PRADINIS UGDYMAS: SIEKIAMYBĖ, REALYBĖ, GALIMYBĖS

Egidija NausėdienėŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius

2015 m.

PRADINIO UGDYMO TOBULINIMO KRYPTYS Bendrųjų kompetencijų ugdymuisi skiriamas didesnis dėmesys

nei dalykinių kompetencijų ugdymas.

Turinio decentralizavimas, personalizavimas.

Ugdymo sričių integracijos stiprinimas.

Ugdymo sąsajos su praktiniu gyvenimu, mokinio patirtimi.

Formalaus ir neformalaus ugdymo derinimas.

Ugdymo formų, priemonių, aplinkų įvairovė, tikslingumas.

Technologijų integracija, tikslinis panaudojimas.

Mokinio vaidmens (atsakomybės) stiprinimas.

Mokytojo vaidmens kaita.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio programų aprašo projektas (2015 m.)

Pioritetinis siekinys – mokinių pasiekimų gerinimas

• Bendrasis raštingumas. Taikiniai: žemų pasiekimų mokiniai, aukštesniųjų

gebėjimų ugdymas, skaitymo gebėjimų ugdymas.

• Bendrosios kompetencijos. Taikiniai: mokėjimas mokytis, metakognityvinių

gebėjimų ugdymas, mokymosi motyvacija.

• Ugdymo turinys. Taikiniai: ugdymo turinio kontekstualumas, tikslingumas,

personalizavimas.

• Naujų veiksmingų organizavimo modelių paieška ir diegimas

praktikoje. Taikiniai: ugdymo kokybė, veiksmingumas; lėšų panaudojimo

racionalumas, tikslingumas; neigiamo SEK įtakos „amortizavimas“

Kodėl būtina susitelkti būtent į šiuos taikius?

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ TYRIMAI (NMPT, 2014)

Didėlė žemų mokymosi pasiekimų mokinių procentinė dalis. (bent vieno ugdomojo dalyko

nepasiekia patenkinamo lygmens 4 klasėje, nepasiekia apie 15 proc.)

Dideli ugdymo kokybės skirtumai tarp mokyklų.

Stipri ir SEK, ankstyvojo ugdymo įtaka mokinių rezultatams.

Dažnas ugdymo inovacijų taikymo netikslingumas, imitacija.

Neveiksmingai taikomos praktinės užduotys ir formuojamojo vertinimo elementai

(tikslų, užduočių, metodų taikymo sąryšingumas; teikiamo grįžtamojo ryšio kokybė)

Savijautos mokykloje ir saugumo veiksnys.

Mokiniams trūksta aukštesnių metakognityvinių ir kitų mokymosi mokytis gebėjimų.

ŽEMŲ PASIEKIMŲ MOKINIAI (NMPT, 2014)

Žemų pasiekimų mokinių, kurie bent vieno ugdomojo dalyko nepasiekiapatenkinamo lygmens 4 klasėje, yra apie 15 proc.

Skaitymo nepatenkinamą lygį pasiekusių mokinių galimybės gautipagalbą ženkliai mažesnės nei aukštesnius pasiekimų lygius pasiekusiųmokinių.

Tik nedidelei daliai žemų pasiekimų mokinių nustatyti specialiejiugdymosi poreikiai.

Žemų pasiekimų priežastys daug platesnės, nei vien tik specialieji ugdymosi poreikiai. Mokiniams reikia pagalbos ir tinkamos mokymosi aplinkos.

NMPT, 8 KLASĖ

PIRLS 2011LIETUVOS SKAITYMO REZULTATŲ KAITA

2011 528 -9 -15

2006 537 -6

2001 543

IEA PIRLS (2011 m.)

10

IEA PIRLS (2011 M.)

IEA PIRLS (2011 M.)

