Autorius Krinio

pavadinimas

Trumpas siuetas Vertybs Problematika

J. Savickis Kova Novelje pasakojama apie berniuk, kurio tvai mgo girtauti smuklje, o mama buvo labai grai ir patiko

vyrams. Vien vakar igrusi ji kaip tik ruosi vykti pasilinksminti su kavalieriais. Vaikas bando j sulaikyti,

taiau neskmingai. Kadangi jis bando sulaikyti ivaiuojant veim, bna jo partrenkiamas ir sueidiamas, o motina vis tiek ivaiuoja.

Vaiko meil asocialiai motinai. Vaikas, augantis asocialioje

eimoje, jauiasi nelaimingas,

nereikalingas, bet vis tiek myli savo motin, nors ir

negaldamas jos atvesti doros

keli ir dl to dar labiau kentdamas.

Vagis Novelje pasakojama apie vaik, kuris paleidia tvo

sugaut arkliavag, nes vagies veidas jam primin Kristaus atvaizd, o tvo elgesys su priritu suimtuoju buvo

iaurus.

Gailestingumas, krikionika

meil artimui.

Ad astra Novelje pasakojama apie turting kinink Dalb, kuris nordamas reformuoti k, pirmiausia nusprendia paskandinti sen savo un. Beskandindamas j, jis pats

krenta eket ir ima sksti, taiau uva, ioks i ekets, igelbsti savo eimininko gyvyb paddamas isikapstyti.

Nepaisant to, tuiagarbikumo apimtas kininkas vliau vis tiek paskandina un ir grta savo turtingus namus valgyti soios vakariens su sveius atvykusiu kunigu.

Novels vertyb beslygika gyvno itikimyb mogui, nes uo igelbsti kininko gyvyb net

po to, kai prie tai buvo jo skandinamas.

Novels problema iaurus mogaus elgesys su unimi,

ne tik vis gyvenim jam

itikimai tarnavusiu, bet ir igelbjusiu jam

gyvyb. Kita problema kad

Dalba uima garbing padt visuomenje, yra

turtingas, soiai gyvena, pas j

sveiuojasi net

pats kunigas, o

viduje jis yra niekas.

Palieiama mogaus iorinio padorumo, bet

vidinio sugedimo problema.

Fleita Novelje pasakojama apie muzikant iog, kuriam

gydytojai udraudia groti fleita dl sveikatos problem. is, nebeturdamas pragyvenimo altinio, apsigyvena pas

giminait, kinink Viksv. I pradi bna labai graiai priimamas, bet paaikjus, kad jis neturi pinig ir negali dirbti sunki kio darb, imama j smerkti. Neitvrs

paeminimo iogas, nepaklauss gydytojo perspjimo, ugroja mylimu instrumentu ir kit ryt randamas mirs.

Novels vertyb itikimyb

tikrajam menui, tam, kas mogui brangu, k jis vertina, nes iogas

ugroja fleita net ir inodamas, kad dl to gali mirti.

Novels problema,

kad menininkas danai jauiasi

nesuprastas sumaterialjusioje visuomenje,

visk matuojanioje

pinig ir pelno masteliu. Kultra ir meno mons

tokioje visuomenje yra

nevertinami ir nereikalingi.

Mnesiena

Novelje pasakojama apie jaun turting valdinink, kuris simyli grai ir, jo manymu, turting mergin ir ketina j

vesti. Pasimatymo metu panel pameta perlo auskar. Kavalieriaus garbs reikalas nupirkti tok pat auskar ir jis

vis nakt kankinasi nesugalvodamas, i kur paimti pinig tokiam brangiam perlui. Kit dien jam bna atneama sskaita ir jis pamato, kad sskaita juokingai menka, o

perlas visai ne turtingos eimos relikvija, kaip jis man, o pigus eilinje krautuvlje pirktas dirbtinis pakaitalas.

Mergina jo akyse netenka verts ir jis jos neveda.

Krinyje keliama problema, kad

valdininkui mergina atrod

verta dmesio tik tol, kol man, kad ji turtinga. O i

tikrj bendravimo

pagrindas turt bti tyri jausmai, o

ne meil i

iskaiiavimo.

