Upload
truongtuyen
View
250
Download
6
Embed Size (px)
Citation preview
Vytauto Didžiojo Universitetas
Socialinės gerovės fakultetas
Socialinio darbo katedra
Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos
RENGĖ Jonas Ruškus
APROBUOTA VDU Socialinio darbo katedroje
Vytauto Didžiojo universitetas
Kaunas 2013
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
2
Turinys
Įvadas ........................................................................................................................................... 3
Socialinio darbo studijų kryptis ir tyrimo etika ........................................................................... 4
Magistro darbo struktūra ............................................................................................................. 6
Įvadas ........................................................................................................................................... 6
Teorinis tyrimo pagrindimas ....................................................................................................... 10
Tyrimo metodologija ir imtis ....................................................................................................... 11
Tyrimo rezultatai ......................................................................................................................... 17
Diskusija ...................................................................................................................................... 18
Išvados ......................................................................................................................................... 18
Rekomendacijos .......................................................................................................................... 18
Santrauka ..................................................................................................................................... 18
Magistro darbo rengimo organizavimas ...................................................................................... 18
Pasirengimas magistro darbo gynimui, gynimo ir vertinimo procedūra ..................................... 19
Magistro darbo apipavidalinimo reikalavimai ............................................................................. 20
Literatūros šaltinių naudojimas ................................................................................................... 21
Magistro darbo kokybės vertinimo kriterijai ............................................................................... 25
1 Priedas. Magistro darbo titulinis lapas ..................................................................................... 26
2 Priedas. Vytauto Didžiojo bibliotekoje esanti literatūra tyrimo metodologijos klausimais ..... 27
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
3
Įvadas
Lietuva dalyvauja Bolonijos procese, kurio tikslas yra iki 2010 m. apjungti skirtingas aukštojo
mokslo sistemas į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Šio proceso rezultatai yra 2004
metais Dublino darbo grupės parengti skirtingų studijų pakopų kvalifikacijos aprašai. Šiuose
aprašuose magistro studijos apibrėžiamos kaip antroji pakopa, tarp bakalauro ir daktaro.
Aprašuose pabrėžiama, kad baigusieji magistro studijas turi gebėti savitai kurti ir/ar taikyti
idėjas mokslinių tyrimų kontekste, taikyti žinias ir problemų sprendimo gebėjimus naujoje
aplinkoje bei platesniuose (ar multidisciplininiuose) kontekstuose, integruoti žinias ir
formuluoti sprendimus ribotos informacijos sąlygomis prisiimant socialinę ir etinę atsakomybę,
perteikti savo išvadas, žinias ir sprendimus specialistams ir nespecialistams, tęsti mokymąsi ir
savarankiškai studijuoti.
Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo (2009-04-30 d. Nr. XI-242) 48 straipsio 2
punkte teigiama, kad magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam
mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.
Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų
krypties magistro laipsnis.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2010-06-3 d. nr. v-826)
patvirtintas magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas numato (3 skyriaus
16.1.-16.4. punktai), kad magistro studijų programą baigęs ir magistro kvalifikacinį laipsnį
įgijęs asmuo turės reikšmingai aukštesnes, nei pasiekiamos per pirmosios pakopos studijas,
kompetencijas:
- bus įgijęs savitam ir savarankiškam mokslinių idėjų plėtojimui ir taikymui pakankamų
studijuotos mokslo šakos žinių, susipažinęs su naujausiomis tos šakos mokslo teorijomis,
metodais ir technologijomis;
- bus įgudęs įgytą žinojimą ir supratimą, šiuolaikinius metodus taikyti analitinių gebėjimų,
inovatyvumo ir žinių integracijos reikalaujančioje praktinėje veikloje, įskaitant mokslinius
tyrimus, išmanys analizės metodų taikymo ribas, mokės įvertinti tyrimų rezultatus ir
nustatyti jų patikimumą;
- galės įgytą žinojimą, supratimą ir gebėjimą spręsti problemas taikyti naujoje, nežinomoje ar
nuolat kintančioje aplinkoje bei plačiuose (tarpkryptiniuose, tarpsritiniuose) kontekstuose,
susijusiuose su savo studijų sritimi;
- gebės nuolat savarankiškai mokytis, pažinti ir kritiškai vertinti studijuoto pažinimo ar
kūrimo lauko teorines bei praktines naujoves, efektyviai veikti aplinkybėmis, kai stokojama
išsamios informacijos bei instrukcijų, pagrįsti daromas išvadas ir jas deramai pateikti
įvairaus išsilavinimo suinteresuotiems asmenims, suvokti etinius ir socialinius savo žinojimo
ir jo pagrindu priimamų sprendimų padarinius ir atsakomybę už juos.
Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše numatyta (3 skyrius, 20
punktas), kad magistro studijų baigiamasis darbas turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais
tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas,
atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu magistrantas turi
parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų
anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šių rekomendacijų atveju, socialinio darbo) darbus,
savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (socialinio darbo) tyrimus, aprašyti savo atliktą
tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal universiteto patvirtintus
reikalavimus.
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
4
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslas yra parengti
socialinį darbuotoją, gebantį tirti kontekstualizuotą praktiką integruojant ir plėtojant
profesines žinias, gebėjimus, vertybes; skatinant žmonių tarpusavio santykių ir asmens
sąveikos su aplinka problemų sprendimą; inicijuojant socialinius pokyčius bei inovacijas
siekiant asmens gerovės, stiprinant pilietinę visuomenę bei tobulinant asmenines profesines
kompetencijas.
Minėtos bendrosios socialinio darbo kompetencijos plėtojamos integruojant žinias, įgyjamas
teorinių studijų ir praktinio mokymosi procese. Nuoseklaus integravimo procese susiformavęs
žinojimas leidžia studentams išsiugdyti gebėjimus, užtikrinančius kompetentingą veiklą
įvairiose socialinio darbo srityse, skirtinguose lygmenyse. Studentai turėtų būti pasirengę veikti
ne tik psichosocialinės sąveikos, bet ir organizacijos, bendruomenės, socialinės politikos
lygmenyse. Išskirtinis socialinio darbo magistrų kompetencijos bruožas yra gebėjimas inicijuoti
ir įgyvendinti novacijas, grindžiamas reflektavimu ir tyrimais.
Tyrimo metodologijos dalykai kartu su baigiamuoju magistro darbu sudaro 40% visos Vytauto
Didžiojo universiteto socialinio darbo magistrantūros studijų programos. Specifinės socialinio
darbo tyrimo kompetencijos VDU Socialinio darbo magistro programoje įgyjamos dalykuose
„Veiklos tyrimas siekiant socialinio teisingumo globaliame kontekste“, “Socialinio darbo
tyrimų modeliavimas”, “Kokybinių tyrimų metodologija“. Tyrimo kompetencijos plėtojamos
ir teorinių dalykų metu rengiant savarankiškus darbus.
Magistrantas, atlikdamas tyrimą ir rengdamas magistro darbą vadovaujasi šiame dokumente
pateiktomis rekomendacijomis. Rekomendacijose apibrėžiami bendrieji metodologiniai
tiriamojo darbo parametrai bei kokybės vertinimo kriterijai. Magistrantas savarankiškai, taip
pat vadovo bei Socialinio darbo katedros konsultuojamas, sprendžia tyrimo temos ir
metodologijos pasirinkimo klausimus.
Rekomendacijose pavyzdžiais pateikiami Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės gerovės
fakulteto studentų darbai. Akivaizdu, kad pavyzdžiai neaprėpia visų galimų tyrimo parametrų
formuluočių variantų, todėl magistrantai privalo nekartoti pateiktų pavyzdžių, bet ieškoti
originalių formuluočių. Rekomendacijos remiasi šaltiniais, kurie yra nurodyti šio dokumento
išnašose (dauguma jų yra VDU bibliotekoje) ir 3 priede.
Socialinio darbo studijų kryptis ir tyrimo etika
Socialinio darbo magistro tyrimas turi atitikti studijų kryptį. Socialinio darbo STUDIJŲ KRYPTĮ apibrėžia VDU Socialinės gerovės fakultete veikiančioje socialinio darbo magistro
studijų programoje nurodytos mokslinių socialinio darbo kompetencijų sritis. Tai - socialinio
darbo tyrimų inicijavimas ir organizavimas, kritiškas tyrimų rezultatų reflektavimas ir taikymas
profesinėje veikloje kuriant naujas žinias apie socialinio darbo tapatumą, socialinio darbo
metodus ir atskleidžiant socialinio darbo paslaugų gavėjų perspektyvas. Socialinio darbo
tyrimas yra specifinis, atitinka studijų kryptį, pagal tyrimo klausimą ir tyrimo objektą.
Socialinio darbo tyrimo atitikimą studijų krypčiai nurodo VDU Socialinio darbo magistro
programoje apibrėžtos bendrųjų socialinio darbo kompetencijų sritis:
a) profesinės bei asmeninės patirties reflektavimas, vertinimas ir konceptualizavimas plėtojant
socialinio darbo profesiją;
b) išteklių vertinimas, paieška, efektyvus panaudojimas ir plėtotė;
c) socialinės politikos kritiškas reflektavimas inicijuojant žmogaus teises ir socialinį
teisingumą skatinančius pokyčius;
d) sąveikos su įvairiais paslaugų vartotojais kūrimas atsakingai ir sistemingai taikant įvairius
socialinio darbo metodus, atsižvelgiant į kompleksines situacijas.
Magistro darbo atitiktis studijų krypčiai taip pat reiškia, kad magistro darbas atitinka tarptautinę
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
5
socialinio darbo sampratą, pagal kurią socialinio darbo profesija skatina socialinius pokyčius,
žmonių santykių problemų sprendimą, žmonių išlaisvinimą dėl jų gerovės. Socialinis darbas,
naudodamas žmogaus elgsenos ir socialinių sistemų teorijas, įsiterpia į žmonių ir aplinkos
sąveiką. Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai yra esminiai socialiniame darbe.1
Daugiau informacijos apie tyrimų atitikimą socialinio darbo krypčiai yra pateikiama socialinio
darbo tyrimų metodologijos knygose (Richard, Grinnell, 1997; Corby, 2006). Kokybinių tyrimų
metodų taikymas ir tyrimų etikos laikymasis sustiprina socialinio darbo tyrimo tapatumą.
Socialinio darbo tyrėjo ir respondento ar tyrimo dalyvio santykis aprioriškai yra apibrėžiamas
galiomis ir pasitikėjimu. Todėl ETIKA yra vienas esminių tiriamojo darbo bruožų, būdingų
visiems tyrimo komponentams ir etapams. Konkrečių tyrimo etinių klausimų ir dilemų
sprendimas turėtų būti aprašytas magistro darbe. Tyrėjas privalo laikytis šių nuostatų
(Kardelis, 2002; Bryman, 2008; Žydžiūnaitė, 2008; Code of Ethics for Social Work and Social
Care Research. Joint University Council):
1. Išlaikyti visuose tyrimo etapuose ryšį su socialinio darbo tikslais ir vertybėmis, laikytis
etinio sąmoningumo, prisiimti atsakomybę už savo darbą.
2. Ieškoti galimybių įgalinti klientus, gerinti jų socialinę gerovę ir socialinio kapitalo
prieinamumą.
3. Kartu su klientais, organizacija ir bendruomene siekti emancipacinių tyrimo tikslų: plėtoti
socialinį teisingumą, klientų savarankiškumą, lygiateisiškumą ir galių balansą, siekti
asmens išlaisvėjimo iš įvairių visuomeninių, socialinės aplinkos sukeltų suvaržymų.
4. Nekelti fizinės ar psichinės žalos, diskomforto ir pavojaus tyrimo dalyviams, netrikdyti jų
kasdieninio gyvenimo ritmo ir nepažeisti privatumo.
5. Netoleruoti diskriminacijos pagal amžių, gebėjimus, lytį, tautiškumą, religiją, lytinę
orientaciją, sveikatą, šeimyninį statusą ar pan.
6. Tyrimo duomenis grįsti tyrimo dalyvių perspektyva bei patirtimis.
7. Apsisprendžiant dėl tyrimo klausimo ir tikslo įvertinti galimas tyrimo pasekmes socialinio
darbo klientams, taip pat socialines paslaugas teikiančioms organizacijoms,
bendruomenėms, įsitikinti, kad nebus statomi į pavojų klientų interesai.
8. Įvertinti savo kompetenciją atlikti tyrimą prieš pasirenkant tyrimo objektą ir
metodologiją, suvokti savo paties atliekamos ekspertizės ribas.
9. Atsakingai galutinėje tyrimo ataskaitoje aprašyti tyrimo metodologiją, procedūras,
instrumentus bei duomenis. Metodologiniai ir procedūriniai tyrimo komponentai yra
vieši.
10. Saugoti asmenų ir institucijų duomenų konfidencialumą, išskyrus tuos atvejus, kai
respondentai ir institucijų atstovai sutinka būti įvardinti.
11. Gerbti respondento ar tyrimo dalyvio teisę atsisakyti dalyvauti tyrime, ypač jei tyrėjas turi
hierarchinio pobūdžio santykį su tyrimo dalyviu. Jei tyrėjas turi hierarchinį santykį su
tyrimo dalyviu, tai galima netgi abejoti duomenų patikimumu. Tokiu atveju derėtų
sąmoningai atsisakyti tyrimo dalyvio.
12. Leisti respondentui ar tyrimo dalyviui laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo tyrime,
informuoti jį apie tyrimo tikslus. Jei respondento suvokimo ar komunikaciniai gebėjimai
yra sutrikę, būtinas trečiojo asmens, teisiškai atsakingo už respondentą, sutikimas.
