Puslapių pasirinkimas - Transporto kompetencijų agentūra · Web view(4) oro eismo tarnyba, i6skyrus nekontroliuojamus aerodromus ar skrydžių aikšteles, kuriose mokymo reikalavimus

Priedas prie ED sprendimo 2012/006/R

Europos Aviacijos Saugos Agentūra

Priimtinos atitikties užtikrinimo priemonės (AMC)ir

aiškinamoji medžiaga (GM)prie ORA dalies

Pirmasis leidimas2012 balandžio 19 d.


Turinys

BENDRASIS POSKYRIS – BENDRIEJI REIKALAVIMAI........................................................................7I SKYRIUS – BENDROSIOS NUOSTATOS..................................................................................................7GM1 ORA.GEN.005...........................................................................................................................................7AMC1 ORA.GEN.120(a) Tinkamumo normos...............................................................................................9ATITIKTIES DEMONSTRAVIMAS..................................................................................................................9AMC1 ORA.GEN.125 Organizacijos tvirtinimo sąlygos ir privilegijos.........................................................9VADYBOS SISTEMOS DOKUMENTAI…………………………...…………..….………...................……..9AMC1 ORA.GEN.130 Organizacijų pokyčiai……………….…………………....……...................………9PRAŠYMO NAGRINĖJIMO TERMINAI..........................................................................................................9GM1 ORA.GEN.130(a) Organizacijų pakyčiai...............................................................................................9BENDROSIOS NUOSTATOS…………………………………………..………………..................………….9GM2 ORA.GEN.130(a)…. Organizacijų pakyčiai...........................................................................................10ORGANIZACIJOS PAVADINIMO KEITIMAS..............................................................................................10AMC1 ORA.GEN.150(b)…. Išvados…………………………………….………………...................………10BENDROSIOS NUOSTATOS...........................................................................................................................10GM1 ORA.GEN.150)…. Išvados……………….……..………………..…………....................……………10BENDROSIOS NUOSTATOS...........................................................................................................................10AMC1 ORA.GEN.160 Pranešimas apie įvykį………………………………….…….......................………10BENDROSIOS NUOSTATOS...........................................................................................................................10II SKYRIUS – VADYBA..................................................................................................................................11AMC1 ORA.GEN.200(a)(1);(2);(3);(5) Vadybos sistema.............................................................................11NEKOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS - BENDROSIOS NUOSTATOS...................................................11AMC1 ORA.GEN.200(a)(1) Vadybos sistema...............................................................................................11KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – ORGANIZACIJA IR ATSAKOMYBĖ...........................................11GM1 ORA.GEN.200(a)(1) Vadybos sistema................................................................................................12SAUGOS VADYBININKAS……………………………..……………………..…………....................…….12GM2 ORA.GEN.200(a)(1) Vadybos sistema................................................................................................12KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – SAUGOS PRIEMONIŲ GRUPĖ....................................................12AMC1 ORA.GEN.200(a)(2) Vadybos sistema..............................................................................................13KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – SAUGOS POLITIKA......................................................................13GM1 ORA.GEN.200(a)(2) Vadybos sistema................................................................................................13SAUGOS POLITIKA.........................................................................................................................................13AMC1 ORA.GEN.200(a)(3) Vadybos sistema..............................................................................................13KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – SAUGOS RIZIKOS VADYBA......................................................13GM1 ORA.GEN.200(a)(3) Vadybos sistema.................................................................................................15

2 psl. iš 68Priedas prie ED sprendimo 2012/006/R

VIDAUS PRANEŠIMŲ APIE ĮVYKIUS SCHEMA………………….....…………….....................…………15AMC1 ORA.GEN.200(a)(4) Vadybos sistema................................................................................................15MOKYMO KURSAI IR SAUGOS PRANEŠIMAI……………………..……..……………...................……15GM1 ORA.GEN.200(a)(4) Vadybos sistema...................................................................................................15MOKYMO KURSAI IR SAUGOS PRANEŠIMAI…………………………..………….....................………16AMC1 ORA.GEN.200(a)(5) Vadybos sistema................................................................................................16ORGANIZACIJOS VADYBOS SISTEMOS DOKUMENTAI........................................................................16GM1 ORA.GEN.200(a)(5) Vadybos sistema..................................................................................................16ORGANIZACIJOS VADYBOS SISTEMOS DOKUMENTAI........................................................................16AMC1 ORA.GEN.200(a)(5) Vadybos sistema................................................................................................16KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – ORGANIZACIJOS SAUGOS VADYBOS VADOVAS.........................................................................................................................................................17AMC1 ORA.GEN.200(a)(6) Vadybos sistema................................................................................................17ATITIKTIES STEBĖSENA – BENDROSIOS NUOSTATOS…………………..…………....................……17GM1 ORA.GEN.200(a)(6) Vadybos sistema...................................................................................................19ATITIKTIES STEBĖSENA – BENDROSIOS NUOSTATOS……………………..………....................……19GM2 ORA.GEN.200(a)(6) Vadybos sistema..................................................................................................19KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – ATO ATITIKTIES STEBĖSENOS PROGRAMA.........................19GM3 ORA.GEN.200(a)(6) Vadybos sistema...................................................................................................20AMC1 ORA.GEN.200(b) Vadybos sistema....................................................................................................20VEIKLOS MASTAS, POBŪDIS IR SUDĖTINGUMAS………………..…………..…..…...................…….20AMC1 ORA.GEN.205 Veikla pagal sutartį......................................................................................................21ATSAKOMYBĖS PASKIRSTYMAS UŽ VEIKLĄ PAGAL SUTARTĮ……..…..…………...................…..21GM1 ORA.GEN.205 Veikla pagal sutartį.........................................................................................................21ATSAKOMYBĖS PASKIRSTYMAS UŽ VEIKLĄ PAGAL SUTARTĮ……..………..……...................…..21AMC1 ORA.GEN.215 Reikalavimai įrangai...................................................................................................21ATO MOKYMO KURSAI CPL, MPL AND ATPL IR SUSIJUSIOMS KATEGORIJOMS IR PAŽYMĖJIMAMS………………………………..…………………………………………...................……21AMC2 ORA.GEN.215 Reikalavimai įrangai...................................................................................................22ATO MOKYMO KURSAI CPL, MPL AND ATPL IR SUSIJUSIOMS KATEGORIJOMS IR PAŽYMĖJIMAMS………………………………..……………………………………………...................…22AMC1 ORA.GEN.220(b) Bylų saugojimas…………………………..………..……………...................…..22GM1 ORA.GEN.220(b) Bylų saugojimas………………………..…………………………...................…..23BYLOS…………………………..…………………..…………………………………………...................….23ATO POSKYRIS – Patvirtintos mokymo organizacijos...............................................................................24II SKYRIUS – BENDROSIOS NUOSTATOS...............................................................................................24GM1 ORA.ATO.100 Mastas............................................................................................................................24


AMC1 ORA.ATO.105 Prašymas......................................................................................................................25PRAŠYMO FORMA..........................................................................................................................................25AMC1 ORA.ATO.llO(b) Reikalavimai darbuotojams....................................................................................26MOKYMO VADOVAS......................................................................................................................................26AMC1 ORA.ATO.llO(c) Reikalavimai darbuotojams.....................................................................................26TEORINIŲ ŽINIŲ INSTRUKTORIAI..............................................................................................................26AMC1 ORA.ATO.120(a);(b) Bylų saugojimas................................................................................................26ATO MOKYMO KURSAI CPL, MPL AND ATPL IR SUSIJUSIOMS KATEGORIJOMS IR PAŽYMĖJIMAMS………………………………..…………………………………………...................……26AMC1 ORA.ATO.125 Mokymo programa……………………....………………………...................……...26AMC2 ORA.ATO.125 Mokymo programa…………………………………...……………....................…...26TIPO KVALIFIKACIJOS MOKYMO KURSAI – LĖKTUVAI……….………………..…....................……26AMC3 ORA.ATO.125 Mokymo programa………………………………..…………….....................……...26TIPO KVALIFIKACIJOS MOKYMO KURSAI – SRAIGTASPARNIAI..……………..…...................……30AMC4 ORA.ATO.125 Mokymo programa…………….……………...……………………...................…...33SKRYDŽIO BANDYMŲ MOKYMO KURSAI – LĖKTUVAI IR SRAIGTASPARNIAI…….....................33AMC1 ORA.ATO.135 Mokomieji orlaiviai ir FSTD……………………………..………….....................…34VISOS ATOSs, IŠSKYRUS RENGIANGČIAS SKRYDŽIO BANDYMŲ MOKYMĄ.................................34AMC1 ORA.ATO.140 Aerodromai ir skrydžių aikštelės.................................................................................35AMC1 ORA.ATO.145 Išankstiniai mokymo reikalavimai…………………………………....................…...35PRIĖMIMO REIKALAVIMAI..........................................................................................................................35II SKYRIUS – PAPILDOMI REIKALAVIMAI ATO, RENGIANČIOMS MOKYMĄ CPL, MPL AND ATPL IR SUSIJUSIOMS KATEGORIJOMS IR PAŽYMĖJIMAMS GAUTI........................................36AMC1 ORA.ATO.210 Reikalavimai darbuotojams.........................................................................................36AMC2 ORA.ATO.210 Reikalavimai darbuotojams.........................................................................................36MOKYMO VADOVO IR VYRIAUSIOJO SKRYDŽIŲ INSTRUKTORIAUS KVALIFIKACIJA...............................................................................................................................................36AMC1 ORA.ATO.230(a) Mokymo vadovas ir skrydžių vadovas………………..………….....................….37MOKYMO VADOVAS………………………………………………………………………....................…..37AMC1 ORA.ATO.230(b) Mokymo vadovas ir skrydžių vadovas………………..…………....................….40VISOS ATOSs, IŠSKYRUS RENGIANGČIAS SKRYDŽIO BANDYMŲ MOKYMĄ.................................40III SKYRIUS – PAPILDOMI REIKALAVIMAI ATOS, RENGIANČIOMS YPATINGO POBŪDŽIO MOKYMĄ.........................................................................................................................................................421 skyrius – Nuotolinio mokymo kursai……….…………………………………………..................………42


AMC1 ORA.ATO.300 Bendrosios nuostatos...........................................................................................................422 skyrius – Nulinio skrydžio laiko mokymo (ZFTT) kursai…….…………………...................…………..42AMC1 ORA.ATO.330 Bendrosios nuostatos...........................................................................................................42FSTD POSKYRIS – REIKALAVIMAI SKRYDŽIŲ SIMULIACIJOS MOKYMO ĮTAISUS (FSTD) NAUDOJANČIOMS ORGANIZACIJOMS IR FSTD KVALIFIKACIJAI..............................................43I SKYRIUS - REIKALAVIMAI FSTD NAUDOJANČIOMS ORGANIZACIJOMS...............................43AMC1 ORA.FSTD.100 Bendrosios nuostatos...............................................................................................................43ATITIKTIES STEBĖJIMO PROGRAMA - FSTD NAUDOJANČIOS ORGANIZACIJOS...........................43AMC2 ORA.FSTD.100 BENDROSIOS NUOSTATOS..............................................................................................43ATITIKTIES STEBĖJIMO PROGRAMA - FSTD NAUDOJANČIOS ORGANIZACIJOS...........................43AMC3 ORA.FSTD.100 BENDROSIOS NUOSTATOS..............................................................................................44ATITIKTIES STEBĖJIMO PROGRAMA – BAZINIO SKRYDŽIO PAGAL PRIETAISUS KVALIFIKACIJOS ĮTAISUS (BITDs) NAUDOJANČIOS ORGANIZACIJOS.............................................44GM1 ORA.FSTD.100 BENDROSIOS NUOSTATOS...............................................................................................44ATITIKTIES STEBĖJIMAS - FSTD NAUDOJANČIOS ORGANIZACIJOS - BENDROSIOS NUOSTATOS.....................................................................................................................................................................44GM2 ORA.FSTD.100 Bendrosios nuostatos..................................................................................................................49ATITIKTIES STEBĖJIMAS - FSTD NAUDOJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VERTINIMAS............................49GM3 ORA.FSTD.100 Bendrosios nuostatos................................................................................................................56ATITIKTIES STEBĖJIMO SISTEMA – NURODYMAI FSTD NAUDOJANČIOMS ORGANIZACIJOMS, KAIP PASIRENGTI KOMPETENTINGOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS VERTINIMUI.............................56AMC1 ORA.FSTD.110 Modifikacijos....................................................................................................................57GM1 ORA.FSTD.110 Modifikacijos.......................................................................................................................58STAMBIŲ MODIFIKACIJŲ PAVYZDŽIAI………………………………………..………..........................58AMC1 ORA.FSTD.115 Montavimai................................................................................................................58MINIMALŪS SAUGIOS EKSPLOATACIJOS ELEMENTAI.........................................................................58GM1 ORA.FSTD.115 Montavimai...................................................................................................................59II SKYRIUS – FSTD KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI……………………..……....................…...59AMC1 ORA.FSTD.200 Prašymas FSTD kvalifikacijai gauti...............................................................................59PRAŠYMAS SUTEIKTI PRADINĘ FSTD KVALIFIKACIJĄ, IŠSKYRUS BAZINIO SKRYDŽIO PAGAL PRIETAISUS KVALIFIKACIJOS ĮTAISAIS (BITDs)....................................................................................59GM1 ORA.FSTD.200 Prašymas FSTD kvalifikacijai gauti..................................................................................64ATSEKIMO TESTŲ NAUDOJIMAS KVALIFIKACIJOS TESTUOSE………………….............................64AMC1 ORA.FSTD.225(b)(4) TRUKMĖ IR TĘSTINAS GALIOJIMAS......................................................65

5 psl. iš 68


AMC1 ORA.FSTD.230(b) Keitimai kvalifikaciją turinčiame FSTD………………….......................…..65EKSPLOATUOJAMŲ FSTD ATNAUJINIMAS IR KVALIFIKACIJOS KEITIMAS…..….....................….65AMC1 ORA.FSTD.240 Bylų saugojimas...................................................................................................65FSTD BYLOS……………………………………….…………………………………………..................…..65AeMC poskyris – Aviacijos medicinos centrai……………………………………………...................……67I SKYRIUS – BENDROSIOS NUOSTATOS……………………………………………...................…… .67AMC1 ORA..AeMC.115 Prašymas..............................................................................................................67BENDROSIOS NUOSTATOS……………………………………………………………....................……...67AMC1 ORA..AeMC.135 Galiojimo pratęsimas………………………….…………………....................….67PATIRTIS……………………………………………………………………………………....................…...67II SKYRIUS – VADYBA……………………………………………………………….................…………67GM1 ORA.AeMC.200 Vadybos sistema....................................................................................................67TYRIMAI............................................................................................................................................................67AMC1 ORA.AeMC.210 Reikalavimai personalui......................................................................................67BENDROSIOS NUOSTATOS……………………………………………………………....................……...67AMC1 ORA.AeMC.215 Reikalavimai įrangai............................................................................................68MEDICINOS TECHNINĖ ĮRANGA.................................................................................................................68


AMC ir GM prie VII priedo – ORGANIZACIJOS REIKALAVIMAI ORLAIVIO ĮGULAI(ORA DALIS)

BENDRASIS POSKYRIS – BENDRIEJI REIKALAVIMAI

I SKYRIUS – BENDROSIOS NUOSTATOS

GM1 ORA.GEN.005Žemiau pateikiamas šiame priede naudojamų akronimų sąrašas:

(A) lėktuvas(H) sraigtasparnisACAS orlaivio susidūrimo vengimo sistemaAD tinkamumo skristi direktyvaAIS aviacijos informacijos tarnybaAM atsakingasis vadybininkasAMC leistinos tinkamumo normosARA valdžios institucijos reikalavimai įgulomsATA oro transporto asociacijaATC oro eismo valdymasATO patvirtinta mokymo organizacijaATPL oro linijų transporto piloto licencijaBITD pagrindinis mokymo pagal prietaisus įrenginysBPL oro baliono piloto licencijaCBT kompiuterizuoti mokymo kursaiCFI vyriausiasis skraidymo instruktoriusCM atitikties stebėjimasCMP atitikties stebėjimo programaCMS atitikties stebėjimo sistemaCOP praktikos kodasCRM įgulos resursų vadybaCS-FSTD(A) sertifikavimo specifikacijos lėktuvo skrydžio simuliacijos mokymo įrenginiamsCS-FSTD(H) sertifikavimo specifikacijos sraigtasparnio skrydžio simuliacijos mokymo

įrenginiamsCTKI vyriausiasis teorijos žinių instruktoriusDG pavojingi kroviniaiEC Europos BendrijaERP avarinio reagavimo planasETOPS dvimotorių lėktuvų tolimieji skrydžiai FATO galutinio artėjimo tūpti ir kilimo zona


FFS pilnas skrydžio simuliatoriusFMGC skrydžių valdymo ir patarimų kompiuterisFMS skrydžių vadybos sistemaFNPT skrydžių navigacijos ir tvarkos treniruoklisFSTD skrydžių simuliacijos mokymo prietaisasFTD skrydžių mokymo įrenginysFTE viso laiko ekvivalentasFTI skrydžio testų instruktoriusGM aiškinamoji medžiagaGMP bendrosios praktikos gydytojasHEMS sraigtasparnių avarinės medicinos pagalbos tarnybaHHO sraigtasparnio pakėlimo lynu operacijaHT mokymo vadovasIFR skrydžių pagal prietaisus taisyklėsIMC skrydžių pagal prietaisus meteorologinės sąlygosIOS instruktoriaus valdoma stotisIR įgyvendinimo taisyklėsLAPL lengvojo orlaivio piloto licencijaLIFUS skrydis maršrutu su priežiūraLVO skrydis prasto matomumo sąlygomisMCC daugianarės įgulos sąveikaMMEL bendrasis minimalios įrangos sąrašasMPA duagiapilotis lėktuvasMPL daugianarės įgulos piloto licencijaNVIS naktinio matymo sistemaOPC naudotojo praktinių įgūdžių patikraORA organizacijos reikalavimai įgulaiOSD eksploatacijos tinkamumo duomenysOTD kita mokymo įrangaPBN skrydžio navigacijaPF pilotuojantis pilotasPIC laivo vadasPPL piloto mėgėjo licencijaQTG kvalifikacijos testo instrukcijaSMM saugos vadybos vadovasSOP standartinė skrydžio tvarkaSPL sklandytuvo piloto licencijaTAWS pranešimo apie žemės artumą sistemaTRE tipo kvalifikacijos egzaminuotojasTRI tipo kvalifikacijos instruktorius


VDR pripažinimo duomenų gairėsZFTT nulinio skrydžio laiko mokymo kursai

AMC1 ORA.GEN.120(a) Tinkamumo normos

ATITIKTIES DEMONSTRAVIMASKad būtų pademonstruota, jog laikomasi įgyvendinimo taisyklių, reikėtų atlikti ir dokumentuose įforminti rizikos vertinimą. Rizikos vertinimo rezultatai turėtų parodyti, kad Agentūros patvirtintos leistinos tinkamumo normos (AMC) užtikrina ekvivalentišką saugos lygį.

AMC1 ORA.GEN.125 Organizacijos tvirtinimo sąlygos ir privilegijos

VADYBOS SISTEMOS DOKUMENTAIVadybos sistemos dokumentuose turėtų būti nurodytos privilegijos ir smulkus veiklos, kurios veikla organizacijoje yra sertifikuota, aprašymas, o taip pat nustatyti reikalavimai. Vadybos sistemos dokumentuose nurodyti veiksmai turėtų atitikti leidimo sąlygas.

GM1 ORA.GEN.130(a) Organizacijų pakyčiai

PRAŠYMO NAGRINĖJIMO TERMINAI(a) Prašymas pakeisti organizacijos pažymėjimą turėtų būti pateiktas ne vėliau nei 30 dienų iki

numatytų keitimų datos.(b) Tuo atveju, jei numatomas paskirtojo pareigūno keitimas, organizacija turėtų informuoti

kompetentinga valdžios instituciją ne vėliau nei 10 dienų iki siūlomo keitimo datos.(c) Apie nenumatytus keitimus reikėtų pranešti, esant pirmai galimybei, kad kompetentinga

valdžios institucija galėtų nustatyti, ar bus išlaikyti nustatyti reikalavimai, ir pakeisti, jei būtina, organizacijos pažymėjimą ir tvirtinimo sąlygas.

GM1 ORA.GEN.130(a) Organizacijų pakyčiai

BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Žemiau pateikti tipiniai keitimų, kurie gali turėti įtakos pažymėjimui ar tvirtinimo

sąlygoms, pavyzdžiai:(1) organizacijos pavadinimas;(2) organizacijos pagrindinė verslo vieta;(3) organizacijos veiklos mastas;(4) papildomos organizacijos veiklos vietos;(5) atsakingasis vadybininkas;(6) kitas ORA.GEN.210 (a) ir (b) nurodytas asmuo;(7) šioje dalyje, saugos politikoje ir tvarkoje nurodyti organizacijos dokumentai;(8) įranga.


(b) Iš kompetentingos valdžios institucijos būtina gauti preliminarų leidimą atlikti keitimus organizacijos darbo tvarkoje, kuriame nurodoma, kaip bus tvarkomi keitimai, kuriems nereikalingas preliminarus leidimas ir kaip turi būti informuojama kompetentinga valdžios institucija.

(c) Pakeitimus, kuriems būtinas preliminarus leidimas, galima atlikti tik gavus kompetentingos valdžios institucijos formalų leidimą.

GM2 ORA.GEN.130(a)…. Organizacijų pakyčiai

ORGANIZACIJOS PAVADINIMO KEITIMASSiekdama pakeisti pavadinimą, organizacija skubos tvarka turi pateikti naują prašymą.Kai tai tėra vienintelis keitimas, prie naujo prašymo galima pridėti anksčiau kompetentingai valdžios institucijai senu pavadinimu pateiktų dokumentų kopiją, patvirtinančių, kad organizacija laikosi galiojančių reikalavimų.

