LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

AGNETA ŠEPETKAITĖ

JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ IR PROFESIONALIŲ RAITELIŲ

ŠIRDIES SUSITRAUKIMO DAŽNIO, KRAUJO SPAUDIMO IR

BIOPSICHOSOCIALINIO PASITENKINIMO KAITA SKIRTINGO

KASDIENIO FIZINIO AKTYVUMO IR UŽSIĖMIMŲ SU ŽIRGU

METU

Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS

PRATIMAIS” (valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. Dr. Kristina Berškienė

KAUNAS, 2016

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanas

Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė

2016 m. 01mėn. 06 d.

JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ IR PROFESIONALIŲ RAITELIŲ

ŠIRDIES SUSITRAUKIMO DAŽNIO, KRAUJO SPAUDIMO IR

BIOPSICHOSOCIALINIO PASITENKINIMO KAITA SKIRTINGO

KASDIENIO FIZINIO AKTYVUMO IR UŽSIĖMIMŲ SU ŽIRGU

METU

Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS

PRATIMAIS” (valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas

Konsultantas

Prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras

2016 m. 01 mėn. 06 d.

Konsultantas

Dr. Rūta Šveistienė

2016 m. 01 mėn. 06 d.

Recenzentas

Doc. dr. Eglė Lendraitienė

2016 m. 01 mėn. 06 d.

Darbo vadovas

Doc. dr. Kristina Berškienė

2016 m. 01 mėn. 06 d.

Darbą atliko Magistrantė

Agneta Šepetkaitė

2016 m. 01 mėn. 06 d.

KAUNAS, 2016

TURINYS

SANTRAUKA ......................................................................................................................................... 5

SUMMARY ............................................................................................................................................. 6

SANTRUMPOS ....................................................................................................................................... 8

ŽODYNĖLIS ........................................................................................................................................... 9

ĮVADAS ................................................................................................................................................. 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 12

1.1. Emocijos, širdies veikla ir smegenys ........................................................................................... 12

1.2. Širdies veikla ir autonominė nervų sistema ................................................................................. 13

1.3. Žmogaus ir žirgo ryšys ................................................................................................................ 16

1.4. Žirgų terapija psichologijoje ........................................................................................................ 23

1.5. Biopsichosocialinis modelis ........................................................................................................ 24

1.6. Emocijos ir širdies ritmas ............................................................................................................ 25

2. TYRIMO METODIKA ...................................................................................................................... 27

2. 1. Tyrimo organizavimas ................................................................................................................ 27

2.1.1. Firstbeat ŠSD registratorius .................................................................................................. 28

2.1.2. Fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo žurnalas ............................................... 28

2.1.3. Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketinė apklausa .......................................................... 29

2.1.4. Arterinio kraujo spaudimo registravimas .............................................................................. 30

2.1.5. Fizinio aktyvumo skaičiavimas MET vienetais .................................................................... 30

2. 2. Tyrimo eiga................................................................................................................................. 32

2.2.1. Užsiėmimų su žirgu veiklos protokolas ................................................................................ 32

2.2.2. Duomenų apdorojimas .......................................................................................................... 33

3. REZULTATAI ................................................................................................................................... 35

3.1. Skirtingo fizinio aktyvumo ir miego įvertinimas kasdienės veiklos metu .................................. 35

3.2. Kraujo spaudimo vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu ............................................................. 36

3.3. Biopsichosocialinės būklės vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu ............................................. 37

3.4. Širdies susitraukimų dažnio įvertinimas skirtingų užsiėmimų su žirgu metu ............................. 38

3.5. Kraujo spaudimo vertinimas po užsiėmimų su žirgu .................................................................. 39

3.6. Biopsichosocialinės būklės vertinimas po užsiėmimų su žirgu ................................................... 39

3.7. Širdies susitraukimų dažnio palyginimas skirtingo fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu

............................................................................................................................................................ 40

3.7.1. Mažo intensyvumo fizinio aktyvumo ir žirgo glostymo veiklų palyginimas ........................... 41

3.7.2. Vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo bei žirgo šukavimo ir šėrimo veiklų palyginimas .. 42

3.7.3. Didelio intensyvumo fizinio aktyvumo ir jojimo žirgo veiklų palyginimas ............................ 43

3.8. Arterinio kraujospūdžio palyginimas prieš ir po užsiemimų su žirgu ......................................... 44

3.8.1. Sistolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu ................................................. 44

3.8.2. Diastolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu ............................................... 45

3.9. Biopsichosocialinės būklės palyginimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu .................................... 45

4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................ 47

5. IŠVADOS ........................................................................................................................................... 52

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................. 53

7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ........................................................... 54

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................. 55

9. PRIEDAI ............................................................................................................................................ 59

9.1. Priedas Nr.1 Anketinė apklausa ................................................................................................... 59

9.2. Priedas Nr.2 Bioetikos leidimo dokumentas ............................................................................... 60

SANTRAUKA

Šepetkaitė A. Jaunų amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio,

kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaita skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir

užsiėmimų su žirgu metu, magistrantės baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. K. Berškienė;

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2016:60 p.

Darbo tikslas: Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio,

kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir

užsiėmimų su žirgu metu.

Uždaviniai:

1. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį skirtingo

kasdienio fizinio aktyvumo metu ir kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą prieš

užsiėmimus su žirgu. 2. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo

dažnį užsiėmimų su žirgu metu, kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą po užsiėmimų

su žirgu. 3. Palyginti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo

spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir

užsiėmimų su žirgu metu.

Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 22 asmenys, suskirstyti į dvi tiriamųjų grupes – 15 jauno amžiaus

asmenų (vidutinis amžius 27.4 ± 2.31 metų ir 7 profesionalių raitelių (vidutinis amžius 26.2 ± 3.20

metų). Visiems tiriamiesiems buvo monitoruojamas širdies susitraukimų dažnis, matuojamas arterinis

kraujo spaudimas, vertinamas biopsichosocialis pasitenkinimas, stebint skirtingo kasdienio fizinio

aktyvumo (mažo, didelio vidutinio ir miego metu) ir užsiėmimų su žirgu metu (žirgą glostant,

šukuojant, šeriant ir jojant). Širdies susitraukimo dažniui matuoti pasitelkta paros monitoravimo

aparatūra ‘‘First beat‘‘. Statistinei duomenų analizei buvo naudotos Microsoft Excel ir IBM SPSS 22.0

programos.

Išvados:

1. Jauno amžiaus asmenims ir profesionaliems raiteliams didėjant fizinės veiklos intensyvumui, didėja

ŠSD, o kraujo spaudimas ir biopsichosocialinis pasitenkinimas prieš užsiėmimus su žirgu tarp grupių

nesiskiria. 2. Glostant, šukuojant ir šeriant žirgą jauno amžiaus asmenų ŠSD yra didesnis nei

profesonalių raitelių . Šeriant žirgą ŠSD jauno amžiaus asmenims didėja labiau nei glostant jį. Po

užsiėmimų su žirgu pasitenkinimas savo fizine būkle jauno amžiaus asmenims didėja labiau nei

pasitenkinimas emocine būkle 3. Jauno amžiaus asmenims glostant, šukuojant ir šeriant žirgą ŠSD yra

didesnis nei mažos ir vidutinės fizinės veiklos metu . Po užsiėmimų su žirgu jauno amžiaus asmenims

sistolinis kraujo spaudimas sumažėja, o pasitenkinimas emocine būkle bei socialiniu bendravimu

padidėja.

SUMMARY

Šepetkaitė A. Young age persons and professional riders heart rate, blood pressure and

biopsychosocial satisfaction during different daily activities and interactions with a horse, master’s

thesis / supervisor K. Berškienė doc. dr..; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of

Nursing, Institute of sport. Kaunas, 2016:60 pages.

The aim: To evaluate young age people and professional riders heart rate, blood pressure and

biopsychosocial satisfaction during daily activities and interactions with a horse.

The goals:

1. To evaluate the heart rate of young age people and professional riders in different daily physical

activity and blood pressure and biopsychosocial satisfaction before interaction with a horse.

2.To evaluate the heart rate of young age people and professional riders during interaction with a

horse, blood pressure and biopsychosocial satisfaction after interactions with a horse.

3. Compared young age people and professional riders heart rate, blood pressure and biopsychosocial

satisfaction changes in different daily physical activities and interactions with a horse.

The methods of the research:

The study involved 22 people , 15 young people (medium aged 27.4 ± 2.31) and 7 professional riders

(medium age 26.2 ± 3.20). In both groups was measured daily heart rate, blood pressure, measured

biopsychosocial satisfaction, comparing daily activities (such as low, medium and high physical

activity and sleep) and interactions with a horse (such as the stroking , grooming, feeding and riding).

For heart rate measurement used First beat monitors. For statistical analysis was used Microsoft Excel

and IBM SPSS 22.0 programs.

Conclusions:

1. Young age persons and professional riders increasing the intensity of different daily activities

increases the HR, blood pressure and satisfaction with biopsychosocial wellbeing before the

interactions with horse does not differ between the groups.

2. Flattering, brushing and feeding horse in young age persons gruop HR is higher than professional

riders. By feeding the horse HR in young age persons group growing more than flattering the horse.

After the sessions with the horse physical condition in young age people group is increasing more than

the emotional state.

3. When young age persons flattering , brushing and feeding the horse HR is higher than the low and

medium physical activity. After sessions with a horse young age people systolic blood pressure

decreased, and satisfaction of emotional wellbeing and social interaction increases.

PADĖKA

Dėkoju savo darbo vadovei doc. dr. Kristinai Berškienei ir prof. habil. Dr. Alfonsui Vainorui

už visokeriopą pagalbą rašant baigiamąjį magistro darbą. Didžiulę padėką reiškiu LSMU

Gyvulininkystės instituto padalinio, Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo

centro vadovei dr. Rūtai Šveistienei už bendradarbiavimą, nuoširdžią pagalbą bei suteiktą galimybę

atlikti tyrimą Gyvulininkystės instituto padalinyje, Baisogaloje. Taip pat Gyvulinkystės instituto

darbuotojams Almai Račkauskaitei, Dovilei Bagvilaitei, Arvydui Minkevičiui, Ugnei Šveistytei

padėjusiems atlikti tyrimą. Esu dėkinga Kauno technologijos universiteto fundamentaliųjų mokslų

fakulteto doktorantui Mantui Landauskui, padėjusiam su duomenų analizavimu. Ypatingą padėką

skiriu savo kolegei Rūtai Cicėnaitei.

SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas

ANS – autonominė (vegetacinė) nervų sistema

BPS – biopsichosocialinis modelis

DKS – diastolinis kraujo spaudimas

EKG – elektrokardiografija

FA – fizinis aktyvumas

IHM – širdies matematikos institutas

MET – medžiagų apykaitos vienetas

PSO – pasaulinė sveikatos organizacija

SKS – sitolinis kraujo spaudimas

ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema

ŠR – širdies ritmas

ŠRV – širdies ritmo variabilumas

ŠSD – širdies susitraukimų dažnis

ŽODYNĖLIS

Autonominė (vegetacinė) nervų sistema - inervuoja visus vidaus organus, lygiuosius raumenis, širdį,

kraujagysles.

Elektrokardiografija – elektrofiziologijos metodas, kai specialiu prietaisu – elektrokardiografu –

užrašoma širdies ląstelių sukurto suminio elektros lauko potencialo kitimo kreivė, pagal kurios

ypatumus sprendžiama apie širdies veiklą.

Fliuktuacija - svyravimas; atsitiktinis dydžio nuokrypis į abi puses nuo vidurkio.

Holizmas - pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą.

Koherencija – širdies ir kraujagyslių sistemos būklės darna, kuomet elektrinė ir mechaninė sistemos

širdyje veikia sinchroniškai.

MET - medžiagų apykaitos vienetas, kuris lygus energijos kiekiui, kurį žmogus išeikvoja sąlyginės

ramybės būsenoje.

Sinchronizacija – kelių vienodų arba atitinkamų procesų suderinimas, kad jie vyktų vienu metu arba

jų vyksmo periodų skirtumas tam tikru laiko intervalu.

Širdies ritmo variabilumas – širdies susitraukimų svyravimai, ritmo kitimas.

10

ĮVADAS

Reabilitacija ir sveikatinimas kasmet vis labiau patobulėja ir stebina atrandamomis

naujomis gydymo priemonėmis ir terapijos metodikomis. Sukuriamos naujos ar patobulinamos

anksčiau sukurtos priemonės bei atrandami dar inovatyvesni sveikatinimo būdai.

Vis dažniau ieškant sprendimo, gydymo tikslais yra pasitelkiami žirgai. Pradedant

hipoterapija ir baigiant sportiniu neįgaliųjų jojimu. Šie rekreacinės reabilitacijos metodai, tokie kaip

terapinis jojimas su psichologija praktikuojamas daugumoje šalių, bet tik paskutinius penkerius metus

įgavo platų pripažinimą psichologijos ir psichoterapijos praktikoje. Raitelis palaiko kūno kontaktą su

žirgu, kai joja. Mokymasis joti yra periferinis (terapinis) procesas. Pagrindinis tikslas supažindinti

pacientą - raitelį su jo gebėjimais žaidybinėje ir nestresinėje veikloje. Psichoterapinis jojimas gali

apimti išvykas į gamtą, kūno ir judesio terapiją (hipoterapiją), ugdymą ir treniravimą ir galiausiai

elgesio terapiją, giluminę psichologiją ir analitinį psichoterapinį gydymo metodą (L.Straubergaitė,

2002).

