Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami

Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami.

Aristotelis

Studentų mokymosi vertinimas


Vilma Morkūnienė2008-07-02

Šiauliai


Temos aktualumas : Švietimo reforma, keičianti studijų sampratą verčia permąstyti

ne tik besimokančiųjų vertinimo tikslus, prasmę, reikšmę studijų procese, bet ir dermę tarp taikomos vertinimo sistemos ir pedagoginės sistemos koncepcijos (didaktinio tikslo).

Atsiranda būtinybė ne tik pasverti ar vertinimas yra pakankamai lankstus, kad atlieptų besimokančiojo ir visuomenės poreikius bei pokyčius, bet ir suvokti vertinimą ne kaip siaurą besimokančiojo žinių vertinimą, kurio pagrindinis tikslas - balas, bet vertinimą plačiąja prasme, orientuotą į besimokančiųjų asmenybinių galių plėtojimą, adekvatų savo galimybių ir gebėjimų vertinimą, esantį dermėje su pedagoginės sistemos modeliu.


Temos aktualumas :

... Nežiūrint vykstančių poslinkių, dažnai institucijose besimokančiojo vertinimas dar tebėra vienpusiškai suprantamas kaip formalaus atsiskaitymo už žinias instrumentas.

... Egzistuojanti vertinimo sistema yra palyginti siaura ir nepakankamai lanksti.

... Esama vertinimo sistema vis dar sudaro sąlygas dėstytojui būti pranašesniu, vertinant besimokantįjį. Studentą verčia jaustis nesaugiu, kaustomu baimės ir menkavertiškumo jausmo.


Temos aktualumas :

... šiuolaikiniai tyrimų rezultatai leidžia teigti, jog kol kas institucinio vertinimo proceso padėtis tokia, kad švietimo įstaigose dažniausiai taikoma suminė ir išorinė pedagogų bei studentų mokymo ir mokymosi rezultatų vertinimo strategija, o mažai dėmesio skiriama sisteminio formuojančio ir vidinio vertinimo strategijai.

(Phare 1999; Pečkaitis, Tidikis 2001; Ramsden 2000).


Temos aktualumas :

... Žvelgiant iš besimokančiojo pozicijų pedagogai vienašališkai vertina studentų žinias: nesudarydami jiems palankių sąlygų patiems

sąmoningai dalyvauti jų mokymosi proceso ir išmokimo rezultatų savianalizės procese;

mažai dėmesio skirdami jų mokymosi proceso vertinimui ir grįžtamiesiems ryšiams;

supažindindami juos su gautais pažymiais, bet nepateikdami komentarų, kaip besimokančiojo turimų žinių sistema galėtų būti patobulinta ar darbas atliktas geriau.


Vertinimas:

informacijos rinkimo procesas, atspindintis siekį patikrinti edukacinių tikslų realizavimo efektyvumą;

(Minkutė,Jucevičienė) konkretus ir vienareikšmis pedagogų ar moksleivių veiklos ir

elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir darbo normas (Jovaiša);

informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimus (Gage, Berliner);

Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas (2005) terminą vertinti aiškina, kaip „pripažinti vertę, reikšmę, branginti“, o vertinimą – „spręsti, ko vertas“ arba „nustatyti vertę“;

Sistemingas vertės ar naudingumo tyrimas (Guskey);


Vertinimas:

pedagoginiu požiūriu vertinimas yra mokymo(-si) sudedamoji dalis ir grįžtamojo ryšio pagrindimas.

Vertinant besimokančiojo pasiekimus, ne tik suteikiama, bet ir gaunama grįžtamoji informacija, kuri padeda numatyti veiklos tobulinimo kryptis ir būdus. Vertinimo proceso metu renkami duomenys apie asmens mokymosi pasiekimus, jie analizuojami, interpretuojami, apibendrinami.

Tai yra būtina, norint suformuluoti ir daryti pagrįstus sprendimus – asmens mokymosi pažangos įvertinimus. Vertinant mokymosi pasiekimus, jiems suteikiama vienokia ar kitokia vertė, t.y. parodoma objektų požymių visuma, reikšminga individui ir visuomenei.


Vertinimo principai:

Pozityviai konstruktyvus Skaidrus Teisingas


Pozityviai konstruktyvus :

apimantis sistemingumo, humaniškumo bei individualizacijos principus, t.y. sistemingą mokymosi tikrinimą ir vertinimą, informacijos suteikimą apie atliekamą veiklą, jos efektyvumą bei galimybę nuspręsti, kaip elgtis toliau, atsižvelgiant į kiekvieno besimokančiojo individualias savybes, skatinant pastebėti ir įvertinti besimokančiojo gerą valią, pastangas (nutaikytas į pažangą), sekant jų mokymosi pokyčius.


Skaidrus :

apimantis skaidrumo, efektyvumo ir praktiškumo principus, t.y. susijęs su aiškiomis vertinimo taisyklėmis ir kriterijais, taikomais tiek vertintojams, tiek vertinamajam; vertinimo taisyklių ir vertinimo kriterijų išankstiniu žinojimu; aktyviu dalyvavimu planuojant vertinimą ir jame dalyvaujant; tiksliu rezultatų interpretavimu, paprastu valdymu bei visomis reikalingomis priemonėmis.


Teisingas :

apimantis objektyvumą, pasitikėjimą, kuris susijęs su vertinimo patikimumu bei pagrįstumu edukacinės paradigmos kontekste, t.y. vertinamas turi būti ne besimokantysis kaip asmenybė, o jo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, sugebėjimai protauti ir pan.; vertinimo neturi iškreipti išoriniai veiksniai, jis neturi būti šališkas. Patikimumu, pagrindžiamas adekvataus vertinimo pakartojimas (kuris priklauso nuo to, ar vertinimą galima pakartoti: jei pakartotinio vertinimo metu gavome tuos pačius rezultatus, tai vertinimas – patikimas). Vertinimo pagrįstumas susijęs su tuo, ar matuojame tai, ką norime matuoti: rezultato pagrįstumą, veiklos atlikimo pagrįstumą, konceptualaus supratimo pagrįstumą.


Vertinimo tipai :

Formuojamasis vertinimas:Siekiama → suteikti detalią grįžtamąją informaciją

apie studento pasiekimus ir tobulėjimo galimybes;Tikslas → leisti suprasti stipriąsias ir silpnąsias puses;Skirtas → skatinti mokymosi visą gyvenimą procesą;

Naudingiausias → kai daugiausia dėmesio sutelkiama į sėkmę lemiančias sąlygas;

↓↓


Vertinimo tipai :

Formuojamasis vertinimas (tęsinys):Ugdomasis vertinimas yra studijų procesą apjungianti dalis.Gali būti pateikiamas – kaip studento žinių lygio pasiekimo

įvertinimas.Savybės būtų tokios:- orientuotas dabarčiai;- savarankiškai taikomas;- asmeniškas, pasikartojantis, trumpalaikis (šiandien rezultatai

ne rekomenduojami skelbti viešai, t.y. asmeniška ir konfidencialu).