Teksto suvokimo procesų rezultatų kaita

Informacijos radimas, tiesioginės išvados dalymas

Interpretavimas, integravimas, įvertinimas

Tyrimo

metai

Rezultatų

vidurkis

Skirtumas tarp metų Tyrimo

metai

Rezultatų

vidurkis

Skirtumas tarp metų

2011 2011

2011 530 -6 -13 2011 527 -12 -17

2006 536 -7 2006 539 -5

2001 543 2001 544

MATEMATIKOS MOKYMO IR MOKYMOSI FAKTORIŲ RYŠIO SU MOKINIŲ

PASIEKIMAIS REGRESINĖS ANALIZĖS REZULTATAI (4 KL. KLAUSIMYNAS)

Vidinė motyvacija

mokytis matematikos

Duodamas informacijos

radimo, grupinės ir ar

kompiuteriu atliekamos

užduotys

Aiškių tikslų kėlimas,

tarimasis r

Duodamos konstravimo,

svėrimo, išlaidų

skaičiavimo, lentelių,

diagramų nagrinėjimo

užduotys

Trūksta matematinio

komunikavimo gebėjimų ir

laiko užduotims atlikti

Standartizuotas matematikos

testo rezultatas

0,35

-0,34

- 0,06

0,05

-0,24

LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO IR MOKYMOSI FAKTORIŲ RYŠIO SU MOKINIŲ SKAITYMO PASIEKIMAIS REGRESINĖS ANALIZĖS REZULTATAI (4 KL., MOKINIŲ KLAUSIMYNAS)

Per pamokas daug dėmesio skiriama mokymui suprasti

skaitomą testą

Per pamokas daug dėmesio skiriama mokymui kurti rašytinį

tekstą

Daug dėmesio skiriama perskaitytų knygų pristatymui

ir aptarimui

Vidinė motyvacija mokytis lietuvių kalbos

Dažnai atliekamos rašytinio teksto kūrimo ir rašymo

užduotys

Vaikams skirtų leidinių skaitymas ne mokykloje

Standartizuoti skaitymo testų

rezultatai

-0,33

0,19

0,02

0,13

0,01

0,17

Nacionalinės priemonės mokinių

pasiekimams gerinti

Teisinių (nuostatų lygmenyje) prielaidų sudarymas (Bendrosios programos, BUP)

Metodinės pagalbos mokykloms, mokytojams teikimas

BENDRASIS RAŠTINGUMAS IR BENDROSIOS KOMPETENCIJOS

Atnaujinta pradinio ugdymo lietuvių kalbos programa.

(projektas UPC tinklalapyje http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/svarstomi/...)

Rengiamos tikslinės metodinės pagalbos priemonės mokytojams, ugdymo priemonės mokiniams.

Užduotys, pamokų aprašai, skaitmeniniai ugdymo objektai, įsivertinimo instrumentai ir kt.

Griežtinama vadovėlių vertinimo tvarka.

PRADINIO UGDYMO LIETUVIŲ KALBOS PROGRAMA

Programa suderinta su priešmokyklinio ir pagrindinio ugdymoprogramomis.

Mokinių ugdymo/si pasiekimai ir vertinimo normos aprašomos pagal aiškiąkalbos gebėjimų struktūrą. Gebėjimų augimo pagrindas – aukštesniejimąstymo gebėjimai ir vertybinių nuostatų ugdymas.

Kalbinės veiklos sričių gebėjimai susisteminti remiantis vaiko suvokimoypatumais ir dalyko logika.

Išryškintas vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių augimas.

Pateiktas privalomos literatūros sąrašas.

METODINĖS PRIEMONĖS PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJAMS

„Patarimai mokytojui“ (2014 m.)

lietuvių kalbai ugdyti 1-2 kl.

„Skaitymo gebėjimų ugdymas 3-4 kl.“ (2014 m.)

Skelbta UPC tinklalapyje

Artimiausiu laikotarpiu:

• bus vykdoma nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos mokytojams (dirbti pagal lietuvių kalbos programą, ugdyti mokinių skaitymo gebėjimus).

• Parengta metodinė priemonė mokytojams kaip ugdyti kalbinius gebėjimus

3-4 kl. (pagal atnaujintą Lietuvių kalbos programą).

• Lietuvių kalbos vadovėlis tautinių mažumų mokyklų 1 kl. mokiniams.

Ugdymo turinio kūrimo ir realizavimo veiksmingumas. Organizavimo formų, modelių paieškos.

Bendrasis ugdymo planas 2015-2017 m.m.

