pasauliu

I

liustravo Meredith Hamilton

Heather Alexander

Vaiko pazintis su

Geografija, kulturos, zmones

Kurios šalies gyventojai suvalgo daugiausiai makaronų?

kiek beždžionių rūšių gyvena

amazonės atogrąžų miškuose?

kokiame paplūdimyje gali grožėtis

ir tekančia, ir besileidžiančia saule?

Kur yra miestelis pavadinimu snargliamiestis? o vidurbezdis?

kiek dabar valandų kinijoje?

kas išrado šokoladą?

Pasiruošk nuostabiai kelionei, kurios metu aplankysi tolimas vietas, sutiksi įdomius žmones ir sužinosi viską apie žemynus, valstybes, klimatą. Šioje knygoje rasi

ir įdomių faktų apie gyvūnus, sportą, maistą, išradimus ir kokios šventės švenčiamos visame pasaulyje.

Atrask atsakymus į įvairiausius klausimus, o programėlėje išmaniesiems

įrenginiams „PAžin k PAsAulį“ peržiūrėk 28 nuotraukas, kurios papildo

knygos žemėlapius.

lnterAktyv lknygA

su nuotraukomis, papildančiomisžemėlapius!

ISBN 978—609—441—522—7

9 786094 415227

Heather Alexander

Vaiko pazintis su PASAULIU

pasauliuVaiko pazintis su

Versta iš:

Heather Alexander, Meredith Hamilton

CHILD’S INTRODUCTION TO THE WORLD:

GEOGRAPHY, CULTURES, AND PEOPLE – FROM

THE GRAND CANYON TO THE GREAT WALL OF CHINA

Black Dog & Leventhal Publishers, New York, 2010

ISBN 978-609-441-522-7

© Tekstas, Heather Alexander, 2010

© Iliustracijos, Meredith Hamilton, 2010

Pirmą kartą 2010 metais anglų kalba Jungtinėse Amerikos Valstijose

pavadinimu Child’s Introduction to The World: Geography, Cultures,

and People – from the Grand Canyon to the Great Wall of China išleido

Black Dog & Leventhal Publishers, Hachette Book Inc. padalinys.

Išleista susitarus su Black Dog & Leventhal Publishers, Niujorkas,

Jungtinės Amerikos Valstijos

Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti

atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas

jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar

mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be

raštiško leidėjo sutikimo.

© Vertimas į lietuvių kalbą, Šarūnas Šavėla, Gabija Karpauskaitė, 2018

© Programavimas, Vykintas Valužis, 2018

© Leidykla „Nieko rimto“, 2018

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Vilnius2018

Geografija, kultūros ir žmonės nuo Didžiojo Kanjono iki Didžiosios kinų sienos

pasauliuVaiko pazintis su

Iš anglų kalbos vertė Šarūnas Šavėla ir Gabija Karpauskaitė

Heather Alexander

Iliustravo Meredith Hamilton

Kas tai?

Petra Jordanijoje.statant šį senovinį miestą

naudotas išskirtinis raudonai švytintis smiltainis.

Surask šią vietą žemė lapyje!

Kaip naudotis programėle?

1. Atsisiųsk nemokamą programėlę „PažinK Pasaulį“ į išmanųjį įrenginį iš „Google play“ arba „App store“ internetinių parduotuvių.

2. Nukreipk įrenginio kamerą virš knygos puslapio su žemėlapiu.

3. Ekrane pamatysi nuotrauką su įžymia vieta, pažymėta žemėlapyje:

4. Paliesk nuotrauką ir perskaityk jos aprašymą:

Žemėlapius papildančių nuotraukų ieškok antrosios dalies „Sveikas, pasauli!“ puslapiuose su žvaigždute:

38, 42, 44, 47, 49, 51, 52, 55, 56, 59, 60, 62, 63, 65, 66, 69, 71, 73, 74, 77, 78, 81, 82, 85, 87, 89, 91, 92.

5

Livei, Fi ir „Džo“ – jūs mano pasaulis.

H. A.

Visoms vietoms, kuriose turėjau laimės gyventi:

Ostinui Teksase, Bruklinui Niujorke, Kušingo salai Meine,

Paryžiui Prancūzijoje ir Singapūrui.

M. H.

6

TURINYS

Pirma dalis: Kurgi esu?

antra dalis: sveiKas, Pasauli!

ŽEMYNAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36–37

ŠIAURĖS AMERIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38–51

Jungtinės Amerikos Valstijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40–41

Rytinės Jungtinės Amerikos Valstijos . . . . . . . . . . . . . . . . 42–43

Centrinės Jungtinės Amerikos Valstijos . . . . . . . . . . . . . . 44–45

Vakarinės Jungtinės Amerikos Valstijos . . . . . . . . . . . . . . 46–47

KURGI ESU? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8–9

IŠ PRADŽIŲ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10–11

ATLEISKIT, RODOS, PLAUKIAM! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12–13

IŠVYKOME TYRINĖTI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14–15

GYVENAME RUTULYJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16–17

KOKIU LAIKU GYVENAME?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18–19

ŽEMĖLAPIO ISTORIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

KAIP SKAITYTI ŽEMĖLAPĮ?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21–23

AUKŠTYN ŽEMYN . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24–25

PLAUKIAM PASROVIUI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26–28

JEI KITUR, TAI IR KITAIP . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29–31

DAROSI ANKŠTOKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32–33

KAS ESAME? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34–35

6

7

Kanada . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50–51

Meksika, Centrinė Amerika ir Karibų regionas . . . . . . . 50–51

PIETŲ AMERIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52–57

Šiaurinė Pietų Amerika ir Brazilija . . . . . . . . . . . . . . . . . 54–55

Pietinė Pietų Amerika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56–57

EUROPA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58–67

Jungtinė Karalystė ir Airija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60–61

Šiaurės Europa ir Rytų Europa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62–63

Vakarų Europa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64–65

Pietų Europa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66–67

AZIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68–79

Rusija ir Centrinė Azija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70–71

Viduriniai Rytai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72–73

Pietų Azija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74–75

Pietryčių Azija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76–77

Rytų Azija . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78–79

AFRIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80–87

Šiaurės Afrika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82–83

Vakarų Afrika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84–85

Centrinė ir Pietų Afrika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86–87

AUSTRALIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88–90

OKEANIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91

ANTARKTIDA IR ARKTIES REGIONAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92–93

RODYKLĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94–95

7

8

Pirma dalis

1 užuomina: žemė

2 užuomina: klimatas

3 užuomina: augalai

4 užuomina: gyvūnai

į SIVAIZDUOK: vieną rytą pabudęs atsiduri naujoje neaiškioje žemėje. Nenutuoki, kaip čia atsidūrei ir kodėl taip nutiko (įsitrauk į žaidimą, sutariam?). Nėra jokių žmonių. Nėra pastatų. Nieko aplink neatpažįsti.