AMC1 ORA.GEN.150(b)…. Išvados

BENDROSIOS NUOSTATOSOrganizacijos parengtas korekcinių priemonių planas turėtų būti skirtas netikslumų daromam poveikiui bei jų priežastims.

GM1 ORA.GEN.150)…. Išvados

BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Korekcinė priemonė – tai veiksmas pašalinti ar sušvelninti kilmės priežastis ir neleisti

pasikartoti dabartiniams nustatytiems pažeidimams ar kitoms nepageidaujamoms sąlygoms ar situacijoms.

(b) Tikslus kilmės priežasčių nustatymas yra svarbus veiksnys numatyti veiksmingas korekcines priemones.

AMC1 ORA.GEN.160 Pranešimas apie įvykį

BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Organizacija turėtų pranešti apie visus AMC 20-8 nurodytus įvykius ir, kaip

nurodyta galiojančiose 2003/43/EC1 direktyvos įgyvendinimo taisyklėse, civilinės aviacijos įvykius.

(b) Be AMC 20-8 ir 2003/43/EC Direktyvoje nurodytų pranešimų organizacija turėtų pranešti apie skrydžio metu pastebėtus vulkaninius pelenų debesis.

1 2003 birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EC dėl pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius OJ L 167, 4.7.2003, p. 23–36.


II SKYRIUS – VADYBA

AMC1 ORA.GEN.200(a)(1);(2);(3);(5) Vadybos sistema

NEKOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS - BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Saugos rizikos vadybą galima vykdyti, naudojant pavojų nustatymo kontrolinius sąrašus ar

panašias vadybos priemones ar procesus, kurie integruoti į organizacijos veiklą.(b) Organizacija turėtų tvarkyti saugos rizikos faktorius, atsižvelgdama į pokyčius.

Pokyčių vadyba turėtų būti dokumentuose įtvirtintas procesas, kad būtų identifikuoti išoriniai ir vidaus pokyčiai, kurie gali turėti neigiamą poveikį saugai. Ji turėtų pasitelkti organizacijoje esančius pavojaus identifikacijos, rizikos vertinimo ir mažinimo procesus.

(c) Organizacija turėtų paskirti asmenį, kuris atlieka saugos vadybininko pareigas ir kuris atsako už saugos vadybos sistemos koordinaciją. Šiuo asmeniu gali būti atsakingasis vadybininkas as asmuo, kuriam tenka operatyvinis vaidmuo organizacijoje.

(d) Organizacijoje atsakomybė turėtų būti nustatyta už pavojaus nustatymą, rizikos vertinimą ir mažinimą.

(e) Saugos politikoje turėtų būti įrašytas įsipareigojimas siekti aukščiausių saugos standartų, laikytis galiojančių teisės reikalavimų, vykdyti visų patvirtintų standartų, atsižvelgti į geriausią praktiką bei užtikrinti reikiamus resursus.

(f) Drauge su kitomis suinteresuotomis šalimis organizacija turėtų parengti, koordinuoti ir vykdyti avarinio reagavimo planą (ERP), kuris užtikrina tvarkingą ir saugų perėjimą nuo normalių operacijų prie avarinių ir grįžimą prie normalių operacijų. ERP turėtų numatyti veiksmus, kuriuos organizacija ar nustatyti asmenys privalo atlikti avarinės situacijos atveju, bei turi atspindėti organizacijos vykdomų priemonių mastą, pobūdį ir kompleksiškumą.

AMC1 ORA.GEN.200(a)(1) Vadybos sistema

KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – ORGANIZACIJA IR ATSAKOMYBĖOrganizacijos vadybos sistemoje sauga turėtų būti užtikrinama į organizacijos struktūrą įtraukiant saugos vadybininką ir saugos priežiūros valdybą.(a) Saugos vadybininkas

(1) Saugos vadybininkas turėtų būti kontaktinis asmuo ir būti atsakingas už veiksmingos saugos vadybos sistemos plėtrą, administravimą ir įgyvendinimą;(2) Saugos vadybininko funkcijos:

(i) lengvinti pavojaus nustatymą, rizikos analizę ir vadybą;(ii) stebėti, kaip įgyvendinamos riziką mažinančios priemonės, nurodytos saugos priemonių plane;(iii) rengti periodines ataskaitas apie saugos užtikrinimą;(iv) užtikrinti saugos vadybos dokumentų tvarkymą;(v) užtikrinti saugos vadybos kursų rengimą ir nustatytų standartų užtikrinimą jų metu;(vi) teikti konsultacijas saugos klausimais; ir


(vii) užtikrinti įvykio / avarijos vidaus tyrimo inicijavimą ir vykdymą.(b) Saugos priežiūros valdyba:

(1) Saugos priežiūros valdyba turėtų būti aukšto lygio komitetas, kuris nagrinėja strateginius saugos klausimus, padėdamas atsakingajam vadybininkui užtikrinti atsakomybę už saugą;(2) valdybai pirmininkauti turėtų atsakingasis vadybininkas, o ją sudarytų funkcinių sričių vadovai;(3) saugos priežiūros valdyba turėtų stebėti:

(i) kaip užtikrinama sauga saugos politikos ir uždavinių požiūriu;(ii) ar laiku imamasi saugos priemonių; ir(iii) organizacijos saugos vadybos procesų efektyvumą.

(c) saugos priežiūros valdyba turėtų užtikrinti, kad būtų skiriami pakankami resursai, siekiant užtikrinti nustatytą saugos lygį;

(d) Saugos priežiūros valdybos posėdžiuose gali dalyvauti saugos vadybininkas ar kitas tiesiogiai susijęs asmuo. Jis/ji gali visą informaciją pateikti atsakingajam vadybininkui, kad sprendimai būtų priimti, remiantis duomenimis apie saugą.

GM1 ORA.GEN.200(a)(1) Vadybos sistema

SAUGOS VADYBININKAS(a) Atsižvelgiant į organizacijos dydį ir jos veiklos pobūdį bei sudėtingumą, saugos

vadybininkui visais su saugos vadyba susijusiais klausimais gali talkinti papildomas saugos personalas.

(b) Nežiūrint į organizacijos struktūrą, svarbu, kad saugos vadybininkas išliktų vieninteliu kontaktiniu asmeniu organizacijos saugos vadybos sistemos plėtros, administravimo ir vykdymo klausimais.


KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – SAUGOS PRIEMONIŲ GRUPĖ(a) Saugos priemonių grupė gali būti sudaryta kaip nuolatinė ar speciali grupė, kuri padėtų ar

veiktų saugos priežiūros valdybos vardu.(b) Atsižvelgiant į užduoties dydį ir reikiamą ekspertizės lygį, gali būti sudarytos kelios saugos

priemonių grupės.(c) Saugos priemonių grupė turėtų rengti ataskaitas ir laikytis saugos priežiūros

valdybos nurodytų strategijos krypčių, o ją sudarytų vadybininkai, stebėtojai ir operatyvinių sričių darbuotojai.

(d) Saugos priemonių grupė turėtų:(1) stebėti, kaip užtikrinama operatyvinė sauga;(2) spręsti, kaip šalinti nustatytą riziką;(3) vertinti operatyvinių keitimų poveikį saugai; ir(4) užtikrinti, kad saugos priemonės būtų įgyvendintos per nustatytą laiko tarpą.

(e) Saugos priemonių grupė turėtų peržiūrėti ankstesnių saugos rekomendacijų ir saugos skatinimo priemonių veiksmingumą.



KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – SAUGOS POLITIKA(a) Saugos politika turėtų:

(1) būti tvirtinama atsakingojo vadybininko;(2) atspindėti organizacijos įsipareigojimus saugos klausimais, o jos vadyba būti iniciatyvi ir sisteminė;(3) skelbiama organizacijoje ir turėti jos akivaizdų pritarimą; ir(4) nustatyti pranešimų apie saugą principus.

(b) Saugos politikoje turėtų būti numatytas įsipareigojimas:(1) siekti aukščiausių saugos standartų;(2) laikytis galiojančių įstatymų ir taikomų standartų bei atsižvelgti į geriausią praktiką;(3) užtikrinti reikiamus resursus;(4) užtikrinti, kad visiems vadybininkams tenka pagrindinė atsakomybė už saugą;(5) nekaltinti asmens dėl pranešimo apie įvykį, kurio kitu atveju nebūtų pavykę nustatyti.

(c) Vyresnieji vadybininkai turėtų:(1) nuolat skatinti visų darbuotojų požiūrį į saugos politiką ir demonstruoti pasišventimą jai;(2) teikti būtinus žmogiškuosius ir finansinius resursus jos įgyvendinimui; ir(3) nustatyti saugos tikslus ir įgyvendinimo standartus.


SAUGOS POLITIKASaugos politika – tai priemonė, kurios pagalba organizacija paskelbia apie savo siekius palaikyti ir, kur praktiškai įmanoma, kelti saugos lygį savo veikloje bei mažinti orlaivių avarijų riziką.

Saugos politikoje turėtų būti pabrėžta, kad pranešimų apie saugą ir vidaus tyrimų tikslas yra kelti saugą, o ne mėginti nustatyti asmeninę kaltę.


KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – SAUGOS RIZIKOS VADYBA(a) Grėsmės nustatymo procesai

(1) Reaguojančios ir iniciatyvios grėsmių nustatymo schemos turėtų būti formali priemonė rinkti, saugoti bylose, analizuoti, veikti pagal turimą informaciją bei užtikrinti grįžtamąjį ryšį dėl grėsmių ir susijusios rizikos, kuri kelia grėsmę organizacijos operatyvinei veiklai.(2) Visos pranešimų sistemos, tarp jų konfidencialios pranešimų schemos, turėtų numatyti veiksmingą grįžtamojo ryšio procesą.

(b) Rizikos vertinimo ir mažinimo procesai(1) Formalus rizikos vadybos procesas turėtų būti taip parengtas ir vykdomas, kad būtų užtikrinta rizikos analizė (įvykių panašumo ir pavojingumo požiūriu), vertinimas (leistinumo požiūriu) ir kontrolė (švelninimo požiūriu) iki leistino lygio.


(2) Turėtų būti nustatyti vadovybės, kuriai suteikta teisė priimti sprendimus saugos rizikos leistinumo klausimais, lygiai.

(c) Vidaus saugos tyrimas(1) Vidaus saugos tyrimai neturėtų apsiriboti įvykiais, apie kuriuos būtina informuoti kompetentingą valdžios instituciją.

(d) Saugos priemonių stebėjimas ir vertinimas(1) Saugos priemonių stebėjimas ir vertinimas turėtų būti procesas, kai organizacijos saugos priemonės tikrinamos, lyginant jas su saugos politika ir uždaviniais.(2) Šis procesas turėtų apimti:

(i) pranešimus apie saugą;(ii) saugos studijas, t.y. stambesnio masto tyrimus, skirtus platiems saugos klausimams;(iii) saugos apžvalgas, tarp jų tendencijų apžvalgas, kurias reikėtų rengti įdiegiant ir paleidžiant naujas technologijas, keičiant ar įdiegiant procedūras ar atliekant operacijų struktūrinius keitimus;(iv) saugos auditus, pagrindinį dėmesį skiriant organizacijos vadybos sistemos vientisumui ir periodiškai vertinant saugos rizikos valdymo priemonių būseną; ir(v) saugos tyrimus, nagrinėjant konkrečius specifinės operacijos elementus ar procedūras, kaip kasdieninių operacijų, operatyvinių darbuotojų supratimo ir nuomonių bei nuomonių skirtumo ar neaiškumą keliančių vietų problemines sritis ar silpnąsias vietas.

(e) Pokyčio vadybaOrganizacija turėtų sugebėti valdyti dėl pokyčių atsiradusius saugos rizikos faktorius. Pokyčio vadyba turėtų būti dokumentuose numatytas procesas, skirtas identifikuoti išorės ir vidaus polyčius, kurie gali turėti neigiamą poveikį saugai. Jis turėtų išnaudoti organizacijoje veikiančius grėsmės nustatymo, rizikos vertinimo ir švelninimo procesus.(f) Nuolatinis tobulinimasOrganizacija nuolat turėtų siekti gerinti saugos priemones. Nepertraukiamą tobulėjimą galima pasiekti, atliekant:

(1) priemonių, įrangos, dokumentų ir procedūrų reaguojančius ir iniciatyvius vertinimus saugos auditų ir tyrimų metu;(2) darbuotojų darbo iniciatyvų vertinimą, tikrinant, kaip jie vykdo jiems patikėtas saugos pareigas; ir(3) reaguojančius vertinimus, siekiant patikrinti sistemos veiksmingumą, kaip užtikrinama kontrolė ir švelninama rizika.

(g) Reagavimo į avarines situacijas planas (ERP)(1) ERP turėtų būti parengtas, kad numatytų priemones, kurių turi imtis organizacija ar konkretūs asmenys avarinės situacijos metu. ERP turėtų atitikti organizacijos atliekamų darbų mastą, pobūdį ir sudėtingumą.(2) ERP turėtų užtikrinti:

(i) sklandų ir saugų perėjimą iš normalių operacijų prie avarinių;


(ii) saugią darbų tąsą ar grįžimą prie normalių operacijų, kai tai tik tampa praktiškai įmanoma; ir(iii) koordinavimą su kitų organizacijų reagavimo į avarines situacijas planais.


VIDAUS PRANEŠIMŲ APIE ĮVYKIUS SCHEMA(a) Pagrindinis schemos tikslas – tai panaudoti gautą informaciją ir pagerinti organizacijos saugos

priemonių lygį, o ne ieškoti kaltų.(b) Scemos uždaviniai:

(1) užtikrinti, kad būtų atliktas saugos išvadų iš kiekvieno incidento ir avarijos, tarp jų ankstesnių panašių įvykių, įvertinimas, kad būtų galima inicijuoti būtinas priemones; ir(2) užtikrinti, kad būtų išplatintos žinios apie incidentus ir avarijas, kad iš jų galėtų pasimokyti kiti asmenys ir organizacijos.

(c) Schema yra svarbi bendrosios stebėjimo funkcijos dalis ir papildo įprastines kasdienes procedūras bei „kontrolės“ sistemas, tačiau nėra skirta dubliuoti ar keisti kurią nors iš jų. Schema – tai priemonė nustatyti tuos atvejus, kai blogai veikė įprastinė darbo tvarka.

(d) Visi pranešimai apie įvykius, apie kuriuos pateikusio asmens nuomone būtina pranešti, turėtų būti saugomi, nes tokių pranešimų svarba gali paaiškėti vėliau.


MOKYMO KURSAI IR SAUGOS PRANEŠIMAI(a) Mokymas

(1) Visi darbuotojai turėtų baigti saugos mokymo kursus, būtinus vykdyti saugos pareigas.(2) Visų saugos mokymo kursų bylos turėtų būti saugomos.

(b) Ryšys(1) Organizacija turėtų palaikyti ryšį saugos klausimais, kuris:

(i) užtikrina, jog visi darbuotojai žino, kokie saugos vadybos priemonės vykdomos, kurios būtinos atlikti savo saugos pareigas;(ii) perduoda kritinę informaciją apie saugą, ypač susijusią su vertinamais rizikos faktoriais ir analizuojamomis grėsmėmis;(iii) paaiškina, kodėl buvo imtasi konkrečių veiksmų; ir(iv) paaiškina, kodėl taikomos ar pakeistos saugos procedūros.

(2) Reguliarius susitikimus su darbuotojais, kurių metu aptariamos informacija, priemonės ir tvarka, galima panaudoti pateikti informaciją saugos klausimais.



MOKYMO KURSAI IR SAUGOS PRANEŠIMAISaugos mokymo programą gali sudaryti savarankiškas mokymasis, naudojant masinės informacijos priemonių pagalba gautą medžiagą (informacinius biuletenius, skrydžių saugos žurnalus), rengiant užsiėmimus auditorijose, organizuojant distancinį mokymą ar panašų mokymo paslaugų teikėjų siūlomą mokymą.


ORGANIZACIJOS VADYBOS SISTEMOS DOKUMENTAI(a) Organizacijos vadybos sistemos dokumentuose turėtų būti pateikta tokia informacija:

(1) atsakingojo vadybininko pasirašytas pareiškimas, patvirtinantis, kad organizacija nuolat dirbs pagal nustatytus reikalavimus ir organizacijos dokumentus, kaip nurodyta šioje dalyje;(2) organizacijos veiklos apimtis;(3) ORA.GEN.210 (a) ir (b) nurodytų pareigūnų pareigos ir pavardės;(4) organizacijos schema, parodanti pavaldumą tarp ORA.GEN.210 nurodytų pareigūnų;(5) ORA.GEN.215 nurodytos įrangos bendrasis aprašymas ir vieta;(6) tvarka, nurodanti, kaip organizacija užtikrina nustatytų reikalavimų vykdymą;(7) organizacijos vadybos sistemos dokumentų keitimo tvarka.

(b) Organizacijos vadybos sistemos dokumentai gali būti laikomi atskirame vadove arba viename iš vadovų), kaip nurodyta atatinkamose dalyse. Turėtų būti pateikta grįžtamosios nuorodos.


ORGANIZACIJOS VADYBOS SISTEMOS DOKUMENTAI(a) Informaciją dubliuoti keliuose vadovuose nėra būtina. Informaciją galima pateikti bet kuriuose

organizacijos vadovuose (pvz., operacijų vadove, mokymo vadove), kuriuos galima sujungti į vieną.

(b) Organizacija gali nuspręsti kai kurią privalomą informaciją laikyti atskiruose dokumentuose (pvz., apie darbo tvarką). Tuo atveju reikėtų užtikrinti, kad vadovuose būtų tikslios nuorodos į atskirai laikomą dokumentą. Tokiu atveju tokie dokumentai laikomi organizacijos vadybos sistemos dokumentų neatsiejama dalimi.



KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – ORGANIZACIJOS SAUGOS VADYBOS VADOVAS(a) Saugos vadybos vadovas (SMM) turėtų būti pagrindinė priemonė, kurioje

pateikiami saugos sprendimai visai organizacijai. SMM turėtų būti visi saugos vadybos aspektų dokumentai, tarp jų saugos politikos, tikslų, darbo tvarkos ir konkrečių asmenų atsakomybės už saugą.

(b) Saugos vadybos vadove turėtų būti pateikta ši informacija:(1) saugos vadybos sistemos apimtis;(2) saugos politika ir jos tikslai;(3) atsakingojo vadybininko atsakomybė už saugą;(4) pagrindinių saugos darbuotojų atsakomybė už saugą;(5) dokumentuose pateikta kontrolės tvarka;(6) grėsmių nustatymo ir rizikos vadybos schemos;(7) saugos priemonių planavimas;(8) saugos priemonių stebėjimas;(9) avarijų tyrimas ir pranešimai;(10) reagavimo į avarinę situaciją planavimas;(11) keitimo vadyba (tarp jų organizacijos pokyčių, susijusių su atsakomybe už saugą);(12) saugos skatinimas.

(c) SMM gali būti pateikta viename iš organizacijos vadovų.


ATITIKTIES STEBĖSENA – BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Atitikties stebėsenaAtitikties stebėsenos funkcijos įdiegimas ir vykdymas turėtų užtikrinti, kad organizacija stebi, kaip laikomasi šios dalies ir kitų dalių atitinkamų reikalavimų.

(1) Organizacija turėtų nustatyti pagrindinę atitikties stebėjimo funkcijos struktūrą, atitinkančią vykdomą veiklą.(2) Atitikties stebėjimo funkcijos struktūra turėtų atitikti organizacijos dydį ir stebimos veiklos sudėtingumą.

(b) Organizacija turėtų stebėti, kaip laikomasi darbo tvarkos, kurią jie nustatė, kad būtų užtikrintas saugos priemonių veikimas. Tai vykdydama, ji turėtų mažiausiai stebėti:(1) organizacijos privilegijas;(2) vadovus, žurnalus ir bylas;(3) mokymo standartus;(4) vadybos sistemos darbo tvarką ir vadovus.

(c) Organizacijos struktūra(1) Siekiant užtikrinti, kad organizacija pastoviai laikosi šios dalies ir kitų dalių reikalavimų, atsakingasis vadybininkas turėtų paskirti


atitikties stebėjimo vadybininką. Atitikties stebėjimo vadybininko vaidmuo yra užtikrinti, kad organizacijos veikla būtų stebima, siekiant nustatyti, ar laikomasi reglamentuojančių ir kitų papildomų reikalavimų, kuriuos nustatė organizacija, ir ar ši veikla vyksta, stebint funkcinės srities vadovui.(2) Atitikties stebėjimo vadybininkas turėtų būti atsakingas už tai, ar tinkamai įgyvendinta, tvarkoma ir pastoviai peržiūrima bei tobulinama atitikties stebėjimo programa.(3) Atitikties stebėjimo vadybininkas turėtų:

(i) turėti galimybę tiesiogiai kreiptis į atsakingąjį vadybininką;(ii) nebūti vienas iš pareigūnų, nurodytų ORA.GEN.210 (b);(iii) turėti galimybę parodyti reikiamas žinias, išsilavinimą ir patirtį, susijusią su organizacijos veikla, tarp jų žinias ir patirtį iš aplinkos stebėjimo; ir(iv) turėti galimybę patekti į visas organizacijos ir, kai būtina, subrangovų darbo vietas.