Buvimas šalia žirgo, užsiėmimai su juo teigiamai bei palankiai veikia ne tik žmogaus

psichologiją bet ir širdies ir kraujagyslių sistemą. Žirgo buvimas greta veikia raminančiai,

atpaliduojančiai, nuteikia pozityviai. Užsienio šalyse, tokiose kaip Amerika, Norvegija, Vokietija,

Austrija žirgų terapiją taiko kaip bet kokią kitą gydymo-terapinę procedūrą.

Vienos dažniausių sveikatos problemų yra susijusios su širdies ir kraujagyslių sistema

(toliau - ŠKS). Lietuvoje tai netgi pirmą vietą užimanti ligų grupė pagal žmonių mirštamumą.

Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptinkama informacijos apie žirgų terapijos naudą ŠKS ligų

gydyme bei prevencijoje. Todėl savo tyrimu norime plačiau panagrinėti šį žirgo-žmogaus kontakto

terapinį fenomeną. Norime sužinoti kokią įtaką žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemai gali turėti

buvimas šalia žirgo ir kaip skirtingos veiklos su žirgu metu, kinta žmogaus ŠKS rodikliai.

11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio,

kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir

užsiėmimų su žirgu metu.

Uždaviniai:

1. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį skirtingo

kasdienio fizinio aktyvumo metu ir kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą prieš

užsiėmimus su žirgu.

2. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį užsiėmimų su

žirgu metu, kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą po užsiėmimų su žirgu.

3. Palyginti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo

spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir

užsiėmimų su žirgu metu.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Emocijos, širdies veikla ir smegenys

Anksčiau didelis dėmesys buvo skiriamas tyrimams, kaip smegenys valdo kūno organus,

įskaitant širdį, tačiau pastaruoju metu aiškėja, kad širdis pati reikšmingai veikia nervų sistemą. Iš

širdies nerviniai signalai siunčiami į tam tikrus centrus smegenyse (1 pav.). Šie signalai ne tik veikia

autonominės nervų sistemos (ANS) centrus, bet pasiekia ir aukštesnius smegenų centrus, kurie susiję

su emocijomis ir protine veikla, įskaitant gumburą, migdolą ir smegenų žievę. Žinoma, kad nervinio

impulso keliui svarbus klajoklio nervo kompleksas pailgosiose smegenyse, vienišasis branduolys (lot.

nucleus tractus solitarii). Taip širdies darbas gali paveikti smegenų veiklą. Kuomet širdies ritmas

nepastovus ir padrikas (1 pav.), pavyzdžiui, pykčio, emocinio streso metu, praradus viltį, nepavykstant

ar negalint įgyvendinti savų tikslų, tuomet iš širdies smegenis pasiekia atitinkami padriki nerviniai

signalai, kurie slopina aukštesniąsias protines funkcijas, sustiprina neigiamus jausmus, didina emocinį

nestabilumą. Didelio nerimo metu vidinis triukšmas silpnina dėmesį ir atmintį. Tačiau trumpalaikės

neigiamos emocijos gali būti naudingos – jos sutelkia žmogaus jėgas, motyvuoja imtis veiklos, kad

keistų padėtį. O tuo tarpu tvarkingas ir stabilus, sinusoidę primenantis širdies ritmas (1 pav.), kuris

savaime gali rastis patiriant tam tikras teigiamas emocijas (atjautą, dėkingumą, meilę, rūpestį),

smegenyse palengvina protinių funkcijų atlikimą, sustiprina teigiamus jausmus ir leidžia pasiekti

emocinį stabilumą. Tiesa, toks tvarkingas sinusoidę primenantis širdies ritmas natūraliai trunka

trumpai, tačiau sąmoningai galima išmokti tokį ritmą išlaikyti ilgiau.

1 pav. Širdis siunčia nervinius signalus į smegenis (McCraty ir kt., 2006)

13

1.2. Širdies veikla ir autonominė nervų sistema

Iš esmės aukščiau aprašyti širdies ritmo kitimai vyksta dėl vadinamosios autonominės nervų

sistemos (ANS) veiklos. Autonomine ši sistema vadinama dėl to, kad reguliuoja tuos procesus, kurių

žmogus paprastai neįsisąmonina ir valingai nekontroliuoja. ANS skiriama į du skyrius: 1) simpatinį

„bėgti ar kautis“, kuris greitina širdies ritmą, būna ypač aktyvus streso metu ir 2) parasimpatinį „jėgų

atkūrimo“, kuris lėtina širdies ritmą, paprastai aktyvesnis poilsio, virškinimo metu.

Psichologijoje yra žinomas faktas: ilgalaikis stresas pakerta net ir stipriausią žmogų. Ilgai

patiriant neigiamas emocijas, širdis beveik negauna parasimpatinio „poilsio“, žmogaus jėgos išsenka.

(2 pav.). Tačiau nėra pageidautinas ir pernelyg didelis parasimpatinis aktyvumas, kaip kad, pavyzdžiui,

vazovagalinės sinkopės atveju – dėl to žmogus gali keliolikai sekundžių netekti sąmonės.

Širdies ritmo svyravimai – vadiniamasis širdies ritmo kintamumas arba variabilumas (ŠRV) –

mažėja tiek psichologinio streso metu, tiek sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, ŠRV mažėja

senstant.

ŠRV analizė gali būti atliekama trumpalaikiams (trunkantiems nuo 0,5 iki 5 minučių) ir

ilgalaikiams (24 valandų trukmės) elektrokardiogramos įrašams (Sztajzel, 2004). Širdies veiklos

reguliavimas yra kompleksinio pobūdžio (pav. 2). Tai kelių lygių valdymo sistema, reguliuojanti

širdies ritmą, veikdama tiek tiesiogiai jo charakteristikas, tiek keisdama kitas širdies bei kraujotakos

funkcijas (Eckberg, 1997; Žemaitytė, 1997). Priklausomai nuo organizmo aktyvumo būsenos (ramybė,

ėjimas, darbas, miegas ir pan.), kinta širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinė būklė, kurios greitus

pokyčius sąlygoja autonominis (vegetacinis) reguliavimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos būklės

pagrindiniai rodikliai yra širdies ritmo (ŠR) dažnis, smūginis ir minutinis kraujo tūris, bendras

kraujagyslių periferinis pasipriešinimas ir sistolinis bei diastolinis arterinis kraujo spaudimas. Šias

funkcijas, jų kitimą reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Ją sudaro dvi dalys: parasimpatinė ir

simpatinė.

Ramybėje vyrauja parasimpatinis reguliavimas, kuris retina pulsą ir mažina kraujagyslių

tonusą. Organizmui aktyvėjant (stojantis, einant, bėgant, dirbant), iš pradžių staiga, per 1-2 sekundes,

mažėja parasimpatinis reguliavimas, o vėliau (po kelių sekundžių) įsijungia ir stiprėja simpatinio

reguliavimo poveikis. Tai sukelia širdies ritmo dažnėjimą, kraujagyslių tonuso didėjimą, arterinio

kraujo spaudimo augimą. Saikingo fizinio krūvio metu dėl simpatinio reguliavimo aktyvėjimo dažnėja

ŠR ir didėja smūginis ir minutinis tūris bei arterinis kraujo spaudimas, dėl to širdis ir kiti organai

geriau aprūpinami krauju. Ramybės būsenoje simpatinis reguliavimas silpnėja ir didėja parasimpatinis

aktyvumas, todėl ŠR retėja, o arterinis kraujo spaudimas mažėja (Žemaitytė, 1997).

14

2 pav. Autonominio širdies ritmo reguliavimo schema

Kai kurie tyrinėtojai didesnį ŠRV sieja su gebėjimu reguliuoti savo emocijas: mažesnę

kvėpuojamąją aritmiją turintieji stipriau neigiamai reaguoja į stresą, renkasi mažiau tinkamus streso

įveikimo būdus, tuo tarpu didesnį ŠRV turintieji yra mažiau jautrūs stresui. ŠRV gali ne tik rodyti

savireguliacijos stiprumą ir pastangas – laipsnį, kuriuo individas gali atsispirti pagundoms, atkakliai

vykdyti sunkias užduotis ar reguliuoti emocijas, – bet ir nuovargį bereguliuojant save, nesėkmę arba

nesugebėjimą veikti pagal savus ketinimus (3 pav.).

3 pav. Emocijos ir širdies veikla (McCraty ir kt. 2006)

Autonominės nervų sistemos (ANS) bei širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) funkcijos

įvertinimas yra naudojamas esant ūmiam ir lėtiniam streso pasireiškimui žirgams ir žmonėms (Porges

15

S.W., 2007). Širdies ritmo variabilumas (ŠRV) kaip neinvazinis matavimo būdas yra taikomas ANS

bei ŠKS funkcijoms įvertinti. Jau seniai yra žinoma, kad žirgų terapija padeda asmenims pagerinti

kognityvines, psichologines ir socialines funkcijas, tuo pačiu sumažinant arterinį kraujo spaudimą

(AKS), širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) bei nerimo ir streso lygį (Morrison M., 2007; Rietmann

T.,2004; Von Borel E., 2007). Gydant psichikos ir emocines bei fizines negalias pasitelkiant žirgus,

žinomas jau nuo seniai. Terapinis jojimas ir hipoterapiniai užsiėmimai su žirgais yra sėkmingai

taikomi gydant įvairių sutrikimų turinčius asmenis (All A.C, 1999; Bass M.M, 2009; Sterba J.A.,

2007).

Gyvūnų terapija pirmą kartą kaip teisėta terapijos forma buvo paminėta B.M. Levinsono 1969 m.

apie veiksmingus užsiėmimus su gyvūnais vaikų psichoterapijos metu. Nuo tada pradėta daugiau

dėmesio skirti terapijos metodams pasitelkiant gyvūnus (Klontz, B.T.,2007; Marr, C.A.,2000; Mason,

M.S., 1999). Pastaraisiais metais žirgų terapija tapo plačiai taikomu metodu daugelyje šalių, kai

kuriose šalyse netgi kaip tradicinių terapijų papildu. Šiandien jau neabejojama žirgų terapijos nauda,

tačiau vis daugėja straipsnių, kuriuose bandoma moksliškai įrodyti, kaip konkrečiai veikia tarpusavio

ryšys tarp žmogaus ir žirgo. Širdies ritmo registravimas gerai žinomas kaip fiziologinis vyksmas,

galintis vertinti tiek žmogui tiek žirgui kaip simpatinės nervų sistemos (SNS) atsaką į fizinį, protinį ir

socialinį veiksius bei faktorius. ANS reguliuojant ŠKS yra kaip įrodymas apie bendrai vykstančius

fiziologinius pokyčius užsiėmimų su žirgu metu. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose

socialinės sąveikos turi įtakos ŠKS žmonėms ir gyvūnams (De Jong, I.C., 2000; Lynch, J.J., 1974,

Rietmann, T.R., 2004).

Remiantis Borell ir kt. (2007) atliktu tyrimu, širdies ritmo variabilumo vertinimas sparčiai

populiarėja veterinarijos ir gyvūnų elgsenos mokslinių tyrimų srityje, siekiant ištirti simpatinės nervų

sistemos balanso svyravimus ir pakitimus esant streso įtakoje (Rietmann et al., 2004), emocinės

būsenos kitimams (Palestrini et al., 2005; Visser et al., 2002) ūkinių gyvūnų fermose ir tarp naminių

gyvūnų.

Drinkhouse, M., ir kt. (2012) atliko tyrimą, kuriame vertino širdies ritmo variabilumą žirgų ir

šalia jų esančių asmenų, hipoterapijos užsiėmimų metu. Autoriai savo tyrimu siekė moksliškai pagrįsti,

jog egzistuoja terapinis ryšys tarp gydomo asmens ir terapinio žirgo, kuomet jiedu būna kartu

hipoterapijos užsiėmimų metu (4 pav.). Tyrėjai monitoravo ŠRV tam tikrą laiko tarpą, kol asmenys

turėjo užsiėmimus su žirgais terapinių usiėmimų metu. Iš gautų duomenų autoriai tikrino ryšio

koreliaciją tarp žmogaus ir žirgo ŠRV duomenų. Užsiėmimų metu Pearson‘o koreliacija – 0,881,

p<0,001 (session G); ir 0,830, p<0,001 (session I). Raudona spalva pažymėtas žirgo ŠRV, juoda –

žmogaus.

16

4 pav. Žirgo ir žmogaus širdies ritmas (k/min.) laiko atžvilgiu (s.)

1.3. Žmogaus ir žirgo ryšys

Mokslų daktarė, profesorė Ellen Kaye Gehrke iš Kalifornijos savo atliekamuose moksliniuose

tyrimuose, apie emocinę darną tarp žmogaus ir žirgo teigia, kad žirgo ir žmogaus ryšys egzistuoja.

Žirgai yra linkę atspindėti žmogaus emocionalią patirtį bei bendravimas su žirgais turi neginčyjamą

terapinį poveikį pacientams. Iki šiol labai nedaug kiekybinių tyrimų buvo atlikta rodančių psicho-

fiziologinį ryšį, kuris įvyksta tarp žmogaus ir gyvūno, ypač su žirgais.

Šio ryšio praktinis matavimas vyksta vertinant širdies ritmo variabilumą (kitimą), širdies

dūžių pokyčius širdies ritmo metu. Registruojama elektrokardiograma matuoja elektromagnetinį

signalą, kurį širdis naudoja nusiųsti neurologinei informacijai smegenims ir likusiam kūnui

skirtinguose lygiuose. Vykstant šio ryšio procesui, kraujo spaudimo banga, keisdama smegenų

elektrinį aktyvumą, taip pat balansuoja streso hormonų kiekį kraujyje.

Širdies ritmo variabilumo dinamika yra ypač jautri emocijoms, tiek teigiamoms, tiek

neigiamoms. Emocijos gali turėti įtakos širdies ritmo modeliams, kurie nepriklauso nuo širdies

susitraukimų dažnio. Patiriant neigiamas emocijas, tokias kaip, nusivylimas, susirūpinimas, liūdesys ar

depresija, širdies ritmas tampa nepastovus, netvarkingas, padrikas. Priešingai, ilgalaikės teigiamos

emocijos, tokios kaip dėkingumas, meilė, ar užuojauta skatina koherentišką, nuoseklų, tolygų bei ramų

širdies ritmą. Kas gali būti įvertinta, kaip teigiamos gairės fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti.

Širdies matematikos institutas pasitelkė lengvai pritaikomą techniką, kuri leidžia nesunkiai

analizuoti širdies ritmo modelius, esant koheriantiškam ir nekoherentiškam širdies ritmo variabilumui,

kurie gali nurodyti žmogaus tuometinę biopsichosocialinę savijautą, ryšio su žirgu metu. Gehrke

pripažino, kad širdies ritmo variabilumas bei koherencija tarp žmogaus ir žirgo gali būti išmatuojamas

kiekybiškai.

17

5 pav. Tyrimo metu dr. E.K. Gehrke (Journal of Equine Veterinary Science, 2011)

Širdies matematikos institutas užsiima tarpusavio ryšių tyrinėjimais tarp širdies ir smegenų,

kognityvinių pažinimo funkcijų. Gehrke nuo seno žinojo, kad tarp žmogaus ir žirgo esti stiprus

tarpusavio ryšys. Norėta kiekybiškai įvertinti ir išmatuoti tokį ryšį tarp žmogaus ir žirgo ŠSD, kuris

dažnai minimas žirgų terapijos mokslo skiltyse.

Atlikta daugybė kontrolinių (pilotinių) tyrimų siekiant įvertinti bent mažiausią sinchronizaciją

tarp žmogaus ir žirgo ŠSD. Prieš tai Gehrke atliko nemažai tyrimų su pačiais žirgais tarpusavyje. Su

žirgais kurie pažinojo vienas kitą ar buvo visai svetimi. Nustatyta ŠSD koherencija ir sinchronizacija

tarp žirgų pažinojusių vienas kitą ir jokio sinchroniškumo neaptiko svetimų žirgų porose. Taip pat

buvo nustatyta, kad žirgų ŠSD, kaip ir žmonių priklauso nuo patiriamų teigiamų arba neigiamų

emocijų ir išgyvenimų ir jų ŠSD gali būti ir koherentiškas ir nekoherentiškas. Nors anatomiškai žirgo

širdis yra penkis kartus didesnė nei žmogaus, stebimos abiejų ŠSD sinchronizacijos. Pastebėta, jog

žirgai yra linkę būti gerokai koherentiškesni nei žmonės. Atlikti tyrimai rodo, jog žirgo vidinė būsena

geba teigiamai paveikti žmogų būseną. Pamatavus ŠSD pokyčius esant kartu pažįstamam žmogui ir

žirgui bei nepažįstantiems vienas kito žmogui ir žirgui, nustatyta, jog ir žirgas perėmė žmogaus

skleidžiamą koherenciją arba nekoherenciją nepriklausomai nuo to ar jei iki tol buvo pažįstami ar ne (5

pav.).

Tyrime Gehrke bendravo su savo pačios auginamais žirgais. Visą parą stebėjo savo ir žirgų

ŠŠD su specialiu monitoriumi įvairių skirtingų kasdienių veiklų metu, tokių kaip prižiūrint, šukuojant,

šeriant bei jojant žirgais. Pasitelkusi ‘‘širdies atvėrimo‘‘ metodiką iš Širdies mtematikos instituto, ji

bendraudama su žirgais generavo pozityvias, teigiamas, meilės ir dėkingumo kupinas emocijas skirtas

būtent tiems keturiems jos žirgams ir buvo stebimas pozityvios emocijos atsakas iš pačių žirgų širdies

susitraukimo dažnio variabilumo supanašėjimo.

Remiantis Gehrke atlikto pilotinio tyrimo duomenimis, galima teigti, jog žmogaus

generuojamos emocijos gali turėti įtakos žirgo būsenai. Sekančio numatomo tyrimu metu bus stebimi

18

ir monitoruojami 12 tiriamųjų bei jų kontaktas su žirgu poroje 40 min. ir vėliau kartojamas kontaktas

pasitelkiant pozityvios emocinės ŠRV metodiką. ŠSD sinchronizacijos žmogaus ir žirgo poroje leis

įvertinti stipresnio tarpusavio ryšio ir geresnių biopsichosocialinės būklės reiškinių. Gherke atliekami

tyrimai kartu su Širdies matematikos institutu leis toliau kiekybiškai pamatuoti žirgo ir žmogaus

santykį.

Tai ką atrado tyrėjai, įrodo jog žmogus būdamas teigiamos būsenos, gali turėti įtakos ir žirgo

emocinei būsenai. Todėl galima teigti, kad būnant gerai nusiteikus yra naudinga tiek žmogui tiek

žirgui, kas gali būti traktuojama kaip sveikatinimas.

6 pav. Dr. Gehrke atliekamo tyrimo su žirgais metu buvo registruojamas žmogaus ir žirgo širdies

susitraukimo dažnis

Širdies matematikos instituto tyrimų direktorius dr. Rollin McCraty teigia, kad yra tam tikra

komunikacijos rūšis, vykstanti tarp žmogaus ir gyvūno. Vis daugėja mokslinių tyrimų, kuriais

bandoma pagrįstai įrodyti esant įtaką tarp žmogaus ir gyvūno nuotaikos bei tiek teigiamos tiek

neigiamos elektromagnetinio lauko spinduliutės vienas kito atžvilgiu. Taip pat stebimas reiškinys, jog

gyvūno savininkas gali sukurti tai, ką mes vadiname širdies magnetinio lauko aplinka, kuomet

praktikuojama pozityvi širdies susitelkimo metodika (6 pav. ). Tuomet atitinkamai augintiniai tampa

labiau meilūs, ramesni ir labiau suinteresuoti savo šeimininku. Kuomet gyvūnas ir jo šeiminnkas būna

drauge, jų abiejų širdies ritmo fliuktuacijos (svyravimai) sinchronizuojasi ir tampa tolygūs, panašūs.

Neinvaziškai monitoruojamas širdies ritmo variabilumas atspindi širdies ir smegenų veiklos sąveikas,

kurios yra ypač jautrios emocinės būsenos pokyčiams (7 pav.). Kuomet yra patiriamos tokios emocijos

kaip liūdesys, baimė, pyktis, nusivylimas, širdies ritmas tampa nepastoviu, nesubalansuotu, padriku,

chaotišku. Patiriant ir generuojant teigiamas emocijas, tokias kaip dėkingumas, meilė, užuojauta,

produkuojamas sinchroniškas, koherentiškas širdies ritmo modelis.

19

7 pav. Būnant šalia žirgo generuojamos pozityvios emocijos (Gehrke E.K. ir kt., 2011)

Įrašant ir analizuojant širdies ritmo variabilumo įrašus, yra įmanoma nustatyti, ar tuo metu

žmogus arba gyvūnas yra emociškai patiriantys stresą ar atsipalaidavę. Net jei žmonės bando nuslėpti

savo emocijas, ŠRV rodo ar asmuo yra nerimaujantis ar ramus, nes tai atspindi autonominės nervų

sistemos atsakai, kurie yra nepavaldūs mūsų sąmoningai kontrolei (autonominė arba dar kitaip

vadinama vegeratcinė nervų sistema yra svarbi centrinės nervų sistemos reguliacinė dalis, kuri padeda

žmonėms prisitaikyti prie pokyčių aplinkoje).

Ellen Kaye Gehrke atliktame tyrime pasirinktiems dvylikai žirgų buvo uždėti elektrodai ir

registruojamos 24 valandų trukmės elektrokardiogramos (EKG) (8 pav.).

8 pav. Elektrodų tvirtinimo lokalizacijos ant žirgo (Gehrke E.K. ir kt, 2011)

Buvo registruojamas širdies ritmas žirgui ir žmogui, siekiant nustatyti pradinį ramybės širdies dažnį (9

pav. ).

20

9 pav. Žmogaus ir žirgo ramybės širdies susitraukimų dažnio registravimas

(Gehrke E.K. ir kt., 2011)

E.K. Gehrke atliktame tyrime išskyrė keletą skirtingos veiklos su žirgu etapų – buvimas atskirai

ramioje aplinkoje, buvimas ramiai su žirgu generuojant sutelktas pozityvias mintis, šukuojant žirgą,

vedžiojant jį po aptvarą ir jojant žirgu (10 pav.).

10 pav. Dr. E.K. Gehrke su savo auginamais žirgais, atlieka skirtingas veiklas širdies

susitruakimo dažnio monitoravimo metu (Gehrke E.K. ir kt., 2011)

Rezultatai patvirtino, kad žirgo širdies ritmas yra retesnis nei žmogaus, tačiau tiek žirgo tiek

žmogaus širdies ritmo dažnis fliuktuoja panašiame dažnių diapazone (nuo 0,01 iki 0,4 Hz). Todėl

tyrėjai priėjo išvadą, jog šią matavimo metodiką galimą taikyti norint įvertinti širdies ritmo kitimus

21

(variabilumą) žmogui ir žirgui būnant greta, taip įrodant egzituojančią širdies ritmo koherenciją tarp

gyvūno ir žmogaus.

Tyrėjai atliko keletą pilotinių tyrimų, kurių metu nustatė, jog pažįstamų žirgų bandoje,

registruojant ŠRV visiems žirgams, būnant kartu bandoje, ŠRV buvo kohereniškas, sinchroniškas,

tolygus. Žirgai jautėsi saugūs, užtikrinti, ramūs, pasitikintys kitais bandos nariais. Tačiau atskyrus kelis

žirgus nuo jiems įprastos bandos narių, tiek atskirtieji, tiek bandoje likę žirgai jautė stresą, ŠRV tapo

nesinchroniškas. Panašus atsakas gautas ir terapinių užsiėmimų metu, kuomet iš arklidžių yra

išvedamas žirgas į terapinius užsiėmimus su vaikais, o šalimais esančiame garde likęs kitas žirgas ima

jausti stresą ir nepasitenkinimą likęs vienas be savo kompaniono. Vos žirgas buvo sugrąžintas atgal į

savo gardą, abu žirgai nurimo ir jautėsi gerai, abiejų ŠRV tapo tolygus ir sinchroniškas. Tai įrodo,

žirgus esant emociškai jautrius, prieraišius, jaučiančius ir mezgančius tarpusavio ryšį, gyvūnus.

Atlikus tokius pat matavimus nepažįstančių vienas kito žirgų bandoje, žirgai jautė stresą, buvo

irzlūs, baikštūs, jautrūs ir jų ŠRV buvo chaotiškas (11 pav.) Tačiau, kaip vaizduojama grafike, vos

žirgai yra atskiriami vienas nuo kito, jų ŠSD padidėja, žirgams vėl susitikus abu nurimsta,

atsipalaiduoja, ŠSD normalizuojasi, tampa stabilesnis. Rožine ir tamsiai mėlyna spalvomis

pavaizduotas dviejų skirtingų, vienas kito nepažįstančių žirgų ŠRV per tam tikrą laiko tarpą.

11 pav. Dviejų vienas kito nepažįstančių žirgų širdies susitraukimo dažnio kintamumas jiems

būnant kartu ir atskirai (Gehrke E.K. ir kt., 2011)

Taip pat buvo stebimi žirgai ir jų šeimininkai, kurių širdies ritmai buvo panašūs jiems būnant

kartu. Atskyrus žirgą nuo jo šeimininko abu patyrė stresą, širdies ritmo variabilumas tapo chaotiškas,

netolygus (12 pav.) 12 pav. vaizduojamas ŠRV žmogaus ir žirgo esant jiems atskirai ir kartu, žmogui

generuojant pozityvias mintis, glostatnt žirgą, vedžiojant ir jojant. Rožine spalva pavaizduotas žirgo

ŠRV, o tamsiai mėlyna spalva – žmogaus ŠRV.

22

12 pav. Žirgo ir žmogaus ŠRV esant jiems kartu, glostymo, vedžiojimo ir jojimo metu

(Gehrke ir kt., 2011)

Monitortavus ŠRV žirgams ir žmonėms, kurie vieni kitų nepažįsta ir mato vieni kitus pirmą sykį,

ŠRV buvo netolygus, kintantis, nesusiderinantis. Tiek žirgai tiek asmenys jautė stresą. Tačiau

asmenys, kurių nusiteikimas buvo itin pozityvus ir teigiamas, bijoję ir jautę nerimą žirgai, būdami šalia

šių žmonių nurimo ir ŠRV supanašėjo, tapo tolygesnis, sinchroniškesnis. Žirgų streso lygis priklausė

nuo žmoaus patiriamo streso lygio.

Taikant Širdies matematikos instituto pateiktas metodikas, kurių metu asmuo būdamas su žirgu

ar kitu asmeniu pats generuoja pozityvų mastymą, teigiamas mintis, geras emocijas - gauti stebinantys

rezultatai. Asmuo generuojantis pozityvias emocijas geba jas skleisti ir perduoti kitam asmeniui ar

individui. Tokį poveikį galima užfiksuoti nauodajnt ŠRV monitoravimą specialia aparatūra, ar tiesiog

registruojant elektrokardiogramą. Taigi pritaikius šią Širdies matematikos instituto metodiką, žirgų

šeimininkams ir visiškai žirgo nepažįstatntiems asmenims būnant su savo ir svetaimais žirgais buvo

užfiksuota koherentiška širdies veikla tiek žirgams tiek asmenims buvusiems kartu, kuomet buvo

generuojamos žmogaus pozityvios emocijos (E.K. Gehrke ir kt, 2010).

Dr. Ann Baldwin iš Širdies matematikos instituto nustatė, kad kai žmogus generuoja pozityvias

emocijas, teigiamą emocinę būseną, kurią tuo metu nukreipia į žirgą, su kuriuo būna, širdies dažnio

pikas pasirodo ŠRV kas 0,1 ciklo sekundę. Tai reiškia, kad kai žmonės patiria teigiamų emocijų, jo

širdies ritmo metu ŠRV pikas reguliariai šokteli kas 10 sekundžių. Toks matavimas leido lengviau

įžvelgti ŠRV registravimo metu ar asmuo geba taisyklingai ir produktyviai generuoti teigiamas

emocijas, kurių dėka, širdies ritmo variabilumas supanašėja su kontaktuojamo gyvūno, šiuo atveju –

žirgo.

23

Remiantis Gehrke ir kt. atliktais tyrimais, galima teigti, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp žirgo ir

žmogaus, kuris gali būti pamatuojamas širdies ritmo variabilumu, rodančiu biopsichosocialinės būkės

lygį. Žirgo širdies ritmo variabilume yra stebima panašių dažnių dinamika, kuri atitinkamai randama ir

pas žmogų. Taigi ŠRV leidžia moksliškai pagrįsti egzistuojantį ryšį tarp žmogaus ir gyvūno. Taip pat

žirgai yra emocionalūs ir jaučiantys vienas kitą gyvūnai, nes atskirti nuo juos supančių kitų bandos

žirgų, jaučia stresą ir patiria negatyvius išgyvenimus. Net jei ir žirgas nepažįsta žmogaus, tačiau

žmogus fliuktuoja pozityvias emocijas žirgui, jų ŠRV dažnis sinchronizuojasi. Taip pat autoriai

rekomenduoja žirgų terapijai rinktis žirgus, kurių būklė ir ŠRV yra ramesni, tolygesni, stabilesni.

Rezultatai rodo, jog fliuktuojant pozityvias emocijas žirgui su kuriuo dirbama - žirgas geba jas priimti,

taip sukuriant stiprų tarpusavio ryšį, abipusį pasitikėjimą vienas kitu. Taip pat kai žmogus patiria

negatyvius išgyvenimus ar stiprų stresą, o šalia esantis žirgas yra ramus ir atsipalaidavęs, užsiėmimų

metų ir kontakto metu, stresą patiriantis asmuo gali nusiraminti ir atsipalaiduoti, žirgo spinduliuojama

kūno šiluma ir ramus elgesys gali raminamai veikti žmogų. O tai kiekybiškai įvertinti galima

pamatavus žmogaus ŠRV prieš ir po užziėmimų su žirgu. Kaip teigia autoriai, tolimesnis tyrimų

vykdymas yra būtinas, tačiau jau dabar iš atliktų daugybės pilotinių tyrimų galima teigti, jog, nadojant

širdies ritmo variabilumo monitoravimą, galima pagrįsti esant stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo bei

įrodo esant fiziologinę ir psichologinę naudą tiek žmogui tiek žirgui.

1.4. Žirgų terapija psichologijoje

Vis dažniau žirgų terapija yra pasitelkiama ne tik fizinių bet ir psichologinių problemų

turinčių asmenų grupėse (North American Riding for the Handicapped Association, 2009).

Terapinių užsiėmimų su žirgu metu, žmogus gali geriau pažinti pats save, įsigilnti į žirgo ir

savo paties elgesį, esamą biopsichosocialinę būseną. Kaip rodo tyrimai, žirgai yra tarsi katalizatorius

socialinėje intervencijoje, palengvinantis terapeuto darbą, tarpusavio sąveiką. Buvimas šalia žirgo

žadina žmoguje pasitikėjimo, užtikrintumo, savivertės jausmus bei mažina stresą (Parish-Plass, 2008).

Atlikto tyrimo metu buvo stebėta ir vertinta užsiemimų su žirgais metu vidurinės mokyklos

moksleivių biopsichosocialinė būklė po išgyventos netekties bei sielvarto netekus artimo žmogaus.

Tyrėjai dėmesį skyrė trijų paauglių savivertės, bendravimo, emocinio sielvarto lygio kintamąsias po

intervencinių užsiėmimų su žirgu. Mokiniai turėjo penkis užsiėmimus su žirgu. Pateikti trijų atvejo

analizių duomenys, parodę, jog po penkių užsiėmimų su žirgu, netektį išgyvenančių moksleivių

emocinė būklė statitiškai reikšmingai pagerėjo. Taip pat gerėjo tiriamųjų savivertės, užtikrintumo ir

savimi pasitikėjimo vertinimas. Rami gamtos aplinka su žirgais teigiamai veikė visus tris tiriamuosius.

Anot autorės tęsiant toliau užsiėmimus su žirgais, būtų galima pasiekti ir dar geresnių rezultatų.

24

Žirgų terapija psichologijoje taikoma depresiją, smurto, prievartą patyrusiems asmenims.

Tokiems žmonėms būtina visokeriopa biopsihosocialinė pagalba. Bendraudami su žirgu jie geba

atsipalaiduoti ir įveikti patirtas baimes. Intervencijos metu dalyvauja psichoterapeutas, pacientas ir

žirgas. Pozityvus ryšys su žirgu skatina žmogų atsiverti, suteikia drąsos kalbėti, atpalaiduoja, ramina ir

guodžia. Patirta baimė palaipsniui skatinama virsti į saugumo jausmą, nesivaldymas į savikontrolę,

maža savivertė į pasitikėjimą savimi, emocinio ryšio nebuvimas į naujo santykio ieškojimą, iš traumos

į sveikimo stadiją. Buvimas su žirgu išlaisvina mintis ir leidžia atitrūkti ir sugrįžti šviesesniomis

mintimis (Sokolof M., 2010).

1.5. Biopsichosocialinis modelis

Tobulėjant medicinai, daugėjant žinių apie žmogaus kūną, jį supančios aplinkos įtaką sveikatai ir

bendrai būklei. Populiarėjant holistiniam (sistemų visumą apimančiam) požiūriui į sveikatą, buvo

pereita nuo tradicinio biomedicininio sveikatos suvokimo prie plataus spektro biopsichosocialinio

(BPS) modelio (13 pav.), integruojančio savyje tiek socialinius, tiek psichologinius, tiek kitus svarbius

sveikatą įtakojančius veiksnius (Petrauskienė ir kt. 1999; Santrock, J. W., 2007).

13 pav. Biopsichosocialinio modelio schema

Biologiniams faktoriams priskiriami mūsų genai, sveikata ir ligos, miegas, sportas,

medikamentai. Psichologiniai faktoriai – emocijos, įpročiai, tikėjimas, žinios, atmintis, stresas,

perspektyvos ir socialiniai faktoriai tokie kaip – šeima, santykiai, kultūra, visuomenė, politika, mokslas

stipriai įtakoja mūsų gyvenimą (Handel S., 2010). Žmogui norint jausti gyvenimo pilnatvę būtina

patenkinti kiek įmanoma daugiau šių faktorių iš visų trijų sferų. Panašiai kaip ir PSO sveikatos

apibrėžime apie sveikatą, jog tai yra fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, taip ir su biopsichosocialiniu

pasitenkinimu gyvenime, žmogus turi jausti pilnatvę visose sferose, tiek biologiniu požiuriu, būti

sveikas, nesirgti, psichologiniu – būti stabilus, jausti pusiausvyrą ir ramybę bei būti socialiai aktyvus ir

25

besidomintis jį supančia aplinka ir kas joje vyksta. Tuomet žmogus gali lengviau pajusti ryšį su gamta,

jį supančiu pasauliu, jaustis geriau, būti sveikesniu, imlesniu pozityvumui, socialiniams atraktoriams

bei padidinti kasdienį pasitenkinimą gyvenimu (Compton, W. C, 2005).

1.6. Emocijos ir širdies ritmas

Daugelyje Širdies Matematikos instituto parengtų straipsnių minima apie pozityvių emocijų

generavimą ir jų įtaką širdies veiklai. Vyraujant negatyvioms emocijoms, tokioms kaip pyktis,

nepasitenkinimas, stresas – širdies ritmas tampa netolygus, skirtingas, chaotiškas (15 b pav.). Žmogus

jaučiasi prastai, negali susikaupti, gali varginti galvos skausmas, virškinimo sistemos sutrikimai.

Tačiau pasitelkus pozityvaus mąstymo metodikas, nukreipiant mintis į teigiamus dalykus, šiltus

prisiminimus ar tiesiog linkint kažko gero kitam, galima keisti savo širdies ritmą teigiama linkme.

Širdies ritmas tampa sinchronišku, tolygiu (14 pav.). Taip pat generuojant pozityvų mąstymą kraujyje

padaugėja oksitocino, kuris veikdamas humoralinėje sistemoje, lemia organizmo atsipalaidavimą,

nusiraminimą. Todėl retėja širdies susitraukimų, kvėpavimo dažniai (McCraty R. 2009) (15 a. pav.).

14 pav. Širdies ritmo kitimas patiriant stresą ir pozityvias emocijas (McCraty R. ir kt., 2009)

26

15 a. pav. Širdies ritmo, kvėpavimo dažnio ir kraujo spaudimo kitimas taikant pozityvių minčių

generavimo metodą [Šaltinis: www.heartmath.org]

15 b. pav. Širdies ritmo kitimas jaučiant pyktį ir skirtingas pozityvias emocijas

[Šaltinis: www.heartmath.org]

27

2. TYRIMO METODIKA

2. 1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas LSMU Sporto institute ir LSMU Gyvulininkystės institute Baisogaloje

(Radviliškio raj.). Tyrimo laikas: 2015 m. gegužės-birželio mėn. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU

Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SRFP(M)-749. Iš visų tiriamųjų buvo gautas raštiškas sutikimas

dalyvauti tyrime.

Tiriamųjų grupę sudarė 15 jauno amžiaus LSMU studijuojančių asmenų (vid. amžius ± SD -

27,4 ± 2,31 metų) ir 7 profesionalūs raiteliai (26,29 ± 3,20 metų). Atliktas pilotinis tyrimas, todėl

reprezentatyvi imtis neskaičiuota.

Atrankos kriterijai:

• Jaunas amžius (iki 44 m.);

• Nesiskundžiantys sveikatos sutrikimais;

• I gr. : neužsiimantys žirginiu sportu;

• II gr.: užsiimantys žirginiu sportu.

Tyrimo priemonės

o „Firstbeat Bodyguard 2“ ŠSD registratoriai;

o AKS matavimo aparatas.

o Fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo žurnalas.

o Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketinė apklausa prieš ir po užsiėmimų su žirgais (fzinės,

emocinės ir socialinės būklės Likert klausimynas).

16 pav. „Firstbeat Bodyguard 2“ ŠSD registratorių tvirtinimas

28

2. 1.1. Firstbeat ŠSD registratorius

Registratorius kartu su elektrodu tvirtinamas po dešiniuoju raktikauliu. Kitas elektrodas

klijuojamas ant kairės kūno pusės šonkaulių lanko. Prieš uždedant elektrodus svarbu tinkamai paruošti

odą: jei reikia, pašalinti plaukus, nuvalyti odos paviršių spiritu ir leisti jam nudžiūti. Pritvirtintas

registratorius automatiškai pradeda veikti (mirksėjimas žalios spalvos lempute leidžia vizualiai stebėti

širdies susitraukimo dažnį ir tai, kad aparatas tuo metu registruoja duomenis). „Firstbeat bodyguard 2“

yra lengvas, aptakus, patogus dėvėti, netrukdo atlikti fizinę veiklą. Baterijos įkrovimas ir duomenų

perkėlimas į kompiuterį vykdomi per registratoriuje esančią USB jungtį (16 pav.).

Taip pat registratoriai buvo tvirtinami ant žirgų, skustuvu pašalinus kailį dėl geresnio

elektrodų kontakto tvirtinimosi vietose. Elektrodai klijuoti žirgo krūtinės apčioje ir netoli gogo,

sujungiant elektrodus specialiu prailgintu kontaktiniu laidu (17 pav.).

17 pav. „Firstbeat Bodyguard 2“ ŠSD registratorių tvirtinimas žirgams

2.1.2. Fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo žurnalas

Kiekvienas tiriamasis tyrimo metu pildė savo kasdienės veiklos fizinio aktyvumo žurnalą,

kuriame detaliai įvardino ką tą dieną veikė nurodydami konkretų paros laiką minučių tikslumu (18

pav.). Toks tiriamojo veiklos registravimas vėliau buvo reikalingas analizuojant ir vertinanat tiriamųjų

kasdienės veiklos fizinį intensyvumą MET‘omis bei tiksliai nustatant ir atskiriant skirtingo

intensyvumo veiklas bei užsiėmimų su žirgų etapus.

29

18 pav. Tiriamojo fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo žurnalas

2.1.3. Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketinė apklausa

Prieš užsiėmimus su žirgais visų tiriamųjų buvo prašoma atsakyti į jiems pateiktą Likert

pasitenkinimo savo biopsichosocialine būkle anketą (19 pav.). Anketa yra sudaryta iš trijų mus

dominusių sričių – fizinės būklės įvertinimo, emocinės būklės įvertinimo bei socialinio bendravimo

įvertinimo. Tiriamasis turėjo pažymėti geriausiai apibūdinančią, savo tuometinę būklę atspindėjusią,

veidukų skalės raidę. Buvo galima pasirinkti nuo „A“- puikios iki raidės „G“ – žyminčios itin prastą

būklę. Tokį savęs įvertinimą tiriamieji atliko prieš užsiėmimus su žirgais ir iš karto po jų. Vėliau šios

anketinės apklausos rezultatai pateikiami balais nuo „1“ – būklė puiki iki „7“ balų – žyminčių būklę

kaip labai prastą.

19 pav. Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketinė apklausa prieš ir po užsiėmimų su žirgais

(fzinės, emocinės ir socialinės būklės Likert klausimynas)

30

2.1.4. Arterinio kraujo spaudimo registravimas

Prieš ir po užsiėmimų su žirgais tiriamiesiems buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas su

manžetiniu kraujospūdžio matuokliu (20 pav.). Vėliau rezultatauose pateikiami AKS pokyčiai

palyginus juos prieš ir po užsiemimų su žirgais.

20 pav. AKS matavimo aparatas

2.1.5. Fizinio aktyvumo skaičiavimas MET vienetais

Dažnai fizinio krūvio dozavimas yra išreiškiamas energijos sąnaudomis (t. y., kiek kalorijų ar

džaulių sunaudojama per laiko vienetą). Tačiau jis naudotinas daugiau moksliniams skaičiavimams, o

ne fizinio krūvio dozavimui praktiniame darbe (Jurgensen et al., 2009 ir kt.). Nors reguliuojant kūno

svorį pasitelkus fizinį krūvį kartu su kitais metodais, paros energijos sąnaudų skaičiavimas yra būtinai

taikomas (ASCM, 1995; USDA, 2005 ir kt.). Medžiagų apykaitos ekvivalentas MET rodo kiek kartų

deguonies suvartojimas fizinio krūvio metu viršija deguonies suvartojimą ramybės būsenoje. 1 MET

yra energijos kiekis, kurį kūnas sunaudoja, kai ramiai sėdima, pavyzdžiui, skaitant knygą, o 0,9 MET –

ramiai gulint ar miegant. Kuo sunkiau dirba kūnas, tuo didesnis MET lygis. MET kiekis parodo, kiek

kartų daugiau suvartojama energijos nei ramiai sėdint, pvz., 2 MET = 2 kartus didesnis energijos

suvartojimas nei ramiai sėdint (ASCM, 1995; Ainsworth et al., 2000 ir kt.). Apytiksliai 1 MET = 3,5–4

ml O2/kg/min. = 1,2 kcal/min. Bet kokia fizinė veikla, kai sunaudojama 3–6 MET, yra laikoma

vidutinio intensyvumo veikla. Taip pat bet kokia fizinė veikla, kai sunaudojama per 6 MET, yra

laikoma intensyvia (ASCM, 1995; Ainsworth et al., 2000 it kt.).

Žmogus atlieka įvairius judesius, kurių suma per tam tikrą laiko vienetą vadinama fiziniu arba

judėjimo aktyvumu. FA rodo vidutinį energijos suvartojimą per parą, savaitę. Jis nustatomas metomis

(MET). Meta yra medžiagų apykaitos vienetas, kuris lygus energijos kiekiui, kurį žmogus išeikvoja

sąlyginės ramybės būsenoje (sėdėdamas, gulėdamas). Daugiausia energijos yra suvartojama, kai

fizinėje veikloje dalyvauja pagrindinės didžiųjų raumenų grupės (kojų, liemens, rankų, pvz., bėgant,

plaukiant, irkluojant, važiuojant dviračiu, jojant žirgu ir pan.).

31

Santykinis krūvio intensyvumas išreiškiamas proc. nuo maksimalaus širdies susitraukimų

dažnio (ŠSD max.) arba proc. nuo maksimalaus deguonies sunaudojimo (MDS). MDS – tai rodiklis,

atspindintis konkretaus asmens aerobinių procesų galingumą (1 lentelė).

1 lentelė. Fizinės veiklos intensyvumo ir organizmo energijos sąnaudos, išreikštos metomis,

užsiimant įvairiomis fizinio aktyvumo veiklomis (pagal Ainsworth et al., 2000, Blair S. et al.,

modifikavo V.Volbekienė ir kt., 1998,).

32

2. 2. Tyrimo eiga

Tyrimo metu visiems tiriamiesiems buvo registruotas 24 val. širdies susitraukimų dažnis.

Tiriamieji pildė veiklos žurnalus, pagal kuriuos vėliau išskyrėme kasdienės fizinės veiklos

intensyvumo lygius pagal MET vienetus. Taip pat tame pačiame laiko intervale buvo stebėta ŠSD

kaita užsiėmimų su žirgu metu: būnant šalia, glostant žirgą; šukuojant žirgą; šeriant žirgą; jojant žirgu.

Prieš ir po užsiėmimų su žirgais buvo matuojamas arterterinis kraujo spaudimas. Taip pat tiriamieji

vertino savo biopsichosocialinę būklę prieš ir po užsiėmimų su žirgais.

Žemiau pateikiamas užsiėmimų su žirgu veiklos protokolas (21 pav.). Jame vaizduojama

kokia veikla užsiimė tiriamasis konkrečiu laiku, kiek tai truko ir kaip vizualiai tai atrodė. Iš pradžių

tiriamiesiems, jau su uždėtais First beat monitoriais, pamatavus arterinį kraujo spaudimą ir atsakius į

pirmąją biospsichosocialinės būklės anketos dalį, buvo leidžiama prieiti prie žirgo, jį glostyti.

Praėjus šiam etapui, tiriamajam buvo paduotas minkštas žirgo kailio šukavimo šepetys, su

kuriuo tiriamasis švelniais judesiais savo krūtinės lygyje šukavo žirgą. Vėliau šepetys buvo pakeistas

smulkintu obuoliu, kuriuo tiriamasis šėrė žirgą. Netrukus tiriamasis galėjo užsėsti ant žirgo ir jojimo

aptvare joti ramia žingine, vėliau risčia. Visos šios veiklos buvo fiksuojamos tiksliu laiku. Po šių

užsiėmimų, tiriamiesiems buvo vėl matuotas arterinis kraujo spaudimas, reikėjo atsakinėtį į antrąją

biopsichosocialinės būklės anketos dalį.

2.2.1. Užsiėmimų su žirgu veiklos protokolas

Nr. Veiklos pavadinimas Matavimo

trukmė

Tikslus

laikas

Tyrimo pradžia:

1. Uždėti Firstbeat

monitorių

tiriamąjam.

Uždėti

Firstbeat

monitorių

žirgui. 5 min. 00:00:00

2. Tiriamasis vienas

ramybėje

Žirgas

vienas

garde. 5 min. 00:00:00

3.

a) Žirgo glostymas a) 2 min. 00:00:00

33

21 pav. Užsiėmimų su žirgais veiklos protokolas

2.2.2. Duomenų apdorojimas

Duomenys apdoroti „Firstbeat Uploader“ ir „Matlab R2012b“, programomis. Taip pat taikyta

KTU sukurta speciali programinė įranga, leidusi gauti suvidurkintą rezultatą kas minutę iš pateiktų

širdies ritmo R-R intervalų. Po duomenų apdorojimo minėtomis programomis, gaunamas jų pavidalas

Excel prgramoje, kur toliau galima gautus duomenis apdoroti statistiniais metodais. Statistinė analizė

atlikta naudojant „MS Excel“, „SPSS 22.0“ programas. Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui

naudotas neparametrinis Mano – Vitnio (Mann-Whitney) testas. Dviejų priklausomų imčių

palyginimui - taikytas neparametrinis Vilkoksono (Wilcoxon) testas. Skirtumas laikytas statistiškai

b) Žirgo šukavimas (minkštu šepečiu) b) 5 min. 00:00:00

c) Žirgo šėrimas (smulkintu obuoliu) c) 3 min. 00:00:00

d) Jojimas žirgu (žingine ir riščia aptvare) d) 4 min. 00:00:00

Viso 15 min.

4.

Pertrauka tiriamajam ir žirgui (abu ilsisi

atskirai ramybėje) 10 min. 00:00:00

5.

Tiriamojo emocinės būklės ištyrimas I

(anketa) 5 min.

34

reikšmingu, kai p <0,05. Gautus rezultatus medianomis (min. – maks. reikšmėmis; vidurkiu).

Statistiškai reikšmingi skirtumai, lyginant skirstinius žymimi (p<0,05).

Žemiau pateikiama supaprastinta ir apibendrinta viso tyrimo organizavimo schema (21 pav.):

21 pav. Tyrimo organizavimo schema

1.

15 jauno amžiaus asmenų

7 profesionalūs raiteliai

2.

„Firstbeat Bodyguard 2“ ŠSD registratoriai

3.

AKS matavimas

4.

Tiriamojo fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo

žurnalas

5.

Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketa

7.

Užsiėmai su žirgu

6.

Kasdienės veiklos skirtingo intensyvumo

fizinis aktyvumas

8.

Duomenų analizė

„Firstbeat Uploader“,

„Matlab R2012b“ ,

„MS Excel“ , „SPSS 22.0“

9.

Rezultatai

Išvados

35

3. REZULTATAI

Įvertinus jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių ŠSD, AKS ir biopsichosocialinio

pasitenkinimo duomenis prieš ir po užsiemimus su žirgu bei kasdienio skirtingo intensyvumo fizinio

aktyvumo metu, toliau pateikiame gautus rezultatus.

3.1. Skirtingo fizinio aktyvumo ir miego įvertinimas kasdienės veiklos metu

Mažo intensyvumo fizinio aktyvumo metu jauno amžiaus asmenų ŠSD mediana buvo 75,00

(65-97; 78,53) k./min., vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo metu ŠSD mediana buvo 90,00 (72-

104; 88,87) k./min., didelio intensyvumo fizinio aktyvumo metu jauno amžiaus asmenų ŠSD mediana

buvo 101,00 (93-119; 102,92) k./min., miego metu jauno amžiaus asmenų ŠSD mediana buvo 65,00

(52-96; 69,22) k./min. Profesionalių raitelių ŠSD mediana mažo intensyvumo fizinio aktyvumo metu

buvo 97,00 (65-81; 75,86) k./min., vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo metu ŠSD mediana buvo

88,00 (66-110; 78,14) k./min., didelio intensyvumo fizinio aktyvumo metu ŠSD mediana buvo 104,00

(83-111; 102,00) k./min., miego metu ŠSD mediana buvo 61,50 (53-72; 61,83) k./min.

22 pav. Skirtingas fizinis aktyvumas kasdienės veiklos metu

* - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)

36

Įvertinus širdies susitraukimo dažnį miego ir skirtingo fizinio aktyvumo metu, statistiškai

reikšmingų skirtumų lyginant jauno amžiaus asmenis su profesionaliais raiteliais nebuvo (p≥0,05).

Tiek jauno amžiaus asmenų, tiek profesionalių raitelių grupėse stebimas statistiškai reikšmingas

skirtumas lyginant visas veiklas tarpusavyje (p<0,05).

3.2. Kraujo spaudimo vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu

23 pav. Kraujo spaudimo vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu

Prieš užsiėmimus su žirgais jauno amžiaus asmenų grupės tiriamiesiems, pamatavus sistolinį kraujo

spaudimą jo mediana buvo 118 (98-146; 115,64) mmHg; diastolinio kraujo spaudimo mediana buvo 78,00 (60-

82; 74,29) mmHg.

Prieš užsiėmimus su žirgais profesionalių raitelių grupės tiriamiesiems, pamatavus sistolinį kraujo

spaudimą jo mediana buvo 110 (110-122; 114,00) mmHg; diastolinio kraujo spaudimo mediana buvo 80,00 (78-

80; 79,33) mmHg.

Analizuojant sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimus prieš užsiėmimus su žirgu, statistiškai reikšmingų

skirtumų lyginant jauno amžiaus asmenis ir profesionalius raitelius nenustatyta (p≥0,05).

37

3.3. Biopsichosocialinės būklės vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu

24 pav. Biopsichosocialinės būklės vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu

Prieš užsiėmimus su žirgu, jauno amžiaus asmenų fizinės būklės vertinimo balais mediana buvo 2,00

(1-6; 2,27) balų; emocinės būklės mediana buvo 2,00 (1-4; 2,27) balų; socialinio bendravimo vertinimo balų

mediana buvo 2,00 (1-4; 2,33) balų.

Profesionalių raitelių, prieš užsiėmimus su žirgu, fizinės būklės vertinimo balais mediana buvo 3,00

(1-6; 2,86) balų, emocinės būklės mediana buvo 2,00 (1-4; 2,29) balų; socialinio bendravimo vertinimo balų

mediana buvo 3,00 (2-3; 2,57) balų. Lyginant fizinės ir emocinės būklės bei socialinio bendravimo balus

tarpusavyje tiek jauno amžiaus asmenų, tiek profesionalių raitelių grupėse, nebuvo nustatytas statistiškai

reikšmingas skirtumas (p≥0,05).