„Kurgi esu?“ – surinki.Neturi mobiliojo telefono, esi visiškai vie-

nas. Kas toliau? Teks ieškoti užuominų tave su-pančiame pasaulyje. Nusprendi pavaikštinėti aplinkui. Yra kalnų ir slėnių, ar aplinkui lygi žemė? Pastebi, kur auga tam tikri medžiai ir au-galai. Apžiūri apylinkėse bruzdančius gyvūnus. Atkreipi dėmesį į oro sąlygas ir temperatūrą. Ar netoliese yra vandens? Jis sūrus ar gėlas? Ieškai gėlavandenio upelio, pasižymi kelią iki jo – vėliau vėl prireiks susirasti vandens. Čium-pi pagaliuką ir, kad vėliau prisimintum, žemėje įbrėži visa, ką išmokai apie šią naują žemę.

kurgi esu?

9

Pažinkime santrumpas

kartais nelieka vietos

visam žodžiui įrašyti,

tad jį trumpiname.

keletas santrumpų,

kurios gali praversti:

m – metras

cm – centimetras

km – kilometras

° – laipsnis

c – celsijus

Tiesa, tu vis dar įstrigęs neaiškioje vietovėje, tačiau dabar bent jau geriau pažįsti naują aplin-ką. Ir kodėl gi? Ką tik pasitelkei geografiją!

Dauguma vaikų mano, kad geografija – tik bandymas įsiminti, kur kokia šalis yra ir kokie jų sostinių pavadinimai. Iš tiesų tai daug dau-giau... Žodis „geografija“ kilęs iš graikų kalbos. „Geo“ reiškia Žemę, o „grafija“ – „rašyti“ arba „aprašyti“, todėl žodžio „geografija“ reikšmė – „Žemės aprašymas“. Iš tikrųjų yra teigusių, kad geografija mėgina suprasti visa, kas vyksta Že-mės paviršiuje. Vaje! Tai juk milžiniška tema! Nesirūpink – mes ją įveiksime.

Iš esmės geografija yra visa, iš ko galima sudaryti žemėlapį – Žemės paviršius, ten gy-venantys žmonės bei gyvūnai, orai ir klimatas, taip pat visos uolienos, mineralai, augalai, rel-jefas ir vandenynai.

Dauguma geografų (geografijos tyrėjų) ban-do atsakyti į tris klausimus:

1. Kur?2. Kodėl ten?3. Kodėl mums tai rūpi?

Šioje knygelėje atsakymus surasime. Drauge tirsime pasaulį: nuo didžiausių vandenynų iki sausiausios sausumos ar mažiausios šalelės. Sužinosime, kaip sudaromi žemėlapiai, ir įgusi-me jais naudotis. Susivoksime, kur šią akimirką esame, ir susipažinsime su įstabiomis vietovėmis, kurias ateityje galbūt panorėsi aplankyti. Išsiaiškinsime, kaip tave veikia Žemė ir kaip Žemę veiki tu pats.

Vis dėlto pasaulyje svarbios ne tik vietovės. Svarbūs ir žmonės. Pasaulį sudaro daugybė skirtingų žmonių,

skirtingų kultūrų, kurių kiekviena su savais papročiais ir tradicijomis. Tai, kas tau atrodo „normalu“, kitapus pasaulio esančiam vaikui gali būti nesuprantama. Su-žinoti apie šalies kultūrą – jos šventes, papročius, maistą, kalbą ir gyvenimo būdą – ge-riausia, kaip gali pažinti šalį ir jos gyventojus.

Tačiau vieno nedarysime – nemokysime ir neįkyrėsime dalykais, kurių negali supras-ti. Pažinti pasaulį ir užsiimti geografija turi būti smagu. Tai juk apie žemę, ant kurios sto-vi, apie šalį, kurioje gyveni, istorijas, kurias esi skaitęs, ir tolimas, per televiziją matytas vietas.

pavadinimo kilmę aiškina šitaip: jeigu giedrą naktį įsižiūrėsi į dangų, žvaigždžių visetas atrodys lyg išlieto pieno bala. Mes nė nenutuo-kiame, kokia didelė kitų galaktikų gausybė – ir visos jos sudaro visatą.

namie geriausiaŽemė – vienintelė planeta (bent jau vie-

nintelė mums žinoma), kurioje gali išgyventi žmonės, augalai ir gyvūnai. Tai dėl to, kad Že-mės atmosferoje yra deguonies. Įsivaizduok atmosferą it Žemę supančią oro antklodę. Ši visa, kas gyva, Žemėje saugo nuo didžiulio Saulės ir kitų atvirame kosmose skriejančių objektų karščio – lyg lovoje užsidengiant gal-vą, kad būtų saugu ir jauku.

Kodėl žemė vadinama Mėlynąja planeta?

Pažvelki į kosminę Žemės nuotrauką – pama-tysi vyraujant mėlyną ir šiek tiek žalios spalvos. Kas gi visas tas mėlis? Žinoma, vanduo. Sep- tyniasdešimt vieną procentą Žemės dengia vanduo. Iš tiesų Žemėje tiek daug vandens, kad

ji turėtų būti vadinama Vandens planeta! Žalios spalvos lopinėliai – tai sausuma, pasidalijusi į septynis žemynus – mil-

žiniškus žemės plotus.

Faktai apie Žemęplotas: 510 066 000 kv. km

sausuma: 148 647 000 kv. km

vanduo: 361 419 000 kv. km

IŠ PRADŽIŲ...

Kiekvienoje planetoje metai trunka nevienodai.

Štai Neptūnas Saulę apskrieja per 60 225 dienas — tai

165 Žemės metai. (Taigi, jeigu gyventum Neptūne,

nesulauktum nė pirmojo savo gimtadienio!)

žemė

vanduo

Saulė

s sistem

a

P RADĖKIME NUO PRADŽIŲ – Žemės su-siformavimo. Mokslininkai aptiko itin senų uolienų, nustatė jų amžių ir apskai-

čiavo, kad Žemei apie 4,6 milijardo metų. Šis skaičius atrodo taip: 4 600 000 000.

Tai bent senumo! Kad geriau suprastum, kiek ji sena: dinozaurai po Žemę klajojo maž-daug prieš 230 000 000 metų. Žmonės atsirado maždaug prieš 100 000 metų. Pirmasis lėktuvas buvo išrastas prieš kiek daugiau nei 100 metų.

