VILNIAUS UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

GEOLOGIJOS IR MINERALOGIJOS KATEDRA

SNAIGUPöLöS TARPLEDYNMETIS

(Buivydžių atodangos duomenimis)

Magistro darbas

Geologijos specialyb÷s

Magistro studijų programos II kurso studento

Rimanto Urbanavičiaus

Darbo vadovas prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas

VILNIUS, 2009

2

TURINYS 1. ĮVADAS…………………………………….………………...3

2. TYRIMŲ ISTORIJA……………………….…………………7

3. METODIKA………………………………….........…..…….10

3.1. Lauko tyrimai………………………............……...….…10

3.2. Laboratoriniai tyrimai……………...….………....……….10

4. GAUTI DUOMENYS……………………….......…………..18

4.1. Geologin÷ sandara………………………….......………...18

4.2. Palinologin÷ analiz÷………..................................………..26

4.3. Karbonatų analiz÷...…….......................................……….32

4.4. Malakofaunos analiz÷....….........................….........………34

5. IŠVADOS……………………………………………………37

LITERATŪRA………………………...…………….………….38

SUMMARY………………………………....………….……….41

3

1. ĮVADAS

T i r t as ra jonas yra t ampr ia i sus i jęs su v÷ l yvo jo i r v idu r in i o jo

p le is toceno L ie tuvą dengus ių l edynų ve i k l a i r Ner i es up÷s s l÷n iu . J i s

yra L ie tuvos ry t i n÷ j e da l yj e (1 .1 pav . ) .

Sna igup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o s t ra to t ip in is p jūv i s yra Drusk in inkų

apyl i nk÷se (L ie tuvos s t ra t ig ra f i j os pada l in i a i , 2001) . Ner ies s l÷n yje į

š i au r÷s r y tus nuo V i l n i aus miesto , L i e tuvos -Ba l ta rus i j os pas ien yje ,

ne to l i Bu ivydž ių , Punžon ių ka imo apyl ink÷se , up÷s į l i nkus iame

s tač i ame k rante esan t i a todanga yra p r ipaž in ta š i o tarpledynmeč i o

pa ras t ra to t ip in i u p jūv iu . Ta i yra į raš yta L ie tuvos s t ra t i gra f i j os

pada l in ių kn ygo je .

Sna igup÷ l ÷s i n te rg lac ia las – pa l yg in t i su But÷nų a r Merk in÷s

i n te rg lac ia la is yra maža i i š t yr i n÷ t as ne t i k L ie tuvo je , be t i r

ka imyn in÷se respub l i kose . Moks l in i nka i sk i r t inga i t raktuo ja

Sna igup÷ l ÷s s t ra t ig ra f inę pad÷ t i . L i e tuvos te r i to r i j o j e k i ek de ta l iau

yra i š t yr i n÷ t i t a rp ledyn in ių Sna igup÷ l ÷s nuogu lų p jūv ia i

s t ra to t ip in iame Drusk in inkų r a jone, Nemuno up÷s s l÷n yje . Ner i es

s l÷n io ruože nuo Ba l t a rus i j os pas ien io i k i V i l n i aus , Sna igup÷ l ÷s

pad÷ t i s n÷ ra i š r yšk in ta .

Darbo p rob lemat i ka . S t ra t i gra f i j os vadovas re i ka lau ja , kad

s t ra to t ip in ia i p jūv ia i bū tų pagrįst i v i sų ga l imų t yr imų rezu l ta ta i s . T ie

pa tys re i ka lav imai ga l i o ja i r parast ra to t i p in i ams pj ūv iams. Iš to

i šp lauk ia darbo t i ks las i r uždav in ia i .

Da rbas a t l i k t as su r inkus geo loginę medž iagą l auko darbų metu

Ner ies up÷s atodangose, esanč i ose aukšč i au V i ln i aus mies to , t a i p pa t ,

p ražve lgus ankstesn ių t yr imų medž iagą . T i r tas ra jonas yra L ie tuvos

r yt i n÷ j e da l yj e (ž r . 1 .1 pav . ) .

4

D ip lomin io darbo t i ks las yra i š t i r t i Sna igup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o

metu egz is tavus io pa leoeže ro nuogu las Ner ies s l÷n io ra jone, į š iau r÷s

r ytus nuo V i l n iaus miesto , remiant i s Bu iv ydž ių a todangos

duomenim is . Išana l i zavus sed imen tac ines cha rak te r i st i kas , i šsk i r t i

sed imen tac in ius c ik l us t i r i amo je a todango je . A t l i kus pa l ino log inę

ana l i zę , i š r yšk in t i Snaigup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o m iškų r a idą .

Remian t i s nuogu lų sud÷ t i es karbonatų ana l i z÷s rezu l t a ta i s , ka rbonatų

ka i tą nuos÷dų s tu lpe ly j e s i e t i su k l ima to ra ida . Su ras t i Sna igup÷ l ÷s

ta rp ledynmeč i u i būd ingos ma lako faunos kompleksus i r a t ku r t i jų

r a idą .

Užs ib r÷ž tam t i ks lu i pas iek t i buvo sprendžiami ke l i uždav inia i :

• I šnagr i n÷ t i ankst yvesn ių geo login ių t yr imų medž iagą ;

• Pas i r ink t i t yr imų metod i ką ;

• At l i k t i l auko t yr imus t i r i amose apyl i nk÷se ;

• Paimt i pavyzdž ius l abora tor in iams t yr imams;

• At l i k t i su r i nk t ų m÷gin ių l abora to r i nę ana l i zę ;

• Paga l lauko darbų i r l aborato r in ių t yr imų me tu gau tus

duomenis sudaryt i l en te les , k re ives i r d i agramas ;

• At l i k t i gau tų duomenų ap ibend r in imą , t . y. i š ryšk in t i :

- Rajono geo loginę sandarą ,

- Sna igup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o metu egz i s tavus ių miškų

r a idą ,

- Sna igup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o k l imato ra idą ,

- Sna igup÷ l ÷s ta rp led ynmeč i u i būd ingos ma lako faunos

komp leksus ,

Ruoš ian t d ip lominį darbą , sudar÷me t i r tos a todangos p jūv į .

A t l i kau eže r in ių nuos÷dų 12 m÷gin ių pa l ino log inę ana l i zę . Remian t i s

gau ta is duomenim is , suda r iau sporų - ž i edadu l k ių l en te lę i r d i agramą ,

nus tač i au pa leof lo ros pas i sk i r s t ymą i r j o s ypa tumus . Ta ip pa t a t l i kau

5

15 m÷gin ių ka rbonatų anal i zę , sudar iau len te lę i r ka rbonatų k i ek io

k i t imo kre i ves . A t l i k t a t i r t o ob jek to 12 pav yzdž ių mo l iuskų anal i z÷ ,

suda r yta len te l÷ .

Darbas sus ideda i š įvado, ke l ių skyr ių (T yr imų i s to r i ja ,

Me tod i ka , Gaut i duomenys) i r i š vadų . Jame yra i šd÷s t yta su r i nkta

medž iaga i r a t l i k tų t yr imų rezu l ta ta i . Jį sudaro 28 ps l . teks to , 8 ps l .

pave i ks lų i r 4 l en te l ių .

D÷ko ju d ip lomin io darbo vadovu i p ro f . A lg i rdu i Ga iga lu i i r

moks l i ne i da rbuoto ja i Monika i Me leš yte i be i k i t i ems asmenims už

paga lba a t l i ekan t šį darbą ap ie Snaigup÷ l ÷s tarp ledynmetį , paremtą

Bu i vydž ių a todangos duomenimis .

6

1.1. pav. Situacinis žem÷lapis

Buivydžiai

Buivydžių atodanga

7

2. TYRIMŲ ISTORIJA

I k i XX a . an t ros pus÷s deta lūs komp leks in ia i t yr ima i mūsų t i r t o j e

t e r i to r i j o j e nebuvo vykdomi . Č . Pakuckas 1935 m. pirmasis surado

Nemuno atodangas, kuriose buvo palaidota git i ja ir durp÷s. Buvo a t l i ekami

bendr i geomor fo login ia i t yr i n÷ j imai . Č . Pakuckas (1936) nau ja i

nušv ie t÷ Ba l t i j os aukš tumų š i aur in÷s da l i es g lac iomor fo logi ją . J i s

i š k÷ l ÷ m in tį , kad Aukš ta ič i ų aukš tumas sudar÷ s tamb i ledyn in÷

p l aš taka , ku r i buvo sus i ska ldž ius i į l i ežuv ius . J i s te i g÷ , kad re l j e fe

i š ryšk÷ j a i š i l g i n i a i ka l vagūb r ia i , sudar yt i l edyn in ių nuogu lų . Po ant ro

pasau l in io karo g lac iomorfo login ius t yr imus vykd÷ V i l n i aus

un i vers i t e to p ro feso r ia i A . Basal ykas (1965) i r Č . Kudaba (1983 ) . J i e

t yr÷ Ba l t i j o s aukš tumų g l ac iomor fo log inę sandarą . B . Ha l i ck i 1948 m.

su rado ke l i as Nemuno a todangas su i n te rg lac ia lų nuogu lomis , a t l i ko

pa l ino login ius Nemuno a todangų t yr imus . M. Bremowna i r M.

