LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS TRAKAMS / 2015/06

2015 M. birželio 7 D. pakartotiniai savivaldos rinkimai

Reikia atsikratyti žlugdančio abejingumo

Iš kur atsirado stiprus noras dirbti žemę?

Už tai labiausiai turiu būti dėkingas mano šviesaus atminimo seneliams, tiek mamos, tiek tėčio tėvai visą gyve-nimą ūkininkavo. Nors žemės turėjo nedaug, tačiau būdami darbštūs, su-manūs neblogai vertėsi ir išlaikė savo šeimas. Baigęs vidurinę mokyklą, įsto-jau į Vilniaus žemės ūkio technikumą. Ten įsigijęs mechaniko specialybę, bu-vau paskirtas dirbti į Šalčininkų rajoną.

Po to 16 metų dirbau Trakų nerūdinių statybinių medžiagų susivienijime. Nors visur dirbti sekėsi, tačiau mane traukte traukė kaimas. Supratau, kad tik ten gyvendamas, bendraudamas su kitais ūkininkais, dirbdamas žemę, galėsiu tinkamai panaudoti savo ener-giją, įgyvendinti visus sumanymus.

O kada jus aplankė sėkmė?

Matyt ne veltui yra sakoma, kad sė kmė aplanko ir šypsosi tik tiems,

kurie nesėdi sudėję rankų, o diena iš dienos kantriai triūsia, žingsnis po žingsnio kopia į kalną. Kadangi eko-logiškomis sąlygomis auginu ne tik kviečius, bet ir rugius, avižas, grikius, tai pakilus javų supirkimo kainoms, suradus užsienio rinkas, padėtis žen-kliai pagerėjo.

Darbų ir rūpesčių nestinga, tai ko-dėl norit užsiversti politiko naštą?

Esu lietuvis, šeimos tėvas, su žmona išauginęs keturis sūnus. Gyvenu Lie-tuvos kaime, dirbu žemę ir bendrauju, daugiausia su žmonėmis, gyvenan-čiais kaime, kurie taip pat dirba žemę arba verčiasi kaime su dar likusiais pragyvenimo šaltiniais. Mano profe-sija - mokslinis agronomas (1978 m. esu baigęs LŽŪA Agronomijos fakul-tetą). Šiame laiške rinkėjui išvardintos priežasys paskatino mane kandida-tuoti į tarybos narius, kad savo pa-tirtimi ir kaimo nūdienos išmanymu galėčiau prisidėti prie kaimo atgaivi-nimo.

Jaunimui kaime reikia veiklos ir, jei-gu nėra kur panaudoti energijos, jie traukia į miestus arba išvažiuoja iš Lietuvos.

Albertas Malašauskas: galima prisipirkti tankų, bet jei juose sėdės alkani kariai, nieko gero nebus

Tęsinys 2 psl.

Vladyslav Kravčun, kandidatas į Trakų rajono merus

Sąrašas nr. 13

Artėja pakartotiniai mero ir Trakų rajono savivaldybės tarybos narių rinkimai. Bemaž visi buvusieji, dirbę merais ar tarnybos nariais po 3-4 kadencijas ir net Lietuvos Respublikos Seimo senbuviai važi-nėja po rajoną negailėdami gražių pažadų, vėl stengiasi apsukti galvas patikliems rinkėjams. O ką apie gyvenimą , rinkimus ir ne tik galvoja valstiečių ir žaliųjų sąjungos (sąrašo numeris 13.), Trakų skyriaus pirmininkas ūkininkas Vladyslav Kravčun, paprašiau papasakoti laikraščio „Trakų žemė“ skaitytojams.

Tęsinys 2 psl.

Kandydat od partii Rolników i Zielonych na stanowisko członka rady - mera do samorządu w Rejonie Trockim: bądźmy prawdziwymi gospodarzami we własnym kraju

Nr.1

Nr.2

2 2015 M. BIRŽELIO 7 D. PAKARTOTINIAI SAVIVALDOS RINKIMAI SĄRAŠAS NR. 13

Reikia atsikratyti žlugdančio abejingumo

Dabar turiu viską, ko žmogui reikia. Šeimos nariai sveiki, dirba. Žemė kruopščiai prižiūrima. Laukai derlingi. Bet aš negaliu ir nenoriu abe-jingai stebėti kaip nyksta kaimai, kaip ūkininkai auginantys duoną, galvijus ir kitas gėrybes, yra palikti likimo valiai. Juos tiesiog įžūliai apiplėši-nėja mėsos ir pieno perdirbėjai, trąšų ir žemės ūkio technikos gamintojai. Ar normalu, kad 0,5 litro buteliukas mineralinio vandens brangesnis už vieną litrą pieno. Kurios partijos atstovas, dir-bantis LR Seime, ar rajono tarybos narys, bandė žemdirbius apginti, padėti jiems atstatyti bent minimalų teisingumą?

Bet juk prieš kiekvienus rinkimus politikai „paplonina“ liežuvius ir žada, žada ir žada...

Nesuprantu, kodėl šitaip ilgai tikime jų paža-dais. Pasak JAV prezidento A. Linkolno, „Galime visus žmones apgaudinėti trumpą laiką, galime dalį žmonių apgaudinėti visą laiką, tačiau negali-me visų žmonių apgaudinėti visą laiką.“

Ką manote apie valdančiųjų partijų narių veiklą?

Manau nesuklysiu pasakęs, jog tai gerai už-maskuota veiklos imitacija, kaip piliečiai dėl jiems iškylančių problemų kreipiasi į LR Seimo narį, dažniausiai išgirsta atsakymą, kad tai ne jo kompetencija. Rajono tarybos narys, sulaukęs skundo ilgai galvos, svarstys ir po kelių mėnesių atsakys, kad problemos sprendimas ne jo galio-je. Seniūnas išlemena, kad jis nieko negali arba pataria kreiptis į teismą.

Tai gal atėjo metas, tų valdininkų paklausti, ko taip ilgai sėdite savo kėdėse?

Jei esate neįgalūs, užleiskite postus tiems, kurie norės ir sugebės žmonėms pagelbėti.

Kaip dar būtų galima pagerinti mūsų gyve-nimą?

Geresnis gyvenimas neįmanomas be teisin-gumo. Teisingumo visiems. Ne tik turtingiems ir galingiems.. Ne tik dideliuose ir mažuose reika-luose. Kad visi žinotų ne tik savo teises ir laisves, bet ir atsakomybę, bei pareigas. Rajono tarybo-je dirbčiau tam, kad pakeisčiau tarnautojų, kurie save vadina valdininkais, požiūrį į žmogų, atsta-tyčiau pasitikėjimą valstybe, pagerėtų ekonomi-nė ir socialinė gyventojų padėtis.

Ką turi padaryti kaime gyvenantys ūkinin-kai ir žemdirbiai?

