interesus su bendra valstybės politika. J a m buvo suteiktos plačios teisės: paisant vietos reikalų, siūlyti vyriausybei keisti į s tatymų pro­jektus; reikšti savo nuomonę dėl Vilniaus miestą ir kraš tą liečiančių atskirų ministrų leidžiamų įsakymų, instrukcijų, taisyklių, derinti valstybės ir vietos valdžios o r g a n ų bei savivaldybių įstaigų darbą.

Atgautas is Vilniaus kraš tas buvo suskirs tytas į Vilniaus, Valki­ninkų ir Švenčionėlių apskritis, o jos savo r u o ž t u — kiekviena į 20 valsčių.

Jau pirmąją Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių dieną imta kurti Lietuvos valdžios institucijas. 1939 m. spalio 28 d. įsakyme Vilniaus įgulai Rinktinės v a d a s V. Vitkauskas pranešė, kad jis pra­deda eiti ir Vilniaus įgulos vado pareigas . Tuo pačiu įsakymu buvo paskir tas Vilniaus miesto ir apskrities karo k o m e n d a n t a s 1 1 . Tai buvo labai svarbi karinės valdžios institucija. 1939 m. spalio 27 d, valstybės prezidento aktu Nr. 1260 Vilniaus mieste ir jo priemiesčiuose buvo įvestas valstybės gynimo m e t a s 1 2 . Valstybės gynimo meto sąlygomis k o m e n d a n t a s buvo miesto šeimininkas; tik j am leidus, galėjo vykti miesto visuomeninis gyvenimas: susirinkimai, pasil inksminimai, eiti laikraščiai ir kt. Komendantu buvo paskir tas pik. ltn. (papulki­ninkis) P r a n a s Kaunas .

Spalio 31 d. Vilniaus, Valkininkų ir Švenčionėlių apskrityse įsikūrė apskričių viršininkai su savo įstaigomis, policijos vadai, policijos nuovados. Vien Vilniaus apskrityje buvo 21 policijos įstaiga, ta rp jų 9 nuovados mieste. Vilniaus miestui ir sričiai buvo skirta 909 viešosios policijos, 26 geležinkelio policijos, 200 policijos rezervo pa­reigūnų.

Vilniuje įsikūrė Finansų, Zemė ūkio, Švietimo ministerijų, Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos, Spaudos ir draugi jų de­p a r t a m e n t ų įgaliotiniai, Lietuvos raudonojo kryžiaus (toliau — Lie­tuvos RK) įgaliotinis, kainų tvarkytojas, darbo inspekcija, viešųjų darbų referentūra, kitų centro įstaigų įgaliotiniai. įsteigus Vilniaus apygardos ir apylinkių teismus, p r o k u r a t ū r ą , antstol ių instituciją, ipotekos įstaigą, Teisingumo ministerijos a p a r a t a s padidėjo 196 dar­buotojais.

Vilniuje veikė karo lauko ir karinis teismai. Taigi, a t g a v u s Vilnių ir Vilniaus kraštą, pirmiausia buvo sutvar­

kytas valdžios ir administraci jos a p a r a t a s . Tačiau tai buvo tik visų pertvarkymų pradžia .

S O C I A L I N Ė E K O N O M I N Ė P A D Ė T I S V I L N I U J E I R V I L N I A U S K R A Š T E

Ekonominė padėtis . Prasidėjusio karo padar in ius labai greitai pajuto Vilniaus miestas ir k raš tas . Iš daugelio įmonių ir fabrikų buvo mobilizuota d a u g specialistų, kai kurių įmonių vadovaujančio per-

1 1 CVA. F. 496. Ap. 2. B. 10. L. 29. 1 2 V y r i a u s y b ė s žinios. 1939. Nr. 671 . Eil. 4950.

46

sonalo, darbininkų, valstiečių. Karo pradžioje Lenkijos kariuomenėje ta rnavo 14 500 Vilniaus krašto gyventojų, iš jų 13 794 grandiniai ir eiliniai 1 3. Be žmonių, buvo paimta viskas, kas buvo reikalinga kariuomenei ir apskritai karo reikalams: automobiliai, arkliai, benzino atsargos, vaistai.

Prieš pras idedant karui, Vilniaus mieste ir krašte buvo 950 stam­besnių ir smulkesnių pramonės įmonių, apie 5500 amatininkų dirbtu­vių, apie 7500 įvairaus dydžio prekybos įmonių 1 4 .

Lietuvos kariuomenei ir valdžios o r g a n a m s perėmus Vilnių ir kraštą, daugelis įmonių nedirbo. Užkaltomis durimis ir langais stovė­jo faneros fabrikas „Dykta", degtukų šiaudelių fabrikas „Boisa" Baltojoje Vokėje, klijų fabrikas, du kartono fabrikai (iš keturių), 23 deguto ir terpentino įmonės, dauguma lentpjūvių 1 5 ir kt. Jų darbas sustojo daugiausia dėl karo, nes daugeliui Vilniaus ir krašto įmonių užsidarė užsienio rinka. Antai faneros fabrikas, kurio metinę produk­ciją sudarė 9000 m** faneros, savo gaminius eksportuodavo į Olandiją ir Belgiją. Degtukų šiaudeliai buvo eksportuojami į Belgiją. Degutas, kurio gamyba siekė per metus 100 tūkst. kg, buvo eksportuojamas į Daniją, Švediją, Vokietiją, Olandiją. 2 5 % gaminamo kartono buvo gabenama į Angliją 1 6.

Nedirbo įmonės, kurių centrai buvo Lenkijos gilumoje. Vos perėmus Vilnių, pradėjo aiškėti, kad daugelis įmonių neveikia dėl to, kad krito Lenkijos piniginio vieneto — zloto — vertė. Žiūrėdami savo klasi­nių interesų, įmonių savininkai laikėsi nuomonės, kad neapsimoka rūpintis kreditais, nes jie tuoj pat būtų išleidžiami darbininkų at­lyginimams.

Labai trūko žaliavų. Jos buvo g a u n a m o s vidaus rinkoje, t.y. Lenkijoje. Kilus karui, šis žaliavų šaltinis liko Lietuvai nepasiekia­mas .

Dėl žaliavų ir kreditų stokos buvo visai dezorganizuotas amati­ninkų dirbtuvių darbas, be darbo liko namudininkai, kurių Vilniuje buvo 1345, krašte — 18017.

Per visus neramumus paprasta i labiausiai nukenčia prekybininkai: jiems mokama netekusiais vertės pinigais, dažnai išgrobstomos pre­kės, todėl jie yra linkę slėpti prekes, uždaryti įmones ir laukti ramesnių laikų. Taip buvo ir Vilniuje, ypač prasidėjus karui. Urmo sandėlių bei stambesnių parduotuvių savininkai dalį prekių, kurios dar buvo likusios nuo pirkėjų antplūdžio suirutės pradžioje, paslėpė dar prieš Raudonosios armijos pasirodymą. Taigi Vilnių perėmus Lie­tuvai, daugelis parduotuvių buvo uždarytos. Raudonosios armijos karinei administracijai reikalaujant, dar veikė dalis duonos kepyklų bei duonos parduotuvių. Prie jų nuo vidurnakčio rikiavosi ilgiausios eilės, ir toli gražu ne visiems duonos pakakdavo.

1 3 1940 m. kovo 29 d. Užsienio re ika lų minis ter i jos polit ikos d e p a r t a m e n t o pro memoria // CVA. F. 923. Ар. 1. B. 1033. L. 281.

14 Tau to s ūkis . 1940. Nr. 5. P. 84.

1 5 V i ln iaus b a l s a s . 1940. Kovo 21 . 1 6 Ten p a t . 1 7 T a u t o s ūkis. 1940. Nr . 6 ( redakci jos s t r a i p s n i s ) .

47

Žemės ūkis. V i ln iaus k r a š t e v y r a v o IV rūš ies žemė, t r i l a u k ė sė­j o m a i n a . Apie 1 6 % viso ž e m ė s p lo to s u d a r ė p ū d y m a i . A g r o k u l t ū r a , p a l y g i n t i su p a g r i n d i n ė s Lietuvos da l ies ter i tor i ja , b u v o g e r o k a i a t s i l ikus i . N e b u v o žinomi netg i saldie j i lubinai , kur ie a u g a i r neder­l ingoje žemėje, o kaip p a š a r a s pakeič ia dobi lus . D a u g i a u s i a b u v o s ė j a m a r u g i ų , avižų, s o d i n a m a bulv ių . Kviečiai s u d a r ė 1 0 % r u g i ų pasė l ių . V i ln iaus k r a š t o der l ia i toli a t s i l iko n u o b e n d r o Lietuvos lygio. Anta i kviečių d e r l i u s 1938 m. b u v o 7,7 cnt (Lie tuvo je — 12,4 c n t ) , r u g i ų — 8,7 cnt ( L i e t u v o j e — 11,8), miežių — 8,3 cnt (Lietuvoje — 12,4), av ižų — 9 cnt ( L i e t u v o j e — 11,8), bulv ių d e r l i u s Vi ln iaus k r a š t e siekė 106 cnt (Lietuvoje 113,9) iš h e k t a r o 1 8 .

2 e m ė va l s t ieč ių ūk iuose b u v o d i r b a m a v i e n a r k l i a i s p l ū g a i s , leng­v e s n ė netg i m e d i n i a i s a r k l a i s , akėčios — m e d i n i a i s v i rba i s . S ė j a m ų j ų m a š i n ų , š ienap jov ių, j a v a p j o v i ų t u r ė j o tik d v a r a i . K u l i a m o s i o m i s m a š i n o m i s n a u d o j o s i apie 5 0 % vals t ieč ių, kiti kūlė s p r a g i l a i s , j a v u s vėtė v ė t y k l ė m i s .

N u o b e n d r o Lietuvos lygio a ts i l iko i r V i ln iaus k r a š t o g y v u l i n i n k y s t ė . Gyvul ia i b u v o a u g i n a m i beveik vien vietinių veis l ių. P a ž a n g e s n ė b u v o k iau l in inkys tė , bet i r čia v y r a v o i l g a s n u k ė s k iau lės .

V i ln iaus k r a š t e v idut in i ška i t ū k s t a n č i u i h a b e n d r o s d i r b a m o s ž e m ė s teko 69 a rk l ia i (Lie tuvoje — 105), 166 galvi ja i (Lietuvoje — 2 2 6 ) , 113 karv ių (Lietuvoje — 147), 133 k iau lės (Lietuvoje — 2 3 7 ) , 171 avis (Lie tuvo je — 2 4 4 ) l 9 .

Ž e m ė s ūkio k u l t ū r o s kėl imu Vi ln iaus k r a š t e Lenki jos cent r in ia i v a l d ž i o s o r g a n a i b u v o s u s i r ū p i n ę tik p a s k u t i n i a i s i a i s v a l d y m o m e t a i s : d a u g i a u lėšų b u v o s k i r i a m a k a i m ų s k i r s t y m u i v ienkiemiais , bet, Lietuvai p e r ė m u s V i l n i a u s k r a š t ą , d a r 5 0 % k a i m ų t e b e b u v o n e i š s k i r s t y t i 2 0 . 1937 m. Ž e m ė s ūkio r ū m a m s b u v o s k i r t a 600 t ū k s t . z lotų, 1939 m. 1150 t ū k s t . z lo tų; 200 t ū k s t . z lotų s k i r t a iki tol labai ap le i s ta i mel iorac i ja i . Vyko tik s m u l k ū s s a u s i n i m o d a r b a i . P r i e š p a t k a r ą p r a d ė t a t v a r k y t i M u s ė s upel į ( M a i š i a g a l o s v a l s e . ) , t e i š n a u d o t a 55 t ū k s t . z l o t ų 2 1 .

V i ln iaus k r a š t e v y r a v o s m u l k ū s va l s t ieč ių ūkiai. I š b e n d r o 50 t ū k s t . ūkių s k a i č i a u s iki 10 ha b u v o 37 062 ū k i a i 2 2 . A n t r a v e r t u s , buvo 353 d v a r a i : n u o 80 iki 100 ha — 138, n u o 100—150 ha — 101, 1 5 0 — 200 ha — 47. 300 ha ir d idesniu d v a r ų buvo 3 5 2 3 .

Taigi Lietuva pave ldė jo n e r e n t a b i l ų ž e m ė s ūkį. Reikėjo didelės d r ą s o s p a j u d i n t i lenkų d v a r i n i n k u s , iki tol t u r ė j u s i u s didelę į t a k ą k r a š t o v a l d y m u i bei pol i t in iam g y v e n i m u i .

Lietuva V i l n i a u s k r a š t e p a v e l d ė j o i r labai b l o g u s kel ius. Oficia­liais d u o m e n i m i s , b u v o 486 km p l e n t ų , i š kur ių 300 km g r į s t a ak­m e n i m i s , 21 km — b e t o n o p ly te lėmis , apie 165 km d e n g t a a k m e n s

1 8 T a u t o s ūk i s . 1939. Nr. 5 1 — 5 2 . 1 9 Ten p a t . 2 0 V i l n i a u s b a l s a s . 1940. V a s a r i o 20. 2 1 V i l n i a u s k r a š t o ž e m ė s ūk io a p ž v a l g a // CVA. F. 4 0 1 . Ap. 2 . B . 34. L . 8 3 . 2 2 Ис тория Литовской С С Р . Вильнюс , 1978. С . 365 23

T a u t o s ūk i s . 1940. Nr. 11 — 12. Р. 230 ( k r o n i k a ) . '

48

skalda. Tačiau esami plentai buvo prasti, retai remontuojami, nepri­žiūrimi. Antai Vilniaus—Traku plentas buvo neremontuotas per visą Lenkijos okupacijos laikotarpį .гYpač prasti buvo vieškeliai. Nepai­sant svarbumo, beveik visi vieškeliai atrodė kaip paprasti laukų keliai: neturėjo nei profilio, nei lygios kelio juostos, nei griovių kelkraš­čiuose, todėl daug kur siekė 20—50 metrų pločio, rudenį ir pavasarį buvo neišvažiuojami.

iNe geresnės būklės buvo ir 467 tiltai. Jie beveik visi buvo mediniai, daugeliui reikėjo kapitalinio remonto. Per karą besitraukiantys Len­kijos kariuomenės daliniai sugriovė du tiltus ypač svarbiuose trak­tuose: 28 m ilgio Turgel ių—Jaš iūnų tiltą ir 35 m ilgio tiltą per Merkį ties Misučėnų kaimu.

Didelių sunkumų buvo su miesto šildymu. Papras ta i Vilniaus miestui per metus reikėdavo 600 tūkst. m6 malkų. Apie 175 tūkst m j

pristatydavo valstiečiai, 75 tūkst. m3 miškų depar tamentas . Iš Len­kijos anglies kasyklų būdavo pristatoma apie 60 tūkst. t akmens anglių, kurios pakeisdavo 300 tūkst. m3 malkų 2 5 . Taigi, Lietuvai tik perėmus Vilnių, iškilo kuro problema. Nebuvo jokių malkų sandė­lių, kartu ir a tsargų. Malkų už zlotus valstiečiai nenorėjo parduoti, nes patys už juos nieko negaudavo nusipirkti. Kilus suirutei, miškų depar tamentas nebėruose kuro, anglių a t sargos buvo beveik išseku­sios. 1939—1940 m. žiemą, kuri buvo itin šalta, net iki 39—40 °C, butai, mokyklos, įstaigos dažnai buvo nekūrenami.

Ekonominės padėties, buities klausimai buvo vieni pirmųjų, kuriuos Lietuvos valdžios o r g a n a m s reikėjo spręsti skubiai.

Socialinės problemos. Atbėgėliai. 1939 m. spalio 10 d. sutartimi Lietuvai perduotoje teritorijoje, oficialiais 1937 m. gyventoju surašymo duomenimis, gyveno 457 tukst. gyventojų, iš jų Vilniuje 209 442 asmenys. Tai buvo beveik pusė visų Vilniaus krašto gyventojų. Vilnius buvo stambiausias ūkinio, politinio gyvenimo centras, todėl jam tenka skirti daugiausia dėmesio. Pagal tuos pačius 1937 m. gyventojų su­rašymo duomenis, lenkų tautybės gyventojai sudarė 39,37%, žydų — 34,16%, l i e tuv ių— 19,23%. Likusieji — baltarusiai ir kitų tautybių.

Suprantama, kad ši statistika 1939 m. paskutiniojo ketvirčio padėties jau neatspindėjo. Karas gerokai pakeitė gyventojų skaičių. Vieni, kaip minėta, buvo mobilizuoti, kiti iš Vilniaus išsikėlė į kaimus, po rugsėjo 1 d. į Vilnių ir Vilniaus kraštą atvyko daug karo pabėgėlių iš Lenkijos, ypač iš tų sričių, kurias okupavo hitlerinė Vokietija. Tai buvo įvairių visuomenės sluoksnių, įvairių politinių pažiūrų, įvairių profesijų žmonės. Turtingesnieji, ypač buvę valdininkai, tarnautojai , atsigabeno pinigų, vertingų daiktų ir galėjo kurį laiką pragyventi. Tačiau daug pabėgėlių iš savo gyvenamųjų vietų išvyko tuščiomis ir buvo reikalingi materialinės paramos pačiomis pirmosio­mis karo dienomis. Jų šelpimas pradėtas organizuoti vadovaujant Raudonosios armijos administracijos organui — Karinės tarybos Vil­niaus apygardos valdybai.

2 4 CVA. F. 401. Ap. 2. B. 24. L. 65 ( s p a u d o s i n f o r m a c i j a ) . 2 5 Vi lniaus b a l s a s . 1940. Vasar io 8.

4 . — 4863 49

Lietuvos valdžios organų įstatymuose, potvarkiuose, įsakymuose karo pabėgėliai vadinami atbėgėliais. Lietuvos RK, siekdamas nusta­tyti atbėgėlių skaičių, kartu ir reikalingos paramos dydį, pradėjo juos registruoti. 1939 m. gruodžio 2 d., Lietuvos RK įgaliotinio Vilniaus kraštui duomenimis, buvo užregistruota 18 311 atbėgėlių, pagal tautybes — 7728 lenkai, 6860 žydų, 3723 lietuviai; pagal lytį — 12 073 vyrai, 4313 moterų, 1925 vaikai 2 6. Lietuvos RK įgaliotinio pateikti duomenys nebuvo galutiniai. 1939 m. gruodžio 6 d. rašte Lietuvos RK pirmininkui jis rašė, jog registruojasi tuo tarpu tie, kam būtinai reikalinga pašalpa. Tie, kurie dar gali kaip nors išsilaikyti, registracijos vengia.

Daug rūpesčių teikė atbėgėlių apgyvendinimas ir jų šelpimas. Tai buvo daroma chaotiškai, nebuvo vadovaujamo centro. Kūrėsi daugybė komitetų pagal tautybes ir profesijas: veikė Pabėgėlių ge­ležinkeliečių komitetas, Gyvenančių Vilniuje pabėgėlių lenkų rašytojų ir žurnalistų sekcija, tokia pat žydų rašytojų ir žurnalistų sekcija. Lenkais atbėgėliais kurį laiką rūpinosi Lenkijos RK. Kiekvienas komite­tas, organizacija veikė savo iniciatyva. Antai Pabėgėlių geležinkelie­čių komitetui pavyko apgyvendinti 200 savo žmonių geležinkelio stočiai priklausančiame name Geležinkelio g. 1927.

Lietuviais rūpinosi Draugija užsienio lietuviams remti. Atbėgėlįus lenkus policininkus rėmė Lietuvos policija — leido pirktis produktus policijos parduotuvėje. Stambiausias ir organizuočiausias buvo Pabė­gėliams šelpti komitetas, pradėjęs veikti dar Vilniuje esant Raudo­nosios armijos daliniams. Komitetas išaugo į stiprią gerai organi­zuotą įstaigą su 60 darbuotojų. Jai vadovavo kairiojo Vilniaus lenkų visuomenės sparno veikėjai: advokatas I. Zagurskis ir gydytoja M. Petruševičienė.

Gruodžio mėn. Pabėgėliams šelpti komitetas buvo reorganizuotas. Į jo sudėtį įėjo po penkis lenkų, Jietuvių ir žydų atstovus. Lietuvos RK įgaliotinio vadovaujamas jis turėjo šelpti visų tautybių karo atbėgėlius. Žydais karo atbėgėliais rūpinosi kitas komitetas.

Visus Vilniuje veikiančius atbėgėlių šalpos komitetus stengėsi sujungti Lietuvos RK, šalpos darbe įvesti nors kokią sistemą ir tvarką. Jo iniciatyva, remiant Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, buvo kreiptasi į Tarptautinį raudonąjį kryžių, kuris kartu su tarptauti­niais JAV Huverio komitetu ir Prancūzijos žydų komitetu (Joint Comitėe) karo pabėgėliams remti pažadėjo kas mėnesį Lietuvos RK teikti po 100 tukst. dolerių. Buvo susitarta, kad Lietuva duos trečdalį šelpimui skiriamų lėšų, t.y. 50 tūkst. dolerių, arba 33,33% 2 8 . Lietuvos RK tokias sąlygas priėmė. Kiek galima spręsti iš 1939 m. gruodžio 23 d. Lietuvos RK CK pirmininko J. Aleknos rašto ministrui pirmininkui A. Merkiui, tokį projektą palaikė Lietuvos užsienio reikalų ministe-

2 6 1939 m. g ruodž io 6 d. Lietuvos RK įgaliotinio Vi lniaus k r a š t u i p r a n e š i m a s Lietuvos RK CK pirmininkui // CVA. F. 317. Ар. 1. B. 22. L. 151.