Sobo lewska 1950 m. a t l i ko pa leon to login ius Nemuno atodangų ( esanč i ų

ne to l i Drusk in inkų m ies to ) t yr imus . V . Čepu lyt÷ 1955 m. p i rmą ka r tą

su rado Snaigup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o nuogu las , ku r ios yra deš in ia jame

up÷s Snaigup÷ l ÷ k rante ( ka i r ys i s up÷s Nemuno i n takas, 2 km žemiau

Drusk in inkų mies to ) . 1955 m. įvyko Ba l t i j o s ša l ių i r Ba l t a rus i jos

reg iono Kva r te ro kongresas V i l n iu j e , po kur io p ras id÷ j o s ta igus

kvar te ro t yr imų v ys t ymos i e tapas. O . Kondra t i en÷ 1965 me ta is a t l i ko

Va lakampių , Kač÷nų i r Mardasavo Sna igup÷ l ÷s nuogu lų pa l ino login ius

t yr imus . V÷ l iau a t l i k t i Ne r i es s l÷n io ta rp V i ln i aus i r Nemenč i n÷s

t yr i n÷ j ima i . O . Kondra t ien÷ i r A . Kučas (1973 ) t yr÷ p l e is toceno

nuogu lų s to rym÷s sandarą i r s t ra t i gra f i ją Ne r i es s l÷nyje . V . Ba l t ak is i r

k t . (1982) a t l i ko geod inamin ių p rocesų t yr imus , ypa t ingą d÷mesį

s k i r i an t e roduo jamų nuogu lų sud÷č i a i , s to rym÷s sandara i be i s l÷n io

mor fo logi j a i . A . Mika lauskas i r k t . (1987) t yr÷ Ne r ies s l÷n io

geomor fo log i jos pr i k l ausomybę nuo kvar te ro s to r ym÷s sandaros i r

nuogu lų sud÷ t i es . Z . Ma l inauskas (1991) t yr÷ V i l k i šk i ų i r Ta r tokų

8

a todangų l i t o l og i j ą . Sm÷ l i ngos nuogu los buvo p r i sk i r t os l ed ynmeč i o

paba igos i r p radž ios a l i uv io fac i j a i , s i e j amai su Merk in÷s

ta rp ledynmeč i u . J . Sa tkūnas (1993) a t l i ko pakar to t i nį t yr imą , ku r io

metu pa te i k÷ k i tok ias i švadas d÷ l V i l k i šk i ų i r Tar tokų sm÷ l i ngų

nuogu lų komp leksų genez÷s i r amž iaus . Buvo i šsk i r t os But÷nų

t a rp ledynmeč i o p radž ios eže r in ių nuos÷dų i r Žemai t i j os l ed ynmeč i o

f l i uv ioglac ia l i n ių be i po ledynmeč i o eo l i n ių nuogu lų s to r ym÷s . V .

Kuč i nska i t÷ i r k t . (1998) t yr÷ Ne r i es s l÷n io atodangų nuogu lų

s t ruk tū rą , t eks tū rą i r sud÷ t į . A. Ga iga las i r S. Fedorov ič i u s (2002)

a t l i ko V i l k i šk i ų i r Tar tokų a todangų nuogu lų datav imus

te rmol i uminescenc in iu metodu .

Ka ip mat yt i i š t rumpos anks tesn ių t yr imų medžiagos , ge o log in ia i

t yr ima i daugiaus ia buvo sus i ję su atodangų , a t s idengianč i ų Ner i es i r

Nemuno s l÷n iuose, t yr i n÷ j imu . Mano t i r t ame ra jone buvo at l i k tos

komp leks in÷s geo login÷s nuo t raukos mas te l i a i s 1 :200000 i r 1 :50000.

Jų metu p ragręž t i g ręž in ia i i k i p rekvar te ro i r pe r v i są kvar te ro nuogu lų

s to r ymę . Š ių g ręž in ių medžiagą naudo jome at l iekan t t yr imus

d ip lomin io da rbo ra jone .

9

2.1 lentel÷.. Klimato ir stratigrafinių įvykių seka Lietuvoje kvartero

laikotarpyje (pagal A. Gaigalo ir J. Satkūno (1994) bei O. Kondratien÷s

(Кондратене, 1996) sudarytas stratigrafines schemas).

Tūkst.

Metų

LAIKAS LEDYNO DINAMIKA

10 HOLOCENAS

Baltijos ledyno antslinkis

30 Ledyno atsitraukimas

65

V÷lyvojo

Nemuno

apled÷jimas Grūdos ledyno antslinkis

Rokų atšilimas

NEMU

NO

LEDYN

METIS Varduvos atšalimas

125

Vö

LY

VA

SIS MERKIN öS TARPLEDYNMETIS

200 Medininkų apled÷jimas 300 Snaigup÷s atšalimas 370 440 480

ŽEIME

NOS

LEDYN

METIS

Žemaitijos apled÷jimas

600 BUTöNŲ TARPLEDYNMETIS 700

Dainavos apled÷jimas Turgelių atšalimas

VID

URI

NIS LIETU

VOS

LEDYN

METIS

Dzūkijos apled÷jimas

Vindžiūnų apled÷jimas

800

PL

EIS

TO

CE

NA

S

AN

KS

TY

VA

SIS

KATLI

ERIŲ

LEDYN

METIS Kalvių apled÷jimas

1650 EOPLEISTOCENAS

10

3. METODIKA

Ma gis t ro darbas buvo rašomas du me tus . Mūsų t yr ima i buvo

sus i ję su l auko da rba is i r l abo ra to r i n÷mis anal i z÷mis . Tod÷ l naudo jome

l auko geo login ių t yr imų metod i ką i r l abo ra to r in ių spec ia l i zuo tų

t yr i n÷ j im ų me todus.

3.1. Lauko tyr imai

Vasaros atos togų metu su rengta geo log in÷ t i r i amo j i eksped ic i j a

R ytų L i e tuvo je , Ne r i es up÷s baseino apyl i nk÷se , ku r ios metu i r buvo

a t l i ekami l auko tyr ima i . J i ems naudo jome l auko t yr imų įp ras t inę

metod i ką . Buvo a t l i ekami geo login ia i marš ru ta i pas i r ink tomis

k r yp t imis . Ana l i zuo jamos a todangos i r p rakasos . Pr ieš t a i a todangos

buvo kruopšč i a i nuva lomos i k i pav i r š i n ių ve i ksn ių nepal ies tų

s luoksn ių , s lūgsanč i ų i n s i t u. Ta ip pa t buvo svarbu pas i r i nk t i m÷g in ių

÷mimo metod i ką i š apač i os į v i r šų . M÷gin ia i r in k t i tašk in iu būdu,

a tk re ip iant d÷mesį į p r i eš t a i i šsk i r tus i r ap rašytus s luoksn ius . Lauko

da rbų metų naudo jome bū t i ną , t am t i ks lu i sk i r tą , į rangą i r apa ra tū rą :

geo log inį kompasą , n ive l yrą , kas tuvą , p l ak tuką , op t inį g rąž tą i r k t . .

Karbonat i ngumo ap ra i škoms nusta t y t i tu r÷ j ome pas i ruoš tą d ruskos

rūgš t i es (HCl ) t i r pa lą 5 -8%.

3.2. Laborator in ia i tyr imai

Labora to r i j ose buvo t yr i n÷ j ama akva l in ių nuogu lų ka rbonatų

sud÷ t i s , anal i zuo jama pa l ino login÷ i r ma lakofaunos sud÷ t i s ,

sed imen tac in ia i ypa tumai .

11

3 .2 .1 . Karbonatų ana l i z÷s metodas

A t l iekan t šį t yr imą , buvo i šana l i zuota 15 pavyzdž ių (4 .3 .1

l en te l÷ ) . Ta i vasaros l auko da rbų metu pa imt i pavyzdž ia i i š Bu ivydž ių

(Punžon ių ) a todangos . CO2 k iekį t i r t o j e a todango je nus tat i n÷ j ome

ka l c imet ro paga lba V . N . Ščerb ina (В . Н . Щербина , 1958) me todu su

E . Rudn icka i t÷s (Е . РУДНИЦКАИТЕ , 1980 ) pap i l dyma is . Š i metod ika

sk i r i as i nuo k i tų metod i kų , paga l ku r ias ka l c imet ro paga lba nus tatomas

ka rbonatų k i ek is nuos÷dose i r / a rba uo l ienose, tuo , kad ga l ima nus ta t yt i

ne t i k ka l c i t o , bet i r do lomi to (o esant re ika lu i ir k i t ų ka rbona tų k l as÷s

m inera lų ) k i ekį . Ka l c ime t ru matuo jamas CO2 k i ek is , i šs i skyręs i š

t i r i amos nuos÷dos ar uo l ienos m÷g in io , pavei k to 5 mi l i l i t r a is 5%

druskos rūgš t i es (HCl ) . Ž inoma, kad per p i rmas 30 sekundž ių i š i k i

pudros su t r in tos medž iagos , ją ve i k ian t ša l t a HCl , CO2 i šs isk i r i a i š

ka l c i t o , to l i au ve ik ian t d ruskos rūgš t imi CO2 p radeda sk i r t i s i r i š

do lomi to . Paš i ldž ius indą , ku r iame vyks ta reakc i j a , i k i 40oC i r ve i k i an t

3 m inu tes CO2 p i lna i i šs i sk i r ia i š do lomi to . Ž inodami i š v ieno ir k i t o

m inera lo iš s iskyrusį CO2 k i ekį ga l ime išska ič i uo t i ka l c i t o i r do lomi to

p rocen t inį k i ekį . Re i ka lu i esan t t a ip pa t ga l ima išska ič iuo t i ka l c i o i r

magn io oks idų k iekį .

M ÷g in ius karbonatams nusta t yt i ÷m÷me iš v i eno l i to l og in io

s luoksn io 30 cm in te rva lu l auko są l ygomis ap rašant a todangos p jūv į .

Imama ne maž iau 50 g medž iagos . Labora to r i j o j e j i su t r i nama i k i

pudros , pasve r i ami 0 ,2 g band in ia i i r ka l c ime t ru nus tatomas CO2

k i ek i s . Pr i eš p radedant darbą i r po k iekv ienų 5 band in ių i š t yr imo

matuo jamas CO2 k i ek i s , i š s i skyręs i š 0 ,2 g gr yno ka l c i t o (2-3

kon t ro l in i a i matav ima i ) . Š ių matav imų paga lba ska ič i uo jame pata i sos

koe f i c i en tą , ku r i s pr i k l auso nuo o ro t empera tū ros i r a tmos feros s l÷gio .

Pa ta i sos koe f i c ien tas k ska ič i uo jamas:

,x

44k =

12

ku r k – pa ta i sos koe f i c i en tas , x – kon t ro l i n i o ma tav imo

pa rodymo re i kšm÷ .

