ŠINŠILŲ AUGINIMO IR LAIKYMO SĄLYGŲ GYVŪNŲ GEROVĖS

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………

Prorektorius veterinarinei medicinai ir

gyvulininkystei

Prof. Antanas Sederevičius

2015 m. lapkričio mėn. 09 d.

ŠINŠILŲ AUGINIMO IR LAIKYMO SĄLYGŲ GYVŪNŲ GEROVĖS

ASPEKTAIS TYRIMAI

2015 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas:

Prof. Paulius Matusevičius

Kaunas

2015

2

Projekto tyrėjai:

Prof. Paulius Matusevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija

Doc. Gintaras Zamokas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija

Veterinarinės medicinos magistrantė Marijana Lisišina, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas

Tomas Gailius, Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija, vadovas

Daiva Tumėnienė, vyriausioji vetrinarijos gydytoja-inspektorė, Valstybinė maisto ir Veterinarijos

tarnyba, deleguotas atstovas

3

TURINYS

ĮVADAS ................................................................................................................................................. 5

1. TYRIMŲ VIETA, LAIKAS, SĄLYGOS .......................................................................................... 7

2. TYRIMŲ ĮRANGA IR METODAI ................................................................................................... 8

2.1. Šinšilų laikymo įranga ................................................................................................................ 8

2.2. Etologijos vertinimas .................................................................................................................. 8

2.2.1. Šinšilų etologijos tyrimai .................................................................................................... 8

2.3. Zootechniniai tyrimai ................................................................................................................ 13

2.3.1. Šinšilų auginimo intensyvumo nustatymas ....................................................................... 13

2.3.2. Pašarų konversija .............................................................................................................. 14

2.4. Veterinariniai ir patologiniai tyrimai ......................................................................................... 15

2.4.1. Patologiniai anatominiai pakitimai ................................................................................... 15

2.4.2. Šinšilų sveikatingumo tyrimai .......................................................................................... 15

2.5. Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai ........................................................................... 17

2.6. Statistinė duomenų analizė ....................................................................................................... 17

3. TYRIMŲ REZULTATŲ PATEIKIMAS IR ANALIZĖ ................................................................... 18

3.1. Narvų dydžio poveikio šinšilų auginimui ir veisimui gyvūnų gerovės rodiklių vertinimas ..... 18

3.1.1. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai ................ 22

3.1.2. Narvo dydžio (40x50x34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................... 28


3.1.4. Narvų dydžio (60x50x50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................... 41



3.1.7. Narvų dydžio (71x71x100) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai .................. 59


3.1.9. Šinšilų auginimo intensyvumo nustatymas. Pašarų konversija ........................................ 71

3.2. Šinšilų elgesio sutrikimų ir galimų traumų priežastys .............................................................. 83

3.3. Narvų dydžio ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų atsparumui ligoms .................................. 97

3.4. Narvų dydžio poveikis šinšilų sveikatingumui ......................................................................... 98

3.5. Narvų dydžio poveikis šinšilų gyvybingumui ........................................................................ 109

3.6. Narvų dydžio poveikis kailiuko kokybei .................................................................................110

3.7. Narvų dydžio ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų susižalojimams ir galimų traumų

prevencijos priemones ........................................................................................................................ 111

4. ŠINŠILŲ GEROVĖS REKOMENDACIJOS AUGINTOJAMS IR LAIKYTOJAMS .................112

4

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ..............................................................................................................117

Rezultatų sklaida ................................................................................................................................ 120

LITERATŪRA ................................................................................................................................... 124

PRIEDAI ............................................................................................................................................ 126

5

ĮVADAS

Gyvūnų laikymo ir auginimo sistemos pastoviai patiria pasikeitimus ir yra tobulinamos,

kadangi gyvūnų apsauga ir gerovė vis labiau ir labiau tampa reikšminga, tiek sudarant reikiamas

sąlygas patiems gyvūnams, tiek ir siekiant išgauti kokybiškesnius produktus iš pramoninių gyvūnų,

naudojamų ir vartojamų žmonių reikmėms. Tradiciškai žmogaus reikmėms naudojamų gyvūnų, tokių

kaip stambūs raguočiai, kiaulės, avys ir kt., auginimo sąlygos, jų įtaka gyvūnų gerovei ir produktų

gaunamų šių gyvūnų pagrindu kokybei yra plačiai tyrinėta ir tiriama pastoviai. Mokslinių tyrimų,

vykdomų gyvūnų gerovės klausimais, nėra daug, todėl mažai skelbiama duomenų mokslinėje

literatūroje (Edwards 1994 m., Kołacz, Bodak 1999, Temple ir kt. 2011). Objektyvių gerovės

vertinimo metodų naudojimas nustatant gyvūnų gerovę ir komfortą, kaip poveikį auginimo ir laikymo

sąlygoms yra svarbi aplinkybė (Kołacz, Bodak 1999). Lietuvoje, turinčioje ilgametę gyvulininkystės

ir šios srities mokslinių tyrimų patirtį, kuri yra puikiai vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio

šalyse, gyvūnų gerovei ir jas garantuojančių sąlygų tyrimams yra skiriamas išskirtinis dėmesys

(Blekaitis, Fucikas, 2008).

Žmogaus veiklos plėtra, globalizacijos kontekste vykstantys pokyčiai į pramoninių gyvūnų,

naudojamų žmogaus reikmėms, įtraukia vis naujų rūšių gyvūnus. Vieni iš tokių gyvūnų – tai

brangiakailai graužikų rūšies gyvūnai - šinšilos, kurių auginimo verslas pramoniniu būdu sparčiai

plečiasi ir Lietuvoje. Šie gyvūnai yra plačiai auginami Čilėje, Peru, Kanadoje, Vengrijoje, Danijoje,

Lenkijoje ir kt. šalyse.

Šinšilų elgesys laikomas ilgalaikiu gerovės rodikliu, kuris nustatomas pagal keletą veiksnių,

įskaitant narvų dydį ir formą, amžių, lytį ir skaičių laikomų kartu, mitybos režimą, pašarų kokybę ir

išorinius (aplinkos) veiksnius. Gyvūnų veiklos bei elgesio įvairovė yra labai svarbus jų gerovės

rodiklis (Klocek et al., 2005). Praktikoje, gyvūnų elgsenos stebėjimai paprastai atliekami kelias

dienas arba parą (Jensen et al 2007) ir jie yra apriboti iki vieno ar kelių gyvūnų (Klocek et al., 2005).

Šiuolaikiniai technologiniai sprendimai leidžia stebėti ir registruoti elgesio bruožus gyvūnų grupėse,

kurie leidžia surinkti patikimus duomenis apie elgseną (Klocek ir kt., 2000). Svarbią įtaką šių gyvūnų

elgesiui ir gerovei, kurios sąlygas detaliai reglamentuoja ir Lietuvos teisės aktai, turi jų auginimo bei

laikymo sąlygos, kurias labai stipriai išreiškia narvų konstrukcija, dydis ir kiti techniniai elementai.

Tačiau, kaip rodo mokslinių tyrimų analizė, kol kas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse nėra atlikta

rimtų ir ilgalaikių tyrimų šioje srityje. Tuo remiantis LR VMVT parengtame įsakyme „Kailinių

gyvūnų laikymo reikalavimai“ yra pateikusi tik rekomendacinius pasiūlymus dėl šinšilų auginimo

narvų gabaritų (VMVT direktoriaus įsakymas Nr. B1-970).

6

Vertinant tai, LR Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos Sveikatos mokslų

universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkais ir šinšilų augintojais, specialios programos

pagrindu, iniciavo tikslinius tyrimus, kuriais buvo siekiama įverinti įvairių šinšilų auginimui skirtų

narvų, vertinant jų gabaritus ir vidinės įrangos konstrukcijas, įtaką šių gyvūnų gerovei.

Tyrimų objektas - ilgauodegės Standart veislės šinšilos (Chinchilla lanigera)

Tyrimų tikslas - nustatyti šinšilų skirtingų dydžio narvų ir jų įrangos sistemų atitikimą bei

poveikį gyvūnų gerovės rodikliams

Pagrindiniai tyrimų uždaviniai - skirtingų narvų dydžių bei sistemų, įvertinant ir kitų šalių

patirtį (Lenkijos, Latvijos, o taip pat Europos Komisijos 2001 m. rekomendacijas) įtakos šinšilų

gerovei ir optimalių auginimo sąlygų užtikrinimo vertinimas:

nustatyti narvų dydžio poveikio šinšilų prieauglio auginimui, veisimui ir reprodukcijos

rodikliams;

nustatyti šinšilų elgesio sutrikimų ir galimų traumų priežastis;

nustatyti narvų dydžio poveikį atsparumui ligoms;

nustatyti narvų dydžio poveikį gyvybingumui;

nustatyti narvų dydžio poveikį sveikatingumui;

nustatyti narvų dydžio poveikį kailiuko kokybei;

nustatyti narvų dydžio poveikį susižalojimams ir galimų traumų prevencijos priemones;

parengti šinšilų gerovės rekomendacijos augintojams ir laikytojams.

7

1. TYRIMŲ VIETA, LAIKAS, SĄLYGOS

Tyrimai atlikti 2015 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Veterinarijos akademijoje, Alvydo Barsteigos ūkyje (Utenos r., Vaikutėnų k.) su ilgauodegėmis (lot.

Chinchilla lanigera) „Standart“ veislės šinšilomis. Tyrimams atlikti atrinkta 600 vnt. šinšilų, iš jų

120 patelių su jaunikliais. Šinšilos buvo atvestos per vieną reprodukcijos ciklą, bandymo metų

laikomos individualiuose narveliuose, šeriamos ir girdomos ad libitum (1 priedas). Šinšilos analogų

principu suskirstytos į grupes po 5 gyvūnus kiekvienoje. Visų grupių šinšilų patalpų sąlygos buvo

vienodos: oro temperatūra – 22°C (±2 °C), santykinė oro drėgmė – 60-75 proc., santykinis šviesos

režimas diena/naktis – 12/12 valandų (1.1 priedas). Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo

įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo

tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4

tomas, p. 325), 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir

kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga,

suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 292) su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 609), 2007 m. birželio 18 d. Komisijos

rekomendacija 2007/526/EB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų

laikymo ir priežiūros gairių (OL 2007 L 197, p. 1), Europos Komisijos rekomendacijų dėl

eksperimentinių gyvūnų eutanazijos 1 ir 2 dalimis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008

m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. B1-639 „Dėl Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo

tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.155 „Dėl Geros laboratorinės

praktikos (GLP) taisyklių neklinikinių (eksperimentinių) laboratorijų tyrimams“ (Žin., 1999, Nr. 35-

1053).

Šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų vertinimo gyvūnų gerovės aspektais principinė bandymo

schema pateikiama 2 paveiksle.

Valstybinė maisto ir Veterinarijos tarnyba, moksinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto

vykdymui buvo deleguotas VMVT Utenos rajono atstovas (priedai 1, 2, 3).

8

2. TYRIMŲ ĮRANGA IR METODAI

2.1. Šinšilų laikymo įranga

Tyrimams atlikti buvo atrinkta 600 vnt. šinšilų, iš jų 120 patelių su jaunikliais. Šinšilų

gerovės tyrimai buvo vykdomi naudojant aštuonis skirtingų gabaritų ir trijų dugnų tipų narvų

variantus, kurie yra pateikti 2 pav., turinčius vienodą papildomą įrangą - patino kanalą, smėlio

dėžę (maudyklę), L formos lentynėlę (150x150x200 cm) ir silikatinį blokelį šinšilų graužimo

poreikiams tenkinti (1 pav.). Dugnų konstrukcijos buvo sekančios: (A) vielos tinklas, (B)

kombinuotas, (C) plokščiadugnis.

1 pav. Šinšilų laikymo narvo ir jo įrangos bendrinė schema. (Matmenys pateikiami

centimetrais, cm). X, Y, Z – narvo gabaritai.

Viso tyrimams buvo naudojami 24 narvų tipai (derinant atskirų aštuonių skirtingų

gabaritų narvus su trimis dugnų variantais), jų įtaką (gabaritų ir dugno konstrukcijos požiūriu)

gyvūnų gerovei, auginimo procese, vertinant pagal kiekvieną tipą atskirai, penkių narvų

sistemos pagrindu. Visumoje tyrimai buvo vykdomi 120 narvų pagrindu.

2.2. Etologijos vertinimas

2.2.1. Šinšilų etologijos tyrimai

Gyvūnų adaptacijos laikotarpis tiriamajame narve - 3 dienos, tiriamasis laikotarpis - 5 dienos.

Vaizdo kamera 24 val. per parą fiksuojami fiziologiniai išorinių požymių analizės rodikliai. Vaizdo

medžiagos pagrindu bus vertinama šinšilų etologijos rodikliai:

9

Elgsena pagal Bigami ir Beach (1968), Schweigart (1995), Van der Hage ir Bakker (1994).

Komfortiškas elgesys (maudymasis smėlyje, kailiuko valymas liežuviu ir dantimis) pagal

Bigami ir Beach (1968); L.de Laat (1995), Schweigart (1996).

Judėjimas į priekį (šokinėjimas, vaikščiojimas, straksėjimas) pagal Schweigart (1995).

Kovingas elgesys (gąsdinimas, puolimas ir sprukimas) pagal Schweigart (1995), Dekker–de

Wit (1992), Bickel (1983).

Lytinis elgesys pagal Bigami ir Beach (1968).

Vaikavimasis ir jauniklių priežiūra pagal Dekker-de Wit (1992), Bickel (1983), Schweigart,

(1995), Puzder ir Novikmec (1992), Dekker-de Wit (1992).

Miegas ir poilsis pagal Schweigart (1996).

Objektų graužimas pagal Bouwens (1995).

Jauniklių elgesys pagal Weir (1970), Bickel (1983).

Kitas elgesys (griežimas dantimis, pseudoseksualinis elgesys ir skleidžiami garsai) pagal

Dekker-de Wit (1992).

Elgesio sutrikimai pagal Wiepkema (1985), Hartmann (1993), Haferbeck (1982), Schweigart

(1995), Bickel (1983).

10

Šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų vertinimas gyvūnų gerovės aspektais

Etologiniai, zootechniniai, veterinariniai patologiniai,

morfologiniai ir biocheminiai, statistiniai tyrimai

Etologijos vertinimas

Šinšilų laikymo įranga

Šinšilų etologijos

tyrimai

Zootechniniai tyrimai

Šinšilų auginimo

intensyvumo nustatymas

Pašarų konversija

Veterinariniai ir

patologiniai tyrimai

Patologiniai

anatominiai pakitimai

Sveikatingumo tyrimai

Morfologiniai ir

biocheminiai kraujo

tyrimai

Dugnas A,B,C

27x27x50

1 grupė

Šinšilų narvų grupės pagal narvo dydį ir dugną: (A) vielos tinklas, (B) kombinuotas, (C) plokščiadugnis

kombinuotuose narvuose.

Dugnas A,B,C

71x71x100

2 grupė

Dugnas A,B,C 50x50x34 3 grupė

Dugnas A,B,C 40x50x34

4 grupė


5 grupė


6 grupė


7 grupė


8 grupė

Statistinė duomenų

analizė

11


Etologiniai, zootechniniai, veterinariniai

patologiniai, morfologiniai ir biocheminiai,

statistiniai tyrimai




tyrimai


Šinšilų auginimo


Pašarų konversija

Veterinariniai ir


Patologiniai



Morfologiniai ir

biocheminiai kraujo

tyrimai

Dugnas A,B,C

27x27x50

1 grupė



Dugnas A,B,C

71x71x100

2 grupė



4 grupė


5 grupė


6 grupė


7 grupė


8 grupė


analizė

12

2 pav. Principinė tyrimų schema

Pastaba: 1, 2 grupės - Šinšilų jaunikliai (2 - 3 mėn. amžiaus) n=120; 3-9 grupės - Suaugę šinšilų patinai ir patelės (12 mėn. amžiaus) n=120;

3-9 grupės - Vaikingos šinšilų patelės n=120; 3-9 grupės - Šinšilų patelės su jaunikliais (1 mėn. laikotarpis) n=120; 3-9 grupės - Atjunkytas

šinšilų prieauglis (4, 5, 6, 7, 8 mėn. amžiaus) n=120.


Etologiniai, zootechniniai, veterinariniai

patologiniai, morfologiniai ir biocheminiai,

statistiniai tyrimai




tyrimai


Šinšilų auginimo


Pašarų konversija

Veterinariniai ir


Patologiniai



Morfologiniai ir

biocheminiai kraujo

tyrimai

Dugnas A,B,C

27x27x50

1 grupė



Dugnas A,B,C

71x71x100

2 grupė



4 grupė


5 grupė


6 grupė


7 grupė


8 grupė


analizė

13

Gyvūnų gerovės vertinimo kriterijai pagal D.M.Broon:

1. Gerbūvio rodikliai pagal antinksčių liaukos aktyvumą1:

Labai geras Retkarčiais pasireiškiantis padidėjąs antinksčių aktyvumas

Labai blogas Patologinės pasekmės, kilusios dėl sumažėjusio antinksčių aktyvumo

Rizikos kriterijai Pasikartojantis (dažnas) antinksčių aktyvumas, aukštesnis enzimo sintezės

lygis

2. Stereotipų dažnumas:

Labai geras Atsitiktiniai stereotipiniai judesiai

Labai blogas Stereotipiniai judesiai trunka 40% viso aktyvaus judėjimo laiko

Rizikos kriterijai Stereotipiniai judesiai trunka 5% viso aktyvaus judėjimo laiko

3. Gerbūvio rodikliai pagal augimo, reprodukcijos ir gyvenimo trukmės duomenis:

Labai geras Normalus augimas, reprodukcija ir amžius

Labai blogas Labai pablogėjęs augimas (daug skurdukų), maža reprodukcija, trumpas

amžius

Rizikos kriterijai Pablogėjąs augimas ir sumažėjusi reprodukcija

4. Gerbūvio rodikliai pagal žaizdų atsiradimą ir bendrą pakenkimą:

Labai geras Nėra žaizdų

Labai blogas Gyvūnas žaizdotas, nemiega ir kenčia

Rizikos kriterijai Atsiranda pavienės žaizdos ir mieguistumas

5. Gerbūvio rodikliai pagal imuninės sistemos funkcijas, ligų ir kančių pobūdį;

Labai geras Imuninė sistema funkcionuoja gerai, gyvūnas sveikas ir žvalus

Labai blogas Esminė imuno depresija, dažnų ligų sunki eiga

Rizikos kriterijai Nedidelė depresija, padažnėjusios ligos, gyvūnas mieguistas, nežvalus

Stebėjimų pabaigoje vaizdo medžiagos pagrindu bus sudaromos diagramos, kuriose 15 min. (ar

ne per daug mažas intervalas?) intervalais bus parodomas šinšilų veiklos dažnumas.

1Pastaba: dėl šinšilos dydžio (šinšilos svoris, max 800-900g) „Gerbūvio rodikliai pagal

antinksčių liaukos aktyvumą“ nebus nustatomi.

2.3. Zootechniniai tyrimai

2.3.1. Šinšilų auginimo intensyvumo nustatymas

Šinšilų augimo dinamikai įvertinti buvo nustatyti zootechniniai auginimo rodikliai.

1 lentelė. Šinšilų augimo dinamika ir koreliacinis ryšys su narvo tipu Grupė Pašaro

suvartojimas

g/gyvūnui

Pradinis svoris

g/gyvūnui

Galutinis svoris

g/gyvūnui

Prieaugis

g/gyvūnui

Pašaro konversijos

koeficientas g/g

14

2.3.2. Pašarų konversija

Pašarų kiekis šinšiloms buvo normuotas individualiu būdu, visą bandymo laiką šinšilos gaus

visavertį kombinuotą pašarą su pašariniu priedu (2 lentelė). Šinšilos buvo šeriamos ad libitum, pašaro

granulės ~ 3 mm diametro, naudojamos bunkerinės šėryklos. Augimo intensyvumui nustatyti šinšilos

buvo sveriamos bandymo pradžioje ir bandymo pabaigoje, paskaičiuota pašarų konversijos laipsnis.

2 lentelė. Šinšilų visaverčio kombinuotojo pašaro sudėtis

Pašaro sudėtis, proc. Kiekis, proc.

Apykaitinė energija MJ/ kg

Žali proteinai

Žali riebalai

Žalioji ląsteliena

Žali pelenai

Lizinas

Metioninas

Ca

P

Na

9,99

17,73

4,70

12,90

7,40

1,20

0,70

0,90

0,61

0,05

Vidutinis šinšilų svorio prieaugis per periodą

AWG = F – S (1)

F - vidutinis šinšilų svoris bandmo pradžioje

S - vidutinis šinšilų svoris bandymų pabaigoje Vidutinis šinšilų suvartoto pašaro kiekis per dieną/ X laikotarpį

A (2)

(B*C) + (D)

A - pašarų kiekis, suvartotas per visą periodą B = šinšilų kiekis

C - ekepermento laikotarpis, dienų skaičius

D = dienų iki eksperimento su šinšilomis pabaigos kiekis

Pašaro suvartojimas per periodą

Bendras pašarų kiekis, suvartotas per periodą kiekvienoje imtyje

Bendras svorio prieaugis per periodą

15

2.4. Veterinariniai ir patologiniai tyrimai

2.4.1. Patologiniai anatominiai pakitimai

Nustačius elgesio sutrikimus papildomai buvo apžiūrimos ir vertinamos šinšilų patologijos: kojų

(galūnių) pastatymo patologija (netaisyklingas), nagų patologija (pakitusi nagų forma), letenėlių

patologija (opos, žaizdos) (3 lentelė). Šinšilų išoriniai sužalojimai buvo vertinami pagal Bickel

(1983) ir Hartmann (1993).

3 lentelė. Šinšilų patologiniai anatominių dalių vertinimai

Anatominė dalis/pakitimas Grupė

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Kojų (galūnių) pastatymas

Nagai

Letenėlės

Kiekybiniai analizės pokyčiai buvo padaryti lyginamaisiais metodais.

2.4.2. Šinšilų sveikatingumo tyrimai

Šinšilos kiekvieną dieną (ryte ir vakare) per visą bandymo laikotarpį buvo stebimos ir

registruojamos visose grupėse. Šinšilų sveikatingumas buvo vertinamas pagal FELASA

rekomendacijas (www.felasa.eu). Apžiūrint šinšilas buvo stebima jų elgsena, judesiai, kūno padėtis,

plaukų bei odos pakitimai, šlapimo ir išmatų konsistencija, diarėja. Šinšilų imlumas ligoms buvo

nustatomas pagal Schweigart (1995), Van der Hage ir Bakker (1994), Haferbeck (1982), Schweigart

(1995), Hartmann (1993), Bickel (1983) metodikas. Šinšilų sumažėjęs produktyvumas buvo

nustatomas pagal Wiepkema (1994), Bicker (1983), Haferbeck (1983), Bouwens-Graauwelman

(1995), Garcia, (1991), Nordholm (1992).

16

4 lentelė. Šinšilų sveikatingumo vertinimas

Laikas Elgsena Judesiai Kūno padėtis Plaukų, odos

pakitimai

Šlapimo, išmatų

konsistencija

Diarėja Pastabos

Įprasta Pakitusi Įprasti Pakitę Įprasta Pakitusi Yra Nėra Įprasta Pakitusi Yra Nėra

08:30

16:30

8:30

16:30

8:30

16:30

8:30

16:30

8:30

16:30

17

2.5. Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai

Morfologiniai kraujo rodikliai buvo nustatyti Abacus junior automatiniu

hematologiniu analizatoriumi tyrimo pabaigoje (8 dieną). Kraujas buvo paimtas iš

šinšilos užpakalinės kojos venos v.femoralis, 0.5-1.0 ml kraujo mėginio. Abacus

junior analizatoriumi buvo nustatoma 13 kraujo rodiklių: bendras leukocitų kiekis,

limfocitų, neutrofilų, monocitų, eozinofilų, bazofilų procentas, trombocitų kiekis ,

eritrocitų kiekis, hemoglobinas, hematokritas, vidutinis ląstelės tūris, vidutinė

hemogobino koncentracija ląstelėje, retikuliocitų procentas.

Biocheminių kraujo rodiklių nustatymas. Šinšilų kraujo serumo biocheminiai

rodikliai buvo nustatomi automatiniu analizatoriumi “VetScan VS2” (Abaxis, JAV)

tyrimo pabaigoje (5 dieną). Kraujas buvo paimtas iš šinšilos užpakalinės kojos venos

v.femoralis į mėgintuvėlius su antikoaguliantu ličio heparinu. Tyrimui atlikti pakanka

100 μl kraujo. Šiuo aparatu buvo nustatyti šie 14 kraujo biocheminių rodiklių:

albuminai (ALB), šarminė fosfatazė (ALP), alaninaminotransferazė (ALT), amilazė

(AMY), bendras bilirubinas (TBIL), kraujo azotinės medžiagos (BUN), kalcis (CA),

fosforas (PHOS), kreatininas (Cre), gliukozė (Glu), natris (NA), kalis (K), bendras

baltymų kiekis (TP) ir globulinai (GLOB).

2.6. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta taikant statistinę programą Origin Lab

software 8.0 (OriginLab, USA, 2010). Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ( x ),

vidutinė aritmetinė paklaida (±m). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant

stjudento t – testą. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p< 0,05.

18

3. TYRIMŲ REZULTATŲ PATEIKIMAS IR ANALIZĖ

3.1. Narvų dydžio poveikio šinšilų auginimui ir veisimui gyvūnų gerovės rodiklių

vertinimas

Prisitaikančio elgesio reakcijos yra labai svarbios gyvūnui išlaikant

homeostazę, ypač leidžiant gyvūnui kontroliuoti ir keisti savo aplinką (Garner,

2005). Nenormalus pasikartojantis elgesys gali atsirasti, kai gyvūnas yra laikomas

aplinkoje su sensorinės arba pažinimo stimuliacijos apribojimu arba kai jis yra

veikiamas nuolatinių dirgiklių ir gali būti ypač ryškus, kai gyvūnas negali

išreikšti elgsenos, kuri paprastai turėtų būti svarbi augant natūralioje gamtoje,

arba kai gyvūnas negali elgtis taip, kad būtų atstatyta jo elgsenos pusiausvyra.

Pasikeitęs elgesys yra ne tik, kaip prastos gyvūnų gerovės rodiklis, tačiau taip pat

dažnai, kaip streso indikatorius (Garner, 2005; Mason, 1993).

Intensyvus šinšilų auginimas ir veisimas, auginimo programos, suformavo

šinšilų elgsenos stereotipus ir auginimo praktiką. Šinšiliukai gimsta pilnai apaugę

kailiu, judantys ir su atmerktomis akimis. Naujagimis sveria 30 – 60 g, suaugusio

gyvūno svoris 400 – 6 Šinšilų veisimas ir reprodukcija. Vaisingumo ir vislumo

rodikliai yra apibrėžiantys reprodukcinį patelių produktyvumą. Tiek genetiniai, tiek

aplinkos veiksniai turi įtakos reprodukciniam patelių produktyvumui. Daugelis

faktorių, ypač aplinkos sąlygos gali turėti įtakos šinšilų veisimo rezultatams.

Tyrimų rezultatai parodė, kad dažniausiai pasitaikantis šinšilų naujagimių

skaičius vadoje yra du gyvūnai, atitinkamai sudaro 59,7 % visų laikymo tipų, t.y.

visų 8 tiriamųjų laikymo sistemų grupių atvejais. Šinšilų vados, kuriose gimė trys

jaunikliai atitinkamai sudarė 25,11 %, o vados su vienų jaunikliu – 10,08 %. 12

šinšilų gimė vadose su 4 jaunikliais, kas sudarė tik 6,94 %. Dažniausiai šinšilos veda

po 1 jauniklį - 47,2%, 2 jauniklių vados sudaro 29,7%, 3-jų - atitinkamai 7,6% ir 4

jauniklių vados - 0,6%. Visų tiriamųjų grupių vidutinis šinšilų jauniklių kūno svoris

gimus buvo 49,5 g. Didžiausia vidutinė kūno masė nustatyta šinšiloms, kurių vadose

buvo 1 jauniklis, o mažiausia tose vadose, kuriose buvo 4 gimę gyvūnai.

19

Bendras mirtingumas šinšilų jaunikliams nuo gimimo iki nujunkymo buvo

19,52 %, iš jų per pirmąsias 2 savaites mirė 17,9 % jauniklių. Jarosz ir Rżewska

(1996) tyrimų duomenis, pirmosios 2 savaitės po gimimo yra laikomos kritiškai

svarbiomis jaunų šinšilų išgyvenamumui. Šiuo periodu yra pastebimas didžiausias

mirtingumo rodiklis (apie 20%), kuris gali būti sąlygotas mažo atsparumo, sąlygoto

patelės pieno nepakankamumu. Mažas šinšilų kūno svoris gimimo metu koreliuoja su

aukštu mirtingumu: jautresnės yra lengvesnės šinšilos.

Kūno svorio kitimas jaunoms šinšiloms vystantis nuo gimimo iki 16 gyvenimo

savaitės, priklauso ir koreliuoja nuo jų kūno svorio gimimo metu. Šinšilų jaunikliai

sveriantys 30 - 39 g, pasiekę 4 mėn. amžių vidutiniškai svėrė 362,8 g, šinšilų

jaunikliai atitinkamai 60-69 g svorio, tuo pačiu metu svėrė vidutiniškai 480,2 g.

Nustatytas kūno svorio skirtumas tarp gyvūnų svorio skirtingose grupėse buvo 117,4

g. Koreliacijos koeficientas tarp šinšilų gimimo svorio ir svorio 16-ąją savaitę,

atitinkamai nustatytas 0,496 koreliacijos koeficientas. Tyrimų rezultatai rodo, kad

tarpusavio priklausomybę, t.y. gimę didesnio svorio šinšilų jaunikliai, pasiekę 4 mėn.

amžių taip pat turi didesnį svorio indeksą.

Tyrimų rezultatai parodė, kad lyties įtaka šinšilų kūno masės rodiklių

skirtumams buvo statistiškai nepatikimas skirtingais amžiaus laikotarpiais. Tyrimų

laikotarpio metu iki 4 mėn. amžiaus, patelėms buvo nustatytas mažesnis kūno svoris.

Šinšilos 4 mėn. amžiuje turi fiziologinio brendimo pradžia ir tai gali turėti įtakos

vyresnio amžiaus šinšilų kūno svorio skirtumams tarp patinų ir patelių. Kad pilnai

įvertinti lyties įtaką šinšilų kūno masei, būtina atlikti tyrimus su šinšilų populiacija,

vertinant 12 mėn. šinšilų auginimo laikotarpio ciklą, t.y. nuo gimimo iki palikuonių

atvedimo ir jų įvertinimo.

Jarosz ir Rżewska (1996) tyrimų duomenimis nustatyta, kad šinšilų patinai yra

mažesni nei patelės. Vados su vienu jaunikliu pasižymi didesniu kūno svoriu

priaugimu, lyginant su kitomis grupėmis. Vados su trimis jaunikliais

charakterizuojamos su žymiai mažesniu kūno svorio vidurkiu nei kitų grupių vados,

net ir su keturiais jaunikliais vadoje. Tai gali sąlygoti nedidelė keturių jauniklių vadų

imtis. Barabasz ir Łapiński (2008) tyrimais nustatė žymius jauniklių kūno svorio

20

skirtumus vieno ir trijų jauniklių vadose per laktacijos laikotarpį, atitinkamai iki 5

savaičių amžiaus. Žymūs skirtumai taip pat pastebimi vieno ir dviejų jauniklių vadose

pirmuoju laktacijos laikotarpiu. Šie skirtumai sumažėjo, kai šinšilų jaunikliai pradėjo

ėsti koncentruotąjį pašarą. Dviejų jauniklių vadose vidutiniai kūno svoriai buvo

didesni nei trijų jauniklių vadose atitinkamai 14, 21 ir 28 amžiaus dieną visuose 8

grupėse. Tai gali būti paaiškinam dėl šinšilų patelės pieningumo ir pieno liaukos

fiziologinių funkcijų nepakankamumo gyvūnų skaičiui (Laber – Laird et al.,1996).

Tyrimų rezultatais nustatyta, kad pašarų suvartojimas koreliuoja su dugno

kombinacijų sistemomis bei priklauso nuo šinšilų fiziologinės amžiaus grupės.

Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo

gyvūnų amžiaus grupės bei narvo įrangos sistemos

Šinšilų

fiziologinė

amžiaus grupė

Narvo įrangos sistema

A B C

Šinšilų

jaunikliai 2-3

mėn. amžiaus

+ 0,5359

vidutinė teigiama

+ 0,3782

silpna teigiama

+ 0,8135

stipri teigiama

Šinšilų patinai

ir patelės 4-8

mėn.amžiaus + 0,8455

stipri teigiama

+ 0,1318 + 0,8875

silpna teigiama

stipri teigiama

Patelės ir

patinai, vyresni

nei 12 mėn.

+ 0,7564

stipri teigiama

+ 0,6983 + 0,7635

stipri teigiama

stipri teigiama

Šeimos

(vaikingos

patelės ir

patinai)

+ 0,4514

silpna teigima

+ 0,1590

silpna teigiama

+ 0,2296

silpna teigima

Patelės su

jaunikliais

- 0,0674

labai silpna

neigiama

- 0,6783

labai silpna

neigiama

+ 0,2484

silpna

teigima

21

Šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės ir pašarų sunaudojimo pokytis

kai gyvūnai buvo laikomi ant kieto pagrindo su drožlėmis (C) nustatyta

stipri teigaima (+ 0,8135) koreliacija, patelėms su jaunikliais kurios buvo

laikomos plokščiadugniuose vielos (A) dugno narveliuose nustatyta labai

silpna neigiama (- 0,0674), atinkamai - kombinuoto dugno (B) - labai

silpna neigiama (- 0,6783) bei laikant ant kieto pagrindo (C) - silpna

teigiama (+ 0,2484) koreliacija.

22

3.1.1. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms

tyrimai

3 pav. Šinšilų narvų dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio

šinšiloms vertinimas, 1 blokas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015

Vaikutėnai).

Atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, šinšilų gimusių jauniklių svorio dinamika

nuo 30 iki 110 g imtyje. Šinšilų augimo sparta 1-ąją ir 2-ąją savaitę buvo nedidelė.

Per pirmąją savaitę šinšilų jaunikliai per parą priaugo vidutiniškai 2,85 g,

atitinkamai antrosios svaitės laikotarpyje paros priesvoris vidutiniškai buvo 3,86 g,

trečios savaitės amžiaus grupėje atitinkamai 6,93 g arba 41,15 proc. daugiau

(p<0,001) palyginti su bendraamžiais laikytais narvuose.

Atjunkomos šinšilos 8 sav. amžiaus svėrė vidutiniškai 289,7 g.

Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio

koreliacinis ryšys

27 x 27

x 50

71 x 71

x 100

50 x 50

x 34

40 x 50

x 34

60 x 50

x 50

71 x 50

x 40

50 x 50

x 50

71 x 71

x 50

-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126

silpna

neigiama

silpna

teigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

labai

silpna

neigima

labai

silpna

teigiama

vidutinė

teigiama

23

4 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų ir

patelių 4-8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -

Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).

Tyrimų rezultatais nustatyta, kad 27 x 27 x 50 dydžio (mažiausio) narvuose

atitikamai patinų ir patelių 4-8 mėn. amžiaus pašarų suvartojimas buvo didesnis

laikomų garduose C. Visuose grupėse nustatytas šinšilų masės sumažėjimas.

Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir negali būti

rekomenduojams šinšilų auginime.

Pastaba: Šinšilų auginimo duomenų archyvas: http://www.tagava.lt/naujienos/30-

moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai.

0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

420,6

492,4

583

403,6

477,2

565

128,2

130,4

163,2

Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje Suėstas pašaras, g

https://mail.lsmuni.lt/owa/redir.aspx?SURL=E-LmffBZIxdB_zwPHTOfPiabA_HpZ1xbIeqjEgiasoFkg-Tt_ujSCGgAdAB0AHAAOgAvAC8AdwB3AHcALgB0AGEAZwBhAHYAYQAuAGwAdAAvAG4AYQB1AGoAaQBlAG4AbwBzAC8AMwAwAC0AbQBvAGsAcwBsAGkAbgBpAGEAaQAtAHMAaQBuAHMAaQBsAHUALQBnAGUAcgBvAHYAZQBzAC0AdAB5AHIAaQBtAGEAaQA.&URL=http%3a%2f%2fwww.tagava.lt%2fnaujienos%2f30-moksliniai-sinsilu-geroves-tyrimai


24

5 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių

2-3 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo

ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).

Tyrimų rezultatais nustatyta, kad 27 x 27 x 50 dydžio (mažiausio dydžio)

narvuose šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės dinamikai amžiaus pašarų

suvartojimas buvo didesnis laikomų garduose B ir turėjo teigiamą poveikų masės

priaugimui. Grupėse A ir C nustatytas šinšilų masės sumažėjimas.





0 200 400 600 800 1000

A

B

C

352,6

249,2

383,6

341,4

295,75

371,8

177,2

292

144,2




25


patelių vyr. nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B

- Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).


narvuose šinšilų patinų ir patelių vyresnių nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai ir

pašarų suvartojimui turėjo neigiamą poveikį. Skirtumai tarp grupių buvo statistiškai

nepatikimi.





0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

536,2

580,6

597

516,6

562,4

583,2

140,2

177,6

169,2




26

7 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų vaikingų

patelių masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir

kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).


narvuose šinšilų vaikingų patelių masės dinamikai ir pašarų suvartojimui turėjo

neigiamą poveikį. Skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi.





0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600

A

B

C

721,4

712,4

670,4

665

661,4

630,4

171,8

137,2

226,8




27

8 pav. Narvo dydžio (27 x 27 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių su

jaunikliais masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir


Tyrimų rezultatais nustatyta, kad 27 x 27 x 50 dydžio (mažiausio dydžio) narvuose

šinšilų patelių su jaunikliais masės dinamikai ir pašarų suvartojimui turėjo vienodą

poveikį. Skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi.





0 500 1000 1500 2000

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

Šeimos

AB

C

768

107,4

750,2

115,4

728,6

718,6

161,8

677,4

168,2

705,8

488,2

455,6

308,2




28

3.1.2. Narvo dydžio (40x50x34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai


šinšiloms vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015 Vaikutėnai).


koreliacinis ryšys

27 x 27

x 50

71 x 71

x 100

50 x 50

x 34 40 x 50

x 34

60 x 50

x 50

71 x 50

x 40

50 x 50

x 50

71 x 71

x 50

-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126

silpna

neigiama

silpna

teigiama

silpna

neigiama silpna

neigiama

silpna

neigiama

labai

silpna

neigima

labai

silpna

teigiama

vidutinė

teigiama

29

10 pav. Narvo dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių

2-3 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B –


Narvo dydžio 40 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų augimui buvo

panašus, skirtumai statistiškai nepatikimi.



0 200 400 600 800 1000

A

B

C

354,4

334,6

380,2

357,2

346,8

391,2

206

208,2

200,2




30


patelių 4 - 8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -






0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

573,6

511,4

563,6

531

494

550

131,4

167,8

207

Svoris g bandymo pradžioje Svoris g bandymo pabaigoje



31








0 500 1000 1500 2000

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

AB

C

642,4

196,2

632

228,4

726,4

134,8

604,6

234,4

598

271

689,2

155,4

283,4

271,8

259,2


Suėstas pašaras, g



32

13 pav. Narvo dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patinų

ir patelių vyresnių nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo

pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C –

Plokščiadugnis narvo pagrindas).





0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

567,4

545,8

537,2

552,8

534,2

520

188,2

246

199,8




33

14 pav. Narvo dydžio (40 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų šeimų

(vaikingos patelės ir patinai) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas;

B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo

pagrindas).





0 500 1000 1500 2000

A

B

C

638

687,8

588,6

614

669,4

580,8

290

340,6

317,4




34

3.1.3. Narvo dydžio (50x50x34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai

15 pav. Šinšilų narvų dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms

vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015 Vaikutėnai).


koreliacinis ryšys

27 x 27

x 50

71 x 71

x 100 50 x 50

x 34

40 x 50

x 34

60 x 50

x 50

71 x 50

x 40

50 x 50

x 50

71 x 71

x 50

-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126

silpna

neigiama

silpna

teigiama silpna

neigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

labai

silpna

neigima

labai

silpna

teigiama

vidutinė

teigiama

35

16 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis patelių ir patinų

vyresnių nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B –






0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

537

564,2

585,8

520,4

551,2

535,8

203,6

185,6

146,6




36

17 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis atjunkytų šinšilų

prieauglio 4-8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B –






0 200 400 600 800 1000

A

B

C

338,2

295,2

285,6

343,2

305,75

301,6

218

157,4

215,6




37

18 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šeimos (vaikingos

patelės ir patinai) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B – Vielos tinklo






0 500 1000 1500 2000

A

B

C

611,4

710,2

604,2

588,8

640,2

617,75

334,4

364

302,4




38

19 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių 2-3

mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B – Vielos tinklo ir






0 200 400 600 800 1000

A

B

C

341,4

304,4

294

352,2

291,4

296,4

177

150,2

196




39


ir patelių masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B – Vielos tinklo ir






0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

521,2

517,8

604,4

508,8

500,2

569,4

186

155,8

151,4




40

21 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 34) ir jų įrangos sistemų poveikis patelių su

jaunikliais masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B – Vielos tinklo






0 500 1000 1500 2000

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

AB

C

738,8

161,2

694,2

133,4

719,2

185,4

681,8

190,2

652,2

159,8

676,4

233,4

275

310,2

325,2




41

3.1.4. Narvų dydžio (60x50x50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms tyrimai


šinšiloms vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015, Vaikutėnai).


koreliacinis ryšys

27 x 27

x 50

71 x 71

x 100

50 x 50

x 34

40 x 50

x 34 60 x 50

x 50

71 x 50

x 40

50 x 50

x 50

71 x 71

x 50

-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126

silpna

neigiama

silpna

teigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama silpna

neigiama

labai

silpna

neigima

labai

silpna

teigiama

vidutinė

teigiama

42


ir patelių 4-8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas;


pagrindas).





0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

521,2

517,8

604,4

508,8

500,2

569,4

186

155,8

151,4




43

24 pav. Narvo dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų

jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas;


pagrindas).





0 200 400 600 800 1000

A

B

C

311,6

324

297,8

321,8

330,8

322,6

215,2

231

205





44

25 pav. Narvo dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių

su jaunikliais masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos

tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).





0 500 1000 1500 2000

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

AB

C

671,6

175

656,2

157,8

712,2

100,8

650,8

216

613,8

189

668,2

136,8

332,4

326,6

319,6





45


ir patelių vyresnių nei 12 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo

pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C –

Plokščiadugnis narvo pagrindas).





0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

537,4

500,2

548,8

528

470,4

542,8

242

175,6

232,2




46

27 pav. Narvo dydžio (60 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų

vaikingų patelių ir patinų (šeimos) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo

dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo

pagrindas).





0 500 1000 1500 2000

A

B

C

627,2

725,6

742

606,4

692,6

675,6

326,6

353,4

349,8





47


28 pav. Šinšilų narvų dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikio šinšiloms

vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015, Vaikutėnai).


koreliacinis ryšys

27 x 27

x 50

71 x 71

x 100

50 x 50

x 34

40 x 50

x 34

60 x 50

x 50

71 x 50

x 40 50 x 50

x 50

71 x 71

x 50

-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126

silpna

neigiama

silpna

teigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

labai

silpna

neigima

labai

silpna

teigiama

vidutinė

teigiama

48

29 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių ir

patinų vyresnių nei 8 mėn. masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -






0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

594,4

613

599,6

584,2

574,8

574,4

168,6

153,2

131,4




49


patelių masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir






0 500 1000 1500 2000

A

B

C

659,4

792,4

682,6

644,8

756,4

636

212,6

191,2

219,4




50


patelių ir patinų (šeimoms) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -






0 500 1000 1500 2000

A

B

C

668,6

777,6

716,2

653,8

723

686,6

295,2

239,8

263,2




51

32 pav. Narvo dydžio (50 x 50 x 50) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų patelių ir

patinų (4-8 mėn. amžiaus) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -






0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

539

421,2

475,6

510,2

420

470

162,4

184,2

204,4




52


mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir






0 200 400 600 800 1000

A

B

C

327,8

248,2

285,6

341,4

258,2

307,4

273,2

182,6

217,4




53



šinšiloms vertinimas (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015 Vaikutėnai).


koreliacinis ryšys

27 x 27

x 50

71 x 71

x 100

50 x 50

x 34

40 x 50

x 34

60 x 50

x 50 71 x 50

x 40

50 x 50

x 50

71 x 71

x 50

-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126

silpna

neigiama

silpna

teigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

labai

silpna

neigima

labai

silpna

teigiama

vidutinė

teigiama

54


patelių 4-8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -






0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600

A

B

C

492

543,8

634,8

471,2

523,6

603

170,2

203,8

168,2




55


mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir






0 200 400 600 800 1000

A

B

C

332,8

352,6

309,8

341,6

359,8

322,4

231,6

234,2

214,2





56


patelių vyresnių nei 8 mėn. amžiaus masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo

dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo

pagrindas).





0 200 400 600 800 1000 1200 1400

A

B

C

634,6

641,2

600,6

605,4

607,2

578

145,8

144,8

154,6




57

38 pav. Narvo dydžio (71 x 50 x 40) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų su jaunikliais

masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B - Vielos tinklo ir kombinuoto

pagrindo dugnas; C – Plokščiadugnis narvo pagrindas).





0 500 1000 1500 2000

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

AB

C

686,4

123,4

642,4

143,6

584,2

296,8

641,6

165,8

597

164,4

575,2

333,6

285,8

332,2

382,2




58

39 pav. Narvo dydžio (71 x 50 x 40) ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų vaikingoms

patelėms ir patinams (šeimos) masės dinamikai (A - Vielos tinklo pagrindo dugnas; B -






0 500 1000 1500 2000

A

B

C

638

687,8

588,6

614

669,4

580,8

290

340,6

317,4




59



šinšiloms vertinimas, 2 blokas. (P. Matusevičius, M. Lisišina. 2015 Vaikutėnai).


koreliacinis ryšys

27 x 27

x 50 71 x 71

x 100

50 x 50

x 34

40 x 50

x 34

60 x 50

x 50

71 x 50

x 40

50 x 50

x 50

71 x 71

x 50

-0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126

silpna

neigiama silpna

teigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

silpna

neigiama

labai

silpna

neigima

labai

silpna

teigiama

vidutinė

teigiama

60




Narvo dydis 71 x 71 x 100 neigiamai įtakoją šinšilų augimą ir nėra




0 500 1000 1500 2000

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

Patelės

Jaunikliai

AB

C

623,8

212,6

651

204,4

778,6

202,6

567,8

212,6

595,6

211,8

729,8

228,6

307,8

208,6

279




Documents

ŠINŠILŲ AUGINIMO IR LAIKYMO SĄLYGŲ GYVŪNŲ GEROVĖS