principai. Fonetinis rašybos principas (taisyklingos ... · lygmeniu ir baigiamas aukščiausiu(garsas –žodis–sakinys), kiekvienas kalbos mokslo skyrius (fonetika, morfologija,

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES

VIDAS KAVALIAUSKAS

Lietuvos edukologijos universitetas

Lietuvių kalbos rašybos principai.

Fonetinis rašybos principas (taisyklingos

tarties poveikis rašybai)



Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos paskirtis –

apibrėžti lietuvių kalbos ir literatūros, kaip mokomojo dalyko, tikslus ir uždavinius,

mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, pateikti orientacines ugdymo veiklas.

Dalyko tikslas ir uždaviniai:

8.2.2.1. Suprastų kalbos sistemą, įgustų reikšti mintis, kurti

tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga

kalba<…>.

Dalykinių kompetencijų ugdymas(is)

8.3.2.1. Lingvistinę kompetenciją mokiniai ugdosi

aiškindamiesi kalbos sistemą, jos dėsnius, mokydamiesi

fonetikos, gramatikos (morfologijos ir sintaksės), leksikos,

žodžių darybos, rašybos, skyrybos, ugdydamiesi gebėjimus

taisyklingai ir tinkamai vartoti kalbą.



Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos paskirtis –

apibrėžti lietuvių kalbos ir literatūros, kaip mokomojo dalyko, tikslus ir uždavinius,

mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, pateikti orientacines ugdymo veiklas.

Dalyko struktūra

8.6.1. Kalbinis ugdymas apima kalbos vartojimo ugdymą ir kalbos sistemos

pažinimą. Nurodomi kiekvieno koncentro kalbos vartojimo ugdymo mokymosi

pasiekimai, turinio apimtis ir ugdymo veiklos bei kalbos sistemos pažinimo

mokymosi pasiekimai, turinio apimtis ir ugdymo veiklos. Pastarosios yra

pateikiamos atskirai, nes bazinio raštingumo įgūdžiai yra iš esmės

psichomotoriniai ir turi formavimosi etapus, kurie sudaro atskirą sistemą.

Kalbos sistemos pažinimo temos skirstomos pagal konkrečias klases ir

pateikiamos nuosekliai, kad būtų matyti tęstinumas, sistemingumas. Į kalbinį

ugdymą įtrauktos ir mokslo metų pradžioje svarbios kalbos žinių kartojimo ir

įgūdžių įtvirtinimo temos.



Didaktinės nuostatos

8.7.1. Remiantis sistemiškumo ir sąmoningumo nuostata siekiama,

kad mokiniai mokytųsi suprasti lietuvių kalbą kaip sistemą. Kalbos

pažinimo ugdymo turinys pateiktas tokia tvarka, kad žinios apie kalbą

sudarytų tam tikrą sistemą, kuri mokiniams padėtų skirti bendruosius

dalykus nuo atskirų ir suvokti kiekvieno kalbos fakto vietą kalbos

lygmenų hierarchijoje. Sisteminis lietuvių kalbos pažinimo ugdymo

turinys kiekviename koncentre pradedamas žemiausiu kalbos

lygmeniu ir baigiamas aukščiausiu (garsas – žodis – sakinys),

kiekvienas kalbos mokslo skyrius (fonetika, morfologija, sintaksė)

taip pat išlaiko savo vidinę logiką.

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos paskirtis – apibrėžti

lietuvių kalbos ir literatūros, kaip mokomojo dalyko, tikslus ir uždavinius, mokinių

pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, pateikti orientacines ugdymo veiklas.



Lietuvių kalbos rašyba remiasi daugiausia fonetiniu ir morfologiniu, be to, šiek tiek tradiciniu

principu. Kiekvienas jų yra savaip susijęs su grafikos taisyklėmis.

Remiantis fonetiniu principu žodžiai rašomi taip, kaip girdimi, pvz.: barška, namas,

stalas, eina, randas, kanda, paukštis, sluoksnis, baikštus, sistema.

Remiantis tradiciniu principu žodžiai ar morfemos rašomi taip, kaip iš seno įprasta juos

rašyti. Pvz., nosinėmis ą, ę, į, ų žymimi ilgieji balsiai, kilę iš dvigarsių an, en, in, un. Iš

tradicijos raide i žymimas priebalsių minkštumas.

