Dr. Algirdas Šakalys, Lietuvos sumanios specializacijos programos transporto, logistikos ir IRT krypties mokslo ekspertų grupės vadovas

Transportas ir logistika ir IRT

Prioritetas

Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai

Iššūkiai į kuriuos atsiliepti orientuotas prioritetas

• tarptautinių transporto jungčių plėtotė (globalizacijos procesų poveikyje), pereinant prie atviro (nuo uždaro) tipo logistikos tiekimo grandinių ;

• didėjanti tarptautinė konkurencija aptarnaujant Azijos Europos prekybos srautus ( grėsme prarasti pozicijas tarptautinėse transporto ir logistikos rinkose);

• nuolat didėjantys transporto srautai ir jų keliama tarša;

• sparti sumanių informacinių ir ryšių technologijų plėtra ir galimybės jas plačiau taikyti optimizuojant logistikos procesus;

• transporto rūšių sąveika ir integracija.

Transportas kaip reikšmingas Lietuvos ūkio sektorius

Išankstiniais duomenimis, 2013 metais transporto ir saugojimo, pašto ir ryšių sektoriuje sukurta 15,6 mlrd. Litų bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BPV) (2012 metais ji siekė 15 mlrd. litų), tai sudaro apie 13 procentų iš viso Lietuvoje sukuriamos BPV ir beveik dvigubai lenkia esamą Europos vidurkį.

Transporto ir saugojimo, pašto ir ryšių sektoriuje sukurta BPV 2010–2013 metais, mlrd. litų

Azijos – Europos prekybos apimtys

Bendras prekybos Rytų-Vakarų regione sumą iki 2 765 241 188 607 EUR. (2 765.000.000.000 EUR)

Rytų - vakarų transporto koridoriaus tarptautinės prekybos apimtys 552 mlrd. EUR (2010)

Lietuvos transporto sektorius (kaip sudėtinė BJR transporto sistemos dalis) aptarnauja 2,3% Azijos - Europos prekybos rinkos segmentą.

Main hubs: • Esbjerg • Taulov-Fredericia • Köpenhamn/Malmö • Karlshamn • Karlskrona • Klaipeda • Vilnius • Kaunas • Kaliningrad • Sassnitz • Minsk • Odessa

Rytų-Vakarų transporto koridorius (Regioninė perspektyva)

Rytų-Vakarų transporto koridorius (globali perspektyva)

Lietuvos Rytų-Vakarų koridorius kaip globalios Azijos – Europos transporto koridoriaus segmentas

2010 – 2,3% 2030 – 5% 2050 – 10% Globalios transporto ir logistikos rinkos

Pagrindinis Tikslas

• sukurti inovacinius modelius ir procesus (procedūras, struktūras, instrumentus ir kt.), didinančius bendradarbiavimo efektyvumą tarp partnerių tarptautiniuose transporto koridoriuose ir globalios logistikos tinkluose;

• integruoti fragmentuotas informacines srautų valdymo sistemas, infrastruktūros tinklus ir transportavimo ir judumo paslaugas į bendrą daugiarūšę transporto sistemą, parengiant ir naudojant inovacines technologijas, modelius ir struktūras;

• sukurti technologijas ar priemones, kurios talkintų logistikos grandinių optimizavimui ir efektyvumo didinimui, mažinant ridas, o taip pat taršą;

• parengti inovacines technologijas ar procesus (pvz., el. plombos, GPS sekimo sistemos), užtikrinančius transportavimo ir logistikos procesų saugumą.

Įgyvendinus prioritetą: Rezultatai gali būti panaudoti: siekiant kuo efektyviau integruotis į globalias transportavimo – logistikos ir saugaus tiekimo grandines, didinant Lietuvos (kaip tranzito valstybės) konkurencinius pajėgumus rinkose. Kartu, Lietuva įgyvendindama inovacines technologijas, sukurtų tvirtą pagrindą efektyvesniam bendradarbiavimui su kaimyninėmis, visų pirma, - su rytų partnerystės šalimis, siekiant užtikrinant geresnes transporto jungtis, sienų kirtimo procedūras, glaudesnę rinkų integraciją bei rengiant bendrus judumo tęstinumo planus. Imant šalies mastu, rezultatai gali būti panaudoti: • steigiant bendrus įvairių rūšių transporto terminalus ir platformas;

formuojant tarpusavyje sąveikaujančių intermodalinių terminalų tinklą; • plėtojant Klaipėdos jūrų uosto - kelių tinklo - geležinkelių tinklo - oro uostų

tarpusavio sąveiką; • optimizuojant logistikos valdymo procesus, įskaitant paskutinės mylios

komponentę; • kuriant nacionalinio „vieno langelio“ principu paremtą integralią

informacinę sistemą.