Vertinimo tipai :

Apibendrinamasis vertinimas:Padeda → įvertinti, dokumentuoti tai, kas pasiekta;Paskirtis → įgalinti pereiti iš vieno konteksto į kitą (iš

vieno kurso į kitą, iš universiteto į darbą,...) – atrinkti (t.y. daryti atranką);

Vertinimo formos → (sumavimo prasme) gali būti įvairiausios – laipsniai, sertifikatai, charakteristikos ir pan.


Vertinimo tipai :

Apibendrinamasis vertinimas (tęsinys):

gali būti vertinama:

- besimokančiojo pažanga (sprendžiama, ar jis gali pereiti į kitą mokymosi lygmenį; gauti diplomą, darbą);

- dėstytojų veikla;

- organizacijos veiklos kokybė.


Ugdomojo ir apibendrinamojo vertinimo palyginimas

Formuojamasis vertinimas Apibendrinamasis vertinimas Vyksta kurso/dalyko metu:diagnozuoja mokymosi poreikius;Aprašo mokymosi pažangą bei identifikuoja pažangą ateityje;Naudoja visą diapazoną galimybių, pradedant formaliomis ir baigiant neformaliomis.

Vyksta kurso/dalyko pabaigoje:įgalina tarpusavyje palyginti besimokančiuosius, grupes, ugdymo institucijas;Išmatuoja ir pateikia ataskaitą apie baigiamuosius rezultatus; Pabrėžia formalius metodus, kurie yra efektyvūs ir patikimi.


Vertinimo tipai :

Diagnostinis vertinimas :

Pagrindinė ypatybė → rezultatai nurodo silpnąsias ir stipriąsias besimokančiojo puses;

Skirtas → nustatyti tikslią diagnozę: ko tu nežinai;

Ypač svarbus studijų kurso pradžioje.


Vertinimo tipai :

Kriterinis vertinimas :

Dažnai apibrėžiamas kaip standartas, kuriuo remiantis priimami sprendimai, laikymasis;

Veikla matuojama remiantis apibrėžtais kriterijais;

Vienu metu metu gali būti matuojama daug tikslų (kompetencijų), todėl kriterinio vertinimo atveju svarbu tiksliai apibrėžti vertinamąją sritį.

Koks B.Bloomo indėlis?


1. Žinojimas, kuris pasiekiamas remiantis atmintimi (žinoti-prisiminti faktus sąvokas, klasifikacijas, kriterijus, metodus, taisykles, dėsningumus; atpažinti apibrėžti juos ir kt.). Formuojant žinojimo lygmens tikslus stengiamasi klausti, ko tikimasi iš besimokančiojo, kad jis žinotų mokymosi pabaigoje:

faktus; tam tikros srities terminologiją; tam tikrus kriterijus tam tikrus metodus; principus ir apibendrinimus; žinias apie teorijas ir struktūras; žinias apie klasifikacijas ir kategorijas ir kt.


2. Supratimas (išversti, pakeisti pasakyti savais žodžiais, interpretuoti, perpasakoti ir kt.) Suprantant priimama tai, kas pateikiama, bet panaudojama nebūtinai susiejant su kita medžiaga ar įžvelgiant prasmę. Pateikiant supratimo lygmens tikslus, siekiama parodyti, ką besimokantieji turi suprasti mokymosi

pabaigoje; t.y. ar jie galės:

išversti tai, ką žino; interpretuoti ką žino; apibūdinti kaip jie sužinojo ir kt.


3. Pritaikymas (apibendrinti, parinkti, išrutulioti, organizuoti, taikyti, supriešinti, palyginti sąvokas, aplinkybes ir kt.). Sugebama panaudoti abstrakcijas, taisykles, dėsnius vienokiose ar kitokiose konkrečiose situacijose. Formuojant pritaikymo lygmens tikslus, siekiama išreikšti gebėjimą panaudoti tam tikrą teoriją ar informaciją naujoje situacijoje.


4. Analizavimas (atskirti, klasifikuoti, palyginti, sugretinti elementus, ryšius priklausomybes ir kt.) – tai sugebėjimas suskaidyti visumą į dalis, elementus. Šio lygio tikslų formuluote siekiama apibūdinti gebėjimą išskaidyti reiškinį, medžiagą į sudėtines dalis, parodant jų tarpusavio priklausomybes, t.y. nustatyti, ar besimokantieji gali mokymosi pabaigoje analizuoti:

konkrečios srities reiškinius tam tikros srities ryšius ir santykiu; organizacinius principus.


5. Sintetinimas (sudaryti, papasakoti, perduoti, sukurti, suformuluoti planus, hipotezes ir kt.) – tai sugebėjimas kokiu nors būdu derinti, jungti ar sudėti dalis bei elementus ir suformuluoti visumą arba sudaryti naują modelį arba struktūrą. Formuluojant šio lygmens tikslus, siekiama apibūdinti besimokančiųjų gebėjimą dirbti su atskiromis dalimis, elementais ar pan. sujungiant juos į visumą, sudarančią iki šiol nežinomą struktūrą ar modelį. Siekiama atsakyti į klausimą, ar besimokantieji mokymosi pabaigoje gebės:

sukurti tam tikrus ryšius mokymosi srityje; sudaryti vieningą planą ar operacijų kompleksą; išvesti abstrakčių ryšių kompleksą.


6. Įvertinimas (susidaryti nuomonę, ginčytis, patvirtinti, įvertinti, nutarti ir kt.) – tai sugebėjimas kiekybės ir kokybės požiūriu spręsti apie tai, kiek turinys ir metodai atitinka kriterijus. Tai aukščiausias pažinimo sugebėjimų lygis. Šio lygmens tikslo formuluote siekiama išreikšti gebėjimą argumentuoti, palyginti priešingus požiūrius ir argumentus, daryti sprendimus ir kt. Be

to, norima atsakyti į klausimą, ar besimokantieji mokymosi pabaigoje sugeba priimti sprendimus:

remdamiesi vidiniais samprotavimais; remdamiesi išoriniais faktais ir įrodymais


Vertinimo tipai :

Norminis vertinimas :

Studentų pasiekimai lyginami tarpusavyje;

Sudaro galimybę suskirstyti studentus pagal jų pasiekimų lygį;

Dažnai naudojamas siekiant užtikrinti išorinių egzaminų (teorinės ir praktinės dalies) palaikomus standartus.


Vertinimo tipai :

Konstruktyvistiniu požiūriu, įvertinant pasiekimus rekomenduojama remtis kriterinio bei idiografinio (individualios pažangos) vertinimo principais.

