Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

71

riame suformuota jo tapybos ir grafikos kûriniø ekspozicija, rodomidailininko asmeniniai daiktai, baldai. Èia uþsukus galima pasiþiû-rëti ir videofilmø: „Kas èia beldþiasi?“, „Jonas Kuzminskis“.

Ðiandien vis dar galima atsekti tas Betygalos apylinkiø vietas,kurias savo tapybos darbuose ir grafikos lakðtuose áamþino daili-ninkas. Tie vaizdai vyresniesiems taip giliai yra ásmigæ á ðirdá, kadðiandien, pamatæ juos muziejuje saugomuose dailininko kûriniuo-se, jie dþiaugiasi, lyg vël bûtø sugráþæ á savo jaunystæ: „(...) Aha,buvo tie trys berþeliai, bet jau nebër... Ir Dubysos lankoj ne ta þolelëþelia, ir lieptas ne tas. Tik piliakalnyje èiobreliø kvapas vis toks patsavas, ir saulei labai vaiskiai ðvieèiant Ðiluvos koplyèia matyti,kaip ir tada, kai èia dar tik Jonukas, piemenukas, atbëgdavo; mat jotëvø þemë kaip tik ribojosi su piliakalniu“...

Jonas Kuzminskis buvo poetiðkos, muzikalios sielos þmogus. Arvadino jis save þemaièiu? Greièiau þemaièiu, permestu per Dubysà.

Gausiame Lietuvos dailininkø bûryje Jono Kuzminskio kûryba turisavo vietà. Labiausiai, be abejo, ji þinoma èia, Betygaloje. Jis ðiokraðto þmonëms reikalingas toks, koks iðliko savo darbuose: kruopð-tus, mylintis gamtà, þmones, graþuolius þirgus, matyt, nuþiûrëtussavo tëvø ûkyje. Mes gerbiame, mylime ir garsiname savo dailinin-kà. Jis mums ir ðiandien gyvas, nors jau dvi deðimtys metø praëjo, kaisu juo atsisveikinome Vilniuje, palydëjome já á Antakalnio kapines.

Muziejaus lankytojus labiausiai þavi J. Kuzminskio grafikos dar-bai lietuviø liaudies dainø temomis. Sustojæs prie jø savaime pra-dedi dainuoti: „Kaipgi graþus, graþus rateliø darþelis“, „Oi pûtë pûtë

„Per Dubysà“. Medþio raiþinys, Jono Kuzminskio sukurtas 1942 m., kaidailininkas gyveno Betygaloje (èia jis praleido vokieèiø okupacijos metus)

Jono Kuzminskiomuziejaus pastatasBetygaloje

ðiaurus vëjelis“, „Visos kaimo merguþëles“ ir kt. Ne kar tà ðiasdainas èia yra uþtraukæ muziejaus lankytojai. Tokiais momentaislabai norëtøsi, kad visa tai matytø ir girdëtø pats dailininkas.

Labai gaila, kad dailininkas nespëjo uþbaigti Lietuvos patriarchodr. Jono Basanavièiaus portreto, taèiau kad ir nebaigtas, jis vis tieklabai daug gero pasako apie mûsø kraðtietá, þmogø, kuris ir ðian-dien gyvena savo tëviðkëlëje, lyg niekur ir nebûtø iðëjæs, gal tik iðpaties gyvenimo, bet ne ið tëviðkës....

Nuotraukose (ið kairës): 2005 m. liepos mën. J. Kuzminskio muziejujeminint dailininko mirties 20-àsias metines, Berteðkiø kaimo (Betygalossen.) etnografinis ansamblis dainavo dainas, pagal kurias J. Kuzminskisyra sukûræs grafikos darbø. M. Kuzminskio nuotrauka; dailininkoJ. Kuzminskio tëvø Antaninos ir Mykolo Kuzminskiø kapas Betygaloskapinëse. M. B. Navakauskienës nuotraukaNuotraukos ið J. Kuzminskio muziejaus archyvo

72 KULTÛRA

DAININGAMEDUBYSOSKRAÐTE ALBINAS STAKAUSKAS

Raseiniø kraðtas pelnytai vadinamas dainø ðalimi. Labiausiai jágarsina poetas Maironis. Pagal jo þodþius sukurtos dainos neuþ-mirðtos ir skamba iki ðiol. Tæsiame, puoselëjame senàsias ðiokraðto muzikines tradicijas, kuriame ir naujas.

Pastaraisiais metais tradiciniu tampa tarptautinis festivalis „Dai-nuojam Maironiui“. Jo organizatorius – Raseiniø rajono kultûroscentro miðraus choro „Ðatrija“ vadovas Graþvydas Jegnoras.

1955 m. ákûrus „Ðatrijos“ siuvimo fabrikà, darbininkai pradëjotelktis á saviveiklos bûrelius. Daugiausiai dainos mylëtojø susibû-rë á miðrø chorà „Ðatrija“. Tai buvo 1956-øjø pavasará. Ðis kolekty-vas gyvuoja ir ðiandien. Nuo to laiko chorui vadovavo dirigentaiVladas Simonavièius, A. Misiûnas, Antanas Paulavièius, Elena Da-lia Girdþienë, Zina Kosmauskienë, Juozas Matkus. Jau pirmaisiaissavo veiklos metais choras pradëjo dalyvauti rajoninëse, zoninësemeno saviveiklos apþiûrose. Nuo 1960 m. jis yra nuolatinis ðaliesir pasaulio lietuviø dainø ðvenèiø dalyvis. 1986 m. „Ðatrija“ savoatliekamus muzikinius kûrinius áraðë Lietuvos radijo ir televizijosstudijoje. Kolektyvas yra koncer tavæs daugelyje Lietuvos vietø,Vokietijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje, Èekoslovakijoje, Vengrijoje, Ru-munijoje, Latvijoje, Estijoje, keliose kitose uþsienio ðalyse. „Ðatrija“daug metø bendrauja su Latvijos choru „Ikðkile“ ir puèiamøjø or-kestru „Ciemupe“, Estijos chorais „Kaju“ ir „Cantus“ bei Punsko(Lenkija) lietuviø choru „Dzûkija“. Ðis kolektyvas – daugelio Ra-seiniø kraðte organizuotø tarptautinës chorinës muzikos festivaliøiniciatorius. Pastaraisiais metais jis rengia muzikos festivalius „Dai-nuojam Maironiui“.

Ðá kraðtà jau daug metø garsina ir Gintauto Grigalio vadovauja-ma Raseiniø rajono kultûros centro kaimiðka kapela „Dubysa“. Jidaþnai koncertuoja Lietuvoje, savo atliekamais muzikiniais kûri-niais ne kartà yra þavëjusi ir kai kuriø kitø Europos ðaliø gyvento-jus. Dauguma kapelos dalyviø – Raseiniø meno ir kitø mokyklømuzikos mokytojai. Jø amþius labai ávairus ir tai garantuoja kolek-tyvo veiklos tæstinumà. „Dubysa“ reprezentuoja, puoselëja ir popu-liarina savo regiono liaudies muzikos tradicijas. Pirmiausia tai le-mia kapelos vadovo, atliekamø kûriniø aranþuotojo Gintauto Griga-lio, kuris ðiam kolektyvui vadovauja nuo 1968 m., profesinë bran-da, taip pat ir muzikantø bei dainininkø ilgametis, kruopðtus ir nuo-ðirdus darbas, meilë liaudiðkai muzikai.

