Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos

veiklos ir valdymo optimizavimo

galimybių įvertinimo ir rezultatų

pritaikymo galimybių studija

Galutinė ataskaita

2014 m. spalio 28 d.

2

Turinys

Trumpiniai ................................................................................................................................................ 4

1. Įvadas .............................................................................................................................................. 5

1.1. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimo ir

rezultatų pritaikymo galimybių studijos tikslas ir darbo metodai ....................................................... 5

1.2. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimo ir

rezultatų pritaikymo galimybių studijos tikslas ir darbo metodai ....................................................... 6

2. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimo ir

rezultatų pritaikymo galimybių studijos kontekstas ................................................................................. 9

3. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimo

rezultatai ................................................................................................................................................ 13

3.1. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijų paskirstymo ypatybės ................................... 13

3.2. Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų teisinės formos

tinkamumas pavestoms funkcijoms įgyvendinti ............................................................................... 35

3.3. Veiklos valdymo praktikos įstaigose prie Susisiekimo ministerijos ....................................... 45

4. Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijos kitų jų veiklos srities organizacijų

kontekste ............................................................................................................................................... 55

4.1. Kelių transportas ................................................................................................................... 55

4.2. Geležinkelių transportas ....................................................................................................... 60

4.3. Oro transportas ..................................................................................................................... 61

4.4. Vandens ir jūrų transportas................................................................................................... 62

4.5. Pasienis .................................................................................................................................. 63

4.6. ES paramos administravimas ................................................................................................ 66

4.7. Informacinės visuomenės plėtra ........................................................................................... 67

4.8. Ūkio subjektų veiklos priežiūra ............................................................................................. 68

5. Įstaigų prie ministerijų veiklos valdymo situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse ............................... 70

5.1. Lietuvos įstaigų prie ministerijų valdymo tobulinimo patirtis............................................... 70

5.2. Užsienio šalių patirtis transporto sektoriuje ......................................................................... 78

5.3. Užsienio šalių patirtis pasienio sektoriuje ............................................................................. 82

3

6. Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių

įvertinimo išvados ir siūlomi pokyčiai..................................................................................................... 84

7. Siūlomų pokyčių detalizavimas pakeitimai prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo

optimizavimui ......................................................................................................................................... 89

7.1. IVPK funkcijų tolimesnis gryninimas ..................................................................................... 89

7.2. PKPD pertvarkymas ............................................................................................................. 100

7.3. VĮ „Regitra“ perkėlimas į Susisiekimo ministerijos valdymo sritį ........................................ 109

7.4. TID teisinės formos pakeitimas ........................................................................................... 113

7.5. CAA tinkamo finansavimo užtikrinimas ir teisinės formos keitimas ................................... 119

7.6. Bendrųjų funkcijų konsolidavimas ...................................................................................... 127

7.7. Įstaigų veiklos valdymo tikslų pagalba stiprinimas ............................................................. 133

1 priedas: Šaltinių sąrašas .................................................................................................................. 136

2 priedas: Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos ................ 138

3 priedas: Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos vykdomų funkcijų grupių produktai ir

vartotojai .............................................................................................................................................. 152

4 priedas: Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos vykdomoms funkcijoms priskiriami ištekliai

............................................................................................................................................................. 168

5 priedas: Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos ir kitų įstaigų, veikiančių toje pačioje srityje veiklos

palyginimo rezultatai ............................................................................................................................ 177

6 priedas: Užsienio šalių transporto sektoriaus institucijos ................................................................. 182

4

Trumpiniai

Trumpinys Paaiškinimas

CAA Civilinės aviacijos administracija

CPO Centrinė perkančioji organizacija

EK Europos Komisija

ES Europos sąjunga

IRT Informacinių ryšių technologijos

IT Informacinės technologijos

IVP Informacinės visuomenės plėtra

IVPK Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo

ministerijos

LAKD Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

LAWIN Advokatų kontora LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai

LR Lietuvos Respublika

LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LSLA Lietuvos saugios laivybos administracija

OVC UAB „Organizacijų vystymo centras“, paslaugų teikėjas

PKP Pasienio kontrolės punktas

PKPD Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos

SF Struktūriniai fondai

TID Transporto investicijų direkcija

VGI Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

VB Valstybės biudžetas

VIISP Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma

VKS Valdymo kontrolės sistema

VKTI Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

VSAD Valstybės sienos apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos

VŠĮ Viešoji įstaiga

5

1. Įvadas

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos inicijuotą projektą „Įstaigų prie Susisiekimo

ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimo ir rezultatų pritaikymo galimybių

studija“, UAB „Organizacijų vystymo centras“ kartu su advokatų kontora LAWIN Lideika, Petrauskas,

Valiūnas ir partneriai pradinius projekto darbus vykdė 2014 m. birželio mėn. - spalio mėn.

Visos paslaugos buvo teikiamos pagal 2014 m. Balandžio 7 d. Kvietimo Nr. 123-2-20 2 priede

nurodytas techninės užduoties sąlygas.

1.1. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo

galimybių įvertinimo ir rezultatų pritaikymo galimybių studijos tikslas ir

darbo metodai

Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimo ir

rezultatų pritaikymo galimybių studijos pagrindinis tikslas yra sudaryti prielaidas optimizuoti įstaigų prie

Susisiekimo ministerijos veiklos valdymą ir funkcijų įgyvendinimą, efektyviai panaudojant turimus

išteklius, pateikiant konkrečias ir pagrįstas rekomendacijas optimizavimo veiksmams įgyvendinti.

Atliekant galimybių studiją buvo analizuojama aštuonių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veikla:

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD),

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VKTI),

Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VGI),

Civilinės aviacijos administracijos (toliau – CAA),

Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie susisiekimo ministerijos (toliau – PKPD),

Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – LSLA),

Transporto investicijų direkcijos (toliau – TID),

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (toliau – IVPK).

Ataskaitoje pateikiami įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių

įvertinimo rezultatai bei siūlymai veiklos ir valdymo tobulinimui, kurie toliau bus tikslinami ir pildomi.

Ataskaitą sudaro šie pagrindiniai skyriai:

Pirmajame skyriuje apibūdinamas tyrimo tikslas, objektas, analizuojami klausimai ir darbo

metodai;

Antrajame skyriuje pateikiamas platesnis įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir

valdymo optimizavimo galimybių įvertinimo kontekstas, bendros strateginės gairės

sąlygojančios veiklos tobulinimo krypčių pasirinkimą, o taip pat Susisiekimo ministerijos jau

įgyvendintos veiklos optimizavimo priemonės;

6

Trečiajame skyriuje yra pateikti įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo

įvertinimo rezultatai, įvertinant įstaigų funkcijų paskirstymo ypatybes, jų teisinės formos

tinkamumą priskirtoms funkcijoms įgyvendinti bei naudojamas veiklos valdymo praktikas.

Ketvirtajame skyriuje apžvelgtos įstaigų susisiekimo ministerijos įgyvendinimo funkcijos

platesniame įstaigų ir organizacijų, atliekančių susijusią veiklą, kontekste;

Penktajame skyriuje yra pateikta informacija apie įstaigų prie ministerijų veiklos valdymo

situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse;

Šeštajame skyriuje yra apibendrintos svarbiausios tobulintinos įstaigų prie Susisiekimo

ministerijos veiklos ir valdymo sritys ir pateikti galimi jų sprendimo scenarijai, kurie yra

išskleisti septintame skyriuje.

1.2. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo

galimybių įvertinimo ir rezultatų pritaikymo galimybių studijos tikslas ir

darbo metodai

Atliekant įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimą ir

vadovaujantis technine užduotimi, buvo keliami uždaviniai:

Įstaigose prie Susisiekimo ministerijos įvertinti funkcijų ir atsakomybės sričių paskirstymą, bei

atskaitomybės ryšius;

Nustatyti žmogiškųjų, infrastruktūrinių ir finansinių išteklių paskirstymo racionalumą įstaigoms

keliamiems tikslams pasiekti ir funkcijoms įgyvendinti;

Įvertinti įstaigų prie Susisiekimo ministerijos teisinės formos tinkamumą priskirtoms funkcijoms

atlikti;

Nustatyti naudojamus veiklos ir valdymo procesų efektyvumą bei valdymo kokybę

atspindinčius veiklos rodiklius;

Įvertinti sprendimų priėmimo veiksmingumą, darbuotojų ir suinteresuotų šalių įtraukimo į

sprendimų priėmimą tinkamumą;

Įvertinti naudojamas priemones darbuotojų kvalifikacijai užtikrinti;

Įvertinti įstaigų prie Susisiekimo ministerijos tarpusavio ryšius ir sąveiką su kitomis tos pačios

veiklos srities organizacijomis, priklausančiomis ir nepriklausančiomis Susisiekimo ministerijos

valdymo sričiai;

Apžvelgti Lietuvos ir užsienio šalių įstaigų prie ministerijų gerąsias valdymo praktikas.

Atliekant įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimą,

vadovaujantis iškeltu darbo tikslu ir uždaviniais, buvo naudojami šie duomenų surinkimo metodai:

Dokumentų analizė – buvo surinkti ir analizuojami išorės ir vidaus teisės aktai, kiti dokumentai,

reglamentuojantys įstaigų veiklos strategines kryptis, keliamus tikslus ir uždavinius bei jų

įgyvendinimo vertinimo kriterijus ir skiriamus išteklius, funkcijų ir atsakomybės sričių

7

paskirstymą, organizacinės struktūros sprendimus, veiklos rezultatus, sprendimų priėmimo bei

personalo valdymo praktikas, įstaigų tarpusavio sąveiką ir sąveiką su kitomis organizacijomis,

kitus analizei aktualius klausimus.

Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos apklausa klausimyno pagalba – klausimyno pagalba visos

įstaigos prie Susisiekimo ministerijos buvo prašomos pateikti informaciją apie joms priskirtų

funkcijų grupes, šių funkcijų pobūdį, sukuriamus produktus bei jų vartotojus ir veiklos

partnerius. Taip pat įstaigos pateikė informaciją apie funkcijų grupių priskyrimą padaliniams,

turimų išteklių (finansinių, žmogiškųjų, informacinių technologijų) paskirstymą funkcijų

grupėms įgyvendinti, naudojamas personalo valdymo priemones skirtingoms darbuotojų

kategorijoms (valstybės tarnautojams bei darbuotojams , dirbantiems pagal darbo sutartis).

Klausimyno pagalba buvo užtikrinama, kad visų įstaigų pateikiama informacija būtų vienodai

struktūruojama ir tinkama tolimesnei analizei.

Interviu su įstaigų prie Susisiekimo ministerijos atstovais – interviu buvo naudojamas

patikslinti informaciją, surinktą dokumentų analizės bei klausimyno pagalba, jo pagalba buvo

surenkama informacija apie realias veiklos valdymo praktikas įstaigose prie Susisiekimo

ministerijos.

Analizuodami surinktą informaciją, vertindami įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijų

paskirstymą ir jų vykdymo racionalumą įstaigose bei platesniame susijusių įstaigų kontekste,

vadovavomės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – LRV) atskaitingų

institucijų funkcijų peržiūros metodikoje:

Politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo principas: analizuojant jo laikymąsi buvo

vertinama, ar įstaigos prie susisiekimo ministerijos atlieka funkcijas, kurių pobūdis atitinka

organizacijų paskirtį.

Tinkamos funkcijos vykdymo vietos principas: buvo vertinama, ar tarpusavio sąveikos, kai

vykdant tam tikrą funkcijų grupę dalyvauja keletas įstaigų yra efektyvios, atsakomybės ir

funkcijos tarp įstaigų paskirstytos racionaliai, ar yra kita organizacija, kuri galėtų funkcijų grupę

vykdyti geriau.

Optimalios funkcijų apimties principas. Buvo analizuojama:

o Ar visos funkcijų grupės turi vartotoją ir sukuria konkretų produktą,

o Ar sukuriamas produktas, jo apimtis yra adekvatūs keliamiems tikslams,

o Ar įstaiga pajėgi pateikti funkcijos sukuriamus produktus be privalomo reikšmingo kitų

institucijų dalyvavimo,

o Ar nėra veiklos dubliavimų įstaigos viduje.

Funkcijų vykdymo tikslingumo ir optimalaus paskirstymo principas. Jį vertinant analizavome ar

vykdomos funkcijų grupės yra pagrįstos ir reikalingos, t.y. ar jos visos yra susijusios su

Vyriausybės programos vykdymu ir ministro prioritetų įgyvendinimu, ar nereikia papildomų

funkcijų kad darbas būtų atliekamas efektyviau.

Nuoseklumo ir atitikties struktūrai keliamiems reikalavimams principas. Buvo analizuojama:

o Ar įstaigos struktūra ir nuostatai atitinka reikalavimus, keliamus viešojo valdymo

įstaigai,

8

o Ar visos įstaigos nuostatuose įvardintos funkcijos yra priskirtos konkretiems

padaliniams, funkcijos yra išgrynintos ir sugrupuotos racionaliai,

o Kiek racionalus yra padalinių ir pareigybių pavaldumas.

Analizuodami ir vertindami įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos valdymo praktikas,

vadovavomės Strateginio planavimo metodikoje įtvirtintais planavimo, tikslų uždavinių bei jų

įgyvendinimo vertinimo kriterijų nustatymo principais.

9

2. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo

optimizavimo galimybių įvertinimo ir rezultatų pritaikymo galimybių

studijos kontekstas

Viešojo valdymo tobulinimas yra nuolatos aktuali tema, nuolatos esanti tarp prioritetinių spręstinų

klausimų valdymo institucijų darbotvarkėje. Viešojo valdymo tobulinimo tikslai, uždaviniai ir priemonės

numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programoje ir programos įgyvendinimo

prioritetinėse priemonėse, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva

2030“, 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programoje, Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020

metų programoje, 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos veiksmų programoje, kituose

strateginiuose dokumentuose.

Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, parengta siekiant numatyti esminius viešojo

valdymo pokyčius, kuriuos atlikti būtina, kad didėtų viešojo valdymo proceso efektyvumas ir geriau

būtų tenkinami visuomenės poreikiai, aiškiai apibrėžia tris svarbiausias viešojo valdymo tobulinimo

kryptis (1 pav.): visuomenės įtraukimą ir atvirumą, paslaugų kokybę bei valdymo efektyvumą.

1 paveikslas. 2012 – 2020 viešojo valdymo tobulinimo kryptys

Paslaugų teikimą

orientuojant į vartotoją,

siekiant aukštesnio

paslaugų kokybės lygio

ir didesnio prieinamumo:

-Paslaugų kokybės standartų

sukūrimas

-Paslaugų inventorizacija /

optimizavimas

-Piliečių chartijos

-Paslaugų kokybės

vertinimas

-Vienodų sąlygos paslaugų

teikėjams sudarymas

-Vieno langelio principo

taikymas

-E-paslaugų kūrimas ir

diegimas

Stiprinant strateginį

mąstymą, gerinant

institucijų veiklos

valdymą, stiprinant

valstybės tarnybą: -Įrodymais grįstos

informacijos panaudojimas

-Veiklos kokybės vertinimas

-Projektinis / procesinis

valdymas

-Teisės aktų kokybės

didinimas

-Administracinės naštos

mažinimas

-Tarpinstitucinio

bendradarbiavimo

stiprinimas

-Institucinės sandaros

tobulinimas

-Funkcijų optimizavimas

-Išteklių valdymo

efektyvumo didinimas

-Valstybės tarnybos

patrauklumo didinimas

Visuomenės

įtraukimas ir

atvirumas

Paslaugų kokybėValdymo

efektyvumas

Atveriant valdžios turimą

informaciją visuomenei ir

jai suteikiant įgalinimus

dalyvauti viešojo

valdymo procesuose:

-Valstybės turimos

informacijos viešinimas

-Viešųjų konsultacijų

vykdymas

-Įtraukimas / įgalinimas

-Bendruomenės narių

gebėjimų stiprinimas

-Seniūno veiklos efektyvumo

didinimas

-Bendruomenių savivaldos

stiprinimas

VIEŠOJO VALDYMO TOBULINIMO KRYPTYS

Šaltinis: Sigitas Šiupšinskas. Viešojo valdymo tobulinimo kryptys Lietuvoj. Pranešimas konferencijoje „Į rezultatus orientuoto valdymo reformos: ar jau turime naują viešojo valdymo kokybę? 2012

10

Nuo 2009 metų sausio mėnesio veikia ir 2013 metais atsinaujinusi Valstybės valdymo tobulinimo

komisija (Saulėlydžio komisija), užtikrina, kad esminės viešojo valdymo pertvarkos būtų sistemingai

įgyvendinamos, siekiant aukštos viešųjų paslaugų kokybės, efektyvios ir į rezultatus orientuotos

valdžios institucijų, taip pat ir kiekvieno valstybės tarnautojo veiklos. 2013 metais Vyriausybei

patvirtinus naujos sudėties Viešojo valdymo tobulinimo komisiją, buvo atnaujinta 12 ministerijų viešojo

valdymo tobulinimo grupių sudėtis, parengti ir ministrų įsakymais patvirtinti jų metų veiklos planai.

Susisiekimo ministerija aktyviai analizuoja jos valdymo srityje esančių biudžetinių įstaigų veiklą ir

nuolatos ieško bei įgyvendina jos efektyvumo didinimo priemones. Vykdant veiklos efektyvumo

gerinimo priemonių planuose numatytas priemones, Susisiekimo ministerija ir įstaigos prie ministerijos

pagerino daugumos veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų reikšmes. Žemiau paminėtos svarbiausios

priemonės, įgyvendintos pastaraisiais metais:

Atsižvelgiant į Viešojo valdymo tobulinimo komisijos rekomendacijas, kad įstaigose prie

Susisiekimo ministerijos darbuotojų skaičius vienam vadovaujančiam darbuotojui įstaigų prie

ministerijų grupėje yra vienas mažiausių, Ministerijai buvo pavesta peržiūrėti ministerijai

pavaldžių įstaigų administracijų struktūras. 2013 metais Susisiekimo ministerija peržiūrėjo

pavaldžių įstaigų administracijų struktūras, buvo priimti sprendimai dėl Valstybinės kelių

transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos,

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos

administracijos, Transporto investicijų direkcijos administracijų struktūrų pakeitimo –

mažinamas padalinių skaičius, naikinamos skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės.

Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos pavesta atsisakyti

perkamų buhalterinės apskaitos konsultavimo paslaugų. Įgyvendindamas pavedimą,

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos 2014 metais

neatnaujino buhalterinės apskaitos paslaugų pirkimo sutarties, įsteigė 1 pareigybę

buhalterinės apskaitos funkcijoms atlikti.

Susisiekimo ministerija 2013 metais atliko šešių įstaigų prie ministerijos veiklos ir gebėjimų

vertinimus (taip įvertindama visų įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklą ir gebėjimus,

kadangi dviejų įstaigų prie ministerijos veiklos ir gebėjimų vertinimus ministerija atliko 2012

metais):

o LAKD veiklos ir gebėjimų vertinimas. Esminiai identifikuoti tobulintini aspektai buvo

vertinimo kriterijų panaudojimas (kai kurie LAKD vykdomos programos vertinimo

kriterijai suformuluoti taip, kad neatspindi pasiekto rezultato per tam tikrą laikotarpį

(ketvirtį, pusmetį) arba parodo funkciją, o ne siektiną rezultatą), struktūros

efektyvumas (darbuotojų, tenkančių vienam vadovui, skaičius), vidaus dokumentų

aktualumas, klientų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonės tyrimai, personalo valdymo

priemonių susiejimas su organizacijos veiklos strategija;

o VKTI veiklos ir gebėjimų vertinimas. Parengtame veiksmų plane numatyta priemonė,

susijusi su Susisiekimo ministerijos 2014–2016 metų strateginio veiklos plano

programos tikslu, kurį įgyvendina Inspekcija, ir Inspekcijos 2014 metų veiklos plano

įgyvendinimo vertinimo kriterijų, kurių reikšmės leistų geriau įvertinti atliekamų funkcijų

efektyvumą, pokyčius, naudą ir apimtį atskirais šios programos tikslo įgyvendinimo

laikotarpiais, nustatymu. Taip pat numatyta parengti naujus Inspekcijos nuostatus ir

administracinę struktūrą, siekiant nustatytų administracinių struktūrų efektyvumo

vertinimo kriterijų reikšmių;

11

o VGI veiklos ir gebėjimų vertinimas. Parengtame veiksmų plane numatyta peržiūrėti

VGI kompetencijos srities teisės aktus, senesnius nei 5–10 metų, ir prireikus juos

patikslinti. Taip pat numatyta 2014 metų veiklos efektyvumo gerinimo priemonių plane

numatyti priemones, kurios pagerintų VGI veiklos rezultatus ir veiklos efektyvumo

vertinimo kriterijų reikšmes, atitinkančias 2013 metais nustatytas siektinas veiklos

efektyvumo vertinimo kriterijų reikšmes ir įstaigų prie Susisiekimo ministerijos

medianas;

o CAA veiklos ir gebėjimų vertinimas. Parengtame veiksmų plane numatyta patikslinti

susisiekimo ministro valdymo sričių 2014–2016 metų strateginiame veiklos plane

nurodytos programos „Civilinės aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir

saugumo užtikrinimas" ir Administracijos 2014 metų veiklos plano vertinimo kriterijus,

kurių reikšmės labiau leistų įvertinti tikslo įgyvendinimo siekiamumą, naudą, apimtį ir

atliekamų funkcijų efektyvumą atskirais programos tikslo įgyvendinimo laikotarpiais.

Taip pat numatyta užtikrinti, kad įstaigos interneto svetainė visiškai atitiktų bendrųjų

reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą;

CAA 2014 metų veiklos efektyvumo gerinimo priemonių plane numatyti priemones,

kurios pagerintų įstaigos veiklos rezultatus ir veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų

reikšmes;

o LSLA veiklos ir gebėjimų vertinimas. Parengtame veiksmų plane numatyta peržiūrėti ir

patikslinti LSLA 2013 metų darbuotojų mokymo planą – jame nurodyti, su kokiais

įstaigos veiklos tikslais siejamas įstaigos darbuotojų ugdymas ir kokie yra įstaigos

darbuotojų mokymų prioritetai; perduoti VĮ Valstybės turto fondui visas nenaudojamas

patalpas;

o PKPD veiklos ir gebėjimų vertinimas. Parengtame veiksmų plane numatyta atlikti

Direkcijos vartotojų (fizinių asmenų, verslininkų, vežėjų) poreikių tenkinimo tyrimą,

siekiant tobulinti veiklą, teikiamų administracinių paslaugų kokybę ir didinti funkcijų

atlikimo efektyvumą; peržiūrėti ir patikslinti PKPD 2013 metų veiklos efektyvumo

gerinimo priemonių planą – numatyti jame priemones, kurias įgyvendinus pagerėtų

veiklos efektyvumas ir būtų užtikrintas lėšų taupymas; papildyti ir patikslinti PKPD

interneto svetainę;

o TID veiklos ir gebėjimų vertinimas. Esminiai identifikuoti tobulintini aspektai buvo

veiklos rodiklių pasiekimas ir rizikos valdymo priemonių panaudojimas, veiklos

procesų įgyvendinimo stebėsena, funkcijų apimtis.

o IVPK veiklos ir gebėjimų vertinimas. Parengtame veiksmų plane numatyta užtikrinti

galimybę palyginti susisiekimo ministro valdymo sričių 2014–2016 metų strateginiame

veiklos plane nurodytos programos „Informacinės visuomenės plėtra“ ir IVPK 2014

metų veiklos plano vertinimo kriterijų reikšmes skirtingais metais, planuoti vertinimo

kriterijus ir jų apskaičiavimo metodus, nekintančius keletą metų, peržiūrėti ir prireikus

patikslinti šiuos vertinimo kriterijus. Taip pat numatyta IVPK 2014 metų veiklos

efektyvumo gerinimo priemonių plane numatyti priemones, kurios pagerintų įstaigos

veiklos rezultatus ir veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų siekiamas reikšmes.

Susisiekimo ministerija, atlikusi visų įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir gebėjimų

vertinimus, parengė įstaigų palyginimą pagal vertinimo sritis, paskyrė už rekomendacijų

įgyvendinimą atsakingus asmenis.

12

Vykdomas įstaigų prie Susisiekimo ministerijos struktūrų optimizavimas: VKTI buvo

panaikintos 4 regionų departamentų direktorių pavaduotojų pareigybės. TID planuojama

panaikinti 2 poskyrius, LSLA nuo 2014 m. kovo 1 d. vietoj 2 poskyrių liko 1 poskyris.

Atlikta Susisiekimo ministerijos ir biudžetinių įstaigų prie ministerijos finansų valdymo funkcijų

peržiūra, parengtos rekomendacijos. Laukiamas rekomendacijų įgyvendinimo efektas –

sutaupyti 474 tūkst. Lt..

Parengtas informacinės visuomenės plėtros valstybinio valdymo institucinio modelio projektas.

Siekiama išgryninti informacinės visuomenės plėtros politikos formavimą – mažinti programų

skaičių, konsoliduoti prioritetų įgyvendinimą, užtikrinti efektyvų informacinės visuomenės

plėtros koordinavimą.

Apsvarstytos Susisiekimo ministerijos ir įstaigų prie ministerijos viešųjų pirkimų centralizavimo

galimybės, įvertintas 2013 metais vykdytų centralizuotų viešųjų pirkimų efektyvumas.

Apsvarstytos Susisiekimo ministerijos ir susisiekimo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų ir

įmonių valdomo valstybės turto valdymo tobulinimo galimybės.

Planuojamos ir įgyvendinamos kitos iniciatyvos.

Peržvelgiant viešojo valdymo tobulinimo kryptis ateičiai, reikia paminėti, kad Viešojo valdymo

tobulinimo komisija savo 2013 metų veiklos ataskaitoje1 siūlo institucijoms stiprinti gebėjimus funkcijų

peržiūros srityje, tame tarpe pasitelkiant išorės ekspertus, funkcijas peržiūrėti pirmiausiai nustačius

prioritetines peržiūros sritis, kurios leistų geriausiai mažinti administracinę naštą bei sąnaudas, laikytis

Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos principų, mažinti biudžetinių įstaigų

skaičių, įvertinant labai mažų įstaigų būtinybę, planuojant biudžetą panaudoti įstaigų efektyvumo

rodiklių pokyčių duomenis, ir prireikus patikslinti jų gaires, kaip ir papildyti Vykdomosios valdžios

sistemos sandaros tobulinimo koncepciją. Kartu įvardinamas poreikis sisteminti viešojo valdymo

tobulinimo iniciatyvas, apibendrinti ir palyginti pagrindinių Lietuvos viešojo valdymo iniciatyvų ir

priemonių paskirtį, metodus, procesus ir galimus rezultatus, ir pristatyti šią informaciją valstybės ir

savivaldybių politikams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ir jų atsakingiems

tarnautojams.

Vertinant ateities viešojo valdymo tobulinimo kryptis taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į EK pateiktas

rekomendacijas Lietuvai dėl galimų investavimo krypčių 2014–2020 m., panaudojant ES struktūrinę

paramą Lietuvos viešojo valdymo srityje. Rekomendacijose2 siūloma ir toliau orientuotis į rezultatus,

stiprinant egzistuojančias veiklos valdymo ir strateginio planavimo sistemas, užtikrinant geresnę

atskirų viešųjų politikų sąveiką ir įgyvendinant įrodymais grįstą sprendimų priėmimą.

Įvertinus įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo galimybių įvertinimo

studijai keliamus tikslus bei techninėje užduotyje suformuluotus reikalavimus, galime teigti, kad ji

sudarys sąlygas Susisiekimo ministerijai ir jos valdymo srityje esančioms biudžetinėms įstaigoms

tikslingiau planuoti bei realizuoti tobulinimosi veiksmus, atitinkančius aukščiau įvardintas

rekomendacijų kryptis.

1 Viešojo valdymo tobulinimo komisijos 2013 metų veiklos ataskaita

Prieiga per internetą: http://www.lrv.lt/bylos/veikla/komisijos/saulelydzio/VVT%20komisijos%202013%20m.%20ataskaita.pdf 2 Europos Komisija, Rekomendacija, “Tarybos rekomendacija dėl Lietuvos 2013 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone

dėl 2012–2016m. Lietuvos konvergencijos programos.” Briuselis, 2013. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/nd/csr2013_lithuania_lt.pdf

13

3. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo

optimizavimo galimybių įvertinimo rezultatai

Šiame skyriuje pateikti įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo įvertinimo rezultatai,

įvertinant įstaigų funkcijų paskirstymo ypatybes, jų teisinės formos tinkamumą priskirtoms funkcijoms

įgyvendinti bei naudojamas veiklos valdymo praktikas.

3.1. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijų paskirstymo ypatybės

2.1.1. Politikos formavimo ir įgyvendinimo atskyrimas

Vertindami politikos formavimo ir įgyvendinimo atskyrimą, peržiūrėjome įstaigų prie Susisiekimo

ministerijos atliekamų funkcijų turinį ir sukuriamus rezultatus.

Šiuo metu šalyje įgyvendinama Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija

numato, kad įstaigos prie ministerijos steigiamos valstybės (Vyriausybės) politikai įgyvendinti ir

valstybės (Vyriausybės) politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti3 ³. Todėl jos turėtų atsisakyti:

Su politikos formavimu susijusių funkcijų (rengti įstatymų projektus, taip pat Seimo,

Vyriausybės nutarimų projektus, kuriais siūloma nustatyti valstybės valdymo, ekonomikos,

verslo, kitų visuomeninių santykių sričių prioritetus, vystymosi kryptis, jų pasiekimo būdus,

siektinus rezultatus ir valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, reikalingą jiems pasiekti) ;

Nebūdingų viešajam sektoriui ir (ar) nesuderinamų su įstaigos prie ministerijos paskirtimi

funkcijų (komercinė veikla, laboratoriniai tyrimai ir panašiai).

Peržvelgiant įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijų grupes (1 lentelė) matosi, kad įstaigos

neatlieka viešojo sektoriaus organizacijoms nebūdingų veiklų. Dauguma įstaigų atliekamų funkcijų

patenka į politikos įgyvendinimo kategoriją (planavimo, organizavimo, koordinavimo, reguliavimo,

tikrinimo, vertinimo ir kontrolės (priežiūros) funkcijos, vykdant įstatymais, Seimo nutarimais,

Vyriausybės nutarimais nustatytą valstybės politiką) .

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. Lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1511 „Dėl vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo

koncepcijos patvirtinimo“. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=382452

14

1 lentelė. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijų grupių kategorijos*

Įstaiga prie Susisiekimo ministerijos

Įstaigos funkcijų grupė Funkcijų kategorija

Po

liti

ko

s

form

avim

as

Daly

vavim

as

po

liti

ko

s

form

avim

e

Po

liti

ko

s

įgy

ven

din

imas

Po

liti

ko

s

form

avim

o i

r

įgy

ven

din

imo

ap

tarn

avim

as

LAKD Valstybinės reikšmės kelių priežiūra x

Valstybinės reikšmės kelių ir kelio statinių plėtra x

Inžinerinių ir švietėjiškų priemonių įgyvendinimas gerinant saugų eismą valstybinės reikšmės keliuose

x

Intelektinių transporto sistemų valstybinės reikšmės keliuose, kelių, eismo ir viešojo transporto kelionių duomenų valdymas

x x

Vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūra, plėtra ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimas

Kitų specialiųjų funkcijų vykdymas ir specialiųjų funkcijų administravimas

x x

VKTI Dalyvavimas rengiant ES ir nacionalinę teisę, tarptautinis bendradarbiavimas kelių transporto srityje

x x

Administracinių paslaugų teikimas x

Ūkio subjektų veiklos priežiūra x

Dalyvavimas socialinių paslaugų teikime x

VGI Saugaus geležinkelių transporto užtikrinimas x x

Sąveikos geležinkelių transporte užtikrinimas x x

Geležinkelių transporto paslaugų teikimo konkurencijos skatinimas, vartotojams teikiamų geležinkelių transporto paslaugų kokybės gerinimas

x x

Reikalavimų, susijusių su geležinkelių transporto sauga ir sąveika, nustatymas

x x

Kitos funkcijos, tiesiogiai susijusios su VGI veikla (pvz.: geležinkelių transporto triukšmo kontrolė, asmenų pareiškimų, skundų, pasiūlymų nagrinėjimas, atstovavimas Lietuvos Respublikai ES Tarybos ir ES komitologijos komitetuose ir darbo grupėse, eismo saugos reglamentavimo ir nacionalinių eismo saugos taisyklių sistemų stebėsena, šių sistemų derinimas ir tobulinimas, konsultavimas ir metodinės pagalbos teikimas ūkio subjektams VGI kompetencijos klausimais, etc.)

x x

CAA Civilinės aviacijos valstybinė kontrolė ir priežiūra x x

Teisėkūra ir reikalavimų įgyvendinimas

x x

15

Įstaiga prie Susisiekimo ministerijos

Įstaigos funkcijų grupė Funkcijų kategorija

Po

liti

ko

s

form

avim

as

Daly

vavim

as

po

liti

ko

s

form

avim

e

Po

liti

ko

s

įgy

ven

din

imas

Po

liti

ko

s

form

avim

o i

r

įgy

ven

din

imo

ap

tarn

avim

as

PKPD PKP ir aikštelių statybos užsakovo funkcijos x

Pasienio kontrolės punktų ir aikštelių turto valdymas ir priežiūra

x

Patekimo į PKP organizavimas x x

LSLA Laivybos kontrolė x

Ūkio subjektų veiklos priežiūra x

Saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimo organizavimas x

TID Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir sanglaudos fondo pagalbos transporto sektoriui administravimo funkcija (Įgyvendinančiosios institucijos funkcija)

x x

Europos Sąjungos pagalbos TEN-T infrastruktūros plėtros projektų Lietuvos teritorijoje administravimo funkcija (Įgyvendinančiosios institucijos funkcija)

x

IVPK Valstybės informacinių išteklių plėtojimas x

Efektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros projektus, užtikrinimas

x x

Informacinės visuomenės, valstybės informacinių išteklių plėtros darbų koordinavimas

x x

*Į lentelę neįtrauktos kiekvienos įstaigos vykdomos bendrosios funkcijos. Visos jos priklauso

politikos formavimo ir įgyvendinimo aptarnavimo funkcijų kategorijai

Daugelis įstaigų nurodė, kad dalis jų atliekamų funkcijų yra dalyvavimas politikos įgyvendinime.

Daugelis įstaigų aktyviai dalyvauja joje rengdamos teisės aktų projektus ar teikdamos dėl jų išvadas.

Atidžiau išnagrinėjus šias funkcijas matosi, kad dalies įstaigų atliekamos funkcijos labai artimos

politikos formavimui ar būtent jam priskirtinos:

VKTI vykdydama valstybės narės, atsakingos už skaitmeninių tachografų ir jų kortelių

sistemos veikimą ir priežiūrą, institucijos (angl. Member State Authority, MSA) funkcijas,

formuoja ir įgyvendina skaitmeninių tachografų sistemos Lietuvos Respublikos nacionalinę

sertifikavimo politiką, paskiria skaitmeninių tachografų kortelių išdavimo centrą (angl. Card

Issuing Authority, CIA), valstybės narės sertifikavimo centrą (angl. Member State Certification

Authority, MSCA), personalizavomo centrą (angl. Card Personaliser, CP), organizuoja

paskirtųjų MSCA ir CP auditą, tvirtina MSCA, CP ir CIA veiklos nuostatus, vykdo kitas

susijusias funkcijas.

VGI taip pat vykdo su teisėkūra susijusias funkcijas: eismo saugos reglamentavimo ir

nacionalinių eismo saugos taisyklių sistemų stebėsena, šių sistemų derinimas ir tobulinimas

bei teisės aktų rengimas ir priėmimas, dalyvavimas rengiant teisės aktų projektus, susijusius

16

su geležinkelių transporto eismo sauga, geležinkelių sistemos sąveika ir techninių sąveikos

specifikacijų įgyvendinimu, šių teisės aktų ekspertizė (2013 m. parengti 45 teisės aktų

projektai). Be to, savo kompetencijos ir įgaliojimų ribose rengia Europos Sąjungos teisės aktų

pakeitimų projektus. Įgyvendinant šias funkcijas riba tarp politikos formavimo ir dalyvavimo

politikos formavime nėra ženkli. Pastaraisiais metais, kai Susisiekimo ministerijos Geležinkelių

transporto skyrius pasipildė dviem specialistais iš VGI, įstaigoje tikimasi, kad politikos

formavimo ir dalyvavimo politikos formavime funkcijos tarp Ministerijos ir VGI atsiskirs dar

aiškiau.

CAA darbuotojų dalyvavimas tam tikrų teisės aktų ruošime labai žymus. Atsiranda rizika, jog

dalyvavimas politikos formavime de facto gali tapti politikos formavimu. Tai yra sąlygota CAA

turimų žmogiškųjų išteklių.

LSLA administracijai kartais tenka ne tik dalyvauti, bet ir didžiąja dalimi paruošti teisinius

dokumentus ir de facto tapti politikos formuotojais.

2013 m kovo mėn. LR Vyriausybės pasitarimo protokole buvo pritarta valstybinio valdymo

instituciniam modeliui, kuris apibrėžia Ministerijos kaip institucijos, atliekančios politikos

formavimą, o IVPK kaip institucijos, atliekančios politikos įgyvendinimą, vaidmenis. Tačiau

pastebime, nors formaliai funkcijos yra atskirtos, tačiau faktiškai išlieka rizika, kad IVPK turi

nemažą įtaką politikos formavimui informacinės visuomenės plėtros (toliau – IVP) srityje.

Faktiškai matome, kad politikos formavimo bei įgyvendinimo atskyrimas dar nėra atliktas iki

galo. Tai teigti galima dėl kelių priežasčių:

o Inercija ir žmogiškas faktorius nulemia gana didelę IVPK įtaką priimant sprendimus,

susijusius su IVP programos turiniu bei jos įgyvendinimu. Taip pat tikėtina, kad IVPK

daro didesnę nei būtina įtaką nustatant finansavimo prioritetus 2014-2020 m. ES

struktūrinės paramos veiksmų programoje, IVP programos strateginių dokumentų

rengime, leidžiamais IVP srities teisės aktais. Tokių sprendimų priėmimo centru turėtų

būti Susisiekimo ministerija. Informacinės visuomenės politikos departamente šiuo

metu apie 10 darbuotojų yra dedikuoti su IVP tiesiogiai susijusioms funkcijoms atlikti.

IVPK turi beveik 30 darbuotojų, kurių dalis aktyviai dalyvavo politikos formavimo

veikloje dar tuo metu, kai IVPK pavaldus buvo Lietuvos respublikos Vyriausybei

(toliau – LRV). Po LR Vyriausybės kovo 12 d. pasitarimo protokole nr. 13 patvirtinto

institucinio modelio dėl funkcijų paskirstymo, nei vienas etatas iš IVPK nebuvo

perduotas Susisiekimo ministerijai siekiant stiprinti departamento pajėgumus IVP

politikos formavimo srityje. Todėl natūralu, kad išlieka rizika, jog de facto politikos

formavimui IVPK turi didesnę nei būtina įtaką, o de jure sprendimus priimantis

departamentas turi ribotas galimybes kritiškai analizuoti ar koreguoti IVPK siūlymus.

o IVPK yra suteiktas tarpinės institucijos statusas ES struktūrinės paramos 2007 - 2013

m. programavimo laikotarpiui. Dėl techninių - teisinių kliūčių šio statuso ir su juo

susijusių funkcijų bei žmogiškųjų resursų perdavimas Susisiekimo ministerijai nebuvo

atliktas. Šio periodo projektai ir jų stebėsena dar numatoma vykdyti iki 2018 m.

Susisiekimo ministerija, kuri perėmė 2014 - 2020 m. laikotarpio tarpinės institucijos

statusą, neperėmė nei vieno etato iš IVPK. Svarbu paminėti, kad LRV nutarimu IVPK

pavesta vykdyti metodinės pagalbos centro funkcijas, konsultuojant IVP sričiai skirtas

ES struktūrinių fondų administruojančias institucijas (SM ir CPVA).

Politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos yra aiškiai atskirtos vertinant

dokumentus ir atitinkamus nutarimus. Tačiau istorinis žmogiškųjų resursų

17

pasiskirstymas ir kompetencijų balansas tasp IVPK ir IVPD sukuria situaciją, kuri

sudaro prielaidas pažeisti politikos formavimo ir įgyvendinimo atskyrimo principą.

Galimus IVPK situacijos sprendimus pristatome studijos pabaigoje, kur aprašomi trumpalaikis

ir ilgalaikis IVPK pokyčių scenarijai.

Apibendrindami darome išvadą, kad įstaigų prie Susisiekimo ministerijos atstovų dalyvavimas politikos

formavimo veikloje yra reikalingas dėl jų ekspertiškumo, specifinių žinių ir patiries turėjimo. Tai taip pat

lemia ir struktūriniai sprendimai: kai kuriais atvejais įstaigose funkcijoms, susijusioms su politikos

formavimu (dalyvavimu politikos formavime), yra skiriama daugiau etatų, nei atitinkama veikla

užsiimančiuose Susisiekimo ministerijos skyriuose. Todėl turėtų būti labai atsakingai ir įdėmiai

prižiūrima, jog įstaigų riba tarp dalyvavimo politikos formavime ir politikos formavimo nebūtų

peržengta.

2.1.1. Veiklos prioritetų ir vykdomų funkcijų santykis

Siekiant įvertinti funkcijų vykdymo tikslingumą, buvo palygintos įstaigų vykdomų funkcijų grupės,

Susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016 metų strateginis veiklos planas, įstaigų metiniai

(2014 m.) veiklos planai, vidutinės trukmės strateginiai dokumentai ir tarpinstituciniai veiksmų planai,

kurių įgyvendinime dalyvauja įstaigos prie Susisiekimo ministerijos.

Analizuojant daugumos įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijų grupes, yra aiškiai atsekamas jų

loginis ryšys su įstaigai keliamais metiniais veiklos tikslais bei aukštesnio lygmens tikslais bei

prioritetais, įtvirtintais Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių strateginiame veiklos

plane bei Lietuvos respublikos vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programoje (detalesnė informacija

apie įstaigų įgyvendinamų funkcijų grupių veiklos tikslų sąsajas yra pateikiama šios ataskaitos priede

Nr. 2). Todėl galima teigti, kad įstaigos prisideda įgyvendinant Lietuvos respublikos Vyriausybės ir

Lietuvos respublikos Susisiekimo ministro prioritetus bei Vyriausybės programą. Institucijų funkcijos

yra suderintos ir su tarpinstitucinėmis programomis bei veiksmų planais.

IVPK atvejis šiuo analizės aspektu išsiskiria iš bendro konteksto. Nėra paprasta atsakyti į klausimą, ar

visos IVPK atliekamos funkcijos yra būtinos, siekiant priskirtų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo dėl to,

kad 2014 m kovo 22 dieną įsigaliojo naujoji informacinės visuomenės plėtros 2014 – 2020 metų

programos „Lietuvos respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ versija. Tuo tarpu Susisiekimo ministro

valdymo srities strateginis veiklos planas, kurio dalimi yra IVPK įgyvendinami strateginiai tikslai,

programos, jų tikslai ir uždaviniai, yra patvirtintas viena diena anksčiau ir remiasi 2011 – 2019 m

programa. Manome, kad siekiant įvertinant IVPK funkcijų atitikimą keliamiems tikslams logiška

vadovautis aktualioje IVP plėtros programoje (2014 – 2020 m.) įvardintais tikslais bei uždaviniais, jų

vertinimo kriterijais. Tačiau paskelbtieji IVPK strateginiai bei veiklos planai yra paremti 2011 - 2019

IVP programos tikslais, uždaviniais bei vertinimo kriterijais.

Tikslai, uždaviniai ir vertinimo kriterijai pasikeitė 2014 – 2020 metų IVP plėtros programos versijoje

lyginant su ankstesniuoju dokumentu. Išskirtume šiuos vertinimo kriterijų pasikeitimus, kurie yra

aktualūs IVPK vykdomoms funkcijoms - 2 lentelė.

18

2 lentelė. Vertinimo kriterijai, už kurių pasiekimą yra atsakinga IVPK arba IVPK veikla įtakoja šio rodiklio

pasiekimą: palyginimas tarp IVP programų.

2011-2019 IVP programa 2014-2020 IVP programa

Viešosios ir administracinės paslaugos, perkeltos į elektroninę erdvę, sudaro šį pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų visiško pasiekiamumo internetu brandos lygį (procentais)

Gyventojai, kurie naudojosi administracinėmis

elektroninėmis paslaugomis, teikiamomis per

elektroninių valdžios vartų portalą (visų šalies

gyventojų procentais).

Naujas kriterijus:

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis (visų šių įstaigų procentais)

Kriterijus nebuvo įtrauktas Naudojami valstybės registrai ir informacinės sistemos,

įdiegusios automatinę sąveiką (visų šių registrų ir

sistemų procentais)

Kriterijus nebuvo įtrauktas Įmonės, kurios naudoja valstybės institucijų informaciją

savo komercinei veiklai (visų Lietuvos įmonių

procentais)

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios elektroninių dokumentų mainus (visų šalies valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų procentais)

Kriterijus nebeįtrauktas

Gyventojai, kuriems sudaryta galimybė internetu susipažinti su savo sveikatos istorija iš bet kurios vietos (visų šalies gyventojų procentais)

Susisiekimo ministerija nebeatsakinga už šio kriterijaus

įgyvendinimą.

Vertinimo kriterijų pasikeitimai nurodo tendenciją, kad keliami tikslai mažiau akcentuoja Valstybės

informacinių resursų ir informacinių ryšių technologijų (toliau – IRT) vystymą, ir labiau akcentuoja tai,

kiek aktyviai valstybės ir privačios institucijos naudojasi tais resursais, registrais ir IRT bendrai.

Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus IVPK privalo tęsti IRT technologijų priežiūros, plėtros ir sąveikumo

užtikrinimo funkcijų vykdymą. Tuo pat metu IVPK turėtų palaipsniui stiprinti konsultavimo ir mokymo

funkcijas, skirtas paskatinti valstybės elektroninių paslaugų naudojimą. Taigi IVPK šalia informacinių

resursų valdytojo ir plėtotojo taip pat turi tapti pokyčio katalizatoriumi, kuris identifikuoja barjerus,

trukdančius vartoti valstybės elektronines paslaugas ir juos šalina. 2013-aisiais metais tokio pobūdžio

funkcijų IVPK iš tiesų atliko:

Suteiktos 104 konsultacijos, ar jų interneto svetainės atitinka bendrųjų reikalavimų interneto

svetainėms aprašo nuostatas;

Suorganizuoti du informavimo renginiai, skirti IVV prioriteto priemonių potencialiems

pareiškėjams ir (arba) projektų vykdytojams. Ši funkcija tiesiogiai susijusi su Tarpinės

institucijos funkcijų vykdymu ir palaipsniui migruoja į Ministeriją;

Taip pat 2013 -aisiais buvo pasirašytos 22 sutartys dėl VIISP ar TDS sistemų naudojimo

(vartotojams pristatytos 353 naujos paslaugos). Šių susitarimų ir paslaugų skaičius turi būtų ir

toliau didinamas pagal IVP programoje keliamus tikslus. Tačiau pats teikiamų paslaugų

skaičius nėra tiek svarbus, kiek svarbus yra augantis vartotojų skaičius.

19

Paminėtina ir tai, kad IVP programoje aiškiai įvardinti gyventojai, kaip administracinių elektroninių

paslaugų vartotojai. Tačiau IVPK šiuo metu didžiąja dalimi sutelkusį savo dėmesį į valstybės ir

savivaldybių institucijas. Gebėjimas rasti ryšį su gyventojais gali būti nelengvas iššūkis IVPK, vertinant

šiandienos padėtį. Kaip pavyzdį galime pateikti Estijos analogiškos IVP programos tikslą „Didinti

vartotojų pasitenkinimą“ elektroninės valdžios sistemomis ir jų teikiamomis paslaugomis“. Matome,

kad „Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė“ neįvardija tiesiogiai vartotojų pasitenkinimo kaip tikslo, tačiau

galima numanyti, kad pasitenkinimas turi tiesioginę įtaką elektroninių paslaugų suvartojimo augimui.

Reziumuojant pastebėjimus apie IVPK, teigiame, kad atsižvelgiant į IVP 2014 – 2020 metų programos

„Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ prioritetus, IVPK turėtų vystyti šiuos gebėjimus:

Artėti prie mažiau įprastų IVPK klientų: nuo valdžios institucijų link gyventojų ir įmonių. Geriau

suprasti jų poreikius ir barjerus administracinių elektroninių paslaugų vartojimui;

Papildyti dabar turimus gebėjimus valdyti ir plėtoti IRT: tapti konsultantu, mokytoju ir pokyčio

katalizatoriumi skatinančiu administracinių e-paslaugų vartojimą. Tai gali reikšti ir didesnį

inspektavimo vaidmens prisiėmimą.

2.1.2. Funkcijų vykdymo tikslingumas ir apimties optimalumas

Vertindami funkcijų vykdymo tikslingumą ir apimties optimalumą, įstaigas prie Susisiekimo ministerijos

paprašėme pateikti informaciją apie jų veikloje sukuriamus produktus bei tų produktų vartotojus,

analizavome įstaigų veiklos ataskaitas.

Visų aštuonių biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos pateikti duomenys rodo, kad jų

atliekamos funkcijos turi aiškiai apibrėžtus sukuriamus produktus ir yra atliekamos konkretiems

vartotojams. Detali informacija apie funkcijų sukuriamus produktus ir jų vartotojus pateikiama šios

ataskaitos priede Nr. 3. Tai leidžia spręsti, kad įstaigoms priskirtos funkcijos yra atliekamos tikslingai.

Nepakankama apimtimi vykdomos funkcijos

Analizuojant įstaigų sukurtus produktus matosi, jog yra funkcijų, kurių pernai metų (2013 m.) sukurtas

produktas yra lygus nuliui, t.y. apčiuopiamą produktą sukurianti veikla nebuvo vykdoma. Tam yra

keletas priežasčių:

Kai kurių funkcijų įgyvendinimo reguliarumas yra didesnis nei vieni metai, pvz., tam tikrų

procedūrų aprašų rengimas, peržiūra ir atnaujinimas;

Dalies funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo išorės poreikio, kurio praėjusiais metais nebuvo.

Pvz.:

o VKTI nebuvo derintas nei vienas nesupakuotų didelių ir sunkių gaminių vežimas;

o VGI 2013 m. nebuvo išduotas nei vienas mokymo centrų pripažinimo pažymėjimas, nes

nebuvo besikreipiančių; taip pat dėl atestavimo nesikreipė nei vienas asmuo, siekiantis

tapti mokytoju, mokančiu asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių

transportu; dėl teisės mokyti suteikimo nesikreipė nei viena mokymo įstaiga, pageidaujanti

mokyti asmenis, susijusius su pavojingų krovinių vežimu geležinkelių transportu;

20

Kai kurioms veikloms įgyvendinti nebuvo skiriami ištekliai, nukreipiant juos prioritetinėms

veikloms. Tokios funkcijos:

o Ūkio subjektų, vykdančių tachografų techninę priežiūrą, tikrinimas: 2013 m. tikrinimai

nebuvo atliekami (VKTI),

o Autobusų stočių veiklos kontrolė: 2013 m. kontrolė pagal kompetenciją nebuvo vykdoma

(VKTI),

o Pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu priežiūra ir kontrolė bei geležinkelio

įmonių (vežėjų) veiklos, susijusios su pavojingų krovinių vežimu, kontrolė 2013 m. nebuvo

vykdomos (VGI)*;

o Lietuvos rinkai tiekiamų sąveikaujančių dalių atitikties esminiams reikalavimams priežiūra

ir kontrolė 2013 m. nebuvo vykdoma (VGI)*;

o Nacionalinio kontaktinio centro, atsakingo už 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos

reglamento (EB) Nr. 62/2006 dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos

telematikos priemonių krovinių vežimo paslaugoms posistemio techninių sąveikos

specifikacijų (OL 2006 L 13, p. 1) nuostatų įgyvendinimo patikra 2013 m. nebuvo vykdoma

(VGI)*.

o Nacionalinės ryšių palaikymo institucijos, atsakingos už 2013 m. gruodžio 6 d. Komisijos

reglamento (ES) Nr. 1273/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.

454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo

paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL 2013 L 328, p. 72),

nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenos funkcija VGI paskirta vykdyti nuo 2014 m.,

tačiau etatų skaičius funkcijos vykdymui nepaskirtas.

* Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos vidaus audito skyriaus 2013 m liepos 12 d. atlikto Valstybinės geležinkelio

inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos veiklos, valdymo ir informacinių sistemų vidaus audito metu nustatyta, kad dėl

žmogiškųjų išteklių trūkumo VGI negalėjo užtikrinti šių funkcijų vykdymo.

Išteklių trūkumą bandoma spręsti institucijose prioritetizuojant veiklas pagal jų rizikos laipsnį ir išteklius

skiriant toms funkcijoms, kurių neįgyvendinimo pasekmės gali būti skaudžiausios. Trumpalaikėje vienų

metų perspektyvoje funkcijos neatlikimas gali neturėti aiškių neigiamų pasekmių, jeigu funkcija

nepriskirtina didelį rizikos laipsnį turinčioms veikloms, tačiau tokiai situacijai tęsiantis ilgesnį laiką

būtina priimti išteklių arba veiklos prioritetų perskirstymo sprendimus.

Funkcijų grupių ir tikslų įgyvendinimo palyginimas

Vertinant įstaigų prie Susisiekimo ministerijos atliekamų funkcijų apimtį pagal joms keliamų tikslų

įgyvendinimą, galime pastebėti, kad dauguma tikslų yra pasiekiami 100 ir daugiau procentų, ir tam

panaudojami beveik visi įstaigoms skirti asignavimai (3 lentelė). Tai rodytų, kad nėra funkcijų grupių

(ne atskirų smulkių funkcijų), kurios, atsižvelgiant į pasiekiamus rezultatus ir su turimais ištekliai būtų

neįgyvendinamos.

Kartu tai leidžia daryti prielaidą, kad įstaigos yra linkę planuoti „saugiai“, geriau pasirinkdamos mažiau

ambicingus tikslus, negu rizikuodamos jų nepasiekti. Nors tikslų viršijimas gali būti grindžiamas

ypatingai palankiai susiklosčiusiomis veiklos aplinkybėmis ar pakitusiu poreikiu, jis greičiau rodo

planavimo sprendimų ydas. Kartu pažymėtume, kad lyginant 2011 – 2013 metų ataskaitose

21

pareikiamus kriterijų įgyvendinimo rezultatus matosi, kad mažėja atvejų, kai kriterijaus įgyvendinimas

gerokai viršija 100%, taigi, planavimo procesas tampa labiau pagrįstas.

Komentarus atskirų įstaigų tikslų pasiekimui pateikiame 2 lentelėje. Naudojamų kriterijų pasirinkimo ir

tikslų formulavimo ypatybės yra aptartos skyriuje „Tikslų ir rodiklių panaudojimas veiklos valdyme“.

3 lentelė. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijų vykdymo apimtis, atsižvelgiant į keliamų tikslų pasiekimą

(2013 metų duomenys)

Įstaiga Tikslų pasiekimas Asignavimų

panaudojimas

LAKD LAKD vykdomos programos įgyvendinimą rodančių rezultato ir produkto kriterijų reikšmės svyruoja tarp 100 ir 114% (metinio plano proceso/indėlio rodikliuose yra rodiklių, įgyvendintų 400%).

Vienintelis kriterijus, kuris nėra pasiektas 100% yra suformuluotas techniškai neteisingai, todėl, nors jis yra pagal kriterijaus apibrėžimą pasiektas 86%, faktiškai jis yra viršytas.

98,8%

VKTI VKTI vykdomos programos įgyvendinimą rodančių rezultato ir produkto kriterijų reikšmės svyruoja tarp 100 ir 143,9%. Daugelio metinio plano proceso / indėlio kriterijų reikšmės taip pat yra viršytos. Nėra funkcijų grupių, kurios, atsižvelgiant į pasiekiamus rezultatus būtų neįgyvendinamos.

99,6%

VGI VGI vykdomos programos „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas“ įgyvendinimą rodančių rezultato ir produkto visi kriterijai pasiekti 100 %, dalies proceso/indėlio kriterijų įgyvendinimo faktas gerokai viršija planą.

Didžiąją dalimi šią tendenciją lemia tai, jog kriterijų planuojamos reikšmės nustatomos derinantis prie EK nustatytų bendrųjų saugos tikslų, tuo tarpu VGI sau kelia aukštesnius tikslus, nefiksuojamus „oficialiuose“ planuose ir, skirdama didelį dėmesį prevencinei veiklai bei konsultavimui, pasiekia geresnius rezultatus.

Vieno iš produkto kriterijų „VGI darbuotojų, dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir mokymuose, skaičius“ rodiklis gerokai viršytas, nes buvo gauta ES parama, kurios dalis skirta darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui (planuota apmokyti ne mažiau, kaip 5 darbuotojus, apmokyta – 26).

99,56%

CAA Kriterijai įgyvendinti nuo 100% iki netgi 574%. Nėra funkcijų grupių, kurios, atsižvelgiant į pasiekiamus rezultatus būtų neįgyvendinamos. Kriterijus, kuris įvykdytas 574% yra suformuotas neteisingai ir gali būti interpretuojamas skirtingai.

87,3 %

(99,4%)

PKPD Daugumos kriterijų įgyvendinimo procentas labai artimas 100%. Vienintelis uždavinys (kriterijus) įgyvendintas 50% dėl nepakankamo veiklos koordinavimo su LAKD (to paties kriterijaus planuota reikšmė nepasiekta ir 2012 m.).

97%.

LSLA Beveik visi kriterijai pasiekti tarp 100% ir 227%. Vienintelis nepilnai pasiektas kriterijus, tai organizuotų komandiruočių į užsienio institucijų darbo grupių susitikimus (pasiekta reikšmė – 72%). Kriterijus „vykdytų reidų skaičius“ pasiektas 227%. Planuojant reiktų konkretaus apibrėžimo, kas laikoma reidais.

96 %

TID 2013 m. rezultato kriterijus buvo viršytas, o du iš trijų suformuluotų produkto kriterijų irgi buvo pasiekti ar viršyti. Nuo planuotos reikšmės kiek atsiliko paramos panaudojimas TEN-T srityje (93,2%)

Vienintelis reikšmingesnis nepasiektas kriterijus buvo nepasiektas dėl išorinių priežasčių, nepriklausančių nuo TID (TEN-T patvirtintų tinkamų išlaidų suma tesiekė 92% nuo planuoto kiekio, nes buvo pritrūkta bendrojo finansavimo lėšų).

89,71%

IVPK Vertinant IVPK funkcijų optimalią apimtį, svarbiausias IVP programos kriterijus - gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir

93,5%

22

Įstaiga Tikslų pasiekimas Asignavimų

panaudojimas

administracinėmis paslaugomis, procentas. Galima teigti, kad šis kriterijus keturis paskutinius metus nustojo augti, o 2013 - aisiais pasiekė 34%, kas yra ženkliai žemiau negu planuoti 40%. Nepasibaigus 2014-iesiems šis skaičius pasiekė 41,5%, remiantis (Lietuvos statistikos departamento duomenys).

Iš šešių programos produkto kriterijų keturi pasiekti arba viršyti, vienas yra nepasiektas dėl nepriimto balsavimo internetu įstatymo bei vienas nepasiektas neženkliai. Taigi, galima teigti, kad savo įgyvendinamos programos uždavinius IVPK iš esmės pasiekė.

2.1.4. Išteklių paskirstymas funkcijoms įgyvendinti

Šioje dalyje analizavome įstaigų prie Susisiekimo ministerijos pateiktus duomenis apie tai, kaip jos

paskirsto turimus žmogiškuosius, finansinius, IT išteklius funkcijų grupėms įgyvendinti, bendrųjų

funkcijų įgyvendinimo rodiklius, lyginome juos su prioritetinėmis veiklomis.

Išteklių užtikrinimas funkcijų grupėms įgyvendinti

Ne viena įstaiga prie Susisiekimo ministerijos nurodo, kad ištekliai joms priskirtoms funkcijoms

įgyvendinti nėra pakankami arba ateityje jų poreikis didės:

VGI yra skirtumas tarp funkcijos įgyvendinimui reikiamo ir esamo pareigybių skaičiaus, o kartu

su tuo, ir skiriamo finansavimo. Dar 2012 m. VGI parengtos „Atliekamoms ir neatliekamoms

funkcijoms tenkančio darbo krūvio (specialiosios, bendrosios paskirties ir vadovaujančių

pareigybių poreikio) analizėje“ įvardinta, kad VGI dalies priskirtų funkcijų nevykdo ar vykdo tik

dalinai dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo. Pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos

vidaus audito skyriaus 2013 m. liepos 12 d. atliktą Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie

Susisiekimo ministerijos veiklos, valdymo ir informacinių sistemų vidaus auditą taip pat

nustatyta, kad dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo VGI negalėjo užtikrinti dalies funkcijų vykdymo.

Šiuo metu sprendžiamas išteklių perskirstymo tarp Susisiekimo ministerijai pavaldžių

institucijų klausimas, siekiant sudaryti galimybes VGI užpildyti visus įstaigai skirtus etatus.

LSLA, didelę dalį (20%) gaunamų lėšų skiria ūkinei infrastruktūrai išlaikyti (švyturiams ir

hidrografijos darbams), dėl to lieka mažiau lėšų vykdant jų kitas, prioritetines funkcijas.

TID įvardijame kelias sritis, kuriose dėl vykstančių sisteminių VKS pokyčių žmogiškųjų išteklių

poreikis didės 2014 – 2020 metų programavimo laikotarpyje:

o Transporto inžinerinės srities ekspertai dirba paraiškų vertinimo procese, vertinant

projektų pakeitimus, patikrų vietoje metu (dabar remiamasi išorės ekspertais);

o Kokybės ir rizikos valdymo skyriaus specialistų poreikis didėja dėl Finansų ministerijos

rekomendacijos patikrų vietoje procesą padaryti labiau nešališką, kas jau atlikta kitose

įgyvendinančiose institucijose;

o Teisininkų dėl to, kad TID perima teisinio atstovavimo atsakomybę iš Susisiekimo

ministerijos.

23

Išteklių trūkumas ir su tuo susijusios neigiamos pasekmės ypatingai stipriai atsispindi CAA veikloje.

Dėl išteklių trūkumo yra apribotos CAA galimybės pritraukti ir išlaikyti reikiamos kvalifikacijos

darbuotojus, siųsti darbuotojus į reikiamas komandiruotes ir mokymus (detaliau ši situacija yra

aptariama 3.2.3. poskyryje „CAA teisinės formos keitimas“).

Turimų išteklių ir veiklos prioritetų palyginimas

Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetų ir funkcijų grupėms įgyvendinti skiriamų

žmogiškųjų bei finansinių išteklių palyginimas rodo, kad ištekliai dažniausiai yra paskirstomi

atsižvelgiant į įstaigoms keliamus prioritetus, proporcingai atitinka jų apimtį ir svarbumą, vykdomi

investiciniai projektai yra strategiškai orientuoti, nukreipti į svarbiausius prioritetus (detali informacija

apie išteklių paskirstymą funkcijų grupėms yra pateikiama 4 priede).

LAKD pagrindinę specialiųjų funkcijų darbų „masę“ sudaro funkcijos, susijusios su kelių

priežiūra, rekonstravimu ir remontu, joms skiriama didžiausia žmogiškųjų išteklių dalis.

Susisiekimo ministro valdymo srities strateginiame veiklos plane be šių darbų yra įtvirtinami ir

kiti svarbiausi darbai, tiesiogiai susiję su LAKD įgyvendinamomis funkcijomis: pradėti diegti

daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės ir stebėjimo sistemą, diegti eismo saugos ir

aplinkosaugos priemones, vykdyti didelio masto kryptingą ir nuoseklią saugaus eismo

švietėjišką veiklą, kurioms ištekliai irgi paskirstyti.

Beveik 70 % VKTI žmogiškųjų išteklių yra skiriami esminėms veikloms - administracinių

paslaugų teikimui ir ūkio subjektų veiklos priežiūrai.

VGI 41,96 % žmogiškųjų išteklių skiriama saugaus geležinkelių transporto užtikrinimo

funkcijoms. 44,25 % skiriama funkcijoms, susijusioms su geležinkelių transporto triukšmo

kontrole, asmenų pareiškimų, skundų, pasiūlymų nagrinėjimu, atstovavimu Lietuvos

Respublikai ES Tarybos ir ES komitologijos komitetuose ir darbo grupėse, eismo saugos

reglamentavimo ir nacionalinių eismo saugos taisyklių sistemų stebėsena, šių sistemų

derinimu ir tobulinimu, konsultavimu ir metodinės pagalbos teikimu ūkio subjektams VGI

kompetencijos klausimais, etc.

CAA veikloje akcentuojami skrydžių saugumas ir sauga, nustatytų civilinės aviacijos

reikalavimų laikymosi kontrolė. Būtent šioms funkcijoms CAA ir yra skiriama daugiausiai

žmogiškųjų resursų – 50%.

LSLA prioritetas saugios laivybos valstybinės priežiūros stiprinimas ir dalyvavimas tobulinant

nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos standartus, kuriems yra priskirta ¾ visų įstaigos

žmogiškųjų išteklių.