Prioriteto technologijos

• Technologija/procesas 1: inovaciniai tarptautinių transporto koridorių ir globalios logistikos tinklų valdymo modeliai ir procesai;

• Technologija/procesas 2: fragmentuotų ir skirtingų transporto ir logistikos IRT (išilgai transporto koridoriaus ir logistikos tinklo) integracijos procesai, formuojant bendrą atviro tipo informacijos platformą;

• Technologija/procesas 3: vežimų ilgais nuotoliais ir paskutinės mylios vežimų integralūs procesai ir technologijos;

• Technologija/procesas 4: inovacinės daugiarūšio transporto terminalų ir platformų koncepcijos ir technologijos;

• Technologija/procesas 5: transporto ir logistikos procesų saugumo užtikrinimo tyrimai ir technologijos.

Naujas žvilgsnis į tiekimo grandines

10

Sėkmingam prioriteto įgyvendinimui būtina:

• Kryptingų mokslo tyrimų ,visų pirma: transporto politikos, logistikos, intermodalinio transporto, transporto inžinerijos, aplinkos inžinerijos, informatikos inžinerijos, transportavimo, logistikos, ekonomikos, vadybos, modeliavimo procesų srityse;

• IRT sektoriaus pajėgumų ir gerosios patirties plėtojant skirtingų IRT sąveiką;

• Transporto ir logistikos kompanijų intereso ir sukauptos gerosios patirties plėtojant tarptautines transporto ir logistikos grandines;

• Valdžios institucijų politinės valios ir administracinių gebėjimų remti Lietuvos transporto sektoriaus tarptautines iniciatyvas;

• Aukštos klasės specialistų, turinčių tarptautinių projektų vykdymo bei gamybinę patirtį: logistikos, intermodalinio transporto, transporto politikos ir transporto koridorių plėtotės, transporto inžinerijos, aplinkos inžinerijos, informatikos, transporto procesų prognozavimo ir modeliavimo srityse.

Prioriteto „Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai“

įgyvendinimo kelrodis

Prioritetas: „Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai “

SIEKIAMI REZULTATAI

5. Kritinės įmonių

masės generavimas

Modernios tarptautinių transporto koridorių ir

logistikos grandinių valdymo (partnerių

kooperacijos) struktūros šiaurės – pietų ir rytų –

vakarų transporto koridoriuose.

Mažų ir vidutinių transporto ir logistikos kompanijų

platesnis ir efektyvesnis įsiterpimas į tarptautinių

transporto ir logistikos paslaugų rinką.

Tranzito apimčių padvigubinimas laikotarpyje iki

2030 m.

Sukurta integruota transporto valdymo ir informavimo sistema. Įgyvendintas

nacionalinio vieno langelio principas. Suformuotas daugiarūšio transporto

terminalų ir platformų tinklas, užtikrinantis sklandų krovinių ir keleivių transportavimą

nuo durų iki durų. Įgyvendintos naujos saugumo transporte technologijos.

4.Diegimas rinkoje: Inovacinio tarpregioninio transporto koridoriaus valdymo modelio diegimas

plėtojant Baltijos-Juodosios jūros transporto jungtį siekiant glaudesnės šių rinkų

integracijos bei užtikrinant judumo tęstinumą.

Integralaus transporto koncepcijos diegimas, kuriant daugiarūšio transporto

struktūras ir teikiant modernias daugiarūšio transporto paslaugas (siekiant

efektyviau integruoti uostų, oro uostų, geležinkelių ir automobilių transportą)

3. Prototipai, jų

demonstravimo ir

bandomosios partijos

Parengtų modelių, prototipų koncepcijų testavimas ir adaptavimas

2. Techninės

koncepcijos, maketo,

modelio, metodikos

parengimas

Parengti tarptautinių transporto koridorių valdymo,

vežimų ilgais nuotoliais ir paskutinės mylios vežimų

integracijos modeliai bei integralaus transporto

plėtotės koncepcija

Parengti skirtingų transporto

rūšių IRT integracijos bei

transporto saugumo modeliai

1. Naujų sprendimų

paieška

Esamos situacijos analizė, galimybių studijos, rinkų

analizė, tyrimai

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022

- naujos aukštojo mokslo universitetinių studijų Logistikos tiekimo grandinės ir transporto koridorių valdymo studijų programos;

- transporto ir logistinių procesų modeliavimo bei simuliavimo programinė įranga, skirtai transporto srautų prognozavimui, logistikos rinkos monitoringui bei modeliavimui;

- finansinė parama tyrėjams per projektinį ar specialų tikslinį finansavimą, skatinantį tyrėjų dalyvavimą logistikos ir transporto įmonių veikloje , diegiant inovacinius technologinius procesus bei dalyvaujant taikomuosiuose tyrimuose.

- parama tarptautiniams MTEPI projektams (Horizontas ir kt.);

- investicijos skirtos naujų produktų ir paslaugų kūrimui visuose MTEPI etapuose iki masinės gamybos;

- įsijungimas į tarptautinius tyrimų tinklus, klasterius, platformas, konsorciumus, (tarptautinių) kompetencijos ir tyrimų centrų formavimas.

Svarbiausios (didžiausios apimties) priemonės:

Mokslo produkcija

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, dalyvaujančių 7BP, projektų vertė (tūkst. Lt) *

Verslo įmonių potencialas/ rinkos potencialas

Pagrindinės technologijos, turinčios stipriausią mokslo bei rinkos potencialą: 1. Sumanios transporto sistemos (sts) ir technologijos. 2.Transporto rūšių integracijos technologijos ir valdymo procesai. 3.Inovatyvūs tarptautinių transporto koridorių, logistikos tinklų valdymo modeliai, procesai ir sprendimai. 5R. Ekologiškesnis transportas ir technologijos.

Mokslo infrastruktūra/ mokslininkai

• BELOGIC (logistikos procesų kokybės kriterijai); • B2BLOCO (mažų ir vidutinio dydžio įmonių integravimas į transportavimo-logistikos grandines) ; • BESTFACT (Europos gerosios patirties analizė plėtojant intermodalinį transportą, paskutinės mylios

vežimų optimizavimas); • SUPERGREEN ( žaliųjų (netaršių) transporto –tiekimo grandinių plėtotė, žaliojo transporto kiekybiniai

indikatoriai); • eMAR ( skirtingų transporto rūsių ir jų informacinių technologijų integracija, vieno langelio principas;

BJR projektai: • EWTC,EWTC II (rytų –vakarų transporto koridoriaus pietinėje Baltijos jūros dalyje svarbiausių transporto

mazgų harmoningos plėtotės strateginių krypčių parengimas); • TransGovernance ( tarptautinių transporto koridorių BJR valdymo modelių parengimas).

ES 7 Bendrosios programos projektai , kuriuose Įgytos naudingos specifinės žinios (jas toliau plėtojant) prioriteto įgyvendinimui;

Pirmi žingsniai dalyvaujant Horizon 2020 programoje

VGTU ITLKC dalyvaudamas LOGISTICA BALTICUM konsorciume ( 25 partneriai iš 7 šalių ( Suomijos ( projekto lyderiai), Estijos Latvijos, Lietuvos,Lenkiojos, Švedijos ir Vokietijos) pateikė savo pasiūlymą Europos Komisijai dalyvaudami Horizon 2020 programos(tema MG 6.1) konkurso antrame etape. Antram etapui nepriklausomų ekspertų buvo atrinkti trys konsorciumai iš 13 tarptautinių konsorciumų dalyvavusių pirmo etapo atrankoje. LOGISTICA BALTICUM Projektiniame pasiūlyme VGTU ITLKC yra numatytas toks vaidmuo: vieno (WP5) iš 6 darbo paketų , o taip pat virš 10 projekto uždavinių lyderiai. Bendra VGTU ITLKC darbų apimtis viršyja 533 tūkst eurų. Bendra projekto vertė -19mln. eurų. Bus sukurtos darbo vietos 3-4 aukštos kvalifikacijos tyrejams 4 metų laikotarpiui. Be to ,kadangi tai yra mokslo tyrimų projektas,todėl projekto metu turėsime parengti du mokslo straipsnius prestižiniuose mokslo žurnaluose. Projekto organizatoriai tikisi sulaukti pasiūlymo vertinimo rezultatų po penkių mėn.

Sumaniosios transporto sistemos ir IRT

Prioritetas

Technologijos: A1 -Technologijos didinančios transporto srautų transporto valdymo efektyvumą, eismo saugą ir mažinančios aplinkos taršą; A2 - Autonominės automobilinės sistemos eismo saugumui didinti (AASES) technologijos; A3 - STS gamybos integruoti sprendimai ir technologijos; A4 - STS skaitmeninio ryšio infrastruktūra ir technologijos; A5 - Transporto priemonių atviros prieigos intelektinės sistemos ir technologijos; A6 - STS kūrimo priemonių ir paslaugų kūrimo platformos technologijos.

Prioritetas: „Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai “

SIEKIAMI REZULTATAI

5. Kritinės įmonių

masės generavimas

Inovacinių judumo modelių diegimas

AASES sprendimų sklaida šalyje, komercinimas užsienio rinkose

Naujų klasterio narių įtraukimas ir plėtra,

konkurencingumo augimas.

4.Diegimas rinkoje: Klasterio sukurtų produktų gamyba ir paslaugų

teikimas

AASES pilotiniai komerciniai produktai, kelių infrastruktūros diegimas didžiuosiuose

šalies miestuose ir palei pagrindines magistrales

3. Prototipai, jų

demonstravimo ir

bandomosios partijos

Klasterio eksperimentinės

bandomosios gamybos

infrastrukūros sukūrimas

Įvarių transporto rūšių elektroninio maršrutų planavimo, informavimo ir inovacinių judumo modelių prototipų

diegimas. Prototipų charakteristikų lyginimas su teoriniais tyrimais. Prototipų bandymai realiomis sąlygomis

AASES prototipų diegimas ir bandymai

2. Techninės

koncepcijos, maketo,

modelio, metodikos

parengimas

STS klasterio koncepcijos, produktų kūrimo vertės grandinės ir procesų modelio bei metodikos parengimas.

AASES diegimo metodikos ir modelių parengimas, ryšio su kelių infrastruktūra užtikrinimo modeliai AASES diegimo metodikos ir modelių parengimas, ryšio su kelių infrastruktūra užtikrinimo modeliai

1. Naujų sprendimų

paieška

Įnovacinių sprendimų, didinančių judumą ir saugą parengimas

Inovacinių AASES sprendimų koncepcijos

STS įrenginių gamybos ir diegimo klasterinės

infrastruktūros sukūrimo galimybių analizė, rinkos

analizė

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-2022

Prioritetas: „Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai “

SIEKIAMI REZULTATAI

5. Kritinės

įmonių masės

generavimas

Naujų įmonių kūrimas, licenzijavimas, įmonių įnovatyvių produktų ir paslaugų gamyba ir diegimas

įmonių grupės ir ryšio operatorių steigiama bendra įmonė, licencijuojamas skaitmeninio ryšio turinio bei paslaugų transliacija

Naujų įnovatyvių įmonių kūrimas, licencijavimas paslaugoms diegti.

4.Diegimas

rinkoje:

Transporto sistemų priedėlių ir juose įdiegtų paslaugų “x” diegimas į rinką.

IRT įmonių grupės ir ryšio operatorių steigiama bendra įmonė, licencijuojamas skaitmeninio ryšio turinio bei paslaugų transliacija.

STS ir paslaugų kūrimo karkasas, paslaugų transporto valdymo centrams, atsiskaitymų ir apmokėjimo

platformos, maršrutų ir kelionės laiko minimizavimo, incidentų informavimo keliuose, kelių būsenos, kuro

kainos, parkavimo, kelionės informacijos teikimui.

3. Prototipai, jų

demonstravimo

ir bandomosios

partijos

STS paslaugų bei jų kūrimo karkasų prototipai, paslaugos, jų testavimas

realiomis sąlygomis Priedėlių prototipai, bandomųjų pavyzdžių partija, jų testavimas ir bandymai realiomis sąlygomis

Skaitmeninio radijo ryšio tinklo ir transporto priemonių vairuotojų informavimo sistemos prototipo sukūrimas, jo bandymas realiomis sąlygomis viename mieste.

2. Techninės

koncepcijos,

maketo,

modelio,

metodikos

parengimas

Priedėlių techninės, paslaugų diegimo juose techninės koncepcijos, paslaugų teikimo modeliai, paslaugų metodikos, priedėlių maketai su testinėmis paslaugomis. Tinklo infrastruktūros techninės koncepcijos ir maketo įgyvendinimo parengimas ir technologinių sprendimų testavimas miesto ribose

Sukurti daiktų interneto ir STS kūrimo priemonių bei paslaugų kūrimo karkaso modelius, skirtus jų pagrindu kurti STS techninę ir programinę įrangą išmanioms paslaugoms realizuoti.

1. Naujų

sprendimų

paieška

Daiktų interneto technologijų ir jų panaudojimo STS bei paslaugoms kurti poreikių identifikavimas, naujų

sprendimų analizė, modelių, metodikų sudarymas. Atviros prieigos priemonių išmanioms paslaugoms teikti

transporto priemonėse naujų sprendimų, standartų analize ir paieška. Skaitmeninio radijo ryšio technologinių

sprendimų. Teikiamų paslaugų paklausos analizė ir paslaugų kūrimo technologijų tyrimai.