Konstruktyvistinėje pedagoginėje sistemoje rekomenduojama taikyti IKI.

Šio vertinimo esmę sudaro suvestinis baigiamojo vertinimo balas, matuojamas procentais ir apskaičiuojamas pagal formulę: IKI = ak1 + bk2 + ck3 + ... + nkn = SB x 100%,


Vertinimo tipai :

Konstruktyvistinėje didaktinėje sistemoje didesnis dėmesys skiriamas formuojamojo vertinimo tipui, kuris padeda numatyti studento ateities ugdymo(si) kryptį bei veiksmus arba įvertinti daromą pažangą. Tokiu vertinimu siekiama sutelkti detalią informaciją apie tolesnio mokymo(si) bei tobulėjimo galimybes.

koncentruojamasi ties procedūrinių (žinojimas kaip: pvz., parašyti rašinį, paaiškinti problemos sprendimą, atlikti eksperimentą ir pan.) ir situacinių (žinojimas kodėl, kada ir kur: pvz., gebėjimas spręsti problemas kompleksinėse situacijose) žinių tikrinimu.


Alternatyvaus vertinimo būdai :

Veiklos vertinimas; Autentiškas vertinimas ; Vertinimo aplankas (angl. portfolio); Vertinimo aprašas (angl. profile); Vertinimo recenzijos (angl. assessment review); Vee diagrama; Koncepcijų žemėlapis.


Projektuojant kursą labai svarbus yra dalyko tikslų, mokymosi organizavimo ir vertinimo tarpusavio sąryšis


Studijų tikslų siekimui naudojamos įvairios mokymo/si organizavimo strategijos

Mokymo/si organizavimo strategijos (pagal Paulsen 2003)


Strategija Besimokantysis Dėstytojas

1. Imitacija Stebi, kartoja, mėgdžioja Modeliavimas

2. Įsiminimas ir atkartojimas) Įsimena faktus, mokosi atmintinai dėsnius, apibrėžimus

Pateikimas (Perdavimas

3. Praktikavimasis Pritaiko, panaudoja, įgyvendina

Instruktavimas

4. Tyrinėjimas Objekto apsibrėžimas, iniciatyva, atranka

Pasiūla

5. Eksperimentavimas Bandymai, apibendrinimai, konstravimas

Reaktyvumas

6. Kūrybiškumas Naujo kūrimas, projektai, kompozicijos, scenarijai

Parama

7. Debatai (dalijimasis). Socialinė sąveika, diskusijos, darbas grupėse

Moderavimas

8. Metarefleksija Savęs, savo veiklos, savo mokymosi analizė ir vertinimas

Korefleksija

Dėstytojo ir besimokančiojo rolės kiekvienai mokymo/si organizavimo strategijai


Grįžtamasis ryšys :

informacija apie veiklos rezultatus bei veiksmingumą, kuri tam tikrame pavidale pasiekia jos dalyvius ir kurių pagrindu vykdoma tos veiklos korekcija. Grįžtamasis ryšys vyksta nuolat arba periodiškai taikant įvairias priemones. Svarbu besimokančiajam suprasti kuo skiriasi konstruktyvus grįžtamasis ryšys ir kritika.


Kritika :

tai neigiamas grįžtamasis ryšys, kurį besimokantysis linkęs atmesti ir dažniausia išgyvena kaip gynybą. Dėl šios priežasties besimokantysis stengiasi išvengti grįžtamosios informacijos ar net veiklos, kuri galėtų būti kritikos priežastimi. Tai nepadeda besimokančiajam tobulinti savo veiklą.


Konstruktyvus grįžtamasis ryšys :

gali būti ir pozityvus, ir negatyvus. Jis įgalina besimokantįjį gauti informaciją apie

save, savo elgseną, savo veiksmus, poveikį situacijai ar kitiems žmonėms. Tai besimokantįjį skatina augti, keistis, gauti naudingą informaciją, kuri gali būti svarbi tolimesnėje besimokančiojo veikloje.


Neigiamo grįžtamojo ryšio trūkumai :

neturės įtakos besimokančiojo elgsenos pokyčiams, neleis tikėtis, kad netinkama elgsena baigsis;

atsiras sunkumai palaikant ir kuriant draugiškus santykius su besimokančiaisiais, nes besimokantysis perduos neigiamą informaciją kitiems.

galimybė išlaikyti gerus santykius bus paremta frustracija ar kitomis neigiamomis emocijomis ir tai pasireikš bendraujant su besimokančiuoju.


Neigiamo grįžtamojo ryšio trūkumams pašalinti :

Prieš suteikiant grįžtamąją informaciją, visada būtina paprašyti besimokančiojo įsivertinti savo atliktą darbą.

Žinant kaip besimokantysis vertina savo atliktą veiklą, dėstytojui lengviau suteikti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą grįžtamąją informaciją.


1. Grįžtamasis ryšys turi būti suprantamas besimokančiajam!

Dėstytojas turi žinoti: KĄ nori pasakyti? KODĖL nori tai pasakyti? KADA yra tinkamiausias laikas tai pasakyti? KOKIOJE aplinkoje ruošiasi tai pasakyti?


2. Pradėkite nuo teigiamų vertinimų!

Teigiama informacija pozityviai veikia besimokančiojo savigarbą, o su pozityvia savigarba asmuo jaučiasi gerai ir yra pasiruošęs kaitai. Neigiama grįžtamoji informacija neigiamai veikia savigarbą. Besimokantieji su žemesne savigarba išsiskiria mažesniu pasitikėjimu, sunkiau priima kitų pateikiamą informaciją, labiau linkę priešintis augimui ir pokyčiams. Pozityvus savęs vertinimas yra ypač svarbus, kad besimokantysis būtų labiau atviras mokymuisi. Jeigu pirmiau pateikiamas pozityvus grįžtamasis ryšys, tai gali skatinti besimokančiojo pasitikėjimą savimi, o tada jis bus linkęs geriau priimti ir negatyvią grįžtamąją informaciją, mažiau priešinsis negatyvios informacijos klausimuisi ir jos kaip pagalbos suvokimui.

Jeigu neigiama grįžtamoji informacija yra pateikiama pirma, besimokantysis jausis priešiškai. Teigiamas grįžtamasis ryšys pateiktas po neigiamo yra mažiau girdimas ir suvokiamas kaip pozityvus. Ir priešingai, kai teigiama informacija pateikiama pirma, besimokantysis jausis geriau, o po to pateikiama neigiama informacija bus geriau girdima ir pozityviau suvokiama.


