Tapkite Knygų klubo nariu! „Širdies magnetizmo“ · 2020. 12. 14. · Sudėtinė šios kalbos dalis – džiaugsmas, taip pat – baimė. Yra dalykų, ... Penkios kolonos,

Žmogus, ieškantis tiesos,atranda gyvenimo prasmę ir mei l ę.Kelias į tiesos pažinimą veda per septynias iliuzijas.

Jos – lyg šydai, nuo mūsų slepiantys esmę. Supratus tų šydų reikšmę ir juos nusimetus

gyventi tampa daug paprasčiau ir prasmingiau: išsisprendžia konfliktai, pagerėja asmeniniai santykiai,

atsiranda vidinė pusiausvyra ir ramybė. Kartu su autoriumi žengę septynis žingsnius, išsivaduosite

iš iliuzijų ir pasieksite vidinę laisvę. Pažinęs gydančiąją tiesos galią

žmogus išmoks vis labiau mylėti save ir kitus.

Šydas – tai jėga, kurios veikiami mes suvokiame pasaulį, kitus žmones ir pačius save. Dažnai šis suvokimas visiškai neatitinka tikrovės. Maža to, pasitaiko situacijų, kai ši jėga verčia mus reaguoti taip tiksliai ir aiškiai, lyg kažkokia nematoma būtybė mūsų viduje būtų nuspaudusi programos mygtuką. Bestselerių autorius Riūdigeris Šachė pasakoja apie septynias jėgas, lyg šydu uždengiančias nuo mūsų tiesą, ir nurodo būdus, kaip išsilaisvinti iš stereotipų, baimių, vidinių konfliktų bei saviapgaulės.

Neprireiks jokių ypatingų pastangų, gal tik savistabos akimirkų, kurios padės atpažinti šias jėgas savyje, jas fiksuoti ir tiesiog leisti joms ten būti. Sąmoningai suvokdami, kas vyksta, jūs tapsite laisvi ir galėsite tvarkytis savo gyvenimą taip, kaip trokštate.

Šioje nuostabioje pažintinėje kelionėje atskleisite savo gyvenimo paslaptis.

Ruediger Schache (Riūdigeris Šachė) – žmogaus sąmonės tyrinėtojas, rašytojas, žurnalistas, seminarų vedėjas ir gyvenimo būdo mokytojas. Daug metų ieškojęs tikrojo savo pašaukimo galiausiai tapo nepriklausomu žurnalistu ir rašytoju. Keliaudamas po JAV, Meksiką ir Aziją baigė daugybę įvairių kursų, dvejus metus mokėsi Brazilijoje. Įgytos žinios padėjo susidaryti visapusišką požiūrį į asmeninės tikrovės, meilės, žmonių santykių ir būties prasmės sąsajas. Šiandien rengdamas seminarus, skaitydamas paskaitas ir konsultuodamas, jis dalijasi savo išmintimi su žmonėmis visame pasaulyje. 2009 metais išleista bestseleriu tapusi jo knyga „Širdies magnetizmo paslaptis“.

RuedigeR Schache

Naujos „Širdies magnetizmo“autoriaus paslaptys

Tapkite Knygų klubo nariu! Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį Naujausios ir populiariausios knygos Ypatingi pasiūlymai Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštąInformacijos teiraukitės nemokamu tel. 8 800 200 22www.knyguklubas.lt

Sep

tyn

i ti

eso

s šy

da

iR

ue

dig

eR

Sc

ha

ch

e

Septyni tiesos šydai. .

38

Baimės šydasYra kažkas, kas jus prižiūri. Nuo pat tos akimirkos, kai tik at-

siradote šiame pasaulyje. Kažkas, kas jumis rūpinasi. Kas turi tik vieną vienintelį tikslą: pasirūpinti, kad jums sektųsi ir nenutiktų nieko bloga.Šitas „kažkas“ yra jūsų proto dalis. Ji mąsto labai paprastai: ge-rai – tai visi geri jausmai, o blogai – visi nemalonūs jausmai. Šio rūpestingo globėjo, esančio jūsų viduje, užduotis – saugoti jus nuo įvairių sužeidimų ir išsaugoti gyvybę. Todėl toji jūsų dalis visada atkreips dėmesį į bet kokius piktą lemiančius ženklus. Nemalonūs jausmai – jai ženklas, kad artėja skausmo suteiksianti situacija. Ir tada ji nusprendžia: jums gresia pavojus, galite būti sužeistas. Siekiant apsaugoti jus nuo pavojų, šiai daliai (esančiai jūsų žmogiš-kojoje sistemoje) suteiktos tam tikros teisės ir duoti keli įrankiai. Ji naudojasi tam tikra ženklų kalba (ženklų sudėtingumas priklauso nuo tos dalies „gudrumo“) ir įspėja jus arba netgi valdo visą jūsų žmogiškąją sistemą. Sudėtinė šios kalbos dalis – džiaugsmas, taip pat – baimė. Yra dalykų, kuriuos ši dalis-globėja puikiai supran-ta. Pavyzdžiui, kad prie karštos viryklės geriau nekišti nagų, nes palietus skaudės. Arba kad pavojinga lėkti per gatvę, kai pro šalį švilpia mašinos. Tačiau yra dalykų, kurių toji dalis nesupranta. Pa-vyzdžiui, kodėl staiga suskaudo širdį, kai kažkas tave paliko. Arba kodėl įsivaizdavus artimesnį ryšį su kitu žmogumi, apima panika. Ši dalis-globėja jūsų viduje yra tokia paprasta, jog veltui švaistysite laiką, bandydami „įtikinti“ ją protingai aiškindami, brukdami savo

Antras šydas: baimė. .

39

žinias ir argumentus. Jai rūpi tik du dalykai: ligšiolinė patirtis; šią akimirką sukilę jausmai.

Skaudėti ir „skaudėti“ yra ne tas patsKai siūdami sagą netyčia adata įsiduriate į pirštą, pajuntate skaus-mą. Kai keldami nuo viryklės karštą puodą nusideginate – irgi skau-da. Kai eidami maudytis į ežerą susimušate į akmenį koją, taip pat nudilgina skausmas. Bet visa tai greitai praeina ir netrukus pamirš-tate. Negi dėl tokių smulkmenų niekuomet nebesiūsite į drabužį sagų, nekelsite nuo viryklės puodų ar nebeisite maudytis?Kai stengiatės ypač gerai atlikti savo darbą, bet susilaukiate vien tik nedėkingumo, pajuntate skausmą. Jeigu visą gyvenimą siekė-te įgyvendinti kažkokią idėją, kuri vis dėlto galiausiai žlugo, nors stengėtės kaip įmanydami, būna nepaprastai skaudu. Kai atveriate kitam žmogui širdį, apdovanojate jį simpatija ir meile, o jis apvilia jus, skausmas, regis, tampa beribis.Tokius skausmus pamirštame ne taip greitai. Kodėl? Kodėl, ne-paisant nesėkmės, vėl siuvame sagą, gaminame valgį arba einame maudytis, bet, kita vertus, bijome užmegzti kitą artimesnį ryšį? Argi nebūtų geriau, jei galėtume greitai pamiršti nevykusių santykių sukeltus jausmus ir džiugiai priimtume likimo staigmenas, laukian-čias mūsų ateityje? Ogi štai kas: su jausmais susijęs skausmas mums atrodo stipresnis ir gilesnis nei kūno sužeidimai.


40

Kurgi slypi esminis šių potyrių skirtumas? Ir svarbiausia: kokių prie-monių imtis prieš baimę, kuri lyg tyčia vis išnyra iš sielos gelmių, ir mes tiesiog nebeturime jėgų nei naujiems troškimams, nei norams?Norint atsikratyti baimės šydo, pirmiausia dera suvokti, kaip ta bai-mė atsirado ir kodėl niekaip nenori išnykti.

Baimė – tai slaptasis veiksnysPaprastai sakant, mūsų protas susideda iš budrios, sąmoningos da-lies (taigi, minčių, kurias suvokiame) ir iš nesąmoningos (pasislėpu-sios) dalies. Apie pasislėpusios dalies veiklą mes dažniausiai beveik nieko nenutuokiame, pajuntame tik rezultatus, išreikštus tam tikrų jausmų forma. Baimė – irgi slapto darbo rezultatas.Kaip minėta, ši pasąmonės dalis yra labai paprasta. Nuo pat žmo-nijos atsiradimo Žemėje laikų joje veikia visa eilė automatinių pro-gramų, kurios rūpinasi mūsų išlikimu ir saugumu. Šios programos įsijungia, kai atsiranda tam tikros aplinkybės. Tuomet smegenys atlieka įprastinį savo darbą: pasigamina tam tikros signalus perduo-dančios medžiagos, kurios keliauja į tam tikras ląsteles – ir pajun-tame stresą, paniką ir baimę.


41

Penkios kolonos, ant kurių laikosi baimė

Baiminamasi to, kas sukelia skausmąJei skausmas nedidelis, bėdą pamirštame greitai. Kuo skaus-

mas ilgesnis ir stipresnis, tuo – taip nusprendžia paprastutė mūsų pasąmonė – situacija atrodo pavojingesnė gyvybei. Įvykis „įrašo-mas“, o sykiu sukuriamas planas: ką daryti, kad ši situacija daugiau nepasikartotų. Tai yra normali mūsų proto – išgyvenimo eksper-to – užduotis; situacijose, kurios kelia grėsmę mūsų kūnui, tokios pastangos visiškai suprantamos. Tik kodėl ši programa „įsijungia“ ir santykiuose bei profesinėje veikloje? Juk įžeisti jausmai arba jų sąmyšis mūsų gyvybei grėsmės nekelia.

Tai, kas nematoma, kelia baimęSkausmas būna fizinis ir emocinis. Fizinį skausmą protas su-

pranta kaip ženklą: mūsų kūnui gresia pavojus. Tai suvokiama pojū-čių organais ir randamas sprendimas: kitą kartą ežero dugne paste-bėję akmenų, eisite maudytis į kitą vietą; siūdami sagą užsimausite antpirštį, o nukeldami puodą pasinaudosite pašluoste. Paprastoms ir lengvai atpažįstamoms problemoms lengva rasti sprendimą. Tai-gi, nėra ko baimintis dėl ateities.Emocinis skausmas logiškai mąstančiame ir faktais besiremian-čiame prote sukelia visišką sumaištį. Protas gali įžvelgti tariamą priežastį (pavyzdžiui: mane paliks), jis jaučia pasekmes (meilės kančias). Tačiau logiškai susieti šių dalykų vieno su kitu negali. Ko-dėl atstumtas žmogus jaučia skausmą? Nagi, pamėginkit paaiškinti tai dalykiškai ir logiškai. Manot, pavyks? Ne. Tai problema, kurios priežasties suvokti pojūčiais neįmanoma. Todėl vargšelis protas ir


42

neranda tinkamo sprendimo, kaip susidoroti su emociniu skausmu. Ir tada nusprendžia: ateityje bijoti ir vengti panašių situacijų.

Tai, kas nesuprantama, kelia baimęNesąmoningoji mūsų proto dalis yra tam tikra „avarinė pro-

grama“, sukonstruota paprastai, mat privalo kuo greičiau reaguoti. Jos užduotis – apsaugoti mus nuo pavojų, nesileidžiant į ilgus ir išsamius svarstymus. Jausmas jai – tai pranešimas, į kurį visuomet reaguojama panašiai: jeigu pajuntamas skausmas, sprendimas: at-sitraukti; jeigu tai nepadeda, sprendimas: gynyba. Kai viskas pasi-baigia, situacija kartu su patirtais jausmais „įrašoma“ it kino filmas, kad ateityje būtų galima laiku atpažinti ir išvengti.Nesąmoningoji mūsų proto dalis nežino, kad yra 1) skausmingų kūnui pavojingų jausmų; 2) skausmingų, bet fiziškai kūnui nepavo-jingų jausmų. Jai tai nerūpi. Jos užduotis – pasirūpinti, kad skausmo būtų išvengta, ir taškas. Ši mumyse esanti proto dalis tokia paprasta, kad jos „neperprogramuos“ jokie protingi paaiškinimai ar teori-niai išvedžiojimai. Jai svarbu tik viena: išgyventi. Jeigu kažkas kelia skausmą, to „kažko“ reikia vengti – štai tokia paprasta logika.

Baimę kelia tai, kas labai reikšmingaViena mūsų proto dalis skirta atskirti reikšmingiems dalykams

nuo nereikšmingų. Jeigu situacija įvertinama kaip ypač reikšminga, nesąmoningoji proto dalis tučtuojau įjungia „avarinę“ (pavojui pasi-rengt!) programą. Ji suvokia, kad dabar kūnas nepaprastai rizikuoja, ir išbando visą arsenalą priemonių, kurios turi padėti išvengti klai-dų ir apsisaugoti. Ji imasi didžiausių atsargumo priemonių ir todėl drįsta žengti tik mažais nerizikingais žingsneliais, kad patirtų kuo


43

mažesnių (įtariamų) „sužeidimų“. Todėl nesėkmingai susiklosčius asmeniniams santykiams, daugybė žmonių ateityje tokius santykius suvoks taip, kaip minėtus nemalonius nuotykius su antpirščiu ir pašluoste.

Tai, kas negali būti kontroliuojama, sukelia baimęSaugumas – svarbiausia, o saugu tai, kas kontroliuojama! Štai

toks nesąmoningosios proto dalies šūkis. Kuo labiau žmogus įsi-painiojęs į pirmykštės emocijos – baimės – šydą, tuo didesnės kontrolės savo gyvenime sieks. Planuodamas ir kontroliuodamas, protas profesinėje srityje gali pasiekti išties puikių rezultatų. O štai tarpusavio santykiai – ypač rizikingi, nes jie (pavyzdžiui, meilės ryšiai) pagrįsti jausmais. Dažnai nutinka, kad visiškai nelogiški ir neprognozuojami kito žmogaus jausmai kontroliavimo manijos ap-sėstą protą veikia kaip raudonas audeklas bulių. Saugumo užtikrinti čia neįmanoma: visuomet gresia pavojus, kad susižeisi ir skaudės. Niekada nežinai, kas iš tiesų vyksta kito žmogaus viduje, ir niekuo-met negali būti tikras, ar netrukus nebūsi paliktas. Tai kelia baimę.


44

„Netikėkite nuogirdomis ir šventraščiais,spėlionėmis arb a visuotinai priimtomis pažiūromis,netgi gerbiamo mokyto jo žodžiais;tikėkite tik tuo, ką patys gerai patikrinoteir kas, jūsų manymu, naudinga ir jums,ir kitiems, – štai tai ir priimkite.“

Sidharta GautamaBuda Šakjamunis, Nušvitusysis išminties mokytojas,

budizmo religijos pradininkas* 563 pr. Kr. † 483 pr. Kr.

Nebūkite lengvatikiai, visuomet pasitikrinkitePajutę baimę, tuoj pat suaktyvinkite savo vidinį stebėtoją, pateikę sau du klausimus: „Kas aš esu?“ ir „Kas čia vyksta?“ Paskui patikrin-kite kiekvienos kolonos, ant kurios laikosi baimė, tikroviškumą. Į baimę, tūnančią jumyse, kreipkitės it į asmenį ir paklauskite:1. Ar tai tikrai mane įskaudins?2. Ar tai iš tiesų kelia man pavojų?


45

3. Ar aš iš tiesų privalau tai suprasti?4. Ar tai iš tiesų taip svarbu?5. Ar iš tiesų privalau tai kontroliuoti?Aktyvus vidinis stebėtojas pateiks jums labai įdomių atsakymų.

Mel ani jos b aimėsMelanija – pietietiško tipo neseniai keturias-dešimtmetį perkopusi moteris. Meilės reika-luose ji jaučiasi visiška nelaimėlė. Visas tris

jos išgyventas meilės istorijas siejo trys akivaizdūs bendri bruožai.Pirmasis bendrumas: beveik visi vyrai, kuriuos ji domino, iš pradžių stengdavosi apstulbinti ją savo pasiekimais, interesais ir išmone. Me-lanijai tai atrodė normalu, mat buvo įsitikinusi: moteris būtų „nieko verta“, jei vyrai, norėdami ją užkariauti, nedėtų jokių pastangų. Todėl ji sugalvodavo daugybę kliūčių, kurias vadino „išbandymais“. Mela-nija pastebėjo, kad ji pati liaujasi domėtis ir gerbti tuos vyrus, kurie ypač stengiasi įveikti visas jos sugalvotas kliūtis.Antrasis bendras jos užmegztų pažinčių bruožas: labiausiai patik-davo vyrai, kurie kiek atsainiau vertindavo galimybę užmegzti su ja romaną. Tokie vyrai Melanijai atrodė labiau pasitikintys savimi, emociškai stabilesni ir subrendę.Trečiasis romantiškų santykių bendrumas: visų artimesnių jos ryšių scenarijus buvo dramatiškas. Ilgainiui visi jos partneriai mėgindavo kuo labiau kontroliuoti jos gyvenimą. Kuo ilgiau santykiai trukdavo, tuo atkakliau Melanijai tekdavo gintis nuo naujojo draugo jai daro-


46

mo spaudimo. Melanija pradėdavo rečiau susitikinėti, pasimatymai trumpėdavo, ji vis labiau užsisklęsdavo savyje. O partneris, suglumin-tas jos santūrumo, lyg tyčia imdavo dar labiau ją spausti – ir ūmai jų santykiai visiškai pasikeisdavo: pasitikėjimo savimi kupinas, brandus vyriškis tapdavo nepasitikintis ir emociškai nestabilus, o galų gale – toks nepakenčiamas, kad Melanijai nelikdavo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti su juo santykius. Tačiau nė vienas išsiskyrimas nebuvo „amžiams“, o santykių pabaiga – tikra pabaiga. Tai būdavo tiesiog trumpas atokvėpis prieš naują dramatišką dviejų žmonių suartėjimų ir palikimų maratoną.Būdama sąžininga pati sau, Melanija ieškojo atsakymo į klausimą, kodėl šitaip nutinka. Didžiąją dalį kaltės ji suversdavo keistam ir problemiškam jos sutiktų vyrų elgesiui. Visi nepavykę bandymai pa-likdavo Melanijos širdyje pėdsakus: ji jautėsi pavargusi, nusivylusi ir netekusi jėgų. Ir, nepaisant krūtinėje teberusenančios vilties, nuolat baiminosi naujo tokių varginančių santykių turo.Vieną dieną ji susipažino su Kristoferiu. Melanija tučtuojau juo susi-domėjo, abu praleido prie ežero puikią vasaros dieną. Tądien ji jau-tėsi nepaprastai laisva ir žaisminga kaip niekada. Kristoferis turėjo puikų humoro jausmą ir apskritai buvo linksmas ir nuoširdus žmo-gus; veikiausiai ir ateityje nebūtų kėlęs jai rūpesčių. Vakare Melanija jautėsi laiminga lyg vaikas, išgyvenęs nuotykių ir žaidimų kupiną dieną. Kristoferis parvežė ją namo ir atsisveikino, bet susitikti dar kartą nepasiūlė.Paskui Melanija elgėsi taip, kaip buvo įpratusi. Ji laukė. Tai buvo pirmoji kliūtis. Po dviejų dienų Kristoferis atsiuntė į jos mobilųjį ži-nutę – kvietė vėl susitikti. Melanijai tai pasirodė pernelyg skubota ir širdy sukirbėjo baimė. Todėl ji ir šįkart pasielgė kaip visada: valan-


47

džiukę palaukusi nusiuntė jam šaltoką atsisakymą. Taigi, vėl klostėsi įprastinė Melanijos santykių schema: ji laikėsi atokiau, o Kristoferis ieškojo jos artumo.Prabėgus maždaug dviem savaitėms, vieną vakarą kažkas paskam-bino į Melanijos duris. Tai buvo Kristoferis. Jis buvo puikiai nusi-teikęs, rankoje laikė mažą dovanų dėžutę, perrištą geltonu kaspinu. Melanija apstulbo, o jos galvoje ėmė skambinti pavojaus varpai. Jai dingtelėjo: „Toks elgesys man nepatinka. Kaip čia kuo greičiau juo atsikračius?“Ji nė nepakvietė Kristoferio vidun, išprašė paaiškinusi neva turinti lėkti į susitikimą. Kristoferis stypsojo laiptų apačioje su dovana ran-koje, o sumišęs veidas Melanijai bylojo, kad jis nusivylęs. Tada ji nu-sileido laiptais, paėmė iš jo dovaną, padėkojo ir skubiai atsisveikino. Netrukus, sėdėdama bute ir žvelgdama į su meile papuoštą dėžutę, ji pasijuto bjauriai kaip niekada. Atrodė, lyg ką tik būtų patyrusi šoką, nuo kurio dabar po truputį pradeda atsigauti. Širdį suspaudė skaus-mas, o gerklėje strigo ašarų gumulas ir ji vos begalėjo kvėpuoti. Ir ko-dėl – vėl tas pat? Juk Kristoferis iš tiesų mielas ir patrauklus vyras. Po visų dramatiškų ją apvylusių meilės romanų šitas vyras galbūt buvo tas tikrasis, švelnusis, kurio artumo ji taip ilgėjosi. Jis patiko jai, ir šį vakarą Melanija tikrai būtų radusi jam laiko. Iš teisybės, netgi jautėsi labai vieniša ir jo viešnagė būtų ją pradžiuginusi. Tačiau įsikišo kaž-kokia lyg svetima jėga, kuri visuomet ir tokiais pačiais metodais valdė visus jos pasimatymus; galų gale tai įskaudindavo ir ją, ir jos draugą.Melanija atidarė mažą, į mėlyną blizgų popierių įvyniotą dėžutę, kurią Kristoferis buvo apklijavęs įvairiaspalviais drugeliais. Viduje gulėjo atvirukas su žuvėdra žydrame vasaros danguje, o po ja švietė žodžiai: „Draugystė yra didžiausia dovana, kurią vienas kitam gali


48

padovanoti du žmonės.“ Kitoje atviruko pusėje buvo tik keturi ranka užrašyti žodžiai: „Ačiū už šią dieną.“ Po atviruku ant tamsiai mėlynos aksominės pagalvėlės gulėjo paprastas, bet įdomiai dryžuotas akmuo. Jis atrodė lyg šlapias, nes Kristoferis buvo nulakavęs permatomu laku. Tai buvo tas pats akmuo, kuriuo ji grožėjosi, kai su Kristoferiu sėdėjo ant ežero kranto.Melanijos akys patvino ašaromis, o širdis, rodės, plyš pusiau. Buvo graudu, nes suvokė, kad štai tokiomis lemtingomis akimirkomis ji vi-suomet elgiasi neteisingai, nors ir žino, ką iš tiesų reikia daryti. Staiga ją apėmė troškimas galų gale ir be jokių išlygų patikėti kito žmogaus nuoširdumu.Ji susigėdo dėl tokio savo elgesio, bet taip ir neprisivertė paskambinti Kristoferiui ir papasakoti apie savo jausmus. Tik nusiuntė vieno saki-nio padėką į jo mobilųjį telefoną ir elgėsi taip, kaip visada: ėmė laukti.Tačiau Kristoferis neketino nugalėti kliūčių. Jis nebepaskambino.

Artumo baimė: mechanizmas

Kaip kyla „pernelyg didelio artumo“ baimė? Koks gi keistuolis me-chanizmas mūsų minčių ir jausmų sistemoje lemia, kad žmogus, taip trokštantis artumo, sykiu jo bijo? Kaip mumyse atsiranda tokia nelogiška ir pati sau prieštaraujanti būsena?Taip nutinka dėl to, kad viena su kita galynėjasi dvi jėgos.


49

Jėga, ieškanti artumoGiliai sieloje visi trokštame žmogiško artumo. Būdami žmogiškos būtybės norime jaustis nevieniši, viliamės, kad kažkas mus supran-ta. Esame žinduoliai, todėl mūsų kūnas ieško kito kūno artumo ir apkabinimo. Vaikas, esantis kiekviename iš mūsų, ieško saugumo, globos ir žaidimų draugo. Visos šios jėgos, glūdinčios mumyse, trokšta kontakto, bendravimo ir sąjungos su kitais žmonėmis. Tai pats karščiausias sielos gelmėse slypintis mūsų troškimas.

Jėga, atstumianti artumąJėga, atstumianti artumą, – tai baimė. Dviejų žmonių santykius griauna trys didžiausios baimės: baimė būti įskaudintam, baimė būti paliktam, kito žmogaus įtakos baimė.

Baimė būti įskaudintam......atsiranda tik jei kitam žmogui parodai savo silpnąsias vietas. Jeigu nusiimi visuomenėje nešiojamą kaukę. Todėl žmonės ir naudojasi daugybe kaukių, kurios saugo lyg gynybinė siena. Kai viena iš šių kaukių nukrinta, pasidaro mažiau saugu.

Baimė būti paliktam......atsiranda tik jei anksčiau pernelyg artimai buvai susisiejęs su kitu žmogumi. Jeigu atsivėrei ir prisipažinai apie savo jausmus. Atlikda-ma savo pareigą – apsaugoti – pasąmonė bando neleisti įvykti ta-riamam sužeidimui. Ji suranda priežasčių, pavyzdžiui, argumentą, esą tu netrokšti artimo ryšio ir neturi tam laiko.

Kito žmogaus primestų taisyklių baimė......atsiranda tik jei pats pasiduodi kito žmogaus nurodinėjimams ar-ba jis daro tau nepriimtiną spaudimą. Tapti priklausomas nuo kito žmogus pasiryžta pats, sąmoningai, ir jis žino: būsiu priklausomas,


50

nes noriu „kažką gauti“ iš kito. Šitaip tampama emociškai priklau-somu nuo „tiekimo“. Tačiau visada kyla pavojus, kad kitas žmogus ims tave spausti. Jei pritraukėte tokios rūšies draugą, labai gali būti, kad jus kamuoja praradimo baimė (norite apsaugoti santykius), ir tas kitas žmogus atspindi jūsų praradimo baimę.

Jeigu abu su partneriu tiesiog būsite „čia, drauge“,užuot vienas iš kito „kažko norėję“,jūsų santykiuose nebeliks prievartos ir baimės.Tai įmanoma tik jei judu apie tai žinote.Pasikalbėkite apie savo jausmus, tačiau būkite pats už juos atsakingas.

Artumo baimė: eiga

Jeigu jūsų sistemoje „įjungta“ artumo (arba praradimo) baimė, nu-tiks trys dalykai:

Rezonanso dėsnis pritrauks prie jūsų tokį patį žmogų kaip ir jūs, kankinamą artumo baimės, taigi vargu ar jums iš tiesų pavyks būti kartu. Arba jūs pritrauksite tokius žmones, kurie tiksliai vykdys tai,

Documents

Tapkite Knygų klubo nariu! „Širdies magnetizmo“ · 2020. 12. 14. · Sudėtinė šios kalbos dalis – džiaugsmas, taip pat – baimė. Yra dalykų, ... Penkios kolonos,