Spaudos pošakis

Lietuvos spaudos gaminių pošakio konkurencingumo analizė

2014 m. rugsėjo 18 d.

2

Lietuvos spaudos gaminių pošakio analizės struktūra

► I.1 Pošakio dydis, struktūra, eksporto kryptys,

vystymosi tendencijos ir prognozės, vadybinė branda

► I.2 Pošakio įmonių Lietuvoje lyginamoji analizė

I. POŠAKIO ĮMONĖS LIETUVOJE

► II.1 Rinkų potencialo analizė ir tikslinių rinkų atranka

► II.2 Tikslinių Europos rinkų apžvalga: tendencijos, nišos,

pardavimo kanalai, pozicionavimas, didžiausi konkurentai

II.EKSPORTO RINKOS

► III.1 Pagrindinių konkurentų apžvalga

► III.2 Lietuvos ir užsienio įmonių veiklos rodiklių lyginamoji

analizė

► III.3 Lietuvos įmonių konkurenciniai pranašumai ir tobulintinos

sritys

III. TARPTAUTINIS KONKURENCINGUMAS

Į kur eksportuoti

ir kaip?

Kuo esame pranašesni?

Kaip turėtumėm

tobulėti?

Kokie mes esame ir ką galime

pasiūlyti?

3

I.1 Pošakio dydis, struktūra, eksporto kryptys,

vystymosi tendencijos ir prognozės, vadybinė branda

4

LIETUVOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIS

► Ekspertiniu vertinimu išskirti (ir toliau analizuojami) šie spaudos

gaminių pošakio segmentai klasifikuojami atsižvelgiant į:

► Gaminamą produkciją: komercinė spauda, leidybos spauda

(papildomai skaidoma į knygų ir periodikos spaudą),

pakuočių spauda.

► Spausdinimo būdą: ofsetinė lapinė spauda, ofsetinė

ruloninė spauda, skaitmeninė spauda, kiti spaudos būdai (ši

grupė apima kitus, aukščiau neišskirtus spaudos būdus –

fleksografiją, šilkografiją ir kitus).

► Veiklos diversifikaciją: įmonės, gaminančios mažiau nei 3/

3 ir daugiau skirtingus spaudos gaminius, įmonės, taikančios

mažiau nei 3/ 3 ir daugiau skirtingus spausdinimo būdus.

► Pošakio įmonių pasiskirstymas pagal segmentus:

► daugelis pošakio įmonių savo veiklą yra specializavę tiek

produktų (68 %), tiek technologijų (79 %) prasme;

► populiariausias spaudos būdas – ofsetinė lapinė spauda – jį

taiko 75 % pošakio įmonių;

► populiariausia produktų grupė – komercinė/ reklaminė

spauda – šias paslaugas taip pat teikia apie 75 % pošakio

įmonių.

Lietuvos spaudos gaminių pošakio identifikavimas ir bendrieji bruožai

Lietuvos įmonių lyginamoji

analizė Tikslinių rinkų atranka Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių

lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas

Spaudos gaminių pošakis

Lietuvoje

POŠAKIO ANALIZĖS DUOMENŲ ŠALTINIAI IR IMTIS

► Siekiant atlikti įvairiapusišką ir pilną pošakio analizę, buvo naudojami įvairūs duomenų šaltiniai:

► Lietuvos statistikos departamento duomenys;

► tarptautinės ir Lietuvos įmonių duomenų bazės;

► pošakio įmonių apklausa.

► Lietuvos spaudos gaminių pošakis (toliau – spaudos gaminių pošakis, pošakis) - tai 207 Lietuvos

įmonės, kurių veiklą apibūdina šie statistiniai EVRK kodai: 18.11 – Laikraščių spausdinimas ir 18.12

– Kitas spausdinimas, taip pat papildomos ekspertiniu būdu atrinktos spausdinančios įmonės, kai

kuriais atvejais klasifikuojamos kitais EVRK kodais.

► Taip pat, dėl skirtingo duomenų detalumo informacijos šaltiniuose papildomai analizėje naudojamos

sąvokos – spaudos sektorius (atitinkantis statistinį EVRK kodą 18.1 - Spausdinimas ir su

spausdinimu susijusios paslaugos ) bei spaudos industrija (atitinkanti statistinį EVRK kodą 18 -

Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas)

► Gilesnei pošakio analizei atlikti naudojant ekspertinį vertinimą buvo atrinkta siauresnė reprezentatyvi

įmonių imtis (83 smulkios ir vidutinės įmonės), kurios buvo kviečiamos dalyvauti detalioje

apklausoje*, skirtoje pošakio tyrimui.

ATASKAITOS TIKSLAI

► Šia ataskaita siekiama apibrėžti Lietuvos spaudos gaminių pošakio dydį, parodyti jo vystymosi

tendencijas ir nustatyti galimas strategines kryptis bei priemones plėstis eksporto rinkose ir tobulinti

įmonių veiklą.

Pastabos:

• * - Ne visos atrinktos įmonės užpildė klausimyną.

68%

32%

79%

21%

75%

12%

58%

6%

42%

75%

47%

32%

62%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Mažiau nei 3 3 ir daugiau Mažiau nei 3 3 ir daugiau Ofsetinė lapinė spauda

Ofsetinė ruloninė spauda

Skaitmeninė lapinė spauda

Skaitmeninė ruloninė spauda

Kiti spaudos būdai

Komercinė / reklaminė spauda

Knyginė spauda Periodinė spauda

Pakuotė, etiketė

Produktų diversifikacija Technologijų diversifikacija PALYGINIMAS PAGAL SPAUSDINIMO BŪDĄ PALYGINIMAS PAGAL SPAUDOS GAMINIŲ TIPUS

Kriterijų atitinkanti įmonių dalis pošakyje

5

LIETUVOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIS

► Pošakyje Lietuvoje veikia 207 įmonės, per metus sukuriančios apie 167

mln. litų pridėtinės vertės bei uždirbančios 17 mln. litų pelno.

► Rinkoje vyrauja mikro įmonės (iki 9 darbuotojų). Jos sudaro 67 % visų

rinkoje veikiančių įmonių, tačiau sukuria vos 6 % visos sektoriuje

sukuriamos pridėtinės vertės ir bendrai vertinant jos yra nuostolingos

(grafike joms tenkanti pelno dalis prilyginama nuliui).

► Vidutinės ir didelės įmonės (virš 50 darbuotojų), kurios kartu sudaro tik

8 % įmonių, sukuria apie 45 % sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir

uždirba daugiau nei 90 % viso sektoriaus pelno.

LIETUVOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIS (REPREZENTATYVI IMTIS)

► Detaliai analizei buvo pasirinktos 83 įmonės, atrinktos ne tik pagal

statistinius EVRK kodus, bet ir naudojant ekspertinį vertinimą. Kartu jos

per metus uždirba 1,4 mlrd. litų pajamų ir įdarbina 5219 darbuotojų.

► Tiesioginis įmonių dydžio ir uždirbamų pajamų ryšys egzistuoja, tačiau

yra nežymus.

► Egzistuojantys skirtumai tarp pardavimo pajamų vienam darbuotojui

identifikuoja itin skirtingą įmonių veiklos efektyvumą (gebėjimą generuoti

pajamas), nepriklausantį nuo įmonės dydžio: įmonių pardavimo pajamos

svyruoja tarp 12 tūkts. Lt ir 1.264 tūkst. Lt per metus vienam

darbuotojui.

► Daugiausiai pošakio atstovų yra smulkių įmonių (20-49 darbuotojų)

segmente, kai pajamos patenka į 1 – 5 mln. Lt intervalą. Tai rodo, jog

Lietuvos įmonės yra pakankamai didelės, kad galėtų konkuruoti eksporto

rinkose (užsienio rinkose vyrauja įmonės iki 19 darbuotojų).

Lietuvos spaudos gaminių pošakio struktūra

LIETUVOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO (REPREZENTATYVIOS IMTIES) RINKOS STRUKTŪRA, 2012

Pastabos:

• * - Kadangi ne visi duomenys yra viešai prienami dėl konfidencialumo reikalavimų, dalis duomenų buvo sumodeliuoti remiantis turima informacija. Grafike “Lietuvos spaudos gaminių pošakio (reprezentatyvios imties) rinkos struktūra, 2012“ bei grafike „Lietuvos spaudos gaminių pošakio rinkos struktūra, 2011“ įmonių imtys nėra pilnai persidengiančios, kadangi reprezentatyvi imtis atrinkta remiantis ir kokybin iu vertinimu.




lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje

* Apskritimų dydis grafike atspindi įmonių, patenkančių į konkretų pelno ir pridėtinės vertės intervalą, skaičių.

* Apskritimų dydis grafike atspindi įmonių, patenkančių į konkretų pajamų ir darbuotojų skaičiaus intervalą, skaičių.

Nuo 0 iki 9 Nuo 10 iki 19 Nuo 20 iki 49 Nuo 50 iki 249 Daugiau

nei 250

Darbuotojų skaičius

Daugiau nei 50

Nuo 10 iki 50

Nuo 5 iki 10

Nuo 1 iki 5

Nuo 0 iki 1

Pard

avim

o p

aja

mos, m

ln. Lt

2 2

8

4

5

1

25

6

3

2

6

16

3 4

0

1

2

3

4

5

6

0 1 2 3 4 5 6

137

28

23

16

-10,0%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

-20,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

Vis

os s

ekto

ria

us s

ukurt

os

prid

ėtin

ės v

ert

ės d

alis

(%

)

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%)

Nuo 0 iki 9 darbuotojų Nuo 10 iki 19 darbuotojų

Nuo 20 iki 49 darbuotojų Daugiau nei 50 darbuotojų

LIETUVOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO RINKOS STRUKTŪRA*, 2011

6

64% 52% 48% 47% 44% 41% 38%

36% 48% 52% 53% 56% 59% 62%

3,3%

5,0%

3,4%

0%

1%

2%

3%

4%

5%

6%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2011 f 2012 f 2013 f 2014 p 2015 p 2016 p 2017 p

Pel

ning

umas

Vie

tinių

ir e

kspo

rto

paja

mų

sant

ykis

Pardavimo pajamos Lietuvoje Eksporto pajamos

Pelningumas, %

EKSPORTUOJAMA PRODUKCIJA

► Daugiausiai Lietuva eksportuoja

spausdintų knygų/ skrajučių, periodinės

spaudos gaminių ir prekybos katalogų.

► Eksporto kryptys nuo gaminamos

produkcijos priklauso nežymiai: Rusija ir

Švedija yra patenka tarp svarbiausių

eksporto krypčių pagal visus tris

daugiausiai eksportuojamus produktus.

37,4%

18,5%

15,0%

EKSPORTO KRYPČIŲ TENDENCIJOS

► Lietuvos spaudos gaminių įmonių eksporto apimtys kasmet

ženkliai auga – per paskutinius trejus metus vidutiniškai

18 % per metus.

► 2009-2013 m. daugiausiai buvo eksportuojama į Rusiją.

Eksporto apimtys į šią rinką kasmet vidutiniškai augo 42 %.

► Iš 6 populiariausių Lietuvos įmonių eksporto krypčių

eksportuojamų prekių kiekis augo sparčiausiai Baltarusijos

(36 % per metus) bei Vokietijos (33,5 % per metus) rinkose.

► Mažėjimo tendencijos pastebimos tik Latvijos rinkoje

EKSPORTO APIMČIŲ TENDENCIJOS

► Lietuvos spaudos gaminių pardavimų struktūroje eksporto

pajamos auga (nuo 36 % 2011 m. iki 52 % 2013 m.). Ši

dalis varijuoja priklausomai nuo įmonės dydžio, pasirinktos

strategijos, orientacijos į eksportą.

► Apklausoje dalyvavusios įmonės įvertino, kad 2014-2016

m. jų eksporto apimtys didės vidutiniškai 10 % per metus.

► Toliau pateiktame grafike eksporto prognozės atspindi

apklaustų įmonių ekspertinį vertinimą, o pajamų Lietuvoje

augimas vertinamas darant prielaidą, jog augimo tempai

Lietuvoje išliks stabilūs. Pagal dabartines tendencijas,

pajamų dalis, gaunama eksporto rinkose, iki 2017 m. tūrėtų

nuosekliai didėti ir pasiekti 62 %.

Spaudos gaminių eksporto tendencijų apžvalga

TOP 15

LIETUVOS SPAUDOS GAMINIŲ EKSPORTO KRYPTYS, 2013

1. Rusija 6. Latvija 11. Estija

2. Norvegija 7. Olandija 12. Prancūzija

3. Švedija 8. Danija 13. Lenkija

4. Vokietija 9. Azerbaidžanas 14 JK

5. Baltarusija 10. Suomija 15. Kirgizija

ĮŽVALGOS

► Esamos pagrindinės eksporto rinkos (Rusija, Norvegija, Švedija, Vokietija) pagal objektyvius kriterijus

atrodo patrauklios eksporto plėtrai.

► Iš 15 populiariausių spaudos gaminių eksporto krypčių tik dvi yra ne Europos rinkos. Tai rodo, jog Lietuvos

gaminiams sunku konkuruoti tolimosiose rinkose su žemos kainos Pietryčių Azijos produkcija.

► Lietuvos spaudos įmonių mažai dėmesio gaunanti, tačiau pagal objektyvius kriterijus potencialo turinti

Europos rinka yra JK.

48 68 78 77 84

16

26 37 36 38

18

23 27 33

42

25

27

27 25 22

10

17

20 23 29

8

14

12 18 25

56

86

89 96

101

0

50

100

150

200

250

300

350

2009 2010 2011 2012 2013

Mln

. Lt

Rusija

Švedija

Norvegija

Latvija

Vokietija

Baltarusija

Kitos šalys

Laikraščiai, žurnalai ir kiti periodinės spaudos gaminiai

Prekybos katalogai ir kiti prekybą reklamuojantys spaudos gaminiai

Daugiausiai eksportuojama į: 1. Rusiją; 2. Švediją; 3. Latviją.

Spausdintos knygos, lankstinukai ir skrajutės

Daugiausiai eksportuojama į: 1. Norvegiją; 2. Švediją; 3. Rusiją.

Daugiausiai eksportuojama į: 1. Rusiją; 2. Baltarusiją; 3. Švediją.




lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje

Spausdintos knygos, lankstinukai ir skrajutės Laikraščiai, žurnalai ir kiti periodinės spaudos gaminiai Vaikiškos skaitymo, piešimo arba spalvinimo knygelės Žemėlapiai, atlasai, gaubliai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Čekių knygelės, banknotai, obligacijų sertifikatai, nepanaudoti pašto ženklai ir kiti panašūs spaudos gaminiai

Spaudos gaminiai, naudojami kaip įrankiai kitų gaminių spausdinimo procese Atvirukai Kalendoriai Prekybos katalogai ir kiti prekybą reklamuojantys spaudos gaminiai Popierinės spausdintos etiketės Kiti nepaminėti spaudos gaminiai

7

I.2 Pošakio įmonių Lietuvoje lyginamoji analizė

Informacija prieinama tik tyrime

dalyvavusioms pošakio įmonėms

8

PARDAVIMO PAJAMŲ, PRIDĖTINĖS VERTĖS IR DARBO UŽMOKESČIO PALYGINIMAS

Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių palyginimas

Tikslinių rinkų atranka Tikslinių rinkų apžvalga Lietuvos ir užsienio įmonių

lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje


analizė

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių rodikliai

atskleidžia teigiamas įmonių veiklos tendencijas:

2011-2013 m. pajamos, pridėtinė vertė ir darbo

užmokestis vienam darbuotojui augo.

► Per pastaruosius trejus metus Lietuvos spaudos

gaminių pošakio įmonės ženkliai padidino

našumą: pridėtinė vertė vienam darbuotojui

išaugo 50,0 %.

► Augančios pardavimo pajamos ir didėjanti

pridėtinė vertė sukuria prielaidas vidutinio darbo

užmokesčio augimui, kuris kasmet vidutiniškai

didėjo 13,9%.

168 168 181

56 74 84

27 32 35

0

50

100

150

200

250

300

2011 2012 2013

Tū

kst.

Lt

Pardavimo pajamos vienam darbuotojui, tūkst. Lt Pridėtinė vertė vienam darbuotojui, tūkst. Lt

Darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui, tūkst. Lt

http://www.google.lt/url?sa=i&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=images&cd=&cad=rja&uact=8&docid=f5fAojEMOwC0OM&tbnid=E7SwnxhGxCN-TM:&ved=0CAUQjRw&url=http://empireenterprise.net/3-columns/&ei=GgQCVPm-CejmyQPm34GICA&bvm=bv.74115972,d.bGQ&psig=AFQjCNHQGaz6oUtrxk6-3pQbXoBVYuzKNg&ust=1409504426363811

9

► Kapitalo grąžos rodiklis parodo, kaip sėkmingai turimas įmonės

ilgalaikis turtas generuoja pajamas. Aukštas kapitalo grąžos

rodiklis – ilgalaikio tvaraus įmonės pajamų augimo požymis.

► Kapitalo grąža 2011-2013 m. Lietuvos įmonėse beveik

padvigubėjo: padidėjo nuo 5,6 % iki 9,8 %.

► Didelis kapitalo grąžos rodiklio šuolis aiškinamas tuo, jog įmonių

pajamos augo daugiau dėl didėjusio turimos techninės įrangos

užimtumo nei dėl įsigytos naujos pažangesnės techninės

įrangos.

► Kadangi įmonių techninės įrangos užimtumas dar nesiekia 80%,

ateityje kapitalo grąžos rodiklis turi perspektyvą dar šiek tiek

padidėti.

Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių palyginimas

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių pelningumas 2013

m. – 3,4 % – praktiškai buvo toks pats kaip ir 2011 m. – 3,3 %.

2012 m. laikinai pelningumo rodiklis buvo pašokęs iki 5,0 %.

► Pastarųjų trejų metų Lietuvos įmonių pelningumo rodikliai rodo,

kad jos geba dirbti pelningai.

► Teigiami pelningumo rodikliai taip pat parodo, jog įmonės turi

papildomų finansinių resursų įmonės veiklos procesų

tobulinimui: rinkodaros veiklai, kokybės valdymui pagerinti, o

esant poreikiui – techninei įrangai įsigyti.

ĮMONIŲ PELNINGUMO VERTINIMAS

ĮMONIŲ KAPITALO GRĄŽOS (ROCE) VERTINIMAS

3,3%

5,0%

3,4%

0,0%

1,0%

2,0%

3,0%

4,0%

5,0%

6,0%

2011 2012 2013


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje


analizė

5,6%

9,8% 9,8%

0,0%

2,0%

4,0%

6,0%

8,0%

10,0%

12,0%

2011 2012 2013

10

Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių strateginis profilis ir stiprybės

LIETUVOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO

ĮMONIŲ STIPRYBĖS

► Tinkamas savo stiprybių

pozicionavimas ir gebėjimas jas

tinkamai išnaudoti gali sukurti labai

reikšmingą konkurencinį pranašumą

tiek vietinėje, tiek ir eksporto rinkose.

► Atliekant spaudos gaminių pošakio

analizę buvo nustatytos šios Lietuvos

gamintojų stipriosios pusės:

► Žemi kaštai. Pošakis vis dar turi,

nors ir mažėjantį, žemesnių darbo

jėgos bei kai kurių kitų valdymo

(pvz., patalpų nuomos) kaštų

pranašumą lyginant su Vakarų

Europos valstybėmis.

► Aiški strateginė kryptis. Dauguma

Lietuvos pošakio įmonių vykdo

išskirtinių santykių su klientais

lyderystės strategiją. Jos geba

sudaryti itin palankias sąlygas

produktyviam bendradarbiavimui

panaikindamos nereikalingas

biurokratines kliūtis verslo

santykiams plėtoti (užsakymų

patvirtinimui pakanka elektroninio

pašto žinutės) bei užsakymus

vykdyti principu „pačiu laiku“.

► Žaliavų tiekimo bei produkcijos

realizacijos diversifikacija. Įmonės

aktyviai didina savo tiekėjų bei

klientų skaičių. Tai leidžia užtikrinti

stabilų nenutrūkstamą gamybos

procesą bei sumažinti nemokumo

riziką dėl iš klientų negautų

apmokėjimų už užsakymų įvykdymą.

LIETUVOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO ĮMONIŲ STRATEGINIS PROFILIS

► Pagal pasirinktas strategines kryptis įmones galima skirstyti į tris pagrindines grupes:

► konkurencija sąnaudomis;

► konkurencija išskirtiniais santykiais su klientais (kokybe, aptarnavimu);

► konkurencija produkto ar paslaugos išskirtinumu, inovatyvumu.

► Kiekvieną iš šių strateginių krypčių įgyvendinančios įmonės gali veikti sėkmingai, tačiau pasirinktą kryptį būtina suderinti su

verslo modeliu.

► Nustačius kiekvienos Lietuvos įmonės strateginę kryptį galima įvertinti tipinės įmonės strateginį profilį. Tinkamiausia tipinę

Lietuvos spaudos įmonę vertinti kaip išskirtinių santykių su klientais lyderę:

► procesų efektyvumo bei kokybės valdymo rodikliai yra per žemi, kad tai būtų kaštų lyderystė;

► įmonės artimiausiu metu didžiausią dėmesį planuoja skirti jau turimos techninės įrangos atnaujinimui, o ne naujų produktų

kūrimui bei naujų technologijų diegimui. Dėl to tipinė Lietuvos įmonė artimiausioje ateityje dar neturi realių perspektyvų tapti

produktų lydere;

► dauguma Lietuvos įmonių rodiklių, apibūdinančių gebėjimą dirbti su klientais, rodo, kad tipinė įmonė renkasi strateginę

išskirtinių santykių su klientais lyderystės kryptį: klientai nevaržomi nereikalingomis biurokratinėmis kliūtimis pateikiant

užsakymus, esami klientai išlaikomi, naujų klientų dalis auga, Lietuvos įmonių paslaugas laipsniškai vis geriau vertina ir

klientai užsienio rinkose, o mažėjanti vidutinė užsakymo vertė rodo, jog Lietuvos įmonės sugeba klientams tiekti produkciją

principu „pačiu laiku“ (angl. „just in time“).

► Daugelis apklausoje dalyvavusių įmonių įvardino, kad jų paslaugos išsiskiria išskirtine aptarnavimo kokybe bei lanksčiu

prisitaikymu prie kliento poreikių. Tai reiškia, kad įmonės save mato būtent išskirtinių santykių su klientais strategijos segmente.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje


analizė

0%

5%

10%

15%

Pošakio įmonės Išskirtinių santykių su klientais lyderiai

Produktų lyderiai

Kaštų lyderiai

Tipinė pošakio įmonė

Žemas Vidutinis Aukštas

Pelni

ngum

as, %

Produkto sudėtingumas, kompleksiškumas

11

II.1 Rinkų potencialo analizė ir tikslinių rinkų atranka

12

Spaudos gaminių rinkos pasaulinių tendencijų apžvalga (1/2)

Spaudos gaminių

rinka konsoliduojasi

Tradicinių

spaudos gaminių

rinkoje paklausa

sparčiausiai

auga pakuočių

spaudos gaminiams

► Spaudos gaminių rinkos įmonių sąnaudos auga, o galutinių spaudos gaminių kainos klientams krenta. Dėl to

mažėja spaudos gaminių rinkos įmonių pelno maržos, o dėl mažėjančio pelningumo įmonės bando plėsti

savo produkcijos realizacijos rinkas ir didinti gamybos efektyvumą susijungdamos.

► Tradiciniai – tai leidybos, komerciniai ir pakuočių spaudos gaminiai.

► Globalios leidybos ir komercinės spaudos gaminių rinkos nežymiai traukiasi.

► Sparčiausiai auga pakuočių spaudos gaminių rinka, nes virtuali erdvė kelia mažiausią grėsmę pakeisti šios

spaudos rūšies paslaugas (leidybos bei komercijos gaminiai vis dažniau ne spausdinami, o platinami

virtualioje erdvėje, o fizinių daiktų pakuotės internetu nepakeičiamos).

Tikslinių rinkų apžvalga Lietuvos ir užsienio įmonių

lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje


analizė Tikslinių rinkų atranka

► Didinti

spausdinimo

efektyvumą

(atnaujinant

įrangą,

optimizuojant

veiklos procesus

arba išnaudojant

masto ekonomiją

susijungus su kita

spaudos gaminių

rinkos įmone)

► Didinti pakuočių

spaudos gaminių

dalį bendroje

įmonės

produkcijoje

► Gaminti

elektronikos

spaudos gaminius

Rekom

endacijo

s

► Kadangi pelno maržos spaudos gaminių rinkoje yra santykinai mažos lyginant su kitomis pramonės šakomis,

spaudos produkcijos gamintojai klientams siūlo pilną spausdinimo paslaugų paketą (dizaino sukūrimą,

parengiamuosius spausdinimo darbus, spausdinimą, atspausdinto gaminio pristatymą, platinimą).

► Klientams siūloma vis daugiau naujų inovatyvių paslaugų, pvz., galimybę klientui pačiam internetu susikurti

spaudos gaminio dizainą, galimybę didelio tiražo spaudoje turėti kintamus teksto elementus nenutraukiant

spausdinimo proceso (angl. „data variable printing“) ir kitas pažangias paslaugas, nes jos kuria didesnę

pridėtinę vertę.

Spaudos produkcijos

gamintojai plečia

siūlomų paslaugų

asortimentą

Spaudos

produkcijos

gamintojai didina

investavimui

skirtas lėšas

► Leidybos ir komercinės spaudos gaminių rinkų įmonės investuoja, kad padidintų gamybos efektyvumą ir

galėtų pasiūlyti didesnį paslaugų asortimentą.

► Pakuočių spaudos rinkos įmonės didina investavimui skirtas lėšas, nes siekia didinti spausdinimo apimtis/

pajėgumus.

Te

nd

en

cij

os

, vys

tom

os

ga

min

tojų

inic

iaty

va

► Klientams siūlyti

ne tik standartinio

spausdinimo, bet

ir papildomų

inovatyvių

paslaugų

► Investuoti į

pažangią

spausdinimo

įrangą, leidžiančią

teikti aukštesnės

pridėtinės vertės

paslaugas

Rekom

endacijo

s

Prognozuojamas

spartus elektronikos

spaudos gaminių

rinkos augimas

► Sąlyginai nauja spaudos gaminių rinka – elektronikos spaudos gaminiai. Jie suteikia naujas dizaino bei

funkcionalumo galimybes elektronikos pramonei.

► Elektronikos spaudos gaminiai pritaikomi tiek mažai energijos naudojančių elektronikos prietaisų, gamyboje,

tiek ir itin aukštos pridėtinės vertės produkcijos, pvz., plonasluoksnių saulės energijos baterijų, elektroninių

automobilių, kitų elektronikos prietaisų, gamyboje.

► Prognozuojama, kad nuo 2014 m. iki 2020 m. elektronikos spaudos gaminių rinka pasaulyje augs 34% per

metus ir 2020 m. bus vertinama 30 mlrd. eurų.

Te

nd

en

cij

os

, p

as

ire

išk

us

ios

dė

l k

inta

nč

ios

ma

kro

ek

on

om

inė

s a

pli

nk

os

13

Spaudos gaminių rinkos pasaulinių tendencijų apžvalga (2/2)

► Kadangi globali ekonomika atsigauna po recesijos ir dėl to vartotojų paklausa brangesniems, tačiau

aukštesnės kokybės skaitmeninės spaudos gaminiams auga, spaudos gaminių rinkos įmonės plečia

skaitmeninės spaudos apimtis (tuo pat metu mažėjant tradicinės spaudos apimtims).

► Šiuo metu 85% komercinės spaudos, 62% leidybos spaudos ir 43% pakuočių spaudos gaminių rinkos

įmonių turi skaitmeninio spausdinimo įrangos.

► Teikti skaitmeninės

spaudos paslaugas

► Į įmonės paslaugų

portfelį įtraukti

spausdinimo pagal

poreikį paslaugą

► Pozicionuotis

aplinką tausojančia

įmone

Skaitmeninės

spaudos apimtys

didėja

Didėja

spausdinimo

pagal poreikį

(angl. „Print on

demand”)

paslaugos

paklausa

► Spausdinimo pagal poreikį paslauga – tai spausdinimo paslauga, kai produkcija spausdinama ne vieną kartą

atspausdinant daug gaminių, o dalimis tuomet, kai klientas išreiškia papildomą spaudos gaminių poreikį,

pvz., klientas iš pradžių užsako atspausdinti 1000 knygų, visas jas parduoda, tada užsako atspausdinti dar

200 knygų, visas jas parduoda ir galiausiai užsako atspausdinti dar 10 knygų.

► Spausdinimo pagal poreikį paslaugos paklausa didėja, nes toks spausdinimo būdas leidžia klientui sutaupyti

lėšų (nesumokama spaudėjams už perteklinių spaudos gaminių, kurių realizuoti vėliau nepavyksta,

atspausdinimą) bei tausoja aplinką (sumažinamas perteklinis popieriaus, elektros ir cheminių medžiagų

naudojimas).

Vartotojai vertina

įmones, tausojančias

aplinką

► Vartotojai spaudos gaminius linkę keisti jų atitikmenimis virtualioje erdvėje didžiąja dalimi dėl to, kad masinį

popieriaus naudojimą laiko žala gamtai/ aplinkai. Dėl to spaudos gaminių įmonės, didelį dėmesį skiriančios

aplinkosaugai, yra vertinamos vartotojų, šie yra pasirengę mokėti daugiau už aplinkai draugišką produkciją.

► Aplinką tausojančios priemonės, kurių dažnai imasi spausdinančios įmonės: naudoti ekologiškas medžiagas

(pvz., dažus), spausdinti ant popieriaus, pagaminto perdirbus jau naudotą popierių, įsigyti energiją taupančią

įrangą, finansiškai remti miškų plėtrą, kt. Te

nd

en

cij

os

, vys

tom

os

dė

l k

inta

nč

ių v

art

oto

jų p

ore

ikių

Rekom

endacijo

s


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



14

Priimtina gamybos trukmė

Užsa

ko

mi t

ira

ža

i

Bloknotai,

žodynai,

kalendoriai ir pan.

Knygos

Katalogai

Žurnalai

Rinkodaros

medžiaga

Laikraščiai

Bestseleriai

Vadovėliai

Prabangios

knygos, meno

albumai

Vaikiškos knygos

Perkeltos

gamybos gaminių

Instrukcijos,

pakuotės

Žurnalai

Laikraščiai

Bestseleriai

Spaudos gaminių jautrumo atstumui vertinimas


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



► Galimybė produkciją eksportuoti į geografiškai nutolusias rinkas priklauso nuo produkcijos rūšies ir su tuo susijusių kliento preferencijų.

► Produkcija, jautriausia paslaugos atstumui (kai spausdinimo paslaugas siekiama įsigyti iš vietinių ar itin trumpus tiekimo terminus galinčių pasiūlyti užsienio tiekėjų), yra

nedidelių-vidutinių tiražų, trumpo gyvavimo ciklo produkcija – bestseleriai, laikraščiai, žurnalai ir rinkodaros medžiaga (skrajutės, plakatai).

► Produkcija, kuriai paslaugos atstumas didelės įtakos neturi, yra didelių tiražų spauda, kurios patekimas į rinką gali būti prailgintas arba kurią galima suplanuoti ir paruošti

spausdinimui sąlyginai iš anksto – vaikiškos knygos, bloknotai, žodynai, kalendoriai ir pan.

► Prabangios knygos yra išimtis –produkcija pasižymi nedideliais tiražais, tačiau aukšta gamybos savikaina. Dėl to šių produktų spausdinimą įmonės yra linkę perkelti į žemesnių

kaštų šalis.

► Atkreiptinas dėmesys, jog įmonėms perkeliant prekių (pvz., buitinės technikos, automobilių, drabužių ir kt.) gamybą į žemų kaštų šalis, spaudos paslaugų paklausa tose šalyse

auga taip pat – kartu su produkcijos gamyba iškeliamas etikečių, instrukcijų, pakuočių ir kitų spaudos paslaugų pirkimas.

15

Dabartinės eksporto rinkos

ŠIAURĖS AMERIKA

RYTŲ AZIJA

EUROPA

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės įvardijo, jog jas labiausiai dominančios eksporto rinkos yra išsidėsčiusios Europoje.

► Tik neženkli dalis Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių eksporto pajamų gaunamos iš Šiaurės Amerikos, Vidurinės Azijos, Rytų Azijos, Kaukazo valstybių, pavienių Afrikos

bei kai kurių kitų rinkų. Kartu paėmus Lietuvos spaudos gaminių eksportas į ne Europos šalis 2013 m. siekė vos 7,2 %.

► Kadangi pasaulio spaudos gaminių rinka perpildyta, įmonių pelno maržos tendencingai mažėja ir esami Lietuvos spaudos gaminių pošakio konkurencingumo aspektai (mažos

veiklos apimtys, veiklos efektyvumo stoka, transportavimo kaštai, įėjimo į rinkas ir santykių su klientais vystymo kliūtys, pvz., kultūrinės, atstumo) sudaro barjerus trumpalaikėje

perspektyvoje sėkmingai vystyti eksportą tolimosiose rinkose, tik pavieniais atvejais Lietuvos įmonėms pavyksta eksportuoti produkciją į tolimesnes nei Europos rinkas

(žemėlapyje pažymėta geltona spalva).

► Lietuvai geografiškai artimos Europos rinkos (žemėlapyje pažymėtos žaliai) trumpalaikėje perspektyvoje turėtų išlikti Lietuvos gamintojų strateginiu prioritetu.

► 2013 m. daugiausiai spaudos gaminių importavusios pasaulio valstybės buvo JAV, Kanada, Meksika, Kazachstanas, Kinija, Japonija ir Australija. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje

patobulinę savo veiklą ir išvystę tarpusavio bendradarbiavimą Lietuvos gamintojai galėtų pradėti strategiškai orientuotis ir į šias tolimąsias rinkas (žemėlapyje pažymėta

žvaigždute).

VIDURINĖ AZIJA KAUKAZO

VALSTYBĖS

AFRIKOS VALSTYBĖS Legenda:

Daugiausiai spaudos gaminių 2013 m. importavusios valstybės

Prioritetinės eksporto rinkos trumpalaikėje perspektyvoje

Ne Europos rinkos, į kurias jau dabar fiksuojami pavieniai spaudos gaminių eksporto iš Lietuvos atvejai


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



16

Tikslinių Europos rinkų (5) apžvalga

Apskaičiuojant Europos tikslinių rinkų augimo

potencialo indeksą vertinami šie Europos valstybių

rodikliai:

1. vidutinis paskutinių trejų metų valstybėje

pagamintų spaudos gaminių vertės augimas (%);

2. vidutinis paskutinių trejų metų spaudos gaminių

pošakio įmonių pridėtinės vertės pokytis (%);

3. spaudos gaminių pošakio įmonių pelningumas

2011 m. (%);


pošakio įmonių darbuotojų skaičiaus pokytis (%).

Europos rinkų augimo potencialo vertinimas

Tikslinių rinkų atrankos koncepcija

5

Rinkos augimo indeksas = (1 + 2 + 3 + 4) / 4

Apskaičiuojant Europos tikslinių rinkų dydžio

indeksą vertinamas šis Europos valstybių rodiklis:

1. visų valstybėje parduotų spaudos gaminių vertė

2011 m. (eurai).

Europos rinkų dydžio vertinimas

Nustatant Europos tikslinių rinkų atvirumą spaudos

gaminių importui vertinami šie Europos valstybių

rodikliai:


pošakio įmonių importuotos produkcijos vertės

augimas (%);

2. importuotų spaudos gaminių vertės dalis nuo

visų valstybėje parduotų spaudos gaminių

vertės 2011 m. (%).

Europos rinkų atvirumo spaudos gaminių

importui potencialo vertinimas

Importo augimo indeksas = (1 + 2) / 2

Europos tikslinių rinkų potencialo spaudos gaminių eksportui

kompleksinis indeksas = { Rinkos dydžio indeksas + ( Rinkos augimo indeksas + Importo augimo indeksas ) / 2 } / 2

Rinkos dydžio indeksas = 1

4

Penkios patraukliausios Europos tikslinės rinkos

Pastabos:

* - Tuo atveju, kai šalis nėra pateikusi 2011 m. duomenų, skaičiavimams naudojamas 2010 m. duomuo.

Indeksas Indeksas Indeksas

1 2 3


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



17

Europos rinkų potencialo vertinimas

LEGENDA Mažiausio

patrauklumo rinkos Didžiausio

patrauklumo rinkos Nėra pakankamai

duomenų

EUROPOS RINKŲ PATRAUKLUMO KOMPLEKSINIS INDEKSAS

Apskaičiuojant kompleksinį Europos rinkų patrauklumo indeksą vertinami septyni Europos

valstybių spaudos gaminių pošakio rodikliai (visus rodiklius žr. ankstesniame puslapyje

„Tikslinių rinkų atrankos koncepcija“):

1. Kadangi patraukli rinka visų pirma yra ta rinka, kuri yra pakankamai didelė, kad joje

vartotojai turėtų pakankamai didelę perkamąją galią bei būtų galimybė realizuoti

pakankamai didelį produkcijos kiekį, pošakio rinkos dydis skaičiuojant Europos rinkų

patrauklumo kompleksinį indeksą sudaro pusę indekso svorio.

2. Tačiau vertinant rinkos patrauklumą eksportui svarbu ne tik rinkos dydis, bet ir jos

pardavimų dinamika: naujiems rinkos dalyviams daug lengviau įsitvirtinti rinkoje, kai

rinka ir importuotos produkcijos vertė joje auga. Taigi augimo rodikliai sudaro antrą

Europos rinkų patrauklumo kompleksinio indekso pusę. Augimo rodiklį vienodu svoriu

nulemia rinkos dydžio ir importuojamos produkcijos vertės augimo potencialas.

RINKŲ PATRAUKLUMO VERTINIMAS

Vertinant spaudos gaminių sektoriaus rodiklius, patraukliausios rinkos yra Jungtinė

Karalystė, Švedija, Rusija*, Norvegija ir Vokietija. Jos pasižymi:

► didžiausia spaudos gaminių pošakio rinka;

► didžiausiu spaudos gaminių pošakio rinkos augimu;

► didžiausiu atvirumu spaudos gaminių importui.

EUROPOS RINKŲ PATRAUKLUMAS SPAUDOS GAMINIŲ EKSPORTUI

(kompleksinis indeksas)


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



Pastabos:

* Rusijos rinka pastaraisiais metais demonstravo teigiamas augimo tendencijas, tačiau dėl pastaruoju metu susiklosčiusios politinės situacijos turėtų būti

vertinama konservatyviai.

18

ATVIRUMO IMPORTUI INDEKSAS

Spaudos gaminių pošakio tendencijų rodikliai (1/4)

Pastabos:

* JK – Jungtinė Karalystė; *** BiH – Bosnija ir Hercegovina.

** Skalė nuo 1 iki 10 rodo santykini šalių pranašumą pagal atitinkamą rodiklį. Balas lygus 10 suteikiamas toms šalims, kurios pagal atitinkamą rodiklį patenka tarp 10% geriausių, o balas lygus 1 - šalims, kurios pagal

atitinkamą rodiklį patenka tarp 10% blogiausių. Suteikus valstybėms skalės balus pagal kiekvieną rodiklį, jie panaudojami pagal formulę skaičiuojant tarpinius rinkos dydžio, rinkos augimo ir atvirumo importui bei

galutinį kompleksinį indeksus.

**** - Rusija pastaraisiais metais demonstravo augimo tendencijas, bet dabar, dėl politinių pokyčių ir stojančios ekonomikos , šį istorinį augimą rekomenduojama vertinti konservatyviai.