3. Atrinkite prioritetus!

Visą grįžtamąją informaciją ne visada reikia pateikti iš karto. Geriausia paskirstyti informaciją įvertinus, kiek besimokantysis, remdamasis savo patirtimi, jos gali priimti, kad ji būtų naudinga. Todėl būtina atrinkti prioritetines sritis (suskirstyti pagal svarbumą) ir pateikti ją nuoširdžiai ir pozityviai. Tačiau nuoširdžiai nereiškia, kad viskas turi būti pateikta atvirai ir iki galo.


4. Išskirkite besimokančiojo veikloje tai, kas individualu!

Jeigu grįžtamojo ryšio tikslas padėti besimokančiajam, tada labai svarbu, kad grįžtamoji informacija būtų pagrįsta konkrečiais pavyzdžiais ar specifiškomis situacijomis ar įvykiais, kuriuos stebėjote besimokančiojo veikloje. Būtina paaiškinti besimokančiajam, ką jis padarė labai gerai, kokie buvo trukdžiai, kas vertė jus daryti atitinkamas išvadas.


5. Kalbėkite apie elgseną, kuri turėtų būti keičiama!

Grįžtamasis ryšys gali būti labiau naudingas, jeigu besimokančiajam tai bus susiję su veiklos tobulinimu, veiklos būdų pasirinkimu ar kontrole. Pateikiama informacija nepagelbės, jeigu ji bus nukreipta į besimokančiojo išvaizdos kritiką. Ir priešingai, grįžtamasis ryšys bus reikšmingas, jeigu jūs kalbėsite apie poelgius, kurie padėjo ir kurie trukdė mokymosi procesui.


6. Siūlykite alternatyvas!

Siūlyti alternatyvas ypač svarbu, jeigu jūs pateikiate neigiamą grįžtamąją informaciją. Tam, kad grįžtamoji informacija būtų konstruktyvi ir patrauktų besimokančiojo dėmesį, galėtų pasitarnauti diskusijos, pasiūlytos alternatyvos ar efektyvios veiklos strategijos.


7. Kalbėkite savo vardu!

Mokydami ir suteikdami grįžtamąją informaciją, jūs privalote kalbėti savo vardu. Jūs negalite kalbėti kieno nors kito vardu, nes suteikiamas grįžtamasis ryšys yra paremtas JŪSŲ patirtimi, JŪSŲ suvokimu, JŪSŲ nuomone ir vertybių sistema. Kitų žmonių galvojimas gali skirtis nuo JŪSŲ. Besimokantysis turi suprasti, kad pateikiama grįžtamoji informacija remiasi jūsų stebėjimu, jūsų interpretacija, jūsų išvadomis. Kalbėdami savo vardu galite vartoti frazes:

Man atrodo, kad ... Įspūdis, kurį aš susidariau ... Aš tai būčiau linkęs/usi interpretuoti ... Remdamasi savo patirtimi ... Aš manyčiau, kad tai galėtų padėti ... Ką aš manau apie tai ...


8. Palikite besimokančiajam galimybę pasirinkti!

Vienas iš svarbiausių mokymo uždavinių - suteikti besimokančiajam teisę prisiimti atsakomybę už savo elgseną ir veiksmus. Dėstytojas turėtų modeliuoti šį procesą ir garantuoti, kad besimokantysis būtų pasiruošęs reflektuoti ką jis tik ką girdėjo apie savo elgesį, spręsti ką numato daryti, kad pasiektų norimą rezultatą. Dėstytojas privalo padėti besimokančiajam nustatyti ir įvertinti savo galimybes, pasirinkimus, skatinti jo asmeninį ir profesinį augimą.


Savęs vertinimas ir metapažinimas :

tai mąstymo ir suvokimo procesas, kurio objektas yra kognityvinė (pažintinė) veikla, arba keletas kognityvinių veiklų, kurias subjektas ką tik atliko arba dar vis atlikinėja (mentalinis šių kognityvinių veiklų rezultatas).

Žinant kaip besimokantysis vertina savo atliktą veiklą, dėstytojui lengviau suteikti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą grįžtamąją informaciją.

Metapažinimo rezultatas gali būti sprendimas (kuris dažniausiai būna neišreikštas) apie vertinamų pažinimo veiklų rezultatų kokybę.



Metapažinimo sritis apima: sąmoningas vidines žinias, kurias turi

individas apie savo paties pažinimo būseną ir procesus;

individo gebėjimus tikslingai patikrinti ir planuoti savo pažinimo procesus, skirtus tam tikro tikslo pasiekimui.



Metapažinimo koncepcija sąlygojo naujų hipotezių atsiradimą, teigiančių, jog paties besimokančiojo strategijų savianalizės kokybė iš tiesų apsprendžia jo paties mokymosi efektyvumo gerinimą.

Dažniausiai dėstytojai nepalieka studentams pakankamai laisvės reflektuoti apie savo žinias, mokymosi procesą ir rezultatus.

Kaip tapti savarankiškais ir nepriklausomais nuo dėstytojų, priimant sprendimus dėl savo mokymosi proceso?


Vertinimo prasmė besimokančiajam :

atliepti jo raidos ir individualiems psichologiniams ypatumams; suteikti informaciją apie jo pažangą, silpnąsias ir stipriąsias mokymosi

puses; skatinti mokymosi motyvaciją, nukreiptą ne į pažymį, kaip mokymosi

tikslą, bet gebėjimų sklaidą, asmenybės, orientuotos į nuolatinį mokymąsi, ugdymą;

suteikti pagalbą ir paramą mokymosi metu; būti siejamas su pasiekimų rinkimu ir fiksavimu; būti bendradarbiavimo ir diskusijų su dėstytoju objektu, sudarančiu

sąlygas besimokančiajam adekvataus savęs bei savo gebėjimų vertinimo ugdymui;

padėti besimokančiajam rinktis optimalius ir labiausiai jam tinkančius mokymosi būdus.

būti siejamas su tikslu, nusakančiu pasiekimų ir pažangos prasmę ateities planams ir veiklai.

Vertintojo standartas, 2006


Vertinimo praktikos tikslai :

užtikrinti grįžtamąjį ryšį studentams; motyvuoti studentus; diagnozuoti studentų stiprumus ir silpnumus; pateikti to, kas išmoksta profilius; studentus įvertinti pažymiu; studentus įvertinti teigiamai ar neigiamai; licenzijuoti veiklai; atrinkti būsimiems kursams; numatyti sėkmę ateities studijose, ateities darbe; atrinkti darbui.

G.Brown, J.Bull, M.Pendlebury (1997)


Vertinimo, įtraukiančio vertinamuosius, etapai :

1. vertinimo tikslų nustatymas → nustatydami tikslus ir užduotis, vertinamasis ir vertintojas yra aktyvūs partneriai;

2. planuojamos veiklos projektavimas, užtikrinantis veiklos tikslų įgyvendinimą → vertinamas su vertintoju kartu nustato veiklos tipą, kuris geriausiai padėtų pasiekti norimą tikslą;

3. susitarimas dėl vertinimo vykdymo (asmens pastangų, veiklos rezultatų) → vertinamasis kartu su vertintoju projektuoja savo veiklos priemones;

4. vertinimo ataskaitos parengimas → vertinamasis aktyviai dalyvauja vertinimo proceso įvertinime ir vykdyme.