Manau, kad visi valstiečiai ir kiti kaimo gyven-tojai privalo atsibusti, plačiai atmerkti akis ir kuo skubiau vienytis. Reikia atsikratyti žlugdančio abejingumo, paklausti patiems savęs, kodėl mes taip ilgai taikstomės su mus žeminančia padė-timi. Duoną kasdien valgo visi, tačiau tie, kurie ją augina, yra išstumti į užribį. Niekas negirdi jų balso, nepaiso norų, iš viso apie juos negalvoja. Nors partijoms priklauso tik nedidelis procen-tas Lietuvos gyventojų – šalį pasikeisdamos jos valdo jau 25 metus. Turime pripažinti, kad ir ūki-ninkams kito kelio nėra, privalome burtis į Vals-tiečių ir žaliųjų sąjungą, tik tada būsime išgirsti ir suprasti. Ateikite birželio septintąją į rinkimų apylinkes. Balsuodami už Valstiečių ir žaliųjų są-jungos narius (Sąrašo nr. 13), jūs galite nulemti ne tik savo pačių, bet ir savo vaikų ir vaikaičių išliki-mą kaime, išsaugoti jų ryšį su gimtine.

Austros Zapolskienės pokalbis su Vladyslav Kravčun

Pradžia 1 psl.

Stengčiausi visais įmanomais būdais palaikyti jaunus žmones, kurie dirba jaunimo užimtumo srityje. Praeityje dauguma sportininkių buvo ug-domi iš talentingų vaikų, gyvenančių kaimuose. Sportas, kuriam nereikia didelių investicijų, ga-lėtų klestėti kaimuose, tačiau tam nei pinigų, nei specialistų – sporto organizatorių – neužtenka. Entuziastų, kurie galėtų skirti savo laiką ir dirbti be užmokesčio, jau nebeliko. Anksčiau tai buvo kai-mo mokyklos fizinio lavinimo mokytojas, kuris, jei buvo entuziastingas, tokią veiklą vykdydavo; jau-nimas aktyviai laisvalaikiu sportuodavo. Dabar rei-kia, prie kaimo bendruomenių likusiose mokyklo-se, paskatinti mokytojus rengti masinius sporto renginius, prieinamus visoms amžiaus grupėms.

Kaimo žmonių medicininis aptarnavimas yra prastas ir vis labiau prastėja. Patekti pas specialis-tus, būtų tai odontologas ar kitos srities specialis-tas, reikia ilgai laukti eilėse. Patekti pas juos sunku, nuvažiuoti brangu ir nepatogu, nes kursuoja ma-žai autobusų. Būtina palikti visus dar veikiančius felčerinius kaimo punktus, juk tai vienintelė vieta, kur dar gali kreiptis kaimietis, čia dar nesudaro-mos eilės keliems mėnesiams į priekį.

Manau, kad taip vadinamos sisteminės, didžio-sios partijos, dalyvaudamos rinkimuose, orientuo-jasi į tas vietoves, kuriose yra daugiau gyvento-jų – daugiau rinkėjų, jiems pataikauja, žadėdami įvykdyti įvairius lūkesčius, o kaimai pamiršti. Visi dalyvaujantieji debatuose vienas už kitą gražiau kalba, kaip esą bus steigiami darželiai miesteliuo-se, renovuojamos mokyklos, seniūnijų pastatai, o apie kaimą ten iš vis nieko negirdime. Sužinome tik tada, kai optimizuojamas kaimo mokyklų tin-klas ir eilinį kartą uždaroma kaimo mokykla ar darželis.

Kitose valstybėse kaimo svarba gerai supranta-ma, ten yra nuostata, kad jei atsiranda kompani-ja ar darbdavys ir jis kuria savo verslą, tai 50 proc.

darbo vietų turi būti įkurta ir kaimo vietovėse. Ar negalima būtų taip padaryti ir Trakų rajone, kurio vietovės neprilygstamo grožio, verslą kuriantiems įrašyti tokią sąlygą? Juolab, kad Trakų rajonas pa-gal kaimo infrastruktūros išvystymą Lietuvoje yra beveik paskutinėje vietoje.

Pasaulio mokslininkai pranašauja, kad jei pasau-lyje žmonių daugės tokiu pačiu tempu, kaip dabar, apie 2050 metus, gali pritrūkti maisto. Taigi, žem-dirbiams ir kaimo gyventojams pranašaujama gera perspektyva. Tuo pačiu labai gaila, kad Lie-tuvos valdžia, taip pat ir vietinė nelabai skiria dė-mesio kaimui. Nekalbu apie didžiuosius ūkininkus, kurie paėmė 80-90 proc. ES skiriamos paramos, o mažiesiems praktiškai neliko nieko arba jie pasi-traukė iš gamybos, užsitikrindami sau pragyveni-mą senatvėje, bet pasmerkdami savo vaikus emi-gracijai. Labai siauras mąstymas privedė prie to, kad Lietuvoje yra keli šimtai didelių žemvaldžių ir labai daug kaimo gyventojų gyvenančių iš pa-šalpų, kad kaimai ištuštėjo. Visos valstybės remia žemdirbius savo biudžeto lėšomis, taip dotuoda-mos valgytojus, nes be paramos produktų kainos būtų labai didelės ir mažai kas galėtų juos įpirkti. Galima prisipirkti tankų, bet jei jame sėdės alkanas karys, gero nebus. Taigi, kelias vienas - kaimas turi atgimti, jame turi būti vietos visiems. Kaimo gy-ventojams reikia ir darbo, ir pramogų ir visko, ką turi miestiečiai.

Apie vertybes galima daug pasakyti, bet mano įsitikinimu didžiausia vertybė yra žmogus, kurio kelios kartos kaupė patirtį, žinias, kultūrines ir tau-tines tradicijas. Žmogus, kuris savo patirtį ir žinias perduoda kitiems, pamoko ir pataria, kaip atski-rais atvejais veikti, kuris nėra užsidaręs, moka ir nori bendrauti su kitais.

Tikiuosi Jūsų pritarimo mano mintims, kviečiu Jus ateiti balsuoti už Nr. 13 Valstie-čių ir žaliųjų sąjungą ir kandidatą sąraše Nr.2 Albertą Malašauską

A. Malašauskas: galima prisipirkti tankų, bet jei juose sėdės alkani kariai, nieko gero nebus

Jaunas Valstiečių ir žaliųjų kandidatas į Trakų rajono tarybą Kęstutis Abucevičius: gražinsime viltį mylintiems žmogų ir gamtą

Ūkininkauju Trakų rajone jau penkeris me-tus. Ūkį perėmiau iš tėvų, iš jų taip pat se-miuosi patirties ir gyvenimiškos išminties. Bendraudamas su žmonėmis ir skaitydamas knygas pastebėjau, kad daug žmonių yra praradę viltį. Viltį, kad jie gali keisti savo gy-venimą, kad būtent kiekvienas žmogus ir yra tai, iš ko susidaro valstybė. Norėčiau, kad kie-kvienas pilietis prisidėtų prie geresnės šian-dienos ir po truputį atsikratytų įpročio skųstis. Prisidėkim kiekvienas ir sėkime žmonėse viltį, sąžiningumą, sukurkime tvarkingą visuome-nę, mylinčią žmogų ir gamtą. To norėčiau siekti būdamas Trakų rajono savivaldybės taryboje: pavyzdžiui, prisidėti gerinant kelių būklę (ypatingai žiemos metu, kad vaikams nereikėtų klampoti pusnimis keliaujant į mo-kyklą), sprendžiant vaikų ir paauglių laisvalai-kio užimtumo problemas, viešojo transporto problemas.

Gyvenime mano svarbiausios vertybės yra laisvė, viltis, šeima, pripažinimas.

Pradžia 1 psl.

Norėčiau, kad būtų kaip Birštone, imkime iš jo pavyzdį ir pas mus bus švaru, miestas bus žydintis Irena Potocka. LVŽS kandidatė į Trakų rajono savivaldybės tarybą. Nr. 17

Esu trakietė. Dirbu Trakų istorijos muziejuje eks-kursijų vadovė. Jautriai reaguoju į Trakų miesto problemas: nesutvarkytos pakrantės, paplūdimiai, skverai, pastatai-,,vaiduokliai“, brangi šiluma.

Mano vizija – tai patrauklus, patogus, saugus ir pigus miestas gyventojams ir būtų turistų iš viso pasaulio traukos centras. Tam tikslui įgyvendinti reiktų siekti - Ignalinos pavyzdžiu - renovuoti dau-giabučius, pastatyti rajono miestuose biokuro katilines (mūsų ūkininkai savo turimais šiaudais ir grūdų atliekomis gali apšildyti visus rajono mies-tus), išnaudoti geoterminę, vėjo ir saulės energiją.

Turtingos Danijos kraštovaizdžio negadina vėjo jėgainės. Norėčiau jų daug matyti ir mūsų rajone. Birštono pavyzdžiu norėčiau, kad miestas būtų švarus, žydintis. Trakuose trūksta viešbučių, turis-tai noriai praleistų čia ilgesnį laiką, tam taip pat tūri būtį sutvarkyta visa infrastruktūra. Tokiu būdu Trakuose atsirastų daug darbo vietų, nereiktų jau-nimui duonos ieškoti užsienyje.

Mūsų ūkininkai noriai parduotų savo ekologišką pieną, mėsą, daržoves. Tam nereikia investicijų, o tik gero noro.

Trakų rajonas yra daugiatautis, šį rezervą reikia išnaudoti ir padėti bendrijoms vystyti savitą kul-

tūrą, švietimą. Mano tikslas (jei būsiu išrinkta į rajono savival-

dybės tarybą) - tai ne partijoms patogių koalicijų formavimas, o bendras darbas rajono gyventojų labui.

Žmoguje vertinu sąžiningumą, padorumą, pa-garbą žmogui, meilę gamtai.

Nr.8

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Trakų rajono savivaldybės tarybos nario – mero pareigas: būkime tikri šeimininkai savo krašte

Sveiki, esu Vladyslav Kravčun, ūkinin-kas, Lietuvos ir Trakų rajono savivaldy-bės politinis bei visuomenės veikėjas. Gimiau Žėronių kaime netoli Rūdiškių. Esu Lietuvos ir gimtojo Trakų krašto pa-triotas, nes čia gimiau, užaugau, gyve-nu ir dirbu. Myliu Lietuvą, o ypač Trakų kraštą. Esu laimingas, nes čia gimė, už-augo, dirba ir gyvena mano dvi dukros su savo šeimomis. Dalyvauju ir siūlau savo kandidatūrą į Trakų rajono savi-valdybės tarybos nario – mero pareigas, nes noriu, kad mūsų rajone gimtų, norė-tų ir galėtų gyventi mūsų vaikai.

Esu santūrus ir kantrus kaip dauguma Tra-kų krašte gyvenančių žmonių. Trakų rajone retai rengiamos protesto akcijos, nors žmo-nės nepatenkinti, kad valdžia priima netin-kamus sprendimus. Mano patirtis sako, kad abejingas žmogus – blogiau nei priešas. Noriu, tikiu ir tvirtai sieksiu, kad taptume savo krašto šeimininkai, laisvai ir sąžiningai priimantys teisingus sprendimus.

Būdamas meru ir rajono tarybos nariu, sa-vivaldybėje dirbantiems valdininkams tai-kysiu aukštus kompetencijos ir reputacijos reikalavimus. Turiu nemažą vadovaujamo darbo patirtį. Esu laisvas, nepriklausomas žmogus, tvirtai „stovintis ant kojų“. Daly-vauju politinėje veikloje todėl, kad noriu duoti, o ne imti.

1999 metais sukūriau savo verslą, vėliau įkūriau ekologinį ūkį, sukūriau 7 darbo vie-tas. Nuo 2007 metų esu Lietuvos nederlin-gų žemių naudotojų asociacijos valdybos narys, puikiai išmanau Lietuvos Respubli-kos ministerijų darbo specifiką. Dirbdamas prioritetą teiksiu žmogaus realiam sociali-niam paslaugų prieinamumui bei kovai su korupcija.

Mano kolegos, Lietuvos valstiečių ir ža-liųjų sąjungos Europos Parlamento nario ir buvusio Ignalinos mero, Bronio Ropės pa-vyzdžiu, mažinsiu šilumos ir karšto vandens kainas, skatinsiu skaidrią namų renovaciją, kad sutaupytume, o ne eikvotume šeimų pinigus.

Mūsų partija, vadovaujama kultūros me-cenato Ramūno Karbauskio, yra auganti politinė jėga, kovojanti už sveiką, saugią aplinką, ekologiją, kultūrą ir švietimą.

Dalyvauju rinkimuose kartu su atsakin-ga, patikima ir kompetentinga komanda. Kviečiu Jus palaikyti ir skirti savo balsą už aktyvią Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakci-ją Trakų rajono taryboje, kuriai svarbi Jūsų nuomonė.

Balsuokite už partiją, sarašo Nr. 13 bei už mane – Vladyslav Kravčun, kandidatą į savivaldybės tarybos na-rio – mero pareigas.

Vladyslavas Kravčun

Kandydat od partii Rolników i Zielonych na stanowisko członka rady - mera do samorządu w Rejonie Trockim: bądźmy prawdziwymi gospodarzami we własnym kraju

Witam, jestem Wladyslaw Krawczun, rolnik, działacz polityczny w rejonie Trockim. Urodziłem się w miejscowości Žėronys w pobliżu Rudziszek. Jestem patriotą Litwy oraz ziemi Trockiej, po-nieważ tu sie urodziłem, dorastałem, mieszkam i pracuję. Kocham Litwę, a szczególnie region Trocki. Jestem szczęśliwy bo tutaj urodziły się, doras-tały, mieszkają i pracują moje córki z rodzinami. Biorę udzial w wyborach na stanowisko członka rady - mera do sa-morządu w Rejonie Trockim, ponieważ chcę aby tu się rodziły i chciały mieszkać nasze dzieci.

Jestem skromny i cierpliwy jak większość ludzi żyjących na ziemi Trockiej. W rejonie Trockim bardzo rzadko są organizowane akcje protestów, ludzie się skarżą z powodu podejmowania złych decyzji.

Moje doświadczenie mówi, że obojętny człowiek - gorzej niż wróg. Chcę wierzyć i dążyć do jednosci w podjęciu sprawie-dliwych i właściwych decyzji.