Trečioji planeta nuo saulėsŽemė – mažytė planeta neaprėpiamoje vi-

satoje. Ši apima visa, kas tik kur nors yra! saulės sistema – mūsų dalis visatos. Joje aš-tuonios planetos, skriejančios apie milžinišką, itin karštą žvaigždę, kurią vadiname Saule. Žemė yra trečia planeta nuo Saulės ir penk-ta didžiausia Saulės sistemoje. Saulės sistema drauge su maždaug 100 milijardų žvaigždžių sudaro galaktiką, vadinamą Paukščių Taku. Manoma, kad taip ji pavadinta todėl, kad driekiasi migruojančių paukščių kryptimi. Pa-

saulyje paplitęs ir kitas pavadinimas – Pieno Takas. Žmonės tokio

sukamės ir sukamėsMūsų Žemė nuolat juda ratu. Žemės kelias

apie Saulę – 950 milijonų kilometrų. Sykį ją ap-skrieti užtrunka 365,25 dienos – tai vadiname metais. Tačiau kas nutinka su kasmet liekan-čia 0,25 dienos dalimi? Jeigu į ją nekreiptume dėmesio, dienos likučiai kasmet vis kauptųsi, kol galiausiai metų laikai nebeatitiktų savų mėnesių. Protingas vyrukas Julijus Cezaris nusprendė kas ketverius metus kalendoriuje įrašyti papildomą dieną. Ji pridedama vasario 29, mat kadaise kalendoriniai metai baigdavosi vasario mėnesiu, taigi suprantama, kodėl papil-doma diena buvo įterpiama būtent ten. Metai su papildoma diena vadinami keliamaisiais, o pridedama diena – keliamąja.

Diena ir naktisTuo pat metu, kai skriejame aplink Saulę,

mūsų planeta sukasi ir apie savo pačios ašį. Ašis – tai įsivaizduojama linija per Žemės cen-trą. Apie savo ašį Žemė visiškai apsisuka kas dvidešimt keturias valandas, dieną keisdama naktimi, o naktį – vėl diena. Saulės šviesa krin-ta ant besisukančios Žemės, tačiau vienu metu ji teapšviečia pusę planetos. Daugumai žmo-nių kiekvieną parą tenka apie dvylika valandų šviesos ir dvylika valandų tamsos. Tai suteikialaiko eiti į mokyklą, dirbti ir žaisti, o vėliau lieka laiko poilsiui ir miegui.

vienas

apsisukimas

apie saulę –

1 metai

Žemės laikas

Matematinissmūgis

1⁄4 + 1⁄4 + 1⁄4 + 1⁄4 = 4 ⁄4 = 1 diena

Mūsų Saulėssistema

Paukščių Tako galaktika

Diena

Naktis

J AU ŽINAI, KAD ŽEMĖ NUOLAT SUKASI, tačiau ar numanei, kad sausuma ir van-denynai taip pat juda?

Pažvelk į popierinį gaublį iš vidinės knygos viršelio dalies. Įsivaizduok, kad renki dėlionę. Ar pastebi, kaip žemynus būtų galima sudėti drauge? Jeigu Pietų Ameriką patemptume link

Afrikos? O jei Šiaurės Ameriką su-kabintume su Šiaurės Afrika?

Mokslininkų manymu, prieš 250 milijonų metų paskirų žemynų nebuvo –

Žemę tesudarė viena didžiulė vandens apsupta sau-

sumos masė. Vokiečių geologas (tai žmogus, tyrinėjantis Žemės is-

toriją iš uolienų) Alfredas Vėgeneris šį superžemyną pavadino Pangėja, graikų kalba tai reiškia „visa žemė“.

Pangėja buvo C formos, ji drie-kėsi nuo vieno Žemės galo iki kito. (Tai reiškia, kad dino-zaurai galėjo nuklysti nuo

Pietų iki Šiaurės ašigalio ir per ten pargrįžti atgal!)

Štai kodėl visa pasislinko...Žemę sudaro trys sluoksniai: branduolys,

mantija ir pluta.Žemės pluta nėra vientisa. Ji suskilusi į

maždaug dvidešimt milžiniškų gabalų – tek-toninių plokščių. Jos veikia tarsi masyvūs ant mantijos skysčio plūduriuojantys plaustai. Didžiulis šio skysčio karštis ir slėgis priverčia plokštes nuolat slinkti įvairiomis kryptimis. Tai vadinama žemynų dreifu. Per pastaruo-sius 220 milijonų metų plokštės nuslinko iki ten, kur yra dabar.

• pluta – tai išorinis,

ploniausias sluoksnis.

jį sudaro dirvožemis

ir uolienos. plutos

dalys yra ir žemė, kuria

vaikštome, taip pat

žemė po vandenynais.

• mantija – tai vidurinis

sluoksnis. jį sudaro

itin karštos skystos

uolienos – magma.

• Branduolį (esantį centre) sudaro

dvi dalys: išorinis ir vidinis

Branduoliai. išoriniame Branduolyje –

skysta geležis, vidiniame – kieta. vidinis

Branduolys yra karščiausia žemės

dalis – jis Beveik toks pat karštas

kaip saulė.

Daba

r

P

rieš

(m

ilijon

us m

etų)

Pangėja

12

ATLEISKIT, RODOS, PLAUKIAM!

Kaip plokštėms aišku,kur keliauti?Ogi joms ir nėra aišku.

Kartais praslinkdamos plokš-tės viena į kitą atsitrenkia ar susiduria. Tai sukelia žemės drebėjimus, ugnikalnių išsi-veržimus. Kartais plokštės susiduria kaktomuša ir per-sidengiant jų kraštams iškyla kalnai. Pavyzdžiui, kadaise Indija buvo atskiras sausu-mos darinys. Prieš maždaug 120 milijonų metų jis pradėjo judėti link šiaurės, kol po tru-putį susijungė su Azija. Tiesą sakant, susidūrimas, matyt, buvo nemenkas, mat jai įsirėžus iškilo Himalajai.

ar vis dar judame?Taigi kad taip. Jei tiksliau – slenkame. Žemės

plokštės per metus tepajuda nuo 1 iki 10 centi-metrų. To nepajusi – juk tai dar lėčiau, nei auga nagai. Kasmet Indija pasislenka šiaurės link, o Himalajai paauga 2,5 cm! Geologų nuomone, Atlanto vandenynas platėja, Šiaurės Ameri-ka slenka tolyn nuo Europos ir Afrikos. Taip pat jie teigia, kad Australija juda link šiaurės ir susidurs su Azija. Tačiau jei jūs dabar ten, neskubėkite išsitraukti šalmo – tam turbūt pri-reiks dar 100 milijonų metų. Kai kurie geologai numato, kad per 220 milijonų metų galime vėl susijungti į naują Pangėją. Tada pasaulis bus išties mažytis?

13

Tektoninės plokštės

Pabūk saldumynų geologu

pasiėmęs Batonėlį sužinok, kaip veikia

tektoninės plokštės.

1. pirmiausia nusiplauk rankas. paėmęs „milky Way“

ar „snickers“ Batonėlį, padėk jį ant popierinės

servetėlės. ar jau nutuoki, kuri Batonėlio dalis

kurį žemės sluoksnį atvaiZduoja?