Kolektyvo nariai uþraðinëja ðio kraðto senuosius muzikos kûri-nius, aranþuoja juos ir ðiuolaikiðkai pateikia klausytojui. Parengtosprogramos atliekamos profesionaliai, nuoðirdþiai. Kiekvienas in-strumentinis kûrinys, daina ar jos akompanimentas pasiþymi ne

Raseiniø rajono kultûros centro miðrus choras „Ðatrija“.Nuotrauka ið Graþvydo Jegnoro asmeninio archyvo

Virðuje – Raseiniø rajono kultûros centro kapela „Dubysa“ (vad.Gintautas Grigalis) Lietuvos liaudies kultûros centro „Aukso paukðtës“nominacijø áteikimo metu – 2001 m. kovo 24 d. Kæstuèio Bruzgelevièiausnuotrauka. Apaèioje – Raseiniø miesto puèiamøjø orkestras (vad.Alfonsas Rukas). Nuotrauka ið Alfonso Ruko asmeninio archyvo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

73KULTÛRA

vien profesionalia instrumentuote bei atlikimo technika, bet ir liau-diðkumu. Kolektyvas vengia vien iðoriðkai efektingos atlikimo ma-nieros, nepataikauja publikai pigesnio pobûdþio triukais, forsuotaistempais ir todël iðlaiko prideramà solidaus meno kolektyvo statu-sà. G. Grigalis taip pat vadovauja ir Raseiniø meno mokyklai. Jisyra Lietuvos muzikø sàjungos bei Lietuvos muzikos ir meno mo-kyklø direktoriø asociacijos narys. Jo dëka Raseiniø meno mokyk-loje daþnai lankosi ir koncertuoja iðkilûs ðalies muzikai ir atlikëjai.Tokie susitikimai su þymiais meno þmonëmis skatina visø rasei-niðkiø, ypaè Meno mokyklos auklëtiniø, smalsumà, domëjimàsimenu, suteikia galimybæ pasiþiûrëti, ar teisingai dirbama, ávertintisavo sugebëjimus ir þinias.

1997 m. Raseiniø kultûros centre susibûrë Puèiamøjø instru-mentø ansamblis, vadovaujamas Alfonso Ruko. Ansamblyje daly-vauja Meno mokyklà jau baigæ moksleiviai ir puèiamaisiais gro-jantys suaugusieji. Ðis kolektyvas per ávairias ðventes groja tiekkoncertinëse salëse, tiek ir vasaros estradose. Jo repertuare vy-rauja pramoginë ðokiø muzika.

Raseiniø kultûros centro folkloro ansamblis „Degulë“ ákurtas1996 m. (vadovë Asta Nikþentaitienë). Èia dainuoja dvylika moterøir vienas vyras. Beveik visos kolektyvo narës yra pedagogës. „De-gulë“ jau yra parengusi kelias koncertines programas. Kolektyvasatlieka folkloro kûrinius, tremtiniø dainas, romansus ir kitokio po-bûdþio muzikinius kûrinius. Pastaraisiais metais „Degulës“ daini-ninkø paklausyti turëjo galimybæ televizijos laidø „Kraièio skrynia“,„Kraðto garbë“, „Gero ûpo!“ þiûrovai. Folkloro ansamblio dalyviaimëgsta keliauti, kûrybiðkai bendradarbiauja su kitais meno savi-veiklos kolektyvais.

1990 m. Raseiniø kultûros centre susibûrë sportiniø ðokiø ko-lektyvas, po kurio laiko pavadintas „Nuotaika“. Ðokëjus meistrið-kumo moko Auðra Jukilaitienë. Nuo 1991 m. ðis kolektyvas daly-vauja ávairiuose Lietuvoje organizuojamuose sportiniø ðokiø kon-kursuose – Kaune, Klaipëdoje, Alytuje, Panevëþyje, Telðiuose, Drus-kininkuose, kituose ðalies miestuose. „Nuotaika“ jau yra koncerta-vusi ir Belgijoje, Vokietijoje, penkis kartus dalyvavo tarptautiniamesportiniø ðokiø konkurse „Gintarinë pora“, pati organizuoja tarptau-tinius sportiniø ðokiø konkursus. Ðá kolektyvà galime daþnai pama-

Raseiniø rajono kultûros centro kapelos „Dubysa“ vadovasGintautas Grigalis. S. Minioto nuotrauka

(Nukelta á 74 p.)

Virðuje – Raseiniø rajono kultûros centro folkloro ansamblis „Degulë“Pasaulio lietuviø dainø ðventëje Vilniuje 2003 m. Apaèioje – „Degulës“persirengëliai „kelia vëjà“ Raseiniuose per Uþgavënes.Astos Nikþentaitienës nuotraukos

Apaèioje – grupë Raseiniø rajono Ilgiþiø kaimo kapelos muzikantø.Nuotrauka ið Raseiniø rajono kultûros centro archyvo

74 KULTÛRA

tyti koncertuojant ávairiø renginiø metu. Ádomios „Nuotaikos“ stato-mos ir atliekamos sceninës kompozicijos. Nuo 2001 m. prie ðiokolektyvo veikia ir modernaus ðokio grupë, kurios nariai taip patdaþnai koncertuoja renginiø metu ir suteikia jiems spalvingumo,þavesio ir jaunatviðko polëkio.

Raseiniø kultûros centro vaikø grupë „Ðakar – makar“ savoveiklà pradëjo 1997 m. Tai jaunø dainininkø kolektyvas, daþniausiaiatliekantis koncertmeisterio Vytauto Kasparavièiaus ir vadovës Da-lios Bakðienës sukurtas daineles. Ði grupë yra dalyvavusi respub-likinës vaikø ðventës „Skriski, sparnuota pasakos paukðte!“ finali-nio koncerto programoje, festivalyje „Graþiausiu taku“, Lietuvos irLatvijos vaikø dainos festivalyje „Vyturio giesmë – 2005“, respub-likiniame vaikø estradinës dainos festivalyje „Laumës juosta“.

Ðalies ir rajono muzikiniame gyvenime, ávairiose televizijos lai-dose aktyviai dalyvauja ir Raseiniø rajono Ilgiþiø kaimo laisvalai-kio salës armonikininkø ansamblis, vadovaujamas Antano Les-kausko. Jau du kartus kolektyvas rungtyniavo Lietuvos televizijoslaidos „Duokim garo!“ pusfinalyje. Á ðio armonikininkø ansambliorepertuarà átrauktos nuotaikingos liaudies dainos, smagios polkos.

Raseiniø kraðte kasmet vyksta daug ádomiø ir turiningø kultûri-niø renginiø. Itin gausø bûrá dalyviø sutraukia tarptautinis sàskrydis„Laisvës ugnis – ateities kartoms“, Pilënø festivalio pradþios kon-certas Molavënuose, medþio droþëjø stovyklos, tarptautinis chorøfestivalis „Dainuojam Maironiui“, tarptautinis teatrø festivalis „Brai-þas“, dainuojamosios poezijos ðventë „Ðaltinis“, Maironio tëviðkë-je rengiamos poezijos ðventës. Pastaraisiais metais rajone pami-nint ávairias valstybines ðventes, ypaè Laisvës gynëjø, Lietuvosnepriklausomybës atkûrimo, Valstybës (Lietuvos karaliaus Min-daugo karûnavimo), Gedulo ir Vilties dienas, kitas rajonui ir visaiðaliai atmintinas datas, rajono meno kolektyvai ir atlikëjai taip patdþiugina turiningomis koncertinëmis programomis.

2005 m., skatinant ávairiø meno þanrø kolektyvø aktyvumà irprofesionalumà, rajone ásteigtos nominacijos „Meno mûza“. Pir-mosios nominacijos suteiktos Nemakðèiø kultûros namø vokali-niam instrumentiniam ansambliui, Plikiø laisvalaikio salës jauni-mo teatrui, Kalnujø kultûros namø folkloro kolektyvui. Kûrybingiau-siu metø þmogumi pripaþintas Plikiø laisvalaikio salës meno vado-vas Arûnas Kazlauskas.

2005 m. rajone graþiai paminëtas poeto J. Nekroðiaus 70-metis,dailininko J. Kuzminskio mirties dvideðimties metø sukaktis. Bety-galos kultûros namuose visuomenë buvo susirinkusi á pirmojo lie-tuviðko spektaklio 100-èio paminëjimo vakarà. Ásiminë ir 2005 m.Girkalnio kultûros namuose vykusi liaudiðkø kapelø ðventë „Grieþy-në“, tradicinës kaimø ðventës, vykusios Sujainiuose ir Butkiðkëje.

Nuo 2001 m. Raseiniø kultûros centre veikia meno galerija, kurimiesto ir rajono gyventojams sudaro galimybæ susipaþinti su ávai-raus þanro profesionaliàja daile bei tautodaile. Èia rengiamos tapy-bos, grafikos, fotografijos, ðilkografijos parodos. Jose savo kûry-bos parodas jau yra surengusi Aistë Januðkevièiûtë, Gintaras Ðpo-kas, Vytautas Kusas, daugelis kitø mûsø kraðte daugiau ir maþiauþinomø menininkø. Èia kiekvienà mënesá keièiamose parodose eks-ponuojami ir rajono tautodailininkø, moksleiviø kûriniai. Ðià galeri-jà þino ir jà gausiai lanko tiek miesto, tiek ir rajono gyventojai, jøsveèiai.

(Atkelta ið 73 p.)

Raseiniø rajono kultûros centro vaikø estradinë grupë „Ðakar-makar“(vad. Dalia Bakðienë). D. Valantino nuotrauka

Virðuje – Raseiniuose 2000 m. vykusioje respublikinëje dainuojamosiospoezijos ðventëje „Ðaltinis“ koncertuoja grupë ið Pasvalio. Apaèioje –Raseiniø rajono kultûros centro meno galerijoje per keramiko GintaroÐpoko parodos atidarymà koncertuoja „Ðaltinio“ vidurinës mokyklosvaikø folkloro ansamblis. A. Nikþentaitienës nuotrauka, 2005 m.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

75

PASANDRAVYS,BERNOTAI PARENGË DONATAS TYTUVA

Nuotraukoje – Pasandravio memorialinio draustinio (poeto Maironiogimtinës-muziejaus) pastatas Bernotuose. Nuotrauka ið Raseiniø kraðtoistorijos muziejaus rinkiniø

Poeto Jono Maèiulio-Maironio tëviðkë ir gimtinës sodyba – Pa-gojukø seniûnijoje. Ðie objektai daþnai vadinami kaimø vardais:Bernotai, Pasandravys. 1990 m. sausio 29 d. Ministrø Tarybos nu-tarimu ásteigtas Maironio istorinis kultûrinis draustinis. Bûtent joteritorijoje ir yra ðios dvi sodybos. Jø iðsaugojimu rûpinasi Rasei-niø kraðto istorijos muziejus bei 1992 m. rugsëjo 24 d. LietuvosAukðèiausiosios Tarybos nutarimu ásteigtas Dubysos regioninis par-kas; vienas ið jo draustiniø yra Pasandravio memorialinis drausti-nis (jo tikslas – iðsaugoti poeto Maironio gimtinæ, jà supanèià gam-tinæ ir kultûrinæ aplinkà).

Maironio gimtinë – Pasandravys. Èia prabëgo keli poeto vai-kystës metai. Kaip Maèiuliai èia atsidûrë?

Apie 1860 m. Pasandravio dvaro paveldëtojai Astrauskai uþ skolasûkininkui Aleksandrui Maèiuliui (poeto tëvui) 3–4 metams perleidoPasandravio dvarà. Palikæs savo ûkyje (Bernotuose) ðeimininkautigiminaitæ, A. Maèiulis su ðeima persikëlë gyventi á Pasandravá. Èia1862 m. lapkrièio 2 d. Maèiuliams gimë sûnus Jonas (bûsimasispoetas Maironis). Jo krikðtamotë buvo bajorø Astrauskø vyriausio-ji dukra Katerina.

Maèiuliai Pasandravyje gyveno iki 1865 m. Tada, ið moksløgráþus Pasandravio dvaro paveldëtojui P. Astrauskui, Maèiuliai vëlpersikëlë gyventi á Bernotus.

Bernotuose iðlikusioje sodyboje 1989 m. ákur tas muziejus (Ra-seiniø kraðto istorijos muziejaus filialas), veikia poetui Maironiuiskir ta ekspozicija.

Pasandravio memorialinis draustinis kasmet sulaukia daug lan-kytojø. Traukia þmones Maironio apdainuotos graþios apylinkës, San-dravos ir Luknës pakrantës, poeto iðvaikðèioti takeliai, ðaltinëlis.Poeto Maironio kûrybos gerbëjus, turistus èia visada maloniai sutin-ka ekskursijø vadovë Rita Paðkauskienë (vykstantiems á ekskur-sijà rekomenduojama ið anksto paskambinti telefonu 8 611 06390).

Bernotai, Pasandravys, jø aplinka simboliðkai áamþina ádomø,sudëtingà dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kûrybos kelià.

1987 m., minint poeto 125-àsias gimimo metines, árengtas pës-èiøjø takas, sujungæs Bernotø ir Pasandravio sodybas. Abiejuose

tako pusëse nuo Luknës iki Sandravos upeliø pradëti sodinti àþuo-lai – Maironio àþuolø takas (apie 1 km). Tais metais pasodinti 125àþuoliukai. Jie toliau sodinami kas penkeri metai – poeto jubilieji-niams gimtadieniams skirtø renginiø metu. Àþuoliukus, skirtus po-eto atminimui áamþinti, jau yra pasodinæ nemaþai þinomø Lietuvosmokslo, kultûros veikëjø, tarp jø ir J. Aputis, S. Geda, È. Kudaba,M. Matinaitis,J. Maèiukevièius, A. Maldonis, J. Nekroðius, V. Za-borskaitë, taip pat Maironio giminaièiai ir daugelis kitø þmoniø.

Poeto Maironio tëvø sodyboje stovi graþus kryþius. Senasis,stovëjæs èia Maironio laikais, sunyko ir nugriuvo dar 1912 m. Da-bartinis atstatytas 1989 m. rugsëjo 2 d. (meistras – Raseiniø mið-kø ûkio stalius J. Malinauskas). Netoli ðio kryþiaus poeto giminai-èiai, norëdami, kad ðià sodybà, kaip ir Maironio laikais puoðtøliepos, yra pasodinæ keturias liepaites.

