ne-girdëjom. Tik kai papasakojo tà ávyká, tai mano tëvaisakë: „Tai mat dël ko mûsø ðuo taip tà naktá lojo, dras-kësi“. Tëtis buvo net iðëjæs á kiemà paþiûrëti, ko ðuo taipilgai loja, bet nieko nepamatë, neiðgirdo ir pamanë, kadpaupy koks nors þvëris vaikðtinëja.

Neprisimenu tiksliai, ar tais paèiais metais, ar kitais,anksti ryte á kiemà iðëjæs tëtis pamatë, kad iðdauþtas mûsørûbinës klëties (taip vadinom, nes ten buvo laikomidrabuþiai, buvo lovø, kuparas) langelis. Atrakinæ klëtátëvai pasigedo kai kuriø daiktø, bet tai nebuvo didelisnuostolis. Kieme, netoli klëties, rado ir didokà akme-niokà, kurio anksèiau ten tikrai nebuvo. Nutarë, kad jeiiðgirdæs triukðmà bûtø kas iðëjæs á kiemà, tai tuo akmeniubûtø gavæs per galvà. Susirinkæ keli kaimynai svarstë,kad vienas ið plëðikø turëjo bûti paauglys ar vaikas, nessuaugæs þmogus pro toká langelá neálástø. Tà paèià dienàtëtis iðilgai klëties langeliø, ið vidaus, prikalë stipriusgeleþinius strypus, kad jau niekas negalëtø álásti.

Kitais metais pas tuos paèius kaimynus vël buvo atëjæplëðikai, vël viskas maþdaug taip pat pasikartojo. Po ðiøávykiø dauguma kaimynø ëmë átarinëti kiek tolimesniokaimo vienà ðeimà. Dar ir po keliolikos metø vis pasi-girsdavo kalbø, kad tai nesàþininga ðeima.




Priartëjo dar viena didþiulë nelaimë – pradëjo þmonesvaryti12 , t. y. versti ásiraðyti á kolûká. Ið pradþiø susirinkækaimo vyrai tardavosi, kà sakys, kai neraðys praðymopriimti á kolûká. Juk daugelis puikiai suprato, kas laukiakolûkyje – pasiekdavo kalbos ið Baltarusijos, Ukrainos,Rusijos apie klaikø neûkiðkumà: nepriþiûrëtus laukus,dvesianèius gyvulius, badà. O kartais pasvarstydavo, kadjau yra nepakeliamai sunku, pyliavas vos bepajëgia ati-duoti, o jos su kiekvienais metais vis didëja ir didëja, galir kolûkyje nebus taip blogai. Tik þmonës dar nesuprato,kad jø svarstymai nieko nereiðkia, jie visi bus priverstiraðytis á kolûká. Netrukus ir pasigirdo kalbos, kad neto-limuose kaimuose raðo per prievartà, gàsdindami ðautuvu,Sibiru ir kalëjimu. Viename kaime agitatoriai su stribaispirmiausia ëmësi moterø, kurios buvo ûkiø savininkës.Jei nesutinka ásiraðyti á kolûká, tai moterá varo prie kûdros,kurioje plûduriuoja ið klojimo iðkeltos durys, liepia liptiant tø durø ir:... „Jei nesiraðysi á kolûká, tai nuskandinsim“.Prievartos taikymas dar labiau þmones stûmë nuo kolûkio.Atsirado ir tokiø ûkininkø, kurie paliko namus, þemæ iriðsikëlë á miestelius ar miestus, tikëdamiesi ten ramesniogyvenimo. Dar sklido ir visokiausiø gandø, ir teisingø, irpramanytø. Patys absurdiðkiausi, kad visi turës miegotipo viena antklode, kad suvisuomenins net apatiniusbaltinius, sklido anekdotai apie bendras þmonas ir pan.Nepaisant visø pastangø kaip nors iðvengti kolûkio,maþdaug per metus ar pusantrø visi buvo priversti susi-raðyti á kolûká, pirmiau pasidavë maþaþemiai, gal tikëjæ-si kaþkokio ásivaizduojamo teisingumo, o paskui ir visikiti. Daugumai þmoniø buvo baisus pats ásiraðymo ákolûkius faktas, bet dar baisiau prasidëjo, kai reikëjobendrai nuosavybei atiduoti þemæ, gyvulius, didesniuspastatus, þemës ûkio padargus. Juk lietuviui nuo se-niausiø laikø á sàmonæ áaugusi mintis, kad þemë tai ga-rantuota vertybë, ji niekur nedings, ji nesudegs, jos ne-pavogs. Ir ðtai valstieèiui atëjo laikai, kad tavo þemë jaune tavo. Kaip jaustumëmës mes dabar, jei atimtø kà turim,kuo naudojamës: butà ar jo dalá, sodà, automobilá, ðaldy-tuvà, skalbimo maðinà ir pan.?

Taigi ið keturiø kaimø – Sko-diniø, Kikoniø, Èiovydþiø ir Sla-vinèiðkio – atsirado kolûkis. Koksbuvo pirmas jo pavadinimas, ne-prisimenu, gal ir tas pats. Vëliau,nors þemiø ribos ir keitësi, visadavadinosi Skodinio kolûkiu, darvëliau tarybiniu ûkiu. Ið mûsø at-ëmë klojimà, vienà klëtá ir tvartà,arklines rugiø kertamàjà ir grë-biamàjà maðinas, akëèias, pu-rentuvà, arklius, karves. Mama viskalbëdavo, kad tëtis, daug ko at-sisakydamas, stengësi susipirktiþemës ûkio padargus, kad bûtø

lengviau ádirbti þemæ, kad bûtø daugiau naudos. Ir ðetau, viskà atëmë. Tëtis labai mylëjo savo iðaugintà jaunàerþiliukà, vis svajodavo já iðmokyti ir vaþiuoti á Sartølenktynes (mat erþiliukas buvo labai greitas), tai pasiûlë,kad mûsø buvusiame tvarte laikytø erþilus ir tëtis juospriþiûrëtø. Taip kelerius metus ir buvo. Ar dël tëtësrûpestingumo, ar dël to, kad tai buvo veisliniai gyvuliai,jiems paðaro uþtekdavo. Tuo tarpu kiti gyvuliai, suvestiá vienà vietà ir priþiûrimi ateinanèiø ðërikø, badavo, ypaèpirmus kokius trejus ar ketverius metus. Atsimenu, kadpavasariop rytais vis ateidavo brigadininkas ir liepdavotëèiui (aiðku, ir kitiems vyrams) eiti á karviø fermà padëtipakelti karves, nes jos ið bado negalëdavo atsistoti. Pa-statytas karves kaþkaip virvëmis pariðdavo, nes jos nepri-laikomos virviø nebegalëdavo pastovëti ir vël griûdavoá mëðlus. Þmonës buvo pasibaisëjæ tokiu gyvuliø kankini-mu, bet nieko negalëjo padëti – nei ðieno, nei ðiaudøneuþtekdavo iki ganiavos. Að vis praðydavau tëtës ir ma-ne kartu paimti, norëjau pasiþiûrëti, kaip tas karves keliair pariða. Bûdavo grieþtai atsakoma, kad nëra ko matyti,kaip kankinami gyvuliai. Sibiran iðtremtø Vyðniauskøtvarte buvo kiauliø ferma. Kai eidavom á mokyklà, alka-nø kiauliø þviegimas girdëdavosi net vieðkelyje, norstvartas nuo kelio buvo gal uþ kokio ðimto metrø.

Kentëjo gyvuliai, vargo ir þmonës. Pirmuosius ke-lerius metus uþ vadinamuosius darbadienius13 kolûkie-èio ðeima beveik nieko negaudavo, kaip liûdnai juo-kaudavo: „Visø metø uþdarbá uþsimeèiau ant peèiø irparsineðiau namo“. Taigi metø uþdarbis – maiðelis ar pus-maiðis neaiðkios kokybës grûdø. Jeigu ne vadinamiejipasodybiniai sklypeliai, tai ir þmonëms bûtø buvæs badas.O tie sklypeliai tai 60 arø ariamosios þemës ir ganyklavienai karvei, be to, dar galiojo keistas draudimas – ði-tuose aruose negalima auginti rugiø. Taigi ið tiek þemësturëjo prasimaitinti visa ðeima, o jei ji didesnë, tai buvovisai prastai. Prisimenu, kad, nuëjus kur nors á sveèius,vengdavau valgyti duonos, nes kartais ji bûdavo labai

neskani. Pirma þiûrëdavau, armama valgo, tik tada ásidràsin-davau. Suprantama, kokià iðsiga-lëdavo, tokià duonà ðeimininkëir kepdavo. Kai mûsø ðeimabuvo nedidelë, tai normaliosduonos ir kitokio maisto mesnestokojom. Dabar kai pa-galvoji, tai ið pradþiø kolûkiaiþmonëms kaþin ar nebuvosunkesni nei baudþiava. Bau-dþiavos laikais buvo nustatyta,kurie ðeimos nariai kelias dienasper savaitæ turi eiti dirbti á dvarà.O á kolûká privalëjo eiti kiek-vienas darbingo amþiaus þmogus

Autorë ant savo tëviðkës namo gonkeliø. Apie 1950


kiekvienà darbo dienà. Visgi kiek reikëjo turëti ið-tvermës kaimo þmogui: anksti ryte apeiti savo gyvulius,visà dienà dirbti kolûky, o vëlai vakare vël sava ruoða.Karvei ðieno pasiruoðti, apdirbti sklypelá kolûkieèiuilikdavo laiko tik sekmadiená. Va taip ir atpratino þmonesnuo normalios poilsio dienos ir nuo baþnyèios. Kartaislabai iðvargusi nuo kokiø sunkiø darbø namo parëjusimama net sakydavo: „Gal ir Sibire nebûtø buvæsunkiau“. Ji buvo neaukðta ir smulki, tai sunkûs ûkiodarbai kolûkyje ir namie jai buvo beveik nepakeliami.Akyse, rodos, tebematau vaizdà, kaip kelerius metusviena kaimynë, ðërusi kiaules, pro mus vieðkeliu eidavoið fermos namo. Tiksliau ne eidavo, o slinkdavo nuo vosbepakeliamo nuovargio ir nevilties. Bûdavo apsiavusididþiuliais vyriðkais guminiais batais, o drabuþiai nuogalvos iki kojø aptaðkyti mëðlais, net akiniø stiklaiapdrëbti.

Dar iki kolûkiø atsiradimo ir kurá laikà jiems jauesant þmonëms buvo grieþtai skirta dar viena prievolë –vykdyti miðko paruoðas. Uþ jø nevykdymà ar ne-ávykdymà iki galo grësë kalëjimas. Ar paruoðos atliktos,labai kruopðèiai tikrindavo stribai ir jø parankiniai. Otai reiðkë ðtai kà. Kiekvienà þiemà kiekviena ðeima turëjovalstybei pristatyti tiksliai nurodytà kieká miðko me-dþiagos. Todël paskirtu laiku visi kaimo vyrai, pasikinkæarklius á dideles roges ir prie jø prisikabinæ maþesnes ro-ges, kad tilptø ilgi ràstai, pasiëmæ maisto, maþdaugdeðimèiai dienø, vëliau ðiek tiek trumpiau, iðvaþiuodavo áÐimoniø girià. Ten vyrai kirsdavo medþius, genëdavo juosir veþdavo á paskirtas vietas. Jei kurioje nors turinèiojeûká ðeimoje vyro nebûdavo, tekdavo vaþiuoti á miðkà irðeimininkei. Nakvodavo ten, kur ásipraðydavo – kuriojenors girios kaimelio gryèioje, ant grindø, kur bûdavo pa-kreikiama ðiaudø. Akivaizdu, kad vyrai labai vargdavo,visà dienà alinantis sunkus darbas, maistas tik ið maiðelio,miegas ant grindø. Daþnai tëtis gráþæs skøsdavosi, kad perdienà suðlapdavæs rûbus, veltinius, o naktá nebûdavæ kurjø iðsidþiovinti, o kartais, jei ir pasisekdavo pasidþiauti,rûbai ir veltiniai nespëdavæ iðdþiûti ir vël tekdavæ vilktisir autis ðlapius. Pasitaikydavo, kad vyrai ir stipriai susi-þeisdavo. Tai argi ne blogiau nei baudþiava?

O ir namuose likusiems ne pyragai. Laikai neramûs,o visi kaimo vyrai iðvaþiavæ ilgam laikui. Puikiai prisi-menu, kaip nerimaudavo mama, kaip bijodavau að nakti-mis, juk mes likdavome trise: moèiutë, mama ir að. Galkiek geriau jausdavosi didesnës ðeimos? Tais metais, kaipas mus gyveno mokytojas Juozas, jautëmës kur kas ra-miau. Vis tiek pavakare að vis þiûrëdavau pro langà áPapiliø pusæ, gal pamatysiu gráþtanèius vyrus. Ryðio suiðvaþiavusiais taigi nebuvo jokio. Kai gráþdavo tëtis, at-rodydavo, kad jau laimës virðûnë. O ir kiðkio pyragas,sudþiûvusios duonos kriaukðlys ar deðros galiukas, bû-davo labai skanus.

Gal tik po kokio deðimtmeèio eiliniø kolûkieèiømaterialinis gyvenimas pagerëjo, ypaè kai nebebuvodraudþiama turëti ir antrà karvæ, o uþ á pieninæ atiduotàpienà mokëjo visai neblogai. Bet tik materialinis, o ki-tas... Vis tiek kolûkieèiai turëjo dirbti ir kolûkyje, ir na-muose, o fizinës jëgos tai nëra begalinës. Vasaromismatydavau, koks dar vienos kaimynës, beveik manobendraamþës, melþianèios fermos karves, gyvenimas.Tarytum ji ir nesuprasdavo, koká vargà vargsta. Buvolabai patenkinta, kai iðsiaiðkinom, kad jos atlyginimasbeveik toks pat kaip mano, turinèios ne tik aukðtàjáiðsilavinimà, bet ir moksliná laipsná. Bet kai ji iðeidavoið mûsø namø, tekdavo vëdinti virtuvæ, toks nuo jos kva-pas sklisdavo. Jei mûsø vaikai nueidavo paþaisti pas josvaikus, parëjusius tekdavo skubiai perrengti, nes dra-buþiai ir plaukai bûdavo prisigëræ baisaus dvoko. Na oplaukus tekdavo plauti. Þinoma, galima pasakyti, kadtai bûta paprasèiausio apsileidimo. Ið dalies ir taip, bet,kita vertus, darbo aplinka suformavo toká poþiûrá á ðvarà,á namø ir vaikø prieþiûrà.

Pirmaisiais kolûkiø metais valdþia (aiðku, ne vietinë,o tolimesnë) vis atrasdavo „ádomiø“ idëjø. Viena ið jø –koksagizo auginimas. Þmonëms ðá tà paaiðkino apie kok-sagizo naudà (rodos, tai þaliava gumos pramonei) ir vie-nà pavasará já ásakë auginti. Buvo nurodyta, ne tik kokiodydþio þemës plote privalu auginti koksagizà, bet jam skir-ti ir paèià geriausià þemæ ir gerai priþiûrëti. O kà reiðkëpriþiûrëti toká á pienæ labai panaðø augalà, kuris, uþaugæsmûsø sàlygomis, uþ pienæ buvo dar smulkesnis. Taigikoksagizo laukà reikëdavo ravëti kelis kartus per vasarà.Kai jo tokia menka lapija, piktþolës puikiai augo. Kiekvienaikolûkieèio ðeimai iðdalydavo panaðiai po 20 ar 30 arø irravëkit... Ravëtojos, matydamos, kad augalas vos vegetuo-ja, aiðku, dirbdavo atbulom rankom, laukas skambëdavonuo juokø ir patyèiø ið tokio ûkininkavimo. O rudená tas„pienes“ moterys iðraudavo, jas kaþkur iðveþdavo arbasukrautos á krûvas jos supûdavo. Ðita akcija truko gal kokiustrejus ar ketverius metus. Galø gale visiems paaiðkëjo, kadLietuvos þemelë tam augalui netinka.

Baigësi koksagizo vajus, prasidëjo kukurûzai. Iðpradþiø kukurûzus reikëjo sëti vadinamuoju kvadra-tiniu-lizdiniu bûdu. Taigi buvo sukalti kvadratiniai rëmai(rodos, 1x1 m), kad dirvoje bûtø galima suþymëti sëjimovietas. Kukurûzø sëti varë mus, mokinius. Tampëm tuosrëmus, þymëjom vietà ir dëdavom po grûdà. Taip retaipasëti kukurûzai vasaros pradþioj irgi apaugdavo pikt-þolëmis, taigi ir juos reikëdavo ravëti. Gal pasitaikëðaltokos vasaros, gal tinkamai nepatræðdavo, nes ið pra-dþiø kukurûzø derlius buvo menkas. Vël þmonësbaisiausiai ðaipësi, aiðku, lygino su koksagizo „sëkmingu“auginimu. Tik po keleriø metø þmonës suprato, kad ðiuosaugalus reikia auginti ne kvadratiniu-lizdiniu bûdu, opaprasèiausiai sëti eilëmis ir daug tankiau. Tada ir ravëtirankomis nebereikëdavo, o gal kuo nors nupurkðdavo




Ið pasakojimø apieAdomynës kraðtà

– Èia Adomynë, – bièiulis pasuko maðinà á deðinæ. –Seniau ji vadinosi Jonava. Uþlëksiu prie tëvø kapo. Pas-kui uþeisim á buvusá dvarà. – Nori jis man, ðiame kraðtenebuvusiam, parodyti savo tëviðkæ, ne per toliausiai nuoèia.

Vidurdienio saulë spinduliø pluoðtais plieskia á keliønamø palei gatvæ langus, ásidëmëjau maþà baþnyèià.

Prisiminiau Vaiþganto straipsná „Að – nebepriklau-somas“, raðytà 1927 m., kuriame jis apraðo vaikystëjematytà Jonavos dvarà, kai su tëveliu gráþo ið Ðimoniø.Pavaizdavæs dvaro iðoræ ir jo aplinkà, jis raðë:

– Èia pasibaigë Þurauskai, – mosteli dvaro link atbularanka tëvelis, abejingai atsigëræs tabokos, – Jonas arielkojedegte sudegë, jà begerdamas gulomis lovoje, sesuo Malvinasusidëjo su Svëdasø kamendorium Liudviku Jucevièium,ir abudu kaþin kur dingo. Dvaras nuëjo per rankas.

Apëjæ dvarà nematëme Vaiþganto minimø rûmuosesieninës tapybos vaizdø, bronziniø levø (liûtø), – laikasðiems meno kûriniams negailestingas, – nesiþavëjomeapleistu tvenkiniu, bet parûpo ir man papasakoti bièiuliuiir kitiems, kà esu girdëjæs apie ðá kraðtà. (Tai buvo dau-giau kaip prieð dvideðimt metø, bet dël ávairiø prieþasèiøpradëtà pasakojimà atidëliojau.)

Prie Ðetekðnos, netoli Jonavos, buvo to paties ponodu dvarai pagreèiui. Senstelëjæs jis sumanë vienà dvaràparduoti. Atsirado prasigyvenæs pirkëjas, baudþiavos lai-kais buvæs laisvas valstietis Adomas Vilëniðkis. Tvirtaijie sutarë, nustatë pirkimo–pardavimo datà ir kainà, okad tai bûtø tikra, Vilniuje pas notarà suraðë sutartá pa-siþadëdami vienas kitam mokëti po tûkstantá rubliø, jeikuris ðios sutarties atsisakys, o Tadas Balaiðis, giminaièioAdomo papraðytas, á bankà áneðë jø abiejø po tûkstantárubliø.

Tadas Balaiðis ëmë garsinti, kad Adomas Vilëniðkisnupirkæs dvarà já sklypais parduosiàs ûkininkams. Taisuþinojæs ponas sutikæs pirkëjà klausia:

– Kam tau tas dvaras, kà darysi su juo?– Parduosiu þmonëms po kelis hektarus atskirais

ûkiais, – atsakë Vilëniðkis, – daugiau gausiu, negu pirk-damas mokësiu, man dvaras atsieis beveik uþ dykà.

Dvarininkas nenorëdamas turëti kaimynø nuskur-dëliø, kuriø nemëgo, tarë:

– Að tau neparduosiu.Tada Adomas Vilëniðkis pareikalavo, kad dvarininkas

atlygintø uþ suvedþiojimà. Taip pagal sutartá veltui gavæstûkstantá rubliø, ið Tado Balaiðio jis pasiskolino pinigø

Vytautas RAKAUSKAS

nuo piktþoliø. Kaip þinome dabar, jei pasitaiko ðiltesnësvasaros, kukurûzai neblogai uþauga ir Lietuvoje.

Kolûkiuose visada augindavo cukrinius runkelius. Taiáprastas augalas, bet já irgi reikia ravëti maþiausiai dukartper vasarà. Taigi ir runkeliø laukus iðdalydavo po tam tikràskaièiø arø (maþdaug 30 ar 40) kolûkieèiø ðeimai. O taiyra daug, ypaè turint galvoje, kad runkeliai (kaip ir kitiaugalai kolûky) bûdavo sëjami á prastai iðdirbtà dirvà. Jeiþmonës bandydavo atsisakyti runkeliø ar kitø augaløravëjimo, grasindavo neduoti ganyklos ir ðienaujamospievos karvei. O be karvës bus visai blogai. Taigi þmonës,kartais sunkiai ir paeinantys, ravëdavo paskirtus arus(bûtent ir sakydavo, kad ravi arus). Puikiai prisimenu iðvaikystës, kaip nuo tø ravëjimø skaudëdavo nugarà iratsilupinëjusius pirðtus. Ravëjimui tinkamø pirðtiniø tadanebuvo. Ir jau daug vëliau, kai ir tëvai, ir kaimynai buvopensinio amþiaus, cukriniø runkeliø arus ravëti vis tiekreikëdavo (turit karvæ, tai ravëkit). Taigi parvaþiuodavomið Vilniaus ir á runkeliø laukà. Kartà ravëjom taip baisiaiapaugusius runkelius, kad ropote ropojom ilgiausiomisvagomis ir rovëm, rovëm aukðèiausias piktþoles.

Tas vaikystës dienø nuolatinis nerimas labai giliaiásiskverbë á mano sàmonæ – dar ir dabar neretai susap-nuoju, kad mane vejasi stribai, kad dauþo gryèios durisir verþiasi á vidø ir pan. Pabundu baisiausiai iðsigandusiir apsidþiaugiu, kad tai tik sapnas.

Paaiðkinimai1 Pas mus sakydavo ne trëmimas, tremti á Sibirà, o veþimas, veþti á Sibirà.2 Mûsø kraðte tik retai sakydavo stribai, beveik visada – skrebai, o

tarmiðkai skrabai.3 O kodël mûsø neiðtrëmë, tëtis suþinojo tik 1965 m.4 Tëtis paprastai greièiau pagal arklá atskirdavo, koks kaimynas ar

giminë vaþiuoja. Taip kaip dabar ið kieme pastatytø maðinø sprendþiame,kuris kaimynas jau namie, o kurio dar nëra.

5 Tai per vienà kaimelá nuo mûsø esantis kaimas, besiribojantis sutëèio gimtuoju Bukënø kaimu.

6 Pokario metais kaime þmonës nakèiai neretai uþdarydavo gryèioslangines (aiðku, jei jos bûdavo átaisytos), kad nepraðyti „sveèiai“ neþiûrëtø ávidø pro langus, tuo labiau kad ir uþuolaidø, uþtraukiamø per visà langà,nebûdavo.

7 Nuo tø laikø në uþ kà negaliu dëvëti odinio drabuþio. Net tada, kai jiebuvo ypaè vertinami, madingi ir turëjau galimybæ uþsienyje nusipirkti graþøir man tinkantá ðvarkà, neprisiverèiau. Apsivilkusi pasiþiûrëjau á saveveidrodyje, prisiminiau... ir net nupurtë.

8 Taip vadinom nedidelæ darþinæ ðienui, kuri buvo pristatyta prieklojimo galo.

9 Mes ir kaimynai sakydavom garnizonas, gal todël, kad Kupiðkiokareivinëse buvo dislokuota sovietø kariuomenës águla, visø vadinamagarnizonu.

10 Tuo metu kaimuose ant langø dar nebuvo „mados“ kabinti uþuolaidø.Jos atsirado tada, kai ilgiau tæsësi neramûs laikai ir kai atsirado medþiagos,ið kurios galima pasiûti uþuolaidas.

11 Daþø gaudavo tik ið spekuliantø, vaikðèiojanèiø pakiemiais irsiûlanèiø panaðiø prekiø uþ laðinius ar kitokius maisto produktus.

12 Niekas kitaip nesakydavo, tik varo á kolûká.13 Darbadienis – kolûkieèiø dienos darbo norma.



ir nusipirko ëjusá per rankas Jono Þurausko nugyventàJonavos dvarà.

Adomas Vilëniðkis buvo veiklus, màstantis, naujossanklodos þmogus, neðvaistë pinigø griûvantiems dvarorûmams remontuoti, o dëjo á þemës ûká, já sutvarkë, to-bulino, gerino gyvuliø veislæ, rûpinosi apylinkës þmo-nëmis, gal ir ásiamþinti norëdamas, pastatydino baþnyèià,rûpinosi parapijos ásteigimu. Buvusi Jonava virto baþ-nytkaimiu, þmonës jà ëmë vadinti Adomyne, o po Pir-mojo pasaulinio karo ðis vardas oficialiai áteisintas.

Turtingas ûkininkas Tadas Balaiðis, ðiokiadieniaisvilkás trinyèiais, gyveno netoli Jonavos dvaro. Nepa-sotinamas turto godumas ðeimoje já padarë despotu:negailestingai jà spaudë prie darbo. Suaugæs sûnusMarcelinas, paveiktas 1905m. kilusiø revoliuciniø idëjø,Svëdasø parapijoje ant sienø ir tvorø klijavæs prokla-macijas, vengdamas ákliûti carinës valdþios pareigûnamsir nepakæsdamas tëvo despotizmo, nusprendë iðvykti áAmerikà. Susitaræs su dviem draugais, jis paëmë kiektëvo slepiamø pinigø ir leidosi á kelionæ. Tëvas, neradæsvisø pinigø ir átaræs sûnaus ketinimus, trijuose pasieniopunktuose, per kuriuos sûnus galëtø pereiti valstybinæsienà, papirko ochrankà (slaptàjà policijà, þvalgybà), kadsulaikytø bëglá.

Paþindamas tëvo uvërø bûdà, Marcelinas elgësi labaiatsargiai: su draugais tik podviejø mënesiø, uþ pinigus ið-sëdëtø Skapiðkyje, þydo kar-èemos rûsyje, ásitikinæ, kadpaieðka aprimusi, nukeliavo ávakarus – valstybës pasiená,nusipirkæ dalgius ir uþsidëjæjuos ant peèiø, vaizduodamiðienpjovius, bandë pereitivalstybinæ sienà á Prûsijà. Pa-tekæ á Prûsijà, ákliuvo vokieèiøpasienio pareigûnams. Uþiðpirkà paleisti nukeliavo áKlaipëdà, bet èia nieko nelai-mëjæ patraukë á Vokietijà ir,nuëjæ tûkstantá tris ðimtus ki-lometrø, pasiekë Hamburgà.Uosto kasoje nusipirkæ ðipkar-tes (laivo bilietus), iðprausti,apsivilkæ dezinfekcijos kame-roje iðdegintais savo drabu-þiais, iðplaukë Atlanto vande-nynu á kità jo krantà – á daugeládideliais uþdarbiais viliojusiàAmerikà.

Apsigyveno Èikagoje. Iðpradþiø Marcelinas dirbo ge-leþies liejykloje, taèiau ne-

trukus susirado pelningesná darbà prie kasamo poþe-minio kelio – metro. Norëdamas daugiau uþdirbti,Marcelinas sunkiai dirbo – kapliavo, kasë þemes, perpamainà tris kartus græþdamas nuo prakaito sumirkusiusmarðkinius. Po pusmeèio jis parsiuntë tëvui paimtuspinigus, o po trejø metø nemaþai uþdirbæs gráþo á Lietuvà.Vedë jaunà naðlæ – Juozo Mikëno dukterá Marcelæ.Skapiðkio parapijoje, Miðkonyse, nusipirko ûká ir persi-këlë ten gyventi.