Będąc merem rejonu Trockiego w sa-morządzie zapewnię wysoki poziom kom-petencji i reputacji pracujących urzędników.

Mam bogate doświadczenie na stanowis-ku kierownika. Uczestniczę w działalności politycznej, bo chcę dać, a nie brać. W 1999 roku stworzyłylem własny biznes, później założylem gospodarstwo ekologiczne, utworzyłem 7 miejsc pracy. Od 2007 roku jestem członkiem zarządu gruntów niepło-dnych Litwy, mam doskonałą znajomość specyfiki pracy ministerstw Republiki Li-tewskiej. Podczas pracy moim priorytetem będzie realne dostępność usług socialnych dla człowieka, oraz będę walczył z korupcją.

Na podstawie doswiadczenia mego kole-gi z partii, członka Parlamentu Europejskie-go i byłego mera Ignaliny Bronis Ropė, będę się starał o obniżenie cen ogrzewania i gorącej wodę, będe wspierał przejrzyste renowacje domów, a nie tracił pieniądze rodzin.

Nasza partia, kierowana przez Ramunasa Karbauskasa, jest rosnącą siłą polityczną walczącą o zdrowym, bezpiecznym środo-wisku oraz ekologię, kulturę i edukację.

Biorę udział w wyborach razem z odpo-wiedzialną, godną zaufania i kompetentną drużyną. Zapraszam do wsparcia i oddania swego głosu za aktywną frakcję Rolnikow i Zielonych.

Glosuj na partię lista Nr. 13 oraz na kandydata na stanowisko członka rady – mera do samorządu w Rejonie Trockim – Wladyslawa Krawczun.

Wladyslawa Krawczun

Vladyslav Kravčun savo ekologiniame ūkyje

Konferencijoje

Vladyslav Kravčun Trakų rajono vaikams suorganizavo inkilų kėlimo šventę

2015 M. BIRŽELIO 7 D. PAKARTOTINIAI SAVIVALDOS RINKIMAI SĄRAŠAS NR. 13 3

4 2015 M. BIRŽELIO 7 D. PAKARTOTINIAI SAVIVALDOS RINKIMAI SĄRAŠAS NR. 13

Mane, kaip trakietę, jaudina metų metais besitęsiančios ir neišsprendžiamos negerovės

Rita Zajankauskiene. Kandidatė į Trakų rajono tarybą. Nr. 14

Gimiau Rykantuose. Dabar gyvenu Tra-kuose. Esu baigusi Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijau buhalterio-ekonomis-to kvalifikaciją. Nuo 1997 m. dirbu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje – kon-sultante ūkio apskaitai.

Beveik du dešimtmečius bendrauju su ūkininkais, matau ir gerbiu jų labai sunkų, prasmingą darbą. Visi jie myli žemę, yra darbštūs ir sąžiningi. Man suprantamos

jų problemos, todėl noriu prisidėti prie jų sprendimo. Atstatyti nors bent minima-lų teisingumą. Kad visi duonos valgytojai gerbtų žemdirbius, kad valdžioje esantys tarybos nariai įsiklausytų į jų teisėtus reika-lavimus ir padėtų jiems, o ne trukdytų dirb-ti ir gyventi.

Mane, kaip trakietę, jaudina metai iš metų besitęsiančios ir neišsprendžiamos proble-mos: prastai tvarkomos ir neprižiūrimos ežerų pakrantės, viešųjų tualetų trūkumas, labai brangus centralizuotas šildymas, van-dens kaina, dėl to Trakų gyventojai išleidžia didžiąją dalį savo pajamų mokesčiams.

Vėžlio žingsniu vyksta namų renovavimas. Nesprendžiama automobilių stovėjimo aikštelių problema. Sakom, sakom, rašom, rašom, o problemų vertinimas nepajuda nė iš vietos.

Trakai turistinis miestas, rajone daug vaiz-dingų apylinkių, o mieste nėra nei kino tea-tro, nei klubo, kur mūsų jaunimas ir miesto svečiai galėtų praleisti laisvalaikį.

Kad miestas pasikeistų ir pagražėtų reikia pritraukti visą bendruomenę. Labiau rūpin-tis savo valdomis turėtų ir nuosavų namų šeimininkai ir daugiabučių gyventojai. Deja, seniūnijos darbuotojai jų nekontroliuoja ir nereikalauja laikytis, bent minimalios tvar-kos

Man svarbu, kad darbai, idėjos, tikslai būtų ne vienadieniai, o ilgalaikiai, turintys išliekamąją vertę ateinančioms kartomsTauras Kurdzikauskas. LVŽS kandidatas į Trakų rajono savivaldybės tarybą. Nr. 5

Esu Tauras Kurdzikauskas, trakietis gimęs ir užaugęs Trakuose. Man šis kraštas, ku-riame kuriu savo ateitį, patinka, todėl esu pasirengęs savo žinias, jaunystę ir energiją skirti aplinkai, kurioje gyvenu. Baigęs Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją, toliau mokslus tęsiau Vilniaus kolegijoje, esu įgijęs kom-piuterių inžinieriaus specialybę, tačiau nuo 2008 metų ūkininkauju. 2013 metais esu iš-rinktas geriausiu rajono ūkininku.

Nors Trakai - istorinis kraštas, turintis gi-lias istorines šaknis, man patinka, tačiau trokštu, kad vyktų pokyčiai jame:

• Kad Trakai miestas, turintis kurortinio miesto statusą, galėtų prilygti geriausiems šalies kurortams: būtų išvystyta infrastruk-tūra, kokybiškos poilsiautojų aptarnavimo paslaugos.

• Kad pritraukti investuotojus į rajoną, rei-kia kurti naujas darbo vietas.

• Kad būtų inicijuota Trakų nacionalinio parko schemos korekcija, kurioje būtų atsi-žvelgiama į vietinių gyventojų interesus.

• Kad kelių plėtros ir priežiūros programos lėšos būtų paskirstyta ir kaimiškoms seniū-nijoms, pagerinant rajono kelių būklę.

Jeigu žmonės išrinks mane į rajono savi-valdybės tarybą, stengsiuosi išlaikyti pu-siausvyrą tarp miesto ir kaimo reikalų, siek-siu kad gražėtų miestas, rajono miesteliai ir gyvenvietės, kad kurtųsi kuo daugiau jau-nų ūkininkų sodybų, kad sugrįžtų emigran-tai ir sėkmingai susirastų gyvenimo šaltinį Trakų krašte.

Vytautas Mikas Doškus. Ūkininkas. Kandi-datas į Trakų rajono savivaldybės tarybą. Nr. 6

Gimiau 1951 metais Trakų rajone, Grenda-vės seniūnijoje. Ten gyvenu ir dabar. Trum-pam išvykęs buvau tik besimokydamas technikume. Jį baigęs gavau zootechniko diplomą. Nuo žemės taip pat niekada ne-buvau nutolęs. Mūsų seniūnijoje anksčiau veikė net 3 mokyklos: pagrindinė ir 2 pra-dinės. Veikė treji kultūros namai, vaikų dar-želis, felčerinis punktas. O dabar? Neliko nei mokyklų, nei vaikų darželio, tik šiaip taip egzistuoja Trakų kultūros rūmų pada-linys. Ką daryti, kad gyvenimas pasikeistų? Turi būti įgyvendinti tiesioginiai seniūnų rinkimai. Reikia, kad būtų išrinktas doras, darbštus ir sumanus žmogus. Kita vertus, iš jo būtų galima pareikalauti ataskaitos apie atliktus darbus.

