1

1

3

5

7

10

12

14

18

20

25

27

31

31

32

Generalinė Asamblėja

E. Žiobienė: “Vaikų interesai teismuose bus ginami geriau”

J. Žilys: „Sėkmingos teisėjo kar-jeros pagrindas – nuolatinis pro-fesinis tobulėjimas, padorumas ir sąžiningumas“

Teisėjų švenčių akimirkos

Kongresas Maltoje

Emocinis intelektas - stiprioji darbuotojo pusė

Teisės aktų pakeitimai

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų apžvalga

Teismų sistema Nyderlanduose

Teisėjas sako, kad paskutiniosios knygos dar neparašė

Lietuvos teismų atkūrimas (Straipsnių ciklo tęsinys)

Kalbos patarimai

Naujai paskirti teismų pirmininkai, pavaduotojai, teisėjai

Jubiliejai

Generalinė Asamblėja

Živilė Navickaitė-BabkinNacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja

AK

TU

AL

IJO

S

Teismai.ltNr. 42011 m. Rugpjūtis

ISSN 2029-730

Šių metų vasara Lietuvoje prasidėjo svarbiais šaliai ir visai Europai renginiais. Vienas tokių – birželio 9-10 d. Vilniuje vykusi Europos

teismų tarybų tinklo (ETTT) Generalinė Asamblėja. Į šį forumą susi-rinko per 100 teismų savivaldos institucijų atstovų iš 30 Europos šalių, susirinkusiuosius sveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pranešimus skaitė Europos Komisijos, Teisingumo mi- nisterijos atstovai. „Teis-mai.lt“ skaitytojams pristatome Generalinės Asamblėjos ir renginio neoficialiosios dalies fotoreportažą.

Generalinės Asamblėjos dalyvius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Iš kairės: Rumunijos Teisėjų tarybos prezidentas Nicolae Horatius Dumbrava; Euro-pos teismų tarybų tinklo prezidentas Miguel Carmona Ruano; Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė; Belgijos Teisėjų tarybos narys, Prof. Dr. Geert Ver-vaeke; Airijos teismų administracijos narys, teisėjas Paul Gilligan; Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius

2

AK

TU

AL

IJO

S

Renginio svarbą pažymėjo šalies vadovė

Pirmąją renginio dieną Europos teismų savivaldos institucijų atstovus pasveikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad šis renginys ne tik garbė ir išskirtinė galimybė jį organizuoti, bet ir puiki proga plėtoti glaudesnius tarpusio ryšius teisingumo vykdymo srityje ir bendromis jėgomis tobulinti visą Europos teismų sistemą. „Veiksmingos teisinės sis-

temos funkcionavimas ir prigimtinių Europos Sąjungos vertybių - įstatymo viršenybės ir lygių teisių visiems - įgyvendinimas vykdant teisingumą yra esminis Lietuvos ir visos Euro-pos teismų uždavinys“, - pažymėjo Prezidentė.

„Vilniaus deklaracija“ – kelrodis Europos teis-mams

Šių metų Generalinėje Asamblėjoje aukščiausio rango teisėjai diskutavo tema „Iššūkiai ir galimybės teismų sistemai dabartinės ekonominės situacijos metu“. Šia tema renginyje buvo paskelbta „Vilniaus deklaracija“ – rekomendacinio pobūdžio dokumen-tas Europos šalių teismams dėl jų veiklos tobulinimo ir reformų dabartinės ekonominės situacijos metu. „Rengdami šį dokumentą, analizavome dabartinę situaciją ir aiškinomės, ką teismų sistemoje būtina keisti siekiant pagerinti teismų veiklos efektyvumą. Teismų sistema yra vienas iš ekonominio atsigavi-mo įrankių, taip pat piliečių teisių užtikrinimo ga-rantija, todėl ji turi veikti sklandžiai ir efektyviai“, - pristatydamas dokumentą teigė ETTT prezidentas Miguel Carmona Ruano. Siekiant pagerinti Europos teismų veiklos efektyvumą, deklaracijoje įvardijamos pagrindinės būtinos reformos teismų sistemoje, skatinamas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, glaudesnis bendradarbiavimas su visuomene, informacinių technologijų ir inovacijų taikymas teisingumo

srityje, kitos priemonės. Lietuva – aktyvi ETTT tinklo narė

Europos teismų savivaldos atstovai Vilniuje ne tik ieškojo būdų, kaip teismams susidoroti su iškilusiais iššūkiais dabartinės ekonominės si-tuacijos metu, bet ir dirbo speciali-

zuotose darbo grupėse. Čia vyko diskusijos, kaip laiku ir kokybiškai teikti teisingumo vykdymo pas-laugas piliečiams, tartasi dėl minimalių standartų teisėjų atrankos bei paskyrimo procedūrose, kvali-fikacijos kėlimo srityje. Kaip pažymėjo ETTT prezidentas Miguel Car-mona Ruano, šių metų Generalinė Asamblėja Vil-niuje buvo surengta atsižvelgus į Lietuvos Teisėjų tarybos iniciatyvą ir aktyvumą. Šių savybių Teisėjų tarybos nariams netrūko ir Vilniuje vykusių darbo grupių pasitarimų metu. Renginyje ir darbo grupėse šalį atstovavo Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, sekretorė Laima Garnelienė, Teisėjų tarybos nariai Vygintas Viščinskis, Diana Labokaitė, Zita Smirnovienė, Arūnas Sutkevičius ir Boleslovas Kalainis.Teisėjų tarybos narė Diana Labokaitė darbo grupėje „Abipusis pasitikėjimas“ pateikė pasiūlymą plėtoti projektą, kurio metu būtų ieškoma būdų, kaip ben-dradarbiauti su žiniasklaida, kuri viešojoje erdvėje dažniausiai nušviečia tik negatyvius su teismais ir

Į Vilnių suvažiavo per 100 teismų savivaldos atstovų iš 30 Europos šalių

Generalinė Asamblėja vyko oficialiomis ETTT kalbomis

- anglų ir prancūzų.

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius

Darbas grupėseTeisėjų tarybos sekretorė Laima Garnelienė

Iš kairės: Teisėjų tarybos nariai Vigintas Višinskis, Diana Labokaitė, Arūnas Sutkevičius, Nacionalinės

teismų administracijos direk-torius Kęstutis Vaškevičius

3

E. Žiobienė: “Vaikų interesai teismuose bus ginami geriau”

Kristina PetrošienėLietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai

Teisėjų taryba 2011 m. gegužės mėnesį vyku-sio posėdžio metu pritarė tam, kad bendrosios

kompetencijos apygardų teismuose atsirastų vaikų psichologų pareigybės. Kaip teigia pristačiusi svars-tyti šį klausimą Teisėjų tarybai Vaiko teisių apsau-gos kontrolierė Edita Žiobienė, svarbiausi yra vaiko interesai, tačiau neatmetama, kad ši naujovė palengvins ir bylas nagrinėjančių teisėjų darbą. Apie tai ir kalbamės su Vaiko teisių apsaugos kontroliere.

Kas inicijavo šią naujovę ir ko dar trūksta iki re-alios vaikų psichologų darbo pradžios teismuose?

2010 m. į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą keldami vaikų apklausų klausimus kreipėsi Generalinės prokuratūros atstovai. Pradžioje buvo svarstoma galimybė vaikų psichologų etatus kurti

policijoje, prokuratūroje, apylinkių bei apygardų teismuose, taip pat – pirkti privačias psichologų paslaugas. Tais pačiais metais N a c i o n a l i n ė teismų ad-m i n i s t r a c i j a paskaičiavo te-orinius tokios naujovės kaštus ir informavo, kad dabarti-niuose teismų b i u d ž e t u o s e lėšų tokioms išlaidoms tikrai nėra. Tapo aišku,

AK

TU

AL

IJO

S

teisėjais susijusius įvykius. Ši darbo grupė kitais metais taip pat planuoja išanalizuoti politinių institucijų įtaką Europos šalių teismų sistemoms, nus-

tatyti procedūras, kaip padėti valstybėms, kurio-se susiduriama su šių sričių painiojimu. Darbo grupėje „Savalaikiškumas“ Teisėjų tarybos narė Zita Smirnovienė kartu su kolegomis iš užsienio aptarė optimalų bylų nagrinėjimo laiką ir trukmę, diskutavo apie raštu teikiamų nutarčių ir nedidelės vertės ieškinių nagrinėjimo tvarkos supaprastinimą, procedūrinių veiksmų trumpinimą, teismams nepriklausančių funkcijų perdavimą kitoms institucijoms, teikė siūlymus dėl teisėjų specializacijos. Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius ir Teisėjų tarybos narys Arūnas Sutkevičius darbo grupėje „Minimalūs standartai“ teikė siūlymus dėl bendrų principų teisėjų atrankos ir vertinimo procedūrose. Pagrin-dinis principas, kurį įvardijo darbo grupės atstovai - šių procedūrų atvirumas, skaidrumas ir nepriklausomu-mas.

Svečiams iš užsienio – priėmimas Vilniaus rotušėje ir ekskursija po Trakus

Dvi dienas trukusią ETTT Generalinę Asamblėja organizavo ETTT biuras, Lietuvos Respublikos Teisėjų tary-ba ir Nacionalinė teismų administracija. Svečiams organizatoriai surengė oficialią vakarienę Vilniaus rotušėje, o pasibaigus darbiniams susitikimams – išvyką į Trakų pilį. 2012 m. ETTT Generalinė Asamblėja vyks Airi-joje.

Oficialios Generalinės Asamblėjos dalyvių vakarienės Vilniaus Rotušėje metu svečiams koncertavo Vilniaus pedagoginio universiteto ansamblis

„Poringė“

Svečius sužavėjo Trakų pilis ir ją supantis gamtovaizdis

4

kad jei teismai neturi lėšų, tai policija juo labiau jų nerastų. Vėliau, 2011 m. viduryje buvome in-formuoti, kad lėšų psichologams teismuose vis dėlto atsiras. Taigi nuo kitų metų pradžios vaikų psichologai turėtų pradėti darbus. Iki to laiko reikia sutvarkyti reikalingą teisinę bazę, gauti leidimus steigti pareigybes, patvirtinti pareigybių aprašymus ir atlikti kitas būtinas procedūras.

Iki šio laiko psichologų dalyvavimo teismo pro-cese problema nebuvo sprendžiama, valstybė lėšų neinvestavo. Ypač opi ši problema tapo po to, kai 2010 m. dėl finansavimo trūkumo tokių apklausų nebeatlieka VšĮ „Vaiko namas“ bei „Paramos vaikams centras“.

Ar tikrai egzistuoja akivaizdus nuolat dirbančių vaikų psichologų poreikis?

Žiūrėkime į skaičius. Kiekvienais metais teismuo-se nagrinėjama apie 3 tūkst. bylų, kuriose kaip nukentėjusieji figūruoja vaikai (pagal Vaiko teisių konvenciją vaiku laikomas žmogus iki 18 metų), dar tiek vaikų būna apklausiami kaip liudytojai. Jų apklausose gana retai dalyvauja specialių žinių turintys psichologai, taigi dėl to nukenčia būtent vaikai. Reikia mokėti prakalbinti vaiką, suteikti jam maksimalaus pasitikėjimo ir komforto jausmą. Juk jis apklausos metu patiria didžiulį stresą, ne-turi tam tikrų apsaugos mechanizmų ar įgūdžių jį įveikti. Specialistas padėtų užtikrinti, kad vaikas apklausos metu patirtų kuo mažiau streso. Be to, psichologas užtikrintų tarpininkavimą tarp vaiko ir teisėjo arba proceso šalių: „išverstų“ vaiko kalbą teisėjui, o teisėjo kalbą – vaikui.

Tokio specialisto buvimas apygardos teisme užtikrintų, kad tos apygardos teismo veiklos teri-torijoje dirbantys apylinkių teismai prireikus vi-suomet galės tinkamai apklausti vaikus ir sparčiau nagrinėti bylas.

Kaip turėtų vykti vaiko, nepilnamečio nukentėjusiojo arba liudytojo apklausa?

Visų pirma teismuose turėtų būti įrengti vaikų apklausos kambariai. Kiek mums žinoma, 25 teismuose tokie kambariai jau yra. Tiesa, man juose dar neteko lankytis. Todėl papasakosiu, kaip vyksta apklausos “Paramos vaikams centre“. Ap-klausos kambaryje apklausos metu būna tik psi-chologas ir vaikas. Teisėjas ir kiti proceso dalyviai sėdi kitame – stebėjimo – kambaryje ir tiesiogiai

nebendrauja su vaiku: jie apklausą stebi iš kitos patalpos. Psichologas su teisėju bendrauja tam tikromis techninėmis ryšio priemonėmis. Ši vaiko ir psichologo akistata reikalinga tam, kad vaikas išvengtų streso dėl svetimos aplinkos, svetimų veidų, įtariamojo reakcijos, sunkiai suprantamos teisinės kalbos ir, be abejo, dalijimosi ne pačiais maloniausiais išgyvenimais.

Ko tikimasi iš teismuose dirbančių psichologų?

Visų pirma – užtikrinti, kad vaikas būtų apklausia-mas profesionaliai ir tik vieną kartą, kad pakartotinės apklausos būtų atliekamos tik išimtiniais atvejais ir vykdomos to paties vaikui jau pažįstamo asmens. Neatmetu ir to, kad vaikų psichologai teismuose įgis teisinių žinių, susipažins su teismo proceso specifika, teisine kalba, t. y. gerės tokių psichologų kvalifikacija. O tai neabejotinai prisidės prie vaiko teisių apsaugos. Juk šiuo metu ne visose vaikų ap-klausose dalyvauja psichologai, o specialių žinių neturintys, vaiko savijautai dėmesio neskiriantys, su vaikų psichikos ypatumais ir raida nesusipažinę tyrėjai gali stipriai pakenkti ir vaikui, ir pačiam by-los nagrinėjimui.

Ar su vaikais teismuose dirbantys psichologai turėtų turėti kokių nors specialių darbui su vaikais reikalingų žinių, ar pakaktų bendro psi-chologinio išsilavinimo ir patirties?

Žinoma, jie turi būti profesionalūs psichologai, tačiau jiems būtina būti išklausius ir tam tikrus vaikų ir raidos psichologijos, krizių ir traumų psi-chologijos bei, be abejo, teisės pagrindų kursus.

Ar profesionalėjančios vaikų apklausos reiškia, kad mažės vaikams skiriamų ekspertizių?

Tikėtina. Šiuo metu skiriant ekspertizes rizikuo-jama gerokai prailginti teismo procesą, kadangi laukia ilgos eilės, be to, ekspertizės ilgai atlieka-mos ir yra brangios, nors tai ir visiškai skirtingi da-lykai nuo vaikų apklausų dalyvaujant psichologui. Psichologo tikslas – palengvinti bendravimą su vaiku, tarpininkauti tarp teisėjo, tyrėjo ir vaiko, ne-traumuoti vaiko, o ekspertizės metu nustatomi tam tikri tyrimui svarbūs faktai, pvz., polinkis meluoti, fantazuoti, galimos kokio nors įvykio pasekmės ir pan.

Kaip psichologų dalyvavimas vaikų apklausose palengvintų teisėjų darbą?

AK

TU

AL

IJO

S

5

J. Žilys: „Sėkmingos teisėjo karjeros pagrindas – nuolatinis profesinis tobulėjimas, padorumas ir sąžiningumas“

Zita BislienėNacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė

Apie pretendentų į teisėjus vertinimo kriterijus, jų viešumą, teisėjo savybes ir veiksnius, lemiančius sėkmingą teisėjo karjerą, kalbamės su Pretendentų į teisėjus atrankos (komisijos) pirmininku, Mykolo Romerio

universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesoriumi Juozu Žiliu.

AK

TU

AL

IJO

S

Kaip keitėsi teisėjų atrankos procedūros per pastaruosius trejus Jūsų pirmininkavimo me-tus? Kaip vertinate šiuos pokyčius?

Nuo 1995-1996 m. metų vyko radikalūs teismų sistemos pokyčiai, taigi keitėsi ir teisėjų atrankos procedūros, pretendentų vertinimo kriterijai. Per pastaruosius trejus metus buvo diskutuojama, kokį vaidmenį vertinant pretendentą turi vai- dinti teisėjo stažas, visuomeniškumas, asmeninės savybės ir pan. Vieni teigė, jog stažas turi būti lemtingas faktorius sprendžiant teisėjo karjeros klausimus, kiti laikėsi nuomonės, jog tai turi būti vienas iš kriterijų, bet ne esminis. Pagal dabartinę įtvirtintą tvarką yra nustatytas tam tikras lyg-muo, kurį peržengus daugiau balų pretendentas dėl savo turimo stažo neįgyja. Mano manymu, atrankos procedūros pozityvėja, padeda išvengti atsitiktinumų ir objektyvizuoti atranką. Viena iš pozityviausių atrankos procedūrų naujovių – Teismų įstatyme įtvirtinta nuostata, jog konkursų metu sudarytas kandidatų sąrašas galioja pusę metų, jeigu neatsiranda naujų kandidatų ir jeigu pretenduojama į tuos pačius teismus. Toks Teismų įstatymo pakeitimas ypač pagreitino at-rankos procedūras.

Kokias matytumėte problemas ir ką būtų galima tobulinti?

Norisi teismų vadovus paagituoti teikti tokias kandidatuojančių teisėjų charakteristikas, kurios nebūtų tik formalus standartinių frazių rinkinys. Tokios standartinės frazės nepadeda pretendentui, atvirkščiai – niveliuoja visus, o galimai ypač svarbios asmens savybės taip ir lieka neįvardytos. Kandidato charak-teristika turėtų padėti išsiskirti jam iš kitų pretendentų, pabrėžti jo individualumą. Tokių charakteristikų pavyzdžiu galėtų būti prieš metus vykusiai atrankai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus pateiktos kandidatų charakteristikos, kuriose buvo pateikti išsamūs duomenys apie kiekvieną pretendentą. Buvo aplankyti teisėjų posėdžiai, aprašyti gebėjimai organizuoti procesą, etiškumas, pastebėtos klaidos.Komisijos nariai taip pat diskutuoja svarstyda-mi Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadas. Jose taip pat neretai pasigendama individu-alumo, trūksta informacijos apie teisėjų profesinę veiklą, platesnės analizės apie teisėjo priimtus sprendimus. Kartais teisėjo sprendimas aukštesnėje in-stancijose pakeičiamas dėl techninių dalykų, o kartais pakeičiamas dėl rimtų motyvų ir klaidų. Teisėjų veik-los vertinimo komisijos išvadose tai turi atsispindėti. Tačiau pozityvių poslinkių, be abejo, yra. Vis dažniau sutinkame atvejų, kai teisėjų veiklos vertinimo komi-sijos išvadose plačiau, išsamiau apžvelgiama teisėjų veikla. Taigi atsiranda daugiau galimybių matyti pretendentą platesnėje panoramoje. Vykdant atrankas ateityje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kandi-dato psichologiniam pasirengimui dirbti teisėjo darbą.

Kokia Jūsų nuomonė apie šiuo metu vis labiau didėjantį teisėjų atrankos procedūrų viešumą (anksčiau buvo pateikiamas tik teisėjų sąrašas,

Manau, kad pats teismo procesas taps kokybiškesnis. Psichologas padės teisėjui suprasti, išgirsti vaiką. Be to, neabejoju, rečiau prireiks papildomų apklausų, o tai paspartintų bylų nagrinėjimą.

Ačiū už pokalbį!

6

o dabar atsirado ir vertinimo lentelė, kuroje galima pamatyti balus už kiekvieną vertinimo kriterijų)?

Aš tai vertinu labai pozityviai. Pirma, žmonėms yra aiškiau, kodėl atrankoje vienas kandidatas įgyja pranašumą prieš kitą ir kokie komisijos narių pri-imto sprendimo motyvai. Toks vertinimo rezultatų viešinimas neleidžia atsirasti nereikalingoms tiek visuomenės, tiek pačių pretendentų interpretaci-joms. Antra, anksčiau, kai įvertinus kandidatus pa-gal visus atrankos kriterijus būdavo susumuojami balai ir viešai paskelbiamas tik pretendentų sąrašas (eiliškumas) į tam tikrą vietą, neretai sąrašo gale atsidūrę pretendentai pasijausdavo nejaukiai. Da-bar pateiktose išsamiose lentelėse galima matyti įvertinimą pagal atskirus kriterijus, ir sąrašo gale esantis kandidatas gali pamatyti esąs lyderis pa-gal kurį nors konkretų parametrą, arba, atvirkščiai, žinoti, kuriuos rodiklius galima gerinti. Juk vertini-mas pagal, pavyzdžiui, teisminės veiklos rodik-lius, atspindinčius teisėjų veiklos intensyvumą nagrinėjant bylas ir profesionalumą, gali kisti. Galiu tvirtinti, jog šiuo metu teisėjų atrankos procedūros yra optimalios. Problema, jog infor-macijos, ypač apie pretenduojančius tapti teisėjais, yra ne tiek daug. Kiek daugiau žinoma apie pretenduojančius tapti teisėjais teisėjų padėjėjus. Bene svarbiausias rodiklis tokiu atveju – egzami-no balas. Kalbant apie objektvumą vykdant atran-kas, esu įsitikinęs, jog keliasdešimt pretendentų grupėje objektyviai susiformuoja 5-8 kandidatų lyderių grupė pagal visus turimus duomenis ir vertinimo kriterijus. Kurį tos grupės narį galima laikyti pirmaujančiu, kurį antru, trečiu, sunku vienareikšmiškai įvardyti. Tinkamiausias kandi-datas į tam tikrą vietą paaiškėja po pretendentų pokalbio Prezidentūroje, taip pat įvertinus kitą, tik valstybės vadovams teikiamą, papildomą informaciją apie kandidatą.

Kodėl taip nutinka, kad nesutampa komisijos ir Prezidentės nuomonė, t. y. Prezidentė teisėju paskiria nebūtinai komisijos geriausiai įvertintą asmenį?

Teiginiai, jog neva kuriuo tai atveju nesutapo Komisijos ir Prezidentės nuomonė, yra ne visai tikslūs. Kaip jau minėjau, komisija pagal turimus duomenis ir vertinimo rezultatus gali išskirti iš jau minėtos lyderių grupės, jos nuomone, tinkamiausią kandidatą, tačiau Prezidentė priimdama galutinį sprendimą vadovaujasi papildoma informacija,

savo prioritetiniais kriterijais. Galiu tvirtinti, jog šalies vadovei priimant sprendimus vis dėlto būna orientuojamasi į mano minėtą lyderių grupę. Tokį faktą, kai pasirenkamas ne pirmas, antras eilėje, o trečias arba penktas kandidatas, netikslinga traktuoti ir komisija netraktuoja to kaip nuomonių nesutapi-mo. Tokios situacijos nėra pagrindo sureikšminti ir galiu patikinti, jog ji tikrai nėra kokiu nors požiūriu problematiška.

Ar per pastaruosius metus padaugėjo pretendentų į teisėjus?

Pastaruoju metu pretendentų labai gausėja, ir tai, mano nuomone, yra labai geras reiškinys. Labai didėja ir pretendentų kvalifikacija. Ypač teisėjų padėjėjų. Tai ir užsienio kalbų žinojimas, pa- tirtis dirbant su aukštos kvalifikacijos teisėjais. Juk posakyje “geras teisėjas – geras padėjėjas” la-bai daug tiesos. Daugėja ir būsimų teisėjų kalvių: Vilniaus universitetas, M. Romerio universitetas, ateina nauja Kauno Vytauto Didžiojo universiteto išugdytų teisinkų karta. Tokia konkurencija yra la-bai sveikintina. Taip pat pastebėjau, jog daugėja kandidatų, dirbančių prokuratūroje, mokslininkų. Dėl mokslininkų vyksta įvairių diskusijų, bet, mano nuomone, prioritetą turėtų tie mokslininkai, kurie dirbo pragmatiškosiose srityse, susijusiose su teis-mine veikla – baudžiamojoje arba administracinėje. Tokie žmonės ateitų į teismus su tikrai vertingomis profesinėmis žiniomis.

Ar visiems pretendentams į teisėjus tikslinga pradėti karjerą nuo apylinkių teismų?

Tie, kurių mokslinė veikla daugiau bendrateorinio lygio, manyčiau, turėtų orientuotis į žemutinės gran-dies teismus – rajonų, miestų apylinkių teismus. Lietuvos apeliaciniame, apygardų, apygardų admi- nistraciniuose teismuose būtinos ne tik teorinės žinios, bet ir praktinė teisminės veiklos patirtis. Todėl pretendentams mokslininkams būtų tikslinga tradiciškai rinktis žemutinę teisminės veiklos grandį ir tik išimtiniais atvejais, ten, kur ypač svarbūs moksliniai pasiekimai labai glaudžiai siejasi su teis-mine veikla, pavyzdžiui, kasacinėje instancijoje – Lietuvos aukščiausiame Teisme, Lietuvos apeliaci niame teisme galimas toks pasirinkimas. Yra nemažai pavyzdžių, kai mokslininko atėjimas į tokį teismą labai pasiteisino. Bet aš visiškai suprantu ir pateisinu pretendentus, kurie renkasi pirmosios in-stancijos teismus, kur jie turės progos įrodyti savo gebėjimus ir pradėti teisėjo karjerą.

AK

TU

AL

IJO

S

7

Kokių savybių turi turėti teisėjas, kad sėkmingai kiltų karjeros laiptais?

Visiems, kurie tampa teisėjais ir nori siekti gražios karjeros, norėčiau palinkėti nepaliaujamo nuolatinio tobulėjimo. Kita vertus, teisėjui ne mažiau svarbi ir teisėjo etika, kultūra, padorumas ir sąžiningumas. Ne tik teisme, bet ir už jo ribų. Teisėją turėtume matyti orų, garbingą, dvelkiantį ramybe ir išmintimi žmogų, kuris atėjusiam į teismą žmogui keltų pasitikėjimą ir suteiktų tikėjimą, jog čia yra ta vieta, kur jis ras teisingumą. Taigi visiems būsimiems teisėjams linkėčiau ugdyti šias savybes, o tiems, kam nepavyksta iš pirmo karto tapti teisėjais, linkiu atkaklumo ir pasiryžimo siekti užsibrėžto tikslo.

Ačiū už pokalbį.

Teisėjų švenčių akimirkos

Kristina PetrošienėLietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai

Anksčiau visos šalies teisėjai kartą per metus rinkdavosi poilsio bazėje Dubingiuose, vėliau gimė tradicija rengti ir regionines teisėjų, teismų darbuotojų ir jų šeimų narių šventes. Šiais metais tokios šventės praūžė

Kaune, Palangoje ir Šiaulių krašte.

Teisėjų asociacijai – krepšinio taurė

Šiais metais dėl objektyvių priežasčių Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija nekvietė teisėjų į kasmetinę Teisėjų sporto ir poilsio šventę Dubingiuose, tačiau vietoj jos surengė tarptautines teisėjų krepšinio kovas istorinėje Kauno sporto halėje.

2011 m. gegužės 21 d. legendinėje Kauno sporto halėje pagrindinę krepšinio taurę iškovojo Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos krepšinio rinktinė, aršioje kovoje nugalėjusi Teisėjų padėjėjų asociacijos komandą. Kova dėl turnyro trečiosios vietos pasibaigė šventėje dalyvavusios Lietuvos prokuratūros rinktinės naudai. Jie nugalėjo svečius – Latvijos teisėjų asociaci-

AK

TU

AL

IJO

S

8

jos rinktinę, susirinkusiuosius džiuginusią aistringais sirgaliais.

Šventės dalyvius sveikino legendinis krepšininkas, olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, kuris pabrėžė, kad Teisėjų sporto šventės dalyviams teko garbė vieniems iš paskutinių žaisti istorinėje Kauno sporto halėje. Krepšinio legenda vėliau išmetė ir pirmąjį varžybų kamuolį.

Svečių iš Latvijos krepšinio komandos kapitonas Normunds Rinkis savo sveikinime pabrėžė, kad Kauno sporto halė – ne tik Lietuvos, bet viso Pabaltijo krepšinio lopšys.

Renginio svečiams ir dalyviams buvo perskaityti Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. Kryževičiaus, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko E.

Žirono sveikinimai.

Tradiciškai per Teisėjų sporto šventes rengiamas vaikų baudų mėtymo varžybas nugalėjo Žygimantas Valan-tinas, antras buvo Paulius Mulevičius, o trečiąją vietą užėmė devynmetis Matas Širvys.

Vaikų tritaškių mėtymo varžybas laimėjo try-likametis Edvinas Milius, antrasis buvo Myko-las Stankevičius, trečiasis - Žygimantas Valan-tinas.

Vaikų gatvės krepšinio varžybas laimėjo Tomo Kazlausko, Naglio Žemaičio ir Edvino Miliaus trijulė.

Akmenės rajono teisėjas Nerijus Masiulis laimėjo suaugusiųjų ir baudų mėtymo varžybas, ir tritaškių turnyrą.

Šventės organizatoriai dėkojo visiems susi-rinkusiems už entuziazmą, o taip pat Dariaus ir Girėno sporto centro direktoriui už galimybę žaisti Kauno sporto halėje ir palinkėjo gražios vasaros bei sėkmingų darbų.

„Mažieji Dubingiai“ vyko Klaipėdos krašte

2011 m. birželio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo, Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės rajonų apylinkių teismų teisėjai su savo šeimų nariais susi-rinko į kasmetinę sporto ir poilsio šventę „Mažieji Dubingiai“.

Susitikimas vyko poilsio namų „Aus-ka“ Botanikos parke Palangoje.

Teismų komandos dalyvavo sportinėse alpinizmo rungtyse, orientacinėse varžybose, teismo rūmų statymo iš smėlio rungtyse.

AK

TU

AL

IJO

S

9

Ketvirtajame Šiaulių krašto teismų sąskrydyje žibėjo meninės programos

Birželio 4 dieną Akmenės rajone, Šiaulių univer-siteto Balsių poilsio bazėje įvyko ketvirtasis Šiaulių apygardos teismų darbuotojų sąskrydis.

Tradiciškai į sporto ir pramogų šventę teismų dar-buotojai atvyko su savo šeimų nariais, draugais.

Kaip ir ankstesnėse šventėse, sąskrydžio dalyviai rungėsi sporto aikštelėse (visos rungtys buvo im-provizuotos), demonstravo menines programas, kurios pagal reglamentą truko ne daugiau kaip 10 minučių. Teismų kolektyvai renginiui pasiruošė negailėdami pastangų ir išradingumo. Visada ypač laukiama kolektyvų paruošta meninė programa. Ši programos dalis pranoko visus lūkesčius – visi kolektyvai pui-kiai pasiruošė.

Dėl pirmosios vietos susirungė pagrindiniai varžovai – Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių miesto apylinkės teismo kolektyvai.

Šį kartą komisiją ir renginio dalyvius pakerėjo Šiaulių apygardos teismo nuotaikinga ir spalvinga meninė programa, antri buvo Šiaulių miesto apylinkės teis-mo atstovai. Apygardos teismo kolektyvas gerai pasirodė ir sporto programoje, tad jiems ir atiteko pereinamoji taurė.

Bendroje įskaitoje antrąją vietą užėmė Telšių rajono apylinkės teismo kolektyvas, treti – Šiaulių miesto apylinkės teismo darbuotojai. Sporto varžybose, kaip visada, labai gerus rezulta-tus parodė rajonų apylinkių teismų kolektyvai. Daug prizinių vietų iškovojo Pakruojo, Akmenės, Raseinių, Telšių, Joniškio kolektyvai, visi jie buvo apdovanoti

Varžybų nugalėtoju buvo pripažinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo komanda, kurią pasveikino ir pereinamąją nugalėtojų taurę įteikė renginio organizatorė Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkė Diana Jakštienė. Po sportinių varžybų, neseniai teisėjo karjerą pradėjusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė ir Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė surengė savo prisistatymą.

Renginį užbaigė koncertas ir šventinis fejerverkas.

nugalėtojų taurėmis, diplomais. Renginio dalyviai sulaukė garbių svečių, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos apeliacinio teismų vadovų perduotų sveikinimų.

Vienas iš renginio koordinatorių, Šiaulių apygardos teismo teisėjas, Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos narys Vidmantas Mylė pastebėjo, kad Asociacija yra ypač didelė tokių teismų renginių rėmėja. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, Teisėjų tary-bos narys Boleslovas Kalainis, sužavėtas kolektyvų išradingumu ir nuoširdumu, teigė, kad tik mylintys savo darbą ir kolegas žmonės sugeba ir gražiai pailsėti.

AK

TU

AL

IJO

S

10

AK

TU

AL

IJO

S

Kongresas Maltoje

Diana LabokaitėTeisėjų tarybos narė, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja

Birželio 3-4 dienomis Maltoje įvyko Europos darbo teismų teisėjų asociacijos (EALCJ) metinis kongresas. Kongrese dalyvavo Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė. Šių metų kongreso tema buvo

“Prieiga prie teisingumo labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams”.

Tai jau penkioliktasis EALCJ metinis ren-ginys. Kasmet pasirenkama tam tikra tema, paruošiamas klausimynas, į kurį asociacijos nariai išsamiai atsako, paminėdami savo šalių praktiką ir kylančias problemas. Kongrese aptariami atsakymai, dalijamasi patirtimi, kartu bandoma rasti atsakymus ir problemų sprendi-mo būdus.

Tokiose valstybėse kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Vokieti-ja, Norvegija – pažeidžiami darbuotojai pirmiausia supran-tami kaip darbuotojai migrantai arba laikinai perkelti į kitą valstybę dirbti darbuotojai. Tačiau galima pastebėti, kad net ir nesantys migrantais savo šalyje darbuotojai gali sudaryti labiausiai pažeidžiamų kategoriją- kai nepaisoma jų teisių,

darbdavys nesuteikia jiems reikalingos informacijos, kai darbuotojai gauna pernelyg mažą darbo užmokestį ir turi pernelyg sunkias darbo sąlygas, kurios nepalieka jiems pakankamai laiko ir galimybių išsiaiškinti savo teises, gauti informaciją ir imtis priemonių savo padėčiai pagerinti, savo teisėms apginti.

Pirmiausia buvo kalbama, kas gali ir kas padeda darbininkams gauti informaciją apie jų teises, kaip veikia valstybinės teisinės pagalbos sistemos. Pavyzdžiui, Austrijoje teismai turi vadinamąsias viešas valandas, kurių metu bet kuris interesantas gali ateiti į teismą ir gauti teisinę konsultaciją iš teisėjo arba kandidato į teisėjus. Žinoma, tai išdėstoma kaip neprivaloma nuomonė, ir konsultavęs teisėjas vėliau nenagrinėja tos bylos. Šios konsultacijos apima ne tik procesinės, bet ir materialinės teisės sritį. Daugelyje kitų valstybių galimos teisėjo konsultacijos yra tik procesinio pobūdžio, panaušiai kaip ir Lietuvoje egzistuojantis trūkumų šalinimo institu-tas. Įdomu tai, kad Jungtinėje Karalystėje ieškinio priėmimo klausimą sprendžia ne teisėjas, o teismo perso-nalas, kuris priėmęs ieškinį siunčia jį atsakovui, gauna ir priima atsiliepimą ir tik tokia jau paruošta pirmajam posėdžiui byla yra pateikiama teisėjui, kuris iškart gali skirti preliminarų posėdį. Teisėjai nėra apkrauti tech- niniu bylos paruošimo darbu, gali susitelkti tik į nagrinėjimą pačios problemos, kuri yra byloje.

Kalbėjome apie atstovavimo ir vertimo problemas by-lose. Olandijoje daug dėmesio skiriama apginti šalis nuo netinkamo atstovavimo. Egzistuoja galimybė priteisti išlaidų atlyginimą šaliai iš ją netinkamai atstovavusio atstovo.

Nevienodas profesinių sąjungų kaip atstovų vaidmuo – profesinės sąjungos kai kur apskritai nesiima atstovauti pavienių bylininkų, nes teisė tampa vis labiau sudėtinga,

“Net ir nebūdami migrantais savo šalyje darbuoto-jai gali sudaryti labiausiai pažeidžiamų kategoriją

- kai nepaisoma jų teisių, darbdavys nesuteikia jiems reikalingos informacijos, kai darbuotojai gauna pernelyg mažą darbo užmokestį ir turi

pernelyg sunkias darbo sąlygas, kurios nepalieka jiems pakankamai laiko ir galimybių išsiaiškinti savo teises, gauti informaciją ir imtis priemonių

savo padėčiai pagerinti”

11

atstovavimui neužtenka elementarių žinių. Be to, profesinės sąjungos gina ir rūpinasi tik savo nariais, migrantams profesinių sąjungų niekas nekuria. Darbininkai turi būti pasiekę aukštą sąmoningumo lygį, kad įkurtų profesinę sąjungą. Prieiga prie teisingumo - tai yra galimybė lengvai ir paprastai iškelti bylą teisme ir gauti sprendimą patiriant kuo mažiau nuostolių - matuojant laiku, pinigais ir kitokiais nepatogu-mais, kurie ištinka norint kreiptis į teismą. Tose valstybėse, kuriose prieiga prie teismo yra nemokama, kur teikiama daug konsultacijų iki besikreipiant į teismą, bylų keliama labai daug, jaučiamas netgi teisėjų trūkumas, nes esamas skaičius teisėjų nepajėgia greitai išnagrinėti didelio kiekio ginčų. Tačiau Olandijos visuomenė nesiskundžia teisėjų trūkumu, nes kiekvienas ieškinys nuo šių metų sausio 1 dienos turi būti iš anksto apmokėtas žyminiu mokesčiu ( net ir darbo bylose). Nuo 2012/2013 metų Olandijos vyriausybė ketina įdiegti sistemą, kad žyminis mokestis padengtų visas teismų išlaidas, vadinasi, žyminis mokestis turės padidėti daugiau kaip dvigubai.

Sąlyga, kad pralaimėjusi šalis turi apmokėti laimėjusios šalies teismo išlaidas galioja daugelyje valstybių. Išimčių yra nedaug. Prancūzijoje pralaimėjęs darbuotojas turi atlyginti laimėjusiai šaliai tik pašto išlaidas. Vokietijoje, pirmos instancijos darbo teisme pralaimėjęs bylą darbininkas mokės tik pašto išlaidas, kurias patyrė laimėjusi šalis. Airijoje pralaimėjusi šalis neatlygina išlaidų laimėjusiai šaliai, išskyrus tik kelionės išlaidas išimties atveju teismui nusprendus. Liuksemburge, Maltoje pralaimėjęs darbuotojas nemoka jokių išlaidų laimėjusiai šaliai. Be abejo, tokios nuostatos, kai pralaimėjęs bylą darbuotojas rizikuoja mažiau finansiškai nukentėti, didina teismo prieinamumą.

Skirtinga valstybių teisinė bazė dažnai būna sunkiai suprantama darbininkams migrantams, atvykusiems iš kitų šalių. Rasti įstatymus internete ne visuomet lengva - trukdo kalbos nemokėjimas, laiko ir bendrųjų žinių stoka.

Kongrese buvo gvildenama ir idėja, kad valstybių institucijos galėtų teikti informacinę pagalbą savo piliečiams, kurie dirba emigracijoje, surinkda-mos ir viename tinklapyje talpindamos kitų valstybių esmines taisykles, kaip kreiptis į teismą, kokios bylinėjimosi sąlygos, kaštai ir pan.

Kita dalis diskusijų buvo apie perkeltus darbuotojus, kurių darbą reguliuo-ja Europos Parlamento ir tarybos direktyva 96/71/EB “Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje”. Tokių perkeltų darbuotojų darbdavys pasilieka valstybėje, iš kurios darbuotojai siunčiami. Suomi-joje įvyko įdomus teismo procesas - čia buvo atsiųsti dirbti ispanų dar-

bininkai. Nors sektoriuje, kuriame buvo įdarbinti perkelti darbuotojai, galiojo kolektyvinis susitarimas, nus-tatantis, kad darbininkams turi būti mokama didesnė minimali alga, negu yra nustatyta visoje Suomijoje, tačiau perkeltiems ispanams buvo mokama mažiau - tokia minimali alga, kokia nustatyta Suomijoje. Per-keltieji darbuotojai skundė tokį mokėjimą ir pralaimėjo bylą Suomijos Aukščiausiajame teisme. Atrodo, kad toks sprendimas tiesiogiai prieštarauja jau minėtai Direktyvai, kuri sako, kad kolektyvinis susitarimas turėtų galioti ir perkeltiems darbuotojams. Tačiau kita vertus, sprendimas padrąsina įmones aktyviau siųsti darbuo-tojus į kitas valstybes, palengvina verslininkams sąlygas gauti didesnius pelnus.

Kitas EALCJ kongresas vyks Berlyne.

AK

TU

AL

IJO

S

12

KV

AL

IFIK

AC

IJO

S T

OB

UL

INIM

AS

Emocinis intelektas – stiprioji darbuotojo pusė

Kristina FigūrinaitėNacionalinės teismų administracijos vyriausioji specialistė

Bene kiekvieno darbdavio tikslas – suburti imlių, kompetentingų, turinčių reikiamų dalykinių ir asmeninių savybių tam tikroms pareigoms užimti darbuotojų komandą.

Asmens priėmimą į viešojo sektoriaus įstaigą gana griežtai reglamentuoja teisės aktai, tačiau egzistuo-ja žmogiškieji veiks-niai, kurie neretai turi lemiamos įtakos atrenkant tinkamiausią pretendentą pareigoms užimti. Privatus sekto-

rius turi daugiau laisvės – darbuotojai atrenkami laikantis ne tokių griežtų teisės aktų reikalavimų kaip viešajame sektoriuje.

Paprastai priimant į darbą asmenį didžiausią vaidmenį vaidina pretendento patirtis, kompeten-cija, tokios dalykinės ir asmeninės savybės, kurias turintis asmuo galės atlikti jam priskirtas funkci-jas, prisitaikyti prie darbo aplinkos. Puiku, jeigu pretendentas pasižymi ne tik pirmiau nurodytomis savybėmis, bet ir emocine kompetencija (intele-ktu). Tačiau ši dalis pretendentų, kaip žinoma, niekada nebūna didžioji.

Reikalavimai pretendentams į valstybės tarnybą

Priėmimo į valstybės tarnybą būdus ir reika-lavimus pretendentams nustato Valstybės tarny-bos įstatymas. Atsilaisvinus karjeros valstybės tarnautojo dar-bo vietai, įstaiga, norėdama priimti darbuotoją, turi skelbti konkursą. Laikinai atsilaisvinus kar-jeros valstybės tarnautojo vietai (pavyzdžiui, dar-buotojui išėjus vaiko priežiūros atostogų), gali būti skelbiamas priėmimas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas. Teisės norminiai aktai nus-tato tvarką, kai valstybės tarnautojas gali būti grąžinamas į anksčiau eitas pareigas (tokie atve-jai šiame straipsnyje nebus analizuojami plačiau) Asmuo, pretenduojantis į karjeros valstybės tar-nautojo pareigas konkurso būdu, egzaminuoja-mas raštu (testas) ir pokalbiu žodžiu. Antrasis ir trečiasis išvardyti priėmimo būdai vadinami „be konkurso“.Pokalbio metu tikrinami asmens gebėjimai at-

likti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, žinios apie įstaigos, kurioje jis siekia dirbti, veiklą, taip pat kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas ir, aišku, atskleidžiamos asmeninės ir dalykinės savybės.Įstaiga, nustatydama specialiuosius reikalavimus pretendentui, paprastai akcentuoja iniciatyvumą, mokėjimą kaupti, analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėjimą organizuoti ir planuoti savo laiką, pareigingumą. Išvardytų savybių reikalingu-mas, eiliškumas ir reikšmė apskritai priklauso nuo konkrečios pareigybės, įstaigos žmogiškųjų išteklių politikos.

Emocinė kompetencija – patikimesnis profesinio ir asmeninio gyvenimo sėkmės rodiklis negu darbo patirtis arba intelekto koeficientas

Taip teigia psichologai. Ne paslaptis, kad sėkmę tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime dažnai lemia emocinis intelektas. Emocijos daro įtaką mūsų sprendimams ir veiksmams. Kiekviename žmoguje slypi emociniai sugebėjimai, iš kurių su-sideda emocinė kompetencija. Juos galima ugdyti visą gyvenimą. Emocinė kompetencija arba inte- lektas literatūroje apibūdinamas kaip gebėjimas su-vokti savo jausmus, emocinę kitų būseną, teisingai vertinti ir kontroliuoti savo emocijas bei konstruk-tyviai jas reikšti, taip pat daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Pasak specialistų, emocinė kompetencija – tai procesas, kurio metu mes bandome suprasti, kaip išoriniai faktoriai paveikia mūsų elgesį. Jei mes žinome apie emocinius impulsus ir provokaci-jas, mes galime „pasufleruoti“ savo smegenims, ką daryti, kaip elgtis. Tokiu būdu ne tik galime kontro-liuoti savo elgesį, priimti teisingus sprendimus, bet ir jausti ramybę, vidinę harmoniją, pasitenkinimą.

Emocinės kompetencijos svarba ir reikšmė karje-rai

Daugybė tyrimų rodo, kad intelekto lygis yra svar-bi žmogaus charakteristika. Tačiau ji nenusako, ar žmogui sekasi gyvenime. Amerikiečių psichologų tyrimai parodė, kad būtent emocinės kompetencijos dėka žmogus greičiau kyla karjeros laiptais, jam

13

KV

AL

IFIK

AC

IJO

S T

OB

UL

INIM

AS

labiau sekasi asmeninis gyvenimas. Teigiama, jog siekiant didesnių laimėjimų darbe, emocinės kom-petencijos reikšmė keturiskart didesnė nei intele-kto. Emocinė kompetencija leidžia užmegzti ir pa-laikyti gerus santykius su draugais, giminaičiais, kolegomis, emociškai kompetentingi žmonės so-cialiniu požiūriu atrodo sėkmingesni, juos rečiau apninka depresija. Pastebima, jog pastaruoju metu apie emocinę kompetenciją vis daugiau kalbama darbuotojų to-bulinimosi seminaruose. Teigiama, jog bet kurios įstaigos ar įmonės sėkmė priklauso nuo darbuotojų emocinio nusiteikimo. Neretai būtent ši darbuotojo savybė suvaidina pagrindinį arba lemiamą vaidmenį priimant ar atleidžiant darbuotoją iš darbo. Tad net ir ilgametė pretendento profesinė patirtis, jeigu jis neturi pa-kankamai emocinės kompetencijos, negali būti tas kriterijus, kuris nulemtų asmens, pretenduojančio į valstybės tarnybą, (ne)pasirinkimą. Pavyzdžiui, pretendentas, turintis 5 metų reikiamo darbo patirtį, jau per pokalbį žodžiu gali pasirodyti esąs arogantiškas, netaktiškas, nelankstus. Emocinė kompetencija turbūt ir yra tas kriterijus, kuris praktikoje turi būti vertinamas kaip vienas iš svarbiausių.

Kaip tobulinti atranką siekiant atrinkti geriausius darbuotojus?

Jau minėtos pretendento į darbuotojus savybės yra pageidaujamos priimant darbuotojus į darbą tiek privačiame, tiek ir viešajame sek-toriuje (valstybės tarnyboje). Tačiau komisija, sprendžianti dėl pretendentų į valstybės tarnybą tinkamumo, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymu, iš esmės neturi įgaliojimų asmens emo-cinio intelekto ir kitų asmeninių savybių vertinti kaip kriterijų, nulemiančių asmens priėmimą ar jo nepriėmimą į valstybės tarnybą. Komisija gali tik remdamasi pateiktomis rekomendacijomis ar pokalbio su pretendentais metu sąlyginai įvertinti jų emocinį intelektą. Toks įvertinimas turi turėti svarbią reikšmę. Kita vertus, asmenys, vertinantys pretendentų emocinę kompetenciją, patys turi būti aukštos emocinės kompetencijos ir turėti pakanka-mai žinių bei suvokimą apie tai.Privataus sektoriaus įmonės ištobulinusios at-rankos procedūras šiuo požiūriu. Viešojo sektoriaus įstaigoms yra kur tobulėti. Kasmetinio tarnautojų vertinimo procedūrose reglamentuota aibė kriterijų, pagal kuriuos turi būti įvertinamas darbuotojo darbas, asmeninės ir dalykinės savybės. Neracion-

alu, jog priimant į valstybės tarnybą, teisės normi- niuose aktuose iki šiol nėra atsižvelgti į pretendentų emocinį intelektą bei kitas asmenines savybes. Žinios, naudojamos emociškai nepakankamai in-telektualaus asmens, niekuomet neduos tokių pat rezultatų kaip naudojamos emociškai išprususios asmens, kadangi šiuolaikinėje visuomenėje suvoki-mas apie reiškinius nuolat kinta, o sėkmę darbinėje veikloje neretai užtikrina ne žinių gausa, o tinka-mas nu(si)teikimas ir atsakomybės bei savo vietos sistemoje bei vykdomų pareigų svarbos suvokimas. Priešingu atveju valstybinis sektorius ir toliau bus atsilikęs nuo privataus sektoriaus, kuriame daug greičiau prigyja „geroji praktika“, pagal kurią in-vestuojama į žmogų ne tik jį priėmus į darbą, bet, visų pirma, atrenkant jį iš kitų pretendentų. Todėl teisės norminiai aktai turėtų įtvirtinti nuostatą, jog priimant asmenį į valstybės tarnybą, be kitų nurodytų kriterijų, būtų vertinamas ir as-mens emocinis intelektas. Siekiant išvengti sub-jektyvumo, tai gali būti daroma raštu (testas). Pavyzdžiui, asmeniui būtų pateikiami psichologų ar darbuotojų su psichologu suderinti klausimai, kuriais vadovaujantis būtų įvertinamos asmens emocinės galimybės vykdyti jam pavestus darbus. Pokalbio žodžiu metu taip pat turėtų būti sudary-tos galimybės įvertinti ne tik profesines, bet ir as-menines kiekvieno pretendento savybes. Manytina, jog jas konkrečiu pažymiu turėtų įvertinti kiek-vienas komisijos narys, remdamasis objektyviais kriterijais.Taigi įstaigai reikalinga komanda, kurios na- riai – emociškai kompetentingi, iniciatyvūs, atsa- kingi, lojalūs įstaigai, jų veikla nukreipta į rezul-tatus. Kiekvienas naujas darbas reikalauja naujų įgūdžių, adaptacijos periodo, greitos orientacijos ir noro mokytis, o patirtis – ji ateina su laiku.

14

Teisės aktų pakeitimai

Dovilė MekionytėNacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja

KV

AL

IFIK

AC

IJO

S T

OB

UL

INIM

AS

/ VE

RT

A Ž

INO

TI

Lietuvos Respublikos Konstitu-cinio Teismo nutarimas dėl Lie-tuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstituc-ijai (Žin., 2011, Nr. 42-1985)Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Baudžiamojo proceso kodek-so (toliau – BPK) 168 straipsnio 4 dalies nuostata tiek, kiek pagal joje nustatytą reguliavimą ikiteis-minio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisaky-ti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nu-tarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, neprieštarauja Konstituci-jai. Nutarime pabrėžta, kad pagal Konstituciją, jos 109 straips-nio 1 dalį, 118 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas baudžiamąjį procesą, negali nus-tatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį teismas galėtų organi-zuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti. Pagal Konstituciją, jos 118 straipsnio 1, 2 dalis, or-ganizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras privalo užtikrinti, kad būtų at-likti įstatyme numatyti proce-siniai veiksmai ir kad tai būtų padaryta įstatymo nustatyta tvar-ka. Prokuroras ikiteisminio ty-rimo etape dalyvaujantiems asme- nims, taip pat nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims privalo užtikrinti Konstitucijoje ir baudžiamojo proceso įstatyme jiems nustatytas teises, be kita ko, asmens teisę kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo ikiteisminio ty-rimo metu.Konstitucinis Teismas pažymėjo,

kad įstatymų leidėjas gali nus-tatyti įvairius ikiteisminio tyri-mo etape dalyvaujančių asmenų, be kita ko, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, skundų dėl prokuroro veiksmų arba sprendimų nagrinėjimo mode-lius, tačiau nustatytu teisiniu reguliavimu negali būti pa- neigta konstitucinė tokių asmenų teisė kreiptis į teismą dėl jų teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu. Pagal Konstituci-jos 30 straipsnio 1 dalį įstatymu turi būti nustatyta ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, taip pat ir nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos teisė apskųsti prokuroro procesi- nius veiksmus bei sprendimus, be kita ko, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu tokiu atsisakymu pažeidžiamos jų teisės.Nutarime pažymėta ir tai, kad pagal Konstitucijos 30 straips-nio 1 dalį įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ikiteismi- nio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, taip pat ir nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų, galimybę apskųsti su ikiteisminiu tyrimu baudžiamajame procese susiju-sius veiksmus bei sprendimus, gali nustatyti tokią tvarką, pa-gal kurią teismo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam teismui; tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Kons-titucijos normų ir principų.Nutarime konstatuota, kad pa-gal BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakci-ja) nustatytą teisinį reguliavimą, ginčijamą šioje konstitucinės justicijos byloje, aukštesniajam

teismui nesudaroma prielaidų perimti konstitucinių proku-roro įgaliojimų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam va-dovauti, todėl nėra teisinių argumentų teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu paneigiami iš Konstitucijos, jos 109 straips-nio 1 dalies, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalies, kylantys imperatyvai.Atsižvelgęs į išdėstytus argu-mentus Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BPK 168 straipsnio 4 dalis tiek, kiek pa-gal joje nustatytą reguliavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutari-mo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio ty-rimo pareigūno nutarimo atsi-sakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, neprieštarauja Kons-titucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio 1 dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuro-ras“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 49-2374)Įtvirtinta nuostata, kad už baudžiamąjį nusižengimą as-meniui būtų skiriama bauda iki 50 MGL dydžio, už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL dydžio, už sunkų nusikaltimą – iki 1500 MGL dydžio, už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio.Šiuo pakeitimu didinamos Baudžiamajame kodekse įtvirtintos baudos fizi-

15

niams asmenims, siekiant, kad maksimalūs baudų dydžiai būtų adekvatūs padarytai nusikalsta-mai veikai.

Lietuvos Respublikos civi-linio kodekso 1.134 straips-nio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2011 Nr. 74-3545)Lietuvos Respublikos civi-linio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio pa-keitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr.74-3546)Įstatymais nustatoma, kad nukentėję nuo Sovietų Sąjungos okupacinio režimo nusikaltimų – tarptautinių nusikaltimų, ku-riems netaikomas senaties ter- minas pagal Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalį, turi teisę reikalauti iš nusikaltimų vykdytojų nusikaltimais padary-tos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo. Tokiems reikalavimams netaikoma ieškininė senatis ir jiems taiko-mos Civilinio kodekso nustaty-tos neturtinės žalos atlyginimo taisyklės.Pagal Civilinio kodekso 1.134 straipsnio papildymo įstatymą šis straipsnis papildomas nauju 3 punktu, kuris numato, kad ieškininė senatis netaikoma reikalavimams atlyginti tarp-tautiniais nusikaltimais, ku-riems netaikoma senatis (BK 95 straipsnio 8 dalyje numaty-tiems nusikaltimams), padarytą turtinę ir neturtinę žalą.Pagal Civilinio kodekso pat-virtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą numatoma išimtis, pagal kurią Civilinio kodekso taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos ir tiems santykiams, kurių faktinis pagrindas yra minėti tarptautiniai nusikal-

timai, padaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17214 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 49-2373)Šio įstatymo tikslas – pakeisti ATPK 17214 straipsnio nuosta-tas ir tobulinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo preven-cijos teisinę bazę atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) 2003 m. Rekomendacijas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, perke- liant ir įgyvendinant direktyvą 2005/60/EB bei 2005 m. Eu-ropos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, paieškos bei kon-fiskavimo bei teroristų finan-savimo reikalavimus.Šiuo pakeitimu padidinamos baudos už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo preven-cijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą, diferenci-juojant veikas, už kurias taiko-ma administracinė atsakomybė. Administracinėn atsakomybėn būtų traukiami fiziniai as-menys ir įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovai. Tiki-masi, kad tai sudarytų teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų fina-nsavimo prevencijos priemo-nes, formuotų nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovi-mo ir teroristų finansavimo at-siradimo aplinkybėms.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio pakeiti-mo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 49-2370)Įtvirtinta nuostata papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4

punkte numatytų darbo santykių teisinio reguliavimo principų sąrašą, pagal kurį reguliuojant darbo teisinius santykius turi būti laikomasi darbo teisės subjektų lygybės principo nepaisant jų ketinimo turėti vaiką (vaikų).

Lietuvos Respublikos as-mens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 52-2511) Šio įstatymo tikslas – užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių teisių, ypač teisės į priva-taus gyvenimo neliečiamumą ir teisės į asmens duomenų apsaugą, apsaugą tvarkant as-mens duomenis vykdant polici-jos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinėje dalyje, reglamen-tuojant Lietuvos kompetentingų institucijų (operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos, ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lie-tuvos Respublikos prokuratūra ir teismai) asmens duomenų tvarkymą nusikalstamų veikų pre-vencijos, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo arba bausmių vykdymo tikslais vykdant polici-jos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, šių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duo-menis šioje srityje.Šis įstatymas taikomas tais atve-jais, kai nusikalstamų veikų pre-vencijos ir tyrimo, baudžiamojo persekiojimo arba bausmių vykdymo tikslais asmens duo-menis:1) valstybės narės teikia ar teikė viena kitai arba sudaro ar sudarė galimybę su šiais duomenimis susipažinti;2) valstybės narės teikia ar

VE

RT

A Ž

INO

TI

16

teikė valdžios institucijoms ar informacinėms sistemoms, įdiegtoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalį, arba sudaro ar sudarė galimybę susipažinti su šiais duomenimis;3) valstybių narių kompetentin-goms institucijoms teikia ar teikė valdžios institucijos arba jie teikia- mi ar buvo teikti iš informacinių sistemų, įdiegtų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalį, arba šios institucijos ar informacinės sistemos sudaro ar sudarė galimybę susipažinti su šiais duomenimis.Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostatos nėra taikomos asmens duomenims, Lietuvos kompetentingų institucijų tvar-komiems Lietuvoje vykdant poli-cijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, kurių kilmės šalis yra Lietuva. Taip pat įstatyme apibrėžtos nau-jos sąvokos asmens duomenų anoniminimas ir asmens duomenų blokavimas.

Lietuvos Respublikos ko-rupcijos prevencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymas (Žin., 2011, Nr. 57-2703)Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pa-keitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 57-2704)Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 18, 29 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildy-mo 3(1), 30(1) straipsniais įstatymas (Žin., 2011, Nr. 57-2705).Šiais įstatymų pakeitimais siekia-ma sukurti realius svertus siekti, kad valstybės tarnyboje ir kitose viešąsias funkcijas atliekančiose

institucijose dirbtų maksimaliai sąžiningi, nepriekaištingos repu-tacijos ir minimalią korupcijos pasireiškimo riziką keliantys as-menys.Šio tikslo ketinama siekti tobu-linant vienos iš korupcijos pre-vencijos priemonių – informa-cijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateiki-mas – teisinį reglamentavimą, apibrėžiant apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį parei-gas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikiamos informa-cijos turinį, išplečiant asmenų, dėl kurių informacijos prašymo pateikimas yra privalomas, ratą bei patikslinant ir papildant infor-macijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, surinkimo ir pateikimo tvarką.Taip pat numatyta galimybė operatyvinės veiklos metu gautus duomenis panaudoti tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyri-me.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pakeitimo tikslas – numaty-ti galimybę Lietuvos Respu-blikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka re- miantis surinkta informacija ne-priimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį iš valstybės tarnau-tojo pareigų, siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, kaip ypatingų patikimumo ir sąžiningumo reikalavimų, besąlygišką laikymąsi, užtikrinantį, kad valstybės tarnautojų korpusą sudarytų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, numatyti operatyvinės informacijos panau-dojimo tarnybinio nusižengimo tyrime galimybę.Šiuo metu galiojančiame Lie-tuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nėra įtvirtinti

specialūs asmens nepriėmimo į pareigas ar atleidimo iš jos pa-grindai, t. y. asmens nepriėmimas į pareigas ar atleidimas iš jos Lie-tuvos Respublikos korupcijos pre-vencijos įstatymo surinktos infor-macijos pagrindu, todėl Lietuvos Respublikos korupcijos preven-cijos įstatymo numatytais atve-jais ir tvarka informacijos rinki-mas ir pateikimas dažnu atveju tampa betikslis. Todėl net ir tais atvejais, kai pateikta informacija akivaizdžiai neigiamai apibūdina tikrinamą asmenį ir nesant kitų asmens nepriėmimo ar atleidimo pagrindų, toks asmuo vis tiek gali būti priimamas arba gali toliau eiti pareigas valstybės tarnyboje.

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir papildy-mo įstatymas (Žin., 2011 Nr.65-3047)Šio įstatymo tikslas – padidinti operatyvinės veiklos subjektų veiklos efektyvumą, nusikalstamų veikų išaiškinamumą, užtikrinti teisėtumą. Kaip teigia įstatymo projek-to rengėjai, tiriant ekonomi-nius, korupcinius ir neekono-minius nusikaltimus (neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, prekybą žmonėmis) turi būti tiriama ir nusikalsta-mos veikos finansinė pusė – nus-tatomas, areštuojamas ir kon-fiskuojamas nusikalstamas pelnas. Toks turtas nustatytinas vykdant žvalgybą banko paslaptį sudarančioje informacijoje – asmenų sąskaitose. Todėl priim-tomis pataisomis operatyvinės veiklos subjektams numatyta teisė gauti informaciją apie fizi-nio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą. Informaciją iš Lietu-vos banko bus galima gauti remian-

VE

RT

A Ž

INO

TI

17

tis Vyriausybės, suderinus su Lie- tuvos banku, nustatyta tvarka, o iš komercinių bankų, kitų kredi-to ir finansų įstaigų, taip pat kitų juridinių asmenų – Vyriausybės nustatyta tvarka. Priimtomis pataisomis iš dalies pakeista telefoninių pokalbių klausymosi ir kito slapto sekimo sankcionavimo tvarka. Atliekant operatyvinį tyrimą bus galima kontroliuoti sekamo asmens naudojamus abonento nume-rius, tinklo galinius įrenginius.Tikimasi, kad šios naujos nuos- tatos padidins operatyvinės veiklos efektyvumą, turės tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų atskleidimui, taip pat patikslins sankcionavimo procedūras, kai asmuo, kurio pokalbiai kontroliuojami moty-vuota teismo nutartimi, pakeičia ar įgyja naują abonento numerį ir sankcija tokio asmens pokalbių kontrolei jau yra išduota.

2011 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Res- publikos Vyriausybės nu-tarimas dėl Lietuvos Res- publikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo pat-virtinimo“ papildymo (Žin., 2011, Nr. 63-2990)Vyriausybė nutarė papildyti Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašą, patvirtintą Lie-tuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo pat-virtinimo“, nauju 14 punktu (ankstesnius 14–18 punktus laikyti 15–19 punktais):„14. Esant svarbioms priežastims, nesumokėta darbo užmokesčio dalis teisėjams ar

jų įpėdiniams gali būti išmokėta išimties tvarka, netaikant šio aprašo 10 ir 13 punktuose nustatytų reikalavimų. Lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai išmokėti išimties tvar-ka paskirstomos teismams Vyriausybės įgaliotos instituci-jos sprendimu, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos motyvuotą teikimą.“Šiuo nutarimo pakeitimu sie-kiama įtvirtinti galimybę esant svarbioms priežastims teisėjams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį išmokėti išimties tvarka, netaikant Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos apraše įtvirtinto proporcingumo prin-cipo. Priimto nutarimo pagrindas – Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 4 straipsnis bei Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo 3 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad į Teisėjų tarybą, Teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respu-blikos Vyriausybę gali kreiptis ir daugiau teisėjų, prašydami grąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį išimties tvar-ka, siekiant išvengti dažnai pasikartojančio Lietuvos Res-publikos Vyriausybės nutarimų priėmimo ir keitimo, buvo nustatyta, jog lėšos, numaty-tos teisėjams nesumokėtai dar-bo užmokesčio daliai grąžinti išimties tvarka, paskirstomos teismams Vyriausybės įgaliotos institucijos (kuri, remiantis Lie-tuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 ,,Dėl Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo pa-tvirtinimo“ 2 punktu, nuo 2010 m. yra Teisingumo ministerija),

atsižvelgiant į Teisėjų tarybos motyvuotą teikimą.

Lietuvos policijos genera-linio komisaro įsakymas dėl veiksmų tiriant Seimo narių, Ministro Pirmininko, ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų, prokurorų ir statutinių valstybės tarnautojų padary-tus administracinius teisės pažeidimus (Žin., 2011, Nr. 70-3355)Lietuvos policijos genera-linis komisaras, vadovauda-masis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsniu, 29 straips- nio 4 dalimi, 224 straipsnio 3 dalimi, 261 straipsnio 5 dalimi ir 288 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir Lietu-vos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 5 da-limi, teritorinių policijos ir specializuotų policijos įstaigų vadovus įpareigojo užtikrinti, kad:1. nustačius Konstitucinio Teis-mo teisėjo, teisėjo ar prokuroro padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla būtų per-duota nagrinėti rajono (miesto) apylinkės teismui;2. nustačius administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo teisėjai, teisėjai ir už kurį Lietu-vos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numa-to administracinį areštą, surašius protokolą, prieš perduodant bylą teismui, ne vėliau kaip per 3 die-nas būtų kreipiamasi į generalinį prokurorą dėl išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti šių asmenų laisvę, o tarp Seimo sesijų – dėl Respublikos Prezidento išankstinio sutikimo suvaržyti Ministro Pirmininko, ministrų,

VE

RT

A Ž

INO

TI

18

Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų laisvę;3. apie teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą per 3 dienas būtų pranešta Teisėjų tarybai adresu: L. Sapiegos g. 15, LT-10312 Vilnius;4. priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, jei pažeidimą padarė statutinis valstybės tarnau-tojas, nutarimo nuorašas būtų išsiųstas institucijai, kurioje šis asmuo tarnauja.

VE

RT

A Ž

INO

TI / T

EIS

MIN

ĖS

PR

AK

ITK

OS

AK

TU

AL

IJO

S

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų apžvalga

Sigita FimičiovaLietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento konsultantė

Atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių svarbą asmenų teisių apsau-gai, būtinybę užtikrinti tinkamą suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą

tokias priemones taikant, į tai, kad ilgėjant bylų nagrinėjimo terminams laikino-sios apsaugos priemonės santykinai ilgą laikotarpį varžo suinteresuotų asmenų teises, į didelį tokių priemonių, taikomų Lietuvos Respublikos teismuose, skaičių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvelgė ir Teismų praktikos biuletenio 34 nume-ryje paskelbė teismų praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones apžvalgą. Apžvalgoje be kita ko analizuojami bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, jų parinkimo kriterijai ir procesinė tvarka, taip pat atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo problematika.

Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių ga-limo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsaky-ta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau pareiškus prevencinį ieškinį laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Tais atve-jais, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.Laikinosios apsaugos priemonės, priklausomai nuo konkretaus jų turinio, gali būti taikomos tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio bylose, jos gali būti taikomos materialinio ir procesinio teisinio pobūdžio ieškinio reikalavimams užtikrinti, nes tuo atveju, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, atsa-kovas turėtų atlyginti ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Pagrindas laikino-sioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo

sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, ku-riais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir ki-tus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsa-kovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios ap-saugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai san-tykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Nors teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsau-gos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą, visgi iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje su-formuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pa-

19

TE

ISM

INĖ

S P

RA

KIT

KO

S A

KT

UA

LIJ

OS

grindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias prie-mones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susi-daro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendi-mas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas, t.y., tikimybės, kad bus pri-imtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, kadangi taikant laikinąsias apsaugos prie-mones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, analogiškai ir taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras.Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taiky-mo klausimą svarbu įvertinti, ar byloje egzistuoja viešasis interesas. Siekdamas jį apginti, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti savo ini-ciatyva (CPK 144 straipsnio 1 dalis) arba, atvirkščiai, viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais gali lemti, jog laikinosios apsaugos priemonės ne-bus taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendi-mo neįvykdymo rizika. Tačiau vien aplinkybė, jog ieškinį pareiškia viešąjį interesą ginantis sub-jektas (CPK 49 straipsnis), nesudaro pagrindo, neišnagrinėjus ginčo, daryti išvadą dėl viešojo inte-reso egzistavimo ir nelemia ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimo. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos va-dovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtin-io pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teis-mo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo princi-pas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų ap-saugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vie-nam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padari-nius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsau-

gos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus intere-sus. Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, tačiau kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Paprastai įmonėms yra itin skausmingas jų lėšų areštas, todėl teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnoja-masis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar e-sant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Tuomet, kai atsakovo ūkinę–komercinę veiklą mažiau riboja ne nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, bet lėšų areštas, pirmiausia turėtų būti taikomas pastarasis. Ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti galimybę skolininkui toliau vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, net jei ieškovo reikalavimas nebūtų visiškai užtikrintas, nes laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis. Tais pačiais principais yra vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones fiziniams asmenims ir paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams ten-kinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reika-lavimai, ieškinio (priešieškinio) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taiko-mos, – nusprendžiant dėl jų masto. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reika-lavimus ir kitą ginčo specifiką. Teismų praktikoje egzistuoja nevienodumas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo: ar duomenų apie (gerą) atsakovo (skolininko) turtinę padėtį neturėjimas (nepateikimas) yra aplinkybė, vertin-tina ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos

20

TE

ISM

INĖ

S P

RA

KIT

KO

S A

KT

UA

LIJ

OS

/ UŽ

LIE

TU

VO

S R

IBŲ

priemones, ar atsakovo (skolininko) nenaudai. Nustatant, kuri šalis turi įrodyti vienokias ar ki-tokias aplinkybes, turėtų būti vadovaujamasi bendrosiomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minima-lioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemo-nes gali būti pareikštas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime išduoti teismo įsakymą; paduodamas kartu su ieškiniu arba atskirai, kai byla jau iškelta ir nagrinėjama teisme, taip pat vykdymo procese. Laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pa-davimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visumai. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsau-gos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepatei-kiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsau-gos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias

apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams inte-resams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo patenkinti ieškinį įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Tais atvejais, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo, kuriuo ji būtų išsprendžiama iš esmės (ieškinys palieka-mas nenagrinėtas arba byla nutraukiama), pa-grindas laikinosios apsaugos priemonės taikyti išnyksta, ir jos turi būti panaikintos. Galimybė byloje paduoti kasacinį skundą nėra pagrindas pa-likti galioti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju asmuo, duodantis skundą, gali prašyti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikytų kasacinis teismas. CPK 146 straipsnyje išvardyti pagrindai, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos byloje dalyvaujančių ir suinteresuotų asmenų prašymu. Visi šie asmenys, kurie turi teisę paduoti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip pat turi teisę paduoti atskirąjį skundą, jei pirmosios instancijos teismas tokio jų prašymo netenkintų.

Teismų sistema Nyderlanduose

Indrė Gylytė-ValienėNacionalinės teismų administracijos Projekto vadovė

1 Lietuvių kalboje pavadinimai Nyderlandai, Olandija bei Nyderlandų Karalystė dažniausiai vartojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes: Nyderlandų Karalystė – tai oficialus valstybės pavadinimas, apima Nyderlandus, Nyderlandų Antilus Karibų jūroje bei šešias Arubos salas; Nyderlandai – Europinė Nyderlandų karalystės dalis; Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi (iš 12) provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją. Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Išvertus iš olandų kalbos „Nederland“ reiškia „Žemas kraštas“. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet ir visą karalystę (su Antilais ir Aruba). Aruba, turinti specialų statusą, ir kitos salos yra susijusios federa-ciniais ryšiais su Nyderlandų teritorija Europoje. Jų tarpusavio ryšius reglamentuoja Nyderlandų Karalystės chartija (konstitucinis aktas), turinti aukštesnę teisinę galią nei 1983 m. vasario 17. Nyderlandų Karalystės Konstitucija.

Nyderlandų1 konstitucinė valstybės valdžios sandara grindžiama teisinės valstybės principais. Vienas iš jų – valdžių padalijimo principas, kuris suponuoja tai, kad

įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios veikia neperžengdama joms Konstitucijoje bei įstatymuose nustatytų ribų – valstybės valdžios atskirtos, jų galios derinamos. 1983 metais priimtoje Nyderlandų Karalystės Konstitucijoje aiškiausiai yra išskiriama teisminė valdžia. Ji yra savarankiška ir nepriklausoma. Vykdomoji bei įstatymų leidžiamoji valdžios atskirtos ne taip griežtai, nes Vyriausybė kartu su Parla-mentu įgyvendina įstatymų leidžiamąją valdžią, Vyriausybė gali nustatyti piliečiams privalomas taisykles. Dėl to Nyderlandų Vyriausybė kartais vadinama „įstatymų lei-dybos partnere“. Kaip jau minėta, Nyderlandų teismų sistema yra atskira, visiškai nepriklausoma valstybės valdžios dalis. Organizaciniu požiūriu, teismų sistemos priežiūra patenka į Teisingumo ministerijos kompetencijos sritį. Teisingumo ministras yra politiškai atskaitingas Parlamentui už teismų sistemos veiklą. Šis atskaitingumas jokiu būdu

nereiškia, jog gali būti reikalaujama teismo pasiaiškinti dėl priimto sprendimo konkrečiose bylose. Niekas

21

UŽ

LIE

TU

VO

S R

IBŲ

neturi teisės panaikinti ar kvestionuoti teisėjo priimtų sprendimų, išskyrus aukštesnės instancijos teismus. 2002 metais teismų sistema Nyderlanduose patyrė didelę įstatymų reformą. Poreikis reformuoti teismų sistemą atsirado dėl keleto priežasčių: - sparčiai plečiantis Europos Sąjungai vis didesnį vaidmenį teismuose pradėjo vaidinti ES teisė, kilo iššūkių dėl asmenų, kalbančių užsienio kalbomis ar įpratusių prie kitokios kultūros, aptarnavimo;- taip pat atsirado didesnis tarptautinės teisės žinių poreikis dėl sudėtingėjančių tarptautinių santykių prekybos ir gamybos sektoriuose;- medicininių technologijų plėtra reikalavo naujų žinių, kurios padėtų suprasti, kaip turėtų būti vertinami įvairūs moraliniai aspektai su šiomis technologijomis susijusiose bylose;- reikėjo strateginių sprendimų, kaip informacinės technologijos gali būti panaudotos teismuose;- kilo poreikis apsaugoti teismus ir teisėjus nuo politinių sprendimų.Viena iš esminių naujovių –Teisėjų Tarybos (Raad voor de rechtspraak) sukūrimas. Šiai įstaigai buvo per-duota nemažai Teisingumo ministro funkcijų, pvz., biudžeto paskirstymas teismams, paskesnioji teismų finansų kontrolė, žmogiškųjų išteklių politika, informacinių technologijų vystymas, pastatų, ūkio priežiūra ir kt. Teisėjų Taryba tapo teismų sistemos dalis, tačiau teisingumo ji nevykdo. Ji yra tarpininkas tarp Teisingumo ministro ir 26 Nyderlandų teismų. Nuo pat savo veiklos pradžios viena iš pagrindinių Teisėjų Tarybos iniciatyvų buvo visapusiškos kokybės vadybos sistemos RechtspraaQ kūrimas ir palaikymas. RechtspraaQ yra taikoma visuose Nyderlandų teismuo- se. Šios sistemos tikslas – sukurti sąlygas teismams nuosekliai gerinti savo veiklos kokybę.2002 m. reformos metu taip pat buvo sumažintas teismų skaičius, peržiūrėta jų kompetencija. Šiuo metu teismų sistemą Nyderlanduose sudaro 19 apygardos teismų, 5 apeliaciniai teismai, Aukščiausiais Teismas, Centrinis Apeliacinis Tribunolas, Prekybos ir pramonės Apeliacinis Tribunolas, Valstybės Tarybos Administracinės ju-risdikcijos skyrius. Skirtingai nuo daugumos kitų kontinentinės teisės tradicijų šalių, Nyderlanduose nėra įsteigtos konstitucinės kontrolės institucijos. Teismams nesuteikta teisė pripažinti Parlamento priimtus įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai, niekam nesuteikta ir Konstitucijos oficialaus interpretavimo teisė2. Įvykę pasikeitimai dar labiau sustiprino teisminės valdžios konstitucinę padėtį kitų valstybės valdžių atžvilgiu ir dar geriau užtikrino teisėjo nepriklausomumą. Nyderlandų teismų sistema tapo savarankiškesnė ir mažiau priklausoma nuo politinės valdžios, tuo pat metu labiau atsakinga už savo veiklą.

Nyderlandų teismų sistema

Nyderlanduose šiuo metu gyvena apie 16,7 mln. gyventojų, juos aptarnauja apie 2300 teisėjų, teismuose

2 Pagal Nyderlandų Karalystės Konstituciją, Parlamentas pats turi teisę spręsti, ar Parlamento aktas neprieštarauja Konstitucijai turinio, formos ar priėmimo procedūros požiūriu. Konstitucingumo ginčų klausimai yra įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios rankose. Teismai turi teisę pasisakyti tik dėl poįstatyminių teisės aktų konstitucingumo.

22

dirba apie 6600 kitų darbuotojų. Iš viso per 2010 metus buvo išnagrinėta 1,9 mln. bylų. Iš jų, 66 proc. bylų priskirtinos apygardos teismų nesudėtingų bylų skyrių kompetencijai, 15 proc. – civilinės bylos, 10 proc. – baudžiamosios bylos, 6 proc. – administracinės bylos, 3 proc. – apeliacinėse instancijose išnagrinėtos bylos (įskaitant apskųstas nesudėtingas bylas, ir neįskaitant Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų).

Apygardų teismai

Nyderlandų teritorija suskirstyta į 19 apygardos teismų jurisdikcijas. Kiekvienas apygardos teis-mas turi tam tikrą skaičių jam priklausančių viet-os teismų ir/ar jam priklausančių teismo posėdžių vietų, pvz., oro uoste. Apygardos teismuose yra šie skyriai: nesudėtingų bylų skyrius, civilinės/šeimos teisės skyrius, baudžiamosios teisės sky-rius, administracinės teisės skyrius.Nesudėtingų bylų skyriusEiliniam piliečiui yra ganėtinai paprasta tapti teismo proceso dalyviu, nagrinėjant jo bylą šio skyriaus kompetencijai priskirtose bylose. Jis gali savo teises bei teisėtus interesus teisme ginti pats tiesiogiai, nedalyvaujant teisininkui ar advokatui.

Bylas nagrinėja vienas teisėjas. Paprastai teisėjas priima žodinį sprendimą iškart po bylos svarstymo. Šiame skyriuje nagrinėjamos nesudėtingos civilinės bei baudžiamosios bylos. Civilinės teisės srityje nagrinėjami ginčai dėl ilgalaikės nuomos, nuomos mokesčio, darbo ginčai, taip pat bylos dėl sumų iki 5000 eurų pritei-simo. Baudžiamosios teisės srityje teisėjas šiame skyriuje nagrinėja bylas tik dėl baudžiamųjų nusižengimų. Dažniausiai tai yra tokios bylos, kuriose policija ar valstybės kaltintojas pateikia siūlymą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Jei pastarasis nesutinka su teikiamu siūlymu, tokiu atveju byla patenka pas minėto skyriaus teisėją. Įdomu tai, kad šiuo metu Parlamente yra užregistruotas įstatymų pakeitimo projektas dėl apygardų teismų nesudėtingų bylų skyrių kompetencijos išplėtimo, priskiriant jiems visas civilines bylas dėl sumų iki 25000 eurų priteisimo, taip pat vartotojų teisių pažeidimo bei vartojimo kreditų bylas.

Baudžiamųjų bylų skyrius

Šiame skyriuje nagrinėjamos visos baudžiamosios bylos, nepatenkančios į nesudėtingų bylų skyriaus teisėjo kompetencijos sritį. Bylas paprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau numatyta galimybė sudėtingų bylų atveju paskirti trijų teisėjų kolegiją. Bylos, kuriose prokuroras reikalauja kaltinamajam skirti didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijoje.

Civilinių/šeimos bylų skyrius

Civilinių bylų skyriuje nagrinėjamos bylos, nepriskirtinos nesudėtingų civilinių bylų kategorijai. Paprastai by-las nagrinėja vienas teisėjas, tik sudėtingų bylų atveju gali būti sudaroma trijų teisėjų kolegija. Šiame skyriuje taip pat nagrinėjamos šeimos, nepilnamečių bylos (santuokos nutraukimas, išlaikymas, įvaikinimas, globa ir kt.).

Administracinių bylų skyrius

Su tam tikromis išimtimis, administraciniai ginčai yra sprendžiami apygardų teismuose. Šių teismų administracinių bylų skyrių kompetencijai yra priskirtini mokesčių ginčai bei užsieniečių teisių bylos (imigra-cija, prieglobstis, leidimų gyventi bei dirbti išdavimas ir pan.). Šias bylas paprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismui nusprendus gali būti sudaroma trijų teisėjų kolegija. Toks sprendimas priimamas tada, kai byla yra sudėtinga, arba tada, kai joje sprendžiami fundamentalūs klausimai.

UŽ

LIE

TU

VO

S R

IBŲ

23

Šiame skyriuje nagrinėjamos valstybės tarnybos bei socialinės apsaugos bylos, dėl kurių apeliacija paduo-dama specialiajam apeliaciniam teismui – Centriniam Apeliaciniam Tribunolui. Kitose administracinėse by-lose, priskirtose apygardos teismų administracinių bylų skyrių kompetencijai, apeliacija gali būti paduodama Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyriui.

Apeliaciniai teismai

Nyderlanduose veikia penki apeliaciniai teismai: šalies vakaruose Hagos ir Amsterdamo apeliaciniai teismai, rytuose – Arnhemo, pietuose – s-Hertogenboscho apeliacinis teismas ir šalies šiaurėje – Leeuwardeno apelia-cinis teismas. 19 apygardos teismų yra priskirti šių apeliacinių teismų veiklos teritorijoms. Apeliaciniai teismai yra antroji instancija civilinėms ir baudžiamosioms bylos, kurios patenka iš apygardų teismų. Apeliacinis teismas dar kartą tiria bylos fakto klausimus ir priima atitinkamus sprendimus. Daugumoje bylų yra numatyta apeliacinio teismo sprendimo apskundimo galimybė – kasacija, kreipiantis į Nyderlandų Aukščiausiąjį Teismą. Be civilinių bei baudžiamųjų bylų, apeliaciniai teismai yra antroji instancija mokestinių ginčų bylose, kuriose jis veikia kaip administracinis teismas.

Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia teisminė institucija Nyderlanduose, Nyderlandų Antiluose ir Aruboje. Svarbiausia šio teismo funkcija – civilinių, baudžiamųjų ir mokestinių ginčų nagrinėjimas kasacinio proceso tvarka. Aukščiausiasis Teismas faktų klausimų nenagrinėja ir pasisako tik dėl teisės taikymo konkrečioje by-loje. Šis Teismas per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus, kurie yra privalomi žemesnės instancijos teismams, užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą valstybėje. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Prie Aukščiausiojo Teismo yra prijungtas Nyderlandų Karalystės Prokuratūros ofisas, susidedantis iš Genera-linio prokuroro bei Generalinių Advokatų. Jų pagrindinis veiklos tikslas – teikti nepriklausomas rekomendaci-jas, įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus teismams, kurie atsižvelgia į juos, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, Aukščiausiasis Teismas kartu su Generaliniu Prokuroru nagrinėja skun-dus dėl teisėjų veiksmų, jų įgaliojimų sustabdymo ar atleidimo, taip pat palaiko kaltinimus bei teikia nuomonę dėl aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų padarytų pažeidimų, vykdant savo pareigas.

Administraciniai teismai

Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyriusHagoje yra įsikūręs Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyrius, kuris yra aukščiausioji admi-nistracines bylas nagrinėjanti teisminė instancija šalyje. Jo veiklos teritorija apima visą Nyderlandų Karalystę. Šiai instancijai skundus dėl vietos ar centrinės valdžios institucijų priimtų sprendimų gali teikti viešieji as-menys, asociacijos, privačios komercinės kompanijos. Čia taip pat sprendžiami ginčai, kilę tarp dviejų viešųjų įstaigų, institucijų ar organizacijų. Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyriuje nagrinėjamos ir individualių asmenų bylos, pvz., dėl atsisakymo išduoti statybos leidimus, bei aplinkos apsaugos bylos, pvz., dėl teritorinio plano.

Centrinis Apeliacinis TribunolasCentrinis Apeliacinis Tribunolas, įsikūręs Ultrechte, yra apeliacinė aukščiausioji teisminė instancija socialinės apsaugos bei valstybės tarnybos bylose.

Prekybos ir pramonės Apeliacinis TribunolasPrekybos ir pramonės Apeliacinis Tribunolas yra specialusis administracinis teismas, kaip pirmos instancijos teismas nagrinėjantis socialinės ekonomikos teisės bylas bei kaip apeliacinės instancijos teismas, sprendžiantis ginčus, kuriuose taikytini specialieji įstatymai, t. y. Konkurencijos įstatymas ir Telekomunikacijų įstatymas. Šis teismas įsikūręs Hagoje.

UŽ

LIE

TU

VO

S R

IBŲ

24

Teismų sistemos finansavimas

Finansiniai ištekliai teismų sistemai kasmet yra skiriami įstatymu. Biudžetą sudaro Teisingumo ministras. Skiriamo finansavimo dydis kasmet apskaičiuojamas pagal formulę, padauginus bylos kainą iš bylų skaičiaus. Teisėjų Taryba yra atskaitinga Teisingumo ministrui už teismų sistemos finansinių išteklių panaudojimą. Ji paskirsto visai teismų sistemai skirtą biudžetą: 26 teismams, keletui institutų (tarp jų Teisėjų mokymo institu-tui), Teisėjų Tarybos administracijai (kurioje dirba apie 150 darbuotojų) ir kiekvienais metais tiria šių išteklių panaudojimo teisėtumą bei efektyvumą. Taryba nėra atsakinga už Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo biudžetą, kadangi pastarasis Teismas savo biudžetą formuoja tiesiogiai tardamasis su Teisingumo ministru. Kiekvieno teismo vadovybė savarankiškai apsisprendžia dėl konkrečiam teismui skirto finansavimo panaudoji-mo. Teismai kas keturis mėnesius Teisėjų Tarybai teikia pažangos ataskaitas, o metų gale – metinę ataskaitą. Teisėjų Taryba yra atsakinga už bendrąjį Nyderlandų teismų sistemos metų planą ir metinę ataskaitą.2008 metais visai teismų sistemai buvo skirta 880 mln. eurų, 2010 metais – 975 mln. eurų.

Nyderlandų teismų sistemos finansavimo paskirstymo schema

Naujos Nyderlandų teismų sistemos reformos

Nuo 2002 metų Nyderlanduose įvykusios teismų sistemos reformos vertinamos kaip labai sėkmingos, todėl tiek iš pačių teismų, tiek iš Teisingumo Ministerijos bei Parlamento kyla naujos iniciatyvos dėl teismų sistemos veiklos gerinimo. Teismai įsitikino, jog teismų sujungimas į didesnes teismų organizacines struktūras ypatingai teigiamai veikia teismų sistemos darbo kokybę – tapo lengviau specializuotis, sutrumpėjo bylų nagrinėjimo laikas, paprastesnis tapo teisėjų perkėlimas, žmoniškųjų išteklių valdymas ir kt.

UŽ

LIE

TU

VO

S R

IBŲ

25

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas niekada neap-siribojo vien tik profesine veikla. Kupinas energijos, idėjų, jis laiko vel-

tui niekada neleidžia. Dar būdamas vienas iš Šiaulių miesto policijos vadovų, įgyvendino idėją įkurti miesto policijos muziejų, netrukus buvo parašyta ir jo pirmoji knyga – apie ginklus. Tačiau teisėjui paklūsta ne tik rašytojo plunksna.

Kiekvienas žmogus turi savąją aistrą, tačiau Jūs, regis, turite ne vieną. Taigi tik Jūs galite atsakyti, kas pirmiau – rašyti knygas ar kolekcionuoti, pavyzdžiui, lietuviškus pasus?

Be abejo, kolekcionuoti. Tai dariau dar būdamas vaikas. Lietuvos teritorijoje naudotus pasus kolekcionuoti pradėjau po 1990 m. kovo 11 d., nors keletą pasų turėjau ir anksčiau.

Pirmąją knygą parašėte apie ginklus, tada dar buvote vienas iš Šiaulių policijos vadovų. Negi jau tada buvote užsibrėžęs tikslą rašyti apie teismus?

Ji išleista 1998 m. Tai daugiau galiojančių Lietuvoje įstatymų ir įstatymus lydinčiųjų aktų rinkinys. Apie teismus tuo metu rašyti tikslo dar nebuvau užsibrėžęs, tačiau nuo moksleiviško amžiaus labai domėjausi Lie-tuvos istorija, rinkau retai apie Lietuvos istoriją išleidžiamas knygas. Idėja parašyti apie teismus kilo jau dirbant teisėju. 2005 m. išleista knyga „Šiaulių apygardos teismų istorija (1915–1945 ir 1990–2004)“, 2007 m. buvau knygos „Šiaulių metraštis 2003–2006“ bendraautorius, 2007 m. – „Šiaulių apygardos teismų istorija (1915–1945 ir 1990–2006)“, 2009 m. – „Teismai ir teisėjai Lietuvoje 1918–2008 metais“, 2010 m. – „Šeimos ir socialinė teisė“ sudarytojas, 2011 m. – „Šiaulių metraštis 2007–2010“ bendraautorius.

Nuo 2010 metų Nyderlandų Vyriausybė yra pateikusi Parlamentui įstatymų projektą, kuriame siūloma dar kartą restruktūrizuoti teismų sistemą, iš dabar veikiančių 19 apygardos teismų paliekant 10, bei panaikinant vieną apeliacinį teismą (po reformos liktų tik 4 apeliaciniai teismai). Taip pat siūloma sumažinti apygardų teismams priklausančių vietos teismų ir jiems priklausančių teis-mo posėdžių vietų skaičių, kuriuose dirba teisėjai ir visas teismo personalas. Taip pat planuojama ypač speciali-zuotas bylas sukoncentruoti 5 teismuose.Vykstančios reformos tikslai – užtikrinti aukštesnę teismų sistemos darbo kokybę (įskaitant teismo priimamų sprendimų kokybę), operatyvų teismų išteklių (finansinių, žmoniškųjų ir kt.) valdymą, sumažinti bylos nagrinėjimo kaštus, didinti teisėjų specializaciją. Taip pat siekiama, jog teismai taptų patraukliu darbdaviu, užtikrinančiu gerą aprūpinimą, investuojančiu į „talentų“, gebėjimų ugdymą bei ieškančiu naujų darbo organiza-vimo priemonių, priartintų prie kiekvieno darbuotojų, pvz., „lanksti“ darbo vieta, darbas namuose ir kt.

UŽ

LIE

TU

VO

S R

IBŲ

/ IŠ T

EIS

ĖJ

Ų G

YV

EN

IMO

Teisėjas sako, kad paskutiniosios knygos dar neparašė

Vytautas JončasŠiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene

26

Ir romanai dažnai pasaulį išvysta tik po ilgų archyvuose praleistų dienų. Jūsų knygos istorinio-enciklopedin-io pobūdžio. Juk tai milžiniškas dar-bas.

Teko ne kartą sėdėti valstybės, teisin-gumo ministerijos, Aukščiausiojo teis-mo archyvuose, bibliotekų, muziejų saugyklose ir rinkti informaciją savo knygoms. Šis užsiėmimas atima nemažai laiko. Pasitenkinimą jaučiu, kai pavyksta pasiekti užsibrėžtą tikslą, kai tai įvertina kolegos, draugai ir kiti žmonės. Labai malonu buvo, kai apie mano knygą Teisėjų asociacijos suvažiavimo metu gerą žodį pasakė žinomas Lietuvos teisininkas, buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Juozas Žilys, o žinoma advokatė ir visuomenės veikėja Gražbylė Venslauskaitė pristatydama knygą Šiauliuose palygino mane su visuomenės veikėju ir teisėju Peliksu Bugailiškiu. Teismų istorija jau pasipildė nau-jais faktais, ar mes pamatysime ir trečiąją dalį?

Laikas eina, viskas keičiasi. Keičiasi ir teismų istorija, struktūros, įstatymai, reglamentuojantys teismų veiklą, at-eina nauji žmonės, kiti išeina. Visa tai yra kaupiama ir yra vilties, kad bus išleista nauja knyga apie teismus.

Aistra seniems dokumentams, pavyzdžiui, lietuviškiems pasams. Esate ir parodą surengęs, sakėte, jog kolekcija dar ne visa. Kas paskatino rinkti tokius įdomius dokumentus?

Seni dokumentai ir daiktai domina mane jau apie 30 metų, nes tai yra visų mūsų istorijos šaltiniai, kurie fiksuoja tuo metu vykstančius faktus ir juos išsaugojus pasipildo mūsų žinios ir apie tuo metu gyvenusius žmones.Trumpai apie pasus Lietuvos teritorijo-je: Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje pasais ilgai buvo laikomas rekomenda-cinis raštas, kurį duodavo valdovai ir

įvairūs kunigaikščiai savo į užsienį siunčiamiems patikėtiniams ir savo reikalais vykstantiems kilmingiesiems. Daug tokių raštų originalų (laiškų), kuriuose ne tik buvo prašoma pasitikėti laiško turėtoju, bet drauge ieškoma jam atitinkamo valdovo globos ir saugumo, iš Lietuvos yra Karaliaučiaus, Vatikano ir kt. archy-vuose. Nuo XVI a. pradžios tos rūšies „pasų“ skaičius ėmė smarkiai didėti, nes ir įvairūs Lietuvos didikai ėmė išrašyti savo patikėtiniams, vykstantiems į užsienį, savo rekomendacinius raštus. Pasai buvo duodami, kai kilmingasis siųsdavo į Prūsus ar toliau savo įgaliotinį parduoti ar nupirkti prekių. Be lydimųjų raštų nevykdavo į užsienį ir magnatų bei žymesnių bajorų sūnūs studijuoti. Apie XVI a. vidurį daug tokių pasų yra davęs Lie- tuvos kancleris Mikalojus Radvila Juodasis, kuris kartais drauge rekomenduodavo po kelis užsienin vykstančius studen-tus. Į tokį raštą paprastai būdavo sužymimos geros siunčiamojo ypatybės ir jo kelionės tikslas. Nusistovėjus respublikinei san-tvarkai, ir Lietuvoje tokius pasus išdavinėjo vaivados, šitokia tvarka išsilaikė iki pat XIX a. Po padalijimų vaivadas pakeitė gubernatoriai. Atskirą pasų rūšį sudarė Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje vadinami valstiečių pasai. Jie reiškė dvarininko duotą leidimą baudžiauninkui išeiti uždarbiauti kitur. Bepa-sis žmogus buvo tas, kuris amžinai buvo prirakintas prie savo dvarininko.Visuotinis pasų įvedimas gyventojams težinomas tik prieš I pasaulinį karą, kai Rusija visoje teritorijoje išdavinėjo piliečiams pasus. Plačiausiai Lietuvoje jį pritaikė per 1915–1918 metų okupaciją vokiečiai, reikalaudami gyventojus nuolat su savimi nešiotis jų išduotus pasus.Pasas – asmens tapatybės liudijamasis dokumentas. Valstybės viduje jos piliečių tapatybei liudyti yra vidaus pasai, užsienin vykstantiems jos piliečiams — užsienio pasai. Nepriklausomo-je Lietuvoje pasų reikalai buvo tvarkomi 1919 m. gruodžio 12 d. Pasų įstatais bei vėlesniais jų papildymais ir atitinkamomis taisyklėmis. Pagal juos kiekvienas 17 m. amžiaus sulaukęs pilie- tis turėjo vidaus pasą, į kurį įrašoma: paso savininko vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta, užsiėmimas, tikyba, tautybė, šeimos sudėtis, karinės prievolės atlikimas ir dokumentai, kuriais remiantis pasas duotas. Prie paso prisegama jo savininko fotografija. Pasą išduoda valsčiuose valsčiaus valdyba arba viršaitis, o miestuose – policijos valdy-ba. Pasai duodami be termino, bet tiems, kurie turės atlikti ka-rine prievolę, jie duodami ligi šaukiamojo laiko. Užsienio pasą piliečiams Lietuvoje išdavė vidaus reikalų ministerijos piliečių apsaugos departamento pasų skyrius, užsienyje – Lietuvos vyriausybės įgaliotos atstovybės ir konsulatai. Diplomatinius ir tarnybinius užsienio pasus išdavė užsienio reikalų ministerija. Ar yra tokių faktų, kurie Jus patį kolekcionuojant pasus nustebino?

Duomenys apie paso savininką, jo identifikavimo požymius: vokiečių I ir II pasaulinio karų metu išduotuose pasuose yra

IŠ T

EIS

ĖJ

Ų G

YV

EN

IMO

27

Nepriklausomos Lietuvos teismai buvo pradėti steigti vadovaujantis pirmojo Lietuvos teisingumo ministro P. Leono 1918 m. gruodžio 14 d. įsaku. Teisingumo ministras P. Leonas visiems teismams skirtame aplinkraštyje pabrėžė: „Naujojoje Lietuvos valstybėje, laisvame

demokratiniame krašte, teismas privalo būti tikras laisvės ir demokratijos apgynėjas, t. y. ir tvarkos apgynėjas, nes be tvarkos negali būti nei laisvės, nei demokratybės“.

pirštų antspaudai. Lietuviškuose pasuose pirštų antspaudai atsirado 2009 m. vasarą. Tarpukario Lietuvos pasuose fiksuoti: asmens ūgis, plaukų, akių spalva, veidas ir ypatingos žymės.

Lietuvos teismų sistema neretai kritikuojama tikrai nepelnytai, vien dėl populizmo. Kritikuoti pareigūnus tapo madinga, nes tai daliai visuomenės patinka. Kada liausimės įžvelginėti tik blogį? Gal pasakytumėte, ko trūksta, kad atsipeikėtume?

Vienas šaukštas deguto sugadina statinę medaus. Tą reikia pripažinti. Tačiau artėjant bet kuriems rinki-mams, teisėsauga, tarp jų ir teismai, imami kritikuoti, nes tai tokia sritis, kurioje negali būti visi patenkinti: ir kaltininkai, o kai kada ir nukentėjusieji... O dar nesibaigiančios teisėsaugos reformos...

Kokių dar pomėgių turite?

Tai sportas. Ir, be abejo, aistra krepšiniui. 1994 m. įkūriau vyrų krepšinio klubą „Policija“ ir iki 2000 m. bu-vau jos vadovas. Pradėjome žaisti regioninėje krepšinio lygoje, o vėliau antroje pagal pajėgumą lygoje, kur užėmėme 4 vietą. 1998 m. Šiaulių mieste įkūriau vyrų krepšinio A ir B lygas ir joms vadovavau 1999–2002 m. Pradėjęs dirbti teisme subūriau apygardos teismų krepšinio komandą, treniravomės Jovaro vidurinės mokyk-los salėje ir dalyvavome teismų asociacijos rengiamuose turnyruose bei miesto pirmenybėse. Suorganizavau visų Šiaulių apygardos teismo darbuotojų sąskrydį Balsiuose, kuris buvo toks pirmas Lietu-voje, o šiuo metu jau tapo tradicinis.Ir pats iki šiol žaidžiu krepšinį ir labai mėgstu žiūrėti. Linkiu visiems gerų įspūdžių žiūrint Europos krepšinio čempionatą ir Lietuvos komandai didelės sėkmės.

– Ačiū. Lauksime Jūsų kūrybos vaisių ir toliau.

Lietuvos teismų atkūrimas

Alfredas Vilbikas Šiaulų miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas

1918 m. vasario 16 d. aktu atkūrus Lietuvos valstybingumą, šalyje dar šeimininkavo vokiečių okupacinė kariuomenė, todėl valstybinių institucijų, tarp jų ir teisingumo,

formavimas buvo dirbtinai stabdomas. Tų pačių metų lapkričio mėnesį, sudarius pirmąją atkurtos valstybės Vyriausybę ir 1918 m. lapkričio 11 d. paskyrus teisingumo ministru teisininką Petrą Leoną, buvo įkurta Teisingumo ministerija. Ministerija pradėjo kurti laikinąją teismų sistemą ir organizuoti jų darbą, tai yra trijų pakopų teismus, taip pat karinius teismus bei skyrė teisėjus.

I ir II kabineto teisingumo ministras (1918–1919 m.) Petras Leonas

Teismams skirtas aplinkraštis

IŠ T

EIS

ĖJ

Ų G

YV

EN

IMO

/ IŠ T

EIS

MŲ

IST

OR

IJO

S

28

1922 metais L i e t u v o s K o n s t i t u c i j a nustatė, kad Lietuvos valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir teismas. Teismo valdžios sritis yra valstybės teisingumas, kurį valstybėje atlieka teismai, prokuratūra ir advokatūra. Vadovaujantis Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo, priimto 1918 m. lapkričio 28 d. Lietuvos valstybės tarybos, 3 paragrafu, Teismo valdžiai Lietuvoje vykdyti buvo įsteigti Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, apygardų teismai ir taikos teisėjai. Taip pat įsteigti papildomi organai: teismo tardytojai, teismo antstoliai ir notariatas.Konstitucija

Advokatūra

Pagal Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą žemiausiosios grandies teismai buvo taikos teisėjai. Jų veiklos teritoriją apibrėžė įstatymo 6 straipsnis, kuriame sakoma, kad taikos teisėjai skiriami kiekvienoje apskrityje ir miestuose, kur gyvena apie 20 tūkstančių gyventojų.

Taikos teisėjai turėjo savo veiklos teritorijų nuovadą, kuriai priklausė keletas valsčių. Antra aukštesnioji teismų sistemos pakopa buvo apygardos teismai. Pirmiesiems Kauno ir Suvalkų (Marijampolės) apygardos teismams

teko didžiulis krūvis sprendžiant bylas, todėl vėliau buvo įsteigti Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismai. Vilniaus apygardos teismas buvo įsteigtas 1918 m., tačiau dėl bolševikų ir lenkų okupacijos dirbti nepradėjo.

Teismų laikinasis įstatymas

Lenkų kariuomenės paradas Vilniuje 1919 m.Vilniaus apygardos apskričių prijungimas prie Kauno

apygardos teismo.

IŠ T

EIS

MŲ

IST

OR

IJO

S

Aukščiausiąja teismo instancija buvo numatytas Vyriausiasis Tribunolas su būstine Vilniuje. Šio teismo sprendimai galiojo visoje Lietuvoje. Vyriausiasis Tribunolas dėl okupuoto Vilniaus ir jo krašto veikė Kaune. Minėtasis teismas buvo įsteigtas kaip apeliacinės instancijos teismas. Kasacijos pirminiame Teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatyme nebuvo, tai ribotai buvo įteisinta 1921 m. birželio 15 d. Steigiamojo Seimo priimtame Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkyme, civilinio ir baudžiamojo proceso įstatymų pakeitime ir papildyme. Kasacijos procesas buvo taikomas tik mažiau reikšmingoms byloms, t. y. taikos teisėjų priimtiems sprendimams, jau patikrintiems apygardos teismų, o apygardos teismų sprendimams Vyriausiasis Tribunolas liko tik apeliacinė instancija.

29

IŠ T

EIS

MŲ

IST

OR

IJO

S

Karo teismai veikė kaip specializuoti teismai. Šio pobūdžio bylų nebuvo daug, nes toks specialus teismas nebuvo nuolatinis ir veikė išimtiniais atvejais spręsdamas būtent baudžiamąsias bylas, susijusias su karo nusikaltimais. Įdomu, kad 1920 m. lapkričio 6 d. papildyta Karo įstatų XXII knyga 160 straipsniu, kuris skelbia: „Sargybiniai ir kiti kariškiai eidami Valstybės sienų sargybą, jei padeda kontrabandai šmukliavimui iš Lietuvos bet kokiomis prekėmis, baudžiami sunkiųjų darbų kalėjimu ligi 6 metų“.

Karo teismaiDvasiški teismai veikė kaip specializuoti teismai. Kauno arkivyskupijos ir metropolijos tribunolas pirmojoje instancijoje sprendė Kauno arkivyskupijos santuokos (moterystės) ir dvasiškių kriminalines bei bažnytinio ginčo bylas, antrojoje instancijoje − visų kitų Lietuvos vyskupijų anksčiau paminėtas bylas. Kai kurios bylos buvo sprendžiamos vieno teisėjo, o kai kurios trijų ir net penkių teisėjų kolegijos. Tribunolas vadovavosi Kanonų teisės kodeksu, Konkordatu ir Lietuvos valstybės įstatymais. Tribunolo nutarimai per 10 dienų nuo jų paskelbimo dienos galėjo būti skundžiami apeliaciniais skundais aukštesniajai instancijai − Vilkaviškio vyskupijos tribunolui ar Romos rotos tribunolui ir galiausiai galėjo būti paduota kasacija Apaštalų sostui.

Valstybės gynėjų institucija veikė prie apygardos teismų ir Vyriausiojo Tribunolo. Valstybės gynėjams buvo pavesta prižiūrėti milicijos (policijos) darbą kovojant su nusikaltimais, sekti tardymą, surašyti kaltinamąjį aktą, reikalauti atitinkamos bausmės nusikaltėliui. Taigi visa gynėjų veikla buvo susieta tik su kriminalinėmis bylomis.

Valstybinė gynėjų ataskaita

Teismo tardytojai buvo skiriami atlikti tardymą kriminalinėse bylose, kurios priklausė apygardos teismams. Teismo tardytojų veiklos teritoriją ir jų skyrimo bei atleidimo tvarką reglamentavo „Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas“. Teismo tardytojai atlikdavo parengiamąjį darbą ir ruošdavo bylą nagrinėti teisme.

Notarų įstatymas

Civilinėje srityje veikė notarai ir antstoliai. Notarų veiklą reglamentavo Valstybės Tarybos priimtas 1919 m. gruodžio 10 d. Papildomasai Lietuvos Notariato Sutvarkymo įstatymas. Notarams buvo pavesta tarpininkauti piliečiams sudarant įvairius sandorius, tvirtinant įgaliojimus, testamentus, dokumentų nuorašus, parašus, saugoti priimtus privačių asmenų dokumentus.

Teismo antstoliai vykdė teismo sprendimus civilinėse bylose.

Antstoliai

30

IŠ T

EIS

MŲ

IST

OR

IJO

S / K

AL

BO

S P

AT

AR

IMA

I

Teisingumo ministerija savo nurodymais, aplinkraščiais administruodavo teismų darbą. Pavyzdžiui, 1919 m. gegužės 22 d. aplinkraščiu Nr. 7 teisingumo ministras L. Noreika informavo taikos teisėjus ir teismo tardytojus, kad kartais kaltininkai yra paleidžiami dėl to, jog milicija per savo nepatyrimą pristato nepakankamai kaltės įrodymų. Tokiais atvejais teisėjas ne tik turi teisę, bet ir privalo pats padėti išaiškinti teisybę: arba pavesti milicijai papildyti kaltės įrodymus nurodydamas, kaip ir kuo reikia papildyti, ką reikia papildomai dar ištirti, arba pasikviesti į teismą liudytojus bei pačius milicininkus, atlikusius nusikaltimo tyrimą, ir juos apklausti.

III, IV, V vyriausybių teisingumo ministras L. Noreika

1926 m. gegužės 31 d. teisingumo ministro V. Karoblio buvo pasirašytas raštas Nr. 7240, kuriame nurodyta, kad apygardos teismai ir taikos teisėjai, spręsdami nepilnamečių nusikaltėlių bylas pagal Baudžiamojo statuto 55 str. ir esant reikalui nepilnametį uždaryti į drausmės ar auklėjimo įstaigą, privalo pažymėti sprendime, kad nusikaltėlis turi būti uždarytas į nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaigą, bet nenurodyti laiko, kurį nusikaltėlis toje įstaigoje privalo išbūti. Pati nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaiga pagal Baudžiamojo statuto 55 str. 2 pastabą nusikaltėlį turi laikyti įstaigoje tol, kol jis bus pripažintas pasitaisęs. 13.VI vyriausybės teisingumo ministras Vincas Karoblis.

VI vyriausybės teisingumo ministras Vincas Karoblis.

1926 m. rugpjūčio 6 d. aplinkraštyje Teisingumo ministerijos generalinis sekretorius pranešė, kad prasikaltusios katalikų tikybos nepilnametės mergaitės gali būti apgyvendinamos Krakių Šv. Kotrinos seserų kongregacijos vienuolyne pagal Baudžiamojo statuto 41 str. Mergaitės turi būti siunčiamos į tą vienuolyną per Kėdainių arešto namus. Vienuolės prižiūrėjo nepilnamečių mergaičių nusikaltėlių auklėjimo įstaigą, mokė namų ruošos, rankdarbių.

Pirmasis teisingumo ministras P. Leonas 1918 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 22 nustatė Lietuvos teismų atkūrimo datą – 1918 m. gruodžio 15 d., kadangi nuo tos dienos Lietuvos teismai turėjo priimti bylas iš vokiečių ir pradėti teismų darbą. Taip atsirado valstybės grandis, kuri tiesiogiai turėjo rūpintis teisingumo institucijų organizavimu, jų veiklos užtikrinimu. Prasidėjo nelengvas organizacinis darbas nelengvu Lietuvai metu.

31

Kalbos patarimai

Zita BislienėNacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė

Nelogiški pasakymai Daugeliui iš mūsų nė į galvą nešauna, jog dažnai vartodami „nelogiškus pasakymus“ susikalbame tik todėl, jog numanome, ką mūsų pašnekovas turi omenyje ir žinome pasakymo kontekstą.

....jeigu vartojame žodį „pakankamai“....Prieveiksmis pakankamai iš tiesų reiškia „užtektinai“ ir dažniausiai vartojamas kalbant apie siekiamus dalykus, pvz.: Uždirbate pakankamai, kad būtų suteikta paskola. Deja, dažniausiai pakankamai vartojamas netinkama reikšme, pvz., pakankamai didelis darbo krūvis. Taip sakydami turime omenyje, jog esame beveik patenkinti tokiu darbo krūviu, bet būtų gerai, kad jis būtų dar skurdesnis!Jeigu norime pabrėžti, kad padėtis yra labai prasta, darbo daug vartokime: gana didelis, labai didelis ar pernelyg didelis darbo krūvis. Taip pat netaisyklingas pasakymas pakankamai apgaulinga išvaizda. Jei mes arba žmogus, apie kurį kalbame, ketino ir stengėsi savo išvaizda kažką apgauti, gal taip ir tiktų sakyti. Jei išvaizda apgaulinga būti neturėtų, jei mes piktinamės ar stebimės tokia išvaizda, reikėtų sakyti: Jo išvaizda gana apgaulinga.

...jeigu kalbame apie šalį arba valstybę....

Dažnai pasitaiko, jog kalbant apie šalį, kuri yra moteriškosios giminės, susijusius su ja kitus žodžius vartojama vyriškąja: Japonija gali tapti ypač svarbiu Europos Sąjungos partneriu. Taisome: Japonija gali tapti ypač svarbia Europos Sąjungos partnere.

...jeigu kalbame apie terminą...Taryba pareiškia, kad planas turi būti parengtas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo paskutinio Tarybos posėdžio. Ne vėliau kaip praėjus 45 dienoms po sutarties įsigaliojimo....„ne vėliau kaip“ ir „praėjus“ vienas kitam prieštarauja: reikia planą rengti kai „praeis“, bet kai „praeis“, jau nebus galima to daryti! Taigi taisome: Taryba pareiškia, kad planas turi būti parengtas per 6 mėnesius nuo paskutinio Tarybos posėdžio. Ne vėliau kaip per 45 dienas po sutarties įsigaliojimo....

KA

LB

OS

PA

TA

RIM

AI / K

AR

JE

RA

Naujai paskirti teismų pirmininkai, pavaduotojai, teisėjai

NAUJAI PASKIRTI TEISMŲ PIRMININKAI IR JŲ PAVADUOTOJAI2011-07-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininke paskirta Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė. 2011-08-22 Kauno apygardos teismo pirmininku paskirtas Nerijus Meilutis.

Teisėjai, paskirti į aukštesnės pakopos teismus2011-06-09 Rūta Veniulytė-Jankūnienė paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėja.2011-06-09 Vidas Stankevičius paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju.2011-06-09 Daiva Kazlauskienė paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėja.

Naujai paskirti teisėjai2011-07-29 Lina Rakštelytė paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja.2011-07-29 Tomas Romeika paskirtas Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėju.2011-07-29 Jurgita Kolyčienė paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja.2011-07-29 Bronius Vinciūnas paskirtas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėju.

32

SV

EIK

INA

ME

Jubiliejai

SVEIKINIMAI GEGUŽĖS —RUGPJŪČIO MĖN. ŠVENTUSIEMS IR ŠVĘSIANTIEMS

JU B I L I E J I N E S S U K A K T I S !

Vilniaus apygardos teismo teisėjui Alvydui Barkauskui

Klaipėdos apygardos teismo teisėjui Broniui Valiui

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjai Malvyrai Bučienei

Kauno m. apylinkės teismo teisėjai Irenai Poderienei

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjai Renatai Vaitiekėnaitei

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjai Linai Jociuvienei

Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei

Vilniaus apygardos teismo teisėjui Ryšardui Skirtunui

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Gražinai Gudžiūnienei

Panevėžio m. apylinkės teismo teisėjui Audriui Sadauskui

Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėjai Jūratei Trinkūnienei

Rokiškio rajono apylinkės teismo pirmininkei Nijolei Bražiūnienei

Klaipėdos m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai Editai Lapinskienei

Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Aurelijai Sadauskaitei

Palangos m. apylinkės teismo teisėjai Eglei Žakevičiūtei

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Artūrui Driukui

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjui Virginijui Skaraičiui

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjui Dainiui Strautininkui

Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismo teisėjai Natalijai Daškovienei

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Daivai Žebelienei

Redakcija:Nacionalinė teismų administracijaValstybės biudžetinė įstaigaL. Sapiegos g. 15, LT-10312 VilniusTel. (8 5) 268 5186.Faks. (8 5) 268 5187.

El. p. info@teismai.lt, komunikacija@teismai.ltwww.teismai.lt ISSN 2029-7300