Mikënø – Motiejaus ir Veronikos Ðukytës ðeimagyveno Mieliûnuose. Joje uþaugo keturi sûnûs ir dvidukterys. Vyriausias sûnus Aleksandras kiek laiko buvoSvëdasø valsèiaus raðtininku. Ápratæs á laisvà ir ponið-kesná gyvenimà, pradëjo vaþinëti á Sankt Peterburgà.Susipaþinæs su balerinomis savaitæ ar dvi ten pabûdavo,gráþdamas parsiveþdavo balerinà, kuri pas já savaitæ irilgiau pagyvendavo. Erdvioje gryèioje ji paðokdavo su-sirinkusiems paþiûrëti miestietiðko meno.

Vienà dienà uþsidegë Svëdasø valsèius. RaðtininkasAleksandras Mikënas iðbëgæs á gatvæ, þiûrëdamas á dû-muose skæstantá namà, susirinkusiems prie gaisro þmo-nëms siaubingai iðsigandæs ðaukë:

– Pinigai dega! Oi je joj!... Valsèiaus pinigai dega!Ið beviltiðkai spoksanèios minios iðëjo stiprus mies-

telio þydas kalvis ir visø nuostabai nërë á degantá pastatà.Netrukus ið jo iðlindo uþsiver-tæs seifà ant nugaros.

– Atidaryk! – þydas ásakëraðtininkui. Þmonës jam prita-rë.

Raðtininkas Aleksandrasatrakino seifà ir visi pamatë –jame buvo tik trys rubliai.

Dël kilusio gaisro jis iðsi-teisino, bet paimtus pinigusturëjo atstatyti.

Antras Mikënø sûnus Pet-ras dar gana jaunas panorobûti savarankiðkas. Iðvykæs áþemaièiø kraðtà greit tapodvarø konsistorium (tikrin-davo valdiðkus dvarus). Nuva-þiavæs á Sankt Peterburgà, susi-paþino su graþuole prancûze arvokiete, jà vedë, Varniø apy-linkëje nusipirko dvarelá.

Jauniausias Mikënø sûnusJuozas paveldëjo tëvø ûká, oJurgis, ðeimos pasididþiavimas,iðleistas á mokslà. Ið maþens jisbuvo pamaldus, ankstyvojejaunystëje giedojo Svëdasøbaþnyèios chore, o vëliau ástojo

Jurgis Mikënas (Jurij Mikenaff) su vaikais. Apie 1890 m.



á Kauno kunigø seminarijà. Bet dvejus ar trejus metuspasimokæs ið seminarijos pasitraukia ir, bijodamasgrieþto tëvo, slapta nuvyksta á Varðuvà. Susiranda karomokyklà ir á jà ástoja pasivadinæs Jurijum MatvejevièiumMikenaff. Jà baigæs paporuèikis Jurijus Mikenaff ski-riamas á Kaukazà – Grozne dislokuotà 79-àjá pëstininkøKûros pulkà.

Kaukaze buvo neramu. 1859 m., sumuðus kalnieèius,Èeèënija prijungta prie Rusijos, bet tvirtovës antpuoliaidaþni. 1877 m. Dagestane ir Èeèënijoje ávyksta kalnieèiøsukilimas prieð caro valdþià.

Jurijus Mikenaff greitai pagarsëja kaip bebaimiskovotojas. 1879 m. vienas Tbilisio turtuolis papraðo, kadá jo rengiamà puotà atvyktø keletas jaunesniø tvirtovëskarininkø. Daugiau kaip du ðimtus kilometrø pabal-notais arkliais pakelëje pasiganydami Gruzinø karo ke-liu jie nujoja. Tarp jø ir Jurijus Mikenaff.

Á puotà atëjo nemaþa kviestiniø Tbilisio turtinges-niøjø. Pakviestas ir gruzinas Vano Kolmachidzë su þmo-na ruse, Dono kazoko dukterimi, ir su septyniolikmetejø dukra Marija.

Ásilinksminus ir muzikai paraginus ðokti, Jurijusiðveda Marijà, o po kelinto ðokio jie iðeina á laukà at-sigaivinti.

Juodos ir tvankios Kaukazo vasaros naktys.Marijà Jurijus nusivedë prie arkliø ir suviliojo pa-

jodinëti. Tereko slëniu jie ájojo á Gruzinø karo kelià. Nak-tis, kaip ir dauguma naktø kalnuose, buvo baugiai rami,tik ðuoliuojanèio arklio kanopø klebetas ir nuo kalna-gûbrio atsimuðæs jo aidas drumstë tylà...

Puotoje sàmyðis. Motina klausinëja paþástamas po-nias, ar nematë Marijos. Ásitikinusi, kad ji pagrobta,puola prie karininkø.

– Ponai karininkai, að jus praðau, vykitës.– Tai neámanoma, madam, beviltiðka, – jie atsako.– Kodël?..– Jurijaus Matvejevièiaus neámanoma pavyti.– Jurijaus Matvejevièiaus, madam, net ir velnias ne-

pavytø, – paaiðkina kitas karininkas.Pabaiga netikëta...Kità dienà á tvirtovæ atjojo Marijos tëvas Vano Kol-

machidzë. Turëjo susitaikyti su tuo, kas ávyko. Paþadëjotvirtovës teritorijoje pastatydinti namà ir paþadà greitaitesëjo, nes moteriðkei gyventi kareivinëse tarp kariðkiønepridera.

Troboje ant sienos kabëjo (Jurijaus Matvejevièiaussûnus Boleslovas prisiminë tëvo sakymà) ëjæs per kari-ninkø rankas kadaise þuvusio Hadþi Murato, apie kurásklido ávairiø pasakojimø, kardas. Já per iðkilmingus ren-ginius tvirtovëje Jurijus Mikenaff pasikabindavæs prie ðo-no, reikðdamas pagarbà já turëjusiam dràsiam vyrui. DràsàJurijus labai vertino. Eidamas gulti kariðkà aprangà tvar-kingai dëdavo ant stalo prie lovos, kad iðgirdæs pavojaussignalà per tris minutes apsirengtø. Per ilgà tarnybà ne

syká aukðtintas, þuvus tvirtovës komendantui, du ar triskartus laikinai skiriamas á ðá postà. Buvo siûloma uþimtiðias pareigas, bet ástatymas reikalavo, kad virðinin-kas bûtø staèiatikis. Iðpaþinti staèiatikiø tikëjimà JurijusMatvejevièius atsisakë – liko katalikas.

Turtingieji èeèënai, palankûs caro valdþiai, JurijøMikënaff, laikinai paskirtà tvirtovës komendantu, ku-ris jiems buvo didþiausias virðininkas, kviesdavo á sve-èius. Jurijus kvietimà priimdavo ir atsisakæs apsaugos,kuri tvirtovës komendantui bûdavo skiriama iki ðe-ðiasdeðimties kariø, su þmona Marija nujodavo.

Uþdaroje tvirtovës aplinkoje karininkai nuobodøgyvenimà ávairindavo girtavimu ir kortomis. Ðiais po-linkiais, kaip ir dràsa, Jurijus nenusileisdavo kitiems.Vëliau jie stiprëjo: kortomis praloðë uoðvio rûpesèiu irlëðomis tvirtovëje pastatytà namà, o ðeimai Maskvojenuomojo didelá butà. Pats iðëjæs á atsargà liko Kaukaze.

Kaukaze iðgyvenæs daugiau kaip keturiasdeðimtmetø, kad ir sunkiai sirgdamas nepagydoma liga, JurijusMikënas ryþosi tolimai kelionei á tëviðkæ: rûpëjo jà pa-matyti, suþinoti, kas dar gyvena ið artimøjø, pasimatytisu jais, atsipraðyti uþ namiðkiams sukeltas nuoskaudas.Lydimas sûnaus Boleslovo, traukiniu jis atvyksta á Lie-tuvà. Pro vagono langus stebi kalnelius, slënius, lygumas,jose nusvarinusius ðakas berþus, kuriø Kaukaze nepa-matysi, ir sûnui, matanèiam jo veidu nuriedanèias aðaras,lyg gëdydamasis sako:

– Rodinu uznaju. Uznaju rodinu. (Tëviðkæ atpaþástu.)Tëviðkëje jis lanko gimines, net ir maþus vaikus ap-

dovanodamas auksiniu pinigu. Bandanèiø su juo ben-drauti per vertëjà praðo:

– Kalbëkit lietuviðkai, kalbëkit lietuviðkai – að viskàsuprantu, tik pasakyti nemoku.

Lanko baþnyèià. Ankstyvà rudens rytà iðsirengiavaþiuoti á Panevëþá: nori pas notarà suraðyti testamentà.Stukonyse laukdamas traukinio atsisëda ant suolelio prienamo, staiga atsiloðia ir nugara atsirëmæs á sienà mirðta.

Valstybës istorijos archyve yra rusø kalba áraðas, kad1914 m. rugsëjo 17 dienà Stukonyse mirë otstavnoj pol-kovnik Jurij Matvejeviè Mikenaff ot raka kiðek (atsargospulkininkas Jurijus Matvejevièius Mikenaff nuo þarnynovëþio), 62 metø. Palaidotas Skapiðkio parapijos kapinëse.

Ðá pasakojimà norisi baigti Jurijaus Mikënaff sûnausBoleslovo tvirtinimu, kad jo tëvas yra Levo Tolstojausapysakos „Hadþi Muratas“ tvirtovës komendanto IvanoMatvejevièiaus prototipas. L. Tolstojus, domëjæsis Kau-kazu, tikriausiai apie Jurijø buvo girdëjæs. Apysakosáþangoje raðoma: ...að prisiminiau vienà senà Kaukazoistorijà, kurià dalinai pats buvau regëjæs, dalinai girdëjæs iðkitø maèiusiø jà, dalinai susikûræs savo vaizduotëje(Kaukazo apysakos. V., 1980. P. 274).

Keletas þodþiø apie Boleslovà. Gimë 1880 m. Grozne, baigë gim-nazijà Jerevane ir teisës studijas Kijevo universitete, lankësi Lietuvoje.Mirë 1962 m. Maskvoje. Þiniø ðiam raðiniui suteikë Kazimieras Ba-laiðis (Marcelës Mikënaitës sûnus) ir jo duktë Rita Kabaðinskienë.



Per du nepriklausomybæ atgavusios Lietuvos deðimt-meèius nemaþai pokario ávykiø uþraðyta ið dar gyvø liu-dytojø lûpø, suþinota ið likusiø slaptø KGB archyvø. Ta-èiau nedaug prisiminimø ið 1941–1944 metø vokieèiøokupacijos laikotarpio, juo labiau – pasakojimø þmoniø,kurie tada jau buvo suaugæ ir prievarta ar klasta átrauktiá tuos ávykius. Laiko tëkmëje prabëgo septyni deðimt-meèiai, ir visa tai jau tapo mûsø tautos istorijos dalimi.Taèiau þmonijos patirtis rodo, kad neþinant ar uþmirðussavo istorijos tarpsnius arba neatsiþvelgus á skaudþias pra-eities pamokas, jos galëtø vël pasikartoti.

Po metus trukusios sovietinës okupacijos 1941 m. bir-þelio 22 d. prasidëjus karui, maþiau kaip per savaitæLietuva atsidûrë naujojo okupanto valdþioje. SudarytaiLaikinajai Lietuvos vyriausybei nebuvo leista savokraðtà valdyti. Lietuvos, kaip ir mûsø ðiauriniø kaimy-niø, vardø þemëlapiuose neliko. Ðios teritorijos buvopavadintos Ostlandu (Rytø kraðtas, provincija). Lai-mëjus karà, ðiuos kraðtus numatyta kolonizuoti, dalágyventojø iðtremiant ar sunaikinant. Pirmiausia tokstragiðkas likimas iðtiko þydus. Kiti darbingi vietos gy-ventojai kol kas buvo reikalingi kaip darbo jëga ap-rûpinant frontà ir uþnugará.Tokia dalia teko ir dvide-ðimtmeèiui skapiðkënui Jo-nui Uzielai. Dabar, áþengæsá deðimtà deðimtá, jis dar pui-kiai prisimena tà savo gyve-nimo tarpsná. Toliau pasa-koja jis pats.

„Savo gimtadienio 1921m. birþelio 24 dienà, þino-ma, að neatsimenu. Pirmiejiþingsniai – vos prieð keletàmetø atsikûrusioje Lietuvosvalstybëje. Gimtinë – maþatrobelë gal, tiksliau, bakûþëSkapiðkio miestelyje, Ma-lûno gatvelëje (dabar J. Ja-nonio gatvë). Èia Skapiðkio„senamiestis“, vietiniø ir ikiðiol vadinamas Jurzdiku. Þe-mës neturëjome. Tëvelis dir-bo atsitiktinius darbus: kas-davo ðulinius, griovius. 1934m. baigiau Skapiðkio pra-dinës mokyklos keturis sky-rius. Ásiminë tø metø pavasa-

rá iðkilmës miestelio aikðtëje minint Lietuvos prezidentoAntano Smetonos ðeðiasdeðimtmetá. Ta proga èia buvosodinamas àþuoliukas. Prieð tai popieriaus lape para-ðytas sveikinimas, po kuriuo pasiraðë ðauliø ir kitø or-ganizacijø atstovai. Nuo mokyklos mokiniø pasiraðiauir að bei bendramokslë Jokubauskaitë. Sveikinimasádëtas á butelá, kuris savo ruoþtu padëtas á duobæ po ðak-nimis. Vos po ðeðeriø metø, pirmosios sovietinës oku-pacijos pradþioje, minëtas dokumentas ið po ðaknø bu-vo iðimtas ir pasitarnavo represijoms. Àþuoliukas perðiuos aðtuonis deðimtmeèius tapo visoje aikðtëje do-minuojanèiu medþiu. Jis, kaip ir að, per ðá laikotarpá èiadaug ko matë.

Baigæs pradþios mokyklà, porà metø tarnavau pie-menëliu pas ûkininkus. Vis traukë noras iðmokti kokionors amato. 1936 m. pradëjau dirbti pagalbininku pasdaþytojà Girðà Ðeinà. Vaikystëje buvau angelaitis, vëliaudalyvaudavau pavasarininkø organizuotoje veikloje. Ta-èiau didþiausias potraukis nuo pat jaunystës iðliko dai-nai. Turbût ið mamos paveldëjau gerà balsà. Dainavaujungtiniame ðauliø ir baþnyèios chore. Prisimenu 1938m. dainø ðventes Kaune ir Klaipëdoje. Ir iki ðiol vargoni-

ninkas dar neveja labai tolinuo vargonø.

Atëjo keturiasdeðimtieji –pirmoji sovietinë okupacija.Ne paslaptis, kad kai kurieþmonës, ypaè varginingiaugyvenantys, apakinti Stalino„saulës“ ið naujos valdþios ti-këjosi permainø, geresnio gy-venimo. Senas paþástamas,kartu dirbantis Jonas Breskys,tapæs komjaunuoliu, ir manekalbino stoti á ðià komunistinæorganizacijà. Ðiaip taip iðsi-sukau.

Vos metus iðsilaikë naujojiið Maskvos diriguojama val-dþia. 1941 m. birþelá, prieð patkarà, ið Skapiðkio á Sibirà buvoiðtremtos kelios inteligentøðeimos. Atrodo, buvo planuo-ta daug didesni trëmimai, betprasidëjæs karas sutrukdë.Vokieèiai Skapiðká uþëmë bemûðiø. Frontas nutolo á Rytus.Aikðtëje ant stiebo suple-

Vidmantas MARKEVIÈIUS Kartu su arkliais á Rytø frontà

Skapiðkënas Jonas Uziela. 2010. V. Markevièiaus nuotr.



vësavo trispalvë.Pasitraukdami sovietiniai enkavëdistai nuþudë

keletà visiðkai nekaltø jaunuoliø: Stasá Kazanavièiø,Jurgá Zavodþiø. Atëjus vokieèiams buvo nuþudyti keliskapiðkënai, prijautæ sovietinei valdþiai ar buvæ josatstovais. Miestelio þydus iðveþë á Rokiðkio getà ir ne-trukus nuþudë. Toks likimas iðtiko ir mano amatomokytojà Girðà Ðeinà.

Okupacinë valdþia ûkininkams uþkrovë prievolesgrûdais, mësa ir kitais þemës ûkio gamybos produktais.Jaunimas prievarta buvo siunèiamas á vadinamàjà Rei-cho darbo tarnybà Vokietijoje darbams karo pramonëje.Ið Skapiðkio miestelio iðveþti Juozas Vilèinskas, Olga Pa-tapaitë ir keletas kitø, neturinèiø pastovaus darbo. Norstebedirbau daþytoju, taèiau darbø labai sumaþëjo. Paga-liau 1942 m. pavasará gavau ðaukimà, kuriame nurodyta,kad privalau prisistatyti á Rokiðká. Teks palydëti arkliusá Rusijà, netoli fronto...“

Èia tenka pasakojimà pertraukti ir paaiðkinti 1942m. situacijà Rytø fronte. Vokieèiø planuotas þaibokaras þlugo. Vietoj puolamøjø operacijø teko rengtigynybines pozicijas, statyti átvirtinimus. Sunkios karomaðinos klimpo Rusijos laukuose ir pelkëse. Reikëjostiprinti ir taip retø keliø ir keleliø pavirðiø. Frontouþnugaris tapo ypaè svarbiø statybø vieta. Èia privalëjodirbti okupuotø kraðtø þmonës ir arkliai. Jie taponepakeièiama darbo jëga. Kaip ir kitur, taip ir Ska-piðkio valðèiuje, ûkininkai turëjo atiduoti nustatytàarkliø skaièiø. Juos reikëdavo pristatyti á pafrontæ, kar-tais gana toli Rusijos gilumoje. Traukiniais veþamusarklius privalëjo globoti vietos gyventojai. Nuo èia vëltæsiame Jono Uzielos pasakojimà.

„Arkliø palydoms buvome paskirti ir keli skapið-kënai: Stepas Þioba, Kazys Arbûzas, Marius Ðirvinskasbei að. Sakë, kad palydëjæ po dviejø–trijø savaièiø grá-ðime namo. Abejojome, bet kitokios iðeities nebuvo.Nuveþë á Kaunà. Pernakvojome Panemunës kareivinëse.Rytojaus rytà Ðanèiø geleþinkelio rampoje kiekvienampriskyrë po 2 arklius, paðaro ir mums kelioms dienomssausà maisto daviná. Kiekviename vagone buvo patal-pinta po aðtuonis arklius ir po keturis jø priþiûrëtojus.Traukiniui stotyse sustojus, reikëjo arklius pagirdyti.Po keleto parø pasiekëmë Babino stotá, netoliLeningrado (dabar Sankt Peterburgas). Ið Lietuvosmûsø buvo apie du ðimtus. Pamatëme, kad gráþti nebëraproðvaisèiø. Vokieèiai á darbus paskirstë pagal fizinápajëgumà. Kurá laikà gyvenom palapinëse, ganëmarklius. Apipuolë utëlës, su kuriomis nelabai sekësikovoti. Pradëjome dirbti miðkuose. Pjaudavome me-dþius. 6–7 metrø ilgio ràstus guldydavome iðilgai anttiesiamo kelio. Ið ðlapesniø, pelkëtø vietø juos reikë-davo iðneðti ant peèiø. Neðdavome sukibæ keliese.Buvau aukðto ûgio, todël didesnë krûvio dalis tekdavoman. Suplyðo drabuþiai, prakiuro batai ir ... peèiai.

Pradëjo tinti nuolat ðlapios kojos. Pagaliau davë ka-reiviðkas uniformas. Nemaþai pavojø buvo ir ið anapusfronto atskrendanèiø lëktuvø, ið kuriø tratëdavo kul-kosvaidþiai. Tada krisdavome kur pakliuvo, net á di-dþiausià purvynà. Laimei ið mûsø bûrio në vieno ne-uþmuðë. Vienos tokios atakos metu, pasibaidþius ark-liams, nukritau nuo ràstais pakrauto veþimo ir ratas per-vaþiavo pëdà. Ilgokai buvau nedarbingas.

Po kurio laiko perkëlë á didelá kaimà Ðapkæ. Prisi-menu prie jo pastatytà kelio rodyklæ: „Ðliselburgas 38km“ (miestas ðalia Leningrado. Po karo pavadintas Pet-rokreposte). Èia jau girdëdavosi ir fronto dundesys. Vëlmiðkuose kirsdavome medþius, supjaustydavome ánurodyto ilgio ràstelius, kuriuos iðveþdavo bunkeriø arkitokiø átvirtinimø statybai. Gyvenome name, kurá, ma-tyt, dël pasitikëjimo stokos nakèiai uþrakindavo. Dirbantreikëdavo padaryti nustatytà normà, o nuolatinëvokieèiø prieþiûra buvo menka. Maistas kareiviðkas, betjo labai maþai. Vietiniai gyvnetojai, kuriø kaime buvolikæ ir su kuriais mums nedrausdavo bendrauti, vargdavodar labiau. Ðiek tiek pramokome vokiðkai.

Ásiminë vienas ávykis, po kurio galëjome bûti vokieèiøsuðaudyti. Prieð mûsø langus kieme stovëjo aklinaibrezentu dengtas kariðkas furgonas. Þinojome, kadjame dþiûvësiai, sûris, ðokoladas, kumpis ir net degtinë.Visa tai skirta ne mums. Taèiau ið mûsø tarpo atsiradodràsesniø, kurie naktá sugebëdavo iðlásti ið uþrakintonamo, atsegti dalá furgonà gaubianèio brezento irpasiimti ten sukrautø gërybiø. Ilgokai vagystë nebuvopastebëta, o mes pradëjome gyventi geriau. Kai pa-galiau viskas iðaiðkëjo, buvome iðrikiuoti, tardomi, gra-sinant suðaudyti. Teisinomës, kad nakèiai esame uþ-rakinami ir niekas ið mûsø tarpo nekaltas. Greièiausiaitai padaryti galëjo naktá ið miðko atëjæ sovietiniai par-tizanai. Gal, mûsø laimei, vokieèiai tuo patikëjo. Par-tizanø jie bijojo.

Á kaimà ið pirmøjø fronto linijø trumpam poilsiuibuvo atveþami vokieèiø kareiviai. Ið èia papildyti jødaliniai vël gráþdavo atgal. Atvykdavo gerokai iðretëjæ.Mes jø klausdavome: „Wo sind andere?“ (Kur kiti?).Atsakymas bûdavo trumpas ir vienareikðmis – „Tot“(negyvas).

1943 m. rugpjûtá suþinojome, kad mus veð á Pran-cûzijà. Taigi vaþiuosime per Lietuvà ir bûtinai pabëgsim.Spalio pabaigoje traukinys rieda á pietus, tik neaiðku kur.Netoli Velikije Luki sustojus, liepë iðlipti. Naktis, ap-link tylu. Priekyje kaimas, prieð kurá lentoje paraðyta– Bolðaja Izoðèa. Pereiname per já. Toliau uþ upelio –Malaja Izoðèa. Namai sudegæ, tik kaminai styro. Kaikur nuodëguliai teberûksta. Èia neseniai bûta kau-tyniø. Pernakvojome iðlikusioje darþinëje. Rytas gra-þus, ðerkðnas. Kaimelio pakraðtyje apkasai, o uþ jølaukas. Jame lavonø, kaip musiø. Nustebino, kad dau-

nukelta á 91 psl.


Botagas, tarmiðkai vadinamas „botogas“, Kupiðkioapylinkëje dar turi ir kitus pridedamuosius pavadinimus,kaip antai: virvelinis (paeinàs padarytas ið virveliø); dþio-las (nuo ko paeina, iðsiaiðkinti nepavyko „ar nereiks dþio-lo? Kur gi mano dþiolas?“); èinèys, paeinàs nuo èinksë-jimo – ðmygavimo. „Ðmaikðtus, kaip èinèys“, „Kytrus kaipèinèys“, „toks èinèys – jau jo nepereis“ ir p.). Botagas taismailai ðmaukðtai suvyjota virvelë ið trijø virveliø, kuriponarolu (paneralu) prineriama prie botkoèio, yra bû-tinas kiekvieno piemenio, varovo, ûkininko bei vertelgosárankis1. „Be botago kaip be nagø“… „be botago ð.das –artojas“… „be botago tik r.rà pirðtu krapðtyk“…

Botagas sulyg savo paskirties skirstomas á daugelárûðiø ir turi gana daug variantø bei tarpusavio skirtumø,pav., artojø, ubagø, piemenø, ustovo, ûkininkø ir pan.

Artojø botagas. Nuvytas daugiausiai kietai ið trijøvirveliø vidutinio storio su mazgeliais, pritaisytas dau-giausiai prie pirðto storio stangrios ir lanksèios lazdelës,

ilgio apie sieksná (kiek vyras iðmeta, abi rankas iðties-damas á ðonus) ir daugiau, kad toliau pasiektø. Ariantbotagà laiko kits kairëje, o kits deðinëje rankoje, pri-spaudæ prie plûgo rankenø. Kai kurie prie plûgo turiprisitaisæ botagyná; á já ariant statmenai ástato botagà;esant reikalui já iðtraukia, suðeria ir vël ákiða. Tai – iðgræþtaiðilgai pagalio skylë, pagalëlis apie 15–20 cm ilgumo, ku-ris statmenai pritvirtintas skyle aukðtyn prie plûgo–arklorankenø. Á tà iðgræþtà skylæ ástato botkoèio storgalá taip,kad botagas laikosi staèias ir artojui gera jis paimti. Ðiølaikø artojai botagà velka rankoj uþpakaly savæs. Kurprityræ seni arkliai „gavæ gerai dþiaso“, tai pakinkius art,atsisuks pasiþiûri, ar turi artojas botagà ar ne; jei neturi,tai ir geriausiam artojui neklauso, o jai tik botagà pamato,tai tik spëk laikyti.

Kelionës botagas veik tas pats, kaip artojo, tik èiagali bûti trumpesnis, labiau apsikapojæs graþesniu droþ-tiniu arba nindriniu botkoèiu ir dël groþio dar papuoðtas

Botagai ir jø þiþësAlbinas KRIAUZA

Jis dainon nesudëtas, bet sudëtinas

<...> A. Kriauza gimë 1907 m. Kupiðkiovalsèiuje, Paketuriø kaime, kur jo tëvai turëjoketvirtadalá valako þemës. Baigë pradþiosmokyklà ir Kupiðkio progimnazijos dvi klases.Po 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo buvoátartas prieðvalstybine veikla ir areðtuotas, ta-èiau, nesudarius bylos, 1928 m. pradþioje pa-leistas. Raðinëdamas korespondencijas ið Ku-piðkio bendradarbiavo „Jaunime“ ir Ame-rikos lietuviø paþangiuose laikraðèiuose. Ban-dë savo jëgas ir raðydamas eilëraðèius. Ikisavo mirties visà laikà gyveno ir vertësi þemësdarbu gimtajame Paketuriø kaime, tik 1945m. ákûrus Kupiðkyje kraðtotyros muziejø, buvo paskirtas tomuziejaus direktoriumi. Þuvo 1945 m.

Tautosakos rinkimo darbà pradëjo 1930 m. ir buvo Lie-tuviø Tautosakos Archyvo specialus bendradarbis. Nuo 1940metø ëmë bendradarbiauti su Ðiauliø „Auðros“ muziejumi.1941 m. pavasará savanoriu dalyvavo „Auðros“ muziejaus ið-vykose ir praktiðkai susipaþino su kraðtotyros darbu, gavometodiniø nurodymø, aprûpintas atitinkama literatûra. Gráþæsá savo gimtàjà apylinkæ pasinërë á pamëgtàjá kraðtotyros dar-bà. Ir ðtai to darbo rezultatai: Paskelbtø to meto kraðtotyrosor-gane „Gimtasis kraðtas“ (nuo 1941 m. Nr.28 iki 1943 m.Nr.31) per 100 psl. jo straipsniø kraðtotyrinëmis temomisapie Kupiðkio apylinkës þmoniø medþiaginæ ir dvasinæ bûklæ,apie senovës valgius ir vaiðinimàsi, jaunimo pramogas, barniusir pykimàsi, vaikø auginimà, liaudies medicinà, dûminiø pirkiø

plûktines krosnis, duonos kepimà ir ávairiuskitus ûkio darbus. Nepaskelbta ir Ðiauliø„Auðros“ rankraðtyne saugoma daugiau kaip60 rankraðèio puslapiø tautosakinës medþia-gos apie badmeèius, rekrûtø gaudymà, 1863metø sukilimà, moterø paproèius ir kt. Savoasmeniniame archyve (Paketuriø kaime), kaipkad dar gyvas bûdamas mums yra iðsireiðkæs,„laiko apie 5 kg rankraðèiø“. Ðio jo palikimopo jo mirties likimas mums, deja, neþinomas.

