Saugus darbas automobili remonto monse.

Metodins rekomendacijos

Rekomendacijos parengtos pagal Jungtins Karalysts Saugos ir sveikatos valdybos HSE Health and

Safety in motor vehicle repair and associated industries mediag.

vadas 2

1. Techninis aptarnavimas 2

1.1. Tepal/alyvos keitimas 2

1.2. Darbai veikiant automobilio varikliui 2

1.3. Asbestas 3

2. Mechanizm remonto darbai 4

2.1. Variklio paleidimas 4

2.2. Darbai po transporto priemone 4

2.3. Automobiliniai keltuvai 5

2.4. Klikliai (domkratai) 6

2.5. Automobili apiros duobs 6

2.6. Suspausto oro ranga 8

2.7. Automobili ir j dali valymas 9

2.8. Automobili stikl keitimas 10

2.9. Oro pagalvs ir saugos dir tempikliai 10

2.10. Oro kondicionavimo sistemos 11

3. Kbul paruoimo ir daymo darbai 12

3.1. Kbul paruoimo darbai 12

3.2. Da maiymas ir saugojimas 13

3.3. Purkiamasis daymas su daais, kuri sudtyje yra izocionat 14

3.4. Daymo kabin ir patalp tinkamas rengimas ir naudojimas 14

3.5. Valymosi/varinimosi laikas daymo kabinose ar patalpose 15

3.6. Neigiamo slgio indikatoriai 15

3.7. Saugi darb atlikimo tvarka 16

3.8. Kvpavimo tak apsaugos priemons su oro padavimu 16

3.9. Biologinis monitoringas 17

3.10. Smulkus automobili kbul remontas 17

4. Sprogimo ar gaisro pavojus 19

4.1. Pavojingos mediagos 19

4.2. Pavojingos zonos 20

4.3. Saugus benzino, dyzelino naudojimas 21

4.4. Kuro atsiurbimo renginiai 22

5. Suvirinimo darbai 22

5.1. Lankinis suvirinimas 23

5.2. Gar ir duj (aerozoli) kontrol 23

5.3. Suvirinimas-pjovimas dujomis 24

6. Elektriniai renginiai 24

6.1. Stacionari elektros ranga 25

6.2. Rankiniai elektriniai rankiai 26

6.3. Neiojamos lempos 26

6.4. Neiojami elektriniai valymo renginiai 26

7. Saugus darbas su akumuliatoriais 26

7.1. Saugus akumuliatori naudojimas 27

7.2. Elektros sauga automobiliuose 27

8. Technin pagalba kelyje 27

9. Triukmas ir vibracija 28

9.1. Triukmas 28

9.2. Vibracija 29

10. Papildoma informacija 29

2

vadas

i rekomendacij tikslas atkreipti automobili remonto moni darbdavi, saugos ir sveikatos

specialist ir darbuotoj dmes pagrindinius pavojus ir rizik, esanius darbo vietose. Kaip rodo nelaiming

atsitikim statistika, automobili remonto monse darbo metu vyksta daug mirtin, sunki ir lengv

nelaiming atsitikim.

Darbdavys privalo gerai inoti su kokiais pavojais susiduria darbuotojai, atliekantys kasdienius darbus.

Tuo tikslu visose darbo vietose btina atlikti profesins rizikos vertinim. Atliekant profesins rizikos vertinim,

btina identifikuoti visus rizikos veiksnius, nustatyti, kokia yra tikimyb, kad darbo aplinkoje esantys rizikos

veiksniai gali padaryti al darbuotoj sveikatai ir kokio dydio ta ala gali bti. Darbo vietose gali

pasireikti fizikiniai, ergonominiai, fiziniai, cheminiai, biologiniai bei psichosocialiniai rizikos veiksniai.

Atsivelgiant nustatyt rizikos dyd, priimamas sprendimas dl rizikos priimtinumo, t. y.

nusprendiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina ir parengiamas rizikos alinimo ar mainimo

priemoni planas, kuriame prioriteto tvarka suraomi rizikos veiksniai, j alinimo ir mainimo priemons,

darbuotojai, atsakingi u i priemoni gyvendinim, priemoni gyvendinimo terminai. Darbdavys privalo

padaryti visk, kas manoma, kad paalinti/sumainti esam/galim rizik darbuotoj saugai ir sveikatai darbo

vietose.

Darbdavys, vertins darbuotoj saugos ir sveikatos bkl monje, rengia kolektyvines apsaugos

priemones: pvz., vdinimo sistem; paemint tamp apvietimo tinkle, kai naudojamos perneamos lempos;

automobili imetam duj itraukim i patalpos; apiros duobi udengim ir kt. Tais atvejais, kai tokios

priemons nepakankamai apsaugo darbuotojus, btina darbuotojus aprpinti asmeninmis apsaugos

priemonmis ir utikrinti j naudojim.

1. Techninis aptarnavimas

1.1. Tepal/alyvos keitimas

Variklio alyva yra naftos produktas, susidedanti i mineralins alyvos, antioksidacini mediag ir

klampum reguliuojani mediag. Panaudota alyva yra stipriai uterta vairiais metalais i variklio magniu,

variu, cinku ir sunkiais metalais. Sunkieji metalai gali paeisti nerv sistem, inkstus, kai kurie j sukelia

vinius susirgimus. Jie kaupiasi mogaus organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, j vis

padaugja. Todl ir sveikatos problemos irykja ne i karto, o po kurio laiko.