Richardson D., Wolfe M.(2001) pagal France aktyvaus vertinimo modelį


Tinkamai organizuotas vertinimo procesą, kai :

vertinimo procesas yra paaiškintas ir suprantamas vertinamajam;

metodai, kuriais vertinami mokymosi pasiekimai, yra paaiškinti ir priimtini vertinamajam;

vertinamasis supranta savo mokymosi ir pagalbos poreikius;

vertinamasis turi planą, kuriame aiškiai išdėstyta, kokios pagalbos jis gali tikėtis;

vertinamasis turi savo individualaus mokymosi plano kopiją;

vertinamasis yra dalyvavęs sudarant jo mokymosi planą; vertinamasis sutinka su plano turiniu, sutinka jį keisti

išryškėjus naujiems poreikiams.

Richardson D., Wolfe M.(2001)


Vertinimo vieta dėstytojo veikloje :

• Dėstytojai turėtų būti apmokyti vertinti ir būti įgiję pakankamą vertinimo kompetenciją, kad galėtų atlikti studentų veiklos vertinimą ir užtikrinti viešą pasitikėjimą sprendimų teisingumu, patikimumu, objektyvumu ir pan. (P.Ramsden, 2000).

• Dėstytojas turi garantuoti, kad jų vertinimas būtų kiek galima teisingesnis ir patikimesnis, suteikiantis dalykišką informaciją studentams.


Dėstytojo pareigas vertinant :

Iš anksto supažindinti studentą su: reikalavimais, kurie bus keliami dalyko mokymuisi; apibrėžti vertinimo sąvokas ir kaip jis bus atliekamas t.y.

kokios galimos vertinimo procedūros; pasiekimų įforminimo sistema; paruošti studentą vertinimui: išsiaiškindamas ir pasitikslindamas ar jis tam pasirengęs; nuramindamas, kad jis jaustųsi saugiai; patikslindamas kuri dalyko dalis bus vertinama; perspėdamas, kad vertinamų užduočių neatlikimas ir

vertinimo vengimas neturi trukdyti studijų procesui.

Paulsen M.F. (2003), Leclerq L., Poumay M. (2004)


Dėstytojo pareigas vertinant (tęsinys):

pats pasiruošti vertinimui: nustatydamas besimokančiųjų poreikius; pasiruošdamas vertinimo procedūrai. aptarti vertinimą: palygindamas, sugretindamas užduočių atlikimą su

siekiamais gebėjimais; informuodamas studentą apie jo pasiekimus; aptardamas su studentu ateities planus; pozityviai nuteikdamas studentą tolimesniam mokymuisi,

jeigu jam nepasisekė.

Paulsen M.F. (2003), Leclerq L., Poumay M. (2004)


Vertinimo sistemos komponentai :

Kodėl vertinama?

Kas gali būti vertinama?

Kas vertina?

Kaip vertina?Kada vertina?

Kam ir kaip pristato vertinimo rezultatą?

Vertinimo aiškumas?



Kas gali būti vertinama - vertinimo objektai:• Procesas – siekiama vertinti pažangą;• Produktas – siekiama įvertinti rezultatus;• Požiūris – vertinamos mokymosi strategijos. Tai

studentų ar dėstytojų vertinimas. Dažniausiai atliekamas pateikus klausimyną.

Kas vertina - vertinantys subjektai: • Dėstytojas;• Besimokantysis.



Kaip vertinama - taikomi vertinimo metodai:• žodiniai (Klausinėjimas, klausymas, diskusija,

pristatymas, interviu, debatai, audio, video, vaidmeniniai žaidimai, modeliavimas ir t.t.);

• rašytiniai (Klausimynai, dienoraščiai, raportai, esė, pastabos, atpasakojimai, straipsniai, scenarijai, poemos, sąrašai, aprašymai, trumpi atsakymai į klausimus, studijų aplankalas (portfolio) ir kt.)



Kada vertinama: pradžioje (diagnostikai) nuolat (mokymosi skatinimui) pabaigoje (mokymosi rezultatų matavimui).Vertinimo aiškumas - Koks vertinimo tipas (būdas,

rūšis) taikomas?Kam ir kaip pristato vertinimo rezultatus: Vertinimo rezultatai skirti studentui ir/ ar

dėstytojui; pristato visai grupei ar individualiai;



Kodėl vertinama: Pastiprinti, paskatinti mokymąsi. Patikrinti žinias, supratimą/gebėjimus. Diagnozuoti pradedančių mokytis individualius ypatumus ir

gebėjimus. Pritaikyti mokymąsi prie besimokančiojo individualių savybių. Suteikti grįžtamąjį ryšį besimokančiajam. Suteikti grįžtamąjį ryšį dėstytojui/ mentoriui. Užtikrinti ir palaikyti standartą/kompetencijas. Padėti siekti pažangos. Prognozuoti užduoties įvykdymą. Suteikti įvertinimą.


Kai kurie vertinimo metodai ir jų pavyzdžiai :

Vertinant galima naudoti šiuos vertinimo metodus: testus; mokymosi pasiekimų aplanką; grupės darbą; projektus.


Testai:

Testai yra viena iš populiariausių vertinimo priemonių.Sudarydami testą galite naudoti šių tipų klausimus: Taip/Ne tipo klausimai Rinkimosi iš keleto alternatyvų klausimai Atitikmenų parinkimo (iš dviejų grupių sąvokų) klausimai Trumpo atsakymo klausimai Ilgo atsakymo klausimai


Testo klausimų pavyzdžiai :Klausimo tipas Pavyzdžiai

Taip/Ne tipo klausimai Šviesos greitis yra 180 mylių per sekundę.Taip Ne

Rinkimosi iš keleto alternatyvų klausimai (su vienu arba keliais teisingais atsakymų variantais)

Empirinio ugdymo pradininkas yra (pažymėkite teisingą)Sokratas Locke Husserlis Franklis

Atitikmenų parinkimo (iš dviejų grupių sąvokų) klausimai

Kokius išradimus yra padarę šie išradėjai:

Trumpo atsakymo klausimai Kuo grindžiamas ugdymas viduramžiais?

Ilgo atsakymo klausimai Apibūdinkite pagrindines Edukologijos sąvokas (edukologija, pedagogika, andragogika).


