Šeimai, ieŠkantiems bendraminčių ir paguodos

2018 m. rugsėjo 6–12 d., Nr. 35 (1424) Savaitraštis leidžiamas nuo 1990 m. spalio mėn. Kaina 0,66 Eur

Tradicinė šventė „Tau, Vilniau!“ suspindo naujomis spalvomis

Skuteris LEO

www.NeigaliojoVezimelis.ltNemokmas tel. 8 800 00899

Anykštėnė Alė Janušienė į mugę atvežė jaunimo pamėgtų kardiganų.

Tradicinis renginys „Tau, Vilniau!“ prasidėjo šventine eisena.

Keturioliktą kartą į Vil-niuje, Katedros aikštėje, rengiamą šventę „Tau, Vil-niau!“ susirinkusių neįga-liųjų šiemet laukė nemažai naujovių. Tradiciškai apie porą tūkstančių dalyvių su-kvietęs socialinis integraci-nis renginys šįsyk prasidė-jo šventine eisena, Bernar-dinų sode koncertavo meno mėgėjų kolektyvai, o rengi-nio svečiai galėjo išmėgin-ti neįgaliųjų puoselėjamus amatus.

Tolerancijos link

Šventinė nuotaika pasklido dar plačiauŠventės „Tau, Vilniau!“ or-

ganizatorė Lietuvos specialio-sios kūrybos draugijos „Gubo-ja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė pasakoja, kad buvo įsiklausyta į pernai socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukurai-čio išsakytas mintis, jog neįga-liųjų kūryba turėtų pasklisti po platesnes sostinės erdves, įsilie-ti į bendrą šventės šurmulį, tad šiemet buvo nemažai pokyčių. Tiesa, pasak V. Vitaitės, nebuvo stengtasi iš esmės pakeisti neį-galiesiems skirtą šventę, ženg-ta nedideliais žingsneliais, ta-čiau naujovių tikrai nesibaimin-ta. Viena jų – neįgaliųjų nevy-riausybinės organizacijos tapo renginio organizatorių partne-riais ir prisiėmė atsakomybę į sostinę sukviesti pačius kūry-biškiausius rankdarbių kūrė-jus, meno mėgėjų kolektyvus. Sutarta, kad reikia kelti koky-bės kartelę ir visai visuomenei parodyti, kad neįgaliųjų kūry-

ba – ne mažiau vertinga už kitų šiose srityse dirbančiųjų. V. Vi-taitės nuomone, tokia atranka pasiteisino.

Ir pati šventė prasidėjo nau-ju akcentu – šventine eisena nuo Rotušės iki Katedros aikštės, kur ir vyko tradicinis renginys. Į eiseną rikiavosi nevyriausy-binių neįgaliųjų organizacijų, šventės dalyvių atstovai: daini-ninkai, amatininkai, tautodaili-ninkai, savanoriai. Apie iš visos Lietuvos susirinkusius eisenos dalyvius bylojo įvairių regio-nų vėliavos, užrašai ant plaka-tų. Šventinei nuotaikai „diriga-vo“ eisenos priešakyje žygiavęs valstybinis pučiamųjų instru-mentų orkestras „Trimitas“. Ei-senos dalyviai traukė ir džiugi-

no praeivių akį, šie jiems moja-vo, fotografavo, filmavo.

Daugiau kaip pora šimtų ei-senos dalyvių, pasak V. Vitaitės,

tik pradžia. Renginio organiza-torė neabejojo, kad kitąmet jau į 15 kartą surengtos šventės pa-radą įsitrauks kur kas daugiau

žmonių. To linkėjo ir Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė. Juk, pa-sak jos, šventė „Tau, Vilniau!“ – svarbiausias kasmetinis neįga-liųjų renginys, kurį jau drąsiai galima vadinti nacionaliniu.

Nekantriai jo laukiantis pri-sipažino ir šventės globėjas L. Kukuraitis. Ministras pasi-džiaugė, kad čia susirinkę neįga-lieji, žmonės, kuriems reikia vi-sų mūsų pagalbos, yra geriausias įrodymas, jog sveika ir brandi tik ta visuomenė, kuri visus priima, visais didžiuojasi. Ir Vilnius tai daro. Juk toks buvo ir šio rengi-nio šūkis: „Už miestą tau ir man“.

Į Katedros aikštę susirinku-sių renginio dalyvių taip pat lau-kė nemažai naujovių. Tradicinis palapinių miestelis šiemet susi-skirstė į daug mažų miestelių. Tiesa, teko šiek tiek susispaus-ti. Lietuvos neįgaliųjų draugi-jai, turinčiai 64 asocijuotas na-res, buvo skirta tik 15 palapinių.

Grožio kūrimo terapijaAlytaus rajono neįgaliųjų

draugijos prekystalis traukė... gintaro papuošalais. Origina-lius vėrinius iš lietuviško auk-so kurianti Ramutė Jovaišienė pasakojo neatsispyrusi jų gro-žiui, Palangoje mažučių gintaro gabalėlių prisipirkusi, tad dabar visus ir stebina savo papuoša-lais. Moteris džiaugėsi – jais be-sidominčių žmonių netrūko, o viena pirkėja prasitarė net į Los Andželą jos vėrinį išsiųsianti.

(nukelta į 5 psl.)

Draugijos link vedė laikraštisLietuvos neįgaliųjų draugijai – 30

(nukelta į 3 psl.)

tamiems. Pasak J. Baliutytės, dauguma neįgaliųjų labai lauk-davo to laikraštėlio. Juk bend­ravimo jiems labai trūko – ne-įgalūs žmonės tuomet bijodavo

į gatvę išeiti. Dauguma leisda-vo laiką užsidarę namie tarp 4 sienų. Todėl noriai perrašinėda-vo laikraštį, džiaugdavosi tokia bendryste.

Netrukus „Gyvenimo fron-tą“ pakeitė „Žodis draugui“. Tačiau tokiu pavadinimu jis ėjo neilgai – tapo „Draugo žodžiu“.

1988 metais rugsėjo 28 dieną buvo įsteigta Lietuvos invalidų draugija. Ji neatsirado tuš-čioje vietoje – iki tol buvo keli dešimtmečiai brendimo, ėjimo link stiprios organizacijos, kurios žodžio klausoma ir paisoma. Tad kas gi davė pradžią tuometinei Lietuvos invalidų draugijai? Kas padėjo pamatus, kad atsiras-tų ši organizacija?

Pradedame straipsnių ciklą apie Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) istoriją. Neįgaliųjų judėjimo veteranai dalysis prisiminimais apie

Integracijos keliu

tai, kaip vyko neįgaliųjų, tuomet vadintų in-validais, išėjimas iš pogrindžio.

Gal kai kuriems ši istorija iki skausmo pa-žįstama. Kitiems gal visa tai bus nauja, ta-čiau esame įsitikinę, kad praeities užmiršti neverta, o jubiliejai – gera proga prisimin-ti tuos, be kurių tų švenčių nebūtų. Pirma-me straipsnyje – ilgametės „Draugo žodžio“ redaktorės Janinos Baliutytės prisiminimai apie keletą dešimtmečių pogrindyje leistą neįgaliųjų laikraštį.

Nuo laikraščio iki draugijos

Janina Baliutytė prisimena, kad dar 1970 metais Aldonai Račkauskaitei, Elei Griciūtei, Ri-mai Aidukaitei, Aldonai Žilevi-čiūtei­Černevičienei kilo mintis, jog reikia suburti būrelį ir suži-noti, kiek yra tokių, kaip jos, ne-įgaliųjų. Pradėjo rašyti laiškus pažįstamiems, išplatino žinią apie steigiamą būrelį „Kibirkš-tis“. Netrukus kilo mintis įkurti laikraštį, kad tuos susirašinėji-mus galėtų paskaityti visi – kiek gi čia tų laiškų parašysi. Taip at-sirado „Gyvenimo frontas“. Pir-mąja šio „laikraščio“ redaktore buvo E. Griciūtė, vėliau pareigas perėmė Albinas Degutis. Koks tai buvo laikraštis? Pradžioje – tiesiog ranka prirašytas moky-klinis sąsiuvinis. Būrelio nariai jį gavę perrašydavo ir siųsdavo žinomais adresais kitiems neį-galiesiems – draugams, pažįs- Janina Baliutytė.

Aldonos Milieškienės nuotr.

2 psl.2018 m. rugsėjo 6–12 d., Nr. 35 (1424), „Bičiulystė“

�� Kėdainių rajono neįga-liųjų draugijos narė Daiva Sipavičienė laiške „Bičiu-lystei“ pasakoja apie tai, kaip paminėtas organiza-cijos jubiliejus.

Kėdainių rajono neį-galiųjų draugija paminėjo 30­metį. Draugijos nariai ir svečiai į šventę rinkosi pakilios nuotaikos. Suva-žiavo neįgaliųjų kolekty-vai ir draugijų pirmininkai iš Jurbarko, Šakių, Vilkijos, Sargėnų, Raseinių, Kauno, Panevėžio, Garliavos.

Šventę pradėjo Kėdai-nių rajono neįgaliųjų drau-gijos pirmininkas Riman-tas Dubosas, kuris maloniai pasveikino susirinkusiuo-sius, pasidžiaugė Neįgalių-jų draugijos veik la. Šventę palaimino Kėdainių Šv. Juo-zapo bažnyčios dekanas Norbertas Martinkus.

Stebėtis ir džiaugtis

Ne skaičiai nulemia metus

tikrai buvo kuo. Kėdainių rajono savivaldybės me-ras Saulius Grinkevičius ir administracijos direk-torius Ovidijus Kačiulis įteikė dovanas ir padėkas patiems ištikimiausiems draugijos nariams.

Neįgaliųjų reikalų de-partamento prie Sociali-nės apsaugos ir darbo mi-nisterijos direktorė Asta Kandratavičienė padėkojo už indėlį į neįgaliųjų gyve-nimą. Neįgaliųjų draugijos

narėms Daivai Sipavičienei ir Selestinai Rimavičienei ji įteikė padėkos raštus.

Neįgalieji nestokojo ir kitų šventės svečių dė-mesio, pagarbos, dova-nų – sveikino fondo „Vil-tis–Vikonda“ direktorė Irena Staliorienė, Kėdai-nių miesto seniūnas Va-lentinas Tamulis, Lietuvos neįgaliųjų draugijos teisi-ninkė Evelina Kelmelie-nė, renginių organizatorė Saulė Vėjelienė ir kiti.

Šventės dalyviams sa-vo dainas dovanojo neį-galiųjų draugijų kolekty-vai. Pabaigoje skambėjo visų kartu atliekama dai-na „Lietuvai“.

Už šios šventės organi-zavimą, paramą, suprati-mą ir pagalbą norime pa-dėkoti visiems, kas prisi-dėjo, kad neįgaliųjų gy-venimas taptų šiek tiek linksmesnis, šviesesnis. Labai dėkojame šventės rėmėjams.

Kėdainiai:

Bendruomenė: mūsų stiprybė – vienybėje

Mano draugas kartu su žmona, universitete įgiję di-zainerių specialybę, tapo... bedarbiais. Niekam jų

žinios nebuvo reikalingos. Tad nusprendė kartu su du-krele patraukti į Norvegiją. Ji gavo padavėjos darbą ma-žoje kavinėje, jis – plovė indus kitoje. Atlyginimai buvo geri ir po metų kitų jau galėjo apsigyventi savame būste.

Kiekvieną vasarą, gavę atostogų, jie atvažiuoja į Lie-tuvą, džiaugiasi, kad bent trumpam gali pabūti su nebe-jaunais tėvais, su draugais, grožėtis lietuviška gamta.

Bet ateina laikas vėl važiuoti į darbą. Ir nusmelkia gimtinės ilgesys, kuris trunka ne dieną ir ne dvi. Pana-šiai kaip ir daugelį iš 900 tūkst. lietuvių, per pastaruo-sius 26 metus tapusiais išeiviais iš Nemuno krašto. Jie tarsi girdi visuomenės veikėjo, publicisto, buvusio Pa-langos mero gydytojo Jono Šliūpo žodžius, pasakytus XIX a. pabaigoje jam atvykus į Ameriką: „Vargai atsky-rė mus nuo Tėvynės, bet visi tą Tėvynę širdyje ir jaus-muose nešiojame.“

Emigracija – išėjimas gyventi iš savo šalies į kitą. Tas žmonių kraustymasis senas kaip pasaulis. Senas ir Lie-tuvos žemėje. Kaip skelbia enciklopedijos, dar 1794 me-tais numalšinus sukilimą prieš carizmą būriais traukta į kitas šalis. Didelės emigracijos vyko po 1831 ir 1863 metų sukilimų. Paskui – kiti karai, 1914 m. pasaulinio karo pradžia. 1899–1914 m. vien tik į JAV emigravo 252 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Pagaliau Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, buvę išeiviai grįžta namo. Tačiau 1926–1930 m. – vėl staigus emigracijos šuolis, labiausiai dėl ekonominių priežasčių. Tėvynę paliko apie 60 tūkst. žmonių. Dau-giausiai prieglobsčio prašyta Brazilijoje, Argentino-je, Urugvajajuje ir Kanadoje. Respublikos valdžiai su-varžius masines kraustynes, emigracija buvo gerokai pristabdyta.

1944­ieji. Į Lietuvą, vydami vokiečių kariuomenę, brovėsi rusų pulkai. Bijodami naujų represijų (niekas neužmiršo 1941 m. birželio), žmonės masiškai bėgo į Vakarus. 60 tūkst. pasitraukė. O kur dar tūkstančiai, hitlerininkų išvežti darbams į Vokietiją, žinoma, jau-nų, stiprių vyrų ir moterų! Nemuno kraštas vėl buvo demog rafiškai nustekentas.

Atgavus nepriklausomybę tikėtasi laimės ir ramy-bės. Bet kur tau! Atsivėrus sienoms gyventojai traukė į visokias anglijas, airijas, ispanijas sotesnio gyvenimo ieškoti. Traukė ir 30, ir 50 tūkst. per metus todėl, kad iš savo pajamų negalėjo pramisti, vaikais pasirūpinti. Nors ten, už marių, teko lenkti nugarą vaisių plantaci-jose, statybose, viešbučiuose, bet atlygis už juodą dar-bą nė iš tolo neprilygo lietuviškam.

Masinė emigracija Lietuvoje sukėlė ne vieną prob­lemą. Pavyzdžiui, mažą gimstamumą. Pasak sociali-nės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, nuo 1990 iki 2010 m. per metus gimstančių vaikų skaičius sumažėjo nuo 56 tūkst. iki 30 tūkst. Ministras taip pat teigia, kad Demografijos, migracijos ir integracijos po-litikos 2018–2030 m. strategijoje nustatyti trys pagrin-diniai tikslai: kurti šeimai palankią aplinką, užtikrinti migracijos srautų valdymą, suteikti galimybę vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę.

Iš tų trijų tikslų, man regis, svarbiausias – migraci-jos srautų valdymas. Kaip tai padaryti, kol kas niekas nežino, nes viskam reikia daug pinigų. O mes tarp Eu-ropos Sąjungos šalių esame bėdžiai, nors kaskart dekla-ruojame, kad mūsų ekonomika auga sparčiausiai. „Eu-rostato“ duomenimis, pagal socialinę nelygybę užima-me paskutinę vietą. Mes jaunoms šeimoms (taip pat ir neįgaliesiems) nestatome namų ir mažai išnuomojame socialinių būstų. Norint gauti paskolą būstui nusipirkti, reikia turėti 15 proc. pradinio įnašo. O iš kur jauniems žmonėms tuos tūkstančius paimti? Jei vyksi gyventi į regioną, 15 proc. finansinę paramą duos valstybė. Bet kur gauti darbą, ar ten daug yra darbdavių, kurie tavęs laukia, niekas nepasako.

Sudėjus visas problemas, žmogui belieka krautis la-gaminą ir važiuoti į oro uostą. Taip ir prasideda bėgi-mas paskui svajonę.

Bėgimas paskui svajonę

Apie tai,kas

jaudina

�� Vilkaviškio rajono neį-galiųjų draugijos Virbalio neįgaliųjų grupės vadovė Birutė Adomaitienė dali-jasi poilsio prie jūros įspū-džiais.

Išgirsti jūros bangų ūžesį, pajusti pėdomis šiltą smėlį, pamatyti ne-aprėpiamą dangų, apka-binti seniai matytą bičiu-lį ir paklausti, kaip seka-si... Tokių vasariškos lai-mės akimirkų visada lau-kia Vilkaviškio rajono ne-įgaliųjų draugijos Virba-lio grupės nariai. Didžioji kasmetinė vasaros atgai-va – pasimatymas su jūra.

Ankstų ir gražų rug-pjūčio rytą autobusas su

Pasimatymas su jūra

15 Virbalio grupės narių pajudėjo Šventosios link. Tai buvo trijų dienų pabu-vimas kartu. Įsikūrę seniai užsakytuose poilsio na-muose, džiaugėmės gražiu oru, karštu smėliu ir dide-lėmis jūros bangomis. Va-

karop ėjome į Šventosios miestelį, praėjome bež-džionių tiltu, pasiklausė-me įvairios muzikos, grįž-dami palydėjome saulę. Iš-aušus antrosios dienos ry-tui skubėjome pasidžiaug-ti jūra ir saulės spinduliais.

Pavakare išvykome į Pa-langą. Aplankėme žymią-ją J. Basanavičiaus gatvę, Palangos tiltą, bažnyčią, pasiklausėme muzikos. Ryte atsisveikinome su jūra ir išvykome į Klaipė-dą. Mūsų tikslas buvo ap-lankyti delfinariu mą. Kai kurie draugijos nariai čia buvo pirmą kartą. Visus maloniai nustebino delfi-nų pasirodymai. Po sma-gaus delfinų spektaklio nutarėme pamatyti jūrų liūtų programą. Apsilan-kėme dar ir Jūrų muziejuje.

Tokios vasariškos die-nos ir smagios kelionės praplečia neįgaliųjų akira-tį, padeda užmiršti negalią.

Vasaros kelionės suteikia daug gerų emocijų.

Vilkaviškis:

�� „Bičiulystei“ laišką at-siuntusi Aldona Krickie-nė papasakojo apie alytiš-kių poilsį Šventojoje.

Neįgaliųjų poilsis Šven-tojoje – jau graži tradicija. Ir šį rugpjūtį grupė Aly-taus rajono neįgaliųjų vy-ko pasisveikinti su jūra, pasisemti jėgų ir energi-jos. Tarp poilsiautojų buvo ir rateliais judanti draugi-jos narė, ir lazdelėmis pa-siramsčiuojantys neįga-lieji. Tiesa, jiems išvysti Baltijos bangas buvo ne-lengva. Sunkiai vaikščio-jantiems, rateliuose sė-dintiems žmonėms jūra sunkiai pasiekiama. Take-liai, kurie vedė paplūdimio link, buvo labai užpustyti. Jais sunku eiti ir sveikes-niems draugijos nariams, o ką kalbėti apie sunkiai judančius. Kodėl Švento-sios seniūnija nepasirūpi-na, kad šie takeliai būtų nuvalyti?

Į poilsio namus mū-sų palinksminti atvyko Skuodo rajono neįgalių-

Kelionė prie Baltijos – atgaiva sielai ir kūnui

jų draugijos nariai, kurie kartu atsivežė ir Mosė-džio etnog rafinį ansamb­lį. Skuodiškės parodė poe­zijos spektaklį „Sielos spalvos“. Tai buvo nuos-tabus pasirodymas. Mo-sėdžio etnografinio an-samblio vadovė su kolek-tyvu į šokius ir žaidimus sugebėjo įtraukti ir žiūro-vus. Vėliau visus linksmi-no Jonavos rajono neįga-liųjų draugija.

Rugpjūčio 23 dieną, pakviesti Alytaus ir Jo-navos rajonų neįgalių-

jų draugijų pirmininkių, kaip ir prieš 4 metus, rin-komės prie jūros, susiki-bę rankomis paminėjo-me 29­ąją Baltijos kelio sukaktį. Sugiedojome Lie-tuvos himną, dainavome apie Lietuvą ir jūrą.

Dalyvavome ir rengi-nyje prie senojo Švento-sios tilto, kur buvo įžieb-tas laužas. Lietuva, La-tvija ir Estija 100­mečio proga susijungė į projek-tą „Senovinės ugnies nak-tis“. Prisimenant Baltijos kelio vienybę ir bendrys-

tę, pajūryje buvo uždegti atminimo laužai.

Labai smagu, kad ke-lių rajonų neįgalieji taip gražiai bendrauja, minint Lietuvai svarbius įvykius.

Kelios poilsio prie jū-ros dienos prabėgo nepas-tebimai, oras buvo puikus. Apgailestaudami paliko-me Baltijos jūrą ir naujus draugus. Bet metai pra-bėgs labai greitai, netru-kus ir vėl atvažiuosime. Esame dėkingi visiems, kas prisideda prie šios ke-lionės organizavimo.

Prie jūros rankomis susikibus paminėtos Baltijos kelio 29-osios metinės.

Alytaus r.:

Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos 30-mečio šventėje skambėjo daug dainų.

2018 m. rugsėjo 6–12 d., Nr. 35 (1424), „Bičiulystė“3 psl.

Man įdomu stebėti žmones: žiūriu į jų veidus ir galvoju, ką jie jaučia, išgyvena, mąsto, pri-simena... Negalios prislėgti žmo-nės ne visada būna malonūs, nes jiems skauda. Tačiau Kazlų Rū-dos neįgaliųjų draugijos narė Dalia Vyšniauskienė ne iš tokių. Ji ne tik geba kurti jaukumą sa-vo erdviuose namuose, džiaug-tis vaikais ir anūkais, gražiai su-tarti su vyru, bet ir visada pasi-ruošusi padėti Kazlų Rūdos sa-vivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkei Ramutei Sarapina-vičienei.

Pirmininkė Dalią apibūdi-na kaip draugišką, nepaprastai kruopščią meniškos sielos mo-terį. Darbščiųjų rankų būrely-je, kuriam vadovauja mokytoja Jūratė Banionienė (jį lanko 19 moterų), Dalia yra visų mylima. Talentinga tautodailininkė Gra-žina Kalvaitienė, taip pat lan-kanti rankdarbių būrelį, kole-gę taip apibūdina: „Dalytė – tyli, rami, rimta, visuomet susikau-pusi, sugebanti suprasti, atjaus-ti ir išklausyti kitus, labai gabi, tvarkinga moteris. Visuomet ge-rai nusiteikusi. Ir ne tik darbelius kruopščiai, sumaniai, išradingai daro (mezga, neria, siuva), bet yra ir gera kulinarė, daržininkė, gėlininkė. Dalia mėgsta keliauti, su kitais draugijos nariais lanko-si teatruose, išvykose, mugėse...“

Neįgaliųjų draugijos užsiė-

Mūsų Dalytė

mimų kambaryje galima pama-tyti daugybę Dalytės sukurtų darbelių: megzti vaikiški batu-kai, šalikai, šlepetės, gėlės­pa-puošalai, popierinės gėlės, bute-liai ir dekupažo technika pagra-žintos pjaustymo lentelės, nerti varpeliai ir zuikučiai, raganai-tės, paukšteliai, adatinės, serve-tėlės... Daliai patiko iš vilnos velti karolius, papuošalus, sages, mar-gučius. Prieš vasaros atostogas kartu su kitomis rankdarbių bū-relio narėmis kūrė lėles – lietu-vaites tautiniais drabužiais, nes taip sugalvojo paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Norisi palinkėti darbščiajai kūrėjai geros sveikatos, kad sa-vo darbais ir gera nuotaika ilgai džiugintų artimuosius, bičiulius, draugijos narius.

Vitalija KaValiūNaitėKazlų Rūdos savivaldybės neį galiųjų

draugijos metraščio nuotr.

Dalia Vyšniauskienė – kruopšti ir su-mani rankdarbių kūrėja.

Kazlų Rūda:

Literatų susibėgimas po klojimo stogu

(atkelta iš 1 psl.)

Draugijos link vedė laikraštisLietuvos neįgaliųjų draugijai – 30

„Tiesiog skambesys buvo ge-resnis“, – sako J. Baliutytė, ku-riai buvo patikėta tapti naująja laikraščio redaktore, nes buvo baigusi du lietuvių kalbos ir li-teratūros kursus universitete. „Ėmiausi to darbo – sudėdavau viską, ką gaudavau, į mūsų lai-kraštėlio puslapius“, – pasako-ja J. Baliutytė.

Moteris prisimena, kad „Draugo žodžiui“ žmonės siųs-davo daug laiškų, kuriuose pa-sakodavo apie savo gyvenimą, apie norus, svajones, dalydavo-si ligos patirtimi. Čia buvo ga-lima paskaityti apie neįgalių-jų bendruomenei svarbius įvy-kius. Tuose puslapiuose buvo ir nemažai kūrybos – straipsnelių, eilėraščių, apsakymėlių. Aišku, jie nebuvo labai aukšto lygio – juk niekas nebuvo baigęs jokių specialių mokslų. Kaip išeidavo, taip rašydavo. Kartais iš tokių susirašinėjimų užsimegzdavo artima draugystė. Ypatingu įvy-kiu visiems tapo Vlados ir Povi-lo Gribėnų vestuvės. „Jie buvo pirmieji žmonės su negalia, ku-rie susituokė ir gyveno savaran-kiškai“, – pasakoja J. Baliutytė.

Reikėjo tobulėti J. Baliutytė prisimena, kad

pirmoji laikraštį spausdinti mašinėle pradėjo R. Aidukaitė, kuri dirbo kolūkyje buhaltere, tad galėjo prieiti prie spausdini-mo mašinėlės. Kilo mintis, kad reikia ir patiems įsigyti maši-nėlę – daug greičiau eisis dar-bas. Susirinko pinigų ir ją nu-sipirko, paskui dar kelias. Pini-gų reikėjo ir popieriui, vokams, pašto ženklams – būrelio na-riai vieni kitiems ne tik siųsda-vo laikraščius, bet ir sveikinda-vo gimtadienio, kitų asmeninių švenčių proga. „Norėjome paro-dyti žmonėms, kad jie kažkam rūpi“, – prisimena J. Baliutytė. Egidijus Šatas, Vlada Gribėnie-nė, Aldona Kriščiūnienė, Arūnas Juzumas, Irena Sadauskienė, Bronius Diliautas, Jonas Najulis, Elena Grincevičienė buvo nuola-tiniai „Draugo žodžio“ autoriai.

„Taip susirašinėjant kilo po-reikis susitikti ir pabendrauti. Pradėjome rengti susitikimus. Susitikdavome pas draugus na-muose. Pas tuos, kurie priimda-vo. 3–4 kartus per vasarą susi-tikdavome, kartais gal daugiau. Nei salių, nei kokių kitų vietų neieškodavome, niekas ir nebū-tų priėmę, – atsimena J. Baliuty-tė. – Kambariuose neužtekdavo

vietos, rinkdavomės daržinėse.“ Moteris prisimena, kad ir Gribė-nai priėmė daržinėje: išvalė, su-statė stalus, ant jų žmonės su-dėjo savo atsivežtą maistą. Vė-liau juos priėmė „Įstros“ kolūkis Pasvalio rajone.

J. Baliutytė sako dariusi bū-relio narių sąrašą. Vienu metu jame buvo apie 500 narių. Būre-liui priklausė ne tik neįgalieji, bet ir jų šeimos nariai, šiaip bičiuliai.

Nelegali veikla?Pasak J. Baliutytės, būrelio

veikla buvo nelegali. „Bijojo, kad gali invalidai susirinkę su lazdo-mis nuversti valdžią“, – juokia-si moteris.

Ji prisimena, kad neįgaliųjų susibūrimuose gana dažnai ap-silankydavo saugumiečių. „Mes apsimesdavome, kad švenčia-me kurio nors nario gimtadienį. Daugelį žmonių, pas kuriuos va-žiuodavome į susitikimus, buvo atėję patikrinti. Nors ir nerasda-vo prie ko prikibti, negalėjome laisvai jaustis. Bet galvoju, kad nebūtų puolę mūsų uždaryti – negražiai būtų nuskambėję.“

J. Baliutytė sako ir pati ne kartą namuose sulaukusi neti-kėtų svečių iš saugumo – domė-josi, ką čia spausdina ir platina, labai atidžiai skaitė, kas para-šyta, vieną laikraščio egzem-pliorių išsinešė. „Papasakojau, kad susirašinėjame neįgalūs žmonės, norėdami praskaidrin-

ti vienatvę“, – prisimena ilgame-tė „Draugo žodžio“ redaktorė. Vis dėlto ji neslepia buvusi labai atsargi – atidžiai skaitydavo at-siųstus tekstus ir labai stengė-si, kad laikraštyje neatsirastų jokių dviprasmiškų dalykų. Ir įvadinį straipsnį parašydavo to-kį, kad įtiktų sovietų valdžiai – pavyzdžiui, aprašydavo spalio revoliucijos metines. „Nenorė-jome, kad mus uždarytų“, – ne-slepia J. Baliutytė.

Jos teigimu, visą laiką kir-bėjo mintis, kad reikia steig-ti draugiją. „Pavydėjome aklie-siems, kurtiesiems, kad jie turi draugijas, kad jos duoda jiems darbo. O mes to neturėjome. Iš draugijos mes labai daug tikėjo-mės“, – pasakoja moteris. Tačiau ilgai apie draugiją nebuvo ko nė svajoti – į neįgaliųjų kreipimu-sis Socialinio aprūpinimo minis-terija atsakydavo, kad draugijos nereikia – esą tada neįgalieji bus izoliuoti. „Niekaip nesuprato-me, kaip būsime izoliuoti – juk ir taip mūsų niekur nebuvo“, – svarsto J. Baliutytė.

Vis dėlto 1988 metais drau-giją pavyko sukurti. „Draugo žo-dis“ tapo nebe toks reikalingas. „Vis dėlto mums tas laikraštė-lis buvo brangus, nenorėjome jo prarasti“, – prisimena J. Baliuty-tė. A. Juzumas, tuomet dirbęs ra-dijo ir televizijos komitete, ėmė-si jį spausdinti kaip sienlaikraštį. Tekstai buvo sudėti į vieną maž-daug laikraščio formato lapą, atspausdinti labai mažu šriftu. „Gavusi jį sulankstydavau, dėda-vau į vokus, išsiųsdavau, kiti per-skaitę dalindavosi, vėl siųsdavo kitiems“, – prisimena J. Baliutytė.

1990 metais pradėtas leis-ti savaitraštis „Bičiulystė“. Iki 2002 m. sausio „Draugo žodis“ buvo spausdinamas jo pusla-piuose.

Ilgus metus kauptą laikraščio archyvą J. Baliutytė atidavė Ra-seinių krašto istorijos muziejui.

aurelija BaBiNsKiENė „Bičiulystės“ archyvo nuotr.

�� Zinaida Dilytė-Jurėnienė „Bičiulystei“ parašė apie šiltą li-teratų susiėjimą.

„Labas. Kviečiu sudalyvauti pasibuvime, bičiulių literatų ir ne, mano klojime š. m. rugpjū-čio 25 d. nuo 12 val. Tema: „Su-nokimas“. Draugų, pritariančių bendraminčių, nekenksmingam būry pasibūti norinčių, pakvie-timas būtinas. Kieno lauknešė-lis kuo bagotas, tas tuo ir sotus, bičiulio nepražiopsotas. Pagar-biai – Zinaida.“

Tokį ekspromtinį kvietimą telefono žinute išsiuntinėjau prieš savaitę ir patylomis lau-kiau. Kas tikrai norės, atvyks.

Bičiuliai neapvylė nei manęs, nei savęs. Suvažiavo jų net 12. Egidijus Saldys iš Biržų atsive-žė ir savo mamą Rimą, pakeliui iš Pasvalio paėmė Praną Pliušką su Rasa Rimkūnaite. Iš Radvi-liškio atvyko Antanas Stugys su žmona Galina, iš Skapiškio – Al-dona Lavickienė ir Daiva Palio-nytė­Batavičienė (jos yra Biržų literatų klubo „Svajoklis“ narės). Iš Kelmės atvažiavo Edvardas Stankus, o iš gretimo Puodžiūnų kaimo – Irutė ir Bronius Vaitkai.

Susėdome klojime pusra-čiu, kad matytume ir girdėtu-me vienas kitą, nes tarpdury-je kalvio padarytame ugniaku-re­keptuvėje kūrenosi ugnis. Po entuzias tingo prisistatymo visi vieningai pritarė man toptelėju-siai minčiai: lai būna šis susiėji-mas mini seminaras.

A. Stugys padainavo apie grybus, pritardamas gitara,

E. Saldys ir D. Palionytė paskai-tė įdomių eilių apie obuolių ir kitų rudeniškų gėrybių sunoki-mą. P. Pliuška atmintinai „išpy-lė“ apie tikrąjį sunokimą nuvir-tus po stalu. Mama Rima nutildė mūsų entuziazmą gyvenimiško-mis eilėmis apie netekties noki-nimą. E. Stankus ekspromtu pa-deklamavo apie sunokusį norą bent kartkartėmis susibėgti po mano kluono stogu.

Labiausiai atitinkantį temą pripažinome P. Pliuškos eiliuo-tą „sunokimą“, mat patys sau pabuvom liaupsintojais ir kriti-kais, prisimindami neužmirš-tamus seminarus Šventojoje su tik rais kritikais.

Valgėme jaunimo iškeptos kiaušinienės iš 50 kiaušinių su spirgučiais, užsigėrėme šalta žalių mėtų iš panamės arbata su naminiais pyragais.

Antru prisėdimu skaitėme kas ką norėjome, paplodami, re-plikuodami, pajuokaudami, bi-čiuliškai draugiškai pasikriti-kuodami. Vėl skambėjo A. Stu-gio dainos jo paties kūrybos žodžiais. P. Pliuška su R. Rim-kūnaite sudainavo romansą, išmoktą, kaip pats sakė, dar Šventojoje iš kažkurio seminaro kambario kaimynų. Kas norėjo, ėjo sodan obuolių ar slyvų, ieš-kojo po pušim kazlėkų ar šiaip vaikštinėjo po sodybą.

Užsibuvome ligi pavakario. Pradėjus lynoti, ėmėme skirsty-tis. Su išsimojavimais, apsikabi-nimais ir viltimi po klojimo sto-gu susimatyti ir kitais metais.

Panevėžio r.:

Kartu linksmiau.

Neįgaliųjų susibūrimuose vyravo bendrystės nuotaikos.

4 psl.2018 m. rugsėjo 6–12 d., Nr. 35 (1424), „Bičiulystė“

DaktarasAiskauda

tų. Dauguma žmonių žino, kad kofeinas turi neigiamą povei-kį miegui, gali padidinti kraujo spaudimą, todėl vengiama ger-ti kofeino turinčios kavos ar ar-batos prieš miegą ar vartojant spaudimui mažinti skirtus vais-tus. Farmacininko teigimu, tai ne vieninteliai pavojai – kofei-no turintys produktai gali pa-veikti ir maisto papildų ar me-dikamentų nuo galvos skausmo pasisavinimą.

„Vartojant kofeino turinčių gėrimų kartu su maisto papil-dais ar tam tikrais vaistais, pa-vyzdžiui, aspirinu, atsiranda didelė tikimybė, kad prepara-tuose esančias medžiagas pa-sisavinsite daug prasčiau arba visai jų neteksite“, – perspėja vaistininkas.

Šalutinių poveikių rizika ypač išauga tada, kai pati var-tojamų vaistų struktūra pana-ši į kofeino, pavyzdžiui, geriant bronchus plečiančius prepara-tus. Tokiu atveju gali padidėti nervingumas, prasidėti širdies permušimai, galvos svaigimas.

„Bičiulystės“ inf.

Greipfrutai, pienas, kava ir arbata – įprasti produk-tai, kuriuos galima rasti bene kiekvieno šaldytuve ar virtuvės spintelėje. Ta-čiau žmonėms, kurie var-toja vaistus, į šių produk-tų naudojimą reikėtų at-kreipti ypatingą dėmesį. „Eurovaistinės“ farmaci-ninkas Dainius Viederis pažymi, kad minėti pro-duktai gali paveikti vais-to poveikio stiprumą, su-lėtinti arba pagreitinti jo pasisavinimą ar padidinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Ką reikėtų žino-ti apie greipfrutų, pieno, kavos ir arbatos sąveiką su vaistais?

Venkite greipfrutųVos viena stiklinė greipfru-

tų sulčių per dieną gali turė-ti įtakos vaistų pasisavinimui žmogaus organizme. Greipfru-tų sėklų ekstraktas dėl dides-nės vaisių koncentracijos pa-

veikti medikamentus gali dar stipriau. Pasak vaistininko, greipfrutai ir jų sultys slopina pagrindinius fermentus, kurie dalyvauja vaistų pasisavinimo procese, o tai ir iššaukia sąvei-ką bei ne visada laukiamą re-akciją.

„Atsižvelgiant į tai, kas vyks-ta su vaistu kepenyse, rezultatai gali būti skirtingi. Galima gauti nepakankamą vaisto poveikį, taip pat padidėja tikimybė, jog pasireikš nepageidaujami šalu-tiniai poveikiai, o ypatingai sun-kiais atvejais – net apsinuodiji-mas“, – sako D. Viederis.

Didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti vartojantiems cho-lesterolį mažinančius ar šir-dies veiklą gerinančius vais-tus. Greipfrutų ir dalies pre-paratų, kurie skirti minėtiems nusiskundimams gydyti, sąvei-ka, gali sukelti stiprius raume-nų skausmus ar net raumenų ir nervų sistemos ligas. Taip pat nerekomenduojama greipfrutų sulčių gerti kartu su kontracep-tinėmis tabletėmis – jos tiesiog gali nesuveikti.

Pienas – tik po valandos

Vis dažniau kyla diskusijų dėl pieno vartojimo – ar pieną ir jo produktus vartoti išties yra sveika? „Eurovaistinės“ farma-cininkas atkreipia dėmesį, kad vartojant vaistus šio baltymų šaltinio geriau vengti arba, iš-gėrus vaistų, padaryti bent va-landos pertrauką.

„Pienas savo sudėtyje tu-

ri specifinių baltymų ir kalcio, dėl kurių galime negauti tokio vartojamų vaistų poveikio, ko-kio tikimės. Reikšminga yra ir tai, kad pienas gali sulėtinti ir pagreitinti vaisto pasisavini-mo laiką“, – pažymi D. Viederis.

Geriau be kofeinoSu kava daugelis pradeda

kiekvieną rytą, o kartais šio gė-rimo pasimėgauja dar ir po pie-

Tai burnos gleivinės liga, pasitaikanti bent kartą

gyvenime kiekvienam žmo-gui. Šios ligos pagrindinis po-žymis – lūpų kampučių (vieno ar abiejų) įtrūkos. Lūpų kam-pučių uždegimas nepriklauso nuo metų laiko, žmogaus am-žiaus, lyties ir profesijos. Leng­vesniais atvejais tokios įtrū-kos sugyja savaime per kele-tą dienų, nepalikdamos jokių pėdsakų, sunkesniais (pa-vyzdžiui, įsimetus pūslelinei, streptokokinei ar grybelinei infekcijai, sergant kandida-mikoze (gleivinių, odos ir vi-daus organų liga, kurią suke-lia Candida šeimos grybeliai) – teks ieškoti pagalbos gydymo įstaigoje.

Pastabosl Nors įtrūkos būna nedi-

delės, tačiau gali sukelti stip­rų niežėjimą, perštėjimą, de-ginimo pojūtį, skausmą val-gant (ypač aštrų, rūgštų ir sū-rų maistą), kalbant, šypsantis, žiovaujant, dainuojant, papras-čiausiai praveriant burną (be-je, dėl šių veiksmų įtrūkos ga-li pagilėti).

l Lūpos priskiriamos prie pačių jautriausių organizmo vietų. Lūpų oda labai plona, jo-je nėra riebalų liaukų.

Pagrindinės lūpų kampučių uždegimo

priežastys: nusilpęs imunitetas, geležies, cinko bei vita-

minų A, B2, B12 ir E stygius or-ganizme, skydliaukės ligos, dia-

betas, ligos, susijusios su me-

džiagų apykaitos sutrikimais,

lėtinės kvėpavimo takų, skrandžio, kepenų, kasos, žar-nyno ligos, alerginės reakcijos (pa-

vyzdžiui, gali alergizuoti lūpų tepalas, dantų pasta, maisto produktai, vaistai), kraujo užkrėtimas, dantų ėduonis (kariesas), chirurginė operacija, gydymas radioaktyviai-

siais spinduliais, ilgas gydymas antibio-

tikais, piktnaudžiavimas saldu-

mynais, dažnas kramtomosios gu-

mos vartojimas, apsinuodijimas įvairiais

nuodais ir toksinais, stiprus vėjas, saulė, tem-

peratūrų kaita, burnos higienos normų pažeidimai, įprotis laižyti, kramty-

ti lūpas, lūpų odos sausumas (rū-

kant, ilgai būnant saulėje, vėju-je, šaltyje), mikrotraumos, netaisyklingas dantų są-

kandis, kai kurių dantų netek-tis, netinkami dantų protezai, dantų šepetėliai, krapštukai, stomatologinės procedūros, įkandimai valgant,

įprotis užkandžiauti džiū-vėsėliais ir vafliais, rūgščių produktų varto-

jimas, cheilitas (lūpos uždegi-

mas), varginantis fizinis dar-

bas, intensyvus sportas, pastovus neišsimiegoji-

mas, ilgalaikiai ir stiprūs stre-sai, depresija, nenoras užmirš-ti nuoskaudų, perkaitimas arba perša-

limas, orų permainos (įtrūkos atsiranda kai kuriems orų po-kyčiams jautriems žmonėms), aukštas arterinis krau-

jospūdis, ilgalaikis hormoninių pre-

paratų vartojimas, skrandžio arba dvylika-

pirštės žarnos opaligė, kepenų funkcijos sutri-

kimas, ilgai trunkąs karščiavi-

mas, mechaninis lūpų sužeidi-

mas nagu, šaukštu ar kitu sta-lo įrankiu, žalingi įpročiai (alkoholio

vartojimas, rūkymas), žemas hemoglobino lygis, tuberkuliozėPastabos

l Kandidamikozė praktiškai neapsiriboja vien lūpomis, daž-niausiai ji dar susargdina liežu-vį, burnos ertmę. Šie grybeliai, sąlygiškai galintys sukelti li-gą, gyvena ant augalų, vaisių, daržovių, piene, ant žmogaus odos, gleivinių, žarnyne. Jie pa-sidaro kenksmingi tik tuomet, kai nusilpsta mūsų imunitetas ir susidaro palanki terpė jiems daugintis. Liga vystosi imunite-to nepakankamumo fone, kuris dažnai susijęs su medicininių preparatų (antibiotikų, gliuko-kortikoidų, imunodepresantų ir kt. vaistų) vartojimu.

l Streptokokinė infekcija „mėgsta“ nešvarią, sausą lūpų odą, mikrotraumas, organiz-mo perkaitimą arba peršalimą, įprotį laižyti lūpas ir lūpų kam-pus, asmeninės higienos pažei-dimus, netaisyklingą dantų są-kandį, netinkamus dantų pro-tezus bei ėduonies susargdin-tus dantis.

Liaudies medicinos patarimai

Svarbu, kad odai netrūktų drėgmės

Gydantis (tiks ir profilak-tikai) reiktų pasirūpinti, kad apskritai odai netrūktų drėg­mės (per dieną reiktų išgerti 1,5–2 litrus vandens, per karš-čius – kiek daugiau), atsisaky-ti rūkymo (arba bent gerokai mažiau rūkyti), aštrių, rūgščių, sūrių, marinuotų valgių, galin-čių dirginti lūpų odą. Naudinga šiuo metu valgyti maistą, tu-rintį geležies, cinko bei vitami-nų A, B2, C ir E.

Medaus ir vidinių kiaulės taukų mišinys

Problemines lūpų odos vie-

tas 2 kartus per dieną (arba kartą prieš miegą) patepti me-daus ir vidinių kiaulės taukų (vietoj jų galima naudoti žuvų taukus) mišiniu (santykis 2:1). Nesant taukų, tiek pat kartų per dieną (arba kartą prieš miegą) galima naudoti vien tik medų.

Piene virtas obuolysSutrinamas piene išvirtas

obuolys. Ši tyrė storu sluoks-niu kartą per dieną užtepama ant įtrūkų, uždengiama kelių sluoksnių marlės atraiža, po pusvalandžio labai atsargiai nuvaloma. Procedūra kartoja-ma kiekvieną dieną tol, kol pa-sveikstama.

Agurkų sultysSmulkia trintuve sutarkuo-

jamas agurkas, išspaudžiamos sultys. Keletą kartų per die-ną šiomis sultimis suvilgomos lūpos.

Lydyti paukščių taukaiKeletą kartų per dieną lū-

pų įtrūkos patepamos lydytais paukščių taukais arba šviežiu nesūdytu sviestu.

Obuolio masė su sviestuSutrinto obuolio masė su-

maišoma su kiek mažesniu kie-kiu šviežio nesūdyto sviesto ir 1–2 kartus per dieną atsargiai užtepama ant įtrūkų.