Kiti pavojingi skysiai naudojami automobilio prieirai-stabdi skystis ir auinimo skystis. Stabdi

skystis yra pavojingas, nes jo sudtyje yra glikoli, kuri net mai kiekiai gali stipriai paeisti inkstus. Auinimo

skysio sudtyje yra etilenglikolio, kuris yra labai pavojingas j prarijus, nes gali sutrikdyti kvpavim ir irdies

darb, paeisti inkstus ir smegenis. organizm jis gali patekti ir per od. kvpus gali sukelti pykinim.

Niekuomet neildykite auinimo skysio, nes ildant isiskirs nuodingi garai. iuos skysius laikykite gerai

vdinamoje, sausoje, paaliniams asmenims nepasiekiamoje patalpoje, toliau nuo ildymo sistem.

Danas ir ilgalaikis slytis su panaudotais skysiais, tokiais kaip variklio alyva/tepalai, stabdi skystis,

auinimo skystis, darbuotojams gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus, todl btina vengti kontakto su tokiais

skysiais. Reikia numatyti saugius darbo metodus, bei dvti tinkamas asmenines apsaugines priemones (toliau

- AAP), kurios turt bti reguliariai valomos, keiiamos, be to, naudojant AAP, btina laikytis asmens higienos

ir varos reikalavim.

Atkreiptinas dmesys, kad darbdavys turt priminti darbuotojams, atliekantiems variklio tepal ir kit

skysi keitim, reguliariai savarankikai tikrintis savo odos bkl, t.y. tiesiog apirti savo od. Esant bet

kokiems odos pakitimams, btina pasikonsultuoti su gydytoju.

1.2. Darbai veikiant automobilio varikliui

Atliekant variklio diagnostik ar vykdant kitus darbus darbuotojams gali tekti paleisti automobilio varikl.

Variklio darbo metu darbuotojas gali kvpti automobilio imetam duj, kurios yra pavojingos (pasiymi

dirginaniu poveikiu kvpavimo takams ir akims), todl kyla rizika darbuotoj sveikatai. Viena pavojingiausi

mediag, kuri yra automobili imetamosiose dujose tai anglies monoksidas (CO). Anglies monoksidas

pasiymi miu toksiku poveikiu mogaus sveikatai. Anglies monoksido (CO) koncentracija darbo vietose

neturi viryti ribini dydi (irti Lietuvos higienos norm HN 23:2011 Chemini mediag profesinio

3

poveikio ribiniai dydiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai 1 pried (in.,2011,Nr.112-

5274). Ilgalaikis buvimas dyzelini varikli imetamj duj poveikyje gali sukelti kosul bei dusul. Dirbant

dyzelini automobili varikli imetamj duj poveikyje ilg laik be apsaugini priemoni, labai smarkiai

padidja plaui vio isivystymo rizika.

Dirbant patalpoje be rengtos ir veikianios itraukiamosios ventiliacijos, kai degimo produktai

nepaalinami ior, imetamj duj koncentracija gali greitai pasiekti mogui pavojing ribin vert.

Didiausi degimo produkt kiekiai imetami aplink kai yra uvedamas altas variklis, ar kai variklis danai

uvedamas ir vl ijungiamas. Siekiant utikrinti sveikatai nekenksmingas darbo slygas, patartina naudoti

specialias arnas, kuri vienas galas yra umaunamas ant transporto priemons imetimo vamzdio, o kitas -

prijungiamas prie itraukiamosios ventiliacijos sistemos. rengiant imetam duj itraukiamj ventiliacij

labai svarbu utikrinti, kad ventiliacijos vamzdis bt ivedamas ior, ir oras negalt grti atgal darbo

patalpas ir nesukelt pavojaus darbuotojams ir paaliniams asmenims.

1.3. Asbestas

Senesniuose automobiliuose stabdi ir sankab sudedamosiose dalyse buvo naudojamas asbestas, taiau

nuo 1999 m. jo naudojimas ES yra udraustas. Taiau, kai kuriose senose transporto priemonse gali bti dali,

turini asbesto, kaip ir atsarginse automobili dalyse, pagamintose ne ES alyse, todl btina vertinti rizik

dl galimo asbesto poveikio darbuotojams ir imtis btin atsargumo priemoni. Asbesto plaueliai yra

pavojingi, todl btina laikytis toki saugos priemoni:

nedauyti detali, kuri sudtyje gali bti asbesto;

naudoti tinkam stabdi valymo rang, kuri apsaugo nuo dulki;

naudoti varias, drgnas luostes dulki valymui nuo stabdi kaladli;

panaudotas luostes (dar drgnas) btina sudti polietilenin iukli mai;

alinant asbesto turinias atliekas, btina laikytis speciali nurodym.

Pakeisti stabdi ir sankab dalis, bei atlikti smulk j remont btina taip, kad darbo aplinkoje bei

patalpoje nepasklist dulks su asbesto plaueliais. Mechanikai apdorojant sankab dalis ir stabdi kaladles,

atsiradusios dulks turi bti alinamos j atsiradimo vietoje. Asbesto dulki sklidim galima sustabdyti jas

isiurbiant arba dirbant drgnoje aplinkoje. Rekomenduotina derinti abi priemones. Darbo vietoje turi bti

rengta gerai veikianti dulki itraukimo sistema, kuri turi turti filtrus, sulaikanius dulkes su asbesto

plaueliais. Taip pat i sistema turt turti valdymo kontrols priemones, nurodanias kiekvien jos gedim

(sumajus efektyvum ar isijungim). Jei naudojamos kolektyvins apsaugos priemons yra nepakankamos,

ar darbo aplinkos oro utertumas asbesto plaueliais virija ribines vertes, btina naudoti asmenines kvpavimo

tak apsaugos priemones, bei specialius apsauginius darbo drabuius ir avalyn.

Dulks nuo stabdi, sankab ir kit detali, turini asbesto, turi bti val