• šokoladas viršuje – žemės pluta.

• karamelės sluoksnis – mantija.

• šviesiai rudas sluoksnis (nuga) –

išorinis Branduolys.

• apatinis šokolado sluoksnis –

vidinis Branduolys.

2. nagu šokoladinėje Batonėlio „plutoje“

padaryk keletą lŪžių. tai – plokštės.

3. švelniai paėmęs už aBiejų Batonėlio galų jį

perskirk. daBar stumtelk iš vienos pusės, tada –

iš kitos ir vėl sudėk Batonėlį. ar pasteBėjai, kaip

plokštės susitrenkia, susiduria ir atsiskiria?

taip vyksta ir su žemės plokštėmis.

4. nepamiršk šios žemės suvalgyti – niam!

Į SIVAIZDUOK, KAD GYVENAI PRIEŠ TūKS-TANČIUS METŲ. Tada viskas buvo visiškai kitaip. Nei televizorių, nei kompiuterių,

nei automobilių. Gyvenai mažame kaimelyje ir niekad nenukeliavai toliau, nei galėtum nu-eiti pėsčiomis. Nužvelgęs kaimo vieškelį matei viską plokštumoje, tad tikriausiai tikėjai, kad Žemė taip pat plokščia.

Naujiena! Taip nėra.Kaipgi žmonės išsiaiškino tiesą?

Pirmiausia paaiškėjo aristoteliuiAristotelis – ketvirtame amžiuje pr. Kr. gy-

venęs graikų filosofas (filosofas bando rasti atsakymus į sudėtingus gyvenimo klausimus). Jam tyrinėjant dangų vyko Mėnulio užtemi-mas. Tai reiškinys, atsirandantis, kai Žemė skrieja tarp Saulės ir Mėnulio užstodama Mė-nuliui Saulės šviesą. Šešėlis, kurį jis pastebėjo, buvo apvalus. Aristotelis buvo protingas vyru-kas, tad puikiai suprato, kad apvalų šešėlį gali mesti tik apvalūs objektai.

Taigi... Žemė buvo apvali, o ne plokščia.

Tačiau ar ne Kristupas Kolumbasįrodė, kad žemė nėra plokščia?Ir taip, ir ne. Aristotelis ir jo išmintingi grai-

kai draugai žinojo Žemę esant apvalią dar tūkstančius metų iki Kolumbo. Klaudijus Pto-lemajas sudarė pirmąjį pasaulio žemėlapį 150 metais ir parašė garsią knygą apie Žemę kaip sferą – rutulį. Galybė žmonių tada manė Aris-totelį ir Ptolemają klystant. Jie įtikino ir kitus, todėl neilgai trukus Aristotelio ir Ptolemajo žemėlapiai bei knygos buvo numesti ar paslėp-ti. Po kelių šimtų metų žmonės pamiršo apie šiuos protingus graikų vyrukus ir patikėjo (vėl), kad Žemė yra plokščia.

Tada pasirodė Kristupas Kolumbas. 1479 metais nedidelėje saloje prie Portugalijos krantų jis

braižė žemėlapius. Kolumbas surado Ptolemajaus žemėlapius ir girdėjo istorijų apie apvalų

pasaulį. Iš keliautojų jis taip pat prisiklausė apie turtus Indijoje (Azija). Iki tol europie-

čiai norėdami pasiekti Aziją privalėjo įveikti ilgą, sunkų kelią, vadintą Šilko keliu. Kolum-bas buvo įsitikinęs, kad Indiją pasieks greičiau plaukdamas laivu per vandenyną į vakarus.

14

IŠVYKOME TYRINĖTI

Magelanas užbaigia dvejonesAristotelis įrodė, kad pasaulis apvalus. Taip

pat ir Ptolemajas ir Kolumbas. Tačiau Ferdi-nandas Magelanas surengė kelionę, užbaigusią plokštumo ir apvalumo debatus visiems laikams.

Magelanas buvo portugalų atradėjas, 1519 m. plaukęs į vakarus nuo Ispanijos, kad pasiektų rytinę Indiją – tai, ką bandė padaryti Kolumbas. Magelanas ir jo dviejų šimtų penkiasdešimties vyrų įgula apiplaukė Pietų Amerikos smaigalį ir įplaukė į Ramųjį vandenyną. Jis plaukė dar to-liau. 1521 m. Magelanas išsilaipino Filipinuose, kur svaidydami užnuodytas strėles vietiniai jį pražudė. Įgula judėjo be Magelano ir 1522 m., praėjus trejiems metams nuo tada, kai išplaukė iš Ispanijos, aštuoniolika įgulos narių į ją su-grįžo. Tai buvo pirmoji kelionė aplink pasaulį, įrodanti, kad Žemė iš tiesų apvali.

Jis įkalbėjo Ispanijos karalių su karaliene su-teikti jam maisto atsargų, tris laivus (Niña, Pinta ir Santa Maria) ir aštuonių vyrų įgulą tiriamajai kelionei. Jis nesiekė įrodyti, kad pasaulis apvalus (tai jis ir taip jau žinojo). Jo tikslas buvo rasti greitesnį kelią iki gėrybių. Iš-plaukė jis 1492 m. rugpjūčio 3 d.

1492 m. spalio 12 d. Kolumbas su įgula pri-plaukė salą, galiausiai pavadintą San Salvadoru. Jis nebuvo visiškai tikras, kad pasiekė Indiją. O ir nepasiekė – toli gražu. Jis ką tik „atrado“ Naująjį pasaulį, kuris netrukus bus pavadintas Šiaurės Amerika.

Tad kas nenusisekė?Kolumbas naudojosi Ptolemajaus žemėla-

piais, kuriuose Žemės apskritimo ilgis buvo 11 000 km mažesnis, negu yra iš tiesų. Vargšelis Kolumbas – manė Aziją daug arčiau esant. Jis taip pat nė nenumanė, kad didžiulis sausumos plotas (Šiaurės ir Pietų Amerika) jam užkirs kelią.

Kristupas Kolumbas Ferdinandas Magelanas

Kolumbui išsilaipinus Šiaurės ir

Pietų Amerikoje gyveno apie 40 milijonų žmonių.

Jis teigė atradęs naujus plotus, tačiau kaip gali ką nors atrasti,

jei milijonai žmonių jau apie tai žino?