Prieš užsiėmimus su žirgais, fizinės ir emocinės būklės bei socialinio bendravimo balai statistiškai

reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p≥0,05).

38

3.4. Širdies susitraukimų dažnio įvertinimas skirtingų užsiėmimų su žirgu metu

25 pav. Širdies susitraukimų dažnis skirtingų užsiėmimų su žirgu metu

Žirgo glostymo metu jauno amžiaus asmenų ŠSD mediana buvo 93,50 (72-120; 93,43)

k./min., šukavimo metu – 97,5 (75-113; 95) k./min., šėrimo metu – 100,5 (83-111; 99) k./min., o jojant

žirgu – 93,0 (82-130; 101) k./min. Jauno amžiaus asmenų ŠSD žirgo šėrimo metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnis nei glostant žirgą bei ŠSD buvo didesnis žirgą šeriant nei šukuojant (p<0,05).

Tarp kitų užsiėmimų su žirgu metu šioje grupėje nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo

(p≥0,05).

Profesionalių raitelių ŠSD mediana buvo statistiškai reikšmingai mažesnė glostymo 77,00

(65-92; 79) k./min., šukavimo 85,00 (72-95; 83) k./min. ir šėrimo metu 84,00 (71-94; 84) k./min. nei

jaunų asmenų grupėje (p<0,05). ŠSD jojimo žirgu metu, kurio mediana buvo 94,50 (94-95; 94,50)

k./min. tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05). Profesionalių raitelių ŠSD skirtingų

užsiėmimų su žirgu metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05).

* - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)

39

3.5. Kraujo spaudimo vertinimas po užsiėmimų su žirgu

26 pav. Kraujo spaudimas po užsiėmimų su žirgu

Po užsiėmimų su žirgu jauno amžiaus asmenų grupės tiriamiesiems, pamatavus sistolinį kraujo

spaudimą jo mediana buvo 113 (86-138; 109,86) mmHg; diastolinio kraujo spaudimo mediana buvo 75,00 (60-

82; 72,57) mmHg. Po užsiėmimų su žirgu profesionalių raitelių grupės tiriamiesiems, sistolinį kraujo spaudimą

jo mediana buvo 110 (106-118; 111,33) mmHg; diastolinio kraujo spaudimo mediana buvo 78,00 (78-80; 78,63)

mmHg. Analizuojant sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimus po užsiėmimų su žirgu metu, statistiškai

reikšmingų skirtumų tarp jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių nebuvo (p≥0,05).

3.6. Biopsichosocialinės būklės vertinimas po užsiėmimų su žirgu

* - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)

40

27 pav. Biopsichosocialinė būklė po užsiėmimų su žirgu

Po užsiėmimų su žirgu, jauno amžiaus asmenų fizinės būklės vertinimo balais mediana buvo

2,00 (1-6; 1,93) balų; emocinės būklės mediana buvo 1,00 (1-4; 1,27) balų; socialinio bendravimo

vertinimo balų mediana buvo 1,00 (1-3; 1,47) balų.

Po užsiėmimų su žirgu lyginant fizinės ir emocinės būklės bei socialinio bendravimo balus

tarpusavyje, nustatyta, kad fizinės būklės balas jauno amžiaus asmenų grupėje buvo statistiškai

reikšmingai didesnis nei emocinės būklės balas (p<0,05). Profesionalių raitelių, po užsiėmimų su

žirgu, fizinės būklės vertinimo balais mediana buvo 1,00 (1-3; 1,57) balų, emocinės būklės mediana

buvo 1,00 (1-3; 1,57) balų; socialinio bendravimo vertinimo balų mediana buvo 2,00 (1-3; 1,86) balų.

Profesionalių raitelių grupėje biopsichosocialinės būklės balai tarpusavyje nesiskyrė (p≥0,05).

Po užsiėmimų su žirgais, fizinės ir emocinės būklės bei socialinio bendravimo balai statistiškai

reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p≥0,05).

3.7. Širdies susitraukimų dažnio palyginimas skirtingo fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu

metu

Širdies susitraukimų dažnis visiems tiriamiesiems buvo registruojamas skirtingo intensyvumo

fizinės veiklos metu bei užsiėmimų su žirgais metu. Nusprendėme lygiagrečiai palyginti skirtingo

intensyvumo fizines veiklas su panašaus fizinio intensyvumo užsiėmimais su žirgu.

Lengvam, mažo intensyvumo fiziniam aktyvumui palyginti pasirinkome žirgo glostymo

epizodą, vidutinio intensyvumo užsiemimams – žirgo šukavimo ir šėrimo epizodų ŠSD vidurkį, na o

didelio intensyvumo fizinei veiklai prilyginome jojimą žirgu.

* - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)

41

3.7.1. Mažo intensyvumo fizinio aktyvumo ir žirgo glostymo veiklų palyginimas

28 pav. Širdies susitraukimų dažnis mažo intensyvumo fizinio aktyvumo ir žirgo glostymo metu

Jauno amžiaus asmenų ŠSD buvo statistiškai reikšmingai didesnis glostant žirgą nei užsiimant

mažo intensyvumo fizine veikla (p<0,05). Mažo intensyvumo fizinės veiklos metu ŠSD mediana

buvo 79,00 (65-97; 79,14) k./min., glostant žirgą ŠSD mediana buvo 93,50 (72-120; 93,43) k./min.

Vidutiniškai ŠSD jauno amžiaus asmenų grupėje žirgo glostymo metu buvo 14,29±11,93

k./min (vid. ± SD) didesnis nei atitinkamai mažo intensyvumo fizinės veiklos metu. Profesionalių

raitelių grupėje mažo intensyvumo fizinės veiklos metu ŠSD mediana buvo 79,00 (65-81; 75,86)

k./min., glostant žirgą ŠSD mediana buvo 77,00 (65-92; 79,43) k./min.

Profesionalių raitelių grupėje ŠSD skirtumo nustatyta nebuvo (p≥0,05).

* - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)

42

3.7.2. Vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo bei žirgo šukavimo ir šėrimo veiklų palyginimas

29 pav. Širdies susitraukimų dažnis vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo bei žirgo šukavimo ir

šėrimo metu

Jauno amžiaus asmenų ŠSD buvo statistiškai reikšmingai didesnis žirgo šukavimo ir šėrimo

metu nei vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu (p<0,05). Vidutinio intensyvumo fizinės veiklos

metu ŠSD mediana buvo 90,00 (72-104; 87,93) k./min., šukuojant ir šeriant žirgą ŠSD mediana buvo

99,00 (79-111; 96,93) k./min.

Vidutiniškai ŠSD jauno amžiaus asmenų grupėje žirgo šukavimo bei šėrimo metu buvo 9+/-

9,44 k./min (vid.+/-SD) didesnis nei atitinkamai vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu.

Profesionalių raitelių grupėje vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu ŠSD mediana buvo 88,00

(66-110; 88,14) k./min., šukuojant ir šeriant žirgą ŠSD mediana buvo 85,00 (71-94; 83,57) k./min.

Profesionalių raitelių grupėje ŠSD skirtumo tarp vidutinio intensyvumo veiklos ir žirgo

šukavimo bei šėrimo veiklų, nustatyta nebuvo (p≥0,05).

* - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)

43

3.7.3. Didelio intensyvumo fizinio aktyvumo ir jojimo žirgo veiklų palyginimas

30 pav. Širdies susitraukimų dažnis didelio intensyvumo fizinio aktyvumo ir jojant žirgu metu

Jauno amžiaus asmenų grupėje ŠSD jojant žirgu mediana buvo - 93,00 (82-130; 101,20)

k./min. ir didelio intensyvumo veiklos metu – 101,00 (93-119; 102,92) k./min..

Profesionalių raitelių grupėje ŠSD jojant žirgu mediana buvo - 94,50 (94-95; 94,50) k./min. ir

didelio intensyvumo veiklos metu – 104,00 (83-111; 102,00) k./min. ŠSD jojant žirgu ir didelio

intensyvumo veiklos metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė nei jauno amžiaus asmenų, nei

profesionalių raitelių grupėse (p≥0,05).

44

3.8. Arterinio kraujospūdžio palyginimas prieš ir po užsiemimų su žirgu

3.8.1. Sistolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu

31 pav. Sistolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiemimus su žirgu

Jauno amžiaus asmenų sistolinis kraujo spaudimas po užsiėmimų su žirgu statistiškai

reikšmingai sumažėjo (p<0,05). Vidutinškai jauno amžiaus asmenų sistolinis kraujo spaudimas po

užsiėmimų su žirgu sumažėjo 6,23+/-9,44 mmHg (vid.+/-SD) nuo 115 (98-146) mmHg iki 108,77

(86-138) mmHg. Profesionalių raitelių grupėje statistiškai reikšmingo sistolinio kraujo spaudimo

skirtumo nenustatyta (p≥0,05).

Diastolinis kraujo spaudimas tiek jauno amžiaus asmenų, tiek profesionalių raitelių grupėse

statistiškai reikšmingai nesiskyrė po užsiėmimų su žirgu (p≥0,05).

* - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)

*

45

3.8.2. Diastolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu

32 pav. Diastolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu

3.9. Biopsichosocialinės būklės palyginimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu

33 pav. Biopsichosocialinės būklės pokytis prieš ir po užsiemimus su žirgu

* - statistiškai reikšmingas pokytis (p<0,05)

46

Jauno amžiaus asmenų grupėje fizinės būklės pokyčio balų mediana – 0,00 (-1-1; 0,29),

emocinės būklės – 1,00 (0-2; 1,00), socialinio bendravimo – 1,00 (0-2; 0,86). Profesionalių raitelių

grupėje fizinės būklės pokyčio balų mediana – 2,00 (0-3; 1,29), emocinės būklės – 1,00 (0-2; 0,71),

socialinio bendravimo – 0,00 (0-2; 0,71).

Fizinė būklė statistiškai reikšmingai nesiskyrė po užsiėmimų su žirgu abiejose grupėse

(p≥0,05). Palyginus abiejose grupėse emocinę būklę prieš ir po užsiėmimų su žirgu, rastas statistiškai

reikšmingas skirtumas jauno amžiaus asmenų grupėje (p<0,05).

Taip pat ir socialinio bendravimo balų palyginimas prieš ir po užsiemimus su žirgu statistiškai

reikšmingai skyrėsi jauno amžiaus asmenų grupėje (p<0,05). Lyginant biopsichosocialinio modelio

skirtumus profesionalių raitelių grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p≥0,05).

47

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Įvertinus jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį, arterinį

kraujo spaudimą ir biopsichosocialinio pasitenkinimo duomenis prieš ir po užsiemimus su žirgu bei

kasdienio skirtingo intensyvumo fizinio aktyvumo metu, gauti rezultatai rodo, jog:

Kasdienės skirtingo intensyvumo fizinės veiklos metu tiek jauno amžiaus asmenų tiek

profesionalių raitelių širdies susitraukimų dažnis, kaip ir buvo galima tikėtis, didėjo priklausomai nuo

veiklos intensyvumo, o tarp pačių grupių nesiskyrė – didėjo panašiai.

Pamatavus arterinį kraujo spaudimą tiek jauno amžiaus asmenims, tiek profesionaliems

raiteliams prieš pradedant užsiėmimus su žirgais abiejose grupėse arterinis karujo spaudimas buvo

panašus. O prieš pradedant užsiėmimus su žirgais apklausus jauno amžiaus asmenis ir profesonalius

raitelius jų fizinė ir emocinė būklė bei socialinis bendravimas reikšmingai nesiskyrė ir taip pat buvo

panašūs. Galima teigti, kad abi tiriamųjų grupės prieš užsiėmimus su žirgais buvo ganėtinai

homogeniškos, t.y. panašios biopsichosocialinės būklės.

Įvertinus širdies susitraukimo dažnį skirtingų užsiėmimų su žirgu metu, stebėtas skirtumas

tarp abiejų grupių. Jauno amžiaus asmenų grupėje širdies susitraukimų dažnis skyrėsi tarp skirtingų

veiklų su pačiu žirgu, t.y. jį glostant ir šeriant bei šukuojant ir šeriant. Raitelių grupėje tarp skirtingų

veiklų su žirgu jokio skirtomo neradome, tačiau reikšmingai skyrėsi širdies suitraukimų dažnis tarp

pačių grupių. Jauno amžiaus asmenų širdies susitraukimų dažnis užsiėmimų su žirgu metu buvo

didenis nei profesionalių raitelių grupėje. Tam galėjo turėti įtakos baimė žirgams, neįprasta aplinka ir

neturėjimas jokio ankstesnio kontakto su žirgu. Tuo tarpu profesionalių raitelių širdies susitraukimų

dažnis buvo žemesnis. Galima manyti, dėl to, kad profesionalūs raiteliai yra įpratę būti ir dirbti su

žirgais ir supanti aplinka jiems yra įprastinė.

Po užsiėmimų su žirgu pamatavus arterinį kraujo spaudimą abiejose grupėse jis buvo panašus

ir tarpusavyje nesiskyrė. O po užsiėmimų su žirgu, apklausus jauno amžiaus asmenis, jų grupėje

emocinė ir fizinė būklė reikšmingai skyrėsi. Jauno amžiaus asmenys po užsiėmimų su žirgu savo fizinę

būklę įvertino geriau nei emocinę. Tuo tarpu raitelių grupėje biopsichosocialinė būklė buvo panaši

kaip ir prieš užsiėmimus su žirgais.

Palyginus jauno amžiaus asmenų širdies susitraukimų dažnį esamą mažo intensyvumo

kasdienės fizinės veiklos ir glostant žirgą metu, rastas skirtumas. Glostant žirgą – ŠSD buvo didesnis

nei užzsiimant įprasta kasdiene mažo intensyvumo veikla. Profesionalų tarpe skirtumo nepastebėta.

Panašūs rezultatai gauti ir palyginus jauno amžiaus asmenų širdies susitraukimų dažnį esamą vidutinio

intensyvumo kasdienės fizinės veiklos ir šukuojant bei šeriant žirgą metu - rastas skirtumas. Šukuojant

ir šeriant žirgą – ŠSD buvo didesnis nei užzsiimant įprasta kasdiene vidutinio intensyvumo veikla.

Profesionalų tarpe skirtumo taip pat vėlgi nepastebėta.

48

Lyginant širdies susitraukimų dažnį didelio intensyvumo kasdienės fizinės veiklos ir jojimo

žirgu metu, skirtumų neradome nei vienoje grupeje. ŠSD buvo panašus abiejose grupėse tiek užsiimant

intensyvia veikla, tiek ir jojant žirgu. Nors ir buvo tikėtasi, jog profesionalių raitelių tarpe skirtumas

turėtų būti ženklus dėl raitelių treniruotumo ir jau įprasto jiems intensyvaus fizinio rėžimo, tačiau

skrtumo neradome.

Palyginus sistolinį kraujo spaudimą prieš ir po užsiėmimų su žirgais jauno amžiaus asmenų

grupėje rastas reikšmingas sksirtumas. Po užsiėmimų sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo 6-7 mmHg

(AKS matuoklio paklaida – 2 mmHg). Profesionalių raitelių tarpe skirtumas nerastas ir duomenys

išlikę panašūs kaip ir prieš užsiėmimus su žirgais. Galima daryti prielaidą, kad taip yra todėl, jog

asmenys ilgai dirbantys su žirgais jau yra įpratę prie žirgų yra atsipalaidavę, neįsitempę ir tokia būsena

jų tarpe esanti pastovi. O jauno amžiaus asmenims užsiėmimai su žirgais turėjo reikšmingai raminantį

ir atpalaiduojantį poveikį, nes jų sistolis kraujo spaudimas reikšmingai sumažėjo normalaus spaudimo

ribose. Diastolinis kraujo spaudimas išliko panašus lyginant prieš ir po užsiėmimus su žirgu abiejose

tiriamųjų grupėse.

Palyginus biopsichosocialinę būklę prieš ir po užsiėmimų su žirgu tarp grupių skirtumas

nerastas, abiejų grupių tiriamieji jautėsi panašiai. Tačiau lyginant gautus rezultatus pačiose grupėse

reikšmingas pokytis buvo rastas jauno amžiaus asmenų grupėje. Reikšmingai pagerėjo emocinė būklė

ir socialinis bendravimas, jauno amžiaus asmenys jautėsi atsipalaidavę, nurimę, labiau

susikoncentravę, jautė didesnį emocinį pasitenkinimą, labiau reiškė norą bendrauti, dalintis patirtais

pozityviais įspūdžiais po užsiėmimų su žirgais.

Viso tyrimo metu taip pat registravome širdies susitraukimų dažnį ir žirgams su kuriais buvo

vykdomi užsiėmimai. Todėl turėjome galimybę stebėti ir analizuoti kaip žirgas reaguoja į žmogaus

buvimą šalia ir kaip jis jaučiasi šalia svetimo ir su žirgais ilgametę patirtį turinčiais asmenimis.

Kalifornijoje yra atlikti keli tokio tipo tyrimai. Mokslų daktarė, profesorė Ellen Kaye Gehrke

savo atliekamuose moksliniuose tyrimuose, apie emocinę darną tarp žmogaus ir žirgo teigia, kad žirgo

ir žmogaus ryšys egzistuoja. Žirgai yra linkę atspindėti žmogaus emocionalią patirtį bei bendravimas

su žirgais turi neginčyjamą terapinį poveikį pacientams. Iki šiol labai nedaug kiekybinių tyrimų buvo

atlikta rodančių psicho-fiziologinį ryšį, kuris įvyksta tarp žmogaus ir gyvūno, ypač su žirgais.

Šio ryšio praktinis matavimas vyksta vertinant širdies ritmo variabilumą (kitimą), širdies

dūžių pokyčius širdies ritmo metu. Registruojama elektrokardiograma matuoja elektromagnetinį

signalą, kurį širdis naudoja nusiųsti nerologinei informacijai į smegenis ir likusiam kūnui skirtinguose

lygiuose. Vykstant šio ryšio procesui, kraujo spaudimo banga, keisdama smegenų elektrinį aktyvumą,

taip pat balansuoja streso hormonų kiekį kraujyje.

49

Širdies ritmo variabilumo dinamika yra ypač jautri emocijoms, tiek teigiamoms, tiek

neigiamoms. Emocijos gali turėti įtakos širdies ritmo modeliams, kurie nepriklauso nuo širdies

susitraukimų dažnio. Patiriant neigiamas emocijas, tokias kaip, nusivylimas, susirūpinimas, liūdesys ar

depresija, širdies ritmas tampa nepastovesnis, netvarkingas, padrikas. Priešingai, ilgalaikės teigiamos

emocijos tokios kaip dėkingumas, meilė, ar užuojauta skatina koherentišką, nuoseklų, tolygų bei ramų

širdies ritmą. Kas gali būti įvertinta, teigiamos gairės fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti.

Tyrime Gehrke bendravo su savo pačios auginamais žirgais. Visą parą stebėjo savo ir žirgų

ŠŠD su specialiu monitoriumi įvairių skirtingų kasdienių veiklų metu, tokių kaip prižiūrint, šukuojant,

šeriant bei jojant žirgais. Pasitelkusi ‘‘širdies atvėrimo‘‘ metodiką iš Širdies matematikos instituto ji

bendraudama su žirgais generavo pozityvias, teigiamas, meilės ir dėkingumo kupinas emocijas skirtas

būtent tiems keturiems jos žirgams ir buvo stebimas pozityvios emocijos atsakas iš pačių žirgų širdies

susitraukimo dažnio variabilumo supanašėjimo. Remiantis Gehrke atlikto pilotinio tyrimo

duomenimis, galima teigti, jog žmogaus generuojamos emocijos gali turėti įtakos žirgo būsenai.

Toliau pateikiame dr. E.Gerkhe atlikto tyrimo su žirgu jos žirgu Tonapahu ŠSD variabiumo

diagramą, kurioje dr. E.Gehrke širdies ritmas vaizduojamas mėlyna spalva, žirgo – raudona (34 pav.).

34 pav. Žmogaus ir žirgo širdies ritmo variabilumas (Gehrke, E.K. ,2009)

Iš daktarės E.Gehrke atlikto tyrimo vaizduojamas grafikas, kuriame matomas širdies ritmo

variabilumas tarp jos ir jos žirgo. Kuomet jiedu yra atskirai ir kuomet kartu, bei Gehrke atlieka

pozityvių minčių generavimą, kuris akivaizdžiai įtakoja ir jos žirgo širdies ritmą.

Panašiu principu bandėme ir mes atlikti tokį eksperimentą, kurio metu registravome ir žirgo ir

tiriamojo asmens širdies susitraukimų dažnį tuo pat metu esant jiems kartu ir atskirai.

50

36 pav. Žirgo ir tiriamųjų asmenų (profesionalių raitelių) širdies susitraukimų dažniai tuo pat metu

esant jiems kartu ir atskirai

Iš pateiktų diagramų galime vizualiai matyti kaip kito širdies susitraukimų dažnis tiriamąjam

bei pačiam žirgui esant jiems kartu ir atskirai. Abiejuose diagramose matome dviejų skirtingų

profesionalių raitelių ŠSD kitimą. Kuomet raitelis ir žirgas būna atskirai, nemato vienas kito, jų širdies

ritmai nevienodi, nesinchroniški, chaotiškai kinta, esti netolygūs. Vos į žirgo gardą įėjus raiteliui, kuris

pažįsta žirgą, stebime ŠSD sinchronišką ritmo variabilumą, protarpiais ritmas netgi sutampa su žirgo

širdies ritmu, tampa panašus į raitelio ir atvirkščiai. Kontakto su žirgu metu, jį glostant, šukuojant,

šeriant profesionalių raitelių ŠSD mažėja, tolygiai ir šalia jų esančio žirgo. Po užsiėmimo, raiteliui

paliekant žirgą vieną garde, stebimas jų abiejų ŠSD kitimas – pulsas dažnėja, tampa netolygus,

chaotiškas, ne sinchroniškas.

37 pav. Žirgo ir tiriamųjų asmenų (jauno amžiaus asmenų) širdies susitraukimų dažniai tuo pat

metu esant jiems kartu ir atskirai

Atlikus tą patį tyrimą su jauno amžiaus asmenimis, kurie nėra turėję jokio kontakto su žirgu

anksčiau, gauti rezultatai buvo gana panašūs į profesionalių raitelių, tačiau skyrėsi tuo, kad jauno

amžiaus asmenų širdies ritmas nepersipynė su žirgo širdies ritmu, kaip profesionalų grupėjė, o išliko

savo įprastame ŠSD dažnyje. Stebėtas akivaizdus ŠSD sinchroniškas variabilumas jauno amžiaus

asmenų ir žirgo jiems esant kartu. Kaip ir profesionalų grupėje, kol žirgas ir tiriamasis buvo atskirai

stebėta nesinchroniška širdies veikla, tačiau tiriamąjam įėjus į žirgo gardą ir būnant šalia jo, jį glostant,

51

šukuojant ir šeriant, ŠSD tampa žemesnis, žmogus patampa ramesnis, atsipalaidavęs, atitinkamai

sinchronizuojasi ir žirgo širdies ritmas. Vos tik tiriamasis palieka žirgo gardą, jų ŠSD sinchronizacija

nutrūksta, ritmas patampa chaotiškas, netolygus, sinchroniškas variabilumas nutrūksta.

Jauno amžiaus asmenų grupėje prieš įeinant į žirgo gardą, matomas didesnis ŠSD nei

profesionalių raitelių. Tam įtakos gali turėti patiriamas nedidelis stresas ir baimė žirgui, patirties

nebuvimas. Tačiau kontakto su žirgu metu, tiriamųjų ŠSD pamažu žemėja, tiriamasis atsipalaiduoja,

nurimsta.

Tolygiai kinta ir žirgo ŠSD kontakto su žmogu metu. Su profesionaliais raiteliais žirgas

nurimsta, jo ŠSD kone susitapatina su žmogaus ŠSD, kas labai stebina. Galima teigti kad, galbūt

profesionalių raitelių ŠSD šiaip yra linkęs būti natūraliai žemesnis, dėl sportinio treniruotumo ir jokio

streso bei baimės neturėjimo šalia žirgų.

O kontakto su svetimais, nepatyrusiais raiteliais metu, žirgo ŠSD taip pat mažėja, žirgas

nusiramina. Tačiau širdies ritmai nesusitapatina, galbūt todėl, kad nepatyrusių raitelių baimės įtakoje,

asmenų ŠSD būna pakankamai aukštas ir nurimus jis vistiek nepasiekia žemesnio žirgo ŠSD.

Tai ką atrado Kalifornijos tyrėjai ir mes, įrodo jog žmogaus ir žirgo kontaktas gali teigiamai

veikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Buvimas su žirgu žmogų veikia sveikatinamai, ramina,

atpalaiduoja, mažina stresą, gerina emocinę būklę. Mažėja sistolinis kraujo spaudimas, gerėja

socialinis bendravimas. Būnant gerai nusiteikus, pozityviai veikiant vienas kitą, generuojant teigiamas

mintis yra naudinga tiek žmogui tiek žirgui, kas gali būti traktuojama kaip terapija ar sveikatinimas.

52

5. IŠVADOS

1. Jauno amžiaus asmenims ir profesionaliems raiteliams didėjant fizinės veiklos

intensyvumui, didėja širdies susitraukimų dažnis, o kraujo spaudimas ir biopsichosocialinis

pasitenkinimas prieš užsiėmimus su žirgu tarp grupių nesiskiria.

2. Glostant, šukuojant ir šeriant žirgą jauno amžiaus asmenų širdies susitraukimų dažnis yra

didesnis nei profesionalių raitelių. Šeriant žirgą širdies susitraukimų dažnis jauno amžiaus

asmenims didėja labiau nei jį glostant. Po užsiėmimų su žirgu pasitenkinimas savo fizine būkle

jauno amžiaus asmenims didėja labiau nei pasitenkinimas emocine būkle. Profesionalių raitelių

grupėje reikšmingi skirtumai nestebimi.

3. Jauno amžiaus asmenims glostant, šukuojant ir šeriant žirgą širdies susitraukimų dažnis

yra didesnis nei mažo ir vidutinio fizinio intensyvumo kasdienės veiklos metu. Po užsiėmimų

su žirgu jauno amžiaus asmenims sistolinis kraujo spaudimas sumažėja, o pasitenkinimas

emocine būkle bei socialiniu bendravimu padidėja. Profesionalių raitelių grupėje reikšmingi

skirtumai nestebimi.

53

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Tam tikro intensyvumo kasdienę fizinę veiklą galima keisti sveikatinančia veikla su

žirgu, kas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei biopsichoemocinę būklę.

2. Užsiėmimai su žirgu gali būti puikia terapijos forma padidinto arterinio kraujo spaudimo

ligą turintiems asmenims, patiriantiems didelį stresą gyvenamojoje aplinkoje.