Testo klausimai pagal Bloom taksonomiją :Bloom taksonomijos lygis

Pavyzdžiai

ŽINOJIMAS – klausimai apie faktus

1.Kas atsitiko, kai ............................? 2.Kur yra ..........................................? 3.Kada ..............................................? 4.išvardykite/ Palyginkite / Apibrėžkite

SUPRATIMAS – sąvokos supratimo demonstravimas

1. Pasakykite savais žodžiais / Apibūdinkite 2. Kuris iš jų yra .................... pavyzdys? 3. Kuris iš teiginių atitinka turimą informaciją? 4. Kaip paaiškintumėte diagramą?

TAIKYMAS – praktinio taikymo, supratimo demonstravimas

1.Parodykite, kaip remiantis .............. , galima paaiškinti ......... 2. Paaiškinkite, kodėl atsitiko ......................... . 3. Kuriais (gamtos mokslų, socialinių mokslų, matematikos, literatūros) principais remiantis galima paaiškinti

šį reiškinį?

ANALIZĖ – gebėjimas atskleisti ryšius tarp atskirų dalių

1.Palyginkite ..................................../ Supriešinkite ........................... su ........... . 2. Kokios yra ............................. svarbios ypatybės? 3. Suklasifikuokite/ Remdamiesi pavienių elementų ryšiais, apibendrinkite ( indukcija). Nustatykite, kokias klaidas darėte mąstydami mūsų tema. /Koks požiūris būtų geresnis?

SINTEZĖ – gebėjimas logiškai susieti dalis į visumą

1.Sudarykite ..................................../ Kaip patikrintumėte šią (hipotezę, prielaidą, idėją, šį teiginį) ? 2.Kaip jūs darytumėte ................................ ? 3.Abstrakcijos: nustatykite grindžiamąsias temas ir modelius. 4.Remdamiesi apibendrinimais, padarykite konkrečias išvadas (dedukcija).

ĮVERTINIMAS – gebėjimas spręsti ir apsispręsti remiantis analize ir sinteze, daryti išvadas ar sprendimus

1.Nustatykite, ar ................................. ? 2.Ar ............. atitinka ................... kriterijus? Kodėl atitinka arba kodėl neatitinka? 3.Ar ............. yra vykęs .............. pavyzdys? Kodėl vykęs arba kodėl nevykęs? 4.Pagal kokius kriterijus jūs nustatytumėte ......... pagrįstumą? 5.Kaip juos nustatėte? Pagrįskite juos. 6.Kodėl jūs taip manote?


Klaidos formuojant ir pateikiant klausimus ir atsakymus:

Vienu metu pateikiama daug klausimų. Dėstytojas pats pateikia klausimus ir pats į juos atsako. Klausimai pateikiami gabiems ar labiau mėgstamiems studentams. Sudėtingi klausimai pateikiami per anksti. Pateikiami nereikšmingi ir nereikalingi klausimai. Visada pateikiami to paties tipo klausimai. Pateikiami kito tipo klausimai, nesuteikiant išankstinės informacijos apie pakeitimus. Nereikalingi ir nesąžiningi klausimai. Nepaliekama laiko pagalvoti. Pateikiami neteisingi ir klaidingi atsakymai. Ignoruojami atsakymai. Nesugebama įžvelgti atsakymo prasmės. Nesugebama suformuluoti atsakymo.


Besimokančiojo pasiekimų aplankas (Portfolio)

Besimokančiojo pasiekimų aplankas (portfolio) – tai įrašų rinkinys, kuriame nuolatos yra kaupiama įvairaus pobūdžio informacija apie besimokančiojo pasiekimus švietimo institucijoje ir už jos ribų.

yra paties besimokančiojo nuosavybė, kurią jis gali rodyti arba nerodyti kitiems asmenims

jame registruojami tik teigiami besimokančiojo pasiekimai pateikiamos pastabos ir komentarai yra ugdomojo pobūdžio


Besimokančiojo pasiekimų aplankas (Portfolio)

Besimokančiojo pasiekimų aplankas yra diskusijų tarp besimokančiojo ir dėstytojo rezultatas, kur dėstytojas atlieka ne teisėjo, informacijos šaltinio, eksperto - kontrolieriaus vaidmenį, bet ir tampa besimokančiojo pasiekimų liudininku, partneriu, konsultantu, patarėju, derybininku. Besimokančiojo pasiekimų aplankas panašesnis į gyvenimo aprašymą, kuriame pažymimi pasiekimai.


Besimokančiojo pasiekimų aplanko paskirtis:

skatinti besimokančiojo mokymosi motyvaciją, stiprinti jo savivoką, savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti mokymąsi;

padėti besimokančiajam ir kitiems asmenims suprasti, kokiais kriterijais remiantis priimami sprendimai apie besimokančiojo pasiekimus;

tobulinti besimokančiojo ugdymo/si programą ir veiklos organizavimą, akcentuojant jo bendrųjų gebėjimų sklaidą.


Studentų pasiekimų aplanką galėtų sudaryti šios dalys:

1. Bendra informacija apie studentą: vardas, pavardė, adresas, gimimo data, lankyta/os mokyklos (su datomis), lankyti būreliai, kursai, fakultatyvai

2. Studijų programos rezultatai: dalyko programa, tikslai 3. Bendrieji gebėjimai, pomėgiai, interesai (Pvz. sportinė, muzikinė, turistinė, meninė ar

veikla už švietimo institucijos ribų, darbo patirtis ir pan. Gali būti pateikiama informacija apie:bendruosius gebėjimus (asmeninius, socialinius, komunikacinius, kritinio mąstymo bei problemų

sprendimo, darbinius ir veiklos, naudojimosi IT ir pan.); asmeninės savybės (pvz.: pasitikėjimą savimi, atsakomybę, atkaklumą, gebėjimą rizikuoti, apsisprendimą,

pagalbą kitiems ir bendradarbiavimą); specialiuosius gebėjimus, paremtus pažymėjimais, pagyrimo raštais, įvairia įgyta kvalifikacija (pvz.:

konkursų diplomai, prizai, egzaminų įvertinimai ir pan.); dalyvavimą institucijos bendruomenės veikloje.


Studentų pasiekimų aplanką galėtų sudaryti šios dalys:

4. Studento veiksmų planas, apimantis:esamą besimokančiojo padėtį (kas aš esu dabar?) numatomus tikslus (kur aš einu?) keliamus uždavinius (kokius žingsnius aš žengsiu?) kokiais būdais (kaip aš tai pasieksiu?) 5. Studento pastabų apie save lapas. Čia besimokantysis pateikia savo komentarus ir

pastabas apie save įvairiose situacijose (švietimo institucijoje, namuose, bendruomenėje ir pan.), savo pomėgius bei itin patikusią veiklą, konkrečius gebėjimus, pasiekimus, ateities lūkesčius (pvz. ketinimus toliau mokytis, lavinimosi sritis, ketinimus įsidarbinti ar pan.)