Pasandravio ir Bernotø aplinkà, takus puoðia 1991 m. Lietuvostautodailininkø kûrybinës stovyklos metu iðdroþti ir Maironio gim-tinei padovanoti kryþiai bei koplytëlës: „Marijos Maloningosios“skulptûra (aut. G. Dudaitis, Kauno r.); kryþius (aut. J. Binkis, Ðirvin-tø r.); koplytstulpis su „Ðv. Jono Nepamuko“, „Ðv. Jurgio“, „Ðv. Ce-cilijos“, „Ðv. Kazimiero“ bareljefais (autoriai S. Karanauskas irA. Jurkaitis, Utena); kryþius su „Ðv. Jono Nepamuko“ bareljefu (aut.J. Tvardauskas, Anykðèiai); koplytstulpis su „Ðv. Florijono“ skulp-tûra (aut. J. Dzvëga, Ðiauliai); kolytstulpis su „Ðv. Jono krikðtytojo“bareljefu (aut. J. Grabauskas, Raseiniai); koplytstulpis su „Ðv. Jur-gio“ skulptûra (aut. A. Èesnulis, Varënos r.); kryþius 1863 m. kapi-naitëse, kuriose palaidota ir poeto Maironio krikðtamotë, Pasan-dravio dvarininkaitë K. Astrauskaitë (aut. A. Baranauskas, E. Aku-lauskas, Pr. Paleckis, Kaunas); koplytstulpis su „Ðv. Marijos Sopu-lingosios“ ir „Kristaus Nazarieèio“ skulptûromis (aut. R. Puðko-rius, Kretinga); kryþius su dvylikos apaðtalø bareljefais (aut. A. Urb-ðys, Anykðèiai); „Ðv. Marijos Maloningosios“ skulptûrëlë Bernotøkm. sodyboje-muziejuje (aut. G. Gaidys, Raseiniai).

Bernotuose svarina ðakas obelys, oðia puðis, dar menanti Mai-ronio apsilankymà buvusioje tëvø, vëliau – sesers sodyboje. Da-bar dar þaliuojanèias egles yra sodinæs pats poetas.

2006 m. numatyta restauruoti sodo pakraðtyje esantá unikaløstatiná – ilgus metus naudotà ledainæ.

Sodo pakraðtyje, kitoje kelio pusëje – takelis, vedantis link Luk-nës upelio. Èia poetas daþnai vaikðèiodavo jaunystëje, èia jis sva-jodavo. Jo rankomis árengtas ðaltinëlis; vandená ið èia poetas sem-davo ir neðdavo arbatai virti, kai tik lankydavosi pas gimines.

Pasandravyje iðlikæs svir tinis ðulinys su áspûdingo dydþio ak-meniniu rentiniu, gyvenamojo namo pamatai, restauruota akmensmûro pavalkinë (pakinktinë).

Kasmet paskutiná geguþës mënesio savaitgalá muziejuje Pasandra-vyje vyksta poeto Maironio atminties dienos renginiai. Juos organi-zuoja Raseiniø kraðto istorijos muziejus. Geguþës, birþelio mëne-siais poeto gimtosiose vietose vyksta tradiciniai poezijos rengi-niai. Rajono literatø klubo „Dubysa“, Raseiniø vieðosios bibliote-kos iniciatyva èia rengiami „Poezijos pavasarëliai“, kuriuose daly-vauja ne tik rajono, bet ir kitø rajonø literatai. Birþelio mënesiaisPikèiûnø pagrindinë mokykla organizuoja poeto vardo dienos pa-minëjimus. Geguþës mënesiais èia daþnai lankosi Lietuvoje pla-èiai savo veiklà iðvystæ maironieèiai, organizuojami ávairûs jø sam-bûriai, talkos. Á poeto gimtadieniui skir tus renginius muziejaus dar-buotojai kasmet gventojus pakvieèia spalio pabaigoje – lapkrièiopradþioje.

76 BIBLIOTEKOSE

85 RASEINIØvieðosiosbibliotekosmetaiRaseiniø vieðosios bibliotekos teikiamomis paslaugomis nau-

dojasi jau nebe pirma ðiame kraðte gyvenanti karta. Vieni èia uþsu-ka siekdami ágyti daugiau þiniø, susirasti literatûros studijoms, kiti– planuodami pasiimti knygà vakaro skaitymams, treti – tiesioglaikraðèiø paskaityti. Kokie bebûtø jø interesai, kiekvienas ið jø èiatikisi rasti tai, ko ieðko, kiekvienas nori bûti tinkamai aptarnautas.

Greta judriausios miesto gatvës veikianti Raseiniø rajonosavivaldybës vieðoji biblioteka – ne tik saugykla, kur sukaupta daugknygø, periodiniø leidiniø, kitø spaudiniø. Devintà deðimtá ápusëjusiástaiga aktyviai dalyvauja ir kraðto kultûriniame gyvenime.

Solidi, turtinga jos istorija – ápusëtas devintasis deðimtmetis.Pirmosios visuomeninio pobûdþio bibliotekos, kuriose skaityto-

jai galëdavo surasti lietuviðkø leidiniø, Raseiniuose ákurtos XX a.pr., panaikinus lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudi-mà. 1909 m. Raseiniuose „atsakomybëje kunigo Jono Kraniausko“ákurta „Saulës“ draugijos biblioteka, kurioje 1910 m. 136 skaitytojaiperskaitë 2 187 knygas. Kraðto kultûros plëtrà sustabdë Pirmasispasaulinis karas. Jam pasibaigus, nepriklausomybæ iðkovojusi, ta-èiau iðsekusi Lietuva pirmiausia suskato stiprinti valstybingumà,kurti tautinio ðvietimo sistemà, gaivinti ekonomikà. Vieðøjø biblio-tekø tinklo kûrimu pradëta rûpintis 1920 m. Tais metais priimtame„Ástatymo apie Centraliná Valstybës Knygynà papildyme“ buvo nu-rodyta, kad „Centralinis Valstybës Knygynas steigia reikalui esantsavo skyrius“. Kitas reikðmingas þingsnis, kuriant juridiná naujøvieðøjø bibliotekø steigimo pagrindà, buvo þengtas 1921 m. kovo1 d., kai Steigiamasis Seimas priëmë ástatymà dël Ðvietimo minis-terijos etatø papildymo. Seimo narys Vladas Laðas, dar vasario15 d. posëdyje pristatæs ðio ástatymo projektà, nurodë, kad „suma-nyta provincijoje atidaryti Centralinio Valstybës Knygyno 6 skyriai:Marijampolëje, Ðiauliuose, Raseiniuose, Telðiuose, Panevëþyje irÐvenèionyse“. Kovo 29 d. ðá aktà pasiraðë Prezidento pareigas ei-nantis Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis. Taipaukðèiausios valstybinës institucijos patvir tino Raseiniø vieðosiosbibliotekos ásteigimà.