(4) Jei tai yra ne kompleksinė organizacija, šią užduotį gali atlikti atsakingasis vadybininkas, jei jis/ji parodė, kad turi pakankamai kompetencijos, kaip nurodyta (c)(3)

(iii).(5) Tuo atveju, jei tas pats asmuo eina atitikties stebėjimo vadybininko ir saugos vadybininko pareigas, atsakingasis vadybininkas, atsižvelgęs į jo/jos tiesioginę atsakomybę už saugą, turėtų užtikrinti, kad abiems funkcijos skiriama pakankamai resursų, įvertinant organizacijos dydį ir veiklos sudėtingumą.(6) Atitikties stebėjimo funkcijos savarankiškumą reikėtų pasiekti, užtikrinant, kad auditus ir patikras atlieka asmenys, kurie neatsako už audituojamą funkciją, darbo tvarką ar produktą.

(d) Atitikties stebėjimo dokumentai(1) Atitinkamuose dokumentuose turėtų būti saugomos reikiamos organizacijos vadybos sistemos dokumentų dalys.(2) Be to, atitinkamuose dokumentuose turėtų būti pateikti:

(i) terminologija;(ii) nustatyti veiklos standartai;(iii) organizacijos aprašymas;(iv) pareigų ir atsakomybės paskirstymas;(v) darbo tvarka, kad būtų užtikrinta reglamentinė atitiktis;(vi) atitikties stebėjimo programa, pateikianti:

(A) stebėjimo programos tvarkaraštį;(B) audito darbo tvarką;(C) pranešimų tvarką;(D) tolesnių ir korekcinių priemonių tvarką; ir(E) bylų tvarkymo sistemą.

(vii) (e)(2) nurodytą mokymo programą;(viii) dokumentų kontrolę.


(e) Mokymas(1) Teisingas ir visapusiškas mokymas yra labai svarbus, siekiant optimizuoti reikalavimų laikimasi kiekvienoje organizacijoje. Kad toks mokymas duotų laukiamus rezultatus, organizacija turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai suprastų organizacijos vadybos sistemos dokumentuose nurodytus uždavinius.(2) Asmenys, atsakingi už atitikties priežiūros funkcijos vadyba turėtų baigti kursus apie tokios užduoties vykdymą. Tokiuose kursuose turėtų vykti mokymas apie atitikties stebėjimo ir vadovų reikalavimus bei susijusių užduočių, audito technikos, pranešimo ir bylų įrašų procedūras.(3) Reikėtų numatyti mokymo laiką visiems darbuotojams, užtikrinantiems atitikties vadybą, ir likusių darbuotojų instruktažui.(4) Laikas ir resursai turėtų priklausyti nuo veiklos masto ir sudėtingumo.


ATITIKTIES STEBĖSENA – BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Atitikties priežiūros funkcijos organizacinė struktūra turėtų atitikti organizacijos dydį ir veiklos

pobūdį bei sudėtingumą. Atitikties priežiūros vadybininkas gali atlikti visus auditus ir patikras pats arba skirti vieną ar keletą auditorių iš organizacijos ar kitur dirbančių darbuotojų, turinčių reikiamos kompetencijos, kaip nurodyta AMC1 ORA.GEN.200(a)(6) punkte (c)(3)(iii).

(b) Nežiūrint į pasirinktą būdą, būtina užtikrinti, kad nenukentėtų audito funkcijos savarankiškumas, ypač tais atvejais, kai auditą ar patikrą atliekantys asmenys taip pat atsako už kitas funkcijas organizacijoje.

(c) Kai atitikties auditus ar patikras atlikti kviečiami pašaliniai darbuotojai:(1) tokie auditai ar patikros vykdomi atitikties priežiūros vadybininko iniciatyva; ir(2) organizacija lieka atsakinga už tai, kad kviečiami darbuotojai turėtų reikiamų žinių, išsilavinimo ir patirties, reikiamų audit oar patikros veiklai atlikti, tarp jų žinių ir patirties atitikties priežiūrai.

(d) Organizacijai tenka visiška atsakomybė už atitikties priežiūros funkcijos efektyvumą, ypač veiksmingą visų korekcinių priemonių įgyvendinimą ir vykdymą.


KOMPLEKSINĖS ORGANIZACIJOS – ATO ATITIKTIES STEBĖSENOS PROGRAMA(a) Patvirtintų mokymo organizacijų (ATOs) atitikties priežiūros audito ir patikrų tipinės sritys yra

šios:(1) mokymo priemonės;(2) faktinis skrydžių ir teorijos mokymas;(3) techniniai standartai.

(b) ATOs turėtų stebėti, kaip laikomasi jų parengtų mokymo ir skrydžių vadovų, kad būtų užtikrintas saugus ir veiksmingas mokymas. Tai atliekant, kur būtina, jos turėtų papildomai stebėti:(1) mokymo tvarką;


(2) skrydžio saugą;(3) skrydžio ir pareigų laiko ribojimus, poilsio reikalavimus ir tvarkaraštį;(4) orlaivio techninę priežiūrą / operacijų sąveiką.


AUDITAS IR PATIKRA(a) Auditas – tai sisteminis, nepriklausomas ir dokumentuose apibrėžtas procesas, skirtas gauti

duomenis ir juos objektyviai įvertinti, kad būtų nustatytas mastas, kaip laikomasi reikalavimų.(b) Patikra – tai nepriklausomas, dokumentuose apibrėžtas atitikties vertinimas stebint ir darant

sprendimus bei atliekant matavimus, testavimus ir kalibravimus, kad būtų nustatyta, kaip laikomasi galiojančių reikalavimų.

AMC1 ORA.GEN.200(b) Vadybos sistema

VEIKLOS MASTAS, POBŪDIS IR SUDĖTINGUMAS(a) Organizaciją reikėtų vertinti kaip kompleksą, kai joje dirba daugiau nei 20 pilną darbo dieną

dirbančių darbuotojų (FTEs), kurių darba susijęs su reglamentu (ES) Nr. 216/20082 ir įgyvendinimo taisyklėmis.

(b) Organizaciją taip pat būtų galima vertinti kaip kompleksą, kai joje dirba mažiau nei 20 darbuotojų (FTEs), kurių darba susijęs su reglamentu (ES) Nr. 216/2008 ir įgyvendinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:(1) sudėtingumo požiūriu pagal sutartį atliekamų licencijuotų darbų apimtis ir mastas;(2) rizikos kriterijų požiūriu, ar atliekami:

(i) skrydžiai, kuriems reikalingi specialūs leidimai, navigacija, atsižvelgiant į skrydžio sudėtingumą (PBN), skrydžiai presto matomumo sąlygomis (LVO), tolimi skrydžiai dvimotoriais lėktuvais (ETOPS), sraigtasparnių iškėlimo operacijos (HHO), sraigtasparnių avariniai medicinos pagalbos skrydžiai (HEMS), naudojamos naktinio matymo atkūrimo sistemos (NVIS) ir gabenami pavojingi kroviniai (DG);(ii) naudojami įvairūs orlaivių tipai;(iii) aplinka (jūroje, kalnuota vietovė ir pan.).

(c) Nežiūrint į (a) ir (b) nurodytus kriterijus, tokios organizacijos visuomet laikomos kaip nekompleksinės:(1) patvirtintos mokymo organizacijos (ATOs), tik vedančios mokymo kursus lengvųjų orlaivių piloto licencijai (LAPL), piloto mėgėjo licencijai (PPL), sklandytuvo piloto licencijai (SPL) ar baliono piloto licencijai (BPL) bei susijusioms kvalifikacijoms ir pažymėjimams gauti;(2) aviacijos medicinos centrai (AeMCs).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 2008 m. vasario 20 d. dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB OJ L 79, 19.3.2008, p. 1.


AMC1 ORA.GEN.205 Veikla pagal sutartį

ATSAKOMYBĖS PASKIRSTYMAS UŽ VEIKLĄ PAGAL SUTARTĮ(a) Organizacija gali pavesti kai kuriuos darbus atlikti pagal sutartį išorinėms

organizacijoms.(b) Tarp organizacijos ir pagal sutartį dirbančios organizacijos turėtų būti sudarytas

susitarimas raštu, kuriame tiksliai nurodyti pagal sutartį atliekami darbai ir galiojantys reikalavimai.

(c) Pagal sutartį atliekami su susitarimu susiję saugos darbai turėtų būti įtraukti į organizacijos saugos vadybos ir atitikties stebėjimo programas.

(d) Organizacija turėtų užtikrinti, kad, reikalui esant, pagal sutartį dirbanti organizacija turi reikiamą įgaliojimą ar leidimą ir turi resursų ir kompetencijos užduočiai atlikti.

AMC1 ORA.GEN.205 Veikla pagal sutartį

ATSAKOMYBĖS PASKIRSTYMAS UŽ VEIKLĄ PAGAL SUTARTĮ(a) Nežiūrint į pagal sutartį dirbančios organizacijos leidimo statusą, pagal sutartį dirbanti

organizacija atsako, kad būtų užtikrinta, jog visiems pagal sutartį atliekamiems darbams būtų nustatoma rizika ir užtikrinta rizikos vadyba, kaip nurodyta ORA.GEN.200 (a)(3), bei vykdoma atitikties stebėsena, kaip nurodyta ORA.GEN.200 (a)(6).

(b) Kai pagal sutartį darbus atliekanti organizacija pati išduota leidimus atlikti darbą pagal sutartį, organizacijos atitiktį užtikrinantis pareigūnas turėtų patikrinti, ar galiojančiame leidime nurodyti pagal sutartį atliekami darbai.

(c) Jei organizacija pagal sutartį dirbančiai organizacijai nurodo atlikti darbą, kuris viršija pagal sutartį dirbančios organizacijos leidimo sąlygas, tai bus vertinama, kad pagal sutartį dirbanti organizacija dirba kaip gavusi samdančios organizacijos leidimą.

AMC1 ORA.GEN.215 Reikalavimai įrangai

ATO MOKYMO KURSAI CPL, MPL AND ATPL IR SUSIJUSIOMS KATEGORIJOMS IR PAŽYMĖJIMAMS(a) Skraidymo mokymo kursus rengiančios ATOs turi turėti šias skrydžių operacijų

priemones:(1) operacijų patalpas su priemonėmis kontroliuoti skrydžių operacijas;(2) skrydžių planavimo patalpas su tokiomis priemonėmis:

(i) reikiamais galiojančiais žemėlapiais ir schemomis;(ii) galiojančia aeronautinės informacijos tarnybos (AIS) informacija;(iii) patvirtinta meteorologine informacija;(iv) ryšio priemonėmis ryšiui su oro eismo valdymo (ATC) tarnyba ir operacijų patalpomis;(v) kita skrydžio saugos medžiaga.

(3) reikiamą skaičių pakankamo dydžio pasitarimo patalpų / kabinų;(4) tinkamas patalpas priežiūros pareigūnams ir patalpas skrydžių instruktoriams rašyti ataskaitas apie studentus, pildyti bylas ir kitus reikiamus dokumentus;(5) patalpas su įranga instruktoriams ir studentams.


(b) Teorinių žinių mokymo kursus rengiančios ATOs teorinių žinių mokymui turi turėti šias priemones:(1) tinkamą auditorijos įrangą rengiamiems studentams mokyti;(2) reikiamą demonstravimo įrangą papildyti teorinių žinių mokymą;(3) radijo ryšio mokymo ir bandymo įrangą;(4) biblioteką su leidiniais, skirtais mokymo programai;(5) mokymo darbuotojų patalpas.

AMC2 ORA.GEN.215 Reikalavimai įrangai

ATO MOKYMO KURSAI CPL, MPL AND ATPL IR SUSIJUSIOMS KATEGORIJOMS IR PAŽYMĖJIMAMS(a) Reikalinga tokia skrydžio operacijų įranga:

(1) skrydžių planavimo patalpos aprūpintos:(i) reikiamais galiojančiais aviacijos žemėlapiais ir schemomis;(ii) galiojančia AIS informacija;(iii) galiojančia meteorologine informacija;(iv) radijo ryšio priemonėmis su ATC;(v) kita skrydžio saugos medžiaga.

(2) reikiamas skaičių pakankamo dydžio pasitarimo patalpų / kabinų;(3) tinkamos patalpos priežiūros pareigūnams ir patalpos skrydžių instruktoriams rašyti ataskaitas apie studentus, pildyti bylas ir kitus reikiamus dokumentus;(4) tinkamos poilsio zonos instruktoriams ir studentams ir, kur būtina, mokymo užduotims;(5) jei ATOs rengia mokymo kursus tik BPL ar LAPL(B), skrydžių operacijų įrangą, nurodytą (a)(l) - (a)(4), galima pakeisti kita tinkama įranga, jei kursai vyksta už aerodromo ribų.

(b) Teorinių žinių mokymo kursams reikalinga tokia įranga:(1) tinkamą auditorijos įrangą rengiamiems studentams mokyti;(2) reikiamą demonstravimo įrangą papildyti teorinių žinių mokymą;(5) mokymo darbuotojų patalpas.

(c) (a) ir (b) nurodytoms funkcijoms atlikti gali pakakti vienos auditorijos.

AMC1 ORA.GEN.220(b) Bylų saugojimas

BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Bylų saugojimo sistema turėtų užtikrinti, kad visas bylas būtų galima gauti per

protingą laiko tarpą. Šios bylos turėtų būti taip saugomos, kad būtų užtikrinta galimybė jas atsekti ir atkurti per nustatytą saugojimo laikotarpį.

(b) Bylos turėtų būti saugomos popieriniu ar elektroniniu formatu arba jais abejais. Taip pat bylas galima saugoti perkeltas į mikrojuostą ar optinį diską.


Bylos turi būti išskaitomos visą saugojimo laikotarpį. Saugojimo laikotarpis prasideda, kai byla sukuriama ar paskutinį sykį papildoma.

(c) Popieriuje saugomų bylų sistemos turėtų naudoti tvirtą medžiagą, kuri atlaikytų normalų pildymą ir saugojimą. Kompiuterinės sistemos turėtų turėti bent vieną dubliuojančią sistemą, kuri atnaujinama per 24 val., padarius naują įrašą. Kompiuterinės sistemos turėtų turėti apsaugas nuo galimybės neteisėtai keisti duomenis.

(d) Visa kompiuterinė įranga, skirta dubliuoti duomenų saugojimą, turėtų būti sumontuota kitose patalpose nei darbiniai duomenys ir aplinkoje, kuri užtikrina, kad ji liks geros būklės. Jei kompiuterinė ar programinė įranga perkeliamos į kitą vietą, reikėtų pasirūpinti, kad visus būtinus duomenis galima gauti per atitinkamoje dalyje nurodytą laikotarpį. Nesant tokiai galimybei, visos bylos turėtų būti saugomos mažiausiai 5 metus.

GM1 ORA.GEN.220(b) Bylų saugojimas

BYLOSMikrojuosteles ar optinius diskus su bylomis galima gabenti bet kuriuo metu. Bylos turi būti įskaitomos kaip orginalios bylos ir tokiomis likti nustatytą saugojimo laikotarpį.


ATO POSKYRIS – Patvirtintos mokymo organizacijos


GM1 ORA.ATO.100 MastasŠiame skyriuje pateikiami reikalavimai visoms pilotų licencijoms bei susijusioms kvalifikacijoms bei pažymėjimams gauti rengiančioms mokymo kursus ATOs.Jis skirtas ATOs, rengiantiems mokymo kursus:(a) LAPL, PPL, SPL ir BPL bei susijusioms susijusioms kvalifikacijoms bei pažymėjimams; ir(b) komercinio piloto licencijai (CPL), daugiapilotės įgulos piloto licencijai (MPL) ir oro linijų

transporto piloto licencijai (ATPL) bei susijusioms susijusioms kvalifikacijoms bei pažymėjimams.


AMC1 ORA.ATO.105 Prašymas

PRAŠYMO FORMA

PRAŠYMO FORMA ATO PAŽYMĖJIMUI GAUTI

Nr. Klausimas Papildoma informacija

1. Mokymo organizacijos, kurioje vyks mokymas, pavadinimas

Adresas, fakso numeris, el. paštas, URL

2. Siūlomi mokymo kursai Teorija ir/ar skrydžių mokymas

3. Mokymo vadovo pavardė Licencijos tipas ir

numeris etatinis /

neetatinis4. Vyriausiojo skraidymo instruktoriaus pavardė kaip (3)

5. Vyriausiojo teorinio mokymo instruktoriaus pavardė

kaip (3)

6. Skraidymo instruktorių pavardės kaip (3)

7. Numatomi naudoti aerodromai / lauko aikštelės Artėjimas tūpti pagal IFR, jei atliekamas

Naktiniai skraidymai, jei atliekami

Oro eismo valdymas

Skrydžio bandymo įranga, jei naudojama

Duomenų grąžinimo įranga, jei naudojama

8. Skrydžių operacijų patalpos Vieta, patalpų skaičius ir dydis

9. Teorinio mokymo priemonės Vieta, patalpų skaičius ir dydis

10. Mokymo priemonių aprašymas FFS, FNPT I, II ir III, FTD 1, 2 ir 3, bei 3, bei BITD

11. Orlaivių aprašymas Orlaivių klasė / tipas

Orlaivių registracija

IFR įranga, jei naudojama

Skrydžių bandymo prietaisai, jei naudojami

12. Siūlomas administravimas ir vadovai: (pateikti

prašymą, jei nurodyta)

(a) kursų programos

(b) mokymo bylos

(c) skrydžių vadovas

(d) mokymo vadovas

13. Smulki informacija apie siūlomą atitikties stebėjimo sistemą

1 pastaba: Jei atsakymai į aukščiau pateiktus klausimus nepilni, atskyrų nurodymu prašymą pateikiantis asmuo turi pateikti smulkią informaciją atskirai.2 pastaba: Skrydžių pagal prietaisus taisyklės (IFR), pilnas skrydžio simuliatorius (FFS), skrydžių ir navigacijos tvarkos treniruoklis (FNPT), skrydžių mokymo prietaisas (FTD), bazinis skrydžių pagal prietaisus mokymo prietaisas (BITD).Aš, (pavardė), (mokymo organizacijos pavadinimas) vardu patvirtinu, kad aukščiau nurodyti asmenys atitinka galiojančius reikalavimus, o aukščiau pateikta informacija yra pilna ir teisinga.(Data) (Parašas)


AMC1 ORA.ATO.llO(b) Reikalavimai darbuotojams

MOKYMO VADOVASPaskirtajam mokymo vadovui (HT) turėtų tekti bendroji atsakomybė, užtikrinant, kad mokymas vyktų pagal nustatytus reikalavimus. Įvairioms orlaivių kategorijoms mokymo kursus rengiančioje ATO HT padeda vienas ar keli paskirtieji pavaduotojai (HT), atsakingi už konkrečius skraidymo mokymo kursus.

AMC1 ORA.ATO.llO(c) Reikalavimai darbuotojams

TEORINIŲ ŽINIŲ INSTRUKTORIAIPrieš skiriant teorinių žinių instruktorius, jie turėtų pademonstruoti savo kompetenciją bandomosios paskaitos metu, naudodami medžiagą, kurią jie parengė numatytomis dėstyti temomis.

AMC1 ORA.ATO.120(a);(b) Bylų saugojimas

ATO MOKYMO KURSAI CPL, MPL AND ATPL IR SUSIJUSIOMS KATEGORIJOMS IR PAŽYMĖJIMAMSSmulki informacija apie antžeminį ir skrydžių mokymą bei skrydžių instruktažą FSTD konkrečiam studentui bei smulkios instruktorių ataskaitos apie daromą pažangą turi būti saugomos studento pažangumo kortelėje. Šioje pažangumo kortelėje turėtų būti visi mokymo programos pratimai. Instruktorius turėtų pasirašyti šioje kortelėje, įvykdžius konkretų pratimą ar atlikus vertinimą.

AMC1 ORA.ATO.125 Mokymo programa

BENDROSIOS NUOSTATOSSkraidymo mokymas FSTD ir teorinis mokymas turėtų būti skirstomas į etapus tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog studentai sugeba pritaikyti žemėje įgytas žinias. Reikėtų atlikti būtinus veiksmus, kad instruktažo metu patyriamos problemos būtų pašalintos vėlesnio mokymo metu.


TIPO KVALIFIKACIJOS MOKYMO KURSAI – LĖKTUVAI(a) Įžanga

(1) Rengiant tipo kvalifikacijos kursų mokymo programą, papildomai prie standartų, nurodytų operacijų tinkamumo duomenyse (OSD), kaip nurodyta konkrečiam tipui reglamente (ES) 1702/20033, ATO taip pat turėtų laikytis kitų jame nurodytų rekomendacijų.

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1702/2003 2003 m. rugsėjo 24 d. nustatantis orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (Part 21) (OJ L 243, 27.9.2003, p. 6). Reglamentą paskutinį kartą pakeitė reglamentas (EB) Nr. 1194/2009 (OJ L 321, 8.12.2009, p. 5).


(2) Kiek įmanoma, tipo kvalifikacijos kursai turėtų užtikrinti, kad antžeminio mokymo, FSTD ir skrydžių mokymo procesas būtų nepertraukiamas ir užtikrintų, kad studentas gautų žinių ir įgūdžių, kurie leistų saugiai ir veiksmingai pilotuoti konkretų orlaivio tipą. Apie studento galimybes tai daryti turėtų būti sprendžiama iš to, ar jis laipsniško žinių tikrinimo ir egzaminų, ATO pažangos skrydžio mokymo vertinimo ir sėkmingo praktinio įgūdžių testo su egzaminuotojo metu pademonstravo patenkinamas teorines žinias apie orlaivį.

(3) Tipo kvalifikacijos kursai paprastai turėtų vykti kaip nepertraukiami visą darbo dieną trunkantys studijų ir mokymo kursai. Tačiau, tokioje situacijoje, kai kursai skirti, kad pilotas galėtų pilotuoti kitą orlaivio tipą, tuo pat metu toliau pilotuojant dabartinį tipą mišriame to paties vartotojo laivyne, kai kuriuos teorinių žinių kursų elementus galima baigti savarankiškai, kai studentas toliau pilotuoja samą tipą.