Šiuo metu ūkininkauju. Dirbu 40 ha žemės. Auginu įvairias grūdines kultūras. Prižiūriu 3 melžiamas karves. Ūkyje dirbti labai sunku. Todėl rezultatų pasiekia tiktai darbštūs, tu-rintys geležinę kantrybę žemdirbiai. Mes su žmona Stanislava pieną perdirbame patys. Gaminame varškę, sūrius, sviestą, tik tokiu būdu ir išgyvename.

Užauginome sūnų ir dukrą. Dabar džiau-giamės ir rūpinamės 4 vaikaičiais.

Labiausiai kaimo žmones slegia valdinin-kų pasipūtimas, nesiskaitymas, tiesioginės

atsakomybės nebuvimas. Nors visos parti-jos prieš rinkimus gražiai kalba, žada aukso kalnus, bet jiems pasibaigus, viską pamiršta, rūpinasi tik savo asmenine gerove.

O žemdirbių gerovė ir ateitis priklausys tik nuo jų pačių vienybės. „Ką aš galiu vienas padaryti?“– taip daž-

nai teisiname savo silpnumą ir raminame sąžinę, tačiau istorija įrodė, kad pergalės pasiekiamos tada, kai bent vienas žmogus išdrįsta ir pasako „ne“.

Man svarbiausios vertybės gyvenime yra žmogus ir jo sąžinė. Taigi, visus, kuriems tai nesvetima, kviečiu prisijungti prie LVŽS są-rašo numeris 13.

Rezultatų pasiekia tiktai darbštūs, turintys geležinę kantrybę žmones

Voitechas Vinskevičius: prasta geriamojo vandens kokybė, nepagrįstai aukštos šilumos kainos. Kur sprendimai, kolegos politikai?

Esu Voitechas Vinskevičius, Individualios įmonės savininkas. Kandidatuoju į Trakų ra-jono tarybą, nes noriu padėti rajono gyven-tojams išspręsti daug įsisenėjusių proble-mų. Būti tarybos nariu – labai atsakingos pareigos. Bendrauti ir bendradarbiauti su savo rinkėjais, priimti juos, išklausyti ir pa-dėti ne žodžiais, o konkrečiais darbais. Tik tada tarybos sprendimai bus realūs, nenu-tolę nuo žmonių.

Rūdiškės per pastaruosius metus ženkliai išgražėjo, tačiau yra ir neatidėliotinai spręs-tinų klausimų. Vienas iš jų – prasta geriamo-jo vandens kokybė. Vandenyje, kurį kasdien vartoja visi rūdiškiečiai geležies kiekis leis-tiną normą viršija net 20 proc. Jeigu mums tikrai rūpi gyventojų sveikata – būtina kuo skubiau pastatyti nugeležinimo įrangą.

Kaip ir daugelį Lietuvos gyventojų, rūdiš-kiečius smaugte smaugia nepagrįstai aukš-tos šilumos kainos. Būtina atlikti šilumą tiekiančioje įmonėje auditą ir išsiaiškinti: kas dėl to kaltas ir kur dingsta iš gyventojų surinkti pinigai?

Rūdiškėse niekada nebuvo tinkamai įrengtų vaikų žaidimams skirtų aikštelių. Pagaliau padarykim jas ir pradžiūginkim mūsų mažuosius.

Dar turime pasirūpinti prastai tvarkomais keliais. Pagaliau pradėti ir baigti automo-bilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių

namų problemą.Manau, jog svarbiausia verybė – padėti

tiems, kurie šaukiasi pagalbos. Tačiau reikia duoti jiems ne žuvį, o meškerę. Jeigu būsiu išrinktas, žadu laikytis politiko elgesio ko-dekso nuostatų: pagalba žmogui ir Valsty-bei, teisingumas, ryžtingumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, nesavanaudišku-mas, asmeninė atsakomybė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidataiį Trakų rajono savivaldybės tarybą

Nr.1Vladyslav Kravčun

Nr.5Tauras Kurdzikauskas

Nr.9Vladas Bugušinskas

Nr.13Mečislav Kravčun

Nr.17Irena Potocka

Nr.21Loreta Dainovskienė

Nr.2Albertas Malašauskas

Nr.6Vytautas Mikas Doškus

Nr.10Ryšard Dainovskij

Nr.14Rita Zajankauskienė

Nr.18Jonas Kasperavičius

Nr.22Felicija Jančiauskienė

Nr.3Voitechas Vinskevičius

Nr.7Stasys Rizgelis

Nr.11Tomas Dabašauskas

Nr.15Stasys Buja

Nr.19Laimonas Karpičius

Nr.23Austra Modesta Zapolskienė

Nr.4Darius Marcinkevičius

Nr.8Kęstutis Abucevičius

Nr.12Ramunė Suchockienė

Nr.16Saulius Aliukonis

Nr.20Aldona Liudvinavičienė

Nr.24Bronislovas Stanulionis

2015 M. BIRŽELIO 7 D. PAKARTOTINIAI SAVIVALDOS RINKIMAI SĄRAŠAS NR. 13 5

6 2015 M. BIRŽELIO 7 D. PAKARTOTINIAI SAVIVALDOS RINKIMAI SĄRAŠAS NR. 13

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS

PROGRAMA TRAKŲ RAJONUIReorganizuosime savivaldybės darbą. Valdininkams taikysime aukštus kom-petencijos ir reputacijos reikalavimus bei atsakomybę už už priimtus spren-dimus. Plėsime seniūnijų finansinį savarankiškumą ir paslaugų prieinamumą žmogui. Kartu su policija pagerinsime saugumo situaciją visame rajone. Panai-kinsime biurokratines ir korupcines apraiškas.

Ignalinos pavyzdžiu mažinsime šilumos, karšto vandens kainas, griežtai kontroliuosime šilumos ūkių darbą. Rajono miestuose pastatysime bioku-ro ir biodujų katilines, vėjo jėgaines, saulės kolektorius, išnaudosime geoterminę energiją. Statysime nuotekų valymo įrenginius miestuose ir kaimuose.

Užtikrinsime, kad jauni specialistai gautų darbą mūsų rajone, skatinsime smul-kųjį verslą, plėsime viešųjų darbų apimtis. Skatinsime ekologinės gamybos ūkių plėtrą. Didinsime Trakų turizmo pridėtinę vertę – rajone sukurta, pagamin-ta, užauginta, ir perdirbta produkcija turi būti siūloma turistui konkurencinėmis kainomis.

Remsime vidutinių ir smulkių ūkių plėtrą, skatinsime apleistų žemių naudojimą. Nenašias žemes apsodinsime mišku. Padėsime gauti ir efektyviai panaudo-ti ES paramą. Sukursime savivaldybėje kaimo reikalų komisiją, šalpos fondą. Sieksime supaprastinti statybos leidimų išdavimo tvarką.

Puoselėsime mūsų rajono daugiatautišumo tradicijas, remsime visų tautinių grupių švietimą, kultūrą.

Išsaugosime kultūros namus, skatinsime kultūrinę veiklą mažose gyvenvietė-se, įtraukiant bendruomenes, išsaugosime kultūros paveldą.

Ypatingą dėmesį skirsime turizmo plėtrai Trakų mieste ir rajone. Gerinsi-me infrastruktūrą, įrengsime paplūdimius, sutvarkysime ežeru pakrantes, rekreacines zonas. Sieksime užbaigti asbesto stogo dangų keitimo pro-gramą.

Plėsime paramą daugiavaikėms šeimoms, padidinsime vietų skaičių vaikų dar-želiuose. Puoselėsime sveikos gyvensenos kultūrą.

Gerinsime rajono kelių būklę. Sieksime, kad atokiausios gyvenvietės būtų pa-siekamos viešuoju transportu.

PirmininkasVladyslav Kravčun

Ramūnas Karbauskis: „Mūsų laisvės garantas – kultūra“

Šiemet kaip visada kukliai paminėjome Pasaulio kultūros dieną. Kultūra yra viena iš plačiausių sąvokų savo prasmėmis. Vikipedijoje nurodomas toks kul-tūros apibrėžimas: „Žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere (apgyvendinti, lavinti, gerbti). <...>. Kultūra yra sudėtinė visuma apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus vertingus, gerbiamus ir puo-selėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios visuomenės narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu.“

Akivaizdu, kad mes šiandien nesugebėtume bendrauti, kurti, svajoti, jei mūsų gyvenime ne-būtų kultūros. Deja, žmonija vis sunkiau suvokia, kad įsigali vadinamoji pseudo kultūra, orientuo-ta ne į žmogaus tobulėjimą, bet į jo instinktų ten-kinimą. Viskas matuojama ekonominės naudos, didėjančio gamybos ir vartojimo matais. Ar mes tikrai norime, kad Lietuvoje tebūtų dar viena in-dividualistinė vartotojų kultūros visuomenė?

Esu tikras, kad Lietuva vis dar ieško savo kelio globaliame pasaulyje. Apsidairius aiškėja, kad kultūra yra ta sritis, kurioje mes galime būti lyde-riai regione, Europoje, pasaulyje. Liūdina, kad per 25 Lietuvos nepriklausomybės metus mes nesu-gebėjome sukurti valstybinės kultūros politikos. Jei mes nesuprasime, kad kultūra yra daug svar-besnė valstybės saugumo dalis, nei kariuomenė

– tol gyvensime baimių ir nusivylimų atmosferoje.Visiems užsieniečiams su pasididžiavimu pa-

sakoju apie dainuojančią „revoliuciją“ Lietuvoje, kuri sugriovė Tarybų Sąjungos imperiją. Nesu-prantu, kodėl dabar tautos patriotizmą suveda-me tik į pasirengimą priešintis su ginklu rankose. Grėsmės Lietuvos saugumui yra ir nenoriu su tuo

ginčytis, tik šimtąjį kartą pakartosiu, kad mūsų valstybės stiprybė glūdi piliečių vienybėje, patri-otiškume bei gebėjime adekvačiai vertinti pasau-lio iššūkius. Jei norime, kad Lietuva būtų laimingų žmonių šalis, turime pažvelgti nors dešimt metų į priekį, gražinti etnokultūrą į vaikų darželius ir mokyklas, atgaivinti kultūrinį gyvenimą visoje šalyje, rūpintis gamta ir mūsų aplinka daug ambi-cingiau nei tai darėme iki šiol. Būtent dabar kaip niekad Lietuvos žmonės turi jausti, kad valstybė investuoja į mūsų šeimų gerovę, į mūsų ateitį, į vaikų švietimą ir sveiką gyvenseną, į kultūrą.

Tik taip galime išlipti iš alkoholizmo, narkotikų liūno, sumažinti savižudybių skaičių, sustabdyti emigraciją, susigrąžinti tuos, kurie šiandien lai-mės ieško svetur...

Lenkiuosi dirbantiems švietimo ir kultūros sri-tyje, kūrėjams, kurie mums dovanoja gyvenimo džiaugsmą. Linkiu daug, daug kantrybės ir svei-katos. Jūs reikalingi mums visiems, net jei mes to nesugebame tinkamai išreikšti. Tuo metu vals-tybės politika kultūros srityje turi pasikeisti ir aš pats sutelksiu visas savo jėgas pasiekti pokyčių. Tegyvuoja kultūra!

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis

LR Seimo narė Rima Baškienė: Valstiečių teikiamas projektas padėtų įvykti istoriniam referendumui

Lietuvoje daug metų vyksta diskusijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Šiuo klausimu surengta daug konferencijų. Sprendimo laukia emigravę tautiečiai, Pasaulio lietuvių bendruomenės.

2015 m. gegužės 5 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui kartu su 2016 m. spalio 9 d. vyksiančiais Seimo rinkimais rengti priva-lomą referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau šis referendumas, atsi-žvelgus į dabartinį Lietuvos Respublikos re-ferendumo įstatyme numatytą reguliavimą ir pastaraisiais metais vyraujantį žemą rinkė-jų aktyvumą, pasmerktas žlugti. Pagrindinė problema – dabar galiojantis Lietuvos Res-publikos referendumo 7 str. 3 d. numatytas reikalavimas sprendimo priėmimui. Minėta įstatymo nuostata numato, kad sprendi-mams dėl Lietuvos Respublikos Konstituci-jos I skirsnio „Lietuvos valstybė“, įskaitant 12 straipsnio nuostatas, susijusias su Lietuvos Respublikos pilietybės reguliavimu, priimti, taikoma paprasta balsų dauguma, skaičiuo-jama nuo visų rinkimų teisę turinčių ir įrašy-tų į rinkėjų sąrašus piliečių.

Atkreiptinas dėmesys, kad per 2014 m. Prezidento rinkimus rinkimų sąraše buvo įrašyta daugiau nei 2,5 milijono rinkėjų, tuo tarpu rinkimuose dalyvavo 52,23 proc. pilie-čių. Kad sprendimai, susiję su Lietuvos Res-publikos pilietybės klausimais, būtų priimti, būtina, jog referendume balsuotų daugiau nei 1,25 milijonas balsavimo teisę turinčių piliečių ir praktiškai visi balsavę pritartų siū-lomam pakeitimui.

Pažymėtina, kad panašus Referendumo įstatymo 7 str. pakeitimas buvo atliktas 2003 m. rengiantis stojimui į Europos Sąjungą. Tuomet buvo koreguojamas Referendumo įstatymo 7 str. papildant jį 5 d. ir numatant,

kad sprendimai dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų insti-tucijoms ar jų jurisdikcijai, laikomi priimtais, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė refe-rendume dalyvavusių piliečių. Iki minimo įstatymo pakeitimo galiojo nuostata, nu-matanti, jog sprendimas dėl dalyvavimo tokiose tarptautinėse organizacijose, būtų

laikomas priimtu, jeigu daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų tei-sę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tuomet buvo akivaizdu, jog sprendimo stoti į Europos Są-jungą priėmimui būtina atsižvelgti į piliečių aktyvumą rinkimų ir referendumų metu ir atitinkami koreguoti teisės aktus.

Pastebėtina, kad Referendumo įstatymas yra konstitucinis įstatymas. Todėl jo pakeiti-mo projektai po pateikimo Seimo posėdyje turės būti skelbiami visuomenei svarstyti Seimo statuto 126 str. nustatyta tvarka, o jų priėmimui bus taikoma 3/5 visų Seimo narių kvalifikuota balsų dauguma. Tokiu būdu bus užtikrinta, jog priimant šį svarbų sprendimą Seimo nariai ir visuomenė turės galimybę išsamiai analizuoti bei diskutuoti dėl galimų dvigubos pilietybės įteisinimo problemų.

Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbaus-kio: „Mes remiame idėją svarstyti galimybę dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir tokiu būdu išsaugoti ryšį su emigravusia nemaža tautos dalimi.“ Siūlome pakeisti Referendu-mo įstatymą ir tik tada skelbti referendumą, žinant, kad Konstitucinio teismo doktrinoje pilietybė apibūdinama kaip ypatingas, iš-skirtinis ryšys su valstybe ir kad šiuo pro-jektu Konstitucijos 12 str. išskiriamas iš kitų Konstitucijos 1 skirsnyje įtvirtintų nuostatų. Šios svarbos iniciatoriai neneigia, bet teik-dami šį įstatymo projektą siekia rasti būdą, kaip spręsti įsisenėjusią problemą, kad re-ferendumas dėl pilietybės iš anksto nebūtų pasmerktas žlugti.

Kartu su Referendumo įstatymo projekto rengėja Rima Baškiene minėtą įstatymo projektą pasirašė dar 30 Seimo narių

Siūlome pakeisti Referendumo įstatymą ir tik tada skelbti refe-rendumą, žinant, kad Konstitucinio teismo doktrinoje pilietybė apibūdinama kaip ypatingas, išskirtinis ryšys su valstybe ir kad

šiuo projektu Konstitucijos 12 str. išskiriamas iš kitų Konstitucijos 1 skirsnyje įtvirtintų nuostatų. Šios svarbos iniciatoriai neneigia, bet teikdami šį įstatymo projektą siekia rasti būdą, kaip spręsti įsisenėjusią problemą, kad referendu-mas dėl pilietybės iš anksto nebūtų pasmerktas žlugti.

Seimo narė Rima Baškienė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis

Panašus Referendumo įstatymo 7 str. pakeitimas buvo atliktas 2003 m. rengiantis stojimui į Europos Sąjungą. Tuomet buvo koreguojamas Referendumo įstatymo 7 str., papildant jį 5 d. ir

numatant, kad sprendimai dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai, laikomi priimtais, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Iki minimo įstatymo pakeitimo galiojo nuostata, numatan-ti, jog sprendimas dėl dalyvavimo tokiose tarptautinėse organizacijose, būtų laikomas priimtu, jeigu daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąra-šus. Tuomet buvo akivaizdu, jog sprendimo stoti į Europos Sąjungą priėmimui būtina atsižvelgti į piliečių aktyvumą rinkimų ir referendumų metu ir atitinkami koreguoti teisės aktus.

2015 M. BIRŽELIO 7 D. PAKARTOTINIAI SAVIVALDOS RINKIMAI SĄRAŠAS NR. 13 7

8 2015 M. BIRŽELIO 7 D. PAKARTOTINIAI SAVIVALDOS RINKIMAI SĄRAŠAS NR. 13

Bronis Ropė: ES politika privalo būti nepalanki alkoholio vartojimui

Europos Parlamente plenarinio posėdžio metu buvo svarstoma rezoliucija dėl Euro-pos Sąjungos Alkoholio Strategijos. Ši strategija skirta padėti valstybių narių vyriau-sybėms ir kitoms suinteresuotoms šalims derinti veiksmus mažinant alkoholio daro-mą žalą tiek atskiriems žmonėms, tiek ir visuomenei. „Nuo 2012 metų ES Alkoholio strategija nebuvo atnaujinta, todėl šiuo metu Europos Sąjunga neturi jokio dokumen-to, moksliniais įrodymais ir naujausių socialinių tendencijų analize pagrindžiančio alkoholio kontrolės strategiją bei taikomas priemones“, – teigia Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

„Sveikinu Europos Komisijos pastangas mažinti alkoholio vartojimą Europoje. Priklausomybės ir visuomenės sveikata yra europinio lygio pro-blemos, kurių, deja, neįstengia efektyviai spręsti valstybės ir bendruomenės. Europos regione alkoholio vis dar suvartojama daugiausiai pasau-lyje“, – teigia B. Ropė.

Oficiali statistika teigia, kad visoje Europos Sąjungoje 12 milijonų žmonių yra priklausomi nuo alkoholio. 1 iš 4 eismo nelaimių ES įvyksta dėl neblaivių vairuotojų kaltės. 2010 m. beveik 31 tūkstantis europiečių žuvo keliuose, 25 proc. šių mirčių įtakos turėjo alkoholis. Alkoholis yra ir pagrindinė darbingo amžiaus gyventojų (25-59 metų) prastos sveikatos ir ankstyvos mirties priežastis, o bendrai metinė socialinė alkoholio vartojimo sąlygojama žala siekia 155,8 milijardo eurų – tai yra tiek, kiek bendrojo vidaus produk-to Lietuva sukuria per keturis metus.„Svarstant Alkoholio strategiją Europos Parla-

mente Pietų valstybių atstovai deda pastangas įteisinti atsakingo alkoholio vartojimo sąvoką. Tačiau tai, kas gali būti normalu saikingo varto-jimo kultūrą turinčiose Ispanijoje ar Italijoje, vi-siškai netinka Lietuvai ir daugeliui Šiaurės ir Rytų Europos valstybių, – teigia B. Ropė. – Lietuvoje kone ketvirtadalis penkiolikmečių vaikų vartoja alkoholį kas savaitę, o alkoholizmo mastais bai-giame pasivyti Rusiją ir Baltarusiją“.

Pasak europarlamentaro, EP Aplinkos, visuo-menės sveikatos ir maisto saugos komiteto siū-

lomame rezoliucijos dėl ES Alkoholio Strategijos tekste numatyti keli punktai, kuriuose didesnis dėmesys skiriamas komerciniams interesams nei visuomenės sveikatai. „Manau, kad Euro-pos Sąjunga negali daryti kompromisų šiuo klausimu ir vertybinė politikos kryptis privalo būti visiškai nepalanki alkoholio vartojimui bei nukreipta į alkoholio prieinamumo mažinimą. Todėl joks vartojimas, net ir saikingas, negali būti skatinamas. Kalbant apie alkoholį mes kažkodėl ieškome kompromiso, bandome įteisinti „sai-kingo vartojimo“ sąvoką, vengiame draudimų. Kita vertus, svarstydami, pavyzdžiui, plastikinių maišelių vartojimo klausimus, mes atvirai kal-bame apie draudimų naudą, siekiame visiškai panaikinti vartojimą, džiaugiamės atskirose valstybėse jau atsiradusiais draudimais. Tad ko-dėl nepagalvojus apie radikalesnes priemones ir alkoholio atveju?“, – siūlo B. Ropė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duo-menimis pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų žmogui, Lietuva yra trečioje vietoje pasaulyje, o tarp Eu-ropos Sąjungos valstybių – užima pirmąją vietą. PSO žemėlapyje Lietuva nuspalvinta juodai, nes 15,4 litro gryno etilo alkoholio – vidutiniškai tiek per metus išgeria kiekvienas vyresnis nei 15 m. lietuvis – tai dvigubai daugiau nei PSO minima žalingo vartojimo riba. 2010 m. Lietuvoje alkoho-lio vartojimo sąlygojama ekonominė žala sudarė mažiausiai 235 milijonus eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas Europos Parlamento narys Bronis Ropė

Kaip reanimuoti Trakų šilumos ūkį

Nuo monopolistų ir privatininkų kenčiantys Trakų rajono gyventojai ne daug kuo skiriasi nuo kitų savivaldybių. Šiuo požiūriu išimtis būtų Ignalinos rajonas, kuriame visas šilumos ūkis yra savivaldos (o tai reiškia ir vietos žmonių) rankose. Unikalia Ignalinos rajono savivaldybės patirtimi balandžio 8 dieną atvyko pasidalinti renovaci-jos ekspertu vadinamas Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Negausus Trakų gyventojų būrys su europarla-mentaru susitiko Trakų rajono kultūros rūmuose. Tačiau nedideliu gyventojų susidomėjimu reno-vacijos galimybėmis Bronis Ropė nė kiek nenu-stebo, kadangi ir pačioje Ignalinoje daugiabučių namų renovacija buvo susidomėję tik šeši žmo-nės. Tiesa, tai vyko prieš gerus penkerius metus. Šiais metais beveik visi Ignalinos rajono daugia-bučiai ir viešieji pastatai yra renovuoti. Taigi laiko prasme Trakų rajono atsilikimas gal ir nėra dide-lis, bet darbų prasme atsilikimą galima matuoti šviesmečiais.

Pirmiausia trūksta vietos valdžios požiūrio ir gero susirūpinimo savo pačių rinkėjų gyvenimo kokybe. Tuo tarpu laikas nelaukia. Bronis Ropė išdavė viešą paslaptį, kad galimybių renovuoti namus gaunant valstybės paramą vis mažėja. Jeigu šiuo metu yra kompensuojama 40 proc. renovacijos kainos, tai jau kitąmet šis procentas gali sumažėti per pusę, todėl, jei Trakų rajonas nesuskubs dar šiais metais pradėti daugiabučių namų renovacijos procesą, vėliau daugiabučių savininkams tai kainuos ženkliai daugiau.

Su europarlamentaru susitikę Trakų gyvento-jai, pasiremdami žiniasklaidos informacija, dėstė abejones, ar tikrai renovavus namus sumažės sąskaitos už šildymą, ar prie to sumažėjimo taip pat prisidės dujinių katilinių pakeitimas biokuro katilinėmis. Ypač kai šalia esančioje sostinėje per įvairius tarpininkus parduodamas biokuras pa-brangsta vos ne du kartus. Į tai Bronis Ropė at-sakė, kad pagrindinė tokių nesėkmių priežastis yra ta, kad savivaldybės leidžia monopolines sri-tis (tokias kaip šilumos ūkis, viešasis transportas, komunalinės paslaugos ir kt.) privatizuoti arba išnuomoti privatininkams. Privatininkai visada suinteresuoti kuo didesniu pelnu. Žvelgiant į kitų savivaldybių patirtį, visur kur šilumos ūkyje daly-vauja privačios bendrovės, šilumos kaina 20 – 30 proc. didesnė. Tuo įsitikinti galima apsilankius internetinėje svetainėje www.regula.lt.

Renovacijos procesas yra neatsiejamas nuo visos grandinės renovavimo: nuo katilinių, iki

vamzdynų ir daugiabučių namų. Ignalinos mieste šiluma neišeina pro katilinės kaminą, nes ekonomaizerių pagalba ji gražinama į sistemą. Pakeitus visas šilumos trasas, taip pat sutaupyta labai daug. Jeigu anksčiau virš šilumos trasų žie-mos metu nutirpdavo sniegas ir žaliuodavo žolė, dabar to visai nematyti. Šilumos nuostolis dėl senų vamzdynų vietomis siekė net iki 30 proc., o dabar tesiekia 8 proc.

Biokuro katilinę Ignalina pasistatė savo lėšomis ir, pasak Bronio Ropės, net ir mažai savivaldybei tai nėra labai brangi investicija. Biokurą Ignalinos rajono savivaldybė perka iš vietos įmonių be jo-kių tarpininkų ir mažiausiomis kainomis. Šilumos trasos pakeistos Europos Sąjungos lėšomis. Tuo pasinaudoti galėtų ir Trakų rajono savivaldybė.

Renovacijos tikslas Ignalinoje buvo, kad gyven-tojai mokėtų tiek pat arba šiek tiek mažiau, bet gyventų kapitaliai suremontuotame name. Jei-gu anksčiau žiemos metu gyventojas už šilumą mokėdavo 400 Lt, tai dabar moka 200 Lt už šilu-mą ir 180 Lt už renovaciją, tačiau turi naujus lan-gus, sutvarkytą laiptinę, rūsį, naujus vamzdynus, naują elektros instaliaciją, naują stogą ir t.t. Dėka savivaldybės ir gyventojų prižiūrimų renovacijos darbų daugiabučių gyventojai gyvens komfor-tiškai ir nesirūpinus namo remontu mažiausiai 10

– 15 metų. Visi renovacijos darbai yra apdrausti ir tai yra papildoma garantija, kad išaiškėjus darbų brokui gyventojai nebus paliekami vieni spręsti iškilusios problemos. „Jeigu nereikalausi, tai ir neturėsi“, – Trakų gy-

ventojams teigė optimizmo nestokojantis Eu-ropos Parlamento narys Bronis Ropė. Kadangi Trakų rajono savivaldybėje vyks pakartotiniai sa-vivaldos rinkimai, gyventojai turėtų nesnausti ir reikalauti permainų jau dabar. Tuomet bus aišku, ar dabartinė valdžia gali toliau deramai vykdyti savivaldos funkcijas.

Susitikimą su Europos Parlamento nariu B. Rope surengė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Trakų skyrius

KontaktaiVladyslav Kravčun Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Trakų skyriaus pirmininkas, Mob. +370 699 95947, El.p. ukininkas@mail.ru

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungaPamėnkalnio g. 26, LT-01114, Vilnius Tel. 8 5 2077821Mob. +370 60685573El. p. info@lvzs.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos. Spausdino VšĮ „Spalvų kraitė“ Tiražas 10 000 egz.