6. Studento darbų pavyzdžiai (besimokančiajam pageidaujant, gali būti sudarytas darbų aplankas, kuriame atsispindi įvairūs jo gebėjimai, pateikiami atrinkti darbai, jų komentarai)

7. Dėstytojo komentarai


Dalyvavimo grupės darbe vertinimas

Kai studentai dirba komandomis mažose grupėse ir kiekviena grupė pateikia projektą ar ataskaitą, tada vienas balas rašomas visi grupei. Todėl vertinimo metu iškyla problemos grupėse ir tarp grupių. Problemos tarp grupių iškyla dėl balų. Todėl grupinio darbo vertinimas turi savo specifiką.


Grupinio darbo vertinimo ypatumai:

grupinis darbas vertinamas aukščiau nei individualus; grupė gali pasiekti daugiau nei vienas studentas; besimokančiojo trūkumai gali būti padengiami kitų grupės narių privalumais. grupės rezultatai stabilesni, mažiau keičiasi. jei grupė suformuota atsitiktinai, vidutiniai grupės narių sugebėjimai bus panašūs ir bus

mažas balų išsibarstymas. kai kuriais atvejais nepriimtina, kad balai būtų vienodai aukšti. problemos grupės viduje susijusios su skirtingu studentų indėliu. mažiau prisidėję studentai (kokybiškai ar kiekybiškai) verti žemesnio balo, bet gauna

vienodą, nes matomas tik galinis grupės darbo rezultatas. problema parašyti teisingą balą studentui apsunkina grupinio darbo panaudojimą vertinimui,

nežiūrint į didžiulius privalumus mokymui.


Asmeninę atsakomybę už grupės darbą galima skatinti tokiais būdais:

Išlaikant nedideles grupeles. Kuo mažesnė grupė, tuo didesnė kiekvieno nario atsakomybė.

Organizuojant individualų atsiskaitymą kiekvienam studentui. Tai būdas patikrinti, kaip kiekvienas dirbo grupėje.

Atsitiktinai parenkant vieną studentą iš grupės, kuris atliktą darbą žodžiu pristatytų visai auditorijai.

Stebint visas grupes ir fiksuojant, kaip dažnai kalba kiekvienas grupės narys.

Paskiriant vieną grupės narį tikrintoju, kuris paprašytų kiekvieno grupės nario nuosekliai pakomentuoti grupės darbo rezultatus.


Balų paskirstymas grupėje:

Kai kuriuose dalykuose ši problema sprendžiama sumažinant darbo grupėse gautus balus bendrame dalyko vertinime.

Dar sėkmingesnis būdas yra sudaryti balų paskirstymo studentams mechanizmą, įvertinant kiekvieno indėlį. Jei dėstytojas neturi galimybių paskirstyti balus pagal studentų indėlį dirbant grupėje, tai gali atlikti patys studentai. Tokiu atveju dėstytojas skiria tam tikrą balų skaičių grupei. Pavyzdžiui, jei 5 studentų grupei skirta 60 balų už grupinę ataskaitą,, jie turi 560=300 balų, kuriuos pasiskirsto tarp savęs.


Yra trys būdai šiam uždaviniui atlikti:1. kai kurios grupės susitars pradžioje, kad balus skirstysis po lygiai. Čia

mažai prisidėję individai jaučiasi saugiai. 2. grupė nediskutuos iš anksto apie balų paskirstymą. Pradėjus skirstyti

balus, nesutiks dėl prioritetų. Vieni labiau vertins kūrybiškumą, kiti-darbo indėlį, treti- vadovavimą, dar kiti-sugebėjimą bendrauti ar pateikti rezultatus. Be išankstinio sutarimo dėl kriterijų galimi dideli ginčai.

3. grupė nutars kriterijus ir laikysis jų. Kiekvienam bus aiškus indėlio įvertinimas.

Trečiasis būdas aiškiai geriausiai tenkinantis ir motyvuojantis studentus. Jei nėra laiko studentų diskusijoms dėl kriterijų, galima jiems pasiūlyti savus, jei kriterijai pakankamai aiškūs ir priimtini.


Kriterijai gali būti panaudojami dviem skirtingais būdais: Studentai gali natūraliai pasiskirstyti vaidmenimis

grupėje: vienas-taps pirmininkaujančiu, kitas- užrašinės pastabas, trečias- analizuos duomenis, ketvirtas- rašys ataskaitą ir pan. Kriterijai gali nustatyti, kaip kiekvienas atliko savo funkcijas.

Kiekvienas studentas gali tikėtis vertinimo, adekvataus jo veiklai visais aspektais. Šiuo atveju kiekvienas kriterijus bus taikomas lygiai kiekvienam studentui.


Svarbi grupinio darbo vertinimo problema - pasverti kiekvieno dalyvio indėlį. Geriausiai tai galėtų padaryti patys grupės dalyviai. Jie tai gali padaryti užpildydami kitų grupės narių vertinimo lapus, atsižvelgiant į kelis pagrindinius dalyvavimo aspektus. Vieni kriterijai atitinka kūrybiškumą, kiti- savitarpio pagalbą dirbant, sugebėjimą laikytis terminų. Balų vidurkis atimamas iš grupės balų ir paskirstomas kiekvienam kaip jo balas. Šiuo atveju studentas, gavęs daugiausiai balų turės vidutinį grupės vertinimą. Studentas, mažiau dalyvavęs grupės darbe, gaus tam tikrą baudos taškų skaičių.

Kriterijai ir baudos taškų dydis gali būti sutariamas su studentais darbo pradžioje.


Dalyvavimo projekte vertinimas

Galimi atvejai, kai pagrindinis mokymosi būdas yra praktinė veikla ar projektas ir yra būtina jį formaliai įvertinti.

Įprastinis atsakinėjimas, orientuotas į prisiminimą ir faktinės informacijos išdėstymą, yra visiškai netinkamas projektiniams darbams vertinti. Jis gali visiškai iškreipti darbo tikslus atitraukiant studentą nuo projekto, žinant kad jie bus vertinamas įprastai.

To galima išvengti, pateikiant studentams klausimus, tiesiogiai susijusius su jų atliktu projektu.


Pvz. studentai atliko atvejo analizę, modeliuodami pastatų pirkimą. Jie aprašė ataskaitoje savo skaičiavimus, problemas, sprendimus ir pan. Šiuo atveju klausimai, į kuriuos galėtų atsakyti studentas būtų:

1. Jei trečią savaitę kiltų nacionalinis 3 mėn. statybininkų streikas, kokios įtakos jis turėtų atvejui.

2. Jei keturioliktą savaitę bus uždrausta prekyba toje gatvės dalyje, ką jūs patarsit savo klientui ?

Tokiu atveju studentai turėtų peržiūrėti savo užrašus ar kitą medžiagą ir naudotis ja, atsakant į klausimus. Į tokius klausimus negalima atsakyti iš atminties vien tik išgirdus informaciją. Tam reikia remtis patirtimi ir atvejo supratimu.


Kitu atveju, kai studentai dirbo grupėse ir buvo vertinti grupės balu, užduoties vertinimas turi patikrinti studento supratimą ir jį įvertinti individualiai.

Pavyzdžiui, 8 studentų grupė sprendė maitinimo problemą. Studentai turėjo skirtingus vaidmenis ir jie išmoko skirtingus dalykus. O kursas, kurio projektą vykdė studentai, skirtas pritaikyti valdymo principus specifinei ir sudėtingai situacijai. Vertinimo tikslas - patikrinti studento sugebėjimus taikyti šiuos principus savo grupės darbe.

Klausimas galėtų būti: Kaip kainodaros ir marketingo politika gali įtakoti kitus valdymo sprendimus maitinimo srityje ? Pateikite savo požiūrį paaiškinančius pavyzdžius iš modeliuoto atvejo.

Pirmoji klausimo dalis yra bendra, ji pagrįsta ankstesniame kurse išmoktais valdymo principais. Antroji dalis tikrina studento sugebėjimą taikyti šiuos principus darbe. Vertinimo privalumas tas, kad studentai, žinodami ko tikimasi iš jų atsakant į klausimus, veiklos metu labiau domėsis teorija, bendraisiais principais ir atvejų analize.


Projekto vertinimo kriterijai

Aiškių kriterijų pateikimo projektams argumentai yra tie patys, kaip ir kitiems darbams, bet dar iškelia ir papildomų problemų. Atliekant projektą dažnai svarbiausias elementas yra pats darbo procesas ir jo metu įgauti įgūdžiai, o ne gauti darbo rezultatai.

Kadangi kriterijų pasirinkimas diktuoja ir projekto formą, kriterijai turi aiškiai atspindėti mokymo/si tikslus ir orientuoti studentą, siekiant šių tikslų.


Galimi matematinio projekto vertinimo kriterijai

A. Projekto rezultatas 1. Metodas (ar tikslingai ir pagrįstai pasirinkti metodai?;) 2. Įvairių šaltinių susiejimas; 3. Naujų šaltinių suradimas; 4. Cituojami pavyzdžiai; 5. Sudaryti pavyzdžiai; 6. Naujos ir įprastinės veiklos rezultatų patikrinimas; 7. Paprasti apibendrinimai; 8. Originalūs tyrimai

B. Darbas grupėje Kaip studentai dirbo grupėje ?

C. Veiklos plano nuoseklumas Ar buvo laikomasi nurodytų terminų ir darbo plano?

D. Ataskaitos parengimas 1. Ataskaitos struktūra; 2. Argumentų aiškumas; 3. Pusiausvyra tarp skyrių; 4. Rezultatų pagrįstumas; 5. Išvadų teisingumas; 6. Detalės, antraštės, schemos, nuorodos; 7. Tikslų pasiekimas.


Sunkumai susiję su projektų kriterijais:

projektai yra laisvai užbaigiami: išvados yra neprognozuojamos, todėl kriterijai turi būti pateikiami tam tikrais punktais.

kriterijai, kurie tiksliai apibrėžia turinį iš vienos pusės ir kriterijai, kurie tiksliai apibrėžia procesą iš kitos pusės yra linkę siaurinti tam tikrą projekto sritį.

Stebėtojams primenama, kad vertinant reikia atsižvelgti į studento veiklą darbo ruošimo metu. Tai gali atsispindėti komentaruose raštu.


Mokymo (sąveikos) – mokymosi paradigmų vertinimas

Poveikio (tradicinis) Mokymosi (Konstruktyvistinis )Vertinimas atskirtas nuo mokymo(si). Vertinimas vyksta tam tikro mokymosi ciklo pabaigoje;

Vertinamos žinios, jų gausa;Studento ankstesnė patirtis nevertinama;

Dominuoja kognityvinių procesų vertinimas. Vertinami atskiri gebėjimai.

Vertinimas susijęs su mokymo(si); vertinimas vyksta nuolat, viso mokymosi proceso metu ;Vertinamas konceptualus supratimas ; Vertinama ankstesnė studento mokymosi patirtis bei į ją atsižvelgiama planuojant tolimesnį studento mokymąsi;Vertinamos tam tikros kompetencijos; žinių, įgūdžių, požiūrių integracija



Poveikio (tradicinis) Mokymosi (Konstruktyvistinis )Vertinamas gebėjimas pakartoti ir įsiminti;

Pirmumas teikiamas vertinimo patikimumui;Išlaikytas testas kaip sėkmingo mokymosi rodiklis;

Nedidelė vertinimo būdų įvairovė;

Vertinamas gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti konkrečias, realaus gyvenimo problemas;Pirmumas teikiamas vertinimo validumui;Įvairių užduočių vertinimas kaip priemonė dėstytojui/ studentui planuojant tolimesnes mokymosi veiklas;Didelė vertinimo būdų įvairovė;



Poveikio (tradicinis) Mokymosi (Konstruktyvistinis )Vertinama tai, kas lengvai patikrinama;Paviršutiniškas, pavėluotas ir lėtas grįžtamasis ryšys;Norminis vertinimas. Didesnis dėmesys skiriamas sumuojančiam vertinimui;

Vertina tik dėstytojas.

Vertinama tai, kas yra vertingiausia;

Išsamus, greitas ir laiku gaunamas grįžtamasis ryšys;Kriterinis, idiografinis vertinimas. Didesnis dėmesys skiriamas formuojamajam vertinimui;

Vertinimo procese dalyvauja dėstytojas ir studentas.

pagal Otting, Zwall, 2002


Sąveikos koncepcija:

• dėstytojas vis dar tebėra žinių ir patirties šaltinis, tačiau jis veikia ir kaip informacijos teikėjas ir kaip „žinių bazės“ tvarkytojas bei kontroliuotojas;

• Ypač padidėja dėstytojo ir studento sąveika (interakcija);• pagerėja mokymosi medžiagos kokybė;• besimokantieji gali neformaliai bendrauti tarpusavyje.

Vyrauja dvikryptis informacijos perdavimas.• Veikia pakitęs tradicinio vertinimo modelis, t.y. vertinime

pradeda dalyvauti ir studentas, aptardamas su dėstytoju vertinimo sistemą, atliktų darbų įvertinimus ir pan. Tačiau pagrindinis vertinimo proceso, organizatorius, koordinatorius ir vertintojas yra dėstytojas.


Mokymas kaip tik ir gražus tuo, kad tavo, kaip mokytojo, augimas neturi ribų, lygiai taip, kaip neįmanoma iš anksto numatyti, kiek dar liko išmokti tavo mokiniams.

Herbertas Kohlis

Documents

Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami