Skyrius Ascomycota Aukðliagrybûnai Kerpës (Ascomycetes

731

SkyriusAscomycota

AukðliagrybûnaiKerpës (Ascomycetes lichenisati)

732

Iðcentrinis akmenkeþis(sin. Iðcentrinis keþas)Arctoparmelia centrifuga (L.) Hale(sin. Parmelia centrifuga (L.) Ach.)

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA KEÞINIAI (PARMELIACEAE)

0 (Ex) kategorija

Statusas. Á Lietuvos raudonàjà knygà rûðis áraðyta nuo1992 m.

Paplitimas. Europos, Azijos, Ðiaurës Amerikos, Gren-landijos arktinëje ir borealinëje zonose, pieèiau –kalnuose.Lietuvoje buvo þinoma 1 radavietë dabartinëje Kaunomiesto teritorijoje, Vilijampolëje.

Biologija ir ekologija. Auga ant silikatiniø uolienøatvirose, gerai apðviestose vietose, nepakenèia aplin-kos ir substrato eutrofizacijos. Tipingø iðcentrinio ke-þo gniuþulø virðutinë pusë yra gelsva, apatinë –rusva ar balsva. Jø augimo bûdas labai savitas –senø gniuþulø vidurys apmirðta ir kerpë auga kon-centriðkais þiedais. Iðcentriná keþà galima supainiotisu apyreèiu Lietuvoje lygiuoju auksakeþiu (Xantho-parmelia somloënsis), kurio gniuþulo apatinë daliskraðtuose tamsiai ruda, o viduryje juoda.

Populiacijø gausumas. Nerasta nuo 1936 m. Lietuvojeaugo uþ arealo ribø. Atsikurti buvusi populiacija gali-mybiø neturi, nes augavietë sunaikinta. Tinkamø au-gavieèiø yra Skuodo r., taèiau ten ði kerpë neaptikta.

Grësmës ir apsauga. Augavietë sunaikinta pleèiantismiestui. Net jei populiacija turëtø sàlygas atsikurti(tokia galimybë abejotina – artimiausios dabar þino-mos radavietës: Estijoje, Latvijoje ðiuo metu neberan-dama; ðiaurinëje Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kalining-rado srityje neauga), jai kelia grësmæ oro ir dirvoþemiotarða, eutrofizacija, klimato ðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: WI.

SummaryProbably extinct, one locality was known, now destroyed.Lithuanian population was outside of the southern low-land distribution boundary.

Apraðë Jurga Motiejûnaitë

Juostinis plynkeþisHypogymnia vittata (Ach.) Parrique


0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Europos, Azijos, Ðiaurës Amerikos boreali-nëje zonoje, temperatinëje zonoje – kalnuose. Neap-tinkamas stipriai okeaninëse vietovëse.Lietuvoje buvo þinoma 1 radavietë Lavoriðkiø miðke(Vilniaus r.).

Biologija ir ekologija. Auga ant spygliuoèiø ir lapuo-èiø medþiø kamienø senuose, drëgnuose, biologiðkaiturtinguose miðkuose. Pasiþymi netaisyklingos formos,nutásusiu þemyn lapiðku gniuþulu su gausiais ðoni-niais lakðteliais. Lakðteliai siauri, pilki, apatinë jø pu-së juoda, geriau iðsivysèiusi nei virðutinë ir lakðteliøpakraðèiuose matoma kaip juoda juostelë. Ðià kerpælabai lengva supainioti su kai kuriomis ðalyje itindaþno putliojo plynkeþio (Hypogymnia physodes) for-momis. Patikimai atskirti abiejø rûðiø gniuþulus gali-ma tik su cheminiais reagentais.

Populiacijø gausumas. Lietuvoje augo uþ arealo ribø,aptikta tik vienà kartà 1961 m. Atsikurti Lietuvojepopuliacija beveik neturi galimybiø, nes nelikæ stam-besniø senø miðkø plotø, artimiausios ðiuolaikinësradavietës su tebeegzistuojanèiomis populiacijomis yrapietinëje Ðvedijoje. Kerpæ neigiamai veikia klimatoðiltëjimas.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas ir sausinimas,klimato ðiltëjimas.

733


SummaryProbably extinct, one locality was known (1961).Lithuanian population was outside of the southern low-land distribution borders.


Standusis taðkuotkeþisPunctelia subrudecta (Nyl.) Krog(sin. Parmelia dubia (Wulfen) Schaer.)


0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Ávairiuose þemynuose ðiaurës ir pietø pus-rutulyje temperatinëje ir paatogràþiø zonose.Lietuvoje buvo þinomos 2 radavietës dabartinëje Ðven-èioniø r. ir Vilniaus miesto teritorijoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant lapuoèiø medþiø atvi-rose vietose. Gniuþulas lapiðkas, paprastai rozetës for-mos. Virðutinë pusë pilka, su taðkiðkais soraliais, so-redës miltiðkos, kiek ðviesesnës nei gniuþulas. Apati-në pusë ðviesiai ruda ar balkðva. Kai kurios labaidaþnos kerpës vagotojo keþo (Parmelia sulcata) for-mos gali bûti panaðios, taèiau jø gniuþulo apatinëpusë tamsiai ruda, greitai pereinanti á juodà spalvà.Kitos saugomos kerpës – þalsvosios keþytës (Cetre-lia olivetorum) gniuþulai taip pat gali bûti panaðûs,taèiau ir jø apatinë gniuþulo pusë bûna ruda, perei-nanti á juodà spalvà.

Populiacijø gausumas. Nerasta nuo 1937 m. Populiaci-jos atsikûrimo galimybës neþinomos. Ðiltëjant klimatuigali pradëti plisti ið pieèiau esanèiø kraðtø. Artimiau-sios dabartinës populiacijos yra ðiaurinëje Lenkijoje, pas-taruoju metu aptiktos kelios naujos radavietës.

Grësmës ir apsauga. Neþinomos. Gali bûti jautri ap-linkos pokyèiams, nes augo ant paplitimo arealo ri-bos. Kitose ðalyse, kur yra reta (pvz., pietinëje Ðvedi-joje) iðnyko sunaikinus augavietæ.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: KRAM.

SummaryProbably extinct, two localities were known, last re-corded in 1937. Lithuanian localities were situated onits northern distribution boundary.


Glotnioji kedenëUsnea glabrata (Ach.) Vain.


0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Europos, Azijos, Ðiaurës Amerikos boreali-nëje ir temperatinëje zonose, pieèiau – kalnuose,kiek daþnesnë subkontinentinio klimato vietovëse.Lietuvoje buvo þinomos 2 radavietës Punios ðile irdabartinëje Ðvenèioniø r. teritorijoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant spygliuoèiø ir lapuo-èiø medþiø senuose miðkuose. Kerpei bûdingas nedi-delis (iki 4–5 cm ilgio) þalsvos spalvos krûmiðkasgniuþulas. Pagrindinës jo ðakelës iðsipûtusios, tiesðakojimosi vietomis iðsiskirsèiusios á verpstiðkus seg-mentus, be izidiðkø iðaugëliø. Kiek iðsipûtusios galibûti gauruotosios kedenës (Usnea hirta) ðakelës, ta-èiau joms nebûdingi verpstiðki fragmentai, ant jø vi-sada gausu izidiðkø ataugëliø. Kitos kedeniø rûðys,kurios gali turëti panaðø gniuþulà, taip pat niekadanebûna su verpstiðkais ðakeliø segmentais.

Populiacijø gausumas. Lietuvoje pastaràjá kartà ap-tikta 1959 m. Reta arba labai reta visame paplitimo

734

areale, populiacijos visur menkos, iðskaidytos. Pliti-mo galimybës ir intensyvumas neþinomi.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, senø miðkø plotøiðskaidymas.


SummaryProbably extinct, two localities were known, last re-corded in 1959.


Rudoji blakstienëAnaptychia runcinata (With.)J. R. Laundon

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA ÞIAUBERINIAI (PHYSCIACEAE)

0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Vakarø, Ðiaurës ir Pietø Europoje, jûrø irvandenyno krantuose, retai kiek toliau nuo pajûriozonos.Lietuvoje buvo þinoma 1 radavietë dabartinëje Kretin-gos miesto teritorijoje, Akmenos upës slënyje.

Biologija ir ekologija. Auga ant silikatiniø uolienø at-virose, gerai apðviestose vietose, paprastai jûrø ir van-denyno krantuose, tik labai retai aptinkama toliau nuokranto. Tai gana nesunkiai atpaþástama kerpë, kuriaibûdingas stambus (iki 10 cm skersmens) rudas lapið-kas gniuþulas su gausiais vaisiakûniais – apoteciais.Nuo panaðiø ant akmenø auganèiø kerpiø (rudkeþiø(Neofuscelia) ir juodkeþiø (Melanelia) genèiø) nesun-ku atskirti dël neblizganèio gniuþulo ir apoteciø beinaudojant cheminius reagentus.

Populiacijø gausumas. Nerasta nuo 1934 m. Atsikurtibuvusi populiacija galimybiø neturi, nes augavietësunaikinta. Daugiau tinkamø augavieèiø ðalyje be-veik nëra, nes ðiai kerpei reikalingos akmenuotosjûros pakrantës. Labai reta ar visai nerandama aplin-kinëse ðalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Grësmës ir apsauga. Augavietë greièiausiai sunaikin-ta pleèiantis miestui.


SummaryProbably extinct, one locality was known, presumablynow destroyed. There is a lack of suitable habitats inthe country.


Putlioji ðiurëCladonia turgida Hoffm.

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA ÐIURINIAI (CLADONIACEAE)

0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Gren-landijoje, nuo arktinës zonos pietinës dalies iki tem-peratinës zonos ðiaurinës dalies, pieèiau – kalnuose.Lietuvoje buvo þinomos 8 radavietës pietinëje ir piet-rytinëje dalyje.

Biologija ir ekologija. Auga ant skurdaus smëlingodirvoþemio spygliuoèiø miðkuose gerai apðviestosevietose, ypaè daþnai pamiðkëse. Bûdingas kerpës poþy-mis – dimorfinis gniuþulas. Pirminio gniuþulo þvyne-liai stambûs, pailgi, giliai ákirpti, kartais dichotomiðkaipasidalijæ, netrapûs. Antrinis gniuþulas – 1,5–5 cmaukðèio iðsiðakojæ podeciai, kartais iðsipûtæ arba su ne-taisyklingomis taurelëmis, padengti lygiu þieviniu sluoks-niu. Tiek pirminis, tiek antrinis gniuþulas – pilkai þals-

735

vos spalvos, be gelsvo atspalvio. Pirminá gniuþulà leng-viausia supainioti su lakðtuotàja ðiure (Cladonis folia-cea), o antriná – su coline ðiure (C. uncialis). Abiejø ðiørûðiø gniuþulai visada bûna gelsvo atspalvio.

Populiacijø gausumas. Lietuvoje ði kerpë buvusi apy-retë ir tikriausiai negausi (tiksliø duomenø nëra). Pas-taràjá kartà aptikta 1977 m. Ðios rûðies populiacijømaþëjimas pastebëtas ir pietinëje Ðvedijoje bei ðiau-rës rytinëje Lenkijoje. Pastarojoje yra artimiausios put-liøjø ðiuriø populiacijos.

Grësmës ir apsauga. Nykimo prieþastys ir grësmës ne-þinomos, greièiausiai ðià borealinæ rûðá veikia klimatoðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiMinkevièius A., Rudzinskaitë T., Galinis V., 1983: Va-dovas Lietuvos kerpëms paþinti. – Vilnius.Motiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: WI.

SummaryProbably extinct, eight localities were known, last re-corded in 1977.


Karpuotoji meðkapëdëPeltigera aphthosa (L.) Willd.

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA MEÐKAPËDINIAI (PELTIGERACEAE)

0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Gren-landijoje, Australijoje, borealinëje ir temperatinëje zo-nose, pieèiau – kalnuose. Nerandama stipriai okea-ninëse vietovëse.Lietuvoje buvo þinoma 1 radavietë Trakø apylinkëse.Vienas herbariumo pavyzdys yra A. Pabrëþos rinktojekolekcijoje (WI), taèiau ðio rinkinio radavietës nuro-dytos netiksliai ir sunku pasakyti, kur ið tiesø buvosurinkti pavyzdþiai.

Biologija ir ekologija. Auga ant samanø spygliuoèiømiðkuose. Kerpei bûdingas stambus (iki 10–20 cmskersmens) lapiðkas gniuþulas, kurio virðutinë pusëpilkðvai ar rusvai þalsva, sudrëkusi – ryðkiai þalia, sutamsiai rudais ar juodais smulkiais dariniais – cefalo-dëmis. Apatinë gniuþulo pusë ties kraðtais rusva, linkcentro tamsëjanti iki juodos, beveik be gysleliø. Ðiàkerpæ labai lengva supainioti su ir dabar aptinkamaplëvëtàja meðkapëde (Peltigera leucophlebia), kuri ski-riasi tik labiau gyslota apatine gniuþulo dalimi.

Populiacijø gausumas. Nerasta nuo 1930 m. Lietuvojeaugo uþ arealo ribø. Atsikurti buvusi populiacija gali-mybiø tikriausiai neturi, nes buvusi augavietë sunai-kinta, o kitas pavyzdys aptiktas daugiau kaip prieð150 metø. Per tà laikà ávyko pernelyg dideliø aplin-kos pokyèiø tinkamose regiono augavietëse.

Grësmës ir apsauga. Tiesioginës nykimo prieþastys irgrësmës neþinomos, greièiausiai ðià arktinæ ir borea-linæ rûðá veikia klimato ðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Miàdlikowska J., 1998: Revised list ofthe genus Peltigera (Lichenized Ascomycotina) andpeltigericolous fungi in Lithuania. – Acta Mycologi-ca, 33 (2): 307–316.Motiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: WI.

SummaryProbably extinct, one locality was known, it has notbeen recorded since 1930.


Gyslotoji meðkapëdëPeltigera venosa (L.) Hoffm.


0 (Ex) kategorija


736

Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Gren-landijoje, arktinëje ir borealinëje zonose, pieèiau –kalnuose.Buvo þinomos 4 radavietës Rytø ir Vidurio Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant dirvoþemio spygliuo-èiø miðkuose ir þvyringuose ðlaituose. Arktinë ir bore-alinë pionierinë rûðis, kurià temperatinëje zonoje grei-èiausiai iðstumia tariamoji meðkapëdë (Peltigera di-dactyla). Nuo pastarosios gyslotàjà meðkapëdæ lengvaatskirti pagal tamsias, vëduokliðkai iðsiskleidþianèiasgysleles apatinëje gniuþulo pusëje ir plokðèius, o nevamzdiðkai susisukusius ar balno formos vaisiakûnius.