Morfologinis principas reikalauja tas pačias morfemas (žodžio dalis) rašyti vienodai,

neatsižvelgiant į jų tarimo skirtumus, pvz.: segu, segti, segdamas, segtukas. Morfologinė

rašyba nesutampa su fonetine, kai garsai, kalbos sraute veikiami kitų garsų, pakinta pagal tam

tikrus fonetikos dėsnius ir žodžiai vienaip tariami, o kitaip rašomi,

pvz.: segti (tariama sekti), užsuko (tariama usuko), pusseserė (tariama puseserė).

Visi trys rašybos principai nėra izoliuoti vienas nuo kito, atvirkščiai – jie dera vienas su kitu.

Ortografija – tai žodžių ir jų formų rašymo taisyklių visuma. Grafikos

taisyklės nustato raidžių funkcijas, ortografijos taisyklės – kaip rašyti

konkrečius žodžius.



„Opiausias lietuvių kalbos bendrinės kalbos garsų požymis –

balsių trukmė. Dažnai kirčiuoti trumpieji balsiai ilginami, o

nekirčiuoti ilgieji balsiai trumpinami. Tarties klaidų

atsiranda tariant nekirčiuotus sutaptinius dvibalsius ir

kirčiuotus mišriuosius dvigarsius. Kad galėtume sėkmingiau

lavinti tartį, turėtume žinoti tarties klaidų priežastis, paplitimą,

mokėti vertinti klaidų didumą ir gajumą. Tarties klaidų

paprastai atsiranda dėl tarmių, svetimų kalbų, rašybos

įtakos“.(A. Pakerys, Lietuvių bendrinės kalbos fonetika, Vilnius, Enciklopedija, 2003).



Klaidos

8.1. Skirti trumpuosius balsius nuo ilgųjų ir kirčiuotuose, ir nekirčiuotuose

skiemenyse.

8.2. Skirti balsius e, ė, o nuo sutaptinių dvibalsių ie, uo kirčiuotuose ir

nekirčiuotuose skiemenyse.

8.3. Skirti dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių tvirtapradę priegaidę nuo tvirtagalės.

8.4. Laikytis kietųjų ir minkštųjų priebalsių tarimo taisyklių:

8.4.1. Tarti minkštuosius priebalsius prieš priešakinius balsius skoliniuose (kaip lietuviškuose

žodžiuose);

8.4.2. Tarti minkštąjį priebalsį l prieš minkštuosius priebalsius (net jei tarp jų įsiterpia k ar g);

8.4.3. Tarti kietuosius priebalsius prieš kietuosius priebalsius.

BŪTINIAUSI TARTIES

REIKALAVIMAI



Garsinės (fonetinės) rašybos mokėjimas visų pirma priklauso nuo gebėjimų

išgirsti ir suvokti fonemas. Todėl vienas iš svarbiausių kalbos mokymo

(rašybos taip pat) uždavinių – vystyti, lavinti, gerinti mokinių fonetinę klausą

ir stiprinti foneminės analizės įgūdžius. Fonetinis nagrinėjimas ir garsinė

analizė padeda išvengti rašybos klaidų. Fonetinė analizė, klausa turi veikti ir

mokant sudėtingesnių rašybos dalykų, susijusių su morfologija ir žodžių

daryba. Didžiulis vaidmuo šiame kelyje tenka mokytojui, jo tarčiai: išmokyti

taisyklingai tarti ir rašyti gali tik tas, kurio kalba yra taisyklinga, aiški,

nepriekaištinga. To visi turėtume siekti.

Reikia remtis gimtosios tarmės (patarmės) fonetine sistema.



Ilgųjų nekirčiuotų balsių trumpinimas.

Ilgieji balsiai, žymimi nosinėmis raidėmis ą, ę.