27 Vyriausybės įgaliotinio į s ta igos r a š t a i // Ten pat . L. 155.

2 8 1939 m. gruodžio 23 d. Lietuvos RK CK pirmininko J. Aleknos r a š t a s minis trui

p irmininkui A. Merkiui // Ten pat . L. 136.

50

rijos ekonomikos departamentas — jį vertino kaip naudingą ekono­minę operaciją, nors valstybės įnašas irgi buvo didelis. Tai buvo gali­mybė gauti per metus 7200 tūkst. lt tvirtos užsienio valiutos neri­zikuojant eksportuoti Lietuvos prekes į užsienį karo sąlygomis. Ekono­mikos departamento direktoriaus J. Norkaičio nuomone, prisidėjus prie atbėgėlių šalpos, būtų nauda Lietuvos prestižui Vakarų vals­tybėse 2 9.

Tačiau susitarimas su tarptautinėmis organizacijomis buvo džen­telmeniškas (gentlemen agreement) ir nieko neįpareigojo. Netrukus jos žadėtąją sumą sumažino, ir Lietuva turėjo pridėti nebe 30, o 50%. Atbėgėlių šelpimui kas mėnesį turėjo susidaryti 1 mln. litų3 0. Į Lietuvą atvyko tarptautinių organizacijų karo atbėgėliams šelpti atstovai. Tarptautiniam raudonajam kryžiui atstovavo Rorholtas, Huvęrio komitetui — Redfernas, lordo Moino — iš pradžių Stefensas, vėliau H. F. Andersonas.

Kaip iš tikrųjų vyko atbėgėlių šelpimas padedant užsienio organi­zacijoms, matome iš minėto Lietuvos RK įgaliotinio Vilniaus kraštui 1939 m. gruodžio 6 d. rašto. Iki gruodžio pradžios atbėgėlių šelpimui buvo gauta 122 tūkst. lt : 72 tūkst. lt skyrė Lietuvos RK Centras, 50 tūkst. lt JAV Huverio komitetas 0 1 . Šelpti reikėjo apie 12 tūkst. atbėgėlių. Kiekvienam šelpiamam asmeniui maistui galima buvo skirti m a ž d a u g po 50 ct, nes buvo ir kitų su šelpimu susijusių išlaidų, kurias reikėjo padengti iš tų pačių lėšų.

1939 m. gruodžio 23 d.Lietuvos RK CK pirmininko rašte ministrui pirmininkui A. Merkiui pažymima, kad iki gruodžio 23 d., t.y. iki rašto A. Merkiui, iš užsienio gauta per 1 mln. lt pinigais ir arti 200 tūkst. lt vertės daiktais 3 2 . Kyla klausimas, kodėl toks didelis skir tumas tarp gruodžio 6 d. Lietuvos RK įgaliotinio ir gruodžio 23 d. Lietuvos RK pirmininko pateiktų duomenų? Belieka spėlioti: arba tie pinigai buvo gauti jau po gruodžio 6 d., arba panaudoti kitiems reikalams, kaip antai internuotiems Lenkijos kariams stovyk­lose išlaikyti. Jų buvo apie 15 tūkst. ir jiems dienai buvo skiriama kur kas daugiau: 4,85 lt karininkui ir 4 lt kareiviui3 3.

Dalis civilių atbėgėlių dar Raudonosios armijos administracijos organų buvo paskubomis apgyvendinti, daugiausia mokyklose, įreng­tuose bendrabučiuose ir prieglaudose. Lietuvos RK įgaliotinis Vilniaus kraštui minėtame gruodžio 6 d. pranešime apie bendrabučius pateikia tokias žinias: lietuviai turėjo 7, lenkai — 28, žydai 15 bendrabučių. Visus atbėgėlius apgyvendinti bendrabučiuose dėl patalpų stokos nebuvo galima. Antai iš 7728 užsiregistravusių lenkų tautybės atbė­gėlių Pabėgėliams šelpti komitetas pajėgė suteikti nakvynę bendrabu-

2 9 Ten pat . 3 0 1940 m. v a s a r i o 24 d. Lietuvos užsienio reikalų minister i jos politikos d e p a r t a m e n t o

konfidenciali a p ž v a l g a apie i n t e r n u o t u o s i u s i r k a r o a tbėgė l ius Lietuvoje // Ten pat . F. 923. Ар. 1. B. 1033. L. 287.

31 CVA. F. 317. Ар. 1. B. 22. L. 153.

32 Ten pat . L. 137.

33 1940 m. vasa r io 24 d. Užsienio reikalu minister i jos politikos d e p a r t a m e n t o konfi­

denciali a p ž v a l g a // CVA. F. 923. Ар. 1. B. 1033. L. 285.

51

čiuose tik 2265 žmonėms*54. Tie, kurie dar galėjo kaip nors išsilaikyti, gyveno pas vietos gyventojus. Diduma vaikų buvo paimta į prieglaudas. Kokiomis sąlygomis gyveno bendrabučių gyventojai, galima spręsti vien iš tokio Lietuvos RK įgaliotinio pateikto skaičiaus: tik 25% žmonių galėjo miegoti lovose ir turėjo kuo apsikloti.

Prie visų bendrabučių veikė užkandinės arba valgyklos, kuriose buvo maitinami ne tik bendrabučių gyventojai. Pabėgėliams šelpti komiteto žinioje buvusiuose maitinimo punktuose 1940 m. sausio pradžioje kiekvieną dieną buvo išdalijami 3041 pusryčiai, pagaminami 6336 pietūs, 3037 vakarienės 3 5 .

Karas ir jo sukelta suirutė, suardytas normalus žmonių gyvenimas dar paaštrino tarpusavio santykius, nacionalinę nesantaiką, kilo varžy­bos dėl pirmavimo šalpos darbe. Vilniaus lenkų visuomenės veikė­jų dalis stengėsi legalizuoti Lenkijos raudonojo kryžiaus veiklą. Tai buvo stipri ir turtinga organizacija, kurį laiką veikusi Vilniuje ir Lietuvai atgavus Vilnių. Buvo dedamos pastangos jos rankose sutelkti visą karo atbėgėlių, internuotų lenkų karių šelpimą. Per tarptautinių organizacijų atstovus Rorholtą, Stefensą ir Redferną buvo stengiamasi, kad tarptautinės organizacijos neduotų pinigų Lietuvos raudonajam kryžiui. Kita lenkų visuomenės veikėjų grupė įsteigė dar vieną komi­tetą — Pagalbos karo aukoms komitetą, kuris turėjo nurungti Pa­bėgėliams šelpti komitetą ir rūpintis tik lenkų atbėgėliais. Savo didelį savarankiškumą pabrėžė Draugijos užsienio lietuviams remti šelpiami atbėgėliai lietuviai. Nors jų šelpimas priklausė Pabėgėliams šelpti jungtiniam komitetui, bet jie nenorėjo jo pripažinti ir nedavė jam jokių ataskaitų, nepakluso jokiai kontrolei.

Artimiausias uždavinys Vilniuje ir krašte buvo sutvarkyti atbė­gėlių registraciją, organizuoti ir koordinuoti šelpimą.

Apskritai atbėgėlių problema buvo svarbi ir skubiai tvarkytina, bet ji nebuvo gyvybinė. Tai buvo laikinas reiškinys. Reikėjo tik pasirūpinti, kad Vilniuje ir krašte prisiglaudę karo atbėgėliai neišmirtų badu, kad nesušaltų, kad galėtų sulaukti karo pabaigos ir grįžti j Lenkiją.

Lietuvai atgavus Vilnių, iškilo kur kas svarbesnių problemų, susiju­sių su Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojais, vadinamaisiais „atei­viais".

„Ateiviai44. Taip lietuvių visuomenės ir politikos veikėjai pavadino Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojus, apsigyvenusius šiame regione po 1920 m, spalio 9 d., t.y. po to, kai jį užėmė gen. L. Želigovskis. Lyginant 1919 m. Vilniaus gyventojų skaičių — 123 655 gyventojus su 1937 m. gyventojų surašymo duomenimis — 208 478 žmonėmis, apskaičiuota, kad Vilniaus mieste per tuos metus jų padaugėjo apy­tikriai 85 tūkst. žmonių 3 6. Buvo prieita išvada, jog tai nei natūralus gyventojų prieaugis, nei aplinkinių kaimų gyventojų migracijos re­zultatas. Tą skaičių sudarė iš Lenkijos gilumos atvykę (paskatinti

3 4 P a b ė g ė l i a m s šelpti komiteto užkandinių (valgyklų) skvr iaus r a p o r t a s // CVA. F. 317. Ар. l .B. 22. L. 132.

35 Ten pat .

36 Tarutis A. Vilniaus k r a š t o ūkinės problemos // T a u t o s ūkis. 1939. Nr. 48.

52

atvykti arba tiesiog perkelti) valdininkai, studentai, verslininkai, aukštųjų mokyklų profesoriai, dėstytojai, laisvųjų profesijų žmonės, nemažai pensininkų, atsikėlusių dėl lengvesnių gyvenimo sąlygų.

Nuo šių žmonių buvo atsiribojama jau 1939 m. spalio 27 d. seimo priimtu Vilniaus miesto ir srities tvarkymo įvedamuoju įstatymu 3 7, kurio 2 straipsnyje pasakyta, kad Vilniaus miesto ir jo srities gy­ventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Tarybų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną (t.y. 1920 m. rugpjū­čio 6 d.) gyveno Vilniuje ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Šitų Lietuvos piliečiu žmonos ir vaikai ligi 21 metų irgi laikomi Lietuvos piliečiais. Vyresni Lietuvos piliečiais laikomi tuo atveju, jei Vilniaus miesto ir srities tvarkymo įvedamojo įstatymo įsigaliojimo dieną (1939 m. spalio 27 d.) gyveno Vilniuje ar jo srityje.

Lapkričio 20 d. seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pa­keitimus 3 8, kuriuose nurodyta, kokiais dokumentais remiantis galima įgyti Lietuvos pilietybę. Visų pirma — tai civilinės būklės aktai: a) gi­mimo, krikšto, santuokos metrikai, vaikų įvaikinimo sprendimai, san­tuokos, skyrybų dokumentai; b) dokumentai apie įrašymą į kaimų, miestų, luomų bendruomenes; c) dokumentai ir raštai apie išgyventą Vilniaus mieste ar srityje laiką mažiausiai nuo 1904 m. sausio 1 d. ligi 1914 m. sausio 1 d. ir turėtą ten nuolatinį darbą ar nekilnojamąjį turtą.

Įgyti Lietuvos pilietybę galima buvo ir pristačius dokumentus, įrodančius, jog 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniaus miestas ar jo sritis.

Visi, kurie negalėjo įrodyti savo teisės į Lietuvos pilietybę, buvo priskirti prie svetimšalių, arba, kaip jie vadinami įstatymuose, potvarkiuose bei įvairiuose įstaigų dokumentuose, prie „ateivių" kategorijos. Taigi, remiantis pilietybės įstatymo papildymais, svetim­šalių kategorijai priskirti gyventojai buvo beteisiai ir Lietuvos terito­rijoje gyveno laikinai, iki karo pabaigos.

Vilniaus ir jo srities tvarkymo įvedamasis ir pilietybės įstatymai neatitiko to meto Europoje vyravusių įstatymų. Ten pilietybei gauti reikėjo toje valstybėje išgyventi daugiausia 10 metų, o Lietuvos val­džios organų priimtuose įstatymuose nebuvo nustatytas joks terminas. Tokie įstatymai buvo padiktuoti grynai politinių motyvų. „Ateiviai" — tai Lenkijos vyriausybės polonizavimo tikslu įkurdinti ar patys įsikūrę Vilniaus krašte žmonės. Jie buvo kliūtis Lietuvai integruoti nuo jos atplėštas ir grąžintas žemes. Vienintelis kelias tai kliūčiai pašalinti — atsikratyti „ateivių", pirmiausia nuo jų atsiriboti.

Civilinės būklės aktų „c" grupė ribojo galimybę ir daliai vietinių gyventojų įgyti Lietuvos pilietybę, nes ne visi, ypač darbo žmonės, galėjo įrodyti turį nuolatinį darbą ar nekilnpjamąjį turtą.

„Ateivių" kategorijai priskirtus žmones ir Lietuvos vyriausybės požiūrį į juos labai tiksliai apibūdino ministras pirmininkas A. Merkys

3 7 Vyriausybės žinios. 1939. Spalio 27. Nr. 671. Eit. 4946. 3 8 Ten pat . 1939. Lapkričio 24. Nr. 679. Eil. 5026.

53

1940 m. seimo pavasar io sesijoje: „Ne su musų žeme, nė su mūsų tauta jie neturi ir negali turėti nieko bendro. Mūsų siekimai, mūsų idealai j iems yra ir bus svetimi [. . .J Vilniuje ir jo srityje gyvenantieji atėjūnai yra lenkų tautos dalis, lietuvybei ir Lietuvos valstybei sve­t i m a " 3 9 .

1940 m. gegužės 15 d., Lietuvos raudonojo kryžiaus lenkų „ateivių" sekcijos duomenimis, Vilniuje buvo užregis t ruota 87 616 asmenų, tarp jų 55 382 suaugę savaveiksmiai „ateiviai". Vilniaus srityje 10 277 asmenys, iš jų — 5746 suaugusiej i . Taigi iš viso Vilniaus mieste ir srityje buvo 97 893 „ateiviai", iš jų 61 128 suaugę savaveiks­miai žmonės™

Suskirsčius juos grupėmis, sus idaro m a ž d a u g toks vaizdas: 1015 administraci jos, 1188 iždo ir kredito įstaigų, 1310 magis t ra to, 916 teismo, 1994 privačių įmonių bei įs taigų tarnauto ja i , 1867 kariai profesionalai, 3983 geležinkelio, 1095 pašto, 2426 Stepono Batoro universiteto darbuotojai ir kiti įvairių sričių aukšti valdininkai bei tarnauto ja i . Prie šios kategorijos priklausė ir 2978 įvairių buvusių Lenkijos įstaigų pensininkai (su šeimomis 4028 a s m e n y s ) , 3202 buvę geležinkelio tarnauto ja i pensininkai (su šeimų nariais 4211 ž m o n i ų ) 4 1 . Taigi didelę dalį „ateivių" sudarė tarnauto ja i .

Gaus iaus ią lenkų „ateivių" grupę s u d a r ė darbininkai. Lietuvos raudonojo kryžiaus duomenimis, jų buvo 11 320, su šeimų nariais — 35 181 ž m o g u s 4 2 . Tai sudarė 4 2 % visų „ateivių". Toks didelis lenkų „ateivių" darbininkų būrys sus idarė dėl kelių priežasčių. Daugelis jų buvo vietiniai Vilniaus ir krašto gyventojai, bet negalėjo doku­mentais įrodyti savo teisės į pilietybę. Kai kurie darbininkai tikėjosi gauti geras paša lpas iš užsienio; dar kitus veikė lenkų nacionalistų p r o p a g a n d a , skatinusi likti ištikimais Lenkijos valstybei ir neieškoti Lietuvos pilietybės.

P a g a l Vilniaus miesto ir srities tvarkymo įvedamojo įs tatymo 1 s tra ipsnį nuo 1939 m. spalio 27 d. Vilniaus mieste ir jo srityje pradėjo veikti Lietuvos teisė. Taigi buvo panaikinti visą gyvenimą reg lamentavę Lenkijos įstatymai. Tai lietė ir Lenkijos į s taigas, organizaci jas, drau­gijas ir pan. Vadinasi, visos Lenkijos valdymo metų įstaigos, orga­nizacijos, draugijos, klubai, visų tipų mokyklos, t a r p jų ir Stepono Batoro universitetas, neteko juridinių teisių ir tapo nebeveikiančiais.

Pirmiausia buvo panaikintos Vilniaus vaivadijos centrinės ir vieti­nės įstaigos, karinės administraci jos, policijos, teismo ir kitos Lenkijos valdymo metų okupacinio a p a r a t o įstaigos. Jos pradėtos pertvarkyti Lietuvos įstaigų pavyzdžiu: antai, per tvarkant miesto savivaldybę, panaikintas bendrasis ir administraci jos skyriai ir jų vietoj įsteigtas vienas — savivaldybės inspekcija. Panaik intas ir evidencijos skyrius,

3 9 A. Merk io ka lbos t e k s t a s // CVA. F. 923. Ар. 1. B. 1032. L. 153—154. 40

Ten pa t . B. 1033. L. 336. 4<

Ten pat . L. 336—337 . 42

1940 m. v a s a r i o 5 d. Lietuvos r audono j o k r y ž i a u s įga l iot inio V i l n i a u s sričiai s l a p t a s r a š t a s V i d a u s reikalų minis ter i ja i // Ten pat . F. 379. Ар. 1. B. 293. L. 364.

54

kuris registravo gyventojus; jam priklausė ir adresų biuras; registra­cija buvo perduota viešosios policijos organams, o adresų biuras — Valstybės saugumo departamentui" 1 3 . Sumažinta tarnautojų: 1940 m. pradžioje miesto savivaldybėje vietoj 1600 dirbo 1200 žmonių.

Panašiai buvo pertvarkomos ir kitos įstaigos, ryšium su tuo buvo atleidžiami tarnautojai. Pirmiausia neteko darbo likviduojamų įstaigų tarnautojai. Reorganizuojamose įstaigose iš pradžių buvo atleidžiami tarnautojai lenkai — „ateiviai", kurie neturėjo teisės į Lietuvos pi­lietybę. Tuo būdu 1939 m. lapkričio pabaigoje iš darbo buvo atleisti 2364 nuolatiniai geležinkelio, 112 miesto telefono-telegrafo stoties, 134 centrinio pašto tarnautojai 4 4 . Reorganizuojant Stepono Batoro uni­versitetą, buvo atleisti 788 profesoriai, dėstytojai, tarnautojai; per­tvarkant teismus — 425 teismo darbuotojai, mokyklas — 583 neturėję teisės į Lietuvos pilietybę mokytojai 4 5.

Tarnautojų atleidimas buvo labai skausmingas. Antai apie keturi šimtai atleistų ligonių kasos tarnautojų atsisakė išeiti iš tarnybinių patalpų. Valdytojui buvo įteiktas memorandumas su reikalavimu išmokėti atlyginimą už rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius bei kompen­saciją už tiek mėnesių, kiek metų kiekvienas yra išdirbęs šioje įstai­goje . Ligonių kasos tarnautojai, reikalaudami išmokėti atlyginimą už spalio ir lapkričio mėnesius, buvo teisūs, nes Vilniuje kurdamiesi Lietuvos valdžios organai isakė visiems tarnautojams grįžti į savo vietas ir dirbti toliau. Taigi žmonės tuos mėnesius dirbo ir turėjo gauti atlyginimą. Kitas klausimas dėl kompensacijų. Čia buvo vadovaujama­si Lenkijos įstatymais, pagal kuriuos atleidžiamam be įspėjimo dar­buotojui buvo numatyta išmokėti mažiausiai trijų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją.Tuo tarpu Lenkijos įstatymai buvo jau netekę ga­lios, veikė Lietuvos įstatymai, o buvę Lenkijos įstaigų darbuotojai su tuo nenorėjo skaitytis. Toks įstatymų neatitikimas dažnai sukeldavo konfliktines situacijas.

Vilniaus miesto ir srities valdžios organai — Vyriausybės įgalioti­nio, Vilniaus apskrities viršininko įstaigos, Vilniaus apygardos darbo inspekcija ir kt. — gaudavo daugybę atleistų lenkų tarnautojų skundų dėl jų atleidimo be įspėjimo ir be kompensacijos 4 7. Kai kuriems darbuo­tojams kompensacijos buvo išmokėtos, pavyzdžiui, kompensacija už 15 dienų buvo išmokėta 2500 geležinkelio tarnautojų 4 8 .

Taigi Lietuvos valdžios organų tokios kampanijos padariniai vilnie­čiams buvo skaudūs. Lietuvos raudonojo kryžiaus Vilniaus apygardos skyriaus duomenimis, vien Vilniuje Lietuvos valdžios organai atleido iš darbo 6809 asmenis 4 9 .

4 3 Vi lniaus miesto b u r m i s t r o ra š ta i // CVA. F. 415. Ap. 4. B. 11. L. 1. 4 4 1939 m. lapkričio 30 d. Vi lniaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijos biuletenis

Nr. 46//CVA. F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 172—173. 4 5 Lietuvos r a u d o n o j o kryžiaus d u o m e n y s / / CVA. F. 923. Ар. I. B. 1033. L. 337. 46

1939 m. lapkričio 28 d. Vi lniaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijos biuletenis Nr. 43//CVA. F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 153.

4 7 CVA. F. 317. Ар. 1. B. 18 ( s k u n d ų b y l a ) . 4 8 1939 m. lapkričio 7 d. Vi lniaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijos biuletenis //

CVA. F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 37. 4 9 CVA. F. 923. Ар. 1. B. 1033. L. 337.