Populiacijø gausumas. Nerasta nuo 1930 m. Lietuvojeaugo uþ arealo ribø. Populiacijos atsikûrimo galimybësneaiðkios – artimiausios populiacijos buvo Latvijoje,taèiau dabartinë jø bûklë neþinoma. Ði kerpë nebeap-tinkama beveik jokiose anksèiau registruotose Europostemperatinio klimato juostos þemumø radavietëse.

Grësmës ir apsauga. Nykimo prieþastys ir grësmësneþinomos, greièiausiai ðià arktinæ ir borealinæ rûðáveikia klimato ðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Miàdlikowska J., 1998: Revised list ofthe genus Peltigera (Lichenized Ascomycotina) andpeltigericolous fungi in Lithuania. – Acta Mycologi-ca, 33 (2): 307–316.Motiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: WI.

SummaryProbably extinct, four localities were known, last re-corded in 1930. Lithuanian localities were situatedoutside its southern lowland distribution boundary.


Baltagyslë meðkapëdëPeltigera degenii Gyeln.


0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Aust-ralijoje, borealinëje ir temperatinëje zonose, pieèiau –kalnuose. Reta arba visai nerandama stipriai okeaninësevietovëse.Lietuvoje buvo þinoma 1 radavietë Varninkëliø miðke(Trakø r.).

Biologija ir ekologija. Auga ant samanø senuose spyg-liuoèiø ir miðriuose miðkuose, ypaè eglynuose. Ker-pei bûdingas stambus (iki 7 cm skersmens) lapiðkasgniuþulas, kurio virðutinë pusë blizganti, melsvai pil-ka, sudrëkusi – tamsiai pilka. Apatinë pusë balta, suryðkiomis baltomis, link centro kiek rusvëjanèiomisgyslelëmis. Gniuþulai su blizganèia virðutine puse bû-dingi kelioms meðkapëdþiø rûðims, taèiau jø visø apa-tinë pusë arba tamsi, arba be gysleliø. Baltos gyslelësapatinëje gniuþulo pusëje taip pat bûdingos ðunvais-tei (Peltigera canina) ir gûbriuotajai (P. membranacea)meðkapëdëms, taèiau ðiø dviejø rûðiø gniuþulø vir-ðutinës pusës neblizga, o lakðtø galiukuose matytiveltiniðkas pavirðius.

Populiacijø gausumas. Nerasta nuo 1930 m. Populia-cijos atsikûrimo galimybës neþinomos. Artimiausiospopuliacijos buvo Latvijoje, taèiau dabartinë jø bûklëneþinoma. Rûðis gana reta visame paplitimo areale.

Grësmës ir apsauga. Grësmës tiksliai nëra þinomos.Tikriausiai pagrindinë grësmë yra miðkø kirtimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Miàdlikowska J., 1998: Revised list ofthe genus Peltigera (Lichenized Ascomycotina) andpeltigericolous fungi in Lithuania. – Acta Mycologi-ca, 33 (2): 307–316.

737

Motiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: WI.

SummaryProbably extinct, one locality was known, last recordedin 1930.


Akytoji solorinaSolorina spongiosa (Ach.) Anzi


0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Ávairiuose þemynuose ðiaurës ir pietø pus-rutulyje nuo arktinës iki temperatinës zonos, ðiltesnioklimato vietovëse – kalnuose.Lietuvoje buvo þinoma 1 radavietë Trakø apylinkëse,Rëkalnyje.

Biologija ir ekologija. Auga ant kalcio turtingo dir-voþemio retaþolëse pievose. Bûdingas smulkus lapið-kas pilkðvas ar pilkai rusvas gniuþulas, augantis kaipsiaura apykaklë aplink giliai ádubusius vaisiakûnius.Lietuvoje panaðiø kerpiø rûðiø nëra, supainioti suniekuo neámanoma.

Populiacijø gausumas. Lietuvoje aptikta tik vienà kartà1932 m. Buvusi populiacija greièiausiai sunaikinta,artimiausios populiacijos pernelyg toli (Ðvedijoje, Got-lando saloje, Estijoje), kad galëtø bûti atsinaujinimoðaltinis. Be to, Lietuvoje nepakanka tinkamø augavie-èiø – temperatinës zonos lygumø dirvoþemiuose ðikerpë sunkiai konkuruoja su samanomis, induoèiaisaugalais ir kitø rûðiø kerpëmis.

Grësmës ir apsauga. Augavietë tikriausiai sunaikintauþstaèius vietovæ bei uþsodinus miðkà. Kitos grësmësneþinomos. Neigiamai gali veikti klimato ðiltëjimas,nederlingø þemiø uþsodinimas miðku.


SummaryProbably extinct, one locality was known (found in1932), now probably destroyed.


Uþlinkusioji nefromaNephroma resupinatum (L.) Ach.

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA NEFROMINIAI (NEPHROMATACEAE)

0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Gren-landijoje, nuo arktinës zonos pietinës dalies iki tem-peratinës zonos ðiaurinës dalies, pieèiau – kalnuose.Lietuvoje tiksliai buvo þinoma 1 radavietë dabartinëjeVilniaus miesto teritorijoje.

Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose mið-kuose ant apsamanojusiø medþiø kamienø ar apsama-nojusiø akmenø. Reikli aplinkai, neplinta dideliais at-stumais. Gali augti tik esant tinkamam miðko mikro-klimatui ir pakankamam substrato (medþiø) amþiui. Ne-aptinkama vidutinio amþiaus ir jaunuose miðkuose.Kerpei bûdingas stambus (iki 10 cm skersmens) la-piðkas gniuþulas, kurio virðutinë pusë pilkai rusva,apatinë – balsva, veltiniðka, paprastai su kûgiðkomiskarputëmis. Ðià kerpæ, ypaè be vaisiakûniø, labai leng-va supainioti su meðkapëdþiø (Peltigera) genties ker-pëmis, kuriø apatinës gniuþulo pusës veltinis priglu-dæs ir jame niekada nebûna karpuèiø.

Populiacijø gausumas. Iki XIX a. pabaigos–XX a.pradþios Lietuvoje augo senuose miðkuose. Dabar iðny-kusi, tikriausiai negráþtamai, nes ðalyje per maþi irpernelyg iðskaidyti senø miðkø plotai. Ði borealiniopaplitimo rûðis jautri klimato ðiltëjimui. Artimiausios

738

ðiuolaikinës radavietës su tebeegzistuojanèiomis po-puliacijomis yra tik Estijoje ir pietinëje Ðvedijoje.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas ir sausinimas,senø miðkø plotø iðskaidymas, klimato ðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: KRAM.

SummaryProbably extinct, one locality was known, now destroyed.At present suitable habitats in the country are eitherlacking or too fragmented.


Ðeriuotoji þiovenëChaenotheca hispidula (Ach.) Zahlbr.

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA BRYLÛNINIAI (CONIOCYBACEAE)

0 (Ex) kategorija


Paplitimas. Europos, Azijos, Ðiaurës Amerikos boreali-nës zonos pietinëje dalyje ir temperatinëje zonoje,taip pat Australazijoje ir Pietø Amerikoje.Lietuvoje buvo þinoma 1 radavietë dabartinëje Vil-niaus miesto teritorijoje, Karoliniðkëse.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø lapuoèiø me-dþiø, ypaè ant àþuolø miðko pakraðèiuose ir senuoseparkuose. Bûdingi poþymiai: á þievæ paniræs gniuþu-las, kurio nematyti substrato pavirðiuje, ir kotuoti smul-kûs (iki 1 mm aukðèio) vaisiakûniai, kuriø galvutesdengia storoka geltonø dulkeliø apnaða. Turi retaiþioveniø gentyje pasitaikantá fotobiontà Trentepohliasu oranþinio riebalinio pigmento laðeliais. Ðeriuotàjàþiovenæ galima supainioti su panaðiose vietose au-ganèiomis rudagalve (Chaenotheca phaeocephala) irþalsvàja (C. chlorella) þiovenëmis, kurioms bûdingasgerai iðsivystæs, substrato pavirðiuje augantis pilkas,grûdëtai karpotas gniuþulas ir fotobiontas be oranþi-nio riebalinio pigmento laðeliø.

Populiacijø gausumas. Nerasta nuo 1931 m. Atsikurtibuvusi populiacija galimybiø neturi, nes augavietëKaroliniðkëse sunaikinta. Reta visame savo paplitimoareale, populiacijos visur menkos, iðskaidytos, pliti-mo galimybës ir intensyvumas neþinomi.

Grësmës ir apsauga. Augavietë sunaikinta pleèiantismiestui. Kitos galimos grësmës – miðkø, ypaè senømedþiø kirtimas, oro tarða, medþiø þievës eutrofizacija.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 1999: Checklist of lichens and allied fun-gi of Lithuania. – Botanica Lithuanica, 5 (3): 251–269.Herbariumo pavyzdþiai: WI.

SummaryProbably extinct, one locality was known, now destroyed.


739


Paplitimas. Europoje ir Ðiaurës Amerikoje temperati-nëje zonoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pie-tø Amerikoje.Þinomos 9 radavietës Rytø, Pietø ir Vidurio Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø àþuolø, retai antsenø egliø lapuoèiø ir miðriuose miðkuose. Kerpei bû-dingas þiauberiðkas karpotas pilkas gniuþulas ir juodi,kotuoti, iki 1,4 mm aukðèio vaisiakûniai, kuriø virðus(macedis) juodas, o galvutæ dengia þalsvø dulkeliøapnaða. Panaðios kerpës yra àþuolinë taurenë (Cali-cium quercinum), kurios vaisiakûniø galvutes dengiabalsva apnaða, ir rudagalvë þiovenë (Chaenotheca pha-eocephala), kurios galvuèiø virðus (macedis) rudas.

Populiacijø gausumas. Aptinkama ant senø ir labaisenø medþiø. Nerandama ant jaunø ir vidutinio am-

Þaliagalvë taurenëCalicium adspersum Pers.

1 (E) kategorijaKLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA TAURENINIAI (CALICIACEAE)

þiaus forofitø bei medþiø, auganèiø pavieniui, ne mið-kuose. Visose radavietëse aptikta tik po vienà ar ke-lis medþius, apaugusius ðios kerpës gniuþulais. Galiiðnykti dar labiau sumaþëjus tinkamø forofitø skai-èiui. Dauguma radavieèiø nëra grieþtai saugomose(rezervatinio reþimo) teritorijose.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, senø miðkø plotø iðskai-dymas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Andersson L., 2003: Contribution tothe Lithuanian flora of lichens and allied fungi. –Botanica Lithuanica, 9 (1): 71–88.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI.

SummaryAn endangered species. Grows only on ancient oaksand spruces in forests. Nine localities are known, yeteach has only several phorophytes colonized by thislichen.


Jurgos Motiejûnaitës nuotrauka

740


Paplitimas. Europos ir Ðiaurës Amerikos temperatinë-je zonoje bei mediteraninës zonos kalnuose.Lietuvoje þinomos 5 radavietës ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø lapuoèiø me-dþiø, ypaè àþuolø, retai ant senø mediniø pastatø.Kerpei bûdingas þiauberiðkas karpotas pilkas gniu-þulas ir juodi, kotuoti, iki 1,3 mm aukðèio vaisiakû-niai, kuriø virðus (macedis) juodas, o galvutæ dengiabalsvø dulkeliø apnaða. Panaðios kerpës yra þaliagal-vë taurenë (Calicium adspersum), kurios vaisiakûniøgalvutes dengia þalsva apnaða bei blyðkioji taurenë(Calicium glaucellum), kurios gniuþulas paniræs á sub-stratà, niekada neauga pavirðiuje, o galvuèiø apnaðaplonytë ir jei bûna, tai tik ties paèiu kraðteliu.

Populiacijø gausumas. Aptinkama ant senø ir labaisenø medþiø ir senø, tradicinës kaimo architektûrosnedaþytø mediniø pastatø. Neauga ant jaunø ir vidu-tinio amþiaus forofitø. Visose dabar þinomose rada-

1 (E) kategorija

Àþuolinë taurenëCalicium quercinum Pers.

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA TAURENINIAI (CALICIACEAE)

vietëse aptikta tik po 1–2 medþius, apaugusius ðioskerpës gniuþulais. Ant medinio pastato aptikta tikvienà kartà – ðiuo metu jis jau sugriuvæs, augavietësunykusi. Kerpë gali iðnykti dar labiau sumaþëjustinkamø forofitø skaièiui. Në viena radavietë nëragrieþtai saugomose (rezervatinio reþimo) teritorijose.Reta rûðis visame paplitimo areale.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 1999: Checklist of lichens and allied fun-gi of Lithuania. – Botanica Lithuanica, 5 (3): 251–269.Herbariumo pavyzdþiai: WI, BILAS.

SummaryAn endangered species, growing only on ancient hard-wood trees and old untreated timber buildings. Fivelocalities are known, where, at present, only 1–2phorophytes are colonized by this lichen.


Renato Jakaièio nuotrauka

741


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Aust-ralazijoje, Pietø Amerikoje, nuo arktinës iki tempera-tinës zonos, ðiltesnio klimato zonose – kalnuose.Þinomos 2 radavietës Vidurio Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø àþuolø kamienøgerai apðviestose vietose. Neaptinkama ant jaunø irvidutinio amþiaus medþiø. Jautri apðvietimo poky-èiams, gali iðnykti uþaugus tankiam pomiðkiui. Ker-pei bûdingas gana storas, pilkas, karpotas þiauberið-kas gniuþulas ir juodi, iki 1,3 mm skersmens vaisia-kûniai, kurie atrodo tarsi pripildyti juodø milteliø arsmulkiø grûdeliø (macedþio masës). Vaisiakûniø krað-

Pilkoji miltpuodëCyphelium inquinans (Sm.) Trevis.

tus dengia balsva apnaða (ypaè gerai matoma jau-nuose vaisiakûniuose).

Populiacijø gausumas. Populiacijø gausumas ir bûk-lë neþinomi. Artimiausios ðiuolaikinës populiacijos þi-nomos tik Estijoje, rytinëje Lenkijoje (Beloveþo girio-je) ir pietinëje Ðvedijoje.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, miðko atsodinimas, po-miðkio uþaugimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Stonèius, D., Kukwa M., 2005: Contri-bution to the Lithuanian flora of lichens and alliedfungi. II. – Botanica Lithuanica, 11 (1): 41–49.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS.

SummaryEndangered species, at present two isolated popula-tions are known, yet their condition and abundanceare unknown.



742


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, bo-realinëje zonoje ir temperatinës zonos ðiaurinëje da-lyje, pieèiau – kalnuose.Lietuvoje þinoma 1 radavietë Vieðvilës valstybiniamerezervate.

Biologija ir ekologija. Auga ant puðø medienos geraiapðviestose vietose, ypaè pelkiniuose miðkuose, jaibûtinas didelis kiekis beþieviø staèiø puðø stuobriø.Lietuvoje greièiausiai auga ant pietinës lygumø are-alo ribos, gali bûti jautri klimato pokyèiams. Kerpei

Geltonoji miltpuodëCyphelium tigillare (Ach.) Ach.

bûdingas gana storas, ryðkios citrinos spalvos, karpo-tas þiauberiðkas gniuþulas ir juodi, iki 1,3 mm sker-smens vaisiakûniai, kurie atrodo tarsi pripildyti juo-dø milteliø ar smulkiø grûdeliø (macedþio masës).Senø vaisiakûniø macedis daþnai iðbyra ir lieka tikdubenëlio formos juodas kraðtelis – ekscipulas.

Populiacijø gausumas. Populiacijos gausumas ir bûk-lë neþinomi. Artimiausios ðiuolaikinës populiacijos þi-nomos tik Estijoje, ðiaurinëje Lenkijoje ir pietinëjeÐvedijoje.

Grësmës ir apsauga. Dþiûstanèiø ir nudþiûvusiø me-dþiø ðalinimas, klimato ðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiHerbariumo pavyzdþiai: BILAS.

SummaryEndangered species, at present one isolated popula-tion is known, whose condition and abundance areunknown.



743


3 (R) kategorija


Paplitimas. Kosmopolitinë rûðis, randama ávairiuoseþemynuose (iðskyrus Afrikà) borealinëje ir temperati-nëje zonose, ðiltesnio klimato juostose – kalnuose.Lietuvoje þinomos 29 radavietës ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant ávairiø medþiø (daþ-niau lapuoèiø) pûvanèios staèiø stuobriø ir dreviømedienos natûralios kilmës, daþniausiai senuose irdrëgnuose miðkuose. Neaptinkama jaunuose miðkuoseir miðkuose, ið kuriø paðalinama negyva mediena.Kerpei bûdingas grûdiðkai karpotas, pilkai þalsvasþiauberiðkas gniuþulas ir 0,4–0,8 (0,9) mm aukðèiovaisiakûniai apoteciai, kuriø kotelis juodas, o galvutësu geltona apnaða. Sporos rutuliðkos ir pailgai elip-soidinës. Panaðiausia yra rudagalvë þiovenë (Chae-notheca phaeocephala), kuri auga ant medþiø þievës irne tokiose pavësingose vietose, o jos aukðliasporësbûna tik rutuliðkos. Labai daþnos auksagalvës þiove-

Þalsvoji þiovenëChaenotheca chlorella (Ach.) Müll. Arg.

nës (Chaenotheca chrysocephala) apoteciai taip patbûna su geltona apnaða, taèiau jos gniuþulas visadaryðkiai geltonas, o ne pilkas.

Populiacijø gausumas. Gausumas netirtas, tinkamoseaugavietëse daþniausiai bûna gausios.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, miðkø sausinimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 1999: Checklist of lichens and allied fun-gi of Lithuania. – Botanica Lithuanica, 5 (3): 251–269.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI, UGDA, LECB.

SummaryRare species, 29 localities are known, all are biologicallyrich forest fragments. Some populations are abundant.



744


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikos bore-alinëje ir temperatinëje zonose.Þinomos 7 radavietës Rytø, Ðiaurës ir Vidurio Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø lapuoèiø me-dþiø, ypaè uosiø, senuose miðkuose ir parkuose. Ker-pei bûdingas plonas balsvas þiauberiðkas gniuþulas,paprastai grûdiðkai karpotas. Kartais bûna paniræs ásubstratà. Vaisiakûniai – iki 1 mm aukðèio, su blyð-kiai rusvais koteliais, rudu galvutës virðumi (mace-dþiu) ir stora melsvai balta apnaða, kuri dengia gal-vutës ðonus ir virðutinæ kotelio dalá. Galvutës virðuti-nis pakraðtys atrodo tarsi iðplëðytas. Melsvàjà þiove-næ galima supainioti su daþnai pasitaikanèia plauka-laibe þiovene (Chaenotheca trichialis), kurios vaisia-kûniø koteliai paprastai juodi, o apnaða balta, plona,bûna tik ties galvutës pakraðèiu, kuris neatrodo tarsiiðplëðytas. Kartais pasitaiko ðios þiovenës formø sustoroka galvuèiø apnaða ir tarsi iðplëðytu pakraðtëliu,bet tuomet koteliai bûna juodi, o gniuþulas storas,beveik þvyniðkas ir þalsvos spalvos.

Melsvoji þiovenëChaenotheca cinerea (Pers.) Tibell


Populiacijø gausumas. Aptinkama tik ant senø ir labaisenø medþiø. Neauga ant jaunø ir vidutinio amþiausforofitø. Visose radavietëse aptikta tik po 1–2 medþius,apaugusius ðios kerpës gniuþulais. Kerpë gali iðnyktidar labiau sumaþëjus tinkamø forofitø skaièiui. Daugu-ma radavieèiø nëra grieþtai saugomose (rezervatinio re-þimo) teritorijose. Rûðis yra reta arba labai reta visamepaplitimo areale, daugelyje Europos ðaliø jau iðnykusi.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 1999: Checklist of lichens and allied fun-gi of Lithuania. – Botanica Lithuanica, 5 (3): 251–269.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS.

SummaryAn endangered species, growing only on ancient hard-wood trees. Seven localities are known, where, atpresent, only 1–2 phorophytes are colonized by thislichen.


1 (E) kategorija


745


1 (E) kategorija


Paplitimas. Abiejuose pusrutuliuose ávairiuose þemy-nuose borealinëje zonoje, ðiltesnio klimato zonose –kalnuose.Þinoma 1 radavietë Þemaitijos nacionaliniame parke.

Biologija ir ekologija. Auga ant pûvanèios medienos(daþniausiai egliø ir berþø) senuose spygliuoèiø mið-kuose. Neaptinkama jaunuose ir vidutinio amþiausmiðkuose, jai bûtinas didelis kiekis ávairiø puvimostadijø medienos ir drëgnas mikroklimatas. Tai paly-ginti nesunkiai atskiriama kerpë, kuriai bûdingas pa-niræs á substratà arba jo pavirðiuje augantis þalsvasplonas gniuþulas ir kotuoti, gana ilgi (iki 2,5 mmaukðèio), banguotai iðlinkæ juodi vaisiakûniai, kuriøvirðutinæ dalá dengia stora plytø raudonumo apnaða.Panaðus gniuþulas ir ilgi, banguotai iðlinkæ vaisiakû-niai bûdingi grakðèiajai þiovenei (Chaenotheca graci-

Lieknoji þiovenëChaenotheca gracillima (Vain.) Tibell

lenta), taèiau juos dengia baltai roþinë apnaða. Kitosant medienos auganèios þioveniø rûðys turi trumpes-nius vaisiakûnius, kuriø niekada nedengia raudonairuda apnaða.

Populiacijø gausumas. Aptikta keliose vietose senuo-se Plokðtinës rezervato eglynuose. Ðiuo metu popu-liacijai tiesioginës grësmës nëra, taèiau ji labai atskirta(artimiausios ðiuo metu þinomos populiacijos yra Esti-joje ir pietinëje Ðvedijoje) ir yra uþ pietinës paplitimoarealo ribos.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, miðkø sausinimas, se-nø miðkø plotø iðskaidymas; klimato ðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiHerbariumo pavyzdþiai: BILAS, BM.

SummaryAn endangered species, one isolated population isknown to exist in Þemaitija National Park.



746


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europos, Azijos ir Ðiaurës Amerikos bore-alinëje ir temperatinëje zonose.Lietuvoje þinomos 8 radavietës ávairiose dalyse.Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose ir lapuo-èiø miðkuose ant senø àþuolø kamienø. Neaptinkamavidutinio amþiaus ir jaunuose miðkuose, ant jaunø arvidutinio amþiaus medþiø. Kerpei bûdingas menkai pa-stebimas, paniræs á substratà gniuþulas ir iki 1,5 mmaukðèio vaisiakûniai su rudu koteliu. Kotelio virðutinædalá ir vaisiakûnio galvutæ dengia stora raudonai rudøar rusvø dulkeliø apnaða. Ið visø panaðiø kerpiø rûðiøtamsioji brylytë iðsiskiria raudonai ruda vaisiakûniøapnaðos spalva. Panaðios spalvos apnaða bûdinga ir

Tamsioji brylytëSclerophora coniophaea (Norman) J. Mattsson et Middelb.

lieknajai þiovenei (Chaenotheca gracillima), taèiau pas-tarosios vaisiakûniø kotelis juodas ir gerokai ilgesnis,be to, ði kerpë auga ant kitokio substrato.

Populiacijø gausumas. Visose radavietëse aptikti tikpavieniai medþiai su ðios kerpës gniuþulais. Rûðisreta arba labai reta, jautri augavietës pokyèiams visa-me paplitimo areale.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Kukwa M., Czarnota P., Prigodina-Luko-ðienë I., Himelbrant D., Kuznetsova E., Kowalewska A.,2003: Lichens and allied fungi collected during theXV Symposium of Baltic Mycologists and Lichenolo-gists in Birðtonas, Lithuania. – Botanica Lithuanica,9 (2): 109–119.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI, LECB, UGDA-L.

SummaryAn endangered species, eight localities are known,where it can be found growing only on single trees.

Apraðë Jurga MotiejûnaitëJurgos Motiejûnaitës nuotrauka

747


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europos, Azijos (Kaukazo) ir Ðiaurës Ame-rikos temperatinëje zonoje.Þinomos 6 radavietës Pietø, Rytø ir Vidurio Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose ir la-puoèiø miðkuose, reèiau – senuose parkuose ant se-nø lapuoèiø medþiø kamienø. Neaptinkama vidutinioamþiaus ir jaunuose miðkuose bei ant jaunø ar viduti-nio amþiaus medþiø. Kerpei bûdingas menkai pastebi-mas, paniræs á substratà gniuþulas ir iki 1,2 mm aukð-èio vaisiakûniai su rudu koteliu. Vaisiakûnio galvutædengia stora baltø dulkeliø apnaða. Panaðius, nors pa-prastai maþesnius vaisiakûnius turi blyðkioji brylytë

Miltuotoji brylytëSclerophora farinacea (Chevall.) Chevall.

(Sclerophora pallida), taèiau pastarosios vaisiakûniø ko-telis gelsvas ar balsvas, o galvuèiø apnaða gelsva.

Populiacijø gausumas. Visose radavietëse aptikti tikpavieniai medþiai su ðios kerpës gniuþulais. Rûðisreta arba labai reta, jautri augavietës pokyèiams visa-me paplitimo areale.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Andersson L., 2003: Contribution tothe Lithuanian flora of lichens and allied fungi. –Botanica Lithuanica, 9 (1): 71–88.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS.

SummaryAn endangered species, six localities are known, whereit can be found growing only on single trees.


Þydrûno Sinkevièiaus nuotrauka

748


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europos ir Ðiaurës Amerikos borealinëszonos pietinëje dalyje ir temperatinëje zonoje, medite-raninëje zonoje – kalnuose.Lietuvoje þinomos 2 radavietës pietinëje ir rytinëjedalyje.

Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose ir la-puoèiø miðkuose ant senø lapuoèiø medþiø kamienø.Neaptinkama vidutinio amþiaus ir jaunuose miðkuo-se bei ant jaunø ar vidutinio amþiaus medþiø. Kerpeibûdingas menkai pastebimas, paniræs á substratà gniu-þulas ir iki 0,8 mm aukðèio vaisiakûniai su pilkðvukoteliu ir mësos raudonumo galvute, kurià dengiasutrûkinëjusi baltø dulkeliø apnaða (todël galvutë kiekprimena teniso kamuoliuko pieðiná). Galvutë ir smul-kesnës aukðliasporës iðskiria ðviesiagalvæ brylytæ iðkitø panaðiø kerpiø.

Populiacijø gausumas. Visose radavietëse aptikti tikpavieniai medþiai su ðios kerpës gniuþulais. Rûðis

Ðviesiagalvë brylytëSclerophora peronella (Ach.) Tibell

reta arba labai reta, jautri augavietës pokyèiams visa-me paplitimo areale.


Informacijos ðaltiniaiPrigodina-Lukoðienë I., Kukwa M., Naujalis J. R., 2003:Lichen species new to Lithuania. – Botanica Lithua-nica, 9 (4): 379–384.Herbariumo pavyzdþiai: WI, BILAS.

SummaryAn endangered species, two localities are known, whereit can be found growing only on single trees.



749

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA GIJALEKTINIAI (GYALECTACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europos ir Ðiaurës Amerikos temperatinë-je ir mediteraninëje zonose.Lietuvoje þinomos 2 radavietës Þemaitijos nacionali-niame parke ir Birþø girioje.

Biologija ir ekologija. Auga ant labai senø plaèialapiømedþiø, ypaè uosiø kamienø. Neaptinkama ant jaunøir vidutinio amþiaus medþiø. Ðiai kerpei bûdingas men-kai pastebimas þiauberiðkas, plonos plëvelës pavidaloar paniræs á substratà balsvai pilkðvas gniuþulas. Vai-siakûniai – gausûs, 0,2–0,4 mm skersmens gelsvairusvi dubenëlio formos apoteciai su ryðkiu, sutrûkinë-jusiu, kiek ðviesesniu nei vaisiakûnio centrinë daliskraðteliu. Kerpæ gana sunku pastebëti, kartais jà gali-ma supainioti su iðoriðkai panaðiomis lekanoros (Leca-nora) genties rûðimis, nuo kuriø skiriasi anatominesandara ir ypaè aukðliasporëmis. Nuo puðinës dimere-lës (Dimerella pineti ) bei kitø gijalektos (Gyalecta)genties kerpiø skiriasi kitokiomis aukðliasporëmis.

Flotovo gijalektaGyalecta flotowii Körb.

Populiacijø gausumas. Abi populiacijos labai negau-sios – rasta tik po vienà medá su kelias kerpiø gniu-þulais. Populiacijos iðgyvens tik tuo atveju, jei aplinkliks tinkamo amþiaus forofitø. Ypaè pavojingos bûk-lës yra Þemaitijos nacionaliniame parke rasta popu-liacija, nes jos augavietëje tinkamo amþiaus plaèiala-piø medþiø beveik nëra.



SummaryAn endangered species, two very sparse populationsin the western and northern parts of the country areknown, one of which is under threat of extinction.



750

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA GIJALEKTINIAI (GYALECTACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, nuo borealinës iki mediteraninëszonos.Lietuvoje þinomos 2 radavietës vakarinëje ir ðiaurinë-je dalyje.

Biologija ir ekologija. Auga ant labai senø plaèiala-piø medþiø kamienø. Neaptinkama ant jaunø ir vidu-tinio amþiaus medþiø. Reta ir sparèiai nykstanti visa-me areale. Kerpei bûdingas þiauberiðkas, labai plo-nas, þalsvai pilkðvas ar balsvas, iðtisinës plëvelës pa-vidalo, reèiau – smulkiai karpotas ar kiek miltiðkasgniuþulas. Vaisiakûniai – gausûs, giliai ádubusio du-benëlio formos 0,5–1,6 mm skersmens apoteciai, ku-riø vidurys rudas, o kraðteliai stori, daþniausiai sutrû-kinëjæ, paprastai padengti balta apnaða. Guobinæ gi-jalektà galima supainioti su iðoriðkai panaðiomis le-

Guobinë gijalektaGyalecta ulmi (Sw.) Zahlbr.

kanoros (Lecanora) genties rûðimis, nuo kuriø skiriasisavo anatomine sandara ir ypaè aukðliasporëmis. Nuokitø gijalektø (Gyalecta) genties kerpiø skiriasi kito-kiomis aukðliasporëmis.

Populiacijø gausumas. Populiacija Birþø girioje labainegausi – rastas tik vienas medis su keliais kerpiøgniuþulais. Kitos populiacijos gausumas ir bûklë ne-þinomi. Rûðies bûklë Europoje rodo, kad populiacijosLietuvoje iðliks tik taikant grieþtas apsaugos priemo-nes jø augavietëse.



SummaryAn endangered species, two populations in the west-ern and northern parts of the country are known, thesituation of one population is unknown, while the otheris very sparse – several thalli growing on one phorophyte.

Apraðë Jurga MotiejûnaitëÞydrûno Sinkevièiaus nuotrauka

751

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA TELOTREMINIAI (THELOTREMATACEAE)

3 (R) kategorija


Paplitimas. Kosmopolitinë rûðis, aptinkama visuoseþemynuose ávairiose gamtinëse zonose.Lietuvoje þinomos 4 radavietës pietinëje ir pietrytinë-je dalyje. Greièiausiai yra daþnesnë.

Biologija ir ekologija. Auga ant dirvoþemio ir Cladoniagenties kerpiø gniuþulø kalkingose retaþolëse smilt-pievëse. Kerpei bûdingas þiauberiðkas pilkas, grublë-tai karpotas gniuþulas ir á gniuþulà paniræ vaisiakû-niai – apoteciai, su giliai ádubusiu juodu, balsva ap-naða padengtu viduriu. Visada gyvenimà pradeda kaipant þemës auganèiø ðiuriø (Cladonia) gniuþulo parazi-tas, tik vëliau tampa savarankiðka kerpe. Panaðiausiakerpë yra akmeninis diploðistis (Diploschistes scrupo-sus), kuris auga tik ant silikatiniø akmenø.

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas.

Grësmës ir apsauga. Pievø apaugimas krûmais nu-stojus ganyti gyvulius.

Samaninis diploðistisDiploschistes muscorum (Scop.) R. Sant.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 1999: Checklist of lichens and allied fun-gi of Lithuania. – Botanica Lithuanica, 5 (3): 251–269.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI.

SummaryRare species, four localities are known. Habitats maybe threatened by overgrowth with shrubs.



752

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA TELOTREMINIAI (THELOTREMATACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Ávairiø þemynø temperatinës zonos okea-ninëje ir subokeaninëje dalyse, ðiltesnio klimato zo-nose – kalnuose.Þinoma 17 radavieèiø Vakarø, Ðiaurës ir Vidurio Lie-tuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose ir la-puoèiø miðkuose ant lapuoèiø medþiø kamienø. Neási-kuria vidutinio amþiaus ir jaunuose miðkuose. Kerpeibûdingas pilkas, daugiau ar maþiau lygios þiauberëspavidalo gniuþulas ir vaisiakûniai – apoteciai, paniræá gniuþulo karputes. Karputës su vaisiakûniais atviros,gana plaèiose angose matyti tamsus apotecio vidurys,o angos pakraðèiuose matyti plonas, balsvas, daþniau-siai dantytai iðplëðytas tikrasis apotecio kraðtelis. Dan-tytoji telotrema kartais gali priminti kai kurias spuo-guoèiø (Pertusaria) genties rûðis, taèiau pastarøjø kar-putës su vaisiakûniais turi tik labai siauras, taðkiðkasangeles, kurios niekada plaèiau neatsiveria.

Populiacijø gausumas. Pagrindinës populiacijos (11ið 17 radavieèiø) susitelkusios Birþø ir Dusetø giriose.

Dantytoji telotremaThelotrema lepadinum (Ach.) Ach.

Dusetø girios populiacija gana gausi ir gyvybinga,didelë jos dalis yra rezervatinëje zonoje, todël ðiuometu tiesioginës grësmës jai nëra. Kitø populiacijøgausumas ir bûklë neþinomi. Rûðis jautri augavietëspokyèiams visame paplitimo areale.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Andersson L., 2003: Contribution tothe Lithuanian flora of lichens and allied fungi. –Botanica Lithuanica, 9 (1): 71–88.Andersson L., Kriukelis R., Skuja S., 2005: Kertiniømiðko buveiniø inventorizacija Lietuvoje. – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS.

SummaryEndangered species, 17 localities are known, yet a largerpart of the populations are concentrated in two forests.



753

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA PUVËSEKLINIAI (ICMADOPHILACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Nau-jojoje Zelandijoje, nuo arktinës iki temperatinës zo-nos, ðiltesnio klimato zonose – kalnuose.Lietuvoje þinomos 6 radavietës ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant pûvanèiø iðvartø, kar-tais ant augalø liekanø pelkëtuose miðkuose. Jautriklimato pokyèiams, pastaruoju metu nyksta vietovë-se, esanèiose á pietus nuo Lietuvos. Kerpei bûdingasþalsvas karpotas þiauberiðkas gniuþulas su miltiðkaisdariniais – soredëmis. Vaisiakûniai – roþinës spal-vos, plokðti, 0,5–3 mm skersmens gana gausûs apo-teciai. Panaðiose augavietëse auganèio ir panaðø gniu-þulà turinèio grûduotojo trapeliopsio (Trapeliopsis gra-nulosa) vaisiakûniai tamsesni – rusvi, oranþiniai, pilki,daþnai margi.

Ðilinë puvëseklëIcmadophila ericetorum (L.) Zahlbr.

Populiacijø gausumas. Ðiuo metu þinomos tik 2 popu-liacijos Aukðtaitijos nacionaliniame parke ir Rûdninkøgirioje. Pastaroji gana gausi. Senesniuose literatûrosðaltiniuose teigiama, kad kerpë buvusi nereta – tailiudija ir palyginti gausios kolekcijos herbariumuose.

Grësmës ir apsauga. Dþiûstanèiø ir nudþiûvusiø me-dþiø ðalinimas, miðkø ir pelkiø sausinimas, klimatoðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiMinkevièius A., Rudzinskaitë T., Galinis V., 1983: Va-dovas Lietuvos kerpëms paþinti. – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: WI, BILAS, H.

SummaryEndangered species, at present two populations in theeastern and southern parts of the country are known, inearlier literature it was not reported as a rare species.


Dariaus Norkûno nuotrauka

754


2 (V) kategorija


Paplitimas. Subokeaninë rûðis, randama Europoje, piet-ryèiø Azijoje, Ðiaurës Amerikos rytuose ir Ramiojovandenyno pakrantëse, Naujojoje Gvinëjoje, Australi-joje, nuo borealinës zonos pietinës dalies iki paatog-ràþiø zonos.Lietuvoje þinoma 30 radavieèiø ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant lapuoèiø medþiø ka-mienø ir ðakø senuose miðriuose miðkuose. Neaptin-kama jaunuose ir vidutinio amþiaus miðkuose. Ðiaikerpei bûdingas stambus (iki 10 cm skersmens) la-piðkas gniuþulas. Lakðtø pakraðèiai suapvalëjæ, ban-guoti, kraðtai pakilæ, senesniø lakðtø kraðtai padeng-ti iðtisine miltiðkø dariniø – soredþiø juostele. Virðu-tinë pusë melsvai þalsva, su gausiomis smulkiomisbalsvomis dëmelëmis. Apatinë – juoda, raukðlëta. Ðiàkerpæ lengva supainioti su labai daþna melsvàja ker-penuote (Platismatia glauca), kurios lakðtø pakrað-èiuose niekada nebûna miltiðkos juostelës, taèiau daþ-nai gausu smulkiø iðaugëliø – izidþiø, o virðutinia-me lakðtø pavirðiuje nebûna balsvø dëmeliø.

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas, papras-tai randama po vienà ar kelis medþius su ðiø kerpiøgniuþulais.

Þalsvoji keþytëCetrelia olivetorum (Nyl.) W. L. Culb. et C. F. Culb.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, miðkø sausinimas, se-nø miðkø plotø iðskaidymas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI, LECB.

SummaryVulnerable species, 30 localities are known, confinedto old forests, usually only one to several phorophytesare found colonized by this lichen.



755


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, bo-realinës zonos subkontinentinëje ir kontinentinëje da-lyse, pieèiau – kalnuose.Lietuvoje þinomos 5 radavietës pietinëje ir pietrytinë-je dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant spygliuoèiø medþiøkamienø ir ðakø senuose miðkuose, ypaè senuose eg-lynuose. Lietuvoje auga uþ pietinës lygumø arealo ri-bos. Jautri tiek klimato, tiek augavietës pokyèiams.Kerpei bûdingas krûmiðkas, nusviræs, minkðtas þals-vos spalvos gniuþulas, kurio lakðteliai plokðti, ganagausiai iðsiðakojæ, ðakeliø galai nusmailëjæ, abi lakðtøpusës vienodos spalvos, be miltiðkø dariniø – sore-dþiø ar smulkiø iðaugëliø – izidþiø. Panaði kerpë yra


1 (E) kategorija

Skëtrioji briedragëEvernia divaricata (L.) Ach.

Jurgos Motiejûnaitës ir Mindaugo Rylos nuotrauka

labai daþna sodinë briedragë (Evernia prunastri), ku-rios lakðtø apatinë pusë ðviesesnë nei virðutinë, ðake-liø galai paprastai buki, o pavirðius su soredëmis. Kin-tanèiosios briedragës (Evernia mesomorpha) lakðtø vir-ðutinëje pusëje gausu smulkiø iðaugëliø – izidþiø.

Populiacijø gausumas. Þinoma tik 1 ðiuolaikinë popu-liacija Pietø Lietuvoje, ties Èepkeliø rezervato riba,kurioje augo vos keli nedideli gniuþulai. Populiacijosatsikûrimo galimybës menkos – artimiausios yra retosir sparèiai nykstanèios populiacijos Estijoje, ðiaurryti-nëje Lenkijoje ir pietinëje Ðvedijoje.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas ir sausinimas,dþiûstanèiø ir nudþiûvusiø medþiø ðalinimas, senømiðkø plotø iðskaidymas; klimato ðiltëjimas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI.

SummaryEndangered species, at present only one sparsely popu-lated location in the southern part of the country is known.


756


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Gren-landijoje, arktinës zonos pietinëje dalyje, borealinëszonos subkontinentinëje ir kontinentinëje dalyse, pie-èiau – kalnuose.Lietuvoje þinomos 3 radavietës: Salantø regioniniameparke, Aukðtaitijos nacionaliniame parke ir Èepkeliøvalstybiniame rezervate.

Biologija ir ekologija. Auga ant berþø, puðø ir kadagiøkamienø ir ðakø senuose miðkuose, riedulynuose irpelkëse. Lietuvoje auga uþ pietinës lygumø arealo ri-bos. Jautri tiek klimato, tiek augavietës pokyèiams.Kerpei bûdingas krûmiðkas, nusviræs, þalsvos spalvosgniuþulas, kurio lakðteliai plokðti, negausiai iðsiðako-jæ, ðakeliø galai nusmailëjæ, abi lakðtø pusës vienodosspalvos, su smulkiomis iðaugëlëmis – izidëmis. Pana-ði kerpë yra labai daþna sodinë briedragë (Everniaprunastri), kurios lakðtø apatinë pusë ðviesesnë nei

Kintanèioji briedragëEvernia mesomorpha Nyl.

virðutinë, ðakeliø galai paprastai buki, o pavirðius susoredëmis. Skëtriosios briedragës (Evernia divaricata)lakðtø virðutinëje pusëje nëra smulkiø iðaugëliø –izidþiø ir jos gniuþulas minkðtesnis.

Populiacijø gausumas. Visos 3 populiacijos labai ne-gausios – augo vos po kelis nedidelius gniuþulus.Atsikurti populiacija galimybiø turi maþai – artimiau-sios ðiuolaikinës populiacijos yra tik Estijoje, be to,kerpæ veikia klimato ðiltëjimas.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, klimato ðiltëjimas.


SummaryEndangered species, three very sparse populations inthe southern, eastern and northern parts of the coun-try are known.

Apraðë Jurga MotiejûnaitëJurgos Motiejûnaitës ir Mindaugo Rylos nuotrauka

757


Paplitimas. Kosmopolitinë rûðis, randama visuose þe-mynuose nuo borealinës zonos pietinës dalies iki ato-gràþø zonos.Þinoma 11 radavieèiø Pietø ir Vidurio Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant spygliuoèiø ir lapuo-èiø (daþniausiai juodalksniø) medþiø kamienø senuoseir drëgnuose miðriuose miðkuose. Neaptinkama jau-nuose ir vidutinio amþiaus miðkuose. Kerpei bûdin-gas gana stambus (iki 10 cm skersmens) lapiðkasgniuþulas, kurio virðutinë dalis raukðlëta, þalsva arþalsvai gelsva, daþnai su negausiais miltiðkais dari-niais – soredëmis, apatinë – juoda, pakraðèiai rudi.Lakðtø galai suapvalëjæ. Nesunkiai atpaþástama, iðkitø panaðiose vietose auganèiø kerpiø iðsiskiria stam-biais, suapvalëjusiais galais lakðtais ir raukðlëta, þalsvoatspalvio virðutine puse.

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas, papras-tai randama po vienà ar kelis medþius su ðiø kerpiøgniuþulais. Ðylant klimatui gali pradëti plisti.


2 (V) kategorija

Raukðlëtasis geltonkeþisFlavoparmelia caperata (L.) Hale (sin. Parmelia caperata (L.) Ach.)


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI, H.

SummaryVulnerable species, 11 localities are known, confinedto old forests, usually only one to several phorophytesare found colonized by this lichen species.



758


3 (R) kategorija


Paplitimas. Kosmopolitinë subokeaninë pietinio papli-timo rûðis, randama visame pasaulyje, iðskyrus Antark-ties regionà. Neauga arktinëje ir borealinëje zonoje.Lietuvoje þinoma 10 radavieèiø.

Biologija ir ekologija. Auga ant lapuoèiø medþiø, ypaèjuodalksniø ir baltalksniø, kamienø natûralios kilmësdrëgnuose miðkuose. Kerpei bûdingas netaisyklingaslapiðkas gniuþulas, iki 5 cm skersmens, nors daþniau-siai bûna maþesnis. Virðutinë gniuþulo pusë lygi, pilkaar þalsvai pilka, apatinë – juoda, su gausiomis rizino-mis. Virðutinës pusës lakðtø galai paprastai visada bû-na miltuoti – miltiðkø dariniø – soredþiø sankauposplokðèios, netaisyklingos, kiek tamsesnës nei gniuþu-las. Alksninæ hipotrachinà lengva supainioti su plyn-keþiais (Hypogymnia), kuriø gniuþulo apatinëje pusëjeniekada nebûna rizinø, taip pat su keþais (Parmelia),kuriø gniuþulo virðutinë pusë visada bûna su pieðiniu(daþnai reljefiðku), primenanèiu tinklà.

Alksninë hipotrachinaHypotrachyna revoluta (Flörke) Hale

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas, daþniau-siai aptinkami pavieniai medþiai su ðiø kerpiø gniu-þulais.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS.

SummaryRare species, ten localities are known, grows in humidforests of natural origin. Population abundance is un-known.



759


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijos, Ðiaurës Amerikos, Gren-landijos arktinëje ir borealinëje zonose, temperatinëjezonoje – kalnuose, taip pat Pietø Amerikoje.Lietuvoje þinoma 1 radavietë Salantø regioniniameparke.

Biologija ir ekologija. Auga ant silikatiniø rieduliø rie-dulynuose. Kerpei bûdingas tamsiai rudas lapiðkas gniu-þulas, kurá sudaro platesni (iki 1,5 mm ploèio) kraðti-niai ir gausûs, labai siauri (iki 0,8 mm ploèio), tankiaisusiglaudæ viduriniai lakðteliai. Vaisiakûniø beveik nie-kada nepasitaiko. Ið visø ant akmenø auganèiø pana-

Smulkialakðtis juodkeþisMelanelia panniformis (Nyl.) Essl.

ðiø kerpiø rûðiø smulkialakðtis juodkeþis iðsiskiria smul-kuèiais siaurais lakðteliais gniuþulo viduryje.

Populiacijø gausumas. Þinoma tik 1 populiacija, ku-rios gausumas neþinomas. Ðiuo metu tiesioginës grës-mës jai nëra, taèiau stipriai pasikeitus buveinës sàly-goms (riedulynui uþaugus krûmais), jos bûklë galismarkiai pablogëti. Populiacijos gausëjimo ið aplinki-niø populiacijø galimybë menka, rûðis auga uþ savolygumø arealo ribø. Artimiausios dabar egzistuojan-èios populiacijos yra pietinëje Ðvedijoje.

Grësmës ir apsauga. Riedulynø apaugimas krûmaisnustojus juose ganyti gyvulius.


SummaryEndangered species, one isolated population is knownin the northwestern part of the country.


760


2 (V) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës ir Centrinëje Ame-rikoje, Naujojoje Gvinëjoje, subokeaninë rûðis, randa-ma temperatinëje zonoje ir kiek ðiauriau jos, ðiltesnioklimato juostose – kalnuose.Lietuvoje þinoma 10 radavieèiø ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø lapuoèiø me-dþiø, ypaè juodalksniø, kamienø senuose pelkëtuosemiðkuose. Neaptinkama jaunuose ir vidutinio amþiausmiðkuose, ypaè jautri drëgmës reþimo pokyèiams.Nyksta beveik visoje Europoje. Kerpei bûdingas la-piðkas, apskritas arba netaisyklingos formos, priglu-dæs prie substrato gniuþulas. Lakðtai prigludæ vienasprie kito, iðsipûtæ, su ertme viduje. Virðutinë pusëpilka arba pilkai þalsva, su gausiomis apskritomisarba pailgomis perforacijomis, kuriø kraðtai lygûs, ne-iðtrupëjæ, neiðplëðyti ir su rutuliðkomis ar þiedo for-mos miltiðkø dariniø – soredþiø sankaupomis. Sky-

Skylëtoji menegacijaMenegazzia terebrata (Hoffm.) A. Massal.

lëtàjà menegacijà galima supainioti su plynkeþiø (Hy-pogymnia) genties kerpëmis, kuriø gniuþulo virðutinëpusë niekada nebûna perforuota (pasitaiko skyluèiø,atsirandanèiø dël mechaniniø paþaidø, taèiau jø krað-tai bûna nelygûs, aptrupëjæ ir iðplëðyti).

Populiacijø gausumas. Beveik visas populiacijas su-daro vienas ar keli medþiai su pavieniais ðiø kerpiøgniuþulais. Beveik visur gniuþulai menki, daþnai pra-randantys spalvà.



SummaryVulnerable species, ten localities are known, virtuallyall populations consist of one to several phorophytescolonized by scarce thalli of this lichen. Most of thethalli are small, often showing signs of damage.


761


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europos ir Ðiaurës Amerikos borealinës irtemperatinës zonos okeaninëje ir subokeaninëje da-lyje, pieèiau – kalnuose.Lietuvoje þinomos 4 radavietës vakarinëje, rytinëje irpietinëje dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga pavieniais gniuþulais, ne-sudaro dideliø sankaupø. Daþniau aptinkama senuo-se miðkuose. Jautri oro tarðai. Kerpei bûdingas þals-vos spalvos krûmiðkas, nusviræs, iðsiðakojæs á ðalis,nedidelis, iki 3–4 cm ilgio gniuþulas. Jo pamatinëdalis pajuodavusi, ðakelës plonos, atrodo tarsi sutrû-kinëjusios, plaèiø átrûkimø vietose matomi miltiðkidariniai – soredës. Ið visø Lietuvoje auganèiø kede-niø iðsiskiria itin dideliais, daþnai visà ðakelæ apsu-panèiais soredþiø telkiniais. Kitø rûðiø kedenëms bû-dingi maþi, taðkiðki ar pailgi soredþiø telkiniai arbajø visai nebûna.

Ruduojanèioji kedenëUsnea fulvoreagens (Räsänen) Räsänen

Populiacijø gausumas. Populiacijos itin negausios, ap-tinkama po vienà du gniuþulus. Paskutiná kartà ap-tikta 1989 m. Negausi ir reta visame paplitimo areale.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, oro tarða.


SummaryAn endangered species, four localities are known; lastfound in 1989.



762


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europos, Azijos ir Ðiaurës Amerikos bore-alinëje zonoje, pieèiau – kalnuose. Neauga stipriaiokeaninëse vietovëse.Lietuvoje þinomos 9 radavietës ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga pavieniais gniuþulais se-nuose miðkuose. Jautri oro tarðai. Kerpei bûdingasþalsvos spalvos krûmiðkas, nusviræs, barzdos formosgniuþulas, kuris gali uþaugti iki 37 cm ilgio. Jo pa-matinë dalis neryðki, daþniausiai nepajuodavusi, ða-kelës plonos arba gana storos, daþnai labai nevieno-do storio. Trumpø ðoniniø ðakuèiø nedaug, daþnaibeveik nëra (jos neprimena þuvies aðakos). Ðakuèiøpavirðius tarsi randuotas (randai lieka nukritusiø ðo-niniø ðakeliø vietose). Panaðus gniuþulas bûdingasbarzdotajai kedenei (Usnea filipendula), kurios ðake-lës (bent jau dalis) tankiai ir gana tolygiai apaugu-sios ðoninëmis ðakutëmis (primena þuvies aðakà), opavirðiuje nëra gausiø randeliø.

Populiacijø gausumas. Populiacijos negausios, aptinka-ma po kelis gniuþulus. Þinomos tik 3 ðiuolaikinës rada-vietës, kitose kerpë aptikta daugiau nei prieð 40 metø.

Ðiurkðèioji kedenëUsnea scabrata Nyl. (sin. U. barbata (L.) F. H. Wigg.)

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, senø miðkø plotø iðskai-dymas, oro tarða.


SummaryEndangered species, three localities are currently known,with each population consisting of only several thalli.



763


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europos temperatinës zonos okeaninëje irsubokeaninëje dalyse bei mediteraninës zonos kal-nuose.Lietuvoje þinoma 1 radavietë Salantø regioniniameparke.

Biologija ir ekologija. Auga ant silikatiniø rieduliøriedulynuose. Kerpei bûdingas stipriai prie substratopriaugæs apskritas ar netaisyklingos formos lapiðkasgniuþulas, sudarytas ið tankiai prigludusiø siaurø lakð-teliø. Virðutinë gniuþulo pusë gelsvai ar pilkðvai þalsva,su pusapvalëmis miltiðkø dariniø – soredþiø san-kaupomis. Apatinë pusë juoda, pakraðèiai rudi. Ið vi-sø ant akmenø auganèiø ir gelsvà gniuþulà turinèiøkerpiø Muþo auksakeþis iðsiskiria itin stipriai priesubstrato priaugusiu gniuþulu ir soredþiø sankaupo-

Muþo auksakeþisXanthoparmelia mougeotii (Schaer. ex D. Dietrich.) Hale

mis. Panaði kerpë – tariamoji keþuotë (Parmeliopsisambigua) niekada neauga ant akmenø.

Populiacijø gausumas. Þinoma tik 1 populiacija, ku-rios gausumas netirtas. Ðiuo metu tiesioginës grës-mës jai nëra, taèiau stipriai pasikeitus buveinës sàly-goms (riedulynui uþaugus krûmais), jos bûklë galismarkiai pablogëti. Populiacijos gausëjimo ið aplinki-niø populiacijø galimybë menka, rûðis auga ant area-lo ribos, artimiausios dabar egzistuojanèios populiaci-jos yra Latvijoje ir ðiaurinëje Lenkijoje.

Grësmës ir apsauga. Riedulynø apaugimas krûmaisnustojus juose ganyti gyvulius.


SummaryAn endangered species, one isolated population isknown in the northwestern part of the country.



764

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA LEKANORINIAI (LECANORACEAE)

2 (V) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës ir CentrinëjeAmerikoje, nuo borealinës zonos pietinës dalies ikimediteraninës zonos, pieèiau – kalnuose.Lietuvoje þinomos 3 radavietës rytinëje ir pietinëjedalyje, galbût yra daþnesnë.

Biologija ir ekologija. Auga ant lapuoèiø medþiø natû-ralios kilmës lapuoèiø ir miðriuose miðkuose, daþniausenuose, taèiau nëra prieraiði vien seniems miðkams.Kerpei bûdingas plonas, lygus, balsvas ar pilkðvas þiau-beriðkas gniuþulas ir gausûs dubenëlio formos ar plokðtivaisiakûniai, padengti stora baltø dulkeliø apnaða. Ðiàkerpæ nesunku supainioti su labai daþna kampuotàjalekanora (Lecanora carpinea), kurios apoteciai pasiþy-mi kitokiomis cheminëmis reakcijomis.

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas. Spora-diðkai aptinkama beveik visose Lietuvà supanèioseðalyse.

Blyðkioji lekanoraLecanora albella (Pers.) Ach. (sin. L. pallida (Schreb.) Rabenh.)



SummaryA vulnerable species, three localities are known. Growsin natural deciduous and mixed forests; not confinedexclusively to old forests.



765

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA ÞIAUBERINIAI (PHYSCIACEAE)

2 (V) kategorija


Paplitimas. Subokeaninë rûðis, randama Europos tem-peratinëje zonoje, mediteraninëje zonoje – kalnuose.Lietuvoje þinomos 3 radavietës pietinëje, pietrytinëjeir ðiaurvakarinëje dalyse, galbût daþnesnë.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø apsamanojusiølapuoèiø medþiø kamienø miðkuose ir parkuose. Ne-aptinkama ant jaunø ir vidutinio amþiaus medþiø.Kerpei bûdingas nedidelis, iki 2 cm skersmens lapið-kas apskritas arba netaisyklingas gniuþulas. Virðuti-në jo pusë þalsvai ar rusvai pilka, su rutuliðkomis,juostiðkomis ar lûpos formos miltiðkø dariniø – sore-dþiø sankaupomis. Apatinë pusë juoda. Gniuþulo vi-dus ar bent jo dalis oranþinës spalvos. Ðià kerpæ leng-viausia supainioti su labai daþna ir visur paplitusiaapskritàja þiauberuote (Phaeophyscia orbicularis), ku-

Raudonvidurë þiauberuotëPhaeophyscia endophoenicea (Harm.) Moberg

rios gniuþulo vidus visas yra baltos spalvos (kartaisjos soredës gali bûti oranþinës).

Populiacijø gausumas. Visas populiacijas sudaro vie-nas ar keli medþiai su pavieniais ðiø kerpiø gniuþulais.



SummaryVulnerable species, three localities are known, all popu-lations consist of one to several phorophytes colonizedby scarce thalli of this lichen.



766


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, rytinëje Azijoje, Ðiaurës Ameri-kos rytinëje dalyje, Pietø Amerikoje, temperatinës zo-nos okeaninëje ir subokeaninëje dalyje, ðiltesnio kli-mato zonose – kalnuose.Lietuvoje þinomos 4 radavietës ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant pûvanèios medienos,reèiau ant berþø kamienø pamatinës dalies senuose,drëgnuose spygliuoèiø ir miðriuose miðkuose. Ne-auga jaunuose ir vidutinio amþiaus miðkuose, jai bû-tinas didelis kiekis ávairiø puvimo stadijø medienosir drëgnas mikroklimatas. Bûdingi kerpës poþymiai:dimorfinis gniuþulas, pirminio gniuþulo þvyneliai stam-bûs, statûs, netaisyklingai karpyti, gausûs, uþgoþian-tys antriná gniuþulà – 0,5–2 cm aukðèio balsvus arblyðkiai rusvus podecius, kurie neturi þievinio sluoks-nio, todël atrodo perðvieèiami, ypaè kai sudrëksta.Neðakoti, virðûnëlës baigiasi rudu vaisiakûniu. Kitøpanaðiose augavietëse auganèiø ðiuriø podecius den-gia þievinis sluoksnis arba soredës, todël jie bûnaþalsvi ar pilkðvi ir niekada neatrodo perðvieèiami.

Populiacijø gausumas. Ðiuo metu tikrai þinoma, kadauga Vieðvilës valstybiniame rezervate ir Birþø giriosbotaniniame draustinyje. Radavietë Varënos r. netik-rinta, buvusioje radavietëje Neringos nacionaliniame

Kupstinë ðiurëCladonia caespiticia (Pers.) Flörke

parke nerasta. Ðiuo metu Vieðvilës rezervate esanèiaipopuliacijai tiesioginës grësmës nëra, Birþø girioje esantipopuliacija yra intensyviai tvarkomoje draustinio daly-je, jai kelia grësmæ tiek miðkotvarkos darbai, tiek mið-ko nusausinimas. Abiejose vietovëse aptikti tik keliindividai (kerpëmis apaugæ substrato vienetai).


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2000: Vieðvilës rezervato kerpës ir sujomis susijæ grybai. – Botanica Lithuanica, 6 (2): 203–216.Motiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: WI, BILAS.

SummaryAn endangered species, two populations are still knownto exist in Vieðvilë State Nature Reserve and BirþaiForest Botanical Reserve.



767


3 (R) kategorija


Paplitimas. Europoje, pietvakarinëje Azijoje, ðiaurinë-je Afrikoje. Subokeaninë rûðis, randama temperatinë-je ir mediteraninëje zonose.Lietuvoje auga beveik visoje Kurðiø nerijoje. Þinomos2 radavietës þemyniniame pajûryje ir 2 radavietësNemuno krantuose.

Biologija ir ekologija. Auga ant smëlio pajûrio kopose,reèiau smëlio sànaðynuose palei didþiàsias upes. Bû-dingi kerpës poþymiai: dimorfinis gniuþulas, pirminiogniuþulo þvyneliai stambûs, pakilæ nuo substrato ir uþ-sirietæ, giliai ir netaisyklingai karpyti, daþnai su juodo-mis blakstienëlëmis virðuje. Virðutinë jø pusë gelsvaiþalsva, apatinë – gelsva, beveik citrinos spalvos. Lakð-teliai gausûs, uþgoþiantys antriná gniuþulà – pavie-nius 0,5–1 cm aukðèio gelsvai þalsvus podecius suneplaèiomis taurelëmis, kuriø pavirðiø dengia lygusþievinis sluoksnis. Në viena Lietuvoje auganti ðiurëneturi tokiø stambiø gelsvo atspalvio pirminio gniuþulolakðteliø. Putliosios (C. turgida) ir stirnaragës (C. cervi-cornis) ðiuriø pirminis gniuþulas taip pat auga ant smë-lingo dirvoþemio ir sudarytas ið stambiø lakðteliø, ta-èiau jie yra ne gelsvo, o pilko atspalvio.

Lakðtuotoji ðiurëCladonia foliacea (Huds.) Willd.

Populiacijø gausumas. Populiacijos Kurðiø nerijojegausios ir stabilios, kitø populiacijø gausumas ir bûklëneþinomi. Palangos apylinkëse iðnyko dël intensy-vios poilsinës veiklos.

Grësmës ir apsauga. Sporto ir poilsinë veikla ir jaiskirtø árenginiø statymas.


SummaryA rare species. Most of the present populations areconcentrated in the Curonian Spit with no direct threatat present. Parts of the coastal populations were de-stroyed due to intensive recreational activities.



768


1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, nuoborealinës iki paatogràþiø zonos, taip pat Haityje irAustralijoje.Þinomos 5 radavietës rytinëje ir pietinëje Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant pûvanèios medienos,ypaè senø àþuolø kelmø ir virtuoliø, senuose, daþnaidrëgnuose miðriuose ir spygliuoèiø miðkuose. Ne-aptinkama jaunuose ir vidutinio amþiaus miðkuose,jai bûtinas didelis kiekis ávairiø puvimo stadijø beididelio tûrio medienos, taip pat drëgnas mikroklima-tas. Bûdingi kerpës poþymiai: dimorfinis gniuþulas,pirminio gniuþulo þvyneliai paprastai smulkûs, tan-kiai ir giliai karpyti, galuose koraliðkai iðsiðakojæ,gausûs, daþnai uþgoþiantys antriná gniuþulà – 0,5–1 cm aukðèio podecius, kurie iðauga ið pirminio gniu-þulo lakðteliø galø, iðlinkæ ir kreivi, kartais iðilgaiáplyðæ. Jø pavirðiø dengia grûdeliai ir þvyneliai, vir-ðûnëlës gana daþnai baigiasi rudu vaisiakûniu. Ðiàðiuræ nesunku supainioti su ávairiomis panaðiose au-gavietëse auganèiomis tos paèios genties kerpëmis,

Parazitinë ðiurëCladonia parasitica (Hoffm.) Hoffm.

kurios skiriasi cheminëmis reakcijomis ir neþymiaismorfologiniais poþymiais.

Populiacijø gausumas. Visose radavietëse aptikta ne-gausiai (kolonizuoti 1–2 substrato vienetai). Kai ku-riose ið jø (pvz., Stakliðkiø apylinkëse esanèiame Go-jaus miðke ir Verkiø regioniniame parke) gali iðnyk-ti, nes ið miðkø intensyviai ðalinamos stambios me-dienos nuokritos.



SummaryAn endangered species; at present only five popula-tions are known, some of which are in danger of ex-tinction.



769

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA RIZOKARPINIAI (RHIZOCARPACEAE)

2 (V) kategorija


Paplitimas. Kosmopolitinë rûðis, aptinkama visuoseþemynuose nuo borealinës iki mediteraninës zonos,ðiltesnio klimato juostose – kalnuose.Lietuvoje þinomos 2 radavietës ðiaurvakarinëje daly-je. Dar gali bûti aptikta Salantø regioniniame parke,kur gausu ðiai rûðiai tinkamø augavieèiø.

Biologija ir ekologija. Auga ant silikatiniø rieduliøriedulynuose. Reta lygumose. Ðiai þiauberiðkai kerpeibûdingas gelsvai þalsvas smulkus gniuþulas ir juodiplokðti ar iðgaubti vaisiakûniai – apoteciai. Ið kitøgelsvai þalsvà gniuþulà turinèiø rizokarpø iðsiskiriasmulkiu gniuþulu ir tuo, kad pradeda gyvenimà kaipkitø epilitiniø kerpiø parazitas.

Populiacijø gausumas. Populiacijos negausios, jas su-daro 1–2 rieduliai su ðios kerpës gniuþulais. Vienaiið jø ðiuo metu tiesioginis pavojus negresia, taèiaukitai gali kelti grësmæ riedulyno apaugimas krûmais.

Juodai þaliasis rizokarpasRhizocarpon viridiatrum (Wulfen) Körb.

Grësmës ir apsauga. Riedulynø apaugimas krûmaisnustojus ganyti gyvulius.


SummaryVulnerable species, two localities are known, one popu-lation is stable with no direct threats at present, whilethe other may decline if the boulder meadow over-grows with shrubs.



770

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA EKTOLECHINIAI (ECTOLECHIACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikos bore-alinëje ir temperatinëje zonose, pieèiau – kalnuose.Lietuvoje þinoma 1 radavietë Þemaitijos nacionalinia-me parke.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø àþuolø kamienø.Neauga ant jaunø ir vidutinio amþiaus medþiø. Ker-pei bûdingas sunkiai pastebimas þiauberiðkas grû-diðkas ar grûdiðkai þvyniðkas rudai þalsvos ar rudosspalvos gniuþulas. Vaisiakûniø – juodø plokðèiø apo-teciø pasitaiko retai, Lietuvoje neaptikta. Dël savitosiðvaizdos gniuþulo diskinæ plokðtkerpæ sunku supai-nioti su kitomis kerpiø rûðimis.

Diskinë plokðtkerpëLopadium disciforme (Flot.) Kullhem

Populiacijø gausumas. Þinoma tik 1 populiacija, ku-rià sudaro vienas medis, apaugæs kerpiø gniuþulais.Populiacijos gausëjimo ið aplinkiniø populiacijø ga-limybë menka, nes artimiausios yra Estijoje ir pietinë-je Ðvedijoje.



SummaryAn endangered species; one sparse, isolated popula-tion is known in the western part of the country.



771

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA MIKOBLASTINIAI (MYCOBLASTACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, ark-tinëje ir borealinëje zonose, temperatinëje zonoje –kalnuose.Lietuvoje þinomos 2 radavietës Þemaitijos nacionali-niame parke.

Biologija ir ekologija. Auga ant berþø kamienø pelkiøpakraðèiuose. Kerpei bûdingas gana storas, pilkos arbalsvos spalvos, karpotas þiauberiðkas gniuþulas irgana gausûs juodi, iðgaubti vaisiakûniai – apoteciaibe ryðkiø kraðteliø. Apoteciø vidus ryðkiai raudonas,raudona spalva matyti ir ant gniuþulo, nuimto apote-cio vietoje. Nors ant medþiø þievës ir medienos auga

Kraujaspalvis mikoblastasMycoblastus sanguinarius (L.) Norman

ávairios gana panaðios kerpës su juodais vaisiakû-niais, taèiau tik kraujaspalviam mikoblastui bûdingasryðkiai raudonas apoteciø vidus.

Populiacijø gausumas. Þinomos tik 2 populiacijos, ku-riose auga po kelis medþius, apaugusius kerpës gniu-þulais. Populiacijos gausëjimo ið aplinkiniø populia-cijø galimybë menka, nes artimiausios yra Estijoje irpietinëje Ðvedijoje.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, sausinimas, dþiûs-tanèiø ir nudþiûvusiø medþiø ðalinimas, klimato ðiltë-jimas.


SummaryAn endangered species; two sparse populations areknown in the north-western part of the country.



772

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA RAMALININIAI (RAMALINACEAE)

3 (R) kategorija


Paplitimas. Subokeaninë rûðis, randama Europoje irÐiaurës Amerikoje temperatinëje zonoje.Lietuvoje þinomos 25 radavietës.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø lapuoèiø me-dþiø senuose parkuose ir atvirose vietose miðkuose.Kerpei bûdingas labai trumpas (1–3 cm ilgio) þals-vas krûmiðkas gniuþulas, kurá sudaro keli kaspinoformos iðsipûtæ lakðtai. Lakðtø galai paprastai praply-ðæ, primena gobtuvà, kurio viduje matyti þalsvi miltið-ki dariniai – soredës. Vaisiakûniø beveik niekadanebûna. Panaðiausia kerpë yra daþnai pasitaikanti

Baltijinë ramalinaRamalina baltica Lettau

lygiajuostë ramalina (Ramalina fastigiata), kuriosgniuþule niekada nebûna soredþiø, o lakðtø galuosevisada formuojasi gelsvai þali vaisiakûniai – dube-nëlio ar sagos formos apoteciai.

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas, daþniau-siai aptinkami pavieniai medþiai su ðiø kerpiø gniu-þulais.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI, H.

SummaryA rare species, 25 localities are known, grows on olddeciduous trees in parklands and forests. Populationabundance is unknown.



773

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA RAMALININIAI (RAMALINACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europos ir Ðiaurës Amerikos borealinëjezonoje, pieèiau aptinkama kalnuose.Þinomos 3 radavietës Rytø, Vidurio ir Vakarø Lietu-voje.

Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose ir spyg-liuoèiø miðkuose ant egliø ðakeliø, reèiau – ant la-puoèiø medþiø, ypaè àþuolø kamienø ir ðakø. Reikliaplinkai, gali augti tik esant tinkamam miðko mikro-klimatui. Neaptinkama vidutinio amþiaus ir jaunuosemiðkuose. Kerpei bûdingas krûmiðkas, nusviræs, þals-vos spalvos gniuþulas, galintis siekti iki 20 cm ilgio.Ðakelës siûliðkos, baigiasi kabliuko formos dariniu.Panaðûs laumagauriø (Bryoria) genties gniuþulai nie-kada nebûna þalsvos spalvos, o jø ðakeliø galiukaitiesûs. Kai kurios miltuotosios ramalinos (Ramalinafarinacea) formos gali turëti panaðius gniuþulus, ta-èiau jø ðakelës, ypaè ties pamatine dalimi, visada yraplokðèios ir kiek iðplatëjusios.

Populiacijø gausumas. Þinoma tik 1 ðiuolaikinë ðiosrûðies populiacija Punios ðile. Jos gausumas neþino-mas, aptikti keli gniuþulai iðvirtusio àþuolo vainike,ten pat gali augti ir kituose medþiø vainikuose. Kur-

Plonaðakë ramalinaRamalina thrausta (Ach.) Nyl.

ðiø nerijoje ji nebuvo rasta pakartotinai tiriant vietovæ1997 m. Kita populiacija aptikta 1939 m. – pastaruo-ju laiku toje vietovëje kerpës netirtos.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, sausinimas, dþiûs-tanèiø ir nudþiûvusiø medþiø ðalinimas, senø miðkøplotø iðskaidymas; klimato ðiltëjimas.


SummaryAn endangered species, one population is currentlyfound in Punia forest.



774

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA GLEIIAKERPINIAI (COLLEMATACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, ðiaurinëje Afrikoje, Ðiau-rës Amerikoje, Grenlandijoje, ávairiose gamtinëse zo-nose.Lietuvoje þinomos 3 radavietës vakarinëje dalyje.

Biologija ir ekologija. Auga ant samanomis apaugu-siø akmenø ir pamatiniø medþiø kamienø daliø upe-liø vagose ir krantuose. Jautriai reaguoja á medþiøiðkirtimà palei upeliø vagas ir á vagø pokyèius, van-dens tarðà ir eutrofizacijà. Kerpei bûdingas lapiðkasgniuþulas, kuris sudrëkæs iðbrinksta. Sausas gniuþu-las juodas, sudrëkæs – þaliai juodas, lakðtø galiukaisuapvalëjæ, nekarpyti, su gausiomis plokðèiomis þvy-niðkomis iðaugëlëmis. Daugiau panaðiø kerpiø tokio-se augavietëse ðalyje nerandama, todël supainioti ðiosrûðies su kokia nors kita beveik neámanoma.

Populiacijø gausumas. Visose radavietëse aptikta ne-gausiai (kolonizuoti vienas ar keli substrato vienetai),tinkamos augavietës iðlikusios tik nedidelëse upeliø

Glebioji gleiviakerpëCollema flaccidum (Ach.) Ach.

ruoþuose. Gali iðnykti net ir neþymiai pakitus auga-vieèiø kokybei.

Grësmës ir apsauga. Þemës ûkis (træðimas, pesticidønaudojimas), kitokia vandens tarða, miðkø kirtimas,gyvenvieèiø ir þemës ûkio paskirties pastatø staty-mas. Vandens ir krantø augalijos tvarkymas sausini-mo tikslais, upeliø vagø tiesinimas, uþtvindymas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Kalinauskaitë N., 1998: The first loca-lity of Collema flaccidum (Ach.) Ach. in Lithuania. –Botanica Lithuanica, 4 (3): 325–327.Motiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Motiejûnaitë J., Golubkov V. V., 2005: Cyanolichens offreshwater aquatic and subaquatic habitats in Lithua-nia and Belarus. – Botanica Lithuanica, 11 (1): 35–40.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI.

SummaryAn endangered species; at present three populationsare known and all their habitats are under possiblethreat of deterioration, potentially leading to popula-tion extinction.


775

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA GLEIIAKERPINIAI (COLLEMATACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Gren-landijoje, ávairiose gamtinëse zonose.Lietuvoje þinomos 2 radavietës Kurðiø nerijos naciona-liniame parke ir dabartinëje Vilniaus miesto teritorijoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant kalkingo smëlio arbaant samanomis apaugusiø akmenø atvirose vietose,kur didelë oro drëgmë. Kerpei bûdingas lapiðkas arbeveik krûmiðkas gniuþulas, kurio lakðtai iki 0,5 mmploèio, statûs, daugiau ar maþiau susisukæ á latakëlá,pilkðvai juosvi. Sudrëkæ iðbrinksta ir tampa þalsvaijuosvi. Vaisiakûniø beveik nepasitaiko. Panaðiose vie-tose auganèios kerpës, kurioms bûdingas iðbrinks-tantis gniuþulas, – gleiviakerpës (Collema) ir kitørûðiø gleivyèiai – në viena neturi tokiø plaèiø, ganailgø, latakiðkai susisukanèiø lakðtø.

Latakinis gleivytisLeptogium corniculatum (Hoffm.) Minks (sin. L. palmatum (Huds.) Mont.)

Populiacijø gausumas. Ðiuo metu þinoma tik 1 popu-liacija, antroji, buvusi Vilniaus miesto teritorijoje, ne-beegzistuoja. Kurðiø nerijoje esanti populiacija augakeliasdeðimtyje kvadratiniø metrø.

Grësmës ir apsauga. Urbanizacija, sporto ir poilsinëveikla ir jai skirtø árenginiø statymas.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Nordin A., Zalewska A., Bjelland T.,Hedenas H., Westberg M., Heidmarsson S., Prigodina I.,1998: Materials on lichens and allied fungi of Nerin-ga National Park (Lithuania). – Botanica Lithuanica,4 (3): 285–305.Motiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI, BG, UPS, UME,LD, OLS.

SummaryAn endangered species; one sparse population is knownin the Curonian Spit.



776

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA GLEIVIAKERPINIAI (COLLEMATACEAE)

2 (V) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, nuoarktinës iki mediteraninës zonos.Lietuvoje þinoma 10 radavieèiø ávairiose dalyse, gau-siausia – Vilniaus regione.

Biologija ir ekologija. Auga ant apsamanojusiø senøuosiø kamienø ir storoje samanø dangoje ant riedu-liø miðko upeliø pakrantëse. Kerpei bûdingas lapið-kas gniuþulas, sudarytas ið gana siaurø (iki 5 mmploèio) lakðteliø, kuriø galai uþsibaigia adatiðkomisiðaugëlëmis. Gniuþulas pilkai arba rudai juosvas, su-drëkæs iðbrinksta, tampa þaliai juodas. Vaisiakûniøpasitaiko retai. Tai dubenëlio formos apoteciai su ðvie-siai rudu viduriu ir gniuþulo spalvos kraðteliais, ap-augusiais smulkiomis iðaugëlëmis – izidëmis. Ker-piðkàjá gleivytá sunku supainioti su kitomis kerpëmis,nes jokios panaðios rûðys tokiose augavietëse neap-tinkamos. Adatiðkasis gleivytis (Leptogium teretiuscu-

Kerpiðkasis gleivytisLeptogium lichenoides (L.) Zahlbr.

lum) paprastai auga tiesiog ant medþiø þievës, jo au-gavietës nesusijusios su vandens telkiniais, o gniuþulasgerokai smulkesnis.

Populiacijø gausumas. Dalis populiacijø Vilniaus re-gione gana gausios, kitur aptikta ant pavieniø medþiø.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, upeliø vagø tiesini-mas, vandens tarða.

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Golubkov V. V., 2005: Cyanolichens offreshwater aquatic and subaquatic habitats in Lithua-nia and Belarus. – Botanica Lithuanica, 11 (1): 35–40.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS.

SummaryA vulnerable species; ten localities are known, somepopulations consist of solitary phorophytes colonizedby scarce lichen thalli.



777

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA GLEIVIAKERPINIAI (COLLEMATACEAE)

1 (E) kategorija


Paplitimas. Europoje, Ðiaurës Amerikoje, nuo boreali-nës iki mediteraninës zonos.Lietuvoje þinoma 1 radavietë Asvejos regioniniameparke.

Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose mið-kuose ant apsamanojusiø medþiø kamienø. Reikli ap-linkai, neplinta dideliais atstumais. Gali augti tik esanttinkamam miðko mikroklimatui ir pakankamam sub-strato (medþiø) amþiui. Neaptinkama vidutinio am-þiaus ir jaunuose miðkuose. Ðiai kerpei bûdingas smul-kus lapiðkas gniuþulas, kurá sudaro siauri (iki 2 mmploèio) lakðteliai. Lakðteliø galai uþsibaigia adatiðko-mis iðaugëlëmis. Gniuþulas rudas, sudrëkæs iðbrinks-

Adatiðkasis gleivytisLeptogium teretiusculum (Wallr.) Arnold

ta, tampa þaliai juodas. Vaisiakûniø – giliai ádubusiodubenëlio formos apoteciø pasitaiko retai, nors Lietu-vos populiacijoje buvo gausûs.

Populiacijø gausumas. Þinoma tik 1 negausi populia-cija – keli medþiai, ant kuriø auga kerpës gniuþulai.Populiacijos gausëjimo ar atsikûrimo kitose vietovësegalimybës neaiðkios, nes artimiausios ðiuolaikinës po-puliacijos yra ðiaurrytinëje Lenkijoje.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., Stonèius, D., Kukwa M., 2005: Contri-bution to the Lithuanian flora of lichens and alliedfungi. II. – Botanica Lithuanica, 11 (1): 41–49.Andersson L., Kriukelis R., Skuja S., 2005: Kertiniømiðko buveiniø inventorizacija Lietuvoje. – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS.

SummaryAn endangered species; one sparse, isolated popula-tion is known in the eastern part of the country.


778


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, bo-realinës zonos pietinëje dalyje ir temperatinës zonosokeaninëje ir subokeaninëje dalyse, mediteraninio kli-mato zonos kalnuose.Lietuvoje þinomos 2 radavietës Trakø istoriniame na-cionaliniame ir Neries regioniniame parkuose.

Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose mið-kuose ant apsamanojusiø medþiø kamienø pamatø.Reikli aplinkai, neplinta dideliais atstumais. Gali augtitik esant tinkamam miðko mikroklimatui ir pakanka-mam substrato (medþiø) amþiui. Neaptinkama viduti-nio amþiaus ir jaunuose miðkuose. Kerpei bûdingasstambus (iki 10 cm skersmens) lapiðkas gniuþulas,kurio virðutinë pusë melsvai pilka, kiek blizganti, su-drëkusi – tamsiai pilka. Apatinë pusë su ryðkiu tam-siø gysleliø tinklu, kuris gerai iðsiskiria ðviesesniamefone. Ant gysleliø auga tamsiø rizinø kuokðteliai, ku-rie iðsidësto koncentriðkais ratais. Vaisiakûniø –plokðèiø rudø apoteciø bûna ne visada. Gniuþulà suvaisiakûniais atskirti labai lengva, nes visø kitø anttokio substrato auganèiø meðkapëdþiø genties kerpiøvaisiakûniai yra ne plokðti, o balno formos arba vamz-diðkai susisukæ. Gniuþulai be vaisiakûniø labai pana-ðûs á daugiapirðtës meðkapëdës (Peltigera polydacty-la) gniuþulus, kuriø rizinø kuokðteliai iðsidësto netai-syklingai, niekada neauga koncentriðkais ratais.


1 (E) kategorija

Gulsèioji meðkapëdëPeltigera horizontalis (Huds.) Baumg.

Populiacijø gausumas. Þinomos 2 populiacijos, ku-rias sudaro negausûs gniuþulai, augantys ant keliømedþiø. Populiacija, esanti Trakø istorinio nacionali-nio parko teritorijoje, yra kiek gausesnë ir, matyt, kolkas stabili – ði kerpë tame paèiame miðke aptikta1930 m. ir randama iki ðiø dienø, nors gausumo po-kyèiai neþinomi.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, sausinimas, dþiûs-tanèiø ir nudþiûvusiø medþiø ðalinimas, senø miðkøplotø iðskaidymas.

Informacijos ðaltiniaiMichalski A., 1935: Porosty Wilna i Trok. – PraceTow. Przyjc. Nauk w Wilnie, 11: 335–347.Motiejûnaitë J., Miàdlikowska J., 1998: Revised list ofthe genus Peltigera (Lichenized Ascomycotina) andpeltigericolous fungi in Lithuania. – Acta Mycologi-ca, 33 (2): 307–316.Motiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI.

SummaryAn endangered species; two sparse populations areknown in the south-eastern part of the country.


Jurgos Motiejûnaitës ir Mindaugo Rylos nuotrauka

779


2 (V) kategorija


Paplitimas. Kosmopolitinë rûðis, aptinkama Europoje,Azijoje, Ðiaurës ir Pietø Amerikoje, Grenlandijoje, Ha-vajuose, Naujojoje Zelandijoje, arktinëje ir borealinë-je zonose, ðiltesnio klimato juostose – kalnuose.Lietuvoje þinomos 2 radavietës pietinëje ir ðiaurvaka-rinëje dalyje, gali bûti daþnesnë.

Biologija ir ekologija. Auga ant smëlingo, daþniausiaikalkingo dirvoþemio atvirose vietose, ypaè pamiðkëse.Ekologiniai poreikiai Lietuvoje maþai þinomi. Kerpeibûdingas lapiðkas, iki 5 cm skersmens gniuþulas. Vir-ðutinë jo pusë pilkai rusva, pavirðius veltiniðkas (velti-nis storas ir pasiðiauðæs), su plokðèiais, blyneliø for-mos dariniais – izidëmis. Apatinë pusë ðviesi, su vosrusvomis gyslelëmis ir kuokðtais auganèiomis rizino-mis. Panaðiose vietose galinèios augti tariamosios með-kapëdës (Peltigera didactyla) gniuþulo virðutinës pusëveltinis plonesnis, nepasiðiauðæs, pavirðius beveik ly-gus ir niekada nebûna blyneliø formos dariniø.

Populiacijø gausumas. Populiacijø gausumas ir bûklëneþinomi. Aplinkinëse ðalyse aptinkama sporadiðkai.

Grësmës ir apsauga. Klimato ðiltëjimas, miðkø sodinimas,pievø apaugimas krûmais nustojus ganyti gyvulius.

Þvynuotoji meðkapëdëPeltigera lepidophora (Nyl. ex Vain.)


SummaryA vulnerable species; two localities are known, popula-tion abundance and present state unknown.



780

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA PLATUÞINIAI (LOBARIACEAE)

2 (V) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës ir CentrinëjeAmerikoje, Afrikoje, borealinëje ir temperatinëje zo-nose, pieèiau – kalnuose.Lietuvoje þinoma 120 radavieèiø ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø lapuoèiø me-dþiø kamienø senuose miðkuose ar jø salelëse. Ilga-amþë ir sunkiai plintanti kerpë. Neauga jaunuose irvidutinio amþiaus miðkuose, ant jaunø medþiø. Nyks-ta daugelyje Europos ðaliø (iðskyrus stipriai okea-nines vietoves). Kerpei bûdingas labai stambus (iki30 cm skersmens) gniuþulas, priaugæs prie substratovienu kraðtu. Kitas kraðtas daþniausiai uþsirietæs irpakilæs á virðø. Virðutinë jo pusë þalsvai rusva arpilkðvai þalsva, sudrëkusi – ryðkiai þalia, pavirðiuslabai reljefiðkas, briaunotas ir duobëtas (kiek primenaplauèiø pavirðiø). Apatinë pusë ruda, veltiniðka, pa-virðius su iðkilimais, kurie atkartoja virðutinës pusësduobeles. Iðskirtinës iðvaizdos kerpë, kurios neáma-noma supainioti su jokia kita, auganèia mûsø ðalyje.

Populiacijø gausumas. Daugumà populiacijø sudarovienas ar keli medþiai, apaugæ ðiø kerpiø gniuþulais.Daugelis populiacijø neatsinaujina – jas sudaro tik

Plaèioji platuþëLobaria pulmonaria (L.) Hoffm.

seni gniuþulai, beveik niekada nebeaptinkama su vai-siakûniais. Gausiausia ir gyvybingiausia populiacijayra Asvejos regioniniame parke.



SummaryA vulnerable species; 120 localities are known, mostpopulations consist of one or several phorophytes colo-nized by thalli of this lichen. Most of the populationscontain only senile thalli.



781


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës ir Pietø Ameri-koje, Grenlandijoje, nuo arktinës zonos pietinës da-lies iki temperatinës zonos ðiaurinës dalies, ðiltesnioklimato zonose – kalnuose.Lietuvoje þinoma 1 radavietë Asvejos regioniniameparke.

Biologija ir ekologija. Auga senuose miðriuose mið-kuose ant apsamanojusiø medþiø kamienø. Reikli ap-linkai, neplinta dideliais atstumais. Gali augti tik esanttinkamam miðko mikroklimatui ir pakankamam sub-strato (medþiø) amþiui. Neaptinkama vidutinio amþiausir jaunuose miðkuose. Kerpei bûdingas lapiðkas gniu-þulas, kurio lakðtø virðutinë pusë pilkai ar melsvairusva, su gausiais miltiðkais dariniais – soredëmis.Apatinë pusë balsva, lygi ar kiek veltiniðka, be gysle-liø. Ant samanotø medþiø kamienø aptinkamø meðka-pëdþiø (Peltigera) genties kerpiø gniuþulo apatinë da-lis bûna su ryðkiomis gyslelëmis ir rizinomis.

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA NEFROMINIAI (NEPHROMATACEAE)

1 (E) kategorija

Miltuotoji nefromaNephroma parile (Ach.) Ach.

Populiacijø gausumas. Þinoma tik 1 populiacija, kuriàsudaro negausûs gniuþulai, augantys ant keliø me-dþiø. Populiacijos gausëjimo galimybiø ið aplinkiniøpopuliacijø beveik nëra, nes artimiausios dabar egzis-tuojanèios populiacijos yra Estijoje ir pietinëje Ðvedi-joje, o ði rûðis tokiais dideliais atstumais neplinta.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, sausinimas, dþiûs-tanèiø ir nudþiûvusiø medþiø ðalinimas, senø miðkøplotø iðskaidymas; klimato ðiltëjimas.


SummaryAn endangered species; one sparse, isolated popula-tion is known in the eastern part of the country.



782

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA SAITAKERPINIAI (UMBILICARIACEAE)

2 (V) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Afrikoje, Ðiaurës ir Cen-trinëje Amerikoje, nuo borealinës zonos pietinës da-lies iki paatogràþiø zonos.Lietuvoje þinomos 4 radavietës ðiaurvakarinëje dalyje.

Biologija ir ekologija. Auga ant silikatiniø rieduliø rie-dulynuose, retai ant senø akmens mûro tvorø. Reta tem-peratinës zonos lygumose. Kerpei bûdingas 3–7 cmskersmens lapiðkas vienalakðtis gniuþulas, kuris tvirti-nasi prie substrato vienu gomfu. Virðutinë gniuþulo pu-së juodai ruda, su gausiomis iðkiliomis pûslelëmis irsmulkiomis koraliðkomis iðaugëlëmis – izidëmis. Apa-tinë pusë – nuo pilkai rudos iki juodos, pavirðius ðiurkð-tus. Nuo panaðiø saitakerpiø (Umbilicaria) genties rûðiøskiriasi pûslëta gniuþulo virðutine puse.

Populiacijø gausumas. Populiacija Ðaukliø riedulynegausi, ðiuo metu tiesioginis pavojus jai negresia, ta-èiau populiacija gali labai sumaþëti ar iðnykti riedu-lynams apaugus krûmais.

Gûbriuotoji pûsliakerpë (sin. Gûbriuotoji saitakerpë)Lasallia pustulata (L.) Mérat (sin. Umbilicaria pustulata (L.) Hoffm.)

Grësmës ir apsauga. Riedulynø apaugimas krûmais nu-stojus ganyti gyvulius, senø mûro tvorø restauracija.


SummaryA vulnerable species; four localities are known, onepopulation is abundant and there is no direct threat atpresent, yet decline is possible if the boulder meadowovergrows with shrubs.



783


2 (V) kategorija

Statusas. Á Lietuvos raudonàjà knygà rûðis áraðytanuo 1992 m.

Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, Gren-landijoje, arktinëje ir borealinëje zonose, ðiltesnio kli-mato juostose – kalnuose.Lietuvoje þinomos 4 radavietës ðiaurvakarinëje dalyje.

Biologija ir ekologija. Auga ant silikatiniø rieduliøriedulynuose. Reta temperatinës zonos lygumose. Ker-pei bûdingas 2–3 cm skersmens lapiðkas gniuþulas,kuris susideda ið keliø lakðtø, o prie substrato tvirti-nasi vienu gomfu. Virðutinë gniuþulo pusë juodairuda, su gausiomis smulkiomis iðaugëlëmis – izidë-mis. Apatinë pusë kiek ðviesesnë uþ virðutinæ, duo-bëta. Nuo panaðios daugialakðtës saitakerpës (Umbi-licaria polyphylla) skiriasi gausiomis iðaugëlëmis gniu-þulo virðutinëje pusëje.

Populiacijø gausumas. Populiacija Ðaukliø riedulynegausi, ðiuo metu tiesioginis pavojus jai negresia, ta-èiau galima grësmë yra riedulynø apaugimas krûmais.

Suodinoji saitakerpëUmbilicaria deusta (L.) Baumg.



SummaryA vulnerable species; four localities are known, onepopulation is abundant and there is no direct threat atpresent, yet decline is possible if the boulder meadowovergrows with shrubs.



784


Paplitimas. Kosmopolitinë rûðis, aptinkama visuoseþemynuose arktinëje ir borealinëje zonose, ðiltesnioklimato juostose – kalnuose.Lietuvoje þinomos 2 radavietës Salantø regioniniameparke.

Biologija ir ekologija. Auga ant silikatiniø rieduliøriedulynuose. Reta temperatinës zonos lygumose. Ker-pei bûdingas 2–3 cm skersmens lapiðkas gniuþulas,kuris susideda ið keliø lakðtø, o prie substrato tvirti-nasi vienu gomfu. Virðutinë gniuþulo pusë tamsiairuda ar juodai ruda, lygi, be iðaugëliø. Apatinë pusëjuoda, lygi. Nuo panaðios suodinosios saitakerpës (Um-bilicaria deusta) skiriasi lygia, be iðaugëliø virðutinegniuþulo puse.

Populiacijø gausumas. Populiacija Ðaukliø riedulynegausi, ðiuo metu tiesioginis pavojus jai negresia.


Daugialakðtë saitakerpëUmbilicaria polyphylla (L.) Baumg.


2 (V) kategorija

Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2002: Lapiðkosios ir krûmiðkosios ker-pës (Ascomycetes lichenisati. Species foliosae et fruti-cosae). – Lietuvos grybai, 13 (1). – Vilnius.

SummaryA vulnerable species; two localities are known, onepopulation is abundant and there is no direct threat atpresent, yet decline is possible if the boulder meadowovergrows with shrubs.



785

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA SPUOGUOTINIAI (PERTUSARIACEAE)

3 (R) kategorija


Paplitimas. Europoje, Afrikoje (Kanarø salose), nuoborealinës iki mediteraninës zonos.Lietuvoje þinomos 2 radavietës. Greièiausiai yra daþ-nesnë, ypaè vakarinëje ðalies dalyje.

Biologija ir ekologija. Auga ant lapuoèiø medþiø ka-mienø natûralios kilmës miðkuose ir parkuose. Ker-pei bûdingas þiauberiðkas, pilkas, kiek blizgantis, ly-gus ar raukðlëtas karpotas gniuþulas su keliomis ryð-kiomis zonomis pakraðèiuose. Vaisiakûniø beveik ne-matyti, jie po kelis paniræ á gniuþulo karputes, atsive-ria tik taðko formos angelëmis. Sporos labai stambios,po dvi aukðlyje. Panaðiausia kerpë yra daþnai pasi-taikanti ir panaðiose augavietëse randama lygioji

Skylëtoji spuoguotëPertusaria pertusa (Weigel) Tuck.

spuoguotë (Pertusaria leioplaca), kurios karputëse daþ-niausiai bûna tik po vienà apotecá, o sporos – poketurias aukðlyje.

Populiacijø gausumas. Populiacija Kurðiø nerijoje yralabai gausi, jos bûklë stabili jau kelis deðimtmeèius.Antros populiacijos gausumas ir bûklë neþinomi.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 1999: Checklist of lichens and allied fun-gi of Lithuania. – Botanica Lithuanica, 5 (3): 251–269.Herbariumo pavyzdþiai: WI, BILAS.

SummaryA rare species; two localities are known. One popula-tion has been stable and abundant for at least severaldecades.



786


Paplitimas. Europoje, Ðiaurës Amerikoje, nuo boreali-nës zonos pietinës dalies iki mediteraninës zonos.Lietuvoje þinomos 4 radavietës ávairiose dalyse, tik-riausiai yra daþnesnë.

Biologija ir ekologija. Auga ant lapuoèiø medþiø natûra-lios kilmës lapuoèiø ir miðriuose miðkuose, daþniau se-nuose, taèiau nëra prieraiði vien seniems miðkams. Ker-pei bûdingas plonas, rusvai þalsvas þiauberiðkas gniuþulas,daþnai paniræs á substratà. Vaisiakûniai – juodi, plokðtiar kiek ádubæ apskritø ar pailgø dëmeliø pavidalo apote-ciai. Aukðliasporës dvilàstës, bespalvës, vëliau tampa rus-vos ir karpotos. Ðià kerpæ nesunku supainioti su vynine(Arthonia vinosa) ir kaðtonine (A. spadicea) artonijomis,kuriø vaisiakûniai aukðtesni, niekada nebûna ádubæ, beto, kaðtoninës artonijos aukðliasporës gerokai maþesnësir neparuduoja su amþiumi, o vyninës artonijos vaisiakû-niø pigmentas daþnai tarsi nudaþo aplinkiná gniuþulà.

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA ARTONIJINIAI (ARTHONIACEAE)

2 (V) kategorija

Dviguboji artonijaArthonia didyma Körb.

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas. Sporadið-kai aptinkama beveik visose Lietuvà supanèiose ðalyse.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2000: Vieðvilës rezervato kerpës ir sujomis susijæ grybai. – Botanica Lithuanica, 6 (2): 203–216.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI.

SummaryA vulnerable species; four localities are known and itgrows in natural deciduous and mixed forests, yet isnot confined exclusively to old forests.



787


2 (V) kategorija


Paplitimas. Europoje, Ðiaurës Amerikoje, subokeani-në rûðis, aptinkama borealinës zonos pietinëje dalyjeir temperatinës zonos ðiaurinëje dalyje bei VidurioEuropos kalnuose.Lietuvoje þinoma 20 radavieèiø ávairiose dalyse.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø egliø ir juo-dalksniø, retai ant lapuoèiø medþiø kamienø senuo-se, daþniausiai drëgnuose miðriuose miðkuose, taippat tokiø miðkø salelëse griovose ir palei upelius.Kerpei bûdingas gana plonas, miltiðkas ar voratin-kliðkas, balsvas, kartais su ðviesiai violetiniu atspal-viu gniuþulas ir gausûs, netaisyklingø dëmeliø for-mos, plokðti arba kiek iðgaubti, rudi arba juodi subalsvais kraðtais, daþnai su plonyte pilkðvø dulkeliøapnaða vaisiakûniai – apoteciai. Ið visø panaðiø ker-piø iðsiskiria netaisyklingos formos rusvais ar juos-vais vaisiakûniais su ðviesesniais kraðteliais.

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas. Tikriau-siai populiacijos negausios, paprastai aptinkamos antpavieniø forofitø.

Baltakraðtë artonijaArthonia leucopellaea (Ach.) Almq.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2000: Vieðvilës rezervato kerpës ir sujomis susijæ grybai. – Botanica Lithuanica, 6 (2): 203–216.Motiejûnaitë J., Kukwa M., Czarnota P., Prigodina-Lu-koðienë I., Himelbrant D., Kuznetsova E., Kowalewska A.,2003: Lichens and allied fungi collected during theXV Symposium of Baltic Mycologists and Lichenolo-gists in Birðtonas, Lithuania. – Botanica Lithuanica,9 (2): 109–119.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, LECB.

SummaryA vulnerable species; 20 localities are known, usuallynot abundant.



788


2 (V) kategorija


Paplitimas. Europoje, Azijoje, Ðiaurës Amerikoje, nuoborealinës zonos pietinës dalies iki mediteraninës zo-nos.Lietuvoje þinomos 33 radavietës ávairiose dalyse, daþ-nesnë ir gausesnë vakarinëje Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø lapuoèiø medþiø,ypaè àþuolø kamienø, daþniausiai senuose miðriuosemiðkuose. Kerpei bûdingas plonas, kartais kiek miltið-kas ar smulkiai grûdëtas, kartais paniræs á substratà,balsvas ar gelsvai rusvas, daþnai rudomis, su oranþiniøatspalviø dëmëmis gniuþulas (dëmës ypaè pastebimosaplink vaisiakûnius, atrodo, tarsi jø pigmentas bûtønudaþæs gniuþulà). Vaisiakûniai – kiek iðgaubti, ap-skritø ar pailgø dëmeliø pavidalo, rudi, su raudonu aroranþiniu atspalviu, retai – juodi apoteciai. Aukðlias-porës dvilàstës, bespalvës, vëliau tampa rusvos ir kar-potos. Ðià kerpæ nesunku supainioti su dvigubàja (Art-honia didyma) ir kaðtonine (A. spadicea) artonijomis.Pirmosios vaisiakûniai þemesni, niekada nebûna ið-

Vyninë artonijaArthonia vinosa Leight.

gaubti, gniuþulas be rudø dëmiø, o kaðtoninës artoni-jos ir gniuþulas be rudø dëmiø, ir aukðliasporës ma-þesnës, bespalvës ir nebûna karpotos.

Populiacijø gausumas. Gausumas neþinomas, kai kur(pvz., Þemaitijos nacionaliniame parke) populiacijosgausios.


Informacijos ðaltiniaiMotiejûnaitë J., 2000: Vieðvilës rezervato kerpës ir sujomis susijæ grybai. – Botanica Lithuanica, 6 (2): 203–216.Motiejûnaitë J., Kukwa M., Czarnota P., Prigodina-Luko-ðienë I., Himelbrant D., Kuznetsova E., Kowalewska A.,2003: Lichens and allied fungi collected during theXV Symposium of Baltic Mycologists and Lichenolo-gists in Birðtonas, Lithuania. – Botanica Lithuanica,9 (2): 109–119.Herbariumo pavyzdþiai: BILAS, WI, LECB, GPN.

SummaryA vulnerable species; 33 localities are known, mostfrequently confined to old forests.



789


Paplitimas. Europos temperatinës ir mediteraninës zo-nos okeaninëje ir subokeaninëje dalyje.Þinomos 7 radavietës Vidurio, Pietryèiø ir Ðiaurës Ry-tø Lietuvoje.

Biologija ir ekologija. Auga ant senø àþuolø lapuoèiøir miðriuose miðkuose. Kerpei bûdingas baltas, lygiosþiauberës pavidalo gniuþulas ir juodi vaisiakûniai –lecidinio tipo apoteciai. Aukðliasporës – ilgos, dau-gialàstës, taèiau anksti subyranèios á paskirus frag-mentus po 2–4 làsteles. Morfologiðkai panaðios rû-ðys yra pelësinë artonija (Arthonia byssacea), kuriosvaisiakûniai padengti stora balta dulkeliø apnaða beiartoninë artonija (A. arthonioides), kurios gniuþulaspilkesnis. Abi ðios rûðys labai skiriasi savo apoteciøanatomine sandara ir aukðliasporëmis.

1 (E) kategorija

Àþuolinë baktrosporaBactrospora dryina (Ach.) A. Massal.

KLASË AUKÐLIAGRYBIAI (ASCOMYCETES)ÐEIMA ROÈELINIAI (ROCCELLACEAE)

Populiacijø gausumas. Aptinkama ant senø ir labaisenø medþiø. Nerandama ant jaunø ir vidutinio am-þiaus àþuolø bei medþiø, auganèiø pavieniui, ne mið-kuose. Visose radavietëse aptikta tik po 1–5 me-dþius, apaugusius ðios kerpës gniuþulais. Gali iðnyktidar labiau sumaþëjus tinkamø forofitø skaièiui. Di-desnë pusë radavieèiø nëra grieþtai saugomose (re-zervatinio reþimo) teritorijose. Reta rûðis beveik visa-me paplitimo areale.

Grësmës ir apsauga. Miðkø kirtimas, dþiûstanèiø irnudþiûvusiø medþiø ðalinimas, senø miðkø plotøiðskaidymas.

Informacijos ðaltiniaiPrigodina-Lukoðienë I., Kukwa M., Naujalis J. R., 2003:Lichen species new to Lithuania. – Botanica Lithua-nica, 9 (4): 379–384.Herbariumo pavyzdþiai: WI, BILAS.

SummaryAn endangered species that grows only on ancientoaks in forests. Seven localities are known, yet eachhas only several phorophytes colonized by this lichen.



Documents

Skyrius Ascomycota Aukðliagrybûnai Kerpës (Ascomycetes