Patraukliausios rinkos yra JK*, Švedija ir

Rusija.

KOMPLEKSINIS INDEKSAS **

3. Atviriausios tarptautinei prekybai spaudos

rinkos yra Slovakija, Norvegija ir Lietuva. 1. Didžiausios spaudos gaminių rinkos yra

Vokietija, JK ir Italija.

RINKOS DYDŽIO INDEKSAS

2. Greičiausiai augančios spaudos gaminių

rinkos yra Serbija, Turkija ir Estija.

RINKOS AUGIMO INDEKSAS


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



2,0

5,4

8,5

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kipras

Graikija

Airija

Slovėnija

Portugalija

Bulgarija

Liuksemburgas

Kroatija

Latvija

Estija

Lietuva

Rumunija

Suomija

Danija

Vid. reikšmė

Ispanija

Slovakija

Vengrija

Austrija

Belgija

Lenkija

Olandija

Italija

Prancūzija

Norvegija

Vokietija

Rusija

Švedija

JK

1,0 1,0 1,0

6,0

10,0 10,0 10,0

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Estija

Lietuva

Malta

Latvija

Kipras

Liuksemburgas

Bulgarija

Slovakija

Slovėnija

Airija

Graikija

Kroatija

Rumunija

Vengrija

Danija

Vid. reikšmė

Norvegija

Portugalija

Austrija

Lenkija

Suomija

Belgija

Olandija

Švedija

Ispanija

Prancūzija

Rusija

JK

Italija

Vokietija

1,0 1,0

6,0

10,0 10,0

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Airija Graikija

Kipras Ispanija

Čekija Portugalija

BiH *** Belgija

Slovėnija Austrija Danija

Suomija Olandija

Italija Prancūzija

Ukraina Kroatija

Vid. reikšmė Slovakija Vokietija Vengrija

Liuksembur… Latvija

Rumunija Bulgarija

JK Norvegija Rusija****

Lietuva Makedonija

Lenkija Švedija

Estija Serbija Turkija

2,0 2,0

5,5

9,5 9,5

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Čekija

Ispanija

Portugalija

Rumunija

Suomija

Kipras

Rusija

Vokietija

Graikija

Italija

Bulgarija

Kroatija

Lenkija

Airija

Danija

Vid. …

Slovėnija

Švedija

Prancūzija

Vengrija

JK

Liuksem…

Latvija

Olandija

Estija

Malta

Austrija

Belgija

Lietuva

Norvegija

Slovakija

19


1.1. Daugiausiai spaudos gaminių parduodama

Vokietijoje, JK ir Italijoje.

VISŲ VALSTYBĖJE PARDUOTŲ SPAUDOS

GAMINIŲ VERTĖ 2011 M. (MLN. EURŲ) *

1. RINKOS

DYDŽIO

INDEKSAS

72,6

935,3

14945,1

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Malta

Estija

Lietuva

Latvija

Kipras

Liuksemburgas

Bulgarija

Slovakija

Slovėnija

Airija

Graikija

Kroatija

Rumunija

Vengrija

Danija

Vid. reikšmė

Norvegija

Portugalija

Austrija

Lenkija

Suomija

Belgija

Olandija

Švedija

Ispanija

Prancūzija

Rusija

Italija

JK

Vokietija

2. RINKOS

AUGIMO

INDEKSAS

2.1. Didžiausias spaudos gaminių gamybos augimas stebimas Lietuvoje,

Rusijoje ir Estijoje.**

VIDUTINIS PASKUTINIŲ TREJŲ METŲ

VALSTYBĖJE PAGAMINTŲ SPAUDOS GAMINIŲ

VERTĖS AUGIMAS (%) ***

-7,5%

1,8%

19,8%

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Ispanija

Danija

Airija

Portugalija

Kipras

Austrija

Olandija

Slovėnija

Slovakija

Suomija

Belgija

Prancūzija

Italija

Vid. reikšmė

Vokietija

Liuksemburgas

Bulgarija

Vengrija

JK

Norvegija

Rumunija

Lenkija

Švedija

Estija

Rusija

Lietuva

Pastabos:

* - Dėl duomenų trūkumo „Eurostat“ statistikos duomenų bazėje, naudojami Rusijos rodikliai iš „Euromonitor” 2013.06.20 straipsnio „Printing in Russia“ („Spausdinimas Rusijoje“).

** - Žalios ir raudonos rodyklės indikuoja teigiamų/ neigiamų atitinkamo rodiklio reikšmių zonas.

*** - Dėl duomenų trūkumo į Airijos, Estijos ir Olandijos produkcijos vertės rodiklius neįtraukta šiose šalyse atspausdintų laikraščių vertė. Pažymėtina, kad daugelio nagrinėtų valstybių produkcijoje laikraščių

spausdinimas sudaro tik iki 5% visos pagamintos produkcijos vertės, todėl Airijos, Estijos ir Olandijos rodikliai yra lygintini su kitų šalių rodikliais.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



20

SPAUDOS GAMINIŲ

POŠAKIO ĮMONIŲ

PELNINGUMAS 2011 m. (%)


2.3. Pelningiausiai dirba Bulgarijos, Serbijos ir

Olandijos spaudos gaminių pošakio įmonės. 2.4. Greičiausiai spaudos gaminių pošakio

darbuotojų skaičius auga Švedijoje,

Lenkijoje ir Vokietijoje.

VIDUTINIS PASKUTINIŲ TREJŲ METŲ

SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO ĮMONIŲ

DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS POKYTIS (%)

2.2 Labiausiai spaudos gaminių pošakyje sukuriama

pridėtinė vertė auga Lietuvoje, Švedijoje ir

Lenkijoje.

VIDUTINIS PASKUTINIŲ TREJŲ METŲ SPAUDOS

GAMINIŲ POŠAKIO ĮMONIŲ PRIDĖTINĖS

VERTĖS POKYTIS (%)

2. RINKOS

AUGIMO

INDEKSAS

(tęsinys)

-7,6%

2,5%

24,6%

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kipras

Danija

Ispanija

Portugalija

Belgija

Suomija

Austrija

Vokietija

Italija

Slovėnija

Bulgarija

Vid. reikšmė

Prancūzija

Slovakija

Vengrija

JK

Liuksemburgas

Norvegija

Rumunija

Lenkija

Švedija

Lietuva

0,6% 0,6%

1,9%

5,7%

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Graikija Ispanija

Portugalija Austrija

Čekija Slovėnija

Belgija BiH

Italija Prancūzija

Slovakija Vengrija

Danija Ukraina

Vokietija Kroatija

Vid. reikšmė Rumunija

JK Lietuva Rusija

Suomija Lenkija

Norvegija Švedija

Estija Latvija

Makedonija Turkija

Olandija Serbija

Bulgarija

-9,5%

-4,7%

3,0%

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Olandija

Kipras

Belgija

Ispanija

Portugalija

Slovėnija

Prancūzija

Suomija

Austrija

Italija

Latvija

Vid. reikšmė

Norvegija

Rumunija

Liuksemburgas

Vengrija

Danija

Lietuva

Slovakija

Vokietija

Lenkija

Švedija


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



21


3.1. Spaudos gaminių importo apimtys greičiausiai auga Norvegijoje,

Lietuvoje ir Maltoje.

VIDUTINIS PASKUTINIŲ TREJŲ METŲ SPAUDOS

GAMINIŲ POŠAKIO ĮMONIŲ IMPORTUOTOS

PRODUKCIJOS VERTĖS AUGIMAS (%) *

3. ATVIRUMO

IMPORTUI

INDEKSAS

3.2. Didžiausia importuotų spaudos gaminių koncentracija vietinėje rinkoje

pasižymi Airija, Liuksemburgas ir Slovakija.

IMPORTUOTŲ SPAUDOS GAMINIŲ VERTĖS DALIS

NUO VISŲ VALSTYBĖJE PARDUOTŲ SPAUDOS

GAMINIŲ VERTĖS 2011 M. (%)

-20,6%

-1,4%

22,7%

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kipras

Portugalija

Airija

Čekija

Graikija

Rumunija

Danija

Ispanija

Suomija

Bulgarija

Vokietija

Liuksemburgas

Rusija

Slovėnija

Vengrija

Vid. reikšmė

Italija

Lenkija

Kroatija

Olandija

Prancūzija

Austrija

Belgija

JK

Švedija

Estija

Latvija

Slovakija

Malta

Lietuva

Norvegija

6,9%

6,0

60,2%

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Italija

Ispanija

Rusija

Kroatija

Suomija

Vokietija

Lenkija

Rumunija

Švedija

Portugalija

Kipras

JK

Graikija

Prancūzija

Vid. reikšmė

Latvija

Malta

Slovėnija

Estija

Vengrija

Danija

Lietuva

Olandija

Austrija

Belgija

Norvegija

Slovakija

Liuksemburgas

Airija

Pastabos:

* - Dėl duomenų trūkumo „Eurostat“ statistikos duomenų bazėje Norvegijos ir Rusijos importuotų spaudos gaminių vertės rodikliai panaudoti iš tarptautinės organizacijos „International Trade Centre” („Tarptautinis

prekybos centras“) statistikos duomenų bazės.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



22

II.2 Tikslinių Europos rinkų apžvalga: tendencijos,

nišos, pardavimo kanalai, pozicionavimas

23

Rinkos profilis: Jungtinė Karalystė

RINKOS TENDENCIJOS

► JK spaudos gaminių rinka yra penkta pagal dydį

pasaulyje: 2013 m. JK spausdinimo sektoriaus įmonės

uždirbo 17,8 mlrd. eurų pajamų.

► JK spausdinimo sektorius, kaip ir globalus spausdinimo

sektorius, konsoliduojasi: nuo 2000 m. tendencingai

mažėja sektoriaus įmonių skaičius.

► JK šio sektoriaus eksportas 882 tūkst. eurų viršija

importą. Prognozuojama, kad eksporto apimtys

artimiausiu metu išliks stabilios.

► Spausdinimo užsakymo įvykdymo vidutinė trukmė

trumpėja.

► 25 % spausdinimo sektoriaus įmonių vis dar jaučia

rinkos spaudimą mažinti produkcijos kainas, tad

spėjamas tolimesnis pelno maržų mažėjimas.

► 75 % JK spausdinimo sektoriaus įmonių investavimui

skiria bent 3 % pardavimo pajamų. Dauguma – 68 % –

reikšmingą investicijų dalį skiria inovatyvių, aukštesnės

pridėtinės vertės spausdinimo paslaugų pasiūlai plėsti:

investuojama į kintamų duomenų skaitmeninio

spausdinimo įrangą (angl. „variable data digital

presses”), spausdinimo internetu (angl. „web to print”),

spaudos gaminių patogaus pateikimo (angl. „fulfilment”)

ir pristatymo (angl. „mailing”) paslaugų vystymą.

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS

► Jungtinės Karalystės rinkoje spaudos gaminių paklausa didelė: JK yra 5-a pagal dydį spaudos gaminių rinka

pasaulyje.

► Jungtinės Karalystė – ne tik didelė, bet ir atvira spaudos gaminių rinka: 2013 m. buvo didžiausia spaudos gaminių

importuotoja Europoje: importo vertė – 2,1 mlrd. eurų.

► Daugiausiai importuojami spaudos gaminiai – knygos, skrajutės ir lankstinukai (58% visos importuojamos

produkcijos vertės). Didžiausios importo partnerės – geografiškai tolimos valstybės JAV ir Kinija.

► Jungtinės Karalystės spaudos gaminių rinka konsoliduojasi.

► Spaudos gaminių paklausa Jungtinėje Karalystėje atsigauna: auga jau ketvirtą ketvirtį iš eilės.

► Jungtinės Karalystės spausdinimo sektoriuje spaudos gaminius realizuojančios įmonės turi pasižymėti

inovatyvumu, nes Jungtinės Karalystės įmonės aktyviai plečia aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių su spausdinimu

susijusių paslaugų pasiūlą.

Pastaba:

* - Lentelėje spalvinis žymėjimas reiškia rodiklio santykį su kitų Europos šalių atitinkamo rodiklio dydžiu. Tamsiai žalia spalva reiškia, jog šalis patenka tarp 20% geriausių šalių pagal atitinkamą rodiklį, žalsva – tarp 20% silpnesnių, oranžinė – rodiklis vidutinis, geltona – rodiklis žemas, raudona – šalis patenka tarp 20% silpniausių šalių pagal atitinkamą rodiklį. Tokia pati spalvų interpretacija galioja ir kitų tikslinių rinkų profilių aprašymuose esančiose lentelėse „Bendrieji rinkos rodikliai“.

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI*

Rinkos patrauklumo kompleksinis indeksas 8,5

Visų valstybėje parduotų spaudos gaminių vertė

2011 m.

10,2

mlrd.

eurų

Vidutinis paskutinių trejų metų valstybėje

pagamintų spaudos gaminių vertės augimas 5,2%

Vidutinis paskutinių trejų metų spaudos gaminių

pošakio įmonių pridėtinės vertės pokytis 6,7%

Spaudos gaminių pošakio įmonių pelningumas

2011 m. 2,4%


pošakio įmonių darbuotojų skaičiaus pokytis -



augimas

0,9%

Importuotų spaudos gaminių vertės dalis nuo

visų valstybėje parduotų spaudos gaminių vertės

2011 m.

20,2%

PAKLAUSOS SĄLYGOS

► Spaudos gaminių paklausa kyla jau ketvirtą ketvirtį

paeiliui. Dėl to spausdinimo sektoriaus įmonių

pasitikėjimas rinka auga, didėja pagaminamos

produkcijos kiekis.

► Didžiausią rinkos dalį pagal produktus 2012 m. užėmė

komercinės spaudos gaminiai (35 %).

► Didėja paklausa pilnam paslaugos paketui: vartotojas

pageidauja įsigyti ne tik spausdinimo, bet ir dizaino,

paruošimo spausdinimui bei pristatymo paslaugas. Dėl

to 75 % JK spausdinimo sektoriaus įmonių plečia savo

siūlomų paslaugų asortimentą.

► Didėja paklausa spausdinimo pagal poreikį paslaugai

(angl. „print on demand”).

► Skaitmeninės spaudos gaminių paklausa auga:

prognozuojama, kad šių gaminių rinkos dalis JK kils

nuo 18 % dabar iki 25 % 2017 m. Tuo tarpu lapinės

ofsetinės spaudos gaminių paklausa krenta: manoma,

jog šių gaminių rinkos dalis sumažės nuo 51 % dabar

iki 42 % 2017 m. Kitų spausdinimo technikų gaminių

paklausa neturėtų reikšmingai kisti.

► JK knygoms netaikomas pridėtinės vertės mokestis,

kas turi teigiamos įtakos šių spaudos gaminių kainoms

ir paklausai.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



24


KONKURENCINĖ APLINKA*

► Užsienietiško kapitalo įmonės (JAV, Prancūzijos, Liuksemburgo, kt.) sudaro tik

0,8% visų Jungtinės Karalystės spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo

industrijos (toliau – Spausdinimo industrija) įmonių. **

► Užsienio kapitalo įmonėse sukuriama 11,4% JK spausdinimo industrijos

produkcijos vertės.

► JK spaudos gaminių pošakyje veikia 10.387 įmonės, per metus sukuriančios 5,2

mlrd. eurų pridėtinės vertės, gaunančios 11,8 mlrd. eurų pajamų ir 2,3 mlrd. eurų

pelno***.

► JK spausdinimo sektoriuje**** veikia 12.788 įmonės, per metus sukuriančios 6,0


pelno.

► Nors mikro įmonės (0-9 darbuotojai) Jungtinės Karalystės spausdinimo sektoriuje

sukuria tik 23,0% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka tik

32,4% viso sektoriaus uždirbamo pelno, rinkoje daugiausia – 82,9% – yra būtent

mikro įmonių.

► Vidutinės ir didelės įmonės (virš 50 darbuotojų) sudaro tik 1,7% visų spausdinimo

sektoriuje veikiančių įmonių, tačiau jų sukuriama pridėtinė vertė siekia 50,1% visos

sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės, o uždirbamas pelnas sudaro 47,7% viso

sektoriaus pelno.

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS

► JK spausdinimo sektoriaus įmonės didžiausiais iššūkiais siekiant išsiskirti rinkoje

įvardina didelę konkurenciją rinkoje, kitų žiniasklaidos kanalų (pvz., interneto)

populiarėjimą, nuolatinį technologinį vystymąsi.

► Pozicionuojant produkciją/ paslaugas svarbu akcentuoti išskirtinumus lyginant su kitų

įmonių siūlomais gaminiais. Konkurencinga kaina privaloma.

► Rekomenduojama siūlyti pilnus paslaugų paketus (nuo dizaino sukūrimo iki

pristatymo), o ne atskiras jų dalis. Siūlomų paslaugų portfelis turėtų apimti šias

aukštos pridėtinės vertės paslaugas: spausdinimo keliais kanalais (angl. „multi-

channel production”), kelių formatų spausdinimo (angl. „multi-format production”),

kintamų duomenų skaitmeninio spausdinimo (angl. „variable data digital printing”), kt.

► Produkciją verta pozicionuoti kaip tausojančią aplinką. Vienas iš būdų - klimato kaitai

įtakos nedarančio spausdinimo (angl. „climate neutral printing”) taikymas.

PARDAVIMO KANALAI

► JK aktyviai veikia tarpininkaujančios įmonės (angl. „print managers”). Jos gauna

užsakymus iš klientų ir paveda juos vykdyti spausdinimo sektoriaus įmonėms, su

kuriomis yra užmezgusios verslo santykius.

► Interneto, kaip pardavimo kanalo, patrauklumas auga, kadangi poreikis gauti

spausdinimo paslaugą internetu (angl. web-to-print) didėja.

► Įžengti į Jungtinės Karalystės rinką galima siūlant spaudos produkciją/ paslaugas,

kurių Jungtinėje Karalystėje daugiausiai importuojama:

► leidėjams – knygų spausdinimo paslaugas;

► reklamos agentūroms – lankstinukų, skrajučių, atvirukų spausdinimo paslaugas;

► stambioms verslo korporacijoms (ir ypač mažmeninės prekybos tinklams) –

prekybos katalogų spausdinimo paslaugas.

► Stambioms pramonės įmonėms galima siūlyti pakuočių spaudos gaminius.

► Elektronikos spaudos gamintojai gali siūlyti tarpinę elektronikos spaudos gamybą

elektronikos spaudos gamintojams JK arba parduoti galutinę elektronikos spaudos

produkciją elektronikos prietaisų gamintojams.

► JK organizuojami įvairūs su spausdinimu susiję renginiai, mugės, parodos, kuriose

galima užmegzti naudingų verslo ryšių su galimais klientais, kitomis spausdinimo

sektoriaus įmonėmis, pvz., „Print efficiently” (liet. „Spausdink efektyviai“), IPEX, kt.

► Prisijungus prie Britų spausdinimo pramonės federacijos (angl. „British printing

industries federation”) galima gauti naudingos informacijos apie JK spausdinimo

sektorių, pagalbą užmezgant verslo ryšius JK bei įmonės interesų atstovavimą

valstybiniame politiniame lygmenyje.

Pastabos: * - Atvejais, kai “Eurostat” duomenų bazėje nebuvo pateikta su konkurencine aplinka susijusių duomenų 2011 m., buvo naudojami 2010 m. duomenys. Ši pastaba aktuali tik Jungtinės Karalystės profilio konkurencinės aplinkos skyriui. ** - Kadangi užsienio kapitalo įmonių statistika spaudos gaminių pošakiui nėra prieinama, nagrinėti užsienio kapitalo įmonių rodikliai stambesnei spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo industrijai (EVRK kodas 18). *** - Dėl nepakankamos statistikos pelnas, pateiktas konkurencinės aplinkos grafike, nėra galutinis pošakių įmonių pelnas: pelno duomenys (angl. „Gross operating surplus”) konkurencinės aplinkos grafike neįtraukia kapitalo nusidėvėjimo išlaidų. Pastaba aktuali visų valstybių profilių konkurencinės aplinkos skyriui. **** - Dėl nepakankamos statistikos pelno, pridėtinės vertės ir įmonių skaičiaus duomenys pagal įmonių darbuotojų skaičių pateikti ne spaudos gaminių pošakiui, o šiek tiek stambesniam spausdinimo sektoriui.

10.607

1.257 709

215

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Vis

os s

ekto

ria

us s

ukurt

os

prid

ėtin

ės v

ert

ės d

alis

(%

)


JUNGTINĖS KARALYSTĖS SPAUSDINIMO SEKTORIAUS STRUKTŪRA, 2011

Nuo 0 iki 9 darbuotojų Nuo 10 iki 19 darbuotojų Nuo 20 iki 49 darbuotojų Daugiau nei 50 darbuotojų


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



25

JUNGTINĖS KARALYSTĖS SPAUDOS GAMINIŲ IMPORTAS PAGAL ATSKIRAS SPAUDOS

GAMINIŲ GRUPES *

► Dauguma iš didžiausią Jungtinės Karalystės importuojamų spaudos gaminių dalį užimančios

produkcijos importuojama iš tolimų pagal atstumą Jungtinei Karalystei valstybių. Jautriausia

atstumui yra prekybos katalogų ir kitų prekybos reklaminių spaudos gaminių grupė.

► Lietuvai artima, kaimyninė valstybė Lenkija išsiskiria visame pasaulyje į Jungtinę Karalystę

eksportuojamų atvirukų verte.


SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO EKSPORTO TENDENCIJOS

► Jungtinės Karalystės spaudos gaminių pošakio įmonių sukuriama

pridėtinė vertė auga, o eksporto apimtys krenta. Tai rodo, jog

Jungtinės Karalystės spaudos gaminių pošakio produkcijos paklausa

vidaus rinkoje auga sparčiau nei užsienyje.

SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO IMPORTO TENDENCIJOS

► Pagrindiniai konkurentai Jungtinės Karalystės rinkoje yra JAV, Kinijos,

Vokietijos, Italijos ir Olandijos spaudos gaminių eksportuotojai.

-6% -500

500

1.500

2.500

3.500

4.500

5.500

2009 2010 2011

Pridėtinė vertė, mln. EUR Eksportas, mln. EUR

+22 mln.

+597 mln.

+111 mln. -131 mln.

58,2% 7,2%

6,6%

10,1%

Spausdintos knygos, lankstinukai ir skrajutės Laikraščiai, žurnalai ir kiti periodinės spaudos gaminiai Vaikiškos skaitymo, piešimo arba spalvinimo knygelės Muzikos spaudos gaminiai Žemėlapiai, atlasai, gaubliai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Inžineriniai ar architektūriniai planai ir brėžiniai Čekių knygelės, banknotai, obligacijų sertifikatai, nepanaudoti pašto ženklai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Spaudos gaminiai, naudojami kaip įrankiai kitų gaminių spausdinimo procese Atvirukai Kalendoriai Prekybos katalogai ir kiti prekybą reklamuojantys spaudos gaminiai Popierinės spausdintos etiketės Kiti nepaminėti spaudos gaminiai **

Daugiausiai importuojama iš: 1. JAV; 2. Kinijos; 3. Vokietijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Kinijos; 2. JAV; 3. Lenkijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Vokietijos; 2. Italijos; 3. Prancūzijos.

Pastaba: * - Legendoje iš viršaus į apačią išvardintos atskiros produktų grupės skritulinėje diagramoje pavaizduotos iš eilės pradedant nuo didžiausios raudonos dalies ir tuomet judant pagal laikrodžio rodyklę. Tokia pati produktų grupių išdėstymo tvarka taikoma visų valstybių profilių skritulinėse diagramose. ** - Spausdintos pakuotės ir bet kokie kiti nepaminėti spaudos gaminiai.

471 517 545 646 633

425 500 518 556 509

286 307 282

293 226 104

107 115 101

99 111

110 119 98

88 546 496 544

626 517

0

500

1.000

1.500

2.000

2.500

2009 2010 2011 2012 2013

JAV Kinija Vokietija Italija Olandija Kitos šalys

Mln. eurų

Prekybos katalogai ir

kiti prekybą

reklamuojantys sp.

gaminiai

Atvirukai

Spausdintos knygos,

lankstinukai ir skrajutės


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



26

Rinkos profilis: Švedija ir Norvegija

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS APIE ŠVEDIJOS RINKĄ

► Švedijos spaudos gaminių rinkoje spaudos gaminių

paklausa didžiausia Skandinavijos regione.

► Daugiausiai importuojami spaudos gaminiai – knygos,

skrajutės ir lankstinukai (37% visos importuojamos

produkcijos vertės). Didžiausios importo partnerės –

Europos valstybės.

► Švedija yra didžiausia laikraščių bei periodinės spaudos

gaminių eksportuotoja Europoje.

► Švedijos spaudos gaminių rinka konsoliduojasi.

► Švedijos spausdinimo sektoriuje spaudos gaminius

realizuojančios įmonės turi pasižymėti inovatyvumu,

nes Švedijos įmonės aktyviai plečia aukštesnę pridėtinę

vertę kuriančių su spausdinimu susijusių paslaugų

pasiūlą.

BENDRIEJI ŠVEDIJOS RINKOS RODIKLIAI


Visų valstybėje parduotų spaudos gaminių

vertė 2011 m.

2,5

mlrd.

eurų


pagamintų spaudos gaminių vertės

augimas

14,8%

Vidutinis paskutinių trejų metų spaudos

gaminių pošakio įmonių pridėtinės vertės

pokytis

16,5%

Spaudos gaminių pošakio įmonių

pelningumas 2011 m. 3,1%


gaminių pošakio įmonių darbuotojų

skaičiaus pokytis

3,0%


gaminių pošakio įmonių importuotos

produkcijos vertės augimas

0,8%

Importuotų spaudos gaminių vertės dalis

nuo visų valstybėje parduotų spaudos

gaminių vertės 2011 m.

16,3%

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS APIE NORVEGIJOS RINKĄ

► Norvegija yra atviriausia spaudos gaminių importui

Skandinavijos regiono valstybė: 2013 m. Norvegija

importavo spaudos gaminių už 429 mln. eurų.

► Daugiausiai importuojami spaudos gaminiai – knygos,

skrajutės ir lankstinukai (29% visos importuojamos

produkcijos). Didžiausios importo partnerės – Europos

valstybės.

► Norvegijos spaudos gaminių rinka konsoliduojasi.

► Norvegijos spausdinimo sektoriuje spaudos gaminius

realizuojančios įmonės turi pasižymėti inovatyvumu, nes

Norvegijos įmonės aktyviai plečia aukštesnę pridėtinę

vertę kuriančių su spausdinimu susijusių paslaugų

pasiūlą.

BENDRIEJI NORVEGIJOS RINKOS RODIKLIAI



2011 m.

1,2

mlrd.

eurų






2011 m. 2,8%


pošakio įmonių darbuotojų skaičiaus pokytis -4,7%



augimas

22,7%

Importuotų spaudos gaminių vertės dalis nuo visų

valstybėje parduotų spaudos gaminių vertės

2011 m.

40,2%


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



http://www.google.lt/url?sa=i&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=images&cd=&cad=rja&uact=8&docid=Q-aC2E6vwyRNtM&tbnid=ep5v-b0A06R6wM:&ved=0CAUQjRw&url=http://www.tripadvisor.com/Tourism-g189852-Stockholm-Vacations.html&ei=KPqWU5C6LfP07AbtpIA4&bvm=bv.68445247,d.ZGU&psig=AFQjCNFtoRVPr0AGkB2mg4FXf2MXnG6Hng&ust=1402489755663358

http://www.google.lt/url?sa=i&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=images&cd=&cad=rja&uact=8&docid=ZEv4t-_WeVgLcM&tbnid=ndy9AQuoY0hJPM:&ved=0CAUQjRw&url=http://crosswordcorner.blogspot.com/search/label/Monday&ei=iYbXU7-0Buf9ygOinYHAAw&bvm=bv.71954034,d.bGQ&psig=AFQjCNG7y18YbqgUHdCU3fBOqgNDsxFR0A&ust=1406719991809557

27


ŠVEDIJOS IR NORVEGIJOS RINKOS TENDENCIJOS

► Švedijos ir Norvegijos rinkos tendencijos analizuojamos kartu,

kadangi Skandinavijos rinkoje vyrauja iš esmės panašios

tendencijos.

► Rinkoje spausdinimo sektoriai konsoliduojasi: mažos įmonės

susijungia arba užsidaro, o didelės didina užimamą rinkos dalį.

► Švedijos ir Norvegijos spaudos gaminių rinka, nors ir apie 15 kartų

didesnės nei Lietuvos, Latvijos bei Estijos kartu sudėjus, nėra tokia

didelė kaip, pvz., Vokietijos ar JK, tad dar yra per maža, jog

Švedijai ir Norvegijai apsimokėtų spausdinimo paslaugas masiškai

pirkti iš Tolimųjų Rytų regiono (pvz., Kinijos) įmonių. Dėl to

reikšmingą spausdinimo paslaugų dalį šių šalių įmonės perka iš

geografiškai artimų valstybių. Baltijos šalių spaudos gamintojų

produkcija Švedijoje ir Norvegijoje paklausi, nes šie geba ne tik

užtikrinti trumpą produkcijos pristatymo laiką dėl nedidelio

geografinio atstumo, bet ir aukštą kokybę, konkurencingą kainą. Be

to Baltijos šalys mentalitetu yra daug artimesnės nei Tolimieji Rytai.

► Tiek Švedijos, tiek ir Norvegijos spausdinimo sektoriaus įmonės

klientams stengiasi pasiūlyti naujų, inovatyvių paslaugų.

► Taip pat, kaip įprasta Skandinavijoje, didelis dėmesys skiriamas

aplinkos tausojimui, pvz., 2013 m. Stokholme pirmą kartą visame

pasaulyje gatvėje buvo pastatytas savitarnos žurnalų spausdinimo

aparatas taip užtikrinant, kad prekybai nebūtų prispausdinta

perteklinių žurnalų kopijų.

► Pagrindiniai Švedijos ir Norvegijos rinkų išskirtinumai:

► Švedijos spaudos gaminių rinka išsiskiria Skandinavijos regione

savo dydžiu – tai didžiausia spaudos gaminių rinka regione (2,5

mlrd. eurų vertės).

► Norvegija Skandinavijos regione išsiskiria kaip didžiausia

spaudos gaminių importuotoja: 2013 m. Norvegija importavo

spaudos gaminių už 492 mln. eurų.

► Švedija yra didžiausia naujienų spaudos eksportuotoja

Europoje.

► Norvegijoje sparčiai mažėja spausdinamų laikraščių kiekis.

Prognozuojama, kad artimoje ateityje nemažai laikraščių

spausdinimo įmonių užsidarys arba susijungs.

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS ŠVEDIJOJE IR NORVEGIJOJE

► Nors Švedijos ir Norvegijos spaudos gaminių rinka, kaip ir globali

pasaulio rinka, konsoliduojasi, nauji rinkos dalyviai gali įžengti į rinką,

jei pasiūlo konkurencingesnes kainas, aukštesnę produkcijos kokybę,

inovatyvių spausdinimo paslaugų ar lankstumą vykdant užsakymus.

Lietuvos įmonėms įmanoma patenkinti šiuos kriterijus, nes lyginant

su eksporto konkurentais Skandinavijos rinkoje jos turi du

reikšmingus konkurencinius pranašumus: žemesnę produkcijos

pagaminimo kainą bei trumpą geografinį atstumą.

► Šiose rinkose rekomenduojama pozicionuotis kaip spausdinimo

pagal poreikį paslaugos teikėjais. Tai - viena iš galimų sėkmingo

bendradarbiavimo su Švedijos ir Norvegijos spausdinimo sektoriaus

įmonėmis formų, nes Lietuvos spausdinimo sektoriaus įmonės geba

produkciją pagaminti ir pristatyti greitai, kokybiškai bei už

konkurencingą kainą.

► Produkciją verta pozicionuoti kaip tausojančią aplinką, nes

Skandinavijos spaudos gaminių, kaip ir kitų ekonomikos sektorių,

vartotojai kreipia didelį dėmesį į aplinkos apsaugą.

PARDAVIMO KANALAI ŠVEDIJOJE IR NORVEGIJOJE

► Sudaryti strategines partnerystes bendrai pardavimų veiklai vykdyti

kartu su Skandinavijos rinkoje veikiančiomis įmonėmis.

► Bendradarbiauti su spausdinimo sektoriaus agentūromis.

► Įžengti į Skandinavijos rinką galima siūlant spaudos produkciją/

paslaugas, kurių Skandinavijoje daugiausiai importuojama:

► leidėjams – knygų ir periodikos spausdinimo paslaugas;

► reklamos agentūroms – lankstinukų, skrajučių spausdinimo

paslaugas;

► stambioms verslo korporacijoms – prekybos katalogų spausdinimo

paslaugas.

► Stambioms pramonės įmonėms galima siūlyti pakuočių spaudos

gaminius.

► Elektronikos spaudos gamintojai gali siūlyti tarpinę elektronikos

spaudos gamybą elektronikos spaudos gamintojams Skandinavijoje

(šiuo metu stambiausia šio sektoriaus įmonė Norvegijoje tokio

spausdinimo paslaugas perka P. Korėjoje) arba parduoti galutinę

elektronikos spaudos produkciją elektronikos prietaisų gamintojams.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



ŠVEDIJOS IR NORVEGIJOS

PAKLAUSOS SĄLYGOS

► Didėja paklausa

spausdinimo pagal poreikį

paslaugai.

► Didėja paklausa pilnam

paslaugos paketui:

vartotojas pageidauja

įsigyti ne tik spausdinimo,

bet ir dizaino, paruošimo

spausdinimui bei

pristatymo paslaugas.

► Nors standartinis Švedijos

pridėtinės vertės

mokesčio tarifas yra 25%,

knygoms taikoma išimtis –

6% pridėtinės vertės

mokesčio tarifas. 2002 m.

sumažinus šio mokesčio

tarifą 19 proc. punktų

knygų kaina rinkoje

nukrito proporcingai – apie

20%.

► Norvegijoje knygoms

netaikomas pridėtinės

vertės mokestis, kas turi

teigiamos įtakos šių

spaudos gaminių kainoms

ir paklausai.

► Paklausiausia Lietuvos

įmonių spaudos gaminių

grupė Švedijoje ir

Norvegijoje – spausdintos

knygos, skrajutės ir

lankstinukai: 2013 m. jų iš

viso eksportuota už 15,5

mln. eurų.

28


ŠVEDIJOS RINKOS KONKURENCINĖ APLINKA

► Užsienietiško kapitalo įmonės (Danijos, Olandijos, JAV, kt.) sudaro tik 1,0% visų

Švedijos Spausdinimo industrijos įmonių.

► Užsienio kapitalo įmonėse sukuriama 7,3% Švedijos Spausdinimo industrijos


► Švedijos spaudos gaminių pošakyje veikia 2.201 įmonė, per metus sukurianti 0,8

mlrd. eurų pridėtinės vertės, gaunanti 2,5 mlrd. eurų pajamų ir 0,1 mlrd. eurų

pelno.

► Švedijos spausdinimo sektoriuje veikia 3.099 įmonės, per metus sukuriančios 0,9


pelno.

► Nors mikro įmonės (0-9 darbuotojai) Švedijos spausdinimo sektoriuje sukuria tik

17,2% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka tik 19,6% viso

sektoriaus uždirbamo pelno, rinkoje daugiausia – 89,5% – yra būtent mikro įmonių.

► Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų) sudaro tik 0,1% visų spausdinimo sektoriuje

veikiančių įmonių, tačiau jų sukuriama pridėtinė vertė siekia 13,6% visos sektoriuje

sukuriamos pridėtinės vertės, uždirbamas pelnas sudaro 11,8% viso sektoriaus

pelno.

2.773

161 110

51

4

0%

10%

20%

30%

40%

50%

0% 10% 20% 30% 40% 50% Vis

os s

ekto

ria

us s

ukurt

os p

rid

ėtin

ės

vert

ės d

alis

(%

)


ŠVEDIJOS SPAUSDINIMO SEKTORIAUS STRUKTŪRA, 2011

Nuo 0 iki 9 darbuotojų Nuo 10 iki 19 darbuotojų Nuo 20 iki 49 darbuotojų


NORVEGIJOS RINKOS KONKURENCINĖ APLINKA

► Užsienietiško kapitalo įmonės (Švedijos, Vokietijos, Danijos, kt.) sudaro tik 2,3%

visų Norvegijos Spausdinimo industrijos įmonių.

► Užsienio kapitalo įmonėse sukuriama 19,5% Norvegijos Spausdinimo industrijos


► Norvegijos spaudos gaminių pošakyje veikia 672 įmonės, per metus sukuriančios

0,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės, gaunančių 1,2 mlrd. eurų pajamų ir 0,1 mlrd. eurų

pelno.

► Norvegijos spausdinimo sektoriuje veikia 1.211 įmonių, per metus sukuriančių 0,6

mlrd. eurų pridėtinės vertės, gaunančių 1,4 mlrd. eurų pajamų ir 0,1 mlrd. eurų

pelno.

► Nors mikro įmonės (0-9 darbuotojai) Norvegijos spausdinimo sektoriuje sukuria tik






sektoriaus pelno.

1.071

82 39

19

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Vis

os s

ekto

ria

us s

ukurt

os p

rid

ėtin

ės

vert

ės d

alis

(%

)

Viso sektoriaus uždirbamo pelno dalis (%)

NORVEGIJOS SPAUSDINIMO SEKTORIAUS STRUKTŪRA, 2011




lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



29

ŠVEDIJOS SPAUDOS GAMINIŲ IMPORTAS PAGAL ATSKIRAS SPAUDOS GAMINIŲ

GRUPES

► Dauguma iš didžiausią Švedijos importuojamų spaudos gaminių dalį užimančios produkcijos

importuojama iš kaimyninių arba netolimų Europos valstybių, tačiau lyginant su jomis Lietuva

yra pakankamai arti Švedijos, kad atstumas spaudos gaminių importui į Švediją nebūtų

kliūtis.


ŠVEDIJOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO EKSPORTO

TENDENCIJOS

► Švedijos spaudos gaminių pošakio įmonių sukuriama pridėtinė vertė

auga sparčiau nei eksporto apimtys. Tai rodo, jog Švedijos spaudos

gaminių pošakio produkcijos paklausa vidaus rinkoje auga sparčiau

nei užsienyje.

ŠVEDIJOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO IMPORTO TENDENCIJOS

► Pagrindiniai konkurentai Švedijos rinkoje yra Jungtinės Karalystės,

Danijos, Vokietijos, Suomijos ir Lenkijos spaudos gaminių

eksportuotojai. Santykinai didelę dalį sudaro importuotos prekės iš

grupei „Kitos šalys“ priskiriamų valstybių, tad Švedijos rinkoje nėra

kelių pagrindinių dominuojančių spaudos gaminius eksportuojančių

valstybių.

-6%

0

200

400

600

800

1.000

2009 2010 2011


+180 mln.

+44 mln.

+31 mln.

+78 mln.

52 49 57 65 69 38 48 49 51 51 70 62 73 53 48 36 44 44 39 32 14 19 21 25 30

158 178 185 180 179

-50

50

150

250

350

450

2009 2010 2011 2012 2013 Jungtinė Karalystė Danija Vokietija Suomija Lenkija Kitos šalys

Mln. eurų

36,7%

14,3%

11,8%

22,2%

Spausdintos knygos, lankstinukai ir skrajutės Laikraščiai, žurnalai ir kiti periodinės spaudos gaminiai Vaikiškos skaitymo, piešimo arba spalvinimo knygelės Muzikos spaudos gaminiai Žemėlapiai, atlasai, gaubliai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Inžineriniai ar architektūriniai planai ir brėžiniai Čekių knygelės, banknotai, obligacijų sertifikatai, nepanaudoti pašto ženklai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Spaudos gaminiai, naudojami kaip įrankiai kitų gaminių spausdinimo procese Atvirukai Kalendoriai Prekybos katalogai ir kiti prekybą reklamuojantys spaudos gaminiai Popierinės spausdintos etiketės Kiti nepaminėti spaudos gaminiai *

Daugiausiai importuojama iš: 1. Danijos; 2. JAV; 3. Vokietijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Norvegijos; 2. JAV; 3. Danijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Vokietijos; 2. Danijos; 3. Olandijos.




Pastaba: * - Spausdintos pakuotės ir bet kokie kiti nepaminėti spaudos gaminiai.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



30

NORVEGIJOS SPAUDOS GAMINIŲ IMPORTAS PAGAL ATSKIRAS SPAUDOS GAMINIŲ

GRUPES

► Norvegijos importo duomenys rodo, jog iš trijų didžiausią Norvegijos importuojamų spaudos

gaminių dalį užimančių produktų grupių tik spausdintų knygų, lankstinukų ir skrajučių

produktų grupės importo vertė nėra jautri atstumui.

► Nepaisant to, Norvegija Lietuvai yra pasiekiama eksporto rinka, nes Lietuva – Baltijos jūros

regiono valstybė, o šio regiono valstybės pirmauja pasaulyje pagal į Norvegiją importuojamų

laikraščių, žurnalų ir kitų periodinės spaudos gaminių bei popierinių spausdintų etikečių vertę.


NORVEGIJOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO EKSPORTO

TENDENCIJOS

► Norvegijos spaudos gaminių pošakio įmonių sukuriama pridėtinė

vertė auga, o eksporto apimtys krenta. Tai rodo, jog Norvegijos

spaudos gaminių pošakio produkcijos paklausa vidaus rinkoje auga

sparčiau nei užsienyje.

NORVEGIJOS SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO IMPORTO

TENDENCIJOS

► Pagrindiniai konkurentai Norvegijos rinkoje yra Danijos, Švedijos,

Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Estijos spaudos gaminių

eksportuotojai.

-6%

0

100

200

300

400

500

2009 2010 2011


+52 mln. +5 mln.

-2 mln. -4 mln.

81,0 78,6 82,0 109,5 122,9

87,2 97,0 108,8 107,3 96,9

60,3 57,0 58,2 52,7 55,0

35,4 44,2 41,9 42,4 35,7 11,1 17,3 20,9 22,7 21,6 133

155 160 161 161

0

100

200

300

400

500

600

2009 2010 2011 2012 2013

Danija Švedija Vokietija Jungtinė Karalystė Estija Kitos šalys

Mln. eurų

29,2%

20,3%

7,8%

37,7%

Spausdintos knygos, lankstinukai ir skrajutės Laikraščiai, žurnalai ir kiti periodinės spaudos gaminiai Vaikiškos skaitymo, piešimo arba spalvinimo knygelės Muzikos spaudos gaminiai Žemėlapiai, atlasai, gaubliai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Inžineriniai ar architektūriniai planai ir brėžiniai Čekių knygelės, banknotai, obligacijų sertifikatai, nepanaudoti pašto ženklai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Spaudos gaminiai, naudojami kaip įrankiai kitų gaminių spausdinimo procese Atvirukai Kalendoriai Popierinės spausdintos etiketės Kiti nepaminėti spaudos gaminiai *

Daugiausiai importuojama iš: 1. JAV; 2. Švedijos; 3. Latvijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Danijos; 2. Estijos; 3. Švedijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Švedijos; 2. Danijos; 3. Vokietijos.



Popierinės spausdintos etiketės

Pastabos:

* - Prekybos katalogai ir kiti prekybą reklamuojantys spaudos gaminiai, spausdintos pakuotės bei bet kokie kiti nepaminėti spaudos gaminiai.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



31

Rinkos profilis: Rusija

RINKOS TENDENCIJOS

► Šiuo metu Rusijos spaudos gaminių rinka lyginant su

didžiosiomis Vakarų Europos valstybėmis maža, tačiau

pastaraisiais metais augo nepalyginamai sparčiau. 2007-

2012 m. spaudos gaminių rinka augo vidutiniškai 6%.

► 2013 m. Rusijos spaudos gaminių pošakis dėl visos

Rusijos ekonomikos augimo sulėtėjimo pirmą kartą po

ilgesnės pertraukos neaugo.

► Dabar Rusijos skaitmeninės spaudos rinka santykinai

maža – panašaus dydžio kaip Austrijos ar Švedijos, tačiau

prognozuojama, kad Rusijos skaitmeninės spaudos

gaminių rinka augs net apie 20% per metus ir 2016 m. bus

apie 1,4 mlrd. eurų.

► Kadangi Rusijos spausdinimo sektorius dar nėra

išvystytas, nepaisant itin greitos skaitmeninės spaudos

plėtros, Rusijoje spausdinimo užsakymų kitais tradiciniais

spausdinimo technikos būdais vis tiek daugėja.

► Spausdinimo pagal poreikį paslaugą teikiančių įmonių

skaičius Rusijoje augo daug sparčiau nei JAV ar Vakarų

Europoje: prognozuojama, kad šios paslaugos apimtys

Rusijoje iki 2016 m. augs 12% per metus.

► Po Švedijos Rusija yra didžiausia naujienų spaudos

eksportuotoja Europoje: 2011 m. Rusija eksportavo 68%

naujienų spaudos gaminių.


► Spaudos gaminių paklausa Rusijoje 2007-2012 m. augo nepalyginamai sparčiau nei didžiosiose Vakarų Europos

valstybėse (Vokietijoje ir JK) – Rusijos spaudos gaminių rinka augo vidutiniškai 6%*. Tačiau svarbu atkreipti

dėmesį į tai, jog 2013 m. dėl Rusijos ekonomikos augimo sulėtėjimo spaudos gaminių pošakis taip pat neaugo.

► Taip pat svarbu nepamiršti šiuo metu vis didėjančių tarptautinės prekybos su Rusija trikdžių. Dėl to siūloma

verslo sėkmės nesusieti tik su pardavimo pajamomis Rusijos rinkoje: diversifikuoti riziką vykdant pardavimus ir

kitose eksporto rinkose.

► Rusija šiuo metu yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė: 2013 m. Lietuvos spaudos gaminių eksportas į

Rusiją buvo didžiausias (24 mln. eurų).


produkcijos vertės). Didžiausios importo partnerės – Europos valstybės.

► Rusijos spausdinimo sektorius dar tik formuojasi: 60% įmonių rinkoje – trumpiau nei 5 metus.

► Dabar Rusijos skaitmeninės spaudos rinka santykinai maža, tačiau prognozuojama, kad Rusijos skaitmeninės

spaudos gaminių rinka augs net apie 20% per metus ir 2016 m. bus apie 1,4 mlrd. eurų.

PAKLAUSOS SĄLYGOS

► Sparčiausiai Rusijoje auga skaitmeninės

spaudos gaminių paklausa.

► Nors, kaip ir Vakarų Europoje, Rusijoje

greičiausiai auga spalvotų spaudos gaminių

paklausa, juodai-balto spausdinimo paslaugos

užsakymų skaičius taip pat rodė augimo

tendencijas.

► 2010 m. Rusijai nuo 15% iki 5% sumažinus

importo tarifą kreidiniam popieriui (angl. „coated

paper”), vietinės įmonės pradėjo pigiau gaminti

spaudos produkciją. Dėl to importuotų knygų ir

kitų periodinės spaudos gaminių paklausa

sumažėjo. Tačiau auga reklaminės literatūros ir

spausdintų etikečių importo į Rusiją apimtys.

► Rusijoje greičiau nei Vakarų Europoje auga

spausdinimo pagal poreikį paslaugos paklausa.

► Nors standartinis Rusijos pridėtinės vertės

mokesčio tarifas yra 18%, knygoms taikoma

išimtis – 10% pridėtinės vertės mokesčio

tarifas.

► Rusijoje Lietuvos įmonių spaudos gaminiai

paklausūs – tai didžiausia Lietuvos spaudos

gaminių pošakio eksporto rinka.

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI



2011 m.

4,4

mlrd.

eurų




pošakio įmonių pridėtinės vertės pokytis -


2011 m. 2,1%


pošakio įmonių darbuotojų skaičiaus pokytis -



augimas

-1,9%


valstybėje parduotų spaudos gaminių vertės 2011

m.

11,3%

Pastaba: * - Į vidutinio rinkos augimo rodiklį įskaičiuotas 22% rinkos susitraukimas 2009 m. dėl pasaulinės ekonominės krizės.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



http://www.google.lt/url?sa=i&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=images&cd=&cad=rja&uact=8&docid=6hcPa-YhLf0voM&tbnid=Zh2brXbl7VxnCM:&ved=0CAUQjRw&url=http://www.8thingstodo.com/kremlin-moscow&ei=HKCTU8bRO8zHPazagbAL&bvm=bv.68445247,d.ZGU&psig=AFQjCNGXd_FIXYCOfraTj6HUB8cTQUIP1A&ust=1402270077394947

32


KONKURENCINĖ APLINKA*

► Rusijos spausdinimo sektoriaus įmonės per metus uždirba 4,2 mlrd. eurų

pajamų ir 0,1 mlrd. eurų pelno.

► Rusijos spausdinimo sektorius dar tik formuojasi: 60 % įmonių rinkoje –

trumpiau nei 5 metus; daugiau nei 30 % spausdinimo sektoriaus įmonių

rinkoje veikia nuo 5 iki 10 metų.

► Lietuvos spausdinimo sektoriaus įmonėms įeiti į Rusijos spaudos gaminių

rinką įmanoma, nes Rusijos rinka dar nėra perpildyta.

► Kadangi rinka vis dar plečiasi ir vystosi, dauguma Rusijos spausdinimo

sektoriaus įmonių dar nėra išsivysčiusios aukštos kompetencijos tvirtai ir

aiškiai įmonių strategijai nusistatyti, verslo sprendimus (pvz., investavimo)

dažnai grindžia spėjimais.


► Nors rinka dar tik formuojasi, nerekomenduojama rinkoje siūlyti tik tradicines spausdinimo

paslaugas, nes tai nėra tvari strategija. Žemos pridėtinės vertės paslaugos, dėl Rusijos

įmonių kaštų struktūros, rinkoje nebus konkurencingos, o be to, rinka formuojasi itin greitai,

todėl vietiniai gamintojai ilgalaikėje perspektyvoje patenkins vietinę žemos pridėtinės vertės

paslaugų paklausą.

► Eksportuotojai savo įmonę turi pateikti kaip teikiančią inovatyvias spausdinimo paslaugas.

Šiuo metu Rusijoje itin greitai auga spausdinimo pagal poreikį paslaugos paklausa, tačiau

naudinga pasiūlyti platesnį spausdinimo paslaugų paketą: kadangi Rusijoje spausdinimo

sektorius dar tik vystosi, platus inovatyvių paslaugų asortimentas spausdinimo sektoriaus

įmonę Rusijos rinkoje pozicionuotų tarp pažangiausių rinkos įmonių.

► Siekiant sėkmingai pozicionuoti produkciją/ paslaugas šioje rinkoje, svarbu vystyti stiprų

prekės ženklą, nes vartotojams svarbi įmonės reputacija.

► Finansiniai aspektai gali tapti pardavimą lemiančiu veiksniu: svarbu konkurencinga kaina,

lanksčios apmokėjimo sąlygos, kt.

► Rinkoje svarbu akcentuoti gaminių kokybę.

PARDAVIMO KANALAI

► Didelės spausdinimo sektoriaus įmonių pajamos uždirbamos ne tik sostinėje Maskvoje ar

Sankt Peterburge, bet ir daugelyje kitų Rusijos regionų didesnių miestų.

► Svarbus spausdinimo sektoriaus įmonių klientas Rusijoje yra viešasis sektorius (daugiausiai

sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo sričių valstybinės įmonės). 2012 m.

viešojo sektoriaus užsakymai sudarė 27 % visų spausdinimo paslaugų užsakymų Rusijoje.

Palyginimui, knygų leidėjams priklausė 12 % visų rinkos užsakymų.

► Įžengti į Rusijos rinką galima tiekiant spaudos produkciją/ paslaugas, kurių Rusijoje

daugiausiai importuojama:


► reklamos agentūroms – lankstinukų, skrajučių spausdinimo paslaugas;

► stambioms pramonės įmonėms – etiketes ir kitus pakuočių spaudos gaminius.

► Rusijoje organizuojami įvairūs su spausdinimu susiję renginiai, parodos, mugės, kur galima

gauti informacijos apie Rusijos spaudos gaminių rinką, užmegzti verslo ryšius su jos

dalyviais (potencialiais partneriais ir klientais), pvz., „ Print & paper “ (liet. „ Spausdinimas ir

popierius”), „ Typographer “ (liet. „Spaustuvininkas“), kt.

Pastaba: * - Rusijos rinkos profilyje nėra rinkos struktūros grafiko dėl nepakankamo Rusijos spausdinimo sektoriaus duomenų prieinamumo.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



33

RUSIJOS SPAUDOS GAMINIŲ IMPORTAS PAGAL ATSKIRAS SPAUDOS GAMINIŲ GRUPES

► Rusijos importo duomenys rodo, jog iš trijų didžiausią Rusijos importuojamų spaudos gaminių

dalį užimančių produktų grupių tik spausdintų knygų, lankstinukų ir skrajučių produktų grupės

importo vertė nėra jautri atstumui.

► Nepaisant to, Rusija Lietuvai yra pasiekiama eksporto rinka, nes Lietuva – kaimyninė Rusijos

valstybė, o kaimyninės Rytų Europos valstybės pirmauja pasaulyje pagal į Rusiją

importuojamų laikraščių, žurnalų ir kitų periodinės spaudos gaminių bei popierinių spausdintų

etikečių vertę.


SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO EKSPORTO TENDENCIJOS**

► Rusijos spaudos gaminių pošakio įmonių pagaminamos produkcijos

vertė auga, o eksporto apimtys krenta. Tai rodo, jog Rusijos spaudos


nei užsienyje.


► Pagrindiniai konkurentai Rusijos rinkoje yra Ukrainos, Lenkijos,

Vokietijos, Kinijos ir Italijos spaudos gaminių eksportuotojai.

-6%

0

1.000

2.000

3.000

4.000

2009 2010 2011

Produkcija, mln. EUR Eksportas, mln. EUR

+320 mln.

+530 mln.

-35 mln. -13 mln.

Pastabos:

* - Prekybos katalogai ir kiti prekybą reklamuojantys spaudos gaminiai, spausdintos pakuotės bei bet kokie kiti nepaminėti spaudos gaminiai.

** - Dėl nepakankamo statistikos duomenų prieinamumo Rusijos spaudos gaminių pošakio įmonėms pateikti ne pridėtinės vertės, o pardavimo pajamų statistikos duomenys. Praktikoje pridėtinės vertės rodiklis koreliuoja su produkcijos vertės rodikliu.

52 71 56 64 120

64 77 88 82

80 147 100 82 78

68 42 66 69 74

68

107 66 77 62 65

89 81 83 112

123

0

100

200

300

400

500

600

2009 2010 2011 2012 2013

Ukraina Lenkija Vokietija Kinija Italija Kitos šalys

Mln. eurų

38,0%

23,0%

6,3%

27,9%

Spausdintos knygos, lankstinukai ir skrajutės Laikraščiai, žurnalai ir kiti periodinės spaudos gaminiai Vaikiškos skaitymo, piešimo arba spalvinimo knygelės Muzikos spaudos gaminiai Žemėlapiai, atlasai, gaubliai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Inžineriniai ar architektūriniai planai ir brėžiniai Čekių knygelės, banknotai, obligacijų sertifikatai, nepanaudoti pašto ženklai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Spaudos gaminiai, naudojami kaip įrankiai kitų gaminių spausdinimo procese Atvirukai Kalendoriai Popierinės spausdintos etiketės Kiti nepaminėti spaudos gaminiai *

Daugiausiai importuojama iš: 1. Italijos; 2. Kinijos; 3. Baltarusijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Ukrainos; 2. Lenkijos; 3. Suomijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Ukrainos; 2. Baltarusijos; 3. Latvijos.



Popierinės spausdintos etiketės


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



34

Rinkos profilis: Vokietija

RINKOS TENDENCIJOS

► Vokietijos spaudos gaminių rinka yra didžiausia

Europoje ir ketvirta pagal dydį pasaulyje.

► Vokietijos spaudos gaminių rinka pastarąjį

dešimtmetį konsoliduojasi: spausdinimo

sektoriaus įmonių kapitalo pajėgumų

išnaudojimas (80-85%) žymiai žemesnis nei

kitų pramonės šakų įmonių.

► Dėl didelės konkurencijos spausdinimo

sektoriuje prognozuojamas spaudos gaminių

kainų mažėjimas.

► Tam, kad neprarastų klientų, įmonės siūlo pilną

spausdinimo paslaugos paketą: nuo dizaino

sukūrimo iki pristatymo. Papildomai teikiamos

inovatyvios, didesnę pridėtinę vertę kuriančios

paslaugos, pvz., vėjui, lietui ar ultravioletiniams

spinduliams atsparių gaminių spausdinimas,

individualaus dizaino kūrimas, kt.

► Spausdinimo sektoriaus įmonės daug

investuoja į aplinkos apsaugos sprendimų

tobulinimą: naudoja iš ekologiškų žaliavų

pagamintą, sveikatai kenksmingų kvapų

neišskiriantį rašalą, lengviau perdirbamas

medžiagas.


► Vokietijos rinkoje spaudos gaminių paklausa didelė: Vokietija yra didžiausia Europoje ir 4-a pagal dydį

spaudos gaminių rinka pasaulyje.


produkcijos). Didžiausios importo partnerės – Europos valstybės.

► Vokietijos spaudos gaminių rinka konsoliduojasi.

► Vokietijoje prognozuojamas vienas sparčiausių pasaulyje elektronikos spaudos gaminių rinkos augimas.

► Vokietijos spausdinimo sektoriuje spaudos gaminius realizuojančios įmonės turi pasižymėti inovatyvumu, nes

Vokietijos įmonės aktyviai plečia aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių su spausdinimu susijusių paslaugų

pasiūlą.

► Rinkdamiesi spaudos gaminius Vokietijos vartotojai didelį dėmesį kreipia jų aplinkosauginėms savybėms.

PAKLAUSOS SĄLYGOS

► 2011 m. didžiausią spaudos gaminių rinkos dalį – 34% –

užėmė laikraščiai, žurnalai ir kiti periodinės spaudos

gaminiai (-13% lyginant su 2010 m.). 30% spaudos

gaminių rinkos priklausė reklaminės spaudos gaminiams

(+8%), 9% – komercinės spaudos gaminiams (+4%).

► Rinkdamiesi spaudos gaminius vartotojai didelį dėmesį

kreipia jų aplinkosauginėms savybėms.

► Didžiausias paklausos augimas prognozuojamas

pakuočių bei industrinės (ypač elektronikos) spaudos

gaminiams. Elektronikos spaudos gaminių rinkos ateities

pozicijos Vokietijoje laikomos vienomis stipriausių

visame pasaulyje.

► Greičiausias paklausos smukimas, manoma, bus

juntamas laikraščių, žurnalų ir kitų periodinės spaudos

leidinių segmente.

► Spaudos gaminių rinkos klientai nėra lojalūs tiekėjams:

dažniausiai vartotojai produkciją perka iš reikiamu

momentu geriausias sąlygas pasiūliusios spausdinimo

sektoriaus įmonės.

► Nors standartinis Vokietijos pridėtinės vertės mokesčio

tarifas yra 19%, knygoms taikoma išimtis – 7%

pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kas daro teigiamą

įtaką šių spaudos gaminių kainoms ir paklausai.

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI



2011 m.

14,9

mlrd.

eurų

Vidutinis paskutinių trejų metų valstybėje pagamintų

spaudos gaminių vertės augimas 1,8%



Spaudos gaminių pošakio įmonių pelningumas 2011

m. 1,6%


pošakio įmonių darbuotojų skaičiaus pokytis 0,0%



augimas

-2,6%


valstybėje parduotų spaudos gaminių vertės 2011 m. 13,0%


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



http://www.google.lt/url?sa=i&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=images&cd=&cad=rja&uact=8&docid=AQ_0wWjRxgtaFM&tbnid=92CXQvYf16NAnM:&ved=0CAUQjRw&url=http://global.ralphlauren.com/en-us/Magazine/Editorial/Fall11/Pages/berlin.aspx????archive=1&category=Travel&ei=TU1FU4G6Forx0gWTjIDoDw&bvm=bv.64507335,d.bGE&psig=AFQjCNF5QAtq02zOOi0oGvitOJPhsZSDBQ&ust=1397137075820264

35


KONKURENCINĖ APLINKA

► Užsienietiško kapitalo įmonės (JAV, Šveicarijos, Olandijos, kt.) sudaro tik 0,8%

visų Vokietijos Spausdinimo industrijos įmonių.

► Užsienio kapitalo įmonėse sukuriama 9,0% Vokietijos Spausdinimo industrijos


► Vokietijos spaudos gaminių pošakyje veikia 8.068 įmonės, per metus sukuriančios

5,8 mlrd. eurų pridėtinės vertės, gaunančių 17,5 mlrd. eurų pajamų ir 1,3 mlrd.

eurų pelno.

► Vokietijos spausdinimo sektoriuje veikia 12.243 įmonės, per metus sukuriančios

7,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės, gaunančių 21,1 mlrd. eurų pajamų ir 1,8 mlrd.

eurų pelno.

► Nors mikro įmonės (0-9 darbuotojai) Vokietijos spausdinimo sektoriuje sukuria tik






sektoriaus pelno.


► Vokietijos spaudos gaminių rinkoje užsakymo įvykdymo greitis ir gaminių kokybė jau

tapo privalomomis spausdinimo sektoriaus įmonių savybėmis. Norint išsiskirti reikia

savo įmonę pristatyti kaip patikimą, išmanančią rinką, jos tendencijas bei lanksčiai

derinančią užsakymo sąlygas su klientais.

► Vokietijos rinkoje itin svarbu produkciją pristatyti kaip tausojančią aplinką. Populiarus

sertifikavimas/ produktų žymėjimas, patvirtinantis, jog įmonė atitinka aukštus

aplinkos apsaugos reikalavimus (pvz., „Der Blaue Engel”, ISO5001, ISO14001, ES

ekoetiketė, Oeko-Tex Standard 100, REACH, kt.).

► Įmonę taip pat svarbu pozicionuoti kaip teikiančią pilną spausdinimo paslaugų

paketą (nuo dizaino sukūrimo iki pristatymo), taip pat siūlančią inovatyvių

spausdinimo paslaugų.

PARDAVIMO KANALAI

► Spaudos gaminių paklausa Vokietijoje pasiskirsčiusi tolygiai visoje valstybėje, nėra

reikšmingų regioninių skirtumų.

► Remiantis rinkų analitikų nuomone, elektronikos spaudos produkcijos gamintojai yra

labai perspektyvus Vokietijos spaudos gaminių rinkos kanalas.

► Įžengti į Vokietijos rinką galima užmezgant verslo ryšius su spausdinimo vadybos

įmonėmis, galinčiomis padėti surasti galutinių spausdinimo paslaugų klientų

Vokietijos rinkoje.

► Taip pat galima tiekti spaudos paslaugas/ produkciją, kurių Vokietijoje daugiausiai

importuojama:


► reklamos agentūroms – lankstinukų, skrajučių spausdinimo paslaugas;

► stambioms verslo korporacijoms – prekybos katalogų spausdinimo paslaugas.

► Vokietijoje stiprus pramonės sektorius, tad iš stambių pramonės įmonių pusės yra

didelė paklausa pakuočių spaudos gaminiams.

► Vokietijoje organizuojami įvairūs su spausdinimu susiję renginiai, parodos, mugės,

kur galima gauti informacijos apie Vokietijos spaudos gaminių rinką, užmegzti verslo

ryšių su jos dalyviais, pvz., „ Buchmesse Frankfurt “ (liet. „ Frankfurto knygų mugė”),

„ Industrial print show “ (liet. „ Spaudos gaminių pramonei mugė”), kt.

8.938 1.992

736

577

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% Vis

os s

ekto

ria

us s

ukurt

os p

rid

ėtin

ės

vert

ės d

alis

(%

)


VOKIETIJOS SPAUSDINIMO SEKTORIAUS STRUKTŪRA, 2011




lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



36

VOKIETIJOS SPAUDOS GAMINIŲ IMPORTAS PAGAL ATSKIRAS SPAUDOS GAMINIŲ

GRUPES

► Didžiausią Vokietijos importuojamų spaudos gaminių dalį užimanti produkcija importuojama

tiek iš tolimų, tiek ir iš artimų pagal atstumą Vokietijai valstybių. Jautriausia atstumui yra

prekybos katalogų ir kitų prekybos reklaminių spaudos gaminių grupė.

► Lietuvai artima, kaimyninė valstybė Lenkija visame pasaulyje pirmauja pagal į Vokietiją

eksportuojamų laikraščių, žurnalų ir kitų periodinės spaudos gaminių vertę.


SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO EKSPORTO TENDENCIJOS

► Vokietijos spaudos gaminių pošakio įmonių sukuriama pridėtinė vertė

auga, o eksporto apimtys krenta. Tai rodo, jog Vokietijos spaudos


nei užsienyje.


► Pagrindiniai konkurentai Vokietijos rinkoje yra Jungtinės Karalystės,

Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos ir Austrijos spaudos gaminių

eksportuotojai. Santykinai didelę dalį sudaro importuotos prekės iš

grupei „Kitos šalys“ priskiriamų valstybių, tad Vokietijos rinkoje nėra

kelių pagrindinių dominuojančių spaudos gaminius eksportuojančių

valstybių.

-6%

0

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

2009 2010 2011


+64 mln. +47 mln.

+45 mln. -120 mln.

243 227 302 302 265 265 211 221 225 238 173 180

229 210 209 210 231

251 200 161 147 152

178 179 159

1.160 1.112 987 987

914

0

500

1.000

1.500

2.000

2.500

2009 2010 2011 2012 2013 Jungtinė Karalystė Lenkija Olandija Prancūzija Austrija Kitos šalys

Mln. eurų

28,5%

17,1% 14,7%

23,2%

Spausdintos knygos, lankstinukai ir skrajutės Laikraščiai, žurnalai ir kiti periodinės spaudos gaminiai Vaikiškos skaitymo, piešimo arba spalvinimo knygelės Muzikos spaudos gaminiai Žemėlapiai, atlasai, gaubliai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Inžineriniai ar architektūriniai planai ir brėžiniai Čekių knygelės, banknotai, obligacijų sertifikatai, nepanaudoti pašto ženklai ir kiti panašūs spaudos gaminiai Spaudos gaminiai, naudojami kaip įrankiai kitų gaminių spausdinimo procese Atvirukai Kalendoriai Prekybos katalogai ir kiti prekybą reklamuojantys spaudos gaminiai Popierinės spausdintos etiketės Kiti nepaminėti spaudos gaminiai *

Daugiausiai importuojama iš: 1. JAV; 2. Kinijos; 3. Prancūzijos.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Lenkijos; 2. Olandijos; 3. JAV.

Daugiausiai importuojama iš: 1. Čekijos; 2. Austrijos; 3. Olandijos.




Pastabos:

* - Spausdintos pakuotės ir bet kokie kiti nepaminėti spaudos gaminiai.


lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas


Lietuvoje



37

III.1 Pagrindinių konkurentų apžvalga

38

Pagrindiniai konkurentai pasaulio rinkoje

► Stipriausi konkurentai Europos rinkoje yra JAV, Lenkija ir Vengrija.

► Spaudos gaminių eksporto į Europą duomenų analizė atskleidė, jog pasaulio valstybių

specializacija spaudos gaminių eksportui į Europą yra nedidelė: Kiribačio spaudos

gaminių eksporto vertė į Europą lyginant su visa eksporto į Europą verte 2013 m. buvo

aukščiausia pasaulyje, tačiau tesudarė 2,4%.

► Remiantis kokybine analize, galima išskirti 3 pagrindines eksportuotojų grupes:

1. pigius spaudos gaminius eksportuojančios valstybės, kurių produkcija paklausi

dėl žemų kainų ir gamybos kaštų (Kinija, Šri Lanka, Malaizija, Filipinai, Pietų Afrikos

Respublika);

2. aukštos pridėtinės vertės spaudos gaminius eksportuojančios valstybės, kurių

produkcija paklausi dėl gamybos proceso inovacijų ar papildomai teikiamų aukštos

pridėtinės vertės paslaugų (Vokietija, Jungtinė Karalystė, JAV, Olandija, Prancūzija,

Italija, Belgija, Ispanija, Austrija, Šveicarija, Švedija, Airija, Danija, Kanada, Saudo

Arabija, JAE, Australija);

3. aukštesnės pridėtinės vertės spaudos gaminius eksportuojančios valstybės,

kurių produkcija kuria vidutiniškai aukštą pridėtinę vertę ir pasižymi vidutiniškai

žemais gamybos kaštais (Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Kipras,

Latvija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kroatija, Bulgarija, Baltarusija ir Turkija).

SPAUDOS GAMINIŲ EKSPORTO Į

EUROPĄ APIMČIŲ AUGIMAS PER

PASKUTINIUS TREJUS METUS *, %

SPAUDOS GAMINIŲ EKSPORTO

APIMTIS Į EUROPĄ,

MLN. EURŲ

(2013 m.)

Didžiausiu spaudos gaminių eksporto į

Europos rinką augimu pasižymi Šri

Lanka, Rumunija, Kipras ir Latvija.

Daugiausiai spaudos gaminių į

Europą eksportuoja Vokietija,

Jungtinė Karalystė, Kinija, JAV ir

Olandija.

Silpna konkurencija

Didelis spaudos gaminių

eksporto į Europą

apimčių augimas

Didelės spaudos gaminių

eksporto apmintys į

Europą

Stipri konkurencija (ir

eksporto augimo, ir

apimčių prasme)


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

Pastabos:

* - Siekiant išvengti žemos bazės efekto analizuotos tik tos valstybės, kurios į Europą nuo 2010 m. eksportavo spaudos gaminių bent už 1 mln. eurų.

** - Bosnija ir Hercegovina.

*** - Pietų Afrikos Respublika.

**** - Jungtiniai Arabų Emiratai.

78,0

97,3

127,7

141,4

143,6

164,3

185,4

250,6

273,0

389,9

402,4

497,4

692,3

794,6

842,0

917,6

1026,8

1229,1

1383,8

2668,1

0,0 1000,0 2000,0 3000,0

Slovėnija

Kanada

Vengrija

Danija

Slovakija

Airija

Švedija

Šveicarija

Austrija

Čekija

Ispanija

Lenkija

Belgija

Italija

Prancūzija

Olandija

JAV

Kinija

JK

Vokietija

4,1

4,1

4,5

5,2

5,3

9,3

9,8

10,5

11,2

11,9

13,6

15,7

17,1

18,9

23,3

26,6

36,7

47,7

57,6

58,3

0,0 50,0

Australija

JAV

JAE ****

Lenkija

Turkija

Baltarusija

Saudo Arabija

Bulgarija

Kroatija

PAR ***

Serbija

Lietuva

Vengrija

Filipinai

Malaizija

BiH **

Latvija

Kipras

Rumunija

Šri Lanka

39

III.2 Lietuvos ir užsienio įmonių veiklos rodiklių

lyginamoji analizė

40

Lietuvos ir Europos spaudos gaminių pošakio palyginamoji analizė

LIETUVOS ĮMONIŲ IMTIS

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės analizei atrinktos pagal statistinius EVRK kodus ir

kokybinį veiklos srities įvertinimą.

► Analizei naudojami tarptautinių ir Lietuvos duomenų bazių bei įmonių apklausos duomenys.

UŽSIENIO ĮMONIŲ IMTIS

► Užsienio spaudos gaminių rinkos įmonių imtis atrinkta pagal statistinius EVRK kodus, papildomai

atliekant kokybinį įmonių filtravimą pagal įmonių veiklas naudojant raktinius žodžius.

► Imtis sudaryta taip, kad Lietuvos spaudos produkciją spausdinančios įmonės būtų lyginamos su

maksimaliai panašia užsienio įmonių imtimi.

PALYGINAMŲJŲ RINKŲ ATRANKA

► Palyginamajai analizei buvo pasirinktos tos rinkos, kurios pirmojoje ataskaitos dalyje

identifikuotos kaip tikslinės rinkos (ir tuo pat metu konkuruojančios atitinkamos šalies vidaus

rinkoje) – Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija, Rusija ir Vokietija.

► Rinkų sąrašas papildytas konkuruojančiomis rinkomis – Lenkija, Vengrija, Olandija ir Rumunija.

NAUDOJAMI STATISTIKOS DUOMENYS

► Visame skyriuje „Lietuvos ir užsienio įmonių veiklos rodiklių lyginamoji analizė“ naudojami

2013 m. duomenys. Jei vertinamas rodiklio pokytis, pateikiamas paskutinių trejų metų rodiklio

vidurkis.


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

41

181

84

35

349

179

137

Pardavimų pajamos vienam darbuotojui, tūkst. Lt

Pridėtinė vertė vienam darbuotojui, tūkst. Lt

Darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui, tūkst. Lt

LIETUVOS IR UŽSIENIO SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO ĮMONIŲ RODIKLIAI

Lietuvos įmonės Užsienio įmonės

Lietuvos ir Europos įmonių pagrindinių finansinių rodiklių palyginimas

PARDAVIMO PAJAMŲ, PRIDĖTINĖS VERTĖS IR DARBO UŽMOKESČIO PALYGINIMAS

LIETUVOS IR UŽSIENIO ĮMONĖSE

► Visi trys rodikliai (pardavimo pajamos vienam darbuotojui, našumas bei darbo užmokestis vienam

darbuotojui) užsienio spaudos gaminių pošakio įmonėse aukštesni nei Lietuvos atitinkamo

pošakio įmonėse.

► Darbo užmokestis vienam darbuotojui Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonėse lyginant su

užsienio atitinkamo pošakio įmonėmis atsilieka stipriau (3,9 karto) nei pajamos ar našumas (1,9-2,1

karto). Iš vienos pusės tai rodo, jog didindamos pajamas ir sukuriamą pridėtinę vertę įmonės

sugeba išlaikyti santykinai didesnį konkurencinį žemų darbo užmokesčio kaštų pranašumą. Iš kitos

pusės, Lietuvos įmonėse darbuotojai negauna proporcingo atlygio už atliktą darbą lyginant su

užsienio valstybių atitinkamo pošakio įmonėmis. Tai mažina jų motyvaciją, apsunkina įmonėms

kvalifikuotų darbuotojų paiešką, išlaikymą, skatina darbuotojų emigraciją.

2,1 karto

1,9 karto

3,9 karto


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

42

PATRAUKLIAUSIOS UŽSIENIO RINKOS PAGAL SPAUSDINIMO BŪDĄ

► Užsienio rinkų patrauklumo grafikas parodo patraukliausias užsienio šalių spaudos

gaminių rinkas pagal spausdinimo būdą vertinant sukuriamą pridėtinę vertę vienam

darbuotojui ir uždirbamų įmonės pajamų augimą. Patraukliausios rinkos grafike yra

tos, kurios labiausiai pasislinkusios į viršų ir į dešinę.

► Vienareikšmiškai patraukliausias spausdinimo būdas analizuojamose užsienio

rinkose yra skaitmeninis spausdinimo būdas: ir skaitmeninės spaudos gaminių

pridėtinė vertė vienam darbuotojui (197 tūkst. Lt), ir įmonių, užsiimančiu skaitmeniniu

spausdinimo būdu, pajamų augimas (2,2%) didžiausi.

► Užsienio rinkų patrauklumo grafikas pagal spaudos gaminių tipą parodo pagrindinių

trijų spaudos gaminių tipų patrauklumą. Grafikas turi tokią pačią interpretaciją kaip ir

grafikas apie užsienio rinkų patrauklumą pagal spausdinimo būdą.

► Grafikas rodo, jog nėra vieno išskirtinio spaudos gaminių tipo, kurio rinka būtų

patraukliausia. Pagal įmonės pajamų augimą (2,3%) pirmauja pakuočių spaudos

gaminių rinka, tačiau geriausias pridėtinės vertės vienam darbuotojui rodiklis

(186 tūkst. Lt) priklauso leidybos spaudos gaminių rinkai.

Patraukliausios užsienio spaudos gaminių rinkos

PTRAUKLIAUSIOS UŽSIENIO RINKOS PAGAL SPAUDOS GAMINIŲ TIPĄ

Pastabos:

* - Dėl trūkumų statistikos duomenyse į kitais spausdinimo būdais spausdinančių įmonių statistiką įtrauktos ne tik kitus spausdinimo būdus įvardijusios įmonės, tačiau ir įmonės, kurių nė vienas spausdinimo būdas iš viso nebuvo indikuotas. ** - Į leidybos spaudos gaminių grupę įtraukti knygų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių spaustuvininkai. Į komercinės spaudos gaminių grupę įtraukti visų komercinės spaudos gaminių (reklaminių stendų, reklaminių katalogų, kt.) spaustuvininkai. Į pakuočių spaudos gaminių grupę įtraukti etiketes ir pakuotes spausdinančios įmonės.

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

160 165 170 175 180 185 190 195 200 205

Įmonių

metin

ių p

aja

mų a

ugim

as (

%)

Pridėtinė vertė vienam darbuotojui (tūkst. Lt)

UŽSIENIO RINKŲ DYDIS IR AUGIMAS PAGAL SPAUSDINIMO BŪDĄ*

Ofsetinis spausdinimo būdas Skaitmeninis spausdinimo būdas Kiti spausdinimo būdai

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

165 170 175 180 185 190

Įmonių

metin

ių p

aja

mų a

ugim

as (

%)

Pridėtinė vertė vienam darbuotojui (tūkst. Lt)

UŽSIENIO RINKŲ DYDIS IR AUGIMAS PAGAL SPAUDOS GAMINIŲ TIPĄ **

Leidybos spaudos gaminiai Komercinės spaudos gaminiai Pakuočių spaudos gaminiai


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

43

SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO ĮMONIŲ PALYGINIMAS PAGAL SVARBIAUSIUS FINANSINIUS RODIKLIUS

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių svarbiausi finansiniai rodikliai kelis kartus (2,1-3,9 karto) atsilieka nuo bendro vidurkio tikslinėse bei konkuruojančiose rinkose.

► Palyginimui su pirmaujančia valstybe Norvegija, Lietuvos įmonės pagal pardavimo pajamas vienam darbuotojui atsilieka 5,6 karto, pagal našumą – 3,5 karto, o pagal darbo

užmokestį vienam darbuotojui – 5,2 karto.

► Tačiau svarbu pabrėžti, kad Centrinės-Rytų Europos regione Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės turi tvirtas pozicijas: pagal pridėtinės vertės ir darbo

užmokesčio vienam darbuotojui rodiklius Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės lenkia visas Centrinės-Rytų Europos analizuojamas valstybes (Rusiją, Rumuniją, Vengriją

ir Lenkiją), o pajamų vienam darbuotojui vidurkis atitinka šio regiono įmonių vidurkį.

► Apibendrinant galima padaryti išvadą, jog:

► Lietuvos įmonės konkuruoja visų pirma kaina;

► Lietuvos įmonės veiklą vykdo nepakankamai efektyviai (trūksta orientacijos į procesų tobulinimą, kokybės valdymą).

► Kaip galima matyti grafike – įmonių mokamas darbo užmokestis tiesiogiai koreliuoja su sukuriama pridėtine verte ir pajamomis. Tam, kad galėtų mokėti aukštesnį darbo

užmokestį ir neprarasti konkurencingumo, įmonės turėtų didinti pardavimo pajamas ir sukuriamą pridėtinę vertę per:

► pardavimų veiklos stiprinimą (tinkamų kanalų paieška, strateginių klientų paieška);

► tinkamą gaminių pozicionavimą, produktų išskirtinumo didinimą (per kokybę, aptarnavimą, technologijas, inovatyvius sprendimus);

► veiklos efektyvumo didinimą (per efektyvų kokybės, projektų valdymą, procesų tobulinimą).

Spaudos gaminių pošakio įmonių palyginimas pagal svarbiausius finansinius rodiklius

Pastabos:

* - Rusijos pridėtinės vertės ir darbo užmokesčio sąnaudų bei Olandijos pridėtinės vertės duomenys nebuvo prieinami.

181

349

40 93

200 203

406

471

668

772 772

84

179

25 52 54

178 169

244

291

35

137

15 29 32

142 131

198 182

241

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

Lietuva Analizuojamos rinkos

Rusija Rumunija Vengrija Lenkija Vokietija JK Švedija Olandija Norvegija

LIETUVOS IR UŽSIENIO SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO ĮMONIŲ PALYGINIMAS PAGAL SVARBIAUSIUS FINANSINIUS RODIKLIUS*

Pardavimų pajamos vienam darbuotojui, tūkst. Lt Pridėtinė vertė vienam darbuotojui, tūkst. Lt Darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui, tūkst. Lt


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

44

SĄNAUDŲ STRUKTŪROS PALYGINIMAS TARP VALSTYBIŲ

► Lyginant Lietuvos spaudos gaminių pošakio atstovų sąnaudų struktūrą su panašių užsienio įmonių sąnaudų struktūra galima pastebėti, jog Lietuvos įmonių sąnaudų

struktūros rodikliai iš visų analizuojamų valstybių labiausiai skiriasi nuo Vakarų Europos spaudos gaminių rinkų įmonių:

► Darbo užmokesčio sąnaudų bei komplektuojamųjų gaminių ir žaliavų sąnaudų proporcijos aiškiai skiriasi Vakarų ir Centrinės-Rytų Europos rinkose. Vakarų Europos

rinkose darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos sudaro didesnę įmonės sąnaudų dalį (apytiksliai 30% lyginant su 15%), o komplektuojamųjų gaminių ir žaliavų sąnaudos,

priešingai, mažesnę dalį (apytiksliai 40% lyginant su 60%). Šie sąnaudų struktūros skirtumai galimai nulemti aukštesnio darbo užmokesčio ir didesnės konkurencijos

spaudos gaminių pošakio įmonių žaliavų (dažų, popieriaus, kt.) tiekėjų segmente Vakarų Europos valstybėse. Be to, Vakarų Europos įmonės galimai įdarbina daugiau

dizaino ir kitas papildomas paslaugas teikiančių darbuotojų, turi didesnius aktyvių pardavimų padalinius. Lietuvos įmonių komplektuojamųjų gaminių ir žaliavų sąnaudų dalis

didžiausia, o darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų dalis mažiausia lyginant su kiekviena iš analizuojamų rinkų.

► Nusidėvėjimo sąnaudos taip pat tendencingai skiriasi Vakarų ir Centrinės-Rytų Europos rinkose: Vakarų Europos valstybėse jos svyruoja apie 3-4%, o Centrinės-Rytų

Europos rinkose – apie 5-6%. Tokios tendencijos galimai nulemtos masto ekonomijos – Vakarų Europos įmonių gamybos mastai didesni, tad bendros sąnaudos didesnės,

o nusidėvėjimo sąnaudos sudaro mažesnę visų sąnaudų dalį. Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių nusidėvėjimo sąnaudų dalis tarp analizuotų valstybių atitinkamo

pošakio įmonių yra pačios didžiausios.

► Kitos sąnaudos (logistikos, administracinės veiklos, rinkodaros, biuro patalpų nuomos, komunikacijos sąnaudos) didesnę visų sąnaudų dalį sudaro taip pat Vakarų

Europos valstybių įmonėse galimai dėl to, jog jos daugiau lėšų skiria rinkodarai ir logistikai. Be to, dėl kainų lygių skirtumų Vakarų Europos valstybių įmonės patiria didesnes

administracines, nuomos bei komunikacijos sąnaudas.

Sąnaudų struktūros palyginimas

Pastabos:

* - Jungtinės Karalystės ir Rusijos sąnaudų struktūros duomenys nebuvo prieinami, tad jos neįtrauktos į sąnaudų struktūros statistikos analizę.

13,5%

27,8%

15,2% 16,1% 17,4% 22,6%

31,9% 33,5% 33,8%

70,7% 42,9%

51,8% 53,0% 53,3% 40,4% 32,6%

42,0% 42,0%

7,7%

4,3% 4,5%

6,4% 7,2%

4,1% 4,1%

2,6% 2,5%

8,1%

25,0% 28,4% 24,6% 22,1% 32,9% 31,4%

21,9% 21,7%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Lietuva Analizuojamos rinkos Lenkija Vengrija Rumunija Olandija Vokietija Švedija Norvegija

LIETUVOS IR UŽSIENIO SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO ĮMONIŲ SĄNAUDŲ STRUKTŪROS PALYGINIMAS *

Darbuotojų darbo užmokestis Komplektuojamieji gaminiai ir žaliavos Nusidėvėjimas Kitos sąnaudos


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

45

► Lyginant su analizuojamomis rinkomis, Lietuvos

spaudos gaminių pošakio darbuotojų skaičiaus pokyčio

rodiklis žemesnis tik už Rusijos, kurioje vidaus rinka itin

sparčiau auga, vidutinės įmonės rodiklį. Tai – požymis,

jog Lietuvoje greičiau nei kitose analizuojamose

Europos rinkose auga spaudos gaminių pošakio

įmonės.

► Vakarų Europos šalyse keletą metų buvo stebimos

darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencijos, nulemtos

procesų automatizacijos, tačiau pastaraisiais metais

šiose šalyse darbuotojų skaičius stabilizavosi.

► Darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio rodiklių grafikas parodo su žmogiškaisiais ištekliais susijusius

skirtumus tarp Vakarų ir Centrinės-Rytų Europos valstybių spaudos gaminių pošakio įmonių.

► Dėl žemesnio bendro valstybių pragyvenimo lygio bei įmonių veiklos efektyvumo Centrinės-Rytų Europos

įmonių darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui žemesnės nei Vakarų Europos valstybių įmonių.

► Lietuvos žemų darbo užmokesčio kaštų konkurencinis pranašumas nyksta: jis vis dar juntamas lyginant su

Vakarų Europos įmonėmis, tačiau jo nėra lyginant su Centrinės-Rytų Europos įmonėmis.

► Vakarų Europos įmonės geba su mažiau darbuotojų uždirbti aukštesnes pardavimo pajamas – tai nulemia ne

tik kainų lygis, bet ir aukštesnis darbuotojų našumas/ kvalifikacijos lygis (iš dalies - dėl finansinių skatinimo

priemonių). Tai taip pat lemia didesnis Vakarų įmonių persiorientavimas į paslaugų teikimą.

► Nors Vakarų Europos spaudos gaminių rinka konsoliduojasi, vidutinės Centrinės-Rytų Europos įmonės

darbuotojų skaičius šiuo metu aukštesnis nei vidutinės Vakarų Europos įmonės (išskyrus Jungtinę Karalystę).

Burbulo dydis grafike atspindi vidutinį įmonės darbuotojų skaičių.

Žmogiškųjų išteklių rodikliai

-1,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,7

1,9

4,8

12,8

-5 0 5 10 15

Olandija

JK

Švedija

Analizuojamos rinkos

Lenkija

Vokietija

Norvegija

Rumunija

Lietuva

Rusija

%

VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS POKYTIS ĮMONĖJE

Vengrija

Pastabos:

* - Grafike Rusijos darbo užmokesčio sąnaudos nenurodytos, nes šie duomenys nebuvo prieinami. Lietuvos duomenys įprastai pažymėti šviesiai geltona spalva, o analizuojamų rinkų vidurkio – žalsvai mėlyna. Visos kitos valstybės išdėstytos iš eilės iš kairės į dešinė pusę darbo užmokesčio sąnaudų vienam darbuotojui rodiklio didėjimo tvarka.

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PERSPEKTYVA


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

71

30

26

32 35

83

25

23

16

13

32

-100

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

-50 0 50 100 150 200 250 300

Vid

uti

nis

pa

rda

vim

o p

aja

mo

s d

arb

uo

toju

i

(tū

kst.

Lt)

Darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui (tūkst. Lt)

UŽSIENIO IR LIETUVOS RINKŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS IR UŽMOKESČIO RODIKLIAI *

Lietuva Analizuojamos rinkos Rumunija Vengrija

Lenkija JK Vokietija Olandija

Švedija Norvegija Rusija

Centrinė-Rytų Europa

Vakarų Europa

46

Procesų rodikliai

► Didelė iš vieno tiekėjo įsigyjamų prekių vertė atspindi,

jog Lietuvos įmonės turi nepakankamą kiekį tiekėjų ir

yra priklausomos nuo kelių stambių žaliavų rinkos

žaidėjų.

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių atsargų

apyvartumo rodiklis aukštesnis tik už Rusijos. Tai

rodo, jog Lietuvos įmonės nesugeba pakankamai

tiksliai suplanuoti gamybos ir pardavimų apimčių

lyginant su analizuojamų valstybių įmonėmis, netaiko

pažangių atsargų valdymo priemonių ir metodų.

► Žemas apyvartumas rodo didelį įšaldomų apyvartinių

lėšų kiekį.

► Lietuvos įmonių ilgalaikio turto vienam darbuotojui

vertė atitinka analizuojamų šalių vidurkį. Tai rodo, jog

Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės yra

linkusios persiorientuoti iš žemais žmogiškųjų išteklių

kaštais grįstų į technologijoms imlius gamybos būdus.

► Pabrėžtina, kad Lietuvos įmonių darbuotojų

aprūpinimo turtu beveik du kartus atsilieka nuo

pirmaujančių rinkų. Tai reiškia, kad įmonės dar

neskiria pakankamai dėmesio investicijoms į

inovatyvias technologijas.

► Kapitalo išlaidų ir pajamų santykis parodo, kokią savo

pajamų dalį įmonės linkę investuoti į kapitalo bazę.

Aukštesnis rodiklis rodo didesnę orientaciją į gamybos

pajėgumų plėtrą bei naujų technologijų diegimą.

► Itin žemas Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių

kapitalo išlaidų ir pajamų santykis rodo, kad Lietuvos

įmonės per pastaruosius trejus metus nedaug

investavo į naujų technologijų plėtrą. Norint priartėti

prie Vakarų Europos įmonių pagal svarbiausius

finansinius rodiklius būtina skiri didesnius finansinius

resursus investavimui į kapitalo bazės atnaujinimą bei

plėtrą.

153,0

335,0

0 100 200 300 400

Užsienio įmonės

Apklausoje dalyvavę Lietuvos …

IŠ VIENO TIEKĖJO ĮSIGYJAMŲ PREKIŲ VERTĖ

Prekių vertė, tūkst. Lt

0,1%

1,5%

4,3%

5,1%

5,5%

6,7%

6,8%

6,8%

12,6%

27,1%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Lietuva

Olandija

JK

Švedija

Vokietija

Norvegija


Rumunija

Lenkija

Vengrija

KAPITALO IŠLAIDŲ IR PAJAMŲ SANTYKIS

2,0

43,7

45,2

48,6

59,6

61,0

85,7

87,2

90,2

101,1

116,1

0 50 100 150

Rusija

Rumunija

Olandija


Lietuva

Vokietija

Švedija

Lenkija

Vengrija

Norvegija

JK

, tūkst. Lt

ILGALAIKIS TURTAS DARBUOTOJUI

PROCESŲ PERSPEKTYVA


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

10,0

10,4

12,8

15,3

19,4

19,7

21,1

25,9

26,0

28,1

31,2

0 5 10 15 20 25 30 35

Rusija

Lietuva

Rumunija

Olandija

Lenkija

Vengrija


Švedija

Vokietija

Norvegija

JK

kartai

ATSARGŲ APYVARTUMAS

47

INVESTUOTO KAPTIALO GRĄŽOS (ROCE)

PALYGINIMAS

► Investuoto kapitalo grąžos rodiklis parodo

įmonės gebėjimą generuoti pajamas ilguoju

laikotarpiu.

► Pagal investuoto kapitalo grąžos rodiklį Lietuva

1,0 proc. p. lenkia analizuojamų šalių vidurkį.

► Tai rodo, kad Lietuvos spaudos gaminių

pošakio įmonės geba efektyviai išnaudoti

įsigytą ilgalaikį turtą pajamoms generuoti.

► Siekiant dar labiau pagerinti kapitalo grąžos

rodiklį reikėtų nuolat tobulinti gamybos

procesus, išplėsti pardavimų apimtis bei didinti

našumą.

► Pažymėtina, kad aukštas Rusijos rodiklis yra

nulemtas itin žemos kapitalo bazės.

PELNO MARŽOS PALYGINIMAS

► Pagal pelno maržos rodiklį – 3,4% – Lietuva

lenkia beveik visas analizuojamas rinkas

(nusileidžia tik Olandijai).

► Viena vertus, tai rodo gebėjimą išnaudoti

konkurencinius pranašumus, kuriuos visų

pirma lemia žemi darbo užmokesčio kaštai.

► Kita vertus, tai parodo, jog Lietuvos spaudos

gaminių pošakyje konkurencija tarp įmonių

mažesnė, įmonės turi daugiau laisvės

priimdamos kainodaros strategijos

sprendimus.

► Prie aukšto pelningumo rodiklio, tikėtina,

prisideda ir paskutinių trejų metų mažų

investavimo išlaidų tendencija (dalis įrangos

finansiškai nudėvėta, o naujos įrangos

įsigijimų apimtys nedidelės).

Su klientais susijusių rodiklių bei pelningumo rodiklių palyginimas

KLIENTŲ PERSPEKTYVA

► Lietuvos įmonių vidutinė užsakymo vertė, nors ir per

paskutiniuosius trejus metus mažėja, dar viršija Vakarų

Europos valstybių vidurkį. Taigi Lietuvos pošakio įmonės dar

neteikia produkcijos klientams principu „pačiu laiku“ (angl. just

in time) taip gerai, kaip tą daro Vakarų Europos įmonės.

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės klientų bazę plečia

aktyviau nei analizuojamų rinkų įmonės: Lietuvos įmonių

vidutinis klientų prieaugis per paskutinius trejus metus buvo

26%, o analizuojamų rinkų įmonėse – 19%.

KLIENTŲ SKAIČIAUS AUGIMAS VAKARŲ

EUROPOS ĮMONĖSE

Klientų prieaugis

(19%)

1,2%

2,0%

2,1%

2,2%

2,3%

2,4%

2,5%

3,0%

3,3%

3,4%

5,1%

0% 2% 4% 6%

Vokietija

Vengrija

Rumunija

Rusija


Lenkija

JK

Norvegija

Švedija

Lietuva

Olandija

KLIENTŲ SKAIČIAUS AUGIMAS APKLAUSOJE DALYVAVUSIOSE

LIETUVOS ĮMONĖSE

Klientų

prieaugis

(26%)


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

6,7

9,1

0 2 4 6 8 10

Vakarų Europos įmonės

Apklausoje dalyvavę Lietuvos įmonės

Vidutinė užsakymo vertė, tūkst. Lt

4,1

4,1

4,7

7,3

7,7

8,3

8,8

9,8

11,2

11,9

18,6

0 10 20

Vengrija

Vokietija

Rumunija

Olandija

Lenkija

JK


Lietuva

Norvegija

Švedija

Rusija

, %

48

Geria

u n

egu

vid

urk

is

ĮSISKOLINIMŲ TIEKĖJAMS VALDYMO PERSPEKTYVA

► Aukštesnis įsiskolinimų tiekėjams ir atsargų santykio rodiklis rodo, jog įmonės didesnę savo veiklos dalį finansuoja žaliavų tiekėjų apyvartinėmis lėšomis.

► Rodiklio mažėjimas yra nepalankus spaudos įmonėms ir rodo sudėtingėjančias žaliavų įsigijimo kreditavimo sąlygas.

► Spaudos gaminių pošakio įmonių įsiskolinimų tiekėjams ir atsargų santykio rodikliai analizuojamose rinkose yra labai įvairūs: svyruoja nuo 0 iki 2,8.

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės lyginant su analizuojamų rinkų įmonėmis vidutiniškai gerai valdo įsiskolinimus tiekėjams. Lietuvos įmonių atitinkamas rodiklis 2011-

2013 m. krito nuo 1,4 iki 1,1 ir šiuo metu labai nežymiai lenkia analizuojamų rinkų vidurkį – 1,0 – kuris per pastaruosius metu nežymiai paaugo.

0

0

20

23

26

43

43

45

46

49 74

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Vokietija

Vengrija

Norvegija


Olandija

JK

Rusija

Lietuva

Švedija

Lenkija

Rumunija

dienos

IŠ TIEKĖJŲ GAUNAMAS APMOKĖJIMO TERMINAS

1,4

0,9

0,0 0,0

0,9

1,5 1,6 1,6 1,7 2,1

2,8

1,3 0,9

0,0 0,0

0,8

1,4

0,9

1,5 1,6

2,1 2,5

1,1 1,0

0,0 0,0

0,6 0,9

1,6

2,2

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

Lietuva Analizuojamos rinkos

Vokietija Vengrija JK Norvegija Olandija Rusija Švedija Rumunija Lenkija

kartai

SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO UŽSIENIO IR LIETUVOS ĮMONIŲ ĮSISKOLINIMO TIEKĖJAMS IR ATSARGŲ SANTYKIO RODIKLIAI *

2011 2012 2013

Pinigų srauto valdymo rodikliai

Pastabos: * - Grafike pavaizduota, jog 2011-2012 m. krito šešių analizuojamų rinkų rodikliai, o stabilūs išliko tik trijų valstybių rodikliai; 2012-2013 m. krito trijų valstybių rodikliai ir stabilūs išliko taip pat trijų valstybių rodikliai. Nors 2011-2013 m. nepakilo nė vienos valstybės rodiklis, bendras analizuojamų valstybių rodiklis 2011-2012 m. išliko stabilus, o 2012-2013 m. viena dešimtąja paaugo. Teoriškai tokia situacija įmanoma ir šiame grafike atsispindi dėl to, kad analizuojamų rinkų vidurkis buvo skaičiuotas ne vedant atskirų valstybių rodiklių vidurkį, o sudedant visų analizuojamų rinkų įmones į vieną grupę bei skaičiuojant vidurkį šiai atskirai visų analizuojamų valstybių įmonių grupei. ** - Vengrijos, Rumunijos ir Olandijos spaudos gaminių pošakio įmonių iš tiekėjų gaunamo apmokėjimo termino duomenys nebuvo pateik ti.

- rodiklis nuo 2011 m. iki 2013 m. augo - rodiklis nuo 2011 m. iki 2013 m. krito - rodiklis nuo 2011 m. iki 2013 m. išliko stabilus


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės sugeba su tiekėjais

susiderėti dėl palankių verslo sąlygų: ne tik tiekėjų efektyvumo rodiklis

viršija analizuojamų rinkų vidurkį, tačiau ir iš tiekėjų gaunamas

apmokėjimo terminas – 45 dienos – viršija analizuojamų rinkų

vidutinės įmonės gaunamą apmokėjimo terminą – 23 dienos.

49

KLIENTŲ ĮSISKOLINIMŲ VALDYMO PERSPEKTYVA

► Žemesni klientų įsiskolinimai parodo, jog įmonė sugeba greičiau surinkti jai priklausančias pajamas iš klientų už jau atliktas spausdinimo paslaugas *.

► Spaudos gaminių pošakio įmonių klientų įsiskolinimų dalies rodikliai analizuojamose rinkose yra labai įvairūs: svyruoja nuo 0% iki 26,9%.

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės ne taip gerai kaip analizuojamų rinkų įmonės valdo klientų įsiskolinimus: Lietuvos įmonių klientų įsiskolinimų dalies lyginant su

metinėmis pardavimo pajamomis rodiklis 2011-2013 m. nežymiai paaugo nuo 15,5% iki 16,6% ir yra aukštesnis nei analizuojamų rinkų atitinkamo rodiklio vidurkis – 12,4%.

► Tai reiškia, kad siekdamos išlaikyti geresnius santykius su klientais Lietuvos įmonės taiko klientams didesnius apmokėjimo at idėjimo terminus, taip prisiimdamas aukštesnę

klientų nemokumo riziką.

Geriau

negu

vid

urk

is

96

94

70

67

57

45

43

33

31

6

0

0 20 40 60 80 100 120

Olandija

Rumunija

Lenkija

Vengrija

Lietuva

Švedija

Norvegija


Rusija

JK

Vokietija

KLIENTAMS SUTEIKIAMAS APMOKĖJIMO TERMINAS

Pinigų srauto valdymo rodikliai

Pastabos:

* - Skaičiuojant klientų įsiskolinimų dalies rodiklį klientų įsiskolinimai lyginami su metinėmis spaudos gaminių pošakio įmonių pardavimo pajamomis, kad būtų nustatyta santykinė klientų įsiskolinimų reikšmė kiekvienai įmonei atskirai ir, kad klientų įsiskolinimų reikšmė būtų palygintina tarp skirtingo dydžio įmonių.

15,5

7,7

0,0

18,5

11,7 12,9

20,6 23,7

26,9

15,8

8,5

0,0

20,6

12,0 12,9

21,7 22,4

26,3

16,6

12,4

0,4

10,6 12,3 13,5

17,4 18,9

0

5

10

15

20

25

30

Lietuva Analizuojamos rinkos Vokietija Hungary Norvegija Švedija Lenkija Olandija Rumunija

%

SPAUDOS GAMINIŲ POŠAKIO UŽSIENIO IR LIETUVOS ĮMONIŲ KLIENTŲ ĮSISKOLINIMŲ DALIS LYGINANT SU METINĖMIS PARDAVIMO PAJAMOMIS

2011 2012 2013

- rodiklis nuo 2011 m. iki 2013 m. augo - rodiklis nuo 2011 m. iki 2013 m. krito - rodiklis nuo 2011 m. iki 2013 m. išliko stabilus


Lietuvoje



Lietuvos įmonių

konkurencingumas


lyginamoji analizė

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonės nesugeba su klientais

susiderėti dėl palankių verslo sąlygų: ne tik klientų įsiskolinimų dalies

lyginant su metinėmis pardavimo pajamomis rodiklis viršija

analizuojamų rinkų vidurkį, tačiau ir klientams suteikiamas

apmokėjimo už suteiktas spausdinimo paslaugas terminas – 57

dienos – viršija analizuojamų rinkų vidutinės įmonės klientui

suteikiamą apmokėjimo terminą – 33 dienos.

dienos

50

III.3 Lietuvos įmonių konkurenciniai pranašumai ir

tobulintinos sritys

51

-

2

4

6

8

10

Pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, tūkst.

Lt

Pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, tūkst.

Lt

Pelningumas, %

Vidutinis darbo užmokestis, tūkst. Lt

Investuoto kapitalo grąža (ROCE), %

Ilgalaikis turtas vienam darbuotojui, tūkst. Lt

Analizuojamos užsienio rinkos Lietuva Lenkija Norvegija


Lietuvoje




lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas

Lietuvos gamintojų tarptautinio konkurencingumo radaras

LIETUVOS ĮMONIŲ KONKURENCINGUMO VERTINIMAS IR TOBULINTINOS

SRITYS

Įmonių strategija:

► Tipinė Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonė siekia tapti santykių su verslo

partneriais lydere:

► Įmonės save pozicionuoja kaip teikiančios išskirtinę aptarnavimo kokybę,

lanksčiai prisitaikančios prie kliento poreikių;

► Taikomas paprastas ir lankstus paslaugų užsakymo procesas (el. paštu);

► aktyviai plečiama klientų bazė;

► taikomi ilgi atidėjimo terminai.

Gamybos procesas:

► Lietuvos įmonių gamybos procesas nėra pakankamai optimizuotas.

Išnaudodamos žemų darbo užmokesčio kaštų konkurencinį pranašumą, įmonės

strategiškai remiasi žemų kaštų, žmonių darbui imlesne gamyba, mažiau dėmesio

skiriama veiklos procesų tobulinimui.

► Lietuvos įmonės siekia analizuojamų rinkų vidurkį pagal naudojamą technologijų

kiekį bei produktyvų įrangos išnaudojimą, tačiau itin žemas pastarųjų trejų metų

kapitalo išlaidų ir pajamų santykio rodiklis rodo, jog pastaraisiais metais Lietuvos

įmonės pasyviai investavo į naujus technologinius pajėgumus. Dėl senstančios

įrangos krenta įmonių našumas.

► Neaukštas vidutinio užsakymo vertės rodiklis rodo, jog Lietuvos įmonės geba

vykdyti užsakymus principu „pačiu laiku“ (angl. „just in time”).

Pardavimų procesas:

► Lietuva nuo lyderių atsilieka pagal pajamų vienam darbuotojui rodiklius, kas rodo,

jog nepakankamai dėmesio skiriama pardavimams, rinkodarai ir pozicionavimui.

► Pardavimo kanalai turėtų būti labiau pritaikyti aptarnaujamiems klientų segmentas,

pvz., interneto kanalas smulkiems klientams (kur klientas pats valdo ir stebi

užsakymo vykdymą), aktyvūs pardavimai stambiems klientams ir pan.

Finansiniai veiklos rezultatai:

► Iš analizuotų rinkų Lietuva išsiskiria savo pelningumu – gebėjimu optimizuoti

sąnaudas. Tai, tikėtina, yra didele dalimi nulemta santykinai žemų darbo

užmokesčio kaštų, tačiau nėra tvaru ilgalaikėje perspektyvoje.

KONKURENCINGUMO RADARAS

► Sudarant konkurencingumo radarą, iš analizuotų rinkų buvo atrinkta artima Lietuvai

rinka (Lenkija) bei pirmaujanti rinka (Norvegija).

► Šalies sektoriaus rodikliai, išeinantys iš raudonai pažymėto ploto ribų, rodo šalies

konkurencinius pranašumus Europos rinkoje.

► Rodiklio reikšmei patenkant į raudoną plotą reiškia, kad šiuo aspektu šalis yra

blogesnė už vidutinę įmonę, veikiančią rinkoje, ir išskirtinio pranašumo neturi.

Pastabos:

Radaro skalė nuo 1 iki 10 rodo santykini šalių pranašumą pagal atitinkamą rodiklį. Balas lygus 10 suteikiamas toms šalims, kurios pagal atitinkamą rodiklį patenka tarp 10% geriausių, o balas lygus 1 - šalims,

kurios pagal atitinkamą rodiklį patenka tarp 10% blogiausių.

Ar gebame

valdyti

sąnaudas?

Kiek iš viso to

uždirbame?

Ar turime

konkurencingus darbo

užmokesčio kaštus?

Ar gebame parduoti?

Ar našiai dirbame? Ar pakankamai

investuojame į

kapitalą?

52

Pagrindinės analizės įžvalgos bei spaudos gaminių pošakio vystymo strateginės kryptys


Lietuvoje




lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas

ĮMONIŲ LYGMENS STRATEGINĖS KRYPTYS

I. Orientacija į paslaugos, ne vien tik produkto, teikimą. Spaudos

gaminiai vartotojų vertinami kaip prekės, kurių kokybė nėra ženkliai

diferencijuota lyginant skirtingus gamintojus, tad spaudos prekė

pasirenkama tik pagal žemesnę kainą. Išskirtinumo rinkoje suteikia

teikiamos papildomos pažangios paslaugos:

► spausdinimo pagal poreikį, savarankiško kliento atsargų

prognozavimo ir papildymo pažangiais procesų sprendimais

paremtos paslaugos;

► vertės grandinės plėtra pagrįstos paslaugos (pvz., rinkodaros

koncepcijų rengimas, dizainas, logistika, tiesioginės rinkodaros

funkcijos atlikimas)

► kintamų duomenų spausdinimo, spausdinimo internetu (angl.

web-to-print), kt. pažangia įranga ar informacinių technologijų

sprendimais paremtos paslaugos.

II. Detalesnė klientų segmentacija ir susiejimas su didžiausią

pridėtinę vertę jiems kuriančiais paslaugų teikimo aspektais,

įskaitant:

► tinkamų pardavimo kanalų parinkimą, pvz. spausdinimo

internetu (angl. web-to-print) paslaugos;

► klientui svarbių aptarnavimo aspektų vystymą, pvz.,

reagavimo į kliento užklausą trumpinimas (eksporto rinkose

spaudos tarpininkai yra spaudžiami rinkos pateikti pasiūlymus

per mažiau nei 6 val. nuo užklausos gavimo), palankių

apmokėjimo sąlygų taikymas arba gamyba pagal poreikį;

► tinkamą kainodarą už papildomas klientui vertę kuriančias

paslaugas

III. Veiklos procesų tobulinimas - šiuo metu dauguma įmonių atitinka tik

minimalius standartus, leidžiančius konkuruoti eksporto rinkose.

Lietuvos įmonės turėtų orientuotis šių sričių tobulinimą:

► Atsargų valdymas (galimas automatizavimas);

► Kokybės bei efektyvumo (ISO, LEAN) standartų diegimas.

IV. Įmonės turi siekti tapti tausojančiomis aplinką, inovatyviai

panaudoti perdirbtas/ perdirbamas medžiagas. Tai yra

reikšmingas konkurencinis pranašumas, ypač Vakarų Europos

rinkose.

MAKROEKONOMINĖS STRATEGINĖS KRYPTIS

I. Strateginė kooperacija siekiant:

► stiprinti pardavimų veiklą – kooperuojantis sumažinama rizika ir efektyviau išnaudojamos papildomos

investicijos pardavimo funkcijos užsienio rinkose plėtojimui. Bendradarbiaudamos įmonių grupės ne tik

turi stipresnes derybines galias bei didesnį konkurencinį patrauklumą (dėl bendrų pajėgumų) derantis su

spaudos agentais užsienio rinkose, bet dėl išaugusių pardavimų pajėgumų įgyja geresnes galimybes

kurti bendras pardavimų atstovybes/ samdyti savo aktyvių pardavimų vadovus eksporto rinkose;

► stiprinti pirkimų veiklą ir veiklos procesus – derybinės galios konsolidavimas yra naudingas derantis

su pagrindinių, standartinių žaliavų (pvz., popieriaus) tiekėjais. Taip pat besikooperuojančios įmonės

laikosi bendrų kokybės standartų, dalinasi patirtimi (angl. know-how), kas ilgalaikėje perspektyvoje

didina šių įmonių konkurencingumą;

► plėsti paslaugų kompleksiškumą – vertės grandinės integracija galėtų tapti vienas iš būdų Lietuvos

spaudos sektoriui tapti konkureningesniu. Atskirų vertės grandinės dalyvių – nuo popieriaus gamintojo/

pardavėjo, iki logistikos paslaugų teikėjo – kooperacija sudarytų prielaidas įmonėms specializuotis,

tačiau tuo pačiu metu klientams pateikti kompleksinį produkto su pridėtinėmis paslaugomis (dizaino,

logistikos, atsargų valdymo ir kt.) pasiūlymą, kuriantį aukštesnę pridėtinę vertę.

II. Strateginė orientacija į perspektyvius segmentus (specializacija):

► Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių duomenys rodo, jog įmonių vykdomos veiklos (gaminamos

produkcijos, naudojamo spausdinimo būdo, technologinės įrangos, kt.) didesnė specializacija padeda

generuoti didesnes pajamas;

► vienas iš perspektyviausių specializacijos pavyzdžių galėtų būti laipsniškas persiorientavimas į

pakuočių spaudos rinką, nes pakuočių spaudos gaminių rinkai, priešingai nei leidybos bei komercinės

spaudos, neigiamos įtakos nedaro sparti interneto plėtra. Pakuočių spaudos gaminių rinkai

prognozuojamas tvarus augimas ilgalaikėje perspektyvoje;

► orientacija į nišinių spaudos produktų gamybą, siekiant gaminti aukštos pridėtinės vertės spaudos

gaminius, konkuruojančius rinkoje inovatyvumu. Daugiausiai perspektyvų šiuo metu turinti aukštos

pridėtinės vertės spaudos gaminių niša – elektronikos spauda. Tai – itin aukštą pridėtinę vertę kurianti,

sparčiai auganti rinka, kuri pritaikoma saulės baterijų gamyboje, elektroninių automobilių gamyboje, kt.;

► orientacija į smulkių, tačiau specifinių žinių (angl. know-how) ar technologinių sprendimų reikalaujančius

segmentus įmonėms taip pat suteikia trumpojo ir vidutinio laikotarpio konkurencinį pranašumą (pvz.,

atsparūs vandeniui spaudos sprendimai)

► orientaciją į tinkamus produktus/ paslaugas, kuomet strategiškai pasirenkama konkuruoti tuose

segmentuose, kurie yra nejautrūs atstumui (pvz., bestselerių (įskaitant užsienio kalbomis) spausdinimas)

– tinkamai nepasirinkus šių segmentų konkuruojama su žemų kaštų šalimis, pvz., Kinija.

53

0%

5%

10%

15%

0 1 2 3 Produkto sudėtingumas, kompleksiškumas

Išskirtinių santykių su klientais lyderiai

Produktų lyderiai

Kaštų lyderiai

Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių veiklos tobulinimo rekomendacijos pagal strategines kryptis

Žemas Vidutinis Aukštas

0

2

1

3

2 strateginė kryptis: santykių su klientais lyderis

► Specializacija

► Papildomų pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų teikimas.

► Itin trumpi reakcijos į kliento užklausą/ gamybos terminai.

► Išskirtinis lankstumas: terminų, kokybės, kiekių atžvilgiu.

Inovatyvumas

► Procesų inovacijos, orientuotos į patikimą kokybiškos produkcijos klientui tiekimą laiku bei

kliento pastangų užsakant paslaugas minimizavimą.

Veiklos procesų tobulinimas

► Ilgalaikės strateginės partnerystės su vienu-keliais klientais siekiant derinti ilgalaikę įmonių

strategiją su ilgalaikiais klientų interesais.

► Užsakymo procesų perkėlimas į elektroninę erdvę, sąsajos su kliento informacinėmis

sistemomis (pvz., atsargų lygio stebėjimas ir produkcijos teikimas be papildomo užsakymo).

1 strateginė kryptis: kaštų lyderis

► Specializacija

► Specializacija į gamybos proceso efektyvinimą.

► Inovatyvumas

► Procesų inovacijos, leidžiančios užtikrinti optimalius kaštus ir

standartinę kokybę.

► Veiklos procesų tobulinimas

► Procesų suderinimo ir nuolatinio tobulinimo sistemos įgyvendinimas

(efektyvus projektų valdymas, kokybės užtikrinimo procedūrų

diegimas, žaliavų panaudojimo gerinimas) – kaštų mažinimas ir

kokybės gerinimas minimizuojant gamybos atliekų kiekį.

► Kooperacija tarp Lietuvos spaudos gaminių pošakio įmonių (per

bendrą pardavimo / rinkodaros strategiją) plečiant produktų tiekimo

didelėmis apimtimis galimybes.

- tipinė Lietuvos įmonė šiuo metu 0

3 strateginė kryptis: produktų lyderis

► Specializacija

► Aktyvi pažangių ir inovacijomis grįstų spausdinimo paslaugų plėtra.

► Specializacija į nišinės, itin aukštos pridėtinės vertės spaudos produkcijos gamybą (pvz.,

elektronikos spauda).

► Inovatyvumas

► Kurti inovatyvias paslaugas, pagal poreikį įsigyjant šioms paslaugoms teikti reikalingą

techninę įrangą (pvz., spausdinimo pagal poreikį paslauga, kintamų duomenų spausdinimo

paslauga, savarankiško dizaino susikūrimo internetu paslauga, kt.).

► Aplinkosauginių aspektų integravimas (perdirbtų medžiagų, ekologiškų žaliavų naudojimas,

energijos poreikio gamyboje mažinimas).

► Specifinių nišų, kur technologija yra konkurencinis pranašumas, paieška ir užėmimas per

specializaciją.

► Inovacijos jutiminių savybių (tekstūra, kvapas) suteikimo spaudos gaminiams srityje.

► Veiklos procesų tobulinimas

► Žmogiškųjų išteklių kompetencijos vystymas (vidinis MTEP personalas, laboratorijos),

bendradarbiavimas su tyrimus atliekančiomis institucijomis (universitetais, privačiomis

kompanijomis).

► Pardavimų ir rinkodaros veiklos stiprinimas (rinkos analizės gebėjimų stiprinimas siekiant

nustatyti paklausias produkcijos savybes bei tinkamai jas pozicionuoti).


Lietuvoje




lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas

Peln

ing

um

as,

%

54

PR

IOR

ITE

TIN

ĖS

RIN

KO

S P

AG

AL

SP

AU

DO

S G

AM

INIŲ

PO

ŠA

KIO

DY

DĮ,

AU

GIM

Ą I

R A

TV

IRU

MĄ

Užsienio rinkų analizės apibendrinimas

Jungtinė

Karalystė

Tikslinės rinkos

► Tarpininkai

► Leidėjai

► Reklamos agentūros

► Stambios verslo korporacijos

► Pramonės įmonės

► Elektronikos spaudos gaminių / elektronikos prietaisų gamintojai

► Parodos, mugės

► Spausdinimo sektoriaus įmones vienijančios organizacijos

Švedija ir

Norvegija

Rusija

Vokietija

Pagrindiniai pardavimo kanalai Konkurentai Pozicionavimas, įėjimo strategijos

► Vietiniai gamintojai

► JAV

► Kinija

► Vokietija

► Italija

► Olandija

► Strateginės partnerystės su vietinėmis spaudos gaminių rinkos įmonėmis

► Spausdinimo sektoriaus agentūros

► Leidėjai






► Danija

► Jungtinė Karalystė

► Vokietija

► Suomija

► Lenkija

► Estija

► Viešasis sektorius

► Leidėjai



► Parodos, mugės


► Ukraina

► Lenkija

► Vokietija

► Kinija

► Italija


► Leidėjai




► Parodos, mugės


► Jungtinė Karalystė

► Lenkija

► Olandija

► Prancūzija

► Austrija

► Konkurencinga kaina

► Pilnas spausdinimo paslaugų paketas

► Inovatyvios / aukštos pridėtinės vertės spausdinimo paslaugos

► Aplinkos tausojimas

► Konkurencinga kaina

► Aukšta kokybė

► Spausdinimo pagal poreikį paslauga

► Kitos inovatyvios / aukštos pridėtinės vertės spausdinimo paslaugos

► Lankstumas priimant bei vykdant užsakymus

► Aplinkos tausojimas

► Stiprus prekės ženklas

► Spausdinimo pagal poreikį paslauga

► Kitos inovatyvios / aukštos pridėtinės vertės spausdinimo paslaugos

► Patrauklios finansinės sąlygos: kaina, apmokėjimo sąlygos, kt.

► Patikimumas

► Vietinės rinkos išmanymas

► Lankstumas derantis su klientais

► Pilnas spausdinimo paslaugų paketas

► Aplinkos tausojimas labiausiai vertinamas lyginant su kitomis tikslinėmis rinkomis


Lietuvoje




lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių

konkurencingumas

Documents

Spaudos pošakis