Nekirčiuotas ilgasis balsis [a] rašte žymimas tik nosine raide ą:

Ąžuolas – ąžuolai, ąžuolinis, ąžuoliukas, ąžuolynas

Žąsys – žąsis, žąselė, žąsinai

Kąsnis – kąsnelis, kąsniukas

Drąsų – drąsa, drąsuolis

Sąmonė – sąmoningas, sąmonėti

Trąšos – trąšas

Šąla – šąlu, šąli

Grąžą – grąža, saulėgrąža, saulėgrąžą



Ilgųjų nekirčiuotų balsių trumpinimas


Nekirčiuotas ilgasis balsis [e] rašte žymimas tik nosine raide ę:

Tęsia – tęsinys, pratęsimas

Kęstas – Kęstutis

Švęsti – švęsdami

Gręžia – gręžiu, gręžinys, atsigręžiau

Gęsta – gęstu, tu gęsti

Išėjęs, paklydęs, nuvažiavęs, pasimokęs, vedęs





Liepa – su liepa, liepą; siela – su siela, sielą; pieva – su pieva, pievą; norma

– su norma, normą; vaikas – vaiką; namas – namą; rytas – rytą;

Eglė – su egle, eglę; lapė – su lape, lapę; žolė – su žole, žolę; motinėlė – su

motinėle, motinėlę; rolė – su role, rolę; stiuardesė – su stiuardese, stiuardesę.

Verta palyginti nekirčiuotų ilgųjų balsių ir trumpųjų balsių tarimą – tarimo

skirtumas ypač ryškus turėtų būti:

ąžuolai – ašutai, rąstus – rastus, šąlu – šalau, rąžytis – rašytis, mąstyti –

mastelis, duoną – duona, lovą – lova, lašą – laša, apyskaitą – apyskaita.

tęsiu – tesiu, tręšiu – trešku, gręžiu – geliu, saulę – saule!, gėlę – gėle!,

patarlę – patarle, nuomonę – nuomone.(pavyzdžiai paimti iš A. Pakerio ir A. Pupkio knygos „Lietuvių kalbos bendrinė tartis. Kompaktinės plokštelės

tekstai“ (Vilnius, Gimtasis žodis, 2004)




Ilgieji balsiai, žymimi raidėmis y, į ir ū, ų.

Nekirčiuotas ilgasis balsis [i] rašte žymimas raidėmis y, į:

Ypač – ypatingas

Gyvas – gyvena, gyvenu, gyvenimas, gyvulys

Lygus – lyguma, lygiadienis

Vyras – vyrukas, vyresnis, vyresnybė

Rytas – rytmetinis, paryčiais, rytinės

Vyko – išvykimas, išvyka

Knygą – knyga, knygelė, knygynas, knygnešys





Nekirčiuotas ilgasis balsis [u] rašte žymimas raidėmis ū, ų:

Ūžia – ūžiu, ūžimas, ūžesys

Kūrė – kūrėjas, kūrinys, kūryba

Sūnų – sūnaitėlis, sūnus, posūnis

Būdas – būdinys, pobūdis, būdingas

Dūmas – dūmelis

Rūšis – rūšiuoti

Žiūri – žiūriu, tu žiūri, priežiūra, žiūrovas

Siųsti – nusiųsta, siųstuvas





įėjimas, įrodymas, įdomu, grįžtamasis

Pilį, ryklį, viltį, stotį, pilyje, viltyje, stotyje;

Akis-akys; pilis-pilys; stotis-stotys; broli-brolį

ūsų, sienų, dvasių, malkų; eitų, grūstų, neštų, tikėtų; vaisių,

turgų, sūnų.

Atkaklus-atkaklūs, ramus-ramūs, malonus-malonūs,

smagus-smagūs





Verta palyginti nekirčiuotų ilgųjų balsių ir trumpųjų balsių tarimą –

tarimo skirtumas ypač ryškus turėtų būti:

ūžimas – užimti, dūda – dukra, rūda – ruda, būriuotis – buriuoti,

tankūs – tankus, aiškūs – aiškus, tiltų – tiltu, keltų – keltu

įžengti – išžengti, įsukti – išsukti, įšokau – iššokau, tyliu – tikiu, šylu –

šilu, dydžiu – didžiu, klausymas – klausimas, antys – antis, obelys –

obelis, brolį – broli, greitį – eiti, pirtį – pirkti

(pavyzdžiai paimti iš A. Pakerio ir A. Pupkio knygos „Lietuvių kalbos bendrinė tartis. Kompaktinės plokštelės

tekstai“ (Vilnius, Gimtasis žodis, 2004)




Nekirčiuotas ilgasis balsis [ė]

rašė, skaitė, darė, raidė, Matusevičiūtė, Urbonaitė, didelė

gėlė, lėlė, vėlė, ūmėdė



Trumpųjų kirčiuotų [i], [u] balsių ilginimas

piko – pyko

tiko – tyko

rito- ryto

ginė – gynė

didis – dydis

rodiklių – rodyklių

tris – trys

kuri – kurį

tu – tų

pus – pūs

lupa – lūpa

turi – tūrį

butas – būtas

siusti – siųsti

jus – jūs

namu – namų



Mišriųjų dvigarsių [il], [im], [in], [ir], [ul], [um], [un], [ur] tarimas ir

rašyba

Pavojingsni tvirtapradę priegaidę turintys mišrieji dvigarsiai:

Vilma, Vilnius, pilkas, pilti, miltai, tiltas

minkštas, minti, virti, skirti, pirmas, irklas

dulkė, kulti stumti, dumplės kurti, burti, Urbonas, žiurkė

(vilkas, tilpo, turgus, gulti, ir, pirko, imti, sunkų, rinkti)

akims, kibirkštims, vinims, naktims, širdims, sūnums

Atkreiptinas dėmesys į sudurtinius žodžius (sūrmaišis, dūmtraukis, tyrlaukis), į

žodžio gale esančias priesagas (aukštyn, pirmyn, žemyn).



Nekirčiuotų sutaptinių dvibalsių [ie] ir [uo] tarimas – nepainioti su

balsiais [e]/ [ė] ir [o].

suolas – suolai

kuo – kuomet

puošia – puošyba

puodas – Puodžiūnas

guodžia – guodimas

vienas – vienintelis

lietų – lietutis

pienas – pienelis

šienas – šienpjovys

tiesė – ištiesė



Nekirčiuotų sutaptinių dvibalsių [ie] ir [uo] tarimas – nepainioti su

balsiais [e]/ [ė] ir [o].

Palyginkime, kaip tariami nekirčiuotame skiemenyje:

nulieti – lėti, lietuvis – lėtumas, riekimas – rėkimas,

griebimas – grėbimas, siejimas – sėjimas, pakvietimas – įkvėpimas,

paliečiau – palėkiau

uola – ola, kuopimas – kopimas, luošumas – lošimas,

suodini – sodini, baltuose – baltose, žaliuose – žaliose,

prausiuos – gausios(pavyzdžiai paimti iš A. Pakerio ir A. Pupkio knygos „Lietuvių kalbos bendrinė tartis.

Kompaktinės plokštelės tekstai“ (Vilnius, Gimtasis žodis, 2004)



PRIEŠDĖLIAI

Daiktavardžių priešdėliai:

apy- (apyausis, apykalė, apypietis) nepainioti su veiksmažodžių priešdėliu api-

(apibėgo, apipelijo)

ato- (atoveiksmis, atomazga); po- (pobūdis, pogulis); pro- (prokalbė, protėviai)

nuo- (nuomonė, nuoskauda); užuo- (užuovėja)

są- (sąžinė, sąlyga) san- (santykis, sankloda); sam- (samprata, samplaika)

į- (įvartis, įnagis, įdukra) iš- (išvakarės, išorė)

Veiksmažodžių priešdėliai:

iš- (iššoko, išbėgo, išėjo) – į- (įšoko, įbėgo, įėjo)



PRIESAGOS

Daiktavardžių priesagos:

-elis, -ė (mergelė, bernelis) -ėlis, -ė (vyturėlis, mokyklėlė)

-ena (šypsena, iškasenos) -ėna (velėna) -iena (arkliena, kiauliena)

-esys (čiulbesys, skambesys) -ėsis, -iai (griuvėsiai, svilėsis)

-imas (skelbimas, buvimas) -ymas (rašymas, sakymas)

-iklis (rodiklis, rašiklis, taikiklis) -yklė (baidyklė, viryklė, rodyklė)

-ilis, -ė (dagilis, kikilis, vandenilis) -ylis, -ė (mažylis)

-inas, -a (vaikinas, mergina) -ynas (lazdynas, beržynas); -yna (lentyna,

šeimyna, Žemyna)

-inė (vaistinė, ligoninė, sostinė) -ynė (avalynė, patalynė)

-inys (mezginys, sakinys) -ynė (-ynės) (kankynė, žaidynės)



PRIESAGOS

Daiktavardžių priesagos:

-očius, -otė (barzdočius, gudročius) -uočius, -uotė (gauruočius, piniguočius)

-oklis, -oklė (medžioklė, svajoklis) -uoklis, -uoklė (žibuoklė, girtuoklis)

-olis, -ė (senolis, senolė) -uolis, -ė (jaunuolis, vienuolė, gražuolis)

-otis, -otė (ąsotis, šakotis, mazgotė) -uotis, -uotė (ginkluotė, šarvuotis)

-(i)uotė (treniruotė, komandiruotė)

-ukas, -ukė (puodukas, palaidinukė) -(i)ūkas, -ė (žaliūkas, valiūkė)

-ulis, -ė (Dievulis, motulė) -ulys (drebulys, žiovulys)

-užis, -ė (meilužis, draugužė, drabužis) -ūžė (rupūžė)



PRIESAGOS

Veiksmažodžių priesagos:

-(i)auti, -(i)auja, -avo (grybauti, žoliauti, cypauti)

-enti, -ena, -eno (gyventi, barbenti, kalenti)

-ėti, -ėja, -ėjo (auklėti, medėti, baltėti)

-inėti, -inėja, -inėjo (rašinėti, skambinėti, vaikštinėti)

-inti, -ina, -ino (gaminti, rauginti, skambinti)

-yti, -ija, -ijo (liudyti, liudija, liudijo; vienyti, vienija, vienijo; skalambyti, rūdyti)

-(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo (lapoti, galvoti, medžioti)

-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo (dainuoti, žaliuoti, linguoti)

-telėti, -telėja, -telėjo (cyptelėti, babtelėti, stryktelėti)



SUDURTINIŲ ŽODŽIŲ JUNGIAMIEJI BALSIAI

(i)a – rugiagėlė, gandralizdis, bulviakasis, devyniasdešimt

ė – saulėtekis, saulėgrąža, eilėraštis, eilėdara

i – akiduobė, akimirksnis, savijauta, daugiskaita

y – darbymetis, dailyraštis, prekystalis, slapyvardis

ū – kojūgalis, galvūgalis,

u – vidudienis, aludaris, viršugalvis, tarpukalnė

o – kraštotyra, kraujomaiša, kalbotyra, ledonešis



Rašybos turi būti išmokoma pagrindinės mokyklos

klasėse, mokantis sistemišką fonetikos ir morfologijos,

žodžių darybos kursą.

Diktantai, aiškinamieji diktantai, analizuojamieji diktantai,

kalbiniai žaidimai, informacinių technologijų galimybės:

kompiuterinės programos, elektroniniai žodynai; individualus

darbas.



Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa

VDU

Apie projektą

Kai kurios lietuvių kalbos mokomosios priemonės jau pradėjo savo kelionę į interaktyvią

interneto erdvę. Deja, tokių priemonių nėra daug. Negalime pasigirti ir didele įvairove

tinkamai įgarsintų, šiuolaikiškai parengtų tarties ir kirčiavimo programų. Todėl ilgai buvo

brandinta idėja sukurti laisvai prieinamą internete programą, kuri vartotojui suteiktų galimybę:

•įgyti teorinių lietuvių kalbos fonetikos, tarties ir kirčiavimo žinių;

•pamatyti vizualiai, kaip veikia kalbos padargai tariant konkrečius lietuvių kalbos garsus;

•mokytis taisyklingos tarties ir kirčiavimo klausantis profesionalių diktorių įrašų ir atliekant

praktines užduotis;

•pasitikrinti dažniausių žodžių kirčiavimą ir tarimą žodyne.

http://tartis.vdu.lt/38?p_p_auth=WkPhOtwl&p_p_id=49&p_p_lifecycle=1&p_p_state=normal&p_p_mode=view&_49_struts_action=%2Fmy_sites%2Fview&_49_groupId=10184&_49_privateLayout=false



LITERATŪRA

•Pakerys A., Pupkis A. „Lietuvių kalbos bendrinė tartis. Kompaktinės

plokštelės tekstai“ (Vilnius, Gimtasis žodis, 2004).

•Pakerys A. „Lietuvių bendrinės kalbos fonetika“. (Vilnius,

Enciklopedija, 2003).

•Kadžytė L. „Rašybos mokymas“ (Vilnius, Mintis, 1966).

•Kadžytė-Kuzavinienė L. „Lietuvių kalbos uždaviniai ir žaidimai“

(Kaunas, Šviesa, 1997).

•Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa, VDU - http://tartis.vdu.lt/

•Kruopienė I. „Ištark. Taisyklingos tarties mokomoji knyga“ (Vilnius,

Gimtasis žodis, 2004).

•www.vlkk.lt

http://tartis.vdu.lt/

http://www.vlkk.lt/



VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisė papildė ir

patikslino kai kurias sintaksės normas

2017-06-06

Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisė baigė svarstyti Lietuvos edukologijos universiteto

Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros 2012–2014 m. vykdyto Kalbos komisijos

finansuoto projekto – Lietuvių kalbos sintaksės normų ir rekomendacijų santykio su dabartine

vartosena tyrimo – rezultatus.

Tyrėjai nagrinėjo, kaip įvairaus stiliaus tekstuose laikomasi sintaksės normų, aprašytų

trijose „Kalbos patarimų“ knygose: „Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas“, „Sintaksė: 2.

Prielinksnių ir polinksnių vartojimas“, „Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai“. Tyrimo rezultatai –

siūlymai tikslinti, koreguoti kai kurias normas, įtraukti vartosenai aktualių klausimų keliančių

dalykų, skaidyti ir plačiau aiškinti kai kurias taisykles ir pan.

Gramatikos pakomisė apsvarstė pateiktus siūlymus ir, atsižvelgdama į gramatikos normų

sistemą, vartosenos polinkius ir kylančius klausimus taikant kai kurias taisykles, nutarė

papildyti, patikslinti ir pakoreguoti kai kurias sintaksės normas (žr. papildytus Konsultacijų

banko įrašus):





paspausti draugo ranką; kilmininkas, naudininkas

kumštelti draugą į pašonę, galininkas, naudininkas

gimimo, kilmininkas

naudininkas, atitikimas, atitiktis kam

naudininkas, nusikaltimai kam, nusikaltimai ekonomikai

naudininkas, lygiagretus kam

naudininkas, nuolaida kam, ko nuolaida

bendratis, naudininkas, galininkas; nurodymas, nutarimas, paraiška, pasiūlymai, planas,

prašymas, sutartis

įnagininkas, dvejybinis kilmininkas

įnagininkas, skirti kokį, kokiu

būvio vietininkas; bendravime, komoje; krizėje

šokiai ant ledo

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/5128-kilmininkas-naudininkas

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/12650-galininkas-lietimosi-veiksmazodziai

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6689-gimimo

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/183-atitikimas-atitiktis-kam

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/12649-nusikaltimai-kam-nusikaltimai-ekonomikai

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/1644-lygiagretus-kam

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7579-nuolaida-kam-ko-nuolaida

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/9027-bendratis-galininkas-naudininkas-nurodymas-nutarimas-paraiska-pasiulymai-planas-prasymas-sutartis

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/12652-inagininkas-dvejybinis-kilmininkas

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6831-skirti-kokiu

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/12654-bendravime-komoje-vietininkas

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7138-sokiai-ant-ledo





apie ką, galininkas, įsidėmėti apie ką; minėti ką, apie ką

iki greito, iki malonaus

pagal ką

priklausyti prie ko, priklausyti kam

priskirti prie ko, priskirti kam

iškelti bylą prieš ką

žaisti prieš ką, žaisti su kuo

analogiškas su kuo

identiškas su kuo

tapatus su kuo

virš ko, daugiau kaip (negu, nei)

kuomet, kai, kada

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/12655-apie-ka-galininkas-del-ko

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6557-iki-greito-iki-malonaus

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2694-pagal-ka

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6744-priklausyti-prie-ko-priklausyti-kam

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6745-priskirti-prie-ko

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6852-iskelti-byla-pries-ka

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6620-zaisti-pries

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6818-analogiskas-su-kuo

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6547-identiskas-su

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6615-tapatus-su

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7257-virs-ko-daugiau-kaip-negu-nei

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4040-kuomet-kai-kada

Documents

principai. Fonetinis rašybos principas (taisyklingos ... · lygmeniu ir baigiamas aukščiausiu(garsas –žodis–sakinys), kiekvienas kalbos mokslo skyrius (fonetika, morfologija,