1921 m. rugsëjo 27 d. ásakymu Ðvietimo ministras pirmàjaRaseiniø bibliotekos vedëja paskyrë Onà Vidutaitæ. Nors ji darbà

2003 m. Raseiniø vieðosios bibliotekos ir Raseiniø rajonosavivaldybës organizuoto ekslibrisø konkurso, skirto Raseiniø 750-osioms metinëms, atsiøstø kûriniø parodos katalogo virðelis(dizainerë Rima Ramonienë). Ant virðelio – Alinos Tauterienëskonkursui sukurtas ekslibrisas „Rasseyne medietatem 1253“,2003. CAD, 18,4x13,1

JONAS BRIGYS

pradëjo spalio 15 d., biblioteka veikë tik nuo 1922 m. pradþios. Visdëlto pagal susiklosèiusià tradicijà 1921 m. spalio 15 d. laikomabibliotekos ákûrimo data.

Tik kà duris lankytojams atvërusi biblioteka turëjo 462 knygas,pusæ ið jø – rusø kalba. Tikëtina, kad pirmaisiais metais bibliotekosskaitykloje þmonës neuþsibûdavo, nes tuo laiku visai nebuvo skiriamalëðø laikraðèiø ir þurnalø prenumeratai. Padëtis pamaþu gerëjo.1938 m. biblioteka jau gavo 58 pavadinimø laikraðèius ir þurnalus.Didëjo ir knygø fondas – 1941 m. biblioteka jau turëjo daugiaukaip 9 tûkst. knygø.

Pirmaisiais bibliotekos gyvavimo deðimtmeèiais didþiàjà skai-tytojø dalá sudarë gimnazistai. Apie ketvir tadalá skaitytojø – ama-tininkai, prekybininkai bei tarnautojai. Kasmet tarp skaitytojø daugëjoûkininkø; kaimas ðiuo poþiûriu nors ir nespëriai, bet vijosi miestà.

1940 m. sovietinë okupacija pristabdë bibliotekos plëtrà – tekonuraðtyti nemaþai „antitarybinio turinio“ leidiniø. Dar labiau biblio-tekai pakenkë Antrojo pasaulinio karo audra. 1941 m. birþelio 23 d.Raseiniuose siautëjæs gaisras sunaikino visà bibliotekos fondà –9 352 knygas. Po to atkuriamai bibliotekai teko ieðkoti naujø patalpø.

Frontui ritantis á Vakarus, biblioteka, kaip ir visas Raseiniø mies-tas, antrà kartà sudegë. Taèiau net ir tokiu sunkiu laikotarpiu biblio-teka þmonëms buvo reikalinga. 1944 m. gruodþio 5 d. (nuo lapkrièio16 d.) buvo paskirta bibliotekos vedëja Nadieþda Jarilinaitë. Ji dar-bà pradëjo griuvësiais vir tusiame mieste, kai biblioteka neturëjonei knygø, nei baldø, nei pastogës. Laikui einant visa tai atsirado.Knygø fondas pirmaisiais pokario metais buvo kuklus, taèiau visdëlto „Glavlito“ reguliariai vykdomø bibliotekos fondø „valymø“metu èia bûdavo randama ir nuraðoma ideologiðkai þalingø spaudi-niø. Kilus net menkiausiam átarimui, bûdavo pradedami persekioti irbibliotekos darbuotojai. Ðtai 1950 m. bibliotekininkë Stasë Rumðaitëbuvo atleista ið darbo uþ tai, kad klausë „Amerikos radijo“ laidø irapie jas kalbëjo su þmonëmis. Gyvenimas buvo toks, kad kartaisbibliotekininkams tekdavo ir persikvalifikuoti – 1948 m. Antanas Sir-tautas buvo atleistas ið bibliotekos vedëjo pareigø ir „paimtas agro-nomo pareigoms“.

1951 m. rugsëjo 1 d. darbà pradëjo Raseiniø miesto vaikø biblio-

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

77 BIBLIOTEKOSE

(Nukelta á 78 p.)

teka (pirmoji jos vedëja buvo Elena Gilvickaitë), kuri beveik dvejusmetus veikë ankðtokose rajono bibliotekos patalpose. 1957 m. ra-jono bibliotekos darbà tikrino Kauno vieðosios bibliotekos darbuo-tojai. Jø ataskaitoje raðoma, kad Raseiniø biblioteka yra ásikûrusidviejuose kambariuose, jai trûksta lentynø, spintø, këdþiø, patalpasreikia remontuoti, nes bet kuriuo metu gali ágriûti lubos.

Padëtis ið pagrindø pasikeitë 1960 m. pradþioje, kai bibliotekapersikëlë á naujai pastatytus Raseiniø kultûros namus, kuriuosebuvo numatyta vieta rajoninei ir vaikø bibliotekoms.

Ano meto kultûros ástaigø darbà buvo stengiamasi ideologizuoti.Neiðvengë to ir bibliotekos. 1963 m. priimtose programinëse bib-liotekø veiklos nuostatose nurodyta, kad „bibliotekø pareiga bûtiuoliais sanitarais, sielø daktarais, dirbti profilaktiná auklëjamàjá dar-bà, kad religijos bacilos nekankintø þmoniø“. Neþiûrint to, visadabibliotekose didþiausias dëmesys bûdavo skiriamas skaitytojø ap-tarnavimui, kultûrinei veiklai. Nuolat buvo pleèiamas teikiamø pa-slaugø ratas. 1967 m. bibliotekoje ákurtas neetatinis muzikos sky-rius-fonoteka. 1972 m. uþ pavyzdingà darbà „propaguojant muzi-kos-estetines þinias“ Kultûros ministerija rajoninës bibliotekos ve-dëjai Graþinai Janonienei pareiðkë padëkà.

Vienas ið svarbiausiø bibliotekos veiklos etapø yra rajono bib-liotekø centralizacija (1977). Jos metu prie Centrinës bibliotekosprijungta ir rajoninë vaikø biblioteka. Centrinës bibliotekos direkto-re paskirta iki to laiko rajoninës bibliotekos vedëja dirbusi GraþinaJanonienë. Tokia bibliotekø sistema iðliko ilgà laikà ir tik 1991 m.sausio 20 – 1995 m. geguþës 2 d. rajono kaimø bibliotekos buvo vëlatsidûrusios seniûnijø þinioje.

Per 85 bibliotekos gyvavimo metus rajono bibliotekai vadovavo19 þmoniø. Ilgiausiai ðá darbà dirbo pirmoji bibliotekos vedëja OnaVidutaitë-Juodkienë (1921–1936) ir dabartinë Raseiniø vieðosiosbibliotekos direktorë Graþina Janonienë (36 metus). VadovaujantG. Janonienei, buvo atsigræþta á praeitá ir prisimintos „burþuazinës“bibliotekos steigimo iðtakos. 1971 m. rajoninë biblioteka, pirmoji iðtokio tipo Lietuvos bibliotekø, paþymëjo savo veiklos 50-metá. Nuoto laiko kas deðimt metø rajone rengiami iðkilmingi bibliotekosjubiliejø paminëjimai. Kiekviena tokia ðventë tampa svarbiu rajonokultûrinio gyvenimo ávykiu.

Biblioteka puoselëja daug graþiø kultûrinio darbo tradicijø. Jaudaugiau kaip 20 metø prie bibliotekos gyvuoja 1983 m. direktorësG. Janonienës iniciatyva suburtas rajono literatø klubas „Dubysa“(klubo pirmininkë Danguolë Peckuvienë). 1994 m. bibliotekos pa-stangomis iðleistas rajono literatø kûrybos almanachas „Atmintiesþiedai“ (sudarytoja G. Janonienë). Èia paskelbta dvideðimties auto-riø kûriniai. Po to ne vienas literatas, savo kûrybà skelbæs minëtojeknygelëje, iðleido autorines knygas, o kai kurie net po keletà.