36

Antra dalis

Pietų AmerikA

AfrikA

ŽEMYNAI

ABAR, KAI JAU SUSIPAŽINAI su sausuma ir vandenimis bei aplinkos visuma, iš kurios sudaryta mūsų žemė, atidžiau pažvelkime į kiekvieną iš septynių žemynų. žemynas api-būdinamas kaip nepertraukiamas sausumos masyvas, visiškai apsuptas vandens. Ar tau patinka šis apibrėžimas? Pažvelk į žemėlapį. Paimkime Europą. Ji atrodo tarsi Azijos dalis. Geografai mano, kad jos išties yra vienas žemy-nas, vadinamas eurazija. O kaip dėl Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos – ar jos neturėtų

D būti vienas žemynas? Gal žemynų suskirstymas ir neturi prasmės, bet dauguma mokslininkų ir geografų sutaria, kad turime septynis žemy-nus... taigi, septynis, vadinasi, septynis.

Kiekviename žemyne yra daug šalių (iš-skyrus Antarktidą, kurioje tėra Antarktida). Šalis – tai vienos valdžios valdoma teritorija. Nepriklausoma valdžia reiškia, kad jokia kita šalis jai nekuria taisyklių. Šiuo metu pasauly-je yra 195 nepriklausomos šalys.

Šiaurės AmerikA

europAAzijA

australija

AntArktidA

sveikas, pasauli!

kodėl nematai storos linijos, žyminčios sieną gatvėje? Todėl, kad yra du sienų tipai: gamtinė siena ir politinė siena.

• Gamtinė siena yra kažkas gamtoje – upė, vandenynas ar kalnų grandinė, skiriantys dvi vietoves. Pavyzdžiui, Reino upė skiria Vokietiją nuo Šveicarijos – tai gamtinė siena.

• Politinė siena yra sutartinė bei įsivaizduo-jama linija žemėlapyje. Pavyzdys galėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados siena (arba tavo mamos nubrėžta riba ant automobi-lio sėdynės tam, kad tu ir tavo broliai bei seserys nustotų muštis!).

* Angl. capital – sostinė, angl. capitol – kapitolijus. Angliškai žodžių žaismas (vert. past.).

Juokingi miestų pavadinimai

peržiŪrėk šiuos tikrus pavadinimus iš viso pasaulio!

looneyville (kvailmiestis) teksase, jav.

middleFart (vidurBeZdis) danijoje.

kiaušinių ir kumpio paplŪdimys australijoje.

Wimp (ištižėlis) kaliFornijoje, jav.

BoogertoWn (snargliamiestis)

šiaurės karolinoje, jav.

goosepimple (žąsies odos) sankryža

virdžinijoje, jav.

Backside (užpakalis) škotijoje.

disappointment (nusivylimas) kentukyje, jav.

santa claus (kalėdų senelis) indianoje, jav.

Bear Bottom (meškos užpakalis) teksase, jav.

porkcHop (kiaulienos kotleto) kyšulys kanadoje.

puke (vėmalas) alBanijoje.

Hat Head (skryBėlėta galva) australijoje.

spittal (spjovykla) anglijoje.

Gamtinė siena Politinė siena

Šalys būna skirtingų formų ir dydžių. Trys didžiausios pasaulio šalys yra Rusija, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Trys mažiausios – Vatikanas, Monakas ir Nauru.

Kai kurios teritorijos atrodo kaip šalys, bet iš tikrųjų tokios nėra. Jos vadinamos priklau-somomis teritorijomis. „Priklausyti“ reiškia „remtis kažkuo kitu“. Šios teritorijos neturi vi-siškos nepriklausomybės. Jų valdymas, apsauga ir įvairi pagalba priklauso nuo didesnės, galin-gesnės šalies.

Kiekviena šalis turi miestų. Tai gyvenamoji vietovė, turinti daug žmonių ir įmonių. Jos yra įvairaus dydžio. Pavyzdžiui, Niujorkas pagal te-ritoriją, tai yra pagal tai, kiek vietos jis užima, yra vienas didžiausių miestų pasaulyje. Mum-bajus (Indija) yra miestas, turintis didžiausią gyventojų skaičių. Laikoma, kad Humas Kroa-tijoje yra mažiausias miestas, nes ten gyvena mažiau nei dvidešimt žmonių – tai greičiausiai beveik tiek pat žmonių, kiek mokinių yra tavo klasėje!

Dabar turėsime trumputę pamoką.

Žinoma, dar yra miestelių ir kaimų. Dau-guma žmonių sako, kad miestelis yra didesnis negu kaimas, bet mažesnis negu miestas.

Tavo teritorijos pusėjeDvi šalis arba du miestus žemėlapyje skiria

linija. Ji vadinama siena. Tačiau, kai važiuojate automobiliu, mama sako: „Mes ką tik išvažia-vom iš Prancūzijos ir dabar esame Belgijoje“,

• sostinė* – tai miestas, ku-riame yra šalies valdžios centras.

• Kapitolijus (seimas) – tai pastatas sostinėje, kuriame dar-buojasi valdžios žmonės.

Hondūras

ap

al

a

ča

i

uo

li

ni

ai

ka

ln

ai

s i e r a M

aD

rĖ

Mi

si

si

pė

s

up

ė

Grenlandija

kAnAdA

junGtinės amerikos Valstijos

Arkties vandenynas

Didžiausia šalis: Kanada

Didžiausias ežeras: Aukštutinis ežeras

(Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada)

žemiausias taškas: Mirties slėnis (Kalifornija) ilgiausia upė: Misisipė

(Jungtinės Amerikos Valstijos)

Atlantovandenynas

Ramusisvandenynas

meksika

Meksikos įlanka

Didžiausias miestas: Meksikas (Meksika)

Mažiausia šalis: Sent Kitsas ir Nevis

(Karibai)

Karibų jūra

BAhAmAi

kuBA

pAnAmAkosta rika

jAmAikAHaitis

dominikos resPublika

Puerto rikas

nikArAgvAsalVadorasGVatemala

belizas

* Nuo 2015 m. oficialiai pervadintas į Denalio kalną (vert.past.).

38

aukščiausias taškas: Makinlio kalnas*

(Aliaska)

39

Š IAURĖS AMERIKA YRA TREČIAS PAGAL DYDĮ žemynas, bet ilgą laiką likusi pa-saulio dalis nežinojo, kad ji egzistuoja.

Žinoma, ir anksčiau milijonai čiabuvių čia gyve-no, bet niekas apie tai nežinojo. Kai europiečių tyrinėtojai galiausiai atburiavo vandenyno mėliu ir trenkėsi į šį didžiulį žemės kraštą, jie pava-dino jį Naujuoju pasauliu. Nuo to laiko Šiaurės Amerika tapo vienu labiausiai pažengusių ir turtingiausių žemynų planetoje.

Šiaurės Amerikoje yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika, Centrinė Amerika, Karibų salos ir Grenlandija. Žemyną juosia Atlanto vandenynas rytinėje pusėje ir Ramu-sis vandenynas vakarinėje. uoliniai kalnai

ŠIAURĖS AMERIKA

tęsiasi 3 000 mylių (4 828 km) nuo Aliaskos iki Kanados žemyn per vakarines Jungtines Amerikos Valstijas iki Naujosios Meksikos. Šie kalnai jauni, todėl jų sniegu nuklotos viršūnės yra smailios ir dantytos.

Šiaurės Ameriką kolonizavo imigrantai. Imigrantas – tai žmogus, įsikėlęs į naują šalį. Dauguma imigrantų į Šiaurės Ameriką atvyko iš Europos ir Azijos, norėdami rasti laisvę ir su-sikurti geresnį gyvenimą sau ir savo šeimoms. Bet ne visi žmonės atvyko čia savo noru. Daug juodaodžių amerikiečių nuo 1619 iki 1808 m. buvo atvežti iš Afrikos kaip vergai. Vergija ga-liausiai buvo panaikinta 1865 metais.

KAlP Amerl KA gAvo SAvo PAvAdl Nlmą?

Kodėl Amerika vadinama Amerika? Tai dėl vokiečių kartografo, vardu martinas valdzemiuleris. Jis buvo pirmasis kartografas, teigęs, kad Kolumbas nepasiekė Azijos, bet atrado žemėlapyje nepažymėtą teritoriją. 1507 m. jis nubraižė žemėlapį, žymintį naująją žemę, ir pavadino ją Amerika pagerbdamas Amerigą vespučį, italų tyrinėtoją, nuplaukusį į Naująjį pasaulį po Kolumbo. Nors Kolumbas ten ir nusigavo pirmas, vespučis suvokė, kad buvo Naujajame pasaulyje, o ne Azijoje. valdzemiulerio žemėlapis tapo labai populiarus (tai buvo kaip tik tuo metu, kai buvo išrasta spausdinimo mašina, kuri palengvino kopijų darymą). greitai žmonės iš visos europos vadino Naująjį pasaulį Amerika. Praėjus daug metų valdzemiuleris prisipažino suklydęs ir Naująjį pasaulį

turėjęs pavadinti Kolumbo vardu. Tačiau buvo per vėlu – visiems labiau patiko Amerikos pavadinimas.

58

EUROPA

E UROPA – TAI ANTRAS PAGAL MAŽUMą ŽEMYNAS, tačiau ji labiausiai apgyven-dinta. Šį žemyną sudaro keturiasdešimt

šešios šalys ir jos visos tankiai apgyvendintos žmonių, dažniausiai gyvenančių miestuose ir miesteliuose.

Europa yra šiaurės pusrutulyje ir ribojasi su Atlanto ir Arkties vandenynu, Norvegijos, Baltijos ir Viduržemio jūromis. Pakrantę ska-laujantis vanduo sukuria dantytas įlankas ir pusiasalius. Aukščiausi Alpių kalnai tęsiasi per visą žemyną. Didžiausi miškai išlikę prie šiau-rės poliaračio, o puikūs paplūdimiai pietinėse vietovėse palei Viduržemio jūrą. Europa vie-nintelis žemynas, neturintis dykumos.

Europa prijungta prie Azijos ir kartais juodvi vadinamos Eu-razija. Siena tarp dviejų žemynų eina prie Uralo kalnų, Uralo upės ir Kaspijos jūros. Ji padalija Rusi-ją ir Turkiją, kurios yra dviejuose žemynuose. Šioje knygoje jas pri-skyrėme prie Azijos (gali paieškoti jų vėliau).

Mokslininkai mano, kad žmonės į Europą pirmiausia atsikraustė prieš trisdešimt šešis tūkstančius metų. Europa dažnai vadinama Vakarų civilizacijos gimtine, nes čia vyko pagrindiniai mokslo, technologijų, menų ir, ži-noma, geografijos atradimai bei plėtra. Dabar šiame mažame žemyne yra gausybė skirtingų kultūrų. Europoje kalbama daugiau nei pen-kiasdešimt kalbų ir dauguma europiečių kalba daugiau nei viena kalba.

Kas yra euras?

dauguma europos šalių mažos. čia žmonės

lengvai keliauja iš vienos šalies į kitą. ilgus

amžius kiekviena šalis turėjo savus pinigus.

taigi kaskart, kai žmonės norėjo kažką

nusipirkti netolimoje šalyje, netgi mažiausią

daikčiuką, tokį kaip kramtomosios gumos

gaBaliukas, jie turėjo išsikeisti pinigus, kad

gautų šalies, kurioje lankosi, Banknotus ir

monetas. keisti pinigus Buvo proBlema, Be to,

tai kainavo.

metais 2002 metais daug

europos šalių susiBŪrė

ir sukŪrė vieną valiutą,

kuria naudojasi.

ji vadinama euru.

Atlantovandenynas

Arkties vandenynas

Atlantovandenynas

Viduržemio jūra

Rusija

Afrika

Artimieji rytai

Norvegijosjūra

Didžiausias miestas: Londonas

junGtinė karalystė ir airija

Vakarų euroPa

rytų euroPa

Pietų euroPa

Šiaurės euroPa

Baltijosjūra

aukščiausias taškas:Monblanas

Mažiausia šalis:Vatikanas

antras pagal žemumą

taškas: Princo Aleksandro

polderis

žemiausias taškas:

Lamefjordas

Didžiausia šalis: Ukraina

ilgiausia upė: Dunojus

59

jeruZalė iZraelyje – judaiZmo, krikščionyBės ir islamo šventasis miestas.

liBanas – vienintelė vidurio rytų šalis Be dykumos.

Ž EMĖS APIE VIDURŽEMIO JūRą IR PERSIJOS ĮLANKą vadinamos vidu-riniais rytais. Pavadinimą sugalvojo

senovės graikai – žvelgiant iš jų teritorijų šios žemės buvo Viduriniai Rytai, o Indija ir Kinija – Tolimieji Rytai. Viduriniai Rytai – tai dykumos, nafta, religija, senovės gyventojai, modernūs miestai ir smėlio audros.

Daugiau kaip pusė arabijos pusiasalio (Sau-do Arabija, Jemenas, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras ir Kuveitas) – dykumos. rub al Chalis („tuščiasis ketvirtis“) – didžiausia smėlio dykuma pasaulyje. nafudas – Saudo Arabi-jos dykuma, pagarsėjusi milžiniškomis smėlio

kopomis. Šimtus metų su savo kupranugarių ar ožkų

kaimenėmis šiuose plotuose klajoja be-duinai – dykumų

klajokliai. Vidu-riniuose Rytuose

sunku rasti vandens,

todėl dauguma šalių bando vandenį gėlinti – iš jūros vandens pašalina druską.

Viduriniai Rytai turtingi naftos. Apie 65 proc. pasaulio naftos atkeliauja būtent iš čia. Iš žemės gelmių ją siurbia naftos gręžiniai. Daugiausia aptikta po Arabijos dykuma. Dėl naftos Vidurio Rytai tapo labai turtingi, o už gautus pinigus pa-sistatė modernių, prabanga tviskančių miestų.