(b) Variantai(1) Pažintinis mokymas. Kai lėktuvo tipo kvalifikacijos kursuose numatoma rengti mokymą apie to paties tipo variantų pažintinį mokymą, papildomas mokymas gali būti įtrauktas į pradinių tipo kvalifikacijos kursų teorinių žinių mokymą. Skrydžių mokymas gali vykti vienu tipo variantu.(2) Mokymas apie skirtumus. Kai lėktuvo tipo kvalifikacijos kursuose numatoma rengti mokymą apie to paties tipo variantų skirtumų mokymą, pradiniai mokymo kursai turi vykti tik apie vieną variantą. Papildomi mokymo kursai pilotuoti to paties tipo variantus turėtų būti rengiami, sėkmingai baigus pradinius tipo kvalifikacijos kursus. Tačiau šio mokymo apie skirtumus elementai gali vykti numatytais pradinių kursų etapais, suderinus su kompetentinga valdžios institucija.

(c) Teorinių žinių ir skrydžių mokymo programa(1) Mokymo programa turėtų nurodyti teorinių žinių mokymui, FSTD ir, jei nėra patvirtintas nulinis skrydžio laiko mokymas (ZFTT), lėktuvui skirtą laiką. Pradiniai tipo kvalifikacijos kursai turėtų būti rengiami, manant, kad studentas turi minimalią licenciją ir įvykdė patirties reikalavimus dalyvauti kursuose. Kursai, skirti pirmąjai tipo kvalifikacijai daugianarės įgulos orlaivio (MPA) sudėtyje, taip pat turėtų įtvirtinti tipui ar variantui būdingą pagrindinių daugianarės įgulos bendradarbiavimo (MCC) mokymą.(2) Jei ATO ketina rengti mokymo kursus, kuriuose užskaitoma ankstesnė panašių orlaivių, kurių sistemos ar skrydžio procedūros tokios pat kaip naujame tipe, tipo skraidymo patirtis, ATO juos turėtų nurodyti priėmimo į tokius kursus reikalavimuose ir nustatyti minimalų patirties ir kvalifikacijos lygį skrydžio įgulos nariams.(3) ATO gali perduoti mokymo elementus trečiai šaliai. Tokiais atvejais rangovo organizacija turėtų gauti leidimą tokiam mokymui. Jei rangovo organizacija nėra ATO, kompetentinga valdžios institucija ATO tvirtinimo proceso metu turėtų nurodyti rangovo organizaciją ir įsitikinti, kad numatytų mokymo kursų standartai atitinka reikalavimus. Kitus ATO įsipareigojimus, susijusius su studento pažangos stebėsena ir tinkama vadybos sistema, gali vykdyti ATO, kuri siekia gauti leidimą ir kuriai tenka atsakomybė už visus kursus.

ANTŽEMINIS MOKYMAS

(d) Mokymo programa


Antžeminio mokymo programa turėtų numatyti, kad studentas įgyja visišką supratimą apie visų orlaivio sistemų eksploataciją, funkcijas ir nenormalias bei avarines operacijas. Tokio kursų metu taip pat turėtų vykti mokymas apie tokias orlaivio eksploatacijai svarbias sistemas kaip elektroninės skrydžio valdymo sistemos, net jei skrydžio įgula beveik ar visai negali kontroliuoti orlaivio normalaus ar nenormalaus skrydžio metu.

(e) Teorinių žinių instruktažasTeorinių žinių instruktažas turi užtikrinti, kad siekiama įvykdyti šiuos bendruosius studento mokymo tikslus (bet neapsiribojant vien tik jais):

(1) pilnos žinios apie orlaivio struktūrą, jėgainę ir sistemas bei susijusius ribojimus, tarp jų masės ir centruotės, orlaivių eksploatacijos bei skrydžių planavimo;(2) žinios apie kabinoje esančių orlaivio ir jo sistemų valdymo prietaisų ir daviklių išdėstymą ir veikimą;(3) žinios apie sistemos gedimus, jų poveikį orlaivio darbui ir sąveiką su kitomis sistemomis; ir(4) žinios apie normalias, nenormalias ir avarines procedūras.

(f) Patalpos ir mokymo priemonėsATO turėtų įrengti patalpas užsiėmimams auditorijose bei samdyti reikiamos kvalifikacijos ir patyrusius instruktorius. Mokymo priemonės turėtų suteikti studentams galimybę įgyti praktinės patirties apie sistemų eksploataciją, kurios nurodytos teorinių žinių mokymo programoje, ir, daugiapiločių lėktuvų atveju, leistų praktiškai pritaikyti žinias daugianarės įgulos aplinkoje. Patalpos turėtų būti tinkamos savarankiškam studentui mokymuisi, baigus užsiėmimus pagal formalaus mokymo programą.

(g) Kompiuterinis mokymas (CBT)CBT suteikia vertingą teorinio mokymosi šaltinį, kuris leidžia studentams siekti pažangos jiems tinkamu tempu per nustatytą laiko tarpą. Daugelis sistemų užtikrina, kad vyksta mokymo programos temų studijos, ir teigiamas įvertinimas suteikiamas, tik pademonstravus patenkinamas įgytas žinias. Tokios sistemos leidžia mokytis savarankiškai ar nuotoliniu būdu, jei nustatytos reikiamos žinių tikrinimo procedūros. Kai CBT vyksta kaip teorinių žinių instruktažo etapas, studentui turi būti sudaryta galimybė bendrauti su reikiamos kvalifikacijos instruktoriumi, galinčiu pagelbėti studentui sudėtingose srityse.

(h) Savarankiškas mokymasis ir studijos nuotoliniu būduTeorinių žinių mokymo programos elementus galima tinkamai įsisavinti nuotoliniu būdu, jei jis patvirtintas arba mokantis savarankiškai, naudojant CBT. Savarankiškų studijų programoje turi būti numatyta galimybė įvertinti pažangą savarankiškai ar dalyvaujant instruktoriui. Jei savarankiškas mokymasis ar mokymasis nuotoliniu būdu įtrauktas į teorinių žinių mokymosi kursus, kursuose turėtų būti numatyti laikotarpiai įvertinti žinias ir atlikti kontrolinius darbus.

(i) Pažangos kontroliniai darbai ir baigiamasis teorinių žinių egzaminas(1) Teorinių žinių mokymo programoje turėtų būti numatyti įgytų žinių vertinimo kontroliniai darbai. Toks tikrinimo procesas taip pat turėtų numatyti galimybę pakartotinai įvertinti mokymo programos elementus, kad būtų užtikrinta, jog įgytas reikiams žinių supratimas. Tai turėtų būti atliekama pokalbio metu su kvalifikuotu instruktoriumi arba, jei naudojama CBT, savarankiškos patikros priemonių pagalba ir atliekant gilesnę patikrą antžeminių kursų žinių įtvirtinimo etape.(2) Baigiamojo teorinių žinių egzamino metu turėtų būti tikrinamos žinios iš visų mokymo programos sričių. Baigiamąsis egzaminas turėtų vykti kaip kontrolinis darbas raštu su priežiūra (taip pat ir laikant kompiuteriu) be pagalbinės medžiagos


iš kursų medžiagos. Teigiamas 75% įvertinimas rodo, kad pasiektas patenkinamas žinių lygis kursų pažangos etapo testo metu. Studentui turėtų būti nurodytos žinių spragos egzamino metu ir, jei būtina, suteiktos konsultacijos joms pašalinti. Teigiamas teorijos kursų ir baigiamojo egzamino įvertinimas turėtų būti prielaida tęsti tipo kvalifikacijos kursų skrydžių mokymo etapą, nebent kitaip nutartų OSD pagal reglamentą (EC) 1702/2003.

SKRYDŽIŲ MOKYMAS(j) Skrydžių simuliacijos mokymo prietaisai (FSTD)Tipo kvalifikacijos kursai daugiapiločiais lėktuvais turėtų apimti mokymą FSTD.Mokymo FSTD trukmė priklausys nuo lėktuvo sudėtingumo ir nuo ankstesnės piloto patirties. Išskyrus kursus, kurie užskaito ankstesnę patirtį (c.2.), netrumpesnis nei 32 val. mokymas FSTD turėtų būti numatytas daugiapiločio lėktuvo įgulos mokymo programoje, iš kurių mažiausiai 16 val. turėtų vykti įgulos valdomoje FFS. Laiką FFS galima sumažinti, jei kitų kvalifikuotų FSTD, naudojamų skrydžio mokymo programoje, kabinos aplinka, valdymas ir lėktuvo atsakai yra visiškai panašūs. Tokie FSTD gali būti su skrydžio vadybos kompiuterio (FMC) mokymo prietaisais, kurių kompiuterinė ir programinė įranga identiškai atitinka įrangą lėktuve.

(k) Mokymas apie lėktuvą FFS(1) Išskyrus kursus, patvirtintus SFTT, kai kurie mokymo pratimai, paprastai susiję su kilimu ir tūpimu įvairiose konfigūracijose, turėtų būti atliekami lėktuve, o ne FFS. MPAs, kai studento – piloto patirtis yra didesnė nei 500 val. MPS panašaus dydžio ir panašiai skraidančiais lėktuvais, turėtų apimti ne mažiau nei keturis tūpimus, iš kurių vienas turėtų būti tūpimas pilnai sustojant, išskyrus, kai kitaip gali nuspręsti OSD pagal reglamentą (EC) 1702/2003. Kitais atvejais studentas turėtų atlikti ne mažiau nei šešis tūpimus. Šį mokymą lėktuve galima atlikti po to, kai baigtas mokymas FSTD ir sėkmingai išlaikytas tipo kvalifikacijos įgūdžių testas, jei jis neviršija 2 valandų skrydžio mokymo kursų metu.

(2) ZFTT patvirtinti kursaiSpecialios sesijos simuliatoriuje metu prieš skrydį maršrutu su priežiūra (LIFUS) reikėtų įvertinti įvairias sąlygas, pavyzdžiui:

(i) KTT paviršiaus sąlygos;(ii) KTT ilgis;(iii) užsparnių padėtis;(iv) šoninis vėjas ir turbulencija; ir(v) maksimali kilimo masė (MTOM) ir maksimali tūpimo masė (MLM).

(3) tūpimai turėtų vykti pilnai sustojant. Sesija turėtų vykti normalaus skrydžio metu.Ypatingą dėmesį reikėtų skirti riedėjimo technikai.

(i) mokymo metodiką reikėtų suderinti su kompetentinga valdžios institucija, kuri užtikrina, kad studentas moka atlikti išorinę lėktuvo patikrą, prieš atliekant patikrą be priežiūros;


(ii) LIFUS reikėtų atlikti kuo greičiau po specialiosios FFS sesijos;(iii) baigus įgūdžių testą, licencijoje turėtų būti daromas įrašas, tačiau iki pirmųjų keturių kilimų ir tūpimų lėktuvu. Kompetentingos valdžios institucijos nuožiūra licencijoje gali būti nurodoma laikina sąlyga ar daromas laikinas įrašas bei ribojimas.

Kai tarp ATO ir komercinės oro transporto kompanijos sudaroma speciali sutartis, kompanijos įgūdžių (OPC) ir ZFTT medžiagos patikra turėtų vykti, laikantis kompanijos standartinės darbo tvarkos (SOP).

(l) Lėktuvas be FFS(1) Skrydžių mokymas lėktuve, nenaudojant FSTD, negali apimti apimti įgulos resursų vadybos (CRM) or daugianarės įgulos veiksmų kabinoje (MCC) MPA skrydžių mokymo aspektų , o dėl saugos priežasčių negalima atlikti visų avarinių ir neįprastų orlaivio operacijų, numatytų mokymo ir įgūdžių teste. Tokiais atvejais ATO kompetentingai valdžios institucijai turėtų pademonstruoti, kad šių aspektų tinkamą mokymą galima užtikrinti kitomis priemonėmis. Mokymą tik MPA, kai vyksta dviejų pilotų mokymas, nenaudojant FSTD, nemažiau nei 8 skrydžių mokymo valandos skraidančiojo piloto (PF) pareigose turi būti skirtos kiekvienam pilotui. Mokymui vykstant vienpiločiame lėktuve, paprastai reikėtų 10 skrydžių mokymo valandų. Leistina, kad kai kuriais gana nesudėtingais vienmotoriais ir daugiamotoriais orlaiviais be tokių sistemų kaip hermetizacijos, skrydžių vadybos sistema (FMS) ar elektroniniai kabinos vaizduokliai, tokį minimalų skaičių galima sutrumpinti.

(2) Mokant lėktuve paprastai turi būti numatytas būdingas vėlavimas, kol bus pasiekta leistina skrydžio situacija ir konfigūracija, kad mokymas vyktų pagal nustatytą mokymo programą. Tai gali vykti dėl ATC ar kito eismo vėlavimo žemėje prieš kilant, būtino aukštėjimo iki reikiamo aukščio ar perėjimo į mokymui tinkamas zonas bei neišvengiamo poreikio pakeisti orlaivio poziciją atlikti tolesnius ar pakartotinus manevrus ar artėjant tūpti pagal prietaisus. Tokiais atvejais reikėtų užtikrinti, kad mokymo programoje numatomas reikiamas lankstumas, užtikrinantis minimalią reikiamo skrydžių mokymo trukmę.

ĮGŪDŽIŲ TESTAS(m) Baigus skrydžių mokymą, pilotas turi atlikti įgūdžių testą su egzaminuotoju ir

parodyti reikiamą supratimą apie orlaivio eksploataciją, kad būtų suteikta tipo kvalifikacija. Įgūdžių testas vykti baigus skrydžių mokymo programą ir atlikimo sąlygos negali būti nurodytos minimaliuose reikalavimuose ar įtrauktos į patvirtintos skrydžių mokymo programos laiką. Įgūdžių testą galima atlikti FFS, lėktuve ar, esant ypatingoms aplinkybėms, juose abiejuose.

KURSŲ BAIGIMO PAŽYMĖJIMAS(n) HT ar paskirtasis atstovas turėtų patvirtinti, kad, prieš kandidatui atliekant įgūdžių testą,

leidžiantį tipo kvalifikaciją nurodyti piloto licencijoje, buvo baigtas visas mokymas. Jei ATO negali užtikrinti, kad bus atlikti kai kurie mokymo elementai, kuriuos būtina atlikti orlaivyje, ATO gali išduoti pažymėjimą, nurodantį, kad baigtas antžeminis mokymas ir mokymas FSTD.


TIPO KVALIFIKACIJOS MOKYMO KURSAI – SRAIGTASPARNIAI

(a) Įžanga


(1) Rengiant tipo kvalifikacijos kursų mokymo programą, be to, kad būtina laikytis OSD nurodytų standartų nustatytam tipui pagal reglamentą (EC) 1702/2003, ATO taip pat turėtų laikytis jame pateiktų rekomendacijų.

(2) kiek įmanoma, kursuose turėtų vykti integruotas antžeminis, FSTD ir skrydžių mokymas, skirtas užtikrinti, kad studentas galėtų skristi saugiai ir kvalifikuotai ir jam būtų suteikta tipo kvalifikacija. Kursai turėtų būti skirti sraigtasparnio tipui, bet, kur esama variantų, visas kursų pagrindą sudarantis skraidymo ir antžeminis mokymas turėtų būti susietas su vienu variantu.

(b) Variantai(1) Pažintinis mokymas: kai sraigtasparnio tipo kvalifikacija numato, kad to paties orlaivio tipo variantams būtinas pažintinis mokymas, į papildomą pažintinį mokymą pradinių tipo kvalifikacijos kursų metu galima įtraukti teorinį mokymą.(2) Mokymas apie skirtumus: kai sraigtasparnio tipo kvalifikacija numato, kad to paties orlaivio tipo variantams būtinas mokymas apie skirtumus, pradiniai mokymo kursai turėtų būti skirti vienam variantui. Papildomas mokymas skraidyti kitais variantais, esančiame toje pačioje tipo kvalifikacijoje, turėtų vykti, sėkmingai baigus pradinius tipo kvalifikacijos kursus, nors šio mokymo apie skirtumus elementai gali būti įtraukti į pradinių kursų reikiamas pakopas, suderinus su kompetentinga valdžios institucija.

(c) Mokymas sraigtasparnyje ir FSTDMokymo programoje turėtų būti nurodytas skrydžių mokymo sraigtasparnio tipu ir FSTD (FFS, skrydžių mokymo įtaisuose (FTD) ir kituose mokymo įtaisuose (OTS)) trukmę. Kai tinkamas FFS geografiniu požiūriu yra toli nuo įprastinės mokymo bazės, kompetentinga valdžios institucija gali leisti, kad papildomas mokymas vyktų pagal programą tolimoje bazėje.

(d) Įgūdžių testasSkrydžių mokymo programos turinys turi būti skirtas šio tipo įgūdžių testui. FCL dalyje nurodytas praktinis mokymas turėtų būti tinkamai modifikuotas, jei būtina.

Įgūdžių testas gali vykti sraigtasparnyje, FFS arba iš dalies sraigtasparnyje ir FSTD. FSTD panaudojimą įgūdžių lemia skrydžių simuliatoriaus leidimo lygis ir ankstesnė kandidato patirtis. Jeigu FSTD nėra, neįprastas sistemų operacijas galima atlikti kitame sraigtasparnyje, nei tame, kuris skirtas tipo įgūdžių testui.

(e) Etapo pažangos testai ir baigiamasis teorinių žinių egzaminasPrieš visos mokymo programos baigiamąjį teorijos egzaminą mokymo programoje turėtų būti numatyta surengti etapo pažangos testus su kiekvieno etapo teorinių žinių instruktažu. Etapo pažangos testų metu turėtų vertinamos kandidato žinios, baigus mokymo programos etapą.

(f) Mokymo priemonės: antžeminės mokyklos įranga, mokymo prietaisai ir pagalbinės priemonėsATO turėtų būti mažiausiai auditorijos užsiėmimams. Papildomos auditorijų mokymo priemonės ir įranga, tarp jų kompiuteriai turėtų padėti atspindėti kursų turinį ir sraigtasparnio sudėtingumą. Daugiavarikliams ir daugiapiločiams sraigtasparniams skirtų antžeminių mokymo priemonių minimalus lygis turėtų būti toks, kad įranga realiai pavaizduotų kabinos darbo aplinką. Reikėtų skatinti užduočių analizę ir naujausių dirbtinių mokymo technologijų diegimą ir, kur įmanoma, jos turėtų būti sumontuotos mokymo patalpose. Studentai turėtų netrukdomai patekti į mokymo patalpas ir atlikti testus, stebint darbuotojams.


(g) Mokymo prietaisaiFTD ar OTD gali būti naudojami praplėsti mokymą auditorijoje, kad studentui būtų sudarytos galimybės įgyti praktikos ir įtvirtinti teorines žinias. Kur tinkamos įrangos nėra ar ji nėra tinkama, galėtų būti naudojamas atitinkamo varianto sraigtasparnis ar skrydžių simuliatorius. Jei FTD atkuria kitokį to paties sraigtasparnio tipo, apie kurį mokosi studentas, variantą, tai turi vykti skirtumų mokymas ar pažintinis mokymas.

(h) Kompiuterizuotas mokymas (CBT)Kai CBT priemonės naudojamos kaip mokymo įranga, ATO turėtų užtikrinti, kad visą laiką būdi reikiamą kvalifikaciją turintis instruktorius, kai su tokia įranga dirba kursų studentai. Kitu metu nei kartojimo laikotarpiai, prieš ir po CBT užsiėmimų instruktažus turėtų vesti kvalifikuotas antžeminio mokymo instruktorius.

(i) Teorinių žinių instruktažasTeorinių žinių instruktažas turėtų atitikti bendruosius studentų mokymui keliamus tikslus:

(1) gilios žinios apie sraigtasparnio struktūrą, transmisijas, rotorius ir įrangą, jėgainę ir sistemas bei susijusius ribojimus;

(2) žinios apie kabinos valdymo prietaisų padėtis ir veikimą ir sraigtasparnio bei sistemų davikliai;

(3) žinios apie eksploataciją, skrydžio planavimą ir stebėjimą, masė ir centruotą, techninės priežiūros ir papildomos įrangos klausimus;

(4) žinios apie sistemų gedimus, jų poveikis sraigtasparnio skrydžiui ir sąveikai su kitomis sistemomis;

(5) žinios apie normalią, neįprastinę ir avarinę darbo tvarką bei žinių perteikimas studentui apie galimas valdymo problemas prie valdymo galimybių ribos. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į „supratimą apie stiprintuvą“ (taip pat vadinama „hidraulikos užsikirtimą“) tuose sraigtasparnių tipuose, kuriuose tokia problema pasitaiko.

Teorinio instruktažo apimtis ir trukmė priklausys nuo sraigtasparnio tipo sudėtingumo ir šiek tiek nuo ankstesnės studento patirties.

(j) Skrydžio mokymas(1) FSTD

Kvalifikacijos lygis ir tipo sudėtingumas lemia, kokia dalis praktinio mokymo gali vykti FSTD, tarp jo įgūdžių testo. Prieš pradedant įgūdžių testą, studentas turėtų savo kompetenciją įgūdžių testo klausimas praktinio mokymo metu.

(2) Sraigtasparnis (su FSTD)Išskyrus ZFTT patvirtintus kursus, skrydžio laiko dalis sraigtasparnyje turėtų būti tokia, kad būtų galima laikyti įgūdžių testą.

(3) Sraigtasparniai (be FSTD)Kai mokymui naudojamas sraigtasparnis, praktinio mokymo skrydžio laiko dalis turėtų būti tokia, kad būtų galima laikyti įgūdžių testą. Skrydžio mokymo dalis priklausys nuo sraigtasparnio tipo sudėtingumo ir šiek tiek nuo ankstesnės studento patirties.



SKRYDŽIO BANDYMŲ MOKYMO KURSAI – LĖKTUVAI IR SRAIGTASPARNIAI(a) Įžanga

(1) Skrydžio testo mokymo kursai turėtų, kiek įmanoma, užtikrinti, kad antžeminis ir skrydžio mokymas būtų nepertraukiamas procesas, kuris leistų studentui susieti žinias ir įgūdžius, kad skrydžio testas vyktų saugiai ir veiksmingai. Apie studento gebėjimus, ar jis tai gali atlikti, reikėtų spręsti iš to, ar jis parodė patenkinamas teorines žinias apie skrydžių testą pažangos žinių tikrinimo ir egzaminų bei pažangos vertinimo metu, kuriuos atliko ATO skrydžių mokymo metu. Neturėtų būti skirtumo tarp studentui būtinų žinių ir kompetencijos lygio, nepriklausomai nuo studento vaidmens kaip testo piloto ar kito skrydžio testo personalo (pvz., skrydžių testo inžinieriaus) skrydžio įgulos sudėtyje.(2) Skrydžių testo mokymo kursai paprastai turėtų vykti pilnos darbo dienos trukmės vienų studijų ir mokymo kursų metu.

(b) Teorinių žinių ir skrydžių mokymo programa(1) Mokymo programoje turėtų būti nurodytas laikas, skiriamas teorinių žinių mokymui ir skrydžių mokymui.(2) Jei ATO pageidauja rengti skrydžių testo mokymo kursus, kurie užskaito ankstesnę patirtį iš skrydžių testo veiklos, ATO turėtų nustatyti priėmimo į tokius kursus reikalavimus bei apibrėžti minimalų skrydžių testo įgulos nario patirties ir kvalifikacijos lygį.

ANTŽEMINIS MOKYMAS(c) Mokymo programa

(1) Antžeminio mokymo programoje turėtų būti numatyta, kad studentas įgis žinių apie skrydžio testų metodus.

(d) Teorinių žinių instruktažas(1) Mokymas apie teorinių žinių instruktažą turėtų suteikti studentui žinių apie skrydžių testo akademinius reikalavimus.

(e) Patalpos ir mokymo priemonės(1) ATO turėtų įrengti tinkamas patalpas instruktažui auditorijose bei turėti reikiamos kvalifikacijos ir patirties instruktorius. Mokymo priemonės turėtų studentams sudaryti galimybes įgyti praktinės patirties apie skrydžių testą, kuris numatytas teorinių žinių mokymo programoje, ir leisti praktiškai panaudoti žinias, įgytas daugianarės įgulos aplinkoje. Mokymo priemonės turi sudaryti studentui galimybę plačiau mokytis savarankiškai nei numatyta formalioje mokymo programoje.

(f) Kompiuterizuotas mokymas (CBT)(1) CBT yra geras teorinių žinių šaltinis, leidžiantis studentui siekti pažangos pageidaujamu tempu per nustatytą laiko tarpą. Daugelis sistemų užtikrina, kad mokymo programos temos yra pilnai išnagrinėtos, o tolimesnis mokymas nevyksta, kol neparodomas patenkinamas žinių lygis. Tokios sistemos gali sudaryti galimybę mokytis savarankiškai arba nuootoliniu būdu, jei yra įdiegta tinkama žinių patikros darbo tvarka. Kai CBT taikomas, kaip teorinių žinių mokymo dalis, studentui taip pat turėtų būti sudaryta galimybė susisiekti su reikiamos kvalifikacijos instruktoriumi, kuris pagelbėtų įveikti studentui sudėtingas vietas.

(g) Savarankiškas mokymasis ir mokymasis nuotoliniu būdu(1) Teorinių žinių mokymo programos elementus galima įsisavinti nuotoliniu būdu, jei jie yra patvirtinti arba savarankiškai mokantis, ypač taikant CBT. Pažangos vertinimas savarankiškai arba vertinant instruktoriui turėtų


numatytas savarankiškų studijų programoje. Jei savarankiškas mokymasis ar mokymasis nuotoliniu būdu įtrauktas į teorinį mokymą, kursuose turėtų būti nustatytas reikiamas laikotarpis stebėti, kaip įtvirtintos žinios, prieš pradedant skrydžių mokymą.

(h) Pažangos testai ir baigiamasis teorijos egzaminas(1) Teorijos mokymo programoje turėtų būti įtrauktas būtinų žinių įsisavinimo pažangos testas. Šis tikrinimo procesas taip pat turėtų įtraukti galimybę pakartotinai tikrinti mokymo programos elementus, kad būtų užtikrinta, jog būtinos žinios gerai įsisavintos. Tai būtų galima pasiekti, dalyvaujant kvalifikuotam instruktoriui ar naudojant CBT su pasitikrinimo priemonėmis bei tiliau tikrinant antžeminių kursų įtvirtinimo etape.(2) Teorijos mokymas turėtų būti skirtas visoms teorijos mokymo programos sritims. Egzaminas turėtų vykti kaip stebimi žinių testai raštu ar žodžiu be galimybės naudoti kursų medžiagą. Teigiamas pažymys (kokį nustato ATO) rodo, kad kursų pažangos etapo testų metu pademonstruotas patenkinamas žinių lygis. Studentui turėtų būti nurodytos žinių spragos, nustatytos egzamino metu ir, jei būtina, rengiamos konsultacijos joms pašalinti.

SKRYDŽIŲ MOKYMAS

(i) Mokymas lėktuve ir sraigtasparnyje(1) Pilnai pritariama, kad skrydžių mokymas paprastai susijęs su neatsiejamu vėlavimu, siekiant pasiekti tinkamą skrydžio situaciją ir konfigūraciją, būtiną, kad mokymas vyktų pagal patvirtintą mokymo programą. Jie turėtų aprėpti ATC ir kitokius eismo vėlavimus žemėje prieš kilant, esant būtinybei pasiekti reikiamą aukštį ar pereiti į tinkamas mokymo zonas bei atliekant būtiną fizinį orlaivio padėties keitimą, kad būtų atlikti tolimesni ar pakartotiniai manevrai ar artėjimai tūpti pagal prietaisus. Tokiais atvejais reikėtų užtikrinti, kad mokymo programoje būtų numatyta lanksti galimybė užtikrinti minimalų būtiną skrydžių mokymo valandų skaičių.

BAIGIAMASIS SKRYDŽIO PRATIMAS

(j) Baigus skrydžio testo mokymą, testo pilotui ar skrydžio testo inžinieriui turi būti nurodyta atlikti skrydžio pratimą su skrydžio testo instruktoriumi (FTI), kad būtų pademonstruota reikiama skrydžio tikrinimo kompetencija, kad būtų suteikta skrydžio testo kvalifikacija. Baigiamasis skrydžio pratimas turi būti atliekamas tinkamu lėktuvu ar sraigtasparniu.

KURSŲ BAIGIMO PAŽYMĖJIMAS

(k) HT turi patvirtinti, kad studentas sėkmingai baigė mokymo kursus.

AMC1 ORA.ATO.135 Mokomieji orlaiviai ir FSTD

VISOS ATOSs, IŠSKYRUS RENGIANGČIAS SKRYDŽIO BANDYMŲ MOKYMĄ(a) Mokomųjų orlaivių skaičius priklauso turimų FSTD.

(b) Visi mokomieji orlaiviai turėtų:(1) turėti įrangą, kaip nurodyta kursams skirtose mokymo specifikacijose;(2) išskyrus balionus ir vienviečius orlaivius su pagrindiniais valdymo prietaisais, kuriuos akimirksniu gali pasiekti studentas ir instruktorius (pvz., sudvigubintus valdymo prietaisus ar centrinę vairalazdę). Perduodami valdymo prietaisai neturėtų būti naudojami.


(c) Laivyną turėtų sudaryti mokymo kursams tinkantys orlaiviai.1 Orlaiviai turi turėti tinkamą įrangą, leidžiančią imituoti skrydžio pagal prietaisus meteorologines

sąlygas (IMC) ir atlikti skrydžio pagal prietaisus mokymą. Skrydžio mokymui ir testui gauti skrydžio pagal prietaisus kvalifikaciją reikalingas pakankamas kiekis IRD pažymėjimus turinčių orlaivių.

2 Lėktuvų ir sklandytuvų atveju, reikalingi orlaiviai ir sklandytuvai galintys pademonstruoti smuko ir sugebantys išvengti suktuko.

3 Skrydžių instruktoriaus (FI) mokymo kursams reikalingi orlaiviai galintys išeiti iš suktuko pradiniame etape.

4 Sraigtasparnių atveju reikalingi sraigtasparniai, kurias galima atlikti savisuką.5 Nekompleksinės ATO atveju, pakanka vieno orlaivio su nustatytomis mokomojo orlaivio

charakteristikomis.6 Visos FSTD turėtų turėti įrangą, nurodytą kursų mokymo specifikacijose.

AMC1 ORA.ATO.140 Aerodromai ir skrydžių aikštelės

BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Išskyrus oro balionus, baziniuose aerodromuose ar skrydžių aikštelėse ir alternatyviuose

baziniuose aerodromuose, kuriuose vyksta skrydžių mokymas, turėtų būti sumontuota tokia įranga:(1) vienas KTT ar baigiamojo artėjimo tūpti ir kilimo zona (FATO), užtikrinanti, kad mokomasis orlaivis gali normaliai kilti ar tūpti, išlaikydamas visas orlaivio eksploatacijos normas, nustatytas mokomiesiems skrydžiams.(2) vėjo krypties rodyklė, matoma palei žemę iš abiejų KTT galų ar laukimo taškų;(3) reikiamus KTT elektrinius žiburius, jei vyksta naktiniai mokymai;(4) oro eismo tarnyba, i6skyrus nekontroliuojamus aerodromus ar skrydžių aikšteles, kuriose mokymo reikalavimus būtina užtikrinti kitomis nustatytomis oras – žemė ryšio priemonėmis.

(b) Išskyrus ATO, kurios rengia skrydžių testo mokymą, papildomai prie (a), sraigtasparniams skraidymo aikštelėse turėtų būti:(1) apibrėžta zona operacijų mokymui;(2) zona savisukai be variklio; ir(3) zona skrydžiui pakrypus palei žemę.

(c) Oro balionų atveju, ATO naudojamos kilimo aikštelės turėtų užtikrinti normalų kilimą ir perskrydimą virš kliūčių skrydžio trajektorijoje ne mažiau nei 50 pėdų virš žemės.

AMC1 ORA.ATO.145 Išankstiniai mokymo reikalavimai

PRIĖMIMO REIKALAVIMAIATO, rengiančios mokymo kursus, kitoms nei LAPL, PPL, SPL ar BPL ir susijusioms kvalifikacijoms bei pažymėjimams, darbo tvarkoje turėtų nustatyti studentų priėmimo reikalavimus. Priėmimo reikalavimai turėtų užtikrinti, kad studentai turi pakankamai žinių, ypač iš fizikos ir matematikos, kad galėtų dalyvauti kursuose.


II SKYRIUS – PAPILDOMI REIKALAVIMAI ATO, RENGIANČIOMS MOKYMĄ CPL, MPL AND ATPL IR SUSIJUSIOMS KATEGORIJOMS IR PAŽYMĖJIMAMS GAUTI

AMC1 ORA.ATO.210 Reikalavimai darbuotojams

BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Vadybos struktūra turėtų užtikrinti, kad asmenys, turintys patirties ir reikiamos

kvalifikacijos, prižiūri visų kategorijų darbuotojus, kad būtų palaikomi aukšti standartai. Smulkūs nurodymai apie vadybos struktūrą, tarp jų dėl asmeninės atsakomybės, turėtų būti pateikti ATOs operacijų vadove.

(b) ATO kompetentingai valdžios institucijai turėtų pademonstruoti, kad turi pakankamą skaičių kvalifikuotų ir kompetentingų darbuotojų.

(c) Tuo atveju, jei ATO siūlo integruotus kursus, HT, vyriausiasis skraidymų instruktorius (CFI) ir vyriausiasis teorijos mokymo instruktorius (CTKI) turėtų dirbti visą darbo dieną ar dalį dienos, priklausomai nuo siūlomos mokymo apimties.

(d) Tuo atveju, jei ATO siūlo vienus iš šių kursų:(1) modulinius kursus;(2) tipo kvalifikacijos kursus;(3) teorijos žinių instruktažus;HT, CFI ir CTKI pareigos gali būti jungiamos ir jas gali vykdyti vienas ar du asmenys, turintys didelę mokymo patirtį mokymo organizacijoje, dirbant visą darbo dieną ar dalį dienos, priklausomai nuo siūlomos mokymo apimties.

(e) Visų studentų ir skraidymo instruktorių, išskyrus HT, santykis neturėtų viršyti 6:1.(f) Studentų skaičius, vykstant antžeminiam mokymui, kur reikalinga atidi priežiūra ar didelė

praktinio darbo apimtis, neturėtų viršyti 28.

TEORINIO MOKYMO INSTRUKTORIAI(g) Teorinių žinių instruktažus tipo ar klasės kategorijos gauti turėtų vesti instruktoriai, turintys

reikiamą tipo ar klasės kvalifikaciją ar pakankamos patirties aviacijoje ir žinių apie konkretų orlaivį.

(h) Šiam tikslui skraidymo inžinierius, techninės priežiūros inžinierius ir skrydžių operacijų pareigūnas turėtų turėti pakankamos patirties aviacijoje ir žinių apie konkretų orlaivį.

AMC2 ORA.ATO.210 Reikalavimai darbuotojams

MOKYMO VADOVO IR VYRIAUSIOJO SKRYDŽIŲ INSTRUKTORIAUS KVALIFIKACIJA(a) Mokymo vadovas (HT)Paskirtasis HT turėtų turėti ar būti turėjęs 3 metų patirtį kaip HT iki pirmojo paskyrimo, profesionalo piloto licenciją ir susijusias kvalifikacijas ar pažymėjimus, išduotus pagal FCL dalį, susijusius su rengiamais skraidymo mokymo kursais.(b) Vyriausiasis skraidymo instruktorius (CFI)

(1) CFI gali perduoti standartizaciją ir priežiūrą skraidymo instruktoriams. Visais atvejais CFI tenka galutinė atsakomybė už kokybės ir standartų užtikrinimą.(2) Išskyrus tuos atvejus, kai ATO rengia skrydžių tikrinimo mokymą, CFI turėtų atlikęs 1000 valandų skrydžių kaip laivo vadas (PIC). Iš jų mažiausiai 500 valandų


jis turėtų būti vykdęs skrydžių instruktoriaus pareigas, susijusias su rengiamais skraidymo kursais, iš kurių 200 val. gali būti antžeminis mokymas pagal prietaisus.

AMC1 ORA.ATO.230(a) Mokymo vadovas ir skrydžių vadovas

MOKYMO VADOVASIntegruotus arba modulinius skraidymo mokymo kursus rengiančių ATOs mokymo vadovuose turėtų būti nurodyti:

(a) Mokymo planas:(1) Kursų tikslas (ATP, CPL/IR ir pan.)

Pareiškimas, kuriame nurodoma, ką studentas turi pasiekti, baigus mokymą, koks bus atlikimo lygis ir mokymo apribojimai.

(2) Priėmimo reikalavimai (i) Minimalus amžius, išsilavinimas (tarp jų kalba), sveikatos reikalavimai;(ii) konkrečios Šalies – Narės reikalavimai.

(3) Pripažinta ankstesnė patirtis

Turi būti patvirtinta kompetentingos valdžios institucijos, prieš prasidedant kursams.

(4) Mokymo programa Skraidymo programas (vieno ar kelių variklių orlaiviais), skrydžių simuliavimo mokymo programa ir teorinio mokymo programa.

(5) Tvarkaraštis ir mokymo apimtis savaitėmis kiekvienai mokymo programos daliai

Kursų skirstymas ir mokymo programos laiko suderinimas.

(6) Mokymo programa (i) Programų bendrasis skirstymas dienomis ir savaitėmis skraidymui, teorijos mokymui ir mokymui FSTD;(ii) Ribojimai dėl blogo oro;(iii) Programos ribojimai dėl maksimalaus studentų mokymo laiko (skraidymui, teoriniams mokymui ir FSTD), pvz. per dieną, savaitę ar mėnesį;(iv) Ribojimai dėl studentų pareigų vykdymo laikotarpių;(v) Skrydžių su instruktoriumi ir savarankiškai trukmė skirtinguose mokymo etapuose;(vi) Maksimalus skraidymo valandų skaičius dieną ir naktį;(vii) Maksimalus mokomųjų skrydžių skaičius dieną ir naktį;(viii) Minimalus poilsio laikotarpis tarp pareigų vykdymo.

(7) Mokymo bylos (i) Bylų ir dokumentų saugojimo taisyklės;(ii) Lankomumo bylos;(iii) Saugomų mokymo bylų forma;(iv) Asmenys, atsakingi už bylų ir studentų skraidymo knygelėse tikrinimą;(v) Bylų tikrinimo pobūdis ir dažnis;(vi) Įrašų standartai mokymo bylose;(vii) Įrašų darymo skraidymo knygelėse taisyklės.


(8) Mokymas apie saugą (i) Individuali atsakomybė;(ii) Svarbiausieji pratimai;(iii) Avarinių situacijų pratimai (dažnis);(iv) Tikrinimai su instruktoriumi (dažnis įvairiuose etapuose);(v) Reikalavimai prieš pirmą savarankišką skrydį dieną, naktį ar navigaciją ir pan.

(9) Tikrinimai ir egzaminai (i) Skrydis:(A) Pažangos tikrinimas;(B) Įgūdžių tikrinimas.(ii) Teorinis mokymas:A) Pažangos tikrinimas;(B) Teorinių žinių egzaminai.(iii) Leidimas tikrinti;(iv) Kartojimo mokymo prieš pakartotiną tikrinimą taisyklės;(v) Tikrinimo ataskaitos ir bylos;(vi) Egzaminų dokumentų rengimo tvarka, klausimų tipas ir vertinimas, teigiamo balo standartas;(vii) Klausimų analizės ir peržiūros bei papildymo dokumentų peržiūrėjimo tvarka;(viii) Egzaminų perlaikymo tvarka.

(10) Mokymo efektyvumas (i) Asmeninė atsakomybė;(ii) Bendrasis vertinimas;(iii) Ryšys tarp departamentų;(iv) Nepatenkinamo pažangumo (pavienių studentų) nustatymas;(v) Priemonės pagerinti nepatenkinamą pažangumą;(vi) Instruktorių keitimo tvarka;(vii) Maksimalus instruktorių keitimų skaičius studentui;(viii) Grįžtamojo ryšio sistema nustatyti mokymo trūkumus;(ix) Tvarka nutraukti studento mokymą;(x) Drausmė;(xi) Ataskaitos ir dokumentai.

(11) Skraidymo standartai ir lygis įvairiose pakopose

(i) Asmeninė atsakomybė;(ii) Standartai;(iii) Standartizacijos reikalavimai ir tvarka;(iv) Testo kriterijų taikymas.

(b) Instruktažas ir skrydžio pratimai:(1) Skrydžio pratimai Smulkus pareiškimas apie visų mokomųjų skrydžio pratimų

specifikacijas, atlikimo tvarką ir ypatybes.(2) Skrydžio pratimų nuorodų sąrašas

Aukščiau minėtų pratimų sutrumpintas sąrašas, nurodant tik esmę ir ypatybes trumpai informacijai; pageidautina kortelės forma, siekiant palengvinti instruktoriams jų kasdieninį naudojimą.


(3) Kursų struktūra: mokymo pakopos

Pareiškimas, kaip kursai bus skirstomi į pakopas, paaiškinimas kaip minėti skrydžio pratimai pus paskirstomi tarp pakopų ir kaip bus atliekami, kad būtų užtikrintas jų atlikimas pačia tinkamiausia mokymo seka, o svarbiausieji (avariniai) pratimai kartojami reikiamu dažniu. Taip pat turėtų būti nurodytos mokymo programos valandos, skirtos kiekvienai pakopai, ir pratimų grupėms kiekvienoje pakopoje, o taip pat kada atliekami pažangos patikrinimai.

(4) Kursų struktūra: mokymo programos sujungimas į visumą

Būdas, kaip teorinis mokymas ir skrydžių mokymas orlaivyje ir FSTD bus sujungtas į visumą, kad skrydžių mokymo pratimus atliekantys studentai galėtų pritaikyti žinias, gautas iš susijusio teorinio mokymo instruktažo ir skrydžių mokymo.

(5) Studento pažangumas Studento pažangumo reikalavimai ir įtrauktas trumpas, bet specialus pareiškimas, ką studentas turėtų pasiekti, bei nurodytas įgūdžių standartas, kurį jis/ji turi pasiekti, pereinant iš oro pratimų mokymo vienos pakopos prie kitos. Nurodyti minimalius patirties reikalavimus valandų, patenkinamo pratimų atlikimo požiūriu ir pan., kaip būtina prieš svarbius pratimus, pavyzdžiui, naktinį skraidymą.

(6) Instruktavimo metodai ATO reikalavimai, ypač susiję su instruktažais prieš ir po skrydžio, mokymo programos laikymasis ir mokymo specifikacijos, leidimas atlikti savarankiškus skrydžius ir pan.

(7) Pažangumo testai Nurodymai egzaminus vedantiems darbuotojams dėl visų pažangumo testų eigos ir dokumentų pildymo.

(8) Sąvokų žodymas Svarbių sąvokų apibrėžimas(9) Priedai (i) pažangumo testo ataskaitos formos;

(ii) įgūdžių testo ataskaitos formos;(iii) ATO patirties, kompetencijos ir kt. pažymėjimai.

(c) Skrydžių mokymas FSTD:Struktūra kaip (b)

(d) Teorinio mokymo instruktažas:(1) Teorinio mokymo kursų struktūra

Pareiškimas apie kursų struktūrą, taip pat kokia seka vyks kiekvieno dalyko temų mokymas, kiekvienai temai skiriamas laikas, skirstymas į dalykus ir kursų tvarkararaščio pavyzdys. Distancinio mokymo kursams turėtų būti parengtos instrukcijos, kokią medžiagą reikėtų studijuoti individualiems kursų elementams.

(2) Paskaitų planai Kiekvienos paskaitos ar paskaitų grupės aprašymas, nurodant mokymo medžiagą, mokymo priemones, pažangumo testo rengimą ir temų tarpusavio ryšį su kitais mokymo dalykais.

(3) Mokymo medžiaga Naudojamų mokymo priemonių specifikacija (pavyzdžiui, mokymo medžiaga, kursų vadovo nuorodos, pratimai, savarankiško mokymosi medžiaga, įrangos demonstravimas).

(4) Studento pažangumas Studento pažangumo reikalavimai, taip pat trumpas, bet specialus pareiškimas, kokį standartą studentas turi pasiekti ir koks mechanizmas tam bus naudojamas prieš rengian teorijos egzaminą.


(5) Pažangumo tikrinimas Kiekvieno dalyko pažangumo tikrinimo organizavimas, tarp jų nagrinėtų temų, metodų ir dokumentų.

(6) Peržiūros tvarka Tvarka, kurios būtina laikytis, jei kažkurioje kursų pakopoje nepavyksta pasiekti reikiamo standarto, taip pat suderintas priemonių planas ir papildomas mokymas, jei būtina.

AMC1 ORA.ATO.230(b) Mokymo vadovas ir skrydžių vadovas

VISOS ATOSs, IŠSKYRUS RENGIANGČIAS SKRYDŽIO BANDYMŲ MOKYMĄ

OPERACIJŲ VADOVASVisoms integruotus ar modulinius skraidymo mokymo kursus rengiančioms ATO skirtas operacijų vadovas turėtų apimti šiuos klausimus:

(a) Bendrieji klausimai:(1) visų operacijos vadovų tomų sąrašas ir aprašas;(2) administravimas (funkcijos ir vadyba);(3) atsakomybė (visų vadybos ir administracijos darbuotojų);(4) studentų disciplina ir disciplinarinės priemonės;(5) leidimas skristi;(6) skraidymo programos rengimas (orlaivių skaičiaus ribojimas prastu oru);(7) orlaivio valdymas;(8) vado atsakomybė;(9) keleivių pervežimas;(10) orlaivio dokumentai;(11) dokumentų saugojimas;(12) skrydžių įgulos kvalifikacijos bylos (licencijos ir kvalifikacijos);(13) atnaujinimas (sveikatos pažymėjimų ir kvalifikacijų);(14) skrydžio pareigų periodo ir skrydžio laiko ribojimai (skraidantiesiems instruktoriams);(15) skrydžio pareigų periodo ir skrydžio laiko ribojimai (studentams);(16) poilsio pertraukos (skraidantiesiems instruktoriams);(17) poilsio pertraukos (studentams);(18) pilotų skrydžių knygelės:(19) skrydžio planavimas (bendrosios nuostatos);(20) sauga (bendrosios nuostatos): įranga, radijo klaysimosi stebėjimas, pavojai, avarijos ir incidentai (taip pat ataskaitos), saugos pilotai ir pan.

(b) Techniniai klausimai:(1) orlaivį apibūdinančios pastabos;(2) orlaivio tvarkymas (tarp jų kontroliniai sąrašai, ribojimai, techninės priežiūros ir techniniai žurnalai pagal nustatytus reikalavimus ir pan.);(3) avarinė darbo tvarka;(4) radijo ir radijo navigacijos priemonės;


(5) leistini trūkumai (pagal bendrąjį minimalios įrangos sąrašą (MMEL), jei nustatyti;

(c) Maršrutas:(1) eiga (įstatymai, kilimas, maršrutas, tūpimas ir pan.);(2) skrydžio planavimas (degalai, alyva, minimalus saugus aukštis, navigacijos įranga ir pan.);(3) kroviniai (krovinių lapai, masė, centruotė ir ribojimai);(4) oro minimumai (skraidantiesiems instruktoriams);(5) oro minimumai (studentams);(6) mokomieji maršrutai arba zonos.

(d) Darbuotojai – mokymas(1) asmenų, atsakingų už skrydžių personalo standartus/kompetenciją, skyrimas;(2) pradinis mokymas;(3) kartojimo mokymas;(4) standartizacijos mokymas;(5) įgūdžių patikra;(6) kvalifikacijos kėlimo mokymas;(7) ATO personalo standartų vertinimas.


III SKYRIUS – PAPILDOMI REIKALAVIMAI ATOS, RENGIANČIOMS YPATINGO POBŪDŽIO MOKYMĄ

1 skyrius – Nuotolinio mokymo kursai

AMC1 ORA.ATO.300 Bendrosios nuostatos

NUOTOLINIS MOKYMASIS(a) ATO gali rinktis įvairius metodus, kaip pateikti kursų medžiagą. Tačiau ATO turi pildyti

smulkias bylas, kad studentų mokymosi pažanga būtų patenkinama ir atitiktų FCL dalyje pateiktus laiko ribojimus, skirtus moduliniams kursams.

(b) Toliau pateikiamos planavimo nuorodos, kaip ATO turėtų planuoti modulinių kursų nuotolinio mokymosi elementus:(1) prielaida, kad studentas studijuos mažiausiai 15 val. Per savaitę;(2) nuorodos kursų medžiagoje, kokia savaitės studijų apimtis;(3) rekomenduojama kursų struktūra ir mokymosi tvarka;(4) kiekvieno studijų dalyko vienas pažangos tikrinimo darbas kas 15 mokymosi valandų, kuris pateikiamas ATO tikrinti. Papildomi savarankiško vertinimo pažangos darbai atliekami kas 5-10 mokymosi valandų;(5) nustatytas kontakto laikas kursų eigoje, kai studentas turi sąlygas susisiekti su instruktoriumi telefonu, faksu, el. paštu ar internetu;(6) vertinimo kriterijai nustatyti, ar studentas patenkinamai pagal standartą įsisavino numatytus kursų elementus, kad HT ar CGI sprendimu jis galėtų laikyti FCL dalies teorijos egzaminus su didele tikimybe juos išlaikyti;(7) jei ATO rengia nuotolinį mokymąsi IT priemonių pagalba, pavyzdžiui, internetu, instruktoriai nustatytomis priemonėmis turėtų sekti studentų pažangą.

2 skyrius – Nulinio skrydžio laiko mokymo (ZFTT) kursai

AMC1 ORA.ATO.330 Bendrosios nuostatos

PRADINIS LEIDIMASPradiniam leidimui vesti ZFTT vežėjas bent 1 metus turėtų turėti oro vežėjo pažymėjimą atlikti komercinio oro transporto skrydžius. Šį periodą galima sutrumpinti, kai vežėjas ir ATO turi tipo kvalifikacijos mokymo patirties.


FSTD POSKYRIS – REIKALAVIMAI SKRYDŽIŲ SIMULIACIJOS MOKYMO ĮTAISUS (FSTD) NAUDOJANČIOMS ORGANIZACIJOMS IR FSTD KVALIFIKACIJAI

I SKYRIUS - REIKALAVIMAI FSTD NAUDOJANČIOMS ORGANIZACIJOMS

AMC1 ORA.FSTD.100 Bendrosios nuostatos

ATITIKTIES STEBĖJIMO PROGRAMA - FSTD NAUDOJANČIOS ORGANIZACIJOS(a) ĮžangaŠio AMC tikslas yra pateikti papildomą ir specialią informaciją FSTD naudojančiai organizacijai, kaip parengti atitikties stebėjimo programą (CMP), užtikrinančią, kad laikomasi nustatytų reikalavimų.(b) Atitikties priežiūros programa.

(1) Tipinės pagrindinės tikrinimo sritys yra šios:(i) faktinė FSTD eksploatacija;(ii) techninė priežiūra;(iii) techniniai standartai;(iv) FSTD saugos elementai.

(c) Audito apimtisFSTD naudojančios organizacijos turi stebėti, kaip laikomasi nustatytos darbo tvarkos, siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos konkrečios operacijos ir funkcijos. Vykdydami šią veiklą, jos turėtų stebėti:

(i) organizaciją;(ii) planus ir tikslus;(iii) techninės priežiūros darbo tvarką;(iv) FSTD kvalifikacijos lygį;(v) Priežiūrą;(vi) FSTD techninę būklę;(vii) vadovus, formuliarus ir bylas;(viii) atidėtus defektus;(ix) darbuotojų mokymą;(x) orlaivio modifikacijas;(xi) FSTD konfigūracijos vadybą.

AMC2 ORA.FSTD.100 BENDROSIOS NUOSTATOS

ATITIKTIES STEBĖJIMO PROGRAMA - FSTD NAUDOJANČIOS ORGANIZACIJOSViena iš tinkamumo normų, skirta vertinti FSTD eksploataciją, yra pateikta ARINC 433-1 ataskaitoje (2007 gruodžio 14 d. arba jos pataisoje) „Skrydžių simuliacijos kokybės standartiniai matavimai“.


AMC3 ORA.FSTD.100 BENDROSIOS NUOSTATOS

ATITIKTIES STEBĖJIMO PROGRAMA – BAZINIO SKRYDŽIO PAGAL PRIETAISUS KVALIFIKACIJOS ĮTAISUS (BITDs) NAUDOJANČIOS ORGANIZACIJOS(a) Atitikties stebėjimo programoje drauge su atsakingojo vadybininko pareiškimu,

patvirtinančiu, kad atlikta periodinė apžiūra, turėtų būti nurodyta:(1) techninės priežiūros įranga, kuria galima atlikti tinkamą BITD kompiuterinės ir programinės įrangos testavimą ir patikrinti techninės priežiūros tinkamumą;(2) įrašų sistema techninio žurnalo formoje, kurioje per nustatytą laiką įrašomi, paaiškinami ir peržiūrimi defektai, atidėti defektai ir plėtros darbai; ir(3) BITD planinė einamoji techninė priežiūra ir planinio kvalifikacijos testo atlikimo vadovas (QTG), nurodant reikiamą žmonių skaičių, kad būtų patikrinti BITD eksploatacijos periodai ir planiniai techninės priežiūros darbai.

(b) Reikėtų parengti planinių audito tvarkaraštį ir rengti periodines apžiūras, siekiant patikrinti, ar buvo atlikti reikiami korekciniai veiksmai. Auditorius turėtų būti susipažinęs su BITD.

GM1 ORA.FSTD.100 BENDROSIOS NUOSTATOS

ATITIKTIES STEBĖJIMAS - FSTD NAUDOJANČIOS ORGANIZACIJOS - BENDROSIOS NUOSTATOS(a) Atitikties stebėjimo (CM) koncepcija yra pagrindinis reikalavimas FSTD

eksploatuojančioms organizacijoms. Veiksminga CM funkcija yra gyvybiškai svarbi, struktūriškai patikimai užtikrinant įtaisų eksploataciją, siekiant užtikrinti, kad išlaikomi CS-FSTD(A) ir CS-FSTD(H) techniniai standartai ir jie lieka veiksmingomis mokymo priemonėmis. Veiksminga CM funkcija taip pat svarbi, padedanti užtikrinti pratęsto pakartotinio vertinimo laikotarpio lygį, kurį nustatė ORA.FSTD.225(b).

(b) Šios nuorodos buvo parengtos, siekiant pateikti papildomą medžiagą, kuri pagelbėtų FSTD eksploatuojančioms organizacijoms ir kompetentingoms valdžios institucijoms, rengiant veiksmingą CM, kuri atitiktų nustatytus reikalavimus ir užtikrintų aukščiausius mokymo standartus.

(c) Papildomoje GM pateikiamas FSTD eksploatuojančioms organizacijoms skirtas atitikties kontrolinis sąrašas (GM2 ORA.FSTD.100) ir nurodymai, kaip pasirengtikompetentingos valdžios institucijos vertinimui (GM3 ORA.FSTD.100). Kompetentingos valdžios institucijos turėtų naudoti atitikties kontrolinius sąrašus, kaip standartinį kontrolinį sąrašą, skirtą tikrinti elementus, kurie, kaip manoma, yra FSTD eksploatuojančios organizacijos CM funkcijoje. Organizacija mažiausiai turėtų pildyti kontrolinio sąrašo antrąjį stulpelį, nurodant reikiamą vadovą ar darbo tvarką visiems nurodytiems CM funkcijos elementams. Papildomą informaciją galima pateikti trečiajame stulpelyje, siekiant palengvinti kontrolinio sąrašo vertinimą. Tai būtų galima pateikti kompetentingai valdžios institucijai. Šio kontrolinio sąrašo naudojimas turėtų pagelbėti, siekiant užtikrinti kompetentingos valdžios institucijos nuoseklų požiūrį ir taip pat FSTD eksploatuojančioms organizacijoms pateikti papildomas nuorodas apie visus CM funkcijos elementus, kurių tikisi kompetentinga valdžios institucija. Nuorodos pateikiamos, kad padėtų FSTD eksploatuojančioms organizacijoms pasirengti valdžios institucijos auditams.

(d) CM dokumentai gali būti saugomi elektroniniu būdu, jei galima pademonstruoti būtiną kontrolę. Tai turėtų apimti popierinių kopijų, kuriuos galima atsiųsti individualių asmenų naudojimui, kontrolę. Rekomenduojama, kad tokios kopijos automatiškai būtų sukurtos kaip nekontroliuojamos siuntimo proceso metu. Nors leistina, kad ant bendrųjų dokumentų gali būti elektroniniai parašai,


ant kandidato saugomos CM vadovo popieriuje spausdintos kopijos turėtų būti rašalu parašytas parašas.

(e) Reikėtų pripažinti, kad koks bebūtų CM parengtas, jis neįsigalios, kol taps neatsiejama dalis būdo, kaip veikia organizacija. Joje nurodoma privaloma darbo tvarka, kad būtų užtikrinta atitiktis su galiojančiais reikalavimais, ir atitikties stebėjimo programa (CMP), kad būtų galima stebėti šios darbo tvarkos vykdymą. Tinkamai parengtas CM užtikrins, kad nuolatinį aukščiausio lygio mokymo priemonės veikimą. Jei CM laikomas kaip priedas prie esamos darbo tvarkos, jis taps našta ir niekuomet nebus visiškai efektyvus. Taip pat reikėtų pažymėti, kad atitikties kontrolė ar patikra tėra maža CM dalis. Jei CM veikia veiksmingai, tokios patikros kaip apskraidymai turėtų įprastiniu metodu, leidžiančiu aptikti nežymius eksploatacijos sutrikimus. Sisteminius defektus turėtų padėti aptikti CMP.

(f) Kompetentinga valdžios institucija turėtų įsitikinti, kad atsakingasis vadybininkas geba užtikrinti reikiamą resursų lygį, būtiną FSTD darbui. Gilios žinios apie FSTD reikalavimų standartus nėra būtinos, pakanka žinoti, kokia tenka atsakomybė, kad būtų užtikrintas tinkamas FSTD veikimas. Atitikties priežiūros vadybininko vertinimas turėtų būti skirtas nustatyti, ar skiriamas asmuo turi pakankamai žinių ir CM vadybos bei FSTD veikimo patirties, kad galėtų tvarkyti atitikties stebėjimo sistemą (CMS) FSTD eksploatuojančioje organizacijoje. Tam reikėtų turėti darbo patirties atitikties priežiūros srityje ir pakankamai žinių apie FSTD bei techninius standartus, kuriuos FSTD turėtų atitikti.

(g) Jei FSTD eksploatuojanti organizacija yra sertifikuota pagal tarptautinį kokybės standartą, ji turėtų garantuoti, kad pilnai taiko ORA dalies organizacijos reikalavimus ir užtikrina kvalifikacijos bazę.

(h) Mažose organizacijose leistina sujungti atitikties priežiūros vadybininko ir atsakingojo vadybininko pareigas. Kitose organizacijose, turinčiose kelis pažymėjimus ir dirba keliose vietose, būtų naudinga bendrajam atitikties priežiūros vadybininkui skirti bendrą CM funkciją. Tačiau svarbu, ypač kur vietovės geografiniu požiūriu nutolusios, kiekvienoje vietoje būtų paskirtasis atstovas ir, jei įmanoma, kiekvienam pažymėjimui. Šiems vadybininkams turėtų būti suteikta CM vadybininko atsakomybė kasdieninei CM veiklai vietovėje pagal skirtas funkcijas bei būtų tiesiogiai pavaldus bendrajam vadybininkui. Taip pat būtina užtikrinti, kad vietiniai atstovai taip pat yra tinkami vietos kompetentingai valdžios institucijai. Daugeliu atveju vietiniai atstovai gali vykdyti kitas funkcijas papildomai prie šios veiklos. Tai leistina, jei išlaikomas būtinas atitikties priežiūros veiklos nepriklausomumas.

(i) Kaip visumoje, CM pradžioje pateikiami reikalavimai, kurių sistema turi laikytis. Jie apima techninius standartus, šiuo atveju atitinkamas CS-FSTD(A)/(H) dalis ir kitus specialiuosius standartus, pavyzdžiui sveikatos ir saugos taisykles, ir atitikties stebėjimo tikslus, kaip defektų rodikliai ir šalinimo intervalai, bei FSTD patikimumo tikslus. CM turėtų apibrėžti procesą, kaip šiuos standartus užtikrina darbuotojai, kuriems jie skirti.

(j) Sekanti CM dalis – tai dalis, kurioje išdėstytos einamosios procedūros ar darbo praktika, kurios pagalba pasiekiami standartai. Šiose procedūrose turėtų būti nurodytos pranešimų apie defektą sistemos, defekto šalinimo procesai, aptikties mechanizmai, prevencinės techninės priežiūros programos, atsarginių dalių tvarkymas, įrangos kalibravimas ir prietaisų konfigūracijos vadyba. Jose turėtų būti nurodytos patikros, kad būtų galima įvertinti atliktų veiksmų tinkamumą. Šios procedūros ir standartai turėtų būti lengvai prieinami visiems, užsiimantiems FSTD technine priežiūra ir kasdieniniu veikimu.


(k) Trečioji CM dalis – tai metodas, kaip FSTD eksploatuojanti organizacija patvirtina, kad įtaisas atitinka nustatytus standartus ir eksploatuojama pagal nustatytas procedūras. Tai – atitikties stebėjimo procedūra (CMP) ir joje pateikiami audito metodai, pranešimų ir korekcinių priemonių darbo tvarka ir grįžtamasis ryšys, vadybos apžvalgos bei visų FSTD eksploatacijos aspektų audito tvarkaraščiai.

(l) Visais požiūriais pats svarbiausias CM aspektas yra žmonės. CM pateikiamas darbuotojų atsakomybių apibrėžimas ir turėtų būti pateikta resursų, siūlomų užtikrinti FSTD veikimą, minimalių lygių deklaracija ir pagalbos lygiai bei teikiamas vadybos personalas. Resursų lygis gali priklausyti nuo tokių veiksnių, kaip vietiniai sveikatos ir saugos reikalavimai, įrenginio naudojimas savaitgaliais ir/ar naktį ir pan. CM taip pat pateikiamas darbuotojams būtinų įgūdžių ir patirties apibrėžimas bei reikiamų mokymo programų apibrėžimas. Mokymo reikmėse nurodomas techninis mokymas ir auditavimo mokymas, tarp jų QTG atlikimas ir patikra bei skrydžių įgulai skirta apskraidymo technika.

(m) CM dokumentai gali būti pateikti kaip keletas dokumentų, jeigu šiuose dokumentuose yra tinkamos nuorodos, kad būtų galima atsekti sistemą abiem kryptimis nuo pradžios iki galo. Visose organizacijose, išskyrus mažąsias, turėtų būti nemažiau nei du dokumentai:(1) Pirma, CM vadovas, pateikiantis politiką, terminus, organizacijos schemas ir atsakomybę, visų sistemos procesų apžvalgą, tarp jų skirtų užtikrinti reglamentuojančią atitiktį, kaip QTG atlikimas ir apskraidymai (skirtus funkcijų ir subjektyviems testams), CMP, įskaitant audito tvarkaraštį ir audito atlikimo tvarką, tarp jos pranešimų ir korekcinių priemonių tvarkas. Be to, CM vadove turėtų būti tiesiogiai nurodyti ar pateikta nuoroda apie įgūdžius ir patirtį bei susijusį mokymą.(2) Antra, darbo tvarkos vadovas, pateikiantis programinės ir kompiuterinės įrangos kontrolės tvarką, konfigūracijos kontrolės tvarką, nurodant, pavyzdžiui, mokymo krūvių kontrolę, vizualių modelių atnaujinimus, navigacijos ir instruktoriaus darbo vietų (IOS) duomenų bazes, QTG atlikimo ir tikrinimo tvarką, apskraidymo procedūras, techninės priežiūros tvarką, taip pat defektų šalinimą ir prevencinės techninės priežiūros procesus. Taip pat turėtų būti įtrauktos standartinės formos ir kontroliniai sąrašai.

(n) CM dokumentuose taip pat saugomos visos bylos, kaip techniniai žurnalai, QTG tvarka, apskraidymo ataskaitos ir techninės priežiūros darbų kortelės.

(o) Organizacijose, kurioms išduoti keli pažymėjimai, gali būti atskiras ir modulio tvarkos vadovai su vienu CM vadovu, skirtą visiems leidimams.

(p) Svarbu suprasti skirtumą tarp atitikties užtikrinimo ir atitikties kontrolės. Veiksmingame CM pateikiami jų abiejų elementai. Atitikties kontrolė paprastai užtikrinama, atliekant produkto patikrą, ji patvirtina, kad patikros metu produktas atitinka nustatytą standartą.

(q) Atitikties užtikrinimo elementas yra svarbus, siekiant užtikrinti standartą per visą laikotarpį tarp gaminio (FSTD) patikrų. CMP procesai apibrėžiami, kaip būtini užtikrinti įsitikinimą, kad FSTD aprūpinamas ir techniškai aptarnaujamas pagal aukščiausius įmanomus standartus ir atitinka nustatytus reikalavimus. Vidaus audito programa rengiama, siekiant patvirtinti, kad laikomasi procesų ir jie yra veiksmingi. Paprastai kompetentinga valdžios institucija prižiūri sertifikuotą organizaciją, taikydama audito procesą ir sistemą, tačiau FSTD atveju kompetentingos valdžios priežiūra numato patikros elementą pakartotino FSTD vertinimo forma.

(r) Papildomai prie normalaus proceso ir sistemos audito atitikties užtikrinimo audito tvarkaraštis turėtų numatyti tvarkaraštį kiekvieno FSTD apskraidymams ir QTG atlikimą per audito metus.


(s) Audito darbo tvarkoje turėtų būti pateikti: pareiškimas apie apimtį, planavimas, audito inicijavimas, duomenų rinkimas, analizė, pranešimas apie surinktus duomenis, korekcinių priemonių identifikavimas ir patvirtinimas bei grįžtamasis ryšys, tarp jų pranešimas kompetentingai valdžios institucijai apie rimtus trūkumus. Papildomai prie CM ir darbo tvarkos vadovų, paskelbtos medžiagos apžvalgoje gali būti aprskraidymo ataskaitos, techniniai žurnalų lapai, techninės priežiūros bylos ir konfigūracijos kontrolės bylos.

(t) Papildomai prie pagrindinių žinių apie FSTD reikalavimus ir veikimą, pageidautina, kad auditoriai būtų baigę kursus apie CM ir audito atlikimo techniką.

(u) Įtaiso eiliniai apskraidymai – tai specialioji audito programos dalis. Svarbu, kad pilotams, kuriems skirtos šios užduotys, turėtų pakankamai patirties. Jie turėtų turėti tipo kvalifikacijos instruktoriaus/egzaminuotojo (TRI/TRE) kvalifikaciją bei simuliatoriaus vertinimo, kurį atlieka kompetentinga valdžios institucija, patirties. Tokių pilotų skyrimas gali sukelti sunkumų nepriklausomoms FSTD naudojančioms organizacijoms, nesusijusioms su oro linijomis. Organizacijai gyvybiškai būtina užtikrinti, kad vartotojai žinotų apie apskraidymų, kaip nuolatinio kvalifikacijos palaikymo, svarbą ir būtinumą pagelbėti tinkamos kvalifikacijos pilotams, vykdant užduotis. Verta pažymėti, kad simuliatoriaus naudotojai turi įsitikinti, kad įvertintas nuolatinis naudojamų mokymo įtaisų tinkamumas, kaip CMP dalis. Dalyvavimas apskraidymuose leidžia užtikrinti šį būtinumą

(v) Nors sutinkama, kad audito skaičius organizacijoje, turinčioje vieną įtaisą, būtų žymiai mažesnis nei didelėje organizacijoje su keliais įtaisais, CMP turėtų atitikti tokius pačius kriterijus ir apimti visus eksploatacijos aspektus per 12 mėnesių laikotarpį. Visą laiką reikėtų užtikrinti, kad audito personalas būtų nepriklausomas. Audito programa, nežiūrint į tai, ar skirta pilnam auditui ar taikant kontrolinio sąrašo sistemą, turi būti pakankamai plati, kad užtikrintų būtiną patikimumo lygį, kad įtaiso techninė priežiūra ir eksploatacija vyksta pagal aukščiausius įmanomus standartus. Tai apima korekcinių priemonių ir grįžtamojo ryšio procesų stebėjimą ir peržiūrą.

(w) Sėkmingas subrangovų, kurie atlieka svarbų vaidmenį teikiant tokias paslaugas kaip techninė priežiūra ir inžinerijos paslaugos, panaudojimas FSTD naudojančioje organizacijoje priklauso nuo subrangovo, dirbančio pagal organizacijos CM. Visi reikalavimai, kurių turi laikytis organizacija, taip pat galioja subrangovui. Organizacijai tenka atsakomybė, kad bus užtikrinta, jog subrangovas laikosi CM.

(x) Svarbu, kad CM būtų teisingai suprantama ir ją taikytų visi darbuotojai bei visi darbuotojai būtų baigę reikiamus kursus, ne vien tik tiesiogiai susiję su CM naudojimu, kaip atsakingasis vadybininkas, atstovai ir auditoriai. Tiesiogiai su CM susijusiems darbuotojams rengiamuose kursuose turėtų vykti mokymas apie audito techniką ir taikomus techninius standartus. CM pažintinis mokymas turėtų būti pradinio ir kartojimo mokymo kursų integruota dalis. Taip pat ypatingai svarbus yra atnaujintas mokymas apie techninius standartus.

(y) Veiksmingas CM turi atlikti veiksmingumo vertinimą. Organizacija turėtų nustatyti eksploatacijos priemones, kurias būtų galima lyginti su tikslais. Tokias priemones, dažnai nurodomas kaip metrikos, turėtų peržiūrėti kompetentinga valdžios institucija, kaip CM organizacijos priežiūrą ir pakartotinių vertinimų metu.Be to, jos turėtų sudaryti dalį duomenų, peržiūrimų planinių vadybos peržiūrų, kaip dalies CM, metu.

(z) ARINC 433 pateikia geras nuorodas FSTD atitikties matavimui. Metrikos turėtų stebėti ne vien individualų FSTD veikimą, bet stambiose organizacijose – kaip kiekvienas FSTD veikia kaip laivyno dalis. Taip pat rekomenduotina, kad metrikų duomenys būtų


nuolat siunčiami FSTD gamintojams, kad būtų galima stebėti bendrąsias problemas, kaip konstravimo klausiami, kuriuos galima spręsti viso laivyno mastu.

48 psl. iš 68


GM2 ORA.FSTD.100 Bendrosios nuostatos

ATITIKTIES STEBĖJIMAS - FSTD NAUDOJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VERTINIMAS

ATITIKTIES STEBĖJIMO VERTINIMAS FSTD

EKSPLOATUOJANČIOSE ORGANIZACIJOSE

Organizacija:

Tikrinta įmonė:

Tikrinimo data:

Atsakingasis vadybininkas:

Atitikties stebėjimo vadybininkas:

FSTD skaičius ir tipas:

CM vadovo nuoroda:

Audito sritis CM/Proc Nuoroda

Komentarai Patenkinamas

Taip/Ne

1. ATSAKINGASIS VADYBININKAS

Ar paskirtas atsakingasis vadybininkas (AV), kuriam tenka galutinė atsakomybė už atitikties stebėjimą?

Ar atsakingajam vadybininkui suteikta bendroji teisė užtikrinti, kad visos būtinos priemonės būtų finansuojamos ir vykdomos pagal kompetentingos valdžios institucijos standartus?

Ar parengtas ir į CM vadovą įtrauktas atsakingojo vadybininko pasirašytas formalus atitikties politikos pareiškimas?


2. ATITIKTIES STEBĖJIMO VADYBININKAS

Ar paskirtas atitikties stebėjimo vadybininkas (CM vadybininkas)?

Ar sujungtos CM vadybininkos ir AV pareigos? Jei taip, ar užtikrinta, kad atitikties auditai būtų nepriklausomi?

Ar CM vadybininkui tenka galutinė atsakomybė ir suteikta teisė:a) vertinti, ar laikomasi standartų; irb) užtikrinti, būtų nustatytas, įgyvendintas ir atnaujinamas atitikties stebėjimas

Ar CM vadybininkas gali netrukdomas patekti pas AV?

Ar CM vadybininkas gali patekti į visas FSTD eksploatuojančios organizacijos vietas ir, jei būtina, subrangovo organizaciją?

3. ATITIKTIES STEBĖJIMAS (CM)

Ar naudotojas nustatė, kad vyktų CM?Ar CM tinkamai išdėstytas dokumentuose? (žr. 4 skyrių)

Ar CM suskirstytas į dalis pagal naudotojo dydį ir sudėtingumą?

Ar CM nurodytas:a) atitikties stebėjimas pagal nustatytus techninius standartus;b) korekcinių priemonių nustatymas ir asmenų, atsakingų už šalinimą, skyrimas;c) grįžtamojo ryšio sistema su atsakinguoju vadybininku, siekiant užtikrinti, kad korekcinės priemonės būtų įgyvendintos;d) žymių trūkumų pranešimas kompetentingai valdžios institucijai;e) atitikties stebėjimo programa nustatyti, ar nuolat tikrinama atitiktis pagal nustatytus reikalavimus, standartus ir darbo tvarką?

a)

b)

c)

d)

e)


Ar nustyta CM vadybininko atsakomybė ir numatyta:a) korekcinių priemonių programos priežiūra?b) užtikrinimas, kad korekcinėse priemonėse būtų numatyti būtini elementai;c) vadyba su nepriklausomu korekcinių priemonių vertinimu, įgyvendinimu ir vykdymu;d) korekcinių priemonių programos efektyvumo vertinimas.

a)

b)

c)

d)

Ar numatytas tinkamas finansavimas ir žmonių resursai, kad būtų užtikrintas CM?

Ar kiekvieną ketvirtį vyksta CM vadybos vertinimai/peržiūros?

Ar vadybos vertinimas užtikrina, kad CMS veikia veiksmingai, yra pakankamos apimties ir gerai įformintas dokumentuose?

Ar vadybos vertinimas užtikrina, kad CMS veikia veiksmingai, yra pakankamos apimties ir gerai įformintas dokumentuose?

Ar atitikties stebėjimo programa nustato būtinus procesus ir asmenis organizacijoje, kurie baigę kursus, turi patirties ir atsakomybės bei teisių, kad galėtų:a) nustatyti tvarkarašti ir atlikti kokybės inspekcijas bei auditus, tarp jų neplaninius auditus, kai būtina;b) nustatyti ir bylose nurodyti problemas ar trūkumus bei faktus, būtinus pagrįsti tokias problemas ar trūkumus;c) inicijuoti ar rekomenduoti, kai spręsti problemas ar trūkumus nustatytais pranešimo kanalais;d) patikrinti, ar sprendimai įgyvendinti per nustatytą laiką.

a)

b)

c)

d)


Ar pakanka auditorių resursų ir ar jie gali pademonstruoti reikiamą nepriklausomumo lygį?

Ar auditoriai tiesiogiai pavaldūs atitikties stebėjimo vadybininkui?Ar nustatytas audito tvarkaraštis kas 12 mėnesių apima šias sritis:

a) organizacija a)

b) planai ir tikslai b)

c) techninės priežiūros procedūros

c)

d) FSTD kvalifikacijos lygis d)

e) priežiūra e)

f) FSTD techninė būklė f)

g) vadovai, žurnalai ir bylos g)

h) defektų atidėjimas h)

i) personalo mokymas i)

j) orlaivis ir simuliatorius j)

k) konfigūracija l) vadyba, tarp jų tinkamumo skristi direktyvųKaip auditas registruoja pažeidimus?Ar nustatyta tvarka užtikrinti, kad šalinti pažeidimams būtų rengiamos korekcinės priemonės?

Ar atitikties stebėjimo programa:a) tikslib) pilnac) lengvai pasiekiama?

a)b)c)

Ar nustatyta tinkama ir veiksminga tvarka, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su CM?


Ar nustatyta tinkama ir veiksminga tvarka, skirta užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už CM vadybą, baigtų kursus, skirtus:a) įžangai apie CM koncepciją;b) atitikties vadybą;c) atitikties užtikrinimo koncepciją;d) CM vadovus;e) audito techniką;f) ataskaitas ir bylas;g) kaip CM leidžia nuolat gerinti organizacijos darbą.

Ar vedamos reikiamos mokymo bylos?

Ar CM veikla sutarčių pagalba perduodama išorinėms agentūroms?Ar sudarytos sutartys su organizacijomis ir subrangovais aiškiai apibrėžia teikiamas paslaugas ir standartus?

Ar nustatyta tvarka, skirta užtikrinti, kad subrangovas turėtų būtinus leidimus/įgaliojimus?

Ar nustatyta tvarka, skirta užtikrinti, kad subrangovas turėtų reikiamą techninę kompetenciją?

4. CM VADOVAS

Kokia dabartinė CM vadovo būklė – pataisos ir išleidimo data?

Ar nustatyta tvarka, kad kontroliuojamos kopijos ir CM vadovo platinimas?

Ar CM vadovą pasirašo atsakingasis vadybininkas ir atitikties stebėjimo vadybininkas?


Ar CM vadove tiesigiai ar pateikiant nuorodą į kitą dokumentą pateikiamas:a) organizacijos aprašymasb) nuoroda į FSTD techninius standartus

c) pareigų ir atsakomybės paskyrstymas

d) audito darbo tvarkae) pranešimo tvarkaf) tolesnių ir korekcinių priemonių tvarkag) dokumentų saugojimo politikah) mokymo bylos?Ar nustatyta dokumentų saugojimo politika, apimanti:a) audito tvarkaraščiusb) patikros ir audito ataskaitasc) reagavimą į pažeidimusd) ataskaitas apie korekcines priemonese) atskaitas apie tolesnę eiga ir priemonių pabaigąf) vadybos vertinimo ataskaitasAr CM vadove tiesiogiai ar pateikiant nuorodą nurodomi dokumentai ir kasdieninės FSTD eksploatacijos darbo tvarka, o taip pat:a) defektų pranešimo sistemos;b) defektų šalinimo procesai;c) atsekimo mechanizmai;d) prevencinės programos;e) atsarginių dalių tvarkymo tvarka:f) įrangos kalibravimas;g) įtaiso konfigūracijos vadyba, o taip pat vizualiosios, IOS ir navigacijos duomenų bazės;h) konfigūracijos kontrolės sistema, skirta užtikrinti nuolatinį kompiuterinės ir programinės įrangos suderinamumą;i) QTG eksploatacija ir funkcija bei subjektyvieji testai.

54 psl. iš 68


Ar CM vadove tiesiogiai ar pateikiant nuorodą į kitus dokumentus nurodyta tvarka, kaip kompetentingai valdžios institucijai pranešti apie:a) pasikeitimus kompanijoje, tarp jų kompanijos pavadinimo, vietos, vadybos;

b) stambius pakeitimus kvalifikuotame įtaisec) įtaiso išjungimą ar perkėlimą;d) kvalifikuoto įtaiso didelius gedimus;e) svarbius saugos klausimus, susijusius su montavimu.

Ar CM vadove nurodytos leistina ir veiksminga darbo tvarka užtikrinti atitiktį galiojantiems sveikatos ir saugos reglamentams, tarp jų:a) saugos instruktažai;b) gaisro/dūmų aptikimas ir gesinimas;c) apsauga nuo elektros, mechaninių, hidraulinių ir pneumatinių pavojų;d) kiti klausimai, nurodyti AMC1 ORA.FSTD.115.

Ar CM vadove nurodytos leistina ir veiksminga darbo tvarka reguliariai tikrinti FSTD saugos elementus, kaip avariniai stabdymai ir avarinis apšvietimas, ir ar tokie bandymai įrašomi į bylas?5. ATITIKTIES PRIEMONĖS

Ar iš politikos pareiškimo parengti atitikties stebėsenos tikslai ir įtraukti tiesiogiai ar su nuoroda į CM vadovą?

Ar CMS nurodyti procesai, kaip rengti ir peržiūrėti atitinkamus Metrikos duomenis?

55 psl. iš 68


Ar šios atitikties priemonės leidžia atsekti:a) FSTD eksploatacinę parengtį;b) defektų skaičių;c) nepašalintus defektus;d) defektų šalinimo greitį;e) mokymo sesijos nutraukimo dažnį;f) mokymo sesijos atitikties klasę?Ar atitikties priemonės papildo atitikties tikslus?Reikiamos priemonės/Komentarai

Parašas.......................................................................

Data:..........................................

GM3 ORA.FSTD.100 Bendrosios nuostatos

ATITIKTIES STEBĖJIMO SISTEMA – NURODYMAI FSTD NAUDOJANČIOMS ORGANIZACIJOMS, KAIP PASIRENGTI KOMPETENTINGOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS VERTINIMUIa) ĮžangaŠioje medžiagoje pateikiamos nuorodos, ko tikisi kompetentinga valdžios institucija, palaikant diskusiją preliminaraus pasitarimo metu, kuris yra pirmasis kompetentingos valdžios institucijos atliekamo FSTD pradinio ar pakartotino vertinimo etapas.

Šis dokumentas buvo parengtas, siekiant suvienodinti darbo metodus Šalyse – Narėse ir parengti veiksmingas CM neplanines patikras patikrinti, kaip taikomi nustatyti reikalavimai ir tuo būdu užtikrinti aukščiausius mokymo standartus.

b) Dokumento formaGalima taikyti įvairias dokumento formas. Tačiau geriausias sprendimas būtų aplankas, kuriame pateikiama kompetentingai valdžios institucijai reikiama informacija, skirta atlikti vertinimą.

c) Pradinio vertinimo aplanko turinys.(1) FSTD tipas ir prašomas kvalifikacijos lygis.(2) vertinimo darbotvarkė: tarp jos vertinimo data, iš kompetentingos valdžios institucijos dalyvaujančių žmonių skaičius, kontaktinė informacija FSTD naudotojui, subjektyvaus skrydžio profilio tvarkaraščiai, QTG pakartotinis atlikimas.(3) FSTD identifikavimas ir smulkios techninės specifikacijos, tarp jų FSTD tipas, gamintojas, registracijos numeris, atidavimo eksploatuoti data, pagrindinis kompiuteris, vizualizacijos sistema, judesio sistema, IOS tipas, simuliuojamos versijos, visų orlaivio kompiuterių standartai. Vertinimui skirti vadovai (pvz., skrydžio vadovai, sistemos vadovai, tinkamumo testo vadovas, IOS vartotojo vadovas ir pan.) gali būti pateikiami elektroniniu formatu kaip aplanko dalis.

56 psl. iš 68


(4) numatomos modifikacijos;(5) subjektyvus palikti defektai;(6) oro uosto vizualizacijos duomenų bazės kiekvienai vizualizacijos scenai, oro uosto pavadinimas, IATA ir ICAO kodai, vizualizacijos scenos (specialiosios ar bendrosios) tipas, papildomos galimybės (pvz., sniego modelis, WGS 84 atitiktis, sustiprinta pranešimo apie žemės artumą sistema (EGPWS)); ir(7) QTG būklė: kiekvieno QTG sąraše turėtų būti nurodyta testų būklė po FSTD naudotojo ir kompetentingos valdžios institucijos apžvalgų.

(d) Pakartotino vertinimo aplanko turinys:(1) FSTD tipas ir prašomas kvalifikacijos lygis.(2) vertinimo darbotvarkė: tarp jos vertinimo data, iš kompetentingos valdžios institucijos dalyvaujančių žmonių skaičius, kontaktinė informacija FSTD naudotojui, subjektyvaus skrydžio profilio tvarkaraščiai, QTG pakartotinis atlikimas ir QTG apžvalga;(3) FSTD identifikavimas, tarp jos FSTD tipas, gamintojas, registracijos numeris, atidavimo eksploatuoti data, pagrindinis kompiuteris, vizualizacijos sistema, judesio sistema, IOS tipas, simuliuojamos versijos, visų orlaivio kompiuterių standartai. (4) paskutinio vertinimo metu nustatytų problemų būklė ir uždarymo data;(5) patikimumo duomenys: mokymo valandų skaičius kas mėnesį per paskutinius metus, problemų skaičius, nurodytų techniniame žurnale, prarastas mokymo valandų skaičius, eksploatacinės parengties klasė;(6) eksploatacijos duomenys: FSTD vartotojų sąrašas per paskutiniuosius 12 mėnesių ir mokymo valandų skaičius;(7) gedimų lentelės, nurodant gedimų kategorijas (ATA skyrius ir Pareto diagrama, ARINC klsifikacija);(8) informacija apie svarbiausius gedimus, sukėlusius mokymo pertrūkius ir kai kurių gedimų daugkartinius pasikartojimus;(9) kompiuterinės ir/ar programinės įrangos atnaujinimai ar pakeitimai po paskutinio vertinimo ir numatomi kompiuterinės ir/ar programinės įrangos atnaujinimai ar pakeitimai;(10) subjektyvūs nepašinti defektai;(11) oro uosto vizualizacijos duomenų bazės kiekvienai vizualizacijos scenai, oro uosto pavadinimas, IATA ir ICAO kodai, vizualizacijos scenos tipas (specialiosios ar bendrosios) tipas, papildomos galimybės (pvz., sniego modelis, WGS 84 atitiktis, EGPWS);(12) QTG būklė: kiekvieno sąraše turėtų būti nurodyti QTG testai, atlikimo data praėjusiais metais, komentarai ir testų būklė; ir(13) planinių vidaus audito ir papildomų kokybės patikrų po paskutinio vertinimo rezultatai ir taikytų priemonių santrauka.

AMC1 ORA.FSTD.110 Modifikacijos

BEDROSIOS NUOSTATOS(a) FSTD turėtų būti laikoma tokios konfigūracijos, kad tiksliai atitiktų simuliuojamą orlaivį. Tai

galėtų būti specialusis orlaivio uodegos numeris ar gali būti bendrojo standarto atvaizdavimas.

(b) Įrenginio vartotojai visuomet turėtų parengti skirtumų sąrašą kiekvienam įrenginiui, kurie jie ketina naudoti, ir nurodyti, kaip skirtumus įsisavinti mokymo metu. Kad būtų užtikrinta, jog įrenginys laikomas reikiamos konfigūracijos, FSTD naudojanti organizacija turėtų parengti sistemą, kuri užtikrina, jog FSTD pritaikytos visos susijusios tinkamumo skristi direktyvos (ADs).

57 psl. iš 68


(c) Reikėtų sekti ADs, gaunamas iš orlaivio kūrimo šalies ir šalies, kurioje sumontuotas FSTD. Kūrimo šalies ADs paprastai taikomos automatiškai, išskyrus, kai jas keičia

orlaivio registracijos šalis.

(d) Taip pat reikėtų sekti ADs, kurias išleido šalys, kuriose įregistravo orlaivį įtaiso vartotojai. Be ADs FSTD naudotojas taip pat turėtų taikyti procesus, kurie užtikrina, jog visos orlaivio modifikacijos būtų peržiūrėtos dėl poveikio mokymui, testavimui ar tikrinimui. Tai galima pasiekti, peržiūrint orlaivio gamintojo aptarnavimo biuletenius, bei gali tekti užmegzti specialią kontaktus su orlaivio gamintoju. Praktiškai tokie kontaktai paprastai sudaromi per orlaivių naudotojus, kurie naudoja įtaisą.

(e) FSTD naudojančios organizacijos turėtų informuoti kompetentingą valdžios instituciją apie stambius pakeitimus.

(f) Tai nereiškia, kad kompetentinga valdžios institucija visada siekia tiesiogiai vertinti pakeitimą. Kompetentinga valdžios institucija turėtų atkreipti dėmesį, kokia potenciali našta tenka organizacijai už specialųjį vertinimą, ir visada turėtų įvertinti šią naštą, priimant sprendimą, ar toks vertinimas yra būtinas.

(g) FSTD naudojanti organizacija turėtų parengti modifikacijos vidaus tvirtinimo procesą, kuris taikomas įgyvendinant visas modifikacijas, net jei kompetentinga valdžios institucija priėmė sprendimą atlikti vertinimą.

GM1 ORA.FSTD.110 Modifikacijos

STAMBIŲ MODIFIKACIJŲ PAVYZDŽIAIŠiuos modifikacijų pavyzdžius reikėtų vertinti kaip stambias modifikacijas. Šis sąrašas nėra baigtinis ir modifikacijas reikia klasifikuoti kiekvienu konkrečiu atveju:(a) keitimas, kuris daro poveikį QTG;

(b) naujų įrangos, kaip skrydžių tvarkymo ir nuorodų kompiuterio (FMGC) ir atnaujintų aerodinaminių duomenų paketų, standartų nustatymas;

(c) FSTD programinės įrangos perkėlimas;

(d) įdiegimas naujų savybių, kurie modeliuoja naujus mokymo scenarijus, pvz. borto susidūrimo vengimo sistemos (ACAS), EGPWS;

(e) orlaivio modifikacijos, kurios gali daryti poveikį FSTD kvalifikacijai; ir

(f) FSTD kompiuterinės ir programinės įrangos modifikacijos, kurios gali pakeisti valdymo savybes, skrydžio ar sistemos atkūrimą.

AMC1 ORA.FSTD.115 Montavimai

MINIMALŪS SAUGIOS EKSPLOATACIJOS ELEMENTAI(a) Įžanga

(1) Šiame AMC pateikiami tie elementai, kurie užtikrina, kad FSTD įrengimas sukuria saugią aplinką FSTD naudotojams ir vartotojams bet kokiomis aplinkybėmis.

(b) Numatomi elementai(1) Pakankamas ugnies/dūmų aptikimas, įspėjimo ir slpinimo įranga, kad būtų užtikrinta darbuotojų saugi evakuacija iš FSTD.(2) Pakankama apsauga nuo elektros, mechaninių, hidraulinių ir pneumatinių pavojų, tarp jų kylančių iš valdymo apkrovos ir judėjimo sistemų, siekiant užtikrinti visų asmenų saugą

58 psl. iš 68


šalia FSTD.(3) Kitos sritys, į kurias reikia atkreipti dėmesį;

(i) dviejų krypčių ryšio sistema, galinti veikti visai nutrūkus srovės tiekimui;(ii) avarinis apšvietimas;(iii) avariniai išėjimai ir evakuacijos maršrutai;(iv) keleivių laikanti įranga (krėslai, krėslų diržai ir pan.);(v) išorinė įspėjimo sistema apie judėjimą ir artėjimą perone ar judančius laiptus;(vi) pavojingos zonos ženklinimas;(vii) apsauginiai turėklai ir vartai;(viii) iš piloto ar instruktoriaus darbo vietų valdomi judėjimo ir apkrovos avarinio stabdymo valdymo prietaisai;(ix) rankinė ar automatinė elektros srovės kirtiklis.

GM1 ORA.FSTD.115 Montavimai

BENDROSIOS NUOSTATOS(a) ORA.FSTD.115 tikslas yra pasiekti, kad FSTD naudojanti organizacija turėtų visas būtinas

procedūras, kurios užtikrintų, kad FSTD įranga atitinka įrangos ir vartotojų saugos reikalavimus.

(b) Kompetentinga valdžios institucija iš turimos patirties turėtų skirti ypatingą dėmesį saugos instruktažų, rengiamų FSTD vartotojams ir instruktoriams, kokybei bei reguliarioms FSTD saugos patikroms.

(c) Pripažįstama, kad kai kurios patikros, kaip evariniai stabdymai, gali turėti neigiamą poveikį FSTD, jei atliekami pilnai.

(d) Leistina rengti darbo tvarką, kuri apsaugotų įrangos elementus ir iš anksto juos išjungtų labiau kontroliuojamu būdu, jei galima pademonstruoti, kad tokia darbo tvarka leidžia sustabdyti įtaisą, paspaudus vieną avarinio stabdymo mygtuką.

II SKYRIUS – FSTD KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI

AMC1 ORA.FSTD.200 Prašymas FSTD kvalifikacijai gauti

PRAŠYMAS SUTEIKTI PRADINĘ FSTD KVALIFIKACIJĄ, IŠSKYRUS BAZINIO SKRYDŽIO PAGAL PRIETAISUS KVALIFIKACIJOS ĮTAISAIS (BITDs)Prašymo laiško pavyzdys pateikiamas kitoje lapo pusėje.A dalisPateikiama ne vėliau nei 3 mėnesiai iki prašomos atlikti kvalifikacijos datos(Data)(Kompetentingos valdžios institucijos būstinė)(Adresas) ..............................

59 psl. iš 68


(Miestas) ....................................(Šalis) .........................................

60 psl. iš 68


FSTD tipas

Orlaivio tipas / klasė

Siekiamas gauti kvalifikacijos lygis

Viso skrydžiosimuliatoriusFFS

A B C D Sp./Cat

Skrydžio mokymo įrenginysFTD

1 2 3

Skrydžio ir navigacijos procedūrų treniruoklisFNPT

I II III II MCC III MCC

Prašoma tarpinio kvalifikacijos lygio: TAIP/NE

Gerbiamas,[Kandidato pavardė] prašo įvertinti skrydžio simuliacijos mokymo įrenginį [naudotojo FSTD tapatybė] kvalifikacijai. [FSTD gamintojo pavadinimas] FSTD su [vizualizacijos sistema ir gamintojo pavadinimu, jei naudojami] sistema.

Prašoma įvertinti šias konfigūracijas ir variklių modelius:pvz., 767 PVV/GE and 757RR

1. ....................2. ....................3. ....................

Pageidautinos datos: [data], o FSTD sumontuotas [vietoje].

QTG testai bus pateikti [data] ne vėliau nei 30 dienų iki pageidaujamos vertinimo datos, išskyrus, kai kitaip nurodė kompetentinga valdžios institucija.

Komentarai:

Parašas:

Pavardė spausdintomis raidėmis:

Pareigos:

Elektroninis paštas:

Telefonos Nr.:

61 psl. iš 68


B dalisĮrašomi QTG rezultatai

[data]

Mes atlikome FSTD testus ir patvirtiname, kad jis atitinka visus nustatytus reikalavimus, išskyrus žemiau nurodytus atvejus.

Šie QTG testai turi būti atlikti papildomai:

Testai Komentarai

(Įkelkite papildomas eilutes, jei būtina)

Tikimasi, kad jie bus atlikti ir pateikti, likus 3 savaitėms iki vertinimo datos.

Parašas:


Pareigos:

Elektroninis paštas:

Telefonos Nr.:

62 psl. iš 68


C dalisPildoma ne vėliau nei 7 dienos iki pradinio vertinimo.

(data)

FSTD vertino ši vertinimo grupė:

(Pavardė) ................................... Piloto licencijos Nr. ......................................................................

(Pavardė) ................................... Skraidančiojo inžinieriaus licencijos Nr. .....................................

D FFS/FTD: Ši grupė patvirtina, kad <FSTD tipas> atitinka lėktuvo / sraigtasparnio <orlaivio naudotojo pavadinimas (jei naudojamas), lėktuvo / sraigtasparnio tipas> lėktuvo skrydžio denio / sraigtasparnio kabinos konfigūraciją pagal <FSTD tipo ir lygio> reikalavimus, o imituojamos sistemos ir posistemės funkcionuoja, kaip sumontuotos lėktuve / sraigtasparnyje. Šios vertinimo grupės pilotas taip pat įvertino FSTD veikimą ir skrydžio savybes ir nustatė, kad jos atitinka lėktuvo / sraigtasparnio veikimą.

D FNPT: Ši grupė patvirtina, kad <FSTD tipas> atitinka <lėktuvo / sraigtasparnio ar lėktuvo / sraigtasparnio tipo> skrydžio denio ar kabinos aplinką pagal <FSTD tipo ir lygio> reikalavimus, o imituojamos

sistemos ir posistemės funkcionuoja, kaip lėktuvo / sraigtasparnio klasėje. Šios vertinimo grupės pilotas taip pat įvertino FSTD veikimą ir skrydžio savybes ir nustatė, kad jos atitinka lėktuvo / sraigtasparnio klasę.

(Papildomi komentarai):

Parašas:


Užimamos pareigos:

El. adresas:

Telefonas:

63 psl. iš 68


GM1 ORA.FSTD.200 Prašymas FSTD kvalifikacijai gauti

ATSEKIMO TESTŲ NAUDOJIMAS KVALIFIKACIJOS TESTUOSE(a) Įžanga

(1) Kai kurių FFS pradinės kvalifikacijos naujausia patirtis parodė, kad būtina atlikti vis didesnį atsekimo testų skaičių. Tai ypač pasakytina apie mažesnių ar senesnių orlaivių tipų FFS, kuriems gali stigti orlaivio skrydžio testo duomenų. Tačiau augantis atsekimo testų skaičius kai kuriuose QTG kelia susirūpinimą.(2) Šie nurodymai skiriami FFS lėktuvo, FTD lėktuvo, FFS sraigtasparnio ir FTD sraigtasparnio kvalifikacijoms.

(b) Terminologija(1) Atsekimo testas – atsekimo testo duomenys gaunami iš subjektyviojo vertinimo, atliekamo pagal faktinę FSTD prašomą kvalifikaciją. Šių duomenų vertinimą ir pripažinimą atlieka kompetentingos valdžios institucijos paskirtas pilotas. Gauti duomenys yra FSTD atsekimo pripažinimo duomenys.

(c) Rekomendacija(1) Kai nėra skrydžio testo duomenų, leidžiama naudoti atsekimo duomenis. Kai sėkmingai nepavyksta išanalizuoti kitų alternatyvių duomenų šaltinių, galima atlikti atsekimo testą, o kiekvieną konkretų atvejį nagrinėja kompetentinga valdžios institucija ir įvertina FSTD kvalifikacijos lygį.(2) Atsekimo testo duomenys turėtų:(i) atitikti pradines sąlygas ir FFS paruošimą reikiamoje konfigūracijoje (t.y. teisingą variklio pajėgumą) būtiniems vertinimo duomenims gauti;(ii) galėti atlikti manevrą, būdingą konkrečiam orlaiviui;(iii) būti rankiniu būdu atliekami tipo kvalifikaciją turinčio piloto, kurio patirtis orlaivio tipu* nėra nutrūkusi, ir jis priimtinas kompetentingai valdžios institucijai**,(iv) būti gauti iš pripažinimo duomenų, atliekant atsekimo testo manevrą, ir perkelti į automatinį testą;(v) automatinis testas turėtų būti atliekamas kaip integruotas testas su piloto valdymo komandomis; ir(vi) automatiškai naudojami pradinės kvalifikacijos ir pakartotiniam vertinimui.* šiame kontekste „nėra nutrūkusi“ reiškia piloto patirtį orlaivyje, bet ne pagal FCL dalies standartus.** Tas pats pilotas kaip įgaliojimus turintis turėtų pasirašyti pilną testą.(3) QTG turėtų būti pateiktas kiekvieno atsekimo testo loginis išaiškinimas. Šie loginiai išaiškinimai turėtų būti smulkiai aprašyti ir pridėti prie pripažinimo duomenų gairių (VDR) pagal AMC1-CS-FSTD(A).300 2 priedo reikalavimus.(4) Kai kompetentinga valdžios institucija nustato, kad atsekimo testų skaičius yra pernelyg didelis, gali nukentėti maksimalus kvalifikacijos lygis. Kompetentinga valdžios institucija turėtų peržiūrėti kiekvieną pripažinimo testo duomenų sritį, kurioje naudojami atsekimo testai kaip pagrindas pripažinimo duomenims. Reikėtų atsižvelgti į apimtis, kokiomis atpažinimo testai taikomi toje srityje.

Pavyzdžiui, turėtų būti nepriimtina, jei visi ar dauguma kilimo testų būtų siūloma kaip atsekimo testai, kai skrydžio duomenų nėra arba jų yra nedaug.

64 psl. iš 68


Todėl reikėtų suprasti, kad gali būti būtina surinkti naujus skrydžio duomenis, jei atsekimo testų atlikimas tampa pernelyg dažnas ne vien bendrai, bet taip pat konkrečioje sityje.(5) Pakartotino vertinimo tikslais būtina nustatyti, ar esama esminio atitikimo. Atsekimo testus, naudojant atsekimo duomenis, kurie nerodo esminio atitikimo, turėtų patvirtinti kompetentinga valdžios institucija.(6) Reikėtų pasitarti su kompetentinga valdžios institucija dėl orlaivio duomenų apibrėžimo kvalifikacijai, prieš perkant įrenginį, jei reikėtų atlikti atsekimo testus.

AMC1 ORA.FSTD.225(b)(4) TRUKMĖ IR TĘSTINAS GALIOJIMASPaskirtasis asmuo turėtų turėti sukaupęs patirties apie FSTD ir mokymą. Asmuo gali būti sukaupęs FSTD ar mokymo patirties tik iš FSTD vertinimo procedūrų, jei kiti organizacijoje esama kitų kompetencijos elementų ir nustatyta darbo tvarka, kaip atlikti metinę peržiūrą, o pranešimų kompetentingai valdžios institucijai reikalavimai yra apibrėžti dokumentuose, skirtuose atitikties stebėjimo funkcijai.

AMC1 ORA.FSTD.230(b) Keitimai kvalifikaciją turinčiame FSTDEKSPLOATUOJAMŲ FSTD ATNAUJINIMAS IR KVALIFIKACIJOS KEITIMAS(a) Atnaujinimas – tai naudojimo įtaiso pakeitimų pasekmė, kai išsaugomas esamas

kvalifikacijos lygis. Pakeitimą galima atestuoti, atliekant pakartotiną patikrą ar papildomą patikrą, jei kompetentinga valdžios institucija mano, kad ji būtina pagal galiojančius reikalavimus pradinės kvalifikacijos metu.

(b) Jei naudojamo įrenginio pakeitimas leidžia manyti, kad įrenginio eksploatacija neatitinka reikalavimų, galiojusių pradinės kvalifikacijos metu, tačiau pakeitimo pasekmė kompetentingos valdžios institucijos nuomone akivaizdžiai reiškia įtaiso eksploatacijos ir mokymo savybių pagerėjimą, kompetentinga valdžios institucija gali patvirtinti siūlomą keitimą kaip atnaujinimą ir palikti įrenginiui pradinį kvalifikacijos lygį.

(c) Atnaujinimas apibrėžiamas kaip aukštesnis įrenginio kvalifikacijos lygis ar aukštesnė mokymo reputacija, kurią galima nustatyti, atliekant pradinę kvalifikaciją pagal naujausius nustatytus reikalavimus.

(d) Tiek laiko, kiek lieka nepakitęs įrenginio kvalifikacijos lygis, visi įrenginio pakeitimai turėtų būti laikomi atnaujinimais iki kompetentingos valdžios institucijos patvirtinimo.

(e) Atnaujinimas ir atitinkama pradinė kvalifikacija pagal naujausius nustatytus reikalavimus taikomi, tik kai organizacija prašo FSTD suteikti kitą kvalifikacijos lygį (pakeisti kategoriją).

AMC1 ORA.FSTD.240 Bylų saugojimasFSTD BYLOS(a) Tarp saugomų FSTD bylų turėtų būti:

(1) per įrenginio eksploatacijos laikotarpį:(i) pradinio vertinimo bendrasis QTG (MQTG);(ii) pradinio vertinimo kvalifikacijos pažymėjimas; ir(iii) pradinio vertinimo ataskaita.

65 psl. iš 68


(2) mažiausiai 5 metų laikotarpį (popieriniu ar elektroniniu formatu):(i) pakartotiniai QTG procesai;(ii) pakartotinio vertinimo ataskaitos;(iii) vidaus funkcijų ir subjektyvių testų ataskaitos;(iv) techninis žurnalas;(v) CMS ataskaita;(vi) audito tvarkaraštis;(vii) vertinimo programa;(viii) vadybos vertinimo ataskaita;(ix) nebetaikoma darbo tvarka ir formos.

66 psl. iš 68


AeMC poskyris – Aviacijos medicinos centrai


AMC1 ORA.AeMC.115 PrašymasBENDROSIOS NUOSTATOS(a) AeMC tvirtinimo dokumentuose turėtų būti nurodytos visų medicinos darbuotojų pavardės ir

kvalifikacijos, medicininės ir techninės įrangos atlikti pradines 1 klasės aviacijos medicinos patikras bei papildomų specialistų konsultantų sąrašas.

(b) AeMC turėtų tiksliai nurodyti ligoninių, medicinos institucijų ir/ar specialistų klinikinę įrangą.

AMC1 ORA.AeMC.135 Galiojimo pratęsimasPATIRTIS(a) AeMC kasmet turėtų atlikti ne mažiau nei 200 1 klasės aviacijos medicinos patikrų ir

vertinimų.(b) Šalyse – Narėse, kuriose neįmanoma atlikti (a) punkte nurodyto aviacijos medicinos patikrų ir

vertinimų dėl mažo profesionalių pilotų skaičiaus, reikėtų atlikti proporcingą skaičių 1 klasės aviacijos medicinos patikrų ir vertinimų.

(c) Tokiais atvejais AeMC vadovo ir aviacijos medicinos ekspertų testinė patirtis turėtų būti užtikrinama, atliekant aviacijos medicinos patikras ir vertinimus:(1) išduodant 2 klasės sveikatos pažymėjimus, kaip nurodyta MED dalyje; ir/ar(2) išduodant 1 klasės sveikatos pažymėjimus trečiosiose šalyse.

(d) Aviacijos medicinos tyriamieji darbai, tarp jų publikacijos specializuotuose žurnaluose, taip pat gali būti vertinami kaip indėlis, užtikrinant AeMC vadovo ir aviacijos medicinos ekspertų tęstinę patirtį.

II SKYRIUS – VADYBA

GM1 ORA.AeMC.200 Vadybos sistemaTYRIMAIJei aviacijos medicinos tyriamieji darbai atliekami AeMC, jo vadybos sistema turėtų numatyti procesus, kaip atlikti tokį tiriamąjį darbą ir paskelbti rezultatus.

AMC1 ORA.AeMC.210 Reikalavimai personaluiBENDROSIOS NUOSTATOS(a) Aviacijos medicinos gydytojas (AME) turėjo turėti teisę tikrinti 1 klasės kandidatus

bent 5 metus ir atlikti ne mažiau nei 200 aviacijos medicinos patikrų 1 klasės sveikatos pažymėjimui gauti, prieš skiriant jį AeMC vadovu.

(b) AeMC gali rengti AME praktinio mokymo kursus asmenims, turintiems pilną medicininę kvalifikaciją ir licencijas.

67 psl. iš 68


AMC1 ORA.AeMC.215 Reikalavimai įrangaiMEDICINOS TECHNINĖ ĮRANGAAeMC medicininę techninę įrangą turėtų sudaryti bendrosios medicininės praktikos įranga ir papildomai:(a) kardiologijai Įranga atlikti:

(1) 12 kanalų ramybės ECG;(2) krūvio ECG;(3) 24 valandų kraujospūdžio stebėjimą; ir(4) 24 valandų širdies ritmo stebėjimą.

(b) oftalmologijai Įranga patikrai:

(1) artimosios, vidutinės ir tolimosios regos;(2) apžiūrai akių, priedų, raumenų ir fundoskopijos;(3) akies judrumo;(4) abiakinio regėjimo;(5) spalvų skiriamosios gebos (anomaloskopijos ar ekvivalentiškos);(6) regos laukų;(7) refrakcijos; ir(8) heteroforijos.

(c) klausai(1) grynojo tono audiometras.

(d) otorinolaringologijai Įranga ištirti burną ir gerklę bei:

(1) otoskopijai;(2) rinoskopijai;(3) timpanometrijai ar jos atitikmeniui; ir(4) vestibularinės sistemos klinikiniam vertinimui.

(e) pulmonologinės funkcijos patikrai:(1) spirometrijai.

(f) AeMC turėtų būti ši įranga arba dėl jos susitarta su paslaugų tiekėju:(1) klinikinės laboratorijos įranga; ir(2) aparatūra ultragarsiniam tyrimui..

68 psl. iš 68

Documents

Puslapių pasirinkimas - Transporto kompetencijų agentūra · Web view(4) oro eismo tarnyba, i6skyrus nekontroliuojamus aerodromus ar skrydžių aikšteles, kuriose mokymo reikalavimus