Suvedame duomenis į M i c roso f t O f f i ce Exce l p rogramą , j o s

paga lba i šska ič i uo jame ka l c i t o i r do lomi to k iek ius , b ra ižome gra f inį

ka rbonatų pas isk i rs t ymo va i zdą , su r i šame jį su t i r to p jūv io l i to logi j a ,

a t l i ekame i n te rp re tac i ją , l yg iname su k i t a is t yr imo metodai s gau ta is

duomenim is , ap ibūd iname pa leogeogra f i nes nuos÷dų k l os tymos i

są l ygas .

3 .2 .2 . Karbona t i n ių ( t u fo , ežerų merge l i o i r k t . ) nuos÷dų

pa l ino login i s t yr imo metodas

A t l i ekan t šį t yr imą , buvo i šana l i zuota 12 pavyzdž ių (4 .2 .2

l en te l÷ ) . Ta i t i e pa t ys m÷g in ia i , ku r i e vasa ros lauko da rbų metu pa imt i

t a i p pa t i r ka rbona tų ana l i ze i i š Bu i vydž ių (Punžon ių ) a todangos .

Labora to r i j o j e su t r ynus m÷gin ius i k i pudros , pasver i ami 0 ,5 g

band in ia i . V÷ l i au seka ke l i l abo ra to r in i a i paruoš imo e tapa i .

a ) Ka rbonatų paša l in imas .

Pavyzdž ia i užp i l am i HCl rūgš t imi (8–10 %) i r l auk iama ko l

nuos÷dos nebe reaguos į pap i ldomai užp i l t os rūgš t i es k iekį . Ger iaus ia

pa l i k t i neužpylus vanden iu ge rą pusd ienį a rba k i t a i d i ena i . Užp i l t i

vanden iu , gera i i šma išoma i r pa l iekama s tov÷ t i ne maž iau 8 va landų .

Po to a t sarg ia i nup i l ama 2 /3 vandens tū r io . K i t i nupyl ima i ga l im i i r

kas 6 va l . M÷g inį p l au t i i k i neu t ra l ios reakc i j os . V iską r e i k ia kar to t i

maždaug 5–6 ka r tus . Ta ip yra paša l i nami ne re i ka l i ngi ka rbonata i .

b ) Organ in÷s medž iagos paša l i n imas

Užp i l ama 10% KOH arba NaOH šarmu i r v i r i nama ne i l gi au ka ip

3–5 min . Š i p rocedū ra bū t i na i a t l i ekama ta ip : pasku t inį ka r tą nuo HCl

pave i k tų nuos÷dų nup i l amas vanduo l aba i a tsa rg ia i , kad nuos÷dos

nesus id rumstų , nup i l t i ga l ima maždaug 3 /4 skysč i o da lį i r t i k t ada

užp i l ama šarmu . A t l i k t i ša rmų i šp lov imą l yg ia i t a i p pat ka ip i r nuo

HCl , t i k v i sus nupyl imus ga l ima a t l i k t i 6 va l . i n terva lu . P lau t i r e i k i a

13

ne maž iau , ka ip 5–6 kar tus . Surenkamos nuos÷dos į cent r i f ugos

m÷gin tuv÷ l į i r cen t r i fuguo jamos ap ie 5 m in . Nup i l amas vanduo ir

užp i l us ned ide lį vandens k i ekį , gera i i šma išoma. Kada nuos÷dos gera i

i šma išytos p r i p i ldomas cen t r i f ugav imo m÷gin tuv÷ l i s vanden iu i r v÷ l

cen t r i f uguo jama 5 min .

c ) Ter igen in÷s medž iagos paša l i n imas

Nup i l amas vanduo i r m÷gin tuv÷ l i s apvož iamas an t f i l t r av imo

pop ier i aus , o j e igu j o n÷ ra ga l ima panaudot i vandenį suge r i an tį

pop ier ių , kad m÷g in tuv÷ l y j e l i k t u ka ip ga l ima maž iau d r÷gm÷s .

Užp i l ama sunk iuo ju skysč i u . P radž io je j o tu r i bū t i k i ek daugiau , negu

nuos÷dų i r l aba i gera i i šmaišoma. Je igu to nepadaroma, pa ruoš tame

p repara te a t s i randa te r i gen in÷s medž iagos . Ba ig ian t ma išyt i , įp i l ama

da r š i ek t iek sunk io jo skysč i o . Jo t u r i bū t i dv iguba i daugiau , negu yra

nuos÷dų . Su sunk iuo ju skysč i u cent r i fuguo jama k iek i l g iau – 7–8 m in .

Sunkus is skys t i s nup i lamas į ned ide lį i ndą i r p rask iedž iamas vanden iu ,

ku r i o t u r i bū t i 3–4 da l im is daug iau už sunkaus skysč i o tū r į . Pa l i ekama

ne t rumpiau 12 va l . s tov÷ t i , kad nus÷s tų ž iedadu l k÷s . Skysč i o

l yg inamas is svo r i s t u r i bū t i t i ks lus – 2 ,25 . (Sunkus is skys t i s

ga minamas 0 ,550 kg kadmio j od ido (CdJ ) d ruskos ge rai sumaiš ius

t r i nan t su 0 ,5 kg ka l i o j od ido (KJ) d ruskos . Gautam miš in i u i i š t i rp in t i

įp i l ama 0 ,450 cm3 d i s t i l i uo to vandens (gre ič i au t i rps ta paš i ldž ius ) .

Ta ip gaunamas sunkus is skys t i s , ku r io t ank is s i ek ia ap ie 2 ,5 g/ cm3 . J i s

yra per f i l t r uo jamas i r a tsk iedž iamas i k i 2 ,25 g/ cm3 . )

d ) Ace to l i z÷

V i ršu t i n÷ da l i s skysč i o nup i l ama. L i kus i da l i s su renkama į

m÷gin tuv÷ l į i r cen t r i fuguo jama 5 min . Po to skys t i s d rąs ia i nup i l amas

i r užp i l us d i s t i l i uo tu vanden iu v÷ l cen t r i fuguo jamas 5 min . Ta i daroma

tam, kad ne l i k tų sunk io jo skysč i o l i ku č i ų . Po cen t r i fugav imo

nup i l amas vanduo i r apvož iamas m÷gin tuv÷ l i s an t f i l t rav imo

pop ier i aus , kad bū tų i š t rauk t i l i kę vandens l aša i . Užp i l ama l edyn ine

ac to rūgš t im i , i šma išoma i r cen t r i f uguo jama. Po cen t r i fugav imo

14

m÷gin tuv÷ l i a i nea tve r tus pasta tomi an t f i l t r av imo pop ier i aus, kad

pop ier ius suge r tų ac to rūgš t ies l i kuč i us , t a i p l ieka maž iau ac to rūgš t i es

m÷gin tuv÷ l y j e . Užp i l amas aceto l i z in i s skys t i s (acto anh idr i tas +

H 2SO4 ; 90 da l ys anh id r i t o i r 10 da l ių koncent ruo tos s ie ros rūgš t i es ) .

Įs ta tomas m÷gin tuv÷ l i us į 800 C t empera tū ros vandenį i r pa l i ekamas ne

i l g i au ka ip 3 min . Iš÷mus iš vandens cen t r i fuguo jama , nup i l ama i r

pavož iami m÷g in tuv÷ l i a i an t f i l t r av imo pop ier i aus, kad maž iau l i k tų

ace to l i z i n i o skysč i o . Užp i lama l edyn ine acto rūgš t i s i r cen t r i fuguo jama

5 m in . Nupylus led yn inę ac to rūgš tį , m÷g in tuv÷ l i us apvož iami an t

f i l t rav imo pop ie r iaus . To l i au i šp launama ac to rūgš t i s vanden iu .

P launama ne mažiau , ka ip 2 ka r tus , cent r i fuguo jant po 5 min . Ant rą

ka r tą a t l i kus cen t r i fugav imą , vandens nup i l t i ne re i k ia , bet bū t i na

užp i l t i g l i ce r ino i r sanda r i a i uždar yt i m÷g in tuv÷ l į , kad paša l in÷

medž iaga nepatek tų į v idų . Ta ip gauname apdoro tą m÷g inį , ku r i s t i nka

da rbu i su m ikroskopu .

Pr i eš p radedan t darbą su m ikroskopu, bū t i na pas i ruoš tą m÷ginį

ge ra i i šma iš yt i . Ta i padar i us , uždedamas ned ide l i s l ašas ant s t i k l i u ko

i r p r ispaudž iamas ned ide le p lokš te le . Iden t i f i kav imo p rocesu i p rad÷ t i ,

r e i k ia bū t i pas i ruošus l en te lę su būd inga fauna. V÷ l i au j i yra

pap i l doma. Ž iedadu l k÷s i š sk i r iamos paga l jų ap raš ytas savybes ,

a t l asus, šab lonus.

Iden t i f i kavus daugiau ne i 200 f lo ros l i ekanų k iekv iename

m÷gin yje , suvedami duomen ys į M i c roso f t Of f i ce Excel p rogramą . Jo je

apskaič i uo jame p rocen tus k i ekv ieno auga lo t ok iu pač i u p r inc ipu , ka ip

buvo da roma i r anks tesn iuose k i tų moks l i n inkų t yr imuose. Tokiu būdu

a ts i randa ga l imyb÷ pa l yg in t i mūsų gau tus nau jus duomen is su esama is

k i t ų au to r ių .

A t l i k t o ska ič i av imo metod i ka (В . П . ГРИЧУК , 1940) :

a ) Apskaič i uo jami medž ių , žo l ių i r spo rų p rocent in i a i k i ek ia i .

Pas taba : lazdynas i šsk i r i amas a tsk i ra i , nes anksč i au , ka i buvo

i šsk i r i ami t i k du p le is toceno ta rp ledynmeč i a i , Sna igup÷ l ÷s

15

i n te rg lac ia lo nuogu lų pa l ino login÷ ana l i z÷ buvo at l i ekama tok ia pa t i ,

ka ip i r Merk in÷s t a rp ledynmeč i o nuogu loms, kur i ose l azdyno

ž iedadu l k÷s sudarydavo ne t i k i 300% i r daugiau nuo k i tų medž ių

s ka ič i aus .

b ) Nus ta tomi k i ekv ieno taksono p rocen t i n i a i k i ek ia i s ka ič i uo jami

ne nuo bend ro a r t os grup÷s k i ek io , o t i k nuo medž ių ž i edadu l k ių

sumos m÷g inyje , neįska ič i uo jan t l azdyno . Iškar t i šky la k l aus imas:

kod÷ l bū t en t ta ip y ra daroma? V isų p i rma, t oks metodas nere i ka lau ja

pap i l domų s ka ič i av imų , j e i gu v i enos a r k i t os rūš ies ž i edadu l k ių k i ek is

bū tų l aba i mažas . Jį l engva naudo t i t i ek g lac ia l i n÷ms, t iek

i n te rg lac ia l i n÷ms nuogu loms t i r t i . Be to , e l im inuo jamas auga l i j os

pad id in to k i ek io a t s i rad imas d÷ l m i škų i š re t÷ j imo ar su tank÷ j imo .

A išk iau nus tatomi auga l i n÷s dangos pokyč i a i d÷ l k in tamų k l ima t in ių

są l ygų , re i ka l ing i s t ra t i g ra f in i ams k laus imams sp ręst i . Suda rytose

d iagramose at s isp ind i k i ekv ieno taksono k iek io pokyč i a i v i same

p jūvyje .

Pa ga l š i uos duomen is , T ILIA p rogramos paga lba (Gr imm E.C. ,

1992) yra suda roma d iagrama. (4 .2 .2 . pav . ) . D÷ l sant yk ina i menko

žo l ių i r spo rų k iek io , v i zua l i a i jų k iek i s t a i p pa t va i zduo jamas

pad id in tas 10 kar tų .

3 .2 .3 . Ma lako faunos anal i z÷s me todas

Š iems tyr imams buvo pa imta 12 m÷gin ių i š Bu i vydž ių a todangos

ka rbonat i n io tu fo s luoksn io . Mo l iuskų f aunos t yr imams pa lank iaus ios

yra o rganogen in÷s nuogu los (durp÷s , g i t i j a , sap rope l i s ) sus i kaupus ios

ežeruose, pe l k÷se i r up ių s l÷n iuose . Ka r ta i s mo l i uska i su randami i r

sm÷ l i ngose nuos÷dose. Je i mol iuskų k i au te l ių neįmanoma įžve lgt i

ga l ima pa t i k r i n t i a r jų yra an t nuos÷dų u ž laš inus 10% druskos rūgš t ies

(HCl ) t i rpa lo . Te ig iamu a t ve ju rūgš t i s t u r÷ tų suputo t i . K i t as būdas -

ned ide lį k iekį nuos÷dų p rap lau t i an t s i e te l io i r paž iū r÷ t i p ro l upą a r

matomi k i au te l i a i .

16

M ÷gin ia i mo l i uskų ana l i ze i buvo imami i š Sna igup÷ l ÷s

t a rp ledynmeč i o me tu sus idar i us ių nuos÷dų nuo 0 ,02 i k i 3 ,32 m žemiau

ka rbonat i n io tu fo kon takto su aukšč i au esanč i u s l uoksn iu . Č ia pa imta

12 m÷gin ių malakofaunos t yr imams. Ik i 2 m gyl i o band in ia i buvo imt i

i š p rava l ytos a todangos , o žemiau s lūgsant i medž iaga pa imta

pas i t e l k i an t savadarbį op t i nį grąž tą . Juo i š ke l t i nemaži k i ek ia i k i e to

ka rbonat i n io t u fo su smu lku t÷mis mo l i uskų k r i auk l÷mis i r menkomis

auga lų l i ekanomis . D÷ l t echn in ių i r k i t ų sus i k losč i us ių nepa lank ių

ap l inkyb ių nebuvo ga l imyb ių pa imt i no r imo ska ič i aus m÷g in ių , o

medž iagos k i ek is bū tų pakankamas . Tač i au a t r ink t i metod iška i

t e i s i nga i i r pa imta pavyzdž ių š i os a todangos tu fo s luoksn io d idž ia ja i

da l i a i i š t i r t i .

V ieno m÷gin io k iek i s apyt i ks l i a i 3 /4 k i b i ro . Lauko są l ygomis

nuos÷dos tu r i bū t i i šp lau tos p r i e a r t im iaus io vandens te l k i n io . Ta i

pa togu , nes pašal inus i š m÷g in io nere ika l ingą medž iagos masę

nebe re i k ia jos vež io t is su sav imi . Ta ip ga l ima parsivež t i d idesnį k i ekį

m÷gin ių . Nuos÷dos yra užp i l amos vanden iu i r a tsa rg ia i susmu lk inamos .

V ÷ l i au po t ruputį vandenį nup i l ame į s ie tą i r da r kar tą p launame

a tv i rame vandenyje . S ie te pas i l i kus ius mo l i uskų k i au te l ius i r

t e r i gen inę medž iagą sudedame į medžiaginį ma iše lį . Už rašome et i ke tę

i r įdedame į mai še lį , an t ma iše l io ta ip pa t už rašome v ie tov÷s

pavad in imą , metus , m÷g in io numerį i r gyl į . L i kus ias k ib i re nuos÷das

v÷ l u žp i lame vanden iu i r p rocedū rą ka r to j ame to l , ko l v i sos nuos÷dos

yra p rap launamos i r k i b i re ne l i eka n ieko . Po to m÷g in ia i y ra na tū ra l ia i

i šdž iov inami .

G rąž tu i š ke l tą medž iagą p lov÷me Ner ies up÷ j e . Saugo jom÷s ją ,

kad nepa tek tų š i and ien in ių mo l iuskų nuo pakran t÷ j e auganč i os aukš tos

žo l÷s (nešan t nuo a todangos i k i up÷s ) be i i š sud rumsto p r i ek ran t÷s

up÷s vandens dugno . Ša l i a a todangos nebuvo pa togios v ie tos band in ių

p lov imu i , t od÷ l d i rb t i t eko l aba i a tsarg ia i . P launant mo l i uskus , buvo

naudo jami 0 ,5 mm s ie ta i . Tok ie s i e ta i yra t inkami mol i uskų k r iauk l÷ms

17

su la i k yt i . Akmenuka i i r k i t os s tambios da l ys buvo ranka paša l inamos ,

o l i kus i medžiaga , su o rgan in÷mis l i ekanomis i r mo l i uskų k i au te l i a i s

t a rp jų , buvo a t renkama į mai še l i us su pa ruoš tomis e t i ke t÷mis .

Lauko są l ygomis su r i nkt i i r a tvež t i į l abo rato r i ją , m÷g in ia i

i šdž iov inami pask i r sč i us j uos į l ÷kštu tes . S i jo t i i šdž iov in to m÷g in io

nega l ima , nes s tambesn÷ te r i gen in÷ medž iaga ga l i su t r i n t i mo l iuskus.

Rei k i a p r i ž iū r÷ t i , kad d÷ l dž iūs tanč i o j e medž iago je esanč i ų mo l i ngų

da le l ių nesus idarytų k i e t i g rums ta i . I šdž iuvus i mas÷ s i jo j ama 0 ,1 mm

s ie tu , kad a ts isk i r tų mo l i ngos i r a leu r i t i ngos da le l÷s .

A t l i kus aukšč i au pamin÷ tu s darbus , mo l iuska i yra i š renkami

ž iū r in t p l i ka ak imi , v÷ l i au , pas i t e l k i an t mik roskopą , ada ta a r k i t o

smu lkaus į rank io paga lba , nuosek l i a i i š renkami . A t r ink t i mo l iuska i

su rūš iuo jami i r susk i rs tomi paga l i šo r in i us mor fo log in ius b ruožus į

a tsk i rus he rmet i škus p las t i k in i us ma iše l ius a r d÷žu tes . Ta ip mo l iuska i

pa ruoš iami t o l imesn iam ap ibūd in imo i r rūš iav imo etapu i .

Mo l iuska i buvo i šs iųst i į M inską , ku r juos ap ibūd ino i r susk i rs t÷

p ro f . A . Sonko .

18

4. GAUTI DUOMENYS

Buivydž ių a todangos ap yl i nk÷se įver t inome kvar te ro dangos

geo log inę sandarą , t yr i n÷ j ome ežer i nes nuos÷das , jų ka rbona t inę ,

pa l ino loginę , ma lako faunos sud÷ t į .

4.1. Geologin÷ sandara

T i r t ame d ip lomin io da rbo p lo te po kvar te ro nuogu lų danga s lūgso

devono s is temos v idu r i n i o skyr i aus Ledų , Upn inkų i r Ke rnav÷s sv i tų

uo l ienos i r nuogu los , j os už ima d idž iaus ią da lį t i r t ame p lo te .

P ie tvakar i n i ame prekva r te ro žem÷ l ap io kampe dominuo ja k re idos

s is temos v idu r i n io skyr i aus J i es ios sv i t os uo l i enos (4 .1 .1 pav . ) .