Pastabos l Jokie liaudiški gydymo bū-

dai negali pakeisti gydytojo pa-skirtų vaistų, procedūrų ir kitų dalykų. Įsidėmėtina, kad liau-diškos priemonės gali būti tai-komos tik įtrūkų atsiradimo pradžioje, ypač esant lengves-nėms ligos formoms.

l Joks higieninis tepalas lū-pų kampučių uždegimo (įtrū-kų) negydo.

Romualdas OGiNsKas

Lūpų kampučių uždegimas: priežastys, liaudies medicinos patarimai

Stiklinė pieno, kavos ar greipfrutas – kartu su vaistais šie produktai gali tapti pavojingais

Konsultuojame, komentuojame

2018 m. rugsėjo 6–12 d., Nr. 35 (1424), „Bičiulystė“5 psl.

Saulėtą rugsėjo 1­osios ry-tą grupė Radviliškio rajono ne-įgaliųjų draugijos sportininkų išvyko į Bauskėje organizuo-jamą tradicinę vasaros spor-to šventę. Visos rungtys vyko stadione, diena pasitaikė sau-lėta ir šilta. Iš Lietuvos šventė-je dalyvavo 4 komandos: Pas-valio, Šiaulių, Kuršėnų ir mū-sų. Radviliškiečiai parsivežė 13 medalių – 5 aukso, 6 sidab­ro, 2 bronzos. Estafetės rung-tyje, kurioje dalyvavo 6 žmonės (B. Tamonienė, A. Šimatonienė, I. Vilniuvienė, S. Astrauskas, V. Kostiukevič ir R.Vladička) užėmėme antrąją vietą ir bu-vome apdovanoti taure.

Mūsiškiams labai gerai se-kėsi mušti futbolo baudinius į vartus. Ant apdovanojimų pa-kylos lipo visi trys mūsų vy-rai: pirmą vietą užėmė Pet­ras Rudžianskas, antras buvo Viačeslavas Kostiukevič, tre-čias – Ričardas Vladička. Ire-na Dumskienė užėmė antrą vietą tarp moterų. Taiklūs rad­viliškiečiai buvo ir smiginio rungtyje – Vanda Astrauskie-nė buvo pirma, draugijos pir-mininkė Jūratė Bredulskienė pasipuošė sidabro medaliu, o Saulius Viltrakis užėmė antrą vietą tarp vyrų. Bėgimo, šuo-lio į tolį ir rutulio stūmimo rungties dalyviai buvo skirsto-mi pagal amžiaus grupes – iki 50 metų ir vyresni negu 50 m. Rutulio stūmimo rungtyje iki 50 m. R. Vladička užėmė antrą vietą. 30 metrų bėgimo rung-tyje vyresniųjų klasėje Irena Vilniuvienė ir Stasys Astraus-kas tapo čempionais. Dar vie-ną pirmąją vietą I. Vilniuvie-nė užėmė šuolio į tolį rungty-je. Neblogai sekėsi ir taiklumo rungtyse – „lėkščių“ mėtymo į taikinį rungtyje Angelė Šima-tonienė pelnė bronzos meda-lį, mėtant lankus antra buvo I. Vilniuvienė.

Varžyboms pasiruošta vyk-dant Neįgaliųjų socialinės in-tegracijos per kūno kultūrą ir sportą projektą. Dėkojame Rad viliškio rajono savivaldy-bės administracijos direktorei Janinai Margaitienei už suteik-tą transportą.

Pergalės Bauskės sporto

šventėje

Radviliškio rajono neįgaliųjų drau-gijos sportininkai.

�� Radviliškio rajono neįgalių-jų draugijos atsiųstame laiške skaitome apie Latvijoje iškovo-tas pergales.

(atkelta iš 1 psl.) Tradicinė šventė „Tau, Vilniau!“ suspindo naujomis spalvomis

Gintaras – ne vienintelė šios auksarankės kūrybos medžia-ga. Pirmąjį koljė prieš 10 metų numezgė virbalais iš karoliukų. Ir dabar juos ant vielutės veria, originalius papuošalus formuo-ja. Ramutė pasakoja, kad nei schemų, nei pavyzdžių interne-te neieško, kopijuoti nemėgsta, pasikliauja savo vaizduote. Gy-venime ir drabužius siuvusi mo-teris juokauja: jai visada labiau-siai patikdavo klientės, kurios leisdavo improvizuoti. „Užtek-davo, kad pasakytų, ko nenori, o toliau viską pati sugalvoda-vau“, – šypsosi moteris. Tas pats ir papuošalus kuriant.

R. Jovaišienei patinka ir kvi-lingas – tokius atvirukus, pa-veikslus iš susuktų popieriaus juostelių sukomponuoja, kad ap-linkiniai tik aikčioja. Gaila, kad nėra kur parduoti sukurtų dir-binių, o medžiagos juk kainuo-ja. Bet dukra nuramina: „Mama, jeigu sėdėtum ir nesidžiaugtum, o nervintumeisi dėl visko, tai vaistams daugiau išleistum.“ „Ir tikrai, atsisėdu prie rankdarbio ir pamirštu visas ligas ir skaus-mus“, – sako R. Jovaišienė.

Grožio kūrimo terapiją ge-riausiais vaistais vadina ir Klai-pėdos „Gubojai“ priklausanti šilutiškė Alina Aleničeva. Liną, medvilnę su polimeriniu moliu suderinusi moteris stebino liau-diškus motyvus atkartojančiais papuošalais. Alina pasakojo šią idėją sugalvojusi tik prieš me-tus, o dabar jos papuošalai jau pasklido po pasaulį. Prieš 15 metų raminantį užsiėmimą su-sirasti ją paragino medikai. Taip ir atsirado pirmieji iš karoliukų verti papuošalai. Jie ir užkariavo visą moters dėmesį, neliko laiko galvoti apie ligą. Ir ši atsitraukė.

Papuošalų netrūko ir ant ki-tų kūrėjų prekystalių. Kaip vi-sada, kruopščiais vėriniais, dai-liomis segėmis žavėjo Alfonsa Burneikienė iš Anykščių, Birš-tono, Kėdainių rajono neįgalių-jų draugijos, iš kitų šalies vietų į Katedros aikštę suvežti auksa-rankių dirbiniai.

Vis daugiau praktiškų dirbinių

Vis dažniau mugių lanky-tojai stabteli prie praktiškais dirbiniais nuklotų prekystalių. Prie tokio pirkėjų poreikio tai-kosi ir rankdarbių kūrėjai. Jur-barko rajono neįgaliųjų draugi-ja šventės „Tau, Vilniau!“ mugei prisiuvo lininių rinkinių šeimi-ninkėms – į dailų maišelį įdė-ta prijuostė, pirštinė, puodkėlė. Viskas pasiūta labai tvarkingai, kruopščiai, iš kokybiško audi-

nio – tokį rinkinį norėtų turėti kiekviena šeimininkė. Šio ama-to jurbarkiškes moko 40 metų profesionalios siuvėjos patirtį turinti Laima Vyturienė. Drau-gijos pirmininkė Vida Pieniutie-nė pasakoja, kad į užimtumo bū-relį besirenkančios 10–12 mote-rų kuria įvairius rankdarbius. Pastaruoju metu siuva rinkinius šeimininkėms. Labai stengiasi, kad jų dirbiniai būtų kokybiš-ki, džiugintų žmones. Kartais ir pačios pinigėliais prisideda, kad būtų galima nusipirkti gerų au-dinių – toks siuvinys visai kitaip atrodo. Už parduotus gaminius gautus pinigus panaudoja nau-joms medžiagoms įsigyti – taip ratas ir sukasi.

Vis dėlto V. Pieniutienė ne-slepia – ją šiemetinės šventės organizatoriai nuvylė. Ir ne tik todėl, kad vienoje palapinėje rei-kėjo sutilpti dviem draugijoms. Pasak jos, reikalavimas į mugę atvežti tik itin kokybiškus dir-binius diskriminuoja sunkiau-sią negalią turinčius žmones, kurie net ir labai stengdamiesi nepajėgia visko nepriekaištin-gai atlikti. O jiems taip svarbu, kad žmonės pamatytų jų darbe-lius, įvertintų pastangas.

Puse palapinės tenkinosi ir Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugija. Rankdarbių būrelio „Kamanė“ vadovė Dalė Balta-navičienė pasakojo, kad vilka-viškietės į sostinę atvežė ne tik jų vizitine kortele jau tapusių lininių, iš kitokių audinių siūtų krepšelių, bet ir įvairių lietuviš-ka atributika pagražintų dirbi-nių – mažučių kojinaičių, Mari-jos Kaminickienės darželyje au-ginamų levandų žiedeliais kve-piančių maišelių, Aldonos Mer-kevičienės kryželiu siuvinėtų ir Birutės Duobienės dailiai apipa-vidalintų atvirukų.

Praktiškais gaminiais pasi-rūpino ir Jiezno krašto žmonių su negalia sąjungos moterys. Si-gutė Kimbirauskienė džiaugė-si, kad sostinėje yra daug šau-nių šeimininkių, noriai pirkusių jos prijuostes. Pirkėjus viliojo ir Augenijos Stoškuvienės veltos skraistės. Ant šios organizaci-jos prekystalio buvo ir daugiau įvairių veltų gaminių – nuo ne-didelių segėmis tapusių rožyčių, net skalbimo mašina išskalb-tų formos neprarandančių šle-pečių iki puošnių skrybėlaičių. „Keturios šiuo virusu užsikrė-tusios moterys gali nuvelti vis-ką, ko širdis užsigeis“, – šypso-josi tą virusą iš Molėtų rajone vykusių mokymų į Jiezną par-vežusi A. Stoškuvienė.

Pastaruoju metu jaunimo itin mėgstamais kardiganais (ilgus švarkus primenančiais drabužiais) mugėje prekiavo anykštėnė Alė Janušienė. Dar vaikystėje iš mamos išmokusi siūti, vėliau ir specialius moks-lus baigusi moteris ir dabar pa-gal verslo liudijimą individu-lių užsakymų nesipurto. Ir Ne-įgaliųjų draugijai įvairių suma-nymų pasiūlo. Visai neseniai anykštėnės pradėjo siūti žais-lus. Švelnūs, minkštučiai katinė-liai traukė ir mažųjų šios mugės lankytojų dėmesį.

Susidomėjimo sulaukė edukaciniai užsiėmimai

Šventės „Tau, Vilniau!“ orga-nizatoriai mugės dalyvius ra-gino ne tik savo dirbiniais pre-kiauti, bet ir pasidalyti patirti-mi, surengti edukacinių pamo-kėlių. Tiems, kas į šį kvietimą atsiliepė, ir palapinėmis daly-tis nereikėjo.

Daugiau kaip 10 metų siuvi-nėjanti ukmergiškė tautodai-lininkė Daiva Malinauskienė į

mugę ir siuvinėjimo lankelį at-sivežė, ir iš anksto būsimo pa-veikslėlio siužetėlį ant drobe-lės nusipiešė, ir reikiamų spalvų siūlų parinko. Ne viena čia pri-sėdusi moteris jaunystės laikų pomėgį prisiminė, kitaip dygs-niuoti išmoko.

Nemažo susidomėjimo su-laukė ir Vilniaus neįgaliųjų die-nos centro rankdarbių būrelio mokytojos Laimos Stanėnaitės popierinių gėlių gaminimo pa-mokėlės. Birštono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Julė Sena-vaitienė sakė, kad jų organizaci-jos moterys buvo pasirengusios pamokyti verti papuošalus iš karoliukų, deja, neatsirado no-rinčių tai išbadyti. Užtat prie ta-pybos ant vandens – ebru dirb-tuvėlių net eilutė sustojo. Daug kas norėjo namo parsinešti ant vandens tapyto paveikslėlio at-spaudą. Mugės dalyviai galė-jo išmokti ir apyrankes rišti, ir sapnų gaudykles gaminti, ir dar ne vieną amatą išbandyti. Šis šventės eksperimentas tikrai pasiteisino.

Susidomėjimo sulaukė ir Ge-dimino kalno papėdėje prista-tytos neįgaliųjų sporto šakos: buvo galima pažaisti tinklinį sėdint, išbandyti akmenslydį, aklųjų tenisą, daugiau sužinoti apie neįgaliųjų tenisą.

Šventė „Tau, Vilniau!“ neįsi-vaizduojama be „Spalvų muzi-kos“ orkestro pasirodymų. Ta-čiau tik retas žino, kaip atrodo šių muzikantų natų sąsiuviniai, juk pažinti įprastą muzikos raš-tą jiems labai sunku. O tądien, žvelgdamas į ant penklinės skir-tingomis spalvomis sužymėtas natas, kiekvienas norintis spal-votomis metalofono plokšte-lėmis galėjo pabandyti sugroti vaikišką dainelę „Du gaideliai“. Ir ne visiems iš pirmo karto tai pavyko...

Muzika skambėjo ir Ber-nardinų sode – čia koncertavo net 24 meno mėgėjų kolekty-vai. Tarp jų – ir nemažai neįga-liųjų draugijų vokalinių ansam-blių. Pasak muzikalioje šeimo-je gimusios ir nuo jaunystės su daina nesiskiriančios Ignalinos rajono neįgaliųjų draugijos an-samblio „Putinas“ dainininkės Liudos Baltuškienės, tai buvo gera repeticija prieš netrukus pradidėsiančią Lietuvos neįga-liųjų draugijos rengiamą „Vil-ties paukštę“.

aldona MiliEŠKiENėAutorės nuotr.

Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos darbštuolės nustebino originaliais rin-kiniais šeimininkėms.

Jiezniškės Sigutės Kimbirauskienės prijuostės.

Smagu susitikti šventėje (iš kairės): LND pirmininkė Jelena Ivančenko, Aly-taus r. neįgaliųjų draugijos pirmininkė Marytė Bernatavičienė, Prienų r. – Ire-na Valatkevičienė ir Jonavos r. – Valerija Lopetienė.

Neįgaliųjų sportas

Alytiškė Ramutė Jovaišienė pamėgo gintarą.

6 psl.2018 m. rugsėjo 6–12 d., Nr. 35 (1424), „Bičiulystė“

6.00 Lietuvos Respublikos him-nas. PIRMADIENĮ – PENktADIENĮ: 6.05, 6.37, 7.10, 7.40, 8.07, 8.40 – La-bas rytas, Lietuva. 6.30, 8.00 – ži-nios, orai. 7.00, 7.30, 8.30 – žinios, orai, sportas.

Redakcija primena, kad verta sekti tV stočių

skelbimus, nes programose gali būti pakeitimų.

Pirmadienis, rugsėjo 10 d. 9.00  – žinios, orai. 09:15 Prem-

jera. Senis. N-7. 394 s. 10:20 Premje-ra. Štutgarto kriminalinė policija 8. N-7. 8/11 s. 11:10 Komisaras Reksas. N-7. 75 s. 12:00 Beatos virtuvė. (kart.). 13:00 Klauskite daktaro. 13:58 Loteri-ja „Keno Loto“. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Sese-rys. N-7. 383 s. 17:30 Žinios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klaus-kite daktaro. 19:30 Vartotojų kontro-lė. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 21:00 Dienos tema. 21:20 Sportas. Orai. 21:29 Loterija „Jėga“. 21:30 UEFA „Tautų taurės“ futbolo turnyras. Juodkalnija – Lietuva. 23:45 Klausimėlis.lt. 24:00 LRT radijo žinios. 00:10 Štutgarto kriminalinė policija 8. N-7. 8/11 s. (kart.). 01:00 LRT radijo ži-nios. 01:05 Savaitė. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ (kart.). 03:30 Klausimėlis.lt (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Vartotojų kontrolė. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 383 s. (kart.).

Antradienis, rugsėjo 11 d. 9.00 – žinios, orai. 09:15 Premje-

ra. Senis. N-7. 395 s. 10:20 Premjera. Štutgarto kriminalinė policija 8. N-7. 8/12 s. 11:10 Komisaras Reksas. N-7. 76 s. 12:00 Stilius. (kart.). 13:00 Klaus-kite daktaro. 13:58 Loterija „Keno Lo-to“. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Ži-nios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 384 s. 17:30 Žinios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauskite dakta-ro. 19:30 (Ne)emigrantai. 20:25 Loteri-ja „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 21:00 Dienos tema. 21:20 Sportas. Orai. 21:29 Loterija „Jėga“. 21:30 Nacionali-nė ekspedicija „Dniepru per Ukrainą“. 22:30 Dviračio žinios. 23:00 Premjera. 12 beždžionių 1. N-14. 2 s. 23:45 Klausi-mėlis.lt (kart.). 24:00 LRT radijo žinios. 00:10 Štutgarto kriminalinė policija 8. N-7. 8/12 s. (kart.). 01:00 LRT radijo ži-nios. 01:10 Istorijos detektyvai. (sub-titruota, kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ (kart.). 03:30 Dviračio žinios. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 (Ne)emigrantai. (kart.). 05:00 Se-serys. N-7. 384 s. (kart.).

trečiadienis, rugsėjo 12 d. 08:55 Premjera. Senis. N-7. 396 s.

09:55 Europos Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio metinė kalba. (su ver-timu į gestų k.). 11:10 Komisaras Rek-sas. N-7. 77 s. 12:00 Nacionalinė paieš-kų tarnyba. (kart.). 13:00 Klauskite dak-taro. 13:58 Loterija „Keno Loto“. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 385 s. 17:30 Ži-nios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauskite daktaro. 19:30 Gy-venimas. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 21:00 Dienos tema. 21:20 Sportas. Orai. 21:29 Loterija „Jė-ga“. 21:30 Mano mama gamina geriau! 22:30 Dviračio žinios. 23:00 Premje-ra. Smaragdo miestas. N-14. 2 s. 23:45 Klausimėlis.lt. 24:00 LRT radijo žinios. 00:05 Vartotojų kontrolė. (kart.). 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Stilius. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauski-te daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo ži-nios. 03:05 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ (kart.). 03:30 Dviračio žinios. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Naciona-linė ekspedicija „Dniepru per Ukrainą“ (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 385 s. (kart.).

ketvirtadienis, rugsėjo 13 d.9.00 – žinios, orai. 09:15 Premje-

ra. Senis. N-7. 397 s. 10:20 Premjera. Štutgarto kriminalinė policija 8. N-7. 8/13 s. 11:10 Komisaras Reksas. N-7. 78 s. 12:00 Gyvenimas. (kart.). 13:00 Klauskite daktaro. 13:58 Loterija „Ke-no Loto“. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Ži-nios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Sese-rys. N-7. 386 s. 17:30 Žinios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18:00 TV

žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klaus-kite daktaro. 19:30 Specialus tyrimas. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Pa-norama. 21:00 Dienos tema. 21:20 Sportas. Orai. 21:29 Loterija „Jėga“. 21:30 Gimę tą pačią dieną. 22:30 Dvi-račio žinios. 23:00 Premjera. Prieš au-drą 1. N-14. 2 s. 24:00 LRT radijo ži-nios. 00:10 Štutgarto kriminalinė po-licija 8. N-7. 8/13 s. (kart.). 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Vakaras su Edita. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ (kart.). 03:30 Dviračio žinios. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Specialus tyrimas. (kart.). 05:00 Sese-rys. N-7. 386 s. (kart.).

Penktadienis, rugsėjo 14 d. 9.00 – žinios, orai. 09:15 Premjera.

Senis. N-7. 398 s. 10:20 Premjera. Štut-garto kriminalinė policija 8. N-7. 8/14 s. 11:10 Komisaras Reksas. N-7. 79 s. 12:00 (Ne)emigrantai. (kart.). 13:00 Vartoto-jų kontrolė. (kart.). 13:58 Loterija „Keno Loto“. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietu-va. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 387 s. 17:30 Žinios. Sportas. Orai (su verti-mu į gestų k.). 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19:30 Beatos virtuvė. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 21:00 Dienos tema. 21:20 Sportas. Orai. 21:29 Loterija „Jėga“. 21:30 Auksinis protas. 22:50 Fantastiškas penktadie-nis. Premjera. Operacija „Skyfall“. N-14. 01:15 Štutgarto kriminalinė policija 8. N-7. 8/14 s. (kart.). 02:00 LRT radijo ži-nios. 02:05 Gimę tą pačią dieną. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 TV žaidi-mas „Kas ir kodėl?“ (kart.). 03:30 Ry-to suktinis su Zita Kelmickaite (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Nacio-nalinė paieškų tarnyba. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 387 s. (kart.).

Šeštadienis, rugsėjo 15 d. 06:05 Nacionalinė ekspedicija

„Dniepru per Ukrainą“ (kart.). 07:00 Gimtoji žemė. 07:30 Premjera. Hani ir Nani 3. 09:00 Labas rytas, Lietuva. 09:30 Žinios. Orai. 09:35 Labas rytas, Lietuva. 10:30 Žinios. Orai. 10:35 Labas rytas, Lietuva. 11:30 Žinios. Orai. 11:35 Labas rytas, Lietuva. 12:00 Pasaulio dokumentika. Planeta Žemė 2. 2/3 d. Džiunglės. (subtitruota). 12:55 Pa-saulio dokumentika. Premjera. Metų laikai. 4 d. Žiema. (subtitruota). 13:50 Premjera. Džesika Flečer 4. N-7. 4/15, 4/16 s. 15:25 Klausimėlis.lt. 15:43 Lo-terija „Keno Loto“. 15:45 Žinios. Orai (su vertimu į gestų kalbą). 16:00 Svei-kinimų koncertas. 17:30 Žinios. Spor-tas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18:00 Teisė žinoti. 18:30 Vakaras su Edita. 19:30 Stilius. 20:25 Loterijos „Keno Loto“ ir „Jėga“. 20:30 Panorama. 20:52 Sportas. Orai. 21:00 Gražiausios po-etų dainos. 22:40 Pagauk ir paleisk. N-14. (subtitruota). 00:30 Operacija „Skyfall“. N-14. (kart.). 02:55 Pasaulio dokumentika. Planeta Žemė 2. 2/3 d. Džiunglės. (subtitruota, kart.). 03:50 Teisė žinoti. (kart.). 04:20 Džesika Fle-čer 4. N-7. 4/15, 4/16 s. (kart.).

Sekmadienis, rugsėjo 16 d. 06:05 Beatos virtuvė. (kart.). 07:00

Šventadienio mintys. 07:30 Klausimė-lis.lt. 08:00 Gyventi kaime gera. Veiki-me kartu. 08:30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 09:00 Brolių Grimų pasa-kos. 19 s. Pelenė. 10:00 Gustavo enci-klopedija. (subtitruota). 10:30 Lietu-vos tūkstantmečio vaikai. 11:30 Mūsų gyvūnai. 12:00 Pasaulio dokumenti-ka. Viduriniųjų Rytų gamta. 5 d. Ara-bija. Miražų žemė. (subtitruota). 13:00 Pasaulio dokumentika. Premjera. Pa-vojingoji žemė. 3 d. Vėjas. (subtitruo-ta). 13:55 Puaro. N-7. 6/1 s. 15:43 Lote-rija „Keno Loto“. 15:45 Žinios. Orai (su vertimu į gestų kalbą). 16:00 Istorijos detektyvai. (subtitruota). 16:45 Sa-vaitė su „Dviračio žiniomis“. 17:30 Ži-nios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18:00 Duokim garo! 19:30 Savaitė. 20:25 Loterijos „Keno Loto“ ir „Jėga“. 20:30 Panorama. 20:52 Sportas. Orai. 21:00 Laisvės kaina. Partizanai. N-7. 11 s. 21:50 Premjera. Lemtingos vestu-vės. N-7. 23:20 Mirties lenktynės. N-14. 01:05 Pasaulio dokumentika. Viduri-niųjų Rytų gamta. 5 d. Arabija. Miražų žemė. (subtitruota, kart.). 02:00 Pasau-lio dokumentika. Pavojingoji žemė. 3 d. Vėjas. (subtitruota, kart.). 02:50 Sa-vaitė su „Dviračio žiniomis“. (kart.). 03:30 Istorijos detektyvai. (subtitruo-ta, kart.). 04:15 Puaro. N-7. 6/1 s. (kart.).

kolnas. Vampyrų medžiotojas (kart.). 05:10. Naujakuriai 3, 7. 05:35. Nauja-kuriai 3, 8. 06:10. Televitrina. 06:25. Žvaigždžių karai. Sukilėliai (kart.) 1, 14. 06:55. Simpsonai (kart.) 21, 23. 07:25. Simpsonai (kart.) 22, 1. 07:55. Svajo-nių sodai (kart.). 08:50. Meilės sūku-ryje. 09:50. Tai - mano gyvenimas 3. 12:00. Laukinė žemė 6. 13:00. Paža-dėtoji. 13:30. Pažadėtoji. 14:00. Paža-dėtoji. 14:30. Pažadėtoji. 15:00. Simp-sonai 22. 15:30. Simpsonai 22. 16:00. TV3 žinios 137. 16:28. TV3 orai. 16:30. TV Pagalba. 18:30. TV3 žinios 252. 19:22. TV3 sportas. 19:27. TV3 orai 252. 19:30. Visi mes žmonės. 20:30. Kam ta meilė? 1, 42. 21:00. TV3 vakaro žinios 140. 21:52. TV3 sportas. 21:57. TV3 orai 140. 22:00. Kobra 11 22, 2. 23:00. Blo-gas policininkas 1, 2.

Antradienis, rugsėjo 11 d. 00:05. Kastlas 8, 12. 01:00. Kau-

lai 4, 9. 01:55. Rouzvudas 1, 19. 02:45. Specialioji jūrų policijos tarnyba 10, 3. 03:35. Kaip išsisukti įvykdžius žmog-žudystę 205. 04:25. Kastlas (kart.) 8, 12. 05:10. Rouzvudas (kart.) 1, 19. 06:10. Televitrina. 06:25. Žvaigždžių karai. Sukilėliai (kart.) 1, 15. 06:55. Simpsonai (kart.) 22. 07:25. Simpsonai (kart.) 22. 07:55. Visi mes žmonės (kart.). 08:50. Meilės sūkuryje. 09:50. Tai - mano gy-venimas 3. 10:25. Tai - mano gyveni-mas 3. 12:00. Laukinė žemė 7. 13:00. Pažadėtoji. 13:30. Pažadėtoji. 14:00. Pažadėtoji. 14:30. Pažadėtoji. 15:00. Simpsonai 22. 15:30. Simpsonai 22. 16:00. TV3 žinios 138. 16:28. TV3 orai. 16:30. TV Pagalba. 18:30. TV3 žinios 253. 19:22. TV3 sportas. 19:27. TV3 orai 253. 19:30. Prieš srovę 19. 20:30. Kam ta meilė? 1, 43. 21:00. TV3 vaka-ro žinios 141. 21:52. TV3 sportas. 21:57. TV3 orai 141. 22:00. Kryžminė ugnis. 23:50. Kastlas 8, 13.

trečiadienis, rugsėjo 12 d. 00:50. Kaulai 4, 10. 01:40. Rouzvu-

das 1, 20. 02:35. Specialioji jūrų polici-jos tarnyba 10, 4. 03:20. Kaip išsisuk-ti įvykdžius žmogžudystę 206. 04:10. Kastlas (kart.) 8, 13. 05:00. Rouzvudas (kart.) 1, 20. 06:10. Televitrina. 06:25. Kempiniukas Plačiakelnis 3, 8. 06:55. Simpsonai (kart.) 22. 07:25. Simpso-nai (kart.) 22. 07:55. Prieš srovę (kart.) 19. 08:50. Meilės sūkuryje. 09:50. Tai - mano gyvenimas 3. 10:45. Tai - mano gyvenimas 3. 12:00. Laukinė žemė 8. 13:00. Pažadėtoji. 13:30. Pažadėtoji. 14:00. Pažadėtoji. 14:30. Pažadėtoji. 15:00. Simpsonai 22, 6. 15:30. Simp-sonai 22. 16:00. TV3 žinios 139. 16:28. TV3 orai. 16:30. TV Pagalba. 18:30. TV3 žinios 254. 19:22. TV3 sportas. 19:27. TV3 orai 254. 19:30. Gero vakaro šou. 20:30. Kam ta meilė? 1, 44. 21:00. TV3 vakaro žinios 142. 21:52. TV3 sportas. 21:57. TV3 orai 142. 22:00. Nesunaiki-namieji. 22:25. Filmo pertraukoje - „Vi-kinglotto“. 22:30. Nesunaikinamieji.

ketvirtadienis, rugsėjo 13 d. 00:05. Kastlas 8, 14. 01:05. Kaulai

4, 11. 02:00. Rouzvudas 1, 21. 02:50. Specialioji jūrų policijos tarnyba 10, 5. 03:40. Kaip išsisukti įvykdžius žmog-žudystę 207. 04:30. Kastlas (kart.) 8, 14. 05:15. Rouzvudas (kart.) 1, 21. 06:10. Televitrina. 06:25. Kempiniukas Pla-čiakelnis 3, 9. 06:55. Simpsonai (kart.) 22, 6. 07:25. Simpsonai (kart.) 22. 07:55. Gero vakaro šou (kart.). 08:50. Meilės sūkuryje. 09:50. Tai - mano gy-venimas 3. 11:30. Tai - mano gyveni-mas 3. 12:00. Laukinė žemė 9. 13:00. Pažadėtoji. 13:30. Pažadėtoji. 14:00. Pažadėtoji. 14:30. Pažadėtoji. 15:00. Simpsonai 22, 8. 15:30. Simpsonai 22. 16:00. TV3 žinios 140. 16:28. TV3 orai. 16:30. TV Pagalba. 18:30. TV3 žinios 255. 19:22. TV3 sportas. 19:27. TV3 orai 255. 19:30. Farai. 20:30. Kam ta meilė? 1, 45. 21:00. TV3 vakaro žinios 143. 21:52. TV3 sportas. 21:57. TV3 orai 143. 22:00. Rytoj, kai prasidėjo karas.

Penktadienis, rugsėjo 14 d. 00:05. Kastlas 8, 15. 01:05. Kaulai

4, 12. 01:55. Rouzvudas 1, 22. 02:45. Specialioji jūrų policijos tarnyba 10, 6. 03:35. Kaip išsisukti įvykdžius žmog-žudystę 208. 04:25. Kastlas (kart.) 8, 15. 05:15. Rouzvudas (kart.) 1, 22. 06:10. Televitrina. 06:25. Kempiniu-kas Plačiakelnis 3, 10. 06:55. Simp-sonai (kart.) 22, 8. 07:25. Simpsonai (kart.) 22. 07:55. Farai (kart.). 08:50. Meilės sūkuryje. 09:50. Tai - mano gy-venimas 3. 12:00. Laukinė žemė 10. 13:00. Pažadėtoji. 13:30. Pažadėtoji. 14:00. Pažadėtoji. 14:30. Pažadėtoji. 15:00. Simpsonai 22. 15:30. Simpso-nai 22. 16:00. TV3 žinios 141. 16:28. TV3 orai. 16:30. TV Pagalba. 18:30. TV3 žinios 256. 19:22. TV3 sportas. 19:27. TV3 orai 256. 19:30. Ledynmetis. Su-sidūrimas.. 21:15. Krepšinis: Pasaulio vyrų krepšinio čempionato atrankos rungtynės. Kroatija - Lietuva. 23:05. Beždžionių planeta.

Šeštadienis, rugsėjo 15 d. 01:25. Nesunaikinamieji (kart.).

03:10. Kryžminė ugnis (kart.). 04:50.

Pirmadienis, rugsėjo 10 d. 06:10 Dienos programa. 06:15

„Mano gyvenimo šviesa“ (315). N-7. 06:40 „Mano gyvenimo šviesa“ (316). N-7. 07:05 „Mano gyvenimo švie-sa“ (317). N-7. 07:30 „Keista šeimynė-lė“ (19). 07:55 „Volkeris, Teksaso rein-džeris“ (195). N-7. 08:55 Rytas su LNK. 10:55 Nuo... Iki... (kart.) 11:25 „Meilės sparnai“ (71). 12:25 „Meilės sparnai“ (72). 13:25 „Gyvenimo daina“ (70). N-7. 14:25 „Dvi širdys“ (1098). 14:55 „Dvi šir-dys“ (1099). 15:25 „Dvi širdys“ (1100). 15:55 „Dvi širdys“ (1101). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. Infošou. 20:00 Nuo... Iki... 20:30 „Rimti reikalai“ (5). N-7. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS. PREM-JERA Infiltruotas. N14. 00:55 „Aklo-ji zona“ (5). N-7. 01:45 Džonas Vikas 2 (kart.). N14.

Antradienis, rugsėjo 11 d. 06:10 Dienos programa. 06:15

„Mano gyvenimo šviesa“ (318). N-7. 06:40 „Mano gyvenimo šviesa“ (319). N-7. 07:05 „Mano gyvenimo šviesa“ (320). N-7. 07:30 „Keista šeimynėlė“ (20). 07:55 „Volkeris, Teksaso rein-džeris“ (196). N-7. 08:55 Rytas su LNK. 10:55 KK2 (kart.). N-7. Infošou. 11:25 „Meilės sparnai“ (73). 12:25 „Meilės sparnai“ (74). 13:25 „Gyvenimo dai-na“ (71). N-7. 14:25 „Dvi širdys“ (1102). 14:55 „Dvi širdys“ (1103). 15:25 „Dvi šir-dys“ (1104). 15:55 „Dvi širdys“ (1105). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. Infošou. 20:00 Nuo... Iki... 20:30 „Rim-ti reikalai“ (6). N-7. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS Puikybė ir garbė. N14. 01:10 „Akloji zona“ (6). N-7. 02:00 Infiltruo-tas (kart.). N14.

trečiadienis, rugsėjo 12 d. 06:10 Dienos programa. 06:15

„Mano gyvenimo šviesa“ (321). N-7. 06:40 „Mano gyvenimo šviesa“ (322). N-7. 07:05 „Mano gyvenimo švie-sa“ (323). N-7. 07:30 „Keista šeimynė-lė“ (21). 07:55 „Volkeris, Teksaso rein-džeris“ (197). N-7. 08:55 Rytas su LNK. 10:55 KK2 (kart.). N-7. Infošou. 11:25 „Meilės sparnai“ (75). 12:25 „Meilės sparnai“ (76). 13:25 „Gyvenimo dai-na“ (72). N-7. 14:25 „Dvi širdys“ (1106). 14:55 „Dvi širdys“ (1107). 15:25 „Dvi šir-dys“ (1108). 15:55 „Dvi širdys“ (1109). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. Infošou. 20:00 Nuo... Iki... 20:30 „Rim-ti reikalai“ (7). N-7. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS Slėgis. N14. 00:20 „Aklo-ji zona“ (7). N-7. 01:10 Puikybė ir gar-bė (kart.). N14.

ketvirtadienis, rugsėjo 13 d. 06:10 Dienos programa. 06:15

„Mano gyvenimo šviesa“ (324). N-7. 06:40 „Mano gyvenimo šviesa“ (325). N-7. 07:05 „Mano gyvenimo šviesa“ (326). N-7. 07:30 „Keista šeimynėlė“ (22). 07:55 „Volkeris, Teksaso rein-džeris“ (198). N-7. 08:55 Rytas su LNK. 10:55 KK2 (kart.). N-7. Infošou. 11:25 „Meilės sparnai“ (77). 12:25 „Meilės

sparnai“ (78). 13:25 „Gyvenimo dai-na“ (73). N-7. 14:25 „Dvi širdys“ (1110). 14:55 „Dvi širdys“ (1111). 15:25 „Dvi šir-dys“ (1112). 15:55 „Dvi širdys“ (1113). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. Infošou. 20:00 Valanda su Rūta. 21:00 „Rimti reikalai“ (8). N-7. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VA-KARO SEANSAS Džekas Rajanas. Še-šėlių užverbuotas. N14. 00:35 „Akloji zona“ (8). N-7. 01:25 Slėgis (kart.). N14. 02:55 Alchemija XXVIII. 03:25 RETROS-PEKTYVA. Kultūrinė dokumentika. Ci-klas „Menininkų portretai“.

Penktadienis, rugsėjo 14 d. 06:10 Dienos programa. 06:15

„Mano gyvenimo šviesa“ (327). N-7. 06:40 „Mano gyvenimo šviesa“ (328). N-7. 07:05 „Mano gyvenimo šviesa“ (329). N-7. 07:30 „Keista šeimynėlė“ (23). 07:55 „Volkeris, Teksaso rein-džeris“ (199). N-7. 08:55 Rytas su LNK. 10:55 KK2 (kart.). N-7. Infošou. 11:25 „Meilės sparnai“ (79). 12:25 „Meilės sparnai“ (80). 13:25 „Gyvenimo daina“ (74). N-7. 14:25 „Dvi širdys“ (1114). 14:55 „Dvi širdys“ (1115). 15:25 „Dvi širdys“ (1116). 15:55 „Dvi širdys“ (1117). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Gyvūnų policija. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Spor-tas. 19:28 Orai. 19:30 KK2 penktadie-nis. N-7. 21:00 SAVAITĖS HITAS Godzi-la. N14. 23:25 Šioje šalyje nėra vietos senukams. N14. 01:45 Džekas Raja-nas. Šešėlių užverbuotas (kart.). N14.

Šeštadienis, rugsėjo 15 d. 06:25 Dienos programa. 06:30

„Žvėrelių būrys“ (22). 06:55 „Įspūdin-gasis Žmogus-voras“ (10). 07:20 „“Nic-kelodeon“ valanda. Kung Fu Panda“ (9). 07:45 „Sveiki atvykę į „Veiną““ (10). 08:10 „Pabaisiukas Bansenas“ (23). 08:35 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (5). 09:00 „Ogis ir tarakonai“ (37). 09:10 „Ogis ir tarakonai“ (38). 09:20 „Ogis ir tarakonai“ (39). 09:30 „Drakonų kova. Super“ (43). N-7. 10:00 KINO PUSRYČIAI Anapus tvoros. 11:35 Melagis mela-vo... 13:20 Laisvės troškimas. N-7. 15:25 Aukštyn kojom. N-7. 17:30 Bus visko. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 SUPERKINAS. PREMJERA Alvinas ir burundukai 4. 21:20 PREMJERA Būk kietas. N14. 23:25 „Fuksų“ krikštynos. S. 01:20 Godzila (kart.). N14.

Sekmadienis, rugsėjo 16 d. 06:25 Dienos programa. 06:30

„Žvėrelių būrys“ (23). 06:55 „Įspūdin-gasis Žmogus-voras“ (11). 07:20 „“Nic-kelodeon“ valanda. Kung Fu Panda“ (10). 07:45 „Sveiki atvykę į „Veiną““ (11). 08:10 „Pabaisiukas Bansenas“ (24). 08:35 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (6). 09:00 „Ogis ir tarakonai“ (40). 09:10 „Ogis ir tarakonai“ (41). 09:25 „Ogis ir tarakonai“ (42). 09:35 „Drakonų kova. Super“ (44). N-7. 10:05 KINO PUSRY-ČIAI Nensė Driu. 12:05 Piko valanda. N-7. 14:10 Mylėti(s) smagu. N-7. 16:40 Ne vienas kelyje. 17:20 Teleloto. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 Lietuvos balsas. 22:00 PREMJERA Su-sikaupk. N14. 00:10 Baubas 2. S. 01:50 Būk kietas (kart.). N14.

Pirmadienis, rugsėjo 10 d. 07:00 „Didžiojo sprogimo teori-

ja“ (6). N-7. 07:30 „Kijevo operatyvinė grupė“ (11) (kart.). N-7. 08:30 „Farų ka-rai“ (12) (kart.). N-7. 09:30 „Teisingumo agentai“ (12) (kart.). N-7. 10:35 „Kobra 11“ (14) (kart.). N-7. 11:40 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (12) (kart.). N-7. 12:40 „Muchtaro su-grįžimas. Naujas pėdsakas“ (20). N-7. 13:45 „Kijevo operatyvinė grupė“ (12). N-7. 14:50 „Farų karai“ (13). N-7. 15:50 „Teisingumo agentai“ (13). N-7. 16:55 „Kobra 11“ (15). N-7. 18:00 „Muchtaro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“ (21). N-7. 19:00 „Įstatymas ir tvarka. Specialių-jų tyrimų skyrius“ (13). N-7. 20:00 DEL-FI dėmesio centre. 20:30 Info diena. 21:00 Tamsioji banga. N14. 23:15 Pa-skutinis samurajus (kart.). N14. 01:55 „Juodasis sąrašas“ (19) (kart.). N-7. 02:45 „Okupuoti“ (7) (kart.). N14. 03:35 „Okupuoti“ (8) (kart.). N14.

Antradienis, rugsėjo 11 d. 07:00 „Didžiojo sprogimo teori-

ja“ (7). N-7. 07:30 „Kijevo operatyvinė grupė“ (12) (kart.). N-7. 08:30 „Farų ka-rai“ (13) (kart.). N-7. 09:30 „Teisingumo agentai“ (13) (kart.). N-7. 10:35 „Kobra 11“ (15) (kart.). N-7. 11:40 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (13) (kart.). N-7. 12:40 „Muchtaro su-grįžimas. Naujas pėdsakas“ (21). N-7. 13:45 „Kijevo operatyvinė grupė“ (13). N-7. 14:50 „Farų karai“ (14). N-7. 15:50 „Teisingumo agentai“ (14). N-7. 16:55 „Kobra 11“ (16). N-7. 18:00 „Muchta-ro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“ (22). N-7. 19:00 „Įstatymas ir tvarka. Speci-

tV3

Lnk

btV

Kaulai 4, 12. 05:35. Naujakuriai 3, 9. 06:15. Televitrina. 06:30. Čipas ir Dei-las skuba į pagalbą (kart.) 1, 1. 07:00. Keršytojų komanda 1, 1. 07:30. Aladi-nas 172. 08:00. Čipas ir Deilas skuba į pagalbą 1, 2. 08:30. Kempiniukas Pla-čiakelnis 3, 11. 09:00. Virtuvės istorijos. 09:30. Gardu Gardu. 10:00. Svajonių ūkis. 10:30. Mokytis niekada nevėlu. 11:00. Misija: dirbame sau. 11:30. Prin-cesė. 13:15. Joniukas ir Grytutė. 14:25. Nerealieji. 16:45. Ekstrasensų mūšis 268. 18:30. TV3 žinios 257. 19:17. TV3 sportas. 19:22. TV3 orai 257. 19:25. Eu-rojackpot. 19:30. Princesės dienoraš-tis 2. Karališkosios sužadėtuvės. 21:50. Žaklina. 23:50. Vizijos.

Sekmadienis, rugsėjo 16 d. 01:20. Rytoj, kai prasidėjo ka-

ras (kart.). 03:10. Beždžionių planeta (kart.). 05:15. Naujakuriai 3, 10. 05:35. Naujakuriai 3, 11. 06:15. Televitrina. 06:30. Čipas ir Deilas skuba į pagalbą (kart.) 1, 2. 07:00. Keršytojų komanda 1, 2. 07:30. Aladinas 173. 08:00. Čipas ir Deilas skuba į pagalbą 1, 3. 08:30. Mamyčių klubas. 09:00. Kulinarinis de-tektyvas. 09:30. Penkių žvaigždučių būstas. 10:00. Pasaulis pagal moteris. 10:30. Svajonių sodai. 11:30. Medaus mėnuo su mama. 13:15. Gilyn į miš-ką. 15:50. Havajai 5.0 5, 1. 16:45. Eks-trasensų mūšis 269. 18:30. TV3 žinios 258. 19:22. TV3 sportas. 19:27. TV3 orai 258. 19:30. X Faktorius. 22:00. Povan-deninis horizontas.

Lrtaliųjų tyrimų skyrius“ (14). N-7. 20:00 DELFI dėmesio centre. 20:30 Info die-na. 21:00 Galutinis tikslas 3. N14. 22:50 Tamsioji banga (kart.). N14. 00:55 „Strėlė“ (9). N-7. 01:45 „Nusikaltimų tyrėjai“ (9) (kart.). N-7.

trečiadienis, rugsėjo 12 d. 07:00 „Didžiojo sprogimo teori-

ja“ (8). N-7. 07:30 „Kijevo operatyvinė grupė“ (13) (kart.). N-7. 08:30 „Farų ka-rai“ (14) (kart.). N-7. 09:30 „Teisingumo agentai“ (14) (kart.). N-7. 10:35 „Kobra 11“ (16) (kart.). N-7. 11:40 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (14) (kart.). N-7. 12:40 „Muchtaro su-grįžimas. Naujas pėdsakas“ (22). N-7. 13:45 „Kijevo operatyvinė grupė“ (14). N-7. 14:50 „Farų karai“ (15). N-7. 15:50 „Teisingumo agentai“ (15). N-7. 16:55 „Kobra 11“ (17). N-7. 18:00 „Muchta-ro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“ (23). N-7. 19:00 „Įstatymas ir tvarka. Speci-aliųjų tyrimų skyrius“ (15). N-7. 20:00 DELFI dėmesio centre. 20:30 Info die-na. 21:00 Skerdikas. N14. 23:15 Galuti-nis tikslas 3 (kart.). N14. 01:00 „Strėlė“ (10). N-7. 01:50 „Nusikaltimų tyrėjai“ (10) (kart.). N-7.

ketvirtadienis, rugsėjo 13 d. 07:00 „Didžiojo sprogimo teori-

ja“ (9). N-7. 07:30 „Kijevo operatyvinė grupė“ (14) (kart.). N-7. 08:30 „Farų ka-rai“ (15) (kart.). N-7. 09:30 „Teisingumo agentai“ (15) (kart.). N-7. 10:35 „Kobra 11“ (17) (kart.). N-7. 11:40 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (15) (kart.). N-7. 12:40 „Muchtaro su-grįžimas. Naujas pėdsakas“ (23). N-7. 13:45 „Kijevo operatyvinė grupė“ (15). N-7. 14:50 „Farų karai“ (16). N-7. 15:50 „Teisingumo agentai“ (16). N-7. 16:55 „Kobra 11“ (1). N-7. 18:00 „Muchtaro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“ (24). N-7. 19:00 „Įstatymas ir tvarka. Speci-aliųjų tyrimų skyrius“ (16). N-7. 20:00 DELFI dėmesio centre. 20:30 Info die-na. 21:00 Prezidento patikėtinis. N-7. 22:50 Skerdikas (kart.). N14. 01:00 „Strėlė“ (11). N-7. 01:50 „Kas žudikas?“ (5) (kart.). N-7.

Penktadienis, rugsėjo 14 d. 07:00 „Didžiojo sprogimo teori-

ja“ (10). N-7. 07:30 „Kijevo operatyvi-nė grupė“ (15) (kart.). N-7. 08:30 „Farų karai“ (16) (kart.). N-7. 09:30 „Teisingu-mo agentai“ (16) (kart.). N-7. 10:35 „Ko-bra 11“ (1) (kart.). N-7. 11:40 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (16) (kart.). N-7. 12:40 „Muchtaro su-grįžimas. Naujas pėdsakas“ (24). N-7. 13:45 „Kijevo operatyvinė grupė“ (16). N-7. 14:50 „Farų karai“ (1). N-7. 15:50 „Teisingumo agentai“ (17). N-7. 16:55 „Kobra 11“ (2). N-7. 18:00 „Muchtaro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“ (25). N-7. 19:00 „Įstatymas ir tvarka. Speci-aliųjų tyrimų skyrius“ (17). N-7. 20:00 @rimvydasvalatka. 20:30 Info diena. 21:00 Padangių riteriai. N14. 23:05 Pre-zidento patikėtinis (kart.). N-7. 00:50 „Strėlė“ (12). N-7. 01:40 „Kas žudikas?“ (6) (kart.). N-7.

Šeštadienis, rugsėjo 15 d. 06:15 „Didžiojo sprogimo teorija“

(6) (kart.). N-7. 06:45 „Didžiojo sprogi-mo teorija“ (7) (kart.). N-7. 07:15 „Di-džiojo sprogimo teorija“ (8) (kart.). N-7. 07:45 „Didžiojo sprogimo teorija“ (9) (kart.). N-7. 08:15 „Didžiojo sprogi-mo teorija“ (10) (kart.). N-7. 08:45 Svei-katos ABC televitrina. 09:00 Brydės. 09:30 „Varom!“ (3). N-7. 10:00 „Vaikai šėlsta“ (22). 10:30 „Džiunglių princesė Šina“ (20). N-7. 11:30 „Gyvūnijos stebu-klai“ (2). 12:40 „Anthonis Bourdainas. Nepažįstami kraštai“ (8). N-7. 13:35 „Ekstrasensų mūšis“ (1). N-7. 15:40 „Nusikaltimų miestas“ (6). N-7. 16:10 „Reali mistika“ (4). N-7. 17:15 „Nusikal-timų tyrėjai“ (1). N-7. 18:20 „Kas žudi-kas?“ (7). N-7. 19:30 Dainuok mano dai-ną. Muzikinis šou. 21:30 MANO HERO-JUS Atminimo diena. N14. 23:40 AŠ-TRUS KINAS 4-asis lygmuo. N14. 01:25 „Strėlė“ (11) (kart.). N-7. 02:10 „Strėlė“ (12) (kart.). N-7. 02:55 Dainuok mano dainą (kart.).

Sekmadienis, rugsėjo 16 d. 06:25 Pasaulio rąsto kėlimo čem-

pionatas. Kaunas (kart.). 07:25 „Gyvū-nijos stebuklai“ (2) (kart.). 08:30 Tau-ro ragas. N-7. 09:00 Lietuvos galiūnų čempionatas. Kretinga. 10:00 „Vaikai šėlsta“ (23). 10:30 „Džiunglių princesė Šina“ (21). N-7. 11:30 „Gyvūnijos stebu-klai“ (3). 12:40 „Anthonis Bourdainas. Nepažįstami kraštai“ (1). N-7. 13:40 „Ekstrasensų mūšis“ (2). N-7. 16:00 „Re-ali mistika“ (5). N-7. 17:05 „Nusikaltimų tyrėjai“ (2). N-7. 18:15 „Kas žudikas?“ (8). N-7. 19:30 „Nemiga“ (13). N-7. 20:30 „Nemiga“ (14). N-7. 21:30 „Juodasis są-rašas“ (20). N-7. 22:30 „PREMJERA Gyvi numirėliai“ (1). N14. 23:30 „Ekstrasen-sų mūšis“ (2) (kart.). N-7. 01:35 4-asis lygmuo (kart.). N14.

Lietuvos televizijos stočių programos artimiausią savaitę

Pirmadienis, rugsėjo 10 d. 00:55. Švyturys tarp dviejų van-

denynų (kart.). 03:20. Abraomas Lin-

2018 m. rugsėjo 6–12 d., Nr. 35 (1424), „Bičiulystė“7 psl.

Apsipirkti maisto prekių par-duotuvėje, susitvarkyti namus, aplinką sode ar tiesiog pasiga-minti pietus – daugeliui mūsų nesudėtingos kasdienės užduo-tys. Sergantiems išsėtine skle-roze tai gali tapti tikru iššūkiu.

Nijolė išsėtine skleroze ser-ga nuo jaunystės. Ji pamena, kai maždaug prieš 34­erius metus gydytoja užsiminė apie šią ligą, į kurią tąkart jauna mokytoja numojo ranka. „Buvau aktyvi – bėgiojau, sportavau, jau dirbau mokytoja ir žurnaliste. Taigi tu-rėjau šimtą darbų ir turėjau jėgų visus juos atlikti, tad tikrai ne-patikėjau, kad man gali būti iš-sėtinė sklerozė, – prisimena Ni-jolė. – O be to, tais laikais nebu-vo tikslios diagnostikos, todėl net ne iškart patvirtino ligą. Pa-menu, kad net ir gydymo, galima sakyti, nebuvo. Ligos paūmėji-mo metu man skirdavo dideles dozes hormonų, kurie tam kar-tui pastatydavo ant kojų. Turė-dama tokį didelį ligos stažą galiu pasakyti, kad šiandien gydymo galimybės jau visai kitos.“

Laiku diagnozavus šią ligą ir skyrus tinkamą gydymą iš-sėtinę sklerozę galima pažabo-ti – sumažinti jos aktyvumą, o tai sulėtina paciento neįgalu-mo progresavimą. Pastaruo-ju dešimtmečiu įvyko didžiu-lis proveržis atrandant naujus gydymo būdus, kurie padėtų suvaldyti šią jaunus, darbingo amžiaus žmones užklumpančią ligą, kai diagnozuojama recidy-vuojanti­remituojanti ligos for-ma. Reikšmingas žingsnis ligos

gydyme žengtas ir šiemet – Eu-ropoje registruotas pirmasis ir kol kas vienintelis pasaulyje li-gos eigą keičiantis vaistas anks-tyvai pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei gydyti.

Buvusi mokytoja su ligos diag noze susigyveno tik po 5–6 metų, kuomet liga buvo patvir-tinta atlikus magnetinio rezo-nanso tyrimą. Anot Nijolės, net ir silpstant jėgoms ji ilgai nesi-kreipė dėl neįgalumo. Ir tik tuo-met, kai vieną dieną nugriuvo ir sukaupusi paskutines jėgas nu-šliaužė iki automobilio, supra-to, kad diagnozės neigimo me-tas baigėsi. „Tą patį rudenį pa-siėmiau lazdą, kuri iki šiol yra mano draugė ir pagalbininkė“, – kalba Nijolė.

Išsėtine skleroze suserga-ma pakitus organizmo imuni-nei sistemai – kai imuninė sis-tema atakuoja nervines ląsteles gaubiantį mielino dangalą gal-vos, nugaros smegenyse ir re-gos nervuose, taip jas pažeisda-ma ir sukeldama fizinę negalią bei pažintinių funkcijų sutriki-mą. Dėl mielino pažeidimo atsi-randa įvairūs simptomai – nuo-vargis, silpnumas, galvos svai-gimas, dvejinimasis akyse, ju-dėjimo negalia, šlapimo pūslės sutrikimai ir kiti.

Nijolė pastebi, kad požiūris į ligą keičiasi: „Šiandien gatvėje nesijaučiu bejėgė – dažnai į ren-ginius ar tiesiog prasiblaškyti važiuoju mano mokinių dova-notu skuteriu. Tad aplinkiniai, matydami, kad man reikia pa-galbos – padeda.“

Man išsėtinė? Negali būti!Portale www.gargzdai.lt galime paskaityti apie išsėtine skle-roze sergančios moters patirtį.

Toks diakonas vienintelis Vokietijoje:

nemato, negirdi, nekalba

Neįgalieji pasaulyje

Žiniasklaidoje apie neįgaliųjų gyvenimą

Apie 56-erių metų dvasinin-ką Peterį Heppą iš Rotvei-lio išties galima pasakoti vien intriguojančiomis mįs-lėmis. Dvasininkas, bet ne kunigas. Krikštija ir laidoja, bet negali klausyti išpažin-čių. Kalba su žmonėmis ne-ištardamas nė žodžio. Tar-nauja katalikų bažnyčioje, iš šalies atrodo lyg kunigas, o šalia – žmona.

Liga lėmė likimąPeteris nuo gimimo kurčias,

o apako būdamas 30­ties. Kas yra skaitęs apie Ušerio sindro-mą, turbūt iš kelių žodžių at-pažino, kas kaltas dėl Peterio negalavimų. Šis sindromas – paveldėta genetinė liga, kai po truputį prarandama klausa ir rega. Sindromas pavadintas an-glų kilmės oftalmologo Čarlzo Ušerio vardu.

Vaistų nėra, nepabėgsi nuo savo negalios. Tik tiek: svarbu kuo anksčiau diagnozuoti sin-dromą, kad žmogus galėtų kuo geriau pasiruošti savo ateičiai – mokytis pagal specialią progra-mą, įgyti svarbiausius įgūdžius, įgyvendinti svajones. Ameri-kietė paauglė Lizė, jau bepra-randanti regėjimą, 2016 me-tais dar spėjo aplankyti Romą ir net Šv. Petro aikštėje paben-drauti su popiežiumi, kuriuo ji labai žavisi. Popiežius paglostė mergaitės veidą ir padovanojo jai rožinį. Paskui atėjo tamsa.

Peteris buvo jaunas stiprus vyras, kai sužinojo, kad netru-kus apaks. Bet jis jau buvo su-siejęs gyvenimą su bažnyčia, tad turėjo stiprų pagrindą po kojomis. Laimė, bažnyčia keitė-si ir Peteris čia rado savo vietą. 2003­iaisiais vedęs vyriškis bu-vo įšventintas į diakonus.

Keistas žmogus keistoje vietoje

Prašalaičiai, užsukę į bažny-čią, neatskirs diakono nuo kle-bono, o iš tikrųjų tarp jų yra di-delis skirtumas. Diakonais gali tapti brandaus amžiaus vyrai, gyvenantys santuokoje. Taip, celibato jie gali nesilaikyti. Jie yra tarsi žemiausio rango dva-sininkai. Po įšventinimo dia-konas įgyja teisę skelbti Evan-geliją, krikštyti, laidoti, tuokti, dalyti komuniją. Tačiau! Diako-nas negali klausyti išpažinčių, aukoti šv. Mišių, teikti Ligonių patepimo sakramento.

Taip, diakonas – neįprasta,

keista pareigybė katalikų baž-nyčioje. Dar keisčiau, kai tas pareigas eina aklas ir kurčias žmogus, kaip Peteris. Jis vedęs, turi du vaikus.

Žurnalistai paklausė Pete-rio: „Jūs esate regos ir klausos neįgaliųjų dvasininkas. Šalia jūsų visuomet – žmona Marga-rita. Kaip atrodo jūsų bendra veikla?“

„Ji yra vadinamoji asistentė darbo vietoje, – atsakė diako-nas. – Tai reiškia, kad ji atlieka tuos darbus, kurių aš dėl nega-lios negaliu padaryti. Na, tai to-kia bendra taisyklė, ja naudoja-si ir kiti žmonės su negalia. Mar-garita man ant delno parašo, ką sako telefonu paskambinę žmo-nės, padeda aukojant Mišias, bendraujant su parapijiečiais. Mes esame tikra komanda. Tar-naujame ir neįgaliųjų giminai-čiams, partneriams, draugams. Jų problemos dažnai sprendžia-mos telefonu ir tai ji daro pati savarankiškai, o būtinais atve-jais pakviečia atvykti susitikti su manimi.“

Neįgalūs parapijiečiai dė-kingi turėdami tokį dvasinin-ką. Juk jis ne šiaip diakonas, o likimo draugas, kuris, kaip sa-koma, „žino, ką kalba“. Anot Pe-terio, tikinčiųjų bendruomenė tam tikra prasme irgi yra liki-mo draugų bendruomenė. Beje, kartais jam tenka glaistyti tarp parapijiečių grupių kylančius nesutarimus, kai aklieji ima pykti ant kurčiųjų ir atvirkščiai.

Eutanazija? Kvailystė!Namie Peteris daug visko

nuveikia, bet štai išeina pro duris – ir viskas, savarankiš-kumas baigiasi. Be pagalbos neapsieina. Ir automobilyje vi-suomet sėdi šalia vairuotojo, o tai vyrui yra labai liūdna. Kas dar liūdina? Kai su žmona turi daug šnekos, pokalbis trunka il-giau nei kitoms poroms. Ji rašo jo delne, jis atsako gestais, tada ji vėl spaudinėja įvairius raštus jo delne. Taip ir susikalba. Tokiu būdu bendrauja ir su vaikais, kurie anksti įsisavino įvairias komunikavimo formas.

Peteris nesupranta, kaip žmonės gali nusivilti gyveni-mu. Jį sukrėtė žinia, kad du akli ir kurti belgai pareikalavo jiems atlikti eutanaziją. „Nekovokite su savo negalia! – įtikinėja Pe-teris depresuojančius parapijie-čius. – Priimkite ją kaip gyveni-mo meilės svarbiausią pamoką.“

Diakono tarnystė visuome-nei aukštai įvertinta – jam įteik-tas ordinas.

Be abejo, kadaise Peteriui buvo nelengva sužinoti, kad ne-trukus apaks. Juk buvo dar vi-sai jaunas vyras. Kilo didžiulis vidinis konfliktas tarp pašauki-mo ir negalios. Apie tai jis papa-sakojo knygoje „Pasaulis mano rankose“.

O dabar jam svarbiausi – pa-rapijiečiai ir kiti likimo drau-gai. „Per pastaruosius du de-šimtmečius Vokietijoje pagerė-jo vaikų ir jaunuolių su regos ir klausos negalia situacija, – sako jis. – Teikiama profesionali pa-galba, aktyviai veikia savipagal-bos bendruomenės. Labai gerai, kad mūsų negalia išskirta iš ki-tų, nes anksčiau mūsiškiai pri-klausė arba regos, arba klausos neįgaliųjų grupėms. O mes – ki-tokie, ypatingi, dabar labai pa-gerėjo negalios jaunuolių moky-mai. Be abejo, yra kur tobulėti. Dar reikia pakovoti, kad gautu-me būtiną kasdienę pagalbą. Juk mes tikrai negalime apsieiti be asistentų.“

Pagal užsienio spaudą parengė Brigita BaliKiENė

Dvasininkas Peteris Heppas.

Žmona Margarita padeda aukojant Mišias, bendraujant su parapijiečiais.

Negausius praeivius ir miestą lankančius turistus viliojo rank-darbių mugė, edukaciniai užsiė-mimai ir skambios dainos. Pro-jekto „Mūsų stiprybė vienybėje“ iniciatorė – Kėdainių rajono pa-raplegikų asociacijos pirminin-kė Alma Margevičienė. Jos idėją suvienyti Kėdainių organizaci-jas palaikė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kė-dainių viltis“ pirmininkė Asta Rekštienė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kėdainių filialo pirmininkė Asta Bobinai-tė. Renginyje dalyvavo ir svečių iš Molėtų.

Mugėje iš tiesų buvo kur akis paganyti. Pirmiausia dėme-sį patraukė „Kėdainių vilties“ auksarankių darbai iš odos ir akmenukų. Net ir stilingiausios damos čia rastų apyrankę ar vė-rinį, derantį prie kasdienės ap-rangos ar vakarinės suknelės.

Greta papuošalų ne mažiau prabangiai atrodė Lietuvos aklų-jų ir silpnaregių sąjungos Kėdai-nių filialo narių sukurti darbai:

tapyto šilko skarelės, dekoruoti vazonai. Prie jų su teptuku ran-kose sėdėjo Nijolė Sungailienė. Teptukas moters rankose judė-jo lengvai, ant vazos palikdamas smulkių spalvotų gėlių taką.

Kėdainių rajono paraplegi-kų asociacijos prekystalis vilio-jo medžio darbais ir pintinėmis. Juos pristatė vyriška draugija. „Moterys gamina papuošalus, o vyrams labiau patinka medis“, – dirbinius pristatė asocia cijos narys Stasys Antanaitis.

„Projektas vykdomas antri metai. Pernai tokią mugę or-ganizavome Kėdainių kultūros centre. Labai norėjome parodyti savo darbus ir įrodyti, kad nega-lia ne kliūtis kūrybai. Kvietėme visus: ir skelbimus kabinome, ir spaudoje rašėme, bet.. į mūsų šventę niekas neatėjo. Nuspren-dėme, kad mums reikia viešai pasirodyti, todėl šiais metais, renginį suorganizavome Didžio-sios Rinkos aikštėje“, – pasako-jo Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos pirmininkė.

Rankdarbių mugėje – nuostabą keliantys neįgaliųjų kūriniai

Sonata Patkauskaitė naujienų portale www.valstietis.lt ra-šo apie tai, kad neįgaliuosius vienijančios Kėdainių organi-zacijos Didžiosios Rinkos aikštėje surengė mugę. Dauguma jos lankytojų stebėjosi, kad iki šiol nežinojo, jog pritrūkę do-vanos artimam žmogui ar pintinės grybams gali skubėti ne į prekybos centrą, bet pas neįgaliuosius.

8 psl.2018 m. rugsėjo 6–12 d., Nr. 35 (1424), „Bičiulystė“

Tel./faks. (8-5) 275 1934. El. p. redakcija@biciulyste.lt

Gyvenimo kelio vingiaiPrie kūrybos šaltinio

Konkursas „Po gimtinės dangum“

Stanislavos Juozapaitytės nuotr., Panevėžys

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas iš dalies remia projektą „Lygios galimybės – atviros visuomenės pamatas“ ir jo rubrikas: „Integracijos keliu“, „Tolerancijos link“, „Aplinka visiems“, „Bendruo-menė: mūsų stiprybė – vienybėje“, „Kaip aš pažinau negalią“, „Infor-macinės technologijos – nauji horizontai“, „Prie kūrybos šaltinio“.

Ingridos likimą skaudžiai pa-ženklino tėčio žūtis. Ji buvo

vos metukų su trupučiu, kai jis žuvo autoavarijoje. Taip jau yra, kad daugelis įvykių, nulemian-čių mūsų gyvenimus, vyksta ne-priklausomai nuo norų ir valios. Be to, mergaitė gimė su iš klubų išnirusiomis kojytėmis. Pradė-jusi vaikščioti krypavo kaip an-tytė, tik niekas į tai nekreipė dė-mesio. Seneliams atrodė, kad pamažu tai praeis, gydytojai lai-ku nepastebėjo, o mama jau gy-veno mieste ir dukrelę lankė re-tai. Vėliau ištekėjo antrą kartą, pagimdė dvynius berniukus ir visą dėmesį skyrė jiems, o patė-vis Ingute visai nesidomėjo. Tik pradėjus lankyti mokyklą buvo atkreiptas dėmesys į jos kojas. Po dviejų operacijų teko ilgai ramstytis lazda. Vėliau, tiesa, vaikščioti tapo kiek lengviau, tačiau visai pasveikti nepavyko.

Ingrida augo religingoje šeimoje, buvo mokoma tikėji-mo tiesų, kiekvieną sekmadie-nį su močiute meldėsi bažny-čioje. Viskas jai ten patikdavo: iškilminga rimtis, choro gies-mės, vargonų muzika. Gaila tik, kad gėlių per iškilmes barstyti jai neleisdavo – kur jau čia to-kia su lazda.

Pradinių klasių mokytoja ži-nojo, kad mergaitė vaikšto

į bažnyčią, tačiau nieko nesa-kė, nedraudė. Bėdos prasidėjo vėliau, kai klasės auklėtoja ta-po pionierių vadovė Genovaitė. Jauna moteris, dviejų berniukų mama, buvo Ingridai labai ne-gailestinga. Piktai apšaukdavo, išvadindavo davatka, kvaile, at-silikėle... Kiti mokytojai nebuvo tokie žiaurūs. Kliūdavo ir nuo vaikų, o ypač nuo vadovės jau-nesniojo sūnaus Sigito, Ingridos bendraklasio.

– Dar, matai, tai šlubei į baž-

nyčią reikia eiti, – tyčiodavosi. – Ir ko, juk Dievas jai nepadeda.

Taip ir g y veno. Lik imo lankstoma kaip gluosnio šake-lė į visas puses. Pasipriešinti močiutei ir neiti į bažnyčią ne-galėjo, o vadovė jos net nenorėjo išklausyti. Tyliai paverkdavo ir tiek. Dar blogiau buvo, kai į kom-jaunimo organizaciją nestojo.

Mama į savo šeimą pasi-kviesdavo retai. Broliai

dvyniai mėgo krėsti piktas iš-daigas, viena iš jų – pačiupti laz-dą ir nusviesti kuo toliau. Mama padaužas sudrausdavo, patėvis nekreipdavo dėmesio. Tad kiek paviešėjusi imdavo prašytis at-gal pas senelius. Palydėdavo, įsodindavo į autobusą, o kaime lazdele pasiramsčiuodama par-eidavo pati. Vėliau ir tos lazde-lės nebereikėjo, nors eisena ne-buvo graži. Bet vis geriau, vis savo kojomis.

Baigusi mokyklą išvyko stu-dijuoti į miestą. Sekėsi neblogai. Dažnai grįždavo senelių aplanky-ti, artimai bendraudavo su mo-kyklos laikų drauge Julija, kuri papasakodavo kaimo naujienas.

Taip ir sužinojo, kad buvęs bendraklasis Sigitas, vadovės sūnus, dingo be žinios. Nei gyvo, nei mirusio jo surasti nepavyks-ta. Ieškojo patys, kreipėsi į poli-ciją, net į ekstrasensus. Nerado. Kalbėjo žmonės, kad įvairiais verslais užsiiminėjo, buvo suk-tas ir neteisingas. Gal kerštas? Nežinia, kiek tos tiesos. O šei-mai skaudu. Papasakojo ir apie tai, kad vadovė Genovaitė ir visa jos šeima tapo uoliais bažnyčios lankytojais, meldžiasi ir namuo-se. Tai girdėti buvo gana keista.

Mirus seneliui Ingrida sten-gėsi kuo dažniau sugrįžti

pas močiutę. Žinojo, kad vienai jai liūdna, kad sveikata gerokai pašlijusi, tad labai apsidžiau-gė, kai teta su šeima nuspren-

dė grįžti į kaimą, apsigyventi netoli. Prižiūrės, pasirūpins ir į bažnyčią sekmadieniais nuveš.

Ingrida šeimos nesukūrė, gyvena viena, dirba vaikų na-muose, gieda bažnyčios cho-re. Su mama ir broliais susi-tinka retai, artimo ryšio nėra. Savo gyvenimu patenkinta, la-bai džiaugiasi, kad nors kojos ir greitai pavargsta, vaikščioti gali. Žinoma, jos eisena nieka-da nebus kaip sveiko žmogaus, bet su tuo ji susitaikė jau seniai.

Tą savaitgalį Ingrida grįžo į kaimą pasveikinti močiutės

gražaus jubiliejaus proga. Buvo užsakytos mišios bažnyčioje už giminės mirusius, aplanky-ti artimųjų kapai, teta paruošė vaišių stalą. Susirinko nema-žas būrys giminių. Prisidėjo ir ji kiek galėdama. Malonu buvo su visais bendrauti, džiaugėsi, kad močiutė pasveikinta ir pa-gerbta, kad dar šypsosi prie sta-lo, džiaugiasi vaikais ir anūkais.

Vakare išėjo pasivaikščioti po kaimą. Čia augo, tad aplanky-ti pažįstamas, kadaise pamėg-tas ir nedaug tepasikeitusias vietas buvo gana malonu. Ilga karšta vasaros diena ėjo į pabai-gą. Lengvas vėjelis šiureno me-džių lapus. Vienišas garnys sto-vėjo ant vienos kojos ir spokso-jo į ją. Kažkur sulojo šuo, pravir-ko vaikas. Vakarėjo. Laikas, kai šviesa ir tamsa darosi panašios, artimos kaip dvi sesės.

Pamažu pasuko namų link. Einant pro buvusios vadovės na-mus pro neuždengtą langą ma-tomas vaizdas privertė susto-ti. Ant stalo degė žvakės, stovė-jo kryželis. Vyras skaitė malda-knygę, moters lūpos judėjo kar-todamos maldos žodžius, pirš-tai lietė rožančiaus karoliukus. Ant sofos sėdėjo visa vyresniojo sūnaus Stepono šeima. Jis, žmo-na Dalia ir du sūnūs: Audrius ir Marius. Apie Sigitą vis dar nebu-vo jokių žinių. Ir tai, matyt, labai slėgė artimuosius. Močiutė sa-kydavo, kad žmones Dievo link pastūmėja du dalykai. Vienas – kai supranta, kad jų požiūris į gyvenimą buvo neteisingas, ki-tas – kai viskuo nusivylę tikisi ir laukia stebuklo. Gerai, jei jų vil-tys pasiteisina, o jei ne – belieka ieškoti nusiraminimo maldoje.

Pamažu, labai pamažu Ingri-da ėjo namų link. Ne, ji nie-

kada nelinkėjo tai šeimai tokios skausmingos netekties. O ir vai-kiškos skriaudos, nors ir nepa-mirštos, dabar nebeatrodė to-kios didelės. Galėjo pasidžiaugti tuo, kad visa šeima kartu, kad padeda ir guodžia vienas kitą. Taip ištverti lengviau. Visi mes priversti atsakyti sau į daugy-bę klausimų: kodėl nutiko taip, o ne kitaip, ir niekada nežino-me, kas laukia už kito gyveni-mo kelio vingio.

Rima DaNyliENėRadviliškis

Vieniša pušelėAudringai ošia jūra,Putodama purslais, O vieniša pušelėVis liūdi vakarais.

Užaugo jos dukrelėsIr grožisi savim,Tik vieniša pušelėGyvena dar viltim.

Gal dar ateis prie josios,Kamieną apkabins?Gal priglaus, paglostysIr MAMA pavadins?

Bet veltui jinai laukiaPer dienas ir naktis.Mielesnio jau žodelioJai nieks nepasakys.

Gražuoles suviliojoBeržai kitų šaliųSu jais kartu išjojoAnt juodbėrių žirgų.

Audringai ošia jūra,Putodama purslais,O vieniša pušelė Dar verkia vakarais.

Jos ašaros pavirsta Geltonais gintarais.Sesutės kaklą puošia Gegužės vakarais.

GimtinėČia mano gimtinė, Čia mano namai, Čia mano berželiai, Čia mano klevai.

Ir ežeras mano,Paskendęs rūkuos,Ir varpas nugrimzdęsGiliai ajeruos.

Čia mano padangė Ir ryto aušra.Giesmė vyturėlioTokia artima.

Čia gandras kalena,Nutūpęs lizde,Ten klykauja gervėsVėlai vakare.

Čia mano arimaiIr mano laukai,Ir pievos gėlėtos,Ir tamsūs miškai.

Ir snaigė ant delno,Ir ryto rasa...Čia mano gimtinė – Čionai aš sava.

aldona RaiŠiENė Kupiškio r .

***Dar tik pati pradžia rudens.Klevai begėdiškai nerausta.Galiu basa nubėgti prie vandens.Dar kojos nuo šalnų neskausta.Tačiau jaučiu jo neišvengiamą

artumą –Lyg žvilgsnį, lyg žingsnius už

nugaros.Praeis diena, teliks tik atsigręžti,Ir jau klevai nuraudonuos.

Ražienos bus juodai apartos.Paukščiai arimuose kažko ieškos.O mano ašaros nieko nevertos.Tai tik ruduo, dėl to juk laikas

nesustos.

***Nukelk mane nuo debesųIr pasodink prie realybės stalo.Kol tu esi, ir aš esu,Užbaikim viską ligi galo.Nebepalikime likimo valiaiAtvėsusios arbatos žemuogių.Ir duonos likusią riekelęPasidalinkim, kaip diktuoja

sąžinė.Kad būtų mums abiem ramu ir

lengva.Prieš vėją eiti, irtis prieš bangas,O rudenį kartu regėtiNuo obuolių apsunkusias šakas.

***Įsikimbu žvilgsniuĮ jūros bangą.Ir to atimtiNiekas lai nebando –Mano minčių,Svajonių ir jausmųPo bangomisŠitą minutę paslėptų.Nelaukite,Jų neišplaus Į krantą,Bet nepasieks jieIr Atlanto.

***Aš negaliu nei kilt paukščiu,Nei nert į dugną žuvimi.Aš tik jaučiu, tikrai jaučiu,Ką reiškia būti žmogumi.Nereikia šypsenos taip Lengvabūdiškai nutrint,Paėmus žodį lyg kempinę.Kiekvienas mes išlikim savimi.Palikime nors jausmą

neištrynę.

Milda VERKausKiENėKėdainiai