A. Kriauzos uþraðytoji tautotyrinë me-dþiaga pasiþymi konkretumu ir visapusiðkumu,ji gerai argumentuota ir apvaldyta, gausifaktais.

Kiek ir kurios medþiagos A. Kriauza pa-teikë Lietuviø Tautosakos archyvui, dabar saugomam LTSRMokslø akademijos Lietuviø kalbos ir literatûros institute,mums taip pat neþinoma. Nelemta mirtis sutrukdë jam baigtiuþraðyti savo atsiminimus apie kupiðkënuose garsius liaudiespoetus K. Aleknà (ið Plundakø kaimo) ir U. Tamoðiûnaitæ (iðPajuodupës kaimo). Nemaþa pastangø, energijos ir laiko yrapaðventæs kuriant Kupiðkio kraðtotyros muziejø.

Ið to, kas èia pasakyta, matyti, kad A. Kriauza buvo ganagabus, produktingas, gerai pasiruoðæs mûsø kraðtotyros dar-bininkas–savanoris, daug dar þadëjæs ir galëjæs pamëgtoje sri-tyje nudirbti. <...> A. Kriauzos netektis – skaudus ir didelisnetekimas. Todël jo vardas dainon sudëtinas. Jis darbaisnusipelnë apybraiþininko plunksnos.

Vincas Vaitiekûnas, Juozas Petrulis. 1962LNMMB, Retø knygø ir rankraðèiø skyrius, F 127–33.

etn inë ku l tûra


etn inë ku l tûra

kutosu, ypaè tø vaþiuotojø, kieno geresni staininiaiarkliai bei pakinklai. Vaþiuojant botagà laiko deðinëjerankoje. Kelionës botagas pasiþymi tuo, kad jis ðmaikð-tus, per orà mosuojant laibai ðvilpia, paðmaukðtavusarkliai iðgirsta jo balsà ir esti þvalesni, labiau lekia. Bota-gas laikomas veþiminëj vazaunioj ámestas á veþimà, uþ-kabintas kartu su pavalkais, pastatytas kampe, kad rei-kalui esant vis bûtø po ranka, arba ákiðtas, apvyniojus bo-tagà apie botkotá, á vazaunios, klojimo stogà, kad botkoèiogaliukas matytøs; taip jis nenusimëto. Botagas kelionëjpusë greièio ir pusë jëgos; „vien botagu deðimt varstønuvaþiuosi“. Senieji pasakoja, kad seniaus uþ bota-gopavogimà bausdavo lygiai kaip uþ arklio. „Nuo botagiuko– prie kumeliuko“, „yra botagas – bus ir arklys“.

Ubagø botagas pasiþymi ypaè savo aðtrumu. Tai ganastoras su ávytomis dratomis priraiðiotas visokiø vyneliø,geleþgaliø, muterkiø ant galo. Daugiausiai pritaisytasprie lenktu galu lazdos pavidalo storo botkoèio, kuriolaibajame gale dar yra ákaltas smailas geleþgalis. Einantlauku, já vartoja pasiramèiavimui, gi áëjus á kaimà, kadauþpuola ðunes, tai – atsiginti nuo ðunø. „Pasiauti tik ðu-nims pagal kojas aðtriai, tai kuriam tiktai tenka, tai tuo-jau deguto esti“ (susiðika). „Kurie ðunes labai zajedli(pikti) puola, tai gerklæ iðbadai botkoèio smailumu, taitris dienas kaulo nepaëda“… – teigia profesionalus uba-gas Janèys. Áëjus á gryèià, neðasi ir botagà, kurá pasidedaðalia savæs: „vaikai nukniaukdavo“… já turëdavo veikkiekvienas ubagas, kuris tik eidavo „ðunis lodydamas“.

Ubago botagas be atsigynimo nuo ðunø turëjo darir gydomos bei kerëjimo galios. Ubago botagu apiluptas„ilgø rankø“ (vagis) vaikas greit pasitaisàs. Kuris vaikas„þuvá gaudo“, tai paguldo ant slenksèio, ir ubagas, su-lenkæs botagà kerta tris kartus po tris á sëdimàjà. Sudë-vëtas ubago botagas buvo moterø uþ kokias 2–3 poraskiauðiniø nuperkamas ir laikomas „liekarstai“ nuo prie-meèio, nuo raganø. Tokio botago galiukà nupjaudavoir, uþmetæ ant angliø, rûkydavo.

Kur kokie netikri profesionalai ubagai neðdavosi pa-prastus botagus, bet juose prie galo daþniausia bûdavoáriðta vielos gabaliukas ir buvo kliuvinys; „be reikalo vilktoká boslá, nei ðuniui unt vodagos, nei þmonam untnaudos“ – teigia ubagë Liauðkuvienë.

Be ubagø botago savo didumu ir panaðumu pasiþymidar ustovo (skerdþiaus) botagas. Jis tiktai gana ilgas bo-tagas, kuone pirðto drûtumo ir su gana daug mazgeliø.Pritaisytas irgi daugiausiai prie lazdos pavidalo botkoèio– gerai pasiramsèiuoti – jokiø ávijimø drotø (vielø) beikitokiø priedø nebuvo, nes vyrai, pamatæ tokius, tuojbausdavo. Mazgeliø megsk kiek nori ir kokius tik moki,gali prisitaisyti papliauðkà, bet dratagaliø nereikia –gyvulius sukaposi. Juo ðerdavo neklausantiems gyvu-liams, piemenims, o kartais moterims per kinkas uþva-nodavo (þiûr. A. Kriauzos „Ganiava“). Kad bût galimatoliau pasiekti ir ilgiau uþtektø, nusivydavo labai ilgà

bent 2–3 sieksniø. Kad jis nesusipintø, sumezga ant jokokias 3–4 þiþes. Ustovas já neðiojasi vis su savimi. Atëjæsvalgyt arba paraginæs bandà, já pasistato priemenëj ker-èioj arba gryèioj ant ubagø suolo galo. Ustovo botagas,kaip ir ubagø, turëjo ir savo magiðkà galià. Iðtvirkæs vai-kas, paluptas ustovo arba tik jo botagu, pasitaiso. „Nu-þiûrëtà“ karvæ parûkius ustovo botago nuplûðijusiaismazgeliais, atsitaiso. Kur ganyklose yra gyvaèiø, kad gy-vatës ne taip kirstø gyvulius bei piemenis, parûko ustovobotagu. Mat, ustovas, radæs gyvatæ, daugiausiai jà botaguuþkapoja, todël gyvatës, uþuodæ to botago kvapà, lendagreit á kelmus. Ustovo botagu, ðlapiu nuo rasos patrynus,sugyjà áv. karpos, dedirvinës, plëmai ir pan.

Vertelgø, brièninkø, mainininkø botagas irgi turisavo ypatybes ir skirtumus nuo kitø. Tai daugiausiaivirveliniai ðmaikðtûs neilgi botagai, pritaisyti ant neilgø,bet lanksèiø botkoèiø ieviniu, nindriniu ar pan. Arbastoras, pirðto storumo, poros sprindþiø ilgumo botagas– konèias, pritvirtintas daugiausiai prie stirnos kojos –stirninis. Jo galas, kad ne taip kapotøsi, apsuktas plonaviela, gi per kotelá, kad jojant nenusmuktø nuo rankos,esti perverta virvutë, perkalta ðikðnute ar pan. Tokiusstirninius – konèius vartoja prie jojimo ir laiko daugiau-siai pakabinæ ant kuolo prie balno klëty, ant kuolo uþdurø arba galukojy lovoj po ðieniku. Neretai „stirninëskoðës“ duoda paauguoliams vaikams arba vyras þmonà„apðventina“. Tokiu konèiu apmuðtravotas arklys „liponet ant sienø“, kaip sako vertelga Tubelis, arba „sukiojas,kaip sukavielas“… Ðiaip pasitaiko ávairûs botagai subotkoèiais daugiausiai ûkininkø, veþikø ir pan.

Piemenø botagai bei botkoèiai bene ávairiausi iðvisø2. Jø yra visokiø: ilgø, trumpø bei ðiaip ávairiausiaimazgytø–raitytø ir pan. Turëti vienas uþ kità praðmat-nesná botagà – kiekvieno piemenio svajonë ir tikslas.Taèiau pagrindiniai botagø savumai bei ypatumai yra ðie:

1. Kad bûtø ðmaikðtus, ðmaikðtus. Jei pritaisius priebotkoèio, ðmytuojant ore, jis labai ðvilpia ir kertant áþolæ, èiaukði, nukerta þolæ, botagas geras ðmaikðtus, jeigunelabai èiaukði, tai netikæs, já neria prie kitokio botkoèio,riða kitokià þiþæ ir kitoniðkai taiso, iki jis lieka ðmaikðtus.

2. Kad bûtø kietas, gerai ne bobuotai suvyjotas; jeitik suvyjoto botago nuo ûsos per porà sprindþiø paëmustarp pirðtø, botagas stovi kaip striûna aukðtyn, – botagasgeras; jei stovi per sprindá, – irgi geras, bet jeigu lëpsta,tai jau ne botagas, o virvelë, su tokiu botagu neuþgausi,o tik suerzinsi. Kad botagas á laibgalá plonesnis ir su daugmazgeliø, botagas bus geras, tiks, t. y. bus ðmaikðtus;povienodis gi – nebus toks ðmaikðtus, ir kad jis tiktø,reikia parinkti ðmaikðtus, lankstus botkotis.

Senesnieji teigia, kad ðmaikðtaus botago kirtis yrastipresnis uþ baslio kirtá ir skaudesnis; tam paryðkintiyra plaèiai prigijæs pasakojimas ið þydo kovos su artoju:„Artojas susipyko su þydu ir susimuðë. Þydas, suèiupæsbezmënà, artojui kada ne kada bumt nugaron, o artojas


botagu tik kerta ir kerta. Þydas liko nugalëtas ir padavëartojà á teismà. Teisme þydas skundþiasi:

– Ui, ponas sûdþia. Að jam kada ne kada su bezmënubumt bumt, o jis man su botagu ðmaukðt do ðmaukðt,ðmaukðt do ðmaukðt, tik duoda, tik duoda, iðkapojo akis,blauzdas ir nugaroj mëlyni ruoþai bent dvi nedëliosiðbuvo“…

Botago nuvijimas ima daug laiko, todël kad prailgintijo amþiø, griebdavosi visokiø priemoniø bei prietarø.Kad jisai ilgiau laikytøs, vydavo ið stipriø ðukuotø linøir kietai já suvyjodavo. Be to, kad botagas ilgiau laikytøsi,nereikia vyti ketvirtadiená (ir jo, suvijus, nebrûþuoti, otegu pats susilygina). Suðërus botagu per ugná arba ugnia-kurà, botagas pluðija, greit trupa. Kad botagas bûtøðmaikðtesnis ir ilgiau dëvëtøsi, já iki pusës iðdegutuoja.Ákiða kur nors á mozelnièià, pabruþuoja á aðá ir vëliauspavolioja á smëlá. Iðmirkytas sûryme botagas esti stip-resnis ir ne taip pûsta. Jeigu botagu suðersi gyvatei, taitaikyk, kad tik botago galas jà teuþgautø, nes jei uþgausvidurys ar ðiaip ilgesnis galas, tai botagas toje vietojepradedàs lûþti.

Botagus, ypaè piemenys, vydavosi gana ávairius irávairiai; vieni ant pirðto, o kiti sluoksneles suka – mëtoant nykðèio, t. y., vejant vieni suka á kairæ, o kiti á deðinæpusæ. Ant nykðèio (á kairæ pusæ) suktos sluoksnos botagasesàs graþesnis ir stipresnis.

Tarp piemenø ávykdavo botagø vagystës; kartais jienuo artojø, kartais nuo jø nukniaukdavo artojai arbavienas nuo kito. Kad to iðvengus, botagus vydavo suþymëmis ûsoje arba paèian botage. Vieno ûsa vienokia,kito kitokia; vieni jà nudaþo, kitai ámezga mazgelá – vie-nà, du – arba á botagà áveja daþyto siûlo. Atradus pavogtàbotagà, tuo paèiu botagu gali kirsti per kinkas tris kartusir niekur nepasiskøsi.

Neturint laiko botago nusivyti, já artojas ið piemenøpirkdavo, mokëdavo po kapeikà, o jeigu geras botagastai 3 skatikus. Kartais juos iðmainydavo á tabokà, liuikà,koká stiklà ar pan. Linø botago nusivijimui duodavo pie-menims gaspadinës, bet neretai jie patys nukniaukdavonuo þydo veþimo kokià saujà, ið palëpës arba pritykojæmergaièiø kraièiniø – verptiniø. Tada jau tikros velykos;tokiø linø vytas botagas jau bûdavo – verdingis. Ret-karèiais botagui linø prisilupinëdavo paðalëj nuo linøðiaudeliø arba lauke ið dirvos. Nulauþia þalià lino stiebà,nuplëðia jo pluoðtà, susideda á sruogà ir veja: tokiø linøbotagas esti graþus, þalias, bet labai nestipras greit susi-kapoja. Bundinykai ir artojai botagø vasarai prisivydavoþiemà ir juos sukiðdavo kur á pabolkes. Botagà vydavovisaip, kas kaip moka ásikandæ dantyse, prisiriðæ á kablá,prispaudæ plytà, akmeniu, privëræ durimis, o lauke apsu-kæ apie kojø pirðtus, prisiriðæ prie medþio arba ákalæ þe-mësna kuoliukà. Veja taip; atskiria linø sluoksnas, jaspertraukiant per lûpas susiseilina, kad bûtø lygesnës ir,dvi sudëjæ, veja, kad vienan ir kitan galan bût galai

sluoksniø. Nuvijus reikiamos ûsos ilgumà, tà virvutæ su-lenkia, sudëtas sluoksnas perskiria ir kryþmai viena sukitomis suveja, „ûsà suriða“ – susidaro dviðaka virvelë.Toliau veja virvutes, suduriant sluoksnas vis laibyn irsmailyn. Nuvijus abi virvutes vienodo storio, vejama tre-èioji virvutë – uþvija. Èia vël sluoksna uþvyjoja, kad bûtøstipresnë ûsa ir vël suveja sluoksnos galus – taip ir su-sidaro treèioji virvutë. Uþvijà veja kiek laibesnæ ir il-gesnæ. Nuvytas virveles padþiauna, kad sudþiûtø, nes iðdrëgnø virvuèiø suvyjojus, botagas esti minkðtas. Kitiûsos nevyjoja, o ið pirmøjø sluoksniø padaro tris ðakas,bet toki ûsa nestipri.

Kai botagas jau suvyjotas, nuveja dar poros sprindþiøvirvutæ – ponaralà, jà persveria per ûsà ir uþneria antbotkoèio. Kai kas vietoj perverti per ûsà, ponaralà á ûsàáneria, nes taip stipriau ir ilgiau laikosi botagas, nedylaûsa ir ne taip greit nusitrina, t. y. nelûþta ponaralas.

Nuvijus botagà, jei yra aplink þiopsanèiø þmoniøarba vaikø, já sulenkæs ðeria þiopsantiems per peèius irklausia, „Kokioj dienoj vytas?“ Tol ðeria, iki kol pasakokokioj (padielnike, seredoj ar panaðiai). Kuo ilgiau ne-atsigodo dienos, tuo stipresnis bus botagas.

Botagø tipai ir jø þiþës bei jø ypatybësKaip jau minëta, botagø sumetimà, suriðimà vi-

duryje Kupiðkio apylinkëje þmonës vadina þiþe. Jasriðdavo, atsiþvelgiant á botagà dël ávairiø prieþasèiø; kadbûtø botagas sunkesnis, naravesnis, smaukðtesnis; jeiilgas, tai dël sumatkavimo–sutrumpinimo (nusikapojo,þiþæ kiek atleidai, ir vël ilgesnis, o jei reikia trumpesnio,tai pripynai ir – yra). Be to, riðant þiþes, ypaè pieme-nys–piemenës lenktyniuodavo, parodydami savo suma-numà, gabumus, katras uþrið praðmatnesnæ, „prak-liantesnæ“, greièiau árið, greièiau iðardys ir pan. Be todar þiþës, dël patogumo áriðant, turëjo ir atskiras savoformas, ypatumus bei nusistovëjusius pavadinimus, var-dus, k.t. artojø, brièninkø, kurie tankiausiai jas rið-davosi.

Èia duoda keletà botagø pavyzdþiø bei jø ryðiøvariantø eilinæ numeracijà3. Patys botagai bei jø áriðtosþiþës randasi „Auðros“ muziejuje. „Botagas be þiþës vistiek kaip baslys – nenaravas“. „Botagas kaip botagas,olia jau þiþë zizë…“ – teigia stebiasi mûsø kaimo þmonës.Na, þinoma buvo kuom ir stebëtis.

1. Trijø virveliø paprastas botagas (... lentelë, 1 pav.)Tokiø daugiausiai yra, kitaip sakant, tai tikrasai virve-linis botagas, kurio kitokio net negali ásivaizduoti. Jostorumas, kietumas, ilgumas bei kitos ypatybës nesvarbu– gali bûti ávairûs, tik be mazgeliø (þiûr. aukðèiau tekste).Jo þiþë – lenciûgëlis – supinta. Tokias þiþes daugiausiaipindavosi piemenysës, o kartais ir artojai bei kiti. Jipatogi tiek, kad gali bûti labai greit iðardoma – patraukeiuþ galo atkiðæs ir visa. Jos galas uþbaigtas perkiðamai,kad ne taip uþsiverþtø. Esant botagui ðlapiam, subrin-kusiam, labai gera iðardyti.

etn inë ku l tûra


etn inë ku l tûra

Þiþæ – lenciûgëlá suriðë Ant. Latvys, Paketuriø k.2. Sluoksninis botagas trijø sluoksniø vytas (… lentelë,

2 pav.). Juos daugiausiai vydavosi piemenës þàsioganës.Jis ne toks aðtrus ir kietas, kaip virvelinis, ir juo uþuðërusþàsiai bei þàsiukams, nei uþmuði, nei sparno nukirsi. Pake-turiø, Svideniø, Drûlënø ir kitø apylinkës kaimø vyraiþàsioganiams drausdavo turëti kitokius botagus, kadþàsys ne taip nukentëtø. Toks botagas dar buvo vadina-mas bëdos, tinginio botagas ir pan. Mat jis greit nuve-jamas, maþa darbo ir t. t. „par ðikimo matu ir gatava“…Taèiau be blogo jo vardo jis turëjo dar ir garbæ; já vydavosiir vartojo tie, kieno arkliai geri, baikðtûs, staininiai. Mattoks nelabai uþkerta ir nesuruoþuoja, „neiððoka kilbasa“.Musëms nubaidyti ir paðmaukðtuoti labai geras. Ðiaippiemená bei artojà su tokiu botagu iðjuokdavo. Savopaplitimu buvo antras botagas po virvelinio.

Þiþë – paprasta artojø; jà riðdavo veik visi ant grei-tøjø, ypaè artojai. Tokiø þiþiø matosi bei uþtinkama dau-giausiai.

Áriðë Ant. Latvys, Paketuriø km. Þinias apie botagopaskirtá suteikë M. Stonikienë, Þeguniø k. 76 mt. amþ.

3. Pintinis botagas ið aðtuoniø virvuèiø, o devintojipapina, kuri yra viduryje, kad botagas bûtø stangres-nis. (… lent. 3pav.). Tokiø pintiniø botagø buvo labairetai, visoj apylinkëj tik keli. Jis nupinti reikalaujadaug atydos, laiko ir darbo. Já pindavo ið aðtuoniø plo-nø virveliø ir tik bendrai dël unaro – pasirodymo. Pin-davosi piemenës ir nusipynusios laikydavo praðmat-niam reikalui parodyti; susiginus su kito kaimo pie-menimis, pasirodyti gaspadinei ir retkarèiais kokiamþenikliui uþpraðius. Pintinis botagas uþ vytàjá savokokybe në kiek neblogesnis, taèiau ne taip patvarus;jei nepriþiûrësi, mazgelis nukrito ir þiûrëk – irsta, plai-ða. Kad bûtø botagas graþesnis, piemenës nudþiaudavo(vogdavo) koká kamuoliukà nyèiasiûliø (siûlai, iðkuriø audþia nytis) ir ið jø nupindavo. Jei kuris uþ-praðydavo tyèia, tai duodavo siûlø spalvotø; iðeidavogana graþus, rainuotas. Prie jo dar pritaisydavo spal-votø, daugiausiai vilnoniø – luèkiniø siûlø kutosà irpritaisius prie lindrinio arba droþtinio botkoèio, buvotiesiog prabanga. Uþ toká botagà mokëdavæ net pusærublio.

60 m. atgal Kupiðkio–Salamiesèio vieðkeliu vaþiavæssu keliais raitais palydovais koks tai rusø didelis valdi-ninkas ir pamatæs M. Barzdþukaitæ baigiant dirbti uþpra-ðytà toká botagà ið spalvotø siûlø. Iðlipæs ið veþimo ir kone dvi valandas palaukæs, iki já pabaigs. Tuo tarpu gi jopalydovai ganæ bandà. Pabaigus paëmæs botagà ir sumo-këjæs net 5 auksinus (75 kap.). Sakæs, kad já nusiøsiàsPeterburkan.

Þiþë – mazgelis/ Tik toki ðiems botagams tikdavusi.Suriðë jà ir botagà nupynë bei apie já þiniø suteikë MarëBarzdþukaitë-Stonikienë, Þeguniø km.

4. Pintinis botagas keturiø virveliø su tø pat virveliø

áriðtais mazgiukais (… lent. 4 pav.) Jo paskirtis ir ypa-tybës tos paèios, kaip 3 nr. Jis kiek ðmaukðtesnis, lai-besnis ir ne taip labai dailus, kaip ið aðtuoniø. Jo ið siûløjau nepindavo, èia jau bûtinai virvuèiø. Jis, þinoma, leng-viau padaromas ir dëlto buvo kiek plaèiau paplitæs. Jápindavosi, t. y. mokëdavo nupinti, ir daugiau þmoniø,ypaè mergaièiø, kurios ðiaip sau virveliniø nemokëjosusivynioti.

Þiþë – lenciûgëlis ðiems, t. y. pintiems, botagams to-kià visuomet riðdavæ, nes pats botagas panaðus á len-ciûgëlá. Be to, pindavo ir kitokias þiþes, koki kuriam pa-tinka. Jei graþiø linø ir graþiai botago virvutës nuvytos,botagas iðeidavo gana graþus.

Botagà nupynë ir þiþes áriðë M. Stonikienë, Þeguniøkm.

5. Sluoksninis botagas su virveline uþvija ir trigubaimegztais mazgeliais. Jis uþ sluoksniná botagà tuo geresnis,kad ðmaukðtesnis, geriau uþkerta ir geriau pliauðka. To-kiø botagø rasdavosi veik tik pas piemenis arba bobiðkus.Tai irgi tingëjimo arba nemokëjimo vaisius. Kad jis bûtøaðtresnis, á jo galà primegzdavo daugiau mazgeliø. Maz-gelius mezga ið uþvijos.

Þiþæ suriðë bei apie botagà pasakojo M. Stonikienë,Þeguniø km. Tokias þiþes riðdavæ veik tik piemenys, kitønepastebëjusi.

6. Sluoksninis botagas mastytinis ið trijø sruogø. Já nu-simastydavo tos piemenës bei kokios senutës, kuriosnemoka virveliø vyti. Jis taip pat buvo irgi bëdos botagas– jeigu geresnio neturi, tai geras ir toks. Já taipgi varto-davæ þàsioganiai, kad þàsiokø neuþplumpytø. Ðiaip pie-menys já labai pajuokdavo ir dël jo neðmaukðtumo pra-minë „punèiu“ (panèiu). „Puntá prisiriðás ir voikðèioja“…Tokiø botagø buvo labai maþai – vienas du per 3–4 kai-mus. Apie tokio botago savininkà iðsireikðdavo: „Nabo-gas, botogo ir to nebenusiveja“, „bet tik nereikia pirðturûron durti“. Dël aðtrumo ypaè kiaulioganiai á jo laibgalááriðdavo vielos gabalëlá ar koká vyná, bet vydavo labaislaptai, kad vyrai neuþmatytø. Kai suèiupdavo ustovasarba vyrai „paaðtrintà“ botagà, tai já tuoj jo savininkui„á klynà ávarydavo“ (ákrësdavo á kelnes). Tuoj vienas su-gautam kelnes numauna ir surieèia, o kitas uþdeda antnuogo uþpakalio tà „patobulintà“ botagà ir kiti, kuompapuola, per já ðveièia botagu ar vytimi, arba dirþu.

Þiþë – kryþelis. Daugiausiai bûdavo tarp piemenø, oretkarèiais pasitaiko ir tarp artojø.

Já nupynë ir þiþæ áriðë Barbora Sapiegienë, Paketuriøkm, 70 m. amþ.

7. Botagas su pritaisyta papliauðka–pliauðkyne (…lent. 7 pav.) Toká botagà pritaisydavo prie stangresniobotkoèio, kuris naravus ir ne per daug ilgas. Juo paðmy-gavus ore, taip sumeta á kilpà, kad jis uþgaudamas orà irpats save taip supokði, kad gaunasi garsas panaðus árevolverio ðûvá. Tylioj dienoj, o ypaè prie krûmø balsasnuaidëdavo taip, kad ið tikrøjø atrodydavo lyg ðaudo.


Nors botagas ir su papliauðka, bet su juo papliauðkintine visi galëjo; èia reikëjo tam tikro ágûdimo. Kartaispapliauðka prie botago palikdavo ið botago uþuovejos,suvejant tam tyèia botago galà, taèiau daugiausiai ðiaipjà pririðdavo atskirai; ji ilgiau tarnaudavo ir tai nusi-kapojus, galima buvo pririðti naujà. Botagus su papliauð-komis turëjo daugiausiai piemenys, kurie pokðëdavogenant namo bandà, artojai, kuriø baikðtûs arkliai, tikpabaidyti reikalingi ir ûkininkai veþikai dël unaro. Ne-retai pirðliai, vaþiuodami per kaimà, pliauðkindavo bo-tagu veik ties kiekvienu kiemu.

Virvuèiø – papliauðkø vis bûdavo kiðenëj arba uþ juos-menio po 2–3 atskirai, nes paprastai papliauðka labaigreit nusikapodavo.

Þiþë paprasta tik dviguba jam labiau tikdavusi – netaip kliuva pliauðkant. Tokiø þiþiø buvo daugiausiai pasartojus, ûkininkus, varokus, pas piemenis gi retai – perprasta. Jà dar vadindavo èigonø, vertelgø bei brièninkøþiþe, nes visuomet jø tokios bûdavo.

Botagà nuvijo ir papliauðkà pritaisë M. Stonikienë.Þiþæ sumezgë Antanas Skûpas, Varaniðkiø km.

8. Botagas su mëtykle – svilyèia, dar tarmiðkai vadi-nant virvintu. Já piemenys naudodavo daugiau þaislui, nepraktikai. Prie bile kokios rûðies botago pririðdavo nusi-vytà virvintà. Á jo kilpelæ rieðuto didumo ar kiek didesnáakmenëlá ir paëmæ uþ botkoèio suka apie galvà. Ásukægerai, meta staèia linija; akmenëlis ið kilpelës iðsprûstair lekia net kaukdamas. Plonesnis ir karpuotas akmenëlislabiau plerpia.

Ið tokios mëtyklës (kaip prie botago nr.8) iðmesti ak-menëlis, ypaè plokðèias, reikëjo águdimo. Neágudusiamapsukus apie galvà neretai akmenëlis ið botago neiðkrintair tenka paèiam metëjui á nugarà, pakauðá, kojas bei kitur.Buvo tokiø mëtytojø, kurie ið tokio virvinto pataikydavonet uþ 200 þingsniø á medþio kamienà. Svaidykles varto-davo daugiausiai arkliganiai bei kiauliganiai, nes dirvosedaugiau akmenø tinkamø ir antra, ne taip greit pastebiustovas bei kitas kas. Mat, jas drausdavo dël to, kad ne-retai pareidavo kiaulës bei geriokai pamuðtom kojom,galvom ar pan.

