Rekomendacinės vidaus kontrolės

sukūrimo, veikimo ir tobulinimo, jos

vertinimo gairės viešojo sektoriaus

subjektams

LR Valstybės kontrolės

Audito plėtros departamento

Audito metodikos skyriaus vedėja

Audronė Vaitkevičiūtė

2014 m. lapkričio 28 d.

Parengė – darbo grupė, sudaryta peržiūrėti skirtingų audito

grandžių naudojamas viešojo sektoriaus subjektų vidaus kontrolės

vertinimo metodikas

Patvirtino – Bendradarbiavimo komitetas 2014 m. birželio 11 d.

Gairės

Gairėse apibrėžiami esminiai vidaus kontrolės sistemos

principai, taikytini formuojant bendrus principus, kuriais

vadovaudamiesi atsakingi asmenys galėtų tinkamai sukurti,

palaikyti ir vertinti vidaus kontrolės sistemą

Gairės skirtos – vertintojams (išorės ir vidaus auditoriams) ir

viešojo sektoriaus subjektų atsakingi asmenims

Gairės

Gairių struktūra

• Kontrolės aplinka ir jos vertinimas

• Kontrolės veiklas ir jos vertinimas

• Rizikos valdymas ir jo vertinimas

• Informacija ir komunikacija, jų vertinimas

• Stebėsena ir jos vertinimas

Kontrolės aplinka ir jos vertinimas (1)

Kontrolės aplinka – visos vidaus kontrolės sistemos pagrindas.

Kontrolės aplinką sudaro šie pagrindiniai elementai:

• vadovybės ir darbuotojų asmeninis ir profesinis

sąžiningumas ir moralinės vertybės;

• kompetencijos siekis;

• valdymo filosofija ir vadovavimo stilius;

• organizacinė struktūra;

• žmogiškųjų išteklių politika ir praktika.

Kontrolės aplinka ir jos vertinimas (2)

Gera kontrolės aplinka gali padėti sumažinti klaidas ir apgaulės

riziką, tačiau ji pati savaime nenustato ir neištaiso reikšmingų

nukrypimų ar neužkerta jiems kelio.

Gairėse pateikta į ką reikėtų atkreipti dėmesį nagrinėjant

vadovybės ir darbuotojų asmeninį ir profesinį sąžiningumą ir

moralines vertybes, klausimą dėl valdymo filosofijos ir

vadovavimo stiliaus, vertinant įgaliojimų ir atsakomybės

paskirstymą (organizacinę struktūrą).

Kontrolės aplinka ir jos vertinimas (3)

Vertinimo metu atliekamos procedūros – paklausimai,

stebėsena, dokumentų tikrinimas.

Mažų subjektų ypatumai

1 priede pateiktas klausimynas kontrolės aplinkai įvertinti.

2 ir 3 prieduose pateiktos vidaus kontrolės sistemos vertinimo

anketos vadovaujančiam ir nevadovaujančiam personalui,

kurias galima panaudoti atliekant kontrolės aplinkos vertinimą

Kontrolės veikla ir jos vertinimas (1)

Kontrolės veikla – tai subjekto vadovo patvirtintos taisyklės,

tvarkos aprašai ir kiti teisės aktai, skirti tinkamam subjekto

valdymui ir veiklos kontrolei užtikrinti ir jose numatyti

subjekto darbuotojų veiksmai, skirti klaidų, apgaulių, kitų

neteisėtų veikų rizikai pašalinti ir (arba) sumažinti iki priimtino

lygio, bei veiksmai, skirti pasiekti subjekto veiklos tikslus.

Kad kontrolės veikla būtų efektyvi, ji turi būti tinkama,

funkcionuojanti nenutrūkstamai, racionali, padedanti pasiekti

kontrolės tikslus.

Kontrolės veikla ir jos vertinimas (2)

Kontrolės veikla apima įvairią prevencinio ir (arba)

nustatomojo pobūdžio veiklą:

• įgaliojimų, leidimų suteikimą;

• išteklių (taip pat dokumentų) prieigos kontrolę;

• funkcijų (leidimo davimo, operacijos atlikimo,

užregistravimo ir patikrinimo) atskyrimą;

• veiklos ir rezultatų peržiūras;

• patikrinimus ir kt.

Kontrolės veikla ir jos vertinimas (3)

Finansų kontrolė – vidaus kontrolės dalis.

Finansų kontrolės rūšys – išankstinė, einamoji ir paskesnioji.

Finansų kontrolė atliekama visais išvardytais būdais arba jų

deriniais

Kontrolės veikla ir jos vertinimas (4)

Dauguma subjektų naudoja informacines sistemas inicijuodami ūkines operacijas, registruodami, tvarkydami, saugodami, pateikdami finansinėje atskaitomybėje ir veiklos ataskaitose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis.

Bendrosios kontrolės procedūros – taikomos visiems subjekto informacinės sistemos komponentams, procesams ir duomenims ar informacinių technologijų aplinkai.

Taikomųjų programų kontrolės procedūros – su duomenų įvestimi, apdorojimu, duomenų bazėmis ir duomenų gavimu susijusios kontrolės procedūros, kurių tikslas yra užtikrinti įrašų (buhalterinių ir ne tik) išsamumą, tikslumą ir patikimumą

Kontrolės veikla ir jos vertinimas (5)

Vertinimo metu nustatoma:

• ar subjektas yra įdiegęs tinkamas kontrolės procedūras;

• ar įdiegtos kontrolės procedūros yra efektyvios.