T a r y b i n i a i l ietuvių i s tor ika i k a l t i n a L i e t u v o s v y r i a u s y b ę u ž b e a t o ­d a i r i š k ą m a s i n į l e n k ų t a r n a u t o j ų at le idįnuj i š d a r b o . S u s i d a r o į s p ū d i s , k a d b u v o at le i s t i visi v i sų į s t a i g ų d a r b u o t o j a i . A r c h y v i n ė m e d ž i a g a to n e p a t v i r t i n a . A n t a i 1940 m. s a u s i o 30 d . m i e s t o s a v i v a l d y b ė j e d a r te­b e d i r b o 1100 lenkų t a u t y b ė s t a r n a u t o j ų 5 0 . J ų d a u g u m a b u v o pal ikt i l a i sva i s a m d o m a i s , i r j i e m s b u v o m o k a m a s t o k s p a t a t l y g i n i m a s , kokį g a u d a v o a n k s č i a u ; V i l n i a u s m i e s t o s a v i v a l d y b ė s š v i e t i m o s k y r i u j e 1940 m. s a u s i o 1 d. g r e t a 6 e t a t i n i ų d a r b u o t o j ų (vedė jo , p a v a d u o t o j o , dvie jų r a š t v e d ž i ų , dvie jų m a š i n i n k i ų ) d i rbo 11 l enkų t a u t y b ė s n e e t a t i ­nių, t . y . l a i sva i s a m d o m ų d a r b u o t o j ų g a n a a t s a k i n g o s e vyr. r e f e r e n t o , b u h a l t e r i o , b u h a l t e r i o p a v a d u o t o j o , m u z i e j ų a d m i n i s t r a t o r i a u s i r kt. pa­r e i g o s e 5 1 . Vė l iau b u v o n u t a r t a pa l ik t i la i sva i s a m d o m a i s t ik t u o s Lenki­jos v a l d y m o m e t ų s a v i v a l d y b ė s t a r n a u t o j u s , kur ie g a l ė j o g a u t i L i e t u v o s pi l ietybę ir kur ie r ū p i n o s i ją įgyti . 1940 m. s a u s i o 24 d. s a v i v a l d y b ė s s k y r i ų v e d ė j ų posėdy je b u v o n u t a r t a n e g a l i n č i u s g a u t i pi l ietybės t a r ­n a u t o j u s laikyti n e d i r b a n č i a i s i r p r i s t a t y t i b u r m i s t r u i j u o s a t le i s t i . Iki s a u s i o 30 d. i š s a v i v a l d y b ė s a t le i s t i 359 t a r n a u t o j a i 5 2 . 1940 m. b a l a n d ž i o 19 d . s t a t i s t i n ė a t a s k a i t a ap ie V i l n i a u s m i e s t o s a v i v a l d y b ė s t a r n a u t o ­j u s r o d o , k a d i š v iso b u v o a t le i s t i 506 t a r n a u t o j a i l enkai , liko dirbt i 768 a s m e n y s . Dirbo t a r n a u t o j ų t a u t y b ė m i s : l ie tuvių — 486, l e n k ų — 768, b a l t a r u s i ų — 13, r u s ų — 19, ž y d ų — 80, kitų t a u t y b i ų — 7 5 3 . S t a t i s t i n i a i d u o m e n y s r o d o , k a d m i e s t o s a v i v a l d y b ė j e l e n k ų t a u t y b ė s t a r n a u t o j a i s u d a r ė d a u g u m ą . T u r i n t g a l v o j e V i l n i a u s k r a š t o i n t e r n a c i o n a l i n į pobū­dį, n e g a l i m a b u v o a t le i s t i i š d a r b o v isų d a r b u o t o j ų i r į d a r b i n t i vien l i e t u v i u s . Vietiniai d a r b u o t o j a i g e r i a u i š m a n ė k r a š t o specif iką, s v a r ­b i a u s i a s p r o b l e m a s , i r be jų n e b u v o g a l i m a apsie i t i .

P r i i m a m i e m s į v a l s t y b i n e s i r s a v i v a l d y b ė s į s t a i g a s b u v o k e l i a m o s š ios s ą l y g o s : jie t u r ė j o būt i s a v o s r i t ies ger i s p e c i a l i s t a i , l o j a l ū s Lietu­vos v a l s t y b e i ir per 6 m ė n e s i u s i š m o k t i l ie tuvių k a l b ą žodž iu , o per 12 m ė n . i r r a š t u 5 4 . M o k y t i s l ie tuvių k a l b ą reikėjo p a g a l s p e c i a l i a s p r o g r a ­m a s , k u r i a s s u d a r ė l ietuvių k a l b o s , L i e t u v o s i s tor i jos bei v i s u o m e n ė s m o k s l o e l e m e n t a r i a u s i p a g r i n d a i .

Ta ig i „ a t e i v i ų " a t l e i d i m ą i š d a r b o n u l ė m ė kelios s ą l y g o s : 1 . N u o 1939 m. s p a l i o 27 d. Vi lnius ir jo s r i t i s įėjo į L i e t u v o s R e s p u b l i k o s s u d ė ­tį . V i l n i a u s m i e s t o i r s r i t ies t v a r k y m o į v e d a m u o j u į s t a t y m u p i r m i a u s i a b u v o p a n a i k i n t o s Lenki jos c e n t r i n e i v a l d ž i a i a t s t o v a u j a n č i o s į s t a i g o s , k u r i o s e d i rbo n e m a ž a i a u k š t ų v a l d i n i n k ų i r e i l inių t a r n a u t o j ų . 2 . Nete­k u s j u r i d i n i ų teis ių v i s o m s v i s u o m e n i n ė m s o r g a n i z a c i j o m s , d r a u g i j o m s , n e t e k o d a r b o ir j o s e d i rbę t a r n a u t o j a i . 3 . Reikėjo s u v i e n o d i n t i i r su­j u n g t i V i l n i a u s i r k r a š t o v a l d y m ą s u L ie tuvos R e s p u b l i k o s v a l d y m u . T u o t iks lu re ikė jo p e r t v a r k y t i v i s a s p a l i k t a s į s t a i g a s i r m a ž i n t i a r di­dint i d a r b u o t o j ų ska ič ių . 4 . V e i k i a n č i a s į s t a i g a s re ikė jo s u l i e t u v i n t i , n e s Vi ln ius i r k r a š t a s t a p o Lie tuvos R e s p u b l i k o s d a l i m i ; L ie tuvos vy-

5 0 L e n k ų t a u t y b ė s d a r b u o t o j ų s ą r a š a s / / CVA. F. 4 1 5 . Ap. 3 . B. 24. L. 1 — 19. 5 1 V i l n i a u s m . s a v i v a l d y b ė s š v i e t i m o s k y r i a u s a t a s k a i t a / / C V A . F . 4 1 5 . A p . 3 . B . 2 3 3 . r , ž A t l e i s t ų d a r b u o t o j ų s ą r a š a s // CVA. F. 415 . Ap. 3. B. 124. L. 1 — 7. 5 3 CVA. F . 9 2 3 . Ар. 1. B. 1032. L. 197.

•H

1940 m. s a u s i o 24 d. S a v i v a l d y b ė s s k v r i u v e d ė j u p a s i t a r i m o p r o t o k o l a s / / C V A . F . 4 1 5 . Ap. 4. B. 10. L. 24.

56

r i a u s y b ė n e g a l ė j o pa l ikt i s e n o s i o s Lenki jos v a l d y m o s i s t e m o s . At le idus d a l į l e n k ų t a r n a u t o j ų , p i r m i a u s i a „ a t e i v i ų " , į jų v ie tą b u v o p r i i m a m i t a r n a u t o j a i l ietuviai .

Be Lie tuvos v a l d ž i o s o r g a n ų a t l e i s t ų i š d a r b o 6809 „ a t e i v i ų " , dėl kitų p r i e ž a s č i ų — u ž s i d a r i u s į m o n ė m s dėl k r e d i t ų ir ž a l i a v ų s t o k o s , p r i v a č i o m s f i r m o m s , o r g a n i z a c i j o m s , d r a u g i j o m s — be d a r b o liko d a r 15 744 ž m o n ė s . 2321 š e i m a b u v o l ikusios be m a i t i n t o j ų , kur ie ž u v o k a r e , 1330 š e i m ų tėvai b u v o i n t e r n u o t i k i tose š a l y s e , Lietuvoje a r b a d i n g o be ž i n i o s 5 5 .

K a d a n g i „ a t e i v i a i " b u v o kva l i f ikuojami kaip s v e t i m š a l i a i , n e t u r į v a l s t y b ė s — g a r a n t o , p a t y s t u r ė j o p a s i r ū p i n t i p r a g y v e n i m u . I š p r a d ž i ų kur į la iką jie g y v e n o i š s a n t a u p ų , i š n u o s a v y b ė s , bet tokių b u v o laba i n e d a u g . Reikėjo gyvent i i š p a r d u o d a m ų v e r t i n g e s n i ų d a i k t ų . 1940 m. ž i e m ą j ų d a u g u m a n e t u r ė j o jokių p r a g y v e n i m o ša l t in ių , b u v o v a r o m i i š b u t ų . 2000- iams š e i m ų n a m ų s a v i n i n k a i p a s k e l b ė i š s i k r a u s t y m o ter­m i n ą iki v a s a r i o v i d u r i o . N u o l a t d a u g ė j o m a t e r i a l i n ė s p a g a l b o s reika­l i n g ų ž m o n i ų . J a u 1940 m. ž i e m ą 12 747 a s m e n i m s re ikė jo p a d ė t i užsi­m o k ė t i n u o m ą , 6 3 617 ž m o n i ų p a g a l b o s m a i s t u , 4 7 684 t r ū k o d r a b u ž i ų 5 7 . L ie tuvos r a u d o n o j o k r y ž i a u s įga l iot in i s V i l n i a u s sr ičiai 1940 m. s a u s i o 9 d. r a š t e v a l d y b o s p i r m i n i n k u i r a š ė , j o g 1940 m. s a u s i o 1 d. p a r a m o s reikėjo 18 379 „ a t e i v i ų " š e i m o m s , a r b a 55 758 a s m e n i m s 5 8 .

L ie tuvos v a l s t y b ė še lpt i „ a t e i v i ų " n e s i ė m ė . I š p r a d ž i ų j ų š e l p i m ą mė­g i n o o r g a n i z u o t i m i n ė t a s i s e n d e k i š k a s K a r o a u k ų k o m i t e t a s . J į l ikvida­v u s , m ė g i n t a įs teigt i sekci ją prie P a b ė g ė l i a m s šelpt i k o m i t e t o , bet ko­m i t e t o v a d o v y b ė , n o r ė d a m a iš laikyti l o j a l u m ą Lietuvos vyr iausybe i , ta i d a r y t i g r i e ž t a i a t s i s a k ė . Teko „ a t e i v i ų " š e l p i m ą la ik ina i p a v e s t i prie L ie tuvos r a u d o n o j o k r y ž i a u s V i l n i a u s s k y r i a u s s u d a r y t a i Ateivių sekci­ja i ( v e d ė j a s prof. K- P e l č a r a s ) . Sekci jos v a d o v y b ė laikėsi laba i nepr i­k l a u s o m a i , n e p r i ė m ė į d a r b ą nė v ieno s k y r i a u s v a d o v y b ė s p a s i ų s t o ž m o g a u s , d a r ė s a v o s p r e n d i m u s i r a t k a k l i a i s iekė j u o s į gyvendint i .

L e n k a i „ a t e i v i a i " b u v o š e l p i a m i i š t a r p t a u t i n i ų o r g a n i z a c i j ų i r Len­kijos e m i g r a c i n ė s v y r i a u s y b ė s g a u n a m ų lėšų. 1940 m . s a u s i o m ė n . — biržel io 15 d. l e n k a m s „ a t e i v i a m s " šelpt i b u v o g a u t a 1 140 850 l i tų 5 9 . Tai b u v o labai m a ž a i t iekai š e l p t i n ų ž m o n i ų . P e r s e p t y n i s m ė n e s i u s įva i r iomis f o r m o m i s b u v o s u š e l p t a 7 0 t ū k s t . a s m e n ų ; i š d a l y t a 9 0 t ū k s t . p ietų, 160 t ū k s t . s a u s ų p r o d u k t ų p a k e t ų , 40 t ū k s t . porci jų d u o n o s , 350 t ū k s t . porci jų pieno v a i k a m s , 200 t ū k s t . k a r t ų jie b u v o m a i t i n t i pa­p i l d o m a i , s u t e i k t a 4 5 t ū k s t . a m b u l a t o r i n i ų p a t a r n a v i m ų , a p m o k ė t a 2 0 t ū k s t . l igoninių d ienų, a p r a n g a suše lp t . : 10 t ū k s t . a s m e n ų ' ' ^

S v a r b i s o c i a l i n ė p r o b l e m a b u v o „aUiivių" v a i k ų p a d ė l i s . M i e s t o sa­v i v a l d y b ė g lobo jo 2182 i n t e r n a t u o s e a p g y v e n d i n t u s v a i k u s . 9974 vai-

5 5 L i e t u v o s r a u d o n o j o k r y ž i a u s d u o m e n y s / / CVA. F . 9 2 3 . Ар. 1 . B. 1033. 56

1940 m. v a s a r i o 5 d. L i e tuvo s r a u d o n o j o k r y ž i a u s į g a l i o t i n i o V i l n i a u s s r ič ia i s l a p t a s r a š t a s „ V i l n i a u s k r a š t o a te iv ia i l e n k a i i r j ų p r o b l e m a " / / CVA. F . 379. Ар. 1. B. 293 . L. 366.

57 Ten p a t .

58 CVA. F . 317. Ар. 1. B. 22. L. 124.

59 1940 m. l iepos 12 d. L i e tuvo s r a u d o n o j o k r y ž i a u s p i r m i n i n k o ir į g a l i o t i n i o V i l n i a u s

sr ič ia i r a š t a s V i d a u s r e i k a l ų m i n i s t e r i j a i / / CVA. F. 379 . Ар. 1. B. 293 . L. 358. 60

Ten pa t . L. 361 .

57

kų tėvai nepajėgė sumokėti už mokslą ir vadovėlius. 1940 m. vasario 5 d. minėtame Lietuvos raudonojo kryžiaus įgaliotinio Vilniaus sričiai raš te buvo rašoma, kad pašalinti tuos moksleivius iš mokyklų — tai pa­likti juos fanatiškos j aunuomenės ir politinių ekstremistų įtakai. „Man a t r o d o , — rašė įgaliotinis,— kad čia valstybės reikalas žiūrėti, kad ta jaunuomenė nebūtų išmesta iš mokyklos suolo. Nors ir nelengva iždui, bet nebūtų kitos išeities, kaip atleisti juos nuo mokslapinigių" 6 1 .

Mažiau svarbia problema buvo laikoma gydymo bei material inė pagalba 24 623 tuberkulioze sergant iems asmenims, invalidams, chro­niškiems l igoniams 6 2 . Tačiau ir šios problemos nebuvo galima nepaisyti.

Raudonojo kryžiaus vadovybė atkreipė vyriausybės dėmesį į tai, kad negalima „ateiviams" leisti mirti badu; atsakyti medicinos ir sa­nitarinės pagalbos; draust i kultūrinę veiklą, kuri palaikytų jų dvasinę bei moralinę pusiausvyrą; ginti vartoti savo kalbą ar versti mokytis lietuviškai; tremti ar versti vykti į kraštus, kur jie jokiu būdu nenorėtų persikelti ar kur grėstų jiems koks nors pavojus; negalima leisti vieša­jame gyvenime ar spaudoje iš jų tyčiotis, pajuokti jų tautą ar reikalauti „ateivių" atžvilgiu griebtis nehumaniškų priemonių 6 3 .

„Ateivių" problema kėlė didelį nerimą Lietuvos vyriausybei, ypač kad tai buvo ne vien socialinė, bet ir skaudi politinė problema.

Vietiniai gyventojai sudarė m a ž d a u g tris ketvirtadalius Vilniaus krašto gyventojų. Paga l tautybes — tai buvo daugiausia lenkai, balta­rusiai, lietuviai, žydai; socialiniu požiūriu — valstiečiai, amatininkai, smulkūs prekybininkai, smulkūs tarnautoja i . Mūsų terminija tar iant, tai Vilniaus krašto vidurinieji sluoksniai, smulkioji buržuazija, darbo žmonės. Lietuvos valdžios atstovų nuomone, šie žmonės buvo „palan­kiausias Lietuvos valstybingumui e lementas" , nes gyveno daugiausia iš savo laisvo uždarbio ir nebuvo per d a u g susieti su Lenkijos valstybe. „Jie ir s u d a r o svarbiausią mūsų politikos objektą",— rašė V. Čečėta 1940 m. balandžio 13 d. pro memorla apie Vilniaus lenkus.

Tačiau netrūko problemų ir su vietos gyventojais. Nemažą valstiečių nepasitenkinimą sukėlė pereinamuoju laikotarpiu

Lietuvos valdžios o r g a n ų įvykdytas savavališkai valstiečių iškirstos miško medžiagos sekvestravimas. Dvylikoje Vilniaus krašto urėdijų bu­vo rasta ir sekvestruota apie 158 tūkst. m 3 , miško medžiagos, kurios vertė buvo 2230 tūkst . Iitųb 4. Padėt į kiek sušvelnino sekvestruotos medžiagos pardavimas vietos gyventojams lengvatinėmis sąlygomis: išsimokėtinai penkeriems metams be palūkanų.

Valstiečių nepasitenkinimą kėlė Lietuvos valdžios o r g a n ų politika dvarininkų atžvilgiu. Raudonajai armijai artė jant prie Vilniaus krašto, daugelis dvarininkų paliko savo dvarus ir išsislapstė. Susikūrę liaudies komitetai, vietos valdžios organai , Vilniaus krašte esant Raudonajai armijai, pabėgusių dvarininkų tur tą išdalijo aplinkiniams valstiečiams.

6 1 1940 m. v a s a r i o 5 d. Lietuvos r a u d o n o j o k r y ž i a u s įgal iot inio Vi ln iaus sričiai s l a p t a s r a š t a s „Vi ln iaus k r a š t o ateiviai lenkai i r jq p r o b l e m a " // Ten p a t . L. 366.

6 2 Ten pat. 6 3 Ten pat . L. 371. 6 4 V i d a u s re ika lų minis ter i jos s p a u d o s i r d r a u g i j ų s k y r i a u s Vilniuje 1940 m.

s a u s i o 23 d. i n f o r m a c i j a / / CVA. F. 401 . Ap. 2. B. 17. L. 60.

58

Lietuvai perėmus Vilniaus kraštą, dvarininkai grįžo į savo dvarus. Lai­kydamiesi privačios nuosavybės neliečiamumo principo, Lietuvos val­džios organai padėjo dvarininkams atgauti savo t u r t ą 0 5 . Antai Zatro-čės dvaro (Užutrakis, Trakų valse.) savininkas Andrius Tiškevičius įteikė prašymą Vilniaus-Trakų apskrities viršininkui padėti atgauti aplinkiniams valstiečiams išdalytas 16 karvių. Apskrities viršininkas pavedė N. Trakų policijos nuovados viršininkui atimti A. Tiškevičiaus karves ir grąžinti savininkui. Atlyginimo už karvių priežiūrą valstie­čiai galėjo reikalauti tik per teismą 6 0 .

Kaimo žmonės laukė, kada į juos bus atkreiptas dėmesys. Jie tikėjosi žemės reformos, nors jos perspektyvos nekėlė pernelyg didelio optimiz­mo.

Pagal ekonomistų apskaičiavimus žemės reforma galėjo būti labai siauro masto. Žemės reformos valdybos surašymo duomenimis, Vil­niaus krašte daugiau kaip 80 ha turėjo 353 dvarininkai; iš viso jie val­dė 54 821 ha dirDamos žemės ir 46 940 ha miško. Visas miškas turėjo pereiti valstybei. Palikus dvarininkams 80 ha normą, reformai būtų tekę apie 25—30 tūkst. ha žemės. Suskirsčius tą žemę 10 ha sklypais* būtų susidarę 2500 ūkių, po 15 ha — 1700, po 20 ha — 1200 ūkių 6 \ Lietuvoje per žemės reformą (1919—1938) buvo sukurta 38 660 naujų ūkių, pri­dėta žemės 26 190 mažažemių. Mažažemiams buvo pridėta 90 227 ha, t. y. kone dvigubai daugiau, negu galėjo sudaryti numatomas žemės reformos fondas Vilniaus krašte. Tai buvo tik maža dalis to, kiek reikėjo žemės Vilniaus krašto valstiečiams mažažemiams ir bežemiams. Žemės reformai reikėjo ruoštis su didžiausia atsakomybe, bet jos gyvybiškai reikėjo.

Ypač sunki buvo miestiečių padėtis. Jiems buvo sunkiau negu karo atbėgėliams, kuriuos šelpė tarptautinės organizacijos ir Lietuvos vals­tybė; sunkiau negu „ateiviams", bent iš pradžių dar turėjusiems šiek tiek pinigų, vertingų daiktų, kuriuos galėjo parduoti. Tuo tarpu miestie­čiai, gyvenantys iš padienio darbo, smulkios prekybos, menko tarnauto­jų atlyginimojiš pradžių ne tik negavo jokios organizuotos pagalbos, bet vis daugiau žmonių neteko darbo ir uždarbio. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas prie Vyriausybės įgaliotinio įstaigos V. Čečėta 1940 m. sausio 22 d. pro memorla pastebėjo, kad miestiečių — smulkių prekybininkų egzistavimo pagrindus pakirto Lietuvos monopolinių susi­vienijimų „Lietūkio", „Maisto", „Pienocentro" įsigalėjimas. Jie išstū­mė iš prekybos ne tik didelę dalį smulkių parduotuvių savininkų, bet ir pardavėjų, privačių prekybos firmn tarnauto jų 6 8 . Lietuvos monopolijos nesamdė lietuviškai nemokančių Vietos tarnautojų, o atsivežė savo per­sonalą arba samdė vietos lietuvius.

Iš darbo atleidinėjo nemokančius lietuvių kalbos vietos žmones ir samdė lietuvius ir įvairių privačių firmų, stambių parduotuvių, bankų, kredito įstaigų, autobusų firmų savininkai bei vadovai. Tam turėjo di-

6 5 1939 m. lapkričio 4 d. Vals tybės s a u g u m o porc i jos b i u l e t e n i s / / Ten pat . B. 4. L. 24. 6 6 A. Tiškevičiaus p a r e i š k i m a s ir apskr i t ies v i rš ininko r a š t a s N. T r a k ų policijos

n u o v a d o s virš ininkui // Ten pat . В. вa L L. 112, 113.