Þiþë – skruzdëlë (smaukta, kaip skruzdelë). Jà áriðë,pritaisë svaidyklæ bei suteikë paaiðkinimø M. Stonikie-në, Þeguniø k., Kupiðkio vls.

9. Tiguba þiþë. Jas darydavæ piemenys tam, kad pasi-rodytø gabumus, bûtent, ant vieno ir to paties botagogali bûti net triguba þiþë. Tokiø gudroèiø buvæ labai ma-þai ir tik pas piemenis.

Áriðë M. Stonikienë, Þeguniø km.10. Botagas su trimis þiþëmis. Ið jø pirmoji ir pasku-

tinioji maþesnës, gi vidurinioji didesnë. Riðdavo net irketurias–penkias, þiûrint, koks botago ilgis. Jas riðdavolabai ilgiems botagams, kad jis nesusipintø, nesusiraiz-gytø. Riðant á toká botagà þiþes, taikydavo, kad kiekvienavis bûtø kitoki, bet ant greitøjø áriðdavo ir visas vienodas.

Tokius ilgus botagus su daug þiþiø turëjo ustovai, ubagaiir pan.

Jas áriðë, apie tà botagà þiniø suteikë buvusi ustovienëU. Þebrauskienë, Kupiðkis.

11. Þiþë – ramtytina. Daroma piemeniø ne praktikai,bet pagraþinimui. Kai jos nebeturëdavæ kà veikti, tai su-sëdæ darydavæ, pindavæ, ir ardydavæ þiþes. Tik naginges-në galëdavusi jà nuramtyti.

Suriðë Em. Spaièienë, Paketuriø km.12. Þiþë – silkela (plona, kaip silkelë).Suriðë Em. Spaièienë, Paketuriø km.13. Þiþë – lenciûgas – supynë Ant. Latvys, Paketuriø

km.14. Þiþë – gyvotinë-raityta. Áriðë Ant. Latvys, Pake-

turiø km.15. Þiþë – bumblala, baèkela, apskrita, o piemenys

dar vadindavo bybelina.Botagas su tokia þiþe esàs ðmaukðtesnis; mat, ji

sunkesnë, jà á botagus susisukdavo artojai, vaþiuotojai,mainininkai ir k. Kupiðkio apylinkëse ji labai paplitusi.Áriðë ir þiniø suteikë Petras Zavadþius, Paketuriø km.

16. Pintinë þiþë– lenciûgas. Kiek kitokios konstruk-cijos, kaip nr.13., kitaip pintas. Áriðë Ant. Latvys.

17. Þiþëvytinë ið penkiø eiliø. (… lent.17 pav.). Jàvydavo ypatingai ilgiems botagams. Ji charakteringa dartuo, kad jos galas, þiþei suðlapus, uþsiverþus, uþnarai labaisunku atmegsti, – reikia jau peilio arba dantø pagalbos.Áriðë Ant. Latvys, Paketuriø km.

18. Þiþë pintinë–agurkinë. Supynë Em. Spaièienë,Paketuriø km.

19. Þiþë vytinë ið trijø eiliø (…lent. 19.). Jas vartojaant greitøjø artojai bei kiti. Áriðë Ant. Spaièys, Paketu-riø km.

20. Þiþë – dvigubas lenciûgas. Retai kur uþtinkama.Suriðë Ant. Skûpas, Varaniðkiø km.

21. Maiðyta þiþë, kitø vadinama sliekas; jos, kaip slie-ko, vienas galas storesnis. Sutinkama jau retai. ÁriðëPetras Barzdþiukas, Þiûriðkiø km.

22. Þiþë – sprandzininë, vejama ypaè ilgiems bota-gams, veik iðnykusi. Áriðë Petr. Barzdþiukas, Þiûriðkiøkm.

23. Þiþë – linciûgelis, pinta ið kito galo. Jei prireikiajà iðardyti, tai reikia nunerti nuo botkoèio, kitaip nepa-jëgsi. Þinoma, galima iðardyti ir ið antro galo, bet labaidaug kaiðiojimo. Jà slaptai nupynæ kiti piemenys irpritaisæ prie botkoèio, duodavo kitiems iðardyti. Kurieneþinodami, kaip ardoma, padëdavo daug darbo, o ste-bintiems darbo – juoko. Supynë A. Latvys, Paketuriø km.

24. Agurkinë þiþë. Supynë Pran. Barzdþiukas, Aþubaliøvienk. Skapiðkio vl.

25. Paprasta þiþë penkialinka. Supynë Pr. Barzdþiu-kas, Skapiðkio vl.

etn inë ku l tûra


etn inë ku l tûra

BOTAGØ TAUTOSAKA

Patarlës1. Tinka kaip ðuniui botagas.2. Gardi kaip virvelinë sriuba.3. Be botago – pusë artojo.4. Yra botagas, bus ir arklys.5. Arklys neveð – veð botagas.6. Pypia kaip ðuva po virvelinës pirties.7. Kad kirsiu botagu, tai net ðûdi rumbas bus.8. Su botagu neuþmusi, o tik prilupsi.9. Susisukæs kaip botagas (taikoma piktam þmogui).Máslës1. Surazgytas, sumazgytas priemenëlëj pastatytas.2. Kerta kaip ðoble, o ne ðoblia.Prietarai1. Nekapok botagu valkoj vandenio, lietø ðauki.2. Neðerk botagu ugniokuran, nagai plaiðta.3. Botagu nereikia kapot varliø – botagas labai trupa.4. Radus lauke numestà botagà, per já neperþenk, nes

naktá susimyði.5. Botagu (senu) parûkyti pavasará paukðèiai geriau,

veðliau auga, ir varnos jø ne taip neðioja.Ávairûs posakiai1. Ðmaukð, kad kirtau botagu.2. Pavijæs botagu, pripliuðijau, pripliuðijau.3. Uþdroþk, labai lengvai arkliai eina.4. Perþegnosiu botagu – tai þinosi.

5. Storas mëlynas kaip nuo botago.6. Èiaukðt ir yra znokas.7. Cinkðt ir nukirtau.8. Guli iðsitiesæs kaip ubago botagas.9. Kai virini, tai net prilimpa.10. Uþkirsk, kad net apie blauzdas penkiskart ap-

sivyniotø.11. Pasileidæs kaip þydo botagas.12. Iðdrikæs kaip botago þiþë.13. Apsivijo kaip botagas apie karvës uodegà.14. Kad uþðutinsiu per kinkas, tai atminsi, net kada

gimæs.15. Kas vasarà ðieno su dalge nepjauna, tai þiemà

pjauna su botagu (t. y. perka, rodo á veþimà, liepia veþt).

Ðaltiniai:1. M. Stonikienë, Þeguniø km.2. P. Sapiega, Paketuriø km.3. A. Visockas-Karikas, Pagirës vienk.4. A. Sadula, Svideniø km.5. P. Latvys, Paketuriø km.6. Patarlës, pasakos surinktos ið ávairiø vietø ir ávairiu laiko-

tarpiu.LNMMB RKRS. F.127–1342

Autoriaus paaiðkinimai1. Botago techninis vijimas bei apdirbimas þiûr. „Gimtojo kraðto”

1939 m. 21 nr. 508 psl. A. Vitausko „Botago vijimas“2. Plaèiau þr. Ðèesnulevièiaus „G.K.“ 19–20 nr. 1938 m. „Piemenø

pabûklai“.3. Sunumeruota pagal botagø rinkiná „Auðros“ muziejuje. A. Kr.

(iliustracijos prie straipsnio rankraðèio nerastos. Red.)

guma – vos keliolikos metø paaugliai. Kiðenës tuðèios,kai kuriose tabako stiebø trupiniai („karaèki“) ar grûdøsaujelë. Nesunkiai juntamas stiprokas alkoholio kvapas.Guli ávairiose pozose. Vokietis aiðkino, kad tuos, kuriøgalvos á apkasø pusæ, pakirto mûsø kulkosvaidþiai, o tie,kurie atakos metu iðsigando ir bandë trauktis, þuvo nuosavøjø specialiøjø daliniø kulkø. Rusai kareiviø negailiir jø netausoja. Lavonus laidojome ir mes, ir pavarytivietiniai gyventojai.

Vël pasigirdo kalbos, kad leis atostogø. Nutarëm, kadpo jø tikrai nebegráðim. Laiðkus ið namiðkiø gaudavo-me, taèiau siuntinëlius buvo galima siøsti vos 100 gramø.Tik su specialiu leidimu – iki 2 kg. 1943 m. gruodá, prieðKalëdas, pasikvietë leitenantas ir duodamas paþymëji-mà atostogoms pasakë, kad gráþæs bûsiu Vermachtokareivis, gausiu aprangà, ginklà.

Gráþdamas Daugpilio geleþinkelio stotyje sutikautokio pat likimo skapiðkënà Petrà Ðeinauskà. Pinigøturim, iðgërëm. Lagamine lauktuvës namiðkiams.Obeliø stotyje vël iðgërëm. Matyt, daug ir nereikëjo.

Kartu su arkliais á Rytø frontà

atkelta ið 85 psl.

Atsibudau namie be nieko, o lauktuvës nuvaþiavo sukitais atostogininkais. Iki ðiol tebegaila lagamine bu-vusiø naujø kareiviðkø batø.

Mënesio atostogos ëjo á pabaigà. Kai vienà dienàuniformuotas ëjau gatve, uþ nugaros iðgirdau grieþtàðûksná: „Halt! Ausweis“ (Stok! Asmens paþymë-jimas). Laimei leidimas tebegaliojo. Pasirodo, tai bu-vo Rokiðkio apskrities karo komendantas, kuris kon-troliuodavo savo teritorijà. Jei atostogø terminas bûtøpasibaigæs, bûèiau pripaþintas dezertyru. Tokiems karometu bausmës labai grieþtos.

Buvau nutaræs atgal nebegráþti. Namie likti pavo-jinga. Apsigyvenau pas paþástamus Èivoniø kaime. Èiaslapstytis beveik nereikëjo. Jei ir bûdavo patikrinimai,labai greitai vieni ið kitø suþinodavom ir trumpam pa-sislëpdavom. Dirbau ávarius laukø darbus, kol po pus-meèio, 1944 m. liepà, frontas, sudeginæs Skapiðká, proÈivonis praëjo ramiai. Prasidëjo antroji sovietinë oku-pacija. Vël teko slapstytis, kad nepakliuvus á dar besi-tæsianèio karo mësmalæ. Ne kartà gelbëjo laimingi atsi-tiktinumai. Daþnai pagalvoju, kodël likimas man tadabuvo toks palankus, kai daugeliui mano bendraamþiøgyvybës siûlas nutrûko. Tik apie visa tai jau bûtø at-skiras pasakojimas“.


lëvens balsai

Uþkeiktieji

Maniau, kad ir busVisada, kaip norësiu –Tëvynæ turëjau,Turiu ir turësiu,Tëvynæ, kur gimëIr augo vaikai,O smëlio kalnely –Tëvø palaikai.

Taip manëm, bet viskasPasaulyje mirðtaIr trupa, ir byraKaip smëlis tarp pirðtø.Ir tai, kas mums buvoÐventa gyvata,Be aimanø braukiaNaujoji karta.

Ir kyla, ir einaJaunimas þvalusPasaulin, kurisÁstabiai globalus.Ir to globalumoSvaigaus paveikta,Bastûnais patampaManoji tauta.

O kà gi patarti,Ar kas dar begirdi,Ar perprasti galiTà laikmeèio kirtá?Ir ðiandien kaþinAr priminti bevertaTà bromà ing vieènastáAndai atvertà.

RIMANTAS URBONAS

Rimantui Urbonui – 66-eri. Jis gimë ir augo Pagrundos vienkiemy, Utenosrajono pakraðty. Baigæs Saldutiðkio vidurinæ mokyklà studijavo Vilniausvalstybiniame universitete lietuviø kalbà ir literatûrà, neakivaizdþiai – þurna-listikà. Pirmoji darbovietë – universiteto daugiatiraþis „Tarybinis studentas“,vëliau – Utenos ir Kupiðkio rajonø laikraðèiai, „Respublikos“ dienraðtis irgalop „Valstieèiø laikraðtis“. Þurnalistinio darbo staþas – beveik 40 metø.Nuo 1969-øjø gyvena Kupiðkyje. Eilëraðèius raðo nuo studijø laikø, betkiek intensyviau – tik pastaraisiais metais, kai tapo laisvas nuo visøpapildomø darbø.R. Urbonas yra Kupiðkio rajono literatø klubo „Lëvens balsai“ bei Poezijosir kitø menø mëgëjø asociacijos „Branduma“ narys. Èeslovo Miloðo tëvið-këje Ðeteniuose (Këdainiø rj.) vykusios Maironio 150-osioms metinëmsskirtos poezijos ðventës „Brandumos vasara–2012“ autorinës poezijoskonkurso „Geriausias eilëraðtis“ laureatas. Ðá pripaþinimà pelnë eilëraðtis„Uþkeiktieji“.

Alpëjo iðkrikæTada mûsø sodþiai,Juose leisgyvëjoLietuviðki þodþiai,Bet likus saujelëDermës uþkeiktosAtvërë atodangàMano tautos.

O argi jie buvoKitoniðki þmonës,Kad ir tas Kudirka,Arba tas Maironis?Tik jie, nepabëgæKaþin kur uþ mariø,Su tais – uþkeiktaisiais –Kà reikia ir darë.

Likime lemtingas,Likime besoti,Nereikia gyvenimoÐito tausoti.Ir kol tavaruojaPraboèiø pilis,Èia buvo ir busUþkeiktøjø ðalis.

***

Tu nepasakok man,Ið kokiø vandenøAtplasnoja melsvaIðsvajotoji paukðtë.Ne stebuklas, galbût,Kad ir að gyvenuÞiupsny druskos rupios,Ðalto vandenio ðaukðte.

Ir be garso imu,Ir be garso neðuSavo viltá –Tà menkà, vienintelá ginklà.... Ásibrido giliaiVidurin aviþøPaskutiniai arkliai,Paskutiniai vaikystës paminklai.

Þili vaikiðèiai

Tavo þingsneliaiUþ sienosTuksi labaiSubtiliai.Ir pagalvojuSau vienas –Mûsø panaðûsKeliai.

Nes ir likimaiPanaðûsSu vieniðumoÞyme.Ir átikëjæMiraþais,Gal tais keliaisIr eime.

Juolab kad jie –Viens prie kito,Kaip geleþinkelioBëgiai.Tad, kad ir kà bedarytum,O susijungti –Bejëgiai.

L. Matiukaitës nuotr.


Ir geleþinkelisRàþos,Ir traukinukasAtpûkðèia,Mes gi – vis savoMiraþuos –Nors jau þili,O vaikiûkðèiai.Toks tad tas mûsøLikimas –Visad iðliktiJauniems,Taigi ir metøLëkimasTarsi ne mums,O „aniems“.

Tiems, kurie linkæTik aikèiot,Net ir dël koNeþinai.Mudu gi esamVis vaikiðèiai –Ðiandien,Rytoj,Amþinai...

***

Per laimæ,Per baimæ,Per tëkmæ dienøÁ savo negudriàPastogæ einu.Ten bûna tyluNuo vienatvës gerosIr nuo paprasèiausiosVasario þaros.

Ið lëto ateinaSvajonëArbaPalieèia blakstienasVasario þvarba.Ir godos eilinësEiliniø dienøNedrumsèiaSuþvarbusioPaukðèioDainø.

***

Gal po ðimto, o gal dar po ðimto metø,Kai manæs jau niekas neminës,Pasapnuokite, vaikai, apie nekaltà medøBuèiniø senosios mano giminës...

Að esu todël, kad buvo mano tëvas.Kaþkada jis buvo lygiai toks, kaip að.Eikite ir jûs ir vaikðèiokit per pievas,Laukdami kaþko, ko niekas neatneð.

Vëtros siaus ar ðaltos liûtys vilgys –Protëviai jums nieko nesakys,Ir suleis ðaknis áþûlios þalios dilgëlësÁ jø buvusias, iðblukusias akis.

Taip yra: eiliniø nieks neatmena.Atbalsiuos iðblësusios raudosTà gyvenimà tarytum stambø akmenáRideni, galbût, visai ne dël naudos.

***

Ir veþë, ir gniauþë, nenoromis tekoKlausytis ir ðûkiø, ir marðø, ir visko.Ir ðiandien be garso, be pëdsako degaUgnis prie juodø, negyvø obeliskø.

Be garso, be kelio á Sibiro tyrusNubrido baltoji pusnynø mana,Tenlink, kur sukrioðus, bet dar nenumirusRevanðà sapnuoja juoda rutina.

Ir nieko nebuvo, ir nieko nebûna,Tik buvæ pavasariai lieka tuðti.Klausykis, dudena balsai ið tribûnøTarytum vagonai, kietai prikimðti.

***

Dvylika kartø puolæs ir kritæs,Tryliktà kartà vël atsistoju.Ir nuðienavo, ir nuðienavo...Brydës paliko pernykðtëj þolëj.Suveþë kluonuosna ir vasarojø.Spurda ðaltiniai po þemëm giliai.

Dvylika kartø puolæs ir kritæs,Tryliktà kartà kartoju: gana!Naktá sapnuojasi buvusios brydës,Trylika kartø sapnuojasi brydës,Ir tik po to iðrasoja diena.

Þvengimas þaginy

Jau tolsti uþmarðtinMieloji mano drauge,Ir ðëmos sutemosJau greit iðsikeros.Pilka dienø tëkmëNegailestingai braukiaAtoðvaistesTos meilës netikros.

lëvens balsai


p r i e ð 1 0 0 m e t ø

Kupiðkis. Ukmerg. apskr. Palëvenëje uþ kokio pusvarsèionuo Kupiðkio, rymo didelis piliakalnis. Kadaise tà piliakalnábuvæ atnaujinæ ðvedai. Þmonës sako, kad kiekvienas ðvedaspo vienà þemiø kiverá tepylæs, – ir supylæ toká piliakalná. Ðvedaitada visus þmones buvæ nukariavæ; nebegaudami niekurprieðininkø, jie ëmæ ðaudyti dangun, uþ tai jie buvo nubausti;baisûs ðalèiai iððaldæ netikëlius ðvedus.Netoli nuo piliakalnio yra Pajuodupio kaimas. Reta rasti tokiosgraþios, ramios ir pavirkiai gulinèios vietelës, kaip Pajuodupiokaimas sodyba. Vienoj pusëj graþi Lëvenës lanka, apaugusimedþiais; pavasará tiktai langai tereikia atsidaryti pajuo-dupënams ir girdët èiauðkiant lakðtingalë, siaudþiant nuopaukðteliø visas kuitelis. Per paèias sodybas teka-sruvenaJuodupë. Anaure èia bûta Lietuvos Kanclerio Èartoruiskiodvaro. Ir dabar dar kelerë Pajuodupënø trobesiø tebeminièionykðèius senobës dvarûnus. Keliolika metø atgal, va-þiuojant pro Pajuodupá, tebeðvitëdavo dideliame sode ir anøkartø dvaro rûmas. Dabargi to rûmo vietoj bediuþa griuvësiøkrûvos; didþiojo sodo obuolëlius, tik kà uþsimezgusius nu-skainioja visokie nekviesti padauþos; pats graþusis tvenki-nys, betalkðantis Pajuodupënø sodybose, visai apleistas,maurais uþaugæs. Sodà nuomoja (ið valdþios) pajuodupë-

Ir pajuntiGyvenimo menkystëj,Kas buvo patvaru,O kas tik apþavai.Bet argi nesvaiguMums bûdavo paklysti,Kuomet ir TuPaklydëlë buvai.

Dabar esuTvarkingas ir suaugæsSu ðiandienosSavuoju likimu.O vis dëltoDar pasiilgstu draugësIr jos nûnaiIðvësusiø namø.

Gal ir gerai,Kad mano kaulus dengiaTampri, tvirtaIr ástabi oda.Jei gero erþilo –Ir þaginyje þvengia, –Sakydavo senoliaiKai kada...

Nuoðalë

Niekad man DievoNebuvo ðirdy –

Motina mano,Ar Tu dar girdi?Kaip teks numirti,Að dar neþinau,O ir þudytisNemëginau.

Eina per kloniusVargdieniai basi,Slepiasi saulëJuodam debesy,Dûla ir pleiðëjaVergë viltis,Skeèia sparnusAmþinoji naktis.

Medþiai, sodyba,Padangë gili,Menkos svajonësDulkëtam kely.Ir jau pelynøPilkumo galvaTies amþinybësGûdþia sietuva.

Varganas vieðkeli,Kur tu vedi,Kaupiasi nerimasMano ðirdy.O jei pasuktumArtyn link dausø,

nai, ir juo tolyn, juo labyn jis nyksta.Pernai rudená vyresnybë buvo praðiusi, kad kaimieèiai padë-tø ásteigti valdþiai tam sode pradedamàjà mokyklà, betdauguma tos seniûnijos valstieèiø atsisakë padëti. Ypaènenorëjæ prisiimti mokyklos, kaip kokio pikto pinigo jos kratæsipajuodupënai. Ðiaip pajuodupënai nors gudresni, negu kitøkaimø þmonës, bet laikraðèiø nemëgsta skaityti, daugelioûkis apleistas, pramuðtos galvos prie gërimo, bylø. Seniauèia buvo valsèius ir iðtvirkino þmones.TralialiaViltis, 1912 01 6(19). Nr. 3

Antaðavas (Panevëþio apsk.). Pas mus nelabai maloniosnaujienos: jaunimas apsnûdæs, kaþko laukia, nes jau seniainuo kitø atsilikæs. Knygø ir laikraðèiø maþai teskaitoma. Iðlaikraðèiø pareina apie ðeðis egzempliorius „Ðaltinio“, „Vilties“ir „Vienybës“ keli egzemplioriai, taip pat „Garnio“, „Auðros“,„Lietuvos ûkininko“, „Rygos naujienø“ po vienà – tai busviskas. Bet toli graþu, kad juos rûpintuos jaunimas skaityti.Tik þiûri kaip susirinkti, kur paðokti.Ðokiuose ir þaisluose vaiko svetimas madas, o savøjø taippuikiø þaislø nenori nei matyti. Tarp vaikinø labai prasiplati-næs kortavimas. O kas biauriausia, tai jaunuomenës tarpegirtuoklystë. Pakelti kaimo jaunimo dorai pas mus permaþadarbininkø, kaip apðviesto kaimo jaunimo, taip ir inteligentø.Tam dalykui, mano nuomone, daug padëtø jaunimui dori

Ar man keliautiPataptø ðviesu?

Dieve galingas,Kurio neþinau,Tad ir neaiðku,Kodël gyvenau,Net nesuvokæs,Kodël man baisu,Kad vien tik ðitoksBuvau ir esu.

Þemuogynas

Ðis eilëraðtis manoGal nieko nevertas,Kad suvokèiau jo prasmæNakties vidury.Þemuogëlës raudonos,Ant smilgos suvertos,Ir tik ðitiek gyvenimeJau beturi.

O yra, o ir busÐis gyvenimas mano,Kurio niekas, o niekasJau nebeturës.Ir iðliksim, iðtversimMes vien tik per menà,Pasigëræ ið joStebuklingos taurës.

spaudoje raðyta . . .


pasilinksminimai, vakarai. Antaðavoj nebuvo dar nei vienovakaro. Gaila labai, kad neturim vadovø, kurie mums padëtøiðbristi ið to tamsybës klampyno.GurklëniðkisPavasaris, 1912. Nr. 1. P.27–28

Palëvenëlë, Eþer. apskr. Palëvenëlë – tai Kupiðkio filija. Stovigraþioj vietoj, ant deðiniojo Lëvens kranto; ypaè graþiai-vaizdingai iðrodo pavasaryj, kai iðsiliejæs ið krantø ûþia Lëvuo,ir kiek vëliau suþydëjus-suþaliavus medþiams ir lankoms,pradeda giedoti lakðtingalë. Palëvenëlës miestelis visai maþas:daili mûro baþnytëlë, dar tik atnaujinta,– klebonija, dvikrautuvëlës (abi liet.), baþnyèios tarnø namai, – dar keletastrobeliø, didelës smuklës griuvësiai ir pakalnëj kalvë. Yra èiair knygynëlis, ásteigtas dar a. a. kun. Lukaðevièiaus, bet jammirus (mirë 1907 m.), uþmigo ir mûsø knygynëlis – ir dabardar tebemiega, tik jau þada atgaivinti.Ðiaip, rodos, viskas graþu-dailu, tik nuostabu, kad ir tokiammaþam miestelyj nelabai stinga degtinës, o labai bûtø gerai,kad jos visai nebûtø.Þalias DiemedëlisViltis, 1912 02 05(18). Nr.16

Kupiðkis, Ukmergës aps. Nors Kupiðkyje gyvuoja „Blaivy-bës“ draugija, teèiau ið senovës giliai èia áleidusi savo ðaknisgirtuoklybë tarp kupiðkënø nelabai temaþëja. Kaip seniau,taip ir dabar daugumos kupiðkënø degtinë tebëra mylimiau-sias draugas. Geria seni, geria jauni, vyrai ir moterys, o la-biausiai geriama per muges bei ðiaip pramonëles, kurios nekartà pasibaigia muðtynëmis. Taip antai, sekmadiená, rug-sëjo 2 d., Veþioniø sodþiûje per vakaruðkas to paties sodþiausvaikinas J. Kr. nudûrë atëjusá sveèiuosna Ðapalø sodþiausjaunikaitá kurpá P. Jonuðkà. J. Kr., bûdamas gerokai inkauðæs,pradëjo biauriai blevizgoti, tuomet kiti, buvusieji vakaruðkose,vaikinai iðstûmë já uþ durø. Kuomet jau visi skirstësi ið va-karuðkø, iðmestasai, sutikæs porà vaikinø, dûrë vienam ið jøpeiliu krûtinën. Suþeistasai apsipylæs kraujais krito ant vietosnegyvas. Piktadario norëta atkerðyti iðstûmusiam já ið va-karuðkø, bet pataikë visai nekaltà. Suimtasai prisipaþino, kadneturëjæs prieð uþmuðtàjá jokio piktumo.Svieto praëjûnasViltis, 1912 09 16(29). Nr.110

Subaèius, Ukmergës apskr. Pusantrø metø kybojæs Damok-lo kardas ant Subaèiaus ðvietimo draugijos „Ðviesa“ ðiomisdienomis perkirto jos gyvybës siûlà. „Ðviesa“ valdþios uþ-daryta. Taigi manau ne pro ðalá bûsiant keletà þodþiø tarusapie „Ðviesos“ ásikûrimà ir jos gyvavimà.Subaèiaus „Ðviesà“ inkûrë 1907 m. keli labiau susipratusiejivietos sodieèiai padedami kai-kuriø ið èia kilusiø inteligentø.Jos tikslas, kaip parodo patsai jos vardas – ðviesties ir ðviesti,–tai ir buvo paþymëta jos ástatuose. Teèiau tuose ástatuosenebuvo paþymëta, kokiais pamatais remianties „Ðviesa“platina ðvietimà. Buvæs tuo laiku Subaèiuje „Ðviesos“ pir-mininkas kun. F. Kemeðis, aplinkybiø spiriamas ir maþnevisø „Ðviesos“ nariø pritariamas, davë „Ðviesai“ tikybos spal-vos: „Ðviesos“ ástatai buvo pamainyti ir vienas paragrafasskambëjo: „Ðviesa“ platina ðvietimà pagal mokslo R.-Katalikøtikëjimo“. Tas ástatø permainymas padarë tai, kad „Ðviesa“buvo uþdaryta. Kaip þinome, visø katalikiðkøjø draugijø ástatai

spaudoje raðyta . . .

turëjo bûti arba patvirtinti paties vidaus reikalø ministerio,arba ið draugijos ástatø turëjo bûti iðbraukti punktai,duodantieji draugijai tikybos daþo, ir tada draugijos ástatai antruatvëju tvirtinami gubernatoriaus. Á skaièiø tikybiniø draugijøpakliuvo ir „Ðviesa“. „Ðviesos“ nariai iðsirinko antràjá valdþiosteikiamà kelià, manydami, kad „Ðviesa“ greièiau bûsiantipatvirtinta antru atveju Kaune, negu Peterburge. Ar „Ðviesos“nariai apsiriko iðsirinkæ antràjá kelià, ar ne, nenoriu èia spræsti.Vos uþgimusi „Ðviesa“ ingijo sau prieðø, kurie per visà josgyvavimo laikà rûpinosi kiek galëdami jos darbui kenkti:negalima nepasakyti, kad tai jiems sekësi, nes geriau ardyti,negu statyti, lengviau nesantaikà platinti, negu vienybæskiepyti. Esant tokioms nemalonioms plëtojimos sàlygoms,nëra ko stebëties, kad „Ðviesai“ dirvonai plëðti ðvietimo dirvojebuvo nelengva ir kad ji per 5 savo gyvavimo metus daugnegalëjo padaryti, ypaè del stokos inteligentø darbininkø. Per5 gyvavimo metus „Ðviesa“ padarë 8 visuotinius susirinki-mus ir 45 valdybos posëdþius. Ið protokolø kaip visuotiniøsusirinkimø, taip ir valdybos posëdþiø matyties, kiek prakilniøtroðkimø jos nariø turëta ir kiek graþiø ir naudingø sumanymøgyvenimam neávykinta tai ið prieþasties valdþios neleidimo,tai dël prieðø kliudymo, tai dël stokos materijaliø iðtekliø. Ganabus paminëjus sumanymus gyvenimam neávykintus: liau-dies namø statymo Subaèiuje, skaityklos ir knygyno ástei-gimo. Be to Subaèiaus „Ðviesos“ surengti Subaèiuje penkilietuviø vakarai, nusipirkta magiðkoji lempa su nemaþu skai-èiumi paveiksliukø, ingyta dekoracijos scenai ir kiti dalykai,reikalingi vakarui suruoðti. Nariø „Ðviesos“ turëta daugiausiapirmaisiais gyvavimo metais – 80, bet 30 ið jø liko neuþ-simokëjæ nario mokesnio; maþiau nariø turëta paskutiniaisgyvavimo metais – 24. Tà apsireiðkimà reikia paaiðkintineaiðkia „Ðviesos“ per pusantrø metø laiko likimu, nes nuopadavimo permainytø ástatø patvirtinimo iki draugijos uþ-darymui praëjo 1 1/2 metø.Gyvuok „Ðviesa“ subatënø atmintyje, tegu tavo þlugimasbus pradþia rimto ir sutartinio darbo Subaèiûje, kurio ypaèèia stoka.S. NasvytisViltis, 1912 11 16(29). N.136

Skapiðkis, Eþerenø apskr. Skaitydamas lietuviø laikraðèiusið visø Lietuvos kampeliø, ið vienur daþniau, ið kitur reèiauuþeinu ávairiø þiniø-þineliø. Tik nuo Skapiðkio kaþ-kodëlnegali rasti jokiø þiniø. Ir beveik nebûtø kà raðyti: gyvenimasèia tebëra dar apmiræs; prakilnesniø veikëjø nëra. Lietuviøinteligentø yra, rodos, net 5 þmonës. Bet, kaip sakoma, yraþmoniø, þmogaus gi nëra. Galime tai ir prie savæs taikinti.Juk pas mus nëra në draugijø, në knygynëliø; laikraðèiustik tie uþsisako, kurie patys dasiprotëja tai padaryti, bet,þinoma, tokiø maþa. Platinti gi niekas neplatina. Þodþiusakant, visa ramu, tyku graþu.Atsilankæs ðià vasarà du sykiu savo tëviðkëje, be 4 aliniø irtraktieriaus, nieko prakilnesnio nepastebëjau, jei neskaitytibaþnyèios ir 4 lietuviø krautuvëliø, bet tautieèiai joms ne labaiyra prielankûs. Pastebëjau, kad daugumui jø þydai yraartimesni broliai negu savieji, mat ið þydo daugiau esà gali-ma nuderëti, ir dar magaryèiø duodà.LiepojietisViltis, 1912 11 30(12 13). Nr.142.


kron ika

Nauji leidiniai apie Kupiðkio kraðtà ir þmones (2010–2012 m.)