Vidurio Rytai – senovės žemė. Mesopotami-ja – viena seniausių mums žinomų civilizacijų palei Tigro ir Eufrato upės krantą – yra dabarti-nis Irakas. Senovės Persija – dabartinis Iranas. Viduriniuose Rytuose užgimė trys pagrindinės religijos: krikščionybė, islamas ir judaizmas. Ir vis dėlto, nors netrūksta nei turtų, nei istorijos, šiame regione metų metais kyla neramumų: dėl valstybių sienų, religinių praktikų, valdy-mo būdo, naftos ir gėlo vandens.Saudo Arabijoje į viešumą

išeinančios merginos turi prisidengti šydu. Kai kurie jų dengia tik veidą, kiti —

visą kūną.

Ką derėtų žinoti apie Vidurinius Rytus?

• PAGRinDinis DeRlius: alyvuogės, pistacijos, datulės,

žaliosios citrinos, granatai.

• Keli čionyKščiAi GyVūnAi: turkinė angora, kupranugaris,

araBinis arklys, oriksas.

• PAGRinDinės KAlbos: araBų, persų, HeBrajų, kurdų.

• KulTūRinės šVenTės: Çocuk Bayrami (vaikų diena),

cHanuka, pascHa, roš Hašana, ramadanas, novrŪZas.

• MėGsTAMos sPoRTo šAKos: FutBolas,

motosportas, kupranugarių rungtynės.

• MėGsTAMAs MAisTAs: Humusas (avinžirnių

užtepas), šiškeBaBas, Baklažanai, Baklava, kiBe.

• išRADiMAi: kvepalai, kilimai.

VIDURINIAI RYTAI

KAS gero iŠ NAfToS?Kai žiemą šalta, negi nemalonu namie įsijungti šildytuvą?

Jei nori nuvykti į disneilendą, argi ne geriau keliauti automobiliu ar skristi lėktuvu, užuot keliavus pėsčiomis? Kuras namams ar mokykloms šildyti, automobiliams, lėktuvams ar laivams varyti gaminamas iš naftos.

gliti juoda iškasena energija aprūpina daugiau nei pusę dalykų planetoje. Štai kodėl žmonės pasiryžę už ją mokėti didelius pinigus. Tačiau nafta neatsinaujina.

Jei visą planetos naftą išeikvosime, Žemė jos daugiau nepagamins.

Raudonoji jūra

Arabijos jūra

ka

u k a z o k

al

na

i

za

gr

os o

ka

l n a i

T a u r o k a l n a i

e l b u r s o k a l n a i

sirija

Damaskaslibanas

Beirutas

izraelis

Jeruzalė

jordAnijA

Amanas

saudo arabija

Rijadas

jemenas

Sana

omanas

Maskatas

junGtiniai arabų emyrataiAbu Dabis

katarasDoha

ManamabaHreinas

kuVeitas

irakas

Bagdadasiranas

Teheranas

Kuveitas

turkijA

Ankara

raudonoji jŪra kartais atrodo raudona, mat joje yra raudonų dumBlių.

meka ir medina saudo araBijoje – šventieji islamo religijos miestai.

petra jordanijoje – statant šį senovinį miestą naudotas išskirtinis raudonai švytintis smiltainis.

damaskas sirijoje seniausias iki šiol teBegyvenamas miestas.

Dubajus jungtiniuose araBų emyratuose – šiuolaikiškas miestas su įspŪdingais dangoraižiais ir uždarų patalpų slidinėjimo centru!jemenas – čia atsirado

kavos gėrimas.

turkija – tai europos ir aZijos žemynus jungiantis sausumostiltas.

Bagdadas irake – jau daugyBę amžių islamiškos kultŪros centras.

Žmonės iš irano vadinami persais.

Jie žymūs rankomis austais kilimais.

iranas – iš čia kilo viena seniausių kačių veislių – persiška katė.

negyvoji jŪra taip pavadinta todėl, kad jos ypač sŪriame vandenyje negali gyventi nei žuvys, nei gyvŪnai. Beje, iš tiesų tai nė nėra jŪra – tai ežeras.

omane datulinis finikas toks

vertingas, kad valdžia sudaro

sąrašą, kam kuris medis priklauso.

T i g r o u

pė

Eu

fr

a t o u p ė

73

CENTRINĖ IR PIETŲ AFRIKA

Į PIETUS NUO SACHAROS nusidriekusios žemės vadinamos užsachariu. Rytinę Afri-kos pakrantę nuo Etiopijos iki Mozambiko

dengia Didysis riftinis slėnis. Tai milžiniškas, milijonus metų menantis Žemės trūkis, susifor-mavęs atsiskyrus dviem požeminėms tektoninėms plokštėms. Didysis Riftas – tai gilių slėnių juosta su plačiomis savanomis ir milžiniškais ežerais. Kilimandžaras – aukščiausias Afrikos kalnas – taip pat priklauso Didžiajam Riftiniam slėniui. Geltonų žolynų platybėse esama pačių nuos-tabiausių gyvūnų. Didžiuliai savanos plotai paversti saugomais nacionaliniais parkais, pa-vyzdžiui, Serengetis Tanzanijoje ar Masajų Mara Kenijoje.

Piečiausiuose Afrikos plotuose yra dvi didžiulės dykumos – Kalaha-rio ir namibo. Kalahario dykumoje prieglobstį radę bušmėnai – viena paskutiniųjų medžiotojų-rankiotojų genčių pasaulyje. Namibo dykumoje (pavadinimas reiškia „nieko vieta“) yra milžiniškų raudono smėlio kopų. Didžioji Centrinės ir Pietų Afrikos dalis – kaimiškos vietovės. Žmonės gyvena kaimeliuose, gano gyvulius ir užsiaugina maisto šeimai pamaitinti. Pietiniame smaigalyje įsikūrusios Botsvana ir Zimbabvė – turtingiausios šalys, mat jose esama deimantų ir aukso kasyklų.

Ką derėtų žinoti apie Centrinę ir Pietų Afriką?

• Pagrindinis derlius: riešutai, arBatžolės, kava, maniokai, Batatai,

kokosai.

• Keli čionyKščiai gyvūnai: strutis, liŪtas, žiraFa, gepardas.

• Pagrindinės Kalbos: suaHilių, prancŪZų, anglų, portugalų, aFrikanų.

• Kultūrinės šventės: n’cvala, kenijatos diena,

didvyrių diena, darBininkų

diena, tarptautinė moters diena.

• MėgstaMos sPorto šaKos: FutBolas, kriketas, regBis.

• MėgstaMas Maistas: kepta mėsa (nyama cHoma), kaimiškos

dešrelės (BoereWors),kukurŪZų košė.