67 Tarutis A. Vi lniaus k r a š t o ūkinės p r o b l e m o s / / T a u t o s ūkis. 1939. Nr. 48. P. 892.

6 8 CVA. F. 923. Ар. 1. B. 1033. L. 248.

59

delę įtaką lietuvių nacionalistų spaudimas. Minėtame rašte V. Čečėta rašė: „Šefas tačiau nusprendžia atleisti vietinį, o jo vieton paimti spe­cialistą lietuvį ne dėl to, kad Lietuvoje būtų specialistų perteklius, o dėl to, kad jis labiau bijo tos scenos, kurią jam padarytų jo didžiulėje krau­tuvėje suradęs bent vieną lietuviškai tuo tarpu nesusikalbantį pardavė­ją mūsų įgulos žaliūkas leitenantas arba savaitgalio atvykęs kauniškis spaudos jaunuolis, negu kad pagrįsto nepasitenkinimo vietinių klijentų, jei šie negalėtų kartais susikalbėti nė su vienu firmos tarnautoju len­kiškai"6 9.

Taigi nors Lietuvos valdžios organai manė patraukti į savo pusę vietinių gyventojų daugumą, iš tikrųjų juos nuo savęs atstūmė.

„Tuo būdu,— rašė V. Čečėta,—susidaro ir kasdien auga didžiulė vilniečių, išstumtų iš gyvenimo vėžių,masė. Pradžioje atsirado tokia masė inteligentų, o dabar jau smulkių tarnautojų ir ta rnų" 7 0 .

Šiems žmonėms irgi reikėjo materialinės pagalbos. 25 tūkst. vietinių Vilniaus gyventojų šelpė miesto savivaldybė7 1. Pirmiausia materialinę pagalbą gavo tie, kurie turėjo teisę į Lietuvos pilietybę.

Apskritai atleidžiama iš darbo buvo stichiškai; nebuvo jokių prin­cipinių centrinės valdžios nurodymų, kartu nebuvo pasakyta, kur at­leistuosius įdarbinti.

Darbininkai. Ženklią vietos gyventojų dalį sudarė pramonėje, trans­porte, ryšiuose, aptarnavimo sferoje ir kitur dirbantys darbininkai bei namudininkai. Veikale „Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų" rašoma, kad 1931 m. kartu su namudininkais ir šeimos nariais buvo 84 445 darbininkai. Visuomeninėje gamyboje daly­vavo 47,5% visų darbininkų, 37% tiesiogiai nedalyvavo materialinių vertybių kūrime, jie daugiausia aptarnavo turtingesnius miesto gy­ventojus7 2.

Lietuvos raudonojo kryžiaus duomenimis, 1940 m. gegužės 15 d. Vilniuje buvo 24 947 darbininkai (su šeimų nariais — 42 044 asme­n y s ) . Sunku pasakyti, ar šis skaičius tikslus. Kilus karui, vieni darbi­ninkai buvo mobilizuoti į Lenkijos kariuomenę, kiti išvyko pas gimines į kaimus. Taigi minėtas skaičius gali būti apytikris.

Lietuvos valdžios organai darbininkų atleido iš darbo mažiausiai: turimais duomenimis, atleista apie 200 geležinkelio darbininkų. Tačiau netekusių darbo dėl kitų priežasčių — užsidarius pramonės įmonėms dėl įrengimų, žaliavų, kuro, rinkos stokos,— anksčiau minėtais duome­nimis, buvo 11 340 asmenų 7 4. Dalis darbininkų buvo įdarbinta viešuo­siuose darbuose, kiti gavo darbo pradėjusiose veikti pramonės įmonėse, treti — amatininkų dirbtuvėse. Buvo daug ir bedarbių.

Vilniaus darbininkų nacionalinė ir politinė sudėtis buvo labai įvairi. Lietuvai atgavus Vilnių, tarp darbininkų veikė Lietuvos komunistų

6 9 Ten pat. L. 249'. 7 0 Ten pat. 71 1940 m. vasar io 7 d. vyriausybės įgaliotinio K. Bizausko pro memoria „Šelpimo ir

darbo problema Vilniuje"// Ten pat. L. 296. 7 2 Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabart inių dienų. F. bl — bz. 7 3 1940 m gegužės 15 d. Lietuvos RK Vilniaus skyriaus statistiniai duome­

n y s / / CVA. F. 923. Ар. 1. B. 1033. L. 3 36 -337 . 74

Ten pat.

60

partija, kuri sukūrė Vilniaus miesto partinę, komjaunimo, Lietuvos liaudies pagalbos sąjungos nelegalias organizacijas.

Ženklus smūgis Vilniaus darbininkams buvo Lietuvos vyriausybės 1939 m. spalio 27 d. „Vilniaus ir jo srities tvarkymo įvedamasis įstaty­m a s " , panaikinęs visas Vilniuje veikusias draugijas, organizacijas, klu­bus, ta rp jų ir profsąjungas. Darbininkų judėjimą, kaip ir nacionalistų veiklą, kaustė apskrities viršininko ir komendanto draudimai rengti susirinkimus, eisenas, streikus ir t. t.

Komunistų vadovaujami Vilniaus darbininkai ėmėsi atkurti savo profsąjungas. Tuo tikslu 1940 m. sausio 30 ir vasario 2 d, buvo sušaukti buvusių klasinių profsąjungų atstovų pasitarimai ir nutarta mėginti gauti valdžios organų leidimą legaliai darbininkų profsąjungų veiklai. Jei toks leidimas nebūtų gautas, nuspręsta veikti nelegaliai, steigti s laptas profsąjungų organizacijas įmonėse 7 5 . Darbininkų susirinkimai, kaip ir apskritai bet kokie žmonių susibūrimai, buvo draudžiami, persekiojami policijos. Nepaisant to, 1940 m. vasario—kovo mėn. buvo atkurtos statybininkų, odininkų, spaustuvininkų, kepėjų, lentpjūvių, stiklo pramonės darbininkų ir kitos kairiosios krypties profsąjungos, sudaryta Profsąjungų taryba, kuri rūpinosi profsąjungų legalizavimu.

Tarp darbininkų veikė ir socialistinės partijos bei grupuotės: P P S (Polska partia socialistyczna). Bundas, Pcalei-Cion. Jos atsisakė ben­dradarbiauti su komunistais ir pradėjo atkurti savo vadovaujamas dar­bininkų profsąjungas; nutarimuose vyravo nuostata darbininkų reika­lus kelti legaliai, darbo inspektoriams tarpininkaujant, nors neatsisaky­ta ir streikų.

Streikai prasidėjo tuoj pat, kai tik Lietuva atgavo Vilnių. Lapkričio 5 d. sustreikavo 32 Garšuterio lentpjūvės darbininkai. Streiko priežas­tis ekonominė: savininkas atsisakė mokėti darbininkams atlyginimą litais. Darbininkai kreipėsi į darbo inspektorių ir susitarė, kad dalis atlyginimo bus mokama litais, kita dalis zlotais, kuriuos lentpjūvės sa­vininkas deponuos banke 7 0 .

Lapkričio 13 d. įvyko visų lentpjūvių darbininkų susirinkimas, ku­riame buvo nutarta reikalauti didesnio atlyginimo — iki 6 lt 25 ct už darbo dieną: jei tai nebus padaryta, streikuoti 7 7.

1940 m. žiemą ir pavasarį, reikalaudami didesnio atlyginimo, strei­kavo viešųjų darbų darbininkai, kepėjai, kirpėjai. Fabrikų ir gamyklų darbininkai, bijodami netekti darbo dėl didelių reikalavimų, dažniau­siai kreipdavosi į darbo inspektorius.

Bedarbiai. Dėl karo, ekonominės Vilniaus miesto ir krašto padė­ties atsirado daug bedarbių. Prieškarinėje Lenkijoje bedarbių irgi buvo: 1931 m. Vilniuje užregistruota 8825 bedarbiai, t.y. 22% visų visuomeninėje gamyboje dalyvaujančių darbininkų 7 8 . 1937 m., nors

7 5 1940 m. vasar io 12 d. Lietuvos valstybės s a u g u m o d e p a r t a m e n t o b iu le teni s// CVA. F. 378. Ap. 10. B. 255. L. 177.

7 0 1939 m. lapkričio 16 d. Vilniaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b iu le teni s// CVA. . F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 92, 96.

7 7 1939 m. lapkričio 15 d. Vi lniaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b iu le teni s// Ten pat . L. 90.

7 8 Vi lniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki d a b a r t i n i ų dienų. P. 63.

61

ekonomika šiek tiek pagyvėjo, Vilniuje buvo 37 051 bedarbis. 2 0 7 5 1 žmogus dirbo viešuosiuose darbuose, 17 134, pagal tuometinės Lenkijos įstatymus, gaudavo nuolatinę piniginę pašalpą 7 9 . Ne naujiena buvo ir bedarbiai inteligentai. 1937 rn. jie sudarė 16,6% visų bedar­bių.

Perėmusi Vilniaus kraštą, Lietuva paveldėjo ir šią palikimo dalį, t.y. bedarbius.

Statistika bedarbių skaičių atspindėjo tik iš dalies, nes daugelis darbo neturinčių žmonių, ypač amatininkų, neturėdami vilties jį gauti, patys nesiregistravo. Kitų neregistruodavo Darbo birža. Nebuvo registruojami ir tie, kurie gaudavo kokią nors materialinę paramą arba buvo Vilniuje neišgyvenę trejų metų. Taigi nebuvo registruojami karo atbėgėliai, daugelis „ateivių". Pirmenybė registruotis buvo tei­kiama gausių šeimų tėvams; po jų buvo registruojami turintys šeimas, paskiausiai — viengungiai. 1939 m. lapkričio viduryje Darbo biržoje buvo užregistruota 7 tūkst. bedarbių, lapkričio pabaigoje — 8815, ta rp jų 1858 inteligentai, 2229 amatininkai, 2892 nekvalifikuoti dar­bininkai 8 0 . Gruodžio viduryje, senkant pragyvenimo galimybėms, stip­rėjant žiemos vargams, užsiregistravo 12 789 bedarbiai, 1940 m. vasario m ė n . — 12 947, 6646 žmonės įdarbinti viešuosiuose darbuose. Iš kitų — 6301 žmogaus — 2304 buvo nekvalifikuoti fizinio darbo dar­bininkai, 2103 kvalifikuoti darbininkai, 1894 inteligentai 8 1 .

Buvo bedarbių ir kitose Vilniaus krašto vietovėse. Antai Nau­jojoje Vilnioje lapkričio pradžioje jų buvo m a ž d a u g tūkstantis žmonių. Kitur bedarbių buvo nedaug, nes daugiausia žmonių buvo susitelkę Vilniuje.

Vilniaus krašte nuo seno buvo žinomas žemės ūkio darbininkų perteklius. Lenkijos valdymo metais daug jų vykdavo sezoniniams darbams į Latviją ir Vokietiją. Kilus karui, tas kelias užsidarė. Lie­tuvai perėmus Vilnių, buvo pradėta 'žemės ūkio darbininkų registra­cija, bet tikslesnių duomenų nepavyko aptikti.

Maitinimo problema iškilo jau pirmosiomis Vilniaus atgavimo dienomis. Atgautasis kraštas nepajėgė išmaitinti Vilniaus miesto gyventojų. Lietuvos Respublikos ekonomisto A. Rimkos apskaičiavi­mu, miestą išmaitinti galėjo aplink jį 75 km spinduliu esančios dirbamos žemės 8 2 . Tačiau ir Lenkijos valdymo metais dėl žemo Vil­niaus krašto žemės derlingumo, menkos gyvulininkystės 75 km spin­dulio teritorijos nepakako. Apie pusę visų produktų miestui teikdavo 100—200 ir dar daugiau kilometrų nutolusios vietovės.

Vilniaus kraštui atitekus Lietuvai, grąžinta teritorija miestą su­po 50 ir mažiau kilometrų spinduliu. Jos diduma buvo apaugusi miškais, ir todėl vienam Vilniaus miesto ir krašto gyventojui teko 0,53 ha dirbamos žemės (Lietuvoje — 1,08 ha) .

7 9 Rocznik s ta tys tyczny Wilna. 1937. Wilno, 1939. S. 88, 90. 8 0 Vals tybės s a u g u m o policijos biuletenis Nr. 2 9 7 / / CVA. F. 378. Ap. 10. B. 225. L,

497. 8 1 1940 m. v a s a r i o 7 d. vyr iausybės įgal iotinio K. Bizausko pro memoria// CVA. F.

923. Ар. I B. 1033. L. 297. 82

Tarutis A. Vi lniaus k r a š t o ūkinės prob lemos // T a u t o s ūkis. 1939. Nr. 48. P. 893.

62

Iki naujo 1940 m. derliaus Vilniaus miesto gyventojams reikėjo viso Lietuvos javų pertekliaus, 40% sviesto, 60% mėsos, 30% kiau­šinių8 3. Išreiškiant procentus skaičiais, Vilniui reikėjo apie 24 tūkst. t rugių, 28 tūkst. t kviečių, 11 tūkst. t miežių, 13 tūkst. t avižų, 70 tūkst. t bulvių, 16 tūkst. galvijų, 20 tūkst. kiaulių, 700 t sviesto8 .

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad išvardyti žemės ūkio produktai turėjo būti tiekiami Vilniui užsienio prekybos sąskaita. Lietuvos eks­portas turėjo sumažėti maždaug 25 mln. litų.

Kitos socialinės problemos. Traukiantis iš Vilniaus Lenkijos kariuo­menei, iš Lukiškių kalėjimo buvo paleista apie du tūkstančiai kri­minalinių nusikaltėlių — žmogžudžių, plėšikų, vagių, įkalintų iš visos Lenkijos teritorijos. Buvo sunaikintos jų bylos, aktai ir kita medžiaga, galėjusi padėti juos surasti. 1939 m. lapkričio mėn. policijos organai gavo 782 pranešimus apie stambesnius ir smulkesnius nusikaltimus, plėšikų gaujų siautėjimą, gruodžio mėn.— 725, sausio mėn.— 5248 5. Reikėjo organizuoti atkaklią ir nuoseklią kovą su kriminaliniais nu­sikaltimais.

Daug vaikų ir suaugusių žmonių Vilniuje elgetavo, todėl reikėjo sustiprinti vaikų ir nedarbingų gyventojų socialinę globą.

Vilniaus mieste ir krašte vyravo socialinės ne su klasine struktū­ra, o su nacionaline sudėtimi susijusios problemos. Svarbiausios iš jų — lenkų tautybės gyventojus ištikę sunkumai ir jų sprendimai.

Ekonominių ir socialinių problemų sprendimui reikėjo didelių piniginių investicijų. Buvo būtina tiesti naujus kelius, kurie sujungtų Vilnių ir Vilniaus kraštą su visa Lietuva, statyti ekonomiškai svarbius objektus (skerdyklą, elektrinę, šaldytuvus ir kt.), organizuoti vie­šuosius darbus, šelpti dešimtis tūkstančių pragyvenimo šaltinių ne­tekusių žmonių.

Apskritai Lietuvai teko tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu sunkus palikimas. Pažiūrėkime, kokios buvo galimybės spręsti minė­tas neatidėliotinas ir kvalifikuoto sprendimo reikalaujančias proble­mas.

LIETUVOS E K O N O M I N Ė P A D Ė T I S

1939 m. Lietuvos ekonomika išgyveno keletą stiprių sukrėtimų. Kovo mėn. jos raidą išmušė iš vėžių Klaipėdos atplėšimas (1939 m. kovo 23 d.). Per Klaipėdos uostą vyko 70—80% Lietuvos užsienio prekybos operacijų. Ryšium su jo netekimu balandžio mėn. importas, palyginti su tų pačių metų sausio mėn. (18,1 mln. l t), sumažėjo per pusę (9,6 mln. l t ) . Išnaudojus visas galimybes, pavyko kiek sumažin­ti eksporto žirkles. Palyginti su sausio mėn. П9 mln. lt), eksportas sumažėjo 4,1 mln. lt ir sudarė 14,9 mln. lt8 6. Kartu su Klaipėda

8 3 Miknevičius L. Vilniaus miesto mait inimo klausimu // T a u t o s ūkis. 1939. Nr. 43. P. 795.

8 4 D. M. Vilnius ir m ū s ų užsienio prekyba // Tautos ūkis. 1939. Nr. 51—52. P. 956. 8 5 Vilniaus balsas . 1940. Vasario 23. 8 6 Mūsų užsienio prekyba per šių metų 11 mėnes ių// Tautos ūkis. 1939. Nr. 51—52.

P. 968.

1939 m. Lietuva neteko apie 15 m l n . lt p a j a m ų iš mui tų , uosto, gele­žinkelių, la ivyno. S u m a ž ė j o p a p r a s t o s i o s i r n e p a p r a s t o s i o s į p l a u k o s . Visi Lietuvos nuosto l ia i s u d a r ė m a ž d a u g 38 m l n . litų.

Netekusi Klaipėdos ir visų su ja sus i jus ių p a j a m ų , Lietuvos vyr iausybė t u r ė j o perž iūrėt i va l s tybės b i u d ž e t ą i r s u m a ž i n t i j į n u o 367,9 m l n . lt iki 341,8 mln. l i tų 8 7 .

Apie g e g u ž ė s mėn. nus i s tovė jo nauj i prekybos ryšiai, prekyba a t s i k ū r ė . Rugpjūčio mėn. e k s p o r t a s s u d a r ė 20,1 m l n . lt, o i m p o r t a s 17,6 m l n . litų. B e n d r a užsienio prekybos ap imt i s b u v o m a ž d a u g tokia pat kaip 1938 m.

P r a s i d ė j ę s k a r a s vėl s u t r i k d ė Lietuvos e k o n o m i k ą , š į k a r t ą i lgam laikui; p a d ė t i s vis b logėjo. Rugsė jo mėn. Lietuvos e k s p o r t a s n u k r i t o iki 9,9 m l n . lt, i m p o r t a s iki 11 m l n . l i tų 8 8 . Ž e m i a u s i a s impor to lygis b u v o spa l io m ė n . ir s u d a r ė 8,7 m l n . l itų. Tokia padėt i s s u s i d a r ė dėl kelių pr iežasč ių. Abi kar iau janč ios ios p u s ė s v iena kitą b lokavo ir t r u k d ė n e u t r a l i o m s š a l i m s su jomis prek iaut i . Be to, ant j ū r o s e s u d a r y t ų m i n ų u ž t v a r ų d a ž n a i u ž p l a u k d a v o n e u t r a l i ų šal ių laivai . Archyvų bylose yra d a u g Angli jos, P r a n c ū z i j o s i r Vokieti jos pra­n e š i m ų n e u t r a l i o m s v a l s t y b ė m s apie m i n ų l a u k u s n e u t r a l i u o s e van­denyse . Kar iau jančios ios va l s tybės apr ibo jo a r b a visai u ž d r a u d ė dal ies p r a m o n ė s ža l iavų bei s k y s t o ir kieto k u r o i švežimą. Antai 1939 m. r u g p j ū č i o m ė n . Lietuva su ketur iomis Angli jos f i rmomis s u d a r ė 10 t ū k s t . t, 16 t ū k s t . t, 8 t ū k s t . t, 31 t ū k s t . t a k m e n s a n g l i ų p i rk imo s u t a r t i s . Visose s u t a r t y s e į r a š y t a k lauzu lė , kad y p a t i n g a i s a tve ja i s (force majoure) — s t r e i k o , civilinės s u i r u t ė s , v y r i a u s y b ė s s u v a r ž y m o , k a r o — s u t a r č i ų ve ik imas s u s t a b d o m a s . Rugsė jo 16 d. visos ketur ios f irmos p r a n e š ė , kad, s u s i d a r i u s k l a u z u l ė s e n u m a t y t a m y p a t i n g a m atvejui — karui , a n g l i ų Lietuvai n e p r i s t a t y s 8 9 . Rugsė jo pradžio je Angli­jos firma „ G o l d e z " a t s i s a k ė pr i s ta ty t i Lietuvai n u p i r k t ą c u k r ų 9 0 .

Kad k a r i a u j a n č i o s va l s tybės v a r ž ė s t r a t e g i n i ų m e d ž i a g ų išvežimą, labai ryškiai m a t y t i iš to, kaip Lietuva s t e n g ė s i jų g a u t i Vokietijoje ir P r a n c ū z i j o j e . Lietuvos pas iunt inybės šiose ša lyse, įpare igotos sužinot i , ką g a l i m a nusipirkt i , a t s a k ė : skys to kuro Vokietijoje n ė r a , P r a n c ū ­zijoje — d r a u d ž i a m a išvežti. Angl ies ir kokso Vokietijoje g a l i m a g a u t i už l inus, miško m e d ž i a g ą ir kitus Vokietijai r e i k a l i n g u s g a m i n i u s ; P r a n c ū z i j o j e m i n ė t o m s p r e k ė m s g a u t i re ikal ingi leidimai, bet jie n e d u o d a m i . T e p a l u s išvežti i š Vokietijos d r a u d ž i a m a ; geležiai P r a n ­cūzijoje re ikal ingi leidimai, Vokietijoje — n ė r a d u o m e n ų . Kaučiuko Vokietijoje n ė r a , Prancūz i jo je — r e i k a l i n g a s le idimas išvežti. Buvo s u v a r ž y t a s i r va i s tų i švež imas 9 1 . K a r o pradž io je d a r buvo g a l i m a g a u t i s t iklo, žemės ūkio m a š i n ų , g a r o var ik l ių, d r u s k o s .

8 7 Lipčius M. 1939 m. v a l s t y b ė s b i u d ž e t a s / / Ten p a t . 1940. N r . 7. P. 139. 8 8 M ū s ų u ž s i e n i o p r e k y b a . . . / / T a u t o s ūkis . 1939. Nr. 5 1 — 5 2 . P . 968. 8 9 1939 m. s p a l i o 12 d. Lie tuvos užs ienio r e i k a l ų m i n i s t e r i j o s e k o n o m i k o s d e p a r t a ­

m e n t o s l a p t a s r a š t a s p a s i u n t i n y b e i A n g l i j o j e / / CVA. F. 383. Ap. 7. B. 2148. L. 314. 9 0 1 939 m. r u g s ė j o 11 d . e k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o r a š t a s p a s i u n t i n v b e i A n g l i j o j e / /

Ten p a t . L. 410. 1 1939 m. lapkr ič io 22 d. e k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o r a š t a s F i n a n s ų m i n i s t e ­

r i j a i / / Ten p a t . L. 179—180.

64

V y k s t a n t karui , n iekas n e b u v o g a r a n t u o t a s , kad g a u s n u s i p i r k t a s prekes , n o r s jos i r i š s iųstos jo a d r e s u . Ta ip Lietuva n u k e n t ė j o ne k a r t ą . P a g a l „ L i e t ū k i o " ir „ S o j u z n e f t e k s p o r t o " 1939 m. s a u s i o 27 d. s u t a r t į r u g p j ū č i o 31 d. T u a p s ė s ir B a t u m i o u o s t u o s e į Norvegi jos t a n k l a i v į „ L i s e " b u v o p a k r a u t a 1 857 033 kg ž ibalo, 505 977 kg benzino, 508 302 kg gazol io . K u r a s t u r ė j o būt i p r i s t a t y t a s j Rygą. Rugsė jo 28 d. t a n k l a i v į s u l a i k ė P r a n c ū z i j o s k a r o la ivai , i r krovinys b u v o i š k r a u t a s Alžyre 9 2 .

P a l y g i n t i su 1938 m., i š a u g o m a i s t o p r o d u k t ų e k s p o r t a s ; j is s u d a r ė 9 0 % viso e k s p o r t o . D a u g i a u s i a b u v o i š v e ž a m a į Vokietiją, kuri labai v a r ž ė Lietuvos e k s p o r t ą į Angl i ją . 1939 m. s p a l i o 24 d. s k u b i a m e s l a p t a m e r a š t e Užs ien io re ika lų minis ter i jos e k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o d i r e k t o r i u s J . Nbrka i t i s p r a n e š ė f inansų mini s t ru i , kad p a s j į lankės i Vokietijos p a s i u n t i n y b ė s K a u n e s e k r e t o r i u s U n g e r n fon Š t e r n b e r g a s i r įspėjo, j o g Vokieti ja to l iau n e t o l e r u o s i a n t i Lietuvos m a i s t o p r o d u k t ų g a b e n i m o į Angl i ją i r j o g visi Lietuvos laivai su m a i s t o p r o d u k t a i s Angli jai b u s s u l a i k y t i 9 .

T u o t a r p u Vokieti ja p a s k y r ė Lietuvai 1939 m. g e g u ž ė s m ė n . s u t a r t į v i r š i jant į p a p i l d o m ą 2 m l n . l t k o n t i n g e n t ą a v i ž o m s ir m i e ž i a m s , 1 m l n . 200 t ū k s t . lt — mediena i , 2 m l n . lt k i a u l ė m s , 600 t ū k s t . lt l i n a m s 9 4 .

Taig i k a r o s ą l y g o m i s Lietuvos užs ienio prekyboje p i r m a v o Vokieti­j a ; ta i b a u g i n o Lietuvos e k o n o m i s t u s . Lietuvos e k s p o r t a s į Vokietiją 1939 m. g r u o d ž i o m ė n . 8,6 m l n . l t virši jo i m p o r t ą . B u v o b a i m i n a m a s i , kad šis s a l d o ateityje d idės, nes k a r i a u j a n t i Vokieti ja m a ž a i ekspor­tuoja į k i tas šal is , t a r p jų ir į Lietuvą, ir nenor i mokėt i s a v o skoli­n i n k a m s 9 5 . Tokie Vokietijoje į ša ldyt i k a p i t a l a i Lietuvai b u v o labai n e n a u d i n g i , t r u k d ė jos e k o n o m i k o s ra'idą.

S u k r ė t i m u s i šgyveno ir Lietuvos f inansų s i s t e m a . 1939 m. k o v o — b a ­l a n d ž i o m ė n . s tambie j i b a n k a i i r t a u p o m o s i o s k a s o s i šmokėjo indė­l i n i n k a m s apie 42,5 rnln. litų. Nuo g e g u ž ė s iki r u g p j ū č i o m ė n . gr įžo apie 10,5 m l n . l itų. Tač iau r u g p j ū č i o mėn. p a b a i g o j e b a n k a i vėl b u v o indė l in inkų š t u r m u o j a m i ir vėl b u v o a t s i i m t a 17 m l n . lt indėlių, o r u g s ė j o m ė n . d a r 12 m l n . litų. B a n k a i b u v o pr ivers t i s u v a r ž y t i ak­tyv ias o p e r a c i j a s i r a t š a u k t i k r e d i t u s 9 6 .

S u t r i k u s importu i , vietos p r a m o n ė s g a m y b a i , p r a d ė j o t r ū k t i prekių, k a r t u a u g o ka inos . Geležies ka inos paki lo 4 1 % , kuro — 5 2 % , d r u s k o s , c u k r a u s , si lkių — 3 8 % , s t a t y b i n i ų m e d ž i a g ų — 2 4 % . P a d i d ė j o ir žemės ūkio g a m i n i ų ka inos . J a v a i i r linai p a b r a n g o 3 8 % , o d o s ir kailiai — 4 0 % , gyvul inia i m a i s t o p r o d u k t a i — 1 2 % . G r u o d ž i o m ė n . ka inos d a r padidė jo . Labai p a s u n k ė j o gyvento jų, ypač miest iečių, g y v e n i m o są­lygos, i š a u g o m o k e s č i a i .

1)2 Ten pat . L. 284. K Ten p a t . L. 286. 9 4 E k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o r a š t a i „ L i e t ū k i u i " , m i š k ų d e p a r t a m e n t u i , „ M a i s t u i " ,

Linų i r p a k u l ų p r e k y b o s k o n t r o l e i / / Ten p a t . L . 440, 4 5 3 — 4 5 5 . 9 5 E k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o pro memoria ap ie p r e k y b i n i u s s a n t y k i u s su V o k i e t i j a / /

Ten p a t . Ap. 9. B. 192. L. 3 6 — 4 1 . 0 6 L i e t u v o s ūkio r a i d a // Tautos ūk is . 1940. Nr . 9 . P . 180. 9 7 Ten p a t . P . 181.

5.— 4863 65

T o k i o m i s Lietuvai n e p a l a n k i o m i s s ą l y g o m i s b u v o a t g a u t a s Vi lnius i r V i ln iaus k r a š t a s . Reikėjo n a u j ų f i n a n s i n i ų i r a d m i n i s t r a c i n i ų per­t v a r k y m ų — didint i v a l s t y b ė s b i u d ž e t o i š l a i d ų s ą m a t ą i r ieškoti lėšų n a u j a i a t s i r a d u s i o m s i š l a i d o m s d e n g t i . Vėl b u v o p a d i d i n t a s b i u d ž e ­t a s iki 363,3 m l n . l i tų. B i u d ž e t u i s u b a l a n s u o t i 1939 m. s p a l i o 23 d. b u v o p a s k e l b t a skubi p r i v e r s t i n ė Vi ln iaus p a s k o l a 50-čiai m l n . l i tų 9 8 . F i n a n s ų m i n i s t r o į s a k y m u Vi ln iaus p a s k o l o s į s t a t y m a s b u v o s u k o n ­k r e t i n t a s i r n u s t a t y t a , kad p a s k o l o s l a k š t u s t u r i pirkt i p a g a l t u r t i n į p a j ė g u m ą a r b a p a j a m ų d y d į v a l s t y b ė s i r s a v i v a l d y b i ų t a r n a u t o j a i , kar i šk ia i , v a l s t y b ė s p e n s i n i n k a i , k o o p e r a t i n ė s b e n d r o v ė s i r s ą j u n g o s ( „ M a i s t a s " , „ L i e t ū k i s " , „ P i e n o c e n t r a s " i r k t . ) , d a r b o p a j a m ų , v e r s l o p a j a m ų , n e k i l n o j a m o j o t u r t o m o k e s č i ų m o k ė t o j a i . Kar i šk ia i , t a r n a u t o ­jai , p e n s i n i n k a i t u r ė j o pirkt i p a s k o l o s l a k š t ų p a g a l s p a l i o m ė n . at ly­g i n i m ą ne m a ž i a u kaip už 151 litą. T a i p iki 1939 m. p a b a i g o s b u v o s u r i n k t a 15,5 m l n . lt, kur ie s u d a r ė b i u d ž e t o p a d i d i n i m o p a g r i n d ą . V a d i n a s i , p a g r i n d i n i s V i l n i a u s p a s k o l o s k r ū v i s b u v o u ž d ė t a s f inansiš­kai p a j ė g e s n i e m s g y v e n t o j ų s l u o k s n i a m s . U ž d ė t i j ą l iaudies m a s ė m s v y r i a u s y b ė n e i š d r į s o .

P e r i m d a m a Vilnių i r k r a š t ą , Lietuvos v y r i a u s y b ė p e r ė m ė i r n e m a ž ą j o t u r t ą . Lietuvai t e k o apie 200 t ū k s t . h a V i l n i a u s k r a š t o m i š k ų . S a v i v a l d y b ė s žiniai a t i t e k o 18 m ū r i n i ų ir 18 m e d i n i ų g y v e n a m ų j ų n a m ų , kurie b u v o n u o m o j a m i . N u o m o s m o k e s t i s 1940 m . v a s a r i o m ė n . b u v o n u o 15 iki 150 l i t ų . T o s pač ios į s t a i g o s žinioje b u v o 2248 ž e m ė s sk lypa i , i š v iso 2084 ha ž e m ė s , du d v a r a i ( K u p r i o n i š k i ų ir Leoniš-k i ų ) , 48 (iš 478) k r a š t e ve ikus ios v i s u o m e n i n ė s o r g a n i z a c i j o s t u r ė j o n e k i l n o j a m o j o t u r t o , kur i s perė jo į v a i r i o m s Lietuvos v i s u o m e n i n ė m s o r g a n i z a c i j o m s i r d r a u g i j o m s . C e n t r i n i o s t a t i s t i k o s b i u r o d u o m e n i m i s , V i l n i a u s k r a š t o v e r t ė p in iga i s , į s k a i t a n t ž m o n e s (100 t ū k s t . š e i m ų p o 5 t ū k s t . l t ) , s u d a r ė 1258 m l n . l itų 1 U U . Tokiais a p s k a i č i a v i m a i s r e m d a m i e ­si, l enkų v i s u o m e n ė s ve ikė ja i- i r r e i k a l a v o k o m p e n s a c i j ų a t l e i s t i e m s t a r n a u t o j a m s , pens i jų i r r e n t ų p e n s i n i n k a m s . T a č i a u v i s a s V i l n i a u s k r a š t o t u r t a s b u v o n e g y v a s , t u o t a r p u j is n e d a v ė jokių p a j a m ų , reikėjo j į a t k u r t i , o Lie tuvos v a l d ž i o s o r g a n a m s s k u b i a i reikėjo pinigų. Teko v e r s t i s t a i s s k u r d ž i a i s mi l i jonais per v a r g ą s u r i n k t a i s i r s k i r t a i s V i ln iaus k r a š t u i .

P O L I T I N Ė P A D Ė T I S V I L N I U J E

Pirmieji politiniai išpuoliai. Pol i t inę p a d ė t į L ie tuvos a t g a u t a m e Vilniuje k ū r ė a n t i l i e t u v i š k a i nus i te ikus i , pol i t i škai l aba i aktyv i l e n k ų g y v e n t o j ų d a l i s . Jie laikėsi n u o s t a t o s , kad l ietuviai — ta i V i ln iaus k r a š t o o k u p a n t a i , kad v a l d o la ik inai . V a k a r ų f ronte , v y k s t a n t „kei s ta­j a m " , p a s y v i a m karu i , b u v o t ik ima, kad Vokieti ja k a r ą n e t r u k u s

9 8 V y r i a u s y b ė s ž i n i o s . 1939. S p a l i o 23 . N r . 670. Eil . 4934. 9 9 CVA. F. 415 . Ap. 4. B. 40. L. 1—9 ( ž i n i a r a š t i s ) . 1 0 0 1939 m . s p a l i o 2 7 d . C e n t r i n i o s t a t i s t i k o s b i u r o b i u l e t e n i s N r . 1 9 / / CVA.

F . 317. Ар. 1. B. 17. L. 175.

66

pralaimės, bus atkurta prieškarinė Lenkijos valstybė senojoje terito­rijoje, Vilniaus kraštas bus vėl grąžintas Lenkijai. Lenkijos visuo­menės ekstremistinė dalis, ypač jaunimas, laikė Lietuvą silpnu priešu, su kuriuo galima elgtis kaip nori. Jau spalio 29 d., kai iškilmingai buvo pažymėtas Vilniaus prijungimas prie Lietuvos, apie 13 vai. Pilies g. mėgino demonstruoti apie 800 lenkų jaunimo būrys. Tą pačią dieną apie 18 vai. prie policijos 1-osios nuovados Totorių g. apie 300 jaunuo­lių švilpimu ir šūkavimu reiškė nepasitenkinimą policija. Vakare jie vėl susirinko. Policijai teko jaunimo sambūrius sklaidyti 1 0 1 . Naktį iš spalio 29 j 30 d. Žvėryne, prie statomos radijo stoties, iš šautuvų ir kulkosvaidžių buvo apšaudyta Rinktinės ryšių kuopos sargyba 1 0 2 . Karinė vadovybė spėjo, kad tai lenkų partizanų darbas.

Tai buvo pirmieji neramumų Vilniuje signalai. Visa jėga neramumai išsiliejo spalio 31, lapkričio 1 ir lapkričio 2 dienomis.

Spalio 31 d. 1 0 3 prie duonos parduotuvių įvairiose miesto vietose nuo ankstyvo ryto stovėjusiose ilgiausiose eilėse vyravo nerami nuo­taika dėl 2—3 kartus pakilusių duonos kainų (iki 0,90—1 zloto), dėl duonos stokos. Minias audrino sklindančios kalbos, kad duonos parduotuvių savininkai, daugiausia žydų tautybės, turi paslėpę ne tik pakankamai maisto, bet ir kitų prekių. Buvo kurstoma susidoroti su žydais. Apie 9 vai. 30 min. žmonės buvo tiek įsikarščiavę, kad pradėjo trukdyti pravažiuojantiems kariniams automobiliams. Apie 10 vai. policija ir kareiviai bandė minias išsklaidyti. Buvo pavartotos guminės lazdos. Tuo pačiu metu prasidėjo žydų pogromas Šopeno, Arklių, Pylimo gatvėse. Buvo mušami žydų tautybės žmonės, daužo­mi jų butų langai, verčiamos durys, plėšiamos parduotuvės. Sunkiai sužeisti buvo 22, l e n g v i a u — 13 žydų.

Masiniai neramumai vyko Domininkonų, Aušros vartų, Didžiojoje gatvėse. Prie miesto savivaldybės susirinkusi minia reikalavo atpi­ginti duoną, suvienodinti zloto vertę su litu, buvo šaukiama „Tegy­vuoja Lenkija", „Šalin lietuvius". Minioje buvo girdėti šūkių Tarybų Sąjungos ir Raudonosios armijos garbei. Tie šūkiai galėjo būti varguomenės simpatijų Tarybų šaliai išraiška, bet galėjo būti ir provo­kaciniai, siekiant pabloginti Lietuvos ir TSRS santykius. Domininkonų ir Vokiečių gatvių sankryžoje buvo girdėti šūksniai: „Lietuviai žadėjo duoti darbo ir duonos, o dabar nieko neduoda". Didžiojoje gatvėje pro šalį važiavusiems lietuviams kariams buvo šaukiama: „Mums jūsų nereikia, važiuokite iš kur atvažiavote!", mėtomi į juos akmenys.

Iš 1939 m. lapkričio 3 d. saugumo departamento pranešimo pre­zidentui, ministrui pirmininkui ir vidaus reikalų ministrui matyti, kad neramumai Vilniuje vyko visą dieną, kad Lietuvos policija iš pradžių nesiėmė malšinti pogromo, o paskui nebepajėgė jo numalšinti. Pogro­mą slopino raitoji policija, policijos rezervas, į pagalbą atvyko rau-

1 0 1 1939 m. spalio 30 d. Vi lniaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijos biuletenis Nr. 3 / / CVA. F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 5.

1 0 2 Vi lniaus r inkt inės v a d o į s a k y m a s Nr. 3 / / CVA. F. 496. Ap. 2. B. 7. L. 2. 1 0 3 1939 m. lapkričio 2 d. Valstybės s a u g u m o policijos biuletenis Nr. 260// CVA.

F. 378. Ap. 10. B. 187. L. 3 4 9 — 3 6 1 .

67

d o n a r m i e č i a i . Tik apie 19 vai., p r a v a ž i a v u s Vi lniaus g a t v ė m i s ta ry­b i n i a m s t a n k a m s , p o g r o m o dalyviai i š s i sk i r s tė 1 0 4 .

P a s i n a u d o d a m a b e n d r a s u i r u t e , aktyviai d a l y v a v u s i žydų b u t ų i r p a r d u o t u v i ų plėš ime Arkl ių ga tvė je , plėš ikų g r u p ė u ž p u o l ė „ F o r t ū ­n o s " fabr iką. Polici jai įvykio vietoje p a v y k o su la ikyt i v ieną g r a n a t a g i n k l u o t ą plėš iką E d v a r d ą Dušinskį r ° ' \ J o b e n d r i n i n k a i p a b ė g o . Byla buvo p e r d u o t a Rinkt inės v a d u i .

Mies te b u v o suimti 66 p o g r o m o dalyvia i . I š a rchyv inės m e d ž i a g o s s u n k u spręs t i , kodėl minių n e p a s i t e n ­

k i n i m a s p e r a u g o į p o g r o m ą , kas b u v o jo o r g a n i z a t o r i a i . 1939 m. lapkr ič io 9 d. v a l s t y b ė s s a u g u m o policijos b iuletenyje r a š o m a , kad ž y d ų v i s u o m e n ė m a n a n t i , j o g m a s i ų pyktį pr ieš ž y d u s n u k r e i p ė lietu­viai . „Lie tuvos ž v a l g y b i n i n k u s ir f a š i s t u s " k a l t i n o Lietuvos l iaudies p a g a l b o s s ą j u n g o s c e n t r o v a l d y b o s p a s i r a š y t a s a t s i š a u k i m a s „Vilniuj p o g r o m a s " 7 . M i n ė t a m e lapkr ič io 3 d . s a u g u m o d e p a r t a m e n t o biule­tenyje vyr iausybe i r a š o m a , kad p o g r o m ą s u k u r s t ė lenkai kar i šk ia i i r kar in ių o r g a n i z a c i j ų n a r i a i 1 0 8 .

Ką g a l i m a b ū t ų p a s a k y t i dėl p i rmos ios vers i jos? Atrodo, kad ap­kal t int i l ietuvius, n o r s i r „ ž v a l g y b i n i n k u s ir f a š i s t u s " , p o g r o m o kursty­mu n e b u v o jokio p a g r i n d o . Lietuvos Respubl ikoje n e b u v o vvkdo-ma a n t i s e m i t i n ė pol i t ika. E i d a m i į Vilnių, Lietuvos va ldž ios o r g a n a i kaip t ik b u v o nus i te ikę remt i s Vi lniaus k r a š t o t a u t i n ė m i s m a ž u m o ­mis, kad s u d a r y t ų a t s v a r ą l e n k a m s . Be to, p i r m o m i s Vi lniaus g rą­ž in imo d ienomis n e b u v o jokio a k s t i n o suke l t i tok ius n e r a m u m u s , kurie g a l u t i n a i s u t r i k d y t ų i r ta ip p a k r i k u s į m i e s t o g y v e n i m ą . Sukel t i n e r a m u m u s , kur ių p a t y s n e p a j ė g ė n u m a l š i n t i , i r t u o p a k i r s t i s a v o pačių p r e s t i ž ą l i e tuv iams, net i r ^ ž v a l g y b i n i n k a m s ir f a š i s t a m s " , n e b u v o n a u d i n g a . Tai p a t v i r t i n a 1939 m. lapkr ič io 6 d. Vi ln iaus k a r o k o m e n d a n t o pik. l tn. P . K a u n o r a p o r t a s Rinkt inės v a d u i . J a m e r a š o m a : „Polici jos a u t o r i t e t a s kri to v i s u o m e n ė s , ypač ž y d ų v i s u o m e n ė s , t a r p e " 1 0 9 .

P r i i m t i n e s n ė a n t r o j i vers i ja . P r i e š k a r i n ė j e Lenkijoje labai s t ipr ia i reiškėsi š o v i n i z m a s , n a c i o n a l i z m a s , a n t i s e m i t i z m a s . Tokia d v a s i a b u v o a u k l ė j a m a s lenkų j a u n i m a s . S t e p o n o B a t o r o univer s i te te Vilniuje veikė apie 70 įvair ių s t u d e n t ų o r g a n i z a c i j ų , kurių beveik visose didelę į t a k ą t u r ė j o k r a š t u t i n i a i n a c i o n a l i s t a i . Jų į takoje aktyviai reiškėsi faš i s t inė j a u n i m o o r g a n i z a c i j a „ F a l a n g a " , d a r pr ieš k a r ą pas ižymė­jus i ant i semi t in ia i s ve iksmais i r p o g r o m a i s . F a l a n g i s t a i s , d e m o r a l i ­z u o t a i s lenkų moksle iv ia i s ž y d ų v i s u o m e n ė s da l i s s k u n d ė s i i r Lietuvos v a l d ž i o s o r g a n a m s . F a l a n g i s t a i i r c h u l i g a n ų g r u p ė s t ies iog teror i­z a v o žydų t a u t y b ė s g y v e n t o j u s j ų g y v e n a m u o s e r a j o n u o s e , persekio jo

1 0 4 CVA. F. 378. Ap. 10. B. 187. L. 362. 1 0 5 1939 m. lapkr ič io 4 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o polici jos b i u l e t e n i s N r . 8 / /

CVA. F . 4 0 1 . B. 4. L. 25. 1 0 6 CVA. F. 378. Ap. 10. B. 187. L. 387. 1 0 7 L i e t u v o s K o m u n i s t ų p a r t i j o s a t s i š a u k i m a i ( t o l i a u — L K P a t s i š a u k i m a i ) . V.,

1963. T. 4. P. 6 9 3 — 6 9 4 . 1 0 8 CVA. F. 378. Ap. 10. B. 187. L. 362. 1 0 9 CVA. F . 496. Ap. 2. B. 22. L. 2.

6 8

e i n a n č i u s į m o k y k l a s ir g r į ž t a n č i u s iš jų va ikus, u ž p u l d i n ė j o vež imus su m a l k o m i s , kurios buvo v e ž a m o s žydų b e n d r u o m e n e i i r p a n . 1 1 0

Taigi s p r o g s t a m o s i o s m e d ž i a g o s Vilniuje p a k a k o ir be l ietuvių n a c i o n a l i s t ų . Šie p r a d ė j o veikti kiek vėl iau. S u k u r s t y t i i š k a m u o t u s , a l k a n u s ž m o n e s nebuvo sunku, ypač kad tai buvo n a u d i n g a s u d a r y t i t a m t ikrai a tmosfera i — parodyt i , kokie bejėgiai naujieji Vi lniaus še imininkai : j iems buvo keliami re ika lav imai , kur ių n e g a l i m a buvo įvykdyti tik į žengus į mies tą ir k r a š t ą .

N e r a m u m a i tebevyko ir lapkričio 1 d. Lenkų v i s u o m e n ė s vei­kėjai o r g a n i z a v o J . P i l sudsk io š irdies p a g e r b i m o iški lmes Rasų ka­pinėse. B u v o g a u t a s k a r o k o m e n d a n t o l e i d i m a s 1 1 1 . Nuo pat ryto prie m a u z o l i e j a u s s tovėjo moksleivių g a r b ė s s a r g y b a . 15 vai . 30 min. p r a d ė ­jo r inktis s t u d e n t a i , v idurinių mokyklų moksleiviai, v i suomenė. Susir in­ko apie 3000 žmonių. Buvo g i e d a m a s Lenkijos h i m n a s , d a i n u o j a m o s pat r io t inės da inos . K a r o k o m e n d a n t a s m i n ė t a m e lapkričio 6 d. r a p o r t e Rinkt inės v a d u i rašo, kad j a m buvo duota instrukci ja iškilmių dalyvių prie R a s ų kapinių neliesti, ir jis jų n e l i e t ę s 1 1 2 . Tik per iškilmių da­lyvių įgal iot inius p a r e i k a l a v ę s skirs tyt i s i n a m u s pavieniui, be d e m o n s ­traci jų. B u v o p a ž a d ė t a n e d e m o n s t r u o t i , bet, išėję iš kapinių, dau­gelis šventės dalyvių nužyg iavo iki Aušros v a r t ų g iedodami „ D a r Lenkija n e p r a ž u v o " {Jeszčze Polska niezgyneta), š ū k a u d a m i „Tegy­vuoja Lenki ja", „Tegyvuoja Lenkijos vyr iausybė" , „Šal in ž y d u s " , „Ša l in k o m u n i s t u s " i r t . t . Pr ie Aušros v a r t ų ir Rotušės ( d a b a r Dai­lės muzie jus) jie buvo sk la idomi ra i tos ios policijos, bet vėl sus ibūrė ir Pilies g a t v e n u ž y g i a v o į K a t e d r o s a ikš tę . Ten d e m o n s t r a n t a i vėl s u s i d ū r ė su policija. Buvo n u š a u t a s v ienas s a u g u m o policijos dar­b u o t o j a s , mes ta g r a n a t a į policiją. Vėl o r g a n i z u o t a i užpul t i žydai . P a v a k a r y ketur i vyrai peiliais puolė lietuvių kar inį p a t r u l į ; besigin­d a m i kareiviai vieną užpuol iką nušovė .

Lapkričio 1 d. buvo sulaikyt i 104 a s m e n y s : 90 lenkų ( t a r p jų 60 moks le iv ių) , 8 žydai, 6 rusai . B u v o suimti Bor i sas ir P e t r a s Filipo-vai, kurie metė g r a n a t ą į policiją, taip pat į t a r i a m a s n u š o v ę s s a u g u m o policijos d a r b u o t o j ą T. Kondratov ič ius . Pas ta r ie j i a t iduot i k a r o lauko teismui \

S p a l i o 3 1 — l a p k r i č i o 1 d. žydų p o g r o m a i vyko Naujojoje Vilnioje, M a i š i a g a l o j e , P a b r a d ė j e 1 1 4 .

Lapkričio 2 d. įvyko d a r v ienas s u s i d ū r i m a s . Šj k a r t ą jis buvo ypač s m a r k u s . Lapkričio 2-oji — Vėlinės — kata l ikų bažnyčios mirus ių­jų p a g e r b i m o diena. Į Rasų kapines sus i r inko 2 5 — 3 0 tūks t . Vi lniaus gyvento jų; reikia m a n y t i , kad tokia minia sus i r inko ne tiek p a g e r b t i

1 1 0 S p a u d o s p r a n e š i m a s / / CVA. F. 9 2 3 . Ар. 1. B. 1032. L. 95. 111

1939 m. l apkr ič io 2 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s Nr . b / /

CVA F 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 13—14. 1И

1939 m. l apkr ič io 6 d. V i ln iaus k a r o k o m e n d a n t o r a p o r t a s Rinkt ines v a d u i // CVA F. 496. Ap. 2. B. 22. L. 2. + • м а/, 1,3

1939 m. lapkr ič io 2 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b iu le ten i s Nr. b / /

CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 14. 114 Ten pat . L. 20, 23 .

ч

mirusiųjų, kiek, pas inaudojant proga, išreikšti savo nuostatų, pa­demonstruoti nuotaikų. Karo komendantas P. Kaunas jau minėtame raporte rašo, kad iš pradžių visi laikėsi ramiai, bet apie 18 vai. pradėjo vėl giedoti ir dainuoti. „Matyti dainomis norėta įelektrinti m i n i ą " , — rašo P. Kaunas . Toliau jis piešia tokį vaizdą: „Prieš Rasų kapus yra pakili vieta, jos šlaitai apgulti žmonių, kurie atėjo specialiai demons­truoti . Apačioje (t.y. kapuose) šūkavo „Šal in" (Precz), o kalno šlaite a t sakydavo — „lietuvius" (litwinow)115. Apie tris tūks tančius įvairaus amžiaus žmonių iš Rasų kapinių pat raukė į miestą, šaukdami „Te­gyvuoja!" (Niech žyje). Šį kar tą prie Aušros v a r t ų minią pasitiko pats karo komendantas P. Kaunas, labai ryžt ingas kariškis, pačių kraštutinių priemonių šal ininkas. Jo žinioje buvo raitosios policijos rezervas, komendantūros dalinys, žandara i , tanketės . Juos pamačiusi, minia iš pradžių sustojo, bet įsidrąsinusi žengė į priekį. Toliau P. K a u n a s raportuoja : „Raitoji policija buvo mesta į minią. Arkliai minią trypė, raitieji mušė [. . .] Per kokias tris minutes minios nebel iko" 1 1 6 .

Po lapkričio 2 d. įvykių abi pusės rengėsi lemiamam žingsniui. „Nuo lapkričio 1 d. imtinai,— rašė tame pačiame raporte P. K a u n a s , — tvarkos palaikymą dienos ir nakties metu pasiėmiau į savo r a n k a s . Aš nenoriu, kad Vilniaus mieste pas ikartotų spalio 31 d. įvykiai. Tiesa, man be galo sunku palaikyti tvarką mieste dienos ir nakties metu, bet šiuo metu kitokios išeities n e m a t a u " 1 1 7 . Lemiamas sus idūr imas buvo n u m a t y t a s lapkričio 11 d. Lenkijos nepriklausomybės paskel­bimo 1918 m. dieną. Ekstremistai ragino dalyvauti lapkričio 11 d. demonstracijoje netgi ginkluotiems. Valstybės s a u g u m o policijos ži­niomis, Naujojoje Vilnioje buvo rengiamasi užpulti policiją 1 1 8. Mokyk­lose turėjo būti n u t r a u k t o s pamokos, įmonėse — darbas . Savo ruožtu P. Kaunas buvo pasiryžęs panaudot i g inklus 1 1 9 .

Tomis dienomis, ta rp lapkričio 3 ir 11 d., vyko atskiri išpuoliai iš pasalų. Lapkričio 9 d. apie 19 vai. 40 min. už kelių kilometrų nuo Rasų kapinių, prie karinių sandėlių, buvo a p š a u d y t a s karinis patru­l i s 1 . Lapkričio 11 d. naktį (01 vai. 25 min.) nuo Trijų kryžių kalno apšaudytos 7-ojo pėstininkų pulko kareivinės 1 2 1 .

Po lapkričio 2 d. įvykių prasidėjo diversijos: buvo gadinamos telefono-telegrafo linijos, pjaustomi stulpai, karpomi laidai. Jos vyko ir geležinkelyje. Tačiau nieko lemtingo lapkričio 11 d. neatsitiko.

Lapkričio 9 d. pas Vilniaus miesto ir apskrities komendantą atvyko apie 50 įvairių lenkų organizaci jų atstovų. Buvo kalbama apie lapkričio 11 d. minėjimo organizavimą. Komendantas leido pastatyti 4 s k a u t ų garbės sargybą prie J. Pilsudsio mauzolie jaus nuo 8 iki 18 vai., or-

1 1 5 CVA. F. 496. Ap. 2. B. 2. L. 2. 1 . 6 Ten p a t . L. 2 ( a n t r o j i p u s ė ) . 1 . 7 Ten p a t . L. 4. 1 1 8 1939 m. lapkr ič io 10 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b iu le teni s Nr . 10//

Ten p a t . F. 401 . Ap. 6. B. 4. L. 6 1 . h e CVA. F. 496. Ap. 2. B. 2. L 2 ( a n t r o j i p u s ė ) . 1 2 0 1939 m. lapkričio 10 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b iu le teni s Nr. 1 8 / /

CVA. F. 401 . Ap. 6. B. 4. L. 55. 1 2 1 V i l n i a u s m. k o m e n d a t ū r o s r a š t a i / / CVA. F. 496. Ap. 2: B. 17. L. 7.

70

ganizuoti minėjimą mokyklose, pamaldas bažnyčiose, spektaklį teatre, bet nerengti jokių demonstracijų, į bažnyčias ir iš jų eiti neorgani­zuotai 1 2 2 . Sį kartą lenkų visuomenė pakluso. Šventė praėjo ramiai, daugelis fabrikų ir įmonių dirbo normaliai, netgi lenkų parduotuvės buvo ne visos uždarytos. Kai kurios aukštesnės bei vidurinės mokyklos ir universitetas nedirbo. Rasų kapinėse prie J. Pilsudskio mauzoliejaus stovėjo skautų garbės sargyba, bet žmonės nesibūriavo. Po iškilmingų pamaldų šv. Jono bažnyčioje visi ramiai išsiskirstė 1 2 3 .

Teatre Pohuliankoje (dabar Basanavičiaus g.) buvo suvaidinta pa­triotinė drama „Reitanas" (Rejtan). Prieš spektaklį prof. Gurskis pasakė kalbą ir prašė veikalą žiūrėti be plojimų, susikaupus. Buvo pagriežtas Lenkijos himnas. Po spektaklio visi ramiai išsiskirstė 1 2 4.

Provincijoje šventė visai nebuvo švenčiama. Žmonės dirbo, mokslei­viai mokėsi, nebuvo jokių minėjimų, susibūrimų.

Be tr iukšmo ir susidūrimų praėjusios lapkričio 11 d. nuopelnus sau prisiskyrė Vilniaus miesto ir apskrities karo komendantas. 1939 m. lapkričio 12 d. raporte Rinktinės vadui jis rašė, kad Vilniaus miestui tvarkyti reikalingos vienos griežtos rankos, viena valia. Jų nauda „vaizdžiai parodyta š.m. lapkričio 2 d. ir nuo to laiko Vilniaus gy­ventojų nuotaika pasikeitė į gerąją pusę. Net lapkričio 11 d. praėjo labai sklandžiai, mieste net nesimatė šventadieniškos nuotaikos" 1 . Toliau jis darė tokią išvadą: „Lenkas pamatė, kad lietuvis moka parodyti griežtumą ten, kur jis būtinai reikalingas. Tatai pajutęs lenkas neišdrįso eiti ardyti viešosios t v a r k o s " 1 2 6 .

P. Kauno žodžiuose dalis tiesos yra: buvo parodyta, kad Lietuvos valdžios organai pasiryžę Vilnių išlaikyti bet kokia kaina. Tačiau šiuo atveju buvo ir kita pusė. Prieš lapkričio 11 d. Vilniuje ir Vilniaus krašte buvo išplatinta daug atsišaukimų, skirtų lenkų visuomenei. Pavyzdžiui, Technikos mokykloje, kurios studentai buvo itin aktyvūs antilietuviškose kampanijose, lapkričio 9 d. buvo išplatintas „Šven­tės komiteto" pasirašytas atsišaukimas, kuriame buvo raginama lap­kričio 11 d. švęsti ypač susikaupus, pažymėti ją kaip ypatingos rimties dieną. „Dabar ne metas triukšmingai, tuščiai šūkauti bei viešai rodytis. Šiandien mūsų pareiga yra kantrus darbas, kuris paruoš mus ateities uždaviniams laisvoje Lenkijoje" 1 2 7. Moksleiviai buvo kviečiami nepasi­duoti provokatoriams, neišsišokti gatvėse. Tai ne tik nieko gero neduo­dą, bet darą didžiulę žalą. „Jūsų gyvybė ir sveikata yra Tėvynės nuosavybė",— rašoma atsišaukime.

Lapkričio 10 d. mieste buvo platinami atsišaukimai: „Rimties diena. Mintys 1939 m. lapkričio 11 dieną". Teigiama, kad manifes­tacijos — tai tuštybė ir menkybė, kad žmonių jėgos reikalingos kilnes-

1 2 2 1939 m. lapkričio 9 d. Vi lniaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b iuletenis Nr. 17// CVA. F. 401. Ap. 6. B. 4. L 50.

1 2 3 1939 m. lapkričio 12 d. biuletenis Nr. 2 2 / / Ten pa t . L. 7 1 — 7 3 . 1 2 4 Ten pat . L. 74. 1 2 5 1939 m. lapkričio 12 d. Vi ln iaus m. ir a p s k r . k a r o k o m e n d a n t o P. K a u n o r a p o r t a s

Rinkt inės v a d u i / / CVA. F. 496. Ap. 2. B. 22. L. 6. 1 2 6 Ten pat . 1 2 7 1939 m. lapkričio 10 d. Vi lniaus a p y g a r d o s s a u g u m o biuletenis Nr. 18// CVA.

F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 57.

71

niems t i k s l a m s . „ M ū s ų g y v e n i m a s , m ū s ų g i n k l a s i r ga l ia p r a v e r s g e r e s n i e m s d a l y k a m s ir g e r e s n i u la iku" .

B u v o p l a t i n a m i a t s i š a u k i m a i „Aukštyn š i r d i s " , „ L e n k a i " i r kt. J u o s e v isuose r a g i n a m a n e r e n g t i manifes taci jų, nesileisti provokuo­j a m i e m s , n e d r u m s t i mies to r a m y b ė s , „lenkų t a u t o s , Vi lniaus lenkų interesa i re ika lau ja , kad ir to l iau i š t v e r t u m e r a m i a i , tyliai ir susi­k a u p ę " 1 2 9 .

Ką gi reiškė tokie a t s i š a u k i m a i ? Jie rodė, kad Vilniuje ir k r a š t e e s a m a logiškai m ą s t a n č i ų , s a n t ū r i ų lenkų v i s u o m e n ė s i r politikos veikėjų, kurie te i s inga i v e r t i n a padėt į , s u p r a n t a , kad manifes taci jos , m u š t y n ė s ga tvėse , t r i u k š m a s neabe jo t ina i s u k e l s Lietuvos va ldž ios o r g a n ų repres i ja s , o ta i k e n k s m i n g a lenkų v i s u o m e n ė s judė j imui . Todėl, m a t y t , ne vien k a r o k o m e n d a n t o n u s i s t a t y m a s imtis k r a š t u ­tinių p r i e m o n i ų su la ikė lenkų v i s u o m e n ę nuo manifes taci jų bei išpuo­lių lapkričio 11 d. Didelei jos dal ia i d a r ė į taką l ibera laus , s a n t ū ­r a u s i r polit iškai į ž v a l g a u s lenkų s p a r n o a i šk inimai bei į t ikinėj imai.

Taigi Vi lniaus ir Vi lniaus k r a š t o lenkų v i suomenė je j a u iš pa t p r a d ž i ų p r a d ė j o ryškėti kelios s rovės . Viena jų — e k s t r e m i s t i š k a i nu­siteikusi v i s u o m e n ė s dal is , n e s i s k a i t a n t i su rea l ia politine padėt imi, t r u m p a r e g i š k a i žiūrinti į politinio gyvenimo r a i d ą tiek E u r o p o j e apskr i­tai , tiek Vilniaus k r a š t e . Jie b u v o n u s i s t a t ę n a u d o t i s kiekviena lietu­vių k la ida, s i lpna vieta, kiekviena t i n k a m a p r o g a kelti t r i u k š m ą , boikotuoti Lietuvos va ldž ios o r g a n ų r e i k a l a v i m u s , vykdyti t e r o r o a k t u s . Lietuvos užsienio re ikalų minis ter i ja t u r ė j o p a g r į s t ų žinių, kad š i v i s u o m e n ė s dal is , vadinamie j i aktyvis ta i , n u s p r e n d ė o r g a n i z u o t i s ir laukt i p a t o g a u s m o m e n t o išpuoliui, g a l b ū t ir pučui 1 . Šiai srovei p r i k l a u s ė dal is buvus ių a u k š t ų j ų m o k y k l ų profesorių i r dėstyto jų, d a u g e l i s b u v u s i ų a u k š t e s n i ų j ų va ld in inkų, a t le i s tų t a r n a u t o j ų , mo­kytojų, kurie s a v o ateit į siejo su Lenkijos va l s tybės a t k ū r i m u .

Antroj i lenkų v i s u o m e n ė s s rovė, kaip m i n ė t a , buvo polit iškai įžvalgi, l inkusi laviruoti , neleisti savo ž m o n ė m s b e p r a s m i š k a i švais­tyti j ė g a s , tušč ia i pūst i s bei rodyti k a r i n g u m ą . Lietuvos va ldž ios o r g a n ų k o n t r p r i e m o n ė s n e n a u d i n g o s lenkų s t r a t e g i n i a m tikslui — at­kurt i Lenkiją. Jų n u o m o n e , Vi lniaus polit inės p r i k l a u s o m y b ė s klausi­m a s , p a s i b a i g u s karui, t u r ė s būti s p r e n d ž i a m a s ta ikos konferencijoje a r b a Lietuvos i r b ū s i m o s L e n k i j o s ' t a i k o s s u t a r t i m i .

Lietuvos M i n i s t r ų Kabineto bylose išlikęs gr iež ta i s l a p t a s doku­m e n t a s min i s t ru i p i rmininkui , p a v a d i n t a s „Schemat ideowy" (Ideolo­ginė s c h e m a ) 1 3 \ k u r i a m e i šdėstyta l iberaliojo lenkų v i s u o m e n ė s s p a r n o p l a t f o r m a . J o v a d o v a i g a r a n t u o j a s a v o p a g a l b ą Lietuvos va ldž ios o r g a n a m s p a l a i k a n t Vi lniaus k r a š t e t v a r k ą ir r a m y b ę ir už tai pagei­d a u j a , kad Lietuva g e r b t ų lenkų n a c i o n a l i n i u s idea lus ir n e ž i ū r ė t ų į j u o s pr ieš iškai . D o k u m e n t e p a ž y m ė t a , kad lenkų v i s u o m e n ė s v a d o v a i ( l i b e r a l a u s s p a r n o ) s u p r a n t a Lietuvos politinę padėt į i r todėl , kovo-

1 2 8 Ten p a t . L. 59. 1 2 9 Ten p a t . L. 64, 69, 70. 1 3 0 1939 m. lapkr ič io 18 d. poli t ikos d e p a r t a m e n t o d i r e k t o r i a u s E. T u r a u s k o r a š t a s

m i n i s t r u i p i r m i n i n k u i , k r a š t o a p s a u g o s m i n i s t r u i , v i d a u s r e i k a l ų m i n i s t r u i , v y r i a u s y b ė s į g a l i o t i n i u i / / C V A . F. 383. Ap. 7. B. 2148. L. 195.

1 3 1 CVA. F. 923. Ар. 1. B. 1033. L. 2 6 5 - 266.

72

darni u ž s a v o t a u t ą i r v a l s t y b ę , ž a d a v e n g t i tok ių ve ik los m e t o ­dų, kur ie g a l ė t ų kenkt i L i e t u v o s v a l s t y b e i i r l ie tuvių t a u t a i .

A n t r o s i o s s r o v ė s priekyje b u v o v ie t inės k i lmės i n t e l i g e n t i j a , kur i irgi n e b u v o v i e n a l y t ė . Viena j ų g r u p ė , v a d o v a u j a m a R o m u a l d o Venc-kovič iaus , Z i g m a n t o J u n d z i l o , i š d a l i e s B r o n i s l a v o K ž y ž a n o v s k i o , ne­v e n g ė d i skus i jos s u l ie tuv ių l ibera l ia i s ia i s ve ikė ja i s , d a l y v a v o susit iki­m u o s e , k u r i u o s e d ė s t ė s a v o p a ž i ū r a s įva i r ia i s l e n k ų v i s u o m e n ė s gyve­n i m o k l a u s i m a i s . M i n ė t a m e d o k u m e n t e — „ I d e o l o g i n ė j e s c h e m o j e " — p a s a k y t a , kad lenkų ideologai , n o r ė d a m i i švengt i t r a g i š k ų k la idų, s iekia k o n t a k t ų su l ietuvių v i s u o m e n ė s ve ikė ja i s , nes l ie tuvia i n e ž i n o , kokia i š t ik rų jų s u d ė t i n g a p a d ė t i s Vi lniuje. Be to, yra p a s i r e n g ę d r a u g e kovoti su t v a r k o s i r s a u g u m o a r d y t o j a i s , o ta i v i e n o d a i s v a r b u lietu­v i a m s i r l e n k a m s * . J u n g i a m o j i g r a n d i s t a r p l ie tuvių v i s u o m e n ė s veikė jų, d a l y v a v u s i ų p o k a l b i u o s e su l e n k ų šios g r u p ė s — „ k r a j o v -c ų " — a t s t o v a i s b u v o M y k o l a s R e m e r i s * * .

A n t r o j i g r u p ė , kur ia i v a d o v a v o S t e p o n o B a t o r o u n i v e r s i t e t o pro­fesor ius V i t o l d a s S t a n e v i č i u s , s m a r k i a i k r i t i k a v o Lie tuvos v y r i a u s y ­bės pol i t iką Vilniuje i r k r a š t e , p a s i s a k ė pr ie š l e n k ų t a r n a u t o j ų , m o k y t o j ų a t l e i d i m ą i š d a r b o , l ie tuvių k a l b o s p r i v e r s t i n į į v e d i m ą , bet b u v o pr ie š l e n k ų e k s t r e m i s t ų m e t o d u s , u ž n u o s a i k i u s v e i k s m u s , ne­d u o d a n č i u s p r e t e k s t o L ie tuvos v a l d ž i o s o r g a n a m s s u s i d o r o t i s u l e n k ų o r g a n i z a c i j o m i s .

Šia i g r u p e i p r i k l a u s ė ne tik v ie t inės k i lmės i n t e l i g e n t ų d a l i s , bet i r kai kurie u n i v e r s i t e t o pro fesor ia i bei d ė s t y t o j a i , a t le i s t i l e n k ų g i m n a z i j ų d i r e k t o r i a i , kai kur ie m o k y t o j a i , d a l i s l a i s v ų j ų profes i jų ir ki tų i n t e l i g e n t ų .

Abie jų l ibera l io jo l e n k ų v i s u o m e n ė s s p a r n o g r u p i ų a t s t o v a i s u d a r ė v a d i n a m ą j į L e n k ų k o m i t e t ą , kur i s s i e k ė t a p t i t a r p i n i n k u t a r p l e n k ų v i s u o m e n ė s i r L ie tuvos v y r i a u s y b ė s , k o n t r o l i u o t i l e n k ų p a b ė g ė l i ų i r a t e i v i ų š e l p i m ą i r p a n . L e n k ų k o m i t e t o p i r m i n i n k a s b u v o B. Kžyža-n o v s k i s .

T o s dvi l e n k ų v i s u o m e n ė s s r o v ė s ( e k s t r e m i s t i n ė i r l iberal io j i) re i škės i per v i są Lie tuvos b u r ž u a z i n ė s v y r i a u s y b ė s v a l d y m o laiko­t a r p į . P i r m o j i — e k s t r e m i s t i n ė — veikė l aba i ry šk ia i ; j i s u t e i k ė neig ia­m ą a t s p a l v į v i sa i l e n k ų v i s u o m e n e i .

Vi lniuje i r V i l n i a u s k r a š t e m a s i n i a i n e r a m u m a i n e b e s i k a r t o j o , t a č i a u p a v i e n i ų d i v e r s i n i ų v e i k s m ų b u v o . T a r p R y k a n t ų i r L a z d ė n ų i š k a r i š k ų š a u t u v ų b u v o a p š a u d y t a s i š V i l n i a u s į K a u n ą v a ž i a v ę s t r a u k i n y s . K l i u d y t a s g a r v e ž y s i r n u o g a r v e ž i o t r e č i a s i s v a g o n a s 1 2 .

* „ I d e o l o g i n ė s c h e m a " be p a r a š o , d a t u o t a 1940 m. v a s a r i o 11 d . Kiek g a l i m a s p r ę s t i i š l i e t u v i ų v i s u o m e n ė s v e i k ė j ų i r l e n k ų l i b e r a l i o j o s p a r n o v a d o v ų p o k a l b i ų , t o k i ą p l a t f o r ­m ą b u v o p a v e s t a p a r e n g t i Z . J u n d z i l u i .

* * M . R e m e r i s ( R o m e r i s ; 1 8 8 0 — 1 9 4 5 ) j a u n y s t ė j e a r t i m a i b e n d r a v o s u J . P i l s u d s k i u , b u v o į s t o j ę s į j o o r g a n i z u o j a m u s l e g i o n u s , bet n e s u t i k o s u j o p o l i t i k a L i e t u v o s a t ž v i l g i u . N u o 1920 m . g y v e n o L i e t u v o j e ; 1 9 2 2 — 1 9 4 0 m . b u v o K a u n o , 1 9 4 0 — 1 9 4 5 m . V i l n i a u s u n i v e r s i t e t o p r o f e s o r i u s ; 1 9 2 7 — 1 9 2 8 i r 1 9 3 3 — 1 9 4 0 m . K a u n o u n i v e r s i t e t o r e k t o r i u s . L i e t u v o s t e i s i n i n k a s .

1 3 2 1939 m. l a p k r i č i o 11 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o pol ic i jos b i u l e t e n i s N r . 1 1 / / CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 64.

73

Ypač s m a r k i a i d ivers i jos re iškėsi ryšių s i s t e m o j e . Vis d a ž n i a u įvai­riose v ietose b u v o n u p j a u s t o m i te le fono i r t e l e g r a f o s t u l p a i , i š k a r p o m i

. d e š i m t y s ir š i m t a i m e t r ų la idų . Anta i n a k t į iš l a p k r i č i o 23 d. į 24 d. V i ln iaus p a s i e n i o b a r e j a u ke tv i r tą k a r t ą b u v o n u k i r p t i l a i d a i 1 3 3 . D a u g k a r t ų ryš ių s i s t e m a b u v o s u g a d i n t a V i l n i a u s — M a i š i a g a l o s — Š i r v i n t ų linijoje . Te le fono ryšys b u v o n u t r a u k t a s t a r p Rūdišk ių i r O n u š k i o 1 3 5 . V a s a r i o 22 d. netol i V i l n i a u s prekių s t o t i e s n u o 16 t e l e g r a f o s t u l p ų b u v o n u p j a u s t y t i l a i d a i " " . Retsyk ia i s i r to l iau b u v o u ž p u l d i n ė j a m o s s a r g y b o s prie k a r i n i ų ob jektų, vyko p a v i e n ė s d ivers i jos ge lež inkely­je . G e g u ž ė s p r a d ž i o j e ge lež inkel io linijoje V i l n i u s — K a u n a s už dvie jų

k i l o m e t r ų n u o Vi ln iaus b u v o i š k a s t a d u o b ė p o ge lež inke l io b ė g i a i s 1 3 7 . S a u g u m o o r g a n a m s b u v o ž i n o m a , kad Vi ln iaus g i n k l ų a r s e n a l a s ,

R a u d o n a j a i a r m i j a i a r t i n a n t i s prie V i ln iaus k r a š t o , p a t e k o į v ietos g y v e n t o j ų r a n k a s . D a u g g i n k l ų liko p u s i a u k a r i n i ų Lenki jos or­g a n i z a c i j ų r a n k o s e , d a u g b u v o s u r i n k t a pač ių v ietos g y v e n t o j ų ini­c i a t y v a . G i n k l ų b u v o įvair iose k r a š t o v ie tovėse . D a r s p a l i o pabai­goje g a u t a žinių, kad p r a d e d a kur t i s l enkų p a r t i z a n ų b ū r i a i , k^irie u ž ne i š t ik imybę Lenki jai k a i m o g y v e n t o j a m s g r a s i n a t e r o r u 1 3 8 . Ka­riškiai , kurie b u v o i š s i s l a p s t ę Vilniuje e s a n t R a u d o n o s i o s a r m i j o s d a l i n i a m s , p r a d ė j o gr įžt i į m i e s t ą . Į Vilnių v y k o is i n t e r n u o t ų lenkų k a r i š k i ų s t o v y k l ų p a b ė g ę k a r i n i n k a i . 1939 m. lapkr ič io 6 d. I n t e r n u o ­t ų j ų s t o v y k l ų š t a b a s p r a n e š ė V i d a u s r e i k a l ų m . į isteri jos a d m i n i s ­t r a c i j o s d e p a r t a m e n t u i , j o g per s p a l i o m ė n . i š s t o v y k l ų (Aukšto jo je P a n e m u n ė j e , K a u n e ) p a b ė g o apie 1500 i n t e r n u o t ų k a r i š k i ų . Dal i s jų s l a p t a p e r b ė g o į V i l n i a u s k r a š t ą 1 3 9 .

I š s t o v y k l ų b ė g o p a t y s aktyv iaus ie j i , l a b i a u s i a i p a t r i o t i š k a i nu­si teikę i n t e r n u o t i kar i šk ia i , t ikėjęsi d a u g nuve ikt i Lenki jos labui . V i l n i a u s k r a š t e t o k s n e r a m u s e l e m e n t a s g a l ė j o p a d a r y t i d a u g ža los , ta i kėlė p a g r į s t ą s u s i r ū p i n i m ą Lietuvos v a l d ž i o s o r g a n a m s .

Lenkų pogrindinių organizaci jų kūrimasis. Lapkr ič io p r a d ž i o j e Vilniuje b u v o p l a t i n a m i a t s i š a u k i m a i , p a v a d i n t i : „ K r e i p i m a s i s į Vil­n i a u s k r a š t o g y v e n t o j u s " , k u r i u o s e i n f o r m u o j a m a , j o g s u s i k ū r ė k a r i n ė K o v o j a n č i o s Lenki jos o r g a n i z a c i j a (Organizacja Polski walczącej). B u v o p r a š o m a ja i p a d ė t i 1 4 0 . V i ln iaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijai b u v o ž i n o m a , kad tos o r g a n i z a c i j o s ( t o l i a u — O P W ) n a r i ų d a u g u m a

1939 m . l a p k r i č i o 2 5 d . V i l n i a u s r i n k t i n ė s š t a b o s l a p t a s i r s k u b u s r a š t a s V i l n i a u s k a r o k o m e n d a n t u i / / Ten p a t . L . 20.

1 3 4 S u s i s i e k i m o m i n i s t e r i j o s p a š t o v a l d y b o s s l a p t a s p r a n e š i m a s v y r i a u s y b ė s įga l io­t i n i u i / / CVA. F. 496. Ap. 2. B. 19. L. 13.

1 3 5 1939 m . l a p k r i č i o 1 2 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o pol ic i jos b i u l e t e n i s Nr . 1 2 / / CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 76.

™* 1940 m v a s a r i o 24 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o ir k r i m i n a l i n ė s pol ici jos biu­l e t e n i s N r . 491 // CVA. F. 378. Ap. 10. B. 699. L. 2 6 1 .

1 3 7 1940 m. g e g u ž ė s 12 d. b i u l e t e n i s Nr . 103 // T e n p a t . L. 5 0 5 . 1 3 8 1939 m . s p a l i o 3 0 d . V i l n i a u s s a u g u m o pol ic i jos b i u l e t e n i s N r . 2 / / CVA.

F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 3. 1 3 9 CVA. F . 300. Ар. 1. B. 5. L. 68. 140

1939 m. l a p k r i č i o 4 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o pol ici jos b i u l e t e n i s N r . 8 / / CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 24.

74

yra lenkų kariškiai. Jiems aktyviai padėjo karininkų žmonos. Orga­nizacijos nariai veikė tarp lenkų moksleivių. Jaunimas rinko ginklus šovinius, karinius reikmenis, platino atsišaukimus 1 4 1 . Saugumo poli­cijai buvo žinoma organizacijos s truktūra (kolumnos, plutonai, penkiu­kes), žymesnieji organizacijos veikėjai. Vienas jų buvo Stefanas Pacanovskis, pabėgęs iš Rokiškio internuotųjų stovyklos ir spalio men. apsigyvenęs Vilniuje. OPW per S. Pacanovskį palaikė ryšius su studentais . Organizacijos veikla buvo suplanuota ilgam laikui. Jos tikslas — kovoti už Lenkijos atkūrimą senomis, iki 1939 m., sie­nomis. Priesaikoje buvo reikalaujama paklusnumo Lenkijos emigra­cinei vyriausybei Anžere (Angers) 1 4 3 . Buvo užmegzti ryšiai su Varšuva Organizacijos narių uždavinys — besąlygiškai ginti lenkiškumą ir jo pozicijas Vilniuje, palaikyti ryšius su kitomis tikrai lenkiškomis or­ganizacijomis .

Kovojančios Lenkijos organizacija nebuvo vienintelė. Be jos, veikė diversinė organizacija „Baltasis a r a s " (Biaty orzel). Ji savo uždavi­niu laikė kontržvalgybinį, žvalgybinį, likvidacinį, diversinį darbą: buvo numačiusi susprogdinti Žaliąjį tiltą, naikinti išdavyste ir šnipinėjimu įtariamus tautiečius, nužudyti kai kuriuos, labiausiai jiems trukdan­čius lietuvius, skleisti Lietuvą šmeižiančias žinias 1 4 5 . Organizacijos veikimo teritorija — TSRS ir Vokietijos užimtos Lenkijos sritys.

Kurį laiką Vilniuje veikė P P S krypties pilsudskininkų organiza­cija „Lenkijos arai" (Orių polskie). Ji leido laikraštėlį „Už mūsų ir jūsų laisvę", kuriame organizacijos nariai ir visuomenė raginami, be vadovybės įsakymo, nesivelti į gatvių neramumus, manifestacijas, nes tai galinti būti provokacija, draudžiama organizuoti ginkluotus išpuolius be legalios ir teis.ėtos Lenkijos vyriausybės įsakymo, pasi­sakoma už lietuvių ir lenkų bendrus veiksmus, kurių pagrindas — bendra abiejų tautų istorinė praeitis, primenama, kad J. Pilsudskio ben­drų veiksmų koncepcija — nemirtinga, kad jos vertė nesikeičia ir esa­momis sąlygomis. Vilnius turi abi tautas jungti, o ne skirti 1 4 6 .

1940 m. vasario mėn. Vilniuje pradėjo veikti Jungtinis lenkų organizacijų komitetas (Zjednoczony komitet organizacji polskich). Organizacija apėmė visą buvusios Lenkijos teritoriją, jos skyrius veikė Vilniuje. į ją buvo priimami įvairių politinių pažiūrų ir partinės priklausomybės nariai: socialdemokratai, narodovcai (tautininkai, na­cionalistai), liudovcai (liaudininkai, liberalinės krypties politiniai vei­kėjai), jaunųjų legionų nariai ir kt. Profesijų atžvilgiu organizacija irgi buvo įvairiaspalvė. Tokia mišri organizacija turėjo reikšti lenkų tautos konsolidaciją, bendrus lenkų tautos veiksmus prieš okupan­tus, tarp jų ir lietuvius. Organizacijos vadovai įkūrė propagandos,

1 4 1 1940 m saus io 2 d. Vi lniaus a p y g a r d o s va l s tybės s a u g u m o ir kr iminal inės polici­jos biuletenis Nr . 2 / / CVA. F. 378. Ap. 10. B. 699. L. 6.

1 4 2 Ten pat . 1 4 3 1940 m. saus io 8 d. biuletenis Nr. 7 / / Ten pat . L. 2 0 — 2 3 . 1 4 4 j e n L 27

1 4 5 1940 m . ' s a u s i o 12, 18, 24 d. biuleteniai Nr. 13, 17 , 22 // Ten pat . L. 97, 106,

l 0 9 , i 4 ? 5 į 9 4 0 m saus io 30 d. biuletenis Nr . 2 8 / / Ten pat . L. 174. 75

ž v a l g y b o s , p e r s o n a l i n į , m o k y k l ų s k y r i u s . M o k y k l ų s k y r i u s v a d o v a v o m o k s l e i v i ų k a r i n i a m m o k y m u i , d a r g i p r a k t i n i a m .

T a r p l e n k ų m o k s l e i v i ų v e i k ė P a t r i o t i n ė l e n k ų o r g a n i z a c i j a (Orga-nizacja Polska patriotyczna). B ū r e l i a i ( p o 6 ž m o n e s ) b u v o v i s o s e l e n k ų g i m n a z i j o s e i r s p e c i a l i o s e v i d u r i n ė s e m o k y k l o s e . O r g a n i z a c i j o s n a r i a i p l a t i n o p o g r i n d i n i ų o r g a n i z a c i j ų l a i k r a š t ė l i u s , a t s i š a u k i m u s , a k t y v i a i d a l y v a v o v i s u o s e n e r a m u m u o s e ; o r g a n i z a c i j a i i r j o s p a d a l i ­n i a m s v a d o v a v o l e n k ų k a r i n i n k a i ; b u v o d ė s t o m i k a r i n i a i d a l y k a i 1 4 8 .

P o g r i n d i n ė s l e n k ų o r g a n i z a c i j o s t u r ė j o s a v o r a d i j o s t o t i s . G r u o ­d ž i o — s a u s i o m ė n . v e i k ė r a d i j o s t o t i s 4 0 m b a n g a , v a s a r i o m ė n . — 3,9, 5 m b a n g o m i s ^ 4 9 . K i e k v i e n a o r g a n i z a c i j a l e i d o s a v o d a u g i a u s i a v i e n k a r t i n i u s l a i k r a š t ė l i u s , a t s i š a u k i m u s . A n t a i k o v o p r a d ž i o j e b u v o i š l e i s t a s laikraštėlis „Narodowiec" ( T a u t i n i n k a s ) 1 5 0 — l a b a i a n t i l i e t u ­v i š k a s l e i d i n y s . S t r a i p s n y j e „ L e n k a i l i e t u v i ų o k u p a c i j o j e " j u o d ž i a u s i o ­m i s s p a l v o m i s p i e š i a m a L i e t u v o s v a l d ž i o s p o l i t i k a V i l n i u j e i r k r a š t e . P u o l a m i tie l e n k a i , k u r i e b u v o l i n k ę į k o m p r o m i s u s s u L i e t u v a .

T a r p darbininkų v e i k ė ir l e n k ų n a c i o n a l i s t i n ė s o r g a n i z a c i j o s , j o s k u r s t ė a n t i l i e t u v i š k a s d a r b i n i n k ų n u o t a i k a s . A n t a i n a c i o n a l i s t ų p a v e i k t i V a l s t y b i n i o t a b a k o f a b r i k o d a r b i n i n k a i d e m o n s t r a t y v i a i p i k t i n o s i dė l n u o f a b r i k o f a s a d o n u d a u ž t o L e n k i j o s h e r b o — e r e l i o ; u ž p i r k o m i š i a s b a ž n y č i o j e u ž g r e i t e s n į L i e t u v o s v a l d ž i o s ž l u g i m ą . L i e t u v o s v a l s t y b ė s s a u g u m o d u o m e n i m i s , f a b r i k o d a r b i n i n k a i b j a u r i a i k e i k ė L i e t u v o s v a l d ž i ą 1 5 1 .

T a r p d a r b i n i n k ų p o l i t i n į d a r b ą d i r b o i r k o m u n i s t a i . 1940 m . b a ­l a n d ž i o m ė n . b u v o i š p l a t i n t a s k a i r i ų j ų p r o f s ą j u n g ų p a s i r a š y t a s a t­s i š a u k i m a s „ į V i l n i a u s d a r b i n i n k u s i r d a r b i n i n k e s , į d a r b o ž m o n i ų m a s e s " , k u r i a m e b u v o p a s i s a k o m a p r i e š L i e t u v o s v a l d ž i o s p o l i t i k ą V i l n i u j e : d r a u d i m ą r e n g t i s u s i r i n k i m u s , p r o f s ą j u n g ų v a d o v ų s u ė m i ­m u s . D a r b i n i n k a i b u v o š a u k i a m i p r i e š i n t i s po l ic i ja i , s u s i t e l k t i , k o v o t i u ž a t l y g i n i m ų p a d i d i n i m ą , k u r t i d a r b i n i n k ų s t r e i k ų k o m i t e t u s , s t r e i ­k u o t i . A t s i š a u k i m e b u v o s k e l b i a m i n e t i k d a r b i n i n k ų v i e n y b ė s š ū k i a i , b e t i r p a s i s a k o m a p r i e š L i e t u v o s v y r i a u s y b ę , r a g i n a m a j ą n u v e r s t i , k o v o t i u ž T a r y b ų v a l d ž i ą L i e t u v o j e 1 0 ^ . B u v o a t v e j ų , k a d V i l n i a u s d a r b i n i n k a i k r e i p d a v o s i į R a u d o n o s i o s a r m i j o s d a l i n i ų vadovu j s , p r a š y d a m i j u o s u ž t a r t i 1 5 3 .