LAIKAS 2014-2015 m. 2016-2017 m. 2018-2019 m. 2020-

2022

INFORMACIJA LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ

INFRASTRUKTŪRŲ KELRODŽIUI

MTI pavadinimas ir

akronimas

Institucija,

teikusi

paraišką

MTI pobūdis Sąsaja su ESFRI ir kt.

tarptautinėmis MTI Sąsajos su sumaniomis specializacijomis

Lėšų poreikis 2014-

2020 m., mln.lt

Socialiniai ir humanitariniai mokslai

Elektroniniai lietuvių

kalbos ištekliai E-

lingua CLARIN-LT

VDU

Kalbinių ir semantinių išteklių bei technologijų

MTI, kurią sudaro tekstynai, garsynai,

elektroniniai žodynai ir kt.

CLARIN ERIC

„Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių

technologijos (IRT):

Pažangus elektroninis turinys, technologijos

jam kurti ir informacinė sąveika

4,028

Europos socialinis

tyrimas

ESS LT

KTU

Tarptautinis akademinis socialinis tyrimas ir

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros

konsorciumas

ESS ERIC

Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“:

Modernios ugdymosi technologijos ir procesai

„Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių

technologijos (IRT):

IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos

sprendimai ir paslaugos

3,92

Lietuvos

humanitarinių ir

socialinių mokslų

duomenų archyvas

LiDA

KTU

Virtuali skaitmeninė empirinių humanitarinių

ir socialinių mokslų duomenų kaupimo,

ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra

CESSDA ERIC

„Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“:

Modernios ugdymosi technologijos ir procesai

„Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių

technologijos (IRT):

IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos

sprendimai ir paslaugos

4,176

Paveldo ir istorijos

mokslinių tyrimų

infrastruktūra

„Aruodai“.

PITI „Aruodai“.

VU

Paveldo ir istorijos mokslinių tyrimų

infrastruktūra, skirta lituanistikos paveldui ir

moksliniams duomenims kaupti

DARIAH ERIC

„Įtrauki ir kūrybinga visuomenė":

- Modernios ugdymosi

technologijos ir procesai;

- Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo

technologijos ir procesai

„Nauji gamybos procesai, medžiagos ir

technologijos":

Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos

technologinės sistemos

„Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių

technologijos (IRT):

IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos

sprendimai ir paslaugos

2,15

MTI

pavadinimas ir

akronimas

Institucija,

teikusi

paraišką MTI pobūdis

Sąsaja su ESFRI ir

kt. tarptautinėmis

MTI

Sąsajos su sumaniomis specializacijomis

Lėšų poreikis

2014-2020 m.,

mln.lt

Fiziniai ir technologijos mokslai

Lietuvos GRID

našių

skaičiavimų

tinklas

LitGrid-HPC

VU

Mokslinių tyrimų infrastruktūra,

kompleksiškai ir efektyviai teikianti

vartotojams reikalingas skaičiavimų

galimybes ir susijusias paslaugas bei

užtikrinanti įvairiapusį HPC ir

duomenų saugyklų atviros prieigos

resursų funkcionalumą.

PRACE ERIC

CERN;

BULL kompanijos

BUX grupės narys,

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“:

Funkcinės medžiagos ir dangos Energetika ir tvari aplinka:

-Išmaniosios energijos generatorių ir vartotojų energetinio

efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos

Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (IRT):

--IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos

16,8

Mechatronikos

mokslinių

tyrimų

infrastruktūra

KTU

Mokslinių tyrimų infrastruktūra,

skirta sutelkti kvalifikuotus

mechatronikos specialistus ir

šiuolaikinę projektavimo, matavimo

bei prototipų gamybos įrangą, kuria

atviros prieigos principais galės

naudotis Lietuvos tyrėjai ir įmonės.

Laserlab-Europe

„Energetika ir tvari aplinka“:

Išmaniosios energijos generatorių ir vartotojų energetinio

efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos

„Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“:

Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai

„Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“:

Fotoninės ir lazerinės technologijos

Funkcinės medžiagos ir dangos

Konstrukcinės ir kompozicinės medžiagos

Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos

„Sveikatos technologijos ir bioletcnologijos“

Pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės

sveikatai

Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui

„Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (IRT):

Sumanios transporto sistemos ir IRT

4,095

INFORMACIJA LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ

INFRASTRUKTŪRŲ KELRODŽIUI

Ačiū už dėmesį!