Ugdymo laikas (formalaus, neformalaus,

valandos mokiniųporeikiams tenkinti)

Ugdymo turinio

kūrimas/ formavimas

(integralus, pagal dalykus)

Ugdymo formos

(pamoka, kūrybinis

dirbtuvės, projektas ir

kt. )

Ugdymo

aplinkos

BUP

Ugdymo organizavimo ypatumai, kuriuos lemia specifiniai mokinių ugdymosi

poreikiai (mokiniai atvykę iš užsienio, specialiųjų ugdymosi poreikių, sergantys

(besimokantys sanatorijoje, namie) suaugusiųjų mokymasis ir kt.)

BUP NUOSTATOS ORIENTUOJA Į:

Mokyklų savarankiškumą ir bendradarbiavimo kultūros skatinimą.

Mokyklų sprendimų tikslingumą. Sprendimai turi būti grindžiamiduomenimis (mokinių pasiekimų, išorės vertinimo, nacionalinių, tarptautiniųtyrimų ir kt.)

Veiksmingą išteklių valdymą. Mokyklos turi nusimatyti/susitarti dėlprioritetų, kuo racionaliau ir kryptingiau panaudoti turimus resursus (ugdymovalandų paskirstymas, ugdymo organizavimo formos, ugdymo turinioplanavimas ir pan.) siekiant ugdymo kokybės.

Ugdymo turinio kūrimo ir organizavimo veiksmingumą.

Mokyklos atsakomybę už teikiamą pradinio ugdymo kokybę, mokiniųpasiekimus.

11. Mokyklos ugdymo plane įteisinami mokyklos bendruomenėssusitarimai dėl:

11.1. prioritetinių ugdymo tikslų ir uždavinių, keliamų mokyklosnumatytam ugdymo laikotarpiui (metams, dvejiems ar kt.);

Ugdymo turinio kūrimas

32. Bendrosios programos tikslų gali būti siekiama, ugdymo turinįformuojant pagal dalykus arba integravus atskirų ar visų ugdymodalykų programas.

35. Formuojant integralų klasės (-ių) ugdymo turinį, mokyklojenumatoma dienos ugdymo proceso pradžia ir pabaiga, preliminarus ugdymoveiklų laikas. Dalykų pamokos jų laikas nenurodomi.

Ugdymui skiriamas laikas

24. Atsižvelgiant į iškeltus ugdymo tikslus, mokyklos ar atskiros (-ų) klasės (-ių)mokinių mokymosi pasiekimus, mokinių ugdymosi poreikius, mokykla galipasirinkti įvairius ugdymo valandų paskirstymo variantus. Ugdymovalandos Bendrajai programai įgyvendinti gali būti paskirstomos taip:

Ugdymo dalykai 1 kl 2 kl. 3 kl. 4 kl. Iš viso

Lietuvių kalba 8 8 7 6 29

Dorinis ugdymas 1 0 2 1 4

Matematika 4 4 5 5 18

Horizontalus laiko paskirstymasPvz. Savaitės ugdymo valandų perskirstymas

24.1. skiriant ugdymo dalykui konkrečiai klasei reikalingą ugdymo laiką:• paskirstant ketveriems metams ugdymo dalyko programai skiriamas ugdymo valandas;• per keturis metus užtikrinant 23 punkte ugdymo dalykui numatytą bendrą ugdymo valandų skaičių;

25. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkintiskiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į mokyklosiškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas.

48. Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos,parengtos derinant Bendrosios ugdymo programos dalykų programųir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokiniųpasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz. skaitymo, kūrybiniųgebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan.).

Ugdymo(-si) formos

35.2. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimoformomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.),derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojošvietimo programų turinį:

35.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamostrukmės ugdymo periodus;

35.2.2. ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programųturinį) per dieną gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, atsižvelgiant į tai,kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti.

18. Nuo 5 iki 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip patetninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai. Ši veikla yra ugdymoproceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų.

37. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz.muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.)

39.2. Kalbinis ugdymas:

39.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus,skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai turi būti ugdomiir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz.,naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymuiugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

__________________________________

• Ugdymo prioritetai jūsų mokykloje, klasėje.

• Mokymosi pagalbos mokiniams teikimo galimybės.

• Metodinės pagalbos mokytojams poreikis ir galimybės.

• Kiti mokymo pagalbos resursai (tėvai, technologijos, aplinka ir kt.)

AR IŠNAUIDOJAME VISUS TURIMUS/ GALIMUS UGDYMO REZURSUS?

AR GERAI ŽINOME SAVO IR SAVO VAIKŲ GALIMYBES?