K o m u n i s t a i t i k ė j o s i d a r b i n i n k u s s u t e l k t i G e g u ž ė s p i r m ą j ą . L i e t u v o s K P V i l n i a u s o r g a n i z a c i j a a i š k i n o d a r b o ž m o n ė m s , k a d r e i k i a k a r t u s u v i s o s L i e t u v o s l i a u d i m i k o v o t i p r i e š t a u t i n i n k ų r e ž i m ą , u ž d a r b o ž m o n i ų v a l d ž i ą n e t i k V i l n i u j e , bet i r v i s o j e L i e t u v o j e . N a k t į i š b a ­l a n d ž i o 2 9 į 3 0 d . V i l n i u j e b u v o i š p l a t i n t i L K P V i l n i a u s m i e s t o o r ­g a n i z a c i j o s a t s i š a u k i m a i į v i e t o s d a r b i n i n k u s „ D r a u g a i , V i l n i a u s

1 4 7 1940 m . v a s a r i o 1 3 d . b i u l e t e n i s N r . 3 9 / / T e n p a t . L . 2 1 2 . 1 4 8 T e n p a t . L. 2 1 3 . 1 4 9 1940 m . v a s a r i o 2 1 d . b i u l e t e n i s N r . 4 4 / / T e n p a t . L . 2 3 4 . 1 6 0 1940 m . k o v o 8 d . b i u l e t e n i s N r . 5 8 / / T e n p a t . L . 2 9 6 . 1 5 1 1939 m . l a p k r i č i o 2 6 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o p o l i c i j o s b i u l e t e n i s / / CVA.

F . 4 0 1 . A p . 6. B. 4. L. 148. 1 5 2 L K P a t s i š a u k i m a i . T . 4 . P . 8 0 9 — 8 1 0 . 1 5 3 1940 m . v a s a r i o 1 d., k o v o 1 3 d., b a l a n d ž i o 3 d . v a l s t y b ė s s a u g u m o d e p a r t a m e n t o

b i u l e t e n i a i / / C V A . F . 3 7 8 . Ap. 10. B . 6 9 9 . L . 162; B . 2 5 5 . L . 3 3 0 , 4 1 2 .

76

m i e s t o d a r b i n i n k a i ! ' 4 , kv ieč iantys k o v i n g a i p a ž y m ė t i G e g u ž ė s p i r m ą -j ą 1 5 4 .

T u o p a č i u m e t u , g e g u ž ė s 3 d., l e n k ų n a c i o n a l i s t a i r e n g ė s i Lenki jos k o n s t i t u c i j o s š v e n t e i . Abiejų j ė g ų i n t e r e s a i b u v o n e s u d e r i n a m i . 1940 m . b a l a n d ž i o 11 d. K. B i z a u s k o pro mcmoria]hb p a s a k o j a m a , k a d p a s j į a t ė j ę s l enkų k o m i t e t o p i r m i n i n k a s B. K ž y ž a n o v s k i s i r į spė jęs , j o g G e g u ž ė s p i r m ą j ą k o m u n i s t a i Vilniuje r e n g i a p u č ą . K. B i z a u s k a s at­s a k ė , kad j is apie ta i g i r d ė j ę s , bet t a i p p a t t u r į s žinių, j o g t u o s g a n d u s i r n e r i m ą kelia lenkų s l u o k s n i a i , d a n g s t y d a m i s a v o r e n g i m ą s i ge­g u ž ė s 3 d.

M a t y t , į g a u t a s ž in ias b u v o ž i ū r i m a laba i r i m t a i . S i e k d a m i už­kirs t i kel ią t iek G e g u ž ė s p i r m o s i o s , t iek G e g u ž ė s 3 d. į v y k i a m s , b a l a n d ž i o 2 3 d . V i l n i a u s k o m e n d a n t o į s a k y m u p a k a r t o t i n a i b u v o u ž d r a u s t o s bet kokios e i s e n o s , d e m o n s t r a c i j o s , s u s i r i n k i m a i g a t v ė s e i r a i k š t ė s e . Pol ici jos v a d a s d a v ė n u r o d y m ą v i sų polici jos n u o v a d ų vir­š i n i n k a m s b a l a n d ž i o 3 0 — g e g u ž ė s 3 d . s u s t i p r i n t i s a u g u m ą . B u v o n u r o d y t a iki b a l a n d ž i o 29 d. p o l i c i n i n k a m s ir polici jos v a l d i n i n k a m s g e r a i i šmokt i s k l a i d y t i d e m o n s t r a c i j a s i r s a m b ū r i u s , s u p r a s t i de­m o n s t r a c i j ų i r s a m b ū r i ų o r g a n i z a v i m ą , p a g a l p l a n u s g r e i t a i r a s t i m i e s t o g a t v e s i r a ikš tes , s o d u s , p a r k u s i r k i ta s ž y m e s n e s v ie tas , p a t i k r i n t i polici jos g i n k l u o t ę . Visose n u o v a d o s e g e g u ž ė s 1—3 d. pa­s t a t y t i s p e c i a l i a s s a r g y b a s , r a i t o s i o s polici jos r e z e r v o 15 po l ic in inkų p a s i ų s t i k o m e n d a n t o ž inion p a t r u l i u o t i d r a u g e s u k a r i š k i a i s ; b e į p r a s t o s g i n k l u o t ė s , p o l i c i n i n k a m s i šduot i š a u t u v u s , p i s t o l e t u s , a š a r i n i ų d u j ų b o m b ų , d u j o k a u k i ų i r t . t . 1 5 6

G a l i m i e m s į v y k i a m s b u v o r e n g i a m i i r k a r i u o m e n ė s d a l i n i a i . Vil­n i a u s k a r o k o m e n d a n t o žiniai b u v o p a v e s t i d u š a r v u o č i a i . G e g u ž ė s 1—3 d . ra i te l ių e s k a d r o n a s t u r ė j o b ū t i p a r e n g t i e s p a d ė t y j e . P a g a l k o m e n d a n t o p l a n ą g a t v ė m i s j o d i n ė j o d r a g ū n ų p a t r u l i a i . P a r e n g t i e s p a d ė t y j e b u v o i r p ė s t i n i n k ų k u o p a bei t a n k e t ė s . T o m i s d i e n o m i s b u v o u ž d r a u s t a d u o t i l e id imus k a r i a m s išeiti į m i e s t ą . N u o n a k t i e s iš b a l a n d ž i o 30 d. į g e g u ž ė s 1 d. iki g e g u ž ė s 5 d. d i e n ą ir n a k t į g a t v ė s e b u d ė j o d a u g p a t r u l i ų .

N e g a l i m a n u s t a t y t i , kodėl b a l a n d ž i o 26 d . V i l n i a u s į g u l o s š iaur i­nio s e k t o r i a u s v i r š i n i n k a s s u d a r ė ve ik imo, i š t ikus p a v o j u i , p l a n ą 1 5 8 . P l a n e p a ž y m ė t a , kad V i l n i a u s m i e s t u i bei k a r i u o m e n ė s į g u l a i kiekvie­n u m o m e n t u gal i kilti p a v o j u s : n e p a l a n k a u s o r g a n i z u o t o v ietos g a i v a ­lo g i n k l u o t a s s u k i l i m a s , kur į r e m t ų g i n k l u o t i b ū r i a i i š u ž m i e s č i o . Šio p l a n o t i k s l a s , kad Vi ln iaus m i e s t e d i s l o k u o t i k a r i u o m e n ė s dal i­niai bei į s t a i g o s n e b ū t ų u ž k l u p t i n e t i k ė t a i . Todėl re ikią b ū t i pasi­r u o š u s i e m s n u s l o p i n t i s u k i l i m ą tik p r a s i d ė j u s į , a t k u r t i t v a r k ą i r r imt į , g a r a n t u o t i n o r m a l ų Vi ln iaus m i e s t o g y v e n i m ą . B u v o į s a k y t a y p a č

1 5 4 L K P a t s i š a u k i m a i . T . 4 . P . 4 4 7 — 4 4 8 CVA. F. 317. Ар. 1. B. 22. L. 5.

,at' V i l n i au s m. pol ic i jos v a d o n u r o d y m a i n u o v a d ų v i r š i n i n k a m s / / CVA. F 4 2 3

Ар. 1. B. 50. L. 7 9—80 . 157

1940 m. b a l a n d ž i o 16 d. V i l n i a u s į g u l o s v i r š i n i n k o ( J . Č e r n i a u s ) i r k a r o k o m e n d a n t o į s a k v m a s V i l n i a u s į g u l a i / / CVA. F. 496. Ap 2 B 2 L 10

1 5 8 C V A . F. 4 2 3 . Ар. 1. B. 50. L. 7 9—80 .

77

s a u g o t i vyr iausybės įgal iot inio r ū m u s , Aušros v a r t u s , du jų s tot į , spir i to i r naf tos s a n d ė l i u s , sus t ipr int i Lukiškių kalė j imo a p s a u g ą , g a r a n t u o t i n e k l i u d o m ą kar in ių da l in ių j u d ė j i m ą .

Aišku, kad šitokios p r i e m o n ė s b u v o n u m a t y t o s ne prieš G e g u ž ė s p i rmosios š v e n t i m ą . S u t r u k d y t i šią d a r b i n i n k ų šventę už teko b a l a n d ž i o m ė n . su imti 96 a s m e n i s , t a r p jų 62 a r t ė j a n t G e g u ž ė s p i rmaja i . Pr ieš G e g u ž ė s šventes buvo p a d a r y t o s 65 k r a t o s .

G a l i m a spėti, j o g buvo bi joma d a r b i n i n k ų i r lenkų n a c i o n a l i s t ų s ą j u n g o s prieš Lietuvos v a l d ž i ą Vilniuje.

S u n k u paa i šk int i i r Vi lniaus lenkų n a c i o n a l i s t ų poziciją tomis d ienomis : buvo iš le is tas a t s i š a u k i m a s lenkų kalba „ R o d a c y " (Tėvynai­n i a i ) , k u r i a m e p a s i s a k o m a prieš G e g u ž ė s p i rmos ios minė j imą i r d e m o n s t r a c i j ą . P o g r i n d i n i ų kar inių o r g a n i z a c i j ų v a d o v a i i r n a r i a i p r i g r a s ė lenkų d a r b i n i n k u s n e d a l y v a u t i d e m o n s t r a c i j o j e . K o m u n i s t ų s u r e n g t ą d e m o n s t r a c i j ą t u r ė j o išvaikyti n a c i o n a l i s t ų v a d o v ų s u d a r y t a s dviejų t ū k s t a n č i ų jų įtakoje e s a n č i ų d a r b i n i n k ų b ū r y s 1 5 9 . Tai buvo ne p a g a l b a Lietuvos va ldž ios o r g a n a m s , bet savi i šskaičiavimai, apie kur iuos t u o t a r p u ga l ime tik spėlioti .

S a v o n u o m o n ę apie bes ik los tanč ią Vilniuje p a d ė t į t u r ė j o ir libe­r a l u s i s l enkų s p a r n a s . Kaip i r a n k s č i a u minėta i s a tve ja i s , jo v a d o v a i s u p r a t o , kad e k s t r e m i s t ų r e n g i a m a s išpuolis b e p r a s m i s , ypač kad V a k a r ų fronte hit ler inė Vokietija p r a d ė j o aktyvų p u o l i m ą ; toks išpuolis ga lė jo tik sukel t i n a u j a s repres i jas , n a u j ą s p a u d i m o b a n g ą . G a l i m a s d a l y k a s , kad buvo n o r i m a užkirs t i kelią k o m u n i s t ų į takai lenkų d a r b i n i n k a m s .

Nega l ime a t sakyt i į k l a u s i m ą , kas n u l ė m ė , kad G e g u ž ė s pirmoji ir G e g u ž ė s 3 d. p raė jo r a m i a i . Dirbo fabrikai ir g a m y k l o s , viešųjų d a r b ų d a r b i n i n k a i .

I r vėl Vi lniaus k a r o k o m e n d a n t a s kėlė s a v o n u o p e l n u s : „ [ . . . ] neramio j i v i s u o m e n ė p a m a t ė m a n o n e p a l a u ž i a m ą va l ią s u d r a u s t i i šs išokėl ius. Je igu a n k s č i a u b ū č i a u b laškęs i s , n e t u r ė j ę s tv i r tos linijos i š s i šokėl iams b a u s t i be a t o d a i r o s , n e a t s i ž v e l g i a n t jų v i s u o m e n i n ė s padėt ies , ta i g e g u ž ė s 1-ji ir 3-ji b ū t u praė ję visai k i t a i p " , — r a š ė jis g e g u ž ė s U d. r a p o r t e įgulos v a d u i .

A p i b e n d r i n a n t v isa ta i , kas p a s a k y t a , maty t i , kad polit inė padėt i s Vilniuje per v isus a š t u o n i s Lietuvos v a l d y m o m ė n e s i u s buvo labai s u d ė t i n g a . L e m i a m ą į taką jai d a r ė lenkų nac iona l i s ta i i r jų p o g r i n d i n ė s o r g a n i z a c i j o s .

M e d ž i a g a apie lenkų p o g r i n d i n e s o r g a n i z a c i j a s n ė r a gaus i , bet i r i š jos g a l i m a p a d a r y t i š ias a p i b e n d r i n a m ą s i a s i š v a d a s :

P o g r i n d i n ė s lenkų o r g a n i z a c i j o s pobūdž iu bei veiklos tur in iu b u v o nev ienodos, bet j a s j u n g ė b e n d r a s t i k s l a s — Lenkijos va l s tybės at­k ū r i m a s jos buvusioje teritori joje, t.y. su Vi lniaus k r a š t u , V a k a r ų B a l t a r u s i j a i r V a k a r ų U k r a i n a . Vienos p o g r i n d i n ė s o r g a n i z a c i j o s buvo šovinis t inės, e k s t r e m i s t i n ė s , kitos — l ibera lesnės, polit iškai įžvalges­nės, l a n k s t e s n ė s . Tač iau vyravo e k s t r e m i s t i n ė s , ypač k a r i n ė s .

1940 m. b a l a n d ž i o 2fl ir g e g u ž e s 2 d. v a l s t y b ė s s a u g u m o d e p a r t a m e n t o biule­t e n i a i / / CVA. F. 378. Ap. K). B. 699. L. 419, 420, 458.

1 6 0 V i l n i a u s k a r o k o m e n d a n t o r a p o r t ų byla // CVA. F. 496. Ар. 1. B. 22. L. 22.

78

Ekstremistinės, karinės organizacijos veikė ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš TSRS bei Vokietiją.^Ypač svarbiu savo uždaviniu jos laikė žvalgybinį darbą. Kam buvo perduodama žvalgybinė medžiaga, iš tyrinėtų archyvų spręsti sunku, bet, turint galvoje Lenkijos ryšius su Anglija ir Prancūzija, Lenkijos emigracinės vyriausybės ir daugy­bės emigrantų prieglobstį Prancūzijoje, aišku, kad žinios buvo perduo­damos sąjungininkams. Tokia jų veikla buvo labai pavojinga Lietuvai. Kad Lietuvos teritorijoje veikia tokios lenkų organizacijos, negalėjo būti patenkintos nei TSRS, nei Vokietija.

Lietuva lenkų nacionalistams buvo silpniausias priešas, jos terito­rijoje buvo palankiausios sąlygos plėtoti priešišką veiklą, todėl jie rengėsi Vilnių paversti kovos už Lenkijos atkūrimą centru.

Lenkų pogrindiniame judėjime dalyvavo įvairių politinių pažiūrų žmonės, politinių partijų nariai, pabėgę iš internuotųjų stovyklų kariš­kiai, slapstęsi Vilniuje ir aplinkiniuose kaimuose nepatekę į jas karinin­kai, karo atbėgėliai, taip pat „ateiviai". Buvo mėginimų šią margaspal­vę minią suvienyti į nacionalinį frontą, tačiau per daug skyrėsi jų pažiūros, įsitikinimai, garbės suprat imas.

Subrendę, jau nemažą gyvenimo patirtį turį žmonės kurstė prieš Lietuvą bei lietuvius ir kitas tautas moksleivius, įtraukė juos į pogrin­džio darbą, rengė būsimiems kovos veiksmams tiek Lietuvos viduje, tiek su kitais Lenkijos tariamais bei tikrais priešais.

Nemažą įtaką, ypač vietos gyventojams, darė liberalusis pogrindis ir legaliai veikęs lenkų visuomenės liberalusis sparnas . Jų tikslas buvo Vilniuje ir Vilniaus krašte išlaikyti lenkiškumą, lenkų teises, pirmavimą kaip ir iki karo, bet kitokiomis priemonėmis — be triukšmo, nereikalin­gos rizikos, jėgų švaistymo, tariantis su Lietuvai atstovaujančiais poli­tikos ir visuomenės veikėjais.

Liberalusis pogrindis ir šis visuomenės sparnas savo įtaką parodė rengiantis Lenkijos nepriklausomybės minėjimui lapkričio 11 d. Abi įtakos išryškėjo per moksleivių streiką, Lietuvos valdžios organams pertvarkant Stepono Batoro universitetą, lenkų nacionalistams ir ko­munistus palaikantiems darbininkams rengiantis pažymėti Gegužės pirmąją ir Gegužės 3 d.

L I E T U V O S V Y R I A U S Y B Ė S P O L I T I K A V I L N I U J E IR V I L N I A U S K R A Š T E

M Ė G I N I M A I S T A B I L I Z U O T I V I L N I A U S G Y V E N I M Ą

Miesto gyventojų aprovizacija. J a u r a š y t a , kad, įžengus i į Vilnių, Lietuvos k a r i u o m e n ė r a d o u ž d a r y t a s d a u g e l į p a r d u o t u v i ų , d i d ž i a u s i a s eiles prie d u o n o s kepyklų, s u i r z u s i ą minią dėl g a n d ų apie lito įvedimą ir z loto n u v e r t i n i m ą iki s a n t y k i o 1 l i tas — 5 z lotai . M i n ė t a , kad Vi lniaus gyvento ja i norė jo p e r t v a r k y m ų vos ne pačią p i r m ą Lietuvos k a r i u o m e ­nės į ž e n g i m o į Vilnių dieną. Tokia a t m o s f e r a p e r a u g o į spa l io 31 d. nera­m u m u s . Lietuvos va ldž ios o r g a n a m s iškilo s k u b u s u ž d a v i n y s taisyt i p a d ė t į , rūpint i s gyvento jų aprov izac i ja . P i r m o s i o m i s d ienomis kar inės v i r tuvės dal i jo vietos g y v e n t o j a m s po 2 0 — 2 5 t ū k s t . p ietų 1 . K a r t u p r a d ė ­t a o r g a n i z u o t i prekyba m a i s t o p r o d u k t a i s . P i r m o m i s d ienomis, vos n e k a r t u su k a r i u o m e n ė s į ženg imu, p r a d ė j o veikti po tr i s „ M a i s t o " i r „ P i e n o c e n t r o " p a r d u o t u v e s ; t r is b ū t i n i a u s i ų prekių p a r d u o t u v e s a t i d a r ė Vi lniaus k r a š t o l ietuvių k o o p e r a t y v a s „ R ū t a " . Tai d a r Lenkijos okupa­cijos m e t a i s veikęs k o o p e r a t y v a s , u ž d a r y t a s s u s t i p r ė j u s l ietuvių kultū­rinio ir e k o n o m i n i o gyvenimo s u v a r ž y m a m s 1937 m. P r i j u n g u s Vilnių prie Lietuvos, komerc in ius s a n t y k i u s „ R ū t a " p a l a i k ė s u „ L i e t ū k i u " .

At idary tos ios p a r d u o t u v ė s m a i s t o p r o d u k t a i s m i e s t o n e a p r ū p i n o . K a i n ų t v a r k y t o j o į s a k y m u n u o lapkričio 2 d. t u r ė j o p r a d ė t i veikti visos mies to p a r d u o t u v ė s . M a i s t o p r o d u k t u s j o m s tiekė „ M a i s t a s " i r „Pieno­c e n t r a s " . B u v o a t i d a r y t a „ V a l g i o " u ž k a n d i n ė , n e t r u k u s kelios valgyk-klos. P i e t ū s iš p r a d ž i ų k a i n a v o 2 lt 50 ct — 3 lt, vė l iau 1 lt 40 c t — 1 lt 60 ct. T a č i a u j o m i s ga lė jo n a u d o t i s tik i š K a u n o a t v y k ę pinig ingi Lietuvos v a l d i n i n k a i ir kar i šk ia i .

1939 m. lapkrič io 2 d. k a i n ų t v a r k y t o j o į s a k y m u 2 b u v o n u s t a t y t o s tv i r tos m a i s t o p r o d u k t ų kainos litais ir z lo ta i s : d u o n o s 1 kg — 0,25 lt a t i t i n k a m a i — 0,50 zl; p y r a g o 1 kg — 0,60 lt ir 1,20 zl; pir­m o s rūš ies kvietinių mi l tų 1 kg — 0,55 ir 1,10; p i r m o s rūš ies sv ies to 1 kg 4 ir 8, a n t r o s rūš ies — 3,80 ir 7,60; k iaul ienos t a u k ų — 2,35 ir 4,70; s ū d y t ų laš inių 1 kg — 2,30 ir 4,60; s m u l k a u s c u k r a u s 1 kg — 1,25 ir 2,50; d r u s k o s — 0,25 lt ir 0,50 zl.

1 V i l n i a u s b a l s a s . 1939. S p a l i o 29. 2 CVA. F. 4 0 1 . Ap. 6. B. 328. L. 17.

80