Š iau r÷s vakarų da l y j e ke l i ose v i e tose devono s luoksn ius perdengia

neogeno s is temos sm÷ l ingų nuogu lų re l i k t in i a i pa l i kuon ys , l i kę

nenua rdyt i p l e is toceno l edynų . Ap ie ta i , j og vyko i n tens yv i l edyn in÷

pagr i ndo uo l ienų egza rac i j a p le is toceno me tu , bylo ja ne v i en t i k

neogeno egza rac in ia i pa l i kuon ys , be t i r l edyno i š raus t i i r j o t i rpsmo

vandenų i šp lau t i g i lūs sens l÷n ia i . Sens l÷n ių dugne i r š l a i tuose po

kvar te ro l ed yn in ių nuogu lų danga a ts idengia senesn i devono s is temos

uo l ienų s luoksn ia i (4 .1 .1 pav . )

An t hete rogen i škų ne l ygaus pav i rš i aus p rekva r te ro nuogu lų

s lūgso p le is toceno ledyn in÷ f o rmac i ja su d idž iu le nedarna i r nuos÷dų

kaup imos i pe r t rauka . J i suda ryta i š ke l i s kar tus užs l i nkus ių l edyno

dangų nuogu lų . Š ių nuogu lų komp lekso v i r šu t in÷ j e da l yj e s teb imos

Nemuno ap led÷ j imo Ba l t i j os s tad i jos P ie tų L i e tuvos faz÷s g lac igen in÷s

nuogu los (4 .1 .2 pav . ) . Jas sudaro g lac ia l i n÷s , f l i uv ioglac ia l in÷s i r

l imnoglac ia l i n÷s nuogu los . Per t i r tą j į p l o tą p rae ina P ie tų L i e tuvos

reces in÷s faz÷s osc i l i ac i j os r i ba, ku r ią a t ž ymi pakraš t in i a i l edyn in ia i

da r i n i a i i r ga l in÷s morenos . L i e tuvos p le is toceno nuogu las

19

pažem÷ j imuose perdengia ho loceno l a i ko ta rpy je sus i kaupę durp ių

k l oda i . Aprašytos l edyn in÷s nuogu los fo rmuo ja dabar t i nį re l j e fą , š i ek

t iek pake i s tą v÷ l yvo jo g lac ia lo i r ho loceno gamt in ių ve i ksn ių (4 .1 .3

pav . ) . P ie tų L i e tuvos faz÷s l edyno osc i l i ac in÷ g i r l i andos pobūdžio

grand in÷ d r i ek ias i i š š i au r÷s ry tų į p i e tų vakarus. Jos fes ton iškas

pobūd is l e i dž ia įž iū r÷ t i l edyn in ius l i ežuv ius , ve ikus ius š iame p lo te .

T i r t as ra jonas pas ižymi v i du t in i ška i ka l vo tų , daubuotu re l j e fu .

Deš in ia jame apat in i ame kampe i šs isk i r i a banguo tas mo ren in is re l je fas .

Ka l vo tame re l je fe pažem÷ j imuose te l kšo ežera i .

20

D ld2

D up2

D k2

K js1

N

Devono sistemos vidurinioskyriaus Ledų svitaDevono sistemos vidurinioskyriaus Upninkų svita

Devono sistemos vidurinioskyriaus Kernav÷s svitaKreida sistemos vidurinioskyriaus Jiesios svita

Neogenas

N

N

D up2

D ld2

D k2

K js1

4.1.1 pav. Geologinis prekvartero žem÷lapis, M 1:170 000.Sudar÷: A. Šliaupa, J. Čižien÷, J. Lazauskien÷, 1999 m.

2km

K js1

D k2

D ld2

D up2

N

S pb2

Siluro sistemos vidurinioskyriaus Pabrad÷s svita

21

Kraštiniai glacialiniai dariniai( )lgt III b

Aliuvis ( )a IV

Kraštiniai fliuvioglacialiniai dariniai( )ft III blFliuvioglacialian÷s nuogulos ( )f III bl

4.1.2 pav. Geologinis kvartero žem÷lapis, M 1:160 000Sudar÷: R. Guobyt÷, 1999 m.

Kraštiniai glacialiniai dariniai ( )gt III gr

Kraštiniai limnoglacialiniai dariniai( )lgt III bl

Limnoglacialin÷s nuogulos ( l)lg III b

ft III blg III gr

lgt III bl

a IV

gt III bl

gt III gr

b IV f III bl

f III gr

lg III bl

Pietų Lietuvos faz÷s ledynoosciliacijos riba

gt III bl

gt III bla IV

g III gr

f III gr

22

Pietų Lietuvos faz÷s ledynoosciliacijos riba

Keimai (limnoglacialiniai)

Ozai Keimai (fliuvioglacialiniai)

Plynaukšt÷ (prieledynin÷)

Plynaukšt÷ (marginalin÷)

Kraštinių moreninių dariniųkalvotas reljefas

Vidinio ledo ir ledo pakraščiofliuvioglacialinis reljefas

Šlaitai

Holoceno fliuvinis

V÷lyvojo ledynmečio fliuvinis Fliuvioglacialin÷s terasos lyguma

4.1.3 pav. Geomorfologinis žem÷lapis, M 1:160 000Sudar÷: R. Guobyt÷, 1999 m.

23

T i r tos Bu i vydž ių a todangos spec i f in÷ sandara pa te i k i ama mūsų

suda r ytame p jūvyje (4 .1 .4 . pav . ) . Š io je a todango je a ts idengianč i o j e

kvar te ro s to rym÷ j e su t inkamos v idu r in i o j o i r v÷ l yvo jo p le i s toceno

nuogu los . Surandami du moren in ia i ho r izon ta i , perski r t i t a rpmoren in ių

sm÷ l i ngų komp leksų . Š ie ta rpmoren in ia i komp leksa i t a l p ina

požemin ius vanden is . Vandensparas suda ro moren in ių ho r i zon tų

r i edu l ing i p r i emol ia i i r p r i esm÷ l i a i . Apa t in÷ j e p jūv io da l yj e i šsk i r t as

i n te rg lac ia l i n i s komp leksas , ku rį sudaro akva l i n÷s nuos÷dos . Anksč i au

j os buvo p r i sk i r iamos Merk in÷s tarp ledynmeč i u i (O . Kondrat i en÷ ,

1959) , bet a t l i kus paka r to t in ius o rgan in ių nuos÷dų pa l ino login ius be i

d i a tom÷ j ų t yr imus , jų sus ida rymo la iko ta rp is p r i s k i r i amas Sna igup÷ l ÷s

t a rp ledynmeč i u i (О . КОНДРАТЕНЕ , Н . ВИШНЕВСКАЯ , 1974) , tam

nepr i eš ta rau ja i r a t l i k tų pa leoka rpo log in ių t yr i mų rezu l ta ta i

(РИШКЕНЕ , 1973; ВЕЛИЧКЕВИЧ , 1982) . Aukšč i au j au min÷ to

s luoksn io s lūgso v idu r i n i o jo p le i s toceno Med in inkų ap led÷ j imo

moren in is ho r i zon tas ap iman t i s rudą mo ren inį p r i esm÷ l į su žv i rgždu i r

ga r gždu , be i rudą va rv inį mo lį . Ap rašyto je a todango je v i ršu t i n i o

p le is toceno nuogu los p ras ideda rusvu smu lk iu sm÷ l i u , apa t in÷ j e da l yj e

ne r yšk ia i s l uoksn iuotu , v i e tomis a leu r i t i ngu su ž÷ ruč i ų p r iema iša ,

p r i s k i r i amu Merk in÷s t arp ledynmeč i u i . At l i kus abso l iu taus amž iaus

t yr imus te rmo l i uminescenc in iu me todu (G. H iu t t , 1989) , paai šk÷ j o , j og

š ios akvaglac ia l i n÷s nuogu los sus i k los t÷ p r i eš 130 000 – 110 000 metų .

V i ršu t i n÷ j e a todangos da l yj e s teb ime rudą va rv inį mo lį su a leu r i tu ,

ku r i uos perdeng ia rudas mo ren in is p r i esm÷ l i s . Š i s g lac igen in ių

nuogu lų komp leksas įva i r ių au to r ių p r i s k i r i amas Nemuno ap led÷ j imo

Grūdos s tad i jos moren in iam hor i zontu i . Atodangos s to r is s i ek ia 38,5

m, o v isos kvar te ro dangos s to r i s š io je v ie to je s i ek ia 72 m (Punžonys -

146 gręž inys ) .

24

4.1.4. pav. Buivydžių atodangos pjūvis. Litologija: 1 - moreninis priemolis ir priesm÷lis, 2 -

masyvūs moliai, 3 - juostuoti moliai, 4 - aleuritas, 5 - sluoksniuoti sm÷liai, 6 – smulkus

sm÷lis, 7 – stambus sm÷lis, 8 – karbonatinis tufas. Sedimentaciniai ciklai - I, II, III ir IV.

25

Naudo jant V . Kuč i nska i t÷s 1998 m. i šsk i r t a i s Bu i vydž ių

a todangos l i tokomp leksa is i r a todangos gene ra l i zuo tą geo log inį p jūv į ,

t a i p pa t mūsų a t l i k tą Bu ivydž ių a todangos sed imen tac i jos ana l i zę

( p ro f . A lg i rdas Ga iga las , R iman tas Urbanav ič i us i r Ind r÷

Ba l t rušev ič i ū t ÷ ) , i šsk i r i ame 4 sed imentac in ius c i k lus .

I sed imen tac in i s c i k l as .

Sna igup÷ l ÷s t a rp ledynmeč i o senvag in io pa leoeže ro nuos÷dos : a )

ša l t i n in i a i tu fa i pak ran t÷ j e i r b ) deng ian tys sa lp in i a i smu lkus sm÷ l i s ,

mas yv ios s t ruk tū ros su ant r i n÷mis k r io tu rbac i jomis .

I I sed imentac in is c i k l as .

Mo ren in is p r iesm÷ l i s su žv i rgždu i r gar gždu . L imnog lac ia l in i a i

mo l i a i užba ig ia g lac iosed imen tac i jos c i k lą .

I I I sed imentac in is c i k las .

Merk in÷s t a rp ledynmeč i o pa leosed imentac i j a i š re i kš ta

smu lk iagrūdž ia is sm÷ l i a i s su ne ryšk ia i banguo ta, mas yv ia t eks tū ra . Ta i

pe rma in inga ežer in÷ sed imentac i ja , pe r i od iška i bes ika i t a l i o j an t i su

up in÷s sed imen tac i jos s rov ių ap ra iškomis . Termo l i uminescenc in io

da tav imo duomen imis , nuos÷dų amžius svyruo ja nuo 130000 i k i 110000

m. (G. H iu t t , 1989) .

IV sed imentac in is c i k l as .

Nemuno ap led÷ j imo Grūdos s tad i jos g lac iosed imentac in i s c i k l as :

a ) l imnoglac ia l i n ia i s l uoksn iuot i mo l i a i i r masyv ios t eks tū ros

a leur i t as , b ) rudas mo ren in is p r iesm÷ l i s .

26

4.2. Pal inologin÷ anal iz÷

Pa l ino log in÷ ana l i z÷ buvo a t l i k t a su r i nkus 12 pavyzdž ių i š

Bu i vydž ių a todangos . A t l i k t os akva l i n ių nuos÷dų spo rų -ž i edadu l k ių

ana l i z÷s duomenys yra pa te i k t i 4 .2 .1 . l en te l÷ j e . T i r t uose pavyzdž iuose

buvo i šsk i r tos 3 pa leo f l o ros grup÷s: medžių , žo l ių ž i edadu l k÷s i r

spo ros . Jos i š sk i r tos tam, kad i š sk i r t i t i ks l i nes grupes be i apska ič i uo t i

k i ekv ieno taksono p rocen t inį k i ekį .

Sudar i us spo rų - ž iedadu l k ių d i agramą (4 .4 .2 pav . ) , i š r yšk÷ j o

Sna igup÷ l ÷s t a rp ledynmeč i o me tu gyvavus ios f l o ros pas i sk i r s t ymas

t i r to j e Bu iv ydž ių a todangos da l y je .

V isame p jūvyje v yrau ja L ie tuvos kvar te ru i būd ingos rūšys .

Daugiaus ia yra ap t i nkama spyg l iuoč i ų medžių ž i edadu lk ių , t ok ių ka ip

puš is (P inus ) i r eg l÷ (P i cea) , ku r ios sudaro daugiau ne i pusę nuo

bendro k i ek io . Maumedis (Lar i x ) buvo suras tas apat in÷s s luoksn io

da l i es t r i jo se m÷g in iuose , o j o k i ek ia i yra t i k empi r in i a i , tod÷ l j o

buv imas d ide l÷s re i kšm÷s ne tu r i . Tarp l apuoč i ų medž ių dažn iaus ia i

ap t inkami : a l ksn is (A lnus ; v i e tomis daugiau ne i 20%) , skrob las

(Carp inus ; i k i 15%) i r l azdynas (Cory lus ; s iek ia 9%) . Be to , nemažai

yra l i epos (T i l i a ) be i ąžuo lo (Quercus ) , no rs jų ska ič i us nev i rš i j a 10%

(p rocen ta i apska ič i uo t i nuo bendro medž ių s ka ič i aus , neska i t an t

l azdyno) .

Žo l ÷s i r spo ros san tyk ina i suda ro ned ide l i s ka ič i ų l yg i nant su

medž ia is . Jos daug iau pap l i t us ios apat in÷ j e p jūv io da l yj e . Pamin÷ t i nos

dv i papa rč i ų rūšys : Po l ypod iaceae i r Osmunda. Pas ta ro j i yra š i l umą

m÷gs tan t i s auga las . J i daugiaus ia i yr a ap t inkama žemiau 1 ,82 m gyl i o

nuo v i ršu t i n i o karbonat i ngų nuos÷dų s luoksn io kon tak to . Aukšč i au š i os

r i bos s teb ime t i k ned ide l ius j os k iek ius .

A t l i kus anks tesn ių Bu iv ydž ių a todangos i r gręž in io Sna igup÷ l ÷ -

C -1 sporų - ž i edadu l k ių t yr imų duomenų ana l i zę (Kondra t i en÷ , 1973 ;

Kond rat ien÷ , V išnevskaja , 1974 ; Kondrat i en÷ , 1975) , ga l ima a tsek t i

27

ka i ku r i uos bendrus b ruožus , būd ingus S4 , S5 i r S6 pa l i nozonoms,

i šsk i r t oms O. Kondra t i en÷s.

S4 faz÷ j e t a rp p lač i a l ap ių dominuo ja l i epa i r ąžuo las . Apat in÷ j e

d i agramos da l yj e š ių t aksonų r egres i ja ga l÷ tų b ylo t i ap ie S4 faz÷s

paba igą . Ta ip pat , š i a i pa l inozonai būd inga daug a l ksn io ž i edadu l k ių ,

ypač v i ršu t i n÷ j e da l yj e , eže ro pakrant÷s nuos÷dose, ku r j os ga l i s i ek t i

i k i 70%. Bū t en t t a i mes i r s teb ime. Eg l÷ š i o je zono je suda ro san tyk ina i

ned ide lį k i ekį (8 -18%) , o beržas v i so l abo t i k ke l i s p rocen tus . Sk rob lo

ž iedadu l k ių ska ič ius nepas iek ia rac iona laus dydž io . Santyk ina i nedaug

l azdyno , ku r i s suda ro i k i 5%. Tarp sporų dažn iaus ia i su t inkamas

papa rč i ų še imos a t s tovas Osmunda c innamomea L. Paga l anks tesn ių

t yr imų duomenis , p i rmo je S4 zonos pus÷ j e f i ksuo jamas maumed is .

Tač i au mūsų t i r tuose m÷gin iuose jo a t randame t i k empi r i n i us dydž ius

apa t in÷ j e da l y j e . Ta i by lo j a , jog į t i r i amą p jūv io p lo ta patenka t i k

v i ršu t i n÷ S4 pa l i nozonos da l i s .

S5 faz÷ – ša l t esn io k l ima to pa l inozona, ku r i a i t i p i ngas l iepos

ž iedadu l k ių sumaž÷ j imas , padaug÷ j a l azdyno ( i k i 100% i r daug iau ) ,

a ts i randa rac ionalus sk rob lo k i ek i s i r f i ksuo jamas pas tovus aug imas

pe r v i są zoną . Osmunda sporų s ka ič i us yra ned ide l i s .

S6 faz÷ – vyrau ja skrob lo m iška i . Ka i ku r i uose m÷g in iuose jo

ž iedadu l k ių k i ek is s iek ia i k i 50% nuo bendro l apuoč i ų ska ič i aus . K i t i

p l ač i a l ap ia i suda ro po ke l i s p rocen tus . San tyk ina i ned ide l i s žo l ių i r

spo rų k i ek is , t od÷ l medž ių taksonų k i ek i s pavyzdž iuose s iek ia 95 -98%.

Nemaž i k i ek ia i a l ksn io (20 -30%) i r l azdyno (10 -20%).

P jūv is p ras ideda S4 pa l inozonos pabaiga , ku r i o j e i šp l itę š i l tesnį

k l imatą m÷gs tan tys p lač i a l ap ia i , be i spo r i n ia i auga la i . Nuo apač i o s

e inan t į v i ršų – maž÷ j a p lač i a l ap ių ( l i epa, ąžuo las) i r pad id÷ j a

ša l t esn÷s k l ima t i n÷s zonos a ts tovų ( sk rob las , l azdynas ) p rocen t i n is

ska ič i us , ta i p pa t pav yzdž iuose maž÷ j a spo rų i r žo l ių ž iedadu lk ių . Ta i

bū tų ga l ima s ie t i su pa la ipsn iu i v÷s tanč i u k l imatu .

28

4 .2 .1 l en te l÷ . Buivydž ių a todangos spo rų -ž i edadu l k ių duomen ys .

Taksonas 1 m÷g. 2 m÷g. 3 m÷g. 4 m÷g. 5 m÷g. 6 m÷g. 7 m÷g. 8 m÷g. 9 m÷g. 10 m÷g. 11 m÷g. 12 m÷g.Pinus 168 203 197 136 225 129 180 205 223 164 185 166Picea 129 105 110 65 67 54 64 81 60 52 31 24Larix 1 1 2Betula 9 19 6 2 7 5 3 5 2 1 3 6Alnus 30 74 26 11 33 14 46 32 63 71 40 82Tilia 10 23 7 2 2 1 8 13 28 21 32 34Quercus 9 15 6 3 8 2 16 12 13 12 11 24Ulmus 1 6 2 1 5 4 3 4 6 5 3Carpinus 53 91 40 21 38 7 6Corylus 24 36 41 11 42 23 36 15 11 8 2 1Fagus 1 1

Žol÷sPoacea 1 3 1 1Cannabinaceae 3 2 1 1 2 1Ericaceae 2 1Typhaceae 1 1Calluna 1Artemize 1 1Cyperaceae 2Potamogeton 1Nuphar 1Neapibūdinta 1 1

SporosPolypodiaceae 2 2 1 4 6 7 9 9 15 11 11 10Pteridium 1 2Osmunda 1 3 3 6 7 2Lycopodium 1 1 1Sphagnus 1

29

0 50 100

150

200

250

30 0

350

Gylis, cm

2040

60

Pinus

20

Picea

LarixBetula

20

Alnus

TiliaQuercus Ulmus

20

Carpinus Corylus Fagus Poacea Cannabinaceae

Ericaceae Typhaceae

Calluna Artemize CyperaceaePotamogetonNuphar NeapibudintaPolypodiaceaePteridium Osmunda Lyc

opodiumSphagnus 20

4060

8010

0

Medžiai

Žol÷sCorylu

s Sporos 438

579

437

260

4 35

246

375

378

427

359

330

360

Žol÷

sSp

oros

L ito

l ogija

4.2.

2. p

av. B

uiv y

džių

ato

d ang

os sp o

rų-ž

ieda

d ulk

ių d

iagr

ama.

Sud

ar÷:

Rim

anta

s U

rban

avič

i us, 2

009.

- ka

rbon

a tin

is tu

fas

S5 S4S6

30

4 .2 .3 pav . Sporų-žiedadulkių kreiv÷s pleistoceno interglacialinių nuogulų

pjūviuose, Lietuvos teritorijoje: a - Merkin÷s tarpledynmetis, b – Snaigup÷l÷s

tarpledynmetis, c – Buivydžių tarpledynmetis, d – Turgelių atšilimas; 1-8 – faz÷s.

(Kondratien÷, 1996)

31

Pa l yginus mūsų a t l i k tos Bu i vydž ių a todangos ka rbona t in ių

nuogu lų pa l ino login÷s ana l i z÷s duomen is su p le is toceno paš i l t÷ j im ų

spo rų -ž i edadu l k ių k re i v ių pagr i nd in ia is b ruoža is (4 .2 .3 pav . ) ,

pasteb ime ka i ku r iuos s t ruk tū r i n i us sk i r tumus:

Merk in÷s t a rp led ynmeč i o ž i edadu l k ių k re i v÷s sk i r i as i t uo , j og

k l imat in io op t imumo be i gre t imose pa l i nozonose eg l÷s ž i edadu l k÷s

suda ro ned ide l i da lį nuo bendro k iek io , l azd yno p i kas yra žemiau

l i epos , o sk rob las a t s i randa l i epos p iko me tu , t a i p pa t ned ide l is puš ies

k i ek i s .

But÷nų ta rp ledynmeč i o ž iedadu l k ių c i k l a i pas i ž ymi v i ena la i k iu

skrob lo i r ąžuo lo p i ku , nuo pa t l i epos at s i rad imo i k i j os i šn ykimo

ap t inkami nemaž i l azdyno k iek ia i , s teb ima egl÷s regres i j a l apuoč i ų

gyvav imo p i rmo je pus÷ j e .

Tu rge l ių paš i l t÷ j imas pas i ž ymi t uo , j og v is i l apuoč i a i medž ia i

pas iek ia savo p i ką v i enu metu , ka i t uo t arpu puš ies yra f i ksuo jama

maž iaus ia i , ąžuo las , l i epas i r sk rob las p ras ideda i r ba ig ias i panaš iu

metu .

Mano suda rytos d iagramos duomenys i r 4 .2 .3 pavei ks le

pava i zduo t i Snaigup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o ž i edadu l k ių k re i v ių b ruožai

t u r i t am t i k rų panašumų : maž÷ j an t l i epos ž i edadu l k ių ( aukšč i au j os

p i ko ) , daug÷ j a l azd yno (žemiau S4 i r S5 r i ba) , o pas iekus min imal i us

k i ek ius , a ts i randa skrob las i r j o nuo la t daug÷ j a .

Pa ga l aukšč i au pa te i k tų k re iv ių s t ruk tū rą matome, jog mano t i r t o

Bu i vydž ių p jūv io sporų - ž i edadu l k ių d i agrama yra a r t imesn÷

Sna igup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o me tu L ie tuvo je sus idar ius ių nuogu lų

spo rų -ž i edadu l k ių d i agramoms .

Pa l ygin t i d ide l is puš ies ž i edadu l k ių k i ek i s ga l i bū t i są l ygo tas

t uo , j og t i r to j e v i e to je buvo p r i ekrant i n÷ zona (M. Kabai l i en÷ , 1979) .

Puš ies ž iedadu l k ių daugiaus ia apt inkama a tab rade , maž iau –

pe re inamo jo je i r maž iaus ia i – g i lum in÷ j e zono je .

32

4.3. Karbonatų anal iz÷

Buivydž ių a todangos apa t in÷s da l ies i n te rg lac ia l i n ių akva l i n ių

nuos÷dų ka rbonata i buvo t yr i n÷ j ami 15 -o je pavyzdž ių , su r ink tų vasarą ,

geo log in÷s eksped ic i j os me tu (4 .3 .1 . l en t . i r 4 .3 .2 . pav . ) . Nusta t yta ,

kad v i ršu t i n÷ j e nagr i n÷ to s luoksn io da l yj e ( i n te rva las nuo 0 ,02 i k i

2 ,12 m) , karbonatų k i ek i s svyruo ja nuo 69 ,5% i k i 83 ,5% (1 -8

m÷gin ia i ) . Gyl y j e nuo 2 ,42 i k i 3 ,92 m, ka rbona tų k i ek is f i ksuo jamas

87 ,5 -93,5% r ibose (9 -14 m÷g in ia i ) . Žemiau 4 m gyl io jų k i ek is v÷ l

nes iek ia 80% (15 m÷g inys ) .

De ta l iau i šnagr i n÷ j ę a todangos akva l in ių nuos÷dų cheminę

sud÷ t į , nus tat÷me, kad d idž iaus ią ka rbonatų k iekį suda ro ka l c i t as (nuo

43 ,6% i k i 69 ,8%) , mažesnę da lį do lomi tas (nuo 5 ,7% i k i 30 ,2%) .

Kadang i p rekvar te ro pav i rš iu je (4 .1 .1 . pav . ) š io j e ter i t o r i j o j e

s lūgso (devono s is temos Ledų s v i tos i r s i lū ro s is temos Pabrad÷s sv i tos

do lomi t in÷s nuogu los ) , ta i ga l ime da r yt i p r i e la i dą , j og ka rbonat i n i o

t u fo sus ida rymą da l ina i nu l÷m÷ medž iagos p r ineš imas

bes id renuo janč i a i s į pa leobase iną ša l t i n i a is , be t d i dž iaus ią į t aką tu r÷ j o

k l imat in÷s są l ygos , t . y. ž ymus k l ima to paš i l t÷ j imas (Rudn i cka i t÷ ,

2007) .

33

Pavyzdžiai Gylis Gauti duomenys

Nr. Kalcitas,% Dolomitas,% dol/kalc

1 0.02 27.00 3.00 67.5081 6.8904 74.3985 0.10212 0.32 26.50 2.50 66.2580 5.7420 72.0000 0.08673 0.62 23.00 8.00 57.5069 18.3744 75.8813 0.31954 0.92 27.00 7.00 67.5081 16.0776 83.5857 0.23825 1.22 26.00 4.00 65.0078 9.1872 74.1950 0.14136 1.52 17.00 11.00 43.5870 25.9079 69.4950 0.59447 1.82 22.50 8.50 57.6887 20.0197 77.7085 0.34708 2.12 25.00 6.00 65.8034 14.5074 80.3108 0.22059 2.42 25.00 11.00 65.8034 26.5969 92.4003 0.4042

10 2.72 26.00 10.00 68.4355 24.1790 92.6145 0.353311 3.02 26.50 9.50 69.7516 22.9701 92.7216 0.329312 3.32 24.00 12.50 63.1712 30.2238 93.3950 0.478413 3.62 24.50 9.50 64.4873 22.9701 87.4574 0.356214 3.92 25.00 9.00 65.8034 21.7611 87.5645 0.330715 4.22 22.00 9.00 57.9069 21.7611 79.6681 0.3758

4.3.1 lent. Buivydžių atodangos karbonatingumo analiz÷s duomenų lentel÷.

m, nuo viršaus

a Kalcito CO

2

b-a Dolomito

CO2

Viso karbonatų,%

34

4 .3 .1 pav . Bu i vydž ių a todangos ka rbonat ingumo kre iv÷s .

0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0 80.0 90.0 100.00.00

0.30

0.60

0.90

1.20

1.50

1.80

2.10

2.40

2.70

3.00

3.30

3.60

3.90

4.20

4.50

Gitija (Buivydžiai)

Viso karbonatų,% Kalcitas,% Dolomitas,%

karbonat ų kiekis, %

gylis

. m

35

4.4. Malakofaunos anal iz÷

Bu i vydž ių a todangos ma lako faunos anal i z÷ buvo a t l i k t a 12

m÷gin ių . Su rasta fauna (4 .4 .1 . l en t . ) p r i s k i r i ama sausumos mol i uskams.

Pa ga l tu r imus duomen is ma tome, jog ežer i n ių ka rbona t i n ių nuos÷dų

sud÷ t y j e yra sausumos mo l i uskų k r iauk l÷s i r n÷ ra ne i v i enos , ku r ią

ga l÷ t ume p r i sk i r t i g÷ l avanden iams (eže r in i ams) mol iuskams . An t ra š io

s luoksn io mol i uskų f aunos savyb÷ – jų pas isk i rs t ymas y ra a ts i t i k t i n i s

i r n÷ ra j ok io d÷sn ingumo. Toks pas isk i rs t ymas nu rodo , kad nuos÷dų

sed imen tac i j a vyko anksč i au , ne i k r i auk l÷s buvo pa la ido tos . Mo l i uskų

l i ekanų fos i l i zac i j os l a ipsn i s nea t i t i n ka manomo seno nuos÷dų

amž iaus . Bu ivydž ių a todangos sausumos mo l iuskų k r iauk l÷s a t rodo

šv iež ia i i r nepasteb ima jų f os i l i zac i j a .

Pa ga l v i są t a i ga l ime da ryt i i švadą , j og t i r i amų nuos÷dų

sus i k l os t imo l a ikas i r j ose ap t inkamos faunos amž ius – sk i r t i ng i . Š io

re išk in io p r i ežas t ys n÷ ra a išk ios . Ga l ima t i k dar yt i p r ie l a ida , j og

maž iaus ia i t i k÷ t i nas k r i auk l ių perk los t imas , nes j e i t a i p bū tų įvykę , jų

f os i l i zac i jos la i psn is bū tų aukš tas . Mūsų a tve ju , j as bū tų ga l ima

l yg in t i su ho loceno mol iuskų k r i auk l÷mis . Tok iu a tve ju ga l ime daryt i

p r ie la idą , j og š i e mo l iuska i ga l÷ j o pak l iū t i į nuos÷das v÷ l esn iu

l a i ko tarp iu , j i ems įs i raus ian t į žemę . D i rvožemio mo l i uska i t u r i

pa i l gas k r i auk les i r ga l i patek t i į nemažą gy l į . Ka i ku r ie Claud i l i i dae

še imos mo l iuska i įs i raus ia į žemę i k i 0 ,5 m gyl i o .

36

TaksonaiPavyzdžiai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 123 41

13

11

11

4.4.1 lentel ÷. Moliuskų fauna, Buivydžiai-2008.

Clausiliidae gen.

Bradybaena cf. fruticum (Müller)Vallonia costata (Müller) Vallonia pulchella (Müller) Cochlicopa lubrica (Müller)Nesovitrea cf. hammonis (Strom)Carychium tridentatum (Risso)

37

5. IŠVADOS

At l i kus sed imen ta log i j os , pa l ino logi jos , karbonatų i r ma lako faunos

t yr imus , gavome nau jus duomen is , ku r ie l e idž ia dar yt i a t i t in kamas

i švadas :

1 . T ies Bu iv ydž ių a todanga, p le is toceno nuogu los , ku r ių s to r i s i k i

72 m, s lūgso an t he te rogen i ško v i du r in io devono i r s i lū ro uo l i enų

ne lygaus pav i r š iaus , su d ide le sed imen tac ine i r l a iko per t rauka .

A todangos geo log in÷ j e sandaro je iš s i sk i r i a sk i r t i ngo amž iaus

(Med in inkų i r Nemuno ap led÷ j imo Grūdos s tad i jos ) moren in ia i

ho r i zonta i .

2 . Buivydž ių a todangos p le is toceno nuogu lose i šsk i r i am i 4

sed imentac in ia i c ik l a i . Sna igup÷ l ÷s t a rp ledynmeč i o l a i ko ta rp iu i

p r i sk i r i amas I sed imen tac in is c i k las , yra i š s i d÷s tęs p jūv io

apač i o j e , o aukš tesn÷ j e da l y j e ap t i nkami 2 g lac iosed imen tac in ia i

c i k l a i (Med in inkų i r Nemuno Grūdos s tad i j os ) , be i v i enas

t a rp ledynmeč i o sed imentac in i s c i k l as (Merk in÷s ) .

3 . Paga l pa l ino log in÷s ana l i z÷s duomen is , ka rbonat in i s tu fas

p r i sk i r i amas Sna igup÷ l ÷s t a rp ledynmeč i u i . V i ršu t i n÷ j e s luoksn io

da ly j e ( i n te rva las nuo 3 ,32 i k i 0 ,02 m) f i ksuo jamos S4, S5 i r S6

pa l inozonos.

4 . Deta l i a i i š t yrus Sna igup÷ l ÷s ta rp ledynmeč i o karbona t ingas

nuos÷das, nus tat÷me, jog t a i ka rbona t in is t u fas , tu r÷ j ęs r yšį su

38

grun t in ių vandenų ša l t i n i a is . D idž iaus ią į t aką j o sus ik l os t ymu i

t u r÷ j o k l imat in÷s są l ygos .

5 . Pjūvyje ( t u fo ` i n terva le nuo 3 ,32 i k i 0 ,02 m) pas teb ima a tša l imo

tendenc i j a , paga l tu r imus pa l ino log in ių i r ka rbona tų sud÷ t i es

t yr imų duomen is ,

6 . Buivydž ių a todangos karbonat i n i o tu fo sud÷ t y j e vyrau ja sausumos

mo l iuska i .

39

LITERAT ŪRA

Bal t rūnas V . 1995 . P le is toceno s t ra t i gra f i j a i r ko re l iac ij a . 179 .

Kuč i nska i t÷ V . 1998 . Sed imentary sequence o f Quar te rnary deposi t s o f

t he Bu i vydz ia i ou t c rop sec t i on . L i t os fe ra . 1998 vo l, No . 2 , 166-170 p .

Basa l ykas A . 1965 . L i e tuvos TSR f i z in÷ geogra f i j a I I . 496 .

Kaba i l i en÷ M. 1979 . Ta i komosios pa l ino logi jos pagr i ndai . 47 -49.

Ga iga las A . 1979 . G lac iosed imen tat i on cyc les o f t he L i t huan ian

p le is tocene. ( rus . ka lb . ) 98 .

Ga iga las A . , Fedorov ič i us . 2002 . Te rmo luminescence da tes o f Mid - and

La te P le is tocene sed imen ts in V i l k i šk÷s exposure, Eas te rn L i t huan ia .

Geo log i ja . 38. 38-40 .

Ga iga las A . 2003 . Se redž iaus geo login is pagr i ndas . Gamta 1 . 191 -211 .

Kond rat ien÷ O . 1996 . The quate rnar y s t ra t i graphy and pa leogeograph y

o f L i thuan ia based on pa leobotan ic s tud ies . ( rus . ka lb . ) 213 .

Kudaba Č . 1983. L i e tuvos aukš tumos . 186 .

Kudaba Č . 1996. Geomor fo login ių i r ka r togra f i n ių s t ra i psn ių r i nk t i n÷ .

155.

Pakuckas Č . 1936 . Ga l i n ių morenų k r yp t i s r yt i n÷s L ie tuvos aukštumose

i r t ų aukš tumų k i lm ÷ . 183.

Kres ten P . , Goed icke C . , Manzano A . 2003 . TL-da t ing o f v i t r i f i ed

mater i a l . Geochronomet r i a 22 . 9 -15 .

T r imon i s E . 2005. Sed imen to logi j a . 93 -96 .

Rudn i cka i t÷ E . 2007 . Recons t ruc t ion o f pa laeogeograph y o f

P le is tocene In te rg lac ia l s accord ing carbonates con tent / / Quaternary

In te rna t i ona l: XVI I INQUA congress: The t rop i cs : heat eng ine o f the

quar te rnaryl . 167-168 supp l . , p . 356.

40

Me tod i ka

Рудницкайте Э .Л . 1980 . Методика определения карбонатов в

ра зново зр астных моренах плейстоцена . Полевые и лабораторные

методы исследования ледниковых отложений . Тезисы докладов

межведомственного совещания . РИСО АН ЭССР . Таллин . 121 . [The

techn ique o f the de te rmina t i on o f ca rbonates i n various age

P le is tocene t i l l s . Methods o f t he f i e ld and l abora to ry inves t iga t ions o f

g lac ia l depos i t s . Abs t ract s o f the sympos ium. ]

Щербина В .Н . 1958 . О методике массово го определения

карбонатности осадочных пород . Труды института геол .наук АН

БССР . Вып . 1. Минск . 131-144 .

Grimm E.C. 1990 . T IL IA and T ILIA .GRAPH: PC sp readsheet and

graph i cs so f twa re fo r po l l en da ta / / INQUA Commiss ion fo r t he S tudy

o f t he Ho locene , Work in g Group on Data–Handl ing Me thods /

News let te r . V . 4 . P . 5–7.

Gr imm E.C. 1992. T IL IA and T IL IA .GRAPH: PC sp readsheet and

graph i cs p rogram / / 8t h In te rna t i ona l pa l yno log i ca l congress. Program

and abs t ract s / A ix–en–Provence, France . P . 56 .

Žem÷ l ap ia i

P rekva r te ro geo log in is žem÷ l ap is , M 1 :200 000. 1999 . V i ln ius :

L i e tuvos geo log i j os ta rnyba, A . Š l i aupa , J . Č i ž ien÷ i r J . Lazausk ien÷ .

(www. lgt . l t )

Kva r te ro geo log in is žem÷ l ap is , M 1 :200 000 . 1999 . V i l n ius : L i e tuvos

geo log i j os ta rnyba, R . Guobyt÷ . (www. lgt . l t )

Geomor fo login i s žem÷ l ap is , M 1 :200 000 . V i l n i us : L i e tuvos geo logi j os

t a rn yba , R . Guobyt÷ . (www. lgt . l t )

41

Rimantas Urbanavič ius

Snaigupele inte rg lacia l (according to Buivydzia i outcrop)

Summary

This work has been made when a l l geo logi ca l da ta has been

co l l ec ted du r ing f ie l d works in Bu i vydz ia i ou t c rop , where midd le and

l a te r p l e i s tocene f ron ta l g l ac ia l sed imen ts and r i ve r sed imen ts a re

sp read .

A im o f research was to eva lua te geo logi ca l cond it ions o f

Sna igupele i n te rg lac ia l , acco rd ing to Bu i vydz ia i out crop . I ana l yse

ma laco fauna in aquat i c sed imen t , pa lyno logi ca l and ca rbonates

compos i t ion o f carbonat i c tu fa , ana lyse sed imen tat ion characte r i s t i c

t rough m idd le and l a te r p l e is tocene .

Fo r t h is pu rpose , these p rob lems were so lved :

• Prev ious geo logi ca l research da ta analysed ;

• Rat ional resea rch me thods chosen ;

• Research i n Bu i vyd z ia i ou t c rop were made;

• Samples fo r l abo ra to r y ana l ys i s t aken;

• Labora to ry ana l ys i s o f samples made;

• Tab les , d i agrams and cu rves o f da ta, ob ta ined du r ing f i e l d and

l abo rator y work bu i l t .

• Genera l i sa t i on o f ob ta ined da ta :

- Geo logi ca l s t ructu re o f region ,

- Data o f pa lyno logy ,

- Data o f ca rbonates ,

- Data o f ma laco fauna,

A l l ob ta inab le ma ter i a l fo r de te rm ina t i on o f t he Buiv ydz ia i

geo log i ca l cond i t ions used, wh i ch was ana l ysed us ing i n tegra ted

42

method. A f te r comp le t i ng ana l ys i s o f geo log i ca l s t ructu re , we made

seve ra l geo logi ca l conc lus ions . We found tha t c lose to research ing

ou tc rop , p le is tocene l a yers , wh i ch exceed 72 m, occu rs on

he terogeneous midd le Devon ian and S i l u r i an rocks w it h b ig

s t ra t i graph i c d iscon t i nu i t y and rough su r face . In th is ou t c rop , two

d i f f e ren t age g lac ia l ho r i zons (Med in inka i and Nemunas g lac ia t i on

Grūda s tage ) s tands out . We found four d i f f e ren t cyc les o f

sed imen tat ion i n Bu i vydz ia i ou t c rop . There a re t he f i r s t cyc le o f

sed imen tat ion , re l a ted t o Snaigupe le, on the bo t tom and the o the r t h ree

cyc les i n t he upper s ide . Data o f pa l yno logy shows, t hat t hese aquat i c

sed imen ts can be re la ted to Snaigupe le in te rg lac ia l and the re a re S4,

S5 and S6 po l len zones. Data o f ca rbonate anal yse prov ide us

i n fo rmat ion , tha t t he re a re aquat i c tu fa . Bo th , pa lyno logy and

carbonate resea rches in fo rm us , t ha t there a re fa l l o f t empera ture

t endency. We founded, t hat there a re on l y unknown or i g i na ted l and

ma laco fauna .

Work con ta ins o f i n t roduc t ion , f ew chapte rs ( research h is to ry,

methodo logy, ob ta ined da ta ) and conc lus ions. There a re 28 pages o f

t ex t , 8 pages o f i l l u s t ra t i ons and four t ab les .