Šiuo metu TID 76% etatų yra dedikuoti pagrindinių veiklos funkcijų vykdymui, o bendrųjų

funkcijų vykdymui – 24%. Šis rodiklis nėra išskirtinis bendrame įstaigų kontekste.

IVPK pagrindinėms funkcijoms įgyvendinti skiriama 63,8% žmogiškųjų išteklių, bet atkreipėme

dėmesį į gana didelę lyginant su kitomis įstaigomis bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų

dalį (36,2%).

Kiek kitoks išteklių paskirstymas yra PKPD: imliausios įstaigos žmogiškiesiems ištekliams yra PKP ir

aikštelių turto valdymo bei priežiūros funkcijos (52%), reikalaujančios įstaigos darbuotojų reguliaraus

lankymosi PKP. Tuo tarpu patekimo į PKP organizavimui, kuris atsižvelgiant į įstaigai keliamus

prioritetus yra prioritetinė veikla, skiriama 5,9% žmogiškųjų išteklių. Šios funkcijos įgyvendinimui yra

pasitelkiami ir išorės žmogiškieji ištekliai – eilių reguliavimui samdoma saugos tarnyba. Nors PKPD

24

dalyvauja įgyvendinant Pasienio kontrolės punktų plėtros strategiją, ir tai atlikdama turi glaudžiai

bendradarbiauti su Susisiekimo ministerija bei kitomis institucijomis, dalyvaujančiomis PKP plėtroje ir

modernizavime, PKPD šiai funkcijai skiriami ištekliai yra minimalūs (atitinkamos funkcijos be kitų

funkcijų yra priskirtos direktoriaus pavaduotojui ir Statybos ir turto valdymo skyriaus vedėjui).

Turimų išteklių paskirstymas bendrosioms ir specialiosioms funkcijoms atlikti

2013 metais, atsižvelgdama į Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pasiūlymus, Vyriausybė nustatė

Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų optimizavimo tikslus ir siekiamas

vertinimo kriterijų medianines reikšmes 2014–2016 metams. Įstaigų administracinių struktūrų valdymo

srityje siekiama, kad vienam vadovaujančiam darbuotojui tektų ne mažiau kaip 5 darbuotojai;

bendrosios ir specialiosios sričių darbuotojų santykis būtų ne didesnis kaip 0,3.

Vertinant išteklių pasiskirstymą bendrosioms ir specialiosioms funkcijoms galima daryti išvadą, kad

bendrosios funkcijos nedominuoja specialiųjų funkcijų atžvilgiu. Tai rodo ir bendrosios srities

darbuotojų skaičiaus vienam specialiosios srities darbuotojui rodiklis. Biudžetinėse įstaigose prie

Susisiekimo ministerijos jis svyruoja nuo 0,21 iki 0,36. Visos reikšmės yra artimos tikslinėms

reikšmėms biudžetinėms įstaigoms 2014 – 2016 metams.

Kartu turime pastebėti, kad įstaigoms pateikus duomenis apie tai, kiek etatų yra skiriama bendrosioms

funkcijoms įgyvendinti atsižvelgiant į joms skiriamą darbo laiką, bendrosioms funkcijoms skiriamų

išteklių kiekis yra kitoks, nei pateikiamas reitingavimui, kadangi įskaičiuojami ne tik pilni etatai, skirti

bendrosioms funkcijoms atlikti.

4 lentelė. Darbuotojų paskirstymas funkcijų grupėms

Įstaiga Įstaigos reitingas (2013) pagal bendrosios

veiklos srities darbuotojų skaičių vienam

specialiosios srities darbuotojui

Darbuotojų, atliekančių bendrąsias funkcijas

dalis, atsižvelgiant į funkcijoms faktiškai

skiriamą darbo laiką%

VGI 1 6,78%

LAKD 6-7 19,1%

PKPD 3 20,1%

VKTI 2 23,1%

TID 4-5 24,2%

LSLA 6-7 25,4%

CAA 8 26,7%

IVPK 4-5 36,2%

Jau buvo minėta, kad įstaigos prie Susisiekimo ministerijos yra panaudojusios daug vidinių išteklių

veiklos efektyvumui užtikrinti. Susisiekimo ministerijos atlikti įvertinimai taip pat rodo, kad ištekliai, šiuo

25

metu skiriami bendrosioms funkcijoms įgyvendinti, yra optimalūs. Iš kitos pusės, reikalavimai bendrųjų

funkcijų efektyvumui nuolatos kyla. Tai skatina ieškoti būdų šį efektyvumą užtikrinti ieškant sinergijos

tarp atskirų institucijų. Deja, Lietuvos palyginimas su kitų šalių iniciatyvomis, skirtomis viešojo valdymo

institucinės sandaros tobulinimui rodo ryškų Lietuvos atotrūkį nuo kitų Europos šalių bendrųjų funkcijų

centralizavimo srityje. Toliau aptariame tokių funkcijų centralizavimo galimybes Įstaigose prie

Susisiekimo ministerijos.

Apskaita ir finansų valdymas. Susisiekimo ministerija 2013 m. atliko ministerijos ir biudžetinių

įstaigų prie ministerijos finansų valdymo funkcijų peržiūrą. Susisiekimo ministro įsakymu buvo

pateiktos ir įgyvendintos rekomendacijos įstaigoms, kuriomis buvo siekiama išgryninti

planavimo, apskaitos ir kontrolės funkcijas, sukuriant veiksmingai veikiančią vidaus kontrolės

sistemą (peržiūrėtos ir patikslintos biudžetinių įstaigų struktūros; optimizuotos funkcijos; IVPK,

nutraukta buhalterinės apskaitos paslaugų pirkimo sutartis).

Apskaitos ir finansų valdymo funkcijų centralizavimo galimybė nenuima nuo įstaigos vadovo

atsakomybės už buhalterinės apskaitos organizavimą įstaigoje, finansinių ataskaitų

teisingumą, finansų kontrolės sukūrimą. Taigi, minimalūs žmogiškieji ištekliai šioms funkcijoms

atlikti įstaigose reikalingi net ir atlikus centralizavimą. Vis gi vadovaudamiesi bendrųjų funkcijų

konsolidavimo kitose Lietuvos ir užsienio šalių organizacijose patirtimi galime teigti, kad

funkcijų konsolidavimas (tai taikytina visoms bendrosioms funkcijoms) duoda ne tiek

trumpalaikį sutaupymo efektą, kiek galimybes optimizuoti didesniu mastu vykdomus procesus,

geriau panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius ir taip pasiekti efekto ilgalaikėje

perspektyvoje.

Svarstytini šie funkcijos centralizavimo aspektai:

o Metodinis vadovavimas: apskaitos principų, metodų ir taisyklių nustatymas

vadovaujantis nustatytomis bendromis apskaitos politikos nuostatomis, metodinės

pagalbos įstaigoms teikimas;

o Centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymas bei pagalba organizuojant

inventorizacijas;

o Finansinių ataskaitų rinkinių sudarymas ir teikimas suinteresuotiems asmenims,

informacijos teikimas suinteresuotiems asmenims;

o Sistemingos finansų kontrolės vykdymas.

Personalo valdymas. Nors personalo valdymo funkcijoms atlikti įstaigose dirba tam dedikuoti

specialistai, pati šios funkcijos prigimtis suponuoja jos išdalinimą. Personalo specialistai yra

metodiniai pagalbininkai, konkrečių personalo valdymo priemonių / sistemų administruotojai ar

vystytojai, jie taip pat atlieka bendras personalo administravimo funkcijas. Tuo tarpu

kasdieninis personalo valdymas atsižvelgiant į įstaigos darbo specifiką ir joje dirbančių žmonių

ypatybes, personalo valdymo sprendimų priėmimas, yra įstaigos ir jos padalinių vadovų

atliekama funkcija.

Dėl tokios dvejopos personalo valdymo funkcijos prigimties betarpiškas darbas su įstaigos

darbuotojais (tai pirmoje eilėje vadovų funkcija) negali būti centralizuojamas, tačiau tai galima

atlikti su personalo administravimo funkcijomis. Personalo administravimo konsolidavimas

sudarytų sąlygas įstaigose, kuriose personalo valdymui yra skirtas minimalus žmogiškųjų

išteklių kiekis, personalo specialistų darbo laiką skirti didesnę pridėtinę vertę kuriančių

personalo valdymo priemonių (kompetencijų modelio, naujų darbuotojų adaptavimo,

darbuotojų veiklos valdymo) stiprinimui.

26

Taip pat yra prasminga svarstyti tam tikrų funkcijų koordinavimą viename centre. Čia

įžvelgtume dvi svarbiausias galimybes:

o Koordinuoti bendrųjų ir lyderystės gebėjimų ugdymą. Šių gebėjimų stiprinimas yra

susijęs ne tik su atskirų įstaigų aktualiais poreikiais, bet su bendromis strateginėmis

valstybės tarnautojų mokymo kryptimis. Koordinuotas bendrųjų ir lyderystės gebėjimų

ugdymas taip pat sudarytų geresnes sąlygas prireikus siekti ES struktūrinių fondų

paramos planuojamoms kvalifikacijos kėlimo priemonėms įgyvendinti.

o Koordinuoti kompetencijų modelio diegimą įstaigose. Šešios iš aštuonių įstaigų prie

susisiekimo ministerijos neturi patirties diegiant kompetencijų modelį ir jį „įdarbinant“

personalo valdymo kokybei užtikrinti. Todėl yra prasminga turėti vieną kompetencijos

centrą šio personalo įrankio diegimui ir tolimesniam jo susiejimui su atrankos, naujų

darbuotojų adaptavimo, darbuotojų veiklos valdymo ir kvalifikacijos kėlimo

priemonėmis.

IT valdymas. Pritariame Susisiekimo ministerijos nuostatai IT funkcijų konsolidavimą vykdyti

pagal IVPK rengiamą Susisiekimo ministerijos ir įstaigų prie ministerijos IT infrastruktūros

optimizavimo planą. Šios studijos kontekste konsolidavimo galimybes įžvelgtume pirmiausiai

tarnybinių stočių ir duomenų centrų lygiu.

Taip pat analizuodami veiklos valdymo įstaigose prie Susisiekimo ministerijos praktikas

darome išvadą, kad ateityje, vienodinant šias praktikas ir užtikrinant vieningą veiklos

planavimo ir stebėsenos procesą, Susisiekimo ministerijos valdymo sričiai iškils poreikis turėti

bendrą veiklos valdymo (rodiklių valdymo) IT sistemą.

Turto valdymas ir viešieji pirkimai. Šių funkcijų organizavimas visos šalies mastu šiuo metu

yra pereinamoje stadijoje. 2014 m. spalio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos centralizuotai

valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio tikslas yra ilgalaikėje perspektyvoje sutelkti

visą valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą vienam turto valdytojui. Valstybei priklausantis

nekilnojamasis turtas turėtų būti perleistas naujajam turto valdytojui LRV nutarimais. Šis

perleidimas bus vykdomas etapais, tačiau tikslus šio proceso mechanizmas yra dar tik

formavimo eigoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manome, kad konkretūs sprendimai, susiję

su turto valdymu, šiuo metu nėra tikslingi ir turėtų būti atidėti iki centralizuotai valdomo

valstybės turto valdytojo veiklos mechanizmo išgryninimo.

Šiuo metu Ūkio ministerijoje yra svarstoma ir rengiama nauja Viešųjų pirkimų įstatymo

redakcija, kuri turės įtakos ateityje atliekamoms viešųjų pirkimų procedūroms. Vis gi ji

nepakeis bendro principo ir atsakomybių pasiskirstymo atliekant viešuosius pirkimus:

o Viešųjų pirkimų specialistai yra pirmoje eilėje procedūrų specialistai, kurie gali savo

veiklą kokybiškai atlikti minimaliai išmanydami pirkimų objekto specifikacijas. Jų

pagrindinė užduotis yra pirkimo proceso greitis ir efektyvumas, jo atitikimas

keliamiems reikalavimams;

o Įstaigų specialistai (vidiniai užsakovai) privalo išmanyti pirkimo objektą, nors jų pirkimo

procedūrų išmanymas gali būti minimalus. Jų atsakomybė yra užtikrinti, kad pirkimo

poreikis yra tiksliai identifikuotas ir pirkimo objektas yra specifikuotas taip, kad būtų

galima nusipirkti kokybišką prekę arba paslaugą.

Ir dabar perkančiosios organizacijos yra įpareigotos naudotis Centrine perkančiąja

organizacija (CPO), jeigu jos kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka

perkančiosios organizacijos poreikius. Susisiekimo ministerija deda pastangas viešųjų pirkimų

27

centralizavimui: prekės ir paslaugos perkamos per CPO bei Susisiekimo ministerijoje

centralizuotai vykdomus pirkimus tam, kad optimizuoti procedūroms reikalingų žmogiškųjų

išteklių poreikį. Mūsų vertinimu galėtų būti svarstoma ir kitų viešųjų pirkimų procedūrų

vykdymas „iš vienų rankų“. Būtina sėkmės sąlyga tam – labai aiškus funkcijų bei atsakomybių

pasiskirstymas pirkimo procese bei jo laikymasis.

Toliau vertinant įstaigų prie Susisiekimo ministerijos bendrųjų funkcijų konsolidavimo galimybes reikia

atsižvelgti į tam tikrus tokio konsolidavimo sėkmės veiksnius, kuriuos galima išskirti apibendrinant

Lietuvos ir užsienio šalių patirtį:

Yra svarbus adekvačių tikslų ir laukiamų rezultatų apibrėžimas: dažnu atveju konsolidavimas

neduoda „greitų“ sutaupymų trumpalaikėje perspektyvoje, jeigu iki jo įstaigoje buvo

įgyvendinami kiti veiklos optimizavimo sprendimai. Pavyzdžiui, pačios Susisiekimo ministerijos

atlikti paskaičiavimai rodo, kad darbuotojų, šiuo metų įstaigose prie Susisiekimo ministerijos

atliekančių bendrąsias funkcijas, skaičius yra optimalus. Funkcijų konsolidavimas vienoje

vietoje ir sudaro prielaidas įgyvendinamų procesų optimizavimui vėlesniame etape, keliant

konkrečius ir pamatuojamus procesų efektyvumo ir kokybės tikslus.

Konsolidavimas turėtų būti įgyvendinamas kaip projektas, naudojant tam skirtus projektų

valdymo įrankius. Kaip kiekviename projekte, esminė jo įgyvendinimo sėkmės sąlyga yra labai

geri projekto vadovo vadybiniai įgūdžiai bei nuolatinis projekto palaikymas iš aukščiausios

vadovybės pusės.

Kitų organizacijų patirtis taip pat rodo, kad pasiteisina konsolidavimo skaidymas etapais:

skirtingos funkcijos konsoliduojamos ne vienu metu.

Infrastruktūrinių išteklių ir informacinių technologijų panaudojimas funkcijoms įgyvendinti

Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos deda pastangas taupiai naudoti turimus materialiuosius išteklius.

Visų jų vienam darbuotojui tenkanti bendra kabinetų patalpų plotų dalis yra labai artima siektinai

reikšmei arba geresnė už ją. Įstaigos reguliariai atlieka inventorizacijas, peržiūri ir įvertina turtą, kurį

gali perduoti ar atsisakyti, savo metiniuose veiklos planuose numato konkrečius žingsnius mažinti

naudojamų patalpų plotą, kur tai yra įmanoma (pvz., VKTI planai sumažinti pastatų skaičių

Klaipėdoje).

Valdomo nekilnojamo turto priežiūra daugelyje įstaigų atliekama santykinai mažomis sąnaudomis.

Šiuo rodikliu iš kitų reikšmingai išsiskiria LSLA ir CAA:

LSLA turi daug infrastruktūros: tarnybinį transportą, jūrų transportą, hidrografinį laivą „Varūna“,

švyturius, darbo vietas 9 miestuose. Beveik 20 % įstaigos metinio finansavimo atitenka kranto

navigacinių įrenginių (švyturių) infrastruktūros išlaikymui ir hidrografinės informacijos

palaikymui, kurios apimtys neturėtų būti mažinamos. Dėl šių funkcijų išlaikymo gerokai mažėja

finansavimas kitoms reikšmingoms LSLA veikloms.

CAA nekilnojamojo turto priežiūros efektyvumo kriterijus daugiau nei dvigubai viršija siekiamą

reikšmę. Kadangi CAA VĮ „Oro navigacija“ skiriamomis patalpomis, ji negali daryti įtakos

patalpų išlaikymo kaštams ir pati neturi svertų efektyvinimo kainos mažinimui.

Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos savarankiškai plėtoja savo IT išteklius, reikalingus

specialiosioms funkcijoms įgyvendinti, pagal pavedimus yra valstybės informacinių sistemų valdytojos

(detali informacija apie IT išteklių paskirstymą funkcijų grupėms yra pateikiama 4 priede).

28

Bendrosioms funkcijoms atlikti įstaigas į bendrą sistemą apjungia Susisiekimo ministerijos dokumentų

valdymo sistema „Avilys“, tačiau bendros sistemos, skirtos veiklos valdymo informacijai valdyti,

jungiančios įstaigas ir įgalinančios geriau stebėti bei valdyti jų veiklos rodiklius, nėra.

Įstaigos yra skirtingai pažengę teikdamos e-paslaugas savo klientams:

Šiuo metu iš 132 VKTI teikiamų administracinių paslaugų 54 galima gauti internetu. 2013

metų duomenimis interaktyvių elektroniniu būdu teikiamų administracinių paslaugų dalis buvo

36%;

VGI didelę dalį savo paslaugų taip pat teikia elektroninėje erdvėje. Taip pat VGI yra pateikusi

paraiškas finansavimui gauti iš 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos programavimo

periodo lėšų. Jo panaudojimo tikslas - perkelti visas VGI teikiamas administracines paslaugas

į elektroninę erdvę;

LSLA elektroninėmis priemonėmis paslaugų neteikia. Šiuo metu yra kuriamas bandomasis

projektas kartu su Valdžios vartais. Taip pat buvo pateiktos paraiškos finansavimui gauti iš

2014 - 2020 ES struktūrinės paramos lėšų elektroniniu būdų teikiamų paslaugų plėtojimui.

CAA elektroniniu formatu paslaugų taip pat neteikia. Šiuo metu kuriama IT sistema

apjungsianti tiek vidinius procesus, tiek elektronines paslaugas, tačiau projektas vystomas

lėtai. CAA internetinis puslapis šiuo metu nevisiškai atitinka keliamus reikalavimus.

Turimų išteklių panaudojimo lankstumas

Norime atkreipti dėmesį į tai, kaip įstaigos prie Susisiekimo ministerijos panaudoja galimybes

lanksčiau panaudoti turimus išteklius.

Iš visų įstaigų prie Susisiekimo ministerijos, tik vienoje - VGI darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, skaičius yra didesnis, lyginant ją su valstybės tarnautojų skaičiumi (5 lentelė).

5 lentelė. Valstybės tarnautojų dalis nuo bendro darbuotojų skaičiaus

Įstaiga Valstybės tarnautojų dalis nuo bendro darbuotojų skaičiaus,%

IVPK 100%

CAA 91,7%

PKPD 90%

VKTI 85,4%

TID 82,9%

LAKD 76,5%

LSLA 72,9%

VGI 46,4%

Yra svarbu, kad viešojo administravimo funkcijos būtų atliekamos valstybės tarnautojų, tačiau

kiekviena biudžetinė įstaiga vykdo didelį spektrą įvairių funkcijų, kurių įgyvendinimui gali būti lanksčiai

29

panaudojamas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbas. Jeigu kitos įstaigos darbuotojus,

dirbančius pagal darbo sutartis, įdarbina daugiausiai bendrųjų funkcijų vykdymui, VGĮ juos pasitelkia

visų funkcijų grupių įgyvendinimui, taip susikurdama sau lankstesnes galimybes užtikrinti reikiamą

darbuotojų kompetenciją. Svarbiausi aspektai, suteikiantys lankstumą yra:

Galimybė lanksčiau atsirinkti darbuotojus, pagrindinį dėmesį atrankoje skiriant išsamiam

bendrųjų ir dalykinių kompetencijų įvertinimui;

Galimybė panaudoti darbą pagal darbo sutartį kaip bandomojo laikotarpio prieš priimant

darbuotoją į valstybės tarnybą pakaitalą;

Lankstesnė galimybė atleisti darbuotoją pasikeitus darbo apimtims ar netenkinant darbuotojo

kompetencijai.

VGI, kaip ir daugumoje efektyviai veikiančių mažų organizacijų, kai kurios palaikymo funkcijos

priskirtos ne pareigybei, o žmogui, turinčiam reikiamas kompetencijas, motyvaciją – pvz.: žmogiškųjų

išteklių valdymo funkciją vykdo Administracinių paslaugų skyriaus vadovė.

Taip pat kaip gerą pavyzdį įvardintume VGI pastangas žmogiškųjų išteklių trūkumą kompensuoti

technologijų pagalba. VGI funkcijos / funkcijų dalis, vykdomos IT sistemų pagalba (pagal institucijos

suteiktus duomenis):

VGI saugaus geležinkelių transporto užtikrinimui yra priskiriama 19 funkcijų, iš kurių 17 galima

atlikti pasinaudojant GERVIS, VGI IS, IS „Infostatyba“ pagalba. Tai yra 89,47% nuo visų šiai

funkcijų grupei priskiriamų funkcijų skaičiaus.

Sąveikos geležinkelių transporte užtikrinimo funkcijai yra priskiriamos 8 funkcijos, iš kurių 6

galima atlikti pasinaudojant GERVIS, VGI IS. Tai yra 75% proc. nuo visų šiai funkcijų grupei

priskiriamų funkcijų skaičiaus.

Buhalterinės apskaitos funkcijoms yra priskiriamos 18 funkcijų, iš kurių 15 yra galima atlikti

pasinaudojant IS sistemomis. Tai yra 83,33% proc. nuo visų šiai funkcijų grupei priskiriamų

funkcijų skaičiaus.

Personalo valdymo funkcijoms yra priskiriamos 15 funkcijų, iš kurių 8 galima atlikti

pasinaudojant IS sistemomis. Tai yra 57% proc. nuo visų šiai funkcijų grupei priskiriamų

funkcijų skaičiaus.

IT priežiūros funkcijoms yra priskiriamos 16 funkcijų, iš kurių 11 galima atlikti pasinaudojant IS

sistemomis. Tai yra 69% proc. nuo visų šiai funkcijų grupei priskiriamų funkcijų skaičiaus.

Kitų funkcijų grupei yra priskiriamos 12 funkcijų, iš kurių 9 galima atlikti pasinaudojant

GERVIS, VGI IS. Tai yra 75% proc. nuo visų šiai funkcijų grupei priskiriamų funkcijų skaičiaus.

2.1.3. Organizacinės struktūros sprendimų racionalumas

Analizuodami organizacinės struktūros sprendimus vertinome funkcijų ir atsakomybės sričių

pasiskirstymą bei grupavimą įstaigose ir Susisiekimo ministerijos valdymo srityje, pavaldumo ryšius.

Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos institucinės sandaros santykis su įgyvendinama strategija

Visa eilė organizacijų prie Susisiekimo ministerijos, veikia įgyvendindamos Nacionalinę susisiekimo

plėtros 2014 – 2022 metų programą. Šioje programoje yra iškeliami esminiai horizontalieji susisiekimo

30

srities plėtros prioritetai: transporto daugiaryšiškumas, integralus miestų transportas, intelektinių

transporto sistemų taikymas visoms transporto rūšims, energijos efektyvumo didinimas ir mažiau

aplinką teršiančio transporto plėtra4 Atsižvelgiant į tai, kad organizacijos struktūra ar jų grupės

institucinė sandara yra įrankis strategijai įgyvendinti, lyginant jau minėtus horizontaliuosius prioritetus

bei įstaigų prie Susisiekimo ministerijos išskyrimo principus (2 pav.), galima pastebėti, kad ne tik

biudžetinės įstaigos (šios analizės objektas), bet ir kitos organizacijos, esančios Susisiekimo

ministerijos valdymo srityje ir susijusios su transporto sektoriumi, yra suformuotos orientuojantis į

transporto rūšis. Nors atskiroms organizacijoms, yra pavedami projektai, susiję su horizontaliųjų

prioritetų įgyvendinimu (pvz., viešųjų logistikos centrų plėtrą vykdo AB „Lietuvos geležinkeliai“),

atsakomybė už horizontalių prioritetų įgyvendinimą susikoncentruoja tik pačios ministerijos

departamentuose, kurie neturi vieningo suformavimo principo – juose sutelkti skyriai tiek pagal

transporto rūšis, tiek ir pagal horizontaliuosius prioritetus.

2 paveikslas. Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos transporto bei informacinės visuomenės ir

elektroninių ryšių sričių įstaigos, įmonės, bendrovės (su pašto veikla susijusios organizacijos nepažymėtos

schemoje, kadangi studija šios veiklos srities neapima).

Informacinė

visuomenė ir

elektroniniai ryšiai

Vandens ir jūrų

transportasOro transportas

LR susisiekimo ministras

Plėtros ir tarptautinių ryšių

departamentas

Lietuvos automobilių kelių

direkcija prie Susisiekimo

ministerijos

Valstybinė kelių transporto

inspekcija prie Susisiekimo

ministerijos

Civilinės aviacijos

administracija

Pasienio kontrolės punktų

direkcija prie Susisiekimo

ministerijos

Lietuvos saugios laivybos

administracija

Valstybinė geležinkelio

inspekcija prie Susisiekimo

ministerijos

VĮ „Oro navigacija“

VĮ „Lietuvos oro uostai“ VĮ „Vidaus vandens kelių

direkcija“

VĮ „Klaipėdos valstybinio

jūsų uosto direkcija“

AB „Lietuvos geležinkeliai“AB „Lietuvos jūrų

laivininkystė“

AB „Smiltynės perkėla“

VŠĮ „Kelių transporto

tyrimo institutas“

VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis

geležinkelis“

AB „Problematika“

Kelių transportas PasienisGeležinkelių

transportas

Biudžetinės

įstaigos prie

ministerijos -

šios analizės

objektas

Ministerija, jos

departamentai

Valstybinės

įmonės

Akcinės

bendrovės, kurių

daugumą akcijų

patikėjimo teise

valdo

Susisiekimo

ministerija

Viešosios

įstaigos

Informacinės visuomenės

politikos departamentas

Vandens ir geležinkelių

transporto politikos

departamentas

Kelių transporto ir civilinės

aviacijos politikos

departamentas

Informacinės visuomenės

plėtros komitetas prie

Susisiekimo ministerijos

VŠĮ „Plačiajuostis

internetas“

4 Nacionalinė susisiekimo plėtros 2012 – 2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio

18 d. nutarimu Nr. 1253.

31

Toks organizacijų atsakomybės sričių paskirstymas yra palankesnis atskirų transporto rūšių plėtros

prioritetų įgyvendinimui, didesniam jų konkuravimui tarpusavyje ir mažiau palankus kompleksinei

šakos plėtrai ir palaikymui.

Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos organizacinių struktūrų teigiami aspektai

Peržvelgiant atskirų biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos organizacines struktūras galima

konstatuoti, kad visos įstaigos atlieka skirtingas joms priskirtas funkcijas arba dirba su skirtingais ūkio

subjektais. Jų organizacinės struktūros yra šioms funkcijoms pritaikytos ir santykinai sunkiai

palyginamos tarpusavyje. Vis tik analizuojant atskirų įstaigų organizacines struktūras, galima išskirti

kai kurias bendras teigiamas jų charakteristikas, susijusias su atliekamų funkcijų efektyvumo

užtikrinimu:

Pavaldumo ryšiai visose įstaigose yra aiškiai nustatyti. Padalinių funkcijos yra atskirtos ir

nesidubliuoja tarpusavyje.

Visų įstaigų organizacinės struktūros yra suformuotos iš savarankiškų skyrių, kai kuriose

organizacijose – ir juos sudarančių poskyrių. Tik VKTI teritoriniu principu yra suformuoti

departamentai. Skyrių pavaldumas yra aiškiai priskirtas direktoriui (viršininkui) arba

direktoriaus pavaduotojui (viršininko pavaduotojui).

Pavaduotojų kuravimo sritys yra aiškiai apibrėžtos, nors tai ir neatsispindi pareigų

pavadinimuose. Daugelyje įstaigų priskiriant struktūrinių padalinių kuravimą pavaduotojams,

yra struktūriškai atskiriamos veiklos reglamentavimo ir priežiūros arba planavimo ir

įgyvendinimo veiklų grupės (LAKD, VKTI, VGI, LSLA, IVPK).

Daugelyje įstaigų, siekiant sumažinti vadovų pareigybių dalį organizacinėje struktūroje, visų

arba daugumos skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės buvo transformuotos į patarėjų

pareigybes. Tai vertintume kaip pozityvų žingsnį, kadangi šie darbuotojai didžiąja dalimi

atlieka specialisto funkcijas. Iš kitos pusės, šis žingsnis leidžia santykinai lengvai pagerinti

įstaigai privalomą vykdyti veiklos efektyvumo vertinimo kriterijaus (darbuotojų skaičius vienam

vadovaujančiam darbuotojui) reikšmę.

Pozityvu ir tai, kad įstaigų organizacinės struktūros yra reguliariai peržiūrimos, priimami

sprendimai valdymo struktūros efektyvumui didinti.

Tobulintini įstaigų prie Susisiekimo ministerijos organizacinių struktūrų aspektai

Įvardinant taisytinas įstaigų prie Susisiekimo ministerijos organizacinių struktūrų ypatybes reikia

pažymėti, kad nors bendrai, įstaigų prie Susisiekimo ministerijos padalinių suformavimas atitinka LR

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje organizacinei struktūrai keliamus reikalavimus5, tačiau

daugelyje nagrinėjamų įstaigų yra labai mažų padalinių, kurie neatitinka siektinų efektyvios

organizacinės struktūros suformavimo parametrų, numatytų Valstybės vykdomosios valdžios sistemos

įstaigų administracijų struktūrų tobulinimo rekomendacijose6, Lietuvos respublikos Vidaus reikalų

5 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2008, Nr. 123-4657, 2009, Nr. 75-3062;

2010, Nr. 81-4228; 2011, Nr. 4-125; TAR 2014, i. k. 2014-09160)

6 Valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų administracijų struktūrų tobulinimo rekomendacijos.

Prieiga per internetą: http://vakokybe.vrm.lt/index.php?id=502

32

ministerijos parengtose realizuojant Viešojo valdymo tobulinimo 2012 – 2020 metų programos

įgyvendinimo 2013 – 2015 metų veiksmų planą (6 lentelė). Tiktai TID visuose skyriuose dirba daugiau

nei keturi darbuotojai.

6 lentelė. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos padaliniai, kuriuose yra 4 ir mažiau darbuotojų.

Įstaiga Padalinys Įstaigos darbuotojų

skaičius vienam

vadovaujančiam

darbuotojui Padalinio pavadinimas Darbuotojų

skaičius

LAKD 1.Vidaus audito skyrius 1 3,52

2.Tarptautinių ryšių skyrius 2

3.Personalo skyrius 2

4.Ryšių su visuomene skyrius 3

5.Techninio normavimo ir technologijų skyrius 3

6.Ūkio skyrius 4

7.Valstybės turto skyrius 4

8.Tiltų skyrius 4

VKTI 1.Vidaus audito skyrius 1 4,31

2.Teisės skyrius 2

3.Tauragės kontrolės skyrius 3

4.Marijampolės kontrolės skyrius 3

5.Personalo skyrius 4

6.Kelių transporto veiklos reguliavimo skyrius 4

7.Panevėžio regiono paslaugų administravimo skyrius 4

8. Panevėžio kontrolės skyrius 4

9. Utenos kontrolės skyrius 4

10. Alytaus kontrolės skyrius 4

VGI 1.Teisės skyrius 3 3,57

2.Strateginio planavimo skyrius 3

CAA 1.Teisės skyrius 2 2,44

2.Aviacijos medicinos skyrius 2

3.Oro transporto skyrius 3

4.Aerodromų skyrius 4

5.Aviacijos saugumo skyrius 4

33

Įstaiga Padalinys Įstaigos darbuotojų

skaičius vienam

vadovaujančiam

darbuotojui Padalinio pavadinimas Darbuotojų

skaičius

PKPD 1.Finansų ir planavimo skyrius 2 2 (2014 atlikus struktūros pertvarką santykis pasikeitė į 4,3) 2.Bendrasis skyrius 2

LSLA 1.Buhalterinės apskaitos skyrius 2 5,05

2.Informacinių technologijų skyrius 4

3.Laivybos standartų skyrius 4

TID Visi skyriai yra didesni nei 4 darbuotojai - 4,43

IVPK 1.Finansų skyrius 2 2,63

2.Planavimo ir stebėsenos skyrius 3

3.Teisės ir personalo skyrius 4

Santykinai didelis padalinių, kuriuose dirba mažai darbuotojų, skaičius leidžia spręsti, kad įstaigose

dar yra nepanaudotų vidinių galimybių tobulinti bendrų funkcijų įgyvendinimą. Tikslinga svarstyti

galimybes jungti artimas veiklas atliekančius skyrius, pvz., tarptautinių ryšių ir ryšių su visuomene

skyrius.

Kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad padalinių jungimas siekiant pagerinti užbrėžtus efektyvumo

rodiklius, turi tam tikras sėkmės sąlygas:

Esminė sąlyga yra kokybiška vadovų veikla: lyderiavimas, darbuotojų veiklos valdymas,

skatinantis produktyvų bendradarbiavimą.

Būtina veiksminga vadovų atranka, kadangi suformuojamos pareigybės, kurių sėkmingam

įgyvendinimui reikalingas platus skirtingų funkcijų išmanymas (pvz., viename padalinyje

apjungus personalo valdymo ir viešųjų ryšių funkcijas, skyriaus vadovas turi išmanyti abi

funkcijas tiek, kad gebėtų tinkamai organizuoti veiklą, priimti kokybiškus sprendimus ir

kontroliuoti funkcijų įgyvendinimą). Be to, tokioje situacijoje funkcijos gali būti priskiriamos

darbuotojui, o ne pareigybėms. Tiesa, toks sprendimas yra veiksmingas trumpalaikėje

perspektyvoje, tačiau ilgesnėje perspektyvoje gali padaryti organizaciją jautria darbuotojų

kaitai.

Vadovo pozicija reiškia ne tik vadovavimo funkcijų priskyrimą, bet ir priemonę paskatinti ir /ar

išlaikyti kompetentingus darbuotojus. Esant santykinai nedideliam darbuotojų ir padalinių

skaičiui organizacijoje, vadovų pozicijų mažinimas atima šią motyvavimo priemonę.

Tarp įstaigų prie Susisiekimo ministerijos yra tokių, kurių organizacinės struktūros yra nepakankamai

gerai subalansuotos įstaigos vadovybei tenkančios koordinavimo veiklos ir kontrolės funkcijų apimtys:

VKTI viršininkui (neskaitant tiesiogiai pavaldžių regioninių padalinių) yra tiesiogiai pavaldūs 5

Centrinės būstinės skyriai, tuo tarpu vienam iš pavaduotojų – 1 skyrius. Situacijoje, kai

34

vadovui tiesiogiai pavaldus yra tik vienas skyrius, jo vadovas tampa tarpininku, kurio vaidmuo

nėra produktyvus.

Tiesa, VKTI išsiskiria savo regionine struktūra. Organizacinės struktūros schema, pateikiama

įstaigos tinklapyje nepilnai atitinka realius pavaldumo ryšius, veikiančius organizacijoje.

Regioninių padalinių vadovai yra atskaitingi tiek VKTI viršininkui (būdami jo tiesioginiais

pavaldiniais), tiek ir viršininko pavaduotojams, kuruojantiems skirtingas įstaigos veiklos kryptis

(funkcinis pavaldumas). Vis gi net atsižvelgiant į funkcinio pavaldumo ryšius, VKTI

organizacinė struktūra nėra subalansuota.

Panaši situacija stebima ir PKPD: įstaigos organizacinė struktūra suformuota taip, kad

direktoriaus pavaduotojui yra pavaldus tik vienas skyrius. Nors tokį sprendimą galima grįsti

ypatinga Statybų skyriaus vykdomos veiklos svarba ir tam reikalingais įgaliojimais, toks

neproporcingas pavaldumo pasiskirstymas yra neracionalus. Paskutiniai įstaigos

organizacinės struktūros pakeitimai šio trūkumo nesprendžia.

Lygindami įstaigų prie Susisiekimo ministerijos organizacines struktūras matome, kad visos jos

(išskyrus VKTI organizacinėje struktūroje esančius regioninius departamentus) yra suformuotos iš

savarankiškų skyrių, pavaldžių įstaigos vadovui bei jo pavaduotojams. Prie teigiamų aspektų anksčiau

buvo paminėta, kad pavaduotojų kuravimo sritys įstaigose yra aiškiai paskirstytos. Tačiau šią situaciją

galima vertinti ir kitu aspektu: įstaigų skyriai faktiškai yra grupuojami į departamentus (nors

departamentai ir nėra „įteisinti“), o įstaigų vadovų pavaduotojai faktiškai atlieka departamentų

direktorių funkcijas. Pavadavimas nėra savarankiška funkcija, ji priskirtina pavaduojančiam asmeniui

tam tikrais laikotarpiais ir tam tikrose įgaliojimų ribose, tačiau pagrindinės pavaduojančio vadovo

funkcijos yra jam priskirtos kuruojamos veiklos srities valdymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir

įstaigų jau turimą patirtį naikinant skyrių vadovų pavaduotojų pareigybes, siūlytume svarstyti galimybę

tęsti šį procesą įstaigų organizacines struktūras performuojant departamentų principus ir įstaigų

vadovų pavaduotojų pareigybes pakeičiant į departamentų direktorių pareigybes. Manome, kad tiks

organizacinių struktūrų suformavimo principas turėtų būti vieningas visoms įstaigoms.

Peržvelgiant atskirų įstaigų organizacines struktūras, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad funkcijų

paskirstymas tarp padalinių VKTI leidžia spręsti apie nepakankamą įstaigoje vykdomų procesų

efektyvumą: Centrinės būstinės darbuotojų darbo dalis yra pertikrinti informaciją, gautą iš regioninių

padalinių („pertikrina Inspekcijos valstybės tarnautojų, vykdančių kontrolę, įmonių patikrinimo aktus,

kontrolės aktus ir kitus užpildytus kontrolės dokumentus, tikrintas transporto priemones, įmones,

užsiimančias vairuotojų mokymu, krovinių ir (ar) keleivių vežimu“). Nors tai yra vidinis kontrolės būdas,

padedantis užtikrinti darbo kokybę, kartu toks pertikrinimas – tai simptomas, signalizuojantis proceso

ydas:

Tikėtina kad darbas nėra padaromas (ar nėra pasitikima, kad jis padaromas) gerai iš pirmo

karto,

Pertikrinimo veiksmai patys nekuria vertės.

Norint pasiūlyti konkretų ir veiksmingą sprendimą, kuris leistų panaikinti pertikrinimo grandį, yra

reikalinga detali veiklos procesų analizė įtraukiant šį darbą atliekančius specialistus. Ji kartu padėtų ir

pasiūlyti patikimus kitų organizacinės struktūros trūkumų sprendimus.

35

Vertinant IVPK organizacinę struktūrą informacinės visuomenės plėtros 2014 – 2020 metų programos

„Lietuvos respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ kontekste, verta kelti klausimą apie tai, kaip ir kiek

organizacija prisitaikys prie atnaujintų programos prioritetų:

Didesnės orientacijos į gyventojus bei įmones (ne vien į įstaigas): būtinas geresnis jų poreikių

supratimas ir gebėjimas įvertinti barjerus stabdančius elektroninių paslaugų vartojimą;

Didesnio konsultanto ir pokyčių katalizatoriaus vaidmens prisiėmimo skatinant administracinių

elektroninių paslaugų vartojimą.

Manome, kad šių nuostatų pokyčiai galėtų būti realizuojami tiek koreguojant organizacinę struktūrą,

tiek koreguojant procesus bei vidaus tvarkas – projektų administravimą, esamos situacijos stebėseną

ir kita. Tam tikslinga atlikti veiklos procesų peržiūrą, ir pagal jos rezultatus patikslinti konkrečių

pareigybių funkcijas ir atsakomybės sritis. Šiai transformacijai reikalinga stipri ir aiški lyderystė iš

vadovybės pusės.

3.2. Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų

teisinės formos tinkamumas pavestoms funkcijoms įgyvendinti

Šiame galimybių studijos skyriuje bus analizuojamas Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai

priskirtų biudžetinių įstaigų teisinės formos tinkamumas joms pavestų funkcijų įgyvendinimui.

Papildomai, šioje dalyje bus apžvelgiamos analizuojamų įstaigų teisinės formos alternatyvos, jų

privalumai bei trūkumai ir rekomendacijos dėl įstaigų teisinės formos keitimo galimybių.

3.2.1. Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų teisinės

formos ir jos tinkamumo apžvalga

Kaip minėta, šios galimybių studijos analizės objektas yra Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai

priskirtos 8 biudžetinės įstaigos. Biudžetinių įstaigų veiklą bei kitus su šios teisinės formos juridinių

asmenų valdymu susijusius klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas. Pagal minėto įstatymo

2 str. 1 d. biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis

valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų,

taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų

valstybės pinigų fondų lėšų. Taigi, biudžetinės įstaigos teisinės formos juridinius asmenis

kvalifikuojantys požymiai iš esmės yra du: (i) išlaikymas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų

asignavimų bei kitų fondų lėšų, ir (ii) valstybės ar savivaldybės funkcijų įgyvendinimas.

Kiek tai susiję su šioje galimybių studijoje analizuojamų įstaigų finansavimu, šiuo metu visos 8 šioje

galimybių studijoje analizuojamos įstaigos iš esmės yra išlaikomos biudžetų asignavimų ir/ar kitų

valstybės pinigų fondų lėšomis. Pagal galiojančius teisės aktus, valstybės biudžeto pajamas sudaro

visos valstybės biudžetinių įstaigų, atliekančių jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose

numatytas funkcijas, pajamos, kurios yra įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir

36

naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šių įstaigų

vykdomoms programoms finansuoti. Atitinkamai, šioje galimybių studijoje analizuojamoms įstaigoms

net ir teikiant mokamas paslaugas tretiesiems asmenims, už tokias paslaugas mokamos rinkliavos,

kurios joms neatitenka, o yra pervedamos į valstybės ar savivaldybių biudžetus bei jos (jų dalis) yra

perskirstomos biudžetinėms įstaigoms asignavimų forma.

Išanalizavus galimybių studijoje aptariamų biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas, akivaizdu, jog

absoliuti dauguma šių įstaigų yra įsteigtos ir veikia būtent valstybės funkcijų įgyvendinimo tikslais, o

kartu ir atlieka viešąjį administravimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., viešasis

administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla,

skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų

ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų

teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus

administravimas. Taigi pagal Viešojo administravimo įstatyme pateikiamą viešojo administravimo

sampratą viešasis administravimas yra tapatinamas su 5 viešojo administravimo sritimis, kurias

įgyvendina viešojo administravimo subjektai.

Žemiau lentelėje pateikiamos kiekvienos iš analizuojamos biudžetinės įstaigos funkcijos viešojo

administravimo srityse, kas patvirtina, kad šioje galimybių studijoje analizuojamos įstaigos iš tiesų

atlieka viešąjį administravimą. Nors nė viena iš biudžetinių įstaigų neatlieka funkcijų visose 5 srityse,

tačiau iš pateiktos analizės akivaizdu, kad jos vykdo viešąjį administravimą (pastaba: TID, CAA bei

PKPD atvejai yra specifiniai, todėl jų statusas bei teisinės formos rekomendacijos aptariamos atskirai).

7 lentelė. Įstaigų funkcijos pagal viešojo administravimo sritis

Įstaiga Viešojo administravimo sritys

LAKD o Administracinis reglamentavimas. Dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, planuoja,

organizuoja, koordinuoja ir užsako norminių teisės aktų projektų rengimą, leidžia norminius teisės

aktus, įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus. (Nuostatų 10.1.28 p.)

o Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė. Kontroliuoja, kad valstybinės

reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų) ir prižiūrėtų asmenys,

atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. (Nuostatų 10.1.16 p.)

o Vidaus administravimas. Kelių direkcijos administracijos padalinių veikla organizuojama

vadovaujantis Kelių direkcijos direktoriaus tvirtinamais Kelių direkcijos darbo reglamentu, valstybės

tarnautojų etikos kodeksu, vidaus tvarkos taisyklėmis, administracijos padalinių nuostatais, valstybės

tarnautojų pareigybių aprašymais ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo

užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių nuostatais (pareigybių

aprašymais) ir kitais teisės aktais. (Nuostatų 16 p.)

VKTI o Administracinis reglamentavimas. Rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus. (Nuostatų 8.1 p.)

o Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė. Kontroliuoja keleiviniame kelių

transporte nustatytų tarifų laikymąsi. (Nuostatų 8.6 p.)

o Administracinių paslaugų teikimas. Išduoda leidimus ir kitus dokumentus kelių transporto

priemonėms vežti keleivius ir krovinius į kitas valstybes arba per jų teritorijas. (Nuostatų 8.8 p.)

o Vidaus administravimas. Inspekcijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais. (Nuostatų 4 p.)

37

Įstaiga Viešojo administravimo sritys

VGI o Administracinis reglamentavimas. Rengia ir priima teisės aktus, dalyvauja rengiant teisės aktų

projektus, susijusius su geležinkelių transporto eismo sauga, geležinkelių sistemos sąveika ir techninių

sąveikos specifikacijų įgyvendinimu, ir atlieka šių teisės aktų ekspertizę. (Nuostatų 9.5.12 p.)

o Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė. Kontroliuoja, ar geležinkelių

transporto eismo organizavimas ir valdymas, geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių riedmenys

atitinka teisės aktų reikalavimus. (Nuostatų 9.1.5 p.)

o Administracinių paslaugų teikimas. Išduoda leidimus pradėti naudoti geležinkelių riedmenis,

sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą ir tikrina, ar geležinkelių

riedmenų naudojimas ir priežiūra atitinka esminius reikalavimus. (Nuostatų 9.2.2 p.)

o Vidaus administravimas. Inspekcijos administracijos struktūrą tvirtina susisiekimo ministras.

Inspekcijos administracijos padalinių veikla reglamentuojama Inspekcijos viršininko patvirtintais

administracijos padalinių nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių aprašymais (pareigybių nuostatais) ir

kitais teisės aktais. (Nuostatų 13 p.)

PKPD o Administracinis reglamentavimas. Pagal savo kompetenciją dalyvauja rengiant teisės aktų

projektus, organizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą, teikia siūlymus dėl teisės aktų

tobulinimo. (Nuostatų 11.5 p.)

o Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė. Organizuoja ir vykdo statinių

projektų vykdymo priežiūrą ir statinių statybos techninę priežiūrą arba šias funkcijas paveda vykdyti

kompetentingoms įstaigoms ar įmonėms. (Nuostatų 11.1.6 p.)

o Vidaus administravimas. Direkcija veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka parengtą ir susisiekimo ministro patvirtintą metinį veiklos planą. (Nuostatų 16 p.)

CAA o Administracinis reglamentavimas. Nustato civilinių orlaivių tinkamumo skraidyti reikalavimus ir

normatyvus, nustato civilinių orlaivių kategorijas, eksploatavimo sąlygas bei ribojimus, tvirtina jų

modifikacijas. (Nuostatų 12.2.4 p.)

o Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė. Kontroliuoja, kaip vežėjai ir

orlaivių naudotojai laikosi teisės aktų nustatytų draudimo reikalavimų vežėjams ir orlaivių

naudotojams. (Nuostatų 12.6 p.)

o Administracinių paslaugų teikimas. Akredituoja mokymo įstaigas ir tvirtina aviacijos specialistų

rengimo programas; įvertina skrydžio treniruoklius ir išduoda atitinkamą leidimą. (Nuostatų 12.3.15 p.)

o Vidaus administravimas. CAA vidaus darbo veiklą reglamentuoja CAA direktoriaus patvirtintas

CAA darbo reglamentas, Vidaus tvarkos taisyklės, struktūrinių padalinių nuostatai, valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai ir kiti vidaus darbo

tvarkos aprašai. (Nuostatų 16 p.)

38

Įstaiga Viešojo administravimo sritys

LSLA o Administracinis reglamentavimas. Rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl teisės

aktų saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos srityje rengimo. (Nuostatų 10.1.1 p.)

o Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė. Kontroliuoja, kaip vykdomi

teršimo incidentų likvidavimo lokaliniai planai ir kaip uostų administracijos ir laivų įgulos tvarko

laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius. (Nuostatų 10.2.13 p.)

o Administracinių paslaugų teikimas. Išduoda leidimus verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus

vandenų laivais Lietuvos Respublikoje ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, sustabdo leidimo

galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ar panaikina leidimo galiojimą. (Nuostatų 10.2.9 p.)

o Vidaus administravimas. Administracijos vidaus darbo veiklą reglamentuoja Administracijos

darbo reglamentas, Vidaus tvarkos taisyklės, struktūrinių padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai ir kiti vidaus darbo tvarkos aprašai.

(Nuostatų 15 p.)

TID o Administracinis reglamentavimas. Dalyvauja rengiant teisės aktų projektus ir teikia pasiūlymus

dėl jų rengimo. (Nuostatų 10.5.7 p.)

o Vidaus administravimas. Direkcijos vidaus darbo ir kontrolės tvarką reglamentuoja Direkcijos

direktoriaus patvirtinti skyrių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, pareigybių aprašymai, vidaus darbo tvarkos taisyklės, apskaitos politika, procedūrų vadovai ir

kiti vidaus darbo tvarkos aprašai. (Nuostatų 14 p.)

IVPK o Administracinis reglamentavimas. Derina teisės aktų, nustatančių valstybės informacinių

sistemų steigimą, valstybės informacinių sistemų ir valstybės ir žinybinių registrų kūrimą, valstybės

informacinių sistemų ir registrų funkcionavimą, projektus. (Nuostatų 10.2.3 p.)

o Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė. Dalyvauja koordinuojant

valstybės elektroninių ryšių srities investicinių programų rengimą, vertinant šias programas

ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuojant, kaip jos įgyvendinamos. (Nuostatų

10.1.6 p.)

o Vidaus administravimas. Komiteto administracijos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reglamentuoja

Komiteto direktoriaus tvirtinami Komiteto darbo reglamentas, Komiteto vidaus tvarkos taisyklės ir

Komiteto administracijos padalinių nuostatai. (Nuostatų 21 p.)

Greta aukščiau nurodytų nagrinėjamų įstaigų funkcijų, būtina pažymėti, kad kai kurioms įstaigoms (t.y.

CAA, IVPK, LAKD, LSLA, VGI bei VKTI) yra suteikti įgaliojimai netgi nagrinėti administracinių teisės

pažeidimų bylas ir/ar skirti administracines nuobaudas pagal Administracinių teisės pažeidimų

kodeksą. Atitinkamai, šių įstaigų kompetencijai priskirtų funkcijų specifika ir lemia, kad biudžetinės

įstaigos teisinė forma joms yra tinkama, kadangi šių funkcijų perleidimas kitos juridinės formos įstaigai

būtų negalimas.

Kaip jau minėta, pagal Viešojo administravimo įstatyme pateikiamą viešojo administravimo sampratą

viešasis administravimas yra tapatinamas su 5 viešojo administravimo sritimis, kurias įgyvendina

viešojo administravimo subjektai. Remiantis minėtu įstatymu, viešojo administravimo įstaiga yra

laikoma būtent valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgaliota atlikti viešąjį administravimą.

Atitinkamai, analizuojant įstaigų prie Susisiekimo ministerijos teisinės formos tinkamumą, darytina

išvada, jog tokios veiklos vykdymui teisės aktai pirmenybę teikia biudžetinių įstaigų teisinės formos

juridiniams asmenims bei jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, nors teisės aktuose taip pat

39

numatyta galimybė suteikti teisę vykdyti viešąjį administravimą ir kitų teisinių formų juridiniams

asmenims.

Taigi, išanalizavus Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų atliekamas

funkcijas, darytina išvada, kad biudžetinės įstaigos teisinė forma joms iš esmės yra tinkama (TID, CAA

bei PKPD atžvilgiu būtų galima svarstyti įstaigų teisinės formos pakeitimą, apie tai detaliau

paaiškinama ir rekomendacijos pateikiamos žemiau). Tokią išvadą patvirtina šios aplinkybės:

Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos biudžetinės įstaigos iš esmės yra

išlaikomos biudžetų asignavimų ir/ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis;

Absoliuti dauguma šioje galimybių studijoje analizuojamų įstaigų yra įsteigtos ir veikia būtent

valstybės funkcijų įgyvendinimo ir įgyvendinimo priežiūros tikslais, o kartu jos atlieka ir viešąjį

administravimą;

Kai kurioms analizuojamoms įstaigoms (t.y. CAA, IVPK, LAKD, LSLA, VGI bei VKTI) yra

suteikti įgaliojimai nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir/ar skirti administracines

nuobaudas;

Remiantis Viešojo administravimo nuostatomis, viešojo administravimo įstaiga yra laikoma

valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgaliota atlikti viešąjį administravimą, t.y.

įstatymas numato šios teisinės formos juridinius asmenis kaip pagrindinius viešojo

administravimo subjektus.

Vis dėlto, aukščiau pateikta išvada dėl biudžetinių įstaigų teisinės formos tinkamumo negali būti

laikoma galutine TID, CAA bei PKPD atžvilgiu, kurių atliekamos funkcijos pasižymi tam tikra specifika.

Šių trijų įstaigų atžvilgiu iš esmės būtų galima svarstyti ir teisinės formos pakeitimo galimybę į

viešąsias įstaigas. Žemiau atskirai aptariame TID bei CAA teisinės formos pakeitimo galimybes, dėl

PKPD teisinės formos plačiau nepasisakome, kadangi PKPD teisinės formos pakeitimas gali ir neduoti

siekiamo rezultato dėl šios įstaigos dydžio bei atliekamų funkcijų skaičiaus. Šios įstaigos veiklos

efektyvumo didinimo pasiūlymai, susiję su jos perdavimu kitos ministerijos reguliavimo sričiai,

analizuojami kituose galimybių studijos skyriuose.

3.2.2. TID teisinės formos pakeitimo galimybės

Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d. pateikiama viešojo administravimo subjekto samprata

atskleidžia, jog valstybės įmonės bei viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė,

taip pat tam tikrais atvejais gali atlikti viešąjį administravimą. Todėl šios dvi juridinių asmenų teisinės

formos potencialiai galėtų būti laikomos biudžetinių įstaigų alternatyvomis, jei būtų svarstoma

galimybė keisti bet kurios iš Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų teisinę formą.

Išanalizavus Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo nuostatas dėl valstybės įmonių veiklos tikslų –

teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus

tokiu būdu uždirbant pelną – bei atsižvelgiant į šioje galimybių studijoje analizuojamų Susisiekimo

ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų funkcijas, manytina, kad valstybės įmonių

alternatyva nėra tinkama šioje galimybių studijoje analizuojamų įstaigų atžvilgiu, nes jos neteikia

viešųjų paslaugų fiziniams ir/ar juridiniams asmenims bei negamina tam tikros produkcijos, o vykdo

viešąjį administravimą ir teikia su tuo susijusias paslaugas. Atitinkamai, šiame galimybių studijos

40

skyriuje nebus analizuojama valstybės įmonės teisinės formos alternatyva, tačiau dėmesys bus

skiriamas viešosios įstaigos juridinių asmenų teisinės formos analizei.

Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 1 d. viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės

atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo,

mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar

teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pagal įstatyme pateikiamą

viešosios įstaigos sampratą bei jai keliamus tikslus, iš visų šioje galimybių studijoje analizuojamų

įstaigų būtų galima išskirti TID, kuriai ši teisinė forma galėtų būti tinkama. Tokia išvada darytina, nes

TID vykdomos funkcijos iš esmės yra skirtos viešųjų interesų administruojant Europos Sąjungos

paramos projektus tenkinimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatyme yra numatyta netgi speciali nuostata, kuri

reglamentuoja viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą ES paramą administruojančioms

viešosioms įstaigoms bei kurios pagrindu tokioms viešosioms įstaigoms viešojo administravimo

įgaliojimai iki 2016 m. sausio 1 d. gali būti suteikti remiantis Vyriausybės nutarimu, priimtu

vadovaujantis tiesiogiai taikomu ES teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi,

nustatančiais ES ar atskirų valstybių narių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar

bendrąsias taisykles. Tokiame nutarime turi būti nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti

valstybės institucija ar įstaiga, viešoji įstaiga (jos pavadinimas, prireikus santykiai su kitais viešojo

administravimo subjektais ir kt.) ir nustatomas baigtinis konkrečių jai suteikiamų viešojo

administravimo įgaliojimų sąrašas. Tuo tarpu visais kitais atvejais viešosioms įstaigoms, kurių

savininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik

įstatymu, taip pat tiesiogiai taikomu ES teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine

sutartimi, kai tame teisės akte nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos

pavadinimas, prireikus santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustatomas

baigtinis konkrečių tokiai viešajai įstaigai suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas. Taigi,

TID atveju būtų galima pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta išimtimi dėl viešojo administravimo

įgaliojimų suteikimo įstaigai Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu.

Kitas paminėtinas aspektas dėl TID teisinės formos pakeitimo yra susijęs su analogiškas funkcijas

vykdančių įstaigų teisinių formų vyravimu. Nors Lietuvos viešajame sektoriuje nėra pasirinkta aiški

kryptis dėl ES struktūrinių fondų lėšas administruojančių institucijų teisinės formos ar jos

suvienodinimo reikalingumo, paminėtina, kad daugumos analogiškas funkcijas vykdančių subjektų –

įgyvendinančiųjų institucijų – teisinė forma yra viešoji įstaiga. Pavyzdžiui, viešosiomis įstaigomis yra

Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, Centrinė projektų valdymo

agentūra. Biudžetinėmis įstaigomis yra tik Aplinkos projektų valdymo agentūra bei Lietuvos mokslo

taryba.

Taigi, atsižvelgiant į dabartinį teisinį reglamentavimą, TID teisinė forma iš esmės galėtų būti pakeista į

viešąją įstaigą, kurios savininke būtų valstybė ir kuri turėtų viešojo administravimo įgaliojimus,

reikalingus administruojant ES struktūrinius fondus transporto sektoriuje. Tai užtikrintų ir analogiškas

funkcijas atliekančių viešojo administravimo subjektų teisinio statuso suvienodinimą bei atitinkamų

subjektų lygiateisiškumo užtikrinimą.

Analizuojant galimybę TID teisinę formą pakeisti į viešąją įstaigą, reikėtų įvertinti žemiau nurodytus

viešųjų įstaigų privalumus lyginant su biudžetinėmis įstaigomis (8 lentelė).

41

8 lentelė. Viešųjų įstaigų privalumai, lyginant su biudžetinėmis įstaigomis

Privalumas Detalizavimas

Valdymo struktūra Be vadovo, viešoji įstaiga gali turėti ir kolegialų valdymo organą (pvz. valdybą). Kolegialaus

organo narių skaičius, kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nustatoma

viešosios įstaigos įstatuose, kuriuos tvirtina viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas

(Susisiekimo ministerija). Taigi Susisiekimo ministerija galėtų deleguoti asmenis į įstaigos

valdybą, kurie įgyvendintų įstaigos strateginius tikslus bei prižiūrėtų jos valdymą.

Darbuotojai ir priėmimas

į darbą

Tiek viešosios įstaigos vadovas, tiek kiti darbuotojai dirbtų pagal darbo sutartis ir neturėtų

valstybės tarnautojų teisinio statuso. Atitinkamai, priimant į darbą nebūtų taikomas Valstybės

tarnybos įstatymas bei jame nustatyta tvarka, t.y. dėl asmenų įdarbinimo į konkrečias

pareigybes spręstų pats viešosios įstaigos vadovas patvirtinta tvarka. Viešosios įstaigos

vadovą skirtų ir atšauktų bei jo darbo sąlygas nustatytų viešosios įstaigos savininko

(dalininko) teises ir pareigas įgyvendinanti Susisiekimo ministerija.

Darbo apmokėjimas Dėl darbuotojų darbo užmokesčio spręstų pati viešoji įstaiga (vadovas ir/arba valdyba), todėl

darbo užmokesčio nustatymas taptų liberalesnis nei biudžetinėje įstaigoje, kurioje yra aiškiai

reglamentuotas valstybės tarnautojų atlyginimas. Kita vertus, vadovo, jo pavaduotojų bei

vyriausiojo buhalterio darbo apmokėjimas būtų nustatomas remiantis 2010 m. gegužės 26 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai

valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir

vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“, pagal kurio 1.1 p. vadovaujančių darbuotojų alga

susideda iš pastoviosios dalies (kuri nustatoma koeficientais atsižvelgiant į viešosios įstaigos

kategoriją ir kitas minėto nutarimo nuostatas) ir kintamosios dalies (kuri priklauso nuo veiklos

rezultatų).

Įgyvendinus aptariamą pasiūlymą, kompetentingiems specialistams būtų galima pasiūlyti

didesnius darbo užmokesčius bei kitas socialines garantijas ir tokiu būdu pritraukti / išsaugoti

TID šios srities profesionalus bei didinti jų motyvaciją bei atsidavimą įstaigai.

Platesnis įstaigos

finansavimo šaltinių

spektras

Viešosios įstaigos gali būti finansuojamos dalininkų įnašais (gali būti pinigai, taip pat pagal

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas),

lėšomis (pelnu), gautomis už teikiamas paslaugas, taip pat tiksliniais valstybės ar

savivaldybės asignavimais.

Didesnė autonomija

naudojant biudžeto lėšas

Lyginant su biudžetinėmis įstaigomis, viešosios įstaigos turi gerokai didesnę autonomiją

valdant bei panaudojant savo biudžetą. Visos viešosios įstaigos gautos lėšos (nesvarbu ar

lėšos gautos už teikiamas paslaugas (pelnas), ar skirtos tikslinių valstybės ar savivaldybės

asignavimų forma) gali būti naudojamos viešųjų interesų tenkinimui ir įstaigai priskirtų

funkcijų vykdymui. Pasibaigus finansiniams metams viešosios įstaigos rengia veiklos

ataskaitą, kurioje nurodoma Viešųjų įstaigų įstatymo reikalaujama informacija.

42

Privalumas Detalizavimas

Pajamų (pelno) gavimas Viešosios įstaigos tikslas tenkinti viešuosius interesus nereiškia draudimo jai verstis ūkine

komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos nusimatytų konkrečių viešųjų interesų

tenkinimu, ir gauti iš šios veiklos pelno. Šiuo atveju įstatymas riboja tik tokio gauto pelno

naudojimą – jis gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios

įstaigos veiklos tikslams siekti. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos negali gauti pajamų už

vykdomą veiklą.

Pakeitus TID teisinę formą į viešąją įstaigą, TID galėtų užsiimti tam tikra atlygintina veikla,

kurios metu surinktos lėšos atitektų pačiai viešajai įstaigai ir jos galėtų būti naudojamos

įstaigos veiklos plėtojimui (pvz. galėtų būti teikiamos mokymų ar konsultavimo paslaugos).

Taigi TID galėtų imtis ir papildomos veiklos, kas itin aktualu vertinant šios įstaigos ateities

perspektyvas bei vykdomų funkcijų galimai mažėjančias apimtis ateinančiuose finansavimo

laikotarpiuose.

Valstybės tarnautojų

skaičiaus sumažinimas

Įgyvendinus siūlomą alternatyvą dėl TID teisinės formos pakeitimo, naujosios įstaigos

darbuotojai neturėtų valstybės tarnautojų statuso ir taptų darbo teisinių santykių dalyviais,

kuriems galiotų Darbo kodekse nustatytas reglamentavimas. Tokiu būdu būtų pasiekiami ir

valstybiniai tikslai – optimizuota valstybės įstaigų veikla bei sumažintas valstybės tarnautojų

skaičius.

Nepaisant aukščiau išvardintų teisinės formos pakeitimu laukiamos naudos, būtina pažymėti, kad

alternatyvos įgyvendinimas yra susijęs su žemiau nurodytais trūkumais.

9 lentelė. Viešųjų įstaigų trūkumai, lyginant su biudžetinėmis įstaigomis

Trūkumas Detalizavimas

Sudėtinga įgyvendinimo

procedūra

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas draudžia biudžetinės įstaigos pertvarkymą

į viešąją įstaigą. Atitinkamai, nusprendus keisti TID teisinę formą, reikėtų keisti Biudžetinių

įstaigų įstatymą, numatant galimybę pertvarkyti ES struktūrinių fondų lėšas administruojančių

institucijų teisines formas į viešąsias įstaigas. Vis dėlto, tokio sprendimo priėmimui reikalinga

politinė valia, nes reikalingi teisės aktų pakeitimai gali būti atliekami tik Seimo sprendimu.

Alternatyviai, TID teisinės formos pakeitimą galima įgyvendinti įsteigus naują viešąją įstaigą,

kuriai būtų perleistas dabartinės TID turtas, darbuotojai, teisės bei pareigos, o biudžetinę

įstaigą likvidavus. Vis dėlto, šis scenarijus yra nerekomenduojamas, nes jo įgyvendinimas

yra pakankamai sudėtingas bei pareikalautų papildomų finansinių bei žmogiškųjų išteklių.

Be to, nusprendus įgyvendinti antrąją alternatyvą – TID funkcijas perduoti naujai įsteigtai

viešajai įstaigai – tokia viešoji įstaiga turėtų būti iš naujo paskirta kaip institucija, kuriai

pavesta atlikti tam tikras vadovaujančiosios institucijos funkcijas (įgyvendinančioji institucija)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1303/2013.

Su darbuotojų statuso

pasikeitimu galimi kaštai

Biudžetinės įstaigos TID pertvarkymo atveju, būtų reikalinga pakeisti visų darbuotojų darbo

sutartis, nurodant, kad keičiasi darbdavio pavadinimas bei darbuotojų statusas – pastarieji

tampa darbo teisinių santykių dalyviais. Tokiu atveju šiems darbuotojams turėtų būti

išmokamos visos jiems priklausančios sumos pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

Siekiant išvengti šių sumų mokėjimo, galėtų būti svarstomas Biudžetinių įstaigų įstatymo,

43

Trūkumas Detalizavimas

Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimas, įtvirtinantis išimtinį

reglamentavimą dėl valstybės tarnautojų sukauptų socialinių garantijų tęstinumo po darbo

sutarčių su viešąja įstaiga pasirašymo.

Teisinės formos keitimo

tikslingumas

Atsižvelgiant į viešosios įstaigos teisinės formos privalumus bei alternatyvos įgyvendinimo

procedūros ypatumus, manytina, kad TID teisinės formos pakeitimą vertėtų įgyvendinti tik

visapusiškai įvertinus tokio pakeitimo tikslingumą, t.y. ar galutinis teisinės formos pakeitimo

rezultatas ir gaunama nauda atpirks žmogiškųjų bei finansinių išteklių ir laiko investicijas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, manytina, jog TID teisinės formos pakeitimas į

viešosios įstaigos teisinės formos juridinį asmenį turėtų privalumų ir yra rekomenduotinas. Kita vertus,

teisės aktuose nėra aiškiai nubrėžtos ribos tarp biudžetinių ir viešųjų įstaigų, turinčių viešojo

administravimo įgaliojimus, funkcijų, todėl turint omenyje tai, kad be ES lėšų TID yra išlaikoma iš

valstybės biudžeto, galėtų būti išlaikoma ir dabartinė TID teisinė forma.

3.2.3. CAA teisinės formos keitimas

Šiame poskyryje bus apžvelgiama Susisiekimo ministerijos iniciatyva dėl CAA statuso (teisinės

formos) keitimo ryšium su planuojamu įstaigos finansavimo modelio pasikeitimu.

CAA atvejis visų šioje galimybių studijoje analizuojamų biudžetinių įstaigų kontekste yra ypatingas tuo,

kad CAA veikia specifinėje aviacijos srityje, kuri reguliuojama ne tik nacionaliniu, tačiau ir ES bei

tarptautiniu lygmeniu. Šioje srityje dirbantiems asmenims keliami ypač aukšti kompetencijos bei

kvalifikacijos reikalavimai, dėl ko CAA valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo nuolat tobulinti savo

kompetencijas įvairaus lygio Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų rengiamuose

seminaruose, konferencijose bei stažuotėse.

Europos Sąjungos teisės aktai nustato reikalavimus, kad nacionalinė aviacijos priežiūros institucija

vykdytų savo įgaliojimus nešališkai, nepriklausomai ir skaidriai (Europos Parlamento ir Tarybos 2009

m. spalio 21 d. reglamento Nr. 1070/2009 4 str. 3 d.), o valstybėms narėms nustatyta pareiga

užtikrinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų reikalingų išteklių ir pajėgumų vykdyti pagal

minėtą reglamentą joms priskirtas užduotis veiksmingai ir laiku (to paties reglamento 4 str. 4 d.). Taip

pat ir Komisijos 2010 m. liepos 29 d. reglamento Nr. 691/2010 4 str. 2 d. nustatyta valstybės narės

pareiga užtikrinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų būtinus išteklius ir pajėgumus visose

veiklos rezultatų srityse arba galimybę pasinaudoti tokiais pajėgumais, kad galėtų vykdyti reglamente

nustatytas užduotis.

Vis dėlto, esant dabartiniam finansavimo modeliui, kai visos CAA surenkamos rinkliavų sumos yra

pervedamos į valstybės biudžetą ir perskirstomos įstaigai asignavimų forma, įstaiga negali suteikti

pakankamai galimybių valstybės tarnautojams ir darbuotojams dalyvauti aukščiau minėtose

komandiruotėse ar kitu būdu paskatinti asmenis didinti savo kompetencijas aviacijos srityje.

Atitinkamai, dėl to potencialiai kyla grėsmė kokybiškam CAA priskirtų tiesioginių funkcijų vykdymui, ką

yra pastebėjusi ir Europos Komisija bei Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija atliktų auditų metu.

Papildomai pažymėtina, kad netinkamas CAA finansavimo modelio įtvirtinimas lemia nepakankamą

įstaigos finansavimą, kas sukelia ir eilę kitų su tuo susijusių problemų, pvz.:

44

Negalėjimas CAA valstybės tarnautojams ir darbuotojams nustatyti konkurencingos

apmokėjimo už darbą sistemos skatina kompetentingus asmenis palikti darbą įstaigoje ir

pradėti dirbti privačiame aviacijos sektoriuje;

Esant nepakankamam CAA biudžetui, tenka riboti su CAA funkcionavimu susijusias išlaidas

(pvz.: infrastruktūros atnaujinimas, informacinių technologijų ir ryšių paslaugos ir t.t.);

Sudėtinga lanksčiai reaguoti į padidėjusį darbo krūvį didinant darbuotojų skaičių.

Atsižvelgiant į išvardintus CAA probleminius veiklos aspektus bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvas

dėl dabartinio įstaigos finansavimo modelio keitimo, pritartina, kad siekiant visiškai išnaudoti

pasikeitusio finansavimo modelio privalumus galėtų būti keičiama ir įstaigos teisinė forma iš

biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. Teisinės formos pakeitimo atveju, įstaiga turėtų galimybę

pasinaudoti viešosios įstaigos teisinės formos teikiamais privalumais, kaip tai išsamiau nurodyta šios

galimybių studijos 3.2.2. poskyryje, t.y. nustatyti darbuotojams palankesnę darbo užmokesčio sistemą,

už suteiktas paslaugas gautos lėšos būtų tiesiogiai pervedamos CAA ir kita. Atitinkamai, pasikeitus

CAA finansavimo modeliui, įstaigos veikla nebebūtų finansuojama iš valstybės biudžetų asignavimų,

kas yra vienas iš kvalifikuojančių biudžetinės įstaigos teisinės formos juridinių asmenų požymių, todėl

įstaigos teisinės formos keitimas yra neatsiejamai susijęs ir įgyvendintinas su finansavimo modelio

keitimu.

Vis dėlto pagal šiuo metu CAA priskirtas viešojo administravimo funkcijas (CAA įgyvendina valstybės

funkcijas) ir dabartinė jos teisinė forma iš esmės yra tinkama. Kita vertus, teisės aktai numato

galimybę valstybės funkcijų vykdymą pavesti ir viešosioms įstaigoms, t.y. įstatymu priskiriant įstaigai

tam tikrų viešojo administravimo funkcijų vykdymą. Tokia galimybe būtų galima pasinaudoti CAA

atveju, t.y., pakeitus CAA teisinę formą į viešąją įstaigą, šiuo metu įstaigos turimi viešojo

administravimo įgaliojimai įstatymu teoriškai galėtų būti pavedami vykdyti ir naujajai viešajai įstaigai.

Teisės aktuose nėra numatyta griežtų taisyklių ar ribojimų, kada viešojo administravimo funkcijas turi

vykdyti biudžetinė įstaiga, o kada tokias funkcijas gali vykdyti ir viešoji įstaiga, kuriai suteikti viešojo

administravimo įgaliojimai. Kita vertus, kadangi tokia praktika dėl viešojo administravimo įgaliojimų

suteikimo viešajai įstaigai būtų išimtinio pobūdžio, todėl tokia iniciatyva galėtų sulaukti pasipriešinimo.

Peržvelgus užsienio šalių praktiką aptariamu klausimu dėl aviacijos srityje veikiančių valstybės įstaigų

teisinės formos, pažymėtina, kad kai kuriose kitose ES valstybėse viešojo administravimo funkcijos

aviacijos srityje yra perduodamos vykdyti tokio teisinio statuso juridiniams asmenims, kurios yra

panašios į Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas viešąsias įstaigas. Vienas iš analizuotų užsienio

valstybių praktikos pavyzdžių yra Latvijos Respublikoje įsteigta valstybės agentūra Civilinės aviacijos

agentūra (latvių kalba: Valsts aģentūra „Civilās aviācijas aģentūra“), kuri atlieka panašias funkcijas

kaip ir CAA.

Latvijos Respublikoje veikianti Civilinės aviacijos agentūros veikla visiškai nėra finansuojama

valstybės biudžeto lėšomis, o visos jos veiklos vykdymui reikalingos lėšos gaunamos iš aviacijos

saugos mokesčio bei ES reglamento kaštų. Papildomai pažymėtina, kad Civilinės aviacijos agentūrai

yra suteiktos teisės vykdyti ir viešojo administravimo funkcijas, o joje dirba ne valstybės tarnautojai,

bet darbuotojai. Atsižvelgiant į užsienio praktikos pavyzdžius, Lietuvoje taip pat galima išnaudoti

viešosios įstaigos teisinės formos privalumus bei suteikti teisę viešajai įstaigai CAA vykdyti tam tikras

viešojo administravimo funkcijas (t.y. kurias šiuo metu vykdo biudžetinė įstaiga CAA).

Pažymėtina, kad CAA teisinės formos pakeitimo įgyvendinimas būtų pakankamai sudėtingas. Pagal

Civilinio kodekso 2.104 str. 1 d. juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės

45

formos juridinis asmuo perima visas juridinio asmens teises ir pareigas, vadinamas juridinio asmens

pertvarkymu7. Tačiau 2010 m. birželio 1 d. įsigaliojusi Biudžetinių įstaigų įstatymo redakcija įtvirtino

draudimą pertvarkyti biudžetines įstaigas į kitos teisinės formos juridinius asmenis, išskyrus įstatymų

nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į įtvirtintą įstatyminį biudžetinės įstaigos pertvarkymo draudimą, CAA

teisinė forma galėtų būti pakeista pertvarkymo būdu, tik prieš tai priėmus Biudžetinių įstaigų įstatymo

atitinkamų straipsnių pakeitimus, kurie numatytų biudžetinėms įstaigoms teisę pertvarkyti jų teisinę

formą į viešąją įstaigą. Tokiam įstatymo pakeitimui būtina politinė valia ir sutarimas, nes reikalingi

sprendimai turi būti priimami Seime.

Alternatyviai, CAA teisinė forma galėtų būti pakeista įsteigiant naują viešąją įstaigą bei jai perduodant

CAA funkcijas, turtą, darbuotojus, teises ir pareigas, o biudžetinę įstaigą likviduojant. Vis dėlto, šis

scenarijus nerekomenduojamas, nes jo įgyvendinimas būtų pakankamai sudėtingas, pareikalausiantis

ženklių finansinių bei žmogiškųjų išteklių, be to, tam taip pat reikėtų atitinkamų įstatymų pakeitimo.

3.3. Veiklos valdymo praktikos įstaigose prie Susisiekimo ministerijos

Vertindami veiklos valdymo praktikas biudžetinėse įstaigose prie Susisiekimo ministerijos,

analizavome Susisiekimo ministro valdymo srities strateginį veiklos planą, įstaigų metinius veiklos

planus, taip pat metines veiklos ataskaitas ir klientų apklausų ataskaitas, surinkome ir įvertinome

informaciją apie įstaigų taikomas personalo valdymo priemones, sprendimų priėmimo praktikas ir

taikomus kokybės valdymo ir veiklos tobulinimo metodus.

3.3.1. Į tikslus orientuotas valdymas ir kriterijų panaudojimas veiklos valdyme

Tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimui skirtų vertinti kriterijų visuma orientuoja kiekvienos institucijos

veiklą į pagrindinio jos veiklos tikslo siekimą, nes tik nuolat stebint ir vertinant veiklos rezultatus,

galima pastebėti ir analizuoti vykstančius pokyčius, vertinti jų priežastis ir laiku priimti teisingus

valdymo sprendimus veiklai gerinti.

Vertindami kriterijus, kurie yra pasirenkami veiklos rezultatų stebėsenai ir vertinimui biudžetinėse

įstaigose prie Susisiekimo ministerijos, atkreiptume dėmesį į keletą kriterijų formulavimo ypatybių,

kurios yra bendros daugumai įstaigų:

Daugelis rezultato vertinimo kriterijų gana prastai atspindi tikslo, kuriam matuoti jie skirti,

pasiekimą. Dažniausiai yra pasirenkami rodikliai, absoliučiu skaičiumi parodantys bendrą

rezultatą ar atliktų darbų apimtį, tačiau neatspindintys šio rezultato sukurtos naudos ar

santykio su vartotojų, kuriems ši veikla yra atliekama, poreikiais.

Tikslų, kurių pasiekimui vertinti šie kriterijai yra nustatyti, formuluotės taip pat daugeliu atvejų

yra labai plačios, jose išvardinamas didelis kiekis veiklų. Kai kuriais atvejais tikslų ir uždavinių

formuluotės iš esmės nesiskiria. Pavyzdžiui LAKD vykdomas programos tikslas yra „Užtikrinti

7 Pažymėtina, kad reorganizavimas šiuo atveju netiktų, nes reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės

formos juridiniai asmenys (Civilinio kodekso 2.98 str. 1 d.), todėl reorganizavimo procedūros metu teisinė forma nėra keičiama.

46

tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, juos plėtojant, prižiūrint ir

valdant“, o pirmasis programos uždavinys yra „Užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą

valstybinės reikšmės keliais“.

Produkto kriterijai daugeliu atvejų gana sunkiai atskiriami nuo indėlio / proceso kriterijų. Jie

dažnai neatspindi veiklos efektyvumo ar kokybės parametrų, tik veiklos apimtį.

Toliau pateiktoje lentelėje detaliau aptariame atskirų įstaigų rodiklių formulavimo ypatumus.

10 lentelė. Kriterijai ir siūlymai jų tobulinimui

Įstaiga Komentarai ir siūlymai kriterijams

LAKD Peržvelgiant naudojamus rezultato kriterijus atkreiptinas dėmesys į kelis aspektus. Kriterijus

„Siekiamas žuvusiųjų eismo įvykių metu valstybinės reikšmės keliuose mažėjimas, proc.“ yra

reikšmingas, tačiau labiau naudotinas kaip efekto kriterijus, kadangi atspindi daugelio institucijų

pastangas ir bendrai jų sukuriamą poveikį. Be to, jis naudojamas tik vienam tikslui matuoti, tuo tarpu

vienodai susijęs su abiejų programos tikslų formuluotėmis.

Kadangi keliami programos tikslai yra „Mažinti socialinę atskirtį tarp regionų, plėtojant ir prižiūrint

vietinės reikšmės kelių (gatvių) transporto infrastruktūrą“ ir „Užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų

susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, juos plėtojant, prižiūrint ir valdant“, kriterijai „Per metus

nutiestų, rekonstruotų ar sutaisytų vietinės reikšmės kelių (gatvių) su patobulintomis dangomis ir

bendro vietinės reikšmės kelių su patobulinta danga tinklo santykis“ bei „Per metus nutiestų,

rekonstruotų ar sutaisytų valstybinės reikšmės kelių ir bendro valstybinės reikšmės kelių tinklo

santykis“, daugiau atspindi įstaigos, o ne kliento perspektyvą. Vertinant pasiektą rezultatą iš kliento

perspektyvos, prasmingesnis rodiklis būtų dalis atitinkamos kategorijos kelių (lyginant su viso tinklo

dydžiu), kurie pagal nustatytus standartus yra kokybiški. Be to, minėtuosius rezultato kriterijus didžiąja

dalimi atkartoja produkto kriterijai „Vietinės reikšmės kelių (gatvių) rekonstrukcija, taisymas ir plėtra,

km“, ir „Per metus nutiestų, rekonstruotų ar sutaisytų valstybinės reikšmės kelių ilgis, km“.

Kriterijus „Kelių direkcijos veiklos efektyvumo didinimas – „valdymo išlaidų dalis, procentais nuo KPPP

skiriamo finansavimo“, yra vertinamas netinkamai, kadangi pernai pasiekta jo reikšmė 1,05 lyginant su

planuota reikšme 1,22 yra viršytas, o ne neįgyvendintas rezultatas. Apskritai, šis kriterijus, kaip ir

produkto kriterijus „Efektyvus KPPP lėšų, skirtų kelių priežiūrai ir plėtrai, panaudojimas, mln. Lt“, yra

išskirtinis ta prasme, kad atspindi bendrinį reikalavimą, aktualų visoms organizacijoms – efektyvų

valdomų lėšų panaudojimą. Šio lygio vertinimo kriterijų sąraše tokius kriterijus prasminga įtraukti tuo

atveju, jeigu jie susiję su aktualia problema, kuri turi būti sprendžiama planavimo laikotarpiu. Tuo tarpu

įvertinus šių kriterijų įgyvendinimą ankstesniais planavimo laikotarpiais, tokia problema nėra akivaizdi.

VKTI Vertinant įstaigos naudojamo rezultato kriterijaus R-01-09-03 „Kelių transporto saugos, aplinkos

apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų su kelių transporto veikla

susijusių potencialių rinkos dalyvių santykis – iki 10 procentų“ formuluotę, atkreiptinas dėmesys į šio

kriterijaus siektinos reikšmės formulavimą intervalo pavidalu. Toks sprendimas yra funkcionalus,

siekiant išlaikyti subalansuotas veiklos apimtis: naudojamas kriterijus gerai apibrėžia VKTI veiklos

apimtį lyginant su kintančiu rinkos poreikiu tokiai veiklai. Vis tik šis kriterijus pilnai nematuoja to, koks

rezultatas yra pasiekiamas atlikus patikrinimus (t.y. pagal atitinkamo tikslo formuluotę ar yra

užtikrinamos vienodos ir palankios kelių transporto verslo sąlygos). Toliau aptariami produkto kriterijai

„Patikrintų transporto priemonių ir jų ekipažų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, procentas (nuo visų

patikrintų transporto priemonių)“ ir „Patikrintų įmonių, atitinkančių nustatytus reikalavimus, procentas

(nuo visų patikrintų įmonių)“ geriau atspindi pasiekiamą rezultatą negu dabar naudojamas rezultato

kriterijus.

Vienas iš VKTI naudojamų produkto kriterijų „Su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos

47

Įstaiga Komentarai ir siūlymai kriterijams

dalyvių, galinčių teisėtai dalyvauti versle, skaičiaus kaita, procentais“, yra svarbus kaip indikatorius

VKTI pasiektiems rezultatams įvertinti, tačiau pats savaime jis neleidžia tiesiogiai spręsti apie VKTI

veiklos rezultatus, todėl neturėtų būti naudojamas kaip produkto kriterijus.

Likusieji produkto kriterijai atspindi visas svarbiausiais VKTI funkcijų grupes, parodydami tiek

prevencijos, tiek ir kontrolės veiklų rezultatą. Dalyvavimas socialinių paslaugų teikime nors ir yra viena

iš specialiųjų įstaigos funkcijų grupių, vertinimo kriterijuose neatsispindi.

Kriterijus „Interaktyvių elektroniniu būdu teikiamų administracinių paslaugų dalis, procentais“ apibrėžia

reikšmingą rezultatą. Kartu atkreiptume dėmesį į tai, kad VKTI atliekami paslaugų vartotojų nuomonių

apklausų rezultatai leidžia įvertinti kitą paslaugų aspektą – kiek VKTI įdedamos pastangos atitinka

vartotojų poreikius. Šis kriterijus dabar naudojamas tik metiniame plane (proceso/indėlio kriterijus),

nors iš esmės jis atspindi įstaigos veiklos rezultatą.

VKTI naudojama sektina praktika, metiniuose veiklos planuose veiksmų įgyvendinimo atsakomybę

priskirti konkrečių struktūrinių padalinių vadovų atsakomybei. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad

metiniuose įstaigos veiklos planuose (2014, 2013 m.) veiklos užduotys teritoriniams VKTI padaliniams

nėra priskiriamos tiesiogiai. Jos formuluojamos tik Centrinės būstinės padaliniams ir viršininko

pavaduotojui kontrolei.

VGI Peržiūrint į 1 tikslui „Užtikrinti saugų, sąveikų ir konkurencingą susisiekimą geležinkelio transportu“

formuluojamą rezultato kriterijų „Neviršyta didžiausia leidžiama pavojaus visuomenei nacionalinė

pamatinė vertė“, akivaizdu, kad jis tiesiogiai siejasi su VGI priskirtomis funkcijomis ir atspindi

institucijos paskirtį. 1 uždaviniui „Sukurti saugią, sąveikią ir konkurencingą geležinkelių transporto

sistemą“ nustatyti kriterijai „Patikrinimų, atliktų naudojant kontrolinius klausimynus, dalis, palyginti su

visais patikrinimais“ bei „Laiku patenkintų tinkamų fizinių ar juridinių asmenų paraiškų dalis“ orientuoti į

VGI veiklos efektyvumą. VGI 2014 m. veiklos plane numatyti proceso / indėlio veiklos kriterijai pilnai

atitinka įstaigos misiją, yra nukreipti tiek į geležinkelių transporto sistemos saugos ir sąveikos

priežiūrą, tiek į nediskriminacinės prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros užtikrinimą, tiek

yra orientuoti į prevencinių priemonių įgyvendinimą ir klientų pasitenkinimo užtikrinimą.

CAA Rezultato kriterijus „Mažėja pavojingų aviacijos incidentų ir avarijų skraidytų valandų skaičiui“, atspindi

esminį įstaigos siekį užtikrinti saugumą, tačiau tikslo, kurio pasiekimui vertinti jis skirtas, formuluotė

„Nustatyti reikalavimus civilinei aviacijai, organizuoti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo

programos įgyvendinimą, pagal savo kompetenciją įgyvendinti valstybės civilinės aviacijos plėtros

strategiją“ išvardina visą eilė veiklų, tačiau neatspindi esminio įstaigos siekio. Šiuo atveju, siūlytume

koreguoti tikslo formuluotę, išgryninant esminį tikslą, o ne išvardinant veiklas. Taip pat, siekiant

matuoti rodiklio mažėjimą, prasmingiau jį vertinti mažėjimo procentu, o ne absoliučiu skaičiumi, kuris

neparodo pokyčio reikšmingumo. Kitaip reikėtų koreguoti rodiklį, vietoje mažinimo įvardinant pasiekto

lygio išlaikymą.

Produkto kriterijai, kaip ir daugumos kitų įstaigų, atspindi absoliučias siektinas veiklos apimtis (teisės

aktų skaičius, patikrinimų skaičius ir kt.), tačiau neparodo jų santykio su esamu poreikiu ar turimais

ištekliais. Tai gali būti viena esminių priežasčių, dėl kurių pasirinkti kriterijai gerokai viršijami, kas

indikuoja prastą jų formulavimo kokybę.

PKPD 2012 09 13 Saulėlydžio komisija įvertino, kad 2012 buvo patikslintas PKPD veiklos planas ir

pakoreguoti vertinimo kriterijai, o rengiant 2013 – 2015 m. Susisiekimo ministro valdymo srities

strateginį veiklos planą ir PKPD vykdomoje programoje buvo numatyti jos įgyvendinimo vertinimo

kriterijai, kurie leis geriau įvertinti pokyčius, apimtį ir naudą. Šiuo metu pasirinkti rezultato kriterijai

atspindi PKPD veiklos paskirtį ir pasiekiamą rezultatą – užtikrinti PKP plėtrą, priežiūrą ir turto valdymą.

Kartu atkreiptume dėmesį į tai, kad PKP plėtra nėra savitikslė. Nustatant rezultato vertinimo kriterijus

reikalingas aiškus supratimas, ko yra siekiama, o jų faktinės reikšmės parodo, ar pavyko išspręsti

48

Įstaiga Komentarai ir siūlymai kriterijams

problemas, ar pasiekti numatytą naudą. Todėl vietoje pirmojo kriterijaus („Pasienio kontrolės punktų

projektinis pralaidumas, automobilių skaičius per parą (vnt.)“) rezultatą tiksliau atspindėtų projektinio

PKP pralaidumo atitikimas realiems rinkos poreikiams arba PKP keliamiems techniniams

reikalavimams procentais. Procentinis rodiklis geriau negu absoliutus skaičius leidžia spręsti apie

pasiekto rezultato reikšmingumą.

Palyginus PKPD naudojamus produkto kriterijus ir metiniame plane įvardintus proceso / indėlio

vertinimo kriterijus, galima daryti išvadą, kad produkto kriterijai tiesiog susumuoja, o kai kur ir dubliuoja

proceso / indėlio kriterijus (pavyzdžiui, kriterijai „PKP, kuriuose įdiegta elektroninė eilių reguliavimo

sistema, skaičius“, „PKP priežiūrai sudarytų naujų ir atnaujintų turto priežiūros sutarčių skaičius“).

Šiuo metu naudojami produkto kriterijai (išskyrus P-01-09-04-01-05 „PKP, kuriuose įdiegta naujai

įsigyta elektroninė eilių reguliavimo sistema, skaičius (vnt.)“) greičiau atitinka reikalavimus, apibrėžtus

proceso / indėlio kriterijams. Nors Strateginio planavimo metodika sudaro galimybę tam tikrais atvejais

naudoti proceso / indėlio kriterijus kaip rezultato kriterijus, siūlome išgryninti produkto kriterijus, į šį

vertinimo lygmenį įkeliant tik svarbiausius sukuriamus produktus, bet ne tarpinius rezultatus jiems

pasiekti.

LSLA Mūsų vertinimu pirmasis rezultato kriterijus („Prižiūrimi subjektai atitiks nustatytus reikalavimus, %“)

yra tinkamai suformuluotas, tačiau antrasis „Kitiems subjektams pateikti pasiūlymai (sprendimų

projektai, analitinės išvados, pozicijos), susiję su saugios laivybos politikos formavimu bei

įgyvendinimu“ neturėtų būti matuotinas absoliučiu dydžiu, nes priklauso nuo konkretaus planavimo

laikotarpio poreikio. Be to, tai neparodo, koks rezultatas atitinkama veikla yra pasiekiamas.

Kaip ir daugumos kitų įstaigų, LSLA dauguma produkto kriterijų parodo atliekamų veiklų apimtis,

neatspindėdami jų kokybės (pvz., pagrįstų skundų skaičiaus, užginčytų sprendimų skaičiaus) ar

efektyvumo (pvz., vidutinio patikrinimų skaičiaus vienam šią veiklą atliekančiam darbuotojui), ar

santykio su aktualiu poreikiu.

TID Peržvelgus 2014 metų veiklos planą atkreipiame dėmesį į kelias pagerinimo galimybes, susijusias su

gerosios praktikos taikymu, tikslų ir vertinimo kriterijų formulavime. Strateginiame veiklos plane

įvardinta, kad TID prisidės prie dviejų programos uždavinių 01.08-02-01 ir 01.08-02-02 įgyvendinimo.

Šių tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai apibrėžia, mūsų vertinimu, svarbiausius ir bazinius vertinimo

aspektus. Tačiau siekiant ilgalaikio organizacijos tobulėjimo, rekomenduojame TID metiniame veiklos

plane išsikelti papildomus rezultato kriterijus, kurie atspindėtų kokiu būdu yra pasiekti svarbiausi

programos uždaviniai. Taip būtų realizuotas subalansuotų rodiklių sistemos principas vertinti ne tik tai

kas buvo pasiekta, bet ir kaip tai buvo pasiekta. TID atveju siūlome svarstyti įsivesti veiklos plane bent

kelis iš žemiau pateiktų efektyvumo vertinimo kriterijų, taikomų kitose įgyvendinančiose institucijose:

Vieno panaudotos paramos lito administravimo kaina;

Įgyvendintų projektų rezultatų pasiekimo lygis (2014 – 2020 tai yra vienas iš stebėsenos sistemoje

apibrėžtų kriterijų);

Išorės audito rekomendacijų įgyvendinimo lygis,%. Arba rekomendacijų skaičius santykyje su

įgyvendinamų projektų skaičiumi;

Klientų (projektų vykdytojų) pasitenkinimo vertinimas;

Terminų laikymasis: laiku patikrintų mokėjimo prašymų dalis nuo visų tikrintų mokėjimo prašymų.

Analogiškas rodiklis gali būti naudojamas ir paraiškų vertinimui;

Vidinė administracinė našta: procesų, veiklų atlikimo kaštų matavimas - kiek kainavo konkrečios

funkcijos, proceso atlikimas ar administravimas.

Aukščiau įvardinti vertinimo kriterijai buvo apibrėžti 2013 metais kaip geroji praktika VKS sistemai

49

Įstaiga Komentarai ir siūlymai kriterijams

Kokybės forume, kuriame dalyvavo visų ES struktūrinės paramos administravimo sistemos

įgyvendinančių institucijų atstovai.

IVPK Analizuodami IVPK planavimo dokumentus ir veiklos ataskaitas, atlikome sugretinimą su abejomis IVP

strateginės programos versijomis – tiek 2011-2019 m., tiek ir su 2014-2020 m „Skaitmeninėje

darbotvarkėje“ įvardintas tikslais, uždaviniais ir vertinimo kriterijais. Formuluojant ateinančių metų

strategiją ir veiklos planą, siūlome visus tikslus, uždavinius ir vertinimo kriterijus, įvardintus 2014-2020

m. IVP plėtros programoje „Skaitmeninė darbotvarkė“, įtraukti į atitinkamų Ministerijos padalinių

strateginius veiklos planus, išlaikant aiškų ryšį tarp aukštesnio ir žemesnio lygio tikslų. Šiuo metu toks

ryšys yra formuluojamas gana neaiškiai, nėra suprantama, kuris Ministerijos padalinys ar pavaldi

institucija atsako už kurį vertinimo kriterijaus rezultatą. Vertinimo kriterijai yra transformuojami,

susmulkinami ir taip prarandamas tiesioginis ryšys su programos tikslais. Yra rizika prarasti pradinę

tikslų intenciją ar nukreipti darbuotojų pastangas į ne prioritetines kryptis.

Siūlome, kad visi aktualūs vertinimo kriterijai būtų perkelti į atsakingų ir tuos kriterijus įtakojančių

institucijų planavimo dokumentus. Šiuo siūlymu siekiame užtikrinti aiškų dvipusį atsekamumą tarp IVP

programos ir Ministerijos vidinių tikslų, uždavinių bei vertinimo kriterijų.

Pavyzdžiui, 2011-2019 m. IVP programoje galime identifikuoti bent 9 kriterijus, kuriems įtaką daro

IVPK. Tačiau 2014-2016 m. IVPK vykdomoje strateginio veiklos plano programoje yra du vertinimo

kriterijai, kurių formuluotės yra tokios pat kaip 2011-2019 m. programoje. Visi kiti IVPK vertinimo

kriterijai yra išvestiniai ir sunkiai susietini su konkrečiu 2011-2019 m. IVP programos tikslu/uždaviniu.

Sutinkame, kad tikslus ir uždavinius reikia adaptuoti prie konkrečios institucijos veiklos, tačiau išlaikyti

aiškų ryšį su aukštesnės instancijos suformuotomis kryptimis taip pat yra būtina.

Taip pat rekomenduojame įvesti efektyvumą ir funkcijų atlikimo kokybę matuojančius vertinimo

kriterijus. Šioje veiklos srityje tai nėra lengva užduotis, nes veikla nėra standartinė ar pasikartojanti.

Tačiau tam tikru aspektu galima naudoti vertinimo kriterijus pamatuoti, ar darbai buvo atlikti laiku, taip

pat kiek produkto buvo sukurta per nustatytą laiko tarpą. Galimi efektyvumo vertinimo kriterijų

pavyzdžiai:

Per mėnesį VIISP įdiegtų ir pristatytų naujų elektroninių paslaugų skaičius;

Laiku pateiktų pastabų dalis nuo visų pastabų, pateiktų dėl valstybės informacinių sistemų nuostatų ir

specifikacijų;

Projektų vertinimui gali būti naudojama „puikaus“ projekto įgyvendinimo sąvoka, kuomet imamos trys

dedamosios: projektas įgyvendintas laiku, biudžete ir kokybiškai/pilnai atitinka reikalavimų

specifikaciją. Tokiu atveju galima vertinti, kokia dalis projektų buvo įgyvendinti „puikiai“.

Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos atliekančios ūkio subjektų priežiūrą, taiko ir bendrai šioms

įstaigoms apibrėžtus veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklius, adaptuodamos juos savo veiklos

specifikai. Atkreiptume dėmesį į tai, kad šie rodikliai yra naudojami atskirai, neintegruojami su

anksčiau aptartais kriterijais, naudojamais veiklos planuose. Mūsų vertinimu, tai nėra tikslinga ir ūkio

subjektų priežiūrą atliekančios institucijos visos turėtų įtraukti bendrus efektyvumo (rezultatyvumo)

rodiklius į savo veiklos planus.

Bendrai peržvelgiant Susisiekimo ministro valdymo sričių strateginį planą, lengva pastebėti, kad

skirtingų įstaigų parengtos plano dalys yra gana skirtingos, netgi jeigu atliekamos funkcijos yra

panašios, kaip ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiose institucijose tikslai, uždaviniai, vertinimo

kriterijai yra formuluojami skirtingai. Siekiant geresnio bendro tikslų ir uždavinių pasiekimą vertinančių

kriterijų formulavimo, rekomenduojame organizuojant strateginio planavimo procesą ateityje daugiau

50

remtis prioritetų nustatymu, skirtingų įstaigų tikslų bei uždavinių koordinavimu, planavimu bendrose

darbo grupėse. Tai sudaro geresnes sąlygas ne tik išdiskutuoti veiklos prioritetus, bet ir

veiksmingiausius jų įgyvendinimo stebėsenos kriterijus.

3.3.2. Suinteresuotų šalių įtraukimo ir sprendimų priėmimo praktikos

Surinkta informacija laidžia spręsti, kad įstaigos prie Susisiekimo ministerijos tikslingai įtraukia

atitinkamas suinteresuotas šalis tiek įstaigos viduje, tiek ir išorėje, į sprendimų priėmimą, būtiną jų

funkcijoms atlikti. Įstaigų veiklos pobūdis ir jos reglamentavimas lemia, kad atlikdami savo funkcijas,

įstaigos atstovai privalo derinti savo sprendimus su išorės suinteresuotomis šalimis. Įstaigų atstovai

dalyvauja darbo grupėse, konsultuojasi su suinteresuotų šalių atstovais, teikia informaciją. Dalis

institucijų tokius proaktyvius veiksmus, pvz., susitikimus su asociacijų atstovais, siekiant „išsiaiškinti ir

aptarti problemas bei perspektyvas“, numato ir metiniuose planuose.

Kartu galima pastebėti, kad veiklos koordinavimas ne visada pasiekia laukiamus rezultatus.

Pavyzdžiui LSLA darbuotojams tenka neplanuotai dalyvauti įvairiose renginiuose, kaip tvarką ir

taisyklių laikymąsi vandenyje užtikrinančiai institucijos atstovams. Tai rodo, jog proaktyviai nebūna

susitarta su įvairiomis institucijomis ar įstaigomis dėl tokių funkcijų atlikimo metų bėgyje poreikio.

Įstaigos taip pat vykdo klientų apklausas, kuriose prašo klientų įvertinti jų veiklą, teikiamas paslaugas.

Galima pastebėti, kad įstaigų proaktyvumas surenkant paslaugų vartotojų nuomonę apie įstaigos

veiklą, ir ją panaudojant veiklos tobulinimui, skiriasi: klientų apklausos pirmiausiai atliekamos ūkio

subjektų priežiūrą įgyvendinančiose institucijose (VKTI, VGI, LSLA ir CAA), kurioms tokių apklausų

vykdymas yra vienas iš reikalaujamų verslo priežiūros pertvarkos aspektų. Pavyzdžiui:

VGI siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekta tinkama teikiamų administravimo paslaugų kokybė,

atlieka VGI teikiamų administracinių ir (ar) kitų paslaugų vartotojų patenkinimo tyrimus, kurių

rezultatus panaudoja funkcijos atlikimo efektyvumui gerinti ir atsižvelgia į pateiktas pastabas.

Taip pat VGI tvarko konsultavimo apskaitą ir siunčia kiekvienam konsultuotam asmeniui

anketą, siekiant įvertinti konsultavimo kokybę.

VKTI reguliariai vykdo paslaugų vartotojų apklausas, panaudodama jas kaip asmenų prašymų

nagrinėjimo ir klientų aptarnavimo kokybės vertinimo įrankį. Apklausų rezultatai skelbiami

viešai. Apklausų istorija rodo, kad jų klausimai yra modifikuojami pagal tai, kokius konkrečius

aptarnavimo aspektus norima įvertinti ir tobulinti.

CAA yra viena iš keturių įstaigų prie SM, kurios vykdo ūkio subjektų veiklos priežiūrą, yra

parengusi klausimyną. Reaguoja į interneto svetainėje gautas pastabas, siūlymus. CAA

interneto svetainėje yra teikiamų viešųjų paslaugų vertinimo anketa. Tačiau trūksta

apibendrintos informacijos, ar CAA vartotojai patenkinti CAA teikiamomis paslaugomos, kaip

ir kokiu būdu CAA atlieka vartotojų poreikių, lūkesčių dėl teikiamų paslaugų kokybės

vertinimus, analizę.

LSLA savo internetinėje svetainėje vykdo vartotojų apklausas, vertindama asmenų

aptarnavimo kokybę.

Tuo tarpu kitose institucijose apklausos, skirtos vertinti įstaigos paslaugų vartotojų pasitenkinimą, nėra

vykdomos, arba vykdomos gana formaliai darant prielaidą, kad darbo tvarka vykstančio komunikavimo

51

ir sprendimų derinimo pakanka bendradarbiavimo kokybei užtikrinti. Toks požiūris ženkliai skiriasi nuo

orientacijos į klientų poreikius, kurios yra siekiama kai kurių užsienio šalių institucijose, atsakingose už

susisiekimo tinklo plėtrą ir priežiūrą, kuriose klientų nuomonių vertinimo rezultatai yra iškeliami į visos

institucijos veiklos įvertinimo lygį (plačiau apie tai dalyje „Užsienio šalių patirtis transporto sektoriuje“).

Priimant vidinius sprendimus visose įstaigose yra laikomasi nustatytos subordinacijos, kartu, į

sprendimų parengimą ir svarstymą įtraukiamos padalinių, kuriuos jie paliečia, atstovai. Daugumoje

įstaigų reguliariai yra dedamos kryptingos pastangos sistemingai tobulinti veiklą ir diegiami pripažinti

kokybės vadybos modeliai:

LAKD šiuo metu vykdo projektą „Veiklos kokybės ir efektyvumo didinimas diegiant LST EN

ISO 9001:2008 standarto reikalavimus atitinkančią kokybės vadybos sistemą Lietuvos

automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos“. Atsižvelgiant į LAKD veiklos

pobūdį, procesų analizė ir optimizavimas, sistemingo projektų portfelio stebėsenos įrankiai,

kuriami diegiant kokybės valdybos sistemą, yra itin naudingi užtikrinant, kad įstaigos vykdomų

procesų eiga ir trukmė būtų tikslingai valdoma. Įstaigai nesant asignavimų valdytoja ir kartu

atsakant už reikšmingų investicijų tikslingą panaudojimą, šie valdymo įrankiai leis maksimaliai

kontroliuoti situaciją ir laiku priimti vadybinius sprendimus.

VKTI metiniu reguliarumu įstaigoje yra svarstomas ir parengiamos ilgalaikės pagrindinės

programinės kryptys ir darbai (šiuo metu galioja 2014 – 2018 metų priemonių planas),

apibrėžiančios įstaigos kaitos ir veiklos tobulinimo gaires, papildančias bei pagrindžiančios

VKTI rengiamą ir vykdomą viešojo valdymo tobulinimo priemonių planą. VKTI nenaudoja

kokio nors konkretaus kokybės vadybos modelio, tačiau tobulinimo priemonės įtraukia visus

įstaigos padalinius į vidinio tobulinimosi veiklą.

VGI įsidiegė Bendrojo vertinimo modelį (toliau – BVM) taikant naujausią 2013 m. BVM

metodiką, parengtą Europos viešojo administravimo instituto, kuris institucijoms suteikia

galimybę daugiau sužinoti apie save, inicijuoti ir vykdyti nuolatinį veiklos tobulinimą. 2014 m.

rugpjūčio 26 d. Vidaus reikalų ministro sprendimu VGI pripažinti BVM efektyviu taikytoju. Tai

trečioji įstaiga Lietuvoje, kuriai išduotas BVM efektyvaus taikytojo pažymėjimas. Pradėjusi

taikyti BVM, VGI įsitraukė į nuolatinį institucijos valdymo tobulinimą, kurio dėka siekia pagerinti

VGI teikiamų paslaugų kokybę, didinti VGI klientų pasitenkinimo lygį, pagerinti institucijos

vidinių procesų valdymą.

CAA šiuo metu diegia kokybės vadybos sistemą, nors šis procesas vyksta gana lėtai.

LSLA turi įsidiegę KVS ir ISO 9001:2008 sistemas, jomis aktyviai naudojasi.

TID 2013 - 2014 m. diegiasi BVM modelį sistemingam įstaigos veiklos tobulinimui užtikrinti.

IVPK įgyvendina veiklos tobulinimo projektą, kurio jo metu atliko įsivertinimą pagal BVM ir

pasirengė veiklos tobulinimo planą, išsigrynino veiklos procesus, diegia naujas IT priemones ir

kt.

3.3.3. Žmogiškųjų išteklių valdymo praktikos

Daugumoje biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos savanoriška darbuotojų kaita 2013 metasi

buvo iki 10% ar artima šiam skaičiui. Tai VKTI, LSLA, LAKD, PKPD, CAA, TID. Dvejose įstaigose

52

darbuotojų kaita buvo didesnė (VGI 17,14% ir IVPK 17%), tačiau patikslinus kaitos priežastis, šių

skaičių netraktuotume kaip probleminių, dėl kurių reikėtų daryti pakeitimus.

Vienas savanoriškos darbuotojų kaitos rodiklis dar neleidžia spręsti apie žmogiškųjų išteklių valdymo

kokybę, tačiau galima teigti, kad daugumoje įstaigų prie Susisiekimo ministerijos yra „sveika“

darbuotojų kaita, lyginant ją su bendra organizacijų praktika. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad

organizacijos, kurių organizacinė struktūra yra suformuota vienose pareigybėse apjungiant skirtingų

veiklos sričių išmanymo reikalaujančias funkcijas, gali būti jautrios ir tokiam darbuotojų kaitos dydžiui.

Vertinant personalo valdymo priemones, kurios yra taikomos biudžetinėse įstaigose prie Susisiekimo

ministerijos, galima pastebėti, kad vieningų personalo valdymo praktikų šiose įstaigose stinga (11

lentelė).

11 lentelė. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos taikomos personalo valdymo priemonės:

Personalo valdymo priemonės Biudžetinės įstaigos prie Susisiekimo ministerijos

LAKD VKTI VGI CAA PKPD LSLA TID IVPK

Personalo valdymo strategija + + + + + +

Personalo valdymo priemonės, taikomos valstybės tarnautojams

Kompetencijų modelis + +

Darbuotojų atrankos sistema + + + + + + + +

Naujų darbuotojų adaptavimo sistema

+ + + + +

Darbuotojų veiklos vertinimo sistema + + + + + + + +

Darbuotojų ugdymo sistema + + + + + + +

Motyvavimo sistema + + + + + + +

Personalo valdymo priemonės, taikomos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis

Kompetencijų modelis + +

Darbuotojų atrankos sistema + + + + + +

Naujų darbuotojų adaptavimo sistema

+ + + + +

Darbuotojų veiklos vertinimo sistema + + + +

Darbuotojų ugdymo sistema + + + + + +

Motyvavimo sistema + + + + + +

Personalo valdymo priemonės, taikomos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra gerokai

mažiau vieningos nei priemonės, taikomos valstybės tarnautojams. Tai galim pagrįsti tuo, kad

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis dalis lyginant su valstybės tarnautojais, daugumoje įstaigų

53

yra žymiai mažesnė. Vis gi skirtingų personalo valdymo priemonių taikymas skirtingoms darbuotojų

kategorijoms nėra naudingas personalo valdymo veiksmingumui įstaigoje užtikrinti, ir mes

rekomenduojame vadovautis pavyzdžiu įstaigų (VGI, VKTI), kurios visiems darbuotojams taiko

vienodus personalo valdymo principus ir priemones.

Toliau detaliau aptariame skirtingų personalo valdymo priemonių taikymą.

12 lentelė. Personalo valdymo priemonių panaudojimo ypatybės įstaigose prie Susisiekimo ministerijos

Priemonė Komentarai

Personalo

valdymo

strategija

Daugelis įstaigų nurodė, kad turi personalo valdymo strategiją. Vis gi tenka pastebėti, kad dažnai

kaip personalo valdymo strategija yra traktuojama įstaigos darbo reglamento dalis, kurioje

bendrai nurodoma, kad personalo strategijos (politikos) tikslas yra užtikrinti tinkamą personalo

valdymą bei administravimą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, siekiant įgyvendinti įstaigos veiklos

tikslus, prioritetus, uždavinius ir priemones. Nėra įvardinama į kokius konkrečiai personalo

valdymo prioritetus yra orientuojamasi.

Kompetencijų

modelis

Kompetencijų modelis yra mažiausiai panaudojama iš personalo valdymo priemonių. Todėl

galima spręsti, kad kvalifikacijos užtikrinimo veiklos daugiau remiasi funkcijomis ar užduotimis,

bet ne aiškiai apibrėžtais gebėjimais, kuriuos darbuotojas turi įvaldyti. Lietuvos valstybės

tarnyboje tai yra dar tik diegiama naujovė ir tik dalis įstaigų tikslingai ruošiasi jos įvedimui (pvz.,

VKTI 2014 m. mokymo planuose yra įtraukti mokymai šia tema).

Savo kompetencijų modelį yra pasirengusi VGI. TID naudoja bendrą kompetencijų modelį,

sukurtą ES struktūrinę paramą administruojančioms institucijoms.

Diegiant kompetencijų modelį rekomenduotume vadovautis jį jau taikančių VGI ir TID praktika, ir

naudoti vieningą kompetencijų modelį visiems įstaigos darbuotojams, neskirstant juos į valstybės

tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. VGI vadovai akcentuoja, kad įdiegus

Lietuvos valstybės tarnautojų kompetencijų modelį, jį nebus sudėtinga suderinti su įstaigos

turimu kompetencijų modeliu.

Darbuotojų

atrankos

sistema

Nors atranka yra vykdoma visose įstaigose, kai kuriose jų darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, atrankai nėra naudojama aiški sistema (t.y. nėra nustatyti atrankos kriterijai ir

standartinė procedūra).

Naujų

darbuotojų

adaptavimo

sistema

Pastebima, kad naujų darbuotojų adaptacijos svarba yra suvokiama visose įstaigose, ir

daugumoje jų, naujų darbuotojų adaptavimui yra skiriamos tikslingos pastangos. Iš kitos pusės,

adaptacijos priemonės ne visada yra taikomos sistemingai arba suvokiamos gana siaurai.

Darbuotojų

veiklos

vertinimo

sistema

Įstaigose vykdomas valstybės tarnautojų metinis veiklos vertinimas pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės

tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisykles bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos

vertinimo kriterijus. Deja, ne visur ta pati sistema taikoma tiek valstybės tarnautojams, tiek

darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Tai neleidžia valdyti įstaigos personalo, kaip

vieningos visumos ir apsunkina sąlygas maksimaliai objektyviai ir tikslingai planuoti ir taikyti

konkrečias priemones darbuotojų darbo kokybei ir efektyvumui užtikrinti.

Darbuotojų

ugdymo

Visos įstaigos rengia darbuotojų mokymo planus, nors jie yra nevienodos kokybės. Iš esmės,

įstaigų mokymo planai apima žinių sritis, reikalingas įstaigos tikslų pasiekimui, joms pavestų

funkcijų įgyvendinimui. Pirmoje eilėje yra vykdomi visi darbuotojams privalomi mokymai, tačiau

54

Priemonė Komentarai

sistema kitiems, neprivalomiems mokymams, skirtiems bendrųjų kompetencijų ugdymui, ne visos įstaigos

skiria dėmesio. Kaip geruosius pavyzdžius galima būtų įvardinti VGI ir VKTI, kurių suplanuotos

mokymų temos atitinka ne tik įstaigų veiklos kryptis, bet ir Valstybės tarnautojų mokymo 2014–

2017 metų strategijoje įvardintas prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus. Ateityje

bendrųjų ir lyderystės gebėjimų ugdymas galėtų būti koordinuojamas tarp visų įstaigų prie

Susisiekimo ministerijos, kadangi nėra esminių skirtumų tarp reikalavimų šių kompetencijų

įsisavinimui tarp atskirų įstaigų. Toks kompetencijų ugdymo koordinavimas ilgainiui sudarytų

prielaidas kompetencijų lygio suvienodinimui tarp įstaigų.

Taip pat atkreiptume dėmesį į nevienodai panaudojamas vidinių mokymų galimybes. Daugelyje

įstaigų tokie mokymai, dalinimasis patirtimi yra vykdomi. Tačiau vertinant kvalifikacijos

užtikrinimo priemones, kvalifikacijos kėlimu yra laikomas tik mokymas auditorijoje, vykdomas

išorės specialistų ir vidinių mokymų potencialas nėra panaudojamas pakankamai tikslingai.

Motyvavimo

sistema

Pozityvu tai, kad daugumoje įstaigų motyvavimo priemonėmis yra laikomas ne tik atlygis, bet ir

nepiniginės motyvavimo priemonės, pasirenkami įvairūs būdai jų taikymui.

Kitos

priemonės

Dalis įstaigų taiko ir kitas personalo valdymo priemones:

Darbuotojų nuomonių apklausas,

Darbą su studentais (praktikos organizavimą),

Taiko tam tikrus karjeros valdymo principus (pvz., principas, kad visi įstaigos vadovai

užauga nuo specialisto).

55

4. Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos funkcijos kitų jų

veiklos srities organizacijų kontekste

Šioje dalyje apžvelgiame įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklą platesniame susijusių įstaigų

kontekste. Tam analizavome šių įstaigų tikslus, vykdomas funkcijas, pavaldumo ryšius, jų sukuriamus

produktus ir vartotojus.

4.1. Kelių transportas

Kelių transporto srityje, galima aiškiai išskirti kelių tinklo ir infrastruktūros plėtros bei priežiūros ir kelių

transporto veiklos viešojo reguliavimo bei ūkio subjektų priežiūros dalis, nuosekliai papildančias viena

kitą.

Bendrai, trys iš Susisiekimo ministro valdymo srities organizacijų, neskaitant pačios Susisiekimo

ministerijos, tiesiogiai vykdo tą pačią programą „Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais

užtikrinimas“, įgyvendindamos skirtingus ir tarpusavyje susijusius programos tikslus, uždavinius

priemones (13 lentelė). Jų funkcijos ir atsakomybės sritys yra aiškiai atskirtos. Tačiau su programos

įgyvendinimu susijusių organizacijų tinklas yra daug platesnis (3 pav.).

13 lentelė. Kelių transporto srities įstaigos prie Susisiekimo ministerijos ir jų vykdomi programos tikslai.

Įstaiga Programos tikslai

LAKD 01.09.01 Mažinti socialinę atskirtį tarp regionų, plėtojant ir prižiūrint vietinės reikšmės kelių

(gatvių) transporto infrastruktūrą

01.09.02 Užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, juos

plėtojant, prižiūrint ir valdant.

VŠĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas

Priemonė 01.09.02.01.03 tirti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros būklę ir rengti

pasiūlymus kelių plėtros programai.

VKTI 01.09.03 Užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti kelių

transporto saugą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Atkreiptume dėmesį į tai, kad VŠĮ „Kelių ir transporto tyrimo institutas“ finansavimas yra skiriamas ne

tiesiogiai, bet per LAKD skiriamus asignavimus. Nors Institutas vykdo tik vieną Susisiekimo

ministerijos valdymo srities strateginio veiklos plano priemonę ir vykdydamas savo veiklą yra glaudžiai

susijęs su LAKD kaip užsakovo veikla, toks finansavimo paskirstymas per tarpininkus nėra racionalus.

56

3 paveikslas. Susisiekimo ministerijos valdymo sričiai priklausančios ir nepriklausančios organizacijos, susijusios

su Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimo programos įgyvendinimu

LR susisiekimo ministerija

Lietuvos automobilių kelių

direkcija prie Susisiekimo

ministerijos

Valstybinė kelių transporto

inspekcija prie Susisiekimo

ministerijos

VŠĮ Kelių ir transporto

tyrimo institutas

Regioninės Regioninės VĮ

ir VĮ „Automagistralė“, turto

patikėjimo teise

valdančios, naudojančios ir

prižiūrinčios kelius

Susisiekimo

ministerijos

reguliavimo

sričiai

priklausančios

organizacijos

Susisiekimo

ministerijos

reguliavimo

sričiai

nepriklausančios

organizacijos

Miestų ir rajonų

savivaldybės - vietinės

reikšmės viešųjų kelių

savininkai

Kitos organizacijos -

vietinės reikšmės vidinių

kelių savininkai

LAKD organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių tinklo ir jo infrastruktūros plėtrą bei

priežiūrą ir iš dalies koordinuoja vietinės reikšmės kelių plėtros bei priežiūros finansavimą,

bendradarbiaudama su miestų ir rajonų savivaldybėmis ir kitomis organizacijomis - atitinkamų vietinės

reikšmės kelių valdytojais. Valstybinės reikšmės ir vietinių kelių atskyrimas yra tikslinga ir plačiai

pasaulyje taikoma praktika, kadangi tinkamai decentralizuojant leidžia efektyviau priimti sprendimus.

Tačiau ji kelia ir savo iššūkių. Vartotojo požiūriu, kelių tinklas yra vientisas ir nėra skirtumo kokiais

keliais – valstybinės reikšmės ar vietiniais – yra pasiekiamas kelionės tikslas. Todėl sprendimai dėl

kelių remonto ir priežiūros turi būti maksimaliai koordinuoti ir pagrįsti. Lietuvos Respublikos valstybės

kontrolė, 2013 m. atlikusi valstybinį auditą „Ar sudarytos sąlygos efektyviai naudoti valstybės lėšas,

skiriamas prižiūrėti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelius ir gatves?“ ataskaitoje pateikė

rekomendacijas, skirtas užtikrinti, kad būtų kaupiama ir valdoma vieninga informacija apie kelių būklę

ir jos pokyčius, įgalinanti priimti koordinuotus sprendimus reikiamai kelių būklei užtikrinti. Šiemet viena

iš LAKD direktoriaus metinių darbo užduočių yra pradėti įgyvendinti Valstybės kontrolės Valstybinio

audito ataskaitos rekomendaciją „Sukurti ir įdiegti vieningą vietinės reikšmės kelių ir gatvių būklės

duomenų informacinę bazę bei šių kelių (gatvių) stebėsenos (monitoringo) sistemą, kuri leistų nustatyti

esamą jų būklę, nusidėvėjimo pokyčius ir padėtų prognozuoti kelių ir (gatvių) taisymo (remonto) ir

plėtros darbus“. Atkreiptume jūsų dėmesį, kad kartu su šiuo pavedimu yra svarbu nustatyti ir

atsakomybę už kaupiamos bei sisteminamos informacijos stebėseną, kokybiškos ir savalaikės

informacijos pateikimo kontrolę. Tokia atsakomybė, atsižvelgiant į priskirtas funkcijas ir dabartines

57

atsakomybės sritis priskirtina Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos

departamento kelių transporto skyriui.

VKTI yra Susisiekimo ministerijos valdymo srities institucija, atsakinga už kelių transporto veiklos

viešąjį reguliavimą bei ūkio subjektų priežiūrą. Dalyvaudama rengiant ES ir nacionalinę teisę, ir

tarptautinio bendradarbiavimo veikloje kelių transporto srityje, VKTI glaudžiausiai bendradarbiauja su

Susisiekimo ministerija. Visos minėtosios grupės funkcijos VKTI yra pavestos Vyriausybės nutarimais

ir Susisiekimo ministro įsakymais. Teikdama administracines paslaugas VKTI užsiima keleivių ir

krovinių vežimo veiklos licencijavimu, keleivių vežimo nereguliaraus tarptautinio susisiekimo

maršrutais dokumentų išdavimu, keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais

dokumentų išdavimu, keleivinio kelių transporto kontrolierių pažymėjimų blankų išdavimu, krovinių

vežimo dokumentų išdavimu, skaitmeninių tachografų kortelių išdavimu, specialistų egzaminavimu ir

atitinkamų pažymėjimų išdavimu, vairuotojus mokančių asmenų liudijimų išdavimu, kelių transporto

priemonių atitikties įvertinimo dokumentų išdavimu, kelių transporto priemonių techninės priežiūros

įmonių licencijavimu, įmonės standarto dėl kelių transporto priemonių perdirbimo derinimu, kelių

transporto priemonių identifikavimo kodų suteikimu (viso sąraše 134 paslaugos). VKTI yra vienintelis

tokių paslaugų teikėjas, jos paslaugos nesidubliuoja su kitų įstaigų ir organizacijų teikiamomis

paslaugomis.

Susisiekimo ministerija LAKD ir VKTI kartu dalyvauja įgyvendinant Valstybinę saugaus eismo plėtros

2011 – 2017 metų programą, įgyvendina konkrečias Programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos

plano priemones. Įgyvendindama pirmąjį (saugus eismo dalyvių elgesys) ir trečiąjį (saugos transporto

priemonės) programos prioritetus, siekiant kitų įstaigai iškeltų tikslų bei uždavinių, VKTI tenka

glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą ne tik su minėtomis institucijomis, bet ir su VĮ

„Regitra“, esančia Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje. Funkcijos, kurių atlikimui VKTI

reikalingas koordinavimasis su VĮ „Regitra“ yra daugiausiai susiję su tam tikrų tvarkų ir taisyklių, kurios

yra aktualios VĮ„Regitra“ funkcijų atlikimui ir kartu yra skirtos anksčiau minėtų saugaus eismo plėtros

programos prioritetų įgyvendinimui (14 lentelė).

14 lentelė. VKTI atliekamos funkcijos, kurių įgyvendinimas turi būti koordinuojamas su VĮ „Regitra“

Funkcijų grupė Funkcija

Dalyvavimas

rengiant ES ir

nacionalinę teisę,

tarptautinis

bendradarbiavimas

kelių transporto

srityje

Tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal

konstrukciją;

Tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus;

šalies transporto priemonių gamintojams suteikia pasaulinį transporto priemonės gamintojo

identifikavimo kodą ir pasaulinį transporto priemonių sudedamųjų dalių gamintojo

identifikavimo kodą;

Nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame

eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką;

Nustato reikalavimus ūkio subjektams, atliekantiems motorinių transporto priemonių ir jų

priekabų techninę ekspertizę;

Nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės ekspertizės atlikimo tvarką;

Nustato reikalavimus ūkio subjektams, siekiantiems vykdyti ar vykdantiems vairuotojų

58

Funkcijų grupė Funkcija

mokymą, taip pat teritorijoms, kuriose bus atliekamas vairuotojų mokymas;

Nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams, vairuotojų mokytojams, taip pat ūkio

subjektų, vykdančių vairuotojų mokymą, darbuotojams, atsakingiems už vairuotojų

mokymą;

Nustato teisės asmenims dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi

suteikimo, sustabdymo, jos atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;

Nustato vairuotojų mokymo ir papildomo mokymo tvarką;

Nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl

KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;

Nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto

priemones, mokymo tvarką.

Administracinių

paslaugų teikimas

Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 taikymo tikslais kaupia ir centralizuotai tvarko ūkio

subjektų, užsiimančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veikla, duomenis, keičiasi duomenimis

su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis; nustato savivaldybių vykdomųjų

institucijų licencijuojamų ūkio subjektų, užsiimančių keleivių vežimo vietinio susisiekimo

maršrutais veikla, duomenų centralizuoto tvarkymo tvarką.

VKTI ir VĮ „Regitra“ teikia skirtingas administracines paslaugas vartotojams. Tačiau jų paslaugų

vartotojai iš dalies sutampa: tai ūkio subjektai (vežėjai) bei jiems dirbantys vairuotojai. Užtikrinant

institucijų bendradarbiavimą yra įgyvendinami konkretūs veiklos tobulinimo veiksmai, pavyzdžiui, 2013

m. plečiant sąsajas su registrais, VKTI parengtos teisinės ir techninės priemonės, reikalingos

panaudoti iš VĮ „Regitra“ gaunamą asmens veido atvaizdą (nuotrauką) ir parašą išduodant

skaitmenines tachografo korteles ir tokiu būdu supaprastinta tachografų kortelių išdavimo tvarka.

Abiejų organizacijų veikla yra artimai susijusi su vairavimo mokyklų ir instruktorių darbu bei ūkio

subjektų, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, veikla:

VKTI nustato reikalavimus ir suteikia leidimus jų veiklai tuo tarpu VĮ „Regitra“ „patikrina ir įformina“ jų

veiklos rezultatais.

4 paveikslas. Organizacijų sąveika siekiant saugumo keliuose užtikrinimo.

- Nustato techninius

reikalavimus

motorinėms transporto

priemonėms ir jų

priekaboms

- Nustato tvarkas ir

reikalavimus, susijusius

su privalomąja technine

apžiūra

- Nustato tvarkas ir

reikalavimus, susijusius

su vairuotojų mokymu

- Vykdo ūkio subjektų

veiklos priežiūrą

VKTI

- Atlieka transporto

priemonių techninę

priežiūrą

- Moko vairuotojus

Ūkio

subjektai

- Registruoja transporto

priemones

- Atlieka leidimo

dalyvauti eisme

sustabdymą

- Egzaminuoja

vairuotojus

- Išduoda vairuotojų

pažymėjimus tinkamai

parengtiems

vairuotojams

VĮ „Regitra“

59

Apibendrindami aukščiau pateiktą informaciją darome išvadą, kad VKTI ir VĮ“Regitra“ veiklos sritys yra

labai artimai susiję. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad VĮ „Regitra“ keliamų pagrindinių tikslų

(15 lentelė) įgyvendinimas tiesiogiai prisideda prie Susisiekimo ministerijai pavestos veiklos srities -

formuoti valstybės politiką visų rūšių transporto saugaus eismo srityje ir organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti jos įgyvendinimą. Lyginant VĮ „Regitra“ veiklos tikslus ir Susisiekimo ministerijos bei Vidaus

reikalų ministerijos tikslus, glaudesnį, labiau tiesioginį ryšį įžvelgiame su Susisiekimo ministerijos

veiklos tikslais.

15 lentelė. Institucijų tikslai

Institucija Svarbiausieji veiklos tikslai

Lietuvos respublikos

vidaus reikalų

ministerija

1. Formuoti valstybės politiką viešojo saugumo (viešosios tvarkos, vidaus tarnybos,

priešgaisrinės bei civilinės saugos ir gelbėjimo darbų, valstybės sienos apsaugos,

migracijos (išskyrus ekonominę migraciją), ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų

priemonių apyvartos, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsaugos) srityse,

organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

2. Formuoti valstybės politiką viešojo administravimo ir informacinių technologijų taikymo

viešojo administravimo (elektroninės valdžios) srityse, organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti jos įgyvendinimą;

3. Formuoti valstybės politiką vietos savivaldos srityje, organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti jos įgyvendinimą;

4. Formuoti valstybės politiką regionų plėtros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti

jos įgyvendinimą;

5. Formuoti valstybės politiką valstybės tarnybos srityje, organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti jos įgyvendinimą;

6. Formuoti valstybės politiką elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo)

srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

7. Formuoti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti jos įgyvendinimą.

Lietuvos respublikos

susisiekimo

ministerija

1. Formuoti valstybės politiką transporto sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto

infrastruktūros plėtros srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

2. Formuoti valstybės politiką keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus

vandenų, oro transportu srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

3. Formuoti valstybės politiką visų rūšių transporto saugaus eismo srityje ir organizuoti,

koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

4. Formuoti valstybės politiką kombinuoto vežimo, transporto tranzito ir logistikos srityse

ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

5. Formuoti valstybės politiką elektroninių ryšių ir pašto srityse ir organizuoti, koordinuoti

ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

6. Formuoti valstybės politiką informacinės visuomenės ir valstybės informacinių išteklių

plėtros srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

7. Formuoti bendrą valstybės politiką pavojingųjų krovinių vežimo automobilių,

geležinkelių ir vidaus vandenų keliais ir su tuo susijusios veiklos srityse ir organizuoti,

koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.

60

Institucija Svarbiausieji veiklos tikslai

VĮ „Regitra“ 1.Registruoti kelių transporto priemones ir jų vairuotojus, egzaminuoti kelių transporto

priemonių vairuotojus, išduoti bei keisti vairuotojų pažymėjimus,

2. Teikti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pasiūlymus kelių

transporto priemonių ir jų vairuotojų registracijos bei kelių transporto priemonių vairuotojų

egzaminavimo bei vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo veikla susijusius teisės aktų

projektus;

3.Atlikti Kelių transporto priemonių registro ir Kelių transporto priemonių vairuotojų

registro duomenų bazių tvarkymo funkcijas;

4.Dalyvauti nusikaltimų ir kitų kelių transporto srities teisės pažeidimų prevencinėje

veikloje;

5. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pavedus, vykdyti kitas

funkcijas.

Skirtingas aptartų organizacijų pavaldumas (priklausymas skirtingų ministrų valdymo sritims) sukuria

struktūrines prielaidas sudėtingesniam sprendimų priėmimui ir koordinavimui. Lyginant Lietuvos ir kitų

šalių patirtį matosi, kad transporto priemonių registravimo, vairuotojų egzaminavimo ir vairavimo

pažymėjimų išdavimo funkcijos Europos šalyse paprastai yra priskiriamos įstaigai, pavaldžiai

Susisiekimo (ar jos funkcijas atitinkančiai) ministerijai.

Dėl šių priežasčių siūlytume svarstyti galimybę VĮ „Regitra“ perduoti į Susisiekimo ministerijos valdymo

sritį.

4.2. Geležinkelių transportas

Geležinkelių transporto srityje be Susisiekimo ministerijos veiklą vykdo VGI, AB „Lietuvos

geležinkeliai“ bei VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. Funkcijos bei atsakomybės tarp šių institucijų

yra aiškiai atskirtos. VGI yra pakankamai savarankiška atlikdama savo funkcijas, t.y. jos atliekamos

funkcijos nėra išdalintos tarp skirtingų organizacijų, kas sukurtų neproduktyvią priklausomybę tarp jų.

Vienas iš svarstytinų klausimų, susijusių su funkcijų atskyrimu tarp VGI ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ –

rinkliavų surinkimas. VGI šiuo metu vykdo pajėgumų skyrimo bei rinkliavų tvirtinimo funkcijas, rinkliavų

surinkimą vykdo Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Europos parlamento ir Tarybos

direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnyje, apibrėžiančiame Esminių infrastruktūros valdytojo funkcijų

nepriklausomumą, numatyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad pagrindinės funkcijos,

garantuojančios tinkamą ir nediskriminuojančią prieigą prie infrastruktūros, būtų pavestos įstaigoms ar

įmonėms, kurios pačios neteikia jokių geležinkelio transporto paslaugų. Šios pagrindinės funkcijos: a)

sprendimų dėl traukinio linijų paskirstymo, įskaitant konkrečių linijų buvimo nustatymą ir įvertinimą bei

jų paskyrimą, priėmimas ir b) sprendimų dėl infrastruktūros apmokestinimo, įskaitant sprendimų dėl

mokesčių dydžio nustatymo ir jų surinkimo, priėmimas“. Perdavus rinkliavų surinkimą VGI, būtų

įgyvendintos ES teisės direktyvos, o VGI ne tik tvirtintų rinkliavas, tačiau ir galėtų kontroliuoti situaciją,

susijusią su jų surinkimu.

61

VGI ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vykdo tą pačią programą

„Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas“ (01 11). Įstaigų tikslai, atsižvelgiant į aiškiai atskirtas funkcijas

bei atsakomybes, nesidubliuoja (16 lentelė).

16 lentelė. Geležinkelių transporto srities įstaigos prie Susisiekimo ministerijos ir jų vykdomi programos tikslai.

Įstaiga Programos tikslai

VGI 01.11.01 Užtikrinti saugų, sąveikų ir konkurencingą susisiekimą geležinkelių transportu.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

01.11.02 Užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros bei viešųjų logistikos centrų

konkurencingumą krovinių ir keleivių vežimo rinkoje, išlaikant aukštą traukinių eismo

saugumo bei aplinkosaugos reikalavimų tenkinimo lygį.

01.11.03 Mažinti gaisrų ir kitų neigiamų padarinių įtaką, tinkamai prižiūrint geležinkelio

apsaugos želdinių zoną.

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“

01.11.04 Užtikrinti saugų siaurojo geležinkelio keleivinių traukinių eismą, kokybišką

infrastruktūros renovaciją ir plėtrą, integruoti siaurąjį geležinkelį į visuomenės gyvenimą.

4.3. Oro transportas

Oro transporto srityje veiklą vykdo 3 pagrindinės institucijos: CAA, VĮ „Oro navigacija“ bei VĮ „Lietuvos

oro uostai“. Visos institucijos turi konkrečiai apibrėžtas ir atskirtas funkcijas. CAA veikia kaip aviacijos

sektoriaus priežiūros institucija. VĮ „Oro navigacija“ teikia oro navigacijos paslaugas (pagal ES

reikalavimus, šią funkcija ir turi atlikti atskira nuo CAA įstaiga), o VĮ „Lietuvos oro uostai“ yra oro uostų

infrastruktūros valdytojai, prižiūrėtojai taip pat teikia aviacines ir neaviacines paslaugas šalies bei

užsienio ūkio subjektams ir fiziniams asmenims.

Dvi iš minėtų organizacijų (CAA ir VĮ „Lietuvos oro uostai“) vykdo programą „Civilinės aviacijos veiklos

priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimas“. Šių įstaigų tikslai yra tarpusavyje susiję, tačiau

skirtingi ir vienas kito nedubliuoja (17 lentelė). Tuo tarpu VĮ Oro navigacija nėra tiesiogiai įtraukta į

Susisiekimo ministerijos valdymo srities strateginio veiklos plano programų vykdymą, tačiau jos

funkcijos (teikti kokybiškas ir saugias oro navigacijos paslaugas, užtikrinti reikiamą oro erdvės

pralaidumą ir skrydžių reguliavimą, užtikrinti visapusę teikiamų paslaugų saugą ir vartotojų poreikių

tenkinimą, įgyvendinti Europos Sąjungos bendrojo Europos dangaus koncepciją, užtikrinti

nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą) yra būtinos pagal tarptautinius

reglamentus (2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004,

nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą; 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir

Tarybos reglamentas (EB) 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos

danguje) ir prisideda prie transporto oro keliais saugos užtikrinimo.

62

17 lentelė. Civilinės aviacijos srities įstaigos prie Susisiekimo ministerijos ir jų vykdomi programos tikslai.

Įstaiga Programos tikslai

CAA 01.12.01 Nustatyti reikalavimus civilinei aviacijai, organizuoti Nacionalinės civilinės aviacijos

saugumo programos įgyvendinimą, pagal savo kompetenciją įgyvendinti valstybės civilinės

aviacijos plėtros strategiją.

01.12.02 Užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti

paslaugų teikimo kokybę.

VĮ Lietuvos oro uostai

01.12.03 Pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę ir užtikrinti skrydžių saugą ir aviacinį

saugumą Kauno oro uoste.

01.12.04 Siekti įgyvendinti tarptautinių skrydžių saugos standartus tarptautiniame Palangos

oro uoste.

4.4. Vandens ir jūrų transportas

Laivybos srityje veikia pagrindinės trys veiklą vykdančios institucijos - LSLA, VĮ „Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto direkcija“ bei VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“. Visos trys institucijos įgyvendina programą

„Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“. Kiekviena institucija įgyvendina atskirus programos tikslus

(18 lentelė). Jų funkcijos ir atsakomybės sritys yra aiškiai atskirtos.

Be šių trijų institucijų veiklą vykdo dar dvi susisiekimo ministerijai pavaldžios akcinės bendrovės – AB

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB „Smiltynės perkėla“. Tačiau šios įstaigos nepriskirtos vykdyti

Susisiekimo ministro valdymo srities strateginio veiklos plano programų.

18 lentelė. Laivybos srities įstaigos prie Susisiekimo ministerijos ir jų vykdomi programos tikslai.

Įstaiga Programos tikslai

LSLA 01.10.03 Stiprinti saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir dalyvauti tobulinant nacionalinius ir

tarptautinius saugios laivybos standartus.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

01.10.01 Tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą, siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo,

efektyvumo ir saugumo.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija

01.10.02 Garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, užtikrinant

nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius.

Visų minėtų institucijų funkcijos yra aiškiai apibrėžtos ir atsakomybės aiškiai priskirtos ir tarpusavyje

nesidubliuoja. Vienintelė funkcija, kuri galėtų būti perduota įgyvendinti kitai institucijai, tai kranto

navigacinių įrenginių eksploatacija. Galima teigti, jog įgyvendinant šias funkcijas yra teikiamos

konkrečioss paslaugos į Klaipėdos uostą įplaukiantiems laivams. Kadangi, dažniausiai laivai atplaukia

63

komerciniais tikslais, būtų tikslinga, jog jie atsiskaitytų už šias paslaugas. LSLA būdama biudžetine

įstaiga, komercinių pajamų gauti negali, todėl būtų tikslinga, jeigu, šios funkcijos atitektų Klaipėdos

jūsų uosto direkcijai (analogiškai veikia VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“, kuri teikia komercines

paslaugas vidaus vandenyse, tačiau pati prižiūri „savo ūkį“, ten esančius kranto navigaciniu

įrenginius), kaip didžiausiai šių įrenginių naudos gavėjai.

4.5. Pasienis

Lietuvoje prie išorinių Europos Sąjungos sienų įsteigti 37 pasienio kontrolės punktai. Pastatyti iki

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje PKP yra modernizuojami, periodiškai kas 3–5 metus atnaujinami

ir nuolat prižiūrimi atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių ir krovinių srautų dydžius ir numatomas

jų kitimo tendencijas. PKPD vykdoma veikla apima PKP modernizavimą ir 22 iš 37 PKP

administravimą.

Iš vienos pusės, PKP modernizavimui yra skiriamas didelis dėmesys, parengta ir vykdoma Pasienio

punktų plėtros strategija. Iš kitos - veiklos apimtys (vertinant pagal skiriamą finansavimą) yra

santykinai mažos lyginant su kitų sričių infrastruktūros, priskiriamos Susisiekimo ministro valdymo

sričiai, plėtros ir priežiūros apimtimis, pavyzdžiui, 2013 metais PKPD skirta 30081,4 tūkst.Lt

asignavimų (panaudota 97%), tuo tarpu LAKD skirta asignavimų suma yra 1 328 700 tūkst.Lt

(panaudota 98,8%). PKPD ir savo darbuotojų skaičiumi yra viena mažesnių iš biudžetinių įstaigų prie

Susisiekimo ministerijos, nedaug teviršijanti labai mažų įstaigų (20 darbuotojų), kurios LRV sprendimu

turi būti pertvarkomos, ribą.

Įgyvendinant Pasienio punktų plėtros strategiją ir vadovaujantis pasienio kontrolės punktų plėtros

tarpinstituciniu veiklos planu, vyksta nuosekli PKP modernizacija, kuriai yra būtina glaudi

tarpinstitucinė sąveika. Vertinant PKPD veiklos sferą, reikia pažymėti tai, kad joje susikerta itin didelio

institucijų skaičiaus, priklausančių skirtingų ministerijų valdymo sritims, interesai:

PKPD ir Susisiekimo ministerija – Susisiekimo ministerijos valdymo sritis,

Lietuvos respublikos muitinė (toliau – Muitinė) – Finansų ministerijos valdymo sritis,

Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (toliau VSAT) – Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis,

Valstybinė augalininkystės tarnyba – Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis,

Medicininio karantino postai – Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis,

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – įstaiga prie Lietuvos respublikos Vyriausybės.

Tokia institucijų gausa kelia kokybiško interesų derinimo ir sprendimų priėmimo iššūkius. Užsienio

šalių patirtis rodo, kad tarpinstitucinių sprendimų derinimo ir priėmimo mechanizmų kokybė yra

ypatingai svarbi sklandžiam pasienio institucijų funkcionavimui (skyrius „Užsienio šalių patirtis pasienio

sektoriuje“).

64

5 paveikslas. Principinė PKPD ir kitų institucijų sąveikos schema modernizuojant PKP, prižiūrint ir vykdant jų

veiklą

Poreikis:

Kintantys keleivių, transporto priemonių, prekių

srautai ir reikalavimai PKP veiklai

LR susisiekimo ministerija:

Prognozuoja ir vertina PKP poreikį (kiekį, dydį,

vietą)

PKP plėtros komisija:

Svarsto PKP poreikį ir planuoja PKP tinklo

plėtrą

LR užsienio reikalų

ministerija:

Derina PKP plėtrą su įgaliotomis

užsienio šalių institucijomis

Lietuvos Respublikos vyriausybė:

Tvirtina planus

Muitinės departamentas prie LR finansų

ministerijos, Valstybės sienos apsaugos

tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos:

Nustato reikalavimus PKP įrengimui ir

funkcionavimui, (suderinę su kitomis

institucijomis, vykdančiomis patikrinimus PKP

ir ūkio subjektais, kurių teritorijoje PKP yra),

derina projektus

PKPD:

Parengia PKP modernizavimo projektą ir

atlieka statybos užsakovo funkcijas, diegia

eilių valdymo PKP priemones

Muitinės departamentas prie LR finansų

ministerijos, Valstybės sienos apsaugos

tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos:

Užtikrina PKP taisyklių laikymąsi

Visos patikrinimus atliekančios institucijos:

Atlieka patikrinimus, tarpusavyje

koordinuodamos veiklą

PKPD:

Atlieka PKP ir aikštelių turto valdymą, bei

priežiūrą, kontroliuoja eilių valdymą

Planavimas

Projektavimas ir

statyba

Ūkio subjektai:

Teikia paslaugas PKP

Veiklos vykdymas

PKP

5 paveiksle pateikta principinė PKPD ir kitų institucijų sąveikos schema. Skirtinguose šio proceso

etapuose dalyvauja tiek PKPD, tiek ir Susisiekimo ministerija (Plėtros ir tarptautinių ryšių

departamento Tranzito ir logistikos skyrius). Nors kiekviena šių institucijų atlieka savo vaidmenį

procese, jų sąveika yra reikšminga PKP modernizavimo efektyvumui užtikrinti: Susisiekimo

65

ministerijos atstovai analizuoja krovinių, vežamų per Lietuvą srautus, analizuoja tranzito teisines

ekonomines sąlygas kaimyninėse valstybėse, ir teikia pasiūlymus dėl logistikos proceso aplinkos

Lietuvos Respublikoje gerinimo, tuo tarpu PKPD atstovai, tiesiogiai bendradarbiaudami su PKP veiklą

atliekančiomis institucijomis, valdo informaciją apie aktualius PKP veiklos tobulinimo poreikius. Vis gi,

kaip jau buvo minėta, PKPD dalyvavimui PKP modernizavimo planavime skiria minimalius išteklius: be

kitų jiems priskirtų funkcijų, į šią veiklą yra įtraukti tik du PKPD darbuotojai. Susisiekimo ministerijoje

atitinkamos funkcijos (be kitų funkcijų) priskirtos taip pat dviem darbuotojams (neskaitant

departamento vadovams priskirtos funkcijos „pagal departamento kompetenciją dalyvauja

koordinuojant Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos veiklą įgyvendinant

įstatymus ir kitus teisės aktus“. Funkcijų ir joms skiriamų išteklių paskirstymas leidžia daryti prielaidą,

kad abiejų institucijų indėlis planuojant PKP modernizavimą turėtų būti stiprinamas.

Atlikdama PKP ir aikštelių statybos užsakovo funkcijas PKPD taip pat privalo glaudžiai bendradarbiauti

su PKP patikras atliekančiomis institucijomis, ypatingai VSAT ir Muitine. Koordinuojanti institucija

valstybės sienos apsaugos klausimais yra VSAT: Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės numato,

kad VSAT rinktinės ir teritorinės muitinės, kurių padaliniai atlieka patikrinimą pasienio kontrolės

punkte, vadovai rengia pasienio kontrolės punkto teritorijos schemą ir pasienio kontrolės punkto darbo

nuostatus, kuriuos vėliau ir tvirtina kartu su ūkio subjektu, kurio teritorijoje steigiamas pasienio

kontrolės punktas8. PKPD veikiant kaip PKP ir aikštelių statybos užsakovui, įstaigos funkcijos

nesidubliuoja su kitų pasienyje veikiančių institucijų funkcijomis.

Kartu reikia atkreipti dėmesį, kad analogiškas funkcijas, tik su kitais objektais atlieka kita Susisiekimo

ministro valdymo srities įstaiga – LAKD. Nors tai atskiros įstaigos, glaudus veiklų koordinavimas tarp

jų yra prasmingas, kadangi rekonstrukcijos darbai keliuose gali daryti įtaką PKP modernizavimo

poreikiams. Pvz., 2013 metų pabaigoje buvo numatyta įdiegti elektroninę transporto priemonių eilių

reguliavimo sistemą Medininkų PKP, tačiau dėl magistralinio kelio A3 Vilnius Minskas rekonstrukcijos

darbų planuoti diegimo darbai PKP nebuvo vykdyti.

Visos patikrinimus PKP atliekančios institucijos veikia toje pačioje PKP teritorijoje. Visų jų veikla

nukreipta į vieną subjektą – valstybinę sieną kertančius piliečius, transporto priemones ir krovinius.

PKPD tiesioginiai klientai yra visos institucijos ir ūkio subjektai, vykdantys savo veiklą PKP, o galutiniai

paslaugų vartotojai – tie patys valstybinę sieną kertantys piliečiai.

Pasienio kontrolės punktų turtą valdo ir prižiūri ne tik PKP. Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės

nustato, kad PKP, esančio prie automobilių kelio, tvarkymą ir priežiūrą organizuoja valstybės

institucija, valdanti pasienio kontrolės punkto teritorijos žemę, iš jai Lietuvos Respublikos valstybės

biudžete numatytų asignavimų. Valstybės institucijos ir ūkio subjektai savo lėšomis eksploatuoja

patalpas ir įrenginius, kuriais naudojasi. Tuo tarpu PKP, esančio tarptautiniame oro uoste, geležinkelio

stotyje, atvirame tarptautinei laivybai jūrų ar vidaus vandenų uoste, teritoriją tvarko ir prižiūri tas ūkio

subjektas, kurio teritorijoje yra šis pasienio kontrolės punktas9. Taigi, analogiškas PKPD funkcijas

atlieka oro uostai, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. PKPD veikos sfera apima tik dalį PKP – tuos, kur

be PKPD nėra vieno apibrėžto teritorijos „šeimininko“.

Nors PKPD atliekamos PKP ir aikštelių turto valdymo ir priežiūros funkcijos, nesidubliuoja su VSAT ir

Muitinės veikla, pastarosios institucijos daro įtaką PKPD funkcijų atlikimo efektyvumui, kadangi jos,

atsižvelgdamos į konkretaus pasienio kontrolės punkto, esančio prie automobilių kelio, veiklos

8 Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr.

126 Nr. 1253 (Žin., 2001, Nr. 12-346, ); 9 Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr.

126 Nr. 1253 (Žin., 2001, Nr. 12-346, );

66

sąlygas, bendru sprendimu nustato maksimalų teikiančių atitinkamas paslaugas pasienio kontrolės

punkto teritorijoje ūkio subjektų skaičių. Paslaugas teikiančių pasienio kontrolės punkto teritorijoje ūkio

subjektų atranka pagal konkursą ir patalpų nuoma yra PKPD žinioje.

PKPD atliekamas pateikimo į PKPD funkcijas kitos institucijos nedubliuoja. Kartu ši funkcijų grupė,

kaip ir anksčiau aptartosios, yra glaudžiai susijusi su kitų PKP veiklą atliekančių institucijų

reikalavimais, pavyzdžiui, su VSAT yra derinami PKP transporto priemonių palaukimo eilės

formavimo, registravimo ir reguliavimo tvarka, tvarkos konkrečiuose pasienio kontrolės punktuose

vykdymo aprašai.

Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad informaciją apie eiles pasienyje galima rasti įvairių institucijų

tinklapiuose: PKPD, Muitinės ir kt. Šiuo atveju informacijos pateikimo šaltinių gausa klientų požiūriu

nėra perteklinė. Bet vertinant bendrą skirtingų institucijų pateikiamos informacijos spektrą, galima

daryti išvadą, kad informacija apie situaciją PKP (eilės, perėjimo sąlygos (kur ką galima gabenti per

PKP), ribojimai ir pan.) yra išbarstyta.

Ateityje siūlytume svarstyti tokios informacijos pateikimą vartotojams „vieno langelio“ principu. Šioje

srityje LAKD Eismo informacijos centras ir jo administruojama interneto svetainė eismoinfo.lt yra

sektinas pavyzdys:

Joje vartotojai gauna jiems aktualią informaciją realiu laiku;

Pateikiama informacija yra vartotojams „iš vienų rankų“ teikiama skirtingų institucijų.

Apibendrinant akcentuotume tai, kad PKPD ir kitų institucijų, atliekamos funkcijos nesidubliuoja

tarpusavyje, tačiau PKPD ir PKP patikrinimus atliekančių institucijų veikla yra ypatingai glaudžiai

susijusi tarpusavyje. PKPD atlikdamas savo funkcijas didele dalimi dirba ne tik Susisiekimo

ministerijos, bet ir kitų ministerijų (pirmiausiai Vidaus reikalų ir Finansų) tikslams įgyvendinti (sudaro

tam sąlygas). PKPD veiklos sritis savo apimtimi, o PKPD kaip organizacija savo dydžiu yra santykinai

mažos. Todėl siūlytume svarstyti galimybę jungti PKPD su kitomis organizacijomis taip siekiant masto

efektų.

4.6. ES paramos administravimas

Europos Sąjungos paramos administravimą atlieka didelis skaičius įgyvendinančių institucijų, kurių

funkcijos ir atsakomybės sritys yra įtvirtintos ir aiškiai atskirtos 2014 m. birželio 4 d. priimtu LRV

nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020

metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“.

Tarp visų įgyvendinančiųjų institucijų VŠĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ bei Aplinkos projektų

valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos vykdo projektus, kurių pobūdis ir sritis yra artimos TID

veiklai (infrastruktūrų kūrimas bei atnaujinimas, vietinė ir urbanistinė plėtra bei aplinkosauga ir

regioninė bei socialinė sanglauda). Tačiau nežiūrint artimų administravimo procedūrų, akivaizdžių

dubliavimo atvejų su kitomis valstybinėmis institucijomis nematome.

Dėl procedūrų panašumo galima kelti hipotezę apie kelių ar net visų įgyvendinančių institucijų

potencialų apjungimą ateityje į vieną ar kelias stambesnes įgyvendinančias institucijas.

67

Tai gali būti svarstomas kaip ilgalaikis evoliucinis scenarijus ES struktūrinės paramos valdymo

kontrolės sistemoje. Tokio įgyvendinančių institucijų apjungimo naudą iš vadybinės pusės galima būtų

įžvelgti efektyvumo, valdymo kokybės, praktikų suvienodinimo ir vieno langelio principo srityse. Tačiau

toks scenarijus galėtų būti svarstomas tik nuo ateinančio programavimo laikotarpio 2021 metais, nes

įgyvendinančios institucijos statuso perdavimas kitai institucijai yra sudėtingas – tam reikalingas

atskiras akreditavimo procesas. Šiandien 2014 - 2020 m. programavimo laikotarpio paramos

administravimui akreditacijos procesas yra vykdymo etape. Taip pat toks konsolidavimas paliestų itin

didelio skaičiaus suinteresuotų institucijų interesus, todėl jo svarstymas būtų prasmingas tik ruošiantis

ateinančiam programavimo laikotarpiui ir formuojant jo valdymo ir kontrolės sistemą.

4.7. Informacinės visuomenės plėtra

Daug institucijų dalyvauja IVP strateginės programos kūrime bei įgyvendinime. Tad sąveikavimo bei

potencialaus funkcijų dubliavimo požymių galima aptikti. Identifikavome eilę organizacijų, kurios vykdo

funkcijas tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su IVPK veikla bei IVP programos vykdymu:

Informacinės visuomenės plėtros departamentas, Susisiekimo ministerijoje:

o Elektroninių ryšių skyrius,

o Informacinės visuomenės plėtros skyrius;

VšĮ Plačiajuostis internetas prie Susisiekimo ministerijos;

Elektroninės valdžios politikos skyrius Vidaus reikalų ministerijoje;

VĮ „Infostruktūra“ prie Vidaus reikalų ministerijos;

Dalinai Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;

Dalinai Lietuvos statistikos departamentas;

Kai kurios VRM įsteigtos darbo grupės ir komitetai;

Taip pat teminiai ministerijų padaliniai (pvz. Sveikatos apsaugos ministerijoje – e. sveikatos

koordinavimo ir įgyvendinimo skyrius, Kultūros ministerijoje – Informacinės visuomenės

plėtros skyrius); kitos aktyviai šioje srityje dalyvaujančios (ir dalinai „konkuruojančios“ per

projektus) institucijos (kaip VĮ „Registrų centras“).

Detalus institucijų vykdančių IVP srities funkcijas aprašymas yra pateikiamas studijos priede Nr.5.

Valstybės informacinių išteklių įstatymas apibrėžia tris ministerijas, kurios bendromis pastangomis

formuoja (tuo pačiu ir įgyvendina) valstybės informacinių išteklių politiką. Toks įstatymų apibrėžtas

funkcijų išskaidymas mūsų nuomone sukuria terpę neefektyvumui. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų

ministerijai yra priskirtos dvi svarbios informacinių išteklių saugos ir informacinių technologijų taikymo

viešojo administravimo (elektroninės valdžios) sritys. Tačiau faktiškai ir Vidaus reikalų ministerija ir

Susisiekimo ministerija valdo to paties tipo skirtingus valstybės informacinius resursus skirtus

elektroninės valdžios plėtrai, kaip pavyzdžiui:

Susisiekimo ministerijos valdomi: VIISP, TDS sistemos, RAIN duomenų perdavimo tinklas.

68

Vidaus reikalų ministerija valdo: SVDPT tinklą, STORK 2.0 (Saugaus tarpvalstybinio

tapatybės nustatymo) projektą (identišką VIISP tik didesnio masto), Centralizuoto savivaldybių

paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę projektą (analogišką turimai IVPK funkcijai).

Šie pavyzdžiai rodo, kad tiek IVPK, tiek dalis Vidaus reikalų ministerijos elektroninės valdžios politikos

skyriaus funkcijų yra artimos ir dėl to galėtų būti konsoliduojamos. Konsolidacija paskatintų

kompetencijos augimą, geresnį veiklų koordinavimą, sumažintų dvigubo finansavimo riziką, padėtų

geriau atspindėti valstybės prioritetus IVP srityje. 2014 m. kovo mėnesį Vyriausybė patvirtino

Susisiekimo ministerijos siūlytą IVP srities valstybinio valdymo institucinį modelį, kuris ir toliau palaiko

šių IVP funkcijų išskaidymą tarp Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Teisingumo

ministerijos. Mūsų vertinimu ilgalaikėje perspektyvoje IVP funkcijos turėtų būti konsoliduojamos

platesniu mastu ir ilgalaikį IVP srities funkcijų konsolidavimo scenarijų pateikiame toliau šiame

dokumente.

4.8. Ūkio subjektų veiklos priežiūra

Šiuo metu yra aktyviai nagrinėjamos galimybės konsoliduoti ūkio subjektų priežiūrą atliekančias

institucijas, taip išvengiant bereikalingo funkcijų dubliavimo ir mažinant administracinę naštą ūkio

subjektams. Tame tarpe svarstyta galimybė konsoliduoti Susisiekimo ministerijos valdymo sričiai

priklausančių ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų VKTI, VGI, CAA bei LSLA funkcijas.

Lyginant šių įstaigų atliekamas funkcijas, šių funkcijų įgyvendinimu sukuriamus produktus, ūkio

subjektus, kurių veikla yra prižiūrima, galime daryti išvadą, kad nežiūrint to, jog atliekamų priežiūros

funkcijų pobūdis yra tas pats (konsultavimas, patikrinimai, poveikio priemonių taikymas ir kt.), ūkio

subjektai, kuriuos prižiūri institucijos nesutampa. Taip pat skiriasi funkcijų atlikimo vieta ir dalykinė

kompetencija, reikalinga funkcijoms atlikti (19 lentelė). Todėl šiuo metu nėra svarbios priežasties

apjungti specialiąsias ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas, nes tai nesumažintų administracinės

naštos ūkio subjektams, o sutaupymai iš bendrųjų funkcijų apjungimo, atsižvelgiant į ribotą jų apimtį,

būtų minimalūs.

19 lentelė. Galimi sinergijos tarp ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų aspektai

Galimas sinergijos

aspektas

Komentaras

Specialiosios funkcijos Kaip jau buvo minėta anksčiau, ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų funkcijų

paskirstymas ir organizacinės struktūros suformavimas nėra paremtas tais pačiais

principais, bet bazinės specialiųjų funkcijų grupės, atliekamos visų keturių įstaigų, yra

tos pačios:

Tvarkų ir taisyklių, reglamentuojančių lengvai prieinamą, aukštos kokybės, saugų ir

aplinkai draugišką transporto naudojimą, rengimas;

Licencijų, leidimų išdavimas;

Užtikrinimas kad valdžios institucijos, įmonės, organizacijos ir piliečiai laikytųsi

nustatytų taisyklių, naudojant prevencijos ir kontrolės priemones.

69

Galimas sinergijos

aspektas

Komentaras

Prižiūrimi ūkio subjektai Ūkio subjektai, kurių veiklą prižiūri įstaigos, atlikdamos joms pavestas specialiąsias

funkcijas, nesidubliuoja. Detali informacija apie įstaigų klientus pateikiama 3 priede.

Specialiųjų funkcijų

atlikimo standartai

Šiuo metu šalyje atliekant verslo subjektų priežiūrą įgyvendinančių institucijų

pertvarką, vienas iš esminių principų yra orientuoti jų veiklą į prevenciją, siekiant

verslo subjektams būti daugiau konsultantais negi baudėjais.

Ūkio subjektų priežiūrą įgyvendinančios institucijos įgyvendina daug priemonių:

skelbia tinklapyje teisės aktus, kuriais vadovaujantis atliekama priežiūra, informuoja

apie jų pasikeitimus, teikia metodinę pagalbą, informaciją ir konsultuoja

besikreipiančius, ūkio subjektams paprašius, juos tikrina konsultavimo tikslais,

naudoja kontrolinius klausimynus, dalis vykdo klientų apklausas, konsultuojasi su

asociacijų atstovais, veiklos apskaitai naudoja IT įrankius. Šių veiklos standartų

įgyvendinimą kontroliuoja LR Ūkio ministerija, todėl galima teigti, kad specialiųjų

funkcijų atlikimo standartų įgyvendinimas yra koordinuojamas.

Kompetencija, reikalinga

specialiosioms

funkcijoms įgyvendinti

Specialiųjų funkcijų įgyvendinimas VKTI, VGI, CAA bei LSLA reikalauja skirtingų

sričių žinių bei įgūdžių. Jie gali būti įgyti, tačiau tai nėra trumpalaikis procesas.

Specialiosioms

funkcijoms atlikti

naudojamos

informacinės sistemos

Informacinės sistemos, kurias įstaigos naudoja specialiosioms funkcijoms įgyvendinti,

skiriasi. Detali informacija apie įstaigų vartotojus pateikiama 3 priede.

Mūsų vertinimu, ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas ateityje gali būti

svarstytinas kitu aspektu, nei iki šiol: pagrindinį dėmesį skiriant geresniam veiklos koordinavimui ir

pajėgumų valdymui, siekiant užtikrinti aukštesnę atliekamų funkcijų kokybę ir efektyvumą. Užsienio

šalyse transporto sektoriuje ūkio subjektų priežiūros sutelkimas vienoje institucijoje yra taikomas ne

vienoje šalyje, pvz., Švedijoje ar Suomijoje. Pagrindinės priežastys, nulėmusios tokius struktūrinius

sprendimus buvo poreikis geriau įgyvendinti susisiekimo srities strategijas, akcentuojančias

horizontaliuosius prioritetus, skirtingų transporto rūšių integravimą.

Tiesa tokioje apjungtoje institucijoje dažniau yra išlaikomi šakiniai padaliniai, kurie specializuojasi

skirtingose transporto rūšyse, funkcinis darbų padalinimas veikia tik Suomijoje. Šakinius padalinius iš

esmės jungia profesionali strategijos, komunikavimo ir bendrąsias (finansų valdymo, žmogiškųjų

išteklių, IT) funkcijas atliekančių padalinių veikla.

70

5. Įstaigų prie ministerijų veiklos valdymo situacija Lietuvoje ir

užsienio šalyse

5.1. Lietuvos įstaigų prie ministerijų valdymo tobulinimo patirtis

2009 metų sausio mėnesį įsteigus Valstybės valdymo tobulinimo komisiją (Saulėlydžio komisiją),

sistemingai inicijavo esmines valdymo pertvarkas šalies viešajam sektoriui (tame tarpe įstaigų prie

ministerijų veiklai ir valdymui) modernizuoti siekiant naujos viešųjų paslaugų kokybės, efektyvios ir į

rezultatus orientuotos valdžios institucijų, ir jų darbuotojų veiklos. Komisijos veiklą sąlygojo nauji

iššūkiai, su kuriais susidūrė ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys: išaugusi paklausa viešojo sektoriaus

teikiamoms paslaugoms, poreikis stiprinti lyderystę viešajame valdyme, taip pat reikšmingai išaugęs

poreikis riboti valdžios išlaidas 10

.

Darbai buvo pradėti nuo vykdomosios valdžios įstaigų tinklo optimizavimo, buvo priimtas ne vienas

sprendimas dėl Vyriausybei atskaitinių įstaigų funkcijų ir veiklos tęstinumo tikslingumo. 2009-2012

metais Lietuvos viešojo valdymo įstaigų tinklo optimizavimas vyko keliomis formomis. Visų pirma,

ministerijų reguliavimo srityje esančios įstaigos buvo reorganizuojamos / likviduojamos perduodant

funkcijas pačioms ministerijoms ar kitoms valdymo srities įstaigoms. Taip pat buvo vykdomas įstaigų,

atliekančių susijusias ar artimas funkcijas, jungimas. Galiausiai buvo vykdomas įstaigų teritorinių

padalinių, turinčių savarankiško juridinio asmens statusą, sujungimas arba jungimas prie centrinės

įstaigos. Šiais sprendimais buvo siekiama centralizuoti beveik visų bendrųjų funkcijų – finansų

valdymo ir apskaitos, audito, viešųjų pirkimų, dokumentų valdymo ir personalo valdymo – atlikimą,

užtikrinti didesnę politikos įgyvendinimo vienovę, sumažinti administravimo funkcijas atliekančių

darbuotojų skaičių ir taip racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, užtikrinti aukštesnę teikiamų

paslaugų kokybę.

Viešojo sektoriaus veiklai tobulinti Šešioliktoji Vyriausybė 2013 m. atnaujino ankstesnės Vyriausybės

iniciatyvas. 2013 metais. tarp priemonių, kurias įgyvendino daugiausia ministerijų valdymo tobulinimo

grupių (ar ministerijų, kuriose tokios grupės nesudarytos), buvo įstaigų ir įmonių funkcijų optimizavimo,

bendrųjų funkcijų efektyvumo didinimo sprendimai (įgyvendino 10 ministerijų), taip pat įvairios kitos

viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvos, pvz., administracinės naštos mažinimas, verslo sąlygų

gerinimas, geresnis administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų teikimas, procesų valdymo

tobulinimas ir kt. (įgyvendino 9 ministerijos).

10 OECD, „The Call for Innovative and Open Government: an Overview of Country Initiatives“. OECD, 2011.

Prieiga per internetą: http://www.performance.gov.in/sites/default/files/document/Workshop/innovation/background-material/The-call-for-innovative.pdf

71

6 paveikslas. Viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvos įgyvendintos 2013 metais.

Šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo komisijos 2013 metų veiklos ataskaita, 2014 kovo 14 d.

20 lentelėje pateikiame įvykdytų pokyčių ministerijų valdymo srityse (neapimant pokyčių pačiose

ministerijose) apžvalgą pagal sprendimų sritis: funkcijų apjungimą, funkcijų perdavimą kitoms

institucijoms, bendrųjų funkcijų konsolidavimą, organizacijų teisinės formos pakeitimus. Pokyčių, kurie

buvo vykdomi 2009 – 2012 metais rezultatai jau gali būti vertinami, kadangi nuo jų įgyvendinimo jau

yra praėjęs pakankamas laiko tarpas. Pokyčių, kurie buvo įgyvendinti 2013 metais pirmieji rezultatai

irgi jau gali būti matomi, tačiau esminį šių pakeitimų efektą vertinti dar yra anksti.

Galima atkreipti dėmesį, kad vertinant rezultatus institucijos pirmiausiai orientuojasi į sutaupymus. Tai

santykinai paprastas, nors ir neišsamus pasiekto efekto įvertinimo būdas. Reikia turėti omenyje, kad

esminis tikslas yra sisteminės pertvarkos, kurios suteiktų ilgalaikį efektą, ir sukurtų potencialą

kokybiškai bei efektyviai veiklai ateityje. Todėl taupymo tikslas nėra „aklas“ mažinimas trumpalaikėje

perspektyvoje.

20 lentelė. Lietuvos įstaigų viešojo valdymo tobulinimo gerųjų praktikų apžvalga pagal sprendimų sritis 2009-

2013 metais.

Sprendimų

sritis

Gerosios praktikos pavyzdžiai Sprendimų įgyvendinimo rezultatai

Kokybinė išraiška Kiekybinė išraiška

Funkcijų (organizacijų) jungimai

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimas prijungiant prie Aplinkos apsaugos agentūros (2009–2010 m.).

Aplinkos ministerijos valdymo sritis

Institucinės sistemos optimizavimas, efektyvesnis sprendimų priėmimas, vieningos valstybės politikos vertinant ir gerinant aplinkos būklę bei vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę užtikrinimas

Sumažintas pareigybių skaičius 44 pareigybėmis. Sumažintas darbo užmokesčio fondas ir sutaupyta 1381,4 tūkst. Lt.

Valstybinės miškų tarnybos įsteigimas sujungus tris miškų srityje veikiančias įstaigas – Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybą, Miško sanitarinės apsaugos tarnybą

Operatyvesnis sprendimų priėmimas, efektyvesnis informacijos valdymas, sumažėjęs

Sujungus 3 biudžetines įstaigas kasmet sutaupoma apie 517 tūkst. Lt

72

Sprendimų

sritis

Gerosios praktikos pavyzdžiai Sprendimų įgyvendinimo rezultatai

Kokybinė išraiška Kiekybinė išraiška

ir Valstybinę miškotvarkos tarnybą.

Aplinkos ministerijos valdymo sritis

biurokratizmas

Prie Ekstremalių sveikatai situacijų centro prijungtas Vaistų sandėlis; prie Higienos instituto prijungtas Lietuvos sveikatos informacijos centras; sujungus Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą su Lietuvos AIDS centru įsteigtas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras; reorganizuotas Valstybinis aplinkos sveikatos centras jo funkcijas perduodant Higienos institutui, Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centrui bei Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai; Valstybinė medicininio audito inspekcija prijungta prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM; skaidymo būdu reorganizuota Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM.

Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis

Optimizavus Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklas iš viso atsisakyta 280 etatų. Sutaupyta beveik 1 mln. Lt

VĮ Teisinės informacijos centras prijungta prie VĮ Registrų centro, optimizuotas VĮ Registrų centro teritorinių padalinių tinklas (2011 m.).

Teisingumo ministerijos valdymo sritis

Vietoj valstybės įmonės Teisinės informacijos centras tapo VĮ Registro centro struktūriniu padaliniu.

Žmogiškųjų resursų optimizavimas

2010 metais į vieną įstaigą – Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentą – sujungtas Krašto apsaugos ministerijos autoūkis, Krašto apsaugos ministerijos ūkio tarnyba ir Krašto apsaugos ministerijos informacinio aprūpinimo tarnyba; Bendrųjų reikalų departamento leidybos funkcijos perduotos Lietuvos kariuomenei.

Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritis

Racionaliau perskirstytos funkcijos ir optimizuota Bendrųjų reikalų departamento organizacinė struktūra. Racionaliau perskirstyti žmogiškieji, materialiniai ir finansiniai ištekliai transporto ir infrastruktūros išlaikymo, priežiūros ir kitose veiklos srityse.

Įsteigta 1 institucija vietoje 3; bendras pareigybių skaičius sumažėjo 40 proc. (63 pareigybėmis); kasmet sutaupoma 421,3 tūkst. Lt. KAM vadovų ir specialistų pareigybių skaičiaus santykis keitėsi nuo 1,78 iki 3,01.

73

Sprendimų

sritis

Gerosios praktikos pavyzdžiai Sprendimų įgyvendinimo rezultatai

Kokybinė išraiška Kiekybinė išraiška

2010 metais reorganizuotas Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras ir Laukystos žuvų veislynas – jie prijungti prie Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis

Užtikrintas žuvininkystės politikos įgyvendinimas, efektyviau naudojami žmogiškieji ištekliai ir sumažintos administravimo sąnaudos

Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre 2009 m. buvo panaikinta 91 pareigybė. Žuvininkystės departamente prie ŽŪM 2009 m. buvo panaikintos 6 pareigybės. Laukystos žuvų veislyne buvo panaikinta 1 pareigybė, o likusios 15 pareigybių taip pat perkeltos į Žuvininkystės departamentą prie ŽŪM. Į ŽŪM perkelta 17 pareigybių. Iš viso per 2008–2012 m. atsisakyta 98 pareigybių, sutaupyta 1 784,1 tūkst. Lt

Sujungimo būdu reorganizavus Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie ŽŪM ir Lietuvos valstybinį augalų veislių tyrimo centrą buvo įsteigta nauja biudžetinė įstaiga – Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM.

Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis

Optimizuota augalininkystės sektoriaus įstaigų veikla bei užtikrintas „vieno langelio“ principo taikymas. Supaprastintas augalininkystės srities administruojančių institucijų valstybinis valdymas. Efektyviau naudojant žmonių išteklius sumažintos administravimo sąnaudos.

Valstybinėje augalų apsaugos tarnyboje buvo panaikinta 30 pareigybių, Valstybinėje sėklų ir grūdų tarnyboje prie ŽŪM – 13 pareigybių, Lietuvos valstybiniame augalų veislių tyrimo centre – 2 pareigybės. Po reorganizacijos pareigybių skaičius sumažėjo 84 pareigybėmis. Iš viso per 2009–2010 m. pareigybių skaičius šiose 3 įstaigose sumažėjo 129 pareigybėmis. 2008–2012 m. sutaupyta 2 500,6 tūkst. Lt.

2010 metais reorganizuota Viešosios policijos apsaugos tarnyba prijungta prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“.

Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis

Reorganizavimo metu panaikinta 17 pareigybių, iš jų 8 statutinių valstybės tarnautojų ir 9 karjeros valstybės tarnautojų pareigybės.

2009 metais 3 biudžetinės įstaigos Švietimo plėtotės centras, Mokytojų kompetencijos centras, Pedagogų profesinės raidos centras reorganizuoti sujungimo būdu įsteigiant Ugdymo plėtotės centrą.

Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritis

Pagerėjo valdymas. Sumažėjo virš 200 etatų.

2010 metais atliktas Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos prijungimas prie Lietuvos saugios

Formuojama ir įgyvendinama bendra saugios laivybos

Sumažintas pareigybių skaičius (apie 10), automobilių parkas.

74

Sprendimų

sritis

Gerosios praktikos pavyzdžiai Sprendimų įgyvendinimo rezultatai

Kokybinė išraiška Kiekybinė išraiška

laivybos administracijos.

Susisiekimo ministerijos valdymo sritis

Lietuvoje politika.

2012 metais 4 biudžetinės įstaigos – Lietuvos jaunimo turizmo centras, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras ir Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras – reorganizuotos jungimo būdu į naują juridinį asmenį – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą.

Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritis

Pagerėjo valdymas. Po reorganizacijos sumažėjo virš 80 etatų

Funkcijų perdavimai ar panaikinimai

Likviduotos Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijos; jų funkcijos, teisės ir įsipareigojimai perduoti Lietuvos bankui (2011 m.).

Finansų ministerijos valdymo sritis

Optimizuotos finansų rinkos priežiūros funkcijos bei sutaupytos valstybės biudžeto lėšos.

Panaikintos 2 įstaigos.

Nutraukta Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos veikla, dalis jos funkcijų perduota Lietuvos kariuomenei (2010–2011 m.).

Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritis

Sumažintos darbo sąnaudos ir personalo poreikis, sumažinta administracinė našta piliečiams, mokymo įstaigoms ir verslui, nes reikiami duomenys yra gaunami automatizuotai iš duomenų bazių, v visiškai atsisakyta karo prievolės administravimo savivaldos lygmenyje, racionaliau panaudojami žmogiškieji, materialiniai ir finansiniai ištekliai.

Biudžeto asignavimai sumažinti nuo 15,1 mln. Lt 2009 m. iki 2,4 mln. Lt 2011 m. (įskaitant savivaldos institucijų karo prievolės administravimo funkcijų panaikinimą). Iš 47 karo prievolės administravimo infrastruktūros objektų liko 10. Karo prievolę administruojančio personalo skaičius sumažėjo 76 procentais – nuo 245 iki 58 etatų

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra likviduojama, jos funkcijos perduotos naujai įsteigtai VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai (2013 m.).

Aplinkos ministerijos valdymo sritis

75

Sprendimų

sritis

Gerosios praktikos pavyzdžiai Sprendimų įgyvendinimo rezultatai

Kokybinė išraiška Kiekybinė išraiška

Bendrųjų funkcijų centralizavimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos centrinėje būstinėje centralizuotos teritorinių padalinių viešųjų pirkimų, personalo valdymo, ūkio valdymo, informacinių technologijų eksploatavimo ir vystymo, dokumentų ir finansų valdymo funkcijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo sritis

Užtikrintas efektyvesnis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir žmogiškųjų išteklių naudojimas, racionaliau ir geriau atliekamos Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos, sustiprinta vidaus kontrolė.

Iš 47 Fondo valdybos teritorinių skyrių po reorganizacijos veiklą tęsia 10 teritorinių skyrių, turinčių juridinio asmens statusą. Nuo 2012 m. kasmet siekiama sutaupyti po 10,5 mln. litų.

Centralizuotos muitinės sistemos įstaigų bendrųjų funkcijos – finansų apskaitos ir turto valdymo, personalo valdymo, investicinių projektų rengimo ir viešųjų pirkimų proceso – Muitinės departamento lygiu, mokesčių administravimo srityje – Valstybinės mokesčių inspekcijos lygiu informacinių technologijų ir buhalterinės apskaitos funkcijos.

Finansų ministerijos valdymo sritis

Sumažintos valdymo išlaidos, efektyviau naudojami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Centralizavus administracines funkcijas vykdančius padalinius, juose panaikintos 330 pareigybių, per metus sutaupyta apie 1264 tūkst. Lt, šie resursai skirti specialiosioms funkcijoms vykdyti. Centralizavus informacinių technologijų ir buhalterinės apskaitos funkcijas buvo panaikintos 300 pareigybių, per metus sutaupoma apie 7 mln. Lt. Optimizavus vadovaujančių darbuotojų pareigybių skaičių, padidėjo darbuotojų skaičius, tenkantis vienam vadovaujančiam darbuotojui – nuo 5,8 iki 8,3.

Krašto apsaugos ministerija centralizavo visą krašto apsaugos sistemos karinio personalo valdymą, vidaus auditą, informacinių sistemų administravimą, trijose perkančiosiose organizacijose centralizavo krašto apsaugos sistemos įsigijimus, patobulino karinių pajėgumų planavimo sistemą, optimizavo teisėkūros sistemą, optimizavo viešųjų ryšių ir renginių organizavimą bei finansinių išteklių srities valdymą.

Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritis

Efektyvus funkcijų pasiskirstymas tarp KAM ir LK padalinių, atsakingų už personalo valdymą; pagerėjo srities veiklos valdymas; optimizuojama personalo struktūra. Visas KAS karinio personalo valdymas yra centralizuotas.

KAS etatinių pareigybių skaičius personalo valdymo srityje sumažintas nuo 166 iki 136. Nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. birželio 1 d. karininkų skaičius sumažėjo 2 proc., puskarininkių – 8 proc., o kareivių skaičius išaugo 10 proc.

76

Sprendimų

sritis

Gerosios praktikos pavyzdžiai Sprendimų įgyvendinimo rezultatai

Kokybinė išraiška Kiekybinė išraiška

Kultūros ministerija centralizavo ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų vidaus audito funkcijas.

Kultūros ministerijos valdymo sritis

Centralizacija sudarė palankias sąlygas plėsti vidaus auditorių specializaciją, kas neišvengiama norint kompetentingai įvertinti įvairias veiklos sritis. Užtikrintas didesnis pavaldžiose įstaigose atliktų audito objektyvumas ir kokybė, spartesnis pastebėtų trūkumų šalinimas. Įdiegta visų pavaldžių įstaigų vidaus kontrolės sistemos stebėsena ministerijoje, audito rezultatai siejami su įstaigų vadovų veiklos įvertinimu

Pavaldžiose įstaigose buvo panaikinta 10 pareigybių (nedidinant vidaus auditorių sk. ministerijoje, atliekančioje centralizuotą funkciją), per metus sutaupyta mažiausiai 398 tūkst. Lt

Teisinės formos keitimai

Trys valstybės įmonės – „Šiaulių regiono veislininkystė“, „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir „Šeduvos avininkystė“ pertvarkytos į akcines ar uždarąsias akcines bendroves;

Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis

Optimizuojant UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ veiklą buvo sumažintas darbuotojų skaičius 22 etatais. 2011 m sausio mėn. UAB GPK dirbo 388 darbuotojai, o 2012 m. liepos mėn. 366.

Priimti sprendimai dėl valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“ pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, valstybės įmonių Kauno metrologijos centro ir Panevėžio metrologijos centro pertvarkymo į akcines bendroves, sujungiant jas į vieną bendrovę (2013 m.);

Ūkio ministerijos valdymo sritis

Pritarta siūlymui dėl Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos reorganizavimo, ją likviduojant ir steigiant naują valstybės įmonę, kuri toliau vykdys Stoties po likvidavimo funkcijas (2013 m.).

Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis

Biudžetinė įstaiga Valstybinis patologijos centras tapo viešąja įstaiga Valstybiniu patologijos centru;

Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis

77

Sprendimų

sritis

Gerosios praktikos pavyzdžiai Sprendimų įgyvendinimo rezultatai

Kokybinė išraiška Kiekybinė išraiška

Likviduotas Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vietoj jo ministerijoje įsteigtas Farmacijos departamentas (2009 m.);

Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis

Nacionalinis transplantacijos biuras tapo viešąja įstaiga prie SAM;

Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis

Parengti teisės aktų projektai siekiant reorganizuoti 10 visuomenės sveikatos centrų apskrityse ir sujungti juos į Valstybinę epidemiologinės priežiūros agentūrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Bus atsisakyta kai kurių skyrių, jų funkcijos centralizuotos. Siekiama bendros verslo priežiūros politikos, bendro konsultavimo telefonu, informacinės sistemos valdymo). (2013m.)

Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis

Šaltiniai: Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) 2009–2012 m. veiklos ataskaita, 2012 lapkritis, Viešojo

valdymo tobulinimo komisijos 2013 metų veiklos ataskaita, 2014 kovo 14 d.

Lyginant Lietuvos ir kitų šalių iniciatyvas, skirtas viešojo valdymo institucinės sandaros tobulinimui

apskritai ir srityse, atitinkančiose Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos reguliavimo sritį, galima

pastebėti kad šiuo metu pastangos daugiausiai yra sukoncentruojamos į artimiausių savo turiniu

funkcijų optimizavimą, išnaudojant santykinai greitai efektą duodančias galimybes. Mažiau yra

vykdoma platesnio masto iniciatyvų, kurios gali sukurti ilgalaikes veiklos efektyvumo ir kokybės

didinimo galimybes, tačiau kartu reikalauja ir didelio masto pakeitimų, natūraliai keliančių didelį

pasipriešinimą.

Tokias išvadas paantrina ir sistemingi tyrimai, lyginantys Lietuvos ir kitų šalių progresą viešojo

administravimo tobulinime. Pavyzdžiui, Viešosios politikos ir valdymo instituto ekspertai teigia, kad

lyginant Lietuvą ir kitas Europos šalis institucinės sandaros tobulinimo aspektu, matomas itin ryškus

Lietuvos atotrūkis nuo kitų Europos šalių bendrųjų funkcijų centralizavimo srityje, ypač vykdant

bendrųjų paslaugų centrų iniciatyvas, kurios kitose Europos valstybėse prisidėjo prie viešojo

administravimo efektyvumo didinimo11

Optimizuojant institucinę sandarą ir centralizuojant bendrąsias

11 Viešosios Politikos ir Vadybos Institutas, „Viešojo administravimo tobulinimo tendencijos: Lietuvos ir Europos šalių vertinimas.“

Tyrimas atliktas Vidaus reikalų ministerijos užsakymu, 2013 spalio 21 d.

Prieiga per internetą:

http://www.lrvk.lt/bylos/LESSED%20projektas/Dokumentai/va%20tobulinimo%20tendencijos%20galutines%20ataskaita%20su%20rekomendacijomis%2011%2003.pdf

78

funkcijas jie rekomenduoja tęsti centralizavimo iniciatyvas: centralizuotai valdomo valstybės turto

valdytojo, IRT infrastruktūros pertvarkymo iniciatyvas, taip pat išnagrinėti bendrojo paslaugų centro

steigimą žmogiškųjų išteklių valdymo srityje.

5.2. Užsienio šalių patirtis transporto sektoriuje

Peržvelgiant užsienio šalių institucijas, įsteigtas susisiekimo sektoriui valdyti, matosi, kad pačios

institucijos, joms priskirtos funkcijos ir veikimo principai yra įvairūs. Galima daryti prielaidą, kad

konkretūs motyvai, lemiantys vieną ar kitą pasirinkimą, yra konkretūs tikslai keliami susisiekimo

sistemai ir šalies ypatybės.

Daugumoje šalių prie ministerijos, kuri yra atsakinga už susisiekimą yra steigiamos atskiros

organizacijos (agentūros ar administracijos), skirtos valdyti skirtingų transporto rūšių (automobilių

kelių, geležinkelio, jūrų ir vidaus vandenų, oro transporto) funkcionavimą. Struktūriniai sprendimai,

apjungiantys skirtingas transporto rūšis, yra retesni, susiję su strateginių prioritetų pasikeitimais.

Daugelis šalių taip pat sprendžia atsakomybių, skirtų susisiekimo klausimams spręsti, centralizavimo

klausimus. Mažesnėse šalyse, dydžiu palyginamose su Lietuva (Slovėnija, Slovakija, Latvija ir kt.),

paprastai pasirenkamas didelis sprendimų centralizavimo lygmuo, kuomet visos šalies sistema yra

valdoma vienos institucijos. Tuo tarpu didelėse šalyse dažniau pasirenkamas sprendimas tokius

uždavinius kaip kelių statymas ar priežiūra deleguoti regionų valdžios institucijoms. Svarbu paminėti ir

tai, kad sprendimų centralizavimo klausimai susiję ir su bendru viešojo valdymo modeliu, kuris veikia

konkrečioje šalyje. Pavyzdžiui, Švedijoje vyriausybė / ministerija neturi galios keisti konkrečius

agentūrų sprendimus, susijusius su joms deleguotais klausimais. Tuo tarpu daugelyje kitų šalių yra

įprasta, kad tokią galią ministrai turi.

Tarptautinių organizacijų atliekamose apžvalgose ir tyrimuose yra išskiriama visa eilė veiksnių,

skatinančių institucijas, atsakingas už transporto sistemos vystymą ir efektyvumo užtikrinimą, keisti

veiklos organizavimą. Pagrindiniai veiksniai yra šie12

:

Nekintančios valdymo struktūros: Nemažai šalių yra ilgus metus išlaikiusios tas pačias

valdymo struktūras, nors sąlygos transporto sektoriuje ženkliai pasikeitė. „Pasenusių“

struktūrų bruožai yra didelis administracinio aparato dydis atsakingoje ministerijoje, didelė

specialiųjų funkcijų centralizacija, maži įgaliojimai, suteikiami atitinkamoms ministerijos

valdymo srities organizacijoms.

Aiškių atsakomybių trūkumas: pagrindinė šios srities problema – nepakankamai aiškus

atsakomybės už kelius pasidalijimas tarp centrinės valdžios institucijų ir vietinės valdžios

administracijų. Įprasta problema yra tai, kad nors kelių nuosavybė yra aiškiai paskirstyta,

institucijos neturi pilnų, aktualią informaciją atitinkančių kelių registrų, taip pat nevaldo pilnos

informacijos apie kelių būklę.

Žmogiškųjų išteklių apribojimai. Pagrindinis iššūkis šioje srityje neunikalus susisiekimo

sektoriui – kaip į valstybinį sektorių pritraukti kvalifikuotus ir kompetentingus specialistus, kurie

12 Cesar Queiroz and Henry Kerali. „A Review of Institutional Arrangements for Road Asset Management: Lessons for the Developing

World“, Transport Papers 32. THE WORLD BANK, WASHINGTON, D.C., April 2010.

Prieiga per internetą: http://siteresources.worldbank.org/INTTRANSPORT/Resources/336291-1227561426235/5611053-1229359963828/TP-32-Road_Asset_Mgmt.pdf

79

privačiame sektoriuje uždirba daugiau. Dažna situacija kai darbuotojų motyvacija yra žema, o

atlygis yra nekonkurencingas lyginant su privačiu sektoriumi.

Silpnos valdymo informacinės sistemos: ne visos susisiekimo srityje veikiančios institucijos,

tame tarpe ir ministerijos sėkmingai išnaudoja informacinių sistemų teikiamą naudą ir

privalumus. Informacinės sistemos plačiau naudojamos operaciniame valdyme, tačiau yra

atvejų, kai IT įrankiai visai nenaudojami planavimui, prioritetų nustatymui.

Neadekvatus finansavimas: dauguma šalių susiduria su finansavimo šaltinių trūkumu kelių

infrastruktūros palaikymų bei gerinimui. Kartu yra aiškiai suvokiama, kad nepakankamos kelių

remonto apimtys greitina kelių būklės blogėjimą.

Kelių kaip prekės suvokimas. Laivyboje yra įprasta, kad naudojimasis susisiekimo arterija yra

apmokestinamas. Tuo tarpu sausumos keliai dažniausiai suvokiami kaip vieša, nemokama

prekė. Dėl to, jie ilgą laiką buvo remiami iš valstybių biudžetų. Šiuo metu daugumoje valstybių

į valstybės biudžetą už surinktus kelių mokesčius pervedama daugiau lėšų, nei skiriama

atitinkamų įstaigų finansavimui. Ši situacija skatina persvarstyti asignavimų transporto

sektorius politiką.

Vienas iš svarbių aspektų, vienijančių daugelio šalių pastangas tobulinti susisiekimo sektoriaus

valdymą, yra perėjimas prie kliento perspektyvos generuojant ir įgyvendinant plėtros sprendimus.

Pavyzdžiui, Suomijoje atskaitos tašku jų vadinamos „Transporto revoliucijai“, turiniui tapo požiūris iš

vartotojo pozicijos, kuris buvo suformuluotas taip13

:

Atspirties tašku plėtros planams yra politinis sprendimas teikti valstybės finansuojamą bazinį

susisiekimo paslaugų lygį, užtikrinantį socialinį, ekonominį ir ekologinį tvarumą;

Tai yra viešojo sektoriau veiklos įsipareigojimas vartotojams;

Politinius sprendimu taip pat užtikrinamas finansavimas baziniam paslaugų lygiui teikti;

Skirtingiems paslaugų lygiams bus nustatyti konkretūs kriterijai, tokie, kaip prieinamumas,

kelionės laikas, patikimumas, saugumas ir pan.

Vartotojai aktyviai dalyvaus paslaugų lygių planavime, tiekime ir tobulinime.

Daugelis šalių stengiasi modernizuoti savo susisiekimo sektoriaus įstaigas, atsakingas už susisiekimo

tinklo ir infrastruktūros vystymą bei priežiūrą. Išskiriamas tipinis penkių etapų tokios modernizacijos

procesas. Nors skirtingos šalys jį praeina kiek skirtingai, tokios Europos valstybės kaip Jungtinė

Karalystė, Švedija, Suomija yra ypatingai pažengusios šiame procese14

: (šių šalių organizacijų,

veikiančių susisiekimo ministerijos valdymo srityje bei jų funkcijų ir atsakomybės sričių pasiskirstymas

pateikiami šios ataskaitos priede Nr. 6). Šalys, praeinančios toliau pateiktus etapus nuosekliai, įgyja

pranašumą galėdamos kiekvieną vėlesnį etapą vykdyti atsižvelgdamos į ankstesniojo etapo pamokas.

13 Transport Revolution, Finish Ministry of Transport and Communications 20 April 2012 14

Cesar Queiroz and Henry Kerali. „A Review of Institutional Arrangements for Road Asset Management: Lessons for the Developing

World“, Transport Papers 32. THE WORLD BANK, WASHINGTON, D.C., April 2010.

Prieiga per internetą: http://siteresources.worldbank.org/INTTRANSPORT/Resources/336291-1227561426235/5611053-1229359963828/TP-32-Road_Asset_Mgmt.pdf

80

21 lentelė. Transformavimo etapai.

Etapas Aprašymas

„Tradicinė“ struktūra Daugelio šalių praeita, bet vis dar pasitaikanti situacija, kuomet visos funkcijos

sukoncentruotos vienoje institucijoje, kurią smulkmeniškai valdo ministerija.

Užsakovo ir tiekėjo

funkcijų atskyrimas

Skirtinguose struktūriniuose padaliniuose yra atskiriamos užsakovo ir tiekėjo funkcijos,

nors jos vis dar išlieka vienoje organizacijoje.

Užsakovo ir tiekėjo

struktūrų atskyrimas

Suformuojamos atskiros organizacijos: užsakovo funkcijos pasilieka centrinėje

institucijoje (kelių administracijoje). Tuo tarpu tiekėjo funkcijos yra perkeliamos į keletą

regioninių organizacijų, kurios vykdo darbus centrinei administracijai sutarčių

pagrindu. Ministerija nustato administracijos misiją ir tikslus, deleguoja administracijai

atsakomybę planuoti veiklos srities biudžetą.

Tiekėjų organizacijų

privatizavimas

Tiekėjų organizacijos yra privatizuojamos. Centrinė administracija atsiskaito valdžios

institucijoms per ministeriją. Administracijos veiklos kontrolę ministerija atlieka pirmoje

eilėje, veiklos valdymo sistemos pagalba: nustatydama ir reguliariai vertindama

bendrai sutartus administracijos veikos rodiklius. Valdymo sprendimai priimami

atsižvelgiant į šių kriterijų vertinimą. Labai svarbu, kad vertinimo kriterijai atspindėtų ne

tik orientaciją į produktą, o orientaciją į vartotoją, pvz., Jungtinės Karalystės Greitkelių

agentūra tarp kitų svarbiausių kriterijų kelia tikslą pagerinti kelių vartotojų

pasitenkinimą konkrečiu procentu15

Administracija prisiima atsakomybę už politikos įgyvendinimą, biudžeto paskirstymą,

projektų kontrolę ir kokybės auditus. Tokia organizacinė struktūra yra santykinai

nedidelė, lyginant su ankstesniųjų etapų struktūromis.

Paslaugos (specialiųjų funkcijų) yra perkamos iš privataus sektoriaus organizacijų

sutarčių pagrindu.

Vykdomosios agentūros

arba komercializmuotos

organizacijos sukūrimas

Vykdomosios agentūros, pavyzdžiu, gali būti Jungtinės Karalystės Greitkelių agentūra.

Tai „liekna“ organizacija, naudojanti procesinį valdymą ir optimizavusi savo procesus.

Joje yra vykdomos tiktai strategiškai svarbios funkcijos, saugomos raktinės

kompetencijos. Visos kitos funkcijos yra samdomos išorėje sutarčių pagrindu.

Bendrosios funkcijos yra perduotos Transporto departamento bendrųjų paslaugų

centrui.

Kaip kitas žingsnis šiai transformacijos sekai, kai kuriose šalyse pereina prie skirtingų transporto rūšių

valdymo apjungimo vienoje organizacijoje (ne tik tinklo ir infrastruktūros plėtros ir priežiūros, bet ir

kelių transporto veiklos viešojo reguliavimo bei ūkio subjektų priežiūros srityje). To artimiausiais

pavyzdžiais gali būti Suomija ir Švedija.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad esminis motyvas tokiam apjungimui yra bendros susisiekimo

strategijos atnaujinimas ir naujų prioritetų suformulavimas. Pavyzdžiui Švedijoje jungimu buvo

siekiama:

15 UK Highways Agency Business Plan 2014-2015

Prieiga per internetą: http://assets.highways.gov.uk/about-us/corporate-documents-business-plans/S130364_Business%20Plan%202014-15.pdf

81

Vieningo požiūrio į visas transporto rūšis,

Kliento perspektyvos,

Apjungti stiprius regioninius padalinius,

Efektyvesnės organizacijos,

Palaikymo inovacijoms ir produktyvumui

Tam reikalingi ne tik performuluoti prioritetai, bet esminis pokytis prielaidose, kuriomis grindžiama

transporto sektoriaus plėtra ir valdymas (22 lentelė).

22 lentelė. Suomijos patirtis: veiklos prielaidų pokyčiai.

Tradicinės veiklos prielaidos Naujosios veiklos prielaidos

Orientacija į produktą Orientacija į vartotoją

Atskiros transporto ir infrastruktūros rūšys Vartotojo naudojama transporto rūšių grandinė

„Siloso bokštų“ požiūris ir dalinė optimizacija Bendros pastangos bendram tikslui

Ypatingas dėmesys individualių automobilių

vairuotojams Visų transporto rūšių lygiateisiškumas

Pagrindinis dėmesys infrastruktūrai, investicijoms į ją Naudojami skirtingi ir subalansuoti rodikliai

Nuolatinis eismo srautų didėjimas Eismo poreikio valdymas

Produktų ir paslaugų pirkimas Paslaugų lygių pirkimas

Planavimas „iš viršaus“ į apačią“ Galutinio vartotojo vaidmuo pasikeičia iš objekto į

subjektą

„Valstybės tarnautojai žino geriausiai“ požiūris Rinkos žinių ir įgūdžių panaudojimas

Ilgalaikės statiškos programos Padidėjęs strateginis lankstumas

Šaltinis: Transport Revolution, Finish Ministry of Transport and Communications 20 April 2012

Perėjimas prie tokių organizacijos veiklos principų yra gana ligas procesas, pvz., Švedijos Transporto

administracija, kuri buvo suformuota 2010, savo 2013 metų ataskaitoje nurodo, kad po keturių metų

darbo baigia įgyvendinti procesų optimizavimą ir pereiti prie naujos darbo formos16

.

2010-aisiais įsteigus šią organizaciją buvo parengta efektyvumo didinimo priemonių programa, kurią iš

esmės įgyvendinus 2014 – ųjų pradžioje pokyčių efektas tapo pastebimas. Yra paruoštas planas

16 The Swedish Transport administration annual report 2013

Prieiga per internetą:

http://publikationswebbutik.vv.se/upload/7366/2014_054_the_swedish_transport_administration_annual_report_

2013.pdf

82

tolimesnei kaštų kontrolei, apimantis daugiau nei 200 iniciatyvų ir visas Administracijos veiklas.

Suplanuotos skirtingo pobūdžio iniciatyvos: masto ekonomija, kuri atsirado sujungus bendrąsias

funkcijas (komunikaciją, personalo valdymą ir buhalterinę apskaitą), jau yra panaudota. Dabar

orientuojamasi į sudėtingesnes efektyvumo didinimo iniciatyvas, kurių efektas bus matomas

ilgesniame laikotarpyje: procesų ir sistemų tobulinimą.

5.3. Užsienio šalių patirtis pasienio sektoriuje

Kaip ir daugelyje kitų sričių, užsienio valstybių patirties apžvalga rodo, kad pasienio kontrolės punktų

modernizavimas ir plėtra gali būti pavesta skirtingų institucijų atsakomybei. Kaip ir Lietuvoje, šis

procesas reikalauja didelio skaičiaus institucijų indėlio.

Iniciatyva dėl PKP steigimo ar modernizavimo ir tolimesnių veiksmų koordinavimo dažnai yra Finansų

ar kitos ministerijos, atsakingos už Muitinės veiklą, sprendimas. Muitinės svarba daugelyje šalių yra

labai reikšminga, nes ji yra institucija, valdanti informaciją ne tik apie keliaujančiųjų per sieną srautus,

bet ir apie regiono vystymosi tendencijas bei galimus sukčiavimo modelius kertant valstybės sieną –

visa tai svarbu kuriant brangią PKP infrastruktūrą.

Kitas dažnas atvejis – šie sprendimai yra koncentruoti Vidaus reikalų ministerijos ar jos atitikmens

rankose, tokį atsakomybių paskirstymą grindžiant sienų apsaugos prioritetu.

Abiejų minėtų sprendimų sėkmės prielaida yra aktyvus visų suinteresuotų šalių, susijusių su PKP

veikla, bendradarbiavimas. Vakarų šalims taip pat yra būdinga, kad iniciatyva steigti ar modernizuoti

PKP ateina ir iš privataus sektoriaus (prekybos ir verslo asociacijų ir pan.).

Rytų ir centrinės Europos šalims būdingas dar kitas sprendimas, kai visas PKP modernizavimo

procesas – nuo PKP projekto iki statybos pabaigos yra atiduodamas ministerijų, atsakingų už

infrastruktūros projektus, plačiąja prasme, atsakomybei, nesikonsultuojant su pasienyje veikiančiomis

institucijomis. Sprendimas būdingas šalims, kuriose muitinės ir migracijos tarnybos buvo kuriamos

skubiai, neturint laiko sistemingam pasienio infrastruktūros ir, kartais, personalo skaičiaus planavimui.

Europos sąjungos šalys turi skirtingus, nepriklausomus ir unikalius pasienio institucijų

bendradarbiavimo ir sienų valdymo modelius (23 lentelė). Vienose valstybėse įkurtos nacionalinės

pasienio institucijos, kitose – akcentas skiriamas ne institucijos įsteigimui, o efektyviam jau veikiančių

pasienyje institucijų bendradarbiavimui.

23 lentelė. PKPD atitikmenys kitose šalyse

Šalis Institucija, kurios funkcijos pilnai ar iš dalies

atitinka PKPD funkcijas

Ministerija / institucija, kurios

valdymo srityje ši institucija yra

Švedija Ekonominės ir regionų plėtros agentūra – atsakinga

už PKP statymą ir modernizavimą ir Centrinis sienų

valdymo padalinys – Nacionalinio tyrimų biuro

padalinys, atsakingas už strateginį sienų valdymą,

santykius su ES.

Įmonių, energetikos ir ryšių

ministerija ir Teisingumo ministerija

Norvegija Statsbygg (valdo valstybei priklausantį nekilnojamąjį Vietinės valdžios ir modernizavimo

83

Šalis Institucija, kurios funkcijos pilnai ar iš dalies

atitinka PKPD funkcijas

Ministerija / institucija, kurios

valdymo srityje ši institucija yra

turtą) ministerija

Suomija Suomijos pasienio apsauga Vidaus reikalų ministerija

Nyderlandai Rijkswaterstaat (už Nyderlandų sausumos ir vandens

kelių tinklą atsakinga organizacija)

Infrastruktūros ir aplinkos ministerija

Šveicarija Pasienio apsaugos tarnyba Finansų ministerija

Slovėnija Investicijų ir nekilnojamojo turto direkcija Viešojo administravimo ministerija

Lenkija Infrastruktūros programų departamentas ir

Infrastruktūrinių programų įgyvendinimo sistemos

departamentas

Infrastruktūros ir plėtros ministerija

įkurta 2013 sujungus Regioninės

plėtros ministeriją su Transporto,

statybos ir jūrų ekonomikos

ministerija

Rumunija 5 regioniniai pasienio biurai (ne pelno siekiančios,

apolitiškos organizacijos, kurios rūpinasi šių regionų

vystymusi ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu)

Regioninės plėtros ir viešojo

administravimo ministerija

Latvija Valstybės sienos apsaugos tarnyba Vidaus reikalų ministerija

Kiekvienas pasienio kontrolės punktų plėtros ir valdymo modelis turi savo privalumų ir trūkumų.

Tinkamas valdymo modelis ir funkcijų paskirstymas yra svarbūs faktoriai, nulemiantys efektyvią

pasienio institucijų veiklą, tačiau tarptautinių organizacijų atliktos analizės (World Customs

Organization, 2009; World Bank, 2011) indikuoja, kad kur kas svarbiau yra sukurti tvarius susitarimus,

skatinančius koordinuotą veiklą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų ir jų veiklai vadovaujančių

ministerijų.

84

6. Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo

optimizavimo galimybių įvertinimo išvados ir siūlomi pokyčiai

Apibendrindami biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimo

galimybių įvertinimo metu surinktą informaciją, išskirtume šiuos svarbiausius aspektus:

Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos aktyviai dalyvauja ir padeda Susisiekimo ministerijai

politikos formavimo veikloje. Tai lemia jų turimi žmogiškieji ištekliai ir sukaupta patirtis. Būtina

nuolatos stebėti ir išlaikyti tinkamą įstaigų prie Susisiekimo ministerijos įtraukimo į politikos

formavimą lygį.

Daugumos įstaigų veiklos prioritetai yra suderinti su vykdomomis funkcijomis. IVPK išsiskiria

iš šio konteksto, kadangi strateginiame veiklos plane įtvirtinti įstaigos veiklos tikslai dar nėra

suderinti su 2014-2020 metų „Lietuvos Respublikos skaitmenine darbotvarke“.

Visų įstaigų vykdomos funkcijos yra tikslingos, turi savo vartotojus ir sukuriamus produktus.

Tiesa, reikia pastebėti, kad yra atvejų (VKTI, VGI), kai produktai metų eigoje nesukuriami, t.y.

funkcijos nėra vykdomos reikiama apimtimi dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir dėl neskiriamų

išteklių (neprioritetinių veiklų). Iš kitos pusės, įstaigų veiklos ataskaitos rodo, kad joms keliami

tikslai ir uždaviniai yra pasiekiami ir net viršijami, taigi, prioritetinės veiklos su turimais

ištekliais yra atliekamos tinkama apimtimi.

Įstaigos gauna ribotus finansinius ir su tuo susijusius žmogiškuosius išteklius veiklai vykdyti.

Sudėtingiausia situacija yra CAA, ji ženkliai įtakoja įstaigos gebėjimą pritraukti ir išlaikyti

reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, o per tai ir įstaigai pavestų funkcijų įgyvendinimą.

Visos įstaigos savo ribotus išteklius paskirsto taip, kad didžioji jų dalis skiriama prioritetinėms

veikloms atlikti. Iš šio konteksto išsiskiria PKPD, kur didžioji išteklių dalis skirta turto valdymo

bei ir priežiūros funkcijoms (aptarnavimo funkcijoms), o ne strategiškai svarbiai PKP plėtrai ir

atnaujinimui (politikos įgyvendinimo funkcijoms).

Įstaigos yra nevienodai pažengę panaudodamos IT technologijas, įstaigų įdirbis teikiant

elektronines paslaugas vartotojams reikšmingai skiriasi. Nors visos įstaigos naudoja įvairius

IT sprendimus specialiosioms ir bendrosioms funkcijoms įgyvendinti, nėra bendros sistemos,

skirtos veiklos valdymo informacijai valdyti, jungiančios įstaigas ir įgalinančios geriau stebėti jų

veiklos rodiklius.

Bendrųjų funkcijų atlikimas nedominuoja specialiųjų funkcijų atžvilgiu. Įstaigos prie

Susisiekimo ministerijos yra panaudojusios daug vidinių išteklių bendrųjų funkcijų efektyvumui

užtikrinti, ištekliai, šiuo metu skiriami bendrosioms funkcijoms įgyvendinti yra optimalūs. Iš

kitos pusės, reikalavimai bendrųjų funkcijų efektyvumui nuolatos kyla. Tai skatina ieškoti būdų

šį efektyvumą užtikrinti ieškant sinergijos tarp atskirų institucijų.

Apskritai, pastebime skirtingą įstaigų požiūrį į išteklių paskirstymą ir panaudojimą, (pavyzdžiui,

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutarti įdarbinimą, žmogiškųjų išteklių trūkumo

kompensavimą IT įrankiais) lemiantį skirtingus veiklos efektyvumo užtikrinimo sprendimus.

Šiuo aspektu VGI galėtume išskirti kaip sektiną pavyzdį.

Funkcijų paskirstymas tarp įstaigų prie Susisiekimo ministerijos ir Ministerijos viduje yra geriau

pritaikytas įgyvendinti šakines strategijas, nei horizontaliuosius prioritetus.

85

Skirtingų įstaigų struktūros yra santykinai sunkiai palyginamos, bet galima pastebėti, kad jau

yra įgyvendinta daug sprendimų, skirtų jų efektyvumui užtikrinti: aiškiai apibrėžtos padalinių

funkcijos, pavaldumo ryšiai, mažinamas padalinių ir vadovų pareigybių skaičius, struktūra

reguliariai peržiūrima.

Vis gi dalyje įstaigų dar yra didelis skaičius santykinai mažų administracijos padalinių, lyginant

su bendru padalinių skaičiumi, leidžiantis ieškoti efektyvesnių struktūrinių sprendimų. Sėkmės

prielaida tam - padalinių vadovų vadovavimo ir lyderystės kompetencijų stiprinimas,

padedantis jiems dirbti ne tiek iš specialisto, kiek iš skirtingas funkcijas valdančio vadovo

pozicijų.

Kitas tobulintinas aspektas dalyje organizacijų struktūrų (VKTI, PKPD) – nepakankamai

subalansuotos įstaigos vadovybei tenkančios koordinavimo veiklos ir kontrolės funkcijų

apimtys.

Skirtingų įstaigų organizacinėse struktūros yra sudarytos iš savarankiškų skyrių, pavaldžių

įstaigos vadovui ir jo pavaduotojams. Faktiškai padalinių grupavimas atitinka galimą

departamentų suformavimą įstaigose, o įstaigų vadovų pareigybės – departamentų direktorių

pareigybes. Mūsų vertinimu toks faktinis departamentų suformavimas turėtų būti ilgainiui

įteisintas, o įstaigos vadovų pavaduotojų pareigybės pakeistos į departamentų direktorių

pareigybes.

IVPK veikla turi būti perorientuojama atsižvelgiant į 2014-2020 metų „Lietuvos Respublikos

skaitmeninės darbotvarkės“ prioritetus. Manome, kad tam pasiekti pokyčiai organizacijos

struktūroje yra galimi, tačiau ne būtini. Perorientavimas gali būti realizuojamas peržiūrint ir

atnaujinant vidaus procesus, taip pat galimai koreguojant konkrečių pareigybių darbo turinį ir

atsakomybių apibrėžimą.

Biudžetinės įstaigos teisinė forma daugumai įstaigų prie Susisiekimo ministerijos yra tinkama:

o Absoliuti dauguma analizuojamų įstaigų yra įsteigtos ir veikia būtent valstybės funkcijų

įgyvendinimo ir įgyvendinimo priežiūros tikslais, kartu atlieka ir viešąjį administravimą;

o Kai kurioms analizuojamoms įstaigoms (t.y. CAA, IVPK, LAKD, LSLA, VGI bei VKTI)

įstatymų yra suteikti įgaliojimai nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir/ar

skirti administracines nuobaudas;

o Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos biudžetinės įstaigos iš esmės yra

išlaikomos biudžetų asignavimų ir/ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis;

o Remiantis Viešojo administravimo nuostatomis, viešojo administravimo įstaiga yra

laikoma valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgaliota atlikti viešąjį

administravimą, t.y. įstatymas numato šios teisinės formos juridinius asmenis kaip

pagrindinius viešojo administravimo subjektus.

Atsižvelgiant į dabartinį teisinį reglamentavimą, TID teisinė forma galėtų būti pakeista į VŠĮ,

kurios savininke būtų valstybė ir kuri turėtų viešojo administravimo įgaliojimus, reikalingus

administruojant ES struktūrinius fondus transporto sektoriuje. Tai užtikrintų ir analogiškas

funkcijas atliekančių organizacijų teisinio statuso suvienodinimą bei lygiateisiškumo

užtikrinimą.

Svarstant CAA finansavimo modelio keitimo galimybes ir siekiant visiškai išnaudoti

pasikeitusio finansavimo modelio privalumus galėtų būti keičiama CAA teisinė forma iš

biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. Pasikeitus CAA finansavimo modeliui, įstaigos veikla

86

nebebūtų finansuojama iš valstybės biudžetų asignavimų, kas yra vienas iš kvalifikuojančių

biudžetinės įstaigos teisinės formos juridinių asmenų požymių, todėl įstaigos teisinės formos

keitimas yra neatsiejamai susijęs ir įgyvendintinas su finansavimo modelio keitimu.

Kaip taisytiną įstaigų prie Susisiekimo ministerijos valdymo aspektą išskirtume tikslų ir jų

pasiekimo vertinimo kriterijų panaudojimą įstaigų veiklos valdyme:

o Daugelis naudojamų rezultato vertinimo kriterijų gana prastai atspindi tikslo, kuriam

matuoti jie skirti, pasiekimą. Dažniausiai yra pasirenkami rodikliai, absoliučiu skaičiumi

parodantys bendrą rezultatą ar atliktų darbų apimtį, tačiau neatspindintys šio rezultato

sukurtos naudos ar santykio su vartotojų, kuriems veikla yra atliekama, poreikiu;

o Rezultato kriterijai daugeliu atvejų gana sunkiai atskiriami nuo indėlio / proceso

kriterijų. Jie taip pat dažnai neatspindi veiklos efektyvumo ar kokybės parametrų, tik

veiklos apimtį;

o Pačių tikslų ir uždavinių formuluotės dažnai yra labai plačios, atkartojančios įstaigos

atliekamas funkcijas.

o Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos atliekančios ūkio subjektų priežiūrą, taiko ir

bendrai šioms įstaigoms apibrėžtus veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklius,

adaptuodamos juos savo veiklos specifikai, tačiau šie rodikliai yra naudojami atskirai,

neintegruojami su anksčiau aptartais kriterijais, naudojamais veiklos planuose.

o Dėmesį atkreipia ir tai, kad pilnai panaudojant įstaigoms skirtus asignavimus, tikslai

bei uždaviniai pasiekiami ir net ženkliai viršijami. Kadangi tai nėra vienetiniai atvejai,

darome prielaidą, kad įstaigos yra linkę planuoti „saugiai“, geriau pasirinkdamos

mažiau ambicingus tikslus, negu rizikuodamos jų nepasiekti.

Žmogiškųjų išteklių valdymo praktikos skirtingose įstaigose skiriasi, nėra vieningų standartų.

Personalo valdymo priemonių taikymas valstybės tarnautojams yra pastebimai vieningesnis,

atsižvelgiant į aiškiai nustatytus reikalavimus šiai veiklai. Tuo tarpu darbuotojai, dirbantys

pagal darbo sutartis ne visose įstaigose yra įtraukiami į vieningą personalo valdymą taip

nepanaudojant visų sisteminių priemonių jų kvalifikacijai ir motyvacijai užtikrinti.

Visos įstaigos prie Susisiekimo ministerijos tikslingai įtraukia atitinkamas suinteresuotas šalis

tiek įstaigos viduje, tiek ir išorėje, į sprendimų priėmimą. Yra dedamos pastangos sistemingai

tobulinti įstaigų veiklą, diegiami įvairūs kokybės valdymo modeliai. Kartu aiškiai matomas

skirtumas tame, kaip įstaigos panaudoja klientų nuomonę savo veiklai tobulinti. Klientų

apklausos pirmiausiai atliekamos ūkio subjektų priežiūrą įgyvendinančiose institucijose,

kurioms tokių apklausų vykdymas yra vienas iš reikalaujamų verslo priežiūros pertvarkos

aspektų. Tuo tarpu kitose institucijose daroma prielaida, kad darbo tvarka vykstančio

sprendimų pozicijų derinimo pakanka veiklos kokybei užtikrinti.

Vertinant įstaigų veiklą platesniame susijusių organizacijų kontekste atkreiptume dėmesį į

šiuos spręstinus aspektus:

o Geležinkelių transporto, civilinės aviacijos, ES struktūrinės paramos administravimo

srityse srityje funkcijos bei atsakomybės tarp institucijų yra aiškiai atskirtos. Įstaigos

yra pakankamai savarankiška atlikdama savo funkcijas, t.y. jos atliekamos funkcijos

nėra išdalintos tarp skirtingų organizacijų, kas sukurtų neproduktyvią priklausomybę

tarp jų.

87

o Susisiekimo ministerijos valdymo srityje yra sukoncentruotos dauguma institucijų,

susijusių su kelių transportu, tačiau VĮ „Regitra“, kurios didžioji dalis funkcijų yra

tiesiogiai susijusi su saugos keliuose užtikrinimu leidžiant eisme dalyvauti techniškai

tvarkingoms transporto priemonėms bei išduodant vairuotojo pažymėjimus tam

tinkamai pasiruošusiems žmonėms, t.y. su Susisiekimo ministerijos prioritetų

įgyvendinimu, yra Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje. Organizacijų

priklausymas kitos ministerijos valdymo sričiai sukuria struktūrines prielaidas

sudėtingesniam sprendimų priėmimui ir koordinavimui.

o PKPD yra viena iš didelio skaičiaus institucijų, dalyvaujančių nustatytus standartus

atitinkančios PKP veiklos užtikrinime. Ši įstaiga yra santykinai maža tiek veiklos

apimtimi, tiek darbuotojų skaičiumi. Didžiąją dalį jos veiklos sudaro dalies PKP turto

priežiūros funkcijos, kurių įgyvendinimas labai priklauso nuo kitų ministerijų valdymo

srityse esančių įstaigų, atliekančių patikrinimus PKP, reikalavimų, tuo tarpu

funkcijoms, susijusioms su PKP plėtros planavimu, yra skiriami minimalūs ištekliai.

PKPD atlikdamas savo funkcijas didele dalimi dirba ne tik Susisiekimo ministerijos,

bet ir kitų ministerijų (pirmiausiai Vidaus reikalų ir Finansų) tikslams įgyvendinti.

o LSLA funkcijoms priklauso kranto navigacinių įrenginių (švyturių) priežiūra ir

eksploatavimas. Tikslinga, kad šią funkciją, kurios didžiausias naudos gavėjas yra

privačios kompanijos, atliktų ne LSLA valstybės lėšomis, bet VĮ „Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto direkcija“, lėšomis surenkamomis iš uoste veikiančių privačių kompanijų.

o IVP strateginės programos kūrime bei įgyvendinime dalyvauja daug institucijų, tarp

kurių yra funkcijų dubliavimo požymių: tiek IVPK, tiek dalis VRM elektroninės valdžios

politikos skyriaus funkcijų bei projektų yra panašūs ir dėl to galėtų būti konsoliduojami.

o Lyginant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų, esančių Susisiekimo

ministerijos reguliavimo srityje, atliekamas funkcijas, šių funkcijų įgyvendinimu

sukuriamus produktus, ūkio subjektus, kurių veikla yra prižiūrima, galime daryti

išvadą, kad nežiūrint to, kad atliekamų priežiūros funkcijų pobūdis yra tas pats

(konsultavimas, patikrinimai, poveikio priemonių taikymas ir kt.), ūkio subjektai,

kuriuos prižiūri institucijos nesutampa. Todėl šiuo metu nėra svarbios priežasties

apjungti specialiąsias ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas, nes tai nesumažintų

administracinės naštos ūkio subjektams, o sutaupymai iš bendrųjų funkcijų

apjungimo, atsižvelgiant į ribotą jų apimtį, būtų minimalūs.

Apibendrinant, tyrimo metu išskyrėme šias svarbiausias stipriąsias įstaigų prie Susisiekimo

ministerijos bei jų sąveikos su Ministerija sritis, kurios turėtų būti palaikomos ir stiprinamos ateityje:

Aktyviai ieškodamos veiklos efektyvumo rezervų, įstaigos prie Susisiekimo ministerijos yra

įvertinusios ir įgyvendinusios daug veiklos efektyvumo didinimo galimybių: išgryninę įstaigų

funkcijas ir organizacines struktūras, perskirstę išteklius atsižvelgiant į svarbiausius veiklos

prioritetus.

Tarp įstaigų prie Susisiekimo ministerijos yra tokių, kurias galima įvardinti kaip geruosius

pavyzdžius racionaliai ir lanksčiai panaudojant turimus ribotus išteklius, taikant veiksmingus

vadybos ir personalo valdymo įrankius.

88

Toliau pateiktoje schemoje yra nurodytos svarbiausios identifikuotos probleminės sritys,

rekomenduojamos sprendimų kryptys ir konkretūs sprendimai, kurie toliau yra detalizuojami šiame

dokumente.

7 paveikslas. Problemų sritys, sprendimų kryptys ir siūlomi sprendimai.

Įstaigos yra panaudojusios daugelį

vidinių bendrųjų funkcijų

efektyvinimo rezervų todėl, esminis

bendrųjų funkcijų efektyvinimas yra

galimas esant didesnėms jų

apimtims

6. Bendrųjų funkcijų konsolidavimas

Dalies įstaigų funkcijos yra labai

artimai susiję su kitų ministerijų

valdymo sričių funkcijomis, yra

funkcijų dubliavimo

1. IVPK funkcijų tolesnis gryninimas

(2 scenarijai)

2. PKPD pertvarkymas (2 scenarijai)

Ribotas įstaigų lankstumas valdant

savo išteklius, gebant pritraukti ir

išlaikyti profesionalius darbuotojus.

4. TID teisinės formos keitimas

3. VĮ „Regitra“ perkėlimas į

Susisiekimo ministro valdymo sritį

Dauguma įstaigų prastai įvaldę

veiklos valdymą tikslų ir jų

pasiekimo įvertinimo kriterijų

pagalba: pagrindinis dėmesys

skiriamas veiklos apimtims, o ne

pasiekiamai naudai ar efektyvumui

7. Įstaigų veiklos valdymo tikslų

pagalba stiprinimas

Problemų sritis Sprendimų kryptis Sprendimas

MINISTERIJOS VALDYMO

SRITIES IR JOS ĮSTAIGŲ

FUNKCIJŲ IŠGRYNINIMAS

IŠTEKLIŲ VALDYMO

LANKSTUMO DIDINIMAS

Į REZULTATUS

ORIENTUOTO

SPECIALIŲJŲ FUNKCIJŲ

VALDYMO STIPRINIMAS

PAPILDOMŲ REZERVŲ

EFEKTYVINTI

BENDRĄSIAS FUNKCIJAS

PANAUDOJIMAS

Sąveika su kitų

ministerijų

valdymo sritimis

Susisiekimo

ministerijos

valdymo sritis

5. CAA tinkamo finansavimo

užtikrinimas ir teisinės formos

keitimas

Toliau detaliau aprašome siūlomus pokyčius.

89

7. Siūlomų pokyčių detalizavimas pakeitimai prie Susisiekimo

ministerijos veiklos ir valdymo optimizavimui

7.1. IVPK funkcijų tolimesnis gryninimas

Pateikiame svarstymui du, trumpalaikį ir ilgalaikį, IVPK funkcijų išgryninimo scenarijus.

A. Trumpalaikis IVPK funkcijų išgryninimas: nuo plano link veikiančios struktūros

Šiuo metu galime stebėti vykstantį IVPK funkcijų išgryninimą. Pastebime, kad Susisiekimo ministerijos

vadovybė jau vykdo veiksmus, nukreiptus į IVPK funkcijų patikslinimą, santykyje su Ministerijos

Informacinės visuomenės politikos departamentu bei ES paramos koordinavimo skyriumi: Vyriausybės

2014 m kovo 12d. pasitarimo protokole patvirtintas institucinis modelis dėl IVPK bei Susisiekimo

ministerijos funkcijų perskirstymo išryškina aiškią takoskyrą tarp dviejų institucijų. Iš esmės palaikome

šį sprendimą ir tokį funkcijų padalijimą tarp dviejų institucijų, nes jis sustiprina politikos formavimo ir

įgyvendinimo funkcijų atskyrimą. Mūsų nuomone, modelyje daugelis funkcijų yra logiškai paskirstytos.

Tačiau atkreipsime dėmesį, kad realus pokytis dar tebevyksta. Taip pat įvardijame kelias neišnaudotas

galimybes, kurios paskatintų sklandesnį funkcijų perskirstymą de facto, kaip numatyta LRV nutarime.

Pirma pateikiame argumentus, kodėl teigiamai vertiname LR Vyriausybės kovo 12 d. pasitarimo

protokole nr. 13 patvirtintą institucinį modelį dėl IVP valstybinio valdymo institucinio modelio, kuriame

detalizuojamas IVPK ir Informacinės visuomenės politikos departamento funkcijų paskirstymas.

Modelyje yra aiškiai apginamas politikos formavimo ir įgyvendinimo atskyrimo principas. Analogišką

funkcijų atskyrimą galime pastebėti daugelyje užsienio valstybių, kaip pavyzdžiui, Estijoje, kur IVP

politiką formuoja Ekonomikos ir komunikacijų ministerija, kurioje konsoliduotos bene visos su IVP

susiję sritys nuo IRT infrastruktūros ir IT sąveikumo standartų iki kibernetinio saugumo. Politikos

įgyvendinimą koordinuoja Estijos informacinių sistemų tarnyba (Estonian Information System’s

Authority) bei eilė kitų smulkesnių institucijų.

Aiškiai įvardintas IVPK vaidmuo 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistemoje:

IVPK yra priskirtas metodinio pagalbos centro vaidmuo. Toks vaidmens priskyrimas leidžia

produktyviai išnaudoti IVPK sukauptą patirtį, tačiau sprendimo teisę ir atsakomybę už galutinių

sprendimų priėmimą palieka Susisiekimo ministerijai. Toks būdas yra ko gero vienintelis įmanomas

siekiant per trumpą laikotarpį be esminių transformacijų ar organizacijų „laužymo“ perduoti tarpinės

institucijos statusą ministerijai, kuri nors ir turi pakankamai patirties kitų sričių ES paramos

administravime, tačiau šios srities paramą administruos pirmą kartą. Todėl IVPK aktyvus dalyvavimas

ir pagalba šiame procese yra būtina.

Antra, pateikiame savo pastabas dėl rizikų šio institucinio modelio įgyvendinimui.

Įžvelgiame bendradarbiavimo stokos riziką: IVPK ir Informacinės visuomenės politikos departamentas,

nors ir yra tiesiogiai susiję, tačiau nepakankamai tampriai dirba kaip viena komanda. Darome išvadą,

90

kad šių institucijų santykiuose labiau dominuoja užsakovo – vykdytojo santykių forma, negu

komandinis bendrų tikslų siekimas.

Vadovaujantis LRV patvirtintu funkcijų pasidalijimu, racionalu ir logiška būtų perkelti dalį specifinių

etatų iš IVPK, kad sustiprinti Susisiekimo ministerijos pajėgumus atlikti funkcijų grupes, kurios

akcentuojamos patvirtintame instituciniame modelyje:

IVP politikos formavimo ir teisės aktų rengimo funkcija, taip pat aktyvus IVP strateginės

plėtros krypčių formavimas, aktyvus dalyvavimas strateginės programos sudaryme. Šiai

funkcijų grupei taip pat priskirtume LRV tiekiamų registrų ir valstybės IS nuostatų projektų

vertinimą. Iš dalies šiai grupei galima priskirti ir ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų

ekspertinį vertinimą, nes jis gali nulemti aukštesnį ar žemesnį projekto finansavimo prioritetą.

ES struktūrinės paramos 2014 – 2020 m. programavimo laikotarpio tarpinės institucijos

funkcijų grupė. Statusą perėmęs Susisiekimo ministerijos ES paramos koordinavimo skyrius

šiuo metu turės atlikti naujas funkcijas, tačiau IVPK lieka visi etatai 2007-2013 m. programos

užbaigimui. Logiška manyti, kad tie patys IVPK žmogiškieji resursai ir patirtis bus

panaudojama 2014 – 2020 m. tarpinės institucijos funkcijų atlikimui (tik metodinio pagalbos

centro statuse), todėl IVPK įtaka šioje funkcijų grupėje išliks didelė.

Taigi IVPK perdavė aukščiau minėtas funkcijas Ministerijai, tačiau etatai (tuo pačiu ir patirtis,

neformalūs ryšiai, kompetencija), kurie iki šio vykdė šias funkcijas, liko neperkelti. Todėl

akcentuojame, jog funkcijų paskirstymas dar nėra iki galo atliktas. Manome, kad Susisiekimo

ministerija turėtų suplanuoti ir realizuoti palaipsnį kritinių darbuotojų perėjimą iš IVPK į Susisiekimo

ministerijos atitinkamus skyrius, kad ten koncentruoti minėtų funkcijų grupių atlikimą.

Jei situacija toliau nesikeistų, išlieka rizika, kad:

Susisiekimo ministerija turės remtis ir pasikliauti IVPK kaip metodinės pagalbos centro nuomone

formuojant IVP politiką bei vykdant tarpinės institucijos funkcijas. Tai reikštų, kad įtakos svertai ir toliau

nesikeičia arba keičiasi neženkliai: IVPK išlaiko de facto didelę įtaką politikos formavimo klausimuose,

kuriuose kiek įmanoma daugiau turėtų dominuoti Ministerijos pozicija ir kompetencija. Manome, kad

IVP srities kompetencija turėtų būti labiau telkiama Ministerijos lygyje.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad IVPK internetinėje svetainėje publikuotų nuostatų paskutinė

redakcija yra 2011 metų kovo 9 dienos. su pakeitimais atliktais 2012-ais metais. Įvertinus paskutiniu

metu sutartus funkcijų patikslinimus, IVPK nuostatai turėtų būti atnaujinti.

Reziumuojant, norime pakartoti, kad iš esmės palaikome šiuo metu nustatytą kryptį funkcijų

paskirstymui tarp IVPK ir Susisiekimo ministerijos. Manome, kad institucinis modelis yra tinkamai

paruoštas, tačiau atkreipiame dėmesį, kad modeliui realizuoti reikalinga tolesnis darbas: geresnė

sąveika tarp dviejų institucijų bei toks etatų perskirstymas, kuris atspindėti funkcijų perskirstymą

minėtose dviejose funkcijų grupėse iš IVPK į Susisiekimo ministeriją.

91

B. IVP funkcijų konsolidacija ilgalaikėje perspektyvoje

Pakeitimo (alternatyvos) esmė

Šio pasiūlymo esmė – konsoliduoti informacinės visuomenės plėtros funkcijas vienoje institucijoje,

vietoje šiuo metu išskaidytų funkcijų, atliekamų Vidaus reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos

struktūrose. Tokiam pakeitimui visų pirma reikalinga būtų politinė valia, tačiau konsolidacija užtikrintų

sklandesnį, greitesnį politikos formavimą, lengvesnį veiksmų koordinavimą ir kompetencijos

koncentraciją.

Pagrindas, kuris leidžia teikti tokį siūlymą susideda iš kelių elementų:

2014 – 2020 m. LR skaitmeninės darbotvarkės suformuluotų uždavinių aprėptis yra didelė, o įtaka

juntama praktiškai visose valstybės vystymosi srityse – ekonominėje, socialinėje, technologinėje ir

kitose. Taigi, skaitmeninė darbotvarkė apibrėžia horizontaliąsias funkcijas daugelyje ūkio sektorių ir

valstybės valdymo sričių. Už programos uždavinių įgyvendinimą atsako Kultūros, Švietimo ir mokslo,

Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ir kitos ministerijos. Pats veiksmų programos plotis

indikuoja, kad tiek politikos formavimas, tiek ir tarpinstitucinis veiksmų sukoordinavimas yra solidus

valdymo iššūkis.

LR Vyriausybės 2013 04 10 nutarimas nr. 318, „Pagrindiniai darbai, prioritetai, kuriuos įpareigota atlikti

Susisiekimo ministerija ir IVPK“ 4.4.2 punktas nurodo: „Siekiant stiprinti ir centralizuoti informacinės

visuomenės plėtros koordinavimą Lietuvoje, parengti šios srities valstybinio valdymo institucinį

modelį.“ Šis nurodymas indikuoja, kad Vyriausybė taip pat jaučia poreikį stiprinti ir centralizuoti IVP

koordinavimą bei politikos formavimą šalyje. LR Vyriausybės kovo 12 d. pasitarimo protokole nr. 13

patvirtintas institucinis modelis (jau minėtas studijoje aukščiau) iš esmės nepasiūlė nei stiprinimo, nei

centralizavimo modelio valstybės mastu, o tik vietinį funkcijų perskirstymą tarp IVPK ir Informacinės

visuomenės politikos departamento Susisiekimo ministerijoje.

Taip pat remiamės užsienio praktika, kuri rodo jog dalyje Europos šalių IVP, e-valdžios, informacinių

resursų, technologinio sąveikumo ir standartizavimo, kibernetinio saugumo, e-komercijos ir kitos

susijusios funkcijos gali būti konsoliduojamos vienoje ministerijoje. Toks pavyzdys visų pirma yra

Estija, kurioje informacinės visuomenės ir IRT brandos lygis yra sektinas. Tuo pačiu verta paminėti,

kad ES šalyse egzistuoja nemaža koordinuojamą vaidmenį IVP politikoje atliekančių institucijų

įvairovė: šį vaidmenį gali atlikti tiek viena iš tradicinių ministerija, tiek ir dedikuota ministerija IVP sričiai

(pvz., Informacinės visuomenės ministerija Slovėnijoje ar Tyrimų ir informacinių technologijų

ministerija Danijoje), taip pat ministerijai pavaldi agentūra, kaip IVPK Lietuvoje, taip pat vyriausybės ar

jos vadovo kanceliarijos koordinuojamasis darinys.

Panašų, tačiau siauresnį scenarijų konsolidavimo yra įvardijusi Saulėlydžio komisija: IVPK apjungimas

su „Plačiajuosčiu internetu“ ir „Infostruktūra“. Toks naujas darinys būtų valdomas bendrai Vidaus

reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos per valdybą. Toks scenarijus atitinka šios studijos

siūlymo esmę, tačiau nesudaro prielaidų didesniam, platesniam įgaliojimų ir resursų sukoncentravimui.

Taip pat Saulėlydžio komisijos scenarijuje nėra aiškiai aprašytas politikos formavimo ir įgyvendinimo

atskyrimas.

Poreikis išgryninti, sumažinti dubliavimą tarp IVPK – Informacinės visuomenės politikos departamento

ir VRM atliekamų IVP srities funkcijų egzistuoja ir yra žinomi. IVPK šiuo atveju tenka pripažinti, kad jos

92

faktiškai atliekamų funkcijų rinkinys yra gana įvairus, dengiantis IVP įgyvendinimo, dalyvavimo jos

formavime bei ES paramos administravimo funkcijas. Vykdant platų funkcijų portfelį natūraliai iškyla

funkcijų dubliavimo tikimybė tiek su Susisiekimo ministerijos padaliniais, tiek ir su VRM padaliniais.

Funkcijų paskirstymas tarp minėtų institucijų susiklostė taip, kad institucijoms esant skirtingų

ministerijų valdymo srityse, joms atskirai yra nelengva pastebėti galimus funkcijų dubliavimus.

Kompetencijos ugdymas nėra toliaregis.

Manome, kad skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas būtų sklandesnis, jei su IVP susiję funkcijos,

kurios dabar yra išdalintos tarp Susisiekimo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos būtų

konsoliduotos vienoje ministerijoje.

Atsiremiant į užsienio pavyzdžius bei šiuo metu praktiką Lietuvoje, IVP patogu būtų konsoliduoti po

Susisiekimo ministerija. Tačiau dedikuotos šiai sričiai ministerijos kūrimas taip pat yra galimas

svarstyti scenarijus.

Svarbu akcentuoti, kad konsoliduojant IVP funkcijas reikalinga išlaikyti politikos formavimo

(Ministerijos lygis) ir įgyvendinimo (IVPK lygis) funkcijų atskyrimą, kuris jau yra realizuojamas

palaipsniui gryninant IVPK funkcijas. Tikime, kad šis scenarijus gali būti realizuojamas artimiausiu

metu, tačiau esminis faktorius – pakankama politinė valia tokiam pokyčiui. Aukščiau minėtas

Vyriausybės kovo 12d. protokole Nr. 13 aprašytas sprendimas dėl funkcijų paskirstymo yra žingsnis

šia linkme.

Susisiekimo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos vykdomų IVP funkcijų

konsolidacijos detalizavimas

Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijos kartu atsako už daugelio uždavinių įgyvendinimą.

Pastebėtina, kad VRM sistemos Elektroninės valdžios srities institucijos atlieka panašias funkcijas IVP

srityje kaip ir Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamentas bei IVPK. Jos

dalyvauja panašaus profilio projektuose IVP ir elektroninių ryšių srityse, dalyje projektų yra partnerės.

Sunku įvertinti, kiek tai yra funkcijų dubliavimas, o kiek bendradarbiavimas. Tačiau aišku, kad tiek

tikslai, tiek ir veiklos sritys sutampa IVP programos vykdyme tarp Susisiekimo ministerijos ir Vidaus

reikalų ministerijos valdymo sričių institucijų.

Vykdant IVP funkcijas kompleksiškai, o ne atskirai turi būti sprendžiami šie klausimai:

Interneto prieigos taškai, gyventojų, e-raštingumas,

E-valdžia, e-paslaugos, e-rinkimai,

Valstybės ir jos institucijų IRT infrastruktūra, informaciniai resursai,

Technologinis sąveikumas, IS efektyvumas,

Kultūros ir kalbos puoselėjimas IRT priemonių pagalba,

Elektroninės komercijos skatinimas, ir kitos IVP sritys.

Šiuo metu šis kompleksiškumas reikalauja pasiremti tarpinstitucine Skaitmeninės darbotvarkės taryba,

kurios paskirtis yra koordinuoti ir suderinti Skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimą. Ilgalaikėje

perspektyvoje tarpinstitucinis programos koordinavimas palengvėtų, jei vienoje ministerijoje (manome,

kad šiam vaidmeniui geriausiai tinka Susisiekimo ministerija, tačiau esant politinei valiai, galimas ir

dedikuotos ministerijos kūrimo scenarijus) būtų sukoncentruoti dabar Vidaus reikalų ministerijos,

kitose teminėse (teisingumo, sveikatos apsaugos, kultūros) ministerijose kuruojami IVP srities darbai

bei Susisiekimo ministerijos atliekamos IVP funkcijos:

93

Valstybės informacinės visuomenės plėtros strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo

koordinavimas (dabar įgyvendina Susisiekimo ministerija, tačiau dalyvauja visos ministerijos ir

kitos valstybės institucijos);

Valstybės informacinių resursų, infrastruktūros plėtra ir priežiūra (SM). Duomenų saugaus

apsikeitimo infrastruktūra (VRM);

Elektroninė valdžia. Viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę (SM ir VRM);

Technologinis sąveikumas (SM);

Asmens identifikavimo technologijos (SM ir VRM);

Elektroninė informacijos sauga, kibernetinis saugumas (VRM).

Aukščiau išvardintos funkcijų grupės yra gretutinės ir tampriai susiję, reikalauja panašių

kompetencijų/specialistų ir todėl jų apjungimas į vieną komandą skatintų tiek kompetencijos centro

stiprėjimą, tiek ir duotų pagrindą racionalesniam resursų pasidalijimui. Konsolidacija taip pat

supaprastintų naujų IRT projektų įgyvendinimą, nes jų kompleksiškumas dažnai reikalauja

pritarimo/nuomonės tiek iš SM tiek ir iš VRM valdomų sričių institucijų.

Politikos formavimo ir įgyvendinimo atskyrimo detalizavimas

IVP funkcijų konsolidacija nebus sėkmingai jeigu bus pažeistas politikos formavimo ir įgyvendinimo

atskyrimo principas. Todėl siūlome ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti dabar egzistuojantį funkcijų

paskirstymą tarp IVPK ir Informacinės visuomenės politikos departamento Susisiekimo ministerijoje,

tik išplėsti šių institucijų kuruojamas funkcijas.

Stiprinant Informacinės visuomenės politikos departamentą, jam būtų pavestos šios funkcijos:

IVP politikos formavimas. Čia būtų apjungtos dabar padalintos kompetencijos iš IVP

departamento (SM) ir Elektroninės valdžios skyriaus (VRM) bei IVPK darbuotojų, kurie šiuo

metu aktyviausiai dalyvauja politikos formavime.

IVPD būtų pagrindinis valstybinis kompetencijos centras IVP srityje, politikų patarėjas.

Užtikrintų sąsają tarp IVP plėtros programos ir naujai leidžiamų teisės aktų visose valstybės

veiklos srityse, skirtingų Ministerijų pavaldume.

IVPD atliktų IVP programos koordinatoriaus vaidmenį, teiktų informaciją LR Seimo IVP

komitetui.

Inicijuotų ir koordinuotų tarp-institucines darbo grupes ir komitetus reikalingus IVP

uždaviniams įgyvendinti.

IVPK siūlome transformuoti į Informacinės visuomenės plėtros agentūrą (IVPA), pavadinime atspindint

atstovo, padėjėjo, įgyvendintojo vaidmenį. Šios institucija liktų Susisiekimo ministerijos valdymo srityje

arba ji būtų valdoma dviejų ministerijų jungtinės valdybos principu, kas yra mažiau efektyvi valdymo

forma, bet gali būti realizuojama atsižvelgiant į dabar egzistuojantį padalijimą. Siūlomos IVPA funkcijų

grupės:

IVPA būtų dedikuota politikos įgyvendinimui, inspektavimui, infrastruktūros priežiūrai ir

sąveikumui užtikrinti, taip pat nacionalinės svarbos IRT projektų įgyvendinimas, pokyčių

visuomenėje spartinimas, visuomenės ugdymas ir palankios nuomonės formavimas.

Perspektyvoje galėtų tapti tarpinstituciniu duomenų centru;

94

Formuojant naujas agentūros funkcijas, siūlytume koncentruoti kuo daugiau IVP funkcijų.

IVPK galėtų inkorporuoti infrastruktūrines organizacijas tokias kaip „Plačiajuostis internetas“ ir

„Infostruktūra“. Ji kuruotų nacionalinės svarbos sistemas, registrus, užtikrintų sisteminį

sąveikumą.

Pakeitimo nauda ir rizikos

Laukiama pakeitimo nauda:

Nauda Detalizavimas

Reikšmingai padidintas IVP srities

svoris valstybės valdyme.

Informacinė visuomenės plėtra yra labai svarbi visų valstybės sektorių

vystymuisi, tačiau pati IVP neturi dedikuotos ministerijos. Todėl funkcijų ir

resursų konsolidavimas suteiktų daugiau svorio IVP sričiai, kuri net ir

likdama po Susisiekimo ministerijos „skėčiu“ būtų ženkliai pajėgesnė įtakoti

sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą valstybėje.

Efektyvesnis ir rezultatyvesnis IVP

programos įgyvendinimas

IVP programa aprėpia daug sričių, todėl jos koordinavimas ir daugelio

funkcijų koncentravimas vienoje institucijoje palengvintų tiek stebėseną,

tiek ir užduočių formulavimą bei funkcijų įgyvendinimą. Galima tikėtis

labiau suderinti IVP programos įgyvendinimo.

IVP aktualios kompetencijos

koncentravimas ir greitesnis jo

augimas

Pasidalijimas patirtimi ir žiniomis tampa greitesnis ir sklandesnis kuomet

tarp organizacijų nelieka sienų – t.y. kuomet darbuotojai dirba vienai

Ministerijai, o ne dviems.

Žinomas faktas ir tai, kad komandinė kompetencija auga greičiau kuomet

žmonės dirbam grupėje, o ne po vieną.

Aiškesnis ir tikslesnis politikos

formavimo ir įgyvendinimo funkcijų

atskyrimas.

Visų pirma atskyrimas būtų realizuotas faktiškai perskirstant funkcijas tarp

IVPK ir IVP departamento Ministerijoje.

Geresnis materialinių ir žmogiškųjų

resursų paskirstymas IVP

programos tikslams pasiekti.

Šiuo metu galima pastebėti, kad panašius projektus įgyvendina IVPK ir

VRM pavaldūs skyriai, darbo grupės. Tai rodo, kad panašūs resursai ir

kompetencijos reikalingi abiejose organizacijose. Resursų koncentravimas

leistų jiems atlikti daugiau, resursai būtų lanksčiau ir efektyviau paskirstomi

tarp uždavinių

Įvertintos pakeitimo įgyvendinimo rizikos:

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

Sudėtinga suderinti interesus tarp

dviejų ministerijų, kurių IVP

funkcijos būtų konsoliduojamos.

Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijos turi ilgametes tradicijas valdyti

įstatymu paskirtas IVP funkcijas. Todėl jų galimas perskirstymas natūraliai

gali kelti pasipriešinimą, kuris gali pakirsti pokyčio laukiamų naudų

realizavimą.

Susisiekimo ministerijai yra

nebūdinga kibernetinio saugumo

VRM atliekama funkcija yra artima saugumo užtikrinimo funkcijų grupei, bet

logiškai sietina ir su informacinių resursų valdymo/plėtros funkcijų grupe.

95

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

funkcija. Europoje egzistuoja abu šių funkcijų paskirstymo variantai – konsoliduota

vienoje ministerijoje ar išdalinta tarp dviejų.

Konsolidavimo sprendimas dėl šios funkcijos lieka rizikingas.

Gali būti sudėtinga konsolidacija

operatyviniame lygyje, smulkiųjų

funkcijų atlikime.

Nors esminių funkcijų ir jų grupių lygyje konsolidavimas atrodo vertingas,

tačiau yra daug smulkesnių funkcijų, kurias atlieka minimos organizacijos.

Šių mažųjų funkcijų likimas turėtų būti sprendžiamas atskirai ir jis gali sukelti

nemažai sumaišties ir klausimų, taip pat sukurti progų neefektyviam darbo

organizavimui

Pakeitimo atitikimas teisės aktams

Aptariama alternatyva ir jos siūlomas įgyvendinimo būdas neprieštarauja teisės aktams.

Preliminarus keistinų teisės aktų sąrašas (įstatymai bei LRV nutarimai):

1. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 65-2380);

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 734 „Dėl Savivaldybių

išlaidų, patirtų pritaikant informacines sistemas euro įvedimui, kompensavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (Teisės aktų registras);

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 528 „Dėl atsakomybės

ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos

struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ (Teisės aktų registras);

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 244 „Dėl Informacinės

visuomenės plėtros 2014-2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė

darbotvarkė“ patvirtinimo“ (Teisės aktų registras);

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 182 „Dėl Lietuvos

Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų

rengimo plano patvirtinimo“ (Teisės aktų registras);

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 137 „Dėl 2014 metų

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“

(Teisės aktų registras);

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 1173 „Dėl

Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr.

130-6662);

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 931 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetų“ (Žin., 2013, Nr. 110-5442);

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 604 „Dėl Nacionalinio

euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos

strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 73-3670);

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 439 „Dėl

centralizuoto kompiuterinių teksto vertimo priemonių įsigijimo ir taikymo“ (Žin., 2013, Nr. 55-

2748);

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 307 „Dėl Valstybės

informacinių išteklių valdymo tarybos sudarymo ir jos veiklos reglamento patvirtinimo“ (Žin.,

2013, Nr. 39-1905);

96

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių

patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 29-1406);

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 180 „Dėl Valstybės

informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 23-1122);

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1482 „Dėl 2014–2020

metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 144-7430);

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1281 „Dėl Lietuvos

informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio

veiklos plano patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 125-6272);

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1263 „Dėl Registrų

sąrašo reorganizavimo į Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrą ir Registrų ir

valstybės informacinių sistemų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 122-6146);

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1148 „Dėl institucijos,

atsakingos už Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais

įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2012, Nr. 112-5678);

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 171 „Dėl Viešojo

valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 22-1009);

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1219 „Dėl „Globalios

Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą kūrimo 2011-2019 metų

programos įgyvendinimo 2012-2014 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo (Dėl

„Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019

metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo)“ (Žin., 2011, Nr. 130-

6150; 2012, Nr. 107-5424);

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Elektroninės

sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų

patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 113-5318);

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie

ministerijų“ (Žin., 2010, Nr. 128-6529);

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 1224 „Dėl komisijos

2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos klausimams spręsti sudarymo ir

atsakomybės už pasirengimą panaudoti 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinę

paramą paskirstymo (Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos

sudarymo ir atsakomybės už pasirengimą panaudoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos

struktūrinę paramą paskirstymo)“ (Žin., 2010, Nr. 104-5367; 2012, Nr. 56-2781; 2013, Nr. 75-

3787);

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 744 „Dėl Informacinės

visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statuso ir pavadinimo

pakeitimo ir pavedimo Susisiekimo ministerijai įgyvendinti savininko teises ir pareigas“ (Žin.,

2010, Nr. 72-3631);

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1659 „Dėl viešojo

administravimo institucijų informacinių sistemų sąveikumo sistemos naudojimo teikiant

viešąsias ir administracines paslaugas elektroninėje erdvėje“ (Žin., 2009, Nr. 150-6718);

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1480 „Dėl viešojo ir

privataus sektorių partnerystės“ (Žin., 2009, Nr. 137-5998);

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 485 „Dėl Teisės aktų

skelbimo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 66-2616);

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 110 „Dėl Europos

Sąjungos fondų lėšų naudojimo plano patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 22-852);

97

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788 „Dėl Ekonomikos

augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3721);

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų,

Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės

institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios (Dėl ministerijų, Vyriausybės

kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų

sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

pripažinimo netekusiais galios)“ (Žin., 2008, Nr. 49-1812);

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1139 „Dėl atsakomybės

ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos

Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ (Žin., 2007, Nr.

114-4637; 2012, Nr. 90-4698);

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 323 „Dėl projektų, kurių

išlaidos gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės

paramos, gaunamos pagal Europos Sąjungos Sanglaudos politikos konvergencijos tikslą,

planavimo ir įgyvendinimo pradžios ir veiksmų programų priedų rengimo“ (Žin., 2007, Nr. 40-

1491);

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 60 „Dėl laikinojo

Bendro stebėsenos komiteto Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos

skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų

Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti

steigimo (Dėl Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013

metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai

atlikti sudarymo)“ (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133);

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1367 „Dėl Lietuvos

Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin.,

2007, Nr. 1-17);

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 189 „Dėl įgaliojimų

suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 11 straipsnį“ (Žin., 2006, Nr. 25-843);

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1593 „Dėl įgaliojimų

suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 177-

6569);

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 932 „Dėl Strateginių

prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo taisyklių ir Strateginių prekių

kontrolės vykdymo taisyklių patvirtinimo (Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito,

tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių

kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms

išdavimo taisyklių patvirtinimo)“ (Žin., 2004, Nr. 115-4305; 2012, Nr. 64-3229);

37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 480 „Dėl Bendrųjų

reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo (Dėl Bendrųjų

reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo

patvirtinimo)“ (Žin., 2003, Nr. 38-1739; 2006, Nr. 115-4376; 2009, Nr. 154-6976);

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 1332 „Dėl Valstybės

registrų integralios sistemos kūrimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 83-3599).

98

Pakeitimo įgyvendinimas*

*Siūlomų pakeitimų įgyvendinimo atskaitos tašku laikome sprendimo dėl pakeitimų įgyvendinimo priėmimą. Dėl šios priežasties toliau aptariami pakeitimų

įgyvendinimo terminai nėra siejami su konkrečiomis datomis.

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

1. Paruošiama detali ir galutinė IVP funkcijų

srities konsolidavimo detalizacija.

Įvardijamos funkcijos ir sritys,

kurios bus konsoliduojamos

vienoje institucijoje – naujai

kuriamoje IVPA.

Paruošiami funkcijų ir sričių

perkėlimo/apjungimo planai,

sprendžiami atvisi klausimai ir

suinteresuotų šalių interesai.

Terminas priklauso nuo to,

kiek plati bus numatoma

konsolidacija ir pokyčio dydis.

Pasiruošimas konsolidacijai

gali trukti nuo kelių mėnesių

iki metų.

Šis veiksmas iš esmės apsprendžia

pokyčio mastą, o tai įtakoja

įgyvendinimo terminus.

2. IVPK pavadinimo keitimas į IVPA –

Informacinės visuomenės plėtros agentūra.

IVPA ir IVPD priskiriamos naujos funkcijos.

Patvirtinti teisės aktų pakeitimo

projektai, pagal kuriuos IVPK

pavadinimas keičiamas į IVPA bei

jai priskiriamos IVP politikos

įgyvendinimo bei inspektavimo

funkcijos, o IVP – politikos

formavimo funkcijos

Reikalingi įstatymų pakeitimai

galėtų būti priimami per 4-8

mėnesių laikotarpį.

Poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai galėtų būti

priimami per 2-4 mėnesių

laikotarpį. Šie veiksmai galėtų

būti atliekami lygiagrečiai su

įstaigos pavadinimo keitimu.

IVPD išlieka IVP politikos formavimo

funkcija.

IVPA išlieka IVP politikos

įgyvendinimo, inspektavimo bei

patikslinamos ar papildomai

priskiriamos kitos ataskaitoje minimos

funkcijos, priklausomai nuo to, kiek

plačiai buvo vykdoma funkcijų

konsolidacija.

3. Įgyvendinant priimtus teisės aktus priimamas

LRV nutarimas:

Pakeistas IVPK pavadinimas.

Patvirtinta nauja IVPA įstatų

redakcija su naujai priskirtomis

funkcijomis,

IVPK direktorius įgaliojamas

pranešti suinteresuotoms šalims

LRV nutarimas bei

Susisiekimo ministro

įsakymas galėtų būti

parengtai, suderintai bei

priimti per 1-2 mėnesius.

99

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

apie įstaigos pavadinimo keitimą ir

atlikti kitus susijusius veiksmus,

Pavesta Susisiekimo ministerijai

įgyvendinti IVPA savininko teises ir

pareigas

Lygiagrečiai Susisiekimo ministro

įsakymu patvirtinami IVPD

nuostatai, atliekami kitų vidinių

dokumentų pakeitimai.

4. Patvirtinti pakeisti įstatai tų institucijų, kurios

perdavė dalį savo funkcijų į IVPA ar IVPD.

Pakeisti įstatai. Šiame etape dar nėra aišku,

kiek tokių institucijų būtų,

todėl sunku prognozuoti

trukmė šio etapo atlikimui,

tačiau apytikslė trukmė galėtų

būti 1-2 mėn.

5. Atliekami su IVPK pavadinimo keitimu susiję

teisiniai veiksmai.

Viešas pranešimas, naujos įstatų

redakcijos suderinimas bei

notarinis tvirtinimas,

Įstatų registravimas Juridinių

asmenų registre.

Priėmus LRV nutarimą

įstaigos pavadinimo keitimo

procedūra gali trukti apie 2-4

savaites.

6. IVPA ir IVPD valdymo struktūros

patvirtinimas

3-4 mėn. Darbai gali būti atliekami lygiagrečiai

su ankstesniais veiksmais.

7. Pokyčių komunikavimas Tiek institucijos viduje, tiek ir

išorėje suinteresuotiems asmenims

laiku ir kokybiškai suteikiama

informacija apie pokyčio eigą.

Viso proceso eigoje. Komunikavimas vyksta viso pokyčio

eigoje.

100

7.2. PKPD pertvarkymas

Kaip jau buvo minėta, PKPD veiklos sritis, nors ir reikšminga vertinant LR Vyriausybės veiklos

prioritetus, tačiau yra santykinai siaura savo apimtimi. Ji yra stipriai susijusi su daugelio kitų institucijų

veikla, ir negali būti įgyvendinama be jų dalyvavimo. PKPD vykdoma veikla prisideda ne tik prie

Susisiekimo ministerijos, bet ir prie kitų ministerijų (Vidaus reikalų, Finansų, Sveikatos apsaugos)

veiklos prioritetų įgyvendinimo.

PKPD veikla neaprėpia visų PKP administravimo, jis yra išdalintas – iš 37 PKP PKPD administruoja

22. Likusiųjų PKP administravimą atlieka ūkio subjektai, kurių teritorijoje PKP veikia. Taigi, PKPD nėra

institucija administruojanti Lietuvos PKP sistemą.

PKPD atliekamoms pasienio kontrolės punktų turto valdymo funkcijoms yra skiriama didžiausia

įstaigos išteklių dalis. Nors šios funkcijos yra įtvirtintos PKPD tiksluose (01-09-04 programos tikslas:

Užtikrinti, kad prie ES išorinės sienos tarptautiniai pasienio kontrolės punktai atitiktų ES nustatytus

reikalavimus, patikėtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas, elektroninių sistemų

pagalba būtų efektyviai valdomi transporto priemonių srautai prie pasienio kontrolės punktų), tačiau iš

esmės tai yra veikla, skirta politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijoms aptarnauti. Tuo tarpu

funkcijoms, susijusioms su PKP plėtros ir modernizavimo planavimu, PKPD yra skiriami minimalūs

ištekliai, todėl, tikėtina, PKPD sąveika ir bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija, užtikrinant šiai

priskirtą atsakomybės sritį nustatyti kelių, geležinkelių valstybės sienos perėjimo punktų, oro uostų,

jūros ir vidaus vandenų uostų pasienio kontrolės punktų poreikį (kiekį, dydį ir dislokacijos vietas), yra

nepakankamas.

Taigi, faktiškai PKPD yra gana siaurą veiklos sritį apimanti (ir daranti tai nepilnai) organizacija, savo

veikloje stipriai priklausanti nuo kitų organizacijų sprendimų ir savo dydžiu nedaug teviršijanti labai

mažų įstaigų (20 darbuotojų), kurios LRV sprendimu turi būti pertvarkomos, ribą.

Atsižvelgdami į aukščiau įvardintą situaciją, rekomenduojame svarstyti PKPD pavestų funkcijų

įgyvendinimo pertvarkymą, PKPD prijungiant prie kitų institucijų. Galimi scenarijai:

A. Prijungti PKPD prie LAKD;

B. PKPD funkcijų perdavimas į Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritį prijungiant ją prie Turto

valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (šį scenarijų vertintumėme kaip

pagrindinį).

Kuris scenarijus bebūtų svarstomas yra svarbu ir tai, kad pačioje Susisiekimo ministerijoje būtų

užtikrinami tinkami pajėgumai kelių, geležinkelių valstybės sienos perėjimo punktų, oro uostų, jūros ir

vidaus vandenų uostų pasienio kontrolės punktų poreikio (kiekio, dydžio ir dislokacijos vietų)

įvertinimui ir nustatymui.

101

A. PKPD prijungimas prie LAKD

Pakeitimo (alternatyvos) esmė

Pakeitimo esmė yra PKPD prijungimas prie LAKD, perduodant jam PKP ir aikštelių plėtros funkcijas

bei patekimo į PKP organizavimo funkcijas. Apjungus LAKD ir PKPD įstaigos teisinis statusas nebūtų

keičiamas, ji liktų biudžetine įstaiga.

Funkcijų ir pavaldumo pokyčiai detaliau:

Funkcijų grupė Pokytis

PKP ir aikštelių, skirtų

transporto priemonėms,

laukiančioms kirsti valstybės

sieną, stovėti, plėtra

Funkcijos grupės funkcijos perduodama LAKD, joje suformuojant Pasienio

kontrolės punktų skyrių.

Turto valdymas ir priežiūra Laikantis principo, kad PKP turto valdymą ir priežiūrą turėtų vykdyti įstaigos,

kurios PKP tiesiogiai atlieka savo veiklą, šios funkcijos galėtų būti perduotos

Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Atkreiptume dėmesį, kad šis sprendimas yra laikinas. 2014 m. spalio 1 d.

įsigalioja Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo

įstatymas, kurio tikslas yra ilgalaikėje perspektyvoje sutelkti visą valstybei

priklausantį nekilnojamąjį turtą vienam turto valdytojui. Valstybei priklausantis

nekilnojamasis turtas turėtų būti perleistas naujajam turto valdytojui LRV

nutarimais. Šis perleidimas bus vykdomas etapais ir LR Finansų ministerijos

specialistų vertinimu turėtų prasidėti nuo 2016 m. Taigi, ilgalaikėje

perspektyvoje ši funkcija galėtų būti perduota centralizuotai valdomo valstybės

turto valdytojui.

Patekimo į PKP organizavimas Funkcijos grupės funkcijos perduodama LAKD, joje suformuojant Pasienio

kontrolės punktų skyrių.

Bendrosios funkcijos Integruojamos į LAKD bendrąsias funkcijas atliekančius padalinius.

Pakeitimo nauda ir rizikos

Laukiama pakeitimo nauda:

Nauda Detalizavimas

Mažesnis mažų įstaigų skaičius Siekis tobulinti institucinę sandarą, optimizuoti įstaigų tinklą, mažinti mažų

įstaigų, skaičių, didinti valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų

veiklos efektyvumą, nustatytas Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020

metų programoje ir jos įgyvendinimo 2013–2015 metų veiksmų plane.

PKPD nedaug viršija nustatytą mažos įstaigos darbuotojų skaičiaus ribą,

102

Nauda Detalizavimas

tačiau siūlomas prijungimas atitiktų bendrą institucinės sandaros

tobulinimo strateginę kryptį.

Mažesnis vieną programą

vykdančių institucijų skaičius įgalina

geresnį veiklos koordinavimą

Tiek LAKD, tiek PKPD vykdo tą pačią programą „Susisiekimo valstybinės ir

vietinės reikšmės keliais užtikrinimas“. Mažesnis programą vykdančių

institucijų skaičius sudaro geresnes prielaidas jos įgyvendinimo veiksmų

koordinavimui ir kokybės užtikrinimui, aiškesnei atskaitomybei už pasiektus

rezultatus.

Bendras planavimas ir veiklų

koordinavimas operatyviniame

lygmenyje didina rezultatyvumą

Pasienio kontrolės punktai turėtų būti vystomi remiantis transporto srautų

prognozavimu artimiausiems 5 metams – informacija, aktualia tiek PKPD,

tiek ir LAKD veiklos planavimui. Bendras planavimas sudarytų prielaidas

priimti kompleksinius sprendimus, geriau koordinuoti tarpusavyje

priklausomas veiklas, laike suderinant kelių ir PKP atnaujinimo darbus.

Patirties, gerųjų praktikų sklaida

sudaro prielaidas aukštiems darbo

atlikimo standartams

LAKD patirtis viešųjų pirkimų, projektų valdymo srityje yra panaudojama

atliekant PKP statybų užsakovo funkcijas. Taip pat PKPD funkcijų

įjungimas į LAKD diegiamą kokybės valdymo sistemą užtikrintų

aukštesnius vadybos standartus šių funkcijų įgyvendinimui.

Vienodų veiklos standartų

užtikrinimas keliuose

Užtikrinami vienodi priežiūros ir remonto standartai visuose valstybiniuose

keliuose, įskaitant PKP teritorijas.

Masto ekonomija Naujas LAKD ir PKPD junginys turėtų didesnę derybinę galią prekių ir

paslaugų pirkime.

Apjungiami pajėgumai bendrųjų

funkcijų vykdymui

LAKD turimi ištekliai bendrųjų funkcijų vykdymui gali būti panaudojami

didesnei organizacijai valdyti, kompensuojant PKPD išteklių ir

profesionalumo trūkumus šioje veikloje. Vykdant jungimą gali būti

sumažintos 2 bendrojo skyriaus ir mažiausiai 1 finansų ir planavimo

skyriaus pareigybė, o taip pat 2 vadovų (įstaigos vadovo ir pavaduotojo)

pareigybės.

Įvertintos pakeitimo įgyvendinimo rizikos:

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

Galimas stiprios organizacijos

išbalansavimas

PKPD vykdomos funkcijos yra tokio paties pobūdžio kaip ir LAKD, tačiau turi

kitą objektą. Naujų funkcijų prijungimas, tikėtina, laikinai sumažins bendrą

LAKD veiklos efektyvumą.

Galimas vienpusis interesų

dominavimas priimant

sprendimus

Dėl organizacijų dydžio ir veiklos apimties skirtumo, priimant valdymo

sprendimus galimas dominuojantis dėmesys/prioritetai automobilių kelių

pasienio kontrolės punktams arba kelių rekonstravimo prioritetams (lyginant

su PKP rekonstravimu).

Tarpinstitucinių interesų

suderinimas

Reikalingas ministerijų interesų perderinimas dėl PKP turto valdymo ir

priežiūros funkcijų perkėlimo.

103

Pakeitimo atitikimas teisės aktams

Aptariami pakeitimai ir jų siūlomas įgyvendinimo būdas neprieštarauja teisės aktams.

Preliminarus keistinų teisės aktų sąrašas (įstatymai bei LRV nutarimai):

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 90 „Dėl Pasienio

kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros

strategijos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Teisės aktų

registras);

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1253 „Dėl

Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr.

136-6918);

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie

ministerijų“ (Žin., 2010, Nr. 128-6529);

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų,

Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės

institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios (Dėl ministerijų, Vyriausybės

kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų

sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

pripažinimo netekusiais galios)“ (Žin., 2008, Nr. 49-1812);

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1376 „Dėl

Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.

137-5600);

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 389 „Dėl Šengeno

priemonės programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 47-1575);

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 296 „Dėl Pasienio

kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos steigimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1229);

8. Atitinkamai keičiami teisės aktai, kuriuose LAKD būtų priskirtos PKPD funkcijos. Funkcijų

priskyrimas gali būti vykdomas dviem būdais: (i) aukščiau nurodytuose teisės aktuose

numatant, kad šias funkcijas vykdys LAKD, arba (ii) šių funkcijų vykdymą perkeliant į LAKD

veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

B. PKPD prijungimas prie Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos

Pakeitimo (alternatyvos) esmė

Kaip alternatyvų variantą siūlytume nagrinėti PKPD prijungimą prie Turto valdymo ir ūkio

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos.

104

Šią alternatyvą grindžiame tuo, kad nors PKP veikla, jų projektinio pralaidumo užtikrinimas yra susiję

su Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetais, tačiau kasdieninis PKP funkcionavimas ir realus

pralaidumas priklauso nuo jame patikrinimus atliekančių institucijų veiklos. PKP turto administravimas

betarpiškai pasitarnauja šių institucijų tikslų įgyvendinimui.

Centrinė institucija, koordinuojanti kasdieninį PKP funkcionavimą yra Vidaus reikalų ministerijos

valdymo srityje – Valstybės sienų apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Be to, šios

ministerijos valdymo srityje veikia specializuota biudžetinė įstaiga Turto valdymo ir ūkio

departamentas, prie Vidaus reikalų ministerijos, tarp kurios funkcijų yra statybų užsakovo funkcijų

vykdymas bei nekilnojamo turto administravimas ir priežiūra.

Alternatyvos esmė – PKPD prijungimas prie Turto valdymo ir ūkio departamento, prie Vidaus reikalų

ministerijos – perkeliamos būtų visos PKPD atliekamos funkcijos.

Pakeitimo nauda ir rizikos

Laukiama pakeitimo nauda:

Nauda Detalizavimas

Mažesnis mažų įstaigų skaičius Kaip ir pirmosios alternatyvos atveju, tačiau siūlomas prijungimas atitiktų

bendrą institucinės sandaros tobulinimo strateginę kryptį mažinti mažų

įstaigų skaičių.

Funkcijų išgryninimas Susisiekimo ministerijos valdymo srityje nelieka politikos formavimo ir

įgyvendinimo aptarnavimo funkcijų, mažai susijusių su Susisiekimo

ministerijos veikla.

Masto ekonomija, patirties sklaida ir

efektyvesnis bendrųjų funkcijų

vykdymas

Kaip ir pirmosios alternatyvos atveju, didinant veiklos apimtį gaunama

sinergija - atsiranda didesnė derybinė galia pirkimuose ir geresnės

galimybės efektyvinti procesus bei panaudoti žmogiškuosius išteklius

vykdant bendrąsias funkcijas.

Įvertintos pakeitimo įgyvendinimo rizikos:

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

Sudėtingas interesų derinimas

perduodant funkcijas, nes jos

išplėstų Turto valdymo ir ūkio

departamento prie VRM tikslus

Šiuo metu įstaigos tikslas yra užtikrinti nustatytu laiku VRM ir įstaigų prie

VRM aprūpinimą ilgalaikiu turtu, būtinu šių įstaigų veiklai. Nors VSAT,

koordinuojanti daugelį PKP funkcionavimo klausimų yra įstaiga prie VRM,

PKP teritorijoje veikia daugelis patikrinimus atliekančių įstaigų. Todėl

faktiškai būtų dirbama su turtu, būtinu ne tik įstaigų prie VRM veiklai

užtikrinti. Dėl to galimas sudėtingas tarpinstitucinis interesų derinimas ir

sprendimų priėmimas perduodant funkcijas į kitos ministerijos valdymo sritį.

Galimas sunkesnis įstaigų

interesų koordinavimas

Prarandamas PKPD kaip santykinai nešališko interesų derintojo vaidmuo,

kai PKP modernizavimo etape jame patikrinimus atliekančių ir skirtingų

ministerijų valdymo sritims priklausančių įstaigų interesai nesutampa.

Galimas mažesnis susisiekimo PKP pralaidumo didinimas atitinka pirmoje eilėje Susisiekimo ministerijos

105

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

ministerijos interesų atstovavimas veiklos tikslus ir interesus. Susisiekimo ministerijai dalyvaujant tik

pradiniame derinimo etape, galimas mažesnis jos interesų atstovavimas

įgyvendinant tarpinstitucinius sprendimus.

Pakeitimo atitikimas teisės aktams

Aptariami pakeitimai ir jų siūlomas įgyvendinimo būdas neprieštarauja teisės aktams.

Preliminarus keistinų teisės aktų sąrašas (įstatymai bei LRV nutarimai):

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 90 „Dėl Pasienio

kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros

strategijos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Teisės aktų

registras);

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1253 „Dėl

Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr.

136-6918);

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie

ministerijų“ (Žin., 2010, Nr. 128-6529);

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų,

Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės

institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios (Dėl ministerijų, Vyriausybės

kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų

sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

pripažinimo netekusiais galios)“ (Žin., 2008, Nr. 49-1812);

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1376 „Dėl

Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.

137-5600);

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 389 „Dėl Šengeno

priemonės programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 47-1575);

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 296 „Dėl Pasienio

kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos steigimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1229);

8. Atitinkamai keičiami teisės aktai, kuriuose Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus

reikalų ministerijos būtų priskirtos PKPD funkcijos. Funkcijų priskyrimas gali būti vykdomas

dviem būdais: (i) aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatant, kad šias funkcijas vykdys

Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, arba (ii) šių funkcijų

vykdymą perkeliant į Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklą

reglamentuojančius teisės aktus.

106

Pakeitimo įgyvendinimas (taikytinas abiem alternatyvoms)*

*Siūlomų pakeitimų įgyvendinimo atskaitos tašku laikome sprendimo dėl pakeitimų įgyvendinimo priėmimą. Dėl šios priežasties toliau aptariami pakeitimų

įgyvendinimo terminai nėra siejami su konkrečiomis datomis.

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

1. PKPD reorganizavimo prijungimo būdu inicijavimas

LRV nutarimu.

Priimtas LRV nutarimas dėl

sutikimo reorganizuoti PKPD

prijungimo būdu.

LRV nutarimas galėtų būti

parengtas, suderintas bei

priimtas per 2-3 mėnesius.

LRV nutarime, be kita ko, nurodomi

reorganizavimo tikslai,

reorganizavimo būdas,

reorganizuojamos biudžetinės

įstaigos, dalyvaujančios

reorganizavime biudžetinės įstaigos,

po reorganizavimo veiksiančios

biudžetinės įstaigos, numatomos jų

funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena

po reorganizavimo veiksianti

biudžetinė įstaiga, kiekvienos po

reorganizavimo veiksiančios

biudžetinės įstaigos savininko teises

ir pareigas įgyvendinanti institucija.

2. Kai LRV priima nutarimą dėl sutikimo reorganizuoti

biudžetinę įstaigą, parengiamas reorganizavime

dalyvaujančios biudžetinės įstaigos reorganizavimo

sąlygų aprašas.

Parengtas reorganizavimo

sąlygų aprašas.

Reorganizavimo sąlygų

aprašas gali būti parengtas

per 1-3 mėnesius.

Už biudžetinės įstaigos

reorganizavimo sąlygų aprašo

parengimą yra atsakingi

reorganizavime dalyvaujančių

biudžetinių įstaigų vadovai.

3 Biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo

paskelbimas.

Paskelbta informacija apie

biudžetinės įstaigos

reorganizavimo sąlygų aprašą.

Priklausomai nuo viešo

paskelbimo būdo, procesas

gali trukti apie 2-4 mėnesius.

Apie biudžetinės įstaigos

reorganizavimo sąlygų aprašo

parengimą turi būti viešai paskelbta

visų reorganizavime dalyvaujančių

biudžetinių įstaigų nuostatuose

nurodytame šaltinyje tris kartus ne

107

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

mažesniais kaip 30 dienų intervalais

arba paskelbta vieną kartą ir pranešta

raštu visiems biudžetinės įstaigos

kreditoriams.

4. Sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo

priėmimas.

Susisiekimo ministro įsakymo

priėmimas.

Sprendimas dėl biudžetinės

įstaigos reorganizavimo gali

būti priimtas tik praėjus 30

dienų nuo paskutinio viešo

paskelbimo arba viešo

paskelbimo, kai apie

biudžetinės įstaigos

reorganizavimo sąlygų aprašo

parengimą paskelbta vieną

kartą ir apie biudžetinės

įstaigos reorganizavimo

sąlygų aprašo parengimą

raštu pranešta visiems

biudžetinės įstaigos

kreditoriams, dienos.

Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos

reorganizavimo priima ir kartu tvirtina

biudžetinės įstaigos reorganizavimo

sąlygų aprašą ir po reorganizavimo

veiksiančių biudžetinių įstaigų

nuostatus kiekvienos

reorganizuojamos ir reorganizavime

dalyvaujančios biudžetinės įstaigos

savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija.

5. Rengiami reikalingų teisės aktų pakeitimai. Priimti poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai.

Poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai galėtų būti

priimami per 2-6 mėnesių

laikotarpį. Šis veiksmas gali

būti atliekamas lygiagrečiai su

reorganizavimu.

6. Įstaigų veiklos ir valdymo integravimas:

Veiklos procesų peržiūra ir optimizavimas,

darbuotojų funkcijų ir atsakomybės sričių

patikslinimas.

Padaliniams nustatytų tikslų ir uždavinių peržiūra

Parengti procesų aprašai,

nustatyti ir nustatyti procesų

efektyvumo rodikliai.

Išgrynintos padalinių ir

darbuotojų funkcijos bei

Šio etapo veiksmai gali būti

atlikti per 3 – 4 mėnesių

laikotarpyje nuo sprendimo

dėl reorganizavimo.

Procesų ir funkcijų bei atsakomybių

išgryninimo sprendimai šiame etape,

tikėtina, nebūtų galutiniai. Prabėgus 6

– 9 mėnesiams nuo jų įgyvendinimo,

jų veiksmingumas turėtų būti

įvertintas ir pagal poreikį atliktos

108

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

ir patikslinimas (pagal poreikį).

Atnaujinti įstaigos ir padalinių tikslai bei jų

įgyvendinimo rodikliai.

atsakomybės sritys

formalizuotos padalinių ir

pareiginiuose nuostatuose.

Atnaujintas įstaigos metinis

planas.

korekcijos.

7. Informacinių sistemų integravimas. Informacinės sistemos pilnai

integruotos.

6 - 9 mėn. Darbai gali būti atliekami pradėjus

procesų peržiūrą.

8. Pokyčių komunikavimas Visiems suinteresuotiems

asmenims laiku ir kokybiškai

suteikiama informacija apie

pokyčio eigą.

Viso proceso eigoje. Komunikavimo procesas vyksta viso

pokyčio eigoje. Šio pakeitimo atveju

komunikavimas įstaigų darbuotojams

būtinai turėtų būti pradėtas dar iki

sprendimo dėl įstaigos

reorganizavimo priėmimo.

109

7.3. VĮ „Regitra“ perkėlimas į Susisiekimo ministerijos valdymo sritį

Pakeitimo esmė

Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai Susisiekimo ministerijos valdymo srityje yra sukoncentruotos

dauguma institucijų, susijusių su kelių transportu. VĮ „Regitra“ yra tiesiogiai susijusi su Susisiekimo

ministerijos prioritetų įgyvendinimu, ji savo veikla prisideda prie saugos keliuose užtikrinimu leidžiant

eisme dalyvauti techniškai tvarkingoms transporto priemonėms bei išduodant vairuotojo pažymėjimus

tam tinkamai pasiruošusiems žmonėms. Tačiau įmonė yra Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje.

VĮ „Regitra atliekamos funkcijos yra nuosekliai susijusios su Susisiekimo ministerijos valdymo srityje

esančios VKTI funkcijomis:

VKTI (Susisiekimo ministerijos valdymo sritis) nustato tvarkas bei taisykles,

reglamentuojančias reikalavimus motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms, jų

techninei apžiūrai bei vairuotojų ruošimui;

VĮ „Regitra“ (Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis) „įtvirtina“ šios veiklos rezultatus

registruodama transporto priemones, egzaminuodama vairuotojus bei išduodama jiems

vairuotojų pažymėjimus.

Atsižvelgdami į organizacijų sąsajas ir tarpusavio priklausomybę bei tai, kad VĮ „Regitra“ didžiąja savo

veiklos dalimi prisideda prie Susisiekimo ministerijos valdymo srities veiklos prioritetų įgyvendinimo,

siūlome svarstyti VĮ „Regitra“ perdavimą į Susisiekimo ministerijos valdymo sritį.

Atliekant šį pakeitimą, keistinas būtų tik įmonės pavaldumas. Įmonės tikslai, pagrindinės funkcijos,

įmonės teisinis statusas išliktų nepakitęs.

Pakeitimo nauda ir rizikos

Laukiama pakeitimo nauda:

Nauda Detalizavimas

Geresnės sąlygos sprendimų

priėmimui ir koordinuotam

įgyvendinimui

Vienoje valdymo srityje sukoncentravus susijusias funkcijas ir

atsakomybės sritis, sudaromos prielaidos tiesioginiam ir paprastesniam

sprendimų bei veiksmų derinimui, siekiant Susisiekimo ministerijos veiklos

tikslų.

Santykinai paprastas pokytis

organizacijai

Santykinai paprastas pakeitimas organizacijos atžvilgiu, kadangi nebūtų

keičiami tikslai, funkcijos, nusistovėję veiklos procesai.

Galimybė plačiau panaudoti gerąją

patirtį

Perspektyvoje – galimybė perimti ir panaudoti gerąją patirtį teikiant

administracines paslaugas vartotojams, susijusias su kitomis transporto

rūšimis (pvz., pramoginių laivų savininkams).

110

Įvertintos pakeitimo įgyvendinimo rizikos:

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

Reikalinga politinė valia Pakeitimui reikalinga politinė valia, Sprendimo suderinimas su Vidaus reikalų

ministerija gali būti sudėtingas dėl menkos jos motyvacijos perduoti

organizaciją.

Galimas bendradarbiavimo

kokybės pablogėjimas

Kadangi VĮ „Regitra“ ir toliau dalyvautų nusikaltimų ir kitų kelių transporto

srities teisės pažeidimų prevencinėje veikloje, būtina sukurti efektyvų

bendradarbiavimo su VRM mechanizmą, kad įstaigos perėjimas neįtakotų

šios veiklos rezultatų.

Pakeitimo atitikimas teisės aktams

Aptariami pakeitimai ir jų siūlomas įgyvendinimo būdas neprieštarauja teisės aktams.

Preliminarus keistinų teisės aktų sąrašas (įstatymai bei LRV nutarimai):

1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883;

2007, Nr. 128-5213);

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 665 „Dėl Valstybės

turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 67-3394);

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 331 „Dėl valstybės

įmonių savininko kapitalo ar turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė,

atitinkančio kapitalo padidinimo“ (Žin., 2012, Nr. 39-1936);

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. 257 „Dėl Valstybinės

saugaus eismo plėtros 2011-2017 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 29-1368);

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1286 „Dėl Lietuvos

Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin.,

2005, Nr. 141-5080).

111

Pakeitimo įgyvendinimas*

*Siūlomų pakeitimų įgyvendinimo atskaitos tašku laikome sprendimo dėl pakeitimų įgyvendinimo priėmimą. Dėl šios priežasties toliau aptariami pakeitimų

įgyvendinimo terminai nėra siejami su konkrečiomis datomis.

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

1. Priimamas LRV nutarimas, kuriuo Susisiekimo

ministerija įgaliojama įgyvendinti VĮ „Regitra“

savininko teises ir pareigas (pavaldumo pakeitimas).

Priimtas LRV nutarimas dėl

pavaldumo pakeitimo.

LRV nutarimas galėtų būti

parengtas, suderintas bei

priimtas per 1-2 mėnesius.

2. Rengiami reikalingų teisės aktų pakeitimų projektai

(teisės aktų sąrašas pateiktas dalyje „Pakeitimo

atitikimas teisės aktams“) bei teikiami priėmimui.

Atlikti reikiami teisės aktų

pakeitimai.

Reikalingi įstatymų pakeitimai

galėtų būti priimami per 4-8

mėnesių laikotarpį.

Poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai galėtų būti

priimami per 2-4 mėnesių

laikotarpį.

Teisės aktų pakeitimas gali būti

atliekamas lygiagrečiai su LRV

nutarimo priėmimu.

3. Nauja VĮ „Regitra“ įstatų redakcija teikiama

derinimui bei tvirtinimui notarams bei registruojama

Juridinių asmenų registre.

Atliktas naujos įstatų redakcijos

registravimas Juridinių asmenų

registre.

Naujos įstatų redakcijos

registravimas truktų apie 2-3

savaites.

5. Pokyčių komunikavimas. Visiems suinteresuotiems

asmenims laiku ir kokybiškai

suteikiama informacija apie

pokyčio eigą.

Viso pakeitimų proceso

eigoje.

Nežiūrint to, kad įgyvendinant

siūlomą pokytį pasikeitimai atskirų

organizacijos padalinių ar darbuotojų

darbe nenumatomi, pasikeitimų

komunikavimas yra labai svarbus

kaip nepageidaujamos darbuotojų

kaitos ir pasipriešinimo prevencijos

priemonė. Svarbu, kad nuo pirmųjų

pakeitimo įgyvendinimo žingsnių

komunikavimas būtų tiesioginis,

susitinkant su organizacijos

112

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

darbuotojais, pristatant jiems

planuojamus pakeitimus ir atsakant į

jiems rūpimus klausimus.

6. VĮ „Regitra“ integravimas į Susisiekimo ministerijos

valdymo srities valdymo sistemą:

Planavimo procesus,

Komunikavimo ir sprendimų priėmimo sistemą.

Įmonės atstovai kokybiškai

dalyvauja Susisiekimo

ministerijos valdymo srities

valdymo procesuose.

6 mėn. nuo pakeitimų

pradžios.

6 mėn. terminas reikalingas dėl to,

kad įmonės integravimui yra būtinas

ne tik formalus jos įjungimas į

valdymo procesus, bet ir tam

reikalingų darbinių ryšių užmezgimas

bei darbo praktikų suformavimas.

113

7.4. TID teisinės formos pakeitimas

Pakeitimo esmė

Šio pasiūlymo esmė yra dabartinės TID teisinės formos – biudžetinės įstaigos – pakeitimas į viešąją

įstaigą. Pakeitimo tikslas yra pačios įstaigos valdymo optimizavimas ir liberalizavimas, siekiant suteikti

įstaigai ir jai vadovaujantiems asmenims daugiau laisvės priimant sprendimus kasdieniais įstaigos

valdymo klausimais.

2010 m. birželio 1 d. įsigaliojusi Biudžetinių įstaigų įstatymo redakcija įtvirtino draudimą pertvarkyti

biudžetines įstaigas į kitos teisinės formos juridinius asmenis, išskyrus tam tikrus įstatymų nustatytus

atvejus. Tokia įstatymo nuostata buvo priimta įvertinant biudžetinės įstaigos veiklos specifiką bei

siekiant apsaugoti valstybės turtą.

Atsižvelgiant į įtvirtintą įstatyminį biudžetinės įstaigos pertvarkymo draudimą, TID teisinė forma galėtų

būti pakeista tik prieš tai priėmus Biudžetinių įstaigų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimus, kurie

numatytų ES struktūrinių fondų lėšas administruojančioms biudžetinėms įstaigoms teisę pertvarkyti jų

teisinę formą į viešąją įstaigą. Tokiam įstatymo pakeitimui būtina politinė valia ir sutarimas, nes

reikalingi sprendimai turi būti priimami Seime.

Alternatyviai, TID teisinė forma galėtų būti pakeista įsteigiant naują viešąją įstaigą bei jai perduodant

TID funkcijas, turtą, darbuotojus, teises ir pareigas, o biudžetinę įstaigą likviduojant. Vis dėlto, šis

scenarijus nerekomenduojamas, nes jo įgyvendinimas būtų pakankamai sudėtingas, pareikalausiantis

ženklių finansinių bei žmogiškųjų išteklių.

Pakeitimo nauda ir rizikos

Laukiama pakeitimo nauda:

Nauda Detalizavimas

Priimtinesnė įstaigos valdymo

struktūra

Be vadovo, viešoji įstaiga galėtų turėti ir kolegialų valdymo organą (pvz.

valdybą), į kurią Susisiekimo ministerija galėtų deleguoti asmenis,

įgyvendinsiančius įstaigos strateginius tikslus bei prižiūrėsiančius jos

valdymą.

Liberalesnė darbuotojų priėmimo į

darbą tvarką

Įstaigos darbuotojai dirbtų pagal darbo sutartis ir neturėtų valstybės

tarnautojų teisinio statuso, todėl darbo santykiai taptų daug liberalesni.

Priimant į darbą nebūtų taikomas Valstybės tarnybos įstatymas bei jame

nustatyta tvarka, t.y. dėl asmenų įdarbinimo į konkrečias pareigybes

spręstų pats viešosios įstaigos vadovas patvirtinta tvarka.

Lankstesnė darbo užmokesčio

nustatymo tvarka

Dėl darbuotojų darbo užmokesčio spręstų pati viešoji įstaiga, todėl darbo

užmokesčio nustatymas taptų liberalesnis nei biudžetinėje įstaigoje, kurioje

114

Nauda Detalizavimas

yra aiškiai reglamentuotas valstybės tarnautojų atlyginimas. Kita vertus,

vadovo, jo pavaduotojų bei vyriausiojo buhalterio darbo apmokėjimas būtų

nustatomas teisės aktų.

Įgyvendinus pasiūlymą, kompetentingiems specialistams būtų galima

siūlyti didesnius darbo užmokesčius bei kitas socialines garantijas ir tokiu

būdu pritraukti / išsaugoti TID šios srities profesionalus.

Platesnis įstaigos finansavimo

šaltinių spektras

Įstaiga galėtų būti finansuojama dalininkų įnašais, lėšomis (pelnu),

gautomis už teikiamas paslaugas, taip pat tiksliniais valstybės ar

savivaldybės asignavimais.

Didesnė autonomija naudojant

biudžeto lėšas

Visos viešosios įstaigos gautos lėšos galėtų būti naudojamos viešųjų

interesų tenkinimui ir įstaigai priskirtų funkcijų vykdymui.

Pajamų (pelno) gavimas Įstaiga galėtų užsiimti tam tikra atlygintina veikla, kurios metu surinktos

lėšos atitektų viešajai įstaigai ir jos galėtų būti naudojamos įstaigos veiklos

plėtojimui (pvz. galėtų būti teikiamos konsultavimo, mokymo paslaugos),

kas yra itin aktualu vertinant TID ateities perspektyvas.

Valstybės tarnautojų skaičiaus

sumažinimas

Įstaigos darbuotojai neturėtų valstybės tarnautojų statuso ir taptų darbo

teisinių santykių dalyviais, kuriems galiotų Darbo kodekse nustatytas

reglamentavimas. Tokiu būdu būtų pasiekiami ir valstybiniai tikslai –

optimizuota valstybės įstaigų veikla bei sumažintas valstybės tarnautojų

skaičius.

Įvertintos pakeitimo įgyvendinimo rizikos:

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

Sudėtinga įgyvendinimo

procedūra

Reikalinga keisti Biudžetinių įstaigų įstatymą, numatant galimybę pertvarkyti

ES struktūrinių fondų lėšas administruojančių institucijų teisines formas į

viešąsias įstaigas. Tokio sprendimo priėmimui reikalinga politinė valia ir

sutarimas, nes reikalingi teisės aktų pakeitimai gali būti priimti tik Seimo

sprendimu.

Alternatyviai galima būtų įsteigti naują viešąją įstaigą, kuriai būtų perleistas

dabartinės TID turtas, darbuotojai, teisės bei pareigos, o biudžetinė įstaiga

likviduota. Šio scenarijaus įgyvendinimas yra pakankamai sudėtingas bei

pareikalautų ženklių finansinių bei žmogiškųjų išteklių, todėl jis yra

nerekomenduojamas. Be to, naujoji įstaiga turėtų būti iš naujo paskirta kaip

institucija, kuriai pavesta atlikti tam tikras vadovaujančiosios institucijos

funkcijas (įgyvendinančioji institucija) pagal Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas Nr. 1303/2013.

Su darbuotojų statuso pasikeitimu

galimi kaštai

Su darbuotojais turėtų būti visiškai atsiskaityta pagal Valstybės tarnybos

įstatymą paskutinę jų darbo valstybės tarnyboje dieną. Siekiant išvengti šių

sumų mokėjimu, galėtų būti svarstomas Biudžetinių įstaigų įstatymo,

Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimas, įtvirtinantis išimtinį

reglamentavimą dėl valstybės tarnautojų sukauptų socialinių garantijų

115

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

tęstinumo po darbo sutarčių su viešąja įstaiga pasirašymo.

Teisinės formos keitimo

tikslingumas

TID teisinės formos pakeitimą vertėtų įgyvendinti tik visapusiškai įvertinus

tokio pakeitimo tikslingumą, t.y. ar galutinis teisinės formos pakeitimo

rezultatas ir gaunama nauda atpirks žmogiškųjų bei finansinių išteklių ir laiko

investicijas.

Pakeitimo atitikimas teisės aktams

Kaip jau buvo minėta, šiuo metu galiojanti Biudžetinių įstaigų įstatymo redakcija draudžia pertvarkyti

biudžetines įstaigas į kitos teisinės formos juridinius asmenis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Atitinkamai, siekiant įgyvendinti pasiūlymą, yra reikalinga priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo ir/ar

Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimus.

Kitais požiūriais aptariami pakeitimai neprieštarauja teisės aktams.

Preliminarus keistinų teisės aktų sąrašas (įstatymai bei LRV nutarimai):

1. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-

699);

2. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-

1708);

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 954 „Dėl 2014–2020

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto sudarymo“

(Teisės aktų registras);

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 528 „Dėl atsakomybės

ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos

struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ (Teisės aktų registras);

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1195 „Dėl Europinio

standarto geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos tiesimo

parengiamųjų darbų plano patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 115-5833);

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie

ministerijų“ (Žin., 2010, Nr. 128-6529);

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 1224 „Dėl komisijos

2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos klausimams spręsti sudarymo ir

atsakomybės už pasirengimą panaudoti 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinę

paramą paskirstymo (Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos

sudarymo ir atsakomybės už pasirengimą panaudoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos

struktūrinę paramą paskirstymo)“ (Žin., 2010, Nr. 104-5367; 2012, Nr. 56-2781; 2013, Nr. 75-

3787);

116

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 787 „Dėl Sanglaudos

skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720);

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788 „Dėl Ekonomikos

augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3721);

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų,

Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės

institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios (Dėl ministerijų, Vyriausybės

kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų

sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

pripažinimo netekusiais galios)“ (Žin., 2008, Nr. 49-1812);

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1043 „Dėl Informacijos

apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo taisyklių patvirtinimo“

(Žin., 2006, Nr. 114-4351);

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 341 „Dėl Europos

standarto geležinkelio "Rail Baltica" trasos projektavimo ir įgyvendinimo darbų koordinavimo“

(Žin., 2005, Nr. 44-1416);

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160 „Dėl

Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 89-

4029);

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 1026 „Dėl Europos

Sąjungos sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje (Dėl Europos Sąjungos

sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje)“ (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2004, Nr. 103-

3777; 2008, Nr. 87-3483);

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų,

Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės

institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios (Dėl ministerijų, Vyriausybės

kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų

sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

pripažinimo netekusiais galios)“ (Žin., 2008, Nr. 49-1812);

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 697 „Dėl IXB transporto

koridoriaus trūkstamos grandies – Vilniaus pietinio aplinkkelio – statybos programos

patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 78-3145);

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 341 „Dėl Europos

standarto geležinkelio „Rail Baltica“ trasos projektavimo ir įgyvendinimo darbų koordinavimo“

(Žin., 2005, Nr. 44-1416);

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160 „Dėl

Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 89-

4029);

117

Pakeitimo įgyvendinimas*

*Siūlomų pakeitimų įgyvendinimo atskaitos tašku laikome sprendimo dėl pakeitimų įgyvendinimo priėmimą. Dėl šios priežasties toliau aptariami pakeitimų

įgyvendinimo terminai nėra siejami su konkrečiomis datomis.

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

1. Parengiami bei teikiami priėmimui Biudžetinių

įstaigų įstatymo (dėl galimybės pertvarkyti biudžetinę

įstaigą į viešąją įstaigą) bei Valstybės tarnybos

įstatymo (dėl valstybės tarnautojų tarnybos statuso

pasikeitimo pertvarkant biudžetinę įstaigą į viešąją

įstaigą) projektai.

Patvirtinti įstatymų pakeitimai. Reikalingi įstatymų pakeitimai

galėtų būti parengti, suderinti

bei priimti per 4-8 mėnesių

laikotarpį.

2. Priimamas LRV nutarimas, kuriuo nusprendžiama

pertvarkyti biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą.

Priimtas LRV nutarimas dėl

įstaigos pertvarkymo.

LRV nutarimas galėtų būti

parengtas, suderintas bei

priimtas per 1-2 mėnesius.

3. Atliekami teisiniai pertvarkymo veiksmai – viešas

informavimas, naujos įstatų redakcijos derinimas bei

notarinis tvirtinimas, įstatų registravimas Juridinių

asmenų registre.

Paskelbti pranešimai apie

įstaigos pertvarkymą.

Viešoji įstaiga įregistruota

Juridinių asmenų registre.

Biudžetinės įstaigos

pertvarkymo procedūra galėtų

trukti apie 2-4 mėnesius.

4. Rengiami bei teikiami priėmimui poįstatyminių

teisės aktų projektai.

Priimti poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai.

Poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai galėtų būti

priimami per 2-4 mėnesių

laikotarpį.

Šis veiksmas gali būti atliekamas

lygiagrečiai su biudžetinės įstaigos

pertvarkymu.

5. Pokyčių komunikavimas Visiems suinteresuotiems

asmenims laiku ir kokybiškai

suteikiama informacija apie

pokyčio eigą.

Viso proceso eigoje. Kadangi teisinės formos keitimo

galimybės TID yra svarstomos jau

seniai, darome prielaidą, kad

darbuotojai jau yra gavę pradinę

informaciją apie patį svarstymo

118

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

procesą ir tai, kaip galimi pakeitimai

paliestų jų darbą. Nežiūrint to,

darbuotojams ir kitiems

suinteresuotiems asmenims (projektų

vykdytojams ir pan.) turėtų būti

pateikiama konkreti informaciją, kokią

įtaką TID teisinės formos pakeitimas

padarys jų veiklai.

119

7.5. CAA tinkamo finansavimo užtikrinimas ir teisinės formos keitimas

Pakeitimo esmė

Šiuo metu Susisiekimo ministerija aktyviai ieško galimybių užtikrinti CAA finansavimą, kuris būtų

pakankamas įstaigai pavestoms funkcijoms kokybiškai įgyvendinti. CAA kaip ir kitoms biudžetinėms

įstaigoms yra keliami reikalavimai taupiai naudoti valstybės biudžeto lėšas, tačiau nėra atsižvelgiama į

tai, kad įstaigos veiklos apimtys didėja, kyla jos veiklai keliami reikalavimai.

CAA yra pavestos nacionalinės priežiūros institucijos funkcijos, todėl pakankamų išteklių užtikrinimas

jos veiklai yra vienas iš reikalavimų, keliamų ES teisės aktų. Nepakankamas dabartinis finansavimas

CAA veiklai reikšmingiausią įtaką daro šiose srityse:

Įstaigos funkcijos yra atliekamos nepakankama apimtimi;

Kyla sunkumų pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, kurie yra santykinai brangūs

darbo jėgos rinkoje;

Neįgyvendinami įstaigos veiklai reikalingi investiciniai projektai.

Susisiekimo ministerijoje svarstomas minėtosios situacijos sprendimas susideda iš dviejų elementų:

CAA finansavimo modelio keitimas, įvedant aviacijos įmoką, mokamą išvykstančių keleivių, ir

numatant, kad CAA veikla būtų pilnai finansuojama iš šios įmokos ir kitų pajamų, gaunamų

teikiant CAA veiklos nuostatuose numatytas paslaugas.

CAA teisinės formos keitimas iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

Mūsų vertinimu tik abiejų minėtų pakeitimų derinys leistų pasiekti, kad CAA veikla būtų finansuojama

pakankama apimtimi ir tuo pačiu metu CAA galėtų lanksčiai valdyti savo žmogiškuosius išteklius ir

sėkmingai konkuruoti dėl jų darbo jėgos rinkoje su kitomis organizacijomis. Abiejų pakeitimų derinys

reikalingas ir todėl, kad jeigu būtų išlaikomas CAA kaip biudžetinės įstaigos statusas, jos veikla bent

dalimi turėtų būti finansuojama biudžeto lėšomis. Iš kitos pusės, nekeičiant įstaigos statuso ji neįgytų

reikiamo lankstumo taikyti konkurencingas personalo valdymo priemones.

Atsižvelgiant CAA teisinės formos pakeitimo įgyvendinimas būtų pakankamai sudėtingas. Pagal

Civilinio kodekso 2.104 str. 1 d. juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės

formos juridinis asmuo perima visas juridinio asmens teises ir pareigas, vadinamas juridinio asmens

pertvarkymu17

. Tačiau 2010 m. birželio 1 d. įsigaliojusi Biudžetinių įstaigų įstatymo redakcija įtvirtino

draudimą pertvarkyti biudžetines įstaigas į kitos teisinės formos juridinius asmenis, išskyrus įstatymų

nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į įtvirtintą įstatyminį biudžetinės įstaigos pertvarkymo draudimą, CAA

teisinė forma galėtų būti pakeista pertvarkymo būdu, tik prieš tai priėmus Biudžetinių įstaigų įstatymo

atitinkamų straipsnių pakeitimus, kurie numatytų biudžetinėms įstaigoms teisę pertvarkyti jų teisinę

formą į viešąją įstaigą. Tokiam įstatymo pakeitimui būtina politinė valia ir sutarimas, nes reikalingi

sprendimai turi būti priimami Seime.

17 Pažymėtina, kad reorganizavimas šiuo atveju netiktų, nes reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės

formos juridiniai asmenys (Civilinio kodekso 2.98 str. 1 d.), todėl reorganizavimo procedūros metu teisinė forma nėra keičiama.

120

Alternatyviai, CAA teisinės formos pakeitimą galima įgyvendinti įsteigus naują viešąją įstaigą, kuriai

būtų perleistas dabartinės CAA turtas, darbuotojai, teisės bei pareigos, o biudžetinę įstaigą likvidavus.

Vis dėlto, šis scenarijus yra nerekomenduojamas, nes jo įgyvendinimas yra pakankamai sudėtingas

bei pareikalautų papildomų finansinių bei žmogiškųjų išteklių, be to, tam taip pat reikėtų atitinkamų

įstatymų pakeitimo.

CAA atlikdama savo funkcijas įgyja teises, įtvirtintas įstaigos nuostatuose, kurios yra tiesiogiai sietinos

su biudžetinės įstaigos teisiniu statusu:

Duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl orlaivių skrydžių saugos ir aviacijos saugumo

užtikrinimo fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems aviacijos veikla, o už pažeidimus

– įstatymų nustatyta tvarka kaltiems asmenims taikyti nuobaudas bei veiklos ribojimus (13.3.

nuostatų punktas);

Nustatyti oro eismo apribojimus dėl netinkamo oro navigacijos paslaugų teikimo Lietuvos

Respublikos atsakomybėje esančioje oro erdvėje (13.4. nuostatų punktas);

Pažymėtina, kad keičiant įstaigos teisinį statusą į viešąją įstaigą, su šių teisių įgyvendinimu susijusios

funkcijos turėtų būti perduotos kitoms institucijoms (pavyzdžiui, numatant, kad administracinę

atsakomybę taiko ne CAA darbuotojai, o teismas pagal CAA darbuotojų pateikiamus duomenis). Kita

vertus, teisės aktai numato galimybę įstatymu suteikti tam tikrus viešojo administravimo įgalinimus ir

kitų teisinių formų juridiniams asmenims. Todėl aukščiau nurodytos bei kitos valdingos CAA funkcijos

(t. y. teisė duoti privalomus nurodymus) teoriškai galėtų būti priskiriamos ir naujajai viešajai įstaigai

CAA. Vis dėlto tokia praktika dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo viešajai įstaigai būtų

išimtinė Lietuvos teisės sistemoje, todėl tokia iniciatyva galėtų sulaukti kritikos.

Pakeitimo nauda ir rizikos

Laukiama pakeitimo nauda:

Nauda Detalizavimas

Įstaigos funkcijų vykdymas

pakankama apimtimi.

Funkcijų vykdymas pakankama apimtimi užtikrintų, kad nebūtų didinama

rizika, kad dėl nepakankamai vykdomų funkcijų kris įstaigai svarbiausi

saugos rodikliai.

Liberalesnė personalo planavimo ir

darbuotojų priėmimo į darbą tvarką

leistų pritraukti aukštesnės

kvalifikacijos darbuotojus

Įstaigos darbuotojai dirbtų pagal darbo sutartis ir neturėtų valstybės

tarnautojų teisinio statuso, todėl darbo santykiai taptų daug liberalesni.

Priimant į darbą nebūtų taikomas Valstybės tarnybos įstatymas bei jame

nustatyta tvarka, t.y. dėl asmenų įdarbinimo į konkrečias pareigybes

spręstų pats viešosios įstaigos vadovas patvirtinta tvarka.

Lankstesnė darbo užmokesčio

nustatymo tvarka leistų lengviau

išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus

Dėl darbuotojų darbo užmokesčio spręstų pati viešoji įstaiga, todėl darbo

užmokesčio nustatymas taptų liberalesnis nei biudžetinėje įstaigoje, kurioje

yra aiškiai reglamentuotas valstybės tarnautojų atlyginimas. Kita vertus,

vadovo, jo pavaduotojų bei vyriausiojo buhalterio darbo apmokėjimas būtų

nustatomas teisės aktų.

Įgyvendinus pasiūlymą, kompetentingiems specialistams būtų galima

siūlyti didesnius darbo užmokesčius bei kitas socialines garantijas ir tokiu

121

Nauda Detalizavimas

būdu pritraukti / išsaugoti CAA reikiamo kvalifikacijos lygio profesionalus.

Didesnė įstaigos autonomija

naudojant biudžeto lėšas

Visos viešosios įstaigos gautos lėšos galėtų būti naudojamos viešųjų

interesų tenkinimui ir įstaigai priskirtų funkcijų vykdymui. Sudaromos

sąlygos investuoti į įstaigos veiklos tobulinimą: lengviau diegti reikiamus IT

sprendimus, naujus vadybos instrumentus, spartinti investicinių projektų

įgyvendinimą.

Naštos valstybės biudžetui ir oro

uostams mažinimas

Naujas finansavimo šaltinis užtikrintų įstaigos veiklą nenaudojant valstybės

biudžeto lėšų. Kartu sumažėtų našta oro uostams, atskaitymai iš kurių

rinkliavų šiuo metu sudaro didžiąją dalį CAA finansavimo. Taip būtų

sudaroma galimybė oro uostams tikslingai investuoti šiuos pinigus.

Valstybės tarnautojų skaičiaus

sumažinimas

Įstaigos darbuotojai neturėtų valstybės tarnautojų statuso ir taptų darbo

teisinių santykių dalyviais, kuriems galiotų Darbo kodekse nustatytas

reglamentavimas. Tokiu būdu būtų pasiekiami ir valstybiniai tikslai –

optimizuota valstybės įstaigų veikla bei sumažintas valstybės tarnautojų

skaičius.

Įvertintos pakeitimo įgyvendinimo rizikos:

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

Atvejis, nebūdingas Lietuvos

praktikai

Lietuvoje nėra sektinos patirties keičiant organizacijų teisinį statusą iš

biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą todėl rizikos veiksniai šiame procese yra

sunkiau numatomi.

Įvedamas papildomas mokestis

užkrauna našta galutiniam

vartotojui

Dėl didesnės (nors ir minimaliai) mokestinės naštos galutiniam vartotojui yra

tikėtina neigiama visuomenės reakcija į pakeitimą.

Sudėtinga ir ilga įgyvendinimo

procedūra

Reikalinga keisti Biudžetinių įstaigų įstatymą, o tokio sprendimo priėmimui

reikalinga politinė valia ir sutarimas, nes reikalingi teisės aktų pakeitimai gali

būti priimti tik Seimo sprendimu.

Su darbuotojų statuso pasikeitimu

galimi kaštai

Su darbuotojais turėtų būti visiškai atsiskaityta pagal Valstybės tarnybos

įstatymą paskutinę jų darbo valstybės tarnyboje dieną. Siekiant išvengti šių

sumų mokėjimo, galėtų būti svarstomas Biudžetinių įstaigų įstatymo,

Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimas, įtvirtinantis išimtinį

reglamentavimą dėl valstybės tarnautojų sukauptų socialinių garantijų

tęstinumo po darbo sutarčių su viešąja įstaiga pasirašymo.

122

Pakeitimo atitikimas teisės aktams

Kaip jau minėta, šiuo metu galiojanti Biudžetinių įstaigų įstatymo redakcija draudžia pertvarkyti

biudžetines įstaigas į kitos teisinės formos juridinius asmenis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Atitinkamai, siekiant įgyvendinti pasiūlymą, yra reikalinga priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo ir/ar

Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimus.

Kitais požiūriais aptariami pakeitimai neprieštarauja teisės aktams.

Preliminarus keistinų teisės aktų sąrašas (įstatymai bei LRV nutarimai):

1. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr.

15-699);

2. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr.

45-1708);

3. Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas (Valstybės Žinios, 2011, Nr. 91-

4316; Valstybės Žinios, 2011, Nr. 109; Valstybės Žinios, 2011, Nr. 118);

4. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 164-

5971);

5. Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas

(Valstybės Žinios, 2004, Nr. 68-2369);

6. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas (Valstybės Žinios, 2000, Nr. 94-2918);

7. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas (Valstybės Žinios, 1995, Nr. 90-2013;

Valstybės Žinios, 1998, Nr. 56-1545; Valstybės Žinios, 2003, Nr. 102-4583; Valstybės

Žinios, 2010, Nr. 13-320; Valstybės Žinios, 2012, Nr. 63-3162);

8. Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1487 „Dėl Vienkartinių leidimų purkšti

augalų apsaugos produktus iš oro išdavimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“

// Valstybės Žinios, 2012, Nr. 145-7448;

9. Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti

statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2012, Nr. 64-3237;

10. Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 626 „Dėl Informacijos apie Lietuvos

Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali

būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, teikimo ir vėjo elektrinių

projektavimo bei statybos vietų šiose teritorijose derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Dėl

Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus,

taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose

teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo)“ // Valstybės

Žinios, 2012, Nr. 64-3238; Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-09195;

11. Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl Branduolinės (atominės)

elektrinės statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos peržiūros tvarkos aprašo

patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2012, Nr. 15-638;

12. Vyriausybės 2011 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 565 „Dėl 2009 m. rugsėjo 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį

ardančių medžiagų nuostatų įgyvendinimo“ // Valstybės Žinios, 2011, Nr. 61-2892;

123

13. Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1764 „Dėl įgaliojimų suteikimo

įgyvendinant Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą“ // Valstybės Žinios, 2010, Nr. 148-

7585;

14. Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1614-8 „Dėl Teroro akto grėsmės lygio

nustatymo, skelbimo ir parengties tvarkos aprašo patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2010,

Nr. 136-6936;

15. Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1613-7 „Dėl Nacionalinės civilinės

aviacijos saugumo programos patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2010, Nr. 136-6935;

16. Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ //

Valstybės Žinios, 2010, Nr. 128-6529;

17. Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros

funkcijų optimizavimo“ // Valstybės Žinios, 2010, Nr. 53-2613; Valstybės Žinios, 2011, Nr.

92-4374; Valstybės Žinios, 2012, Nr. 89-4657;

18. Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 813 „Dėl Valstybės turto informacinės

paieškos sistemos steigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2009, Nr. 90-

3883; Valstybės Žinios, 2013, Nr. 91-4530;

19. Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės

kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir

įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimų pripažinimo netekusiais galios (Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos,

Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo

pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

pripažinimo netekusiais galios)“ // Valstybės Žinios, 2008, Nr. 49-1812;

20. Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 187 „Dėl Lietuvos Respublikos

hidrometeorologijos įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2006, Nr. 25-

841;

21. Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1679 „Dėl Tarptautinių sankcijų

įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2005, Nr. 1-4;

22. Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1680 „Dėl Lietuvos Respublikos

civilinių orlaivių registro įsteigimo ir civilinių orlaivių registro nuostatų patvirtinimo“ //

Valstybės Žinios, 2005, Nr. 1-5;

23. Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1592 „Dėl Skrydžių, kuriais vežami

labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2004,

Nr. 177-6568;

24. Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1355 „Dėl Šiaulių karinio aerodromo

naudojimo civilinių orlaivių skrydžiams tvarkos aprašo patvirtinimo“ // Valstybės Žinios,

2004, Nr. 159-5800;

25. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų

prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo (Dėl Pramoninių avarijų

prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojinguosiuose objektuose esančių

medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir

priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo)“ // Valstybės Žinios, 2004, Nr. 130-4649;

Valstybės Žinios, 2008, Nr. 109-4159;

26. Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto,

valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių

perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis

taisyklių patvirtinimo (Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės

pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo,

saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo)“ //

Valstybės Žinios, 2004, Nr. 86-3119;

124

27. Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 489 „Dėl leidimo vykdyti viršgarsinius

skrydžius Lietuvos Respublikos oro erdvėje“ // Valstybės Žinios, 2004, Nr. 69-2400;

28. Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 483 „Dėl Oro susisiekimo

licencijavimo taisyklių patvirtinimo (Dėl Licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo

taisyklių patvirtinimo)“ // Valstybės Žinios, 2004, Nr. 69-2394; Valstybės Žinios, 2009, Nr.

123-5288;

29. Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės

organizavimo taisyklių patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 2004, Nr. 42-1379;

30. Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos

Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir

Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos

nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo (Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo)“ //

Valstybės Žinios, 2004, Nr. 8-184; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 57-1950;

31. Vyriausybės 2003 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 394 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių

aerodromų naudojimo civilinių orlaivių reikmėms taisyklių patvirtinimo“ // Valstybės Žinios,

2003, Nr. 33-1378;

32. Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 96 „Dėl atskaitymų nuo rinkliavų už oro

navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro uostais biudžetinei įstaigai Civilinės aviacijos

administracijai išlaikyti dydžio nustatymo“ // Valstybės Žinios, 2002, Nr. 8-295;

33. Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų

sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo (Dėl konkrečių

valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo)“

// Valstybės Žinios, 2000, Nr. 108-3463;

34. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško

naudojimo sąlygų patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 1992, Nr. 22-652

125

Pakeitimo įgyvendinimas*

*Siūlomų pakeitimų įgyvendinimo atskaitos tašku laikome sprendimo dėl pakeitimų įgyvendinimo priėmimą. Dėl šios priežasties toliau aptariami pakeitimų

įgyvendinimo terminai nėra siejami su konkrečiomis datomis.

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

1. Parengiami bei teikiami priėmimui Biudžetinių

įstaigų įstatymo (dėl galimybės pertvarkyti biudžetinę

įstaigą į viešąją įstaigą) bei Valstybės tarnybos

įstatymo (dėl valstybės tarnautojų tarnybos statuso

pasikeitimo pertvarkant biudžetinę įstaigą į viešąją

įstaigą) projektai.

Patvirtinti įstatymų pakeitimai. Reikalingi įstatymų pakeitimai

galėtų būti parengti, suderinti

bei priimti per 4-8 mėnesių

laikotarpį.

2. Priimamas LRV nutarimas, kuriuo nusprendžiama

pertvarkyti biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą.

Priimtas LRV nutarimas dėl

įstaigos pertvarkymo.

LRV nutarimas galėtų būti

parengtas, suderintas bei

priimtas per 1-2 mėnesius.

3. Priėmus LRV nutarimą dėl biudžetinės įstaigos

pertvarkymo, rengiami teisės aktų projektai dėl CAA

finansavimo modelio pakeitimo.

Reikalingi įstatymų pakeitimai

galėtų būti priimami per 4-8

mėnesių laikotarpį.

Poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai galėtų būti

priimami per 2-4 mėnesių

laikotarpį.

4. Atliekami teisiniai pertvarkymo veiksmai – viešas

informavimas, naujos įstatų redakcijos derinimas bei

notarinis tvirtinimas, įstatų registravimas Juridinių

asmenų registre.

Paskelbti pranešimai apie

įstaigos pertvarkymą.

Viešoji įstaiga įregistruota

Juridinių asmenų registre.

Biudžetinės įstaigos

pertvarkymo procedūra galėtų

trukti apie 2-4 mėnesius.

5. Rengiami bei teikiami priėmimui poįstatyminių

teisės aktų projektai.

Priimti poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai.

Poįstatyminių teisės aktų

pakeitimai galėtų būti

Šis veiksmas gali būti atliekamas

lygiagrečiai su biudžetinės įstaigos

126

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

priimami per 2-4 mėnesių

laikotarpį.

pertvarkymu.

6. Įstaigos veiklos tobulinimas:

Veiklos procesų peržiūra ir optimizavimas,

organizacinės struktūros optimizavimas,

darbuotojų funkcijų ir atsakomybės sričių

patikslinimas.

Padaliniams nustatytų tikslų ir uždavinių peržiūra

ir patikslinimas (pagal poreikį).

Personalo valdymo priemonių atnaujinimas.

Parengti procesų aprašai,

nustatyti ir nustatyti procesų

efektyvumo rodikliai.

Išgrynintos padalinių ir

darbuotojų funkcijos bei

atsakomybės sritys

formalizuotos padalinių ir

pareiginiuose nuostatuose.

Pagal poreikį pakoreguota

įstaigos organizacinė struktūra.

Atnaujintos personalo valdymo

tvarkos ir priemonės.

Šio etapo veiksmai gali būti

atlikti per 9 – 12 mėnesių

laikotarpį nuo naujo

finansavimo modelio veikimo

pradžios.

Procesų, organizacinės struktūros ir

personalo valdymo tobulinimo

sprendimai, kurie būtų priimti

pakeitus įstaigos teisinę formą ir

finansavimo modelį, tikėtina, nebūtų

galutiniai. Prabėgus 6 – 9 mėnesiams

nuo jų įgyvendinimo, jų

veiksmingumas turėtų būti įvertintas ir

pagal poreikį atliktos korekcijos.

7. Pokyčių komunikavimas Visiems suinteresuotiems

asmenims laiku ir kokybiškai

suteikiama informacija apie

pokyčio eigą.

Viso proceso eigoje. Komunikavimo procesas vyksta viso

pokyčio eigoje. Jį išskiriame atskirai,

kadangi kokybiškas pokyčio

komunikavimas yra vienas iš esminių

sėkmės veiksnių, palengvinančių

struktūrinių pokyčių įgyvendinimą.

127

7.6. Bendrųjų funkcijų konsolidavimas

Pakeitimo esmė

Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos nuolatos ieško sprendimų savo veiklai efektyvinti, mažina

pajėgumus, skiriamus bendrosioms funkcijoms įgyvendinti, nesumažinant jų atlikimo kokybės.

Įstaigos yra panaudojusios daugelį vidinių rezervų šiems tikslams pasiekti. Nors daugelyje jų galima

atrasti nedidelių galimybių veiklos efektyvumui didinti, esminis bendrųjų funkcijų procesų efektyvinimas

yra galimas esant didesnėms jų apimtims, sinergijai tarp atskirų įmonių.

Siūlomas sprendimas yra toliau didinti bendrųjų funkcijų konsolidavimą įstaigose prie Susisiekimo

ministerijos šiose srityse:

Apskaita ir finansų valdymas:

o Metodinis vadovavimas: apskaitos principų, metodų ir taisyklių nustatymas

vadovaujantis nustatytomis bendromis apskaitos politikos nuostatomis, metodinės

pagalbos įstaigoms teikimas;

o Centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymas bei pagalba organizuojant

inventorizacijas;

o Finansinių ataskaitų rinkinių sudarymas ir teikimas suinteresuotiems asmenims,

informacijos teikimas suinteresuotiems asmenims;

o Sistemingos finansų kontrolės vykdymas.

Personalo valdymas:

o Personalo administravimas,

o Bendrųjų ir lyderystės gebėjimų ugdymo planavimas ir koordinavimas (įskaitant

finansinės paramos ugdymo planų įgyvendinimui užtikrinimą),

o Kompetencijų modelio diegimo ir taikymo koordinavimas.

Viešieji pirkimai – visų pirkimų procedūrų centralizavimas (pirmajame etape neliečiant LAKD

vykdomų pirkimų).

IT valdymas – vadovaujantis IVPK rengiamą Susisiekimo ministerijos ir įstaigų prie

ministerijos IT infrastruktūros optimizavimo planu.

Konsoliduojant bendrąsias funkcijas būtų siekiama:

Pajėgų sukoncentravimo ir geresnio išteklių, bendrosioms funkcijoms vykdyti panaudojimo;

Tikslingesnio bendrųjų funkcijų valdymo (t.y. išgryninus veiklą, pagrindinius procesus gali būti

formuluojami konkretūs ir pamatuojami tikslai kiekvieno proceso efektyvumui užtikrinti).

Manome, kad trumpalaikėje perspektyvoje sutaupymas dėl etatų skaičiaus sumažinimo yra galimas,

bet jis būtų minimalus. Sutaupymas trumpalaikėje perspektyvoje neturėtų būti keliamas kaip esminis

tikslas. Pakeitimu būtų sukuriamas potencialas veiklos efektyvinimui, o kartu ir sutaupymui ilgalaikėje

perspektyvoje. Kitų šalių patirtis steigiant bendrųjų paslaugų centrus rodo, kad perėjimas prie

efektyvaus veikimo centralizuotu principu užtrunka iki 4 metų.

128

Galimos dvi pokyčio įgyvendinimo formos :

1. Bendrosioms funkcijoms vykdyti yra suformuojama nauja organizacija, biudžetinė įstaiga,

2. Bendrųjų paslaugų vykdymas konsoliduojamas vienoje jau veikiančioje institucijoje –

Susisiekimo ministerijoje.

Rekomenduojame pirmąją pokyčio realizavimo formą, nes būtent ji leidžia maksimaliai išgryninti

bendrųjų funkcijų įgyvendinimo procesus, tikslingai juos valdyti, keliant konkrečius ir pamatuojamus

procesų efektyvumo bei kokybės didinimo tikslus.

Galimos ir dvi konsolidavimo eigos alternatyvos:

1. Pirmajame etape bendrąsias funkcijas atliekantys darbuotojai yra perkeliami į vieną „centrą“

minimaliai modifikuojant arba visai nekeičiant procesų ir darbo metodų ir keliant tikslą, kad

vidiniai bendrųjų paslaugų vartotojai įstaigose nepajustų pasikeitimo vertinant pagal paslaugos

suteikimo greičio ir kokybės parametrus. Antrajame etape analizuojami ir optimizuojami

veiklos procesai, peržiūrimi išorės paslaugų tiekėjai, nustatomi ir panaudojami kiti veiklos

efektyvumo didinimo rezervai.

2. Pirmajame etape yra analizuojami ir maksimaliai suvienodinami bendrųjų funkcijų procesai

įstaigose, po to, antrajame etape, yra vykdomas jų konsolidavimas vienoje organizacijoje.

Iš šių dviejų alternatyvų siūlome rinktis pirmąją. Pagrindinė priežastis – tikėtinas mažesnis

pasipriešinimas ir sklandesnis perėjimo prie naujos veiklos formos procesas. Bet kuriuo atveju, esminė

sėkmės prielaida pokyčio įgyvendinimui yra efektyvi pokyti valdančių vadovų veikla.

Pakeitimo nauda ir rizikos

Laukiama pakeitimo nauda:

Nauda Detalizavimas

Didesnis veiklos skaidrumas Kokybiškas funkcijų konsolidavimas reikalauja apibrėžti labai aiškius

veiklos procesus ir funkcijų bei atsakomybių padalinimą tarp proceso

dalyvių. Tai sudaro geras prielaidas stebėti ir užtikrinti, kad procesai

vykdomi skaidriai ir laikantis nustatytų reikalavimų.

Geresnės galimybės net ir

mažesnėse įstaigose užtikrinti

profesionalų bendrųjų funkcijų

vykdymą

Atlikus pakeitimą atskiroje įstaigoje pakanka turėti minimalius pajėgumus

bendrųjų funkcijų įgyvendinimui.

Mažesnės sąnaudos bendrųjų

funkcijų vykdymui

Gerėja įstaigų prie Susisiekimo ministerijos bendrųjų funkcijų efektyvumo

rodikliai

Geresnis dabartinių pajėgumų

(pirmiausiai – žmogiškųjų išteklių)

panaudojimas

Sukuriamas kompetencijų centras: pajėgumų sukoncentravimas vienoje

vietoje padėtų nustatyti bendrus darbo standartus ir geriau panaudoti

turimus pajėgumus paskirstant užduotis, bei dalinantis sukauptą

kompetenciją, patirtimi.

Geresnės galimybės taikyti veiklos

efektyvinimo sprendimus

Didesnės veiklos apimtys sudaro palankesnes sąlygas procesų

efektyvinimui.

129

Nauda Detalizavimas

Geresnės galimybės pritrauki

aukštesnės kompetencijos

darbuotojus bendrosioms

funkcijoms įgyvendinti

Organizacijų apjungimas padidintų bendras bendrųjų funkcijų įgyvendinimo

apimtis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu mažesnėse įstaigose dalis šių

funkcijų yra gretinama su kitomis funkcijomis, toks apimčių padidėjimas

leistų suformuoti „grynąsias“ pareigybes, apimančias tik vienos srities

funkcijas. Tai, savo ruožtu, padėtų tikslingai pritraukti aukštesnės

kompetencijos specialistus šiam darbui įgyvendinti.

Masto ekonomija Didesnė organizacija sudaro geresnes prielaidas pasiekti masto ekonomija

vykdant viešuosius pirkimus.

Lengvesni išorinės samdos

sprendimai

Paslaugų teikimas „iš vienų rankų“ sudaro gerą galimybę keičiantis

situacijai rinkoje įvertinti ir išnaudoti tokių paslaugų išorės samdos

galimybes.

Įvertintos pakeitimo įgyvendinimo rizikos:

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

Nauja organizacija ir naujas

valdymo aparatas

Yra didinamas biudžetinių įstaigų skaičius, kas neatitinka bendros

institucinės sandaros tobulinimo krypties mažinti institucijų skaičių. Naujai

suformuota organizacija turės turėti kad ir minimalų, bet savą valdymo

aparatą.

Geros patirties trūkumas,

apsunkinantis sprendimo

įgyvendinimą

Tai dar neįprasta Lietuvos biudžetinėms įstaigoms veiklos sinergijos forma,

nors ji taikoma užsienio šalyse. Pokytis reikalauja ne tik techninio

persitvarkymo, bet ir nuostatų į darbą keitimo. Dėl vietinės patirties trūkumo

galimas nepasitikėjimas ar klaidos įgyvendinant pokytį.

Minimalūs betarpiški išteklių

sutaupymai, lyginant su

materialinėmis ir nematerialinėmis

sąnaudomis pokyčiui įgyvendinti

Kadangi mažesnėse darbuotojų skaičiumi įstaigose dalis bendrųjų funkcijų

priskirtos ne specialiai tam dedikuotoms pareigybėms, o kitas funkcijas

atliekantiems specialistams, betarpiški žmogiškųjų išteklių sutaupymai, bus

minimalūs.

Ilgas laikotarpis, reikalingas

pokyčio efektui pasireikšti, mažina

jo poreikio suvokimą

Darant didelio masto pokyčius kaip bendrųjų funkcijų konsolidavimas,

jungimo efektas pasireikš ilgesnėje nei vienų metų perspektyvoje, todėl

pokytis per anksti gali būti vertinamas kaip nepavykęs.

Tikėtina nevienoda nauda

įstaigoms, mažinanti jų motyvaciją

dalyvauti pokytyje

Tikėtina, kad didesnę naudą pajus didesnės įstaigos, todėl gali kilti kitų

įstaigų pasipriešinimas pokyčiui dėl veiklos apimties kitimo (ir bendrųjų

funkcijų efektyvumo kriterijų kitimo) ar nenoro atsisakyti kontroliuojamų

funkcijų (laikyti funkcijas „arčiau savęs“).

Pakeitimo atitikimas teisės aktams

Aptariama alternatyva ir jos siūlomas įgyvendinimo būdas neprieštarauja teisės aktams.

Norminių teisės aktų keitimas nenumatomas.

130

Pakeitimo įgyvendinimas*

*Siūlomų pakeitimų įgyvendinimo atskaitos tašku laikome sprendimo dėl pakeitimų įgyvendinimo priėmimą. Dėl šios priežasties toliau aptariami pakeitimų

įgyvendinimo terminai nėra siejami su konkrečiomis datomis.

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo

terminai

Komentarai

1. Priimamas LRV nutarimas, kuriuo nusprendžiama įsteigti

naują biudžetinę įstaigą bei pavesti Susisiekimo ministerijai

atstovauti valstybei, kaip steigėjai, ir įgyvendinti biudžetinės

įstaigos dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises bei

pareigas, priimami reikalingi teisės aktų pakeitimai.

Priimtas LRV nutarimas dėl

naujos biudžetinės įstaigos

įsteigimo.

Patvirtinti teisės aktų

pakeitimai.

LRV nutarimas galėtų

būti parengtas,

suderintas bei priimtas

per 1-2 mėnesius, kitų

teisės aktų pakeitimas

gali trukti iki 4-12 mėn.

Šiame etape turėtų būti suformuota

pokyčio valdymo darbo grupė.

2. Priimamas Susisiekimo ministro įsakymas, kuriuo

patvirtinami naujos biudžetinės įstaigos nuostatai bei

administracijos struktūra.

Priimtas Susisiekimo ministro

įsakymas.

Susisiekimo ministro

įsakymas galėtų būti

parengtas bei priimtas

per 1-2 savaites.

3. Atliekami teisiniai naujos biudžetinės įstaigos steigimo

veiksmai – derinami bei tvirtinami notariškai įstaigos

nuostatai, jie pateikiami registracijai Juridinių asmenų

registre.

Įstaiga įregistruota Juridinių

asmenų registre.

Biudžetinės įstaigos

steigimas truktų apie

1-3 savaites.

Pradedama patvirtinus įstaigos

nuostatus.

4. Naujos įstaigos veiklos tikslų ir organizacinės struktūros

suformavimas:

Įstaigos ilgalaikių bei trumpalaikių veiklos tikslų bei jų

įgyvendinimo kriterijų nustatymas, planavimo

dokumentų parengimas ir integravimas į Susisiekimo

ministerijos valdymo srities planavimo sistemą.

Įstaigos organizacinės struktūros, veiklos procesų,

padalinių ir darbuotojų funkcijų bei atsakomybės sričių

Parengtas ir patvirtintas

įstaigos metinis veiklos planas,

atitinkamai pakoreguotas

Susisiekimo ministro valdymo

sričių strateginis veiklos planas.

Priimamas Susisiekimo ministro

įsakymas, kuriuo patvirtinami

naujos biudžetinės įstaigos

Naujos „popierinės“

organizacijos

modeliavimas truktų 2

– 4 mėnesius.

Planavimo dokumentų

parengimas būtų

sietinas su Strateginio

planavimo metodikoje

Šis veiksmas gali būti atliekamas

lygiagrečiai su naujos biudžetinės

įstaigos teisiniais steigimo veiksmais.

Kaip buvo minėta anksčiau,

rekomenduojame bendrąsias

funkcijas konsoliduoti ne visas kartu,

o po vieną. Tai palengvintų pokyčio

valdymą ir sumažintų galimas rizikas

131

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo

terminai

Komentarai

peržiūra. nuostatai bei administracijos

struktūra. Patvirtinami padalinių

bei pareiginiai nuostatai.

nustatytais terminais. dėl didelės pokyčio apimties.

Nuo šios vietos lentelėje pateikiami

pokyčių veiksmai ir jų įgyvendinimo

terminai atspindi pokyčius, susijusius

su viena funkcijų grupe.

4. Įstaigų, iš kurių iškeliamos bendrosios funkcijos,

performavimas:

Įstaigų planavimo dokumentų koregavimas.

Įstaigos organizacinių struktūrų, veiklos procesų,

padalinių ir darbuotojų funkcijų bei atsakomybės sričių

peržiūra.

Atnaujinti įstaigų metiniai

veiklos planai.

Atnaujinti ir patvirtinti įstaigų

organizacinės struktūros,

padalinių ir pareiginiai

nuostatai.

2 – 4 mėn. Šio etapo veiklos atliekamos

lygiagrečiai su ankstesniojo etapo

veiklomis.

5. Įstaigos personalo suformavimas ir reikalingų priemonių

įsigijimas:

Vadovų atranka ir įdarbinimas.

Darbuotojų perkėlimas.

Darbui reikalingų priemonių įsigijimas.

Vadovai ir darbuotojai įdarbinti

naujoje įstaigoje.

Perkėlus darbuotojus nustatytą

dieną įstaiga pradeda veiklą

2 – 5 mėn. Rekomenduojame naujai

formuojamos organizacijos vadovų

atranką atlikti pradedant jos

organizacinės struktūros formavimo

darbus: yra tikslinga aktyviai įtraukti

naujai atrinktus vadovus į naujos

organizacinės struktūros formavimą,

kadangi ateityje jie bus atsakingi už

jos efektyvų veikimą.

Darbuotojų perkėlimas gali būti

pradėtas tuomet, kai bus suformuotos

naujos pareigybės.

5. Naujai suformuotos įstaigos veiklos efektyvinimas:

Veiklos procesų peržiūra ir optimizavimas (perkeliant

sprendimus į IT sistemas).

Parengti (vėliau pagal poreikį

atnaujinami) procesų aprašai,

nustatyti ir stebimi procesų

efektyvumo rodikliai.

Tai cikliškas procesas,

susijęs su metinių

veiklos tikslų ir jų

įgyvendinimo rodiklių

Kaip buvo minėta anksčiau,

pradiniuose konsolidavimo etapuose

yra tikslinga kelti tikslą, kad vidiniai

klientai nepajustų pokyčio (t.y.

bendrųjų funkcijų atlikimo kokybė ir

132

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo

terminai

Komentarai

Organizacinės struktūros peržiūros (pagal poreikį).

Vėlesniuose etapuose yra tikslinga pasirinkti ir diegti

kokybės valdymo sistemą. Kadangi įstaiga atlieka

bendrąsias (aptarnavimo) funkcijas, būtina tokios sistemos

dalis turėtų būti klientų aptarnavimo standartas.

Pagal poreikį (optimizuojant

procesus) atliekami įstaigos

organizacinės struktūros

pakeitimai.

nustatymu. laikas nepablogėtų), veiklos

efektyvinimo tikslai turėtų būti keliami

vėlesniuose etapuose. Tikslinga, kad

veiklos optimizavimas naujoje

įstaigoje būtų atliekamas kaip

kasdienio darbo dalis, ne kaip

vienkartiniai projektai.

6. Pokyčių komunikavimas Visiems suinteresuotiems

asmenims laiku ir kokybiškai

suteikiama informacija apie

pokyčio eigą.

Viso proceso eigoje. Komunikavimo procesas vyksta viso

pokyčio eigoje. Jį išskiriame atskirai,

kadangi kokybiškas pokyčio

komunikavimas yra vienas iš esminių

sėkmės veiksnių, palengvinančių

struktūrinių pokyčių įgyvendinimą.

133

7.7. Įstaigų veiklos valdymo tikslų pagalba stiprinimas

Pakeitimo esmė

Analizuodami situaciją Įstaigose prie Susisiekimo ministerijos ir vertindami į tikslus orientuoto valdymo

praktikas darome išvadą, kad tikslų, uždavinių bei jų įgyvendinimo matavimo kriterijų kokybė įstaigose

prie Susisiekimo ministerijos yra nevienoda ir nepakankama:

Rezultato ir produkto kriterijai daugiausiai orientuoti į atliekamų darbų apimtis ir mažai atspindi

jų kokybė ar atlikimo efektyvumo parametrus;

Tikslų ir uždavinių formuluotės dažnai išvardina įstaigos atliekamas funkcijas, o ne rezultatus,

kurių šių funkcijų atlikimu yra siekiama;

Verslo subjektų priežiūrą atliekančių institucijų, kurios turi vertinti savo veiklos efektyvumo

kriterijus, šie kriterijai nėra pakankamai integruojami su strateginiame planavime naudojamais

kriterijais;

Tikslų, uždavinių, kriterijų formulavimo ypatybių skirtumai tarp įstaigų leidžia spręsti, kad

kiekviena įstaiga savaip traktuoja planavimo prioritetus, nėra vieningai veiklos planavimo ir

stebėsenos praktikų.

Siūlomo pakeitimo esmė yra sustiprinti sąveiką tarp Susisiekimo ministerijos ir įstaigų prie jos

planuojant veiklą ir įgyvendinant jos rezultatų stebėseną bei sistemingai stiprinti strateginio planavimo

įgūdžius visose minėtose institucijose. Pakeitimas leistų ne tik nustatyti labiau į rezultatus ir kliento

perspektyvą orientuotus įstaigų veiklos vertinimo kriterijus, bet ir formuoti veiklos valdymo praktikas,

paremtas bendru veiklos prioritetų supratimu ir bendradarbiavimu, siekiant:

Suteikti informacijos suinteresuotoms šalims apie padėtį įstaigoje;

Atsiskaityti už vykdomą veiklą ir pasiektus rezultatus.

Tam rekomenduojame:

Ugdyti įstaigų gebėjimus tinkamai planuoti ir nustatyti veiklos vertinimo kriterijus „mokymu per

darymą“, t.y. atliekant patį strateginį planavimą. Tam dabartinį strateginio planavimo procesą

rekomenduojame papildyti žingsniais, pateikiamais dalyje „Pakeitimų įgyvendinimas“.

Įtraukti į strateginio planavimo procesą vadovus bei raktinius specialistus ir tikslus bei

uždavinius nustatyti diskusijos pagrindu – tokia darbo forma leidžia užtikrinti maksimalų

vadovų ir darbuotojų įsitraukimą bei įsipareigojimą nustatytų tikslų įgyvendinimui.

Šio diskusinio proceso rezultate suformuoti bazinį visų įstaigų veiklos rodiklių sąrašą. Baziniai

rodikliai – tai rodikliai, susiję su pagrindinių ir nuolatos atliekamų funkcijų įgyvendinimu, kurie

minimaliai keičiasi net ir ilgalaikėje perspektyvoje. Kiekviename planavimo laikotarpyje prie

bazinių rodiklių gali būti pridedami ir kiti rodikliai (produkto, proceso, indėlio kriterijų

lygmenyje), kurie atspindėtų konkretaus planavimo laikotarpio aktualijas ir prioritetus.

Pakeitimo nauda ir rizikos

Laukiama pakeitimo nauda:

134

Nauda Detalizavimas

Vieningos veiklos stebėsenos

sistemos stiprinimas

Siūlomas procesas leidžia suvienodinti veiklos vertinimo kriterijus, kur tai

yra pagrįsta, ir taip Susisiekimo ministerijai ir įstaigoms prie Susisiekimo

ministerijos suteikia įrankį sistemingam jų veiklos stebėjimui.

Vadybos kokybės didinimas

tikslingai formuojant veiklos

valdymo praktikas, nukreiptas į

reikšmingų rezultatų pasiekimą

Vadybos kokybė didėja, kadangi kokybiškai suformuluoti ir suderinti

tarpusavyje veiklos tikslai, uždaviniai ir jų vertinimo kriterijai padeda

sistemingai priimti valdymo sprendimus, lemiančius didesnį institucijos

veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą. Kartu tai užtikrina institucijų veiklos

skaidrumą ir atskaitomybės didinimą.

Sistemingas įstaigų įtraukimas į planavimą diskusijų pagrindu sudaro

prielaidas didesniam jų įsipareigojimui siekti sutartų kriterijų įgyvendinimo.

Taip pat toks darbo būdas ugdo bendradarbiavimo gebėjimus, reikalingus

įvairiose valdymo situacijose.

Pakeitimas nereikalauja tiesioginių

išlaidų

Kadangi planavimo procesas Susisiekimo ministerijoje ir įstaigose prie

ministerijos yra vykdomas reguliariai, svarbiausiais indėlis, reikalingas jo

tobulinimui yra laikas ir dėmesys naujų darbo praktikų suformavimui.

Pakeitimas nereikalauja struktūrinių ar teisės aktų pakeitimų.

Įvertintos pakeitimo įgyvendinimo rizikos:

Rizikos veiksnys Rizikos veiksnio poveikis

Efektui pasireikšti reikalingas

ilgas laikas

Į tikslus orientuoto valdymo stiprinimas yra ilgalaikis procesas. Atsižvelgdami

į savo patirtį galime teigti, kad naujoms planavimo praktikoms ir įgūdžiams

suformuoti gali prireikti 2 – 3 planavimo ciklų.

Proceso sėkmei užtikrinti

reikalingi geri diskusijų

moderavimo įgūdžiai

Kadangi siūlomas planavimo procesas priklauso nuo diskusijų kokybės,

produktyviai diskusijų eigai ir susitarimams pasiekti reikalingi stiprūs

diskusijų moderavimo įgūdžiai. Tam gali prireikti išorinio moderatoriaus.

Pakeitimo atitikimas teisės aktams

Aptariami pakeitimai ir jų siūlomas įgyvendinimo būdas neprieštarauja teisės aktams.

Rekomendacijos įgyvendinimas nereikalauja papildomų išteklių, teisės aktų pakeitimo.

135

Pakeitimo įgyvendinimas*

* Toliau lentelėje pateikiami žingsniai papildytų strateginio planavimo veiksmus, nustatytus LR vyriausybės patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje

(„standartiniai“ Metodikoje numatyti veiksmai, lentelėje nepateikiami). Kadangi institucijų planavimo ciklas yra siejamas su konkrečiais terminais, nustatytais

Metodikoje, pakeitimų įgyvendinimas turi būti susietas su jais.

Pokyčio etapas Tarpinis rezultatas Įgyvendinimo terminai Komentarai

1. Bendrų veiklos prioritetų nustatymas:

planavimo ciklo pradžioje bendroje Ministerijos

ir įstaigų atstovų diskusijoje aptarti ir nustatyti

veiklos prioritetus ateinančiam planavimo

laikotarpiui bei bendrai išnagrinėti ir sutarti

reikalavimus rodiklių formulavimui.

Nustatyti ateinančio laikotarpio

prioritetai (šiame etape tai nėra

formalus dokumentas) bei

vienodas prioritetų ir savo indėlio

į jų pasiekimą supratimas

skirtingose institucijose.

Veiksmas atliekamas

strateginio planavimo

procese prieš nustatant

preliminarų asignavimų

poreikį.

Prioritetų nustatymas vyksta visų institucijų

vadovų diskusijos forma.

2. Sistemingas veiklos prioritetų detalizavimas,

išgryninant adekvačiausius veiklos tikslus,

uždavinius ir jų įgyvendinimo rodiklius.

Nustatytas bazinių Susisiekimo

ministerijos veiklos prioritetus

geriausiai atitinkančių veiklos

tikslų, uždavinių bei jų

įgyvendinimo kriterijų sąrašas.

Nustatytos kriterijų skaitinės

reikšmės.

Veiksmas atliekamas

įstaigoms planuojant joms

priskirtų programų

įgyvendinimą

Diskusinės sesijos „kaskaduojamos“ į

kiekvieną įstaigą prie Susisiekimo

ministerijos, pravedamos išsamios

diskusijos, kuriose dalyvautų Ministerijos ir

atskiros įstaigos bei jos padalinių vadovai.

Kiekvienos diskusijos eigoje turėtų būti

apsvarstomos ir bendru sutarimu prireikus

tikslinamos tikslų ir uždavinių bei jų

pasiekimą matuojančių kriterijų formuluotes

(galutinėms formuluotėms išgryninti gali

prireikti kelių diskusijų), kurios vėliau būtų

įtrauktos į Susisiekimo ministro valdymo

sričių strateginį veiklos planą.

136

1 priedas: Šaltinių sąrašas

Strateginiai dokumentai, veiklos planai ir ataskaitos

1. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Prieiga per internetą:

http://www.lrv.lt/bylos/veikla/2030.pdf.

2. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014 – 2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Žin., 2011, Nr. 29-1368);

3. Valstybinė saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 257 (Žin., 2011, Nr. 29-1368);

4. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547)

5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014–2016 metų strateginis veiklos

planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. kovo 21 d. įsakymu 3-

135 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 3-608

„Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014–2016 metų strateginio

veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo“.

6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo sričių 2014–2016 metų strateginis

veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 11 d.

įsakymas Nr. 1V-611 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. lapkričio 21 d.

įsakymo Nr. 1V-964 „Dėl 2014–2016 metų strateginių veiklos planų “ pakeitimo“

7. LR Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 171 „Dėl viešojo valdymo tobulinimo

2012-2020 metų programos patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2012, Nr. 22-1009.

8. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2012 – 2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253.

9. Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 (Žin., 2012, Nr. 22-1009)

10. Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2009 m. Lapkričio 11 d. Nutarimu Nr. 1511 (Žin., 2009, Nr. 138-

6075)

Kiti dokumentai

1. Cesar Queiroz and Henry Kerali. „A Review of Institutional Arrangements for Road Asset

Management: Lessons for the Developing World“, Transport Papers 32. The World Bank,

Washington, D.C., April 2010.

Prieiga per internetą: http://siteresources.worldbank.org/INTTRANSPORT/Resources/336291-

1227561426235/5611053-1229359963828/TP-32-Road_Asset_Mgmt.pdf

2. Europos Komisija, Rekomendacija, “Tarybos rekomendacija dėl Lietuvos 2013 m.

nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2016m. Lietuvos

konvergencijos programos.” Briuselis, 2013.

3. OECD, „The Call for Innovative and Open Government: an Overview of Country Initiatives“.

OECD, 2011.

137

Prieiga per internetą:

http://www.performance.gov.in/sites/default/files/document/Workshop/innovation/background-

material/The-call-for-innovative.pdf

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 968 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos patvirtinimo“

5. Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bendradarbiavimo su

pasienio kontrolės punktuose tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis dėl pasienio

kontrolės punktų projektavimo, statybos darbų bei priežiūros ir turto valdymo tvarkos aprašas,

patvirtintas 2005 m. gruodžio 19 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-577

6. Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės, patvirtintos 2001 m. vasario 2 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių

patvirtinimo“

7. Pasienio kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas 2014 m. sausio

29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 60 „Dėl pasienio kontrolės punktų

plėtros tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.

Spalio 1 d. Nutarimo nr. 1176 „Dėl pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo“ ir

jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“

8. Sigitas Šiupšinskas. Viešojo valdymo tobulinimo kryptys Lietuvoj. Pranešimas konferencijoje „Į

rezultatus orientuoto valdymo reformos: ar jau turime naują viešojo valdymo kokybę? 2012

9. Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio

6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr.57-2312; 2010, Nr. 102-5279; 2011, Nr. 50-2444).

10. The Swedish Transport administration annual report 2013

Prieiga per internetą:

http://publikationswebbutik.vv.se/upload/7366/2014_054_the_swedish_transport_administratio

n_annual_report_2013.pdf

11. Transport Revolution, Finish Ministry of Transport and Communications 20 April 2012

12. Valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigų administracijų struktūrų tobulinimo

rekomendacijos.

Prieiga per internetą: http://vakokybe.vrm.lt/index.php?id=502

13. Viešosios Politikos ir Vadybos Institutas, „Viešojo administravimo tobulinimo tendencijos:

Lietuvos ir Europos šalių vertinimas.“ Tyrimas atliktas Vidaus reikalų ministerijos užsakymu,

2013 spalio 21 d.

14. Viešojo valdymo tobulinimo komisijos 2013 metų veiklos ataskaita

Prieiga per internetą:

http://www.lrv.lt/bylos/veikla/komisijos/saulelydzio/VVT%20komisijos%202013%20m.%20atas

kaita.pdf

15. UK Highways Agency Business Plan 2014-2015

Prieiga per internetą: http://assets.highways.gov.uk/about-us/corporate-documents-business-

plans/S130364_Business%20Plan%202014-15.pdf

138

2 priedas: Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

24 lentelė. LAKD vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

Įstaigos misijos formuluotė: 1. įgyvendinti valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką;

2. įgyvendinti saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką;

3. organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą.

Įstaigos vizijos formuluotė: Nėra suformuluota

Lietuvos

respublikos

Vyriausybės

2014 m.

veiklos

prioritetai /

ministro

prioritetai

Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016 m.

Strateginis veiklos planas

2014 – ųjų metų

veiklos plano

priemonės

Atsakingi

padaliniai

Įstaigos funkcijų

grupės

Strateginiai tikslai Vykdomos

programos

Programų tikslai Programų

uždaviniai

I Ministro

prioritetas

(įgyvendinant

LRV I

prioriteto 1.1.

prioritetinę

kryptį)

01. Siekti, kad būtų

sukurta moderni,

subalansuota,

saugi, draugiška

aplinkai susisiekimo

sistema, kaip

regioninis

intermodalinis

transporto centras,

kuri efektyviai

tenkintų gyventojų ir

verslo poreikius.

01-09.

Susisiekimo

valstybinės ir

vietinės reikšmės

keliais

užtikrinimas.

01-09-01. Mažinti

socialinę atskirtį

tarp regionų,

plėtojant ir

prižiūrint vietinės

reikšmės kelių

(gatvių) transporto

infrastruktūrą

01-09-01-01. Plėtoti

vietinės reikšmės

kelius (gatves).

01-09-01-01-02.

Vietinės reikšmės

kelių (gatvių) plėtrai

ir priežiūrai

skiriamas

finansavimas iš

KPP

Vietinių kelių

skyrius

Vietinės reikšmės

kelių (gatvių)

priežiūra, plėtra ir

saugaus eismo

sąlygų užtikrinimas

01-09-02.

Užtikrinti tinkamą,

01-09-02-01.

Užtikrinti tinkamą,

01-09-02-01-01.

Rekonstruoti, taisyti

Perspektyvinio

planavimo, Kelių

Valstybinės

reikšmės kelių ir

139

patogų ir saugų

susisiekimą

valstybinės

reikšmės keliais,

juos plėtojant,

prižiūrint ir

valdant.

patogų ir saugų

susisiekimą

valstybinės

reikšmės keliais.

(remontuoti)

valstybinės

reikšmės kelius,

diegti inžinerines

saugaus eismo

priemones, tobulinti

eismo saugos

valdymą bei

formuoti

visuomenės

elgseną keliuose

priežiūros,

Projektų

įgyvendinimo,

Investicijų,

Eismo

informacijos ir

valdymo, Tiltų,

Eismo saugumo,

Tarptautinių

ryšių, Ryšių su

visuomene,

Kelių techninio

normavimo ir

technologijų,

Valstybės turto

skyriai.

kelio statinių

plėtra; Inžinerinių ir

švietėjiškų

priemonių

įgyvendinimas

gerinant saugų

eismą valstybinės

reikšmės keliuose;

Intelektinių

transporto sistemų

valstybinės

reikšmės keliuose,

kelių, eismo ir

viešojo transporto

kelionių duomenų

valdymas; Kitų

specialiųjų funkcijų

vykdymas ir

specialiųjų funkcijų

administravimas.

01-09-02-01-02.

Prižiūrėti

valstybinės

reikšmės kelius

Kelių priežiūros,

Projektų

įgyvendinimo

skyriai.

Valstybinės

reikšmės kelių

priežiūra; Kitų

specialiųjų funkcijų

vykdymas ir

specialiųjų funkcijų

administravimas.

01-09-02-02.

Racionaliai

panaudoti Kelių

direkcijos valdymo

išlaidas, vykdant

kelių priežiūros ir

plėtros

01-09-02-02-01.

Didinti Kelių

direkcijos veiklos

efektyvumą

Informacinių

technologijų,

Vidaus audito,

Ekonomikos,

Dokumentų

valdymo, Ūkio,

Viešųjų pirkimų,

Bendrųjų funkcijų

administravimas;

Kitų specialiųjų

funkcijų vykdymas

ir specialiųjų

funkcijų

140

administravimą. Personalo,

Finansų ir

apskaitos,

Juridinis skyriai.

administravimas.

25 lentelė. VKTI vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

Įstaigos misijos formuluotė: Vykdyti Lietuvos Respublikos kelių transporto veiklos viešąjį reguliavimą ir kelių transporto ūkio subjektų valstybinę

priežiūrą, siekiant teigiamo poveikio ekonomikai ir visuomenei.

Įstaigos vizijos formuluotė: Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos – nuolat tobulėjantis, teisingas ir principingas Jūsų

partneris ir patarėjas.

Lietuvos

respublikos

Vyriausybės

2014 m.

veiklos

prioritetai /

ministro

prioritetai

Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016 m.

Strateginis veiklos planas

2014 – ųjų metų

veiklos plano

priemonės

Atsakingi

padaliniai

Įstaigos funkcijų

grupės

Strateginiai tikslai Vykdomos

programos

Programų tikslai Programų

uždaviniai

I Ministro

prioritetas

(įgyvendinant

LRV I

prioriteto 1.1.

prioritetinę

kryptį ir V

prioriteto 5.1.

prioritetinę

kryptį)

01. Siekti, kad būtų

sukurta moderni,

subalansuota, saugi,

draugiška aplinkai

susisiekimo sistema,

kaip regioninis

intermodalinis

transporto centras,

kuri efektyviai

tenkintų gyventojų ir

verslo poreikius.

01-09.

Susisiekimo

valstybinės ir

vietinės

reikšmės keliais

užtikrinimas.

01-09-03. Užtikrinti

vienodas ir

palankias kelių

transporto verslo

sąlygas, gerinti

kelių transporto

saugą ir mažinti

neigiamą poveikį

aplinkai

01-09-03-01.

Užtikrinti ir

tobulinti ūkio

subjektų veiklos

priežiūrą,

pažeidimų

prevenciją ir

verslo poreikius

atitinkančių

administracinių

paslaugų teikimą.

01-09-03-01-01.

Vykdyti rizikos

vertinimu pagrįstą

ūkio subjektų veiklos

priežiūrą, teikti

metodinę pagalbą ir

administracines

paslaugas, plečiant

elektroninės erdvės

galimybių

panaudojimą“

Visų centrinių

skyrių vedėjai,

Inspekcijos

viršininko

pavaduotojas,

kuruojantis

kontrolės sritį,

konkrečių

projektų vadovai

Dalyvavimas

rengiant ES ir

nacionalinę teisę,

tarptautinis

bendradarbiavimas

kelių transporto

srityje;

Administracinių

paslaugų teikimas;

Ūkio subjektų

veiklos priežiūra;

141

01-09-03-01-02.

Įgyvendinti Lietuvos

Respublikos

transporto lengvatų

įstatymo nuostatas

Kelių transporto

veiklos

reguliavimo

skyriaus

vedėjas

Dalyvavimas

socialinių paslaugų

teikime

26 lentelė. VGI vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

Įstaigos misijos formuluotė: Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sistema būtų saugi ir sąveiki

Įstaigos vizijos formuluotė: Saugi visuomenė ir saugus geležinkelių transportas, kai neįvyksta eismo įvykiai, nežūsta ir nesužeidžiami žmonės.

Lietuvos

respublikos

Vyriausybės

2014 m.

veiklos

prioritetai /

ministro

prioritetai

Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016 m.

Strateginis veiklos planas

2014 – ųjų metų

veiklos plano

priemonės

Atsakingi

padaliniai

Įstaigos

funkcijų grupės

Strateginiai tikslai Vykdomos

programos

Programų tikslai Programų

uždaviniai

I Ministro

prioritetas

(įgyvendinant

LRV I

prioriteto 1.1.

prioritetinę

kryptį ir V

prioriteto 5.1.

prioritetinę

kryptį)

01. Siekti, kad būtų

sukurta moderni,

subalansuota,

saugi, draugiška

aplinkai

susisiekimo

sistema, kaip

regioninis

intermodalinis

transporto centras,

kuri efektyviai

tenkintų gyventojų

01-11.

Susisiekimo

geležinkeliais

užtikrinimas.

01-11-01. Užtikrinti

saugų ir

konkurencingą

susisiekimą

geležinkelių

transportu.

01-11-01-01.Sukurti

saugią, sąveikią ir

konkurencingą

geležinkelių

transporto sistemą.

01-11-01-01-01.

Organizuoti ir vykdyti

geležinkelių

transporto sistemos

saugos ir sąveikos

priežiūrą bei

nediskriminacinės

prieigos prie

viešosios

geležinkelių

infrastruktūros

Saugos ir

sąveikos skyrius

Strateginio

planavimo

skyrius

Administracinių

paslaugų skyrius

Saugaus

geležinkelių

transporto

užtikrinimo

funkcija

Sąveikos

geležinkelių

transporte

užtikrinimo

funkcija

Geležinkelių

142

ir verslo poreikius. užtikrinimą. transporto

paslaugų teikimo

konkurencijos

skatinimo,

vartotojams

teikiamų

geležinkelio

transporto

paslaugų

kokybės

gerinimo funkcija

Reikalavimų,

susijusių su

geležinkelių

transporto sauga

ir sąveika,

nustatymo

funkcija

143

27 lentelė. CAA vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

Įstaigos misijos formuluotė: Vykdyti valstybinę civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą.

Įstaigos vizijos formuluotė: Tapti patikima ir profesionalia saugius civilinės aviacijos skrydžius užtikrinančia institucija.

Lietuvos

respublikos

Vyriausybės

2014 m.

veiklos

prioritetai /

ministro

prioritetai

Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016 m.

Strateginis veiklos planas

2014 – ųjų metų

veiklos plano

priemonės

Atsakingi

padaliniai

Įstaigos

funkcijų grupės

Strateginiai tikslai Vykdomos

programos

Programų tikslai Programų

uždaviniai

I Ministro

prioritetas

(įgyvendinant

LRV I

prioriteto 1.1.

prioritetinę

kryptį ir V

prioriteto 5.1.

prioritetinę

kryptį)

01. Siekti, kad būtų

sukurta moderni,

subalansuota,

saugi, draugiška

aplinkai susisiekimo

sistema, kaip

regioninis

intermodalinis

transporto centras,

kuri efektyviai

tenkintų gyventojų ir

verslo poreikius.

01-12. Civilinės

aviacijos veiklos

priežiūra bei

skrydžių saugos ir

saugumo

užtikrinimas.

01-12-01. Nustatyti

reikalavimus

civilinei aviacijai,

organizuoti

Nacionalinės

civilinės aviacijos

saugumo

programos

įgyvendinimą, pagal

savo kompetenciją

įgyvendinti

valstybės civilinės

aviacijos plėtros

strategiją.

01-12-01-01.

Nustatyti

reikalavimus ir

vykdyti civilinės

aviacijos valstybinę

priežiūrą.

01-12-01-01-01.

Kontroliuoti, kaip

asmenys laikosi

nustatytų civilinės

aviacijos

reikalavimų.

Skyriai,

atsakingi už

civilinės

aviacijos

priežiūrą.

Civilinės

aviacijos

valstybinė

kontrolė ir

priežiūra

01-12-01-01-02.

Nustatyti

reikalavimus

civilinei aviacijai bei

suteikti pagal

Skyriai,

atsakingi už

civilinės

aviacijos

priežiūrą.

Teisėkūra ir

reikalavimų

įgyvendinimas

144

kompetenciją teises

vykdyti civilinės

aviacijos veiklą

01-12-01-01-03.

Mokėti oro

navigacijos

rinkliavas už orlaivių

naudotojų, atleistų

nuo tokių rinkliavų

mokėjimo,

skrydžius.

Finansų ir

ekonomikos

skyrius

Bendrosios

funkcijos

28 lentelė. PKPD vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

Įstaigos misijos formuluotė: Plėtoti ir modernizuoti pasienio kontrolės punktus ir aikšteles, skirtas transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną,

stovėti, užtikrinti patikėto turto efektyvų valdymą ir tinkamą priežiūrą, organizuoti sklandų patekimą į pasienio kontrolės punktus.

Įstaigos vizijos formuluotė: Nėra suformuluota

Lietuvos

respublikos

Vyriausybės

2014 m.

veiklos

prioritetai /

ministro

prioritetai

Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016 m.

Strateginis veiklos planas

2014 – ųjų metų

veiklos plano

priemonės

Atsakingi

padaliniai

Įstaigos

funkcijų grupės

Strateginiai tikslai Vykdomos

programos

Programų tikslai Programų

uždaviniai

I Ministro

prioritetas

(įgyvendinant

LRV V

prioriteto 5.1.

prioritetinę

01. Siekti, kad būtų

sukurta moderni,

subalansuota,

saugi, draugiška

aplinkai susisiekimo

sistema, kaip

regioninis

01-09. programa.

Susisiekimo

valstybinės ir

vietinės reikšmės

keliais

užtikrinimas.

01-09-04. Užtikrinti,

kad prie ES išorinės

sienos tarptautiniai

pasienio kontrolės

punktai atitiktų ES

nustatytus

reikalavimus,

01-09-04-01.

Pastatyti

modernius, gerai

įrengtus PKP kelių,

geležinkelių ir jūrų

PKP.

01-09-04-01-01

Parengti pasienio

kontrolės punktų

plėtros projektus ir

organizuoti jų

įgyvendinimą

Statybų skyrius,

Turto valdymo

skyrius.

PKP ir aikštelių

statybos

užsakovo

funkcijos

145

kryptį) intermodalinis

transporto centras,

kuri efektyviai

tenkintų gyventojų ir

verslo poreikius.

patikėtas turtas būtų

tinkamai prižiūrimas

ir efektyviai

valdomas,

elektroninių sistemų

pagalba būtų

efektyviai valdomi

transporto

priemonių srautai

prie pasienio

kontrolės punktų.

01-09-04-01-02

Organizuoti statinių

priežiūros darbus,

sudaryti reikalingas

sutartis bei

apmokėti nustatytas

išlaidas, susijusias

su turto valdymu,

priežiūra, remontu

ar kitokiu tvarkymu

Turto valdymo

skyrius,

Statybų

skyrius,

Regionų

skyriai,

Finansų

skyrius.

Pasienio

kontrolės punktų

ir aikštelių turto

valdymas ir

priežiūra;

patekimo į PKP

organizavimas

146

29 lentelė. LSLA vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

Įstaigos misijos formuluotė: Užtikrinti, kad Lietuvos respublikos bei tarptautiniai teisės aktai saugios laivybos bei taršos prevencijos srityse būtų tinkamai

įgyvendinti bei vykdyti tokių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo valstybinę priežiūrą

Įstaigos vizijos formuluotė: Būti nuolat tobulėjančia, kokybiškai vykdančia savo veiklą ir profesionaliai teikiančia paslaugas vandens transporto verslui ir

visuomenei organizacija.

Lietuvos

respublikos

Vyriausybės

2014 m.

veiklos

prioritetai /

ministro

prioritetai

Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016 m.

Strateginis veiklos planas

2014 – ųjų metų

veiklos plano

priemonės

Atsakingi

padaliniai

Įstaigos

funkcijų grupės

Strateginiai tikslai Vykdomos

programos

Programų tikslai Programų uždaviniai

I Ministro

prioritetas

(įgyvendinant

LRV I

prioriteto 1.1.

prioritetinę

kryptį ir V

prioriteto 5.1.

prioritetinę

kryptį)

01. Siekti, kad būtų

sukurta moderni,

subalansuota,

saugi, draugiška

aplinkai susisiekimo

sistema, kaip

regioninis

intermodalinis

transporto centras,

kuri efektyviai

tenkintų gyventojų ir

verslo poreikius.

01-10.

Susisiekimo

vandens keliais

užtikrinimas.

01-10-03. Stiprinti

saugios laivybos

valstybinę

priežiūrą ir

dalyvauti

tobulinant

nacionalinius ir

tarptautinius

saugios laivybos

standartus.

01-10-03-01. Užtikrinti

jūrų laivų ir įgulų

atitiktį nacionalinių ir

tarptautinių teisės

aktų reikalavimams,

užtikrinti saugią

laivybą Lietuvos

respublikos

jurisdikcijai

priklausančioje jūros

dalyje bei vidaus

vandenyse.

01-10-03-01-01.

Vykdyti laivų

inspektavimus,

vertinti laivybos

kompanijų bei

klasifikacinių

bendrovių veiklą,

registruoti vandens

transporto

priemones, vykdyti

akredituotų mokymo

įstaigų veiklos

priežiūrą bei

organizuoti laivų

įgulų žinių

patikrinimus.

Laivybos

kontrolės,

pramoginės

laivybos,

parengimo

priežiūros ir

diplomavimo

skyriai.

Laivybos

kontrolė ir ūkio

subjektų veiklos

priežiūra

01-10-03-01-02.

Vykdyti laivybos

Hidrografijos ir

navigacinių

Laivybos

kontrolė ir ūkio

147

stebėseną bei

bendro naudojimo

vandens kelių jūroje

ir valstybinės

reikšmės vandens

vandenų kelių

tinkamumo

navigacijai priežiūrą

ir kontrolę, vykdyti

ūkio subjektų

veiklos priežiūrą bei

pramoginių laivų

patekimo į rinką

priežiūrą.

įrenginių,

pramoginės

laivybos,

laivybos

kontrolės, ūkio

subjektų veiklos

priežiūros

skyriai.

subjektų veiklos

priežiūra

01-10-03-02.

Dalyvauti tobulinant

nacionalinius ir

tarptautinius saugios

laivybos bei taršos iš

laivų prevencijos ir

laivybos apsaugos

standartus.

01-10-03-02-01.

Rengti pasiūlymus

(sprendimų

projektus, analitines

išvadas, pozicijas),

susijusius su

saugios laivybos

politikos formavimu

bei įgyvendinimu;

dalyvauti

tarptautinių

organizacijų darbe,

tinkamai

atstovaujant

Lietuvos

Respublikos,

Lietuvos laivybos

kompanijų bei jūrų

uostų administracijų

interesams.

Laivybos

standartų, teisės

ir personalo

skyriai

Saugios laivybos

reikalavimų

įgyvendinimo

organizavimas,

bendrosios

funkcijos

148

30 lentelė. TID vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

Įstaigos misijos

formuluotė: Efektyviai administruoti transporto ir kitus infrastruktūros plėtros projektus, remiamus Europos Sąjungos fondų bei Valstybės biudžeto

lėšomis ir atlikti jų įgyvendinimo kokybišką priežiūrą.

Įstaigos vizijos formuluotė: Profesionalus, patikimas, atsakingas partneris, užtikrinantis sklandų Lietuvai svarbių projektų įgyvendinimą.

Lietuvos

respublikos

Vyriausybės

2014 m.

veiklos

prioritetai /

ministro

prioritetai

Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016

m. Strateginis veiklos planas

2014 – ųjų metų veiklos

plano priemonės

Atsakingi

padaliniai

Įstaigos funkcijų

grupės

Strateginiai

tikslai

Vykdomos

programos

Programų

tikslai

Programų

uždaviniai

I Ministro

prioritetas

(įgyvendinant

LRV I

prioriteto 1.1.

prioritetinę

kryptį ir V

prioriteto 5.1.

prioritetinę

kryptį)

01. Siekti, kad

būtų sukurta

moderni,

subalansuota,

saugi, draugiška

aplinkai

susisiekimo

sistema, kaip

regioninis

intermodalinis

transporto

centras, kuri

efektyviai

tenkintų

gyventojų ir

verslo poreikius.

01-08

Transporto ir

ryšių politikos

įgyvendinimas.

01-08-02

Efektyviai

administruoti

transporto

infrastruktūros

projektus,

finansuojamus

ES ir

nacionalinėmis

lėšomis.

01-08-02-01

Vykdyti efektyvią

iš ES lėšų

bendrai

finansuojamų

projektų

stebėseną.

01-08-02-01-01. Užtikrinti

projektų vykdytojų

deklaruojamų išlaidų

tinkamumą finansuoti iš

2007 – 2013m struktūrinės

paramos lėšų

01-08-02-01-02. Užtikrinti

projektų vykdytojų

deklaruojamų išlaidų

tinkamumą finansuoti iš

2014-2020m struktūrinės

paramos lėšų

Visi TID

padaliniai

tiesiogiai

prisideda prie

priemonės

įgyvendinimo,

išskyrus

Bendrųjų

reikalų skyrių

1. Europos Sąjungos

struktūrinės paramos

ir sanglaudos fondo

transporto sektoriui

administravimo

funkcija

(Įgyvendinančiosios

institucijos funkcija)

2. Europos Sąjungos

pagalbos TEN-T

infrastruktūros plėtros

projektų Lietuvos

teritorijoje

administravimo

funkcija

(Įgyvendinančiosios

institucijos funkcija)

01-08-02-01-03. Įgyvendinti

ES struktūrinės paramos

informavimo ir viešinimo

iniciatyvas

149

01-08-02-02.

Užtikrinti efektyvų

ES finansinės

paramos TEN-T

srityje

panaudojimą

01-08-02-02-01. Užtikrinti

projektų vykdytojų

deklaruojamų išlaidų

tinkamumą finansavimui

31 lentelė. IVPK vykdomų funkcijų ir veiklos tikslų sąsajos

Įstaigos misijos

formuluotė: Planuoti, organizuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir

žiniomis savo veiklą grindžiančiomis visuomenės, kurios nariai turi galimybę ir geba savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių

informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis, plėtros.

Įstaigos vizijos

formuluotė:

Nėra suformuluota.

Lietuvos

respublikos

Vyriausybės

2014 m.

veiklos

prioritetai /

ministro

prioritetai

Lietuvos respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2014 – 2016 m.

Strateginis veiklos planas

2014 – ųjų metų

veiklos plano

priemonės

Atsakingi

padaliniai

Įstaigos funkcijų

grupės

Strateginiai

tikslai

Vykdomos

programos

Programų

tikslai

Programų uždaviniai

II Ministro

prioritetas

(įgyvendinant

LRV IV

prioriteto 4.3.

prioritetinę

kryptį)

02 Siekti, kad

Lietuvoje būtų

sukurta

moderni

informacinė

visuomenė,

kurios nariai

savo veiklą

02-01

Informacinės

visuomenės

plėtra.

02-01-01

Plėtoti

elektroninį

turinį ir IRT

infrastruktūrą,

siekti plataus

jų naudojimo.

02-01-01-01. Plėtoti

valstybės informacinius

išteklius.

02-01-01-01-01.

Valstybės

informacinių išteklių

sąveikumo

platformos (VIISP)

palaikymas ir

tobulinimas bei jos

panaudojimo plėtra

Projektų skyrius. Valstybės

informacinių išteklių

plėtojimas

150

grindžia

informacija,

žinojimu ir

naujausių

informacinių ir

ryšių

technologijų

teikiamomis

galimybėmis.

02-01-01-01-02.

Tarpžinybinės

mokestinių

duomenų

saugyklos

palaikymas ir plėtra

02-01-01-02. Užtikrinti

efektyvų valstybės

biudžeto lėšų

panaudojimą,

įgyvendinant informacinės

visuomenės plėtros

projektus.

02-01-01-02-01.

Informacinė

visuomenė visiems

(Europos Sąjungos

ir bendrojo

finansavimo lėšos)

02-01-01-02-02.

Techninė parama

veiksmų programoms

administruoti

02-01-01-02-03.

Techninė parama

informavimui ir

viešinimui

02-01-01-02-05.

Techninė parama

veiksmų programoms

administruoti (2014-

2020 m.)

02-01-01-02-06.

Valstybės ir

savivaldybių institucijų

ir įstaigų informacinės

Struktūrinių fondų

administravimo

skyrius,

Planavimo ir

stebėsenos skyrius.

Efektyvaus

valstybės biudžeto

lėšų panaudojimo,

įgyvendinant

informacinės

visuomenės plėtros

projektus,

užtikrinimas

151

visuomenės plėtros

investicijų projektų

derinimas

02-01-01-03. Koordinuoti

informacinės visuomenės,

valstybės informacinių

išteklių plėtros darbus.

02-01-01-03-01.

Valstybės ir žinybinių

registrų, valstybės

informacinių sistemų

nuostatų ir

specifikacijų derinimas

bei registravimas

02-01-01-03-02.

Metodinės pagalbos

valstybės institucijoms

ir įstaigoms dėl jų

interneto svetainių

atitikimo keliamiems

reikalavimams

teikimas

02-01-01-03-03.

Kompiuterinių teksto

vertimo priemonių

įsigijimas

02-01-01-03-04. Su

informacinės

visuomenės plėtros

procesais susijusių

pavestų darbų

vykdymas; norminių ir

programinių

dokumentų rengimas

Informacinių išteklių

skyrius,

Planavimo ir

stebėsenos skyrius.

Teisės aktų,

reglamentuojančių

informacinės

visuomenės

paslaugų teikimą,

pažeidimų

nagrinėjimo

komisija

Visi skyriai pagal

kompetenciją

Informacinės

visuomenės,

valstybės

informacinių išteklių

plėtros darbų

koordinavimas

152

3 priedas: Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos vykdomų funkcijų grupių produktai ir

vartotojai

32 lentelė. LAKD vykdomos funkcijų grupės, jų produktai bei vartotojai

Funkcijų grupė Atliekantis padalinys Sukuriamas produktas (skliausteliuose nurodyta apimtis arba

reguliarumas per metus, kur tai adekvatu)

Sukuriamo produkto vartotojai

(skliausteliuose nurodytas

vartotojų skaičius per metus,

kur tai adekvatu)

Valstybinės reikšmės kelių

priežiūra

Kelių priežiūros skyrius,

Tiltų skyrius

Užtikrinta 21 tūkst. km kelių, 1506 vnt. tiltų ir apie 107 KOSIS stotelių

priežiūra, užtikrinant bedefektę kelių priežiūrą 66,79 proc. (LAKD pateikė

detalų produktų, sukurtų šiam rezultatui pasiekti, sąrašą).

Kelių naudotojai, Susisiekimo

ministerija, Valstybinės reikšmės

kelius prižiūrinčios VĮ, VKTI

Valstybinės reikšmės kelių

ir kelio statinių plėtra

Perspektyvinio

planavimo skyrius,

Investicijų skyrius, Kelių

priežiūros skyrius, Tiltų

skyrius, Valstybinio turto

valdymo skyrius, Kelių

techninio normavimo ir

technologijų skyrius

Atlikta paviršiaus apdaro darbų (215 km), žvyrkelių asfaltavimo darbų

(35,38 km); TEN-T kelių ruožų tiesimo, rekonstravimo, taisymo darbų

(74 km), kitų tiesimo, rekonstravimo , taisymo darbų (17 km) (LAKD

pateikė detalų produktų, sukurtų šiam rezultatui pasiekti, sąrašą).

Kelių naudotojai, Susisiekimo

ministerija, Valstybinės reikšmės

kelius prižiūrinčios VĮ, TID,

2007–2013 metų Europos

kaimynystės ir partnerystės

priemonės Lietuvos, Lenkijos ir

Rusijos bendradarbiavimo per

sieną programos jungtinis

techninis sekretoriatas

Inžinerinių ir švietėjiškų

priemonių įgyvendinimas

gerinant saugų eismą

valstybinės reikšmės

keliuose

Eismo saugumo skyrius Organizuotos švietėjiškos akcijos (80) ir įgyvendintos inžinerinės eismo

saugos užtikrinimo priemonės (LAKD pateikė detalų produktų, sukurtų

šiam rezultatui pasiekti, sąrašą).

Kelių naudotojai, Susisiekimo

ministerija

Intelektinių transporto

sistemų valstybinės

reikšmės keliuose, kelių,

Eismo informacijos ir

valdymo skyrius

Nuolat veikianti eismo informacijos centro paslauga, suprojektuoti ir

įdiegti įrenginiai (LAKD pateikė detalų produktų, sukurtų šiam rezultatui

Kelių naudotojai, LHMT, Policijos

departamentas, NŽT, VšĮ KTTI,

kelius prižiūrinčios VĮ, kitos

153

eismo ir viešojo transporto

kelionių duomenų

valdymas

pasiekti, sąrašą). įstaigos ir institucijos

Vietinės reikšmės kelių

(gatvių) priežiūra, plėtra ir

saugaus eismo sąlygų

užtikrinimas

Vietinių kelių skyrius Nutiesta, rekonstruota ar sutaisyta (suremontuota) vietinės reikšmės

kelių (gatvių) (141 km), tam Pasirašyta finansavimo sutarčių dėl KPPP

lėšų naudojimo vietinės reikšmės keliams (gatvėms) (211), Atlikti

finansavimo sutarčių, pasirašytų su institucijomis dėl KPPP lėšų

naudojimo vietinės reikšmės keliams (gatvėms), vykdymo kompleksiniai

patikrinimai (23)

Kelių naudotojai, Vietinės

reikšmės kelių valdytojai

Kitų specialiųjų funkcijų

vykdymas ir specialiųjų

funkcijų administravimas

Tarptautinių ryšių

skyrius, Finansų ir

apskaitos skyrius,

Ekonomikos skyrius,

Viešųjų pirkimų skyrius,

IT skyrius, Juridinis

skyrius, Personalo

skyrius, Projektų

įgyvendinimo skyrius,

Ūkio skyrius, Kelių

techninio normavimo ir

technologijų skyrius

Vykdyta pagal kitas funkcijas vykdomų darbų kontrolė, SVP projektas

(2013-2015 m. ir 2014-2016 m.) (5 paketai), parengtos pagal nustatytus

reikalavimus ataskaitos, parengti ir įvertinti teisės aktų projektai,

normatyvinių dokumentų projektai, suorganizuota tarptautinė Baltijos

šalių kelininkų konferencija, vnt. (1 vnt.), Baltijos šalių kelininkų

asociacijos tarybos, techninių komitetų posėdžiai, vnt. (2 vnt.).

Susisiekimo ministerija, Finansų

ministerija, Statistikos

departamentas, Seimo Audito

komitetas, Valstybės kontrolė, VĮ

Valstybės turto fondas,

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija, TID, teismai,

valstybinės reikšmės kelius

prižiūrinčios valstybės įmonės;

savivaldybės ir kt. Įstaigos, kelių

naudotojai

33 lentelė. VKTI vykdomos funkcijų grupės, jų produktai bei vartotojai

Funkcijų grupė Atliekantis padalinys Sukuriamas produktas (skliausteliuose nurodyta apimtis arba

reguliarumas per metus, kur tai adekvatu)

Sukuriamo produkto vartotojai

(skliausteliuose nurodytas

vartotojų skaičius per metus,

kur tai adekvatu)

Dalyvavimas rengiant ES ir

nacionalinę teisę,

tarptautinis

bendradarbiavimas kelių

Priežiūros koordinavimo

ir konsultavimo skyrius,

Kelių transporto veikos

reguliavimo skyrius,

Dalyvavimas Europos kelių transportą kontroliuojančias institucijas

vienijančios organizacijos Euro Contrôle Route (toliau – ECR) veikloje

(9), patvirtinti teisės aktai, pateiktos išvados dėl teisės aktų projektų,

patvirtinti tvarkų aprašai, sukurta ir ekspoatuojama Ūkio subjektų,

Susisiekimo ministerija,

Tarptautinė kelių transporto

sąjunga, Europos kelių policijos

tinklas, Europos transporto

154

transporto srityje Technikos skyrius,

Teisės skyrius,

Personalo skyrius,

Saugaus eismo skyrius,

Administracija

susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo valstybės

informacinė sistema "Vektra", parengtos reguliarios ataskaitos, teikiami

pasiūlymai Susisiekimo ministerijai, 136 egzaminų testų klausimai (2013

m.) 55 egzaminų testų klausimai (2014 m.).

sektoriaus darbuotojų federacija,

Ūkio subjektai (vežėjai),

Savivaldybių vykdomosios

institucijos, Tarptautinis

transporto forumas (ITF),

transporto priemonių gamintojai,

perdirbėjai

Administracinių paslaugų

teikimas

Administracija, Finansų

skyrius, Teisės skyrius,

Personalo skyrius, Kelių

transporto veiklos

reguliavimo skyrius,

Priežiūros koordinavimo

ir konsultavimo skyrius,

Saugaus eismo skyrius,

Technikos skyrius,

Regionų departamentai

ir jų Paslaugų

administravimo skyriai

Išduoti dokumentai, išduota 3650 vairuotojų liudijimų ir jų kopijų (2013

m.), Administruojami tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų

maršrutai (374), Administruojami tarptautinio reguliaraus susisiekimo

autobusų maršrutai (159), Išduoti transporto priemonių ir jų sudėtinių

dalių tipo patvirtinimo sertifikatai, pranešimai (65); suteikta teisė ūkio

subjektams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus, bandyti transporto

priemones ir (ar) jų sudėtines dalis (2); Išduotų naujo tipo, pratęstų kelių

transporto priemonių tipo patvirtinimo sertifikatų skaičius (43); Išduotų

pažymų apie kelių transporto priemonių individualaus tipo atitikties

įvertinimą skaičius (562); Išduotų pranešimų apie transporto priemonių

tipo registravimą (anuliavimą) skaičius (914), suteikti 3 WMI kodai

šalies transporto gamintojams, Suteikta 10 leidimų atlikti technines

apžiūras, ir 13 leidimų - technines ekspertizes, suteikti 1993 ATP

sertifikatai, suteikta teisė tikrinti specialias transporto priemones 3

tikrinimo įmonėms, suteikti 1538 ADR sertifikatai, išduoti 2599

pažymėjimai, patvirtinantys asmenų kompetenciją, atestuoti 3 asmenys,

vykdoma 82 paslaugų kainodara

Ūkio subjektai (vežėjai), keleiviai,

transporto priemonių gamintojai,

perdirbėjai

Ūkio subjektų veiklos

priežiūra

Administracija, Finansų

skyrius, Teisės skyrius,

Personalo skyrius,

Priežiūros koordinavimo

ir konsultavimo skyrius,

Technikos skyrius,

Regionų departamentai

ir jų Kontrolės skyriai

Patikrinta keleivinių transporto priemonių (1333), patikrinta komercinių

transporto priemonių (28301), patikrinimų dėl vykdomo važiavimo

tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų teikimo tvarkos

reikalavimų (935). Iš viso patikrintų komercinių transporto priemonių -

28301. Transporto priemonėse atliktų patikrinimų - 10793, iš jų pasvertų

sunkiasvorių ir išmatuotų didelių gabaritų transporto priemonių – 6467, o

pavojingųjų krovinių vežimo sąlygų patikrinimų keliuose – 567.

Patikrintos 3 bandymo įmonės. Techninės apžiūros kontrolierių

patikrinimų skaičius – 342. Vairuotojų rengimo mokyklų patikrinimų

skaičius - 81. Vairavimo mokymui skirtų transporto priemonių patikrinimų

skaičius – 810. Patikrintas vairuotojų, patenkančių į reglamento (EB) Nr.

Ūkio subjektai (vežėjai),

visuomenė (keleiviai), Lietuvos

nacionalinė vežėjų automobiliais

asociacija „Linava“, Lietuvos

techninės apžiūros įmonių

asociacija „Transeksta“, Lietuvos

vairuotojų mokymo ir

kvalifikacijos kėlimo mokyklų

aociacija, Lietuvos vairuotojų

rengimo įstaigų asociacija,

155

561/2006 reguliavimo sritį, dirbtų dienų skaičius – 221748. Paskelbta

informacinių pranešimų 165; parengta atsakymų į el. būdu pateiktus

klausimus 1030. Parengtos periodinės ataskaitos – 12.

Susisiekimo miniosterija

Dalyvavimas socialinių

paslaugų teikime

Finansų skyrius, Teisės

skyrius, Kelių transporto

veiklos reguliavimo

skyrius, Priežiūros

koordinavimo ir

konsultavimo skyrius,

Regionų departamentai

ir jų Kontrolės skyriai,

Administracija

Atlygintos pripažintos tinkamomis vežėjų negautos pajamos (100 proc.) Ūkio subjektai (vežėjai),

visuomenė (keleiviai)

34 lentelė. VGI vykdomos funkcijų grupės, jų produktai bei vartotojai

Funkcijų grupė Atliekantis padalinys Sukuriamas produktas (skliausteliuose nurodyta apimtis arba

reguliarumas per metus, kur tai adekvatu)

Sukuriamo produkto vartotojai

(skliausteliuose nurodytas

vartotojų skaičius per metus,

kur tai adekvatu)

Saugaus geležinkelių

transporto užtikrinimo

funkcija

Saugos ir sąveikos

skyrius

Teisės skyrius

Administracinių

paslaugų skyrius

Saugos sertifikato A dalies išdavimas (3 vnt.)

Saugos sertifikato B dalies išdavimas (3 vnt.)

Saugos sertifikato B dalies atnaujinimas (1 vnt.)

Įgaliojimų eismo saugos srityje A dalies išdavimas (3 vnt.)

Įgaliojimų eismo saugos srityje B dalies išdavimas (3 vnt.)

Bendras įmonių skaičius, kurioms turi būti patvirtintos tipinės eismo

saugos valdymo sistemos ir išduoti įgaliojimai eismo saugos srityje yra

380

Išduoti, pakeisti atestatai, kuriais asmenims suteikiama teisė atlikti

geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, sustabdytas jų galiojimas,

Susisiekimo ministerija,

Savivaldybių administracijos

Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijos

Valstybinė teritorijų planavimo ir

statybos inspekcija prie Aplinkos

ministerijos

Geležinkelio įmonės (vežėjai)

Įmonės, atliekančios

manevravimą ir (ar)

156

panaikinamas galiojimo sustabdymas, panaikinamas jų galiojimas (2

vnt.)

Atlikta 13 patikrinimų, apžiūrėti 1991 statiniai

Patikrinti 75 statybos projektai

Egzaminuoti 32 asmenys, pageidaujantys įgyti pavojingųjų krovinių

vežimo saugos specialistų pažymėjimus, išduoti 32 pažymėjimai

Išduotas 91 traukinio mašinisto pažymėjimas

Tirti geležinkelių transporto eismo įvykiai, katastrofos ir riktus teisės aktų

nustatyta tvarka (74 vnt.)

Išduoti, pakeisti techninio prižiūrėtojo sertifikatai, sustabdytas jų

galiojimas, panaikinamas galiojimo sustabdymas, panaikinamas jų

galiojimas (5 vnt.)

Išduoti, pakeisti atestatai, kuriais suteikiama teisė sudaryti krovinio

krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemas,

sustabdomas šių atestatų galiojimas, panaikinamas galiojimo

sustabdymas ir panaikinamas jų galiojimas (3 vnt.)

Atlikti 23 ūkio subjektų patikrinimai (neįskaitant statinių naudojimo

priežiūros patikrinimų): surašyta 60 administracinės teisės pažeidimų

protokolų ir 20 administracinės teisės pažeidimų nutarimų

važiuojančioms į geležinkelių

infrastruktūros objektų statybos,

remonto ir (ar) techninės

priežiūros darbų atlikimo vietą ir

iš jos, pageidaujančios naudotis

geležinkelių infrastruktūra

Geležinkelių infrastruktūros

valdytojai

Asmenys, turintys atestatus,

suteikiančius teisę atlikti

geležinkelių riedmenų techninę

priežiūrą

Geležinkelių infrastruktūros

objektų projektuotojai

Asmenys, turintys pavojingųjų

krovinių vežimo saugos

specialistų pažymėjimus

Mokymo įstaigos, turinčios teisę

mokyti asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu

geležinkelių transportu

Atestuoti mokytojai, mokantys

asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu

geležinkelių transportu

Traukinio mašinistų mokymo

centrai

Traukinio mašinistai

Asmenys, turintys techninių

prižiūrėtojų sertifikatus

Regiono, rajono ir vietovės

157

lygmens susisiekimo

komunikacijų specialiųjų planų

rengėjai

Asmenys, turintys atestatus,

kuriais suteikiama teisė sudaryti

krovinio krovimo į geležinkelių

riedmenis ir įtvirtinimo juose

schemas

Sąveikos geležinkelių

transporte užtikrinimo

funkcija

Saugos ir sąveikos

skyrius

Administracinių

paslaugų skyrius

Išduoti 67 leidimai

Geležinkelių riedmenų registravimo pažymėjimų įregistravimas /

išdavimas (649 vnt.)

Geležinkelių riedmenų registravimo pažymėjimų išregistravimas (338

vnt.)

Geležinkelių riedmenų registravimo pažymėjimų pakeitimas (1106 vnt.)

Užregistruotas 91 traukinio mašinistų pažymėjimas

Užregistruoti 5 Traukinio mašinistų egzaminuotojų pripažinimo

pažymėjimai

Lietuvos Respublikos

Susisiekimo ministerija

Geležinkelių riedmenų naudotojai

Asmenys, pageidaujantys

naudoti geležinkelių riedmenis

Traukinio mašinistai

Geležinkelių infrastruktūros

valdytojai

Statybos įmonės tiesiančios

geležinkelių kelius;

Produkcijos (geležinkelių bėgių,

pabėgių, sąvaržų, iešmų ir kt.)

gamybos įmonės

Geležinkelių infrastruktūros

valdytojai

Geležinkelių įmonės

Geležinkelių transporto

paslaugų teikimo

konkurencijos skatinimo,

vartotojams teikiamų

geležinkelio transporto

Teisės skyrius

Administracinių

paslaugų skyrius

Licencijų verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla

išdavimas (0 vnt.)

Licencijų verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla priedų

išdavimas (9 vnt.)

Geležinkelių įmonės (vežėjai)

Traukinio mašinistai

Traukinio mašinistų mokymo

centrai

158

paslaugų kokybės

gerinimo funkcija

Patvirtintos 9 rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių

infrastruktūra

Išduotas 91 traukinio mašinisto pažymėjimas

Viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojas

Reikalavimų, susijusių su

geležinkelių transporto

sauga ir sąveika,

nustatymo funkcija

Teisės skyrius Parengti 45 teisės aktų projektai*

*funkcija papildo funkcijų grupės KITOS FUNKCIJOS produktų sąrašą

Asmenys, atsakingi už krovinių

krovimą ir tvirtinimą vagonuose

(darbų vadovai)

Traukinio mašinistų mokymo

centrai

Asmenys, pageidaujantys gauti

traukinio mašinisto pažymėjimus

Traukinio mašinistų

egzaminuotojai

Psichologai, atliekantys asmenų,

pageidaujančių gauti traukinio

mašinisto pažymėjimą, profesinį

psichologinį vertinimą

Kitos specialiosios

funkcijos

Strateginio planavimo

skyrius

Administracinių

paslaugų skyrius

Teisės skyrius

Atliktas pagrindinio geležinkelio ruožo triukšmo kartografavimas

Parengtas triukšmo prevencijos veiksmų planas

Parengti šių Europos Sąjungos teisės aktų pakeitimų projektai:

1. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2008/57/EB, dėl geležinkelių

sistemos sąveikos Bendrijoje;

2. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2004/49/EB, dėl saugos

Bendrijos geležinkeliuose;

3. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1335/2008, iš

dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos

geležinkelio agentūrą;

4. ES „dvynių“ projektai kartu su partneriais iš Prancūzijos (Transporto

ministerijos, geležinkelių sektoriaus įmonių) buvo vykdomi bendri

Lietuvos Respublikos Sveikatos

apsaugos ministerija (Nuolatinė

Triukšmo prevencijos taryba)

Viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojas

Gyventojai

Atvirųjų duomenų vartotojas

kurgyvenu.lt

Ūkio subjektai

Lietuvos Respublikos statistikos

departamentas

159

projektai (Ukrainoje, Serbijoje, Moldovoje). Bendradarbiavimo nauda –

padedama kitų šalių reikalavimus pritaikyti prie ES reikalavimų, o šių

šalių rinka tampa prieinamesnė ES įmonėms);

5. Nacionalinių saugos institucijų abipusio audito projektas, pagal kurį

VGI darbuotojai audituoja kitų šalių saugos institucijas.

Bendradarbiavimo rezultatas – Lietuva iš anksto pasitikrina, ar teisingai

perkėlė ES direktyvas, todėl prieš Lietuvą nepradedamos pažeidimų

bylos, bei užtikrinama, kad paslaugos bus suteikta tinkamai. Be to,

padedama kitoms šalims įsivertinti, ar tinkamai jos perkėlė ES

direktyvas;

6. Dalyvavimas VIII krovinių vežimo koridoriaus projekte (LRV 4

prioriteto įgyvendinimas). Projekto rezultatas – užtikrinta, kad pabaigus

projektą, be apribojimų krovinius bus galima vežti nuo Roterdamo iki

Kauno;

7. Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo programos projektai –

pagal šią programą VGI dalyvavo dvejuose projektuose, kurių metu VGI

darbuotojai vyko į stažuotes Suomijoje, Norvegijoje;

8. Pateikta 1 eismo saugos ataskaita už 2012 m.

Parengta geležinkelių transporto eismo įvykių ataskaita Statistikos

departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Nagrinėti skundai (5 vnt.)

Parengti ir išsiųsti 1353 raštai

Parengti procesiniai dokumentai 3 teisminiams procesams

Atlikti 225 viešieji pirkimai (surengta 12 Viešųjų pirkimo komisijos

posėdžių)

Parengtos 45 sutartys

Prižiūrėti 4 statistinių duomenų registrai

Europos geležinkelių agentūra

Europos Komisija

160

35 lentelė. CAA vykdomos funkcijų grupės, jų produktai bei vartotojai

Funkcijų grupė Atliekantis padalinys Sukuriamas produktas (skliausteliuose nurodyta apimtis arba

reguliarumas per metus, kur tai adekvatu)

Sukuriamo produkto vartotojai

(skliausteliuose nurodytas

vartotojų skaičius per metus,

kur tai adekvatu)

Civilinės aviacijos

valstybinė kontrolė ir

priežiūra

Orlaivių skyrius,

Aerodromų skyrius,

Personalo licencijavimo

skyrius, Skrydžių

priežiūros skyrius, Oro

navigacijos apslaugų

skyrius, Oro transporto

skyrius, Aviacijos

saugumo skyrius,

Aviacijos medicinos

skyrius

Atlikti ūkio subjektų patikrinimai (įskaitant fizinių asmenų ir

dokumentų)(5780); Išduoti juridinę galią turintys dokumentai (2591)

Privatus sektorius ir visuomenė

Teisėkūra ir reikalavimų

įgyvendinimas

Orlaivių skyrius,

Aerodromų skyrius,

Personalo licencijavimo

skyrius, Skrydžių

priežiūros skyrius, Oro

navigacijos apslaugų

skyrius, Oro transporto

skyrius, Aviacijos

saugumo skyrius,

Aviacijos medicinos

skyrius, Teisės skyrius

Parengti teisės aktų projektai (25) Privatus sektorius ir visuomenė

161

36 lentelė. PKPD vykdomos funkcijų grupės, jų produktai bei vartotojai

Funkcijų grupė Atliekantis padalinys Sukuriamas produktas (skliausteliuose nurodyta apimtis arba

reguliarumas per metus, kur tai adekvatu)

Sukuriamo produkto vartotojai

(skliausteliuose nurodytas

vartotojų skaičius per metus,

kur tai adekvatu)

PKP ir aikštelių statybos

užsakovo funkcijos

Statybos ir turto valdymo

skyrius

Pastatytos, rekonstruotos, suremontuotos PKP ir aikštelės VSAT, Vilniaus, Ignalinos,

Pagėgių, Varėnos ir Pakrančių

apsaugos rinktinės, Vilniaus,

Kauno ir Klaipėdos teritorinės

muitinės, Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Valstybinė

augalininkystės tarnyba ,

Muitinės kriminalinė tarnyba,

Neringos miesto savivaldybė,

PKP patalpų nuomininkai

PKP ir aikštelių turto

valdymas ir priežiūra

Statybos ir turto valdymo

skyrius

Pasienio kontrolės

punktų administravimo

skyrius

Efektyvus PKP turto valdymas ir priežiūra VSAT, Vilniaus, Ignalinos,

Pagėgių, Varėnos ir Pakrančių

apsaugos rinktinės, Vilniaus,

Kauno ir Klaipėdos teritorinės

muitinės, Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Valstybinė

augalininkystės tarnyba ,

Muitinės kriminalinė tarnyba,

Neringos miesto savivaldybė,

PKP patalpų nuomininkai

Patekimo į PKP

organizavimas

Pasienio kontrolės

punktų administravimo

skyrius

Sudarytos sąlygos transportui ir keleiviams sklandžiai kirsti valstybės

sieną

Asmenys, kertantys Lietuvos

Respublikos sieną

162

37 lentelė. LSLA vykdomos funkcijų grupės, jų produktai bei vartotojai

Funkcijų grupė Atliekantis padalinys Sukuriamas produktas (skliausteliuose nurodyta apimtis arba

reguliarumas per metus, kur tai adekvatu)

Sukuriamo produkto vartotojai

(skliausteliuose nurodytas

vartotojų skaičius per metus,

kur tai adekvatu)

Laivybos kontrolė Laivų eismo stebėsenos,

Parengimo priežiūros ir

diplomavimo, Laivybos

kontrolės, Pramoginės

laivybos, Laivų

registravimo skyriai

Įforminta jūrinių dokumentų (10081); įforminta vidaus vandenų

transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių

dokumentų įforminta (1030); išsiųsti raštai, susiję su jūrinių dokumentų

autentiškumu (1364), Inspektuoti Lietuvos jūrų laivai (57), užsienio jūrų

laivai (157), atlikta jūrų laivų vertinimų pagal privalomų kodeksų

reikalavimus (30), atliktos vidaus vandenų laivų apžiūros (305), atlikta

tarnybinių, pramoginių bei asmeninių laivų techninės apžiūros (4921),

Atlikta įgaliotų klasifikacinių bendrovių atstovybių vertinimai (5), Atlikti

reidai, jūrų ir vidaus vandenų laivybos srityje (68) surašyti protokolai

pagal ATPK (282), Tirtos vidaus vandenų transporto priemonių avarijos

(2), jūrlapiai, matavimų duomenys, planai, navigacinė informacija,

batimetrinių matavimų duomenys, Leidiniai: įnavigaciniai įspėjimai,

pranešimai jūrininkams, ženklai ir šviesos, navigacinė informacija

Administracijos tinklalapyje, Laivo įregistravimo LR jūrų laivų registre

liudijimas/dublikatas (23), Leidimas laivui plaukioti su Lietuvos valstybės

vėliava/dublikatas (19), Laivo laikino įregistravimo LR jūrų laivų registre

(bareboat charter) liudijimas (9), Leidimas laikinai plaukioti su Lietuvos

valstybės vėliava (9), Laivo išregistravimo iš LR jūrų laivų registro

liudijimas (17), Laivo įgulos minimumo liudijimas/dublikatas (28),Laivo

istorijos tęstinio įrašo dokumentas (1 Forma) (12), Pažyma apie laivo

įregistravimą LR jūrų laivų registre (3), Civilinės atsakomybės draudimo

ar kitokios finansinės garantijos už laivų bunkeriuose vežamos naftos

padarytą žalą liudijimas (49), Draudimo ar kitokios finansinės garantijos

liudijimas dėl atsakomybės už keleivių mirtį ir kūno sužalojimą (8),

Jūrinių avarinių radijo plūdurų (EPIRB) registravimo kortelės (29), Laivo

žurnalų registrų registravimas (11), Laivo žurnalų registravimas (162),

Pramoginio laivo bilietas (1960), Tarptautinis burinės jachtos bilietas

(77), Vidaus vandenų transporto priemonės bilietas (137), Vidaus

vandenų transporto priemonės pakabinamojo variklio bilietas (1280),

Laikino įregistravimo LR vidaus vandenų laivų registre liudijimas (3),

Laivų savininkai - juridiniai ir

fiziniai asmenys, Jūrininkai

Laivybos kompanijos Laivų

savininkai Hidrografinės

tarnybos, Laivai, įgulos nariai,

laivavedžiai, laivų

savininkai/valdytojai, laivybos

bendrovės, Įgaliotos

klasifikacinės bendrovės.

(Privatus sektorius ir visuomenė)

163

Vidaus vandenų transporto priemonės išregistravimo iš LR vidaus

vandenų laivų registro liudijimas (221),Vidaus vandenų transporto

priemonės pakabinamojo variklio išregistravimo iš LR vidaus vandenų

laivų registro liudijimas (2).

Ūkio subjektų veiklos

priežiūra

Parengimo priežiūros ir

diplomavimo, Ūkio

subjektų veiklos

priežiūros, Pramoginės

laivybos skyriai

Įvykdyti akredituotų mokymo įstaigų, rengiančių jūrininkus, planiniai

priežiūros patikrinimai (5); patvirtintos mokymo įstaigų mokymo

programos (9); Įvykdyti akredituotų mokymo įstaigų, rengiančių vidaus

vandenų transporto specialistus bei motorinių pramoginių laivų

laivavedžius, planiniai priežiūros patikrinimai (3); Akredituotos naujos

mokymo įstaigos rengiančios vidaus vandenų transporto specialistus bei

motorinių pramoginių laivų laivavedžius (2): MB „Navigator LT“,

Asociacija „Pamario delta“, Suteikti leidimai vykdyti veiklą, vykdomos

veiklos patikrinimai (77 patikrinimai, 59 leidimai vykdyti veiklą)

Mokymo įstaigos; Klaipėdos

universitetinės ligoninės Jūros

medicinos poskyris, Įmonės,

teikiančios paslaugas, Prieplaukų

savininkai, valdytojai, Pramoginių

laivų gamintojai, Jūrininkai,

laivybos bendrovės, uosto

įmonės, jūrininkus rengiančios

mokymo įstaigos, LR Muitinė.

Saugios laivybos

reikalavimų įgyvendinimo

organizavimas

Laivybos standartų

skyrius

Norminių teisės aktų, reglamentuojančių techninius ir organizacinius

saugios laivybos standartus, rengimas ir priėmimas (parengta ir priimta

10 techninių teisės aktų), Atstovavimas Lietuvos Respublikos , Lietuvos

laivybos bendrovių, jūrų uosto kompanijų interesams tarptautiniuose

forumuose (atstovauta 36 posėdžiuose).

Jūrininkai, laivybos bendrovės,

uosto įmonės, jūrininkus

rengiančios mokymo įstaigos,

SM, AM ir jai pavaldžios

institucijos.

38 lentelė. TID vykdomos funkcijų grupės, jų produktai bei vartotojai i

Funkcijų grupė Atliekantis padalinys Sukuriamas produktas (skliausteliuose nurodyta apimtis arba

reguliarumas per metus, kur tai adekvatu)

Sukuriamo produkto vartotojai

(skliausteliuose nurodytas

vartotojų skaičius per metus,

kur tai adekvatu)

Europos Sąjungos

struktūrinės paramos ir

sanglaudos fondo

pagalbos transporto

sektoriui administravimo

funkcija

(Įgyvendinančiosios

Visi skyriai, išskyrus

Bendrųjų reikalų skyrių.

Pagal kompetenciją dalyvauja rengiant ir atnaujinant ES struktūrinės

paramos valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, teisės aktus,

reglamentuojančius strategijos ir veiksmų programų administravimą ir

finansavimą, jų detalizavimo dokumentus ir teikia atsakingoms

institucijoms pasiūlymus dėl jų keitimo;

Esminiai produktai:

Finansų ministerija

164

institucijos funkcija) - Pateikti pasiūlymai (11)

- Suderinti teisės aktai (10)

Visi skyriai, išskyrus

Bendrųjų reikalų skyrių.

Pagal kompetenciją užtikrina, kad projektai būtų atrinkti vadovaujantis

priemonei taikytinais Veiksmų programų stebėsenos komiteto

patvirtintais projektų atrankos kriterijais ir kad visą jų įgyvendinimo

laikotarpį jie atitiktų galiojančias ES ir nacionalines taisykles:

Esminiai produktai:

- Įvertinta paraiškų (61)

- Sudaryta paramos sutarčių (69)

Projektų vykdytojai, priežiūros

institucijos ir dalininkai, Europos

komisija.

Visi skyriai, išskyrus

Bendrųjų reikalų skyrių.

Įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti,

prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų

deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos

ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų.

Esminiai produktai:

- Patvirtintų ir pateiktų AV 2007-2013m ES struktūrinės

programos mokėjimo paraiškų dalis (118,6%)

- Įvertinti mokėjimo prašymai (715)

- Įvykdytos patikros vietoje (78)

- Parengti pranešimai apie įtariamus pažeidimus (32)

- Suderinti PV pirkimo dokumentai (151)

Projektų vykdytojai, priežiūros

institucijos ir dalininkai, Europos

komisija.

Europos Sąjungos

pagalbos TEN-T

infrastruktūros plėtros

projektų Lietuvos

teritorijoje administravimo

funkcija

(Įgyvendinančiosios

institucijos funkcija)

Visi skyriai, išskyrus

Bendrųjų reikalų skyrių.

ES sanglaudos fondo paramos administravimo srityje atlieka visas

įgyvendinančiosios institucijos funkcijas

Esminiai produktai:

- Patvirtintų ir apmokėtų tinkamų finansuoti išlaidų dalis (93,2%)

- Parengtos mokėjimo paraiškos EK (4)

- Parengtos pažeidimų tyrimų išvados (27)

Projektų vykdytojai, priežiūros

institucijos ir dalininkai, Europos

komisija.

165

- Parengtis mokėjimo paraiškos AV (38)

Bendrųjų funkcijų

administravimas

Visi skyriai, išskyrus

regioninės plėtros

projektų skyrių ir

Bendrųjų reikalų skyrių.

Nedetalizuojama šioje lentelėje. TID veiklos padaliniai, FM, SM,

SODRA, VMI, LR Seimas,

Valstybės turto fondas, CPVA ir

kt.

39 lentelė. IVPK vykdomos funkcijų grupės, jų produktai bei vartotojai

Funkcijų grupė Atliekantis padalinys Sukuriamas produktas (skliausteliuose nurodyta apimtis arba

reguliarumas per metus, kur tai adekvatu)

Sukuriamo produkto vartotojai

(skliausteliuose nurodytas

vartotojų skaičius per metus,

kur tai adekvatu)

Valstybės informacinių

išteklių plėtojimas

Projektų skyrius

Informacinių išteklių skyrius

Direktoriaus pavaduotojai

- Parengtos ir pasirašytos sutartys su kitomis institucijomis dėl šių

sistemų paslaugų naudojimo (22)

- Elektroninių valdžios vartų portale sukurti ir patalpinti aprašymai ir

nuorodos į institucijų teikiamas viešąsias ir administracines

elektronines paslaugas (353)

- Elektroninių valdžios vartų portalo unikalūs lankytojai (1 016 785 )

- TDS naudojimo įvykiai (15183)

Valstybės ir savivaldybių

institucijos pagal kompetenciją

Privatus sektorius ar visuomenė

Efektyvaus valstybės

biudžeto lėšų

panaudojimo, įgyvendinant

informacinės visuomenės

plėtros projektus,

užtikrinimas

Struktūrinių fondų administravimo skyrius

Planavimo ir stebėsenos skyrius

Direktoriaus pavaduotojai

- Informacinės visuomenės plėtrai skirtų lėšų pagal Lietuvos 2007-

2013 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos

panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos

prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ (toliau – IVV prioritetas)

panaudojimas (proc.) (58,44)

- Įgyvendinamos IVV prioriteto priemonės (16)

- Pasirašytos IVV prioriteto priemonių projektų finansavimo ir

administravimo sutartys (8)

- Įgyvendinami IVV prioriteto priemonių projektai (165)

Valstybės ir savivaldybių

institucijos, valstybės įmonės

pagal kompetenciją

CPVA

Finansų ministerija,

Susisiekimo ministerija,

Informacinės ir žinių visuomenės

plėtros komisijai

166

- Apmokėtos IVV prioriteto priemonių projektų mokėjimo paraiškos

(782)

- Suorganizuoti informavimo renginiai, skirti IVV prioriteto priemonių

potencialiems pareiškėjams ir (arba) projektų vykdytojams (2)

- Išleisti informaciniai leidiniai apie ES paramą Lietuvos informacinės

visuomenės plėtrai (1)

- Derinti valstybės investicijų projektai (142)

- Parengtas investicijų projektų, skirtų informacinės visuomenės

plėtrai, sąrašas (1)

- Pasiūlymai dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-

2019 m. programos tikslinimo (5)

Informacinės visuomenės,

valstybės informacinių

išteklių plėtros darbų

koordinavimas

Informacinių išteklių skyrius

Planavimo ir stebėsenos skyrius

Projektų skyrius

Struktūrinių fondų administravimo skyrius

Teisės ir personalo skyrius

Direktoriaus pavaduotojai

- Pateiktos pastabos valstybės ir žinybinių registrų nuostatų ir

specifikacijų projektams ir valstybės informacinių sistemų nuostatų

ir specifikacijų projektams (332)

- Įregistruoti valstybės informacinių sistemų, valstybės ir žinybinių

registrų nuostatai ir specifikacijos (40)

- Suteiktos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms

konsultacijos, ar jų interneto svetainės atitinka bendrųjų reikalavimų

interneto svetainėms aprašo nuostatas (104)

- Išnagrinėti skundai dėl Lietuvos Respublikos informacinės

visuomenės paslaugų įstatymo laikymosi (31)

Valstybės ir savivaldybių

institucijos, valstybės įmonės

pagal kompetenciją

Valstybinės institucijos (teismai,

VTAT ir kt.) kurioms po skundo

išnagrinėjimo teikiama išvada

Visuomenė, privatūs asmenys

(informacinės visuomenės

paslaugų gavėjai ir tiekėjai)

Bendrųjų funkcijų atlikimas Teisės ir personalo

skyrius

Finansų skyrius

Planavimo ir stebėsenos skyrius

Projektų skyrius

Informacinių išteklių skyrius

Struktūrinių fondų administravimo skyrius

Patarėjas

- Suderinti ir parengti teisės aktų projektai (420)

- Suderinti ir parengti sutarčių projektai (181)

- Parengtos IVPK vykdomos programos ataskaitos (12)

- Parengti IVPK veiklos planai ir jų projektai (6)

- Dokumentų bylos, patvirtintos 2013 m. dokumentacijos plane (178)

- Gauti dokumentai (6812)

- Išsiųsti dokumentai (2969)

Visi skyriai

Susisiekimo ministerija, Finansų

ministerija

Tiekėjai

Viešųjų pirkimų tarnyba

VMI, Sodra

FM, projektų vykdytojai

167

Direktoriaus pavaduotojai

Direktorius

- Suorganizuoti viešųjų pirkimų posėdžiai (181)

- Parengti pirkimo dokumentai (28)

- Parengtos viešųjų pirkimų ataskaitos (22)

- Suorganizuotos darbuotojų atrankos (10)

- Mokymuose (kvalifikacijos tobulinime) dalyvavusių darbuotojų

skaičius (31)

- išduoti leidimai dirbti kitą darbą (10)

- Mokėjimo pavedimai (900)

- Turto apskaita,jo nurašymo aktai (76)

- Atlyginimų apskaičiavimas ir algalapių sudarymas (179)

- Tarpinės institucijos atsiskaitymų vykdymas (1036)

Ir kt.

168

4 priedas: Biudžetinių įstaigų prie Susisiekimo ministerijos vykdomoms funkcijoms priskiriami ištekliai

40 lentelė. LAKD vykdomos funkcijos ir joms priskiriami ištekliai

Funkcijų grupė Darbuotojų

skaičius, %

Skiriamas finansavimas

tūkst. Lt 2013m

Finansavi

mo

šaltiniai

Naudojami IT ištekliai

Iš v

iso

Inv

esti

cin

iam

s

pro

jekta

ms

Darb

o

užm

ok

esčiu

i

Valstybinės reikšmės kelių priežiūra 4,9% 268.765 0 468,4 KPP

Valstybinės reikšmės kelių ir kelio

statinių plėtra

25,8% 429.89

274.014

394.849

274.014

2098,0 KPP

ES

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

priežiūra, plėtra ir saugaus eismo

sąlygų užtikrinimas

9,1% 255.311 157.074 776,9 KPP IS „Kelių projektai“; DB „Kelių projektų

valdymo sistema biudžetinėje įstaigoje“; DVS

„DocLogix“; DB „Automobilių rezervavimo

sistema“; DB „Darbuotojų poreikių

planavimas“.

Intelektinių transporto sistemų

valstybinės reikšmės keliuose, kelių,

eismo ir viešojo transporto kelionių

duomenų valdymas

6,1% 9.891 8.163 440,7 KPP IS „Kelių projektai“; Duomenų bazė „Kelių

projektų valdymo sistema biudžetinėje

įstaigoje“; LAKIS, EIS, VINTRA

Inžinerinių ir švietėjiškų priemonių

įgyvendinimas gerinant saugų eismą

6,1% 45570,3 31072,6 466,2 KPP IS „Kelių projektai“; Duomenų bazė „Kelių

projektų valdymo sistema biudžetinėje

169

valstybinės reikšmės keliuose įstaigoje“;

Kitų specialiųjų funkcijų vykdymas ir

specialiųjų funkcijų administravimas

(valdymo ir kontrolės funkcijos)

28,9% 2.445,2 KPP

Bendrųjų funkcijų administravimas 19,1% 10.909 660 1.840,7 KPP

41 lentelė. VKTI vykdomos funkcijos ir joms priskiriami ištekliai

Funkcijų grupė Darbuotojų

skaičius, %

Skiriamas finansavimas

tūkst. Lt 2013m

Finansavi

mo

šaltiniai

Naudojami IT ištekliai

Iš v

iso

Inv

esti

cin

iam

s

pro

jekta

ms

Darb

o

užm

ok

esčiu

i

Dalyvavimas rengiant ES ir

nacionalinę teisę, tarptautinis

bendradarbiavimas kelių transporto

srityje

4,2% 585,2

1458,9*

30,4

1458,9*

335,6 VB

ES*

INFOLEX, LINESIS, ETAES

Administracinių paslaugų teikimas 31,2% 5449 426 2495,2 VB IS „Keltra“, prieigos prie kitų institucijų

valdomų IS

Ūkio subjektų veiklos priežiūra 38,7% 4998,3

78

715,1

78

3097,4 VB

Spec.lėšos

IS „Keltra“ ir IS ‚Skaitis“, prieigos prie kitų

institucijų valdomų IS

Dalyvavimas socialinių paslaugų

teikime

2,8% 32663,9 20,3 223,7 VB IS „Keltra“

170

Bendrųjų funkcijų vykdymas 23,1% 2452,1

60,6

107,2

60,6

1849,9 VB

Spec.lėšos

IS „Stekas“, Dokumentų valdymo IS,

internetinė svetainė

*šios lėšos nurodomos ne VKTI, o IVPK sąmatoje

42 lentelė. VGI vykdomos funkcijos ir joms priskiriami ištekliai

Funkcijų grupė Darbuotojų

skaičius, %

Skiriamas finansavimas

tūkst. Lt 2013m

Finansavi

mo

šaltiniai

Naudojami IT ištekliai

Iš v

iso

Inv

esti

cin

iam

s

pro

jekta

ms

Darb

o

užm

ok

esčiu

i

Saugaus geležinkelių transporto

užtikrinimo funkcija

40,9% 896.05 - 690.9 VB Dokumentų valdymo sistema „Avilys“,

GERVIS, VGI IS

Sąveikos geležinkelių transporte

užtikrinimo funkcija

6,6% 143.43 - 110.544 VB Dokumentų valdymo sistema „Avilys“,

GERVIS, VGI IS

Geležinkelių transporto paslaugų

teikimo konkurencijos skatinimo,

vartotojams teikiamų geležinkelio

transporto paslaugų kokybės

gerinimo funkcija

1,4% 3.81 2.35 VB

Reikalavimų, susijusių su geležinkelių

transporto sauga ir sąveika,

nustatymo funkcija

1,4% 3.05 - 2.35 VB

171

Kitos funkcijos 43,1% 945.24 - 728.54 VB Dokumentų valdymo sistema „Avilys“

Bendrosios funkcijos 6,6% 144.951 - 111.72 VB Dokumentų valdymo sistema „Avilys“,

Buhalterinės apskaitos programos: ProfitW;,

Alga2000; ProfitW Atsargos

43 lentelė. CAA vykdomos funkcijos ir joms priskiriami ištekliai

Funkcijų grupė Darbuotojų

skaičius, %

Skiriamas finansavimas

tūkst. Lt 2013m

Finansavi

mo

šaltiniai

Naudojami IT ištekliai

Iš v

iso

Inv

esti

cin

iam

s

pro

jekta

ms

Darb

o

užm

ok

esčiu

i

Civilinės aviacijos valstybinė kontrolė

ir priežiūra

50% 2196,4 37,1 1685,2 VB

Spec.lėšos

LR civilinės aviacijos orlaivių registras; LR

civilinės aviacijos specialistų sveikatos

patikrinimo duomenų kaupimo ir statistinės

analizės programa; Civilinės aviacijos

specialistų duomenų tvarkymo programa,

Civilinės aviacijos specialistų egzaminavimo

programa; Automatizuotos informacijos apie

kliūtis aerodromų apsaugos zonose

programa; Reguliariųjų ir nereguliariųjų

skrydžių registravimo ir leidimų išdavimo

programa; Simfox-Training/Testing

programa, ECCAIRS programa;

Teisėkūra ir reikalavimų

įgyvendinimas

23,3% 1464,2. 0 1123,4 VB

Spec.lėšos

Bendrosios funkcijos 26,7% 1185,5 0 1092,3 VB

Spec.lėšos

„Doc Logix“, Buhalterinės ir finansų

apskaitos sistema „Profit-W

172

Darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos

programa „Vikarina“

Bibliotekinė informacinė sistema

„MegaKnyga 2000“, VBAMS, VSAKIS;

Susisiekimo ministerijos nuotolinė programa

44 lentelė. PKPD vykdomos funkcijos ir joms priskiriami ištekliai

Funkcijų grupė Darbuotojų

skaičius, %

Skiriamas finansavimas

tūkst. Lt 2013m

Finansavi

mo

šaltiniai

Naudojami IT ištekliai

Iš v

iso

Inv

esti

cin

iam

s

pro

jekta

ms

Darb

o

užm

ok

esčiu

i

PKP ir aikštelių statybos užsakovo

funkcijos

22% 18227

11547

307

14081

4133

307

1477 VB

Spec.lėšos

BF

Sąmatų skaičiavimo programa „Sistela“

Pasienio kontrolės punktų ir aikštelių

turto valdymas ir priežiūra

52% Turto valdymo IS

Patekimo į PKP organizavimas 5,9% Valstybės sienos kirtimo rezervacijos

sistema „EVIS“

Bendrosios funkcijos 20,1% Buhalterinės apskaitos ir darbo užmokesčio

skaičiavimo sistema „SAIKAS“‘, Dokumentų

valdymo sistema „KONTORA“, Susisiekimo

ministerijos dokumentų valdymo programa

„Avilys“, interneto svetainės turinio valdymo

sistema.

173

45 lentelė. LSLA vykdomos funkcijos ir joms priskiriami ištekliai

Funkcijų grupė Darbuotojų

skaičius, %

Skiriamas finansavimas

tūkst. Lt 2013m

Finansavi

mo

šaltiniai

Naudojami IT ištekliai

Iš v

iso

Inv

esti

cin

iam

s

pro

jekta

ms

Darb

o

užm

ok

esčiu

i

Laivybos kontrolė 62,7% 4997 928,8 2977,1 VB

ES

NLESIS, KVJUD informacinė sistema LUVIS

, ES SafeSeaNet, ES LRIT, Vidaus vandenų

transporto specialistų ir pramoginių laivų

laivavedžių egzaminavimo sistema, Vidaus

vandenų transporto specialistų ir pramoginių

laivų laivavedžių informacinė sistema, LR

jūrininkų registras, Jūrininkų egzaminavimo

sistema, HYPACK, HYDROSTAT, ARCGIS

ARCMAP, ADOBE ILLLUSTRATOR,

d‘KART INSPECTOR, REGIONAL CENTRE

E741, BEACON CONTROL SYSTEM,

Hipotekos, Turto areštų aktų, Lietuvos

Respublikos gyventojų ir Juridininių asmenų

registrai

Ūkio subjektų veiklos priežiūra 8,5% 590,4 432 VB Juridinių asmenų registras, VMI informacinį

sistema, Juridinių asmenų registras, VMI

informacinė sistema.

Saugios laivybos reikalavimų

įgyvendinimo organizavimas

3,4% 293,8 215 VB

174

Bendrosios funkcijos 25,4% 1394,6 1020,5 VB Buhalterinės apskaitos sistemos,,Euroskaita“

ir ,,Personalo skaita“, Valstybės biudžeto

apskaitos ir mokėjimų sistema, Viešojo

sektoriaus apskaitos ir ataskaitų

konsolidavimo informacinė sistema,

Elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema,

Elektroninio deklaravimo sistema, Statistikos

departamento elektroninė sistema, Protokolų

ir nutarimų administracinių teisės pažeidimų

bylose elektroninis registras, Easy web

turinio valdymo sistema, Lietuvos teismų

elektroninių paslaugų portalas, teisės aktų

informacinė sistema, teisės aktų registras,

VATIS, VATARAS, SODROS Elektroninė

draudėjų aptarnavimo sistema, Privačių

interesų deklaravimo informacinė sistema

IDIS.

175

46 lentelė. TID vykdomos funkcijos ir joms priskiriami ištekliai

Funkcijų grupė Darbuotojų

skaičius

Skiriamas finansavimas,

tūkst. Lt 2013m

Finansa

vimo

šaltiniai

Naudojami IT ištekliai

Iš v

iso

Inv

esti

cin

iam

s

pro

jekta

ms

Darb

o

užm

ok

esčiu

i

Europos Sąjungos struktūrinės

paramos ir sanglaudos fondo

transporto sektoriui administravimo

funkcija (Įgyvendinančiosios

institucijos funkcija)

63,9% 2758,0

602,4

273,9

16,85

1836,3

548,7

ES

VB

Dokumentų valdymo sistema „Avilys“,

Vidaus TID administravimo sistema

Vidinės TID informacijos dalinimasis - „Korys“,

Statybos darbų kainų sąmatinių apskaičiavimų

sistema - „SAMATA“

Taip pat SFMIS, VBAMS, Mantis

Europos Sąjungos pagalbos TEN-T

infrastruktūros plėtros projektų

Lietuvos teritorijoje administravimo

funkcija (Įgyvendinančiosios

institucijos funkcija)

11,8% 508,0

113,6

63533,6

3,2

338,3

103,7

ES

VB

Analogiškai pirmai funkcijų grupei

Bendrųjų funkcijų administravimas 24,2% 1045,5 29,3 952,5 VB Dokumentų valdymo sistema „Avilys“,

Vidaus TID administravimo sistema

Vidinės TID informacijos dalinimasis - „Korys“

Apskaitos sistemos Labbis, Apskaita

Darbo užmokesčio skaičiavimo sistema Bonus

Taip pat SODRA, EDS, VBAMS, VSAKIS,

VATARAS ir VATIS, LSD.

176

47 lentelė. IVPK vykdomos funkcijos ir joms priskiriami ištekliai

Funkcijų grupė Darbuotojų

skaičius

Skiriamas finansavimas,

tūkst. Lt 2013m

Finansa

vimo

šaltiniai

Naudojami IT ištekliai

Iš v

iso

Inv

esti

cin

iam

s

pro

jekta

ms

Darb

o

užm

ok

esčiu

i

Valstybės informacinių išteklių

plėtojimas

11,7% 1143,48 98,9 194,58 VB VIISP ir TDS sistemos

Efektyvaus valstybės biudžeto lėšų

panaudojimo, įgyvendinant

informacinės visuomenės plėtros

projektus, užtikrinimas

22,9% 1125,21 146061 407,3 VB, EK Informacinės visuomenės plėtros stebėsenos

sistema - užtikrinti IVP rodiklių stebėseną ir

viešinimą.

Informacinės visuomenės, valstybės

informacinių išteklių plėtros darbų

koordinavimas

29,1% 858,6 634,1 VB, EK Informacinės visuomenės plėtros investicijų

projektų derinimo informacinė sistema - tai,

sistema, skirta automatizuoti (perkelti į

elektroninę erdvę) informacinės visuomenės

plėtros investicijų projektų pateikimą, derinimą,

analizę ir stebėseną

Bendrųjų funkcijų atlikimas 36,2% 1526,71 540,32

Pastaba: IVPK maksimalus leistinas darbuotojų skaičius - 30. Iš jų 14 darbuotojų yra dirbančių pagal darbo sutartį. Šie darbuotojai nepatenka į maksimalų leistiną

darbuotojų skaičių ir atlyginimas jiems mokamas iš Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

177

5 priedas: Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos ir kitų įstaigų, veikiančių toje pačioje srityje veiklos

palyginimo rezultatai

48 lentelė. Įstaigų prie Susisiekimo ministerijos ir kitų įstaigų, veikiančių IVP srityje palyginimas

Institucijos, įstaigos ir

įmonės

Vadovaujanti

institucija

Vykdomos programos,

veiklos tikslai ir uždaviniai

Atliekamos funkcijos Paslaugų vartotojai arba

kontroliuojamos institucijos

Informacinės

visuomenės politikos

departamentas,

Susisiekimo

ministerijoje

SM Esminės funkcijos yra dalyvauti

šių sričių politikos formavime:

informacinės visuomenės ir

valstybės informacinių

išteklių plėtros srityse

informacinių technologijų,

turinčių lietuvių rašytinės ir

šnekamosios kalbos

sąsajas srityje

elektroninio parašo srityje

elektroninių ryšių srityje

kosmoso srityje

pašto srityje

IVPK savo veikla tiesiogiai prisideda

prie dalies Departamento funkcijų

atlikimo.

Pastebėtina, kad VRM sistemos

Elektroninės valdžios srities institucijos

taip pat atlieka panašias funkcijas IVP

srityje, kartu su SM dalyvauja

bendruose projektuose, vykdo

projektus IVP, elektroninių ryšių

srityse. Sunku įvertinti, kiek tai yra

funkcijų dubliavimas, o kiek

bendradarbiavimas. Tačiau aišku, kad

tiek tikslai, tiek ir veiklos sritys sutampa

IVP programos vykdyme tarp SM ir

VRM institucijų.

Viešasis sektorius,

valstybinės institucijos

LR Vyriausybė ir Seimas

Visuomenė

Elektroninių ryšių

skyrius, Informacinės

visuomenės politikos

departamentas

SM Esminės funkcijos:

Dalyvauti formuojant

valstybės strategiją ir

politiką elektroninių ryšių

srityje;

Užtikrinti Europos

Sąjungos teisės aktų

Viešasis sektorius,

valstybinės institucijos

LR Vyriausybė ir Seimas

178

reikalavimų įgyvendinimą

elektroninių ryšių srityje;

Organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti valstybės

politikos elektroninių ryšių

srityje įgyvendinimą.

Informacinės

visuomenės plėtros

skyrius, Informacinės

visuomenės politikos

departamente

SM Dalyvauti formuojant ir

įgyvendinant valstybės

politiką informacinės

visuomenės plėtros srityje;

Dalyvauti formuojant

valstybės politiką valstybės

informacinių išteklių plėtros

srityje;

Dalyvauti formuojant

informacinių technologijų,

turinčių lietuvių rašytinės ir

šnekamosios kalbos

sąsajas, politiką;

Dalyvauti formuojant

elektroninio parašo

naudojimo valstybės

politiką.

Viešasis sektorius,

valstybinės institucijos

LR Vyriausybė ir Seimas

VšĮ Plačiajuostis

internetas

SM (anksčiau

tiesiogiai

pavaldus

IVPK)

Dalyvauja įgyvendinant

informacinės plėtros

programą, 3 prioritetą.

Pagrindinis tikslas -

plačiajuosčio RAIN

duomenų perdavimo tinklo

statyba ir prieigos

suteikimas kaimiškų

Organizuoti paslaugų teikimą

naudojantis sukurtu tinklu.

Organizuoti tinklo eksploataciją

Vykdyti kitas informacinės visuomenės

plėtrą skatinančias funkcijas

Kaimiškųjų seniūnijų

viešasis sektorius ir

bendruomenių nariai

179

seniūnijų viešojo

sektoriaus institucijoms.

Sudaryti prielaidas

plačiajuostei prieigai

kitiems bendruomenių

nariams.

Elektroninės valdžios

politikos skyrius

VRM Svarbiausi tikslai:

Formuoti valstybės politiką

informacinių technologijų

taikymo viešojo

administravimo

(elektroninės valdžios)

srityje, organizuoti,

koordinuoti ir kontroliuoti

jos įgyvendinimą;

Formuoti valstybės politiką

elektroninės informacijos

saugos (kibernetinio

saugumo) srityje,

organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti jos

įgyvendinimą.

Pirmoji paminėta funkcija tiesiogiai siejasi

su SM IVPD ir IVPK vykdomomis

funkcijomis, taip pat su VšĮ „Plačiajuostis

internetas“ vykdomomis veikloms. Abi

ministerijos nors ir savaip, tačiau prisideda

prie tų pačių tikslų siekimo:

IRT technologijų plėtra

Informacinės visuomenės plėtra.

VRM taip pat kuruoja keletą vidaus darbo

grupių ir komitetų, kuriems yra pavestos

užduotys susiję su elektroninės valdžios ir

informacinės visuomenės plėtros

projektais, funkcijomis.

Vykdomi tokie projektai kaip

STORK 2.0, iš esmės primena VIISP

sistemos analogą ES masteliu.

Projektas skirtas paslaugų perkėlimui į

elektroninę erdvę, kuriame IVPK

atlieka partnerio vaidmenį.

Projektas skirtas teikiamų el. paslaugų

inventorizavimui ir aprašymui.

Vidaus reikalų sistema

Viešojo sektoriaus

institucijos

LR Vyriausybė ir Seimas

Visuomenė

VĮ „Infostruktūra“ VRM Dalyvauja įgyvendinant

informacinės plėtros

Teikia saugų elektroninį ryšį SVDPT

tinkle tarp valstybės institucijų ir

Viešasis sektorius

180

programą, 2 ir 3

prioritetus.

Misija: kurti ir vystyti saugią

viešojo administravimo

telematinių paslaugų

infrastruktūrą Lietuvoje,

užtikrinti valstybės

informacinių išteklių

apsaugą ir patikimą e.

valdžios paslaugų teikimą

augant jos brandai, padėti

užtikrinti visuomenės

saugumą, sklandų

bendradarbiavimą su

Europos Sąjungos

valstybių narių

institucijomis.

e.valdžios paslaugoms teikti.

Institucijos vidinio duomenų perdavimo

paslaugos.

Šifruotas, saugus prisijungimas prie

Europos Sąjungos ISA programos

projektų ir informacinių sistemų.

IVPK ir Infostruktūra savo

priemonėmis siekia labai panašios

misijos: IVPK užtikrina sąveikumą,

e.valdžios paslaugų plėtrą, o

Infostruktūra suteikia sklandų ir saugų

susijungimą tarp valstybinių institucijų,

sąveikumą su ES info-resursais,

duomenų ir kanalų apsaugą. Visa tai

yra valstybės informacinių resursų

visuma, kuri padeda pagrindą

informacinei plėtrai.

VĮ, VšĮ

Privatus sektorius

Informatikos ir ryšių

departamentas prie

Vidaus reikalų

ministerijos

VRM Esminė funkcija:

Užtikrinti elektroninės valdžios įgyvendinimą ir plėtrą vidaus reikalų

srityje;

Departamentas yra tvarkytojas keleto nacionalinės reikšmės IT sistemų,

registrų, duomenų bazių, kurie sukurti vidaus reikalų sistemos poreikiams

tenkinti.

Vidaus reikalų sistema

Lietuvos statistikos

departamentas

LR

Vyriausybė

LSD renka ir sistemina duomenis, kurie atspindi dalies IVP programos

uždavinių pasiekimą. IVPK yra atsakinga už IVP programos rodiklių

stebėseną ir naudoja LSD pateikiamus duomenis bei papildomai renka ir

apdoroja labiau dalį duomenų.

VRM darbo grupės ir

komitetai

VRM Informacinės visuomenės plėtros vidaus reikalų sistemoje koordinavimo

komitetas

Projekto „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę

181

erdvę“ priežiūros komitetas

To paties projekto valdymo komitetas

Į šią sugretinimui skirtą lentelę įtrauktos institucijos, kurios yra artimiausiai susiję ar net tikėtinai dubliuoja IVPK savo misija ir funkcijomis. Tačiau lentelėje

nepristatomos kitos institucijos, kurios dirba tame pačiame Informacinės visuomenės ir IRT plėtros sektoriuje, bet IVPK veiklos tikėtinai nedubliuoja, o tik papildo, kaip

pavyzdžiui LR Ryšių reguliavimo tarnyba, Asociacija Infobalt, kitos LR ministerijos, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos savaip dalyvaujančios informacinės visuomenės

plėtros programos įgyvendinime.

182

6 priedas: Užsienio šalių transporto sektoriaus institucijos

49 lentelė. Švedijos transporto sektoriaus institucijos

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

1 Švedijos Transporto

administracija (The Swedish

Transport Administration),

vyriausybės agentūra

Švedijos Transporto administracija (Trafikverket) yra Vyriausybės

įstaiga, atsakinga už ilgalaikį transporto sistemos planavimą. Ji taip

pat atsakinga už valstybinių kelių tinklą ir nacionalinių geležinkelių

tinklą. Atsakomybės:

ilgalaikis transporto sistemos, kelių eismo, geležinkelių eismo,

jūrų laivybos ir oro transporto planavimas;

valstybinio kelių tinklo ir nacionalinių geležinkelių tinklo statyba,

eksploatavimas ir techninė priežiūra;

klausimų, susijusių su valstybės dotacijomis jūrų laivybos

sektoriui, nagrinėjimas.

Administracija yra beveik pilnai finansuojama iš valstybės

asignavimų.18

2 Švedijos Transporto agentūra

(The Swedish Transport

Agency), vyriausybės agentūra

Švedijos Transporto agentūra siekia užtikrinti lengvo prieinamumo,

aukštos kokybės, saugų ir aplinkai draugišką geležinkelių, oro, jūrų ir

sausumos transportą. Turi bendrą atsakomybę rengiant teisės aktus

ir užtikrinant, kad valdžios institucijos, įmonės, organizacijos ir

piliečiai jų laikytųsi.

Civilinės aviacijos ir jūrų departamentas formuoja taisykles,

nagrinėja ir dotuoja leidimus, įvertina civilinę aviaciją, ypač

atsižvelgiant į saugą ir saugumą;

Vairavimo teisių departamentas egzaminuoja ir suteikia

vairavimo teises, reguliuoja su tuo susijusias sritis;

Kelių ir geležinkelių departamentas formuluoja taisykles,

nagrinėja ir dotuoja leidimus, taip pat prižiūri kelių ir geležinkelių

transporto sritis (eismo, transporto priemonių, vairuotojo

pažymėjimų, komercinio transporto, geležinkelio, lengvųjų

geležinkelių ir metro sistemų);

Mokesčių departamentas užtikrina mokesčių ir rinkliavų

surinkimą;

Transporto registro departamentas valdo ir plėtoja įrašus apie

transportą.

Švedijos parlamentas ir vyriausybė nusprendė, kad transporto

agentūros veiklą, susijusią su leidimais, patikrinimais ir jų

registravimu iš esmės turi būti finansuojama iš mokesčių.

18 The Swedish Transport Administration, Annual Report 2013.

Prieiga per internetą:

http://publikationswebbutik.vv.se/upload/7366/2014_054_the_swedish_transport_administration_annual_report_2013.pdf

183

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

Agentūra nustato mokesčius, tuomet mokesčiai keliauja į valstybės

iždą. Agentūrai tuomet paskiriama metinė dotacija.19

3 Nacionalinė viešojo transporto

agentūra (National Public

Transport Agency), vyriausybės

agentūra

Nacionalinė viešojo transporto agentūra koordinuoja tolimų kelionių

procesus Švedijoje. Du pagrindiniai uždaviniai yra skatinti ir

koordinuoti viešąjį transportą visoje Švedijoje ir įsigyti regioninį

viešąjį oro, geležinkelių, jūrų ir sausumos transportą, kuris nebūtų

komerciškai perspektyvus.

4 Transporto analizė (Transport

Analysis) Governmental agency

Transporto Analizė yra Vyriausybės vertinimo ir analizės organas

klausimais, susijusiais su visa transporto sritimi. Ši agentūra yra

atsakinga už įvertinimą ir pranešimus apie įvairių priemonių poveikį

transporto sričiai. Transporto Analizė taip pat yra atsakinga už

keliavimo įpročių ir transporto tyrimus, taip pat oficialių statistinių

duomenų pateikimą transporto ir komunikacijos srityje.

5 Švedijos jūrų laivybos

administracija (The Swedish

Maritime Administration) Public

enterprise (Government owned

company)

Administracija yra atsakinga už laivybos saugą ir prieinamumą.

Administracijos sudedamoji nacionalinio transporto politikos tikslo

dalis yra užtikrinti, kad laivyba veiktų saugiai ir efektyviai visus

metus, visuose svarbiuose Švedijos uostuose.

Pajamas gauna iš surenkamų mokesčių ir parduodamų paslaugų.

Taip pat gaunamos subsidijos iš valstybės ir dotacijų iš viešojo

sektoriaus.20

6 LFV Group State enterprise

Pagrindinis Švedijos oro uostų ir oro navigacijos įmonės uždavinys

yra teikti saugias, efektyvias ir aplinkai pritaikytas oro eismo

paslaugas civilinei ir karinei aviacijai.

Pajamos gaunamos iš teikiamų paslaugų (skrydžių rinkliavų ir pan.),

dividendų iš dukterinių įmonių ir iš Vyriausybės skiriamų dotacijų.21

50 lentelė. Suomijos transporto sektoriaus institucijos

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

1 Suomijos transporto agentūra

(Finnish Transport Agency) Suomijos transporto agentūros domenas apima visą transporto

sistemą ir visas transporto rūšis, išskyrus aviaciją. Agentūros pareiga

yra užtikrinti, kad Suomijoje turėtų saugią, veiksmingą, energiją

taupančią ir aplinkai draugišką transporto sistemą.

19 Prieiga per internetą:

http://www.transportstyrelsen.se/en/About-us/Financing/Charges/

20

Swedish Maritime Administration, Sustainability Report 2012.

Prieiga per internetą:

http://www.sjofartsverket.se/upload/Listade-dokument/Rapporter_Remisser/EN/2013/GRI-2012-eng.pdf 21

Air Navigation Services in Sweden, Annual Report 2013.

Prieiga per internetą:

http://www.lfv.se/Global/nyheter/Nyheter%202014/LFV-%C3%A5rsredo_2013_engelsk.pdf

184

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

Atsakomybės:

palaikyti ir plėtoti eismo sistemą, dirbant kartu su kitais šios srities subjektais;

palaikyti vyriausybės kelių ir geležinkelių tinklus, taip pat ir jų kontroliuojamus vandens kelius ir įtvirtinti priemones, taikomas jų priežiūrai; vandentakių priežiūra visoje šalyje;

įgyvendinti būtinus kelių projektus, planuoti, projektuoti, prižiūrėti ir statyti geležinkelius ir vandens kelius;

reguliuoti kelių priežiūros operacijas regioninių centrų ekonomikos plėtros, transporto ir aplinkosaugos srityse;

dalyvauti suderinant eismo ir žemės naudojimo paskirtį;

valdyti ir plėtoti eismo valdymą vyriausybės eismo juostose ir vandens keliuose;

užtikrinti navigaciją žiemos metu;

plėtoti ir skatinti transporto paslaugas;

gerinti transporto infrastruktūros valdymo efektyvumą;

plėtoti veiklos prielaidas viešajame transporte ir teikti jūrų subsidijas ir subsidijas kitomis transporto rūšimis;

atnaujinti ir plėtoti hidrografiją;

užtikrinti, kad transporto sistema veikia taip pat esant neįprastoms

sąlygoms ir išimtiniais atvejais normaliomis sąlygomis.

2 Suomijos transporto saugos

agentūra (Finnish Transport

Safety Agency)

Suomijos transporto saugos agentūra yra administravimo ir saugos

funkcijas atliekanti institucija, atsakinga už transporto sistemos

reguliavimo ir priežiūros funkcijas, kurių tikslas yra skatinti eismo

saugą ir tvarų vystymąsi transporto sistemoje (aviacijos, laivybos,

geležinkelių ir kelių transporto srityse).

Atsakomybės:

išduoda leidimus, reglamentus, patvirtinimus ir sprendimus;

rengia teisines taisykles transporto sektoriui;

organizuoja egzaminus, tvarko transporto sektoriaus

apmokestinimą ir registraciją ir užtikrina patikimas informacijos

paslaugas;

prižiūri transporto rinką, taip pat taisyklių ir nuostatų,

reglamentuojančių transporto sistemą laikymąsi;

dalyvauja tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose;

užtikrina, kad transporto sistemos funkcionuotų net

ekstremalioms sąlygoms ar esant įprastų operacijų sutrikdymui;

sudaro galimybes diegti pažangaus transporto naujoves;

informuoja visuomenę apie su transportu susijusių sprendimų

185

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

priėmimą.

Pajamos yra gaunamos iš mokesčių ir privalomųjų mokėjimų.22

3 Finnpilot laivavedybos

kompanija (Finnpilot Pilotage

Ltd)

Finnpilot laivavedybos kompanija yra atsakinga už tai, kad Suomija

turėtų visapusiškai veikiančias laivavedybos paslaugas.

Atsakomybės:

teikti locmano/laivybos paslaugas visomis sąlygomis, siekiant

užtikrinti sklandų eismo srautą ir saugą jūrų navigacijoje;

sumažinti ekologinių avarijų riziką.

4 Finavia korporacija (Finavia

corporation)

Finavia teikia oro uostų, keleivių ir oro navigacijos paslaugas, siekiant

palengvinti sklandų oro eismą.

Pajamos gaunamos iš atliekamų operacijų ir siūlomų paslaugų.23

51 lentelė. Norvegijos transporto sektoriaus institucijos

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

1 Civilinės aviacijos administracija

(Civil Aviation Authority)

Administracinė agentūra, atsakinga už saugios ir veiksmingos

civilinės aviacijos užtikrinimą.

Atsakomybės:

išduoda reglamentus, nustato standartus civilinės aviacijos

veiklai Norvegijoje;

suteikia licencijas ir veiklos leidimus asmenims ir įmonėms,

ketinančioms vykdyti aviacijos ir su ja susijusią veiklą;

prižiūri, kaip laikomasi taisyklių ir sąlygų.

Finansavimas gaunamas iš Norvegijos valstybės biudžeto.24

2 Norvegijos nacionalinė

geležinkelių administracija (the

Norwegian National Rail

Administration)

Administracinė agentūra, atsakinga už geležinkelių eksploatavimą ir

priežiūrą bei investicijas į geležinkelių infrastruktūrą. Taip pat

atsakinga už geležinkelių eismo valdymą, jo paskirstymo takus ir

mokesčių už naudojimąsi bėgiais rinkliavą.

22 TraFi, Finnish Transport Safety Agency, Annual Report 2011.

Prieiga per internetą:

http://www.trafi.fi/filebank/a/1335259020/0bfc97735fb0bc84090443b6cb6db189/9542-trafi_vuosiraportti_2011_eng_netti_3.pdf

23

Prieiga per internetą:

http://vuosikertomus.finavia.fi/en/2013/financial-statements/income-statement/

24

Civil Aviation Authority Norway, Annual Report 2011.

Prieiga per internetą:

http://www.nsd.uib.no/polsys/data/filer/aarsmeldinger/AN_2011_8813.pdf

186

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

Norvegijos parlamentas nustato metinį finansavimą iš valstybės

biudžeto.25

3 Norvegijos viešųjų kelių

administracija (The Norwegian

Public Roads Administration)

Norvegijos viešųjų kelių administracija siekia užtikrinti, kad visi

keliaujantieji pėsčiomis, dviračiais, automobiliais ar visuomeniniu

transportu, pasiektų savo kelionės tikslą saugiai. Administracija

planuoja, stato, eksploatuoja ir prižiūri šalies ir apskričių kelius

Norvegijoje. Ji taip pat yra atsakinga už vairavimo egzaminus ir

transporto priemonių ir eismo dalyvių tikrinimą.

Administracija yra finansuojama iš apskričių savivaldybių, valstybės

biudžeto ir nacionalinių fondų.26

4 Norvegijos geležinkelių

institucija (The Norwegian

Railway Authority)

Norvegijos geležinkelių institucija praktiškai valdo ir prižiūri traukinių

eismo sritį, kuri taip pat Norvegijoje apima tramvajus ir metro.

Institucija taip pat valdo ir prižiūri lynų/kabelių, atrakcionų ir pramogų

parkus visoje Norvegijoje.

Institucija yra atsakinga už tai, kad geležinkelių operatoriai atitiktų

nustatytus geležinkelių teisės aktus, reglamentuojančius eismo

sąlygas ir reikalavimus. Institucija taip pat atsakinga už taisyklių

parengimą, suteikdama licencijas geležinkelių veiklai ir patvirtinanti

geležinkelių riedmenis ir infrastruktūrą.

5 Norvegijos nacionalinė

pakrančių administracija (The

Norwegian National Coastal

Administration)

Norvegijos nacionalinė pakrančių administracija yra Ministerijos

patarėja ir vykdomasis organas klausimams, susijusiais su uostų ir

jūros kelių administracija. Atsakomybės:

jūros kanalų ir žvejybos uostų kūrimas ir priežiūra;

navigacijos paslaugos;

laivų eismo paslaugos;

nacionalinis pasirengimas stipriai/staigiai taršai;

jūrų teisės aktų rengimas;

transporto planavimas;

uosto įrenginių apsauga.

Norvegijos pakrančių administracija yra finansuojama tiek iš

vartotojų lėšų, tiek iš valstybės biudžeto.27

25 Prieiga per internetą:

http://www.jernbaneverket.no/en/startpage1/About-Us/ 26

Norwegian Public Roads Administration, Key Figures 2013.

Prieiga per internetą:

http://www.vegvesen.no/_attachment/624373/binary/960066?fast_title=Key+figures+2013+for+Norwegian+Public+Roads+Administration+

%28NPRA%29.pdf 27

Prieiga per internetą:

http://www.kystverket.no/en/About-Kystverket/About-the-NCA/Coastal-Administrations-main-tasks/

187

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

6 Nelaimingų atsitikimų tyrimų

taryba (Accident Investigation

Board )

Administracinė agentūra, atsakinga už avarijų ir incidentų tyrimus

civilinės aviacijos, geležinkelio ir kelių sektoriuose. Tyrimais siekiama

pagerinti saugumą ir užkirsti kelią avarijoms transporto sektoriuje.

Valdyba neturi teisės skirti atsakomybės pagal civilinę ar

baudžiamąją teisę.

52 lentelė. Jungtinės karalystės transporto sektoriaus institucijos

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

1 Transporto priemonių ir

vairavimo licenzijavimo agentūra

(Driver and vehicle licensing

agency /Executive agency)

Ši agentūra rūpinasi/administruoja vairuotojų ir transporto priemonių

registravimą; rūpinasi licencijų išdavimu vairuotojams, tvarko ir

saugo duomenis apie vairuotojus (pvz., ar buvo atimtos kokius

sveikatos sutrikimus turi it kt.); saugo informaciją apie transporto

priemonių registracijos liudijimų, licenzijų išdavimą; administruoja

transporto priemonių akcizą (kelių mokestis ir kelių fondo licencijos).

Didžiojoje Britanijoje šie procesai padeda gerinti kelių eismo

saugumą, sumažina nusikalstamumą, nusižengimus, susijusius su

transporto priemonėmis. Tai pat ši tarnyba remia aplinkosaugines

iniciatyvas, siekia sumažinti transporto priemonių mokesčių

nuslėpimą. Veikla finansuojama iš surenkamų mokesčių ir pajamų už

teikiamas paslaugas.28

2 Vairavimo ir transporto

standartų agentūra (Driver and

Vehicle standarts agency /

Executive agency)

Ši agentūra siekia (pa)gerinti kelių eismo saugumą Didžiojoje

Britanijoje, nustatydami vairavimo standartus; užtikrinti, kad

transporto priemonių vairuotojai suprastų ir laikytųsi techninės

apžiūros reikalavimų. Ši agentūra taip pat atlieka įvairias

licencijavimo, testavimo, mokymų paslaugas. Jie siekia užtikrinti

vairuotojų kompetencijas valdyti transporto priemones ir kt., kuria ir

leidžia vairavimo standartus. Teikia informaciją ir šviečia apie kelių

eismo saugos taisykles, apie techninės apžiūros standartus ir kt.

Agentūra finansuojama iš Vyriausybės fondų ir surenkamų paslaugų

mokesčių.29

3 Transporto priemonių

sertifikavimo agentūra (Vehicle

certification agency / Executive

agency)

Transporto priemonių sertifikavimo agentūra yra nacionalinė

Jungtinės Karalystės institucija, tvirtinanti naujas transporto

priemones, žemės ūkio transporto priemones, išduoda leidimus

naudotis viešaisiais keliais toms transporto priemonėms, kuris yra

skirtingos nuo kitų konstrukcijų ir kt. Ši tarnyba taip pat siūlo

kokybės vadybos sistemų standartus pagal: ISO 9001, ISO/TS

16949, ISO 14001, Acorn, EMAS, ISO 50001 and OHSAS 18001. Ši

28 Office of Rail Regulation, Annual Report and Accounts 2012-14.

Prieiga per internetą:

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/319830/orr-annual-report-2013-14.pdf 29

Driving Standards Agency, Annual Report and Accounts 2013-14.

Prieiga per internetą: https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/323222/dsa-annual-report-and-accounts-2013-to-2014.pdf

188

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

tarnyba taip pat yra dokumentų, susijusių su ES direktyvomis,

administratorius. Agentūra gauna pajamas iš teikiamų paslaugų

(testų, transporto priemonių bandymų testų ir kt.).30

4 Greitkelių agentūra (Highways

agency / Executive agency),

valstybinė įmonė

Greitkelių agentūra yra valdoma Transporto departamento ir yra

atsakinga už kelių/greitkelių tinklo priežiūrą, plėtros strategijos ir

planų vykdymą. Strateginis kelių tinklas Anglijoje yra 4300 km ilgio ir

yra sudarytas iš greitkelių ir magistralių. Įmonė gauna veiklos

pajamas, taip pat yra finansuojama iš fondų.31

5 Eismo komisarai (Traffic

commissioners / Tribunal non-

departmental public body)

Ši organizacija siekia saugaus, teisingo, veiksmingo ir patikimo

keleivių bei krovinių vežimo, reguliuojant komercinių transporto

priemonių licencijavimą, reguliavimą. Siekis – nepriklausomas

reguliavimo modelis. Eismo komisarai yra atsakingi už licencijavimą

ir reguliavimą tų, kurie dirba su sunkiasvorėmis krovininėmis

transporto priemonėmis, miesto ir tarpmiestiniais autobusais, jų

registraciją. Eismo komisarai yra finansuojami iš dviejų šaltinių:

Centrinės Vyriausybės bei Vairuotojų ir transporto priemonių

licencijavimo agentūros.32

6 Geležinkelių reguliavimo tarnyba

(Office of Rail regulation / non-

ministerial government

department)

Geležinkelių reguliavimo tarnyba yra nepriklausomas saugumo ir

ekonominis reguliatorius geležinkeliuose. Ši tarnyba yra atsakinga,

jog geležinkelio operatoriai laikytųsi saugos ir sveikatos įstatymų;

reguliuoja geležinkelių tinklų veikla ir finansavimą; reguliuoja prieigą

prie geležinkelių tinklo, licencijas, susijusias su geležinkeliu, skelbia

geležinkelių statistiką. Taip pat užtikrina vartotojų apsaugą

reglamentuojančių teisės aktų, susijusių su geležinkeliu vykdymą;

siekia užtikrinti, jog geležinkelių pramonė yra konkurencinga ir

teisinga. Veikla finansuojama iš surenkamų mokesčių.33

7 Greitųjų traukinių tarnyba (High

speed two (HS2) limited /

Executive non-departmental

public body)

Greitųjų traukinių tarnyba yra atsakinga už naujo nacionalinio

greitųjų traukinių geležinkelio tinklo vystymą. Jie apima tiek

tarpmiestinius maršrutus, tiek ilgų nuotolių maršrutus.

30 Vehicle Certification Agency, Annual Report and Accounts 2013-14.

Prieiga per internetą:

http://www.dft.gov.uk/vca/additional/files/general-information/vca-annual-report/2012-2013%20annual%20report.pdf

31

Hoghways Agency, Annual Report and Accounts 2011-12.

Prieiga per internetą:

http://assets.highways.gov.uk/about-us/corporate-documents-annual-reports/Annual_Report_2011-12_Single_pages_for_Web.pdf 32

Traffic Commissioners‘ Annual Report 2014.

Prieiga per internetą:

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/326305/tc-annual-report-2013-2014.pdf

33

Office of Rail Regulation, Annual Report and Accounts 2012-14.

Prieiga per internetą:

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/319830/orr-annual-report-2013-14.pdf

189

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

8 Londono ir žemyno geležinkelių

kompanija (London and

Continental railways Ltd/ Viešoji

korporacija)

Londono ir žemyno geležinkelių kompanija visiškai priklauso

Susisiekimo ministerijai. Ši kompanija buvo atsakinga už greitųjų

geležinkelių tinklą, tačiau čia jos atsakomybė glaudžiai siejasi su

Greitųjų traukinių tarnyba (High speed two, HS2). Dabar pagrindinis

kompanijos dėmesys skiriamas nekilnojamo turto vystymui bei

teritorijų regeneracijai. Kompanija turi didžiulę patirtį valdant ir

vystant didelius geležinkelių infrastruktūros projektus.

Pagrindinės tarnybos pajamos ateina iš savo investicijų dalies

(partnerystė su Kings Croso stotimi ir Eurostar International).34

9 Tiesiogiai valdomo geležinkelio

tarnyba (Directly operated

railways limited / Executive non-

departmental public body)

Ši tarnyba buvo įkurtas UK transporto ministerijos 2009 metais. Šios

tarnybos tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą keleivinių geležinkelių

transporto paslaugas. Prižiūri ir valdo Rytų pakrantės geležinkelių

plėtrą iki kol bus pasirinktas naujas privatus operatorius. Pajamos:

mokesčiai, surenkami iš keleivių ir kitų veiklų pajamos.35

10 Geležinkelių nelaimingų

atsitikimų tyrimų skyrius/filialas

(Rail Accident investigation

Branch

Geležinkelių nelaimingų atsitikimų tyrimų skyrius (angl. RAIB) yra

nepriklausoma geležinkelių avarijų tyrimo organizacija Jungtinėje

Karalystėje. Ji tiria geležinkelių avarijas ir incidentus, siekiant gerinti

geležinkelių eismo saugumą UK (šis skyrius nustatyti kaltės

nesiekia). Tiriant avariją ar incidentą, šis skyrius siekia pagerinti

geležinkelių saugumą bei užkirsti kelią nelaimingų atsitikimų

atsiradimui.

RAIB gauna metinį finansavimą - (padengti savo tyrimo darbų

išlaidas) gauna dotaciją iš Parlamento (per Transporto

departamentą).36

11 Civilinės aviacijos administracija

(Civil Aviation authority / Public

corporation)

Civilinės aviacijos administracija (angl. trumpinys CAA) yra atsakinga

už aviacijos saugumą Jungtinėje Karalystėje, kuri nustato tvarkas bei

taisykles, skirtas oro erdvės transportui bei atlieka ekonominį

reguliavimą. Heathrow, Gatwick ir Stansted oro uostuose prižiūri

licencijavimą, administruoja finansines oro linijų būklę ir valdymą.

12 Oro uostų komisija (Airports

commission /

Oro uostų komisija nagrinėja papildomų oro uostų pajėgumų poreikį

ir rekomenduoja Vyriausybei, kaip tai gali būti įvykdyta tiek ilgalaikėje

perspektyvoje, tiek per trumpą ir/ar vidutinės trukmės perspektyvą:

sprendžia klausimus, kaip padidinti oro uostų pajėgumus ir siūlo

techninius sprendimus įgyvendinimui.

13 Oro avarijų /atsitikimų tyrimų Oro avarijų tyrimų skyrius (angl. AAIB) tiria civilinės aviacijos avarijas

34 London and Continental Railways Limited, Group Report and Accounts 2013.

Prieiga per internetą:

http://www.lcrhq.co.uk/media/attachments/Signed_Accounts_31_March_2013.pdf

35

Directly operated railways Limites, Annual Report and Financial Statements 2013.

Prieiga per internetą:

http://www.directlyoperatedrailways.co.uk/PDF/DORReportAccounts2013.pdf 36

Prieiga per internetą:

http://www.raib.gov.uk/about_us/index.cfm

190

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

skyrius (Air accidents

investigation Branch / Other)

ir pavojingus incidentus tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek užsienyje,

siekiant apsaugoti ir ateityje išvengti panašių nutikimų (nustatyti

avarijos/atsitikimo aplinkybes ir priežastis).

14 Jūrų ir pakrančių apsaugos

agentūra (Maritime and

coastguard agency / Executive

agency)

Šios agentūros veikla skirta išvengti nelaimingų atsitikimų tiek jūroje,

tiek ant kranto/sausumoje. Jie suteikia sertifikatus jūrininkams,

rūpinasi, jog visi jūrininkai turėtų tinkamus dokumentus. Jūrų ir

pakrančių apsaugos agentūra suteikia/garantuoja 24 valandų jūrų

paieškos ir gelbėjimo pajėgas aplink UK krantus ir tarptautinę

paiešką ir gelbėjimą. Jie rūpinasi žmonių/jūrininkų saugumu, kurie

plaukioja UK vandenyse. Finansuojama iš transporto departamento

biudžeto.37

15 Šiaurės švyturių departamentas

(Northen Lighthouse board /

Executive non-departmental

public body)

Šiaurės švyturių departamentas siekia suteikti sąlygas saugiai

plaukioti vandenyse jūrininkams (aprūpinti navigacijos priemonėmis).

Šis departamentas taip pat atsakingas už ženklinimą bei įvairių

trukdžių (pvz., nuolaužų), kurie kelia pavojų laivybai, šalinimą.

Šiaurės švyturių departamento pagrindinis tikslas yra su saugumas:

tiek atplaukiančiųjų, tiek darbuotojų, visos aplinkos. Taip pat nuolat

yra siekiama ekonominio efektyvumo bei veiksmingumo – siekiama

sukurti patikimą, mažai priežiūros reikalaujančią bei ekonomišką

navigacijos ir visos sistemą.

Pajamos gaunamos iš „šviesos“ mokesčių, surenkamų iš komercinės

Didžiosios Britanijos ir Airijos laivininkystės uostų.38

16 Jūrų nelaimingų atsitikimų tyrimų

skyrius (Marine accident

investigation Branch)

Jūrų nelaimingų atsitikimų tyrimų skyrius (angl. MAIB) nustato jūrų

avarijų priežastis, siekiant (pa)gerinti saugumą: nagrinėja ir tiria visus

jūrų avarijų tipus (tiek vandenyne, tiek jūrų transporte) – UK laivus

visame pasaulyje, ir kitus laivus UK teritoriniuose vandenyse. Jų

tyrimo ataskaitos (šiose ataskaitose nėra pateikiama, kas

kaltas/atsakingas už nelaimingą atsitikimą) yra skelbiami internete,

kartu su eismo įvykių statistiką ir kita informaciją apie jos darbą.

Finansuojama iš Transporto departamento biudžeto.39

18 Keleivių centras (Passenger

Focus / Executive non-

departmental public body)

Nepriklausomas keleivių kontrolės centras, įsteigtas vyriausybės

atstovauti Britanijos geležinkelių, autobusų ir tramvajų keleivių

interesus. Rūpinasi aptarnavimo kokybe, įvairiais galimais

patobulinimais. Sprendžia įvairius keleivių skundus. Pajamos

37 Maritime and Coastguard Agency, Annual Report and Accounts 2013-14.

Prieiga per internetą: https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/323914/41240_HC_450_MCA_print_ready.pdf

38

Prieiga per internetą:

http://www.nlb.org.uk/theboard/funding.htm 39

Marine Accident Investigation Branch, Annual Report 2013.

Prieiga per internetą: http://www.maib.gov.uk/cms_resources.cfm?file=/MAIB_Annual_Report_2013.pdf

191

Nr. Institucija Pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys, veiklos finansavimas

gaunamos iš vykdomų projektų (išmaniųjų bilietų programa ir pan.) ir

surenkamų mokesčių.40

40 Passenger Focus, Annual Report and Accounts 2012-13.

Prieiga per internetą:

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/282900/pf-annual-report-accounts-2012-2013.pdf