Atminties namai: Jonuðiø kiemo prisiminimui / sudarë DovilëJonuðytë-Sabaliauskienë. – Vilnius: Atkula, 2012. – 176 p.: nuotr.

Ði knyga – tai daug metø uþraðinëti Kupiðkio rajono Èiovydþiø kaime gy-venusiø Jonuðiø ðeimos þmoniø prisiminimai, apimantys laikotarpá nuoXIX a. pradþios iki XX a. vidurio. Spausdinami sudarytojos senelioBronislovo Jonuðio (1879–1980) prisiminimai, jo pateikta tautosaka (sak-mës, pasakos, dainos), 1915–1918 m. raðytas „Karo dienoraðtis“. Rinkinápapildo D. Jonuðytës-Sabaliauskienës krikðto mamos Marijos Jonuðytës-Bratënienës (g.1912), tëvelio Vlado Jonuðio (1913–1990) ir mamos Ju-lijos Zulonaitës-Jonuðienës prisiminimai. Daugelis tekstø uþraðyti kupið-këniðkai – taip, kaip kalbëjo senieji Èiovydþiø þmonës.

Atsiminimai / Povilas Zulonas; [sudarë ir apipavidalino Vid-mantas Jankauskas; redagavo Danguolë Gudienë]. – Vilnius:Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2012. –263, [1] p.: iliustr.,nuotr. – (Kupiðkënø biblioteka / 8).

Etnografinio spektaklio „Senovinës kupiðkënø vestuvës“ reþisieriaus irPirðlio vaidmens atlikëjo Povilo Zulono (1912–1996) raðyti atsiminimaiapima laikotarpá nuo jo vaikystës iki 1974 m. Knygoje spausdinami irvëlesniais metais raðyti atsiminimai apie raðytojà Juozà Baltuðá ir dailininkàKazá Ðimoná. P. Zulonas turëjo iðskirtinæ pasakotojo dovanà, jo me-muarus skaityti ádomu, pagauna ne tik sodri ir turtinga kalba, bet ir mo-këjimas perteikti tiek linksmus, tiek tragiðkus ávykius, nupieðti átaigiusherojø paveikslus. Panaudotos nuotraukos ið Kupiðkio etnografijosmuziejaus ir Kupiðkio vieðosios bibliotekos rinkiniø, Vilhelminos Els-kienës, Julijos Zulonienës ir Stanislavos Zulonienës asmeniniø albumø.Knyga skiriama Povilo Zulono 100-osioms gimimo metinëms.

Augam, tobulëjam: [albumas] / sudarë Zita Sabaliauskienë. –Utena: Utenos Indra, 2012. – 111, [1] p.: iliustr.

Kupiðkio Lauryno Stuokos-Gucevièiaus gimnazijos 95 metø sukakèiai

skirtas leidinys, kuriame atspindëtas gimnazijos gyvenimas 2008–2012m. Pagrindinis dëmesys skiriamas mokytojams, mokiniams, jø laimë-jimams ir ryðkiausiems veiklos sëkmës atvejams, garsinusiems gimnazijosvardà rajone ir ðalyje. Pateikiamos 2008–2012 m. laidø visø klasiø irkitos nuotraukos.

Keliai veda Kupiðkin: tëviðkës aidai. Kn.4 / [redkolegija PetrasPeèiûra, Vytautë Eidukaitienë, Vytautas Pivoriûnas ir kt .].– Vilnius, 2012. – 297, [1] p.: iliustr.

Vilniaus kupiðkënø klubo iniciatyva leidþiamo atsiminimø apie gimtinæketvirtoji knyga (pirmoji pasirodë 2000 m., antroji – 2005 m., treèioji –2008 m.). Spausdinama 36 autoriø per 40 ávairios apimties straipsniøapie Kupiðkio kraðto kaimus, vienkiemius, miestelius, jø þmones. Visoseleidinio knygose jau apraðyta per 300 gyvenamøjø vietoviø.

Kupiðkënø enciklopedija. K-P, T. 2 / [vyriausiasis redaktoriusir sudarytojas Vidmantas Jankauskas, redaktoriai Vida Au-gustinaitë-Þilinskienë, Bronislovas Kurkulis]. – Vilnius: Vil-niaus dailës akademijos leidykla, 2012. – 727, [1] p.: iliustr.,faks., portr., þml.

Didþiausios apimties Lietuvoje leidþiamos regioninës enciklopedijos IItome (I tomas iðëjo 2006 m.) skelbiama 1230 teminiø straipsniø ir bio-gramø, apie 2000 iliustracijø. Straipsnius raðë 62 autoriai, dar daugiauþmoniø pateikë iliustracinæ medþiagà. Rengiant enciklopedijà aktyviausiaiir produktyviausiai dirba þurnalistas, dailëtyrininkas V. Jankauskas, is-torikas Alvydas Totoris, inþinierius dr. Linas Vidugiris, 2011 m. mirusikraðtotyrininkë, bibliografë Jonë Þebrytë ir kt. Ðiame tome labai daugvietos skiriama Kupiðkio miesto istorijai, plaèiai apraðomos gyvenamo-sios vietovës, pateikiama daug iki ðiol neskelbtos archyvinës medþiagos.

Jonas Kalvelis: [fotoalbumas] / [sudarytojas Stanislovas Þvirgþ-das]. – [Vilnius: Lietuvos fotomenininkø sàjunga]: Lietuvos foto-menininkø sàjungos Fotografijos fondas, 2010 ([Vilnius]: UAB„Sapnø sala“). – 167, [1] p. – Dalis teksto anglø ir lietuviøkalbomis.

Kikoniø k. gimæs fotomenininkas J. Kalvelis (1925–1987) pelnytai va-dinamas Lietuvos gamtos virtuozu, miðko ir Neringos kopø dainiumi.Leidinyje ðalia fotografijø ið ciklø „Miðkas“ bei „Kopos“ publikuojamasSkirmanto Valiulio ir Stanislovo Þvirgþdo straipsnis „Gamtos frag-mentø poetas“, Tomo Pabedinsko tekstas „Ásiþiûrëjimas á tylà“ beidar daugiau nei deðimties Lietuvos ir uþsienio kritikø áþvalgos apie J.Kalvelio kûrybà. Leidinio pabaigoje pateikiama iðsami biografija:gyvenimo faktai, individualios, grupinës ir kitokios parodos.

Kupiðkënø skautai ir ðauliai: glausta apþvalga / Jonë Þebrytë;[redagavo Vida Þilinskienë]. – Vilnius: Vilniaus dailës akade-mijos leidykla, 2012. – 143, [1] p.: faks., nuotr. – (Kupiðkënøbiblioteka / 7).


kron ika

Ðalnakundþiø kaime gimusios bibliografës, kraðtotyrininkës Jonës Þeb-rytës (1929–2011) knygoje pateikiama Kupiðkio kraðto vietovëse iki 1940m. veikusiø Lietuvos skautø sàjungos draugoviø ir Lietuvos ðauliø sàjun-gos bûriø veiklos apþvalga. Pasak autorës, norëta plaèiau parodyti dabar-ties kupiðkënams graþià, prasmingà, turiningà jø seneliø, tëvø, giminaièiøar paþástamø veiklà tarpukario Lietuvos skautø ir ðauliø sàjungose,prikelti ið uþmarðties primirðtus ar neþinomus jø vardus. Leidinyje panau-dota daug archyvinës medþiagos, nuotraukø ið LCVA, Panevëþio kraðto-tyros muziejaus ir Kupiðkio vieðosios bibliotekos fondø ir asmeniniøalbumø.

Kupiðkënø þodynas. T. 3: P–S / Klementina Vosylytë; Lietuviøkalbos institutas. – Vilnius: Lietuviø kalbos institutas, 2012(Vilnius: UAB BALTO). – 947, [1] p.

Kupiðkio garbës pilietës dr. K. Vosylytës parengto iðsamaus aiðkinamojotarmës þodyno treèias tomas (I – 2007, II – 2010), á kurá sudëti ekspedicijømetu ir kitais bûdais surinkti tarmës þodþiai ið gyvosios kalbos bei raðytiniøðaltiniø. Ðiame tome pateikiami P-S raidëmis prasidedantys kupiðkënøtarmës þodþiai.

Kupiðkis. 2011: kultûra ir istorija: [almanachas] / [sudarytojasVidmantas Jankauskas; redaktorë Danguolë Gudienë]. – Vilnius:VDA leidykla ir spaustuvë, [2012]. – 112 p.: iliustr., faks., nuotr.

Nuo 2003 m. leidþiamo almanacho devintasis numeris, kuriame spaus-dinami straipsniai apie þymius kupiðkënus ir Kupiðkio kraðtui nusipel-niusius þmones: Vidmanto Jankausko „Karininko vardà neðioja su garbe:pulkininkas Kazimieras Babickas“, „Kazimieras Dûdënas ir Palëvenë“,„Norëjæs tobulëti visose srityse“ (apie mokytojà Kazá Mikoná), VioletosAleknienës „Neiðsemta paprastumo ir talentø versmë“ (apie fotografàNikodemà Mickevièiø), Jono Petrulio „Kalvis Povilas Ragauskas“, IgnoÐlapelio „Autobiografijos“. Keletas publikacijø skirta istorinei tematikai:Auðros Jonuðytës „Þemutinës Palëvenës Komarai“, Alvydo Totorio „Di-dysis 1709–1710 m. maras Kupiðkio kraðte“, Onos Dapðytës-Kriukelienës„Kupiðkio kraðto partizanø kovø ir jø slopinimo kronika. 1944–1953“.Apie kupiðkënus pasaulyje raðo Pranas Juozas Þilinskas „Kupiðkënai –Patagonijos kolonistai“ (Ðlapeliø giminë Argentinoje) ir Vidmantas Jan-kauskas – „Paskutinës kanauninko kelionës pëdsakais“ (Kleofas Koz-mianas Bavarijoje). Jonas Vizbaras pasakoja apie Visbarø kaimà, o JonasLuèkaitis dalijasi prisiminimais apie gyvenimà Èivoniø kaime. EugenijaUrbonienë aptaria ásimintiniausius metø kultûros renginius. Pristatoma

literatës ReginosBaltrûnienës irdailininko Vytau-to Monkevièiauskûryba.

Nuo Kikoniøiki Detroito:trumpos gy-venimo apy-braiþos / Al-fonsas Gilvy-dis. – Vilnius:

Petro ofsetas, 2012. – 199, [1] p.: nuotr., faks.Kupiðkënas A. Gilvydis (1895–1987) pasakoja apie sudëtingà ir ádomøsavo gyvenimo kelià nuo gimtojo Kikoniø kaimo iki Detroito (JAV).Kupiðkio pradþios ir dviklasës mokyklø mokinys, Maskvos þemdirbystësmokyklos studentas (1912–1917), agronomas, Panevëþio þemës ûkiodraugijos pirmininkas, Nepriklausomos Lietuvos Seimo vicepirmininkas(1936–1940), „Lietûkio“ direktorius, aktyvus lietuviø iðeivijos veikëjas,spaudos bendradarbis – tai pagrindiniai A. Gilvydþio gyvenimo etapai.Autorius ypaè vaizdþiai apraðo savo vaikystæ ir ðeimà, XX a. pradþioskupiðkënø buitá ir amatus, visuomeniná gyvenimà. Knyga iliustruotanuotraukomis ið KEM fondø ir Gilvydþiø ðeimos archyvø.

Pranas Skardþius: gyvenimas ir darbai / Albertas Rosinas; [su-darytojos Eglë Þilinskaitë, Graþina Rosinienë]; Vilniaus uni-versitetas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011 (Vilnius: Stan-dartø spaustuvë). – 198, [2] p.: iliustr., faks., portr.

Leidinyje apraðyta vieno þymiausiø XX amþiaus lietuviø kalbininkøprofesoriaus Prano Skardþiaus (1899–1975), gimusio Subaèiaus mies-telyje, biografija ir moksliniai darbai. Knyga gausiai iliustruota nuo-traukomis, dokumentais ir iki ðiol neskelbta korespondencija, kuri at-skleidþia P. Skardþiaus asmenybæ ir tuometines kalbines diskusijas, graþiainuðvieèia jo gyvenimo ávykius bei kalbotyros palikimà.

Prisiminimø keliais: [atsiminimai] / Sigitas Kuzmickas. – Ku-piðkis: [s.n.], 2011. – 80 p.: iliustr.

Alytuje gimæs ir daug metø Kupiðkyje gyvenantis sporto veteranas S.Kuzmickas prisiminimø knygoje raðo apie dalyvavimà ávairiuose mara-tonuose ir kitose bëgimo varþybose. Nemaþai vietos skiriama 1991 m. joákurto Kupiðkio sveikos gyvensenos klubo „Apolonas“ veiklai. Leidinysgausiai iliustruotas nuotraukomis.

Rapolo slënis: / Sigitas Andrulevièius. – Vilnius: Sanris, 2010.– 168 p.: iliustr.

Prisiminimø ir apmàstymø knygoje pasakojama apie ðimonieèiø ûki-ninkø ir verslininkø Rapolo (1877–1942) ir Domicelës-Ðlapelytës (1895–1979) Vaidilø ðeimos gyvenimà, jø gimines ir artimuosius. Pasakojimàpapildo enciklopedinë informacija pie Vaidilø ir Ðlapeliø giminiø atsto-vus. Knyga iliustruota archyvinëmis ir autoriaus darytomis nuotraukomis.

Þmogus – aukðèiau visokios kainos: diplomatas, teisininkas,publicistas Jonas Aukðtuolis, 1885–1949 / Joana Viga Èiplytë.– Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 218, [2] p.: iliustr., faks., portr.

Kalnagaliø kaime (Alizavos seniûnija) gimusio Jono Aukðtuolio dip-lomatinë karjera, prasidëjusi 1919 m., tæsësi du deðimtmeèius: dirbo jisLietuvos atstovu, nepaprastuoju pasiuntiniu ir ágaliotuoju ministru Ðvedi-joje, Norvegijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Èekoslovakijoje, Ar-gentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, Lietuvos URM Protokolo depar-tamento direktoriumi. Panevëþietës istorikës V. J. Èiplytës parengtojeknygoje apþvelgiami J. Aukðtuolio gyvenimo ir veiklos fragmentai,atskleidþiantys diplomato ryðius su uþsienio ðaliø vyriausybëmis, þinia-sklaida, visuomenës veikëjais. Skelbiama daug archyvinës medþiagos,nuotraukø, giminaièiø prisiminimai. Parengë Lina MATIUKAITË


JonasKilius

1938 06 262012 05 15

Ðnekëti apie a. a. Jonà galima tik gerai ir labai gerai. Taip yra ne tik dabar,– taipbuvo visada. Jis buvo atkakliausias Skapiðkio vidurinës mokyklos pirmosios laidosmokinys. Nesuklysiu pridûræs, kad gal ir visø laidø.

Gûdþiu sovietmeèiu ðioks toks gaivaus vëjelio dvelktelëjimas mokykloje buvo dviejøjaunø mokytojø pasirodymas. Þavi, kukli, labai moteriðka Apolonija Bagdonaitë, dës-tydama matematines disciplinas, ið jø ne tik nepadarë baubo, bet ir patraukë keletàgabesniø mokiniø, su kuriais Vilniun á respublikines matematikø olimpiadas ëmë vaþinëti.Þinoma, ir su Jonu.

Bet tiksliøjø mokslø keliu Jonas nepasuko, nes buvo ir kita mokytoja – charizmatiðkojigermanistë Gerda (Gertrûda) Serapinaitë. Ji su filologine intuicija iðsirinkdavo klasëjemokinius su humanitariniais polinkiais ir juos uþburdavo. Burtaþodþiai plaukdavo ið jospaèios meilës ir susiþavëjimo vokieèiø literatûra ir kalba. Iðrinktiesiems skolindavo savobibliotekos vokiðkas knygas. Mylëjom jà visi! Ir Jonas èia papuolë!

Be prikiðamø pabaksnojimø supratom, kad yra ir kita literatûra,– be pamokymø, ,,kaipgrûdinti plienà“ir ,,ákvepianèiø“ pavyzdþiø, kaip iðduoti tëvus. O gal net ir kitoks pasaulis,be kolchozø, kur uþ graðius baudþiavà ëjo mûsø tëvai, ir komsomolø, kur anø laikø,,politologai“ plovë savo juodus kumelius ir maþai sëkmingai aiðkino apie pokario jaunøjøstribgaliø ,,teisingà istoriná pasirinkimà“.

Ðirdies balsas Jonui liepë gyvenimà susieti su vokieèiø kalba ir literatûra. Drásèiauaiðkinti, kad tai buvo ne tik maþytës pagarbos mokytojai–ðviesuolei aktas, bet ir kaþkokspabëgimo, iðsigelbëjimo, iðganymo dar ðioje þemëje paieðkos þingsnis. ,,Mûsø kalbosribos yra mûsø pasaulio ribos“, – kaip sakë, berods, Gadameris. O literatûros pasaulisið esmës juk ,,svajoniø dþiaugsmas“, anot Gastono Baðliaro.

Prisimenu, vienàsyk Vilniuje pasikvieèiau Jonà parodyti filmukø ið kelioniø motociklaispo tolimus kalnus ir pirmøjø Rasos ðvenèiø nuotraukø. O Jonas paskui ir sako: ,,Þinai,kai mes (kalbininkai) norim pasikalbëti, irgi ,,turistaujam“, ne vienà kilometrà sukariam Vilniausapylinkëm“. Suprask, toliau nuo visø akiø, nuo ,,viskà girdinèiø“ sovietiniø telefonø... Toksvyresnio draugo pastebëjimas, pamokymas. Kalbininkas Jonas Kazlauskas ,,dingo“ vëliau.

Nelengvai ðá tekstà paraðiau,–Lengvëliau kaþinkaip pasidarë.Lyg skolà senà bûèiau atidavæs,Lyg vienà kampà karsto panëðëjæs,Lyg pasikalbëjæs ðirdingai su bièiuliu senu.Ko su gyvaisiais nebûna niekada... Vilius Naujikas

Senasis Vilniaus universitetas lyg magnetas traukia jaunas ðirdis. Ne iðimtis buvomeir mes: tiek Jonas, tiek að. Mokëmës skirtinguose kursuose. Nors á paskaitas vaikðèiojometais paèiais koridoriais, gal susitikdavome ir prasilenkdavome, bet vienas kito nepaþinome.Paþintis prasidëjo lituanistø ekskursijos á Palûðæ metu. Beveik visà dienà irstëmës po eþerus...Atsitiktinë paþintis peraugo á draugystæ. Taip ir nuplaukëm gyvenimo valtele kartu...

Jonas anksti neteko tëvo. Didelë atsakomybës naðta prislëgë paauglio peèius, taèiaunesugniuþdë jo. Daug padëjo motinai, o lankydamas Skapiðkio vidurinæ mokyklà, sugebëjone tik gerai mokytis, bet ir sportuoti. Pats pasidirbo teniso stalà, sudomino kaimo jaunimàðiuo þaidimu. Dalyvavo dviraèiø sporto varþybose, lankë mokyklos dramos bûrelá. Stu-dijuodamas Vilniaus universitete germanistikà Jonas domëjosi ir lietuviø kalba, rinko ádomiusposakius, uþraðinëjo patarles. Baigæs studijas buvo paliktas dëstytoju universiteto Vokieèiøkalbos katedroje. Buvo reiklus ne tik studentams, bet ir sau. Stropiai ruoðësi paskaitoms,vadovëlius papildydavo ávairiais klausimais, lentelëmis, iðtraukomis ið knygø, vokiðkølaikraðèiø, organizavo diskusijas, lavino vertimo ágûdþius. Kelis kartus staþavo Vokietijoje,vertëjavo Austrijoje, 1970–1973 m. studijavo VU aspirantûroje, o 1973 m. apgynë filologijosmokslø kandidato disertacijà „Erdvës prielinksniø ir linksniø sistema bendrinëje lietuviøkalboje“. 1978 m., jau bûdamas docentas, tapo Vokieèiø kalbos katedros vedëju, skatinokolegas kelti kvalifikacijà, studentams rasdavo galimybiø staþuoti Vokietijoje.

Daug laiko skyrë vertëjo darbui. Ið vokieèiø kalbos iðvertë keletà noveliø, aðtuoniasknygas (tarp jø V. Duriano „Roberis“, O. Proislerio „Raganiukë“, G. Forsterio „Laiðkai iðVilniaus“). Paskutinis vertimas buvo Mato Pretorijaus IV tomas „Prûsijos ádomybiø septintojiknyga. Prûsø baþnyèios kronika (1211 m.)“. Jau gulëdamas ligos patale dar spëjo pamatytikà tik iðëjusià ðià knygà ir ilgai nenorëjo jos paleisti ið rankø. Jo akyse pasirodë aðaros. Galtai buvo dþiaugsmas pamaèius darbo rezultatà, o gal uþvaldë liûdesys, kad nebegalës tæstipenktojo tomo vertimo?

in memoriam


Jono ðirdis liepsnojo didele meile Lietuvai, gimtajai kalbai. Ypaè þavëjosi Vydûno, JonoBasanavièiaus, Simono Daukanto, Justino Marcinkevièiaus idëjomis ir veikla. Turëdamasprieð akis prûsø likimà, aktyviai ásitraukë á Sàjûdá, vertëjavo lietuviðkose parodose Vokietijo-je, Austrijoje. Daug jëgø atidavë Lietuvos Respublikos Seimui, talkino LR ambasadai Vokietijoje.

Toks intensyvus gyvenimas reikalavo daug jëgø. Atgaivos Jonas ieðkodavo gamtoje,ypaè mëgo dirbti sode. Dþiaugësi besiskleidþianèiais obelø pumpurais, praþydusiomis ro-þëmis, gërëjosi inkiluose apsigyvenusiais varnënais ar liuoksinèia voveraite… Þiemà stodavoant slidþiø ir su kolegomis traukdavo á þygius po Vilniaus apylinkes.

Jonas dalyvavo atsodinant audros nulauþtà filologø berþelá Vilniaus universiteto kieme-lyje, sodino ir ið S. Daukanto gimtinës atveþtà àþuolëlá. Aþuolas jam, kaip ir mûsø senoliams,buvo „ðventas medis sodybos vidury“.

Kaip þaibas trenkusi netikëta liga ið gyvøjø tarpo iðplëðë ðá reiklø, principingà, darbðtø,paprastà, kuklø, nuoðirdø ir jautrø þmogø, mylëjusá þmones, gimtàjà kalbà, nuostabià Lietuvosgamtà. Likimas lëmë, kad amþino poilsio atgulë prie ðakoto àþuolo Vilniaus Rokantiðkiøkapinëse.

Tegu prie Tavo kapo àþuolas budës,Skarota eglelë amþinai gedës. Genovaitë Kiliuvienë

Istorikas, akademikas, vienas ið þymiausiø lietuviðkos spaudos draudimo laikotarpiotyrinëtojø savo knygose, vadovëliuose, straipsniuose ir konferencijø praneðimuose net irnepalankiausiomis istorijos mokslui sàlygomis rasdavo bûdø, kaip iðsakyti savo moralinesnuostatas ir iðlaikyti mokslininko orumà. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ paraðë savosvariausius darbus, praturtinusius Lietuvos mokslà.

Gimæs tuometinës Rokiðkio apskrities, Skapiðkio valsèiaus Èivø kaime, Marijonos ir JuozoMerkiø ðeimoje, visà gyvenimà liko iðtikimas savajam kampeliui. Net ir gyvendamas Vilniuje,kasmet po kelis kartus lankydavosi gimtinëje, kuomet dar nebuvo melioracijos metu sodybasunaikinta. Susitikus klausdavo apie Skapiðkio ir Kupiðkio naujienas. Visuomet savo ðnekàpradëdavo nuo ávairiausiø pasakojimø ið vaikystës ir paauglystës metø. Pasidalydavo tu-rimomis istorinëmis þiniomis apie Skapiðkio apylinkes, Kupiðkio miestelá Antrojo pasauliniokaro metais, kai mokësi Kupiðkio gimnazijoje. Átaigiai, su didele meile valandø valandasgalëdavo pasakoti, kartais praðydamas patikslinti ar atsakyti á jam paèiam rûpimus klausimus.

V. Merkys 1937–1940 m. mokësi Skapiðkio stoties pradinëje mokykloje, 1941–1946Kupiðkio gimnazijoje. Gabus mokinys pasirinko istoriko specialybæ. Jis 1951 baigë Vilniausuniversiteto istorijos-filologijos fakultetà. 1952 m. buvo paskirtas á Lietuvos istorijos institutà,bet dël ideologiniø motyvø kartu su Meèislovu Juèu tuoj pat atleistas. Nuo 1953 m. – Lietuvosistorijos instituto mokslinis bendradarbis. 1957 m. apgynë istorijos mokslø daktaro disertacijà.

1986 m. iðëjæs ið Instituto dirbo Lietuvos SSR Mokslø akademijos Ekonomikos institutoûkio istorijos skyriaus vadovu. 1987 m. vël gráþo á Lietuvos Istorijos institutà, tapo jo direk-toriumi. Nuo 1992 m. iki 2000 m. vyriausiasis mokslinis bendradarbis. Dëstë Vilniaus uni-versitete, nuo 1991 m. – profesorius. 1993–2000 m. dëstë Vytauto Didþiojo universitete.

Yra paraðæs per 480 moksliniø straipsniø, nemaþai knygø. Þymiausi leidiniai: „Dalevskiøðeima“ (1967 m.), „Simonas Daukantas“ (1972 m.), „Nelegalioji lietuviø spauda kapitalizmolaikotarpiu“ (1978 m.), „Lietuvos valstieèiai ir spauda XIX a. pab. – XX a. pr.“ (1982 m.) ir kt.

Uþaugæs tëvynæ mylinèioje ðeimoje, matæs pokario baisumus, iðgyvenæs ðeimos tragedijàVytautas Merkys su dþiaugsmu sutiko Lietuvos atgimimà. Nuo 1990 m. savo darbus paskyrëLietuvos istorijos tyrinëjimui. Jo knygose „Konstantinas Jablonskis“ (1991 m.), „Knygneðiølaikai 1864–1904“ (1994 m.), „Draudþiamosios lietuviðkos spaudos kelias 1864–1904“ (1994m.), „Motiejus Valanèius. Tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo“ (1999 m.) naujaiapþvelgtas lietuviðkos spaudos draudimo laikotarpis, knygneðiø veikla, istorinës asmenybës.

Savo darbais praturtinæs Lietuvos istorijos mokslà, tapo þinomas ir toli uþ jos ribø. VytautuiMerkiui uþ jo nuveiktus darbus suteiktas Gardino universiteto Baltarusijoje garbës daktarovardas (1993 m.), Lietuvos mokslø akademijos S. Daukanto premija (1996 m.) ir Lietuvosmokslo premija (1997), apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino III laipsnioordinu. 1990 m. iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos nariu, 2001 m. – Lietuvos Katalikømokslø akademijos nariu. Uþ ávairiapusæ mokslinæ veiklà ir gimtojo kraðto garsinimà 2001m. jam suteiktas Kupiðkio kraðto garbës pilieèio vardas. Vytautas Merkys 1997 m. sudarëmonografijà „Kupiðkio kraðtas“, kuri tapo graþia dovana gimtojo kraðto þmonëms.

Mokslininkas buvo mano rengiamø darbø ir straipsniø svarbiausias vertintojas, pata-rëjas. Mes daug kalbëdavomës istorinëmis temomis, kuomet vasaromis ilsëdavausi Merkiø

VytautasMerkys1929 05 052012 07 25

in memoriam

100 KUPIÐKIS 2012 /10

sodyboje, Varënos rajono Urkoniø kaime, ir 2008–2009 metais ruoðiau monografijà „Kupiðkis.Gamtos ir istorijos puslapiai“. Jis buvo ir vieno lokalinës monografijos straipsnio „Karo metøgimnazistø karta“ autorius.

Paskutiná kartà su þemieèiais Kupiðkyje V. Merkys susitiko 2009 m. kovo 11-àjàmonografijos „Kupiðkis. Gamtos ir istorijos puslapiai“ pristatymo metu kultûros centro vitraþøsalëje. Garbusis istorikas prisiminë 1989-uosius, kai toje paèioje vitraþø salëje ragino þmonesimti valdþià á savo rankas. Pristatant naujàjá leidiná jo kupiðkëniðka tarme tartas þodis ásiminëdaugeliui autoriø ir renginio dalyviø. Jis dþiaugësi dviguba ðvente – valstybingumo atkûrimoir kultûrine, koks ir esàs naujos knygos pristatymo renginys. Ásiminë akademiko þodþiai iðtø paèiø metø rugsëjo 6 dienà Vilniaus kupiðkënø klubo surengto minëto leidinio pristatymoðventës: „Nesakau, kad jau viskas pasakyta. Dar ne visi ðaltiniai prakalbinti, ateityje laukianauji darbai... Dabar visi kalba, kad kapitalas turi gaminti kapitalà. Að manau, kad didþiausiaskupiðkënø kapitalas yra jø intelektualas, jisai turi kultûriná kapitalà, kurio viena ið iliustracijøyra ði knyga“.

2012 metø pradþioje, man pradedant sudaryti monografijas „Kupiðkis“ ir „Skapiðkis“,negailëjo patarimø ir pasiûlymø, bet sutiko paraðyti straipsná apie blaivybës sàjûdá tik savogimtojo Skapiðkio valsèiaus monografijai. Skubindamas laikà, rankraðtá kaip atsisveikinimàspëjo pateikti savo þemieèiams. Auðra Jonuðytë

RimantasKarazija

in memoriam

Gerai prisimenu, kai 1954-øjø vasarà eidamas dar per mediná Vilijampolës tiltà sutikaugrupelæ tais metais Kupiðkio vidurinæ mokyklà baigusiø jaunuoliø. Kelis ið jø paþinojau,todël sustojau pasikalbëti. Pokalbio metu iðaiðkëjo, kad jie galutinai dar neapsisprendæá kurià Kauno aukðtàjà mokyklà stoti. Tame bûrelyje buvo ir Rimantas Karazija. Tuometu að jau buvau baigæs keturis Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) kursus.Pasinaudojau proga ir paagitavau juos stoti á akademijà Neþinau, ar juos paveikë manoagitacija, bet gráþæs po atostogø á penktà kursà, radau dalá tø jaunuoliø (tarp jø ir RimantàKarazijà) jau akademijos studentais. Vëliau mums susitikus Rimantas maloniai prisi-mindavo mûsø pokalbá. Studijø metu ne tik gerai mokësi, bet ir buvo aktyvus visuo-menininkas bei sportininkas.

1954 m. R. Karazija baigë Kupiðkio vidurinæ mokyklà, 1959 metais – su pagyrimu LVAVeterinarijos fakultetà. Tais paèiais metais jis pradëjo dirbti pagal paskyrimà Lietuvos gy-vulininkystës ir veterinarijos mokslo tyrimo institute. 1961 m. buvo pakviestas dirbti á LVA, o1967 m. apgynë disertacijà. 1970 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1968–1974 m. R.Karazija buvo Veterinarijos fakulteto dekanas, 1974 m. paskirtas Prorektoriumi mokslo irmokymo reikalams, o 1976 m. tapo Akademijos rektoriumi.

R. Karazija kartu su bendradarbiais yra paraðæs du vadovëlius, paskelbë daugiau nei90 moksliniø ir daugiau nei 100 kitokio pobûdþio straipsniø laikraðèiuose ir þurnaluose.Paraðë darbø Lietuvos veterinarijos mokslo ir mokyklø istorijos klausimais, jo rûpesèiu1981 m. buvo ákurtas LVA muziejus. Rektoriaudamas R. Karazija neapsiribojo vienakademine veikla. Ji tiesiog buvo jam per siaura. Ne vienà kartà buvo renkamas Kaunomiesto liaudies deputatø tarybon, keletà metø vadovavo Jaunimo reikalø nuolatineideputatø komisijai, buvo mokslinës metodinës komisijos prie TSRS Agropramoniniokomiteto Aukðtojo ir specialiojo þemës ûkio mokslo vyriausiosios valdybos Veterinarijossekcijos pavaduotoju. 1983–1989 m. jis – Lietuvos aukðtøjø mokyklø Rektoriø tarybospirmininko pavaduotojas; 1989 m. iðrinktas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos aukðtøjømokyklø Rektoriø konferencijos pirmininku, Lietuvos veterinarijos gydytojø sàjungospirmininku. 1989 m. R.Karazija tapo profesoriumi, o 2011 metais jam suteiktas Lietuvossveikatos mokslø universiteto Rektoriaus emerito vardas.1992–1994 m. R. Karazija dirboLietuvos þemës ûkio ministru. 1995 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos nepaprastojo irágaliotojo ministro diplomatinis rangas ir jis paskirtas dirbti ambasadoriumi Latvijoje. 1999m. baigæs diplomatinæ tarnybà Latvijoje R. Karazija sugráþo á Kaunà ir dirbo LVA, Fiziologijosir patologijos katedroje profesoriumi.

1986 m. R. Karazijai suteiktas Lietuvos nusipelniusio veterinarijos gydytojo garbës vardas.Jis yra gavæs tris valstybinius apdovanojimus: TSRS Darbo raudonosios vëliavos ordinà(1986), Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinà (1996) bei LatvijosRespublikos Trijø Þvaigþdþiø 3-iojo laipsnio ordinà (1999). LR prezidentas 2002 m.apdovanojo R. Karazijà atminimo þenklu uþ asmeniná indëlá plëtojant Lietuvos transatlantiniusryðius bei Lietuvos pakvietimo á NATO proga. LR Uþsienio reikalø ministras 2004 m.apdovanojo R. Karazijà medaliu, skirtu Lietuvos narystei ES ir NATO paminëti.

1936 03 222012 08 01


1914 04 092012 08 05

FelicijaJakutytë

Sau á kelià neimu að nieko,Tegul viskas Jums, brangieji, lieka.Þemë, kvepianti medum ir gëlëmis,Ir dangus, nusëtas þvaigþdëmis... Just. MarcinkevièiusLikimas skaudþiai paþenklino 2012 m. rugpjûèio 5 dienà: eidama 99-uosius metus mirë

nusipelniusi mokytoja, Kupiðkio rajono garbës pilietë Felicija Jakutytë.Gimë ji Kupiðkyje vienoje ðviesiausiø ir iðkiliausiø kupiðkënø Jakuèiø ðeimoje. Tëvas

Jonas buvo labai geras stalius, motina Anelë – namø ðeimininkë. Gimtajame mieste baigusipradinæ ir vidurinæ mokyklas, 1927–1931 m. mokësi Panevëþio valstybinëje mokytojøseminarijoje. Nuo 1932 m. sausio mënesio dirbo Vabalninko valsèiaus Meiliûnø pradþiosmokyklos vedëja, vëliau – Palaimos pradþios mokykloje, o nuo 1941 metø – Ðimonyse.1946–1979 m. Mokytoja dirbo Kupiðkio Vlado Rekaðiaus vidurinëje mokykloje (dabar Lau-ryno Stuokos-Gucevièiaus gimnazija). Ne vienerius metus vadovavo mokyklos lietuviø kalbosmokytojø metodiniam rateliui, moksleiviø literatø bûreliui. Dirbdama neakivaizdþiai mokësiVilniaus Pedagoginiame institute ir 1957 m. ágijo lietuviø kalbos ir literatûros mokytojos kva-lifikacijà. 1979–1992 m. Mokytoja dar dirbo Kupiðkio rajono kaimo mokyklose. Uþ nuopelnuspedagoginëje veikloje F. Jakutytei 1969 m. buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokyto-jos vardas, o kupiðkënai 2001 m. jai suteikë Kupiðkio rajono garbës pilietës vardà.

Mokytoja Felicija buvo iðkili, iðskirtinë asmenybë, aukðtos vidinës kultûros, didelësinteligencijos ir erudicijos, turëjusi didþiulá autoritetà, o kartu ir paprasta bei nuoðirdi, santûri,puiki patarëja jauniesiems. Dar jaunystëje globojusi moksleivius ateitininkus, daugelá metøbuvo aktyvi visuomenininkë. Labai mylëjo savo miestà, mokinius, kolegas mokytojus. Visadapagarbiai kalbëdavo apie mokyklà, darbà joje, apie buvusius bendradarbius, auklëtinius,kol leido sveikata, noriai dalyvaudavo ávairiose mokyklinëse ðventëse. Jà galëjome sutiktidaugelyje rajone vykusiø renginiø, ji mielai bendraudavo su moksleiviais, buvo neiðsenkantisðaltinis visiems, kurie norëjo daugiau suþinoti apie Kupiðkio praeitá. 2002 m. Mokytoja iðleidoknygà ,,Prisiminimai apie Kupiðkio kraðtà ir jo þmones“.

Nuo ðià þemæ palikusios Mokytojos Felicijos nusidriekia ryðki iðminties, pasiaukojimo,pareigos, gerumo, meilës þmogui ðviesa. Ji iðliks gyva ne tik sûnaus Andriaus atmintyje, betir ðimtø þmoniø, kuriems Ji buvo Mokytoja, Bendramintë, Draugë, Patarëja... Dëkojamelikimui, leidusiam paþinti tokià Asmenybæ. Danutë Zulonaitë

Ðá þmogø nelengva bûdavo prakalbinti. Net ir didþiausioms, personalinëms parodomspasibaigus, kuriose nestigdavo entuziastingø kalbëtojø, apiberdavusiø „kaltininkà“ pagyrøir graþiausiø þodþiø girliandomis, eksponuojamø droþiniø autorius vos iðspausdavo poràsakiniø padëkoti visiems, kas rengë ðià parodà. Toksai buvo Algirdas Balna – tauto-dailininkas, medþio droþëjas. Þmogus maþakalbis, bet mokëjæs prakalbinti medá.

Rugsëjo 3-ià dienà Subaèiø apskriejo liûdna þinia: Meistras mirë. Iki jo 84-ojo gim-tadienio bebuvo likæ tik trys mënesiai.

Algirdas Balna gimë ir augo Ukmergës rajone, Vaitkuðkio kaime. Jau pradinëje mo-kykloje mieliausi dalykai jam buvo pieðimas ir droþyba, daugelis dirbinëliø buvo eks-ponuojami mokyklos parodose, kad jomis pasidþiaugtø ne tik mokiniai, bet ir jø tëvai beimokytojai. Meninius polinkius Algirdas greièiausiai paveldëjo ið motinos, kuri aplinkinius

in memoriam

Visais savo gyvenimo periodais buvo renkamas ar kvieèiamas uþimti svarbias pareigas,nes jo siekiamybë buvo þinios, savæs nuolatinis tobulinimas, tad ir darbavosi atsakingai dëlLietuvos. Jis buvo puikus pedagogas, pats daug þinojo ir studentams buvo reiklus, betkartu tëviðkas. Ðeimoje buvo visø ramstis, pagalbininkas, ypatingas Tëtis ir labai atsakingasVyras. Jis buvo optimistas, kantrus, pastebintis, kam reikia pagalbos, dëmesio, paramos.Buvo labai darbðtus, pareigos, þodþio þmogus. Ir pasiekæs karjeros aukðtumø, liko jautrus,kitø bëdas suprantantis ir visomis iðgalëmis besistengiantis padëti.

Niekada nepamirðo Kupiðkio kraðto ir jo þmoniø. Rûpinosi, kad kuo daugiau kupiðkënøstudijuotø LVA, apie tai raðë respublikinëje spaudoje, nuolat tai skatino. Raðë apie Kupiðkioistorijà, þymius kraðto þmones, kupiðkënø kanèias ir paminklø naikinimà pokario metais.Galbût paskutiniame savo straipsnyje „Mokytojas Kazimieras Pajarskas“, kuris iðspaus-dintas knygoje „Keliai veda Kupiðkin. T.4“, labai graþiai apraðë savo dëdæ.

R. Karazija palaidotas Kaune, Petraðiûnø kapinëse. Teofilis Èiurlys

102 KUPIÐKIS 2012 /10

FaustasJonèys

1926 09 062012 10 28

in memoriam

Fausto tëvai – mokytojai, tad pradþios mokyklà jis lankë Raguvoje, o tëvà paskyrusKupiðkio mokyklos vedëju, mokësi èia gimnazijoje. Pirmà Kupiðkio priauganèios gimna-zijos klasæ, pagal dabartinæ sistemà – septintà, jis pradëjo lankyti sulaukæs vos vienuolikos.Taigi turëjo bûti „perðokæs“ bent du ið ðeðiø pradinës mokyklos skyriø. Gabiam mokyto-jø vaikui tai gal nebuvo sudëtinga. O ir baigë gimnazijà, dviem okupantams kaitalio-jant mokymo sistemà, anksti, po ðeðeriø metø, neturëdamas net septyniolikos.

Faustas visà laikà mokësi gerai, atrodë, ir lengvai. Labiausiai sekësi humanitariniai da-lykai, bet taip pat nesunkiai jis „krimto“ matematikà ir fizikà. Ryðkëjo kûrybiniai polinkiai.Aktyviai dalyvavo literatø ir religiniame bûreliuose. Raðë apsakymëlius, skaitë juos bûre-liø susirinkimuose, spausdino jaunøjø gimnazistø laikraðtëlyje. Jis buvo vienas ðio laikraðtë-lio redaktoriø trejetuko narys. Þurnalistikos pradþiamokslá ëjo lenktyniaudamas su bûreliøbendraminèiais, kas suspës greièiau paskelbti þinutes ið Kupiðkio þurnaluose „Ateitiesspinduliai“ ar net „Ateitis“.

Aiðki ir tvirta pasaulëþiûra, susiformavusi augant religingoje, patriotiðkoje ðeimoje irkryptingai stiprinant bei grûdinant dvasià doroje gimnazijos aplinkoje nuvedë Faustà áteologijos ir filosofijos studijas Kauno tarpdiecezinës kunigø seminarijos Teologijos fa-kultete. 1943–1947 m. iðklausæs ketveriø metø filosofijos kursà, studijas gilino vienmetëjeaspirantûroje ir 1949 m. sausio 26 d. apgynë licenciato disertacijà „Nacionalsocializmofilosofiniai pagrindai, kaip prieðingi teocentrinei pasaulëþiûrai“. Krikðèioniðkø paþiûrø filo-sofui darbo sovietinëje Lietuvoje neatsirado, todël 1949 m. Kauno mokymo kombinateFaustas ágijo buhalterio kvalifikacijà ir dirbo Kauno „Sanito“ vaistø fabrike. Susirgæs tuber-kulioze, gydësi, o 1952–1957 m. dirbo laborantu Kauno politechnikos institute. 1955–1962 m. studijavo Lietuvos þemës ûkio akademijos Miðkø ûkio fakultete ir tapo miðkø ûkioinþinieriumi. Miðkininko patirtá F. Jonèys atskleidë Aukðtaitijos bei Kurðiø Nerijos nacio-naliniø parkø, Klaipëdos, Trakø, Birðtono, Alytaus rekreaciniø miðkø tvarkymo projektuose,iðleido monografijà „Pusë amþiaus giriø takais“, spausdino straipsnius „Mûsø giriø“ þurnale.

1990 m. atkûrus Lietuvos Nepriklausomybæ, licenciato mokslo laipsnis nostrifikuotasá mokslø daktaro laipsná. Dr. F. Jonèys pradëjo dëstyti filosofines disciplinas Kauno kunigøseminarijos Teologijos fakultete, o vëliau buvo pakviestas á VDU Katalikø teologijos fa-

1928 12 032012 09 03

AlgirdasBalna

stebino savo puikiais mezginiais bei siuvinëjimais.Po karo Balnø ðeima atsikëlë gyventi á Kupiðkio kraðtà, „Laisvës“ kolûkyje Algirdas

buvo priimtas dirbti buhalteriu. Dienø dienas tarðkinti mediniais „skaitliukais“ tikrai nebu-vo jo jaunystës svajonë, uþtat vakarais ir bent savaitgaliais imdavosi jam paèiam„saldþiausios“ veiklos – droþybos. Pamaþu susiformavo savitas droþëjo stilius, ið kurio irdabar A. Balnos dirbinio, kad ir kur já beiðvystume, nesupainiosime su jokio kito droþëjokûriniu. 1956 m. savo droþiniais A. Balna sudomino tuometinio Kauno dailës kombinatomeno tarybà, pagaliau priimtas ir á ðá kombinatà. Po metø jo skulptûrëlës, meninës kom-pozicijos jau buvo eksponuojamos rajoninëse ir zoninëse, o greit ir respublikinëse beitarptautinëse liaudies meno parodose.

Ðiandien bûtø sudëtinga pasakyti, kur nukeliavo daugelis ðio talentingo savamoksliomedþio droþëjo darbø, viena aiðku, kad jie pasklido ne vien Lietuvoje, ne vien jos tautinámenà branginanèiose muziejø kolekcijose. Dar prieð kelias deðimtis metø anuometiniameLeningrade apsilankæ kupiðkënai, uþklydæ á vienà þinomiausiø meno salonø, buvo ypaènustebæ, kai atpaþino èia kelis Algirdo Balnos darbus. Jo medþio droþiniams – daugiausiamaþøjø formø – bûdinga dinamika, humoro jausmas. Ðviesaus atminimo menotyrininkëVanda Balsienë yra sakiusi, kad ið ðimtø kitø autoriø darbø A. Balnos medþio droþiniaiskiriasi tuo, kad yra „neiðkamuoti“, tarsi sukurti vienu ypu, smagiai juokiantis – jie pilnigyvybingumo ir optimizmo, yra iðbaigti.

Algirdo ir Joanos Balnø namai Subaèiuje, Vilniaus gatvëje, paþástami ne tiktai suba-tënams. Èia pasigroþëti talentingo tautodailininko kûryba turistus mëgdavo ir mëgsta atveþtitiek Kupiðkio, tiek ir Panevëþio turizmo specialistai. Tie namai – ypatingi: su meile ðeimininkoiðpuoðti þirgeliais ant stogo, ðulinio, kitø pastatø pagraþinimais, gyvenamojo namo kamba-riø apdaila; ðeimininkës rûpesèiu vasarà sodyba praþysta ðimtais þiedø. Ir dabar naðlëJoana, nors pas vaikus ir bûtø lengviau gyventi, neketina niekur iðvykti: „Èia mûsø namai,kuriuose kartu su Algirdu buvau labai laiminga, mudu kartu pragyvenom 53-ejus metus...Kiek man dar liko, noriu praleisti èia, kad galëèiau daþniau aplankyti Algirdo kapà, kadnamuose ið droþiniø dar jausèiau jo ðilumà“. Kiek atsigavusi po netekties J. Balnienëtvarko savo vyro palikimà. Eugenija Urbonienë


PetrasPeèiûra1927 07 102012 11 27

in memoriam

Dar 1945-aisiais, atsisveikindamas su Kupiðkio gimnazija, savo klasës draugës Regi-nos Vaitkûnaitës atminimø albumëlyje jis paraðë: „Gal dabar ir netiki, bet pamatysi, kadneklydau, viena yra Kupiðkyje gimnazija, ir vienas Peèiûra joje“. Sakysite, paaugliðkassusireikðminimas, jaunatviðkas maksimalizmas, ir tai, matyt, bus tiesa. Bet kartu aiðkiaimatyti, kad jau ir tada, gimnazijoje, starkonietis Petras savo natûra ryðkiai skyrësi ið kitøbendraamþiø, jau tada jis buvo toks kitoks, peèiûriðkas, koká já kelis deðimtmeèius paþinojonesukaièiuojama daugybë kolegø dëstytojø, studentø, visokiausos prabos raðytojø irþurnalistø, kupiðkënø ir ne tik...

Mano kartos, o ir vyresni Vilniaus universiteto absolventai, ko gero, daþniausiai prisiminsjá kaip mokslinio ateizmo dëstytojà. Nors pats disciplinos pavadinimas rëþia ausá, turiupripaþinti, kad P. Peèiûros paskaitos nebuvo (o ir negalëjo bûti!) nuobodþios. Vien jau dëltol, kad jis buvo vienintelis dëstytojas, galëjæs prieðais auditorijà atsisësti ant stalo ir ma-taruodamas kojomis pasakoti apie kokià nors pasaulio religijà. Ið tiesø, tai buvo daugiau nemokslinio ateizmo paskaitos, o tarsi koks ávadas á religijotyrà. Kaip vëliau supratau, Petruiimponavo senovës lietuviø tikëjimas, jis buvo rimtai ásigilinæs á ðià temà, pagoniðkai Lietuvaipaskyrë ne vienà savo straipsná ir knygelæ.

Jau nepriklausomybës metais mudu su Petru vël suvedë kupiðkëniðki reikalai. Entu-ziastingai (lyg pats bûtø jau galvojæs apie tai) parëmë iniciatyvà leisti „Kupiðkënø enci-klopedijà“, bene per pirmà mûsø pokalbá ta tema pasiþadëjo paraðyti pluoðtelá straipsniø irgana greitai tà paþadà tesëjo. Nepatogu buvo klausinëti, kaip besikeièianti santvarka ir vy-raujanèios ideologijos þlugimas pakeitë Petro gyvenimà, bet jis pats su nuoskauda yra pri-sipaþinæs, kad per visà gyvenimà sukaupta keliø tûkstanèiø knygø (didþiausia Lietuvoje)biblioteka religijotyros klausimais tapo niekam nereikalinga ir pasmerkta…

Kai kam gal nepatiko, kad jis garsiai neatsiþadëjo savo praeities. Bet gal jam jos nelabaiir reikëjo gëdytis, nes neþiûrint to, kad sovietmeèiu buvo garbstomas kaip „mokslinio ateizmopropagandistas“, ryðkesnës mokslininko ar pedagogo karjeros nepadarë, netgi prieðingai,ëmæsis gilintis á ðventës struktûros tyrinëjimus, skaudþiai nukentëjo: jo paraðyta disertacijabuvo palaikyta „perdëm nacionalistine“, neleista jos gintis. Ir ið tø Petro per gyvenimà iðleistøkeliø deðimèiø knygø bei knygeliø svarbiausios, be abejonës, tenka nepriklausomybës lai-kotarpiui. Ypaè daug jo padirbëta prie kupiðkënø iðeiviø atsiminimø rinkinio „Keliai vedaKupiðkin“. Nors ið leidybinës pusës „Keliams“ tikrai atsirastø kà prikiðti, ðis keturtomis radosavo skaitytojà, ir tikiuosi, net tolimoje ateityje bus svarbus þiniø apie Kupiðkio kraðtà ðaltinis.

Daug kas Petrà atsimins ir kaip linksmà, kompanijos þmogø. Bûti liûdnam tarp þmoniøjam paprasèiausiai nesisekë. Kai kam, ypaè ið ramiai (ir nuobodþiai?) savo dienas leidþianèiøsenjorø, gal nepatiko ir Petro pasirodymai televizijoje, kur jis ávairiai ðëliodavo su jaunimuarba vaidino „Dviraèio ðou“ – kad ir toká gerokai nupezusá Vilniaus merà. Bet Petras to juok-dariðko savo ávaizdþio visai nesibodëjo, prieðingai, netgi didþiavosi esàs seniausias Lietuvosðoumenas. Galø gale, juk jis ir gyvenime buvo netradicinis, nesupilkëjæs, nenusenæs… Pa-menu, gana noriai kalbëjo apie artëjantá savo aðtuoniasdeðimtmetá ir dar gerokai iki stukte-lint ðiai sukakèiai ëmësi jà minëti.

Daugeliu pasaulëþiûriniø, gyvenimo klausimø Petras turëjo aiðkià ir tvirtà nuomonæ, betnesistengë jos be reikalo demonstruoti, nesiveldavo á davatkiðkas diskusijas, apsiribodavoviena kita taiklia fraze arba juokeliu. Savo þinojimà, savo originalø poþiûrá á pasaulá, savocharizmà jis nusineðë amþinybën, kuria, neþinau, ar tikëjo, bet paliko atminimà apie savekaip ádomø þmogø, originalø originalà, kokio kupiðkënø bendrijoje tikrai trûks.

Papraðytas autografo Petras ant savo knygelës daþnai brûkðteldavo: „Raðë, raðo irraðys, kol nudils ðirdies aðis“. Tai skambëjo tarsi jo moto. Pasiþiûrëjus á Petro raðtø kraitá,galima sakyti, kad jis ið tiesø ir raðë, iki ta aðis nudilo... Vidmantas Jankauskas

kultetà. Èia jis tapo gyva atkurto fakulteto jungtimi su kadaise gyvavusiu Ðv. Tomo institutu.1997 m. F. Jonèiui pripaþintas docento vardas. Faustas yra raðæs, kad studijos Teologijosfakultete yra religijos ákultûrinimas, brandþios, platesnio akiraèio asmenybës, gebanèioskûrybiðkai màstyti, imtis atsakomybës ir tapti savosios aplinkos lydere, formavimas.

Iðkiliausias doc. F. Jonèio darbas – „Katalikø Baþnyèios katekizmo“ vertimas á lietuviøkalbà (1996 m.). Jis buvo ðio veikalo vertimo koordinatorius, drauge su kun. V. Aliuliu irkitais bendradarbiais per trumpà laikà parengæ didájá katalikø tikëjimo ðaltiná gimtàja kalba.F. Jonèys skaitë praneðimus Lietuvos ir tarptautinëse teologinëse mokslo konferencijose,daug raðë, buvo religijos ir filosofijos mokslo þurnalø „Soter“ ir „Logos“ redkolegijø narys.

Faustas Jonèys amþinojo poilsio atgulë Jonavos rajono Skaruliø kaimo kapinëse,greta savo þmonos. Leonas Kadþiulis, Linas Vidugiris

104 KUPIÐKIS 2012 /10

KULTÛROS KRONIKA2012-øjø

Sausis2–29 – Giedrës Sviderskienës (Kupiðkis) fotografijø paroda

„Portretai“. Kupiðkio rajono savivaldybës vieðoji biblioteka(toliau – KVB).

2–30 – Senosios kartos dailininkø paroda „Veronika Ðleivytë irjos amþininkai“, kurioje eksponuoti Veronikos Ðleivytës,Genovaitës Belþakienës, Jono Buraèo, Vlado Didþioko,Petro Kalpoko, Marcës Katiliûtës, Boleslovo Motuzos-Matuzevièiaus, Vytauto Palaimos, Jono Ðileikos, DomicelësTarabildienës ir Adomo Varno darbai. Rengëjas Kupiðkioetnografijos muziejus (toliau – KEM). Kupiðkio kultûroscentras (toliau – KKC).

13 – Laisvës gynëjø dienai skirti renginiai. Akcija „Viltiesspalvos“ (origami) L. Stuokos-Gucevièiaus aikðtëje, Pilieèiøsambûris „Vienybëje – jëga!“ prie Kupiðkio kultûros centro.

26 – „Metø knygos rinkimai 2011“. Suaugusiems skirtø knygøpenketukà pristatë Kupiðkio vieðosios bibliotekos darbuo-tojai ir reþisierës Vilijos Morkûnaitës vadovaujami L. Stuo-kos-Gucevièiaus gimnazijos mokiniai. KKC.

Vasaris3 – Meno darbø parodos „Kûrybos erdvës 10“ atidarymas. Pa-

rodoje, kurios tema „Meno receptai deðimtmeèiui“, darbuspristatë 8 autoriai: Rima Kalinkienë, Jolanta Knizikevièienë,Rita Laskauskienë, Agnë Pëèaitë- Stankevièienë, Lena Ða-karnytë, Audronë Uþtupienë, Gënia Vaièikauskienë ir Al-girdas Venskus. KVB.

14 – Poezijos ir muzikos popietë, skirta Valentino dienai. Pri-statyta Þilvino Smalsko knyga „Tau, mieloji“, eiles skaitëautorius. Dainavo moterø vokalinis ansamblis „Prie Kupos“(vad. Gertrûda Kliaugienë). KVB.

16 – Lietuvos valstybës atkûrimo dienos paminëjimo renginiai.

Baltijos valstybiø vëliavø pakëlimas ir Kupiðkio jaunøjø ðau-liø pilietinë akcija „Sveikiname Lietuvà“ L.Stuokos-Guce-vièiaus aikðtëje. Eisena Gedimino gatve, tradicinë Lietuvosvalstybës vëliavos pakëlimo á baþnyèios bokðtà ceremonija.Ðv. miðios uþ Lietuvà ir jos þmones Kupiðkio Kristaus Þen-gimo á dangø baþnyèioje. Þuvusiø uþ Lietuvos laisvæ pa-gerbimas padedant gëles atmintinose istorinëse vietose.Tapybos darbø parodos „Tëvynës iðrinktieji“ pristatymasKupiðkio kultûros centre. Koncertavo Salamiesèio laisva-laikio centro (toliau – LC) kapela „Dvaras“. Paþintis su kraðtoapsaugos savanoriø pajëgø ginklø ekspozicija KKC fojë.Valstybës atkûrimo dienos minëjimas ir koncertas. Prane-ðimà skaitë Kupiðkio rajono tarybos narys, Kultûros, ðvieti-mo, sporto ir teisësaugos komiteto pirmininkas AndriusKleniauskas, sveikinimo þodþius tarë Kupiðkio rajono merasJonas Jarutis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jonas Ði-mënas ir Valdemaras Valkiûnas, Kupiðkio dekanas, kunigasRimantas Gudelis. Koncertavo Lietuvos edukologijos uni-versiteto miðrus choras „Ave Vita“ (vad. Kàstytis Barysas).

16 / 03 14 – Tapybos darbø paroda „Tëvynës iðrinktieji“ iðVytauto Didþiojo karo muziejaus rinkiniø (organizatorius– KEM). Eksponuoti dailininkø Jono Mackevièiaus, VincoJomanto, Jono Ðileikos, Apolinaro Ðimkûno, Petro Kalpoko,Jono Janulio, Vidmanto Gerulaièio tapyti paveikslai, ku-riuose áamþinti Lietuvos-Lenkijos karalius Jogaila, Lietuvosdidieji kunigaikðèiai Gediminas ir Algirdas, Lietuvos Res-publikos prezidentai Antanas Smetona ir Kazys Grinius,karininkai Stasys Raðtikis ir Silvestras Þukauskas, lakûnaiStasys Girënas ir Steponas Darius, valstybës veikëjai JonasÐliûpas, Donatas Malinauskas, Valdemaras Vytautas Èar-neckis, poetai Maironis ir Vincas Kudirka, filosofas Vy-dûnas, knygneðys Jurgis Bielinis ir kt. KKC.

„Metø knygos rinkimai. 2011“. Knygas teatralizuotai pristato L. Stuokos-Gucevièiaus gimnazijos mokiniai. 2012 01 26

Henriko Orakausko pieðiniø parodos „Flirtas su nuodëme“ pristatymas.Autorius su jo kûrybos gerbëjais. 2012 03 06

kron ika


kron ika

17 – Nikodemo Mickevièiaus 100-øjø gimimo metiniø pa-minëjimas. Fotografijø paroda. KVB Subaèiaus padalinys.

Kovas6 – Elvyros Paþemeckaitës eilëraðèiø knygos „Þiponëlis kielei“

pristatymas. Dalyvavo poetë E. Paþemeckaitë, filologëAlbina Saladûnaitë, Panevëþio J. Miltinio dramos teatroaktorius Albinas Këleris, Kupiðkio meno mokyklos mokiniaiEdgaras Minkevièius, Remera ir Ernestas Janeliûnai. KVB.

8 – Henriko Orakausko pieðiniø parodos „Flirtas su nuodëme“atidarymas. Savo darbus (16 pieðiniø) pristatë autorius, flei-ta grojo Kupiðkio meno mokyklos mokytoja Irma Paurienë.KVB.

10 – Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienos renginiai.Ðv. miðios Kupiðkio Kristaus Þengimo á dangø baþnyèioje.Kultûros centre veikë Kupiðkio kraðto tautinio kostiumoekspozicija (rengëjas – KEM), vyko ðventinis minëjimas.Kupiðkënus sveikino rajono meras Jonas Jarutis, praneðimàskaitë Kupiðkio etnografijos muziejaus direktorë VioletaAleknienë, kalbëjo Nepriklausomybës atkûrimo aktosignataras Leonas Apðega, koncertavo KKC kolektyvai„Kupkëmis“, „Susiedai“, „Vaivora“, Salamiesèio pagrindinësmokyklos folkloro ansamblis „Vyjûnytë“, Kupiðkio menomokyklos kanklininkës, savo kûrybos dainas atliko L.Stuokos-Gucevièiaus gimnazijos mokinë Valda Ridikaitë.

15 / 04 30 – Tautodailininkës Elenos Jankauskienës kûrybosdarbø paroda. Laukminiðkiø kaimo muziejus.

16 – Tautodailininkø parodos atidarymas (organizatorius KEM),kurio metu savo kûrinius pristatë 17 autoriø: tapytojai Al-fonsas Blaþys, Elena Jankauskienë, Vida Kaulakienë, Vy-tautas Pastarnokas, Renë Sriubiðkienë, medþio droþëjaiLeonas Perekðlis ir Jonas Ðmigelskas bei jo mokiniai, ak-mentaðys Vytautas Jasinskas, mezgëja Vanda Aþusinienë,keramikë Asta Tarozienë. Irena Vapðienë pristatë tapybosir pynimo darbus, Virginija Jurevièienë ir E. Ðauèiûnaitë –karpinius, Gënia Vaièikauskienë – keramikos ir tapybos dar-bus, Asta Kaladienë – mezginius, nërinius ir veltinio darbus.Dalyvavo Lietuvos tautodailininkø sàjungos Panevëþio sky-riaus pirmininkas Vidas Maþukna. Koncertavo Kupiðkiomeno mokyklos auklëtiniai. KKC.

21 – Reginos Baltrûnienës poezijos knygos „Perlinë rudenioðviesa“ sutiktuvës. Dalyvavo knygos autorë R. Baltrûnienë,redaktorë Eugenija Urbonienë, gitara grojo ir dainavo

Saulius Balys. KVB.24 – XII muzikuojanèiø ir muzikà mylinèiø þmoniø ðventë

„Aleksiuko bandonija“, skirta kupiðkëno liaudies mu-zikanto Aleksandro Kriûkos atminimui. Dalyvavo armo-nikierius Stasys Junda (Varëna), kapelos „Siruèiukai“ (Kë-dainiø r.), „Juozo armonikieriai“ (Molëtø r.), „Sabonyèia“(Panevëþio r.), „Lëvenëlë“ (Noriûnai), folkloro ansamblis„Salduvë“ (Ðiauliai), senjorø tautiniø ðokiø kolektyvas „Su-siedai“ (Kupiðkis). Veikë tautodailës ir kulinarinio paveldomugë. KKC.

Balandis16 – Panevëþio lëliø veþimo teatro spektaklis V. Haufo „Nykð-

tukas Nosis“. KVB.19 – Poezijos ir muzikos valanda. Dalyvavo Panevëþio J. Mil-

tinio dramos teatro aktorë Ligita Kondrotaitë, Kupiðkiomeno mokyklos smuikininkø ansamblis (vad. Asta Petro-nienë) ir gitaristas Lukas Kerðulis (vad. Kæstutis Stanke-vièius). KVB.

20 – Miðraus choro „Boèiai“ (vad. Vanda Dièkienë) kûrybinësveiklos 10-metis. KKC.

23 – Nacionalinës Lietuvos bibliotekø savaitës „Biblioteka:spausk Patinka!“ pradþios renginys – poezijos valanda„Maironá skaitome drauge“. Maironio eilëraðèius skaitëKupos pradinës mokyklos ketvirtokai, „Lëvens balsø“klubo literatai, kiti kupiðkënai. KVB.

25 – Susitikimas su socialiniø mokslø daktare Egidija Laumens-kaite ir jos knygos „Laikas paþinti Dievà, arba gydantimeditacijos galia“ pristatymas. KVB.

27 – Alfonso Gilvydþio prisiminimø knygos „Nuo Kikoniø ikiDetroito“ pristatymas. Dalyvavo A. Gilvydþio sûnus Jau-nutis Gilvydis su þmona Dalia, knygos leidëjas DanieliusMickevièius, koncertavo KKC folkloro ansamblis „Kup-këmis“ (vad. Alma Pustovaitienë). KEM.

28 – Kupiðkio rajono savivaldybës vieðosios bibliotekos 75-meèio ðventë. Skulptûrinës kompozicijos (aut. SkirmantasLauþikas) atidengimas bibliotekos kieme, jubiliejui skirtønuotraukø, dokumentø ir kûrybiniø darbø parodø prista-tymas Parodø salëje. Ðventinis minëjimas Didþiojoje salëje.Kultûros ministro Arûno Gelûno padëka áteikta Kupiðkiovieðosios bibliotekos Ðepetos padalinio vyresniajai biblio-tekininkei Vilijai Paukðtienei. Kupiðkio rajono meras JonasJarutis padëkomis apdovanojo Skaitytojø aptarnavimo

Minint Kupiðkio vieðosios bibliotekos 75-metá atidengta skulptûrinë kom-pozicija. 2012 04 28

Alfonso Gilvydþio knygos „Nuo Kikoniø iki Detroito“ pristatymasKEM. Tëvo knygà pasiraðo Jaunutis Gilvydis. 2012 04 27

106 KUPIÐKIS 2012 /10

kron ika

skyriaus vedëjà Janinà Ðirvinskienæ, Informacijos ir krað-totyros skyriaus vyresniàjà bibliografæ Jolità Pipynienæ irPalëvenëlës padalinio vyresniàjà bibliotekininkæ Onà Kru-èienæ. Panevëþio apskrities Gabrielës Petkevièaitës-Bitësvieðosios bibliotekos direktorë Rima Maselytë padëkas átei-kë direktorës pavaduotojai Linai Matiukaitei, Vaikø lite-ratûros skyriaus vedëjai Jolitai Januðonienei, Informacijosir kraðtotyros skyriaus vedëjai Danutei Baronienei ir direk-torei Daivai Bubulienei. Kitiems darbuotojams skirtos Kul-tûros ir ðvietimo skyriaus vedëjo Rimanto Jociaus ir biblio-tekos direktorës D. Bubulienës padëkos. Ðventës proga bib-liotekininkus sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narysValdemaras Valkiûnas, kolegos ið Pasvalio ir Rokiðkio rajo-nø, savivaldybës tarybos nariai, rajono kultûros ir ðvietimoástaigø atstovai, rëmëjai ir kiti sveèiai. Parodytas KVB dar-buotojø sukurtas filmukas „Bièiulystë su knyga ir þmogu-mi“, koncertavo Vitalija Katunskytë. KVB.

Geguþë2 / 06 30 – Tautodailininkës Virginijos Jurevièienës karpiniø

paroda A. Petrausko muziejuje Uoginiuose.18 – KEM dalyvavo Muziejø mugëje „Muziejai be sienø“

Vilniaus Rotuðës aikðtëje.18 – Kupiðkio Kupos pradinës mokyklos 20-meèio ðventë.

Parodytas mokytojø kolektyvo pastatytas miuziklas „Më-lynoji ðalis“, kuriame dainavo ir ðoko mokiniai. KKC.

22 – Rajono mokiniø kûrybiniø darbø parodos ,,Manokûrinys – Lietuvos muziejui“ atidarymas. Rajono ben-drojo lavinimo mokyklø 4–12 klasiø mokiniaieksponavo 150 kûrybiniø darbø. Tai tapyba ant drobësir ðilko, medþio, metalo ir veltinio darbai, keramika,nëriniai ir siuviniai bei kitomis ávairiomis technikomissukurti darbai. KVB.26–27 – VII tarptautinis teatrø festivalis „Pieniøvynas“ (reþ. Vita Vadoklytë) Skapiðkyje, skirtas poetoMaironio 150-osioms gimimo metinëms. DalyvavoVilniaus kultûros centro teatro studija „Elementorius“,Ignalinos kultûros ir sporto centro mëgëjø teatras „Sa-los“, Punsko (Lenkija) lietuviø kultûros namø klojimoteatras, Kupiðkio P. Matulionio progimnazijos ben-druomenës teatras, Skapiðkio kultûros namø (toliau –

KN) teatras „Stebulë“ bei vaikø ir jaunimo studija „Ku –kû“, parodytas teatrinis-muzikinis projektas „Ant aukuroðirdá neðiau: dedikacija Maironiui“, kurá atliko aktoriai Vir-ginija Kochanskytë ir Petras Venclovas, dainininkë RitaPreikðaitë ir pianistë Rûta Blaðkytë. Koncertavo bardaiVytautas Babravièius ir Leonardas Rinkevièius, liaudiðkosmuzikos kapelos „Jonë“ (Jonava), „Sodþius“ (Punskas),„Lëvenëlë“ (Noriûnai), „Mituva“ (Skapiðkis). Humanita-riniø m. dr. A. Vasiliauskienës sodyboje Ukrainos nepapras-tasis ir ágaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Þovten-ko atidarë spaudiniø, fotografijø ir ávairiø suvenyrø parodà„Paþintis su Ukrainos kultûra“. Atidengtas Maironiui skir-tas koplytstulpis (aut. tautodailininkas Bronius Bickus),pristatyta Kupiðkio etnografijos muziejaus projekto „Mai-ronio gyvenimo takais po Aukðtaitijà“ kûrybiniø darbø pa-roda bei fotografijø parodos „Povilui Zulonui – 100 m.“ ir„Senovinës kupiðkënø vestuvës“. Poetinæ-choreografinækompozicijà „Skapiðkio gaudþia varpai“ atliko ðventëje da-lyvavæ teatrai ir Kupiðkio kultûros centro ðokiø kolektyvas„Vaivora“ bei choreografijos studija „Raèiupëlis“.

Birþelis1 – Kupiðkio rajono vaikø ir mokiniø meno ðventë „Gimtinës

slenksèio pakylëti“, skirta poeto Maironio 150-osioms gi-mimo metinëms. Koncertavo vaikø lopðeliø-darþeliø, Kupospradinës, rajono pagrindiniø mokyklø bei gimnazijø menokolektyvai, Kupiðkio meno mokyklos auklëtiniai. L.Stuokos-Gucevièiaus aikðtë.

2 – Turizmo sezono atidarymo ðventë prie Kupiðkio mariø.Vyko þvejø, paplûdimio tinklinio varþybos, „Linksmoji ma-riø regata“ (plaukimas netradicinëmis, savadarbëmis plau-kimo priemonëmis), koncertavo dainininkas Stasys Povi-laitis, grupë „Freaks on floor“, kurios lyderis buvæs kupið-kënas Justinas Jarutis, „Eurovizijos“ Latvijos atrankos IIvietos nugalëtoja dainininkë Samanta Tina.

2 – „Lietuvos muziejø modernizavimo programos 2006–2015m.“ lëðomis renovuoto Kupiðkio etnografijos muziejaus pa-stato atidarymas. Muziejaus patalpos iðsiplëtë – virð 1983m. statyto pastato árengtas antrasis aukðtas, kuriame kabi-netai darbuotojams, edukacinë klasë.

2–30 – Meno darbø paroda „Lietuvos dailininkø dovanos mu-ziejui“. Eksponuoti skulptoriaus Juozo Këdainio, tapytojøBronislavos Jacevièiûtës-Jëèiûtës, Leonardo Gutausko,Boleslovo Motuzos-Matuzevièiaus, Veronikos Ðleivytës,Adomo Varno ir kitø dailininkø darbai. KEM.

Rajono vaikø ir mokiniø meno ðventës „Gimtinës slenksèio pakylëti“ akimirka. 2012 06 01

Muziejø mugëje „Muziejai be sienø“ Vilniaus Rotuðës aikðtëje. LR Seimopirmininkei Irenai Degutienei rodomas nuometo riðimas. Ið kairës: LRSeimo pirmininkë Irena Degutienë, KEM darbuotoja Valda Èeknytë ir vyr.fondø saugotoja Liucija Dobrickienë. 2012 05 18


9 – Tradicinë poezijos ir muzikos ðventë „Poezijospavasario aidai Kupiðkyje“. Dalyvavo Rokiðkio,Svëdasø ir Kupiðkio literatai, respublikinio vaikøir moksleiviø konkurso „Dainø dainelë 2012“laureatë Akvilë Èemerytë (Antaðava) ir dai-nuojamosios poezijos atlikëjas Saulius Balys(Kupiðkis). Onos Adomaitienës sodyba Pyragiøkaime.

14 – Gedulo ir vilties dienos paminëjimas. Renginiaiprasidëjo miesto aikðtëje kupiðkënø tremtiniøpoezijos skaitymais. Kalbëjo rajono meras JonasJarutis ir tremtinë Dalia Dyrienë, padëtos gëlësir uþdegtos þvakelës prie aikðtëje esanèios at-minimo lentos, taip pat senosiose miesto kapinëse(prie paminklo Nepriklausomos Lietuvos ka-riams-savanoriams bei ant nepriklausomybës ko-vø kariø kapø) ir prie Varleþerio, kur pastatytaspaminklas þuvusiems Algimanto apygardos Vytenio rink-tinës partizanams. Reþisierë Vilija Morkûnaitë ir L. Stuokos-Gucevièiaus gimnazijos mokiniai pristatë poetø BroniausRimðos, Birutës Urbonienës, Irenos Vaièikauskaitës,Birutës Andriðkevièiûtës kûrybà. Vieðojoje bibliotekojevykusiame Lino Brogos fotografijø parodos „Sakralinëskulptûra“ atidaryme dalyvavo Romana Brogienë, parodosiniciatoriai Lina ir Gintautas Kaþemëkai, kunigas JustasJasënas, Adomynës LC moterø ansamblis „Alatëlë“ (vad.Vaiva Maliðauskienë). Vakare Kupiðkio Kristaus Þengimoá dangø baþnyèioje aukotos ðv. miðios uþ genocido aukas irtautos stiprybæ.

14 / 07 30 – Lino Brogos fotografijø paroda „Sakralinë skulp-tûra“. KVB.

23–24 – Tradicinë tarptautinë teatro ir muzikos ðventë ,,Sielosilgesys 2012“ Palëvenës dominikonø vienuolyne buvo dedi-kuota poeto, kunigo Maironio 150-osioms gimimo meti-nëms: dainas poeto tekstais atliko Lietuvos kariuomenësVilniaus águlos karininkø ramovës vyrø choras „Aidas“ irPanevëþio miesto miðrus choras „Godos“, jo eilëraðèius skai-të aktorius Petras Venclovas ir kunigas mgr. Justas Jasënas.Dalyvavo Rokiðkio liaudies teatras, Vieðintø teatras (Anykð-èiø r.), Klaipëdos teatras „Rebus“, Pochvistnevo miesto(Rusija) teatras, Kupiðkio KC teatras „Provincija“, Vilniaus

ðv. Kazimiero baþnyèios miðrus choras, Panevëþio rajonojungtinis variniø puèiamøjø instrumentø orkestras „Aukðtyn“,Daugpilio (Latvija) folkloro ansamblis „Rasa“, Rygos, Vil-niaus ir Kupiðkio akordeonininkø jungtinis orkestras. Savopoezijà pristatë kunigai kan. Edmundas Rinkevièius ir mgr.J. Jasënas, veikë kunigo dailininko Petro Markevièiaus (Ute-na) ir skulptoriaus Jono Grundos (Ignalina) darbø parodos,koncertavo Kupiðkio rajono meno mëgëjø kolektyvai:Subaèiaus KN puèiamøjø instrumentø orkestras, kapelos „Ikiryto“ (Noriûnø LC), „Dvaras“ (Salamiesèio LC), „Kaira-balë“ (Ðepetos LC) ir kt.

Liepa6 – Valstybës (Lietuvos karaliaus Mindaugo karûnavimo) dienos

paminëjimo renginiai. Kupiðkio miesto aikðtëje buvo pa-keltos Pabaltijo ðaliø vëliavos, ant Kupiðkio Kristaus Þen-gimo á dangø baþnyèios suplevësavo rekordinio dydþio vë-liava, laikytos ðv. miðios. Kultûros centre vyko iðkilmingassavivaldybës tarybos posëdis, kuriame pagerbti labiausiainusipelnæ kupiðkënai. Kupiðkio rajono savivaldybës meroapdovanojimo þenklas „Uþ nuopelnus“ áteiktas ilgameteiþurnalistei Eleonorai Vaièeliûnienei, 1975–2010 m. dirbu-siai laikraðtyje „Kupiðkënø mintys“. Meras Jonas Jarutispadëkos raðtus áteikë renginiø ciklo „Kultûrinë vasara

Renovuoto KEM pastato atidarymo ðventë. Ið kairës: vyr. fondø saugoto-ja Lucija Dobrickienë, direktorë Violeta Aleknienë, dekanas dr. RimantasGudelis. Antrame plane buvæs muziejaus vedëjas Algimantas Jasaitis.2012 06 02

Po „Kupiðkënø enciklopedijos“ ir almanacho „Kupiðkis. 2011“ pristatymo. 2012 07 12

kron ika

KEM renovuoto pastato atidarymo ðventë. Pristatoma paroda „Lietuvosdailininkø dovana muziejui“. Centre kupiðkënai tautodailininkai LeonasPerekðlis, Renë Sriubiðkienë, Alfonsas Blaþys, Ramûnas Vizbaras, Vida Kau-lakienë, rajono meras Jonas Jarutis. 2012 06 02

108 KUPIÐKIS 2012 /10

kron ika

Pyragiuose“ organizatorei, kultûros puoselëtojai OnuteiAdomaitienei (uþ aktyvià visuomeninæ ir kultûrinæ veiklà)bei Salamiesèio ðv. Antano Paduvieèio parapijos klebonuiLaimonui Nedveckui (uþ materialiojo kultûros paveldopuoselëjimà ir iðsaugojimà). KKC fojë buvo pristatytaKupiðkio etnografijos muziejaus parengta panevëþietësdailininkës Ilonos Þvinakienës darbø paroda. Vakare ku-piðkënai giedojo Tautiðkà giesmæ ant Stirniðkiø ir Papiliøpiliakalniø.

12 – „Kupiðkënø enciklopedijos“ antrojo tomo bei istorijos irkultûros almanacho „Kupiðkis. 2011“ pristatymas. Dalyvavoðiø leidiniø vyr. redaktorius, straipsniø autorius ir sudary-tojas, dailëtyrininkas Vidmantas Jankauskas, enciklopedijosredaktorë, humanitariniø m. dr. Vida Þilinskienë ir alma-nacho redaktorë Danguolë Gudienë, straipsniø autoriai:istorikai Alvydas Totoris ir Auðra Jonuðytë, miðkininkas Vid-mantas Markevièius, þurnalistai Eugenija Urbonienë ir Al-girdas Petrulis, habil. technologijos m. dr. Pranas JuozasÞilinskas, mokytoja, literatë Regina Baltrûnienë, bibliote-kininkë Lina Matiukaitë. Kupiðkio rajono meras Jonas Jaru-tis dëkojo visiems prisidëjusiems prie ðiø knygø leidybos irpadëkos raðtus áteikë V. Þilinskienei, A. Totoriui ir LinuiVidugiriui (jis renginyje nedalyvavo). Kultûros ir ðvietimoskyriaus vedëjo Rimanto Jociaus padëkos raðtai buvoskirti D. Gudienei, V. Markevièiui, A. Petruliui, OnaiKriukelienei ir Bronislovui Kurkuliui. Koncertavo KKCfolkloro ansamblis „Kupkëmis“ (vad. Alma Pustovaitienë).KVB Didþioji salë.

23 / 08 05 – Vyko „Versmës“ leidyklos ekspedicija, kuriostikslas – remiantis lauko tyrimais, archyvais, mokslinëmisstudijomis, anksèiau skelbtais straipsniais, þmoniø atsimi-nimais, kitais raðytiniais ðaltiniais ir dokumentais surinktiinformacijà numatomoms iðleisti serijos „Lietuvos valsèiai“monografijoms „Kupiðkis“ ir „Skapiðkis“. Ekspedicijojedalyvavo apie 40 bûsimø monografijø autoriø – moksli-ninkai bei studentai ið Vilniaus, Kauno ir kitø miestø, taippat kupiðkënai – istorikai, bibliotekininkai, muziejininkai,mokytojai, kraðtotyrininkai.

27 – Justo Jasëno poezijos knygos „Artumø erèios“ pristatymas.

Dalyvavo ir eilëraðèius skaitë autorius, apie J. Jasëno kûrybàkalbëjo Kupiðkio L. Stuokos-Gucevièiaus gimnazijos mo-kytoja Liuda Kopûstienë, akordeonu grojo Kupiðkio menomokyklos mokinys Valentinas Kaminskas. KEM.

Rugpjûtis1 / 09 30 – Kupiðkio meno mokyklos mokiniø kûrybiniø darbø

paroda, skirta mokyklos 45-meèiui. KVB.3–5 – XXXVI Lietuvos bitininkø ðventë „Bièiuliø Lietuva –

Kupiðkiui“, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezi-dentë Dalia Grybauskaitë.

3 / 09 30 – Tapybos darbø ir bitininkavimo priemoniø paroda„Bitutës ir þiedo dialogas“. KEM.

10 – Kupiðkënës Eugenijos Sokienës poezijos knygos „Manometø trupiniai“ pristatymas. Apie E. Sokienës kûrybàkalbëjo mokytoja Liuda Kopûstienë, smuiku grojo muzikosmokytoja Daiva Palionienë. KVB.

Rugsëjis3–30 – Sauliaus Kruopio fotografijø paroda „Lietuviai vaiz-

duose“. A. Petrausko muziejus Uoginiuose.7 – Joanos Vigos Èiplytës knygos „Þmogus – aukðèiau visokios

kainos: Diplomatas, teisininkas, publicistas Jonas Aukð-tuolis, 1885–1949“ pristatymas. Dalyvavo knygos autorë,istorikë J. V. Èiplytë, J. Aukðtuolio dukterëèia Jûratë Ja-ðinskaitë-Margevièienë, gydytoja Almonija Bernadiðienë,

Povilo Zulono atminimui skirta popietë „Èiovydþiø berniokas: Sëkmësistorija“. Vilniaus folkloro teatro spektaklio „Ið amþiø glûdumos“ epizodas.2012 09 29

Knygos „Þmogus – aukðèiau visokios kainos: Diplomatas, teisininkas, pub-licistas Jonas Aukðtuolis“ pristatymo dalyviai: Ið kairës: knygos autorë JoanaViga Èiplytë, J. Aukðtuolio dukterëèia Jûratë Jaðinskaitë-Margevièienë, gydyto-ja Almonija Bernadiðienë, bibliotekininkë Laimutë Deðrienë ir kt. 2012 09 07

Dalis „Versmës“ leidyklos ekspedicijos á Kupiðká ir Skapiðká dalyviø. Priekyje iðkairës: Kultûros istorijos ir antropologijos studentai: Eglë Udraitë, Auðra Jur-èinkonytë ir Ernestas Raugala. Antroje eilëje ið kairës: architektas dr. Vaidas Pe-trulis, architektas Antanas Rupeika, istorikas Simonas Jurkðtaitis, ekspedicijosvadovë KEM specialistë, istorikë Auðra Jonuðytë, doktorantë etnologë RimutëGarnevièiûtë, muzikologës habil. dr. Daiva Vyèinienë, Varsa Zakarienë ir VilijaDaèinskienë, menotyrininkës dr. Dalia Klajumienë ir dr. Skaidrë Urbonienë.


kron ika

Birþø evangelikø reformatø baþnyèios kunigas Rimas Mi-kalauskas, Alizavos LC meno mëgëjø kolektyvai. KVBAlizavos padalinys.

14–23 – 2012 m. Europos paveldo dienos „Vietos dvasia“ Ku-piðkio rajone. Organizuoja KEM.

14 – Europos paveldo vëliava pakelta Kupiðkio L. Stuokos-Gucevièiaus aikðtëje.

21 – Mokomoji-paþintinë ekskursija „Kupiðkis–Ðepeta–Ði-monys–Skapiðkis“.

22 – Baltø vienybës diena ant Kupiðkio piliakalnio.28 – Irenos Vidugirytës-Naktinienës knygø „Artimi toliai“ ir

„Ratu“ pristatymas. Dalyvavo autorë ir Papilio kultûrosnamø moterø ansamblis. KVB.

29 / 10 31 – Kupiðkio rajono bendrojo lavinimo mokyklø moki-niø kûrybos darbø paroda „Ðirdimi prisilieskime priepraeities“. KKC.

29 – Renginiø, skirtø spektaklio „Senovinës kupiðkënø ves-tuvës“ reþisieriaus, Pirðlio vaidmens atlikëjo Povilo Zulono100-osioms gimimo metinëms, programa. Po ðv. miðiøKupiðkio Kristaus Þengimo á dangø baþnyèioje aplankytaP. Zulono amþinojo poilsio vieta senosiose miesto kapinëse.Vieðojoje bibliotekoje vyko popietë „Èiovydþiø berniokas.Sëkmës istorija“, kurios metu Vilniaus folkloro teatrasparodë spektaklá „Ið amþiø glûdumos“, pristatyta nauja Vid-manto Jankausko sudaryta knyga „Povilas Zulonas. Atsi-minimai“ ir dokumentinis filmas „Gyvenimo centimetrai“(reþ. Vilija Morkûnaitë, operat. Povilas Vireliûnas), daly-vavo 1970 m. sukurto filmo „Senovinës kupiðkënø vestu-vës“ reþisierius Eugenijus Ðaltis.

Spalis3 / 11 23 – Nijolës Greibuvienës (Skapiðkis) fotografijø paroda

„Rankos“. KVB.6 – Povilo Zulono 100-osioms gimimo metinëms skirta meninio

skaitymo ðventë „Pirðlio testamentas“, kurioje dalyvavo 12skaitovø ið Kupiðkio ir Rokiðkio rajonø. Laureatu tapo ði-monietis Vladas Ramonas. Autorinæ programà parodë ak-torë Graþina Urbonaitë, o Skapiðkio KN teatras „Stebulë“bei vaikø ir jaunimo studija „Ku – kû“ – spektaklá „Pasakojakupiðkënai“ (reþ. Vita Vadoklytë). KKC.

19 – Romano „Gyvenimas, þenklintas lemties“ sutiktuvës. Da-lyvavo knygos autorius, þurnalistas Antanas Kubilius, eko-nomistas, Ðiauliø garbës pilietis Vilius Kazanavièius. KVBSubaèiaus padalinys.

19 – Fotografijø parodos „Oi tu tu tu strazdeli“, skirtos P. Zu-lono atminimui pristatymas. Kalbëjo spektaklio „Senovi-nës kupiðkënø vestuvës“ vaidintojos Vilhelmina Elskienë,Elena Kanapeckienë ir Birutë Audickienë, P. Zulono duk-terëèia Zita Jurgelionienë, vienas ið knygos „Tai bent ves-tuvës“ (2006) sudarytojø istorikas Andrius Kleniauskas.Birbyne grojo Alfredas Buðka, kupiðkënø tarme dainavo,másles minë ir nutikimus pasakojo Kupiðkio vaikø ir jau-nimo ugdymo centro „Varpelis“ ugdytiniai (vad. Vaida Ka-lamaþnikienë), literatûrinæ kompozicijà „Metø laikai Ku-piðkyje“ pagal Urðulës Tamoðiûnaitës kûrybà parodë Ðepe-tos A. Adamkienës pagrindinës mokyklos mokiniai (mokyt.Jûra Jurënienë). KEM.

20 – Konferencija „Oi tu tu tu strazdeli“. Praneðimus skaitëKlaipëdos universiteto dëstytojai: Humanitariniø moksløfakulteto dekanas, prof. dr. Rimantas Balsys („Senovinëskupiðkënø vestuvës“: primirðti ir atgyjantys simboliai), prof.dr. Petras Bielskis (Lietuviø vaidulai ir „Senovinës kupið-kënø vestuvës“), doc. dr. Lina Petroðienë (Muzikinis folklo-ras „Senovinëse kupiðkënø vestuvëse“) ir doc. dr. AstaBalèiûnienë („Senoviniø kupiðkënø vestuviø“ kalba: ypa-tumai, autentiðkumas, dabartinio pritaikymo galimybës).Visiems konferencijos dalyviams padovanoti DVD su filmo„Senovinës kupiðkënø vestuvës“ (1970 m., reþ. E. Ðaltis)áraðu. KEM.

20 – Folkloro ansamblio „Kupkëmis“ (vad. Alma Pustovaitienë)etnografinis vaidinimas „Vesëlios anoj ðaly“. KKC. Spalio19-20 d. renginius filmavo LRT televizija (buvo rodomaZitos Kelmickaitës laidoje „Ryto suktinis“ ir LRT progra-moje „Klasika“).

28 – Adomynës saviveiklininkø kolektyvai koncertavo Vil-niaus kupiðkënams Vilniaus mokytojø namuose.

Lapkritis15 – Literatûros vakaras „Nutolstantys balsai ir veidai“, kuria-

me pristatytos knygos: Valentino Sventicko „Apie Justi-nà Marcinkevièiø“, Audronës Girdzijauskaitës „Nutolæbalsai“, Aldonos Ruseckaitës „Ðeðëlis JMM: Maironiogyvenimo meniniai biografiniai etiudai“. Dalyvavo lite-ratûros kritikas, Lietuvos raðytojø sàjungos leidyklos vyr.redaktorius V. Sventickas, teatrologë, raðytoja A. Girdzi-jauskaitë. KVB.

22 – Tautvilio Uþos knygos „Talentingieji vieðintiðkiai“ prista-tymas. Dalyvavo autorius, koncertavo kompozitorius Jonas

Adomynës saviveiklininkø pasirodymas Vilniaus mokytojø namuose.2012 10 28

Vyksta Europos paveldo dienos. Mokiniø ekskursija Ðimoniø girioje.2012 09 21

110 KUPIÐKIS 2012 /10

kron ika

Jolitos Januðonienës, Linos Matiukaitës, Reginos Vilèinskienës, VytoMaðausko, Auðros Jonuðytës, Viliaus Naujiko, Nidos Ðulcienësnuotraukos

Juodpënø bibliotekos 60-meèio ðventë. Sveikina Kupiðkio vieðosios bib-liotekos direktorë Daiva Bubulienë. 2012 11 23

Maliðauskas ir jo vadovaujamas vokalinis kvartetas. KEM.23 – Juodpënø bibliotekos 60-meèio ðventë. Koncertavo Ku-

piðkio meno mokyklos Subaèiaus skyriaus mokiniai (mo-kytoja Lina Burokienë). KVB Juodpënø padalinys.

23 – Anykðèiø ðv. apaðtalo evangelisto Mato baþnyèios vikaroNerijaus Papirèio fotografijø parodos „... ilgai krûtinëje ði-lelis kvëpuoja“ pristatymas. KEM.

26 / 12 19 – Angelës Marijos Jonuðkienës ebru pieðiniø ir fo-tografijø paroda. KVB.

27 – Raðytojos Nijolës Jankutës-Uþubalienës atminimui skirtapopietë „Vienà vakarà sugráðiu vël namo“. KVB.

Gruodis7 – Angelës Marijos Jonuðkienës poezijos knygø „Pasakoju

gyvenimà“ ir „Þiedadulkës dukrelë“ pristatymas. Daly-vavo knygø autorë A. M. Jonuðkienë, iliustratorë SandraPreidytë, dainuojamosios poezijos atlikëjas Saulius Balys.KVB.

17 / 01 30 – Panevëþieèio, bet jau 10 metø gyvenanèio irkurianèio Kupiðkio rajone, Romualdo Aleliûno keramikosdarbø parodos atidarymas. Savo darbus pristatë autorius,koncertavo Kupiðkio meno mokyklos mokiniai. KEM.

20 / 01 25 – Kupiðkio meno mokyklos projekto „Gamtos mo-tyvai muzikos ir dailës kûriniuose“ kûrybiniø darbø paroda.KVB.

26 – Kalëdinis spektaklis pagal M. Meterlinko pjesæ „Þydrojipaukðtë“ (reþ. Vilija Morkûnaitë). KKC.

Literatûros vakaras „Nutolstantys balsai ir veidai“. Ið kairës: renginio vedëjaLina Matiukaitë, literatûros kritikas Valentinas Sventickas, teatrologë,raðytoja Audronë Girdzijauskaitë. 2012 11 15

28 – Jau antri metai organizuojamo konkurso „Kupiðkio rajonometø geriausieji“ nugalëtojai paskelbti Mero padëkos va-karo metu ir apdovanoti specialiomis „Sidabrinio dobilo“(aut. Audrius Laucius) statulëlëmis. Apdovanoti 8 nomi-nantai: „Metø metraðtininkas“ – dailëtyrininkas, þurnalistas,fotografas ir kraðtotyrininkas Vidmantas Jankauskas uþ2012 m. iðleistà antràjá „Kupiðkënø enciklopedijos“ tomà,nuo 2003 m. kasmet leidþiamà istorijos ir kultûros almanachà„Kupiðkis“ ir knygø serijà „Kupiðkënø biblioteka“; „Metøsëkmingiausia ámonë“ – UAB „Slavita“ (direktorius Ros-valdas Boèiulis), gaminanti baldus ir baldø detales; „Metørenginys“ – respublikinë bitininkø ðventë „Bièiuliø Lietuva– Kupiðkiui“ ir pagrindinis jos organizatorius Kupiðkio biti-ninkø draugijos pirmininkas Juozas Þeimantas; „Metø ini-ciatyva“ – Algirdas Valiuðis, pasiûlæs susiburti idëjø turinèiusþmones á vieðus susitikimus su miesto valdþia ir padisku-tuoti, kaip Kupiðkio miestà padaryti patrauklesná ir ádo-mesná ne tik kupiðkënams, bet ir atvykstantiems miesto sve-èiams; „Metø rëmëjas“ – ûkininkas Jonas Pakalnis uþ 10tûkst. Lt paramà Kupiðkio ligoninei ir pastovià þenklià pa-ramà Skapiðkio seniûnijos organizuojamiems renginiams;„Metø kultûros ðviesulys“ – etnografë, folkloro kolektyvø„Kupkëmis“ ir „Vyjûnytë“ vadovë Alma Pustovaitienë uþaktyvø Kupiðkio kraðto etniniø tradicijø puoselëjimà, jau-nosios kartos ugdymà; „Metø bendruomenë“ – Juodpënøkaimo bendruomenë (vadovë Irena Aleksandravièienë)uþ ágyvendinamus stambaus masto Europos Sàjungos fon-dø remiamus projektus, kaimo graþinimo akcijas, sëkmin-gas pastangas buvusios mokyklos patalpas pritaikyti ben-druomenës poreikiams; „Metø ðvietëjas“ – Alfreda Þiû-kienë, visuomeniniais pagrindais jau treèius metus dirbantiKupiðkio treèiojo amþiaus universiteto rektore, savo laikàskirianti vyresniojo amþiaus kupiðkënø neformaliajam ðvie-timui, saviugdai ir ávairiø turiningo laiko praleidimo formøpaieðkai, renginiø senjorams organizavimui. KKC.

Parengë Lina MATIUKAITË

Mero padëkos vakaro metu áteikti „Sidabrinio dobilo“ apdovanojimai. Ið kai-rës: Alma Pustovaitiene, Juozas Þeimantas, Alfreda Þiûkienë, Jonas Jarutis,Irena Aleksandravièienë, Jonas Pakalnis ir Rosvaldas Boèiulis. 2012 12 28


J u b i l i e j a i , d a t o s

K U P I Ð K I O K A L E N D O R I U S 2 0 1 3 M E T A M Skron ika

SAUSIS

1 – 90 m., kai gimë (1923 m. Miðkoniø k.) ANTANASBALAIÐIS, kunigas, garbës kanauninkas. Mirë 2005 m.2 – 110 m., kai gimë (1903 m. Gindviliø k.) LIONGINASVAITIEKÛNAS, pedagogas. Mirë 1988 m.4 – 75 m., kai gimë (1938 m. Ruzgø k.) VYTAS MA-ÐAUSKAS, agronomas, biomedicinos m. daktaras.6 – 115 m., kai gimë (1898 m. Kupiðkyje) JONAS ÈERNIUS,kariðkis, generolas. Mirë 1977 m.10 - 80 m., kai gimë (1933 m. Kuosënø k.) PALMA STAN-ÈIKAITË, poetë, tautodailininkë. Mirë 2006 m.16 – 55 m., kai gimë (1958 m. Subaèiuje) RÛTA MAÞEI-KIENË, pedagogë, socialiniø m. daktarë. Mirë 2005 m.23 – 85 m., kai gimë (1928 m. Jutkoniø k.) LINAS VIDUGI-RIS, inþinierius kelininkas, technologijos m. daktaras.25 – 110 m., kai gimë (1903 m. Aukðtaièiø k.) VYTAUTASELISONAS, veterinarijos gydytojas, docentas. Mirë 1966 m.25 – 115 m., kai gimë (1898 m. Þiogø k.) JADVYGA VEN-CEVIÈAITË-KUTKUVIENË, operos dainininkë. Mirë 1984m.

VASARIS

3 – 110 m., kai gimë (1903 m. Punkiðkiø k.) ADOMASRIMKUS, miðkininkas, inþinierius. Mirë 1966 m.4 – 70 m., kai gimë (1943 m. Girbuèiø k.) KAZIMIERASKALUINA, ekonomikos m. daktaras. Mirë 1994 m.5 – 85 m., kai gimë (1928 m. Virbaliðkiø k.) ALFONSASDEÐRIUS, veterenarijos gydytojas, biomedicinos m.daktaras.6 – 75 m., kai gimë (1938 m. Juodþiûnø k.) ALGIS MA-TULIONIS, gydytojas, biomedicinos m. daktaras.8 – 75 m., kai gimë (1938 m. Bakðënø k.) KLEMENTINAVOSYLYTË, kalbininkë, humanitariniø m. daktarë.9 – 75 m., kai gimë (1938 m. Miliûnø k.) ANTANAS ÈEPELË,socialiniø m. daktaras.13 – 85 m., kai gimë (1928 m. Noriûnø k.) VYTAUTAS RU-DOKAS, poetas, vertëjas. Mirë 2006 m.

KOVAS

1 – 80 m., kai gimë (1933 m. Pagiriuose, Birþø rj.) VLADASRABAÐAUSKAS, kanauninkas, Palëvenës ðv. Domininkoparapijos administratorius.27 – 55 m., kai gimë (1958 m. Kuokiðkio k.) KAZIMIERASGLEMÞA, fizikas, fiziniø m. daktaras.

BALANDIS

14 – 90 m., kai gimë (1923 m. Palëvenëlës k.) PRANASGUDELIS, agrariniø m. daktaras. Mirë 1995 m.16 – 80 m., kai gimë (1933 m. Gindviliø k.) KALIKSTAS

ÈIURLYS, zootechnikas, biomedicinos m. daktaras.16 – 90 m., kai gimë (1923 m. Þemaitëliø k.) PAULINAVEZBERGIENË, audëja, tautodailininkë. Mirë 1992 m.16 – 85 m., kai gimë (1928 m. Gindviliø k.) TEOFILIS ÈIUR-LYS, veterinarijos gydytojas, biomedicinos m. daktaras.26 – 65 m., kai gimë (1948 m. Plaèeniðkiø k.) BRONIUSRIBOKAS, poetas.28 – 150 m., kai gimë (1863 m.) JURGIS MARTINAITIS, ku-nigas, dramaturgas, kunigavo Ðimonyse. Mirë 1946 m.29 – 90 m., kai gimë (1923 m. Skapiðkyje) ALIUTË ELENAMARKEVIÈIÛTË, mokytoja, kraðtotyrininkë.

GEGUÞË

2 – 85 m., kai gimë (1928 m. Vëþioniø k.) JONAS DAU-DERYS, gydytojas chirurgas, biomedicinos m. daktaras.Mirë 2010 m.5 – 85 m., kai gimë (1928 m. Kupiðkyje) ALDONA JULIJADEGUTIENË, chemikë, technologijos m. daktarë.6 – 90 m., kai gimë (1923 m. Plundakø k.) EDUARDASJURËNAS, dailininkas grafikas. Mirë 1993 m.6 – 105 m., kai gimë (1908 m. Èiovydþiø k.) POVILAS JAN-KEVIÈIUS, kunigas. Mirë 1998 m.10 – 75 m., kai gimë (1938 m. Daupeliø k., Rokiðkio r.)RENË SRIUBIÐKIENË, tautodailininkë. Gyvena Kupiðkyje.12 – 110 m., kai gimë (1903 m. Laukminiðkiø k.) PETRASBABICKAS, raðytojas, þurnalistas, fotomenininkas. Mirë1991 m.25 – 50 m., kai gimë (1963 m. Viekðniuose, Akmenës r.)JONAS JARUTIS, Kupiðkio rajono meras..BIRÞELIS

4 – 75 m., kai gimë (1938 m. Antaðavoje) RIMGAUDASPRANCIÐKUS BRAZDÞIÛNAS, fizikas, fiziniø m. daktaras.6 – 75 m., kai gimë (1938 m. Dûbliðkiø k.) VIDA JUCIENË,fizikë, fiziniø m. daktarë.6 – 90 m., kai gimë (1923 m. Subaèiuje) DANUTË KUZI-NIENË, etnomuzikologë, pedagogë. Mirë 2000 m.10 – 110 m., kai gimë (1903 m. Tbilisyje, 1906 m. su tëvaisgráþo á Lietuvà, gyveno Grauþeliðkiø k.) JONAS GRAI-ÈIÛNAS, poetas, vertëjas. Mirë 1994 m.10 – 100 m., kai gimë (1913 m. Eièioniø k.) LEONAS KITRA,architektas. Mirë 2003 m.11 – 75 m., kai gimë (1938 m. Kuosënø k.) ROMUALDASGUDAS, aktorius, kino reþisierius.21 – 75 m., kai gimë (1938 m. Repeniðkio k.) ANTANASSKAISTUTIS GLEMÞA, biochemikas, habil. biomedicinosm. daktaras. Mirë 2010 m.21 – 75 m., kai gimë (1933 m. Skverbø k.) ALOYZAS STIR-KA, technologijos m. daktaras.26 – 75 m., kai gimë (1938 m. Tvirø k.) JONAS KILIUS,vertëjas, humanitariniø m. daktaras. Mirë 2012 m.

112 KUPIÐKIS 2012 /10

kronika

LIEPA

4 – 70 m., kai gimë (1943 m. Jurgiðkio k.) JUOZAS KAU-LAKYS, fizikas, fiziniø m. daktaras. Mirë 2003 m.6 – 85 m., kai gimë (1928 m. Gyvakarø k.) ALGIRDASLAUCIUS, dailininkas keramikas. Mirë 1995 m.14 – 100 m., kai gimë (1913 m. Juodþiûnø k.) ADELË KA-TELIENË, tautodailininkë. Mirë 2005 m.17 – 65 m., kai gimë (1948 m. Èivoniø k.) ALGIRDASÈIURLYS, teisininkas.17 – 65 m., kai gimë (1948 m. Vilkiðkiø k.) BIRUTË GALI-NIENË, ekonomistë, socialiniø m. daktarë.19 – 85 m., kai gimë (1928 m. Skapiðkyje) VALERIJAMARKEVIÈIÛTË, dailininkë tekstilininkë.29 – 85 m., kai gimë (1928 m. Kupiðkyje) FELIKSAS BA-RONAS, tautodailininkas. Mirë 1998 m.

RUGPJÛTIS

5 – 260 m., kai gimë (1753 m. Migoniø k.) LAURYNAS GU-CEVIÈIUS, architektas. Mirë 1798 m.17 – 115 m., kai gimë (1898 m.) VYTAUTAS ANDRIUSGRAIÈIÛNAS, inþinierius, vadybos teoretikas. Mirë 1952 m.21 – 120 m., kai gimë (1893 m. Laibiðkio k.) STASYSPUNDZEVIÈIUS, kariðkis, generolas. Mirë 1980 m.

RUGSËJIS

2 – 75 m., kai gimë (1938 m. Radþiûnø k.) RIMANTASJONAS MUKULYS, inþinierius, technologijos m. daktaras.19 – 120 m., kai gimë (1893 m. Kupiðkyje) ELVYRAGLEMÞAITË-DULAITIENË, etnografë. Mirë 1958 m.19 – 60 m. kai gimë (1953 m. Zarasø r., gyvena Subaèiuje)GENIA VAIÈIKAUSKIENË, mokytoja ekspertë, tautodai-lininkë.21 – 95 m., kai gimë (1918 m. Jutkoniø k.) VINCAS VY-ÈINAS, filosofas. Mirë 1996 m.25 – 65 m., kai gimë (1948 m. Didþprûdþiø k.) JANINAMATEKONYTË, kino ir teatro aktorë.27 – 75 m., kai gimë (1938 m. Raèiupënø k.) NIJOLË GAÐ-KAITË, istorikë, poetë. Mirë 2000 m.

SPALIS

4 – 60 m., kai gimë (1953 m. Maskvyèiø k.) VIOLETAJUODZEVIÈIENË, dailininkë tapytoja.13 – 95 m., kai gimë (1918 m. Kupiðkyje) VYTAUTASMAJAUSKAS, gydytojas. Mirë 2004 m.18 – 55 m., kai gimë (1958 m. Kupiðkyje) ROMUALDASKLIUKAS, inþinierius, technologijos m. daktaras.20 – 80 m., kai gimë (1933 m. Aièioniø k.) JONAS JU-LIJONAS KALADË, fizikas, fiziniø m. daktaras.24 – 75 m., kai gimë (1938 m. Juodpënø k.) DOMININKASBERNATONIS, farmacininkas, biomedicinos m. daktaras.

LAPKRITIS

5 – 80 m., kai gimë (1933 m. Jurgeliðkiø k.) IRENA KAVO-

LIÛNAITË, agronomë, habil. biomedicinos m. daktarë.8 – 60 m., kai gimë (1953 m. Puponiø k.) EUGENIJUSMANELIS, mokytojas ekspertas, vadovëliø autorius.18 – 105 m., kai gimë (1918 m. Butrimø k.) JONAS MOR-KÛNAS, kunigas. Mirë 2004 m.

GRUODIS

3 – 85 m., kai gimë (1928 m. Vaitkuðkio k., Ukmergës r.,nuo 1945 m. gyveno Kupiðkio r.) ALGIRDAS LEONAS BAL-NA, tautodailininkas. Mirë 2012 m.12 – 70 m., kai gimë (1943 m. Stièkalnio k.) LAIMUTË STA-SË TAMOÐIÛNIENË, defektologë, socialiniø m. daktarë.30 – 130 m., kai gimë (1883 m. Juodþiûnø k.) PELIKSASBUGAILIÐKIS, etnografas, muziejininkas. Mirë 1965 m.

2013 metai – tarmiø metai.

* * *

Prieð 430 m. (1583) pastatyta pirmoji evangelikø reforma-tø baþnyèia Salamiestyje.Prieð 410 m. (1603) pirmà kartà paminëtas Bakðënø kaimas.Prieð 210 m. (1803) pastatyta Palëvenëlës baþnyèia.Prieð 155 m. (1858) pastatyta koplyèia Kupiðkio kapinëse.Prieð 145 m. (1868) ásteigta Virbaliðkiø pradinë mokykla.Prieð 110 m. (1903) ásteigta Juodpënø pradinë mokykla.Prieð 100 m. (1913) ásteigta Darðiðkiø pradinë mokykla.Prieð 100 m. (1913) ásteigta Uoginiø pradinë mokykla.Prieð 100 m. (1913) Kupiðkyje ávesta elektra.Prieð 100 m. (1913) Kupiðkyje ákurta þemës ûkio draugija.Prieð 85 m. (1928) ásteigta Lukoniø pradinë mokykla.Prieð 85 m. (1928) ásteigta Puponiø pradinë mokykla.Prieð 75 m. (1938) Kupiðkyje per Kupos upæ pastatytas be-tono tiltas.Prieð 75 m. (1938) ásteigta gimnazija Kupiðkyje. 2000 atkurtagimnazija.Prieð 60 m. (1953) ásteigti Alizavos kultûros namai.Prieð 55 m. (1958) ásteigtas Kupiðkio miðkø ûkis. 1990 grà-þintas urëdijos pavadinimas.Prieð 55 m. (1958) ásteigti Subaèiaus gyvenvietës kultûrosnamai.Prieð 40 m. (1973) ásteigta Palëvenëlës biblioteka.Prieð 35 m. (1978) ásteigti Rudiliø kultûros namai.Prieð 30 m. (1983 12 03) ávyko naujø kultûros namø atida-rymas Kupiðkyje.Prieð 25 m. (1988 10 10) ávyko sàjûdþio mitingas Kupiðkyje.Prieð 25 m. (1988) á naujà pastatà perkelti Antaðavos kultûrosnamai.

Parengë Danutë BARONIENËKupiðkio rajono savivaldybës vieðoji biblioteka

Documents

TURINYS - leidykla.vda.ltleidykla.vda.lt/Files/file/Kupiškis/Kupiskis_2012.nr10.pdf · iðëjusi ið karo ligoninës, o tëtis tarnavo 4-ame pëstininkø pulke. Jie gyveno Panevëþyje