Upload
others
View
6
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Socialinis emocinis
mikroklimatas ir jo įtaka
ugdymuisi ir savijautai
Ariogalos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros
vyresnioji mokytoja, gimnazijos ,,Sveikuolių"
klubo veiklos koordinatorė Vilma Šegždienė
2018 m.
Ariogala
Tikslas
Pasidalinti gerąja darbo patirtimi, siekiant
kurti palankų socialinį emocinį
mikroklimatą Raseinių r. Ariogalos
gimnazijoje, darantį įtaką mokinių
ugdymuisi ir savijautai
Kas yra emocijos?
Nuo ko jos priklauso?
Kas yra emocijos?
Emocijos – žmogaus santykio su vidinio ar
išorinio pasaulio objektais išgyvenimas.
• Emocijas lemia aplinkos reiškinių savybių
santykis su individo poreikiais.
• Emocijos yra sąmoningos.
• Emocijos turi įvertinamąjį komponentą.
Meilės Lukšienės mintis
Ateities mokyklą vaizduojamės kaip tam tikrą
visuomenės dalelę – bendriją, kurią sudaro
mokiniai, mokytojai ir tėvai. Jų bendras
tikslas – brandinti jauną žmogų, atverti jam
tobulėjimo kelius. To pasiekti neįmanoma, jei
netikime, kad kiekvienas gali ir privalo
tobulėti.
Socialinis emocinis mikroklimatas – kuo jis
reikšmingas?
Psichologinio klimato gerinimas
Palankus klimatas sudaro geresnes sąlygas
kokybiškam ugdymui bei ugdymuisi. Šiltas
mokyklos psichologinis klimatas daro didelę
įtaką tiek mokinių rezultatams, tiek pedagogų
efektyviam darbui ir bendradarbiavimui, veikia
besimokančiųjų jausmus ir skatina dalyvauti
bendroje veikloje. Palankus klimatas yra viena
iš svarbiausių jauno žmogaus sėkmingo
ugdymo sąlygų.
Emocinis mikroklimatas ypač susijęs
su emociniu intelektu
Vertėtų paminėti tai, kad aukštas emocinis
intelektas padeda mokiniui suvaldyti stresą bei
atpažinti savo jausmus. Pajutus neigiamų
emocijų bangą, galima laiku užkirsti joms
kelią, nekonfliktuoti su aplinkiniais. Streso
suvaldymas skatina pozityvumą ir leidžia
pasiekti geresnių rezultatų.
Kaip pagerinti socialinį emocinį
mikroklimatą?
Akivaizdu, kad gebantis valdyti savo emocijas
ir mokantis suprasti kitus mokinys yra
patikimas. Jis nėra impulsyvus, moka
susivaldyti ribinėse situacijose, todėl mažiau
konfliktuoja su aplinkiniais. Aukšto emocinio
intelekto mokinys visada išklausys ir šalia
esantį, gebės įsijausti į jo jausmus ir taip
suvaldyti konfliktą.
Kaip pagerinti socialinį emocinį
mikroklimatą?
• Mokytojai pastebi, kad lengviau dirbti ir
bendradarbiauti su emociškai išsilavinusiu
vaiku, nes taip galima pasiekti geresnių
rezultatų. Mokytojas turi lavinti emocinį vaiko
intelektą, nes taip padės ne tik pačiam vaikui,
bet ir visai jo aplinkai, o kartu ir sau.
Kaip pagerinti socialinį emocinį
mikroklimatą?
Mokytojas tik įėjęs į klasę pajaučia jos
mikroklimatą. Jei jis yra neigiamas – vaikai
susipykę, nusiminę, įsiaudrinę – pamokos net
neverta pradėti, nes ji neduos jokios naudos.
Vaikų mintys suksis apie jų jausmus, o ne apie
perteikiamą informaciją. Kiekvienos pamokos
pradžioje svarbu ,,susitvarkyti” mikroklimatą
atvirais klausimais ir pokalbiais.
Tyrimas
Saugi mokykla – saugūs mokiniai
Ariogalos gimnazijoje atliktas tyrimas
(anonimine anketa), kurio tikslas – išsiaiškinti,
kaip jaučiasi mokiniai gimnazijoje, kaip
vertina savo santykius su mokytojais ir kas turi
tam įtakos.
Apklausoje dalyvavo 287
5-IV g klasių mokinių
Išvados
1. 79 proc. respondentų gimnazijos
bendruomenės tarpusavio santykius vertina
gerai ir labai gerai.
2. Gimnazijoje labai saugiai jaučiasi 16 proc. ir
saugiai – 48 proc. apklaustųjų.
3. Daugiau kaip pusė mokinių yra patenkinti
savimi, jaučiasi laimingi, laisvai gali pareikšti
savo nuomonę ir įsitikinimus.
Išvados
4. 35 proc. respondentų trūksta pasitikėjimo
savimi.
5. Nedidelė dalis apklaustųjų jaučiasi blogesni
nei kiti, bijo suklysti, pralaimėti, jaučiasi
vieniši, lengvai pažeidžiami dėl kitų
nuomonės, komentarų ir požiūrio bei galvoja,
kad nepajėgs susivaldyti.
6. Didesnioji dalis tiriamųjų savo santykius su
bendraažiais vertina gerai.
Išvados
7. 34 proc. mokinių teigia, kad mokytojai iš jų
per daug reikalauja ir tikisi.
8. Didesnioji dalis tiriamųjų nejaučia baimės,
nerimo ir streso.
9. Pusė apklaustųjų sutinka, kad gimnazijoje
jaučiasi nesaugūs dėl nepasitikėjimo savimi,
pokyčių, smurto, patyčių mokykloje, savo
baikštumo, draugų neturėjimo
Išvados
10. 39 proc. respondentų teigia, kad mokinių
nesaugumui gimnazijoje turi blogi santykiai su
mokytojais, 35 proc. – blogi santykiai šeimoje,
33 proc. – smurtas šeimoje, 32 proc.– bloga
materialinė padėtis ir 31 proc. – netinkama
mokymo(si) aplinka ir atmosfera.
Tyrimas ,, Socialinis emocinis Raseinių
r. Ariogalos gimnazijos mikroklimatas”
Tyrimas atliktas 2018 m. kovo mėn.
Tyrime dalyvavo 101 (5-I g kl.) mokinys.
Tiriamiesiems buvo pateikta 14 klausimų
(anoniminė anketa).
Tyrimą atliko: psichologė Lilija Masnikė,
socialinės pedagogės Kristina Drumstienė,
Rima Draukšienė
Mūsų gimnazija yra jauki
0,47
0,42
0,1
0,01
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%
Mano nuomonė gimnazijoje yra svarbi
0,32
0,41
0,19
0,08
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
Mokinių pasiekimai ir laimėjimai yra
vertinami
0,59
0,36
0,05 0
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Mokytojai gerbia mane
0,46
0,42
0,11
0,01
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%
Mokytojai nėra mane įžeidę
0,56
0,17 0,17
0,1
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Mokytojams rūpi, kaip aš jaučiuosi
0,42
0,34
0,2
0,04
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
Mokytojai draugiški man
0,46
0,42
0,11
0,01
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%
Mokytojai gimnazijoje su manimi
elgiasi teisingai
0,55
0,32
0,12
0,01
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Mano santykiai su mokytojais nėra
įtempti 0,57
0,3
0,1
0,03
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Mūsų klasės mokiniai su mokytojais elgiasi
pagarbiai ir neįžūliai
0,36
0,23 0,24
0,17
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
Bendraklasiai nesišaipo iš tų, kurie
stengiasi gerai mokytis
0,49
0,3
0,12 0,09
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Mano santykiai su kitais mokiniais nėra
įtempti, nevargina konfliktai
0,55
0,31
0,07 0,07
visiškai sutinku ko gero sutinku ko gero nesutinku visiškai nesutinku
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Tyrimo išvados
1. 49 proc. mokinių gimnazijoje jaučiasi ramiai.
2. 29 proc. tiriamųjų gimnazijoje jaučiasi
pasitikintys savimi.
3. 89 proc. apklaustųjų sutinka, kad gimnazija
yra jauki.
4. 73 proc. respondentų teigia, kad gimnazijoje
jų nuomonė yra svarbi.
Tyrimo išvados
5. 95 proc. tyrime dalyvavusių mokinių sako,
kad jų pasiekimai ir laimėjimai yra vertinami.
6. 88 proc. respondentų teigia, kad mokytojai
juos gerbia.
7. 73 proc. apklaustųjų sako, kad mokytojai jų
nėra įžeidę.
Tyrimo išvados
8. 76 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių
mano, kad mokytojams rūpi, kaip jie jaučiasi.
9. 88 proc. respondentų teigia, kad mokytojai
jiems draugiški.
10. 87 proc. tyrime dalyvavusių mokinių sako,
kad mokytojai gimnazijoje su jais elgiasi
teisingai.
Rekomendacijos
• Klasės valandėlių, gimnazijos bendruomenės
susirinkimų metu akcentuoti pagarbaus,
tolerantiško, kultūringo elgesio svarbą.
Mokytojai privalo ugdyti šiuos
gebėjimus
1. Drąsiai pasipriešinti skriaudėjams.
2. Įveikti sunkumus. Išspręsti konfliktus.
3. Susirasti draugų ir puoselėti draugystę.
4. Būti savikritiškam, atskleisti save.
5. Motyvuoti dirbti sudėtingomis aplinkybėmis.
6. Drąsiai žvelgti į sunkumus.
7. Nesidrovėti artimumo.
Išvados
Socialinis emocinis mikroklimatas turi didelę įtaką mokinių ugdymuisi ir savijautai, todėl visa mokyklos bendruomenė turi plėtoti sveikatos saugojimo kompetenciją bei formuoti mokinių gyvenimo įgūdžius: savarankiškumą, pasitikėjimą ir savikontrolę, gebėjimą laikytis taisyklių, susirasti draugų, bendrauti, spręsti problemas, prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, išmokyti veiksmingai susidoroti su kasdieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis.
Naudota literatūra
• 1. Goleman D. (2009) Emocinis intelektas.
Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ. Presvika
• 2. Shapiro E., Lawrence Dr. (2008) Kaip
ugdyti vaiko emocinį intelektą. Vadovas
tėvams. Presvika
• 3. Lions QUEST Gyvenimo įgūdžių ugdymo
programa ,,Paauglystės kryžkelės" ir moduliai
(2013)
Sėkmės kuriant palankų
mikroklimatą mokyklose!