3. Užsiėmimai su žirgu gali paįvairinti įprastinius terapijos užsiėmimus, skatinti norą

mankštintis, gerinti bendrą biopsichosocialinę asmens būklę.

4. Atlikus šį tyrimą supratome, jog būtų tikslinga užsiėmimų su žirgu metu registruoti ne

vien tik širdies susitraukimo dažnį bei kraujo spaudimą, bet registruoti ir elektrokardiogramą. Iš jos

būtų galima gauti daugiau širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių parametrų.

5. Tyrimo metu, dėl nepalankių sąlygų neatlikome ramybės ŠSD pamatavimo. Būtų labai

tikslinga prieš pradedant visus matavimus, pirmiau įsivertinti žmogaus ir žirgo ramybės ŠSD.

6. Taip pat rekomenduojame atliekant tokius tyrimus prieš pradedant terapinį kontaktą su

žirgu, turėti ‘‘įvadinį‘‘ susipažinimą su žirgu, nepradėti registruoti parametrų iš karto vos tik pirmą

sykį yra išvystamas žirgas, kas sukelia baimę ir stresą tiriamająm ir pačiam žirgui.

7. Dar būtų tikslinga atlikti tokį tyrimą su vyresnio amžiaus žmonių grupe, turinčių

padidintą arterinį kraujo spaudimą, ar segantiems pirmine arterine hipertenzija. Taip pat žmonėms

sergantiems depresija, turintiems sunkių emocinių problemų.

54

7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

Šepetkaitė A., Cicėnaitė R., Berškienė K., Vainoras A., Landauskas M., Šveistienė R. Young

age persons and professional riders heart rate, blood pressure and biopsychosocial satisfaction during

daily activities and interactions with a horse. International conference „Exercise for health and

rehabilitation“. Kaunas, 2015 m. gruodžio 18 d. Pranešimo tezė publikuota konferencijos leidinyje

ISBN: 978-9955-15-416-7, p. 27-29, p. 69-71.

Cicėnaitė R., Šepetkaitė A., Berškienė K., Vainoras A., Landauskas M., Šveistienė R.

Correlations between earth’s local magnetic field and heart rate of young individuals and professional

riders during daily activities and interactions with a horse. International conference „Exercise for

health and rehabilitation“. Kaunas, 2015 m. gruodžio 18 d. Pranešimo tezė publikuota konferencijos

leidinyje ISBN: 978-9955-15-416-7, p. 24-27.

55

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. All A.C, Loving G.L, Crane L.L. Animals, horseback riding, and implications for

rehabilitation therapy. 1999; 65:49-57.

2. APA Presidential Task Force on Evidence-Based Practice Evidence-based practice in

psychology. American Psychologist. 2006; 61;271-285.

3. Appelhans B.M., Luecken L.J. Heart rate variability as an index of regulated emotional

responding. Review of General Psychology, 2006; T.10, Nr. 3.

4. Bass M.M, Duchowny C.A, Llabre M.M. The effect of therapeutic horseback riding on

social functioning in children with autism. 2009; 39:1261-7.

5. Bass, M. M., Duchowny, C. A., & Llabre, M. M.. The effect of therapeutic horseback

riding on social functioning in children with autism. Journal of Autism and Developmental Disorders,

2009 ;39,1261-1267.

6. Beer J.S., Lombardo M.V., Gross J. J. Handbook of Emotional Regulation. New York:

The Guilford Press, 2007; 145-158.

7. Borell, E., Langbein, J., Despres, G., Hansen, S., Leterrier, C., Marchant-Forde,

J.Veissier, I. Heart rate variability as a measure of autonomic regulation of cardiac activity for

assessing stress and welfare in farm animals – A review. Physiology & Behavior. 2007; 92, 293-316.

8. Bradley R.T., McCraty R., Atkinson M., Tomasino D., Daugherty A., Arguelles

L. Emotion Self-Regulation, Psychophysiological Coherence, and Test Anxiety: Results from an

Experiment Using Electrophysiological Measures. Applied Psychophysiol & Biofeedback, 2010; T.

35.

9. Burgon, H. Case studies of adults receiving horse-riding therapy. Anthrozoos. 2003; 16,

263- 276.

10. Compton, W. C. An Introduction to Positive Psychology. Wadsworth Publishing, 2005;

1–22.

11. De Jong, I.C., Sgoigo, A., Lambooij, E., Korte S.M., Blokhuis H.J., and Koolhaas, J.M.

Effects of social stress on heart rate and heart rate variability in growing pigs. Canadian Journal of

Animal Science 2000; 80, 273-280.

12. Drinkhouse, M., Birmingham, S.W., Fillman, R., Jedlicka, H. Correlation of Human and

Horse Heart Rates during Equine-Assisted Therapy Sessions with At-Risk Youths: A Pilot Study.

Journal of Student Research. Volume 1, Issue 2012; 3: 22-25.

13. Eckberg D.L. Sympathovagal balance. Circulation, 1997; 96:3224–3232,.

14. Ellen Kaye Gehrke, Ann Baldwin, Patric M. Schiltz. Heart Rate Variability in Horses

Engaged in Equine-Assisted Activities. Journal of Equine Veterinary Science 2011; 31:78-84.

56

15. Ellen Kaye Gehrke. The Horse-Human Heart Connection: Results of studies using heart

rate variability. Narha's Strides. Spring 2010; 20-23.

16. Hakanson M, Möller M, Lindström I, Mattsson B. The horse as the healer-a study of

riding in patients with back pain. Journal of Bodywork and Movement Therapies 2009; 13(1):43-52.

17. Horses and Humans Research Foundation 2007; [žiūrėta: 2015 10 18], prieiga internete:

http://www.horsesandhumans.org/About_Us.html#mission,

18. Yorke, J., Adams, C., & Coady, N. Therapeutic value of equine-human bonding in

recovery from trauma. Anthrozoos, 2008; 21, 17-30.

19. Kaiser, L., Spence, L. J., Lavergne, A. G., & Vanden Bosch, K. L. Can a week of

therapeutic riding make a difference? A pilot study. Anthrozoos, 2004; 17, 63-72.

20. Klontz, B.T., Bivens, A., Leinart, D. The effectiveness of equine-assisted experiential

therapy: results of an open clinical trial. Society of Animals 2007; 15, 257-267.

21. Lynch, J.J. and Gantt, W.H. The heart rate component of the social reflex in dogs: The

conditional effects of petting and person. Conditional Reflex 1968; 3, 69-80.

22. Lynch, J.J., Fregin, G.F., Mackie, J.B., and Monroe, R.R. Heart rate changes in the horse

to human contact. Psychophysiology 1974; 11(4), 472-478.

23. Marr, C.A., French, L., Thompson, D., Drum, L., Greening, G., Mormon, J., Henderson,

I., Hughes, C.W. Animal-assisted therapy in psychiatric rehabilitation. 2000; 12(1), 43-47.

24. Mason, M.S. and Hagan, C.B. Pet-assisted psychotherapy. Psychological Reports 1999;

84.

25. McCraty R. Coherence: Bridging Personal, Social and Global Health . Journal of

Nursing, Social Studies, Public Health and Rehabilitation, 2012, Nr. 1–2.

26. McCraty R. Coherence: Bridging Personal, Social and Global Health. Journal of Nursing,

Social Studies, Public Health and Rehabilitation, 2012, Nr. 1–2.

27. McCraty R., Atkinson M., Tomasino D., Bradley R. T. The Coherent Heart Heart–Brain

Interactions, Psychophysiological Coherence, and the Emergence of System-Wide Order. Integral

Review, 2009, T. 9, Nr. 2.

28. McCraty R., Deyhle A., & Childre, D. The Global Coherence Initiative: creating a

coherent planetary standing wave. Global Advances in Health and Medicine, 2012; Mar; 1(1): 64–77.

29. McCraty R., Shaffer F. Heart Rate Variability: New Perspectives on Physiological

Mechanisms, Assessment of Self-regulatory Capacity, and Health Risk, 2015, Jan. 1:1 4

30. Miller, J. H. & Alston, A. J. Therapeutic riding: An educational tool for children with

disabilities as viewed by parents. Journal of Southern Agricultural Education Research, 2004; 54, 114-

123.

57

31. Mistral, K. Heart to heart: A quantitative approach to measuring the emotional bond

between horses and humans. Horse connection magazine, August. 2007; 44-47.

32. Morrison M. Health benefits of animal-assisted interventions. Complement Health

Practical Review. 2007; 51-62.

33. North American Riding for the Handicapped Association. 2009. [žiūrėta: 2015 10 18],

prieiga internete: http://www.narha.org/SecEFMHA/WhatIsEFMHA.asp

34. Palestrini, C., Previde, E.P., Spiezio, C., Verga, M. Heart rate and behavioural responses

of dogs in the Ainsworth’s Strange Situation: a pilot study. Applied Animal Behaviour Science 2005;

94, 75-88.

35. Parish-Plass,N. Animal-assisted therapy with children suffering from insecure attachment

due to abuse and neglect: A method to lower the risk of intergenerational transmission of abuse.

Clinical Child Psychology and Psychiatry, 2008; 13, 7-30.

36. Petrauskienė J, Kalėdienė R., Rimpelė A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo

teorija ir praktika: Kaunas, Šviesa. 1999; 124-126.

37. Porges SW. The polyvagal perspective. Biology- Psychology. 2007; 74:116-43.

38. Rietmann T, Stauffacher M, Bernasconi P, Auer J, Weishaupt M. The association

between heart rate, heart rate variability, endocrine and behavioural pain measures in horses suffering

from laminitis. 2004; 51:218-25.

39. Rietmann T, Stuart A, Bernasconi P, Stauffacher M. Assessment of mental stress in

warmblood horses: heart rate variability in comparison to heart rate and selected behavioural

parameters. 2004; 88:121-36.

40. Santrock, J. W. A Topical Approach to Human Life-span Development (3rd ed.) 2007.

41. Sokolof M. Treating Abuse with the Help of a Horse. Society of Counseling Psychology,

American Psychological Association. Section 13 of Division 17, 2010; 99-11.

42. Sterba J.A. Does horseback riding therapy or therapist-directed hippotherapy rehabilitate

children with cerebral palsy? Neurology 2007; 49:68-73.

43. Steven Handel The Emotion Machine. 2010; 11: 45-57.

44. Sztajzel J. Heart rate variability: a noninvasive electrocardiographic method to measure

the autonomic nervous system. Swiss Medical Weekly, 2004; (134): 514–522,.

45. Tira Stebbins Horse and Human Interaction: Current Psychosocial Research and Future

Directions. Society of Counseling Psychology, American Psychological Association. 2010; 15-16.

46. Toni Welsh. Animal/Human Interaction: Research and Practice. Society of Counseling

Psychology, American Psychological Association. 2010; 20-45.

58

47. Visser, E.K., van Reenen, C.G., van der Werf, J.T.N., Schilder, M.B.H., Knaap, J.H.,

Barneveld, A. , Blokhuis, H.J. Heart rate and heart rate variability during a novel object test and a

handling test in young horses. Physiology & Behavior 2002; 76, 289-296.

48. Von Borel E, Langbein J, Despres G, Hansen S, Leterrier C, Marchant-Forde J, et al.

Heart rate variability as a measure of autonomic regulation of cardiac activity for assessing stress and

walfare in farm animals review. 2007; 92:293-316.

49. Žemaitytė D. Širdies ritmo autonominis reguliavimas: mechanizmai, vertinimas,

klinikinė reikšmė. KMA leidykla, Palanga, 1997.

59

9. PRIEDAI

Gerbiamas respondente,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, medicinos akademijos, slaugos fakulteto, I kurso

magistro programos „Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais“ studentės Agneta Šepetkaitė ir

Rūta Cicėnaitė atlieka tyrimą, kurio metu bus stebimos žemės lokalaus geomagnetinio lauko ir jaunų

asmenų širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių sąsajos kasdieninės veiklos ir užsiėmimų su žirgu

metu.

Pasitenkinimo savo fizine, emocine būkle bei socialiniu bendravimu prieš užsiėmimus su žirgu ir

po jų matuojamas 7 pozicijų Likert skalėmis (nuo 1 – patenkintas, iki 7 – nepatenkintas).

Užsiėmimų su žirgu poveikio fizinei, emocinei būklei ir socialiniam bendravimui tyrimas (Matuojama

Likert skalėmis tiriamojo pasitenkinimas savo fizine, emocine būkle bei socialiniu bendravimu prieš

užsiėmimą su žirgu ir po jo)

Nr. .................................................. Užsiėmimas: nr. .............................. Data ...............................

Sociodemografiniai duomenys (įrašykite ar pabraukite):

Amžius ............;

Lytis: mot., vyr.

Profesija: ...................................................

Gyvenamoji vieta: ....................................

1.PRIEŠ UŽSIĖMIMĄ

Matavimai/užsiėmimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

1.1.Fizinės būklės

įvertinimas

1.2.Emocinės būklės

įvertinimas

1.3.Socialinio

bendravimo

įvertinimas

A B C D E F G

2.PO UŽSIĖMIMO

Matavimai/užsiėmimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

2.1.Fizinės būklės

įvertinimas

2.2. Emocinės būklės

įvertinimas

2.3.Socialinio

bendravimo

įvertinimas

9.1. Priedas Nr.1 Anketinė apklausa

60

9.2. Priedas Nr.2 Bioetikos leidimo dokumentas