Jeigu vertintojas įvertina, kad pagrindinės kontrolės procedūros

yra tinkamos, jis atlieka kontrolės testus, kad surinktų

pakankamai įrodymų pagrįsti šių kontrolės procedūrų

efektyvumą.

Kontrolės veikla ir jos vertinimas (6)

Gautų įrodymų, atliekant ankstesnius kontrolės veiklos

vertinimus, naudojimas

Informacinių sistemų vertinimas:

Bendrosios kontrolės vertinimas – 2 priede pateiktas

klausimynas

Taikomųjų programų kontrolės procedūrų vertinimas – 3

priede pateiktas klausimynas

Kontrolės veikla ir jos vertinimas (7)

Vertinimo metodai

Nuoseklios peržiūros testai

Kontrolės testai:

Audito procedūros: stebėjimas, paklausimas, patikrinimas,

pakartojimas

Atranka kontrolės testams

Kontrolės testų rezultatų vertinimas

Rizikos valdymas ir jo vertinimas (1)

Rizikos valdymas – tai sisteminis procesas, kurio metu

subjektas identifikuoja ir įvertina sąlygas ir (ar) įvykius,

galinčius turėti neigiamos įtakos veiklai, priima ir įgyvendina

sprendimus dėl neigiamos įtakos sumažinimo iki priimtino

lygio, vykdo rizikos veiksnių priežiūrą.

Rizikos valdymas ir vidaus kontrolės sistema subjekte yra

glaudžiai susiję.

Rizikos valdymas ir jo vertinimas (2)

Rizikos valdymas turi būti organizuojamas pagal keturias pagrindines veiklos sritis: strateginius tikslus, veiklos tikslus, atskaitomybės tikslus ir atitikties tikslus.

1 lentelėje – Subjekto rizikos poveikio pagal veiklos sritis vertinimo skalės pavyzdys

Rizikos valdymo procesas vyksta etapais ir yra nuolatinio pobūdžio. Rizikos valdymo procesą paprastai sudaro šie etapai:

• rizikos nustatymas;

• rizikos analizė ir vertinimas;

• rizikos mažinimo priemonių parinkimas;

• stebėsena ir peržiūra;

• informacijos perdavimas ir komunikavimas.

Rizikos valdymas ir jo vertinimas (3)

Atliekant subjekto rizikos valdymo vertinimą, reikėtų įvertinti, ar subjektas:

• sukūrė rizikos valdymo aplinką;

• nustato rizikos veiksnius;

• atlieka rizikos analizę ir vertinimą;

• numato rizikos mažinimo priemones;

• vykdo rizikos valdymo proceso stebėseną ir peržiūrą;

• vykdo informacijos perdavimą ir komunikavimą, susijusį su rizikos valdymu.

1 priedas – rizikos sritys, rizikos vertinimo kriterijai ir jų apibūdinimai

3 priedas – klausimynas, skirtas įvertinti kiekvieną rizikos valdymo etapą ir bendrą rizikos valdymo procesą subjekte.

Informacija ir komunikacija, jų vertinimas (1)

Informacija ir efektyvi komunikacija turi esminę įtaką subjekto

veiklos vykdymui ir valdymui.

Informacija ir komunikacija užtikrina kitų vidaus kontrolės

sistemos elementų funkcionavimą.

Informacija turi būti tinkama, pateikiama laiku, aktuali, tiksli ir

prieinama.

Vadovybė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos reikiamos

komunikacijos priemonės subjekto administracinės veiklos

kokybei ir efektyvumui užtikrinti ir ryšiams su trečiosiomis

šalimis palaikyti, informacijai iš jų gauti bei teikti.

Informacija ir komunikacija, jų vertinimas (2)

Atliekant subjekto informacijos ir komunikacijos vertinimą, reikėtų įvertinti:

• kaip subjektas užtikrina, kad vidaus administravimo, iš trečiųjų šalių (kitų subjektų, asmenų) gauta ir joms pateikta, viešai paskelbta informacija būtų aktuali, išsami, patikima ir teisinga;

• ar subjektas naudoja tinkamas komunikacijos priemones informacijai teikti.

1 priedas – pavyzdžiai veiksmų, kurie vyksta kituose vidaus kontrolės sistemos elementuose ir kurie yra susiję su informacija ir komunikacija

2 priedas – klausimynas, skirtas įvertinti informacijos ir komunikacijos procesus subjekte

Stebėsena ir jos vertinimas (1)

Vidaus kontrolės sistemos veiklos stebėsena – subjekto veikla,

kuri skirta užtikrinti, kad vidaus kontrolės procedūros veiktų taip,

kaip numatyta ir kad jos būtų keičiamos pasikeitus veiklos

aplinkos sąlygoms.

Stebėsena įgyvendinama atliekant kasdienę veiklą ir atskirus

vertinimus arba jungiant ir viena, ir kita.

Stebėsena ir jos vertinimas (2)

Vertintojas (išorės ar vidaus auditorius), atlikdamas subjekto

vidaus kontrolės sistemos veiklos stebėsenos vertinimą, turėtų

įvertinti kaip subjektas atlieka:

nuolatinę (kasdienę) stebėseną;

atskirus vertinimus.

1 priedas – klausimynas, skirtas įvertinti stebėsenos procesą

subjekte

Rekomendacines vidaus kontrolės sukūrimo,

veikimo ir tobulinimo, jos vertinimo gaires

viešojo sektoriaus subjektams galima rasti

http://www.vkontrole.lt/vsa

skyrelyje Metodika