1. ANALIZUOJAMA TEMA

APLINKOS APSAUGA

2. PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA)

Lietuvai tapus ES nare didelis dėmesys aplinkai, finansinė paskata ir su tuo susijusi aplinkos tausojimo infrastruktūros plėtra lėmė ryškų aplinkos kokybę apibūdinančių rodiklių gerėjimą. Tačiau vystant infrastruktūros plėtrą, didėjant energetinių ir gamtinių išteklių naudojimui, būtina siekti darnaus vystymosi, kuris užtikrintų gerą gamtos išteklių (vandens, oro, žemės gelmių) kokybę, sveiką aplinką žmonėms, darnų energijos išteklių naudojimą. Aplinkos kokybė turi būti stebima, kontroliuojama ir vertinama laikantis ES reikalavimų, turi būti teikiama informacija apie aplinkos būklę bei jai daromą poveikį. Tuo tikslu siekiama stiprinti aplinkos kokybės, teritorijų planavimo ir

3. TYRIMO KLAUSIMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANASESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMASII forumas „Gyvybingi miestai ir regionai“

4. PAGRINDINIAI NAUDOJAMI RODIKLIAI

5. LIETUVOS STRATEGIJOS TURINČIOS ERDVINĘ DIMENSIJĄ

6. ESAMA SITUACIJA

Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija. Strateginis tikslas – pasiekti, kad Lietuvos aplinka būtų sveika, švari ir saugi, darniai tenkinanti visuomenės, aplinkosaugos ir ekonomikos poreikius. Pateikiami strategijos tikslų įgyvendinimo stebėsenai numatyti vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės 2012, 2020 ir 2030 metais.

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija. Strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau negu didėtų išmetamųjų ŠESD kiekis.

Galiojančiame LRBP aplinkos kokybės temai nėra skirtos temos su jai numatytais konkrečiais tikslais. Tarp aplinkos kokybės apsaugos tikslų bei uždavinių kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai palaikyti buvo numatyti tokie prioritetai kaip veiksmingos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, energetikos ir žemės ūkio ekologizavimas, transporto priemonių keliamos taršos mažinimas. Šie prioritetai pasiekiami infrastruktūros ir kitoms sritims iškeltų tikslų įgyvendinimu. Pagal Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją siekiama užtikrinti, kad Lietuvos aplinka būtų sveika, švari ir saugi, darniai tenkinanti visuomenės, aplinkosaugos ir ekonomikos poreikius, kas turėtų atsispindėti ir rengiamame LRBP.

Lietuva neviršija tarptautiniuose ir ES teisės aktuose jai nustatyto į aplinkos orą išmetamų teršalų (sieros dioksido, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, amoniako, azoto oksidų) kiekio. 2015 metais, palyginti su 2005 metais, į aplinkos orą išmesta mažiau sieros dioksido, nemetaninių lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų, amoniako kiekis išliko beveik nepakitęs.

Pagal 2016-2021 m. periodo Upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planų duomenis 51 proc. upių ir 40 % ežerų vandens telkinių neatitinka geros būklės reikalavimų, pagal ankstesnio periodo (2010-2015 m.) duomenis 59 % upių ir 32 proc. ežerų vandens telkinių neatitiko geros būklės reikalavimų. Iki normatyvų 2016 m. išvalyta 74,96 % visų buitinių gamybinių ir komunalinių nuotekų.

Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką klimato kaitai Lietuvoje?Kur Lietuvoje labiausiai teršiami paviršiniai vandens telkiniai?Kaip kinta oro kokybė Lietuvoje?

Geros būklės vandens telkinių dalis, %Į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, %Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmestos į atmosferą, tūkst. t.

8. IŠVADOS / TENDENCIJOS

Didžiausią neigiamą poveikį paviršinio vandens kokybei daro pasklidoji tarša iš žemės ūkio. Neigiamą poveikį paviršinio vandens kokybei daro ir sutelktosios taršos žindiniai – t. y. iki reikalaujamų normų išvalytų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų išleidimas į paviršinius vandenis iš valymo įrenginių. Silpnai išvystyti arba visai neišvystyti paviršinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo tinklai mažesniuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose neprisideda prie paviršinio vandens kokybės gerėjimo.

Kelių transportas yra pagrindinis NOx teršalų šaltinis. Transporto sektoriuje 70 % taršos sudaro sunkiasvorio transporto išmetami teršalai.

Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10, KD2,5), NO2 , SO2, CO, LOJ didžiuosiuose Lietuvos miestuose lygis, viršijantis teršalų paros ribines vertes, fiksuojamas dažniausiai šaltuoju metų laiku dėl namų ūkių (būstų) šildymo įrenginių taršos, taip pat dėl didelių transporto srautų  prie intensyvaus eismo gatvių.

Didžiausias išmetamas ŠESD kiekis Lietuvoje, kur yra didelės išmetamų teršalų sumažinimo galimybės, yra transporto ir žemės ūkio sektoriai. Klimato kaitos procesų švelninimui labai svarbus miško ir dirvožemių tausojimas ir saugojimas, kaip priemonės, akumuliuojančios ŠESD.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANASESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMASII forumas „Gyvybingi miestai ir regionai“

7. GRAFINĖ MEDŽIAGA

Schema. Oro kokybei poveikį darantys faktoriai.

Schema. Teršalai, išmesti į atmosferą iš stacionarių

taršos šaltinių, savivaldybėse, 2016m.

Schema. Paviršinių vandens telkinių būklė.

Grafikas. Teršalų emisijų pokytis 2005 m. atžvilgiuir įsipareigojimai 2020 ir

2030 m.