13. Remtis stipriųjų pusių perspektyva akcentuojant ne individo ir aplinkos problemas, o jų
sprendimo, taip pat individo ir aplinkos pokyčių galimybes. Tyrėjas privalo atminti, kad
1 www.ifsw.org
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
6
problemų akcentavimas, jų iškėlimas į tyrimo centrą stiprina neigiamus stereotipus ir
bejėgiškumo pozicijas, tuo tarpu pozityvo ir galimybių akcentavimas skatina
emancipaciją, stiprina kūrybiškumą, iniciatyvas, teigiamas nuostatas.
14. Duomenys turi būti pateikti tiksliai, rūpestingai, vengiant bet kokių iškraipymų, galinčių
turėti įtakos duomenų interpretacijai ir rezultatams. Tyrėjas savo tyrimu neturi kurti ir
stiprinti neigiamus stereotipus apie socialines paslaugas, jas teikiančias organizacijas ir
jas gaunančius klientus.
Magistro darbo struktūra
Rekomenduojama magistro darbo struktūra ir apimtis puslapiais:
Turinys ............................................................................................................................. 1
Santrauka ......................................................................................................................... 1
Summary ..........................................................................................................................1
Įvadas ............................................................................................................................... 2-3
Tyrimo praktinis ir mokslinis aktualumas, klausimas, hipotezė (nestruktūruoto tyrimo atveju
neprivaloma), objektas, tikslas, uždaviniai, trumpas metodo ir imties apibūdinimas
Teorinis tyrimo pagrindimas (ontologija ir teorijos) ....................................................... 17-22
Tyrimo metodologija.... ................................................................................................... 5-10
Tyrimo epistemologija, operacionalizacija (kiekybinio tyrimo atveju), metodas ir instrumentas, imties
charakteristika, duomenų analizės metodai, patikimumas ir tinkamumas, etiniai tyrimo principai.
Tyrimo duomenys. ........................................................................................................... 17-22
Duomenys pateikiami struktūruojant pagal uždavinius arba kategorijas
Diskusija .......................................................................................................................... 2-3
Išvados ............................................................................................................................. 2-3
Tyrimo refleksija, sugretinimas su kitų tyrėjų duomenimis, neišnaudotų tyrimo galimybių įvardijimas.
Rekomendacijos.......................................................................................................... .... 1-2
Literatūra
Priedai
Magistro darbo įvadas.
TYRIMO KLAUSIMAS parodo, ką savito tyrėjas siekia atrasti, suprasti (Richard, Grinnell,
1997; Engel, Schutt, 2005; Anastas, 1999; Bryman, 2008). Tradiciškai tyrimas prasideda nuo
tyrimo klausimo. Tačiau neretai, ypač kokybiniuose tyrimuose, tai nėra taisyklė. Kokybinį
tyrimą tyrėjas pradeda būdamas atviras naujoms žinioms, kylančioms iš praktikos atliekant
tyrimą. Antai Maxwell (2005) tvirtina, kad gerai sukonstruoti ir fokusuoti tyrimo klausimai
labiau yra interaktyvaus tyrimo projektavimo rezultatas, o ne tyrimo projektavimo startinė
padėtis.
Tyrimo klausimas, anot Maxwell (2005) atlieka dvi esmines funkcijas. Tyrimo klausimas
padeda 1) fokusuoti, tinkamai nukreipti, tyrimo procesą (susiejant su tyrimo tikslu ir teorine
koncepcija); 2) realizuoti tyrimo procesą (susiejant su tyrimo metodais ir patikimumu).
Tyrimo klausimas tiesiogiai nurodo tyrimo problemiškumą, kuris apibūdinamas atskiru
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
7
paragrafu aptariant tyrimo praktinį bei mokslinį aktualumą. Neretai pradedantieji tyrėjai
painioja tyrimo problemą su socialine problema. Atsitinka, kad tokie tyrėjai socialines
problemas (pavyzdžiui, socialinę atskirtį, stigmatizavimą, asmens teisių pažeidimus ir t.t.)
įvardija kaip tyrimo problemą, tačiau akivaizdu, kad tai yra socialinės, bet ne tyrimo,
problemos arba tyrimo klausimai. Tyrimo problema ir klausimas yra mokslinio pobūdžio.
Kita pradedančiųjų klaida yra ta, kad jie bando savo tyrimo idėją perteikti dar pačioje
pradžioje formuluodami temą. Tačiau pradėti tyrimą nuo temos formulavimo pavojinga, nes
neretai temų formuluotės nenumano tyrimo problemos, nepasižymi moksline intriga,
nenurodo socialinės realybės prieštaringumo ir tyrimo kryptingumo bei pragmatiškumo.
Dažnai pradedantys tyrėjai kelia pernelyg abstrakčius klausimus. Tyrimo klausimas neturi
būti per platus, nei per siauras, jis turi būti įmanomas atsakyti vienu tyrimu, ištirtinas. Geras
tyrimo klausimas atspindi individualų tyrėjo smalsumą, motyvaciją ir patirtį, sužadina
dėmesį, intelektinę intrigą, nurodo realybės prieštaravimus. Antai tyrimo klausimai „Kaip
pasireiškia socialinių darbuotojų vaidmenų prieštaringumas pataisos inspekcijoje“, „Kokie
socialinių vaidmenų konfliktai yra būdingi paauglėms motinoms?“ ir „Kokius vaidmenų
konfliktus patiria socialiniai darbuotojai dalyvaudami vaiko paėmimo iš šeimos procese?“
akivaizdžiai nurodo į probleminius socialinio darbo realybės prieštaravimus. Klausimas
„Kaip socialinės rizikos šeimas įtraukti į jų patiriamos krizinės situacijos sprendimą?“
numano ne tik procesų aprašymą, bet ir veiklos tyrimą: tyrėjas akivaizdžiai ieškos kelių, kaip
aktyvinti ir įgalinti socialinės rizikos šeimas. Analogiškas, į įgalinimą orientuotas, yra tyrimo
klausimas „Kaip šeimoje plėtoti neįgalaus vaiko gebėjimą savarankiškai priimti
sprendimus?“.
Tyrimo klausimas taip pat dažniausiai netiesiogiai nurodo į teorinį tyrimo pagrindą, ir tyrimo
tipą, kiekybinį ar kokybinį. Teorinį tyrimo pagrindą tyrimo klausime galime įžvelgti iš
naudojamų terminų, logikos. Pavyzdžiui, tyrimo klausimas „Kaip savo stiprybių suvokimo
sustiprinimas gali padėti vaikui įveikti dėl tėvų skyrybų patiriamus išgyvenimus?“ numano
teorinę stipriųjų pusių perspektyvą bei įveikos teoriją. Klausimas „Kaip nevyriausybinių
organizacijų socialiniai darbuotojai išlaiko vidinę darną dirbdami stresinėse situacijose su
socialinės rizikos šeimomis?“ numano streso ir vidinės darnos teorijų panaudojimą magistro
darbe. Tuo tarpu klausimas „Kaip dalyvavimas visuomeninėse veiklose plėtoja pagyvenusių
moterų saviaktualizaciją? numano socialinio dalyvavimo ir saviaktualizacijos konceptų
panaudojimą tyrimo pagrindimui.
Tyrimo klausimas neturi būti ypač tikslus, nurodyti konkrečius tyrimo rezultatus. Tyrimo
klausimas detalizuojamas toliau, hipotezės (jei ji yra) ir uždavinių formuluotėmis. Kokybinio
tyrimo klausimai būna tiriamojo, aiškinamojo ar aprašomojo pobūdžio: tyrimu siekiama
suprasti, įsigilinti, atskleisti ir išaiškinti. Toks, kokybinio pobūdžio, yra klausimas „Kaip
neįgalų vaiką turinti šeima suvokia vaiko savarankiškumo plėtotę?“. Tuo tarpu kiekybinio
tyrimo klausimai yra konfirmacinio (patvirtinamojo) pobūdžio: tyrimu siekiama patvirtinti,
įrodyti, prognozuoti ar pan. Toks, kiekybinio pobūdžio, yra klausimas „Koks yra ryšys tarp
socialinių darbuotojų profesinės motyvacijos ir gebėjimo įžvelgti kliento vidinį potencialą
pokyčiams?“
Keldami tyrimo klausimą atsakykite sau: kokią problemą, žmones, įvykius, santykius,
aplinkybes jūs planuojate tirti? Kokius specifinius aspektus norite tirti ir kodėl? Kokiu
metodu ruošiatės tirti? Kokių duomenų rinkimo šaltinių jums prireiks? (plačiau žr. Kardelis,
2002; Žydžiūnaitė, 2007).
Maxwell (2005) tyrimo klausimus klasifikuoja į a) bendrinius ir specifinius (bendrieji apima
plačią populiaciją, specifinei – atskiras visuomenės grupes); b) instrumentinius ir tikroviškus
(instrumentiniai klausimai grindžiami stebėjimu matuojamais duomenimis, tikroviškieji
grindžiami tiesiogiai nestebimų ir nematuojamų reiškinių, kaip emocijos, intencijos,
įsitikinimai ir pan., duomenimis, todėl duomenys turi būti kritiškai įvertinami); c) variacijos ir
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
8
proceso (variacijos klausimai nukreipti į skirtumus, santykius ir ryšius, prasideda „ar“, „kiek
plačiai“, „kiek stipriai“ ir pan., proceso klausimai nukreipti į tai, kas vyksta, prasideda „kaip“ ir
pan.). Pirmieji tyrimo klausimai labiau būdingi kiekybiniams, antrieji – kokybiniams tyrimams.
Tyrimo klausimas yra pateikiamas magistro darbo įvade, apibrėžus tyrimo praktinį ir
mokslinį aktualumą. TYRIMO AKTUALUMAS tradiciškai apibrėžiamas dviem parametrais:
praktiniu ir moksliniu aktualumu arba problemiškumu. Tyrimo praktinio ir mokslinio
aktualumo apibrėžimas padeda geriau fokusuoti tyrimo problemą, pagrindžia, aktualizuoja ir
tikslina tyrimo klausimą. Apibrėžiant tyrimo praktinį aktualumą būtina įkomponuoti
nagrinėjamą klausimą į socialinės politikos kontekstą, pasitelkiant teisinius dokumentus bei
apibendrintus socialinės statistikos duomenis, galima trumpai nurodyti praktikos aktualijas ir
prieštaravimus. Labai gerai, jei tyrimas yra taikomojo pobūdžio, t.y. jo rezultatai bus
panaudoti kliento, organizacijos ar bendruomenės naudai. Tokiu atveju būtent tyrimo
praktinio aktualumo dalyje nurodomas naudos gavėjas ir naudos turinys. Apibrėžiant tyrimo
mokslinį aktualumą būtina nurodyti naujausius pagrindinius Lietuvos ir užsienio autorius,
atlikusius tyrimus magistranto keliamu klausimu, labai glaustai pateikti, ką minimi autoriai
yra atradę. Čia yra vieta, kur pateikiama ir apibrėžiama pagrindinė teorinė koncepcija
(apibrėžimas), kuria grindžiamas tyrimas. Mokslinį aktualumo apibrėžianti įvado dalis yra
savotiška teorinės dalies santrauka ar rėmas.
Geras tyrimo klausimas išvedamas iš praktinio bei mokslinio tyrimo aktualumo (dar kitaip,
tyrimo problemiškumo) ir veda į klausimą detalizuojančias hipotezes/prielaidas ir uždavinius.
TYRIMO HIPOTEZĖ, tai loginė prielaida, teorija ar duomenimis pagrįstas spėjimas,
numatantis bandymą paaiškinti tiriamąjį reiškinį (Leedy, Ormrod, 2001). Hipotezė padeda
tyrėjui kryptingiau nukreipti pastangas atliekant tyrimą. Hipotez4 visada remiasi 5 tyrėjo
praktinę patirtį ir/ar vieną ar kitą teoriją. Kokybiniuose tyrimuose hipotezės dažniausiai yra
vadinamos prielaidomis, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė, nes ir hipotezos ir prielaidos
prigimtis bei funkcija yra panašios. Skirtumas tik tas, kad hipotezės , jas grindžiant teorinėmis
įžvalgomis, formuluojamos dar prieš pradedant tyrimą, numanant jų tikrinimą surinkus
duomenis. Tuo tarpu prielaidos yra išvedamos ne prieš pradedant tyrimą, o jau jį pradėjus,
tyrimo eigoje, jas grindžiant gaunamais rezultatais.
Tinkama hipotezės/prielaidos logika yra tada, kai nurodomi galimi priežasties pasekmės
ryšiai, tikimasi demografinių kintamųjų ir konstrukto ryšio, poveikio priemonių
veiksmingumo tikimybės, konstrukto turinio ypatumų ir pan. Dažnai tyrimo pradžioje yra
keliamos vadinamosios darbinės hipotezės, kurios yra tikslinamos tyrimo eigoje.
Dažnai klaida daroma, kai teigiama, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino. Išvada, kad
hipotezė (ne)pasitvirtino yra formuluojama negerai, nes iš esmės tiriamojo reiškinio (objekto)
nepaaiškina, nenurodo į reiškinio ypatybes ar turinio aspektus. Hipotezė gali būti atmetama,
kaip netinkama, kai tyrimo eigoje atrandama tinkamesnė hipotezė tyrimo problemai
paaiškinti, tyrimo klausimui atsakyti.
Netinkama hipotezės/prielaidos logika yra “tinkamas-netinkamas”, “yra-nėra”, “neigiama-
teigiama”, „geras-blogas“ ir pan. Kartais keliama iš principo neteisinga hipotezė, pavyzdžiui,
„socialinės nuostatos į socialinės rizikos šeimas yra neigiamos“. Tokia hipotezė yra
neteisinga dėl to, kad ji dirbtinai suabsoliutina nagrinėjamą reiškinį. Juk akivaizdu, kad
nuostatos turi žymiai daugiau įvairių savybių, niuansų, nei tik neigiamumą, be to, negali būti,
kad 100% respondentų akcentuotų išimtinai neigiamas nuostatas. Kiekybiniu tyrimu
tikriname hipotezes, kokybiniu tyrimu jas (prielaidas) generuojame.
Tyrimo hipotezių/prielaidų formulavimas ir pateikimas gali būti bent dvejopas. Hipotezės
visuomet rašomos kiekybinio tyrimo atveju, po tyrimo klausimo. Kokybiniame tyrimo
hipotezės po tyrimo klausimo rašomos tik pusiau struktūruoto tyrimo atveju. Jei tyrimas
remiasi etnografine, hermeneutine, naratyvine ar kita kokybinio tyrimo metodologija, tyrimo
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
9
pradžioje formuluojama tyrimo prielaida, kuri gali sutapti su tyrimo klausimu. Kiekybinio
(dedukcinio) tyrimo atveju hipotezės remiasi teorine koncepcija ir grindžia empirinį tyrimą.
Čia hipotezė nurodo teorinių idėjų empirinį patikrinimą. Tuo tarpu kokybinio tyrimo atveju
hipotezės yra kildinamos ir konceptualizuojamos remiantis empiriniais duomenimis, dar
tokios hipotezės vadinamos generuojančiomis (naujus apibendrinimus, koncepcijas).
Hipotezė „Tikėtina, kad pagalbos namuose paslaugos yra labiau orientuotos užtikrinti
fiziologinius poreikius nei stiprinti orią senatvę“ yra tinkama ir kokybiniam, ir kiekybiniam
tyrimui. Hipotezės „Tikėtina, kad vaikų, išėjusių iš globos įstaigų, profesinę karjerą
apsprendžia vaiko lyties ir gyvenamosios vietos veiksniai“ ir „Sutuoktinių savaitgalių
programa yra efektyvi stiprinant sutuoktinių tarpusavio santykius“ labiau tinkama
kiekybiniam tyrimui. Tuo tarpu prielaida „Vaikai, kurių tėvai yra įkalinimo įstaigose,
pasižymi įvairiai savęs stigmatizavimo būdais“ nurodo į kokybinį tyrimą. Tokia prielaida
pradedant kokybinį tyrimą numano tikimybę, kad, tyrimo eigoje, vis labiau gilinantis į vaiko
išgyvenimus ir patirtis, ji keisis, bus atmesta ar formuluojama nauja prielaida, labiau
tikslesnė, pagrįstesnė. Taip kokybiniame tyrime darbinės (pradinės) hipotezės
transformuojamos į galutines hipotezes, pereinama į teoretizavimo lygmenį (teorija vadinama
specifinį reiškinį paaiškinanti organizuota konceptų ir principų visuma) (Leedy, Ormrod,
2001).
Normalu, jei kokybiniame tyrime hipotezės nėra. Pusiau struktūruoto, fokusuoto tyrimo
atveju hipotezės galimos ir tyrimo pradžioje, ir tyrimo pabaigoje (plačiau žr. Kardelis, 2002;
Žydžiūnaitė, 2007; taip pat žr.2).
TYRIMO OBJEKTAS nurodo magistranto tiriamą reiškinį. Tyrimo objektas apibrėžiamas
vienu sakiniu ir pateikiamas įvade prieš tyrimo tikslą. Dažniausia klaida apibrėžiant tyrimo
objektą būna pernelyg plati, daug talpinanti, reiškinio formuluotė. Tokiu atveju
rekomenduojama apibrėžti tyrimo dalyką. Tyrimo dalykas, tai reiškinys, kuriuo aiškinamas,
tikslinamas tyrimo objektas. Tyrimo dalykas turi būti labai konkretus, santykinai lengvai
teoriškai apibrėžiamas, tuomet jis ne tik patikslina tyrimo objektą, tačiau sukuria papildomą
mokslinę intrigą, nurodo į dviejų konceptų (reiškinių) santykį. Tyrimo objektas „Socialinių
paslaugų prieinamumas“ arba „Socialinių darbuotojų vaidmenų konfliktai“ pakankamai
tikslai apibrėžia socialinį reiškinį, iš dalies numano problemą ir teorinį pagrindimą, todėl nėra
pernelyg siauras, nei pernelyg platus. Tuo tarpu tyrimo objektas „Neįgaliųjų socialinė
integracija“ yra pernelyg platus, jam būtinas tyrimo dalykas, pavyzdžiui, „Bendraamžių
nuostatos“ arba „Socialinių paslaugų prieinamumas“. Tuomet tampa aišku, kad neįgaliųjų
socialinė integracija bus nagrinėjama bendraamžių nuostatų arba socialinių paslaugų
prieinamumo aspektu.
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI nurodo bendrą (tikslas) ir detalizuotą (uždaviniai)
tyrimo kryptį (plačiau žr . Kardelis, 2002). Tyrimo tikslas, kaip ir tyrimo klausimas, numano
teorinį ar konceptualujį tyrimo pagrindą. Tyrimo tikslas leidžia turėti galutinį orientyrą,
kuriuo remiantis tyrėjas priima kitus su tyrimu susijusius sprendimus dėl tyrimo klausimo,
metodų pasirinkimo, teorinio pagrindimo, duomenų rinkimo, konceptualizavimo ir t.t.
Tyrimo tikslai būna asmeniniai, praktiniai ir intelektiniai (Maxwell, 2005). Gerai, kai
asmeniniai tikslai ir asmeninė patirtis sutampa su praktiniais ir intelektiniais tyrimo tikslais,
tuomet galima tikrėtis didesnės magistranto motyvacijos ir įsitraukimo. Praktiniu tikslu
siekiama problemų išsprendimo, situacijų pokyčių, poreikių tenkinimo, intervencijos
programų realizavimo ir pan. Intelektiniu tikslu siekiama didesnio supratimo apie reiškinius
(apie tai, kas ir kaip vyksta, kodėl tai vyksta ir pan.). Maxwell (2005) apibūdina kokybinio
tyrimo intelektinius ir praktinius tikslus. Intelektiniai tyrimo tikslai: a) suprasti prasmes
atskleidžiant dalyvių (klientų) perspektyvas, jas interpretuoti; b) suprasti specifinius
kontekstus, kuriuose dalyviai (klientai) veikia atskleidžiant, kaip šios specifinės aplinkybės
2 http://www.accessexcellence.org/21st/TL/filson/writhypo.html
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
10
veikia įvykius, veiksmu, prasmes; c) nustatyti nenumatytus reiškinius ir įtakas kuriant naujas
teorijas apie juos; d) suvokti procesus, kuriuose gimsta įvykiai ir veiksmai; e) plėtoti
priežastinius interpretacinius ar aprašomuosius paaiškinimus. Praktiniai tyrimo tikslai: a)
generuoti suprantamus, patirtimi grįstus rezultatus ir teorijas; b) vykdyti ugdančius
vertinimus reflektuojant ir gerinant praktiką; c) inicijuoti bendradarbiaujančius ar veiklos
tyrimus.
Tyrimo uždaviniai detalizuoja, patikslina tyrimo tikslą, kyla iš tyrimo klausimų ir/ar
hipotezių. Uždaviniai yra lyg ir tarpiniai, daliniai tikslai. Tradiciškai magistro darbe būna nuo
2 iki 5 tyrimo uždavinių, kurių kiekvienas atspindi tiriamo reiškinio (objekto) idėją,
atskleidžia, kas bus tiriama. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami bendratimi.
Kiekybiniam tyrimui labiau tinka tokios tikslo ir uždavinių formuluotės, kaip „nustatyti“, tuo
tarpu kokybiniam tyrimui labiau tinka tokia formuluotė, kaip „atskleisti“. Formuluotės
„įvertinti“, „pagrįsti“ gali būti naudojama ir kokybiniuose, ir kiekybiniuose socialinio darbo
tyrimuose (pavyzdžiui, „įvertinti veiklos veiksmingumą iš kliento perspektyvos“, „pagrįsti
subjektyvias socialinių paslaugų sampratas“ gali būti tiriamas ir vienu, ir kitu būdu). Tyrimo
tikslas „Išanalizuoti vaikų dienos centro klientų požiūrį į jiems teikiamų paslaugų kokybės
vertinimą“ numano tiek kiekybinį, tiek kokybinį tyrimą panaudojant vieną ar kitą paslaugų
kokybės koncepciją. Tačiau tikslas „Atskleisti tėvų, kurių vaikai serga šizofrenija,
įsitraukimo į bendruomenės gyvenimą patirtis, plėtojant tėvų įsitraukimą į bendruomenės
gyvenimą“ numano labiau kokybinį, nei kiekybinį tyrimą.
Pavyzdžiui, tyrimo klausimą „Kaip socialinė pagalba namuose padeda stiprinti senų žmonių
orią senatvę?“ studentė detalizavo tokiais uždaviniais: 1) apibūdinti senėjimo proceso eigoje
atsirandančių pokyčių reikšmę senų žmonių gyvenime“; 2) išsiaiškinti svarbiausius orumo
bruožus gerontologinio socialinio darbo kontekste; 3) išsiaiškinti, kaip pagalbos namuose
paslaugos yra tobulintinos prisidedant stiprinti orumą senatvėje“.
Svarbu žinoti, kad tyrimas nėra atliekamas linijiniu būdu, kai pradžioje tiksliai įvardijama
problema, vėliau tikslas, uždaviniai, hipotezės ar prielaidos, o dar vėliau atliekama teorinis ir
empirinis tyrimas. Toks linijinis modelis labiau būdingas kiekybiniam tyrimui, kai teorija
operacionalizacijos būdu apsprendžia empirinių duomenų rinkimą ir jų analizę. Atliekant
kokybinį tyrimą labiau laikomasi reflektyvumo principo, kai vienu metu atliekamas tyrimo
klausimo, tikslų ir uždavinių formulavimas, teorinis tyrimo „įrėminimas“, duomenų rinkimas,
jų interpretavimas bei konceptualizavimas. Kokybinio tyrimo metu nuolat grįžtama prie
tyrimo komponentų apibrėžties, iš naujo, renkant duomenis, reflektuojami ir, juos tikslinant,
performuluojami tyrimo klausimai, tikslai, uždaviniai, validumo argumentai, taip pat ir
teorinės prielaidos.
Teorinis tyrimo pagrindimas
Teorinėje magistro darbo dalyje magistrantas privalo sistemiškai, susietai APIBŪDINTI
TEORIJAS, konceptus, kintamuosius, kurios reikalingos atsakyti į tyrimo klausimus, atliepti į
tyrimo tikslus bei uždavinius. Reikia atminti, kad tyrimo klausimas, taip pat ir hipotezės, tikslas
bei uždaviniai, gali būti tikslinamas (dažniausiai praktikoje taip ir yra) vis labiau gilinantis į
teorinius tyrimo pagrindus. Juolab, kad ir išvados turi būti susiejamos su teorinėmis tyrimo
prielaidomis. Kartais magistrantai persistengia ir siekia panaudoti kuo daugiau teorijų. Tai nėra
tinkama strategija. Tinkama teorinės analizės strategija yra teorijų atsirinkimas, gilinimasis į
vieną pagrindinę ir kelias gretutines teorijas siekiant geriau išryškinti nagrinėjamą aspektą, jį
konceptualiai apibrėžti. Kritinis magistranto požiūris į teorijas pasireiškia gebėjimu gretinti ir
analizuoti teorijas, išskirti pagrindinius koncepto komponentus, apibrėžti jų turinį. Svarbu, kad
šiame skyriuje magistrantas pateiktų ir išaiškintų pagrindines tyrime naudojamas sąvokas:
klausimą, objektą, uždavinius. Teorinė dalis struktūruojama pagal uždavinius, tačiau gali būti ir
kiti struktūravimo būdai (Bryman, 2008).
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
11
Negalima teorinės dalies pavadinti „Literatūros apžvalga“ (Maxwell, 2005). Tai nėra tinkamas
dalies pavadinimas ir apskiritai teorinės dalies samprata, nes literatūros apžvalga veda į
apsiribojimą spausdintais šaltiniais nuošalyje paliekant kitus, nespausdintus, šaltinius, tokius,
kaip reikšmingi visuomenės faktai ir įvykiai, teisinis kontekstas ir pan. Be to, literatūros
apžvalga numano aprašomąjį, net kompiliacinį teksto pobūdį, kai tuo tarpu teorinė dalis turi
būti kritinė ir analiztinė atskleidžiant teorinių tyrimo prielaidų ryšius, prieštaravimus, esmines
idėjas, kurios grindžia tyrimą. Šaltiniai, ypač kokybiniame tyrme, turi būti traktuojama ne kaip
absoliutus autoritetas, o kaip idėjų, neretai priešingų, visuma. Tokiu būdu, teorinė dalis turi būti
paties magistranto konstruojama atskleidžiant įvairų idėjų, susijusių su tyrimo problema,
sąryšius. Taip teorinė dalis tampa originaliu tekstu. Yra rekomenduotina magistro darbe
apibendrinti visas naudojamas teorines prielaidas schematiškai, vienu modeliu jį pavadinant
„tyrimo konceptualiu žemėlapiu“.
