Pratarmė Cameronos DiazAutorius Jerry’is Schmitzas

4

PRATARMĖ

P amenu, kai pirmojo filmo apie Šreką autoriai man paskambino ir pakvietė garsinti vieną personažą. Nors iki tol nebuvau dirbusi animacinėje juostoje, bet man šis pasiūlymas labai patiko.

Pirmą sykį pasirodžiusi studijoje ir pradėjusi garsinti Fioną dar nenutuokiau, koks ilgas ir sudėtingas yra animacinio filmo kūrimas. Padirbėjusi keturiuose Šreko filmuose, susidūriau su sudėtingu animacijos menu, o filmo vizualinės dalies bei personažų kūrėjams jaučiu itin didelę pagarbą. Net ėmiau galvoti, kad animacinio filmo kūrimas primena namo statybą: siužetas atstoja pamatus, aktoriai surenčia namo karkasą, o animacinės priemonės išaugina sienas, išraizgo laidus, pripildo namą spalvų, uždengia stogą. Nepaprastai džiaugiuosi, kad man teko padirbėti su tokiais talentingais menininkais, animatoriais, kūrėjais, kurie nesiliaudavo stebinę savo nepaprastais gebėjimais suteikti animacijai tikrosios gyvybės.

Labiausiai didžiuojuosi, kad sugebėjau įgarsinti princesę Fioną. Ji ne tik įdomus personažas, ji – tikra asmenybė, iš kurios galima daug ko pasimokyti. Man patiko stebėti jos tobulėjimą – išlepinta princesė, įsitikinusi, kad galima tik viena laiminga pabaiga, virto savimi patenkinta žmogėdra, žmona, motina ir dar karingąja princese! Esu labai patenkinta, kad dabar, išvydę mane, vaikai sako: „Ar žinote, kas ji tokia? Princesė Fiona!“ Tai girdėti man labai malonu. Beje, džiaugiuosi, kad galiu dalytis šiuo kūriniu su savo dukterėčiomis bei sūnėnu.

Nesvarbu, kuris šio filmo personažas jums mieliausias, ši knyga atskleis, kokie talentingi ir puikūs menininkai sukūrė filmą Šrekas. Ilgai ir laimingai ir kitus tris filmus apie Šreką. Man buvo labai malonu panirti į šį neįtikėtiną pasaulį ir už tai nuoširdžiai dėkoju visiems iš DreamWorks Animation studijos.

Camerona Diaz

(Dešinėje) Fiona • Peteris Zaslavas – skaitmena.

6

ĮVADAS

D abar jau drąsiai galima pasakyti, kad pasaka apie Šreką ir Fioną bei jų nuotykius pasakiškoje Už Jūrų Marių karalystėje yra daugeliui žinoma. Sukurti pagal rašytojo Williamo Steigo knygą

vaikams Shreck! („Šrekas!“), filmai sulaukė kritikų liaupsių, daugybės žiūrovų visame pasaulyje dėmesio ir net pirmojo JAV kino akademijos apdovanojimo už geriausią animacinį filmą. Taigi Šrekas kartu su kitais Už Jūrų Marių herojais nusipelnė savo atskiros vietos kino bei animacijos istorijoje.

Pasirodžius trims sėkmingiems filmams apie Šreką bei daugybei filmų, sukurtų pagal pasakas, DreamWorks kino studijos kūrėjai priėmė drąsų iššūkį, imdamiesi paskutiniojo pasakos apie Šreką ir Fioną skyriaus ekranizavimo. Turint galvoje filmų apie Šreką daugiasluoksniškumą, šio filmo kūrėjus užklupo išties rimtas išbandymas, kurį filmo režisierius Mike’as Mitchellas suformulavo taip: „Kaip mums padaryti naują filmą apie tai, ką jau visi žino, kad būtų įdomu ir netgi pavyktų geriau, nei visi tikėjosi?“ Kitais žodžiais tariant, kaip sukurti jausmingą istoriją, galėsiančią užvaldyti žiūrovų dėmesį, ir tuo pat metu užbaigti Šreko ir Fionos istoriją taip, kad visiems tai pasirodytų smagu ir netikėta?

Kartu su Mitchellu ėmė dirbti ir patyrusios prodiuserės Teresa Cheng ir Gina Shay, kurios turėjo neįkainojamos darbo su animaciniais filmais patirties. Cheng buvo viena iš „Madagaskaro“ prodiuserių ir visai neseniai darbavosi kuriant populiarų kalėdinį filmuką „Šrekas. Kalėdų bumas“. Shay patirties sėmėsi prodiusuodama „Kempiniuką plačiakelnį“ ir dar kelis kitus. „Mike’as, Gina ir Teresa – puiki komanda, – pagyrė šiuos tris profesionalus prodiuseris Aronas Warneris, kuris pristatė visus filmus apie Šreką. – Kai jie dirba, nerimas dingsta!“

Mitchellas, Cheng ir Shay surinko didelę puikių profesionalų komandą, kuri ėmėsi vizualinio apipavidalinimo, filmo parengiamojo maketo darbų, personažų animacijos, modeliavimo, reikalingos įrangos surinkimo, apšvietėjų, maketuotojų, vizualinių efektų technikos. Jie sutelkė puikų kūrybinių protų sambūrį, dalis kurių pirmą sykį darbavosi kurdami filmą apie Šreką, kiti – jau senbuviai. Dideliam visų džiaugsmui, šį kūrinį pavyko nufilmuoti 3D formatu – pirmą kartą Šreko istorijoje. „Šioje komandoje juntama meilė, – teigia Shay. – Mes esame ištikimi Šreko gerbėjai, tad kiekvieno darbas buvo ne tik profesionalus, bet ir nuoširdus, todėl pasiekta išties įspūdingų rezultatų.“

7

Sakydama „Šreko gerbėjai“, Shay turi galvoje žaliojo dičkio gerbėjus. Meilė šiam įdomiam personažui pasireiškė tuo, jog filmo „Šrekas. Ilgai ir laimingai“ siužeto kūrėjai didesnį dėmesį skyrė pačiam Šrekui.

Po trijų filmų Šreką pavyko prisipratinti, suteikti jam jaukumo. Dabar jis – atsakingas trijų vaikų tėvas, turintis pareigų. Tai jau nebe tas visus bauginęs žmogėdra, su kuriuo susipažinome pirmajame filme, kai nuo jo į šalis lakstė visi, kurie tik su juo susidurdavo. Dabar jie prašo Šreko autografų!

Kaip ir daugelyje filmų tęsinių, šiame irgi daug naujų patirčių, nuotykių, galimybių personažui augti bei tobulėti. Šreko atveju tikėtiniausias ir logiškiausias pasirodė vidutinio amžiaus krizės atvejis. „Žinojome, kad turime išlaikyti įdomų siužetą, kuris būtų aktualus ir nustebintų netikėtu posūkiu, – aiškina Cheng. – Paklausėme savęs: „Ko dar gali išmokti žmogėdra Šrekas?“

Kurdami pirmąsias siužeto atkarpas, autoriai sukurpė epizodą, kai Šrekas spitrina į veidrodį ir, laikydamas seną „Ieškomas“ skelbimą, mintyse klausia savęs: „Kuo aš tapau?“ Vėliau filmo kūrėjams šis momentas tiko kaip kritinis siužeto posūkis. „Manėme, kad įdomu tai, jog pats Šrekas pripažįsta, kad jis jau nebe tas Šrekas, kuris buvo anksčiau. Jis tapo civilizuotas; jo niekas nebijo, o atvirkščiai – myli, – pasakoja Mitchellas. – Atvirai kalbant, niekas nenorėjo, kad Šrekas prarastų savo savitumą.“

Tuo metu Joshas Klausneris pasiūlė puikią koncepciją – Šreko ir Fionos meilę perkelti per laiką į alternatyvią tikrovę. „Tai išsirutuliojo į norų išsipildymo idėją, – sako Mitchellas. – Juk mes visi, pagalvoję apie praeitį, dažnai norime pasukti laiko rodyklę atgal.“

Štai šių pagrindinių savianalizės ir kelionės laiku temų vedini kūrėjai ėmė austi naują pasaką, kurioje Šrekas susimąsto apie savo gyvenimo prasmę – kuo jis tapo dabar ir koks gyvenimas būtų laukęs, jei būtų likęs vienišas žmogėdra pelkėje.

(Priešingame puslapyje) Fionos ir Šreko barnio idėja • Felixas Yoonas – skaitmena.(Dešinėje) Bilduko eskizas • Maxas Boasas – pieštukas.

8

(Dešinėje) Paveikslai rūmuose • Felixas Yoonas – skaitmena.(Kitame puslapyje) Karalystės Už Jūrių Marių koncepcija • Griselda Sastrawinata – skaitmena.

„Nuo šito ir nusprendėme pradėti, – priduria Shay. – Šrekui kyla daugybė klausimų apie save, tarkim, kas yra Šrekas? Mes norėjome nusigauti iki esmės, iki jo gyvenimo kelionės šaknų. Žinojome, kad šis filmas turi tapti Šreko papasakota istorija.“

Waltui Dohrnui, atsakingam už siužetinę liniją, šis sumanymas patiko, nes puikiai įsiliejo į bendrą Šreko pasaulį. „Pirmame filme Šrekas išmoksta mylėti save; antrame – sužino, ką reiškia būti šeimos nariu; trečiame – sugeba prisiimti atsakomybę už naujas vyro ir tėvo pareigas. Ketvirtame ir paskutiniame – Šrekas labiau suvokia jį supantį pasaulį, sužino, ką reiškia aplinkinio pasaulio meilė, o svarbiausia, ką reiškia būti apsuptam geros bei palaikančios bendruomenės.“

Mitchellui nebuvo sunku susieti siužetą ir Šreko jausmus. Pats būdamas dviejų mažamečių tėvu jis simpatizavo Šrekui-tėtušiui, kuris turi susitaikyti su tuo, kad buvęs šiurkštus žmogėdra peštynes iškeitė į šeštadienio pasiskraidymus. „Mano vaikai – dvejų ir ketverių, – pasakoja Mitchellas. – Kai sutikau imtis šio darbo, gimė mano antrasis vaikas. Tai išties nepamirštama patirtis, ir aš žinau, kad labai sunku rimtai atrodyti, kai per petį esi persimetęs krepšį su sauskelnėmis, o ant kaklo tau kabo čiulptukas.“

Taigi vadovaudamasi šiomis pirminėmis idėjomis, kūrybinė komanda sulipdė klasikinį „kas būtų, jeigu...“ scenarijų šiam filmui. Laimingai vedusio Šreko gyvenimas tapo labai kasdieniškas ir pilkas (jo akimis žiūrint). Pajutęs senų gerų viengungiškų laikų nostalgiją, jis sudaro sandėrį su plačiai žinomu velniūkščiu, kuris yra ne kas kitas, o klasikinis pasakų personažas Bildukas.

Naujasis Šreko pasaulio piktadaris, Bildukas, trokšta vieno – karalystės Už Jūrų Marių. Pasinaudodamas Šreko senų gerų laikų ilgesiu, Bildukas siūlo jam sandėrį, kuriam neįmanoma atsispirti: vieną dieną pagyventi kaip laisvam žmogėdrai. Mainais Šrekui tereikia

9

10

„3D formatas mus įkvėpė kibti į darbą su ypatingu užsidegimu. Mūsų tikslas – perkelti žiūrovą į Šreko pasaulį, kad jie į viską galėtų pažvelgti Šreko akimis. Kinematografija, kompozicija ir apšvietimas – viskas turi puikiai derėti, kad visiškai patrauktų žiūrovo dėmesį“.

Teresa Cheng, prodiuserė

11

(Viršuje) Šrekas spokso į veidrodį • Felixas Yoonas – skaitmena.(Priešingame puslapyje) Įvairūs žmogėdrų įvaizdžiai • Patrickas Mate’as – skaitmena.(Dešinėje) Bilduko rašalinė koncepcija • Leightonas Hickmanas – skaitmena.

atiduoti vieną dieną iš savo praeities. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai visai sąžiningi mainai – diena už dieną. Tik Šrekas kol kas nežino, kad Bildukas išsirinks tokią dieną, jog šis pasirinkimas pakeis visą žmogėdros ir karalystės Už Jūrų Marių gyventojų likimą. Viską kuo puikiausiai apskaičiavęs, Bildukas atsainiai išsirenka ne kokią kitą, o Šreko gimimo dieną. „Rezultatas nestokojo katastrofiškų nuotaikų, – teigia Mitchellas. – Viskas, ką žiūrovai žinojo apie Šreką, Fioną ir kitus pasakų personažus, apvirsta aukštyn kojomis ir nubloškiama į kitą, alternatyvią tikrovę.“

Galbūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad alternatyvios tikrovės atsiradimas suteikė kūrėjams veiksmų laisvę modeliuojant filmo vaizdus ir kompoziciją, tačiau taip teigti būtų neteisinga. „Vaizdinė filmo pusė mums išties buvo rimtas iššūkis, – pasakoja Mitchellas. – Mes norėjome, kad šis filmas įgautų naują vaizdą, tačiau tuo pat metu atspindėtų Šreko pasaulį.“

Mitchellas, Cheng ir Shay liko sužavėti dizainerio Peterio Zaslavo darbu, kai jis kūrė kalėdinį filmuką apie Šreką, tada vyras dirbo kartu su prodiuserėmis Cheng ir Shay. „Kalėdiniame filme aš pirmą sykį pamačiau apsnigtą Šreko ir Fionos namelį, – sako Mitchellas. – Tas namelis buvo

toks pat, tačiau kartu ir kitoks. Žinojau, kad šis žmogus sugebės sukurti alternatyvią tikrovę, kurios reikia filmui.“

Zaslavas buvo pakviestas dirbti kartu su Maxu Boasu. Imdamiesi pirminio vaizdinio šablono, šiedu profesionalai pradėjo nuo pažįstamų pirmųjų trijų filmų formų bei spalvinės gamos. „Šis filmas iš esmės prasideda kaip pirmųjų trijų tęsinys,“ – pasakoja Zaslavas.

Dailininkai pirmines spalvas mažumėlę paryškino, kad labiau skirtųsi dvi tikrovės, kuriamos šiame filme. „Šis filmas ryškesnis, linksmesnis ir spalvingesnis nei antrasis bei trečiasis. Tačiau taip sumanyta tik iki tos akimirkos, kai Šrekas pasirašo sandėrį su Bilduku. Tada mes išvystame Už Jūrų Marių karalystę, valdomą Bilduko.“

Vos tik Šrekas patenka į alternatyviąją tikrovę, staiga visas karalystės ir jos aplinkos spalvų tonas pasikeičia. Ryški žaluma ir gyvybingas spalvingumas nusidažo pilka, nejaukią nuotaiką keliančia bevaise aplinka, kurioje dominuoja auksinė, žalia ir įvairūs pilkos spalvos atspalviai – net Šrekas sandėrį pasirašo auksiniu rašalu.

Auksas tapo svarbiu atraminiu tašku, nuo kurio kilo visos alternatyviosios tikrovės, valdomos Bilduko, spalvinė gama, juk kadaise žinomas pasakų herojus Bildukas žadėjo Auksaplaukei iš šieno suvyti 24 karatų aukso giją. „Aukso spalva tapo dominuojančia vizualine tema, susijusia su Bilduku ir pasklidusia po visą jo aplinką, – dėsto Zaslavas. – Mes buvome pripratę prie Šreko pasaulio – žalių medžių, vešlios žalios žolės. Bilduko aplinkoje ši žalia virto aukso spalvos tonais.“

Bet šis auksas nežiba. Tai daugiau derliaus auksas – rudeninis auksas, kai viskas aplink ima vysti. Šie niuansai suteikė filmo spalvų gamai kontrasto, kai lyginame su žalia Šreko aplinka. Toks vizualinis skirtumas atvėrė filmo kūrėjams daugybę galimybių. „Buvo nepaprastai įdomu apversti įprastą

Šreko pasaulį aukštyn kojomis ir stebėti, kaip Šrekas ieško išeities tame siurrealiame pasaulyje su sūkuriuojančiais debesimis bei džiūstančiais medžiais,“ – prisipažįsta Boasas.

Landšafto patamsėjimas leidžia pajusti, kad sandėrio pasirašymas nežada nieko gera. Darbas su tamsiomis spalvomis išlaikant įprastinį Šreko pasaulio vaizdą buvo rimtas iššūkis. „Šis pasaulis tamsesnis, o veiksmas daugiau vyksta naktį, – aiškina Cheng. – Vienas rimčiausių uždavinių – leisti siužetui rutuliotis 24 valandas. Nederėjo paslėpti vienos dienos temos, tačiau ir neleisti pernelyg daug veiksmo nukelti į tamsą“.

Priešingai šiai tamsai, buvo sukurtos kelios visiškai naujos aplinkos ir personažai, kurie pagyvintų filmo nuotaiką. Ši mintis įkvėpė kūrėjus

„Tiksintis laikrodis siužete yra ir palaima, ir prakeiksmas“. Mike’as Mitchellas, režisierius

13

suformuoti dekadentišką ir absurdišką Bilduko bei

jo raganų aplinką. Čia taip pat buvo sumanytos prašmatnaus, įmantraus ir perkrauto detalėmis Bilduko rūmų interjero idėjos.

Šio prabangaus interjero vaizdiniai buvo sustiprinti vizualiniais efektais. Filmas „Šrekas. Ilgai ir laimingai“ buvo sukurtas itin kruopščiai ir pritaikytas 3D stereoskopiniam vaizdui. Dougas Cooperis, vizualinių efektų komandos vadovas, sako: „3D idėja rėmėmės viso kūrimo proceso metu. Tai nebuvo tiesiog esamo vaizdo pritaikymas 3D formatui. Filmuodami kadrus visada galvojome, kaip jie bus matomi 3D formatu, kūrėme juos taip, kad galėtume išnaudoti visas erdvinio vaizdo galimybes.“

„3D formatas išties gerokai padėjo mums išplėsti filmo tikrovę, – pritaria Zaslavas. – Veiksmo aplinką kūrėme trijose dimensijose nuo pat pradžių, ko dar nebuvome darę.“

Tačiau technologija turi tarnauti siužetui, o ne atvirkščiai, todėl filmo kūrėjai nė akimirkai nepamiršo savo tikslo – sukurti jausmingą pasaką. „Jei mes gerai atlikome savo darbą, jūs turite patikėti šiuo pasauliu, ne tik akimis jį matyti, bet ir justi širdimi,“ – sako prodiuserė Cheng.

Imdamiesi emociškai jautrių filmo epizodų, kuriais akcentuota psichologinė personažų būsena, Dohrnas ir Mitchellas skatino kūrėjus kuriam laikui atmesti visas įmantrias technologijas bei tradiciniam animaciniam filmui nebūtinas savybes ir susikaupti į esmines, minimalias išraiškos priemones bei vaidybą. „Minimalias – nereiškia paprastas, bet išgrynintas, švarias, nuoširdžias emocijas, reikalaujančias tikslaus rankų piešimo, kurios išreikš tikrus personažo jausmus,“ – patikslina Dhornas.

Net menkutis antakio kilstelėjimas gali reikšti jau nebe nusivylimą, o nuoskaudą. „Kiekviena scena turi savo potekstę. Ypač tai galioja scenoms su Šreku, kuriam paprastai nekaip sekasi išreikšti savo jausmus, – aiškina Dhornas. – Scenoje, kurioje jis labai pyksta, jis pats suvokia, jog kalba jo nuskriausta savivertė. Kai žinomas šis faktas, personažas įgauna gilumo, daugiasluoksniškumo.“

Šiame paskutiniame filme apie Šreką pagrindinis herojus turi dar sykį gelbėti karalystę Už Jūrų Marių, užkariauti Fionos širdį ir įrodyti, jog yra vertas tikrojo Mylimojo bučinio. Tik tada jis išsigelbės ir galės sugrįžti į savo įprastą gyvenimą. Išgyvendamas visa tai Šrekas apmąsto gyvenimą, kurį trumpam paliko, ir sugrįžta į jį išties pasirengęs įgyvendinti „ilgai ir laimingai“...

(Viršuje) „Karamelinio obuolio“ iškaba • Felixas Yoonas – skaitmena.(Dešinėje) Žmogėdriukė-lėlė • Leightonas Hickmanas – skaitmena.(Priešingame puslapyje) Drakonės skrydis • Leightonas Hickmanas – skaitmena.