Su „Dubysos“ vardu susijæs dar vienas, nuo 1983 m. tradiciniutapæs renginys. Tai kasmet birþelio pirmàjá ðeðtadiená Raseiniø krað-to dainiaus Maironio gimtinëje Pasandravyje vykstantis „Poezijospavasarëlis“, á kurá susirenka gausus poezijos mylëtojø bûrys, at-vyksta kitø rajonø ir miestø literatø. Ypaè glaudûs rajono literatøryðiai su Ðiauliø literatø klubu „Verdenë“. Pasandravyje ne kartàyra lankæsi Kelmës, Molëtø rajonø literatai.

2001 m. prie bibliotekos susikûrë tautodailininkø bendrija „So-dþius“ (pirmininkë Nijolë Rimkienë), 1998 m. – sveikuoliø klubas„Draugystë“. 1993 m. bibliotekoje ákurtas Raseiniø baþnyèios kle- A. Janonio nuotraukoje – Raseiniø rajono ir Ðiauliø „Verdenës“ klubo

literatai Maironio tëviðkëje Bernotuose 2000 m. birþelio mën.Iliustracijos ið Raseiniø vieðosios bibliotekos archyvo

A. Janonio nuotraukoje – „Poezijos pavasario“ dalyviai Maironio gimtinëjePasandravyje 2004 m. birþelio 5 d.

V. Judicko nuotraukoje – Raseiniø rajono vieðosios bibliotekosdarbuotojai 2003 m.

78 BIBLIOTEKOSE

(Atkelta ið 77 p.)

bono Gintauto Jankausko vadovaujamas „Ádomiøjø susitikimø klu-bas“, veikæs iki 1998 m. pavasario. Per tà laikà bibliotekoje klubassuorganizavo net 31 renginá. Klebono pakviesti susitikti su rasei-niðkiais tais metais á bibliotekà atvykdavo daug iðkiliø Lietuvoskultûros veikëjø, menininkø, dvasininkø.

1994 m. gruodþio 22 d. bibliotekoje pradëjo veikti Dailës salo-nas, vëliau pavadintas Dailës galerija. Èia ne vienas Raseiniø tau-todailininkas yra surengæs pirmàjà savo kûrybos autorinæ parodà iriðskleidæs sparnus tolesniam skrydþiui. Galerijoje eksponuojamane tik Raseiniø, bet ir kitø rajonø tautodailininkø kûryba. Ðtai 2004 m.èia veikë didelë Kelmës tautodailininkø darbø (140 eksponatø) pa-roda. 2003 m. èia buvo eksponuoti ekslibrisai, sukurti Raseiniø 750metø jubiliejaus proga bibliotekos iniciatyva organizuotam konkur-sui. 2004 m. iðleistas ðios parodos katalogas.

Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, iðnykus ideologiniams su-varþymams, biblioteka uþmezgë ryðius su iðeivija, gavo nemaþaiuþsienyje iðleistø vertingø knygø. Taip bibliotekos spaudiniø fon-das buvo papildytas Stasio Ðiuðkaus, Albino Hofmano, Irene L. God-dard dovanotomis knygomis, periodiniais leidiniais. 1995 m. uþ-megzti ryðiai su kraðtieèiu poetu, visuomenës veikëju Stasiu Dþiu-gu. Jo dëka gauta nemaþai þurnalø komplektø, 6 000 egzemplioriøvertingø, daugiausia JAV iðleistø iðeiviø autoriø knygø – biblioteko-

je suformuotas vardinis Stasio Dþiugo fondas, rajono gyventojamssudarytos itin geros sàlygos susipaþinti su beveik 50 metø iðeivijo-je kauptais kultûros lobiais. 2004 m. bibliotekos teikimu rajonoTaryba Stasiui Dþiugui suteikë Raseiniø garbës pilieèio vardà.

1995 m. bibliotekoje pradëtas formuoti senø ir retø spaudiniø fon-das, kurio pagrindà sudarë ið Bibliografijos ir knygotyros centro, ovëliau ið Lietuvos nacionalinës bibliotekos (LNB) mainø ir rezerviniofondo gautas apie 1,5 tûkst. egzemplioriø siekiantis iki 1944 m. iðleistøknygø ir apie 4 tûkst. egz. turintis XIX – XX a. I p. periodiniø leidiniørinkinys. Ypaè vertingà ðio fondo dalá sudaro knygos lietuviø kalba,iðleistos iki 1904 m. Bibliotekoje saugoma 121 tokia knyga (118 pava-dinimø).

Kad ir kokios vertingos ir retos bûtø knygos, taèiau jos prarandadidelæ savo vertës dalá, jei yra neprieinamos skaitytojui, neatlieka

savo pirmapradës paþinimo, informacijos ðaltinio funkcijos. 1995 m.vieðojoje bibliotekoje (VB) atidarytas Knygos muziejus. Jis skaity-tojams suteikia puikià galimybæ ðiuos retus leidinius panaudotiedukacinëje veikloje. Galimybë ieðkoti naujø, netradiciniø darboformø atsirado 1992 m., kai bibliotekai buvo perduotas visas buvu-siø rajoniniø kultûros namø pastatas. Muziejaus ekspozicijà nuopat jo ákûrimo pradþios tvarko ir lankytojus aptarnauja vyr. biblio-grafë kraðtotyriniam darbui Elena Kvietkienë.

1995 m. rugpjûèio 15 d. rajono Valdybos sprendimu seniausiairajono kultûros ástaigai – bibliotekai – gràþintas istorinis Raseiniøvieðosios bibliotekos pavadinimas

XXI a. bibliotekininkai savo darbe taiko ne tik tradicines darboformas. Ðiandien jie jau dalyvauja ir informacinës visuomenës kû-rime. 2002 m. kovo 7 d. bibliotekoje atidarytas Informacijos cen-tras, kuriame skaitytojams árengtos trys kompiuterizuotos darbovietos. Èia skaitytojai gali naudotis internetu (nuo 2006 m. pradþiosði paslauga nemokama). Informacijos centrui vienà kompiuterá pa-dovanojo Europos komisijos delegacijos Lietuvoje atstovybë. Ðiosatstovybës dëka bibliotekos skaitytojai gali susipaþinti su naujau-siais leidiniais apie Europos Sàjungà. Ið viso biblioteka ðiuo metuturi 12 kompiuteriø. Kompiuterizuojami ir kaimo filialai. Internetoryðiu skaitytojai jau gali naudotis Ariogalos, Girkalnio, Kalnujø, Su-jainiø, Viduklës ir Ðiluvos filialuose. Ðios paslaugos bibliotekojenuolat pleèiamos. Pastaraisiais metais dalyvaujama rengiant me-

dþiagà potencialios interneto prieigos plëtros Lietuvos vieðosiosebibliotekose projektui. Dalyvaujama ir ágyvendinant projektà „Vie-ðojo interneto prieigos taðkai kaimo vietovëse“.

2003 m. Raseiniø vieðoji biblioteka prisijungë prie Lietuvosintegralios bibliotekø informacijos sistemos (LIBIS). Tai sudarogalimybæ skaitytojus operatyviai informuoti apie visose Lietu-vos bibliotekose gautus leidinius, naudotis LNB kaupiamu Na-cionalinës bibliografijos duomenø banku. Savo ruoþtu vieðojibiblioteka ðá duomenø bankà reguliariai papildo áraðais apie ra-jono spaudos publikacijas. Dirbant LIBIS sistemoje, rekatalo-guojamas vieðosios bibliotekos fondas. Bibliotekos skaitytojainaudojasi prenumeruojamomis ELTA, LITLEX elektroninëmis duo-menø bazëmis, Nacionalinës bibliografijos duomenø banku, Lietu-vos periodinës spaudos bibliografiniø straipsniø apraðø archyvu.

Ið kairës: Raseiniø vieðosios bibliotekos globëjas Stasys Dþiugas, bibliotekos direktorë Graþina Janonienë ir Sofija Dþiugienë bibliotekoje 1999 m.A. Janonio nuotrauka; Raseiniø meno mokyklos mokytoja Laisvida Juodytë per savo sukurtø floristikos paveikslø parodos atidarymà bibliotekosDailës galerijoje 1999 m. rugsëjo 1 d. G. Janonienës nuotrauka; pirmoji Raseiniø vieðosios bibliotekos vedëja Ona Vidutaitë-Juodkienë.Nuotraukos ið Raseiniø vieðosios bibliotekos archyvø

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

79

Vieðoji biblioteka ir jos filialai nuolat atsakingai dirba ir kraðtoty-ros srityje. 2005 m. Pramedþiavos filialo bibliotekininkui AntanuiÐulskiui suteiktas Lietuvos Garbës kraðtotyrininko vardas.

Raseiniø vieðoji biblioteka (VB) yra ir rajono bibliotekø metodi-kos centras. Ðiuo metu ji vadovauja 32 kaimo ir vienam miesto(Ariogalos) filialui. Èia veikia skaitytojø aptarnavimo ir vaikø litera-tûros, metodikos ir spaudiniø komplektavimo skyriai.

VB ir jos filialø darbà iliustruoja ðie rodikliai. 2005 m. VB irjos filialuose skaitytojams iðduoti 236 757 egzemplioriai spau-diniø ir kitø dokumentø (tarp jø VB – 97 973). 2005 m. biblioteko-se skaitë 10 613 skaitytojø (VB – 3 584), kurie apsilankë 112336 kar tus (VB – 35 606). Vienas ið svarbiausiø rodikliø, cha-rakterizuojanèiø bibliotekà, yra spaudiniø fondo dydis, jo augi-mas. 2005 m. gauti 11 855 dokumentai (VB – 3804) ir metøpabaigoje VB ir jos filialuose buvo 345 891 dokumentas, ið jø VB– 106 413. 2005 m. VB ir filialuose buvo prenumeruojami 108pavadinimø periodiniai leidiniai.

2005 m. rajono bibliotekininkai dalyvavo ávairiuose konkursuo-se finansinei paramai, reikalingai projektø ágyvendinimui, gauti.Vienas ið tokiø paskutiniøjø metø projektø – „Ekspozicijos „Rasei-niø kraðto raðtija Lietuvos kultûros istorijoje“ parengimas ir prista-tymas Knygos muziejuje“. Þaiginio filialas ir VB vaikø literatûrosskyrius kartu su Viduklës, Uþkalniø ir Nemakðèiø filialais dalyvavo

2005 m. Ðiaurës Ministrø Tarybos informacinio biuro Lietuvoje pa-skelbtoje tradicinëje Ðiaurës ðaliø bibliotekø savaitëje, kurios tema„Keliaujant po Ðiaurës ðalis“. Kaimo filialai nuolat aktyviai daly-vauja vietos bendruomeniø veikloje ir vis daþniau kartu su jomisrengia, ágyvendina bendrus projektus.

2005 m. pradëta Raseiniø vieðosios bibliotekos pastato renova-cija. Tikimasi, kad uþbaigus ðiuos darbus, bibliotekininkai turësgeresnes sàlygas aptarnauti skaitytojus. Jau dabar, atlikus tik daláplanuotø darbø, atnaujintose, jaukiose patalpose ásikûrë vaikø li-teratûros, spaudiniø komplektavimo, metodikos skyriai, administra-cija. Renovacijos metu laikinai teko uþdaryti Knygos muziejø ir Dai-lës galerijà, nors parodinë veikla bibliotekoje ir nebuvo nutraukta.

2003 m. Raseiniø pirmojo paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuose 750-øjømetiniø proga Raseiniø vieðosios bibliotekos ir Raseiniø rajonosavivaldybës organizuoto ekslibrisø konkurso paskatinamosios premijoslaimëtojo Alfonso Èepausko sukurti ekslibrisai (ið kairës): „Raseiniøvieðoji biblioteka“, 2003. CGD, 11x6,5; „Graþina Janonienë“, 2003.CGD, 10x7,3

RASEINIØ RAJONO LITERATØ KÛRYBA

Paþinau taveIð tylos ir þodþiø...Tu ðypsojaisKeistai,Neþadëdamas nieko...Nuogo pasaulioAðarojSu kanèiaAð stebëjau tave,Bijodama prisiliesti,Bijodama nusikalsti,Norëdama pradingti,Kadugio uogojAtrasti aitrumàTiesos... –- - - - - - - - - - - -Ir sugráþti kartuÁ gyvenimo sapnà –Naujà rytdienà –Tik su tavim.

TU IR AÐVALË MILTENIENË

Keisti jausmai aplanko mus,Kai gráþtame á tëviðkës namus.Kitaip èia, rodos, gëlës þydi,Kitaip rasoj paliekam brydæ.

Kitoks èia ðulinio vanduo...Kodël?.. Ir pats nesuprantu...Tiktai, pajutæs tëviðkëlës vëjà,Tuojau kaþkaip að suvaikëju.

Ir nori basas braidþiot po rasas,Pauostyti gëles visas.Álipt aukðtai, aukðtai á berþà,Ropom pavaikðèioti po darþà.

GIMTI NAMAISTEPONAS MILTENIS

Iðsipjausiu lazdà gerà, ðermukðninæ,paklajot iðeisiu vienas po Tëvynæ.Þolæ, medá, paukðtá ðirdimi paliesiu.Kà geresnio rasiu, – á kuprinæ dësiu.Nieko, Dieve gink, oi nieko nenuskriausiu,lyg nematomas, lyg vëjas pakeliausiu.

Kaimo gimtojo sodybas prisiminsiu;su vaikais kaimynø buvo gera, linksmaþaist slëpyniø, ristis, arba laidyt ripkàir svajoti susitikti kità rytà...

Liûdna. Kaimas dingo. Nebëra Trakuèiø.Ant kalvø teliko Girkalnis, Kalnujaiir Biliûnø dvaro þalumoje glûdivienas bepalikæs pastatø senøjø.

Vieniðas keliausiu Ðaltuonos pakrantëm.Ðeðuviu ir Jûra sieksiu panemunæ,Karnavyþiø kaimais pro Rambyno kalnàKurðmares prieisiu ir priglausiu galvàprie pajûrio kopø, prie dangaus mëlynës,prie bangø oðimo, prie Birutës kalno,prie visos Tëvynësað priglausiu galvà.

Kà kuprinëj gero prisitaupæs bûsiu, –viskas iki ðapo bus, mielieji, jûsø.

IÐSIPJAUSIU LAZDÀVLADAS DANUSAS

80

Lietuviðkø vieðø vakarëliø su vaidinimais ir dainomis pradþiaRaseiniø mieste – 1906 m. sausio 6 d. Buvæs teatro kuopelës narysH. Kromeris prisimena: „Uþuomazga buvo padaryta jaunuomenës,kuri dël ávairiø prieþasèiø po 1905 m. revoliucijos atsidûrë Rasei-niuose. Kiek þinome, á Raseinius gráþo paleisti ið kalëjimø ÐileikaVacys ir Kromeris Henrikas, geleþinkelieèiai, Bimba Petras ir Lo-pata Vladas, mokiniai, pastarasis Vilniaus muzikos mokyklos, Mar-tusevièius Julius ir kiti. Visa ðita jaunuomenë daþnai rinkdavosiEdelio vaistinëje, kur dirbo paþangûs vyrai: vaist. valdytojas Vaitie-kûnas Vincas, jo padëjëjas Landsbergis ir praktikantas DapkusJonas. Èia ir kilo sumanymas ásteigti Dramos Mylëtojø kuopelæ.Uþdavinys buvo gana sunkus, nes visi beveik buvome nevisai „bla-gonadeþnyje“, o ið antros pusës ir finansinë mûsø bûklë buvo sun-ki, o èia reikëjo finansø. Dekoracijos, vadovëliai ir gaidos pareika-lavo nemaþai rubliø. Taèiau viskas buvo nugalëta: lëðø davë vaisti-ninkai ir Raseiniø klebonas Boèkus, atsakomybæ uþ kuopelës veik-là prisiëmë p. Vaitiekûnas. Buvo nutarta suvaidinti komedijà „Dëdëatvaþiavo“ ir surengti choro koncertà. Lopatai buvo pavesta organi-zuoti chorà, o kiti ëmësi organizuoti trupæ. Per kokias ðeðias savai-tes viskas buvo paruoðta ir pirmà kartà raseiniðkiai pamatë lietu-viðkà teatrà ir vieðai iðgirdo Lietuvos himnà... Po pirmo vakarobuvo surengta dar bene 4–5 vakarai, buvo vaidinama „Velnias spàs-tuose“, „Amerika pirtyje“ ir kt. Choras tiek iðsilavino, kad dràsiaigalëjome pasirodyti ir uþ Raseiniø. 1907 m. apskrities virðininkasrusas, pavardës nebeatmenu, buvo pakeistas, jo vieton buvo pa-skir tas vokietis Stenas. Pastarasis kuopelës veikime áþiûrëjo „ug-rozu gosudarstvu“ ir pradëjo trukdyti darbà. 1907 m. Kalëdø metusuvaidinome paskutiná kartà.

Bet kaip ten bebûtø, mûsø visø ðirdyse uþsiliko ðviesûs atsimi-nimai, dirbome vien dël idëjos, nes net pelnas nuo vakarëliø buvonaudojamas politiniø kaliniø – lietuviø – ðelpimui, nors patys buvo-me... bekelniai“.

Po karo Raseiniai atrodë kaip didþiulë griuvësiø krûva. Nebuvokultûros namø. Vis dëlto vaidinti raseiniðkiai norëjo. Buriant teatràpedagogai pasirodë aktyviausi. Reþisûros ëmësi mokytojas Z. Mar-cinkevièius, vëliau – A. Radzevièius. Mokytojai pastatë A. Vienuo-lio „Prieblandoje“. 1952 m. mieste atsirado maþos patalpos ir kul-tûros namams, tad vietos inteligentø veikla pagyvëjo. Pastaèiusrajoninius kultûros namus, I. Stravinskienë reþisavo V. Krëvës „Pasdangaus vartus“, inscenizavo J. Biliûno „Liûdnà pasakà“. Paskuiteatro veikla priblëso ir grupë iðiro.

Naujas dramos kolektyvas susibûrë 1966 m. pabaigoje, á Rasei-nius atvykus gyventi dabartiniam Klaipëdos universiteto Menø fa-kulteto reþisûros katedros reþisieriui docentui Gediminui Ðimkui.

TEATRAS

PIRMAJAM LIETUVIÐKAMVAIDINIMUI

RASEINIUOSE – 100JOLANTA ÐIMAITIENË

Raseiniø teatro grupei jis vadovavo 1966–1972 m. Per tà laikàG. Ðimkus pastatë daug nuostabiø spektakliø: M. Smirnovo irM. Kraindelio „Baisi istorija“, A. Èechovo „Pirðlybos“, P. Merime„Moteris – tai velnias“, A. Arbuzovo „Irkutsko istorija“, R. Samule-vièiaus „Jeigu pasibels“, A. Kasono „Medþiai mirðta stovëdami“,V. Miliûno „Kad jà kur, tà meilæ“ ir daugelá kitø. 1972 m. birþelio24 d. Raseiniø teatrui buvo suteiktas Liaudies teatro vardas.

Nuo 1973 m. teatrui vadovavo Zigmas Volungis. Jam dirbantrampos ðviesà iðvydo J. Semaðkaitës „Lauþai ant sniego“, J. Josa-dës „Ðirdis dëþutëje“, B. Sruogos „Uoðvë“. Ðiuo metu Zigmas Vo-lungis teatriná menà puoselëja Raseiniø Þemaièio gimnazijoje.

1983 m. Raseiniø teatro reþisiere dirbti pradëjo Albina Dama-ðauskienë. Jos vadovaujami miesto scenos mylëtojai pastatë: I. Ðto-ko „Velniø malûnas“, B. Sruogos „Dobilëlis penkialapis“, A. Arbu-zovo „Mano vargðas Maratas“, I. Radojevos „Benzino kolonëlë“,pjesæ, sukurtà pagal S. Pliatuvnos romanà „Uþmuðti nuobodulá“,J. Vaièiûnaitës „Mënulio gëlë“. Dabar Albina Damaðauskienë va-dovauja Raseiniø meno mokyklos vaikø ir jaunimo teatrui „Svajok-lis“, kuriam ðis vardas suteiktas 1995 m. Kolektyvo repertuare –tiek lietuviø, tiek ir uþsienio autoriø kûriniai. „Svajoklis“ dalyvaujaávairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose bei pro-jektuose, pats iðradingai, originaliai organizuoja ávairius festiva-lius, skatina jaunuomenæ domëtis teatru ir dalyvauti jo veikloje.

1988 m. Raseiniø þiûrovai buvo pakviesti á Raseiniø miesto teat-ro grupës pastatytà R. Kaðkausko pjesæ „Vaiduokliai vienkiemyje“(reþisierius Vytautas Butkus). 1989 m. pastatyta B. Sivicko „Ðmëk-la“, 1990 m. – Ardþio Lyveso „Þmogus margu kostiumu“. Visi ðie

1906 m. Raseiniuose veikusi dramos kuopelë (ið kairës): stoviH. Kromeris, V. Ðileika. Sëdi choro vadovas V. Lopata, J. Matusevièius,J. Dapkus. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejausrinkiniø