Tarptautinės teisės savarankiškas darbas

TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO

ĮTAKA TARPTAUTINĖS TEISĖS NORMŲ

KŪRIMUI

Kaunas 2012

TURINYS

2

ĮVADAS...............................................................................................................................................3

1. TARPTAUTINĖS TEISĖS NORMŲ KŪRIMAS...........................................................................4

2. TARPTAUTINIS TEISINGUMO TEISMAS (TTT)......................................................................4

2.1 Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetencija........................................................................5

2.2 TTT bylų pavyzdžiai..................................................................................................................7

3. TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO ĮTAKA TARPTAUTINĖS TEISĖS NORMŲ KŪRIMUI............................................................................................................................................8

IŠVADOS...........................................................................................................................................12

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................13

159 straipsnis „Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujančioms šalims ir tik tai konkrečiai bylai“

3

ĮVADAS

Tarptautiniuose santykiuose egzistuoja tam tikra bendrija, t.y. valstybių, tarptautinių

organizacijų ir kitų subjektų visuma, turinti privalomąsias elgesio taisykles. Kaip ir kiekviena teisės

šaka, Tarptautinė teisė taip pat turi subjektus, kurie turi įtakos kuriant tarptautines teises normas.

Vienas iš subjektų tai - Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT), kuris yra pagrindinis Jungtinių

Tautų teisminis organas.

Darbo objektas- Tarptautinio Teisingumo Teismo įtaką tarptautinės teisės normų kūrimui

Darbo tikslas - išanalizuoti Tarptautinio Teisingumo Teismo įtaką tarptautinės teisės normų

kūrimui

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti tarptautinės teisės normų kūrimą;

2. Išnagrinėti Tarptautinio Teisingumo Teismo sudėtį;

3. Išanalizuoti Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetenciją;

4. Išnagrinėti Tarptautinio Teisingumo Teismo įtaka tarptautinės teisės normų kūrime.

4

1. TARPTAUTINĖS TEISĖS NORMŲ KŪRIMAS

Viena iš tarptautinės teisės ypatybių yra ta, jog valstybės, tarptautinės organizacijos ir kiti

subjektai nėra vien tik pasyvūs subjektinių teisių ir pareigų turėtojai. Jie tiesiogiai dalyvauja kuriant

tarptautinės teisės normas. Tarptautinės teisės subjektui normos privalomos pirmiausia todėl, kad

pagrindiniai tarptautinių santykių veikėjai- valstybės viena ar kita forma pripažįsta, kad tam tikra

taisyklė yra privaloma. Tokį pripažinimą arba net sutikimą valstybės išreškia arba sudarydamos

tarptautinę sutartį, arba savo praktikoje patvirtindamos, kad tam tikra nusistovėjusi taisyklė –

paprotys yra privaloma. Nesvarbu, kaip ir kokiame akte tarptautinės teisės norma yra išreikšta,-

svarbu, kad tai yra teisinė norma. Vieni aktai nustato privalomas tarptautinės teisines normas, kiti –

dažniausiai tarptautinių organizacijų neprivalomos rezoliucijos – turi tik rekomendacinę galią.

Būtina pabrėžti, kad tarptautinės teisės normos nekuriamos leidžiant įstatymam. „Tarptautinė teisė

nėra įstatymo sukurta. Jos turinys nėra statiškas. Nors pasaulyje nebuvo kokios nors materialines

normas, nekliudė šiai teisei pažangiai vystytis. Anglų bendrosios teisės maniera ji vystėsi, kad

atitiktų besikeičiančias sąlygas“, - pabrėžė JAV karinis tribunolas savo nuosprendyje Re

Alstotter and others byloje (1947).

2. TARPTAUTINIS TEISINGUMO TEISMAS (TTT)

Teismas buvo įkurtas 1952 metais, remiantis 1951 metų balandžio 18 dienos Sutartimi,

įsteigiančia Europos anglies ir plieno bendriją. Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinė

Jungtinių Tautų teismo institucija. Jis veikia pagal pridedamą Statutą, kuris yra pagrįstas Nuolatinio

Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutu ir yra šios Chartijos sudėtinė dalis. Kiekviena Jungtinių

Tautų narė įsipareigoja vykdyti Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą kiekvienoje byloje,

kurios šalis ji yra. Jeigu kuri nors bylos šalis nevykdo Teismo sprendimu jai nustatyto

įsipareigojimo, kita šalis gali kreiptis į Saugumo Tarybą, kuri prireikus gali pateikti rekomendacijas

arba imtis sprendimui vykdyti reikalingų priemonių. Teismą sudaro kolegija nepriklausomų teisėjų,

neatsižvelgiant į jų pilietybę išrinktų iš aukštomis moralinėmis savybėmis pasižyminčių asmenų,

atitinkančių reikalavimus, keliamus jų šalyse asmenims, skiriamiems į aukščiausias teisėjų pareigas,

arba iš tarptautinės teisės srityje autoritetą turinčių teisininkų. Teismą sudaro penkiolika narių, iš jų

negali būti dviejų tos pačios valstybės piliečių. Asmuo, kuris renkant Teismo narius gali būti

laikomas daugiau negu vienos valstybės piliečiu, laikomas piliečiu tos valstybės, kurioje jis

paprastai naudojasi pilietinėmis ir politinėmis teisėmis. Teismo narius renka Generalinė Asamblėja

ir Saugumo Taryba iš sąrašo asmenų, kuriuos pasiūlo valstybių grupės Nuolatiniame Arbitražo

Teisme, pagal tolesnes nuostatas. Jei Jungtinių Tautų narėms neatstovaujama Nuolatiniame

Arbitražo Teisme, kandidatus siūlo valstybių grupės, kurias šiam tikslui jų vyriausybės skiria tomis 159 straipsnis „Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujančioms šalims ir tik tai konkrečiai bylai“

5

pačiomis sąlygomis, kurios 1907 m. Hagos konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo 44

straipsniu yra nustatytos Nuolatinio Arbitražo Teismo nariams. Jeigu nėra specialaus susitarimo,

sąlygas, kuriomis valstybė, būdama šio Statuto šalis, tačiau nebūdama Jungtinių Tautų narė, gali

dalyvauti Teismo narių rinkimuose, nustato Generalinė Asamblėja, remdamasi Saugumo Tarybos

rekomendacija. Kiekvienas Teismo narys, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, turi atvirame Teismo

posėdyje iškilmingai pareikšti, kad jis savo įgaliojimus vykdys nešališkai ir sąžiningai. Teismo

buveinė įsteigiama Hagos mieste. Tačiau tai netrukdo Teismui posėdžiauti ir atlikti savo funkcijas

kitoje vietoje, jeigu Teismas mano, jog tai būtų pageidautina. Teismo Pirmininkas ir Sekretorius turi

gyventi tame mieste, kuriame yra Teismo buveinė. Teismas trejiems metams išsirenka savo

Pirmininką ir Vicepirmininką. Jie gali būti perrinkti. Teismas skiria savo Teismo Sekretorių, taip

pat prireikus gali numatyti skirti kitus reikalingus pareigūnus. Jeigu dėl kokios nors ypatingos

priežasties Teismo narys mano, kad jis neturi dalyvauti sprendžiant kurią nors bylą, jis apie tai

praneša Pirmininkui. Siekdamas pagreitinti bylų nagrinėjimą, Teismas kasmet iš penkių teisėjų

sudaro kolegiją, kuri šalių prašymu gali svarstyti ir spręsti bylas supaprastinta tvarka. Pakeisti

teisėjams, kurie mano, jog negali dalyvauti posėdžiuose, papildomai skiriami dar du teisėjai.

Teismas gali pateikti konsultacinę išvadą bet kokiu teisės klausimu, jei to prašo kuri nors tarptautinė

institucija ar organizacija, kurioms Jungtinių Tautų įstatai suteikia teisę pateikti tokį prašymą, arba

remdamasi šiais Įstatais. Šiuo metu teismo prezidentas Peter Tomka (slovakas), viceprezidentas

meksikietis Bernardo Sepulveda-Amor.

2.1 Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetencija

Pirmasis nagrinėjimo aspektas – Teismo nagrinėjamų bylų rūšys. Visas jas galima suskirstyti

į penkias grupes:

1. Tiesioginių ieškinių bylos.

2. Bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka.

3. Preliminarių nutarimų bylos.

4. Arbitražinės bylos.

5. Konsultacinės išvados

Pagal TARPTAUTINIO TEISMO STATUTO, II skyriaus 36 straipsnį TTT kompetencija

nustatoma:

6

1. Teismo jurisdikcijai priklauso visos bylos, kurias šalys perduoda jam spręsti, ir visi klausimai,

specialiai numatyti Jungtinių Tautų įstatuose ir galiojančiose tarptautinėse sutartyse bei

konvencijose.

2. Valstybės, šio Statuto šalys, gali bet kuriuo metu pareikšti, kad jos pripažįsta, be specialaus dėl to

sutarimo,  ipso facto, Teismo privalomąją jurisdikciją sprendžiant visus teisinius ginčus su bet kuria

kita valstybe, prisiėmusią tokį pat įsipareigojimą, dėl:

a) tarptautinės sutarties aiškinimo;

b) bet kurio tarptautinės teisės klausimo;

c) kokio nors fakto, kuris, jeigu būtų ištirtas, būtų laikomas tarptautinio įsipareigojimo pažeidimu;

d) reparacijų už tarptautinio įsipareigojimo pažeidimą dydžio.

3. Pirmiau nurodyti pareiškimai gali būti daromi nekeliant jokių sąlygų arba juose keliant kelių ar

tam tikrų valstybių savitarpiškumo sąlygą, arba tam tikram laikui.

4. Tokie pareiškimai atiduodami saugoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris jų

nuorašus perduoda šio Statuto šalims ir Teismo Sekretoriui.

5. Pagal Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsnį padaryti ir tebegaliojantys

pareiškimai yra laikomi šio Statuto šalių sutikimu su Tarptautinio Teismo privalomąja jurisdikcija ir

jos pripažinimu tam laikotarpiui, kol jie dar galioja, ir juose nurodytomis sąlygomis.

6. Jei kyla ginčų dėl to, ar Teismas turi jurisdikciją, klausimą sprendžia Teismas.

Apeliacinės bylos

Teismas nagrinėja apeliacine tvarka bylas, dėl kurių sprendimą buvo priėmęs Pirmosios

Instancijos Teismas. Pagrindu pradėti apeliacinį procesą gali būti tik teisės klausimai, O būtent: 1)

jei pirmosios instancijos teismas buvo nekompetentingas nagrinėti ginčo; 2) jei buvo pažeistos

bylos nagrinėjimo procedūros; 3) Pirmosios Instancijos Teismas pažeidė Bendrijų teisę.

Preliminarūs nutarimai

Ši Teismo nagrinėjamų bylų rūšis labai išsiskiria iš anksčiau aptartų. Didžiausi skirtumai

pastebimi pačiame bylos procese, bei Teismo sprendimo teisinėje reikšmėje. Preliminarūs

sprendimai yra minimi EB Sutarties 177 straipsnyje. Jų tikslas – padėti EB valstybės narės

nacionaliniam teismui priimti tinkamą sprendimą byloje, kai yra taikoma EB teisė. 159 straipsnis „Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujančioms šalims ir tik tai konkrečiai bylai“

7

Arbitražinės bylos

Remiantis EB sutarties 181 bei 182 straipsniais, nagrinėja bylas, kurios yra iškeltos arbitražinės

išlygos pagrindu. Teismas gali priimti sprendimus dėl Bendrijos ar Bendrijos vardu sudarytos

sutarties su arbitražine išlyga, nepriklausomai nuo to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją, ar

pagal privatinę teisę.

Konsultacinės išvados

Teisingumo teismas ne tik sprendžia bylas, kilusias dėl įvairaus pobūdžio ginčų, ar

nacionalinių teismų užklausimų, bet ir vykdo konsultacines funkcijas. Teismas gali būti paprašytas

pateikti išvadas dėl sudaromų tarptautinių sutarčių su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis

organizacijomis.

2.2 TTT bylų pavyzdžiai

1. TTT 2010 Lapkričio 19 dienos byloje Nr. 150 Kosta Rikos Respublika inicijavę procesinius

veiksmus prieš Nikaragvos Respublikos ginčo dėl tam tikrų pasienio teritorijoje vykdomą veiklą

Nikaragva paduotos paraiškos. Kadangi, susitikimo, įvykusio 2011 kovo 29 d. Šalių atstovų teismo

pirmininko, pastaroji išreiškė savo atitinkamų vyriausybių nuomonę dėl galutinių terminų, kurie

buvo būtina parengti pirmojo turo rašytiniais pareiškimais. Tarptautinis Teisingumo Teismas

nustatė, kad terminas turi būti nustatytas kiekvienos Šalies padavimo raštiško pareiškimo, su sąlyga,

kad laikotarpis negali būti daugiau kaip šeši mėnesiai.

2. Tarptautinis Teisingumo Teismas byloje Nr.152 2011 gruodžio 22 d. Nikaragvos

Respublika iškelta bylą prieš Kosta Rikos Respublikos, Nikaragvos suvereniteto pažeidimus ir

pagrindinių žalos aplinkai jos teritorijoje ," Statyba [Kosta Rika] kelių veikia lygiagrečiai. . .

pietinės pakrantės San Juan upe ". Nikaragva teigia, kad Kosta Rika kartą atsisakė suteikti

Nikaragva atitinkamą informaciją apie statybos darbus vykdo ir neigia, kad jis turi kokių nors savo

pareigos parengti ir pateikti Nikaragva poveikio aplinkai vertinimą, kuris leistų įvertinti darbų.

Todėl ieškovė prašo Pirmosios instancijos teismo nurodyti Kosta Rika pateikti tokį dokumentą ir

perduoda ją į Nikaragvą. Ji priduria, kad "bet kokiomis aplinkybėmis ir ypač, jei šis prašymas nėra

gauti rezultatus pasilieka teisę oficialiai prašyti laikinų priemonių". Šalių atstovų teismo

susirinkime buvo susitarta laiko terminų atžvilgiais.

3. Australija iškėlė byla Japonijai tariamai pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus dėl

banginių medžioklės. Bylos Nr. 148 2010 Liepos 20 dienos. Australija teigia, kad Japonija taip pat

pažeidė ir toliau pažeidžia jos įsipareigojimus pagal Konvenciją dėl tarptautinės prekybos

8

nykstančiomis laukinės faunos ir floros rūšių ir pagal Biologinės įvairovės konvencijos. Teismas

priėmė įsakymą, atsižvelgiant į Šalių susitarimą. Tvarka buvo skirtas tolesnis sprendimas.

3. TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO ĮTAKA TARPTAUTINĖS TEISĖS NORMŲ KŪRIMUI

Tarptautinis Teisingumo Teismas savo statuto 38 straipsnyje apibrėžia vieną iš svarbiausių

nuostatų- tarptautinės teisės šaltinių sąrašą, kuris yra:

tarptautinės konvencijos;

tarptautinis paprotys;

bendrieji teisės principai;

teismų sprendimai.

Nors šis straipsnis jau nebeatspindi visų šiuolaikinės tarptautinės teisės šaltinių rūšių, jis

vienintelis pateikia tarptautinės teisės šaltinių sąrašą ir juos apibrėžia.

Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas iš esmės pakartoja analogišką Nuolatinio

Teisingumo Teismo statuto formulę, pasirodžiusią 1920m. Be to. Tarptautinės taisės šaltinių sąraše

nematome tarptautinių organizacijų aktų. Jį taip pat reikėtų papildyti valstybių vienašaliais aktais.

Formaliai teismo precedentas nėra tarptautinės teisės šaltinis, nes Tarptautinio Teisingumo

Teismo statuto 59 straipsnis1 nustato, kad Teismo sprendimas privalomas tik byloje

dalyvaujančioms šalims ir tik šioje byloje. Maža to, teismų ir arbitražų sprendimai gali parodyti,

kad susiformavo tam tikra anksčiau neegzistavusi tarptautinės teisės norma. Pavyzdys gali būti

principas, kad valstybė privalo susilaikyti nuo veiklos, kuri gali padaryti žalos kitoms valstybėms.

Taigi jurisprudencija yra pagalbinė priemonė tarptautinės teisės normom nustatyti ir aiškinti.

Bendrosios ir specialiosios tarptautinės konvencijos

Tarptautinė konvencija – universali sutartis, prie kurios gali prisijungti neribotas ratas asmenų;

tarptautinės sutarties (2 ar daugiau subjektų susitarimas siekiant apibrėžto rezultato, kurį reguliuoja

tarptautinė teisė) rūšis.

159 straipsnis „Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujančioms šalims ir tik tai konkrečiai bylai“

9

Nemažai tarptautinių konvencijų yra priimta JTO veiklos metu bei jos šakinių organizacijų,

siekiančių unifikuoti tarptautinę teisę. Pavyzdžiai - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija,

Ženevos konvencijos, Hagos konvencijos

Tarptautinių sutarčių rūšys:

Universalioji, regioninė sutartis, specialioji sutartis

Dvišalė, daugiašalė

Terminuota arba neterminuota sutartis.

Praktikoje taip pat gerai žinomos ir tarptautinės sutartys, sudarytos žodžiu, kitaip draugiški

susitarimai.

Tarptautinis Teisingumo Teismas savo konvencijoje Dėl išlygų Konvencijai dėl užkirtimo

kelio genocido nusikaltimui ir nubaudimo už jį (1950)1 teigia: „Valstybė savo sutartiniuose

santykiuose negali būti susieta įsipareigojimais be jos sutikimo“ Tad sutarties šalys savo valia turi

sudaryti sutartį, be jokių vertimų.

Tarptautinis paprotys

Teisinis paprotys – teisiškai privaloma taisyklė, galią įgijusi dėl nuolatinio pasikartojimo,

naudojimo. Paprotys būdingiausias primityvioms teisinėms sistemos, tačiau tai nereiškia, kad jis

negali išlikti ir šiuolaikinėje, nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje.

Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsnio 2 b punkto formuluotė „visuotinė

praktika, pripažinta teisine norma“ rodo. Kaip tai visuotinai pripažinta, du tarptautinio papročio

sudėtinius elementus:

1) „visuotinė praktika“ reiškia tam tikrų faktų, elgesio (veiksmų ar neveikimo) ir pan. pasikartojimą,

pastovumą;

2) tokios praktikos „pripažinimas teisine norma“ reiškia, kad valstybės ne vien tik laikosi tam tikrų

įprastinių taisyklių, bet aiškiai išreiškia savo įsitikinimą, kad tokia taisyklė yra privaloma.

TTT savo sprendime Šiaurės jūros kontinentinio šelfo byloje (1969) pabrėžė, kad“

Suinteresuotos valstybės turi būti įsitikinusios, kad jos laikosi to, kas laikoma teisiniu

įsipareigojimu“

10

Kartais tarptautinis paprotys gali keisti normas, įtvirtintas universaliuose tarptautinėse

konvencijose. Pavyzdys gali būti 1958m. Ženevos konvencijos dėl kontinentinio šelfo 6 straipsnis,

pagal kurį atribojant kaimyninių valstybių kontinentinį šelfą reikia vadovautis vidurio linijos ir

lygių atstumų metodu. Tačiau 1969m Tarptautinis Teisingumo Teismas patvirtino, kad šis metodas

nėra privalomas. Taip pat TTT nustatė, kad nors atsisakymo grasinti jėga arba ją naudoti bei

nesikišimo į valstybės vidaus reikalus principai yra įtvirtinti Jungtinių Tautų Chartijoje, šie

principai kartu lieka ir paprotinėmis normomis.