Teorinė darbo dalis turi būti aiški, turėti loginę struktūrą ir pademonstruoti magistranto įgytus
tam tikro lygio gebėjimus. Teorinėje dalyje magistrantas įrodo savo gebėjimą surasti tinkamus
teorinius šaltinius, atrinkti tinkamas teorijas, tinkamus autorius. Ieškant teorinių šaltinių būtina
naudotis ne tik bibliotekos resursais, tačiau ir internetinėmis duomenų bazėmis, kurių
prisijungimo adresus galima rasti VDU bibliotekos tinklapyje. Tarptautinėse duomenų bazėse
galima surasti įvairių užsienio autorių straipsnių pasaulyje pripažintuose žurnaluose. Tokių
straipsnių naudojimas ne tik gali ryškiai pagerinti magistro darbo teorinės dalies kokybę, tačiau
sudaro puikias prielaidas rengti diskusijos dalį, be to, parodo magistranto gebėjimą surasti
reikalingus šaltinius analizei atlikti. Kiekvienas darbe panaudotas literatūros šaltinis turi būti
korektiškai nurodomas, citatos dedamos į kabutes nurodant šaltinio puslapį, kuriame yra citata.
Teorinio tyrimo pagrindimo kokybės prielaida yra ne tik teorijų ir jų tarpusavio santykių
apibūdinimas. Išskirtinis magistro darbo kokybės bruožas yra ontologinis tyrimo objekto
apibūdinimas. TYRIMO ONTOLOGIJA nurodo, kokia yra nagrinėjamo reiškinio - tyrimo
objekto - prigimtis. Iš esmės skiriamos dvi pagrindinės ontologinės pozicijos (plačiau žr.
Bryman, 2008):
Objektyvistinė ontologija, kuri numano, kad žmogus socialinius reiškinius traktuoja kaip
išorinius faktus, t.y. žmogus gali būti su jais nesusijęs. Žmonės gimsta ir gyvena
socialiniame pasaulyje, kuris nepriklauso nuo žmogaus, tačiau nuolat jį veikia. Pavyzdžiui,
kultūrinės vertybės nepriklauso nuo jose socializuoto žmogaus.
Interpretuojamoji - konstruktyvistinė ontologija, kuri numano, kad socialiniai reiškiniai ir jų
prasmės neegzistuoja savaime, juos konstruoja socialiniai veikėjai, žmonės, tyrėjai. Kalba ir
reprezentacijos (vaizdiniai) apibrėžia veikėjų realybės suvokimą – žmonės realybę mato per
kalbos ir stereotipų prizmę.
Kas yra rasė, kas yra socialinis darbas, kas yra nusikalstamumas, kas yra socialinės problemos,
kas yra lytiškumas, kas yra įgalinimas ir t.t. – visa tai yra ontologiniai klausimai. Atliekant
tyrimo objekto ontologinę analizę, aptariama nagrinėjamo reiškinio prigimtis, skirtingos, neretai
net prieštaringos, jo traktuotės, pasitelkiamos didžiosios socialinių mokslų teorijos (grand
theories), paradigmos, požiūriai.
Pavyzdžiui, A.Dorelaitienė Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. apgintame savo magistro
darbe „Socialinių darbuotojų vyrų profesinis identitetas“ ontologinį tyrimo aspektą aptaria
aprašydama, kaip socialiniai darbuotojai vyrai konstruoja savo profesinį identitetą pasakodami
savo profesinio gyvenimo istoriją. Čia profesinis identitetas yra neatsiejamas nuo tyrimo
dalyvių pasakojimų apie save, rekonstrukcinių pastangų atskleisti svarbiausius praeities
momentus, nulėmusius atėjimą į socialinio darbo sritį. Laikomasi nuostatos, jog profesinis
identitetas yra formuojamas ir konstruojamas viso gyvenimo eigoje, kaupiant profesinę ir
asmeninę patirtį. Akivaizdu, kad šiame magistro darbe remiamasi interpretuojamąja–
konstruktyvistine ontologija. Aptardama socialinės fenomenologijos, struktūrinio
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
12
funkcionalizmo požiūrius, A.Dorėlaitienė aprašo lytiškumo formavimosi – vyriškumo ir
moteriškumo identifikacijos – traktuotes. Tai – ontologiniai tyrimo aspektai, nurodantys darbe
nagrinėjamų reiškinių esmines savybes.
Kitas pavyzdys yra R.Motiečienės Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. apgintas magistro
darbas „Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis: klientų ir socialinių darbuotojų
patirties kritinė refleksija“. Žemiau pateikiama ištrauka iš R.Motiečienės darbo: „Kas yra šeima
ir kokią realybę ji kuria? Dar Aristotelis prieš daugelį metų šeimą apibrėžė kaip „iš prigimties
paskatų kasdieniniam reikalui susikūrusią bendriją“ ir kuri yra aukščiau už valstybę
(Aristotelis, 2009). Ontologiniu aspektu svarbi tampa šeimos patirta ir reflektuota socialinė
gerovė. Subjektyvu tampa tai, ką šeima jaučia, suvokia, kaip jausmus, patirtis. „Žmogaus
ontologinis pašaukimas yra būti Subjektu, kuris veikia ir keičia pasaulį ir tai darydamas artėja
prie vis naujų galimybių kiekvienam atskirai ir visiems kartu gyventi visavertiškiau“ (Freire,
2000, p. 13). Pasaulis nėra statiškas ir uždaras, jis neturi būti duotoji tikrovė, tačiau jis turi būti
suprastas kaip problema, kurią reikia išspręsti. Tyrimo dalyviai iš daugiaprobleminių šeimų
įsivaizduoja savo gyvenimą kaip duotybę, kaip nekintančią tikrovę, kurios pakeisti neįmanoma,
todėl tokios šeimos kritinės refleksijos pažinimui būtina remtis prielaida, jog pasaulis yra
socialiai konstruojamas žmonėms sąveikaujant tarpusavyje bei kritiškai vertinimas, siekiant
pozityvių iki tol nelauktų pokyčių ir suvokimo, jog gali būti kitaip.“
Dar vienas pavyzdys yra I.Eskytės Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. apgintas magistro
darbas „Socialiniu dienos paslaugu alzheimerio liga serganciam asmeniui. Poreikio analizė
Kauno regione“. Žemiau pateikiama ištrauka iš I.Eskytės darbo: „Kalbant apie Alzheimerio
liga sergančiam asmeniui teikiamas socialines paslaugas, būtina atskirti patologinį ir
saliutogeninį modelius. Patologinis modelis traktuoja neįgaluma kaip bet kokių fiziologinių
sutrikimųu, sužalojimų ar ligų rezultata (Llewellyn, Hogan, 2000) < --- > Patologiniam
modeliui priešingas yra saliutogeninis požiuris, kuris orientuojasi į sveikatą, jos šaltinius,
testinumą ir užtikrinimą., A. Antanovsky (1987) išplėtota saliutogenezės teorija pagrindinį
dėmesį skiria asmens istorijai, o ne sutrikimui. Asmuo tai atvira sistema, aktyviai saveikaujanti
tiek su vidine, tiek su išorine aplinka (Langeland, Wahl, Kristoffersen, Hanestad, 2007).
Ruškaus ir Mažeikio (2007) teigimu, panaudojant šiuos vidinius ir išorinius resursus, siekiama
įveikti asmens raidos ar funkcionavimo sutrikimus, į kuriuos žiūrima ne kaip į individualias ir
koreguotinas problemas, o kaip įveikiamas problemines situacijas. Remiantis šiuo požiuriu,
Alzheimerio ligos nulemtas problemines situacijas siekiama iveikti kuriant saugią, individualią,
turimus gebėjimus ir igūdžius stimuliuojančiąa ir palaikančią aplinką (draugai, šeima) ir
stiprinant asmens pozityvumą.“
Mokslinėje literatūroje nurodoma ir kitokios socialinės realybės ontologijos rūšys (Morris,
2006; Corby, 2006). Magistrantas turėtų apibūdinti savo tyrimo ontologiją pateikdamas
esminius filosofinius postulatus, apibūdindamas esmines nagrinėjamo reiškinio savybes ir jų
traktuočių prieštaravimus pasitelkdamas didžiąsias, dar vadinamis makro, socialines teorijas ar
paradigmas. Tyrimo objekto ontologinis ir teorinis aptarimas turi būti atliktas teorinėje
magistro darbo dalyje.
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
13
Tyrimo metodologija ir imtis
Dėmesys tyrimo metodologijai yra pagrindinis bruožas, skiriantis magistro darbą nuo
bakalauro darbo.
Metodologija apima epistemologiją (kaip traktuojamas realybės pažinimas?) ir metodą (koks
duomenų rinkimo ir analizės būdas naudojamas?) (Plačiau žr. Bitinas, Rupšienė, Žydžiūnaitė,
2008; Tidikis, 2003; Jupp, 2006; Deltuva, 1999). Esminis magistro darbo kokybės argumentas,
jei magistrantas papildomai apibūdina savo tyrimo patikimumą ir tinkamumą.
TYRIMO EPISTEMOLOGIJA ieško atsakymų į klausimus, kaip gimsta žinios, kaip žmogus
kuria žinias, pažįsta pasaulį. Tradiciškai socialiniuose moksluose yra apibrėžiamos dvi
pagrindinės epistemologinės pozicijos (Bryman, 2008):
Pozityvistinė epistemologija, kuri numano gamtos mokslų metodų taikymą socialiniuose
moksluose. Žinios dedukciniu būdu gaunamos empiriniu būdu, per pojūčius. Kiekybiniai
tyrimai yra pozityvistiniai. Objektyvistinė epistemologija numano kiekybinius tyrimus, kai
operacionalizacijos būdu tyrimo konceptas perkeliamas į tyrimo instrumentą, kurio tiriamas
vienas ar kitas socialinis reiškinys. Tai yra dedukcinė pozicija, kai socialinė realybė tiriama
remiantis teoriniais konstruktais ir jų pagrindu sudarytais irnstrumentais. Vadinasi, tyrimo
objektas yra aiškinamas taip, kaip jį aiškina teorijos.
Subjektyvistinė - interpretuojamoji epistemologija, kuri numano hermeneutine –
fenomenologine tradicija grįstą mokslą. Socialinė realybė suprantama ją interpretuojant.
Subjektyvistinė epistemologija grindžia kokybinius tyrimus, kai vienas ar kitas socialinis
reiškinys interpretuojamas remiantis dalyvių perspektyva. Tai yra indukcinė pozicija, kai
dalyvių perspektyvos tampa teorinių konstruktų pagrindu. Vadinasi, tyrimo objektas yra
aiškinamas taip, kaip jį aiškina dalyviai. Realybė yra subjektyvi. Pasaulis matomas iš
žmogaus perspektyvos, socialinio darbo tyrimuose – dažniausiai iš kliento perspektyvos.
Yra visa subjektyvistinės - interpretuojamosios epistemologijos įvairovė, galima išskirti
tokias pažinimo rūšis: subjektyvistinis (pažinimas atkleidžiant, kaip kiekvienas savaip
supranta realybę), konstruktyvistinis (žinios yra konstruojamos žmonėms sąveikaujant),
dalyvaujantis (pažinimas dalyvaujant praktikos pokyčiuose), emancipacinis (pažinimas
plėtojant socialinį teisingumą, klientų savarankiškumą, lygiateisiškumą ir galių balansą),
pragmatinis (pažinimas sprendžiant problemas), feministinio požiūrio (pažinimas
atkleidžiant moterų bei atskirtųjų požiūrius ir patirtis), postmodernistinis (pažinimas
analizuojant skirtingus diskursus). Šios epistemologijos rūšys yra susijusios, galimi
įvairūs jų deriniai, tyrėjams tenka nemenka užduotis gerai apsibrėžti savo tyrimo
epistemologiją.
Magistrantas turėtų iš esmės apibūdinti savo tyrimo epistemologiją apžvelgdamas pasirinktos
epistemologijos krypties esminius postulatus, kuriais grindžiami pasirinkti duomenų rinkimo ir
analizės metodai. Svarbu žinoti, kad tyrimo ontologija, epistemologija, teorija ir metodai yra
glaudžiai susiję. Epistemologiją (kaip ir ontologiją) galėtume pavadinti tyrimo superstruktūra,
nes jos yra bendresnės ir abstraktesnės nei teorija ar metodai.
Nereta magistrantų klaida yra kokybinį tyrimą laikyti paprastesniu tyrimo metodu.
Magistrantas turi atminti, kokybinio tyrimo kokybė priklauso nuo gebėjimo suprasti, aprašyti ir
taikyti tyrimo metodologiją. Kokybinis tyrimas dėl ontologinio ir epistemologinio
argumentavimo pareikalauja didesnių tyrėjo pastangų. Geras kokybinis tyrimas yra tas, kuris
aiškiai apibrėžia tyrimo ontologinį pamatą ir epistemologinį rėmą. Todėl metodologinėje
magistro darbo dalyje kokybinį tyrimą atliekantis magistrantas turi negailėti laiko ir vietos
skirti ontologiniam ir ypač epistemologiniam tyrimo pagrindimui naudojant metodologinę
literatūrą.
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
14
Tuo tarpu kiekybiniam tyrimui ontologinis ir epistemologinis pagrindimas nėra tiek svarbus.
