Lidija Stoilik

5 kursas, 1 grupė

SMILKININIO APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO

DISFUNKCIJOS KONSERVATYVŪS GYDYMO

METODAI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasi magistrinis darbas

Darbo vadovas

prof. Gediminas Žekonis

Kaunas, 2020

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

SMILKININIO APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO DISFUNKCIJOS

KONSERVATYVŪS GYDYMO METODAI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ..................... Darbo vadovas .........................

(parašas) (parašas)

..................................................... ........................................................

(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. .............................. 20....m. ..............................

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

Kaunas, 2020

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................................................ 5

SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI ........................................................................................................ 6

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1 STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA . 9

1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas ....................................................................................... 9

1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai ........................................................................ 9

1.3 Nuosekli paieškos strategija ............................................................................................ 10

2 DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ....................................................................... 11

2.1 Duomenų paieškos rezultatai, įtrauktų tyrimų charakteristika ........................................ 11

2.2 SAŽS sutrikimo gydymas kapomis ................................................................................. 13

2.3 SAŽS disfunkcijos gydymas taikant fizioterapija ........................................................... 14

2.4 SAŽS disfunkcijos gydymas taikant manualinę terapiją................................................. 16

2.5 Medikamentinis SAŽS disfunkcijos gydymas ................................................................ 17

2.6 Psichoterapinis SAŽS gydymas ...................................................................................... 18

3 REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................................ 20

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmė ir interpretacijos ....................................................... 20

3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai ....................................................................................... 22

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 24

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 25

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 27

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 30

SMILKININIO APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO DISFUNKCIJOS

KONSERVATYVŪS GYDYMO METODAI. SISTEMINĖ LITERATŪROS

APŽVALGA

SANTRAUKA

Problemos aktualumas. Vis dažniau odontologinėje praktikoje diagnozuojami smilkininio apatinio

žandikaulio sąnario (SAŽS) funkcijos sutrikimai. Šie sutrikimai nustatomi ne tik vyresnio ar vidutinio

amžiaus pacientams, tačiau jie randami tiek vaikų, tiek pauglių amžiaus grupėse. Gydant SAŽS

funkcijos sutrikimus ir jų sukeltus simptomus vis dažniau taikomi konservatyvūs SAŽS sutrikimų

gydymo metodai.

Darbo tikslas. Atrinkti, išanalizuoti, susisteminti ir palyginti mokslinių tyrimų rezultatus apie

smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijos konservatyvaus gydymo metodus. Pateikti

praktines rekomendacijas apie juos gydytojams odontologams.

Medžiaga ir metodai. Sisteminė mokslinės literatūros apžvalga buvo atlikta remiantis PRISMA

pateikiamu protokolu. Straipsniai buvo atrinkti iš PubMed/Medline, PMC/Medline, Science Direct,

Taylor and Francis online ir Google Scholar duomenų bazių.

Rezultatai. Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti 16 straipsnių kurie atitiko kriterijus. Šie

straipsniai buvo suskirstyti į penkis poskyrius pagal SAŽS konservatyvaus gydymo būdus. Straipsnių

analizės rezultatai aprašyti bei pateikti lentelėse.

Išvados. Nustatyta, kad smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus, pasireiškiančius

skausmu, sąnario traškesiu, ribotu išsižiojimu, galima sėkmingai gydyti konservatyviais gydymo

metodais. Itin veiksmingas gydymas kapomis, kuris darė įtaką visiems disfunkcijos požymiams.

Siekiant pasiekti maksimaliai efektyvius ilgalaikius rezultatus, reikia skirti kombinuotą gydymą

kapomis, derinant jį su bet kuriuo kitu konservatyviu metodu – kognityvine elgesio terapija,

medikamentais, trumpųjų bangų diatermijos lazeriu, ultragarsu, manualine terapija.

Raktiniai žodžiai / jų deriniai (anglų k.): occlusal splint, TMJ disorders, physiotherapy, medication

treatment, manual therapy, psychotherapy.

CONSERVATIVE TREATMENT OF TEMPOROMANDIBULAR JOINT

DISORDER. A SYSTEMATIC REVIEW

SUMMARY

Relevance of the problem: More often in dental practice temporomandibular joint (TMJ) functional

disorders are diagnosed. These disorders are identified not only in elderly or middle-aged patients,

diagnoses of this type are found in age groups of children and adolescents as well. In order to treat

TMJ functional disorders and the symptoms it causes, conservative TMJ disorder treatment methods

are increasingly applied.

Aim of the study: To sort out, analyze, systemize and compare scientific research results regarding

conservative treatment methods in TMJ disfunctions. To present practical recommendations on

conservative treatment methods to Doctors of Dental Medicine.

Material and methods: Systemic review of scientific literature was done in accordance to PRISMA

provided protocol. Articles were selected from PubMed/Medline, PMC/Medline, Science Direct,

Taylor and Francis online and Google Scholar databases.

Results: 16 articles that met the criteria were selected into systemic literature analysis. These articles

were divided into five subsections in accordance to TMJ conservative treatment methods. The results

of article analysis are described and presented in the table.

Conclusion: It has been determined that TMJ disorders which present themselves in form of pain,

joint crackle, limited occlusion can be successfully treated using conservative treatment methods.

Occlusal splint treatment was especially effective, impacting all signs of disorder. In order to achieve

the most effective long-term results, prescribed occlusal treatment should be combined with any of

the other conservative treatment method, cognitive behavioral therapy, medication treatment, short

wave diathermic laser, ultrasound, manual therapy.

Key words / Collocations: occlusal splint, TMJ disorders, physiotherapy, medication treatment,

manual therapy, psychotherapy.

SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI

SAŽS – Smilkinkaulio apatinio žandikaulio sąnarys

AŽ – apatinis žandikaulis

VAS – vizuali analoginė skausmo skalė (visual analogue scale)

PAE – palmitoiletananolamidas

KET – kognityvine (pažintinė) elgesio terapija

NVNU – nesterodiniai vaistai nuo uždegimo

7

ĮVADAS

Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) funkcijos sutrikimas plačiai paplitusi

klinikinė problema. Šis sutrikimas yra tarp dažniausiai pasitaikančių ligų odontologijoje po dantų

ėduonies ir periodonto problemų. SAŽS disfunkcijos pasireiškia iki 15% suaugusiųjų, didžiausias

dažnis būna nuo 20 iki 40 metų [1]. Ši lėtinė liga diagnozuojama įvairaus amžiaus grupių pacientams

veido ir burnos srityje. Apžvelgus įvairiose šalyse atliktus tyrimus, pastaruoju metu pastebėta, kad

šiuo negalavimu skundžiasi didelė dalis viso Pasaulio populiacijos [ 2, 3, 4]. Kadangi SAŽS funkcijos

sutrikimai apima ne tik sąnario judesių apribojimą, bet ir daro didelę įtaką kramtomųjų ir veido

mimikos raumenų veiklai, kramtymo funkcijai bei trikdo bendrą psichoemocinę žmogaus būklę,

sukelia diskomfortą [5, 6]

SAŽS patologijos vystymosi veiksniai nėra tiksliai žinomi. Mokslinėje literatūroje

predisponuojantys veiksniai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. SAŽS disfunkciją gali nulemti

aplinkos, genetiniai ir psichoemociniai veiksniai [7]. Pastebėta, kad didėjant stresui padidėja žalingų

parafunkcinių įpročių stomatognatinėje sistemoje, kurių ilgalaikis poveikis gali sukelti grįžtamus ir

negrįžtamus SAŽS funkcijos pažeidimus. Galimos įgimtos ortognatinės anomalijos, nekokybiškas

ortodontinis gydymas, nekokybiškas dantų protezavimas, taip pat traumų pasekmės arba

netaisyklingas potrauminis gijimas. Pažeidimus gali sąlygoti ir bendrinės organizmo patologinės

būklės bei susirgimai. Didelę įtaką daro žmogaus psichoemocinė būklė – stresas, nuovargis, pastovi

psichologinė įtampa, nuolatinė koncentracija [5].

Visi šie faktoriai gali nulemti įvairius kramtomojo aparato sutrikimus bei iššaukti klinikinius

simptomus [8]. Vietiškai – skausmą SAŽS, veido ir žandikaulio srityse, SAŽS traškėjimą arba

patologinius apatinio žandikaulio judesius, ribotą išsižiojimą. Gali pasireikšti ir bendriniais

simptomai: maudžiantis galvos ir/ar kaklo skausmas, galvos svaigimas, ausų užgulimas [9].

Kadangi SAŽS pažeidimai gali apimti kelias skirtingas anatomines sritis (veido, galvos,

ausų, kaklo), įtakoti psichosomatinę savijautą ir sudaryti kompleksą įvairių vietinių ir bendrinių

simptomų, tad ir gydymo metodai yra skirtingi. Pastaruoju metu itin populiarėja konservatyvūs

gydymo metodai. Jie nėra agresyvūs, kaip chirurginiai gydymo metodai, be to, jų rezultatai geri ar

netgi neretai efektyvesni.

Prie konservatyvių SAŽS gydymo metodų priskiriami: gydymas kapomis, fizioterapinis

gydymas, manualinė terapija, medikamentinis SAŽS disfunkcijos gydymas, psichoterapinis SAŽS

gydymas [7].

8

Darbo tikslas: Atrinkti, išanalizuoti, susisteminti ir palyginti mokslinių tyrimų rezultatus

apie smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijos konservatyvaus gydymo metodus. Pateikti

praktines rekomendacijas gydytojams odontologams.

Darbo uždaviniai:

1. Palyginti skirtingus konservatyvaus gydymo metodus, jų efektyvumą, esant smilkininio apatinio

žandikaulio sąnario disfunkcijai.

2. Pateikti praktines rekomendacijas gydytojams odontologams apie konservatyvius smilkininio

apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijos gydymo metodus.

9

1 STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas

Sisteminės apžvalgos protokolas buvo parengtas remiantis PRISMA (Preferred Reporting

Item for Systematic Review and Meta-Analyses) dėsniais [10].

Į šią mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą buvo įtraukti straipsniai ne senesni nei 10 metų

senumo, kurie buvo publikuoti laikotarpyje nuo 2010 iki 2020 metų.

1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai

Kad įvertinti straipsnių svarbumą ir tinkamumą, buvo išskirti toliau išvardinti mokslinių

straipsnių įtraukimo bei atmetimo kriterijai:

Įtraukimo kriterijai:

Tyrime dalyvavo pacientai turintys SAŽS sutrikimų

Tyrimai atlikti in-vivo

Tyrimai, kuriuose buvo tiriami SAŽS disfunkcijos konservatyvūs gydymo metodai.

Straipsniai parašyti anglų kalba

Straipsnyje analizuojami gauti rezultatai

Atmetimo kriterijai:

Moksliniai straipsniai ne anglų kalba

Sisteminė literatūros apžvalga

Klinikiniai atvejai

Straipsniai, kuriuose nepateikiami rezultatai

Straipsniai, kuriuose buvo taikomas ne tik konservatyvus, bet ir chirurginis SAŽS

disfunkcijos gydymo metodas

10

1.3 Nuosekli paieškos strategija

1 pav. Tyrimų atrankos schema, atitinkanti PRISMA reikalavimus.

Iden

tifi

kav

imas

T

inkam

um

as

Itra

ukim

as

Likę straipsniai

(n =931 )

Straipsniai, atrinkti išsamesniam

vertinimui (n =77 )

Tyrimai įtraukti į sisteminę apžvalgą

(n =16 )

Paieška PubMed/Medline,

PMC/Medline, Science Direct,

Taylor and Francis online

(n= 2787 )

(n=) Pašalinti dublikatai, klinikiniai atvejai,

sisteminės apžvalgos

(n = 1856)

Pašalinti straipsniai, įvertinus santrauką

(n =43)

Atr

anka

Pašalinti straipsniai, įvertinus

pavadinimą

(n = 854)

Itra

ukim

as

Straipsniai, atrinkti išsamiam

vertinimui (n =34 )

Atmesti netinkamo turinio straipsniai

(n =18 )

11

2 DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1 Duomenų paieškos rezultatai, Įtrauktų tyrimų charakteristika

Viso buvo nuosekliai išanalizuota 16 mokslinių straipsnių. Kadangi SAŽS disfunkcijos

sutrikimui gydyti yra taikomi keli metodai, tad ir mokslinės literatūros duomenų bazėse buvo ieškomi

straipsniai apie konservatyvius SAŽS sutrikimo gydymo metodus. Šiame darbe išskirti šie

konservatyvūs gydymo metodai kurie bus apžvelgti žemiau esančiuose poskyriuose. SAŽS sutrikimų

gydymas įvairiomis kapomis – 7 [14–17, 23, 29, 32], SAŽS disfunkcijos gydymas taikant fizioterapija

– 8 [17-23, 29], SAŽS disfunkcijos gydymas taikant manualinę terapiją – 3 [20, 27, 28],

medikamentinis SAŽS disfunkcijos gydymas – 2 [29, 30], psichoterapinis SAŽS gydymas - 2 [24,

31, 32].

12

Lentelė Nr. 1. Susisteminti tyrimų duomenys

Autoriai

n

Gydymo būdas

Tyrimo /

gydymo

trukmė

Rezultatai

Vrbanović ir

Alajbeg

(2019) [14]

34 1 grupė – stabilizuojanti

kapa

2 grupė – placebo kapa

6 mėn. VAS balas išsiskyrė tarp abiejų grupių statistiškai

reikšmingai (atitinkamai p = 0,004; p = 0,02).

Maksimalus išsižiojimas iki skausmo pajutimo

reikšmingai nepasikeitė, tačiau pirmosios grupės

rodikliai buvo reikšmingai aukštesni (p = 0,046).

Huang ir kt.

(2011) [15]

59 Modifikuota apatinio

žandikaulio kapa

12 mėn. /

8 sav.

Sumažėjęs arba išnykęs SAŽS traškesys: gydymo

sėkmės vidurkis 71,2%.

Seifeldin ir

Elhayes

(2015) [16]

50 1 grupė - minkšta okliuzinė

viršutinio žandikaulio kapa

2 grupė - kieta

stabilizuojanti viršutinio

žandikaulio kapa

4 mėn. /

4 mėn.

Abiejose grupėse sumažėjo VAS balas, kramtomųjų

raumenų jautrumas, SAŽS garsai bei padidėjo

maksimalus išsižiojimas.

1-oje grupėje rodikliai geresni.

Alajbeg ir

kt. (2015)

[17]

12 1 grupė - stabilizuojanti kapa

ir fizioterapija

2 grupė - stabilizuojanti kapa

6 mėn. / 6

mėn.

Abiejose grupėse VAS skausmo skalė sumažėjo (p =

0,0001). Pirmoje grupėje padidėjo maksimalus

išsižiojimas iki skausmo pajutimo (p = 0,006).

Tunc ir kt.

(2020) [18]

40 Trumpųjų bangų diatermijos

lazeris

25 mėn. /

4 sav.

Sumažėjęs VAS balas (p < 0,05),

padidėjęs maksimalus išsižiojimas (p < 0,05).

Sayed ir kt.

(2014) [19]

20 Trumpųjų bangų diatermijos

lazeris

6 mėn. /

6 mėn.

Sumažėjęs VAS balas (p < 0,001), skausmo taškų

skaičius (p < 0,001) bei traškesys (p < 0,05).

Huang ir kt.

(2014) [22]

20 Akupunktūra 16 sav. /

16 sav.

Sumažėjęs VAS balas (p = 0,0003), tačiau skausmas

visiškai neišnyko.

Grillo ir kt.

(2015) [23]

40 1 grupė – okliuzinė kapa

2 grupė - okliuzinė kapa ir

akupunktūra

4 sav. /

4 sav.

VAS balas vienodai sumažėjo abiejose grupėse (p <

0,001). Abiejų grupių maksimalaus išsižiojimo

padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas

Ucar ir kt.

(2014) [20]

38 1 grupė - pratimai

2 grupė – pratimai ir

ultragarsas

6 sav. /

4 sav.

VAS balas daugiau sumažėjo antroje grupėje (abiejų p

< 0,05), abiejose grupėse padidėjo maksimalus

išsižiojimas iki skausmo pajautimo.

Handa ir kt.

(2018) [21]

10 Ultragarsas 4 sav. /

4 sav.

Sumažėjęs VAS balas, padidėjęs maksimalus

išsižiojimas.

Ahmed ir kt.

(2019) [24]

50 Fizioterapija

Psichologinė parama

4 sav. /

4 sav.

Sumažėjęs skausmas (universal pain assessment),

pagerėjusi psichologinė savijauta.

Britto ir kt.

(2019) [27]

20 Manualinė terapija 4 sav. /

4 sav.

Sumažėjęs VAS balas

Nagata ir kt.

(2019) [28]

61 Manualinė terapija 18 sav. /

18 sav

VAS balas reikšmingai nepakito, traškesys neišnyko.

maksimalus išsižiojimas reikšmingai nepadidėjo

Azangoo

Khiavi ir kt.

(2020) [29]

15 1 grupė – medikamentai

(methocarbamol, naproxen,

clonazepam)

2 grupė – medikamentai ir

trumpųjų bangų diatermijos

lazeris

3 grupė – okliuzinė kapa ir

medikamentai

6 sav. /

4 sav.

Sumažėjęs skausmo balas gydant vien medikamentais

yra statistiškai nereikšmingas lyginant su grupėmis,

kurios šalia medikamentų buvo gydomos lazeriu ar

okliuzine kapa. Didžiausias maksimalus išsižiojimas

tarp visų trijų grupių reikšmingai nesiskyrė.

Marini ir kt.

(2012) [30]

24 Medikamentai:

1grupė –

palmitoylethanolamide

2 grupė – ibuprofen

2 sav. /

2 sav.

Skausmo sumažėjimas buvo žymiai didesnis pirmoje

grupėje (p = 0,0001).

Maksimalus išsižiojimas labiau padidėjo taip pat

pirmoje grupėje (p = 0,022).

Litt ir kt.

(2010) [32]

10

1

1 grupė – okliuzinė kapa

2 grupė – okliuzinė kapa ir

kognityvinė elgesio terapija

52 sav. /

52 sav

Ryškus skausmo sumažėjimas abiejose grupėse (p <

0,0001), tačiau lyginant su pirma grupe, antroje

grupėje. Skausmo lygmuo palaipsniui reikšmingai

sumažėjo (p < 0,01).

13

2.2 SAŽS sutrikimo gydymas kapomis

Atsiradus naujų alternatyvų chirurginiam SAŽS disfunkcijos sutrikimų gydymui, pacientai

vis dažniau renkasi neinvazyvų gydymo metodą vietoje chirurginės intervencijos, o taip pat ir

gydytojai dažniau pirmenybę teikia konservatyviems gydymo metodams. Paskutiniojo dešimtmečio

laikotarpyje, itin populiariu tarp gydytojų odontologų tapo konservatyvus SAŽS disfunkcijos gydymo

metodas kapomis. Tai vienas iš dažniausiai siūlomų gydymo būdų. Odontologijoje SAŽS disfunkcija

yra gydoma stabilizuojančiomis arba okliuzinėmis kapomis [11, 13, 7].

Gydymas kapomis odontologijoje dažniausiai taikomas kaip SAŽS sutrikimų gydymo

priemonė. Šios gydymo formos tikslas – apsaugoti dantis nuo neįprastai didelės apkrovos dėl

patologinės kramtymo aparato funkcijos, o taip pat sumažinti apkrovą SAŽS, ypač pacientams,

turintiems bruksizmo problemą – naktimis griežiant dantimis. Sušvelninant sukandimo jėgą

užkertamas kelias pernelyg dideliam raumenų susitraukimui, kas palaipsniui sumažina raumenų

skausmą [12]. Terapiniu tikslu ortopedinėje odontologijoje dažniausiai naudojamos stabilizuojanti

kapa ir minkšta okliuzinė kapa. Vertinant paciento diagnozę ir būklę gydymui pritaikomos kapos,

tinkančios individualiai situacijai [13].

Vrbanović ir kt. (2019) lygino stabilizuojančio poveikio ir placebo efekto kapų ilgalaikį

poveikį SAŽS disfunkcijai ir miofascialiniam skausmui. Viena tiriamųjų grupė nešiojo

stabilizuojančią kapą, antroji – placebo efekto kapą. Pradiniai rodikliai tarp abiejų grupių reikšmingai

nesiskyrė (p > 0,05). Tačiau po šešių mėnesių gydymo VAS balai reikšmingai išsiskyrė tarp abiejų

grupių (atitinkamai p = 0,004, p = 0,02), o skausmo lygis ryškiau sumažėjo grupėje kurioje tiriamieji

nešiojo stabilizuojančią kapą. Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad stabilizuojančios kapos gali

būti veiksmingai naudojamos mažinant miofascialinius skausmus bei žandikaulio judesių funkcijos

apribojimus. Nors placebo efektas iš dalies gali palengvinti simptomus, bet įrodyta, jog negali

palaikyti ilgalaikio gydomojo poveikio [14].

Huang ir kt. (2011) tyrė modifikuotos apatinio žandikaulio kapos poveikį SAŽS disfunkcijai.

Tyrimu siekta įvertinti kapų poveikį gydant pacientus, kurie skundėsi SAŽS garsais funkcijos metu:

traškesiais ar trinties garsais. Rezultatai parodė, kad bendras sėkmės vidurkis siekė 71,2%. Didžiausią

gydymo poveikį pajuto tie pacientai, kuriems traškesys pasireiškė esant mažesniam nei 3,5 cm

išsižiojimo amplitudės tarpui tarp priekinių dantų, šios grupės dalyvių sėkmės vidurkis siekė 92,5%.

Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad modifikuotos apatinio žandikaulio kapos gali būti

veiksmingai naudojamos mažinant SAŽS traškesius [15].

Lyginant minkštos viršutinio žandikaulio ir kietos stabilizuojančios kapos poveikius buvo

nustatytas pirmosios kapų rūšies veiksmingumo pranašumas. Nustatyta, kad abiejose grupėse VAS

14

balai reikšmingai sumažėjo be reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių (p = 0,266). Tiriamosiose

grupėse taip pat sumažėjo kramtomųjų raumenų jautrumas ir SAŽS garsai, o maksimalus išsižiojimas

abiejose grupėse reikšmingai padidėjo (p = 0,043). Taigi visi SAŽS funkcijos parametrai stebėjimo

laikotarpiu pastebimai pagerėjo abiejose grupėse. Abiejų formų minkštos ir kietos kapos pagerino

SAŽS disfunkcijos simptomus, tačiau po 4 mėnesių kapų nešiojimo gydymo minkštosiomis

okliuzinėmis viršutinio žandikaulio kapomis rezultatai buvo reikšmingai geresni [16].

Panašių rezultatų pasiekė Alajbeg ir kt. (2015), kurie tyre SAŽS dislokacijos gydymą

stabilizuojančia kapa [17]. Po gydymo VAS skausmo skalė sumažėjo abiejose grupėse (p = 0,0001).

Pirmojoje grupėje taip pat padidėjo maksimalus išsižiojimas iki skausmo pajautimo (p = 0,006).

Taigi, tyrimai rodo, kad gydymas įvairių rūšių kapomis padeda sumažinti SAŽS skausmą,

traškesio bei garsų simptomus, o taip pat ir išplėsti išsižiojimo apimtį iki skausmo pajautimo.

2.3 SAŽS disfunkcijos gydymas taikant fizioterapija

Įvairūs fizioterapijos gydymo metodai naudojami veido ir žandikaulių sistemos funkcijos

sutrikimams gydyti. Tam tikslui galima naudoti ultragarsą, akupunktūrą, lazerinę terapiją ir kt.

2.3.1 Trumpųjų bangų diatermijos lazeris

Pacientus, besiskundžiančius SAŽS sutrikimų simptomatiką, gydant trumpųjų bangų

diatermijos lazeriu buvo nustatytas šio gydymo teigiamas poveikis. Tunc ir kt. (2020) siekė įvertinti

trumpųjų bangų diatermijos lazerio poveikį maksimaliam išsižiojimui, VAS skalei bei pasyviam

išsižiojimui. Atliekant gydymą buvo pastebėtas pastovus abiejų grupių reikšmingas VAS balų

mažėjimas: po 4 savaičių (p = 0,008) ir po 12 savaičių (p = 0,003). Maksimalus išsižiojimo balas

pasirodė statistiškai reikšmingai didesnis grupei, kuri buvo gydoma lazeriu (p < 0,005).

Remiantis šiais rezultatais, autoriai daro išvadą, kad gydymas trumpųjų bangų diatermijos

lazeriu yra veiksmingas gerinant minėtų pacientų būklę ir gali būti naudojamas norint pasiekti

teigiamų rezultatų [18]. Panašias išvadas padarė ir Sayed su kolegomis (2014). Jų tyrimas išsiskyrė

reikšmingus teigiamus pokyčius pasiekus per itin trumpą laiką (2 sav.) taikant tą pačią diatermijos

lazerio terapiją [19].

15

2.3.2 Ultragarsas

SAŽS disfunkcijai gydyti dažnai gydytojų buvo rekomenduojamas ultragarsas. Tačiau šio

gydymo metodo rezultatai yra nevienareikšmiški. Kai kurių autorių nuomone, šio metodo

veiksmingumui patvirtinti trūksta duomenų [11]. Pavyzdžiui, Ucar ir kt. (2016) lygino mankštos

namuose efektyvumą ir mankštos derinį su ultragarsu. Statistiškai reikšmingi rezultatai buvo tos

grupės, kuri ir atliko pratimus namuose, ir gydėsi ultragarsu, VAS bei išsižiojimo padidėjimo

parametrų vertės po gydymo buvo didesnis nei grupėje kuri atliko tik mankštą (p < 0,05) [20].

Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad ultragarso bei pratimų derinimas yra veiksmingesnis

nei tik mankšta. Kadangi pagerėjimas pasiektas ir atliekant vien tik pratimus, negalima jo priskirti tik

ultragarsui.

Aptarti rezultatai greičiausiai buvo pasiekti dėl gydymo būdų komplekso. Kita vertus,

ultragarso veiksmingumą patvirtina Handa ir kt. 2018-iais atlikti tyrimai. Jie nustatė, kad ultragarsas,

naudojamas be papildomų gydymo metodų, duoda teigiamų rezultatų. Praėjus visoms gydymo

sesijoms buvo pastebimai sumažintas pacientų skausmas SAŽS srityje. VAS balas statistiškai

reikšmingai sumažėjo (p = 0,01), maksimalus išsižiojimas statistiškai reikšmingai padidėjo (p =

0,016) [21]. Rezultatai buvo statistiškai reikšmingi, todėl autoriai daro išvadą, jog ultragarso terapija

yra naudinga malšinant skausmą ir gerinant išsižiojimo parametrus. Dėl šių priežasčių aprašytas

gydymas gali būti vertinamas kaip veiksmingas fizioterapijos metodas, siekiant pagerinti SAŽS

sutrikimais besiskundžiančių pacientų būklę.

2.3.3 Akupunktūra

Akupunktūra - tai fizioterapijos metodas, kuris dažniau rekomenduojamas kaip pagalbinė

gydymo priemonė. Tyrimai liudija jos analgetinį, priešuždegiminį ir imuninę sistemą stiprinantį

poveikį. Jį skirti kaip pagrindinį gydymo būdą Huang ir kt. [22] nepataria, kadangi tyrimo metu

nebuvo pastebėtas visiškas skausmo išnykimas. Tačiau, anot Grillo ir kt. [23], akupunktūra yra

neabejotinai naudinga mažinant SAŽS sutrikimų sukeliamą skausmą. Huang ir kt. [22] ir Grillo ir kt.

[23] tyrimai liudija, kad raminamojo ir atpalaiduojančio pobūdžio fizioterapiniai gydymo metodai

galėtų būti naudingi dauguma atvejų. Ahmed ir kt. [24] teigia, kad stresas ir SAŽS sutrikimai dažnai

yra vienas su kitu susiję reiškiniai. Streso simptomai pasireiškia fiziškai, sukeldami SAŽS sutrikimus,

kramtomųjų raumenų įtampą ar skausmą. Fizioterapinis gydymas yra efektyvus norint palengvinti ir

kontroliuoti SAŽS sutrikimus net ir tada, kai sutrikimai yra ilgalaikiai, o SAŽS pažeidimai sunkūs.

Ahmed ir kt. atlikto tyrimo metu buvo siekiama įvertinti psichologinės paramos ir mokomosios

16

kineziterapijos poveikį, kontroliuojant SAŽS sutrikimų sukeltą skausmą. Eksperimentinėje grupėje

buvo pastebėti statistiškai reikšmingi psichologinės būklės ir skausmo įverčiai [24].

Išanalizuoti tyrimai atskleidžia, kad įvairių formų fizioterapija padeda mažinti su SAŽS

pažeidimais susijusį skausmą, tinkamai parinkus gydymo metodus gali padidinti maksimalų

išsižiojimą, o dėl simptomų išraiškos sumažėjimo gali pagerėti ir pacientų psichologinė būklė. Nors

ne visi metodai šiuos požymius panaikina visiškai, įvairūs fizioterapiniai gydymo būdai gali būti

naudojami kaip pagalbinė priemonė greta kitų gydymo metodų.

2.4 SAŽS disfunkcijos gydymas taikant manualinę terapiją

Manualinė terapija, lyginant su kitais gydymo metodais, yra veiksmingas konservatyvus

gydymo metodas, esant SAŽS sutrikimams ir kramtomųjų raumenų miofascijiniam skausmui.

Miogeninė teorija teigia, kad SAŽS patogenezės vystymuisi didelę įtaką turi kramtomųjų raumenų

perkrova, o didėjant kramtomųjų raumenų tonusui gali būti sukeliamas skirtingo laipsnio sąnarinio

disko poslinkis į priekį apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos galvos atžvilgiu dėl šoninio sparninio

raumens spazminio susitraukimo ar traumos, todėl sutrinka sąnarinio disko ir apatinio žandikaulio

galvos judesių koordinacija, o tai lemia SAŽS simptomus [11, 25, 26].

Pacientams, kenčiantiems nuo SAŽS sutrikimus sukeliančių simptomų, naudojama

manualinė terapija, įskaitant sąnario mobilizavimą, manipuliavimą ar minkštųjų audinių gydymą [11,

25]. Manualinė terapija yra specializuota fizinės terapijos forma, teikiama rankomis, be fizinio

prietaiso ar aparato intervencijos. Gydymas gali apimti sąnarių judėjimą tam tikromis kryptimis

skirtingu greičiu (sąnario mobilizacija ir manipuliacija), raumenų ištempimą, pasyvius paveiktos

kūno dalies judesius arba kūno dalies pasipriešinimą (raumenų aktyvacija). Taip pat galima naudoti

pasirinktus specialius poveikio į minkštuosius audinius metodus, siekiant pagerinti audinių ir

raumenų mobilumą bei funkcijas [25]. Britto ir kt. [27] tyrė manualinės terapijos poveikį SAŽS

sutrikimų sukeliamam skausmui. SAŽS sutrikimų turinčių pacientų skausmo lygis patikimai

sumažėjo [27]. Nagata ir kt. [28] tyrimų metu taip pat buvo naudojama manualinė terapija. Šis

gydymo būdas buvo taikomas pacientams, turintiems SAŽS sutrikimus, ypač susijusius su

maksimalaus išsižiojimo nuokrypiu. Nors manualinė terapija yra gerai žinoma ir jau naudojama ilgą

laiką, klinikinis jos poveikis, anot autorių, nėra visiškai ištirtas, ir kol kas tebėra ginčytinas. Statistinio

skirtumo tarp gydomo kognityvine (pažintine) elgesio terapija (KET) ir kompleksinio gydymo KET

su manualine terapija rezultatų nepastebėta. Vienintelis skirtumas pasireiškė maksimalaus išsižiojimo

rodikliuose (pagerėjimas buvo užfiksuotas manualinės terapijos kurse dalyvavusiųjų grupėje) [28].

Šie rezultatai rodo, kad manualinės terapijos poveikis, priešingai nei teigiama daugumoje literatūros

17

šaltinių, yra ribotas. Didžiausias pagerėjimas buvo jaučiamas pirmųjų sesijų metu. Pirmojo

manualinės terapijos gydymo seanso metu jautėsi maksimalaus išsižiojimo padidėjimas, tačiau

poveikį vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, didelių skirtumų nepastebėta.

Apžvelgti tyrimai leidžia teigti, kad manualinė terapija gali sumažinti skausmą pacientams,

turintiems SAŽS sutrikimų. Aptarti tyrimai įrodė, kad ši terapija reikšmingo poveikio pacientams

neturėjo. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus darome išvadą apie galimą manualinės terapijos

veiksmingumo, lengvinant SAŽS sutrikimų simptomus, įrodymą ateityje. Tačiau šiandienai dar

trūksta tyrimais patvirtintų aprašytos terapijos veiksmingumo įrodymų.

2.5 Medikamentinis SAŽS disfunkcijos gydymas

Medikamentinis gydymas gali būti naudinga pagalbinė priemonė palengvinanti simptomus.

Nėra nė vieno universalaus medikamento, kuris būtų veiksmingas visais SAŽS sutrikimų atvejais.

SAŽS sutrikimų atvejams gydyti naudojami įvairūs medikamentai. Tyrimais įrodyta, jog kartu su

chirurginiais ar kitais ne chirurginiais gydymo būdais, medikamentinis gydymas gali gerokai

pagerinti paciento būklę, mažinant simptomų intensyvumą [12].

Azangoo Khiavi ir kt. [29] teigia, kad miofascialinio skausmo disfunkcijos sindromas yra

itin dažnas SAŽS sutrikimas. Dėl sutrikimo specifikos jo gydymas paprastai reikalauja daugiau nei

vieno gydymo metodo taikymo. Siekiant ištirti galimų priemonių, įskaitant medikamentų, poveikį šio

sutrikimo simptomams, autoriai atliko lazerio, kietos okliuzinės kapos ir įprasto medikamentinio

gydymo efektyvumo tyrimus gydant pacientus. Tyrime pacientai vartojo raumenis atpalaiduojančius

vaistus – 500 mg metokarbamolio (Amin Chemical & Pharmaceutical Co., Teheranas, Iranas) 3

kartus per dieną, nesteroidinį vaistą nuo uždegimo – 250 mg naprokseno (Pars Darou Co., Teheranas,

Iranas) du kartus per dieną ir 1 mg benzodiazepino klonazepamo (Sobhan Darou Co., Teheranas,

Iranas) 2 kartus per dieną 2 savaites. Tyrimo rezultatai parodė, kad vertinant subjektyviai pagal VAS

(visual analog scale) skausmo balas buvo sumažintas tiek lazerio, tiek kapos gydymo grupėse tačiau

statistiškai reikšmingo skausmo sumažėjimo nepastėbėta (p < 0,05). Taip pat ir pirmoje grupėje, kuri

buvo gydoma vien medikamentais, statistiškai reikšmingo skausmo sumažėjimo nepastebėta.

Didžiausias maksimalus išsižiojimas tarp visų trijų grupių reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05) [29]. Šie

rezultatai rodo, kad gydymas lazeriu bei okliuzine kapa nebuvo veiksmingesni nei gydymas tik

medikamentais. Gydymas pirmuoju metodu, derinant kartu su farmakoterapija, buvo veiksmingas

mažinant SAŽS sutrikimą turinčių pacientų skausmą. Kita vertus, nė vienoje grupėje nepavyko

ženkliai padidinti maksimalaus išsižiojimo. Tokiu atveju galima būtų susieti su antruoju tyrimu.

18

Kelių medikamentų poveikį SAŽS sutrikimų sukeltam skausmui malšinti tyrė Marini ir kt.

[30]. Siekta palyginti palmitoiletananolamido (PAE) (endogeninis riebiųjų rūgščių amidas,

priklausantis branduolinių faktorių agonistų klasei) ir Ibuprofen, priklausančiam nesteroidinio vaisto

nuo uždegimo (NVNU), poveikį esant SAŽS sutrikimams. Palmitoiletananolamidas pasižymi

priešuždegiminiu poveikiu. Ibuprofen malšina skausmą ir taip pat turi priešuždegiminį veikimą.

Rezultatai parodė, kad skausmo sumažėjimas po 2 gydymo savaičių buvo ženkliai didesnis grupėje

kuri vartojo PAE nei antroje kuri vartojo Ibuprofen (p = 0,0001). Maksimalus išsižiojimas labiau

padidėjo taip pat pirmoje grupėje (p = 0,022). Šie duomenys rodo, kad gydant SAŽS uždegiminius

skausmus PAE yra ženkliai veiksmingesnis nei Ibuprofenas [30].

Galima teigti, kad medikamentinis gydymas gali būti veiksmingas priklausomai nuo

paciento būklės bei skirtingų gydymo būdų derinimo. Esant didesniems SAŽS pažeidimams

medikamentinio gydymo gali nepakakti. Gydant tokius pacientus rekomenduojamas vaistų

vartojimas jį derinant su kitomis gydymo priemonėmi. Farmakoterapija išlieka veiksminga greito

poveikio skausmo malšinimo priemonė.

2.6 Psichoterapinis SAŽS gydymas

Pacientai, turintys SAŽS disfunkcijos sutrikimus, dažnai turi ir psichoemocinių sutrikimų.

Kad pasiekti geriausių SAŽS disfunkcijos sutrikimo gydymo rezultatų, tokiems ligoniams būtina

kompleksiškai taikyti ir kognityvinio elgesio terapiją [11].

Psichoterapinis gydymas yra paremtas prielaida, jog dauguma SAŽS sutrikimų atsiranda dėl

psichologinės įtampos ar dažnai patiriamo streso, kurie sukelia raumenų įtampą ir per didelę

stomatognatinės sistemos apkrovą [31]. Psichoterapija turėtų padėti atpalaiduoti raumenis ir ugdyti

įgūdžius, padedančius susidoroti su raumenų įtampa, siekiant išvengti jos žalingo poveikio

minkštiesiems ir kietiesiems kramtymo sistemos audiniams. Teigiamas kognityvinės elgesio terapijos

poveikis gydant SAŽS sutrikimus buvo įrodytas ne kartą [31]. Patvirtinta, kad ši terapijos forma yra

naudinga asmenims, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo SAŽS srityje [31]. Naujausi tyrimai įrodo

minėtos terapijos poveikį SAŽS ir jo aplinkai [31]. Iwasaki ir kt. atliko 138 kognityvinės elgesio

terapijos poveikio įvairiems sutrikimams tyrimų analizę [31]. Pastebėta, kad šalia psichikos sveikatos

sutrikimo simptomų, tokių kaip nuotaikos pokyčiai, motyvacija, streso valdymas, pagerėjimo kartais

nurodomas ir su SAŽS sutrikimais susijusių nusiskundimų sumažėjimas.

Litt ir kt. [32] nustatė teigiamą kognityvinės elgesio terapijos poveikį SAŽS pakitimų

klinikiniams simptomams. Tiek gydymas kapomis tiek kompleksinis gydymas kapomis su

19

kognityvinės elgesio terapija pastebimai sumažino pacientų skausmą, tačiau tos grupės, kurioje buvo

taikomas gydymas kapomis kombinuotas su kognityvine elgesio terapija rezultatai ilgalaikėje

perspektyvoje buvo geresni, t. y. skausmo lygis šios grupės tiriamiesiems sumažėjo daugiau nei

grupės kuriai buvo taikomas gydymas tik kapomis. Kitaip tariant, kognityvinė elgesio terapija,

taikoma kartu su tradiciniais gydymo metodais (šiuo atveju kapomis), davė veiksmingų rezultatų,

kurie dar labiau išryškėja gydymo kurso laiką ilginant. Daroma išvada, kad trumpalaikis gydymas

kapomis gali pastebimai sumažinti skausmą, o papildomai taikant ir kognityvinę elgesio terapiją

gydymo efektyvumas dar padidėja [32].

Aptarti tyrimai patvirtina kognityvinės elgesio terapijos teigiamą poveikį, mažinant SAŽS

sutrikimų keliamą skausmą. Nors naujausių tyrimų šia tematika atlikta nedaug, tačiau įgyvendinti

tyrimai leidžia daryti išvadą, jog ši terapijos forma gali būti sėkmingai derinama su kitomis gydymo

priemonėmis.

Šiame darbe apžvelgti tyrimai patvirtina kognityvinės elgesio terapijos teigiamą poveikį

mažinant SAŽS sutrikimų keliamą skausmą, kadangi pacientai įgyja daugiau motyvacijos gydymui,

keičiasi jų kasdieniai įpročiai, o stabilesnė psichoemocinė būklė greitina ir gerina gydymo kokybę

[11, 31, 32]. Nors naujausių tyrimų šia tematika kol kas dar nėra daug, esami tyrimai leidžia daryti

išvadą, jog ši terapijos forma gali būti sėkmingai derinama su kitomis gydymo priemonėmis.

20

3 REZULTATŲ APTARIMAS

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos

Remiantis šios mokslinės literatūros apžvalgos duomenimis [14–24, 27–30, 32] galima

teigti, kad nors ir visų tirtų gydymo metodų poveikis yra daugiau [16, 29, 30] ar mažiau [20, 21, 28]

teigiamas, tačiau jų veiksmingumas nėra analogiškas (2, 3 ir 4 pav.). Beveik kiekvienos publikacijos

tiriamieji kriterijai atskleidė perspektyvius gydymo rezultatus. Kita vertus, lyginant VAS,

maksimalaus išsižiojimo iki skausmo pajutimo bei traškesio sumažejimo kriterijus tarpusavyje

pastebimas nevienodas veiksmingumo laipsnis (3, 4 pav.). Visų tirtų rūšių kapos buvo itin

veiksmingos mažinant SAŽS sutrikimų sukeltus skausmus(4 pav.) [14, 16–18, 23, 29], šalinant

žandikaulio garsus (2 pav.) [16] bei didinant maksimalų išsižiojimą (3 pav.) [16–18, 23].

2 pav. SAŽS traškesio sumažėjimas po atlikto gydymo.

Norint pasiekti maksimaliai efektyvų rezultatą, gydymą kapomis būtų galima derinti su bet

kuriuo kitu konservatyviuoju metodu [17–24, 27–29, 30]. Pavyzdžiui, gydymą kapomis, derinant su

kognityvine elgesio terapija bei medikamentais, buvo fiksuotas itin ryškus pagerėjimas [18, 29, 32],

be to pasiekta ir teigiamų ilgalaikių rezultatų [32]. Tik medikamentų vartojimas gali veikti kaip

trumpalaikė, greita simptomų šalinimo priemonė, [29, 30] tačiau ilgesniam gydymo laikotarpiui

reikėtų pasitelkti ir papildomus metodus [18, 29].

Trumpųjų bangų diatermijos lazerio gydymo metodas buvo veiksmingas gydymas, nes jo

dėka ženkliai sumažėjo VAS skausmo balas (4 pav.), padidėjo maksimalus išsižiojimas (3 pav.) ir

sumažėjo skausmo taškų skaičius [18, 19]. Trumpųjų bangų diatermijos lazerio metodas mokslinėje

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8

Kapa Seifeldin ir Elhayes [16]

Lazeris Sayed ir kt. [19]

Manualinė terapija Nagata ir kt. [28]

21

literatūroje vertinamas itin palankiai [18, 19, 29]. Atsižvelgiant į gydymo kapomis efektyvumą [29],

šių dviejų metodų derinimas tarpusavyje galėtų būti itin perspektyvus.

3 pav. Maksimalaus išsižiojimo iki skausmo pajutimo pagerėjimas po atlikto gydymo.

Kiti fizioterapiniai gydymo metodai – akupunktūra, ultragarsas – taip pat padėjo mažintini

SAŽS disfunkcijos simptomus [20–22, 24]. Vertinant analizuotus straipsnius, kuriuose aprašyti

fizioterapiniai gydymo būdai, efektyviausiu reikėtų pripažinti trumpųjų bangų diatermijos lazerio

metodą [18, 19]. Kitų metodų (ultragarsas, akupunktūra) naudojimo gydymo procese parodė

mažesnius rezultatus [ 20–22, 24]. Viena vertus, taikant ultragarsą arba akupunktūrą VAS balas buvo

sumažintas [20, 21, 22, 24 ], kita vertus, SAŽS disfunkcijas gydant tik šiais būdais užfiksuotas ne itin

ryškus jų poveikis [22, 21]. Panašiai galima teigti ir apie psichoterapiją bei manualinę terapiją [25,

27, 31, 32]. Nagrinėti tyrimai įrodo, kad gydymas pastaraisiais būdais jų nekombinuojant su kitais

konservatyviais metodais reikšmingų rezultatų, šalinant žandikaulio garsus, malšinant skausmą ir

didinant maksimalų išžiojimą, nedavė [25, 27, 31, 32]. Kiti tyrimai liudija, kad tinkamai taikant

minėtus gydymo metodus (ir/ar derinant su keliomis kitomis priemonėmis), būtų galima pasiekti

puikių rezultatų [20, 24, 32]. Atsižvelgiant į nuoseklių duomenų trūkumą, galima teigti, jog gydymas

psichoterapija ar manualine terapija gali būti veiksmingas, tačiau jų poveikis priklauso nuo SAŽS

sutrikimo sudėtingumo, paciento motyvacijos, o tai lemia gydymo metodų derinimo poreikį.

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6

Pratimai ir ultragarsas Ucar ir kt. [20]

Stabilizuojanti kapa ir fizioterapija Alajbeg ir kt. [17]

Minkšta okliuzinė kapa Seifeldin ir Elhayes [16]

Medikamentai Azangoo K. ir kt. [29]

Pratimai Ucar ir kt. [20]

Kieta stabilizuojanti kapa Seifeldin ir Elhayes [16]

Lazeris Sayed ir kt. [19]

Manualinė terapija Nagata ir kt. [28]

Okliuzinė kapa ir akupunktūra Grillo ir kt. [23]

Okliuzinė kapa Grillo ir kt. [23]

300/600 mg PAE Marini ir kt. [30]

Okliuzinė kapa ir medikamentai Azangoo K. ir kt. [29]

Medikamentai ir lazeris Azangoo K. ir kt. [29]

Lazeris Tunc ir kt. [18]

NVNU ir okliuzinė kapa Tunc ir kt. [18]

Ultragarsas Handa ir kt. [21]

22

4 pav. Skausmo sumažėjimo dydis po atlikto konservatyvaus gydymo.

Apibendrinant visų aptartų tyrimų [14–24, 27–30, 32] rezultatus galima teigti, kad gydymas

kapomis ir trumpųjų bangų diatermijos lazeriu yra ypač veiksmingi gydant SAŽS sutrikimus. Kiti

fizioterapiniai metodai, manualinė terapija, medikamentinis bei psichoterapinis gydymas taip pat

efektyvūs, tačiau jų veiksmingumas gali kisti, priklausomai nuo SAŽS sutrikimo sudėtingumo,

paciento psichoemocinės būklės, motyvacijos, gydymo plano nuoseklaus laikymosi, amžiaus,

gretutinių ligų [1, 4, 11]. Gydymo metodų veikimas pasireiškia pasiekiant kramtomųjų raumenų

atpalaidavimą ir sąnarinės duobės tarpo padidėjimą.

3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai

Sisteminėje apžvalgoje nagrinėtuose tyrimuose ne visur buvo tiksliai nurodyti gydymo

technikos protokolai. Skyrėsi prietaisų gamintojai arba nenurodytos prietaisų galingumo vertės.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Minkšta okliuzinė kapa Seifeldin ir Elhayes [16]

Kieta stabilizuojanti kapa Seifeldin ir Elhayes [16]

300/600 mg PAE Marini ir kt. [30]

Okliuzinė kapa ir medikamentai Azangoo K. ir kt. [29]

Stabilizuojanti kapa Vrbanović ir kt. [14]

Manualinė terapija Nagata ir kt. [28]

Stabilizuojanti kapa ir fizioterapija Alajbeg ir kt. [17]

Okliuzinė kapa Grillo ir kt. [23]

Okliuzinė kapa ir akupunktūra Grillo ir kt. [23]

Medikamentai ir lazeris Azangoo K. ir kt. [29]

Akupunktūra Huang ir kt. [15]

600 mg ibuprofen Marini ir kt. [30]

Lazeris Sayed ir kt. [19]

Placebo kapa Vrbanović ir kt. [14]

Lazeris Tunc ir kt. [18]

Stabilizuojanti kapa Alajbeg ir kt. [17]

Ultragarsas ir pratimai Handa ir kt. [21]

NVNU ir okliuzinė kapa Tunc ir kt. [18]

Manualinė terapija Britto ir kt. [27]

Pratimai Ucar ir kt. [20]

23

Taip pat, kai kuriuose analizuojamuose šaltiniuose buvo pateikti skirtingi matavimo vienetai,

kuriuos sudėtinga palyginti. Vadinasi, sisteminant rezultatus, reikėjo nustatyti naujas vertes, o tai

galėjo turėti įtakos duomenų paklaidoms.

Dėl skirtingų naudotų gydymo metodikų bei jų kombinacijų, tyrimų rezultatus sudėtinga

analizuoti bei lyginti tarpusavyje, todėl šios sisteminės apžvalgos rezultatus galima priskirti prie

vidutinio reikšmingumo.

Išskirti vieno tinkamiausio gydymo metodo arba jų derinio nepavyko, o tai įrodo, kad

tema aktuali ir yra reikalingi tolimesni tyrimai.

24

IŠVADOS

1. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus, pasireiškiančius skausmu, sąnario traškesiu,

ribotu išsižiojimu, galima sėkmingai gydyti naudojant kapas, fizioterapiją, medikamentus,

manualinę terapiją ir psichoterapiją. Ypač efektyvus yra trumpųjų bangų diatermijos lazerio

metodas, o greitam skausmo malšinimui rekomenduojamas medikamentinis gydymas.

2. Kai kurie fizioterapiniai metodai (ultragarsas, akupunktūra) ir manualinė terapija mokslinėje

literatūroje vertinami nevienareikšmiškai, todėl prieš skiriant gydymą sunkesnių SAŽS pažeidimų

atveju, reikėtų apsvarstyti šių gydymo būdų derinimą kartu taikant ir patvirtinto veiksmingumo

metodus tokius kaip gydymas kapomis, trumpųjų bangų diatermijos lazeris, medikamentai.

25

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai gali būti gydomi įvairiais

konservatyviais gydymo metodais: kapomis, fizioterapija, manualine terapija, psichoterapija ir

medikamentais. Dauguma metodų gali pagerinti būklę, tačiau, esant sunkesniems sutrikimams,

vienos gydymo priemonės gali nepakakti.

Pasireiškiant SAŽS traškesiui, dideliam skausmui ir diskomfortui efektyvu derinti kapas su

trumpųjų bangų diatermijos lazeriu bei medikamentais.

Norint palaikyti gautą teigiamą rezultatą ilgą laiką nešiojant kapas, rekomenduojama

lygiagrečiai taikyti fizioterapijos ir/ar psichoterapijos gydymo metodus. Ypatingai gerų rezultatų

pasiekiama į SAŽS disfunkciją turinčių pacientų gydymo planą įtraukiant pastarąjį gydymą.

26

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju gydytojai Faustai Drūlytei už pagalbą rengiant mokslinį darbą.

27

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Gauer RL, Semidey MJ. Diagnosis and treatment of temporomandibular disorders. Am Fam

Physician. 2015 Mar 15;91(6):378-86.

2. Armijo-Olivo S, Gadotti I. Temporomandibular disorders, in Pathology and Intervention in

Musculoskeletal Rehabilitation, D. Magee, J. Zachazewski, W. Quillen, and R. Manske, Eds.,

p. 119, Amsterdam, Netherlands, Elsevier, 2nd edition, 2016.

3. Ernst E, Lee MS, Choi TY. Acupuncture: does it alleviate pain and are there serious risks? A

review of reviews. Journal of Pain. 2011 Apr;152(4):755-64.

doi: 10.1016/j.pain.2010.11.004.

4. Graue AM, Jokstad A, Assmus J, Skeie MS. Prevalence among adolescents in Bergen,

Western Norway, of temporomandibular disorders according to the DC/TMD criteria and

examination protocol. Acta Odontol Scand. 2016 Aug;74(6):449-55.

doi: 10.1080/00016357.2016.1191086.

5. Razukevičius D, Grybauskas S. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija:

mokomoji knyga. Kaunas: Vitae Litera, 2019.

6. Butts R, Dunningab J, Perreault T, Mettille J, Escaloni J. Pathoanatomical characteristics of

temporomandibular dysfunction. Where do we stand? (Narrative review part 1). Journal of

Bodywork and Movement Therapies. 2017 July;21(3): 534-40.

7. Gil-Martínez A, Paris-Alemany A, López-de-Uralde-Villanueva I, La Touche R.

Management of pain in patients with temporomandibular disorder (TMD): challenges and

solutions. J Pain Res. 2018; 11: 571-587. doi: 10.2147/JPR.S127950

8. Rollman GB, Gillespie JM. The Role of Psychosocial Factors in Temporomandibular

Disorders, Curr Rev Pain. 2000;4(1):71-81.

9. Malheiros AS, Carvalhal ST, Pereira TL, Filho EM, Tonetto MR, Gonçalves LM, Bandeca

MC, De Jesus Tavarez RR. Association between Tooth Loss and Degree of

Temporomandibular Disorders: A Comparative Study. J Contemp Dent Pract.

2016;17(3):235-9.

10. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG. Preferred reporting items for systematic reviews

and meta-analyses: the PRISMA statement. Int J Surg. 2010;8(5):336-41.

doi: 10.1016/j.ijsu.2010.02.007

11. Susan AO, Laurent P, Vandana S, Francisco N, Norman T, Ambra M. Effectiveness of

Manual Therapy and Therapeutic Exercise for Temporomandibular Disorders: Systematic

Review and Meta-Analysis. Physical Therapy. 2016; 96(1): 9–25.

12. Dimitroulis G. Management of temporomandibular joint disorders. A surgeon's perspective.

Aust Dent J. 2018; 63(Suppl 1): S79– S90.

28

13. Candirli C, Korkmaz YT, Celikoglu M, Altintas SH, Coskun U, Memfis S. Dentist‘s

knowledge of occlusal splint therapy for bruxism and temporomandibular joint disorders.

Niger J Clin Pract. 2016;19(4):496-501.

14. Vrbanović E, Alajbeg IZ. Long-term Effectiveness of Occlusal Splint Therapy Compared to

Placebo in Patients with Chronic Temporomandibular Disorders. Acta Stomatol Croat. 2019;

53(3): 195–206. doi:10.15644/asc53/3/1

15. Huang IY, Wu JH, Kao YH, Chen CM, Yang YH. Splint therapy for disc displacement with

reduction of the temporomandibular joint. Part I: Modified mandibular splint therapy. The

Kaohsiung Journal of Medical Sciences. 2011; 27(8): 323-9.

16. Seifeldin SA, Elhayes KA. Soft versus hard occlusal splint therapy in the management of

temporomandibular disorders (TMDs). Saudi Dent J. 2015; 27(4): 208–14.

doi:10.1016/j.sdentj.2014.12.004

17. Alajbeg IZ, Gikić M, Valentić-Peruzović M. Mandibular Range of Movement and Pain

Intensity in Patients with Anterior Disc Displacement without Reduction. Acta Stomatol

Croat. 2015; 49(2) :119–27. doi:10.15644/asc49/2/5

18. Tunc SK, Degirmenci BU, Yayli NA, Aslan S, Akdeniz MS. Evaluation the effects of low-

level laser therapy on disc displacement with reduction. Turk J Phys Med Rehab. 2020; 66(1):

24-30. DOI: 10.5606/tftrd.2020.3355

19. Sayed N, Murugavel C, Gnanam A. Management of Temporomandibular Disorders with Low

Level Laser Therapy. J Maxillofac Oral Surg. 2014;13(4): 444–50.

doi:10.1007/s12663-013-0544-1

20. Ucar M, Sarp Ü, Koca İ, Eroğlu S, Yetisgin A, Tutoglu A, Boyacı A. Effectiveness of a home

exercise program in combination with ultrasound therapy for temporomandibular joint

disorders. J Phys Ther Sci. 2014; 26(12): 1847–9. doi:10.1589/jpts.26.1847

21. Handa R, Sunil MK, Gupta C, Raina A, Khan T, Gulzar A. Efficacy of ultrasound massage

therapy as an adjuvant pain control modality in TMDs: A clinical study. J Indian Acad Oral

Med Radiol. 2018; 30: 107-9.

22. Huang YF, Lin JC, Yang HW, Lee YH. Clinical effectiveness of laser acupuncture in the

treatment of temporomandibular joint disorder. Journal of the Formosan Medical Association.

2014; 113(8): 535-39.

23. Grillo CM, Canales GL, Wada RS, Alves MC, Barbosa CM, Berzin F, de Sousa Mda L. Could

Acupuncture Be Useful in the Treatment of Temporomandibular Dysfunction? Journal of

Acupuncture and Meridian Studies. 2015; 8(4): 192-9.

29

24. Ahmed FG, Shaltout SEG, Mohammed MA, Azer SZ. Effect of Nursing Psychological

Support and Teaching Physiotherapy Guideline on Improving Pain Level for Patients with

Temporomandibular Joint Disorders. Assiut Scientific Nursing Journal. 2019; 7(19): 37-47.

doi: 10.21608/asnj.2019.69571

25. Bishop MD, Torres-Cueco R, Gay CW, Lluch-Girbés E, Beneciuk JM, Bialosky JE. What

effect can manual therapy have on a patient's pain experience? Journal Pain Manag. 2015

Nov; 5(6): 455–64. doi: 10.2217/pmt.15.39

26. Ferendiuk E, Biegańska JM, Kazana P, Pihut M. Progressive muscle relaxation according to

Jacobson in treatment of the patients with temporomandibular joint disorders. Folia Med

Cracov. 2019;59(3):113-22. doi:10.24425/fmc.2019.131140.

27. Britto PB, Bisi MA, Dhein W. Effect of manual therapy on pain and electromyographic

activity of masticatory muscles in patients with temporomandibular disorders. Manual

Therapy, Posturology and Rehabilitation Journal. 2019; 17(715):1-7.

28. Nagata K, Hori S, Mizuhashi R, Yokoe T, Atsumi Y, Nagai W, Goto M. Efficacy of

mandibular manipulation technique for temporomandibular disorders patients with mouth

opening limitation: a randomized controlled trial for comparison with improved multimodal

therapy. Journal of Prosthodontic Research. 2019; 63: 202-9.

doi: 10.1016/j.jpor.2018.11.010.

29. Azangoo Khiavi H, Ebrahimi H, Najafi S, Nakisa M, Habibzadeh S, Khayamzadeh M,

Kharazifard MJ. Efficacy of Low-Level Laser, Hard Occlusal appliance and Conventional

Pharmacotherapy in the Management of Myofascial Pain Dysfunction Syndrome; A

Preliminary Study. J Lasers Med Sci. 2020; 11(1) :37–44.

doi:10.15171/jlms.2020.07

30. Marini I, Bartolucci ML, Bortolotti F, Gatto MR, Bonetti GA. Palmitoylethanolamide versus

a nonsteroidal anti‐inflammatory drug in the treatment of temporomandibular joint

inflammatory pain. Journal of Orofacial Pain. 2012; 26(2): 99–104.

31. Iwasaki S, Shigeishi H, Akita T, Tanaka J, Sugiyama M. Efficacy of cognitive-behavioral

therapy for patients with temporomandibular disorder pain-systematic review of previous

reports. Int J Clin Exp Med. 2018; 11(2): 500-9.

32. Litt MD, Shafer DM, Kreutzer DL. Brief cognitive-behavioral treatment for TMD pain: long-

term outcomes and moderators of treatment. Pain. 2010; 151(1): 110–6.

doi:10.1016/j.pain.2010.06.030

30

PRIEDAI