Savo sprendime dėl jurisdikcijos Karinių ir pusiau karinių veiksmų prieš Nikaragvą ir Nikaragvoje

byloje (1984) TTT nustatė, kad nors atsisakymo grasinti jėga arba ją naudoti bei nesikišimo į

valstybės vidaus reikalus principai yra įtvirtinti JTO, šie principai kartu lieka ir paprotinėmis

normomis.

Bendrieji teisės principai

Bendrieji teisės principai tarptautinėje teisėje - tokie principai, kuriuos pripažįsta civilizuotos

tautos; dažnai susiformavę tam tikros tarptautinės teisenos, procesinės tvarkos metu, todėl gali būti

paprasčiau identifikuojami bei pripažįstami.

Teisininkų komitetas, kūręs Nuolatinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsnį, išvardijantį

teisės šaltinius, kuriuos turės taikyti Teismas, siekė išvengti situacijų, kai Teismas negalėtų išspręsti

bylos dėl spragos tarptautinėje teisėje. Tai rodo pagalbinį šio šaltinio, palyginti su sutartimi arba

papročiu, pobūdį. Šiuos principus Tarptautinis Teismas, tiek kiti tarptautiniai teismai ir arbitražai

sėkmingai taiko spręsdami bylas.

Teismo sprendimai kaip pagalbinė priemonė teisės normoms nustatyti

Formaliai žiūrint teismo precedentas nėra tarptautinės teisės šaltinis, nes Tarptautinio

Teisingumo Teismo statuto 59 straipsnis nustato, kad Teismo sprendimas privalomas tik byloje

dalyvaujančioms šalims ir tik šioje byloje. Vis dėlto tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimų

bendrosios pasekmės neapsiriboja tik tuo, kad byla išspręsta. TTT statuto 38 straipsnio 1d punkte

teigiama, kad tai yra pagalbinė priemonė teisės normoms nustatyti. Jie gali nustatyti, kad egzistuoja

konkreti tarptautinės teisės norma, taip pat nustatomos šios normos turinys. Taip pat teismų ir

arbitražų sprendimai gali parodyti, kad susiformavo tam tikra ankščiau neegzistavusi tarptautinės

teisės norma. Kaip pavyzdžiui TTT sprendimas Pasienio ginčo tarp Burkina Faso ir Mali

byloje)1986) kartais naudojamas kaip įrodymas, kad tarptautinėje teisėje egzistuoja principas uit

159 straipsnis „Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujančioms šalims ir tik tai konkrečiai bylai“

11

possidetis juris (naujai susidariusi valstybė perima tas sienas, kuriuose ji egzistavo iki

nepriklausomybės).

Aukščiausios kvalifikacijos specialistų doktrina

Klasikinėje tarptautinėje teisėje, kai tarptautinių sutarčių buvo palyginti nedaug, o tarptautinė

teisminė bei arbitražinė praktika buvo negausi, teisės mokslo reikšmė buvo gana svari. Tarptautinio

Teismo statutas pripažino doktriną kaip pagalbinę priemonę tarptautinės teisės normoms nustatyti.

Mokslinė analizė gali gana tiksliai paaiškinti tarptautinės taisės normas ir jų turinį.

Vienašaliai aktai

Vienašaliai aktai – valstybių aktai (taip pat veiksmai), kurie gali būti pripažinti tarptautinės

teisės šaltiniais, jei sukuria tarptautinius įsipareigojimus.

Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Branduolinių bandymų byloje (1974)

konstatavo: „Pripažinta, kad pareiškimai, turintys vienašalių aktų formą ir susiję su teisinėmis ar

faktinėmis situacijomis, gali sukurti teisinius įsipareigojimus... Jeigu valstybė, šio pareiškimo

autorė, siekia būti susaistyta savo taiginių, šis siekis suteikia jos pozicijai teisinio įsipareigojimo

pobūdį, ir todėl teisiškai ši valstybė privalo laikytis elgesio būdo, atitinkančio jos pareiškimą.

Tokiomis aplinkybėmis šiam pareiškimui įsigalioti visiškai nereikia kokių nors atsitiktinių žingsnių,

juo labiau kitų valstybių vienašalės šio valstybės atlikto teisinio akto prigimties“. Kita pavyzdys

TTT Preah Vihear šventyklos byloje (1962) Teismas konstatavo, jog Tailandas savo veiksmais

pripažino liniją, kurią Tailando ir Kambodžos mišri sienos delimitacijos komisija nubrėžė

žemėlapyje ir kartu pripažino šventyklą esant Kambodžos teritorijoje. Panašus vienašalis aktas yra

teisių atsisakymas, kai, pavyzdžiui, nukentėjusi valstybė atsisako jai priklausančio žalos atlyginimo,

tačiau teisių atsisakymas negali būti numanomas – jis visada turi būti aiškiai išreikštas.

12

IŠVADOS

1. Tarptautinės teisės šaltiniai yra viešosios taisės šaltiniai, iš kurių sudaromos

tarptautinės teisės normos. Tarptautinės teisės normos kuriamos tam, kad būtų siekiama išlaikyti

tarptautinį saugumą, taiką, ginkluotės kontrolę taip pat jėgos panaudojimą tarp šalių.

2. Tarptautinio Teisingumo Teismo veikla nepakito nuo jo sukūrimo. Trumpai

apibrėžiant jo paskirtį, galima jį pavadinti svarbiausia teisėsaugos institucija, užtikrinančia

Bendrijų teisės vystymąsi. Teismas apjungia penkiolikos valstybių teisines sistemas į vieningą

visumą. Teisingumo Teismas negali būti priskirtas nei tarptautinių, nei nacionalinių teismų

grupėms. Jo kompetencija toli pralenkia abiejų šių teismų grupių kompetenciją. Šiuo metu Lietuvos

Respublika rengiasi pripažinti Hagos Tarptautinio teisingumo teismo jurisdikciją. Įstatymo tikslas -

pripažinti privalomąją Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją Lietuvos Respublikos

sprendžiant visus teisinius ginčus su bet kuria kita valstybe, prisiėmusią tokį pat įsipareigojimą, su

išlygomis.

3. Tarptautinio Teisingumo Teismo bylose nuspręstos išvados laikomos pavyzdys

kitoms panašių situacijų byloms spręsti. Taip tas sprendimas tampa precedentu, ir po kurio laiko

tampa tarptautinės teisės papročiu. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimai gali padėti

nustatyti, kad egzistuoja tam tikra teisės norma , taip pat nustatomas teisės normos turinys. Be to

Teismo sprendimai gali parodyti, kad susiformavo nauja tarptautinės teisės norma. Šiems

sprendimams šalys negali prieštarauti ir jų nevykdyti. Taigi galima teigti, kad jurisprudencija yra

pagalbinė priemonė tarptautinės teisės normoms nustatyti ir aiškinti.

159 straipsnis „Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujančioms šalims ir tik tai konkrečiai bylai“

13

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Tarptautinio Teisingumo statutas: Tarptautinis dokumentas 2002-02-13, Nr. 15-557

www.lrs.lt

2. V.Vadapalas Tarptautinė teisė.- Vilnius, 2006.

3. Tarptautinio Teisingumo Teismo oficiali svetainė http://www.icj-cij.org

4. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos oficiali svetainė http://www.tm.lt

5. Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos http://www.icj-cij.org/docket/index.php?

p1=3&p2=2

6. BNS straipsnis „Lietuva rengiasi pripažinti Hagos Tarptautinio teisingumo teismo

jurisdikciją“ www.delfi.lt