• išradiMai: Baseino siurBlys, širdies persodinimas,

kompiuterinė tomograFija.

2007 m. Pietų Afrikoje rastas 7 000 karatų

deimantas! Per brAKoNieriuS — į uŽmArŠTį

brakonieriavimas — nelegali gyvūnų medžioklė — didžiulis Afrikos rūpestis. Centrinės ir Pietų Afrikos miškai ir savanos kadaise knibždėte knibždėjo milžiniškų laukinių gyvūnų. Tada, aštuntame ir devintame XX amžiaus

dešimtmetyje, brakonierių gaujos pradėjo medžioti dramblius dėl jų ilčių, liūtus ir gepardus dėl kailių, raganosius dėl ragų, gorilas — dėl letenų ir galvų trofėjų. devintame dešimtmetyje išžudyta daugiau kaip aštuoni šimtai

tūkstančių dramblių, raganosių populiacija smuko 83 proc. gorilų populiacija perpus mažesnė, nei buvo kadaise — laisvėje beliko

apie 880 gorilų. Tyrinėtojai prognozuoja: jei brakonieriavimas nesiliaus, dauguma Afrikos gyvūnų rūšių išnyks per penkiolika metų! Ar

įsivaizduoji Afriką be dramblių, be liūtų ar gorilų? Nepirkdami dramblio kaulo dirbinių, egzotinių

gyvulių mėsos ir kailių visi kartu brakonierius galime sustabdyti.

Madagaskaras

madagaskaras –

išskirtinė sala netoli

pietų aFrikos krantų.

tai vietovė, kurioje

tarpsta niekur kitur

neaptinkami augalai

ir gyvŪnai, pavyZdžiui,

lemŪrai ar laBai savitos

orcHidėjos. pusė

pasaulio vanilės (o tai

laBai svarBi vanilinių

ledų dalis!)

taip pat

išgaunama

šioje saloje.

kamerŪno FutBolo komanda – viena geriausių aFrikoje.

Atlantovandenynas

ruanda – kalnų gorilų Buveinė.

kampaloje, ugandoje, lyja apie 242 dienas per metus!

nairoBis kenijoje – turistinių saFarių centras.

ZanZiBaras – nuo madagaskaro nutolusi sala, kurioje išauginama daugiausia gvaZdikėlių (tai prieskonis) pasaulyje!

malavio ežeras – jame daugiau žuvų rŪšių nei Bet kuriame kitame pasaulio ežere.

moZamBike išauginama daugyBė anakardžių.

stalo kalnas keiptaune, pietų aFrikos gale, panašus į stalą! (argi ne šaunu, kai pavadinimas BŪtent tai ir reiškia?)

griaučių kalnas – netoli namiBo dykumos esančios pakrantės pavadinimas. rŪke skęstančiame paplŪdimyje gausu negyvų Banginių ir ruonių griaučių, į krantą išplautų laivų duženų.

viktorijos krioklys ZamBijoje ir ZimBaBvėje – milžiniško didumo.

Indijosvandenynas

Čadas

Centrinės afrikos resPublikakamerūnas

ugAndAkenijA

tAnzAnijA

malaVis

ruAndA

burundis

konGo demokratinė resPublika

konGas

madaGaskaras

lesotas

mozambikas

zimbabVė

zAmBijA

anGola

nAmiBijA

botsVana

Pietų afrikos resPublika

sVazilandas

Gabonas

Pusiaujo GVinėja

san tomė ir PrinsiPė

Ndžamena

Malabas

Bangis

Jaundė

San Tomė

Librevilis

BrazavilisKinšasa

Luanda

Kampala

NairobisKigalis

Bužumbūra

Dodoma

Lusaka

Lilongvė

Hararė

Vindhukas

GaboronasPretorija

Blumfonteinas

Mbabanė Maputu

Maseru

Keiptaunas

Antananaryvas

Ko

ng o

u

p

ė

Z a m b e z ė s up

ė

ki l i M

a nD

ža r

o

v u l k a ni n

i s

ma s y v

a s

D r a k o n

o k

al

na

i

na

Mi

bo

DY

ku

Ma

k a l a h a r i o

D Y k u M a

87

Kas tai?

Redaktorė Edita Birulienė

Korektorė Eglė Devižytė

Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė

Tiražas 3000 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“

Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius

www.niekorimto.lt

Spausdino UAB BALTO print

Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

Spalvota, pilna žemėlapių ir įdomybių enciklopedija paskatins domėtis pasauliu, geografija, įvairių šalių kultūra ir suteiks daugybę naudingų žinių ne tik apie tai, kaip susidarė žemy-nai, kas yra klimatas ir kokios jo zonos, bet ir ką įvairiausiose pasaulio šalyse žmonės valgo, kokias šventes švenčia, kaip sveikinasi, kokiu sportu domisi. Šmaikštūs palyginimai, aiškūs piešinėliai ir daug smagių faktų padės tapti puikiu pašnekovu – draugams galėsi papasakoti netikėtų ir linksmų dalykų, pavyzdžiui, apie juokingiausius miestų pavadinimus pasaulyje, kur švenčiama Bandelių diena ir kas sveikinasi pasitrindami nosimis.

Knygos turinį papildo programėlė išmaniesiems įrenginiams „Pažink pasaulį“. Nukreipęs įrenginio kamerą į knygos puslapius su žemėlapiais, pamatysi 28 nuotraukas su įžymiomis pasaulio vietomis. Pasitikrink, ar visas jas įsidėmėjai!

pasauliu

I

liustravo Meredith Hamilton

Heather Alexander

Vaiko pazintis su

Geografija, kulturos, zmones

Kurios šalies gyventojai suvalgo daugiausiai makaronų?

kiek beždžionių rūšių gyvena

amazonės atogrąžų miškuose?

kokiame paplūdimyje gali grožėtis

ir tekančia, ir besileidžiančia saule?

Kur yra miestelis pavadinimu snargliamiestis? o vidurbezdis?

kiek dabar valandų kinijoje?

kas išrado šokoladą?

Pasiruošk nuostabiai kelionei, kurios metu aplankysi tolimas vietas, sutiksi įdomius žmones ir sužinosi viską apie žemynus, valstybes, klimatą. Šioje knygoje rasi

ir įdomių faktų apie gyvūnus, sportą, maistą, išradimus ir kokios šventės švenčiamos visame pasaulyje.

Atrask atsakymus į įvairiausius klausimus, o programėlėje išmaniesiems

įrenginiams „PAžin k PAsAulį“ peržiūrėk 28 nuotraukas, kurios papildo

knygos žemėlapius.

lnterAktyv lknygA

su nuotraukomis, papildančiomisžemėlapius!

ISBN 978—609—441—522—7

9 786094 415227

Heather Alexander

Vaiko pazintis su PASAULIU