J. Aputis Dobil. 1954 m.

nakt

Novelje pasakojama apie paaugl Martyn, kuris vienas gyvena su sunkiai sergania motina. Tvas mirs. J

eimos maitintoja yra karv Dobil. Kart kyla labai didel perknija su litimi, o karv likusi pririta lauke ir

motina bijo, kad ji nenusitraukt. Staiga karvs i tikrj nebesimato toje vietoje, kur ji buvo pririta, ir Martynas, nors ir beprotikai bijodamas aib ir griaustinio, ibga

jos iekoti. Randa j nusitraukusi ir pasislpusi ir parveda namo. Grta jau nebebijodamas audros, jis veik

savo baim ir tapo tikru vyru.

Novelje berniukas veikia sunkumus, savo silpnum, baim

ir iorinio pasaulio pavojus. ie ibandymai j sustiprina, jis tampa

drsus, atsakingas ir gali eimoje pakeisti tv. Krinyje auktinama drsa, valia, rytas, atsakomyb u

savo artim. Raginama nepasiduoti sunkumams.

Vakarjant graios

dobilienos

Novelje pasakojama apie paaugl, kuris vea miest pas

gydytojus savo sergant tv. Berniukas rpinasi, kad tv kuo maiau kratyt veime, nes jam skauda pilv,

isikovoja viet eilje ir isireikalauja primimo pas gydytoj, vliau nuperka tvui vaist ir sutvarko kitus reikalus pas valdininkus.

Chaosas veiktas ir jiedu vakare grta saug, ram ir harmoning savo kaimelio pasaul.

Novels vertyb vaiko meil ir

dmesys tvui, kakada j ma auginusiam. Taip elgdamasis

vaikas vykdo Dievo sakym: Gerbk savo tv ir motin, kitaip sakant, elgiasi pagal visuotins

morals dsnius ir dl to, veiks visus sunkumus, jauiasi laimingas

ir atliks savo garbing pareig.

Lidija Skoblikova

ir tvo

ingsniai

Novelje pasakojama, kaip berniukas iuodamas slidmis namo atiduoda tam visas savo jgas ir pasijauia iek tik panaus inom pasaulio iuoimo rekordinink Lidij

Skoblikov. Jam grus namo, jo tvas, rpindamasis savo snumi, rytasi tams ir snieguot vakar eiti pas kaimyn

paprayti maisto, kad galt dti berniukui, rytoj i pat ryto vl grtaniam atgal mokykl. Tvo gyvenimo pareiga visk padaryti dl snaus ir jis tam atiduoda

visas jgas. Tai jo gyvenimo ibandymai, ne maiau svarbs ir sunks, kaip ir tos ymios sportininks.

Pagrindin novels mintis, kad mes kiekvienas turime siekti svarbiausi savo gyvenimo tiksl,

kad ir kokie sunks jie atrodyt. Tik tada mes jausims tikri

mons. Mes turime iki galo, i paskutinij inaudoti mums duotus gabumus, nes tik tada

bsime verti mogaus vardo ir laimingi, o ms gyvenimas bus

prasmingas.

vis po Marazyno

uolu

Novelje pasakojama, kaip iuolaikinis dinsuotas jaunuolis papraytas nuauna sen kal ir tai padaro kaip

paprasiausi, niekuo neypating veiksm, jo nesureikmindamas ir nejausdamas joki sins skrupul.

Baisiausia, kad ir aplinkiniai kaimelio mons tai pairi kaip paprasiausi, kasdien, nereikming vyk.

iuolaikinis mogus atbuks,

jo nejaudina gyvos btybs skausmas

ar mirtis. Jis yra taps abejingas ir iaurus, o

baisiausia, kad dl to nemato jokios

problemos, tad kalbjimas apie sins grauat,

padarius tok dalyk, ia ivis

praranda prasm.

veikti save

Novelje svarstoma, k reikia veikti save.

M.

Katilikis

Mikais ateina

ruduo

Romane pasakojama apie jaun, stipr vaikin Tili, kuris vis neranda vietos gyvenime. Gelbdamas patinkani

mergin nuo nelovs, jis praranda ilgai laukt tarnyb ir sidarbina pas kinink Petr Doveik. Jauna Doveikos

mona Monika, fizikai neksdama seno savo vyro, u kurio itekjo dl jo turto, trokta aistringos meils ir suvilioja Tili, paverdama j nuo jaunuts viesiaplauks

Agns, kuri Tilius iki tol myljo. Slapta Tiliaus ir itekjusios moters meil negali ilgai likti paslaptyje.

Agn apie visk papasakoja Doveikai ir is, usitaiss autuv, eina uklupti simyljli. Deja, per apsirikim nuauna ne Tili, o kit mog ir jam gresia ilgi metai

kaljimo. Nevilties siuio apimtas jis auna Monik, bet Tilius spja j pastumti ir pats gauna kulk, nors, pagal

Romano vertyb aistringas asmenins laims ir meils

trokimas, kuris yra toks natralus, kaip ir gamta, kuri vaizduojama

krinyje. Gamtos apraymai labai vaizdingi, gamtos vaizd apraymas keiiantis met laikams

padeda atskleisti veikj charakterius, sustiprina, parykina

moni igyvenimus, yra tarsi poetinis mogaus gyvenimo simbolis (pavyzdiui, M. Katilikis

aprao alinaniai kart vasar. Tokia pat yra ir Monikos bei

Problema, kad myldami mes

kartais ir patys keniame, ir

skaudiname kitus. Pavyzdiui, Agn kenia, nes Tilius

j iduoda su Monika. Kenia

Petras Doveika, nes jam, visada skmingam

kininkui, gyvenimas pakia

romano pabaigos logik, vis nra mirtinas ir paliekama

viltis, kad jie su Monika dar ilgai ir laimingai gyvens.

Tiliaus aistra, o pats Tilius

palyginamas su skruzde, klimpusia sakuose).

Didel romano vertyb ir turtinga, odinga, grai autoriaus kalba.

koj ir jis negali

su mylima Monika sukurti taip

svajotos darnios ir mylinios eimos. Kenia ir Tilius

nors jis beprotikai myli

Monik, bet kartu jauia baim, j sekina toji slapta

meil, nes yra neteista.

B. Sruoga Diev mikas

Romane pasakojama apie tuthofo koncentracijos

stovykl, kurt vokiei ir veikusi Antrojo pasaulinio karo metais. Nuo 1943 m. iki 1945 m. joje kaljo ir

raytojas Balys Sruoga, pateks j u nepaklusim okupant reimui. Raytojas atskleidia nemonik naci elges su suimtaisiais.

Romano vertyb sugebjimas

ironikai, sarkastikai pasijuokti i lagerio gyvenimo beprotybs. ita

savyb padjo B. Sruogai igyventi koncentracijos stovykloje.

Romane

gvildenama pagrindin

problema kodl mogus tampa vrimi?

V.

Mykolaitis Putinas

Altori

ely

Romane pasakojama apie Liud Vasar, kuris vykdydamas

tv nor ir siekdamas ideal stoja kunig seminarij. Deja, seminarijos aplinka j slegia, nes jis yra poetas, j

traukia laisv, kurios nra toje mokymo staigoje. Be to, jis myli nuostabi mergait Liuc, bet dl savo statuso negali bti su ja ir atsakyti tuo paiu jos meil.

Nenordamas skaudinti tv jis nesiryta mesti seminarijos, yra ventinamas kunigus, ima dirbti

Kalnyn parapijoje. Deja, ir kunigo darbas jo netenkina. Labiau j traukia poezija, jis ima garsti kaip poetas. kvpimo jam teikia ir bendravimas su dvarininke

Rainakiene. Treioje romano dalyje Liudas Vasaris vis tik meta kunigyst, nes suvokia, kad nemanoma suderinti

poeto ir kunigo kelio. Rytingai apsisprsti jam padeda ir jo mylima moteris Auks.

Romano vertyb -

nenumalinamas mogaus siekis bti laisvam, mylti, kurti.

Problema vidinis

mogaus konfliktas

klausyti irdies balso ar elgtis taip, kaip reikalauja

pareiga. Siekis isivaduoti i

visuomens primest reikalavim, kurie

yra svetimi mogaus vidui.

Usidedama kauk, kai turi

apsimesti geru

kunigu, nes to reikalauja pareiga,

o viduje jauti, kad esi visai kitoks. Taigi, k reikia

bti laisvam?

J. Bilinas Lidna pasaka

Apysakoje veiksmas vyksta apie 1863 m., kai Lietuvoje vyko sukilimas prie baudiav. t sukilim ieina ir

Petras Banys, palikdamas namie jaunut mon Juozapot. Petras ir Juozapota tikisi, kad sukilimas laims, nebereiks

eiti dirbti dvar ponams, buv baudiauninkai gaus ems ir gals savarankikai kininkauti. Juozapota laukiasi ir jiedu su Petru svajoja, kad pasibaigus sukilimui

jie gals ramiai kininkauti nuosavame kyje, auginti sod ir vaikus. Deja, Juozapota niekaip negali sulaukti

grtanio vyro. Ijusi jo iekoti randa pakart kartu su kitais pagautais sukilliais ir iprotja i skausmo, nes labai myljo savo vyr. Prabgus daug met, ji vis vaikto,

iekodama savo Petriuko.

Pagr. vertyb itikima moters meil vyrui, tokia stipri, kad net

iprotjama jos netekus. Vyro meil monai, nes nordamas

sukurti jai laiming gyvenim jis rytasi rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Apysakoje Lidna

pasaka labai svarbi eima. Dl jos gerovs mons pasiry bet kam.

is krinys iuolaikiniam mogui svarbus dar ir tuo, kad primena ms protvi nars kovojant u

tautos laisv ir puoseljant mogiksias vertybes. Natralus

mogaus siekis bti nuo nieko nepriklausomam, gyventi laisvai, bti laimingam ioje aar

pakalnje.

Apysakoje keliama problema,

kad likimas nepaiso mogaus

svaj ir sieki. Juozapotos ir Petro asmenins

laims laivelis suduo, nes j

uklupo galingesn jga istorins

aplinkybs.

Vagis Novelje pasakojama, kaip Jokbas, gelbdamas savo mylim arkl, netyia umua j vogus mog. Lavon paslepia, niekas jo u mogudyst nenubaudia, bet

tikrasis mogaus teisjas yra sin ir ji j kankina vis gyvenim. Sin Dievo balsas moguje ir nuo jo niekur

nepasislpsi.

Vertyb jautrumas sins balsui.

Problema net ir netyia padarius nusikaltim, net

jei yra pateisinimas tavo

poelgiui, sins grauaties

atsikratyti

nemanoma. Kitas klausimas

ar kerydami mes nepasidarome blogesni u t,

kuriam kerijame? (Juk arkliavagis

dar tik vagysts nusikaltim, o Jokbas tapo

mogudiu...)

Ubagas Novels pasakotoj aplanko ubagas. Pasakotojas, pabendravs su ubagu, atpasta j. Tai buvs kaimynas

Sabalinas, kakada be galo myljs bites, vaikus. Dabar is gerairdis senolis turi vaikioti duoneliaudamas, nes

tikras jo snus ivar j i nam.

Pagrindin problema vaik

nedkingumas tvams, juos

uauginusiems. Vaikai turt rpintis tvais ir

senatvje, kai ie yra palieg.

Novelje ubago snui svarbiau buvo sitvirtinti ir

turtingai gyventi i tvo atimtame kyje.

Lazda Novelje pasakojama, kaip tvas atleido ponui, kakada j skaudiai primuusiam lazda u tai, kad drso dvaro dobilais paerti jauius, kuriais dirbo to paties dvaro em.

Tvas senatvje net priima paliegus pon gyventi pas save ir susigraudina, gavs dovan t pai lazd, kuria

buvo kakada mutas.

Vertyb atleisti netgi savo skriaudjui.

Kliudiau

Novelje pasakojama, kaip berniukas, nordamas bti

auniu mediotoju, pasirenka gyv taikin patvoryje murksojusi benam katyt. Katyt nuo taiklaus vio

mirta ir tik tada berniukas, sukrstas mirties vaizdo, suvokia, k padars ir labai gailisi. Sulauo lank ir strles ir pasiryta niekad taip nebesielgti.

Vertybs - gailestingumas

silpnesniam u save. Sugebjimas pasimokyti i savo klaid.

Brisiaus galas

Novelje pasakojama, kaip mogus nuauna savo nukarus un. uo apsidiaugia, kai jo eimininkas, pasims autuv paaukia j eiti pamik, gyvnas

pamano, kad jiedu, kaip senais gerais laikais vl susiruo mediokl. Deja, labai nustemba, kai kart autuvo

vamzdis bna nukreipiamas j pat. uo nesupranta ir to, kodl mogus, paleids kulk j, numets autuv bga alin, juk uo jam tik norjo paskutin kart palaiyti

kojas.

Vertyb - beslygin, itikima gyvno meil mogui.

Problema - mogaus beirdikumas, nes

udomas buvs itikimas draugas,

nesvarbu, kad jis tik uo.

Vaigantas Dds ir ddiens

Apysakoje raoma apie baudiavos laikus. P a s a kojima s pr a de da ma s a pibdina t ir pr is t a t a nt vis us ve ik jus ,j s oc ia lin s l u o k s n i r g y v e n i m o b d : Mykoliukas iukta ja una s vyr a s , , ,d d gyve na br olio e imoje ir u pragyvenim dirba darbus, o laisvalaikiu linksmina kaim savo paties pasidaryto smuikelio grojimu; Severija me r gina , mylint i Mykoliuk , t a ia u v lia u i t e ka nt i u Ge i s . La ba i darbti, vari ir tvarkinga; Rapolas Gei pagyvens vyras, nemgstantis darbo, taiau priimamas d v a r d i r b t i t i j n u .

Veiksmas vyksta Lietuvos kaime Aubikiuose, Auktaitijoje, vaizduojamas Saveiki dvaras. Mykoliukas nuolat dirba, o kai ilsisi, groja visam kaimui vien imokt

melodij. Visi jo klausosi, taiau labiausiai jo muzika patinka Severijai, kuri nuo la t a te ina pasd t i p r ie

Mykolo . J ie pas tami nuo va ikys t s , ta iau t ik dabar vienas k it s imyl jo , ta iau j

Viena i vertybi pasiaukojimas, pvz., Mykoliuko pasiaukojimas

savo brolio eimos laimei. Kita vertyb meil. Mykoliuk

vis likus gyvenim ildo kakada patirta Severiuts meil.

Dar labai svarbi vertyb darbtumas.

Auktinami lietuvio charakterio

bruoai kuklumas, udarumas, santrumas, ypa jautrus ryys su gamta. Pvz., Mykoliukas

palyginamas su iogu, nes jo smuikelio melodija tarsi gamtos

dalis. Jo meil irgi tarsi gamtos dalis mylint nereikia odi,

Apysakos problema

Mykoliukas ir Severija myldami vienas kit negali

kurti eimos, nes pagal to meto

santvark k yra perms vyresnysis brolis,

o Mykoliukui, kaip jaunesniam,

neskiriama nieko ir jis tampa tik darbo jga savo

brolio kyje. Jis negali kurti

eimos, nes neturt kur

meil tyli ir ned rs i, be odi, no r s jausmai

ir laba i s t ip rs . Tuo metu Rapo las Ge i , jau pagyvens vyras , s imyli S ever ij . inodamas,

kad ji rytais krembliauja (grybauja ) , pakvie ia j sus it ik t i mike ir j sut ik s a is tr inga i bu iuo ja . Severja sutrinka ir nesupranta, kas svarbiau,

ar meil Mykolui, ar aistra Geie i. J i p irm kar t pa junta ga ling vyr ik ge ism ir

apsva iginta , beve ik nesmoninga i pak ls ta jam. Gei ilga i nede lss a te ina p ir lyboms pas S ever ij . S ever ija a te ina pas Mykoliuk

paprayti, kad is jai pagrot per jos vestuves, ir tuo paiu, pasinaudodama paskutine proga, j ibuiuoja. Per

vestuves Mykolas grojo Severijai paskutinkart, taiau nutrko styga ir nuo to laiko jo dainel d ingo i vis ak ira io . S ever ija ir Rapo las is ik raus t

dvaran ir kur la ik la i m i n g a i g y v e n o , s u s i l a u k d u k r e l s , k u r i d a r v i s a i

m a u t b d a m a m i r . Mykolas atsimain, tapo kaimo artoju Dzidoriumi ir per dienas dirbo laukuose, vis savo pykt ir nir perteikdamas gyvuliams.

Visuomenje perversmas.Panaikinama baudiava. Gei nebetenka savo pareig ir ivejamas i dvaro.

Kartu su savo paia prieglobsio prao savo brolio Dovydo eimos. Vargais negalais apsigyvena j namuose. Severiut per dienas dirba u du (mat Rapolas jokio darbo

neiman ir nesugebjo dirbti) ir be jokio atlygio. Karinius Rapolas susibendravo su Dovydo

snumi Adomuku.Nunuodytas brolio Dovydo monos Gei mirta. Labiausiai tai p a ve ik ia A d o muk . P o v ie n ve n t a d ie n io mi i

S e ve r iu t ue ina s muk l ir ia igeria su vyrais. Vliau Severija apsivagia i Dovydo nam, bet suvokusi, jog m

ristis emyn, atiduoda skol, nebesilanko smuklje ir tampa ramiu

meil ireikia vilgsnis, ypsena,

utenka tik mylimo mogaus buvimo alia, kad btum

laimingas.

parsivesti monos

ir i ko ilaikyti eim. Taigi

problema iek tiek panai J. Bilino Lidnos pasakos

situacij mogaus asmenin

laim griauna u j stipresns iorins aplinkybs,

kurioms btina paklusti. Jei

Mykoliukas bt ijs i brolio eimos, is

nebebt sugebjs ilaikyti

kio ir nusigyvens, o Mykoliukas

nenorjo griauti brolio gyvenimo,

nenorjo, kad brolio vaikai, kuriuos jis myljo,

ieit ubagais.

darbiniu rankiu, kokiu yra ir Mykolas savo brolio eimoje.

A. kma Balta drobul

Romane vaizduojamas Niujorke gyvenantis emigrantas i Lietuvos Antanas Garva. Garva - silpnos sveikatos

mogus. Jis serga sunkia nerv liga neurastenija. i lig jis paveldjo i motinos, o j sustiprino sunkus smegen

sukrtimas, kur Antanas patyr tardomas soviet. Garva turi pastoviai gerti vaistus ir gydytojas udraud dl ligos kurti eim. Antanas labai vienias, nes dl savo

pavojingos ligos turi atsisakyti mylimos moters Elenos. Prietaringas Garvos mstymo dvilypumas: jis suvokia,

kad kania yra neivengiama io gyvenimo dalis ir reikia j priimti, prasminti kryboje. Bet nors ir suvokdamas, kad mogui neivengiamai lemta kentti, kartu veikjas

ilgisi emikos laims, artimo mogaus meils. Kitas veikj slegiantis dalykas bukinantis darbas

liftininku viebutyje. Garva yra krjas, poetas, menininkas ir j slegia is mechanikas darbas. J slegia ir marga, triukminga, soti Amerikos kultra, jis ilgisi

Lietuvos, kartais niniuoja lietuvikas sutartines, jo kryboje mkteli lietuvik mitini btybi vaizdiniai.

Deja, nors ir neksdamas savo darbo, jis turi i ko nors gyventi ir privalo ypsotis klientams, nors irdyje juos keikia lykiausiais odiais.

Romano pabaigoje mkteli viltis, kad Antanas gali bti laimingas, nes su juo pasiryta varge ir diaugsme visada kartu bti mylima moteris Elena, bet, pagal romano

logik, mogus ioje emje negali bti laimingas. Paskutiniu momentu Antanui pasibaigia jo vaistai, jis

nespja j sigyti ir ujs priepuolis toks stiprus, jog visikai paeidia smegenis. I paskutini romano eilui suprantame, kad Garva pamio, nes sdi ant grind

inilo veidu ir plo maus skutelius popieriaus lap. O gal jis kaip tik dabar pagaliau laimingas?

Menas, kryba - tikroji gyvenimo vertyb. A. kmos poiriu,

keniantis mogus yra krybingas ir sugeba prieintis pasaulio

absurdui. Gyvenim prasmina menas.

Kita vertyb tikra meil. Garva ja patiki, kai romano pabaigoje jo

mylimoji Elena susiranda j ir pasako, kad bus su juo iki gyvenimo pabaigos, nesvarbu, ar

laimje, ar nelaimje, priims j tok, koks jis yra su jo liga,

kania ir skausmu.

Problema kaip galima bti

laimingam iame gyvenime, kai

kiekviename ingsnyje mogaus tyko

kania? Ms visuomen

sugedusi, pasaulis netobulas, o mogus trokta

laims ir tobulumo. Kaip tai

pasiekti? Kuriant? (Kryba tai tobulumo krimas

netobulame pasaulyje).

Mylint? (Tikroji meil, kai didiausia laim

tau atsiadti savs dl mylimo mogaus).

Priimant kani ir nesiprieinant jai,

nes tada ji praranda savo geluon? (Juk jei

a kanios nebijau, tai mans ir

neeidia tas

skausmas, kur ji gali sukelti. Jeigu

tu jautiesi laimingas dl to, kad esi

nelaimingas, tai argi gali tave dar

kas nors skaudinti ar eisti?) tai tokie

klausimai be atsakym keliami

A. kmos romane.

K.

Donelaitis

Metai Pirmajame groiniame lietuvi literatros krinyje,

poemoje Metai, pagrindinis veikjas yra ... saul, nes btent nuo jos priklauso met laikai, valstiei (poemoje vadinam brais) darbai ir rpesiai. Met laik kaita,

gamtos vaizdai, moni darbai, ydos ir dorybs apie visa tai pasakojama labai vaizdinga kalba, ne tik kuriant

subtilaus groio meninius vaizdus ( em su visais paaliais murusi verkia,/Kad ms ratai jos iplaut nugar drasko.), bet ir nevengiant natralumo (Ar

neinai, kad brs nor gren grd sulaukti,/Tai pirm to jis turi gren d pakrsti?)

Poemoje auktinamas darbas. Apie

tai kalbama ir itraukoje apie mlave, kurioje pabriama, kad jei mogus nori sulaukti gero

derliaus, turi nesibjaurti ir tokiu nemaloniu darbu, kaip mlaveis.

Dalyje Rudenio grybs pasakojama, kaip brai venia sulauk naujo derliaus ir soiai

vaiinasi ir rykinama mintis, kad emikas grybes reikia pelnyti sunkiu darbu ir tada vertai jas

naudoti.

Krinyje auktinama pagarba Dievui. Net ir gandras dkoja Dievui u praryt varl, o mogus

tuo labiau turi bti dkingas u visk ir niekuo nesisksti, nes

Jei mogus

laikytsi Dievo sakym, kukliai mokytsi i

gamtos, gyvent pagal jos dsnius

ir jos ritmu, jis bt laimingas. Nelaims

prasideda tada, kai mes pasiduodame palaidumui,

paklstame savo ydoms, norime

lengvai ir tingiai gyventi. Tokia ivada perasi

perskaiius K. Donelaiio

tau, mogau, miels Dievs daugi

daugiaus dovanojo.

Labai svarbu, anot K. Donelaiio, kad mons bt paprasti, kukls. Pavyzd reikia imti i gamtos

laktingala yra toks neivaizdus, kuklus pauktelis, o kaip

nuostabiai iulba. Taip ir kuklus mogus jo grois bna vidinis. O ipuik, isipust ponai danai

bna tuti, pasipt ir kvaili. Net ir kuklus valgis brams danai ieina

labiau sveikat, o aminai persiryjantys ponai suserga visokiomis ligomis.

Svarbu laikytis vis morals

norm. Krinyje smerkiamas girtuokliavimas (kai net vaikai atsivedami smukl ir mato, kaip

susimu vmaluose voliojasi j tvai). mogaus orum emina ir

keiksmaodi vartojimas, mutyns, apskritai bet koks moralinis palaidumas.

Poemoje pabriama ir tai, kad ne

maiau svarbu ilaikyti tautin orum. Smerkiami brai, kurie mgdioja svetim taut

paproius, manieras, aprang.

Metus. Argi is

XVIII a. ras literatros

milinas buvo neteisus? Argi daugelis

iuolaikins visuomens

problem kyla ne dl i prieasi?