Čia svarbiau yra tikslus tyrimo kintamųjų apsibrėžimas. Tam yra naudojama
operacionalizacijos procedūra (Engel, Schut, 2005; David, Sutron, 2004). Operacionalizacija,
tai tokia procedūra, kai tyrimo objektas, teorijos ar teorijų pagrindu, detalizuojamas bendrais ir
konkrečiais tyrimo kintamaisiais. Bendrieji tyrimo kintamieji dar vadintini tyrimo objekto
sritimis, o jas sudarantys konkretūs kintamieji - empiriniais požymiais (indikatoriais). Todėl
magistrantas, atlikdamas kiekybinį tyrimą, daug laiko ir vietos turi skirti tyrimo objekto
operacionalizacijai.
Pusiau struktūruoto tyrimo atveju svarbu ir tyrimo ontologija bei metodologija, ir
operacionalizacija, kadangi čia visuomet startuojama nuo operacionalizacijos procedūros,
tačiau apsiribojama tik bendraisiais objekto kintamaisiais. Svarbu tai, kad pusiau struktūruoto
tyrimo eigoje neretai išankstinė tyrimo objekto struktūra (kintamųjų sugrupavimas remiantis
teorija) keičiasi priklausomai nuo naujų, tyrimo eigoje atrastų, nagrinėjamo objekto prasmių.
Pusiau struktūruoto tyrimo atveju magistrantas metodologinėje tyrimo dalyje pateikia
išankstinę operacionalizacijos schemą, nes ji buvo vieno ar kito metodo (interviu, stebėjimo ar
kt.) išeities taškas.
TYRIMO METODAI, tai technikos ir procedūros, kuriomis siekiama gauti duomenis ir juos
analizuoti atsakant į tyrimo klausimą. Yra skiriami kiekybiniai ir kokybiniai metodai.
Kiekybinių tyrimo metodų skiriamasis bruožas yra tas, kad jie yra struktūruoti ir uždaro tipo.
Tai reiškia, kad tyrimo kintamieji yra duoti iš anksto, operacionalizacijos būdu. Dažniausiai
socialinio darbo kiekybiniuose tyrimuose naudojami tokie metodai, kaip apklausa, stebėjimas ir
turinio analizė (dar socialiniuose moksluose dažnai taikomas eksperimentas, tačiau
socialiniame darbe - labai retai). Apklausai, stebėjimui ar turinio analizei atlikti magistrantas
pasirengia teoriškai pagrįstą požymių skalę. Apklausos metu respondentai atsako pagal iš
anksto duotus atsakymų variantus, stebėjimo metu ar atlikdamas turinio analizę tyrėjas žymi
stebimus reiškinius taip pat pagal iš anksto duotus atsakymo variantus. Labai svarbu, kad
tyrėjas skirtų ir mokėtų taikyti pagal paskirtį nominalines, dichotomines ir rangines skales.
Duomenų analizei reikia naudoti aprašomuosius, o dar geriau, tikimybinius statistinius
metodus. Magistrantas, atlikdamas kiekybinį tyrimą, turėtų neapsiriboti vien tik elementariais
aprašomosios statistikos metodais (procentais, dažniais, vidurkiais), tačiau taikyti ir
sudėtingesnius hipotezių tikrinimo (ANOVA ar kitus metodus) ir tikimybinės analizės metodus
(koreliaciją, faktorinę analizę, klasterinę analizę). Būtent tikimybinės analizės metodai leidžia
pasiekti aukštą duomenų interpretavimo lygį.
Kokybiniai tyrimo metodai yra įvairūs, ir, kaip minėta, glaudžiai susiję su ontologiniais ir
epistemologiniais postulatais. Tyrėjas privalo pasirinkti vieną ar kitą duomenų rinkimo
metodą: individualus interviu (pusiau struktūruotas, nestruktūruotas, giluminis pokalbis ir kt.)
ar grupinė diskusija (focus grupė), dalyvaujantis stebėjimas ar dokumentų analizė.
Magistrantas privalo pasirinkti vieną iš šių duomenų analizės metodų: atvejo ar turinio
analizė, fenomenologinis, fenomenografinis, hermeneutinis, etnografinis, naratyvinis tyrimas,
veiklos tyrimas, pagrįstoji teorija ir kt. (plačiau žr. Bitinas, Rupšienė, Žydžiūnaitė, 2008;
Tidikis, 2003; David, Sutron, 2004; Patton, 2002, taip pat žr.3). Kokybinės duomenų rinkimo ir
analizės metodai yra aprašomi praktiškai visuose 3 priede nurodytuose šaltiniuose (Bryman,
2008 ir kituose). Reikia žinoti, kad kokybiniai duomenų analizės metodai neretai turi bendrų
bruožų. Vis dėl to magistrantas turėtų gebėti teoriškai apsibrėžti savo naudojamą duomenų
analizės metodą. Gero kokybinio tyrimo bruožas yra metodo reikalavimų ir duomenų
interpretavimo susiejimas. Tam reikalinga nemenkas magistranto metodologinis pasirengimas.
Todėl svarbu, kad magistrantas jau studijų pirmais metais apsispręstu dėl tyrimo metodologijos,
kad turėtų užtektinai laiko pasirengti empirinių duomenų rinkimui - ontologijos,
3 http://www.qualres.org
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
15
epistemologijos ir metodo analizei. Tam studijų programoje numatyti specialūs tyrimų
metodologijos dalykai, projektai bei teoriniai studijų dalykai.
Magistrantas turi skirti savo magistro darbe keletą puslapių metodo aprašymui. Tenka
pripažinti, kad ši dalis yra didelis iššūkis magistrantui, nes lietuvių kalba metodinės literatūros
yra labai mažai, tenka naudoti šaltinius anglų kalba, kurių VDU bibliotekoje yra pakankamai.
Metodologinis tyrimo kokybės parametras yra TYRIMO PATIKIMUMAS IR TINKAMUMAS. Svarbu suprasti, kad duomenų rinkimo ir analizės metodai dar negarantuoja
adekvataus realybės aprašymo. Ar galima pasikliauti tyrimo rezultatais? Ar tyrimo rezultatai
yra įtikinami? Ar jie atspindi tikrovę? Būtent į šiuos klausimus atsako tyrimo patikimumo ir
tinkamumo argumentai. Patikimumo ir tinkamumo nepaisymas atliekant tyrimą veda į
neteisingus rezultatus. Kiekybiniame tyrime vidinis patikimumas (reliability) ir tinkamumas
(validity) apskaičiuojami taikant SPSS programą taikant atitinkamas reliabilumo bei faktorinę
analizes (Vaitkevičius, Saudargienė, 2006; Leonavičienė, 2007; Čekanavičius, Murauskas,
2001; Brase ir kt, 2003). Išorinis patikimumas įvertinamas pagal tai, kiek reprezentatyvi buvo
imtis. Taip įgyvendinami tyrimo objektyvumo reikalavimai (plačiau žr. Merkys, Vaitkevičius,
Urbonaitė-Šlyžiuvienė, 2004). Kokybinio tyrimo patikimumas ir tinkamumas apibrėžtinas
specifinių konkretaus metodo reikalavimų laikymųsi ir tinkamu pasirinktos krypties tyrimo
ontologijos ir epistemologijos taikymu (Patton, 2002). Patikimumą kokybiniame tyrime lemia
tyrimo proceso jautrumas su tyrimu susijusioms aplinkybėms, aprašomas tyrėjo refleksijoje.
Taip pat patikimumą nurodo skirtingų duomenų rinkimo ir analizės metodų naudojimas tyrime,
kas dar vadinama trianguliacija. Tinkamumą kokybiniame tyrime apibūdina tai, kiek tinkamai
tyrimo rezultatai atspindi tyrimo dalyvio perspektyvą. Objektyvumas kokybiniame tyrime
siekiama pasitelkiant išorinius ekspertus ir sulyginant jų bei tyrėjo interpretacijas duomenų
rinkimo etape. Aukštas kokybinio tyrimo tinkamumas pasiekiamas, kai tyrėjas įvertina galimą
savo šališkumą ir integruoja jį į duomenų analizę. Tyrimo objektyvumas pagilinamas pateikiant
alternatyvias tyrimo rezultatams hipotezes ar paaiškinimus.
Maxwell (2005) išskiria kokybinio tyrimo patikimumo ir tinkamumo parametrus:
Ilgas ir intensyvus įsitraukimas ar dalyvaujantis stebėjimas, kai pakartotinai atliekami
stebėjimai ar interviu, atrandami kuo įvairesnės ar net alternatyvios hipotezes ir
paaiškinimai. Taip surenkama daug duomenų apie specifinius įvykius bei situacijas.
Turiningi duomenys, kai įvairiais duomenų rinkimo metodais (interviu, stebėjimu,
dokumentų analize, statistikos analize ir t.t.) surenkami įvairiausi duomenys, galintys
suteikti kuo platesnį nagrinėjamo reiškinio vaizdą.
Tyrimo dalyvių atliekamas duomenų validavimas kai tyrimo dalyviai patys patikrina ir
koreguoja tyrimo rezultatus. Čia svarbus lygiavertiškas tyrėjo ir dalyvių santykis,
pasiekiamas užtikrinant grįžtamąjį ryšį.
Intervencija, kai tyrėjas, stebėdamas realybę, įsiterpia į ją inicijuodamas tyrimo dalyvius
diskutuoti, reflektuoti, inicijuoti pokyčius.
Paieška prieštaringų įdarymų ir priešingų atvejų, kai tyrėjas atskleidžia skirtingus,
prieštaringus atvejus, taip išryškindamas pagrindinių tyrimo atvejų ypatumus, savitumus.
Prieštaringų įrodymų ir priešingų atvejų atskleidimas, nagrinėjamų atvejų interpretavimas
prieštaringų atvejų atžvilgiu yra vienas esminių kokybinio tyrimo patikimumo ir
tinkamumo kriterijų.
Trianguliacija, kai tyrime panaudojami įvairūs ir skirtingi metodai tam pačiam reiškiniui
nagrinėti. Trianguliacija reiškia žiūrėjimą iš kelių pusių, taip pasiekiamas objektyvesnis
nagrinėjamo reiškinio vaizdas.
Kvazi-statistika, kai tyrime panaudojama tam tikra statistika, kad ir labai elementari,
aprašant kiek ko buvo panaudota tyrime. Kvazi-statistika suteikia tyrimui kiekybinį
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
16
pagrindą ir argumentus.
Lyginimas panaudojamas, kai tiriami keli ar daug atvejų, taip atrandamos unikalios ir
atvejams bendros temos.
Vidiniu ir išoriniu validumu pasižymintys kiekybiniai tyrimai leidžia tyrėjui atlikti išorinę
generalizaciją, t.y. tyrimo duomenų apibendrinimą visai populiacijai. Tuo tarpu kokybiniai
tyrimai kelia vidinės generalizacijos siekį, kai tyrimo duomenys apibendrinami tiriamos
aplinkos ar grupės rėmuose (Maxwell, 2005). Vidinė generalizacija argumentuojama taip: a)
nėra galimybės netikėti, kad gauti duomenys negali būti taikomi plačiau; b) tyrimu siekiama
konceptualizavimo ar teorijos plėtojimo; c) tyrimo dalyviai gali patys įvertinti ir numanyti, kiek
gauti tyrimo duomenys tinka bendresniai populiacijai.
Magistranto gebėjimas apibrėžti savo tyrimo kokybės kriterijus ir požymius laikytinas magistro
aukštos metodologinės erudicijos ir jo darbo aukštos metodologinės kokybės bruožu. Todėl
reikalinga tyrimo ataskaitos metodologijos dalyje apibūdinti, kaip buvo siekiama užtikrinti
duomenų patikimumą ar tinkamumą.
TYRIMO IMTIS. Kur atlikti tyrimą, ką įtraukti į tyrimą,- tai esminiai tyrėjo sprendimai.
Tyrimo imties apibūdinimas yra privaloma magistro darbo dalis, kurioje, laikantis tyrimo
etikos reikalavimų, aptariama respondentų ar tyrimo dalyvių charakteristika (lytis, amžius,
šeimyninis statusas, gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos ar kitos socialinės demografinės
aplinkybės, svarbios atsakant į tyrimo klausimą). Kiekybinio tyrimo atveju naudotina
respondentų, o kokybinio – tyrimo dalyvių sąvoka. Kiekybinio tyrimo atveju pateikiami
bendrieji imties bruožai procentais arba dažniais, tuo tarpu kokybinio tyrimo atveju
pateikiamos tyrimo dalyvius apibūdinančios individualios charakteristikos. Labai gerai, jei,
interpretuojant tyrimo duomenis, grįžtama prie šių charakteristikų, jos susiejamos su
duomenimis. Kiekybinio tyrimo atveju imtis privalo viršyti šimto respondentų skaičių.
Kokybinio tyrimo atveju naudojamos tikslingos arba kriterijais apibrėžtos imties atrankos
strategijos. Tai reiškia, kad vieno ar kito reiškinio analizei atlikti atsirenkami tie žmonės,
kurie yra geriausiai informuoti, yra tos srities ekspertai arba to įvykio liudininkai ar dalyviai.
Rekomenduojamos tokios kokybinių tyrimų atrankos strategijos (Bitinas, Rupšienė,
Žydžiūnaitė, 2008; Tidikis, 2003; Patton, 2002, taip pat žr.4):
Teorinė – žmonių, įvykių ir pan. atrinka remiantis jų potencialiu reikšmingumu ir
atstovavimu kuriant teorinius konstruktus.
Ekstremalių, deviantiškų atvejų - atranka labai neįprastų, ribinių, normų neatitinkančių
analizuojamo reiškinio atvejų.
Tipinių atvejų - įprastų, tradicinių, normas atitinkančių atvejų atranka.
Intensyvumo – turiningų, nuostabių (bet ne ekstremalių) nagrinėjamo fenomeno atvejų
atranka.
Politiškai svarbių atvejų atranka siekiant patraukti kitų (politikų, specialistų, visuomenės
ar pan.) dėmesį.
Kritinių atvejų – keleto svarbių atvejų, kurie pateikia vertės turinčios informacijos kuriant
žinias, atranka; tokie atvejai turėtų geriausiai nušviesti nagrinėjamą reiškinį . Būtina
apibrėžti atvejo kritiškumo dimensijas.
Sluoksninė tikslinga – respondentų grupių sluoksnių ar lizdų išskyrimas pagal kažkokį
pasirinktą požymį (pvz. miestas – kaimas).
Prisitaikymo ar naujai atsiradimo– atranka tyrimo metu atsiradus naujam tyrimo
poreikiui. 4 http://www.qualres.org/HomeSamp-3702.html
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
17
Tikslingo atsitiktinumo –atvejų atranka atskleidus interesų įvairovę.
Homogeninė – atranka siekiant giliai suprasti ir aprašyti specifinę grupę.
Maksimalios variacijos – atranka siekiant atskleisti požiūrių, vertybių, interesų įvairovę,
populiacijos heterogeniškumą.
Patvirtinančių / nepatvirtinančių atvejų – atranka siekiant paremti, praturtinti, pagilinti
duomenis / pateikti alternatyvius paaiškinimus (parodyti duomenų ribotumą) .
Sniego gniūžtės ar grandinės –turiningą informaciją turinčių subjektų, kurie
rekomenduoja kitus tokius pačius subjektus, atranka. Rekomendacijų grandinė baigėsi,
kai nurodomi tie patys subjektai.
Kriterijaus – atranka pagal pasirinktą kriterijų (pavyzdžiui, apklausti tuos, kurie paslaugas
įvertinimo neigiamai).
Patogi imtis – atranka nenaudojant jokių kriterijų ar argumentų, kai tyrimo dalyviais
pasirenkami žmonės tik dėl to, kad jie yra nesunkiai pasiekiami. Tai - silpniausia ir
vengtina, todėl nerekomenduojama, atrankos strategija.
Magistrantas turi nurodyti, kurią ar kurias imties sudarymo strategijas jis naudojo savo darbe.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo duomenų pateikimas yra struktūruojamas pagal tyrimo uždavinius. Jei yra trys
uždaviniai, vadinasi, turi būti ir trys tyrimo duomenis pristatančios dalis. Tačiau kokybinio
tyrimo atveju (tiek pusiau struktūruoto, kai pasirengiama išankstinė teorinė struktūra, tiek
nestruktūruoto, kai į tyrimo lauką einama be išankstinės teorinės struktūros) tyrimo duomenų
pateikimo struktūra gali neatitikti uždavinius tada, kai tyrimo metu paaiškėja nauji duomenys,
atrandamos netikėtos nagrinėjamo reiškinio prasmių kategorijos. Tuomet rekomenduojama
skyrelius įvardinti ne pagal tyrimo pradžioje suformuotus uždavinius (dažniausiai grįstus
teorine medžiaga), tačiau pagal tyrimo metu atrastas prasmines kategorijas. Prasminių
kategorijų įvardijimai tampa skyrelių pavadinimais. Šiuo atveju galimas grįžimas prie
uždavinių ir jų performulavimas priderinant juos prie naujai gautų kategorijų.
Analizuojant tyrimo duomenis svarbu tinkamai pateikti pakankamai empirinės medžiagos, kuri
atsako į tyrimo klausimą, pagrindžia hipotezes, atsako į tyrimo tikslą. Kiekybinio tyrimo atveju
empirinė medžiaga yra aprašomoji ar tikimybinė statistika, pateikiama tekstu, lentelėmis ir
paveikslais. Kokybinio tyrimo atveju empirinė medžiaga yra ištraukos iš interviu su tyrimo
dalyviais išrašų, situacijų ir reiškinių aprašymai, pasakojimai ir dialogai (naratyvai), dokumentų
turinio pateikimas ir pan. Neužtenka vien tik pateikti empirinę medžiagą – būtina ją analizuoti,
interpretuoti. Lentelių, paveikslų, ar kokybinio tyrimo duomenų (išrašų, pasakojimų ir kt.)
atpasakojimas yra duomenų pateikimas, bet ne analizė ar interpretacija. Kokybinio tyrimo
atveju empirinės medžiagos (kuri visada yra tekstas) atpasakoti nereikia. Analizuojant
empirinius duomenis remiamasi subjektyviomis tyrimo autoriaus įžvalgomis pasitelkiant kitus
autorius, kurių mintys ar duomenys leidžia lengviau interpretuoti magistranto surinktus
empirinius duomenis. Kokybiniuose tyrimuose duomenų interpretacijai neretai pasitelkiami ir
patys tyrimo dalyviai. Toks tyrimas įgauna emancipacinį pobūdį, nes tokiu būdu tyrimo
dalyviai reflektuoja savo pateiktus duomenis, taip pastiprinamas tyrimo patikimumas.
Svarbu, kad empiriniai tyrimo duomenys būtų atrinkti. Patys savaime empiriniai duomenys
nieko nereiškia. Antai, netinka sudėti visą interviu medžiagą, būtina atrinkti reikšmingiausias
interviu dalis. Empiriniai duomenys nuolat artikuliuojami kartu su interpretacijomis,
apibendrinimais, konceptualizacija.
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
18
Diskusija
Diskusija, tai dalis, skirta individualiai magistro darbo refleksijai. Diskusijos dalyje magistrantas turi sugretinti su kito tyrėjo ar tyrėjų atlikto tyrimo duomenimis, tuo parodyti
originalų įnašą nagrinėjamos problemos analizę. Diskusijoje magistrantas gali reflektuoti savo,
kaip tyrėjo, vaidmenį tyrimo procese. Ypač tai aktualu kokybiniame tyrime, nes kokybiniame
tyrime tyrėjas yra dalis tos realybės kurią jis analizuoja, be to, jis pats yra tyrimo instrumentas.
Tyrėjas čia turėtų parodyti, kokį poveikį jam pačiam turėjo tyrimas, kokias pozicijas ir
supratimus jis turėjo pradedant tyrimą, jam atliekant ir baigus, kaip tos pozicijos ir supratimai
keitėsi. Diskusijos dalyje magistrantas apibrėžia savo kaip tyrėjo vaidmenį tyrime. Diskusijos
dalis turėtų baigtis neišnaudotų tyrimo galimybių aptarimu, tyrimo tęstinumo krypčių
įvardijimu.
Išvados
Magistro darbas baigiamas išvadomis, kurios rodo tyrėjo atlikto tyrimo vertę. Išvados
rengiamos tik pagal empirinio tyrimo rezultatus, pateikiama tik tai, kas tyrimu atrasta, sužinota.
Išvados pateikiamos pagal tyrimo uždavinius arba kartais, kokybinio tyrimo atveju, tyrimo
duomenys yra konceptualizuojami generuojant naujas hipotezes.
Rekomendacijos
Rekomendacijos formuluojamos remiantis gautais baigiamojo darbo rezultatais, atsakymais į
iškeltus tyrimo klausimus ir pateikiamos konkrečiam adresatui. Rekomendacijos turi būti
konkrečios, jų vertė tuo didesnė, kuo jos labiau yra konkrečios ir pragmatiškos, nurodančios
tyrimo rezultatų taikymo kryptis socialinio darbo praktikoje, studijose ir/ar tyrimuose.
Santrauka
Santraukos pradžioje patiekiamas baigiamojo darbo bibliografinis aprašas: nurodomas
autoriaus vardas ir pavardė, magistro darbo pavadinimas, vadovo pavardė, institucija, metai ir
kt. Santraukoje pateikiamas tyrimo klausimas, tikslas, teorinė koncepcija, tyrimo metodologija,
tyrimo išvados. Santrauka rašoma lietuvių kalba ir kitame puslapyje pakartojama anglų kalba.
viena iš pagrindinių Europos Sąjungos kalbų. Santrauka rašoma baigus darbą. Santrauka
magistro darbe segama iš karto po titulinio lapo, dar prieš darbo turinį.
Magistro darbo rengimo organizavimas
Magistro baigiamojo darbo rengimo organizavimą reglamentuoja Baigiamųjų darbų rengimo ir
gynimo bendrosios tvarkos aprašas5. Minėtame įsakyme nurodoma, kad magistro darbų tyrimų
kryptis Socialinio darbo katedra skelbia viešai ir fakulteto interneto svetainėje prieš pavasario
semestro pradžią ir nurodo šioje tematikoje dirbančius katedros dėstytojus. Pasirinktą darbo
temą studentas derina su darbo vadovu. Pasirinktas bei suderintas temas ir vadovus tvirtina
katedros vedėjas ne vėliau kaip iki vasario mėnesio pabaigos. Baigiamųjų darbų temas tvirtina
Rektorius katedros vedėjo teikimu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki viešo gynimo datos.
Rektoriaus patvirtintos baigiamųjų darbų temos nekeičiamos. Leidžiama tik patikslinti
baigiamojo darbo pavadinimą. Studentas rengia darbą savarankiškai, konsultuojant darbo
vadovui nustatytomis konsultacijų valandomis.
5 Patvirtinta VDU Senato 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3-1.
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
19
Pasirengimas magistro darbo gynimui, gynimo ir vertinimo procedūra
Magistro darbus gali ginti studentai įvykdę visą socialinio darbo studijų programą. Apie studijų
programos įvykdymą sprendžia Socialinio darbo katedra. Ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki
viešo gynimo pradžios magistrantas baigiamąjį darbą pristato 3 dėstytojų komisijai, kuri turi
peržiūrėti ir įvertinti pateiktus užbaigtus baigiamuosius darbus. Magistrų baigiamiesiems
darbams sudarytos katedros komisijos pagrindinė funkcija yra įvertinti, ar įvykdyti visi
provalomi reikalavimai baigiamojo darbo struktūrai, turiniui, apimčiai ir apiforminimui, ir
nurodyti, kokius trūkumus būtina ištaisyti. Po darbo svarstymo katedroje etapo iki nurodytos
datos studentas gali pataisyti tik katedros komisijos nurodytus trūkumus. Pilnai užbaigto darbo
du egzempliorius kartu su kopija elektroninėje laikmenoje studentas atiduoda Socialinio darbo
katedrai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki baigiamųjų darbų viešo gynimo pradžios.
Darbo vadovas turi pateikti atsiliepimą apie magistro darbą. Magistro darbą katedros paskirtam
recenzentui studentas įteikia ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbo viešo gynimo. Recenzentas
atsiliepimą apie darbą studentui įteikia ne vėliau kaip vieną dieną iki viešo gynimo.
Jeigu baigiamojo darbo vadovo atsiliepime darbas vertinamas kaip neatitinkantis reikalavimų ir
nerekomenduojamas viešam gynimui, studentas turi teisę kreiptis į kvalifikacinę komisiją,
sudarytą Socialinės gerovės fakulteto dekano teikimu ir Rektoriaus įsakymu su prašymu leisti
ginti darbą, raštiškai išdėstant motyvus. Prašymą ir darbą magistrantas turi įteikti komisijos
sekretoriui ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki paskelbtos viešo gynimo pradžios. Apsvarsčiusi
prašymą komisija nusprendžia ar magistrantui leidžiama darbą ginti.
Magistro darbo gynimas yra viešas ir vyksta Rektoriaus įsakymu paskirtos gynimo vertinimo
komisijos posėdyje egzaminų sesijos metu. Darbo vadovo, katedros vedėjo, paties magistranto
ar institucijos, kurioje darbas buvo parengtas, prašymu darbas gali būti ginamas uždarame
komisijos posėdyje (jei panaudoti viešai neskelbtini duomenys ir rezultatai neviešintini).
Viešo gynimo metu magistro darbo autorius trumpai pristato darbą, nurodydamas tyrimo
klausimą, tikslą, uždavinius, apibūdina objektą, metodologiją, gautus rezultatus, supažindina su
išvadomis ir jas pagrindžia, pateikia rekomendacijas. Magistro baigiamojo darbo pristatymui
skiriama iki 10 min.
Po darbo pristatymo magistrantui klausimus pateikia gynimo vertinimo komisijos nariai ir kiti
viešame gynime dalyvavusieji asmenys. Po to magistrantas atsako į recenzento pateiktus
klausimus.
Jei darbo vadovas ir recenzentas nedalyvauja gynimo posėdyje, jų atsiliepimus perskaito
komisijos sekretorius. Sėkmingai apgynus darbą, komisija siūlo suteikti studentui atitinkamą
laipsnį, numatytą studijų programoje. Komisijos sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka
neskundžiamas. Apeliacijos dėl procedūrų pažeidimų svarstomos VDU Studijų reguliamine
nustatyta tvarka.
Magistrantas, negynęs arba neapgynęs baigiamojo darbo šalinamas iš Universiteto.
Antrą kartą ginti neapgintą magistro darbą, sudarius sutartį su Universitetu, leidžiama
egzaminų sesijos metu ne anksčiau kaip po pusės metų, jei susidaro ginančiųjų grupė (ne
mažiau kaip 5 studentai). Antrą kartą neapgynus magistro darbo, sudarius atitinkamą sutartį,
turi būti rengiamas naujas baigiamasis darbas.
Magistro darbas ne vėliau kaip po dviejų metų vieną kartą gali būti ginamas eksternu,
pasirašant eksterno studijų sutartį, jei darbas ankstesniais studijų metais buvo parengtas, įteiktas
ir rekomenduotas ginti.
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
20
Magistro darbas vertinamas pasibaigus gynimui uždarame komisijos posėdyje pagal iš anksto
nustatytus ir Socialinio darbo katedroje aprobuotus vertinimo kriterijus (pateikti žemiau).
Kiekvienas komisijos narys magistro darbą vertina atskirai. Galutinis baigiamojo darbo
įvertinimas yra lygus visų komisijos narių vertinimų aritmetiniam vidurkiui, suapvalintam iki
sveiko skaičiaus. Komisija atsižvelgia į recenzento pareikštą nuomonę apie baigiamąjį darbą ir
į vadovo atsiliepimą. Apie kvalifikacinės komisijos vertinimą balais kiekvienas gynęs
baigiamąjį darbą informuojamas raštu asmeniškai.
Magistro darbo apipavidalinimo reikalavimai
Rašoma tik vienoje lapo pusėje A4 formato popieriuje paliekant tokias paraštes: viršutinė ir
apatinė – po 20 mm, kairioji – 30 mm, dešinioji – 10 mm.
Puslapiai, išskyrus titulinį, numeruojami. Puslapio numeris rašomas lapo apatinės paraštės
centre, arabiškais skaitmenimis, be taškų ir kablelių.
Kiekvienos pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo kairiosios 15 mm. Tekstas sulygiuojamas
ir pagal dešiniąją, ir pagal kairiąją paraštes.
Tarp eilučių paliekamas 1,5 eilutės intervalas. Skyrių pavadinimai atitraukiami nuo teksto per 2
eilučių intervalą, poskyrių – per 1,5 eilutės intervalą.
Darbas spausdinamas Times New Roman šriftu, pagrindinio teksto simbolių aukštis 12 pt.
Darbo ir skyrių pavadinimai rašomi paryškintomis didžiosiomis raidėmis, poskyrių –
paryškintomis mažosiomis. Skyrių pavadinimų raidžių aukštis – 16 pt., poskyrių – 14 pt.,
skirsnių – 12 pt.
Magistro darbai turi būti įrišti laikantis vieningų VDU Rektorato sprendimu nustatytų
reikalavimų. „Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarka“ yra paskelbta VDU FirstClass
sistemoje rubrikose „VDU skelbimai“, „Studijas reglamentuojantys dokumentai“, „Studijų
organizavimas“.
Magistro darbe kiekviena nauja turinio dalis (skyrius, poskyris, skirsnis) rašoma naujoje
eilutėje. Pagrindinės darbo dalys pateikiamos naujame puslapyje.
Magistro darbe skyrių ir poskyrių pavadinimai numeruojami paprastais skaitmenimis eilės
tvarka – 1. – skyrius; 1.1. – poskyris; 1.1.1. – skirsnis; 1.1.2. – skirsnis; 1.2. – poskyris, 1.2.1.
– skirsnis; 1.2.2. – skirsnis; 2. – skyrius ir t.t.
Visos iliustracijos pateikiamos magistro darbe – lentelės ir paveikslai turi būti numeruojami
paprastais skaitmenimis eilės tvarka: 1 lentelė, 2 lentelė ir atitinkamai 1 paveikslas, 2
paveikslas ir pan. Kiekviena iliustracija darbe turi turėti pavadinimą. Tiek lentelių tiek
paveikslų sąrašas turi būti pateikiamas šalia turinio (kitame po turinio lape) nurodant
kiekvienos iliustracijos numerį, pavadinimą bei puslapį.
Magistro darbe derėtų vengti nereikalingų apipavidalinimo ar iliustravimo elementų:
paryškinto ar pasvirusio teksto, su turiniu nesusijusių iliustracijų, spalvoto teksto, margų
grafikų ir pan. Magistro darbe naudojamos iliustracijos (diagramos, paveikslai, lentelės,
schemos) turėtų būti aiškios ir suprantamos, derėtų vengti spalvų ir stilių įvairovės. Būtina
išlaikyti santūrų akademinį stilių.
Trečiame darbo viršelio puslapyje (nugarėlės viduje) įklijuojamas vokas, kuriame įdėtas
kompaktinis diskas su pilnu baigiamojo darbo tekstu, duomenų matrica (jei tyrimas kiekybinis),
apklausų, pokalbių ar stebėjimo protokolais (jei tyrimas kokybinis), nuotraukomis ir kitais
dokumentais. Magistro darbas turi būti parašytas taisyklinga lietuvių kalba, be klaidų, mintys
išdėstytos aiškiai, nuosekliai, suprantamai, sistemingai. Darbas turi būti spausdintas
kompiuteriu. Braukymai ir taisymai neleistini. Atskirais atvejais Socialinės gerovės fakulteto
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
21
dekanas gali leisti rengti ir ginti baigiamuosius darbus užsienio kalba. Minimali socialinio
darbo studijų krypties magistro darbo apimtis yra 45 puslapiai, maksimali - 65 puslapiai.
Literatūros šaltinių naudojimas
Magistro darbe pateikiamos citatos ir nagrinėjamos literatūros nuorodos turi būti tinkamai
įformintos pagal bibliografinio aprašo tradicijas mokslo leidiniuose.
Kiekvienas teiginys, paimtas iš kito autoriaus darbo (knygos, internetinio šaltinio, periodinio
leidinio, straipsnio ar kito bakalauro ar magistro darbo ar disertacijos), privalo turėti nuorodą į
originalų šaltinį, nesvarbu, ar tekstas cituojamas pažodžiui, ar perfrazuojamas, ar
reziumuojamas. Citavimas nenurodant šaltinio yra laikomas plagijavimu ir autorinių
teisių pažeidimu! Todėl taisyklingai pateiktos nuorodos yra ypatingai svarbios. Būtinos
nuorodos ne tik naudojamam tekstui, bet ir iliustracijoms – schemoms, lentelėms ir pan.
Nuorodos į kitus šaltinius tekste rašomos skliausteliuose, nurodant autoriaus(-ių) pavardes ir
leidinio metus.
Autorius nurodo kelis svarbiausius kompetencijos bruožus (Coleman, 2005). Apibendrinant,
kompetencijos bruožai sudaro ...
Jeigu apibendrintai nurodoma kokio nors autorius mintis, ši mintis niekaip neišskiriama, o po
autoriaus pavardės skliausteliuose nurodomi tik metai (pavyzdžiui, Coleman (2005) teigė, kad
karjeros kompetencija yra vienas mažiausiai nagrinėtų klausimų).
Jei pateikiama tiksli autoriaus citata, tuomet ji tekste išskiriama, o skliausteliuose, šalia metų,
po kablelio nurodomas ir puslapis. Kitų autorių cituojama teksto dalis išskiriama iš teksto
sakinį įdedant į kabutes (pavyzdžiui, „autorius nurodo, kad „karjeros kompetencijos tyrimams
nūdien skiriamas labai mažas dėmesys“ (Coleman, 2005, p. 225)).
Empirinius duomenis - tyrimo dalyvių ar respondentų pasakojimų citatas, klausimynų teiginius
– pateiki kursyvu (pavyzdžiui, kol neiškyla labai didelių problemų, jos savo sveikata rūpintis
nelinkusios; jos kažkaip įsivaizduoja, kad viskas praeis ir be gydytojų, kad nebūtina ten eiti
(socialinė darbuotoja J.J.)).
Išskyrimas kabutėmis (cituojant autorius iš knygų) ar kursyvu (cituojant tyrimo dalyvius ar
pateikiant klausimyno teiginius) leidžia gerai matyti citatos pradžią ir pabaigą. Taip aiškiai
matoma citatos pradžia ir pabaiga. Pasirinktą išskyrimo būdą reikia naudoti nuosekliai visame
tekste.
Kai minimas dviejų autorių šaltinis, būtina kiekvieną kartą nurodyti abiejų autorių pavardes.
Kai autorių 3 ir daugiau, tai pirmą kartą pateikiant nuorodą, minimi visi autoriai, o vėliau
nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė ir priduriama frazė „ir kt.“.
Fenomenologine filosofija yra grindžiami ir karjeros tyrimai (Mickūnas, Stewart, 2005).
Autoriai pateikia kelis svarbiausius šios filosofijos bruožus, kurių pagrindinis – orientavimasis į
tikrovės tyrimą, kaip ji suvokiama konkretaus žmogaus. Kiti autoriai papildo fenomenologijos
taikymo galimybių sąrašą (Jurgutis, Karvelis, Vitutė, 2001).
Jeigu tekste minimi autoriai, turintys vienodas pavardes, būtina pateikti jų inicialus. Pateikiant
nuorodą į kelių autorių skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai atskiriami kabliataškiu.
”Rūpinimasis vaikais bei tinkamas vaikų auklėjimas yra viena pagrindinių šeimos pareigų”
(Barker, 1995; Leonavičius, 1993).
Jeigu leidinys neturi autoriaus, tuomet nurodomas leidinio pavadinimas ir metai:
”Įvaikinimas yra socialinė ir teisinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti netekusius tėvų globos
vaikus” (Civilinis kodeksas, 2000).
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
22
Jei naudojami internetiniai šaltiniai, būtina nurodyti pilną prieigos adresą (ne tik tinklapį,
kuriame galima rasti naudojamą tekstą, bet ir pilną nuorodą iki naudojamo dokumento) ir datą,
kuomet paskutinį kartą šaltinis buvo naudotas internete.
Naudojant iliustracijas iš kitų šaltinių, nuoroda pridedama prie iliustracijos pavadinimo,
skliausteliuose nurodant autoriaus pavardę ir metus.
Lentelės numeris rašomas dešinėje pusėje, pavadinimas - virš lentelės (1 lentelė). Lentelėje
naudotinas 10 pt šriftas, 1 eilutės intervalas.
1 lentelė
5-11 klasių mokinių pasiskirstymas pagal klases ir lankomų būrelių kiekį (N=7321)
Lankomų būrelių
kiekis
Klasė
5 6 7 8 9 10 11
%
Nieko nelanko 28 25 36 37 40 44 52
Vieną būrelį 50 52 46 46 40 40 33
Du būrelius 17 16 15 13 15 13 12
Tris būrelius 6 7 3 4 4 3 4
Paveikslo numeracija ir pavadinimas rašomi po paveikslu (1 pav.).
83
17
72
28
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
moterys
vyrai
%
Neformaliojo švietimo įstaigų
Bendrojo lavinimo mokyklų
1 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal lytį neformaliojo švietimo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose
Literatūros sąrašas
Literatūros sąrašas sudaromas pagal autorius abėcėlės tvarka, pirmiausia pateikiant leidinius
lotyniška abėcėle, po to – slavų abėcėle. Literatūra užsienio kalba pateikiama originalo kalba.
Literatūros sąrašo pateikimo pavyzdžiu naudojamos mokslo žurnalų Socialiniai mokslai ir
Specialusis ugdymas taisyklės.
A. Periodiniai leidiniai:
Didžiąja raide rašomas tik pirmas pavadinimo bei jo antrosios dalies (jei tokia yra) žodis.
Pavadinimas nerašomas kabutėse ir neryškinamas.
1. Vieno autoriaus straipsnis žurnale
Baranauskienė, I. (2006). Nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesinės adaptacijos
ypatumai: darbdavių ir bendradarbių požiūris. Specialusis ugdymas, 1 (14), 19–26.
2. Dviejų autorių straipsnis žurnale
Mockevičienė, D., Straubergaitė, L. (2006). Hipoterapijos vaidmuo fiziškai neįgalių žmonių
reabilitacijoje. Specialusis ugdymas, 1 (14), 112–122.
3. Trijų ir daugiau autorių straipsnis žurnale
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
23
Borman, W.C., Hanson, M.A., Oppler, S.H., Pulakos, E.D., White, L.A. (1993). Role of early
supervisory experience in supervisor performance. Journal of Applied Psychology, 78, 443–
449.
Tekste pateikiant tokio straipsnio nuorodą, nurodomas tik pirmas autorius ir rašoma „ir kt.“
arba „et al.“ – (Borman et al., 1993) arba „ir kt.“ – (Levandauskas ir kt., 1995).
4. Dar nepublikuotas straipsnis
Večkienė, N. (leidykloje). Profesinio rengimo modernizavimas. Socialiniai mokslai:
Edukologija.
5. Straipsnis savaitiniame ar mėnesiniame žurnale
Nurodykite publikacijos datą – dieną ar mėnesį – ir žurnalo numerį bei puslapį (-ius).
Baršauskienė, V. (1996, gruodis). Svajoju išauklėti naują šviesuolių kartą. Gabija, 26, 17–18.
6. Straipsnis dienraštyje
Alksninis, G. A. Sabonis: atėjo laikas liautis žaisti su praeitimi (1997, kovo 29). Lietuvos rytas, p.
1.
7. Jeigu tekste naudojamas antrinis šaltinis, tekste paminėkite pirminį šaltinį ir jo citavimą
antriniame šaltinyje (pvz., Seidenberg ir McClelland studija cituojama Coltheart ir kt. darbe).
Coltheart, M., Curtis, B., Atkins, P., Haller, M. (1993). Models of reading aloud: Dual-route
and parallel-distributed-processing approaches. Psychological Review, 100, 589–608.
Tekste nurodoma:
Seidenberg ir McClelland studija, cituojama Coltheart, Curtis, Atkins & Haller (1993).
B. Knygos ir knygų skyriai
1. Vieno autoriaus knyga
Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
2. Dviejų autorių knyga
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Logopedija. Kaunas: Šviesa.
3. Trijų ir daugiau autorių knyga
Levandauskas, R., Levandauskienė, O., Simanavičius, Ž., ir kt. (1981). Kauno Rotušės aikštė.
