Slide 1

Skaidres pareng:Gargd Vaivorykts ginmnazijos II c klass mokiniai :Edvinas Pakamore;Dovydas atkus;Ernestas einius;Martynas Jonuas;Simas Kovovas;Vytautas Kasparaviius.Planetos ir j palydovaiTurinys:Merkurijus;Venera;em;Marsas;Jupiteris;Saturnas;Uranas;Neptnas.MerkurijusMerkurijus artimiausia Saulei planeta. Merkurijus aplink Saul skrieja itsta elipsine orbita (nuotolis nuo Sauls kinta nuo 46 iki 70 milijon km), dl to Sauls apviestas pavirius kaista iki 700 K (430C) perihelyje ir iki 560 K (290C) afelyje. Per ilg Merkurijaus nakt temperatra nukrinta iki -163C. Merkurijaus skersmuo 2,6 karto, o mas 18 kart maesn negu ems. Merkurijus apskrieja Saul per 87,97 dienas, o apie a apsisuka per 58,647 dienos, todl saulin para jame trunka 175,942 ems dienas.

Merkurijaus geologijaMerkurijaus tyrimaiMerkurijaus geologija i vis Sauls sistemos kietj planet maiausiai tyrinta. Kaip Marso ir Mnulio, Merkurijaus geologin istorija yra suskirstyta eras:PretolstojusTolstojusKalorisMansurisKuiperisEros iskirtos santykins geochronologijos bdu.

Detalios paviriaus nuotraukos, gautos 1974-1975 m. kai JAV kosmin stotis Mariner 10 tris kartus praskriejo pro i planet. Manoma, jog i planeta turi madaug 1800 km spindulio geleies ir nikelio branduol, vir jo silikat mantij ir granito bei bazalt plut. Merkurijaus magnetinis laukas madaug 300 kart silpnesnis negu ems. Palidov Merkurijus neturi.4VeneraVenera antroji pagal atstum nuo Sauls planeta. Po Mnulio, tai antrasis pagal viesum objektas naktiniame danguje (iki -4,6 rykio), maksimum pasiekiantis tuoj pat po saullydio arba prie pat saultek. Planetos vardas siejamas su romn groio ir meils deive, tapaia senovs graik Afroditei. Lietuviai j laik Sauls dukromis Vakarine ir Aurine.

Veneros strutraPaviriaus geologijaVidin sandaraBeveik visame Veneros paviriuje pastebimi vulkaninio aktyvumo poymiai. Apskritai, Veneroje yra kelet kart daugiau ugnikalni nei emje, o taip pat 167 gigantiki ugnikalniai, kuri skersmuo didesnis nei 100 km. Veneros krateri dydis labai nevienodas nuo 3 iki 280 km skersmens. Krateri, maesni nei 3 km skersmens, nepastebta. Manoma, kad dl tokios tankios planetos atmosferos, maesni knai tiesiog nepasiekdavo planetos paviriaus arba j kinetin energija sumadavo tiek, kad smgis nebdavo pakankamas imuti krater. Apie Veneros vidin sandar inoma gantinai maai, taiau, kaip ir kitos panaios planetos, turi branduol, mantij ir plut. Pluta, manoma, yra plonesn nei ems (apie 16 km), po ja mantija, siekianti iki 3224~3245 km, o dar giliau metalikas 14 g/cm tankio branduolys.Veneros struktraMagnetinis laukasVenerods debes struktra : Nustatyta, kad Veneros magnetinis laukas yra labai silpnas, madaug 0,1% ems magnetinio lauko stiprumo. Dl to, Sauls vjo elektringosios dalels nra nukreipiamos ir daro tak planetos atmosferai. Manoma, kad toks maas magnetinis laukas yra dl labai lto planetos sukimosi aplink a.

Veneros struktraOrbita ir sukimasisAnkstyvieji tyrinjimaiVenera skrieja aplink Saul vidutinikai nutolusi apie 106 milijonus km ir piln rat apskrieja per 224,7 ems dienas ( tai liausias apsisukimo periodas visoje Sauls sistemoje) . Kaip ir visos planet orbitos, Veneros orbita yra elipss formos, taiau labai artimos apskritimui, orbitos ekscentricitetas (suploktjimas) maesnis nei 1%. Kai Venera atsiduria tarp ems ir Sauls, i padtis vadinama apatine jungtimi, maiausias atstumas tarp planet tampa apie 40 milijon km. i apatin jungtis kartojasi kas 584 ems dienas.Pitagoras, Vl a. pr. ms. er stebdamas planetos judjim nustat, jog rytais ir vakarais patekanti vaigd yra vienas ir tas pats dangaus knas. XVII amiaus pradioje Galiljas Galiljus pastebjo Veneros fazes, kintanias nuo pjautuvo priepiln, o galiausiai piln skritul ir atvirkiai.VeneraMoksliniai tyrimai i emsPalydovaiPirmoji nepilotuojama misija Vener, ir apskritai pirmoji misija kit planet, buvo Venera 1, paleista 1961 m. vasario 12 d. Tai pirmasis Taryb Sjungos dideli pasiekim Veneros programos kosminis aparatas, taiau misijos nevykds. I viso buvo paleista 15 Venera komini aprat. Taip pat iandiena Venus Express ten dirba, krur sukr Europos kosmoso tyrim agentra, o paleido Rusijos kosmoso agentra.Venera palydov (mnuli) neturi, taiau dabar aplink j sukasi asteroidas 2002 VE68.emem yra treia nuo Sauls (tarp Veneros ir Marso) ir penkta pagal mas. ems amius yra apie 4,57 mlrd. met. Jros ir vandenynai sudaro apie 71% viso ems paviriaus, o sausuma uima 29%. Sausumos paviriuje yra nelygum kaln, daub ir panaiai, taiau net didiausi kalnai bei vandenyne giliausios dubos, palyginus su visos ems dydiu, yra labai mai. Dl to bendra ems forma priimta laikyti t, kuri sudaro ramus jr ir vandenyn pavirius, tariamai pratstas per emynus. Toks pavirius vadinamas lygio paviriumi. Tyrimais nustatyta, kad teorinis ems pavirius yra elipsoidas, t. y. figra, kuri gaunama sukant elips apie jos maj a.

ems sandara

Kietas iorinis ems sluoksnis vadinamas pluta, kuri sudaro sustingusios lavos produktai granitai ir bazaltai. Po pluta yra ems mantija, susidedanti i olivino ir pirokseno (magnio ir geleies silikat). Po emynais mantija prasideda 35-70 km gylyje, o po vandenynais 6-10 km gylyje. Mantijos storis apie 2900 km. Po ja yra 2200 km storio skystas sluoksnis, vadinamas iorinis branduolys, kurio viduje gldi 1250 km spindulio kietas vidinis branduolys. J sudaro geleies ir nikelio lydinys su geleies sulfido priemaia. ems centre temperatra siekia madaug 6000 K, o tankis 12-17 g/cm.ems palydovasMnulis vienintelis ems gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis knas. Mnulis nuo ems atitols 1,3 viesos sekunds. Antras pagal viesum (po Sauls) kosminis knas. Plika akimi viesiame Mnulio skritulyje matomos tamsios dms ir lygios emesns sritys; jos vadinamos jromis. viesios sritys yra auktumos ir vadinamos emynais. ie pavadinimai slygiki, nes Mnulio paviriuje nra didelio kiekio vandens. Tiek jrose, tiek emynuose daug krateri. Matomoje Mnulio pusje lygum daugiau negu nematomoje.

MarsasMarsas ketvirtoji pagal atstum nuo sauls ir septinta pagal dyd Sauls sistemos planeta.I ems matomas plika akimi kaip ryki rausvos spalvos vaigd. Dl rausvo atspalvio velgiant i ems kartais vadinama raudonja planeta. Planetos pavadinimas kils nuo romn karo dievo Marso (graik Arjo atitikmuo).

MarsasFizins charakteristikosJudjimasMarsas skrieja aplink Saul elipsine orbita vidutiniu 24,1 km/s greiiu. Nuotolis nuo Sauls kinta nuo 207 iki 249 milijon km. Saul jis apskrieja per 1,9 met (687 ems paras). Vidutinis atstumas nuo Marso iki Sauls yra 228 mln. km (1,52 a.v.). Paros trukm Marse yra tik pusvalandiu ilgesn nei para emje (24,37 val). Panaus ems ir orbitos posvyris ekliptikos (sukimosi) ploktum (25,2), todl Marse, kaip ir emje, keiiasi met laikai. Atmosfera labai reta, jos slgis 170 kart maesnis nei emje. Temperatra ties planetos pusiauju nakt nukrinta iki 170 K (-103C), dien pakyla iki 290 K (+17C); ties aigaliais vidutin temperatra vasar bna apie -75C, iem apie -125C.Aplink Saul Marsas skrieja elipss formos orbita, kurios viename idinyje yra Saul. Dl to Marso nuotolis nuo Sauls kinta nuo 206 iki 250 milijon kilometr. Planetos orbita pasvirusi ekliptikos ploktum (ta ploktuma em skrieja aplink Saul) 1,85. Saul Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/s greiiu. Bdamas ariausiai Sauls Marsas orbitoje skrieja maksimaliu 26,5 km/s, o toliausiai Sauls 21,9 km/s greiiu.MarsasPaviriusAtmosferaMarso paviriuje daug krateri, yra kanjon, ploktikalni, lygum, ugnikalni. Vidutinis auki skirtumas apie 10 mln.km. Kalnuotos Marso sritys meteoritini krateri nustos daugiau, nei emumos, kuri daugiau iauriniame pusrutulyje. Aukiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas, Arsija, Askrja ir Povas), esantys Tarsidos srityje, o j auktis siekia 26-27km. Planetos plutoje yra didiuli plyi ir sprdi; didiausia yra 4000km ilgio, 100km ploio ir iki 6km gylio Marinerio kanjon sistema (Marinerio slnis), besitsiantis beveik lygiagreiai planetos pusiaujui. Vietomis vingiuoja sausos upi vagos. Marso piet pusrutulis apie 3km auktesnis negu iaurinis, be to, pietiniame pusrutulyje ymiai daugiau krateri.

Marso atmosfer sudaro anglies dioksidas (95%), azotas (2,7%), argonas (1,6%), deguonis (0,1%), vandens garai (