Vilnius: Mintis.
4. Knyga, kurios autorius – organizacija ar grupė žmonių
Toks leidinys literatūros sąraše nurodomas pagal pirmąją pavadinimo raidę.
Kai autorius ir leidėjas sutampa, leidyklos vietoje nurodoma: Author.
Lietuvos statistikos departamentas (2007). Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius: Informacijos
ir leidybos centras.
5. Vieno redaktoriaus parengta knyga
Jucevičienė, P. (Red.) (1996). Lyginamoji edukologija. Kaunas: Technologija.
6. Dviejų ar daugiau redaktorių parengta knyga
Marinskienė, N., Markevičienė, R. (Red.). (1993). Lietuvos spaudos statistika. Vilnius: BKC.
Leidiniams, turintiems daugiau nei vieną redaktorių, galima nurodyti vieną pagrindinę pavardę
ir pridėti „et al.“ arba „ir kt.“
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
24
7. Knyga be autoriaus ar redaktoriaus
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2001). Kaunas.
Tekste pateikiant nuorodą, tokio šaltinio skliaustuose vietoje autoriaus nurodomas knygos
pavadinimas: (Merriam-Webster’s Collegiate Dictionary, 1993).
8. Enciklopedija ar žodynas
Tarptautinių žodžių žodynas (2005) / Ats. red. A. Kinderys. Vilnius: Alma littera.
Knygų skyriai ir straipsniai
9. Straipsnis ar skyrius dviejų redaktorių parengtoje knygoje
Bjork, R.A. (1989). Retrieval inhibition as an adaptive mechanism in human memory. In
H.L.Roediger III & F.I.M.Craik (Eds.), Varieties of memory & consciousness (p. 309–330).
Hillsdale, NJ: Erlbaum.
Pateikiant straipsnį iš knygos, neturinčios redaktorių, In nurodomas prieš knygos pavadinimą.
Kundrotas, V. (1993). Atrankos į Lietuvos aukštąsias mokyklas tobulinimo būdai. In A. Čižas
ir kt. (Red. kol.), Inžinierių rengimas Lietuvoje (p. 70–78). Vilnius: Technika.
10. Skyrelis enciklopedijoje
Autizmas (2002). Visuotinė lietuvių enciklopedija (t. 2, p. 303–304). Vilnius: Mokslas.
C. Konferencijų ir simpoziumų medžiaga
1. Pranešimas, straipsnis ar skyrius, publikuotas konferencijos medžiagoje
Konferencijos ar simpoziumo pavadinimą reikėtų rašyti kitu šriftu.
Jucevičius, R. (1992). Valdymo reorganizavimo prielaidos. Vadyba ir rinkos ekonomika:
tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga (p. 15–19). Kaunas: Technologija.
2. Konferencijoje skaitytas, bet nepublikuotas pranešimas
Vainauskas, A. (1996). Laisvųjų ekonominių zonų kūrimo Lietuvoje prielaidos. Pranešimas,
skaitytas Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavime, 1996 m. spalio 12 d. Vilnius.
D. Daktaro disertacija (santrauka)
1. Publikuota daktaro disertacija
Gudavičius, A. (1994). Ekonominių veiksnių įtaka Lietuvos demografinei situacijai (Daktaro
disertacija, Vilniaus universitetas).
2. Nepublikuota daktaro disertacija
Targamadzė, V. (1994). Švietimo sistemos lankstumas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo
prielaida (Nepublikuota daktaro disertacija, Kauno technologijos universitetas).
E. Nepublikuoti rankraščiai
1. Rankraštis, nepateiktas spaudai
Petraitis, J., Vaičiūnas, R. (1995). Greitojo skaitymo įgūdžių formavimas (Nepublikuotas
rankraštis).
2. Rengiamas ar pateiktas spaudai, bet dar nepatvirtintas publikacijai rankraštis
Janonis, D. (1996). Lietuvos darbo rinkos restruktūrizavimo problemos. Pateiktas spaudai
rankraštis.
Sąraše neminimas žurnalas ar leidykla, kur yra pateiktas rankraštis.
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
25
Jau patvirtintas publikacijai rankraštis turėtų būti aprašomas kaip „in press“ (žr. A 4 punktą).
Nurodant dar rengiamus rankraščius vietoj paskutinio sakinio rašoma „Manuscript in
preparation“ arba „Rengiamas rankraštis“.
Magistro darbo kokybės vertinimo kriterijai
Magistro darbo kokybės ir vertinimo kriterijai yra priemonė, kuria naudodamiesi magistro
darbą vertina gynimo komisija. Komisija, remdamasi kriterijais, įvertina magistro darbą
pažymiu.
Magistro darbo kokybės ir vertinimo kriterijai
Atitiktis Studento kompetencijos Balai
Tyrimo
metodologijos
reikalavimams
Tinkamai apsibrėžti tyrimo objektą (ir dalyką), jį apibūdinti
remiantis teorijomis, tinkamas konceptualizavimas.
4
Tinkamai argumentuoti pasirinktą tyrimo tikslą (praktinis ir
mokslinis tyrimo aktualumas, tyrimo klausimas(-ai), uždaviniai,
hipotezė(s), jų sąryšis.
Tinkamai pagrįsti pasirinktą tyrimo metodologiją susiejant
tyrimo ontologiją, epistemologiją ir duomenų rinkimo ir analizės
metodą.
Tinkamai atlikti duomenų analizę ir interpretavimą.
Tinkamai parengti diskusiją, išvadas, rekomendacijas.
Bendriesiems
reikalavimams
Tyrimo ir profesinė etika
3
Studento savarankiškumas
Tyrimo teorinis metodologinis originalumas, įtaigumas
Tyrimo pragmatiškumas (praktinė nauda)
Bendrosios ir profesinės kalbos taisyklingumas
Socialinio darbo
magistrantūros
studijų
programos
tikslams
Kompetencijų sritys:
Psichosocialinė sąveika.
Išteklių vertinimas, paieška,
panaudojimas ir vystymas.
Socialinės politikos sprendimai.
Naujų socialinio darbo žinių ir
metodų kūrimas.
Patirties reflektavimas ir
konceptualizavimas.
Pastaba:
vertinama ne suminis
atskirų kompetencijų balas,
o studento gebėjimas
magistro darbe atlikti
krypties tyrimą socialinio
darbo studijų kompetencijų
lauke.
3
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
26
1 Priedas. Magistro darbo titulinis lapas
Pavyzdys
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINĖS MOKSLŲ FAKULTETAS
SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS
SOCIALINIO DARBO KATEDRA
Vardas Pavardė
MAGISTRO DARBO PAVADINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Socialinio darbo studijų programa, valstybinis kodas 621L50004
Socialinio darbo studijų kryptis
Vadovas moksl.laips. Vardas Pavardė
Apginta SMF dekanas
Kaunas, 2013
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
27
2 Priedas. Vytauto Didžiojo bibliotekoje esanti literatūra tyrimo metodologijos klausimais
Socialinio darbo tyrimų metodologija
1. Allen G., Langford D. (2008). Effective interviewing in social work and social care: a
practical guide. Basingstoke: Palgrave Macmillan.
2. Alston M., Bowles W. (2003). Research for social workers: an introduction to methods.
London New York: Routledge.
3. Anastas J.W. (1999). Research Design for Social Work and Human Services. 2nd ed.
Columbia University Press.
4. Corby B. (2006). Applying research in social work practice. Maidenhead: Open University
Press.
5. Dawson B.G., Klass M.D., Guy R.F., Edgley Ch.K. (1991). Understanding social work
research. Boston etc: Allyn and Bacon.
6. Engel R.J., Schutt R.K. (2005) The Practice of Research in Social Work. Sage.
7. Fuller R., P etc A. (1999). Practitioner research: the reflexive social worker. Buckingham
[Eng.] Philadelphia: Open University Press.
8. Grasso A.J., Epstein I. (eds.) (1992). Research utilization in the social services: innovations
for practice and administration. New York London: Haworth Press.
9. Hartford M.E. (1971). Groups in social work: application of small group theory and research
to social work practice. New York: Columbia University Press.
10. Helppikangas P. (ed.). (2000). The International Seminar on Social Work Research and
Practice. - Rovaniemi: Lapin yliopisto.
11. Hudson W.W., Paula S. N. (eds.) (1994). Controversial issues in social work research.
Boston etc.: Allyn and Bacon.
12. Morris T. (2006). Social Work Research Methods. Four Alternative Paradigms. Sage.
13. Richard M. Grinnell (Eds.) (1997). Social work research and evaluation. Itasca: Peacock
Publishers.
14. Sherman E., Reid W.J. (1994). Qualitative research in social work. New York: Columbia
University Press.
15. Shireman J.F. Johnson P.R. (1976). The uses of research in a social work agency. Chicago
Child Care Society.
16. Tripodi T. (1974). Uses & abuses of social research in social work. Columbia University Press.
Socialinių tyrimų metodologija
1. Abbott H.P. (2002). The Cambridge Introduction to Narrative. Cambridge University Press.
2. Bitinas B. (2002). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta.
3. Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis
vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda: Jokužio leidykla-spaustuvė.
4. Brace, N, Kemp, R., Shelgar, R. (2007). SPSS for psychologists: a guide to data analysis
using SPSS for Windows. Basingstoke: Palgrave Macmillan.
5. Bryman A. (2008). Social research methods. Oxford University Press.
6. Cassell C., Symon G. (2004). Essential guide to qualitative methods in organizational
research. London: Sage.
7. Čekanavičius V., Murauskas G. (2001). Statistika ir jos taikymai. Vilnius: TEV. 1, 2 dalys.
8. Charles C.M. (1999). Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius, Alma litera.
9. Charmaz K. (2007). Constructing grounded theory: a practical guide through qualitative
analysis. Introducing qualitative methods. Los Angeles: Sage.
10. David M., Sutton C.D. (2004). Social research: the basics. London: Sage.
11. Deltuva A. (1999). Asmenybės saviraiška ilgalaikėse jaunimo lyderių mokymo grupėse.
Daktaro disertacija: socialiniai mokslai, psichologija. Vilniaus universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
28
12. Flick U. (2006). An introduction to qualitative research. Thousand Oaks: Sage.
13. Flick U. (2007). Managing Quality in Qualitative Research. The Sage.
14. Have P.T. (2004). Understanding qualitative research and ethnomethodology. London: Sage.
15. Jupp V. (Ed.). The Sage dictionary of social research methods. London, Sage, 2006.
16. Leonavičienė, T. (2007). SPSS programų paketo taikymas statistiniuose tyrimuose. VPU
leidykla.
17. Luobikienė I. (2000). Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimo metodika. KTU leidykla.
18. Miller R.L., Brewer J.D. (2003). The A-Z of social research: a dictionary of key social
science research concepts. London: Sage.
19. Kardelis K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex leidykla.
20. Patton M.Q. (2002). Qualitative Research & Evaluation Methods. Sage Publications.
21. Rienecker L., Jorgensen P.S. (2003). Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai.
22. Silverman D. (2004). Qualitative research: theory, method and practice. London: Sage.
23. Silverman D. (2005). Doing qualitative research: a practical handbook. Los Angeles: Sage.
24. Silverman D. (2007). Interpreting qualitative data: methods for analyzing talk, text and
interaction. Los Angeles: Sage.
25. Tamošiūnas T. (2003). Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra. ŠU leidykla.
26. Tidikis R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: LTU leidykla.
27. Travers M. (2001). Qualitative research trough case studies/Introducing qualitative methods.
London: Sage.
28. Vaitkevičius R., Saudargienė A. (2006). Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose.
VDU leidykla.
29. Wengraf T. (2001). Qualitative research interviewing: biographic narrative and semi-
structured methods. London: Sage.
30. Wolcott H.F. (2001). Writing up qualitative research. Thousand Oaks: Sage.
31. Yin R.K. (2003). Case study research: design and methods. Applied social research methods
series; Vol. 5. Thousand Oaks: Sage Publications.
32. Žydžiūnaitė V. (2001). Slaugos mokslinių tyrimo metodologijos pagrindai. Vilnius: SDTSC.
33. Žydžiūnaitė V. (2006). Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos. Vilnius: Pedagogų
profesinės raidos centras.
34. Žydžiūnaitė V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. KTU leidykla
Papildomi šaltiniai internete
1. www.slais.ubc.ca/RESOURCES/research_methods/action.htm
2. www.socialresearchmethods.net
3. www.accessexcellence.org/21st/TL/filson/writhypo.html
4. www.qualres.org
5. www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm
6. www.ifsw.org
7. www.qualitative-research.net
8. http://www.qual.auckland.ac.nz
Papildomai rekomendacijose naudota literatūra
1. Jupp V. (Ed.). The Sage dictionary of social research methods. London, Sage, 2006. Didelę
dalį knygos galima rasti internete adresu:
2. http://books.google.com/books?id=U1CkVYJzcioC&printsec=frontcover&hl=lt&source=gb
s_ViewAPI#PPA95,M1
3. Leedy P.D., Ormrod J.E. (2001). Practical Research: Planning and Design. (7th Ed.). Upper
Saddle River, NJ: Merrill Prentice Hall.
4. Maxwell J.A. (2005). Qualitative Research Design. An Interactive approach. (2nd Ed.) Sage
Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinės gerovės fakultetas. Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. 2013 m.
29
Publications.
5. Merkys G., Vaitkevičius S., Urbonaitė-Šlyžiuvienė D. (2004). Užsakomųjų tyrimų
ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos tyrėjams.
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm.