ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

Aušrinė Gumuliauskienė, Asta Širiakovienė, Dalia Augienė, Laimutė Bobrova,

Rolandas Paulauskas

PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO

RENGIMO, GYNIMO IR VERTINIMO

METODINĖS REKOMENDACIJOS

Metodinis leidinys

ŠIAULIAI

2013

Recenzavo:

Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė, Edukologijos katedros docentė, socialinių

mokslų (edukologijos) daktarė Erika Masiliauskienė

Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros vedėjas,

docentas, socialinių mokslų (edukologijos) daktaras Sergejus Neifachas

Spausdinama ŠU Edukologijos fakulteto tarybos 2013 m. birželio 8 d.

(Protokolo Nr. EDTP - 10) nutarimu.

Aušrinė Gumuliauskienė, 2013

Asta Širiakovienė, 2013

Dalia Augienė, 2013

Laimutė Bobrova, 2013

Rolandas Paulauskas, 2013

Šiaulių universitetas, 2013

TURINYS

PRATARMĖ...................................................................................................................................4

1. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO SAMPRATA IR PASKIRTIS.....5

1.1. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo sampratos apibrėžtis.........................................5

1.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo paskirties apibūdinimas....................................6

2. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO IR GYNIMO

TVARKA........................................................................................................................................6

2.1. Bendrieji reikalavimai Pedagoginių studijų baigiamajam darbui.................................6

2.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo tvarka.................................................7

2.3. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo tvarka..................................................7

2.4. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo kokybės vertinimo kriterijai.............................8

2.5. Apeliacijos dėl Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo procedūrų pažeidimų

ir vertinimo..........................................................................................................................10

2.6. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo atidėjimas..........................................10

3. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA IR RENGIMO

ETAPAI..........................................................................................................................................11

3.1. Rekomenduojama Pedagoginių studijų baigiamojo darbo struktūra ir apimtis.............11

3.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo įvado struktūra.................................................11

3.3. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo teorinė-analitinė dalis.......................................12

3.4. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo analitinė-refleksinė dalis..................................12

3.5. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo išvados..............................................................17

3.6. Literatūros sąrašo sudarymas.........................................................................................18

3.7. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo apipavidalinimas, mokslinis kalbos stilius.......20

4. KOMPETENCIJŲ APLANKO SAMPRATA, PASKIRTIS, STRUKTŪRA IR

RENGIMAS....................................................................................................................................25

4.1. Kompetencijų aplanko sampratos ir paskirties apibūdinimas........................................25

4.2. Kompetencijų aplanko struktūra....................................................................................26

4.3. Kompetencijų aplanko rengimas....................................................................................26

BAIGIAMOSIOS MINTYS..........................................................................................................30

LITERATŪRA...............................................................................................................................31

PRIEDAI.........................................................................................................................................34

4

PRATARMĖ

Universitetinės studijos – tai nuosekliosios studijos, laiduojančios asmeniui sąlygas įgyti

teoriniu bei praktiniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą (LR

Aukštojo mokslo įstatymas, 2003). Pirmosios pakopos (bakalauro) pedagoginių studijų programų

tikslas yra padėti studentams susiformuoti teorinius pedagogo profesijos pagrindus ir įgyti

savarankiškai profesinei veiklai būtinus gebėjimus.

Studentai, kaip ir kiti aukštojo mokslo socialiniai dalininkai, yra atsakingi už studijų

kokybę ir pirmiausia – už savo studijų rezultatus. Formuluojant studijų programos tikslus (siekius),

būsimos profesinės veiklos funkcijos yra lemiantis veiksnys, norint užtikrinti, kad studentas, baigęs

studijų programą, gebėtų kvalifikuotai ir kokybiškai atlikti profesinės veiklos funkcijas. Studijų

rezultatai rodo, kaip ir kokios profesinės funkcijos bus atliekamos, t.y. ar būsimo specialisto studijų

rezultatai atitinka profesinei jo veiklai keliamus reikalavimus.

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo rekomendacijos skirtos Šiaulių

universiteto Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programų studentams, rengiantiems

Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą, taip pat - dėstytojams, kurie vadovauja Pedagoginių studijų

baigiamiesiems darbams arba dėsto bakalauro studijų programose, suteikiančiose pedagogo

kvalifikaciją. Šios rekomendacijos yra viena studijų kokybės gerinimo priemonių, padėsianti

studentams ir dėstytojams kryptingai siekti studijų tikslų ir rezultatų dermės per visą pedagoginių

studijų laikotarpį.

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo rekomendacijų tikslas – suteikti

studentams informacijos apie Pedagoginių studijų baigiamajam darbui keliamus reikalavimus ir

kompetencijų aplanko sudarymo principus, padėti jiems parengti kokybės reikalavimus atitinkantį

Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą, ugdyti studento savarankiško mokslinio tiriamojo darbo, savo

kompetencijų, mokymo(si), studijų rezultatų bei pedagoginės veiklos analizės ir reflektavimo

gebėjimus.

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo rekomendacijos parengtos

remiantis Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Pedagoginių studijų baigiamojo darbo

rengimo ir gynimo reglamentu (2012, pataisyta 2013) ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais

studijas ir jų organizavimą.

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas yra Pedagoginių studijų baigiamojo etapo

savarankiško darbo forma, įprasminanti teorinį ir praktinį būsimo pedagogo pasirengimą, parodanti

studento gebėjimą sistemiškai analizuoti, vertinti ir pagrįsti studijų metu įgytas pedagoginei veiklai

reikalingas profesines kompetencijas konkrečios švietimo, ugdymo(si) arba mokymo(si)

problematikos kontekste. Tai - savarankiškas, integralaus, sisteminio pobūdžio, analizės ir

refleksijos forma parengtas teorinis arba teoriją ir praktiką integruojantis rašto darbas, leidžiantis

atpažinti ir įvertinti studento pedagoginių studijų metu įgytas pedagogo kvalifikacijai būtinas

kompetencijas ir leidžiantis jas įsivertinti pačiam studentui.

Studijuodami universiteto bakalauro studijų programas, suteikiančias pedagogo

kvalifikaciją, studentai atlieka daug savarankiško darbo užduočių. Jų tikslas yra kuo kokybiškiau

pasirengti pedagoginei veiklai gilinant, sisteminant, įprasminant ir kūrybiškai pritaikant įgytas

žinias, ugdant asmeninius, profesinius ir kitus gebėjimus, plėtojant turimas ir įgyjant naujas

kompetencijas. Pedagoginių studijų baigiamasis darbas yra kvalifikacinis darbas, todėl jam keliami

aukštesni reikalavimai nei kursiniam darbui, tačiau jis nėra tapatinamas su bakalauro darbu, kuriam

būdingi aukštesni mokslinio tiriamojo darbo reikalavimai.

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo metodinės rekomendacijos turėtų

padėti studentams parengti formos, struktūros ir turinio standartą atitinkantį darbą.

Leidinio autoriai

5

1. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO

SAMPRATA IR PASKIRTIS

1.1. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo sampratos apibrėžtis

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas (toliau – PSBD) – tai savarankiškas, sisteminio

pobūdžio, analizės ir refleksijos forma parengtas teorinis arba teoriją ir praktiką integruojantis rašto

darbas, leidžiantis atpažinti ir įvertinti studento pedagoginių studijų metu įgytas atitinkamas

pedagogo kvalifikacijai būtinas kompetencijas ir padedantis jas įsivertinti pačiam studentui.

Teoriniame Pedagoginių studijų baigiamajame darbe analizuojama konkreti su

pasirinkta tema susijusi pedagoginė problema (patartina siauresnio pobūdžio) . Darbą sudaro dvi

dalys:teorinė-analitinė ir analitinė–refleksinė.

Teorinėje–analitinėje dalyje studentas pagrindžia pasirinktos temos aktualumą, parenka

ir analizuoja teorinius šaltinius, sistemina, lygina, argumentuotai atsako į aktualius analizuojamos

problemos klausimus, aprašo, paaiškina teorijas, kūrybiškai jas iliustruoja faktais, komentuoja

įvairių autorių atliktų tyrimų rezultatų išvadomis grindžiamus reiškinius, išryškina šių rezultatų ir

teorijų tarpusavio sąsajas, pateikia savo įžvalgų, rekomenduoja analizuojamos problemos

sprendimo būdus ir formuluoja išvadas.

Analitinėje–refleksinėje dalyje studentas paaiškina, kokios pedagogo kompetencijos

būtinos analizuojamai problemai spręsti, įsivertina ir įrodo asmenines profesines kompetencijas,

kurias jis įgijo studijų metu bei neformaliuoju būdu. Pagrįsdamas savo kompetencijas, studentas

akcentuoja konkrečių asmeninių profesinių kompetencijų tobulinimosi poreikį bei perspektyvą.

Analitinėje–refleksinėje Pedagoginių studijų baigiamojo darbo dalyje studentas turi parodyti

gebėjimus kompleksiškai analizuoti, vertinti ir pagrįsti savo profesines kompetencijas

analizuojamos švietimo, ugdymo(si) arba mokymo(si) problemos kontekste, pateikdamas

nuorodas į kompetencijų aplanką - refleksijų, dokumentų, pavyzdžių ir įvairių iliustracijų rinkinį,

praktiškai įrodantį darbo autoriaus teiginių apie turimas profesines kompetencijas pagrįstumą .

Teoriją ir praktiką integruojančiame Pedagoginių studijų baigiamajame darbe analizuojama konkreti su pasirinkta tema susijusi pedagoginė problema (patartina siauresnio

pobūdžio) . Ją studentas turi pagrįsti atlikto tyrimo rezultatais arba iliustruoti sukurtu

teoriniu modeliu ar įgyvendintu projektu. Šie reikalavimai nekeliami teorinio Pedagoginių

studijų baigiamojo darbo atveju. Atliekant kiekybinį tyrimą, rekomenduojama imtìs – 30-50

tiriamųjų.

Teorinėje šio tipo PSBD dalyje studentas pagrindžia pasirinktos temos aktualumą,

parenka ir analizuoja teorinius šaltinius, sistemina, lygina, argumentuotai atsako į aktualius

analizuojamos problemos klausimus, aprašo, paaiškina teorijas, kūrybiškai jas iliustruoja faktais,

įvairių autorių atliktų tyrimų rezultatų išvadomis analizuojamus reiškinius, išryškina jų tarpusavio

sąsajas ir pateikia savo įžvalgų.

Praktinėje (empirinėje) šio darbo dalyje studentas pristato atlikto kiekybinio arba

kokybinio tyrimo rezultatus, juos išanalizuoja, įvertina, apibendrina, pagrindžia, kaip analizuojamas

reiškinys, procesas reiškiasi švietimo, ugdymo(si) ir mokymo(si) praktikoje, rekomenduoja

analizuojamos problemos sprendimo būdus ir tyrimo rezultatų pagrindu formuluoja išvadas.

Praktinėje darbo dalyje studentas gali pasiūlyti ir savo sukurtą analizuojamos problemos

sprendimo teorinį modelį. Jį būtina pagrįsti, įrodyti reikšmingumą ir naujumą. Taip pat praktinėje

darbo dalyje studentas gali pristatyti įgyvendintą projektą, susijusį su analizuojama problema. Jį

derėtų išsamiai aptarti, pagrįsti teorinį ir praktinį projekto reikšmingumą, pateikti rekomendacijų ir

suformuluoti išvadas.

Teoriją ir praktiką integruojančiam Pedagoginių studijų baigiamajam darbui taip

pat būtina analitinė-refleksinė dalis, kurioje, kaip ir teorinio Pedagoginių studijų baigiamojo

6

darbo atveju, studentas pagrindžia, kokios pedagogo kompetencijos būtinos analizuojamai

problemai tirti ir spręsti, įsivertina ir įrodo turimas asmenines profesines kompetencijas, kurias jis

įgijo studijų metu bei neformaliuoju būdu. Studentas akcentuoja ir konkrečių profesinių

kompetencijų tobulinimosi poreikį bei perspektyvą. Analitinėje–refleksinėje šio tipo Pedagoginių

studijų baigiamojo darbo dalyje studentas taip pat turi parodyti gebėjimus kompleksiškai analizuoti,

vertinti ir pagrįsti savo profesines kompetencijas analizuojamos švietimo, ugdymo(si) ir

mokymo(si) problemos kontekste, pateikdamas nuorodų į kompetencijų aplanką - refleksijų,

dokumentų, pavyzdžių ir įvairių iliustracijų rinkinį, praktiškai įrodantį darbo autoriaus teiginių apie

turimas profesines kompetencijas pagrįstumą .

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas gali būti vieno pedagoginių studijų metu rengtų kursinių darbų tęsinys. Tokiu atveju studentas turi jį patobulinti, išplėtoti pagal PSBD

reikalavimus ir papildyti analitine–refleksine dalimi, t.y. analizuojamos problemos sprendimui

būtinų kompetencijų įsivertinimu ir refleksija. Šios dalies reikalavimai pateikti dviejų PSBD tipų

apibūdinime.

1.2 Pedagoginių studijų baigiamojo darbo paskirties apibūdinimas

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo paskirtis – atskleisti ir pagrįsti studento įgytas

profesines, bendrąsias, asmenines kompetencijas, pasireiškiančias švietimo, ugdymo(si) ir

mokymo(si) realybės moksliniu pažinimu ir vertinimu, jos tobulinimu, integruojant naujoviškas

edukacines technologijas, grindžiamas šiuolaikinėmis ugdymo teorijomis, sistemologine prieiga bei

asmenine refleksija.

PSBD kaip kvalifikacinis darbas yra viena universitetinio pedagogų rengimo sąlygų,

siekiant išugdyti išsilavinusį, plačios erudicijos kvalifikuotą specialistą, gebantį nuolat mokytis ir

savarankiškai, kūrybiškai ir kokybiškai realizuoti pedagoginę veiklą.

PSBD – tai kvalifikacinis studento darbas, kuriame spręsdamas švietimo, ugdymo(si),

mokymo(si) teorines ar taikomojo pobūdžio problemas studentas pademonstruoja ir įsivertina savo

pasirengimą atlikti pedagoginės veiklos funkcijas.

2. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO

RENGIMO IR GYNIMO TVARKA

2.1.Bendrieji reikalavimai Pedagoginių studijų baigiamajam darbui

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas yra individualus, savarankiškas, analitinis darbas,

už kurį atsakingas studentas. PSBD originalumas patvirtinamas studento parašu.

PSBD struktūra ir apipavidalinimas turi atitikti Edukologijos fakulteto tarybos patvirtintą

ir viešai paskelbtą Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reglamentą bei

metodines rekomendacijas.

Studijų pradžioje su PSBD rengimo ir gynimo rekomendacijomis supažindina studijų

prodekanas arba kitas jo įgaliotas asmuo. Studentai renkasi PSBD vadovą, su kuriuo konsultuojasi

dėl Pedagoginių studijų baigiamojo darbo temos, tikslo, jo realizavimo būdų, turinio struktūros,

rengimo eigos ir kitų iškylančių klausimų. PSBD vadovų sąrašai konkrečiai studijų programai

skelbiami Edukologijos fakulteto katedrų skelbimų lentose ir fakulteto tinklapyje iki dekanato

nustatytos dienos. PSBD temos konkrečiai studijų programai pateikiamos katedrose iki dekanato

nustatytos dienos. PSBD vadovo tikslas – atsakingai konsultuoti studentą darbo rengimo,

įforminimo ir gynimo klausimais, teikti metodologinę pagalbą ir sistemingai kontroliuoti darbo

7

rengimo procesą. PSBD gali vadovauti dėstytojas, vykdantis socialinių mokslų (edukologijos)

krypties tyrimus.

PSBD darbų temas siūlo vadovai arba renkasi patys studentai. Temos pasirinkimas ir

formulavimas yra labai atsakingas PSBD rengimo etapas. Studentui turi būti aiški jo pasirinkta tema

ir tyrimo tikslas. Tai lemia jo tyrimo strategijos pasirinkimą. Tyrimo tema turi būti aktuali teoriniu

ir praktiniu aspektu. PSBD tema turi atitikti studento pasirinktą studijų programą ar

specializaciją. Iki dekanato nustatytos datos studentas temą gali koreguoti. Studentas taip pat turi

pateikti atitinkamai katedrai nustatytos formos vadovo ir katedros vedėjo pasirašytą prašymą leisti

ginti Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą iki dekanato nustatytos datos. Prašymas registruojamas

katedroje, kurioje dirba PSBD vadovas. Reikalingas PSBD vadovo atsiliepimas, kuriame

pateikiamas ir darbo vertinimas. Rašydamas atsiliepimą apie PSBD, vadovas argumentuotai

įvertina darbo rengimo procesą bei rezultatus ir rekomenduoja ginti darbą, arba jo ginti

nerekomenduoja.

Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą ginti turi teisę studentas, neturintis akademinių

įsiskolinimų iš pedagoginių studijų bloko dalykų.

2.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo tvarka

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas rengiamas paskutinį pedagoginių studijų semestrą.

Semestro pradžioje, pasirinkęs vadovą ir suformulavęs PSBD temą, studentas aptaria su juo darbo

tikslą, uždavinius, jų realizavimo būdus, preliminarią turinio struktūrą, kompetencijų aplanko

panaudojimo formas, numato baigiamojo darbo rengimo etapus, konsultacijų datas bei formas ir

sudaro pirminį mokslinės informacijos šaltinių sąrašą. Atlikęs iki sutarto termino mokslinės

informacijos šaltinių pasirinkta PSBD temos problematika ir kompetencijų aplanko analizę,

studentas pateikia PSBD vadovui darbo rengimo strategiją, kurioje nurodo pasirinktus optimalius

būdus ir metodus išsikeltam tikslui pasiekti ir uždaviniams atlikti. PSBD vadovas konsultuoja

studentą ir prireikus padeda jam projektuoti darbo rengimo strategiją bei planą.

Baigti rengti PSBD ir pasiruošti jo gynimui studentui skiriama 14 kalendorinių dienų.

Studentas, užbaigęs Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą, pristato jį vadovui. PSBD vadovas teikia

rekomendaciją katedrai, kurioje dirba, dėl studento baigiamojo Pedagoginių studijų darbo gynimo

(rekomendacija gali būti teigiama arba neigiama) ir darbo vertinimą. Likus dešimčiai darbo dienų

iki sesijos, kurios metu bus ginamas darbas, pradžios, katedros pateikia dekanatui studentų, kuriems

leidžiama ginti PSBD, sąrašus. Sąrašai dekanatui pateikiami iki dekanato nurodytos datos. Darbo

ginti neleidžiama, jeigu studentas be pateisinamos priežasties nepristatė PSBD darbo vadovui į

katedrą iki nurodytos datos, darbas yra nebaigtas (trūksta privalomų struktūrinių dalių) arba

neoriginalus. PSBD, kurio neleidžiama ginti, studento prašymu gali būti rengiamas iš naujo (tai

prilygsta dalyko/modulio kartojimuis) ir ginamas kitą semestrą. Prašymas kartoti dalyką/modulį

fakulteto dekanatui pateikiamas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki paskelbtos PSBD gynimų

datos. Likus 10 dienų iki viešo PSBD gynimo, studentas pristato galutinį įforminimo ir kalbos

kultūros reikalavimus atitinkantį PSBD ir PSBD vadovo atsiliepimą baigiamųjų darbų vertinimo

komisijos pirmininkui (pateikiami 2 PSBD egzemplioriai, prie vieno jų pridedama elektroninė

PSBD versija) .

2.3. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo tvarka

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas ginamas, studentui įvykdžius pedagoginių studijų

programos ir studijų sutarties reikalavimus.

PSBD gynimo komisijos (toliau – komisija) sudėtį siūlo dekanas, įsakymu tvirtina

rektorius. PSBD gynimo komisiją sudaro 3 nariai: edukologijos, psichologijos ir dalykų didaktikos

dėstytojai arba 4 nariai: edukologijos, psichologijos, dalykų didaktikos dėstytojai ir socialinis

8

partneris. Dėstytojas negali būti skiriamas komisijos, vertinančios studentų darbus, kuriems

vadovauja jis pats, pirmininku. Komisijos pirmininku gali būti tik studijų programos krypties

specialistas. Į komisijoje dalyvaujančio socialinio partnerio funkcijas neįeina studento Pedagoginių

studijų baigiamojo darbo vertinimas.

Komisijai iki dekanato nurodytos datos studentas pristato PSBD (2 egzempliorius) į

atitinkamą katedrą ir į PSBD gynimo posėdį atsineša kompetencijų aplanką. Dekanatas komisijai

pateikia rektoriaus įsakymu patvirtintą studentų, ginančių PSBD, sąrašą, kuriame nurodoma studijų

programa (jeigu yra, ir specializacija).

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdis yra viešas. Posėdžio metu komisijos

pirmininkas atsakingas už procedūrų laikymąsi. Pradėdamas komisijos darbą pirmininkas

supažindina studentus su rektoriaus įsakymu ir primena pagrindinius reikalavimus, kurių jie turi

laikytis pristatydami ir gindami PSBD. Baigiamųjų darbų gynimas protokoluojamas. Už komisijos

posėdžių protokolus, jų pateikimą dekanatui ir Studijų skyriui ir už PSBD pristatymą fakulteto

archyvui atsakingas rektoriaus įsakymu paskirtas komisijos sekretorius.

Studentai, gavę neigiamą PSBD įvertinimą viešo gynimo metu ir per nustatytą laiką

nepateikę prašymo kartoti PSBD rengimo, braukiami iš studentų sąrašų.

Studento PSBD pristatymo laiką reglamentuoja komisijos pirmininkas. PSBD pristatymui

siūloma skirti 7-10 minučių. Studentas PSBD pristatymo metu turi argumentuotai įrodyti savo

studijų metu įgytas pedagogo kvalifikacijai būtinas kompetencijas.

Komisijos pirmininkas turi teisę nutraukti kalbą, jeigu studentas viršija skirtą laiką.

Komisijai paprašius, studentas turi pateikti konkrečius jo teiginius patvirtinančius įrodymus iš

kompetencijų aplanko. Po darbo pristatymo komisijos pirmininkas supažindina komisiją ir studentą

su vadovo atsiliepimu, o studentas atsako į komisijos pateiktus klausimus. Komisijos nariai teikia

klausimus, susijusius su PSBD. Tai daryti gali ir kiti PSBD vertinimo komisijos posėdžio dalyviai.

Pirmininkas turi teisę leisti studentui neatsakyti į nekonkrečius, nekorektiškus arba su PSBD

nesusijusius klausimus. Komisijos nariai žodžiu turi pareikšti, ar juos tenkina PSBD autoriaus

atsakymai į pateiktus klausimus.

Pasibaigus gynimui, skelbiamas uždaras komisijos posėdis, kuriame sprendžiama dėl

galutinių PSBD įvertinimo rezultatų. Galutinis PSBD įvertinimas rašomas komisijos narių sutarimu,

įtraukiant ir PSBD vadovo įvertinimą. Komisijos posėdžio protokolą pasirašo pirmininkas ir visi

komisijos nariai. Jame įrašomas galutinis PSBD įvertinimas ir įrašas apie suteiktą kvalifikaciją.

PSBD įvertinimo rezultatai pateikiami raštu kiekvienam studentui individualiai pasibaigus

komisijos posėdžiui.

2.4. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo kokybės vertinimo kriterijai

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas vertinamas dešimties balų sistema, remiantis darbo

parengimo ir gynimo kokybės vertinimo kriterijais.

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

1. Turinio ir metodologinius;

2. Formaliuosius reikalavimus;

3. Mokslinės etikos reikalavimus;

4. PSBD pristatymo reikalavimus

Turinio ir metodologiniai kriterijai (gebėjimų, apibrėžtų studijų programoje,

demonstravimas):

Studentas geba pagrįsti darbo aktualumą studijuojamai sričiai (socialiniams mokslams,

edukologijos mokslui/švietimui irugdymui) ir profesinei veiklai;

9

Studentas geba apibūdinti ir teoriškai pagrįsti pasirinktą problemą, išryškindamas

atliktų tyrimų, ugdymo praktikos pasirinkta tema kontekstus;

Studentas dalykiniu ir metodologiniu požiūriu tinkamai formuluoja PSBD objektą,

tikslą ir uždavinius ;

PSBD turinys kryptingai orientuojamas į tyrimo objektą ir tikslą: darbo struktūra yra

logiška, struktūrinių dalių pavadinimai atitinka turinį ;

Tyrimo problema analizuojama sistemiškai;

PSBD skyriai yra apibendrinami, darbas baigiamas galutinėmis išvadomis;

Tikslingai pasirenkami pirminiai ir antriniai teoriniai šaltiniai, susiję su analizuojama

problema;

PSBD teksto stilius yra moksliškas, grindžiamas lyginimo, interpretavimo,

apibendrinimo ir reflektavimo deriniu;

PSBD studentas demonstruoja gebėjimus pagrįsti analizuojamos problemos

sprendimui reikalingas profesines kompetencijas, jų reikšmingumą pedagoginei veiklai; jis

praktiškai įrodo savo profesinių kompetencijų įvaldymo laipsnį; kompleksiškai (sistemiškai)

analizuoja profesinių kompetencijų įgijimo ir mokymosi procesą; savo mokymosi ir tobulėjimo

procesą pagrindžia konkrečiais pavyzdžiais; išryškina savo profesinių kompetencijų stipriąsias ir

silpnąsias puses, tobulėjimo, kompetencijų plėtojimo galimybes; nustato asmenines mokymosi bei

pedagoginės praktikos problemas ir projektuoja jų sprendimo strategijas.

Formalieji reikalavimai:

PSBD apimtis, struktūra ir apipavidalinimas atitinka PSBD rengimo ir gynimo

reglamento bei PSBD rengimo ir gynimo metodinių rekomendacijų reikalavimus;

PSBD parašytas taisyklinga lietuvių kalba.

Mokslinės etikos kriterijai:

PSBD korektiškai laikomasi citavimo reikalavimų;

Studentas yra atsakingas už darbo originalumą.

PSBD pristatymo/gynimo kriterijai:

Studentas darbą pristato kompetentingai, argumentuotai, išryškindamas analizuojamos

problemos esmę;

Pristatant darbą naudojamos vaizdinės arba IT priemonės;

PSBD pristatymas apima visus tokio pobūdžio darbams privalomus parametrus

(problemą, objektą, tikslą, uždavinius, teorinės dalies arba esmines teorinės ir praktinės dalių idėjas,

teiginius, apibendrinimus, išvadas ir asmenines refleksijas);

PSBD pristatymo skaidrėse pateikiama informacija yra aiški, neperkrauta,

nesikartojanti;

Kiekviena PSBD pristatymo skaidrė komentuojama, argumentuojama;

PSBD pristatymas iliustruojamas kompetencijų aplanko pavyzdžiais arba į jį

pateikiamos nuorodos;

Studentas geba argumentuotai atsakyti į komisijos klausimus, remdamasis ne tik

autorių idėjomis, teiginiais, bet ir asmeninėmis refleksijomis.

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo vertinimas:

Puikiai (dešimt). Darbas atitinka visus nurodytus PSBD kokybės reikalavimus, pasižymi naujumu,

nepriekaištingas dalykiniu, metodologiniu, apipavidalinimo atžvilgiu, pristatytas pagal visus

apibrėžtus kriterijus.

10

Labai gerai (devyni). Tema išnagrinėta labai gerai, bet darbe yra neesminių netikslumų,

nereikšmingų apipavidalinimo trūkumų, pristatant nežymiai nukrypta nuo apibrėžtų kriterijų.

Gerai (aštuoni). Tema išnagrinėta gerai, tačiau darbe pasitaiko tam tikrų dalykinių, analizės,

apipavidalinimo trūkumų, pristatymas išpildo ne visus apibrėžtus kriterijus.

Vidutiniškai (septyni). Tema išnagrinėta nepakankamai išsamiai, trūksta baigtumo, kai kurie

klausimai išplėtoti nepakankamai, darbe yra dalykinių, metodologinių ir apipavidalinimo trūkumų,

pristatymu nepakankamai atskleista temos esmė, tik iš dalies laikomasi pristatymo reikalavimų.

Patenkinamai (šeši). Temos esmė išnagrinėta nepakankamai išsamiai, darbas nebaigtas, jame yra

reikšmingų dalykinių, metodologinių, apipavidalinimo trūkumų, pristatymas neatitinka daugumos

PSBD keliamų reikalavimų.

Silpnai (penki). PSBD įvertinimas yra teigiamas, darbas atitinka minimalius keliamus kokybės

reikalavimus.

Nepatenkinamai (keturi, trys, du, vienas). PSBD įvertinimas yra neigiamas. Darbas visiškai

neatitinka minimalių PSBD kokybės reikalavimų; temos esmė neatskleista, autoriui nepavyko

kompetentingai aptarti pagrindinių klausimų, gausu dalykinių, metodologinių klaidų,

apipavidalinimo trūkumų, pristatymas neatitinka kriterijų. Darbas netenkina minimalių tokio

pobūdžio darbams keliamų reikalavimų.

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo galutinio vertinimo balą sudaro komisijos

narių ir vadovo vertinimo balų sumos vidurkis. Visos PSBD struktūrinės dalys yra

reikšmingos, darbo visuma ir gynimo kokybė vertinama pagal visus numatytus kriterijus.

2.5. Apeliacijos dėl Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo procedūrų

pažeidimų ir vertinimo

Jeigu studentas nesutinka su PSBD įvertinimu arba mano, kad buvo pažeistos PSBD

gynimo procedūros, jis turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo pateikti

apeliaciją universiteto studijų prorektoriui. Apeliacijos nagrinėjamos remiantis Šiaulių universiteto

studijų apeliacijų nuostatais.

Studentų, kurių PSBD viešame komisijos posėdyje buvo įvertintas neigiamai, tolesnę

studijų eigą reglamentuoja ŠU Studijų nuostatai. PSBD neapgynusiam studentui toliau vadovauja

tas pats PSBD vadovas. Išimties atveju, pateikus argumentuotą prašymą dekanui, vadovas gali būti

keičiamas.

2.6. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo atidėjimas

Dėl pateisinamų priežasčių ne vėliau kaip likus savaitei iki Pedagoginių studijų baigiamojo

darbo atidavimo komisijai studentas gali raštu kreiptis į dekanatą ir prašyti leisti PSBD gynimą

atidėti, nepažeidžiant ŠU Studijų nuostatuose numatytų reikalavimų.

Dėl pateisinamos priežasties (ligos ar pan.) neginto darbo gynimas rektoriaus įsakymu gali

būti atidėtas remiantis ŠU studijų nuostatais.

11

3. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO

STRUKTŪRA IR RENGIMO ETAPAI

3.1. Rekomenduojama Pedagoginių studijų baigiamojo darbo struktūra ir apimtis

Rekomenduojama Pedagoginių studijų baigiamojo darbo apimtis - iki 72000 spaudos

ženklų (nuo 20 iki 25 puslapių). Analitinės-refleksinės Pedagoginių studijų baigiamojo darbo dalies

apimtis neribojama. Joje pateikiama studento refleksija gali būti papildyta nuotraukomis, vaizdo

įrašais, nuotolinių studijų medžiaga (jeigu studentui teko tokią rengti).

PSBD struktūrą sudaro turinys, įvadas, teorinė dalis, jeigu rengiamas teoriją ir praktiką

integruojantis PSBD būtina praktinė–empirinė dalis, analitinė–refleksinė dalis (refleksyvi savo

kompetencijų nagrinėjamos problemos kontekste analizė), išvados, naudotos literatūros šaltiniai ir

priedai.

PSBD turinyje nurodoma atskirų sudėtinių darbo dalių, skyrių, poskyrių pavadinimai ir jų

puslapiai tekste.

Tituliniame PSBD lape nurodoma institucija (aukštoji mokykla, fakultetas, katedra, darbo

autorius vardas ir pavardė, studijų programa, darbo pavadinimas, darbo vadovo vardas, pavardė,

pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vieta (miestas) ir metai (žr. 1 priedą). Darbo pavadinimas ir

autoriaus pavardė rašoma Times New Roman 14 pt. šriftu, pavadinimas paryškinamas.

3.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo įvado struktūra

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo įvado apimtis turi sudaryti apie 10 procentų viso

darbo. Įvade pagrindžiamas temos pasirinkimas, jos aktualumas, praktinė ir teorinė reikšmė.

Renkantis temą reiktų įvertinti jos aktualumą, ištirtumo laipsnį (ar ta tema pakanka literatūros

šaltinių), esmę, taip pat permąstyti, ar pavyks visapusiškai ją išanalizuoti. Tema turi dominti patį

studentą, kad šis būtų labiau motyvuotas į ją gilintis. Studentas turi sau atsakyti į klausimus: kodėl

renkuosi šią temą? Ką ketinu atskleisti, išryškinti, pagrįsti? Kaip tai planuoju daryti? Įvade

apibrėžiama analizuojama problema, nurodomas tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai.

Pagrindiniai įvado struktūriniai elementai:

Problemos apibūdinimas. Įvardijama analizuojama problema, formuluojami

analizuojamą problemą sudarantys klausimai, pagrindžiamas problemos aktualumas.

Problemos formulavimas yra pirmas loginis žingsnis atliekant tyrimą. PSBD įvade

atskleidžiamas pasirinktos problemos ištirtumo laipsnis, reikšmingumas, prieštaringumas ir

poreikis ją konceptualizuoti, argumentuoti, apibendrinti, tobulinti, rekonstruoti ir pan. Nurodoma,

kiek analizuojama problema svarbi edukologijos teorijai, švietimo, pedagoginei veiklai, ugdymo

praktikai.

Tyrimo objekto apibūdinimas. PSBD objektas turi būti apibrėžiamas glaustai, privalo

tiksliai nusakyti analizuojamą reiškinį, glaudžiai sietis su darbo tema, tačiau jos nedubliuoti.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Tikslas turi atitikti temos pavadinimą, tyrimo objektą. Jis

nusako tyrimo kryptį, problemos sprendimą. „Kadangi tyrimo tikslo siekimas yra nuoseklus ir

planuotas vyksmas, reikia užsibrėžti konkrečius tyrimo uždavinius, kurie tiksliau negu tyrimo

tikslas nurodytų, kas turi būti padaryta“(Valiuškevičiūtė, Zulumskytė, Malinauskienė ir kt., 2008,

p. 25). Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: pateikti, palyginti,

nustatyti, pagrįsti, ištirti ir t.t.

Jeigu studentas rengia teoriją ir praktiką integruojantį Pedagoginių studijų

baigiamąjį darbą, atlieka kokybinį arba kiekybinį tyrimą, būtina nurodyti ir tyrimo metodus.

Jeigu atliekamas kiekybinis tyrimas, reikia nurodyti bendrą tiriamųjų skaičių (imtį), esmines

12

jų charakteristikas (pasiskirstymas pagal lytį, amžių, klases) ir įvardinti, kur buvo atliktas

tyrimas.

3.3. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo teorinė- analitinė dalis

Teorinė-analitinė PSBD dalis yra skirta detaliam temos pagrindimui. Jai skiriama apie 60

procentų darbo apimties. Teorinėje–analitinėje PSBD dalyje aptariama mokslinė, metodinė ir

dalykinė literatūra nagrinėjama tema, apibendrinami įvairių autorių požiūriai ir moksliniai tyrimai

analizuojamu klausimu. Literatūros šaltinių apžvalgai pirmiausia reikia gerai įsisąmoninti

suformuluotos darbo temos esmę, problemą, kurią ketinama analizuoti, numatytą tikslą ir

uždavinius. Vienas pirmųjų galimų darbo autoriaus uždavinių – struktūruoti ir kategorizuoti

analizuojamą literatūrą, sudarant literatūros žemėlapį, kuris leidžia sudaryti struktūruotą grafinį

temos vaizdą.. (Žydžiūnaitė, 2005; Creswell, 2001).

Suformuluota problema arba probleminiai klausimai lemia viso darbo atlikimo loginę seką

- kaip bus analizuojama problema. Rekomenduojama išsikeltą mokslinę problemą nagrinėti

išsamiai, nuosekliai. Ši analizė turėtų būti problemiška, o ne referatyvi. Tai reiškia, kad atliekant

literatūros analizę autorių požiūriai lyginami įvairiais aspektais, konkrečios temos klausimai

grupuojami, nuosekliai argumentuojami, konceptualizuojami, sistemiškai pagrindžiami, susiejant

juos su įvairiais kontekstais, apibendrinami, numatomos tolesnės temos plėtojimo galimybės,

tobulinimo perspektyvos. Literatūros apžvalga - analizė sudaro galimybę susipažinti su kitomis

panašaus tipo studijomis, skatina dialogą su jau publikuotų šaltinių autoriais. Teorinės įžvalgos

struktūruoja darbo aktualumo pagrindimą ir kriterijus.

Analitinėje dalyje svarbiausia – apibendrinimas, t.y. esminių teiginių aptarimas. Būtent čia

gali būti pateikiama abejonių vienų ar kitų autorių teiginiais, nesutinkama su kitų autorių

padarytomis išvadomis. Turi būti dalykiškai, nuosekliai ir logiškai paaiškinta, kodėl nesutinkama

arba abejojama, pateikiama įtikinamų argumentų, faktų arba duomenų, kurie leistų manyti kitaip

(Paulionytė, 2005).

3.4. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo analitinė–refleksinė dalis

Analitinės–refleksinės Pedagoginių studijų baigiamojo darbo dalies esmė – kompleksiškai

analizuoti, vertinti ir pagrįsti studijų metu įgytas profesines kompetencijas, kurios būtinos

analizuojamai problemai spręsti. Jos apimtis – apie 30 procentų PSBD. Analitinėje–refleksinėje

PSBD dalyje analizuojama savoji patirtis, pristatomi pedagoginių studijų metu pasiekti rezultatai

(įgytos žinios, gebėjimai, įgūdžiai, susiformuotos vertybinės nuostatos, t.y. kompetencijos, būtinos

PSBD analizuojamai problemai pagrįsti, spręsti ir tobulinti). Analitinė-refleksinė darbo dalis turi

sietis su teorine dalimi. Analitinė–refleksinė dalis gali būti skirstoma į poskyrius. Joje atliekamą

profesinių kompetencijų analizę galima iliustruoti kompetencijų aplanko pavyzdžiais arba gali būti

pateikiama nuorodų į kompetencijų aplanką, kaip darbo autoriaus teiginių pagrįstumą įrodantį

dokumentų, pavyzdžių, įvairių iliustracijų rinkinį.

Siekiant kokybiškai parengti analitinę-refleksinę Pedagoginių studijų baigiamojo darbo

dalį, pravartu išsiaiškinti refleksijos sampratą, jos paskirtį PSBD ir aptarti studijų rezultatų reikšmę.

„Refleksija“ [lot. reflexio - atsukimas atgal, atsigręžimas] – mąstymo būdas, kai asmenybė

kritiškai analizuoja, įsisąmonina ir įprasmina savo mąstymo turinį, formas ir prielaidas, savo

dvasinio pasaulio sandarą ir ypatybes“ (Jovaiša, Enciklopedinis edukologijos žodynas, 2007,

p. 245). „ Dažniausiai skiriama trejopa refleksija:

1. Elementarioji – savo žinių ir poelgių ribų bei reikšmės apmąstymas;

2. Mokslinė – žinių, tyrimo rezultatų kritika, remiantis būdingų tai mokslo sričiai metodų

svarstymu;

13

3. Filosofinė – būties, kultūros, mąstymo esmės, galimų sąsajų apmąstymas ir įprasminimas“

(Jovaiša, Enciklopedinis edukologijos žodynas, 2007, p. 245).

Reflektyvusis mąstymas – pažintinis vyksmas, kai įgytoji patirtis kritiškai vertinama naujų

žinių, naujos mokslinės, praktinės, filosofinės patirties pagrindu (Jovaiša, 2007).

Reflektuoti [lot. reflectere - atspindėti] – atspindėti, ką nors apmąstyti (Vaitkevičiūtė,

Tarptautinių žodžių žodynas, 2001).

„Pagrindinės refleksijos rūšys, turint omenyje studentų veiklą, gali būti apibūdinamos kaip

refleksija mokantis, refleksija apie mokymąsi, refleksija mokymuisi“ (Bubnys, 2012, p. 17).

Refleksija įvairių autorių tipizuojama tipizuojama ir kitaip. Gali būti turinio, proceso,

prielaidų ir kt refleksija. Yra įvairių refleksijos lygių ir modelių.

PSBD atveju reflektavimo esmė – ne tik apibūdinti savo kompetencijas, atliktus darbus

arba studijas, bet ir įvardinti tolesnius asmeninio ir profesinio tobulėjimo poreikius.

Analitinėje–refleksinėje Pedagoginių studijų baigiamojo darbo dalyje studentai

atlieka ne visų savo studijų rezultatų, t.y. per visą pedagoginių studijų laikotarpį įgytų

kompetencijų apmąstymą, savianalizę, į(si)vertinimą, o tik tų, kurios reikalingos darbe

analizuojamai pedagoginei problemai pagrįsti ir spręsti.

Studijos aukštojoje mokykloje yra grindžiamos šiuolaikine mokymosi paradigma,

akcentuojant ne žinių įgijimo ir perdavimo svarbą, bet ir paties studento mokymosi procesą,

apimantį jo mąstymo, jausmų, suvokimo ir elgesio kokybinius pokyčius ir išryškinantį jo gebėjimą

matyti, patirti ir suprasti realiame pasaulyje vykstančius procesus ir galimybę pačiam kurti

individualų žinojimą, mąstyti ir vertinti savo asmeninį augimą (Bubnys, 2012 ir kt.).

Pagal Dublino aprašus (2004), studentas, kuriam suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (šiuo

atveju - ne bakalauro, o pedagogo), turi gebėti savo žinias ir išmanymą taikyti taip, kad parodytų

profesionalų požiūrį į darbą ir profesiją, gebėtų pateikti savo studijų srities problemų sprendimus ir

argumentuotai juos pagrįsti, mokėtų rinkti ir interpretuoti atitinkamą informaciją, gebėtų

edukologijos, psichologijos, konkretaus mokomojo dalyko bei jo mokymo dalykines, metodines

žinias, supratimą, praktinius įgūdžius taikyti studijų krypties problemoms spręsti, interpretuoti

kūrybinius sumanymus, atsižvelgdamas į socialinius, mokslinius, etinius aspektus,

demonstruodamas savarankiško, reflektyvaus mokymosi gebėjimus.

„Studentų mokymasis aukštojoje mokykloje yra holistinis, apimantis asmens mąstymą,

jausmus, suvokimą ir elgesį. Vienas tikslų, siekiant tobulinti studentų mokymąsi, yra gebėjimų

reflektuoti savo patirtį puoselėjimas“ (Bubnys, 2012, p. 5). Skirtingi refleksijos modeliai ir

konkretūs metodai padeda būsimajam specialistui įsisąmoninti savo požiūrį į mokymąsi, veiklos

atlikimo strategijas, perspektyvas, efektyviau ir kokybiškiau įvertinti ir keisti atliekamus veiksmus,

plėtojant ir tobulinant savo kaip būsimo kvalifikuoto pedagogo visuminę kompetenciją. Refleksija

vertinga patirties kaupimo pradžioje ir vėliau, susisteminant gaunamą informaciją ir kartu

analizuojant mokymosi metu kilusius jausmus bei išgyvenimus. (Žydžiūnaitė, 2002). Refeksija visų

pirma akcentuoja savęs, savo veiklos, savo ryšių su pasauliu apmąstymą. Veiksmo refleksija apima

reflektavimą apie veiksmus, priežastis ir pasekmes po veiklos, rengiantis naujiems veiklos etapams.

Tai būdas analizuoti savo mokymąsi, veiklas. Kompetencijų ir studijų siekinių vertinimo ir

įsivertinimo metodikoje kompetencijų plėtotei vertinti greta kitų taip pat siūlomas ir refleksijos

metodas (Bulajeva, Jakubė, Lepaitė, Teresevičienė, Zuzevičiūtė, 2011).

PSBD atveju refleksija yra būdas studentui analizuoti, vertinti savo studijų metu

įgytas kompetencijas: žinias, mokėjimus, gebėjimus, vertybines nuostatas.

Kompetencija – tai žmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti, sąlygotas individo

žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmeninių savybių bei vertybių (Jucevičienė, 2001). Taigi

studento įgytos kompetencijos yra suprantamos ir kaip studijų rezultatai, ir kaip būsimojo

pedagogo kvalifikacijos raiška.

Pedagogo kvalifikacija įgyjama baigus pedagogines studijas. Nepriklausomai nuo

pedagogų rengimo būdo pedagoginės studijos turi užtikrinti, kad absolventas:

14

• būtų sukaupęs pakankamai dalykinių žinių ir gebėjimų;

• būtų išsiugdęs tinkamas vertybines nuostatas;

• išmanytų mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos metodiką, pedagoginius

reiškinius ir edukacinę veiklą;

• pažintų mokinio psichologiją;

• gebėtų įgytas žinias ir gebėjimus taikyti profesinėje veikloje;

• įgytų kitų reikiamo lygio kompetencijų, nustatytų pedagogų profesinę veiklą

reglamentuojančiuose teisės aktuose (Pedagogų rengimo reglamentas, LR švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. 05-15 d. įsakymo Nr. V-827 redakcija).

Studijų rezultatų pagrindas yra kompetencijos - formalizuoti gebėjimai, kurie studijų

programos ir atskirų studijų dalykų lygmenyje formuluojami atitinkamais reikalavimais. Studijų

rezultatai yra teiginiai, apibūdinantys reikalavimus, įvardijančius tai, ką studentai turėtų sugebėti,

baigę studijų dalyką arba programą. Studijų rezultatai taip pat yra objektyvūs darbo rinkos ir

visuomenės vertybiniai reikalavimai, kuriuos turi pasiekti studentas, kad jam būtų pripažinta

atitinkama kvalifikacija (Savickienė, Pukelis, 2010). Studijų rezultatas - „teiginys, nusakantis, ką

studentas turi (privalo – angl. should) žinoti, suprasti ir atlikti studijų proceso pabaigoje“

(„Regulatory Arrangements for Qualifications and Credit Framework in England, Wales and

Nothern Ireland, November“ (2008, p. 40) ir „The Shift to Learning Outcomes“ (2008, p. 15, pagal

K. Pukelis, I. Savickienė, L. Sajienė ir kt. 2010, Studijų programų atnaujinimas studijų rezultatų

pagrindu. Metodika Nr.1., VDU). Studijų rezultatai - „teiginiai, kurie detalizuoja, ką studentas žinos

arba bus pajėgus padaryti baigęs studijas. Rezultatai dažniausiai yra formuluojami kaip žinios,

mokėjimai ir požiūriai (American Association of Law Libraries (<http://www.aallnet.org>, cituota

iš Adam, 2007, p. 5, ten pat )).

Paprastai studijų programos rezultatų struktūra yra siejama su studijų programos tiksle(-uose)

įvardijamomis pedagogo profesinės veiklos funkcijomis. Jos yra susijusios su atliekamais tradiciniais

ir laikmečio padiktuotais naujais mokytojo vaidmenimis bei veiklų reikalavimais. Mokytojo profesijos

kompetencijos aprašas (2007) reglamentuoja mokytojo profesinės veiklos pagal ikimokyklinio,

priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio

mokymo, neformaliojo vaikų švietimo programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus.

Aprašo paskirtis yra nustatyti vienodus mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kriterijus,

reikalingus profesinėje veikloje. Mokytojo profesijos kompetencijos apraše (Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2007-01-15 Nr. ISAK-54) skiriamos šios kompetencijų grupės:

Bendrakultūrinė kompetencija – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos

asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se).

Profesinės kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,

požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai, jų

nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis.

Bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai, kitos

asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai, kurias galima perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą.

Specialiosios kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,

požiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo turinio

koncentre/srityje (Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas, 2007).

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo paskirtis ir prasmė yra įgytų kompetencijų

(pasiektų studijų rezultatų), jų stipriųjų pusių ir trūkumų, pažangos ir tobulėjimo strategijos

regimybė per asmeninę studento refleksiją konkrečios problemos kontekste.

Kompetencijos/studijų rezultatai atskleidžiami per jų turinį (kompetencijų struktūros

elementus): žinias, mokėjimus, gebėjimus, vertybines nuostatas. Šie elementai konkretinami,

susiejami dalykiniu ir tarpdalykiniu lygmenimis, analizuojant pasirinktą problemą. Tai -

esminiai kriterijai, vertinant/įsivertinant kompetencijas, būtinas pedagogo profesinei veiklai.

15

Atlikti studijų metu įgytų profesinei veiklai būtinų kompetencijų analizę nėra paprasta.

Reflektuojant studijų rezultatus, galima remtis B. Bloom‘o (1956) taksonomijos modeliu, kuriame

išskiriamos trys pagrindinės sritys: kognityvinė (pažintinė), psichomotorinė ir emocinė. Studentui

pagrindinį dėmesį derėtų sutelkti į kognityvinės srities lygmenis: įsivertinimą, sintezę, analizę,

taikymą, supratimą ir žinojimą.

Žinojimo lygmenį atspindi tokie veiksmažodžiai kaip „išvardinti, apžvelgti, apibrėžti,

papasakoti, apibūdinti“ ir kt.;

Supratimo lygmenį – „nustatyti, identifikuoti, sugrupuoti, suklasifikuoti, patikrinti,

atpažinti, apibūdinti“ ir kt.;

Taikymo lygmenį – „pademonstruoti, parinkti, panaudoti, pritaikyti, atlikti, išspręsti“

ir kt.;

Analizės lygmenį – „charakterizuoti, išspręsti, ištirti, palyginti, apskaičiuoti“ ir kt.;

Sintezės lygmenį – „išdėstyti, sudaryti, sukurti, suplanuoti, suformuoti“ ir kt.;

Vertinimo lygmenį – „pagrįsti, palyginti, įvertinti, patikrinti, išmatuoti, numatyti“ ir

kt. (Laužackas, 2000; Laužackas, 2003; Knašas, 2008).

Analizuojamos problemos kontekste derėtų pagrįsti, ką studentas žino, suvokia, supranta

apie analizuojamą reiškinį, ką ir kaip moka, geba, gali atlikti konkrečioje švietimo, ugdymo ir

mokymo(si) procesų organizavimo, vertinimo, tobulinimo srityse, kokias nuostatas susiformavo

vieno ar kito konkretaus švietimo, ugdymo, mokymo(si) reiškinio atžvilgiu. Savo žinojimą ir

gebėjimus studentui derėtų iliustruoti kompetencijų aplanke sukaupta medžiaga. Atlikti savo studijų

rezultatų – įgytų kompetencijų refleksiją studentui padės šių rekomendacijų prieduose pateikiami

studijų programų tikslų ir rezultatų dermės pavyzdžiai bei nuorodos į literatūros šaltinius.

Rengiant analitinę-refleksinę PSBD dalį, pravartu susidaryti kompetencijų, kurias ketinama

reflektuoti, sąrašą. Šio sąrašo apimtį ir tikslingumą lemia geras teorinių analizuojamos problemos

aspektų, jų praktinio įgyvendinimo būdų, formų, principų ir reikalavimų išmanymas. Tokiu atveju

studentui bus nesudėtinga apsibrėžti kompetencijas, kurių reikia analizuojamai konkrečiai švietimo,

ugdymo, mokymosi veiklos srities problemai spręsti. Sudarytas kompetencijų sąrašas leis

studentui tikslingai, nuosekliai, kompleksiškai jas reflektuoti, naujai pažvelgti į jau turimas žinias,

įgytą patirtį.

Atsižvelgiant į Bolonijos proceso nuostatas, Europos švietimo standartų suderinimo (angl.

Tuning Educational Structures in Europe) projekto idėjas ir rezultatus, Europos kreditų perkėlimo ir

kaupimo sistemos (ECTS) diegimo gaires, pedagoginių studijų išdavoje pedagoginių studijų

baigiamajame darbe, analizuodamas pasirinktą problemą, studentas turi įrodyti: studijų programos

komponentų (studijų dalykų, kursinių projektų, praktikų), studijų dalyko komponentų (paskaitų,

seminarų, laboratorinių ir kitų savarankiškų darbų, tarpinių bei baigiamųjų egzaminų ir pan.) atskirų

semestrų studijų rezultatus. Tai reiškia, kad studentas(-ė) baigiamajame pedagoginių studijų etape

įvairiais asmeniškai pasirinktais būdais analizuoja, pagrindžia ir subjektyviai įsivertina studijų metu

įgytas pedagoginei veiklai reikalingas kompetencijas – savo studijų rezultatus. Vertinant savo

kompetencijas, svarbu suvokti, kad skirtingų žmonių kompetencijų lygis dažnai yra skirtingas, nes

tam įtakos turi dar studijų pradžioje įgytos bei toliau plėtojamos ir tobulinamos kompetencijos.

Reflektuojant savo pedagoginių studijų rezultatus, derėtų ne tik analizuoti įgytas profesines ir

bendrąsias kompetencijas, bet ir atsakyti į klausimus, kokiais studijų metodais studentas dirbo,

kokiems tikslams/siekiams skyrė daugiausia dėmesio, ką suprato apie save kaip besimokantįjį ir

būsimą pedagogo profesijos atstovą, kokias profesines galimybes mato, sudėtingėjant profesinės

veiklos reikalavimams ir kt. Atsakymai į šiuos klausimus – tai pamąstymai apie tai, kas, kaip ir

kodėl daryta, kas suprasta, kas naujo sužinota, įgyta, išmokta, kas būtų reikšminga profesinėje

pedagogo veikloje. Vertinant įgytas kompetencijas, atkreiptinas dėmesys, kad studijų proceso

dėmesio centre yra studento mokymasis, o ne dėstytojo veikla. Studentų vaidmuo didėja, nes pagal

„Tuning“ metodiką pertvarkomas studijų procesas – tai į studijuojančiuosius orientuotas procesas

(Bulajeva, Jakubė, Lepaitė, Teresevičienė, Zuzevičiūtė 2011). Todėl, rengiant PSBD refleksijos

16

dalį, būtina reflektuoti tai, kaip pavyko studijuoti ir atrasti, ko ieškoma studijuojamuose dalykuose,

planuoti ir organizuoti mokymosi veiklą, valdyti laiką, mokytis kartu su kitais ir savarankiškai, įgyti

patirties formalioje akademinėje aplinkoje ir už jos ribų.

Rengiant PSBD, dera atkreipti dėmesį į tai, kad mokytojo kompetencijos sritys, kurioms

keliami kvalifikaciniai reikalavimai, yra apibrėžtos Mokytojo profesijos kompetencijos apraše

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-01-15 Nr. ISAK-54), Bolonijos procesų

dokumentuose.

Pedagogo kompetencijos apibrėžtis yra itin sudėtingas dalykas, todėl rengiant PSBD

analitinę-refleksinę dalį pravartu prisiminti, kas yra žinios ir supratimas, gebėjimai, vertybinės

nuostatos. Mokytojų kompetencijos centras 2005 m. parengė leidinį „Patarimai rengiantiems

mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas“, kuriame

pateikiami kompetencijos struktūrinių komponentų apibūdinimai:

Žinių ir supratimo įgijimas: Žinios – tai tam tikrą sritį apibrėžiančios sąvokos, idėjos ir jų sąsajos. Jos nėra galutinės ir

nekintamos. Taigi žinios turi būti analizuojamos, vertinamos, pritaikomos pasirenkant jų nagrinėjimo

atskaitos taškus. Žinios leidžia įgyti supratimą apie vieną ar kitą idėją, reiškinį, procesą, jų struktūrą;

Gebėjimų ir kitų savybių įgijimas:

a) intelekto/mąstymo gebėjimai. Tai yra protiniai gebėjimai, kylantys iš mąstymo ir

paremti intelektu (pvz.: argumentuota kritika, problemų įvardijimas ir sprendimas, analizė ir

interpretacija ir t.t.);

b) praktinio pobūdžio gebėjimai. Tai - gebėjimas praktiškai pritaikyti naujai įgytas ir

apmąstytas žinias, supratimą, t.y. idėjas (pvz. savo kompetencijų aplanko parengimas, informacinių

technologijų panaudojimas dalyko dėstyme ir t.t.);

Nuostatų įgijimas.

Nuostata – tai susidaręs nusistatymas tomis pačiomis aplinkybėmis elgtis taip pat arba

panašiai, išreikšti savo požiūrį, suvokti susiformuotas klaidingas nuostatas („Patarimai rengiantiems

mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas“, 2005, p.

10-11. Prieiga per internetą: <http://sc. moletai.lt/dokumentai/mkcpatarimai.doc.>).

Projekto „Tuning“ kontekste universitetinių ir neuniversitetinių studijų srityse pagrindiniai

ugdomų ir plėtojamų kompetencijųi komponentai išskiriami platesniu kontekstu: žinojimas ir

supratimas (teorinės tam tikro lygio žinios, sugebėjimas žinoti ir suprasti); žinojimas kaip elgtis

(praktinis turimų žinių taikymas tam tikrose situacijose); žinojimas kaip būti (vertybės, nuostatos,

kaip integralus elementas, suvokiant (su)gyvenimo su kitais kontekstą) (Teresevičienė, Čepienė,

Lepaitė, Zuzevičiūtė, 2011, p. 12).

Rengiant PSBD analitinę-refleksinę dalį, taip pat tikslinga:

1. Susipažinti su įvairiuose švietimo dokumentuose pateiktais pedagogo kompetencijų

modeliais, juos analizuoti, lyginti, gretinti, tikslinant pedagogo kompetencijos/kompetencijų

sampratą, o ypač - struktūrą.

2. Pabandyti sudaryti kompetencijos sąvokos „minčių žemėlapį", atskleidžiant jos ryšius

su gebėjimais, studijų siekiais ir rezultatais.

Rengiant PSBD, būtina gerai išmanyti, kokias kompetencijas būsimas pedagogas turėtų

įgyti, gebėti atpažinti ir įsivertinti. Šių rekomendacijų prieduose pateikiami Šiaulių universiteto

Edukologijos fakulteto pedagogo profesinę kvalifikaciją suteikiančių bakalauro studijų programų

tikslų ir studijų rezultatų dermės pavyzdžiai, kurie padės PSBD autoriui apsibrėžti ketinamas

analizuoti ir vertinti įgytas kompetencijas. Jas reflektuojant, pravartu pasinaudoti „Mokytojo

profesijos kompetencijos aprašu“ (2007), „Pedagogo rengimo standarto gairių projekto tyrimo

ataskaita“ (2006), M. Briedžio, N. Bankauskienės, B. Bogdanovičienės ir kt. leidiniu „Metodinės

rekomendacijos mokytojų veiklai vertinti“ (2007), Studijų kokybės vertinimo centro 2010 m. parengta

Edukologijos kvalifikacinio egzamino (08S1 – Vn) programa ir kt. šaltiniais.

17

Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu

Nr. 1-01-70 patvirtintoje Edukologijos kvalifikacinio egzamino (08S1-Vn) programoje, skirtoje

nustatyti, ar užsienyje įgyta kvalifikacija prilygsta kvalifikacijai, įgyjamai baigus atitinkamas

edukologijos studijų krypties vientisųjų studijų programas Lietuvos Respublikos aukštosiose

mokyklose, pateikiamos kompetencijų įvertinimo rekomendacijos:

Bendrakultūrinė kompetencija įvertinama per:

požiūrį į pasaulio kultūrų įvairovę ir paveldą; gebėjimą vadovautis humanistinės,

demokratinės ir pilietinės visuomenės principais;

gebėjimą atskleisti, analizuoti, lyginti ir vertinti tiek Europos, tiek pasaulio

pagrindines švietimo tendencijas ir reaguoti į šiuolaikinio pasaulio pokyčius.

Profesinė kompetencija įvertinama per:

gebėjimą taikyti naujausias edukacines idėjas bei technologijas, šiuolaikines mokinio

pažinimo ir vertinimo strategijas;

gebėjimą konstruoti mokinių ugdymo(si) turinį, organizuoti efektyvų mokinius

motyvuojantį jo įgyvendinimo procesą ir kurti ugdymui(si) palankią aplinką;

gebėjimą plėtoti paramos ir pagalbos mokiniui bei švietimo pagalbos sistemą, nuolat

kritiškai vertinant savo darbo rezultatus ir kuriant jo tobulinimo vizijas;

gebėjimą , produktyviai komunikuoti su visais šio proceso dalyviais ir partneriais

(vaikais, tėvais, globėjais ir kt.), realizuojant ugdymo(si) procesą.

Specialioji pedagoginė kompetencija įvertinama pagal tai, kaip:

gebama integruoti mokomųjų dalykų turinį bei metodus ir sudaryti palankias sąlygas

mokiniams ugdytis kalbinio ir matematinio raštingumo pradmenis, sveikatos, socialinę,

komunikacinę, kūrybos ir mokymosi mokytis kompetencijas;

gebama modeliuoti ugdymo procesą ir adaptuoti bendrąsias programas, atsižvelgiant į

individualius ir specialius vaikų poreikius.

Bendrąsias kompetencijas sudaro tiriamosios veiklos ir informacijos valdymo

kompetencijos. Tiriamosios veiklos kompetencija įvertinama per:

pedagoginių tyrimų metodikos suvokimą;

gebėjimą parengti tyrimo planą ir atlikti profesinės veiklos tyrimą, pasirenkant

adekvačią tyrimo strategiją ir metodus, taip pat parengti tyrimo ataskaitą ir diskutuoti apie jo

rezultatus.

Informacijos valdymo kompetencija įvertinama per:

informacijos paieškos strategijų žinojimą;

gebėjimą valdyti informaciją, taikant įvairius metodus. (Prieiga per internetą:

<http://www.skvc.lt/files/kvalifikac_egz/ 02_Egzamino_programos_ir_matricos/edukologijos/>.)

Reflektuojant PSBD analizuojamos problemos pagrindimui, sprendimui ir tobulinimui

būtinas kompetencijas, svarbu pademonstruoti gebėjimą suvokti ugdymo instituciją ir švietimą kaip

neatskiriamą visos visuomenės dalį, kuriai keliami aukšti kokybės reikalavimai, dėl kurių būtinos

inovacijos visuose švietimo sistemos lygmenyse. Todėl patartina analitinėje–refleksinėje PSBD

dalyje susikoncentruoti ne tik į vidinius analizuojamos problemos klausimus, jų sprendimui būtinas

kompetencijas, bet pasistengti apmąstyti ir išorinius jos kontekstus, parodyti gebėjimą reflektuoti

vidinių ir išorinių švietimo, ugdymo(si) ir mokymo(si) procesų, objektyvių ir subjektyvių veiksnių

sąsajas, modernėjančios visuomenės pokyčių mastą ir įtaką švietimui, jo subjektams.

3.5. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo išvados

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas baigiamas išvadomis, kurios rodo atlikto darbo

vertę. Rašant baigiamąsias (apibendrinamąsias) išvadas, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

Derėtų išvadose vengti pernelyg kategoriškų teiginių, nepamirštant, kad socialiniuose moksluose

18

tyrimų išvados visuomet yra sąlyginės ir galioja su išlygomis. PSBD išvadose nenagrinėjami jokie

klausimai, nepateikiamos citatos, nuorodos ir pan., taip pat neaiškinamos sąvokų sampratos. Negali

būti suformuluotos trivialios išvados, pasižyminčios neoriginalumu ir praktiniu nenaudingumu.

Šioje darbo dalyje nederėtų pateikti naujos, darbe neaptartos informacijos, negali būti pateikta

lentelių, paveikslų nei kitos vaizdinės medžiagos.

Išvados turi būti trumpos, aiškios, išsamios, suprantamai ir glaustai charakterizuojančios

svarbiausius PSBD rezultatus. Pateikiamose išvadose neturi būti skaičių nei procentų.

Išvadas būtina sunumeruoti.

3.6. Literatūros sąrašo sudarymas

Šaltiniai literatūros sąraše išdėstomi pagal abėcėlę ir numeruojami. Šaltiniai aprašomi ta

kalba, kuria jie yra parašyti, naudojant originalius tos kalbos rašmenis. Pirmiausiai sąraše

pateikiami įrašai lotynišku šriftu (lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir kt. kalbomis), o po to kitais,

pvz., kirilica (rusų ir kt. kalbomis). Aprašai kirilica netransliteruojami (neperrašomi lotyniškomis

raidėmis).

Literatūros sąraše pateiktose nuorodose po autoriaus pavardžių (arba, jeigu nėra autorių, po

antraščių) įterpiamos publikacijos datos.

Knyga, monografija

Vieno autoriaus knyga

Juodaitytė A. (2003). Vaikystės fenomenas: socialinis – edukacinis aspektas. Monografija. Šiauliai:

Šiaulių universiteto leidykla.

Petty G. (2009). Evidence-Based Teaching: A Practical Approach. Cheltenham: Nelson Thornes

Ltd.

Pirmiausiai rašoma autoriaus pavardė, paskui - pirmoji vardo raidė. Atskiro autoriaus

darbai pateikiami chronologine tvarka. Jeigu literatūros sąraše kelios pavardės vienodos, jas reikia

surašyti atsižvelgiant į inicialus.

Dviejų autorių knyga

Ališauskienė S., Miltenienė L. (2004). Bendradarbiavimas tenkinant specialiuosius ugdymosi

poreikius. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla.

Trijų ir daugiau autorių knyga

Jeigu knygos autorių daugiau nei trys, nurodomi trys pirmieji, o toliau rašoma „ir kt.”

Lekavičienė R., Vasiliauskaitė Z., Antinienė D. ir kt. (2010). Bendravimo psichologija

šiuolaikiškai. Vilnius: Alma littera.

Redaktorių arba sudarytojų parengta knyga

Jucevičienė P. (Red.) (1998). Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui.

Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla.

Dviejų arba daugiau redaktorių parengta knyga

Marinskienė N., Markevičienė R. (Red.). (1993). Lietuvos spaudos statistika. Vilnius: BKC.

Enciklopedijos, žinynai, žodynai

Psichologijos žodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Knyga be autoriaus ir be redaktoriaus

Lietuvos Respublikos Konstitucija (2011). Vilnius: Briedis.

19

Tekste pateikiant nuorodą, tokio šaltinio skliaustuose vietoje autoriaus nurodomas knygos

pavadinimas: (Istorijos žodynas, 2003).

Vieno autoriaus straipsnis žurnale

Monkevičienė O. (2009). Lietuvos švietimo reforma: ikimokyklinio ugdymo turinio ir pedagoginių

technologijų kaita 1988–2008 m. Mokytojų ugdymas, 12 (1), p. 104-120.

Dviejų autorių straipsnis žurnale

Savickienė I., Pukelis K. (2004). Institucinis studijų kokybės vertinimas: dimensijos, kriterijai ir

rodikliai. Aukštojo mokslo kokybė, 1, p. 26-37.

Straipsnis laikraštyje

Januševičius A. (2007). Vaikai mokėsi elgtis su elektra. Šiaulių kraštas, 2007 m. kovo 24 d., p.6.

Elektroniniai šaltiniai

Straipsnis iš elektroninio šaltinio

Moksliniame darbe medžiaga iš interneto šaltinių cituojama tik tais atvejais, kai šaltiniai

atitinka kokybės kriterijus: nurodyta, kam tas puslapis priklauso (autorius arba organizacija) bei

sukūrimo/atnaujinimo data.

Elektroninių dokumentų apraše greta įprastų spaudinio aprašui teikinių nurodomas

peržiūros laikas ir interneto prieigos adresas.

Stankuvienė I., Nauckūnaitė Z. (2010). Mokymo(si) tikslų ir uždavinių kėlimo, kaip aktualios

didaktinės problemos, diskursas. Acta Paedagogica Vilnensia. [Žiūrėta 2013 – 11 – 18]. Prieiga per

internetą: <http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/24/78-88.pdf>.

Elektroninės knygos, dokumentų bazės ir kiti elektroniniai dokumentai

Rutkauskienė D. (2006). Lietuvos virtualus universitetas: monografija [interaktyvus]. [Žiūrėta

2013-03-25]. Prieiga per internetą: <http://distance.ktu.lt/livun/>.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Parengė Lietuvių kalbos institutas [Žiūrėta 2013-

04-03]. Prieiga per internetą: <http://www.lki.lt/dlkz/> .

Konferencijos pranešimas

Aramavičiūtė V. (2008). Asmens socializacija: esmė ir prasmė. Respublikinė mokslinė-praktinė

konferencija Religijos vaidmuo asmens socializacijai. Kaunas, 2007, gruodžio 14 d., p. 4-11.

Visi PSBD minimi šaltiniai turi būti pateikti literatūros sąraše. Nuorodos į juos tekste

rašomos skliaustuose, nurodant autoriaus(-ių) pavardę be pirmosios vardo raidės ir išleidimo metus

(Vanagas, 2004) arba (Psichologijos žodynas, 1993). Jeigu autorius minimas tekste, rašoma pirmoji

jo vardo raidė ir pavardė, pavyzdžiui:

P. Vanagas (2004) nurodė, kad...

Pasak P. Vanago (2004), ...

Kaip teigia P. Vanagas (2004), ...

Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių, nurodoma tik jo pavardė ir inicialai, o metai

nebekartojami.

Pateikiant nuorodą į skirtingus kelių autorių šaltinius, autorių pavardės ir šaltinių

publikavimo metai atskiriami kabliataškiu, pavyzdžiui: (Vanagas, 2004; Petraitis, 2006).

Kai autorių yra daugiau nei trys, pateikiant nuorodą minimi ne daugiau kaip trys autoriai, o

šalia rašoma „ir kt.“.

Pateikiant tikslią autoriaus(-ių) citatą, reikia nurodyti dar ir šaltinio puslapį. Citata visada

rašoma kabutėse. Pavyzdžiui, „bendradarbiavimas yra integrali žmogaus egzistencijos dalis“

(Teresevičienė, Gedvilienė, 2003, p. 55).

20

Cituoti kitų autorių mintis iš originalo reikia tiksliai, paliekant net tuos pačius skyrybos

ženklus. Jeigu darbe iškyla būtinybė citatą šiek tiek sutrumpinti, praleisto teksto vietose įrašomas

daugtaškis.

Kai cituojamo autoriaus žodžius pristato kitas autorius, citatos pabaigoje būtina nurodyti

antrinį šaltinį, iš kurio cituojama. Pavyzdžiui, pasak U. Beck, „bendrosios kompetencijos – tai

kraujas ir nervai, tuo tarpu specialiosios kompetencijos – tėra raumenys ir kaulai” (Laužackas,

2005, p. 46).

Darbe gali būti naudojami antriniai šaltiniai, kuriuose interpretuojama arba vertinama

pirminių šaltinių medžiaga. Prie antrinių šaltinių galima priskirti ir institucijų administracinius

raštus, įvairias ataskaitas, organizacijų pateikiamus duomenis ir kita.

3.7. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo apipavidalinimas, mokslinis kalbos stilius

Pedagoginių studijų baigiamojo darbo tekstas spausdinamas kompiuteriu 12 punkto šriftu

ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Rašant tekstą, puslapyje iš kraštų reikia palikti tuščius laukus: kairėje

pusėje – 3 cm, dešinėje – 1,5 cm, viršuje ir apačioje – po 2 cm. Pirmoji pastraipos eilutė nuo teksto

lauko kairiojo krašto atitraukiama 10 mm. Tekste galima paryškinti atskirus žodžius arba sakinius.

PSBD puslapių numeracija ištisinė, pradedant nuo antraštinio (ant antraštinio, santraukos ir

turinio puslapių numeriai nerašomi). Puslapio numeris rašomas puslapio apačioje, dešinėje pusėje.

PSBD ir į jo sudėtį įeinančių priedų lapų numeracija turi būti eilės tvarka. Paveikslai ir

lentelės visame darbe numeruojami ištisai.

Teorinė ir analitinė-refleksinė darbo dalys, jų skyriai numeruojami arabiškais

skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Poskyrio eilės numeris prasideda dalies

numeriu, skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pavyzdžiui:

2.1.1.; 2.2.1. Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami.

Skyrių pavadinimai rašomi paryškintomis didžiosiomis raidėmis ir simetriškai išdėstomi

lapo plotyje, o poskyrių ir skyrelių – paryškintomis mažosiomis ir pradedami kaip pastraipa. Skyrių

pavadinimų raidžių aukštis turi būti 14 pt., poskyrių ir skyrelių – 12 pt. Kiekvieną skyrių reikia

pradėti naujame puslapyje, o poskyrius – tame pačiame. Pavadinimo žodžiai nekeliami į kitą eilutę.

Po pavadinimo taškas nerašomas. Negalima rašyti pavadinimo viename puslapyje, o teksto pradėti

kitame.

Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o

poskyrio ir skyrelio pavadinimas atskiriamas nuo prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės

tarpeliu. Jeigu po skyriaus antraštės yra poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės

tarpelis.

Lentelės. Jos pateikiamos tada, kai norima susisteminti surinktą informaciją, atlikti

lyginamąją analizę, atspindėti tiriamų reiškinių ir rodiklių kitimo perspektyvas, arba kai dėl didelio

informacijos kiekio jų neįmanoma pateikti paveiksluose. Lentelės turi būti korektiškos, rūpestingai

sudarytos, informatyvios, suprantamos. Kiekvienos lentelės duomenys moksliniame tekste turi būti

aptariami, paaiškinama faktų prasmė, rezultatai komentuojami. Kadangi lentelė paprastai atlieka

„iliustracinę“ funkciją, pagrindiniame tekste turi būti paaiškinta, kokio pobūdžio informacijos

ieškoti lentelėje, kokią tendenciją arba statistinį apibendrinimą lentelės informacija atspindi.

PSBD neturi būti perkrautas nepaaiškintomis, beprasmėmis, neinformatyviomis ir

analitiškai neapibendrintomis lentelėmis.

Reikalavimai lentelėms ir paveikslams sutampa su Edukologijos fakulteto Kursinių ir

baigiamųjų (bakalauro, laipsnio nesuteikiančių studijų, magistro) darbų rengimo ir gynimo

metodinėse rekomendacijose (2010) pateikiamais reikalavimais.

21

Reikalavimai lentelėms. Lentelės sudaromos iš vertikalių ir horizontalių stačiakampių

langelių, kurie grupuojami į eilutes ir stulpelius, turi savo antraštes, sudaro lentelės informacinę

struktūrąir atspindi jos turinį. Stulpelių antraščių pavadinimus lemia joje pateikiami duomenys,

kurie lentelėje grupuojami ir pateikiami pagal išskirtinį(-ius) požymį(-ius) (kintamuosius,

indikatorius) ir suteikia galimybę juos lyginti tarpusavyje. Kintamųjų dydžių vertės arba tekstinė

informacija lentelėje rašoma į duomenų langelius, kurie išdėstomi pagal vertikalę ir horizontalę.

Stulpelio antraštė neturi būti per ilga, užrašus antraštiniuose langeliuose reikia kiek įmanoma

trumpinti, bet palikti aiškius. Būna atvejų, kai lentelėms nepakanka vienos eilutės stulpelių

antraščių, todėl galima daryti antrąsias antraščių langelių eilutes, vadinamas paantraštėmis. Rašant

stulpelio antraštę be papildomo paaiškinimo galima naudoti visuotinai priimtus ne techninius

sutrumpinimus (pvz.: „Nr.“ vietoje „numeris“, „%“ vietoje „procentai“). Lentelių stulpelių antraštes

ir paantraštes rekomenduojama centruoti, eilučių antraštes – lygiuoti į kairę, o duomenų langeliuose

esančią informaciją centruoti ir lygiuoti. Pateikiama skaitmeninė informacija duomenų langeliuose

turi turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų po kablelio (t. y. būti vienodai suapvalinta). Duomenų

langeliuose greta skaitmeninių reikšmių dimensijos nerašomos, jos nurodomos prie lentelės arba

prie jos dalių antraščių pavadinimų (žr. 1 lentelę). Jeigu stulpelyje arba eilutėje negalima įrašyti

jokio skaitmens (negauta jokių tyrimo rezultatų), jo vietoje dedamas brūkšnys arba jis paliekamas

tuščias.

Lentelės numeruojamos arabiškais skaitmenimis didėjimo tvarka. Lentelės numeris ir žodis

,,lentelė“ rašomi virš pavadinimo, dešiniame viršutiniame kampe. Lentelės pavadinimas užrašomas

mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją raidę) centruojant, po pavadinimo taškas nededamas. Šrifto

dydis - 12 punktų, paryškintas. Lentelės antraštė turi būti trumpa, bet privalo atspindėti jos esmę.

Pavadinimas turi apimti tris klausimus: kas, kur, kada (jeigu lentelės skiltyse nurodomi metai, jie

nekartojami pavadinime). Trumpinti žodžius (išskyrus visuotinai priimtus) lentelės antraštėse

neleidžiama. Pateikiant visą lentelę, publikuotą kitame šaltinyje, šalia lentelės pavadinimo

skliaustuose būtina nurodyti šaltinio pavadinimą arba autorių ir leidimo metus. Jeigu lentelę arba

paveikslą parengė pats darbo autorius, po lentelės arba paveikslo pavadinimu skliaustuose būtina

įrašyti „sudaryta autoriaus“. 1 lentelė

Užsienio autorių socialinių įgūdžių apibrėžimai (Šniras, 2005, p. 8)

Literatūros šaltinis Apibrėžimas

Argyle, 1996 Socialiniai įgūdžiai – socialinės kompetencijos išraiška.

Combs, Slaby, 1977 Sugebėjimas užmegzti ryšius ir sąveikauti socialiai priimtais būdais.

Foster, Ritchey, 1979 Tai - tokios reakcijos, kurios užtikrina pozityvią sąveiką.

Gresham, 1981 Tai - poelgiai, kurie padidina teigiamo pastiprinimo tikimybę ir sumažina

bausmės tikimybę.

Gresham, Elliot, 1987 Elgesys, kurio pasekmės yra socialiai pageidaujamos.

Hargie, Saunders, Dickson, 1987 Įgūdžiai, kurie yra reikalingi palankiems tarpasmeniniams santykiams

palaikyti.

Kelly, 1982 Išmoktos reakcijos, kuriomis siekiama gauti maksimalų teigiamą pastiprinimą

socialinėse situacijose.

McGuire, Priestley, 1981 Poelgiai, kurie lemia efektyvų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Shlundt, McFall, 1985 Socialiai kompetentingas elgesys.

Schneider, Rubin, Ledingham, 1985 Gebėjimas kurti teigiamą psichologinį klimatą, kokybiškai atlikti socialinius

vaidmenis.

Young, West, 1984 Socialinis elgesys, kuris padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

22

Lentelės skilčių antraštės pradedamos rašyti didžiosiomis raidėmis, o paantraštės –

mažosiomis. Lentelės antraščių ir paantraščių pabaigoje skyrybos ženklai nerašomi.

Tekstas lentelėse turi būti rašomas per vieną intervalą, šrifto dydis – 10 pt, lygiuojama prie

kairiojo skilties krašto.

Jeigu lentelė spausdinama ne viename puslapyje ir pagal eilučių skaičių jame netelpa, ją

galima perkelti į kitą puslapį, o pavadinimą rašyti tik virš pirmosios jos dalies. Tokiu atveju

kairiajame apatiniame pirmosios lentelės dalies kampe daromas prierašas ,,N lentelės tęsinys X

puslapyje“, o virš antrosios lentelės dalies X puslapyje rašoma ,,N lentelės tęsinys“. Siekiant

vientisumo, lentelėje, kuri pateikiama dvejuose puslapiuose, tikslinga stulpelius numeruoti ir antroje

lentelės dalyje (kitame puslapyje) pakartoti tik jų numerius, o ne antraštes.

Jeigu lentelė dėl didelio stulpelių skaičiaus netelpa lape horizontaliai, ją galima pasukti

išilgai lapo.

Lentelės darbe turi būti aptartos, paaiškintos ir logiškai susietos su moksliniu tekstu. Jos

komentuojamos atsižvelgiant, kokia yra nuorodos į lentelę prasmė.

Neretai maketuojant tekstą lentelės vieta jame pasikeičia, perkeliama į kitą puslapį ir pan.,

todėl aptariant lentelės duomenis nereikia vartoti tokių nuorodų kaip ,,žemiau (aukščiau)

pateikiamoje lentelėje“ arba ,,… puslapyje pateikiamoje lentelėje“.

Darbo iliustravimo reikalavimai. Darbe esančios diagramos, schemos, piešiniai, brėžiniai,

fotografijos ir kitos iliustracijos vadinamos paveikslais. Mažesnio negu A4 formato nuotraukos turi

būti pateiktos ant A4 formato balto popieriaus lapo.

Visi pagrindiniai metodologiniai reikalavimai, keliami lentelėms apipavidalinti, galioja ir

paveikslams. Juos sudarant būtina pateikti tik suprantamą ir įskaitomą informaciją, kurios reikia

konkrečiam tyrimo ypatumui pabrėžti, svarbesniems tyrimo rezultatams išryškinti.

Parenkant paveikslo ir jo elementų dydį svarbu siekti informatyvumo. Paveikslas neturi

būti nei per didelis, nei per mažas. Jį sudarant reikia atkreipti dėmesį į elementų skaičių ir paskirtį.

Jeigu paveikslas skirtas elementų visumos struktūrai ir jų tarpusavio ryšiams atspindėti, jį reikia

sudaryti taip, kad ta visuma ir būtų matoma. O jeigu paveikslu norima sugrupuoti konkrečius

elementus, jie paveiksle ir turi būti svarbiausi ir išryškinti. Paveiksle rekomenduojamas mažiausias

šriftas - 6 pt., didžiausias – 14 pt., Times New Roman.

Atkreiptinas dėmesys į paveikslų spalvas, atspalvius, tonus ir pustonius, kurie naudojami

pateikiant esminę informaciją ir leidžia tyrimo metu gautus rezultatus sugrupuoti, išryškinti

pagrindinę mintį, parodyti požymius, kriterijus, veiksnius ir pan. Sudarant paveikslus būtina

įsidėmėti, kad tyrimo metu gautą informaciją reikia perteikti kuo paprasčiau ir estetiškiau. Tokiu

būdu rekomenduojama:

vengti spalvų pertekliaus, suprasti, kad kiekviena spalva paveiksle susijusi su tam tikru

informacijos kiekiu ir jos informatyvumu;

spalvas parinkti taip, kad išspausdinus nespalvotai paveikslo informatyvumas iš esmės

nepakistų;

naudoti kuo mažiau papildomų vaizdinių priemonių (šešėliavimo, pereinamos ryškios

spalvos, spalvų gausos, tinkamai jas parinkti, vengti panašaus intensyvumo spalvų ir pan.),

nenaudoti erdvinių efektų (diagramų pasukimo ir kt.), nes tai paveikslui suteikia nereikalingos

informacijos;

vengti paveikslo spalvinio pagrindo arba naudoti kuo mažiau jo spalvų bei atspalvių ir

parinkti juos taip, kad tai padėtų greičiau įžvelgti svarbią informaciją.

Paveikslo pavadinimas rašomas po paveikslu tokiu pat šriftu kaip ir tekstas, mažosiomis

Raidėmis, pradedant didžiąja, ir centruojamas atsižvelgiant į paveikslo kraštus. Prieš paveikslo

pavadinimą toje pačioje eilutėje visuomet rašomas paveikslo numeris arabiškais skaičiais ir žodžio

„paveikslas“ trumpinys - „pav.“, (pvz., 1 pav.). Pavadinimas turi būti suprantamas, aiškiai

23

ASMENYBĖ

APLINKOS

ELGESIO

SĄVEIKA

ĮVERTINIMAS

POŽIŪRIS

SUVOKIMAS

KALBA

INTELEKTAS

SOCIALINIAI

ĮGŪDŽIAI

įvardijantis paveikslo turinį, informatyvus, užrašytas paryškintai. Jeigu tekste pateikiama keletas

vienas kitą pratęsiančių ir tarpusavyje susijusių paveikslų, jie gali būti numeruojami taip.: 1 pav., 1a

pav., ir 1b pav.

1 pav. Socialiniai įgūdžiai (pagal Šnirą, 2005)

Jeigu paveikslai sudėtingi ir juose pateikiama daugiau negu vienas požymis, turi būti

nurodyti sutartiniai ženklai ir paaiškinimai. Paveikslo pavadinimo pabaigoje nurodomas šaltinio

autorius arba šaltinio pavadinimas ir jo išleidimo metai (pvz., (Jonaitis, 2007)) arba (Statistikos

departamentas, 2007).

Skritulinės diagramos. Jos naudojamos, kai norima parodyti reiškinio struktūrą, kurios

visų duomenų dalį sudaro vienos ar kitos reikšmės, taip pat - nominaline arba eiliškumų skale

išmatuotų požymių pasiskirstymo struktūrą, vardų skalės kintamuosius ir kitus diagramos

struktūrinę prigimtį atitinkančius duomenis atvaizduoti. Tai - 100% (360 laipsnių) atitinkančios

diagramos, skirtos procentinė,s dalims arba proporcijoms parodyti. Konstruojant skritulines

diagramas, skritulys kompiuterine programa dalijamas į sektorius (skritulio centras jungiamas su

apskritimo lanko taškais), kurių plotas atitinka pateikiamų rezultatų vertes. Kiekvienas sektorius turi

būti spalvinamas ir užpildomas skirtingai (brūkšniuojamas, taškuojamas ir pan.t.). Pateikiant šias

diagramas turi būti nurodoma kiekvieno sektoriaus vertė (skaitmenimis arba procentais), o šalia

diagramų užrašyti jų pavadinimai. Dažnai moksliniuose darbuose arba ataskaitose pateikiamas ir

tūrinis šio tipo diagramos variantas.

Stulpelinės diagramos. Jas rekomenduojama taikyti tada, kai norima atkreipti dėmesį į

atskiras tirtų parametrų vertes, palyginti vienarūšius reiškinius, pateikti vardų, tvarkos skalės

kintamuosius, atskleisti reitingo ir struktūros dėsningumus, pavaizduoti reiškinio struktūros kitimą

laiko atžvilgiu. Diagramos braižomos dvimatėje koordinačių sistemoje vertikaliais stulpeliais

(vienodo pločio stačiakampiais). Stulpelių aukštis arba juostų ilgis proporcingas kintamojo požymio

arba kito rodiklio vertei pagal vertikalioje (ordinačių) ašyje atidėtą skalę. Diagramoje stulpeliai gali

būti išdėstomi vienodais atstumais arba vaizduojami greta vienas kito ir braižomi nuo pagrindo

(horizontaliosios ašies) be pertrūkių. Stulpelių aukščiai sudaro galimybę lyginti vertes, pamatyti

panašumus arba skirtumus, išskirti esminius ir neesminius požymius. Pavieniai stulpeliai vaizduoja

vieno dydžio vertes, o grupėmis po kelis sugrupuoti stulpeliai atspindi kelių priklausomų kintamųjų

vertes.

24

Stulpelinėse diagramose skirtingų rodiklių stulpeliai spalvinami kitokiomis spalvomis arba

grafiškai atskiriami kitaip (brūkšniuojant, taškuojant ir pan.). Rekomenduojama, kad ištisiniame

moksliniame darbe spalvų tonas arba kitoks stulpelių žymėjimas būtų vienodas.

Stulpelines diagramas galima pateikti neužrašant skaitinės vertės virš stulpelių,kai

diagramoje braižomas horizontalus koordinatinis tinklelis, stulpeliai gali būti pateikiami su

skaitinėmis vertėmis,kai diagramoje koordinatinis tinklelis nebraižomas, arba kai norima atkreipti

dėmesį į tikslias rodiklių vertes. Rekomenduojama skaitmenis išdėstyti taip, kad jie vienas kito

neuždengtų, būtų aiškiai matomi ir perskaitomi. Mokslinėje ataskaitoje naudojamos ir tūrinės

stulpelinės diagramos.

Skiriami du šios diagramos tipai: struktūrinės diagramos, kurios tinka kintamojo struktūrai

parodyti ir turi skirtingos spalvos (arba skirtingai brūkšniuotus, taškuotus ir pan.) stulpelius, ir

dinaminės diagramos, turinčios vienos spalvos stulpelius ir skirtos kintamojo (požymio) kitimui

parodyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nominaline skale matuotus požymius stulpelinėje

diagramoje reikia pateikti ne stichiškai, o reitingo tvarka.

Juostinės (linijinės) diagramos, kurių stačiakampiai stulpeliai išsidėstę horizontaliai ant

vertikalios koordinačių ašies, braižomos taip pat kaip stulpelinės diagramos. Stulpelio aukštis arba

juostos ilgis turi atitikti pasirinktą mastelį, kurio skalė pradedama nuo nulio. Stulpelinėse ir

juostinėse diagramose galima iš karto pavaizduoti keletą rodiklių, suskirstant stulpelius į grupes,

juos skirtingai brūkšniuojant arba spalvinant.

Jeigu pridedamas kito autoriaus originalus arba adaptuotas paveikslas, po jo pavadinimu

reikia pateikti nuorodą į šaltinį, nurodant autorių, kuriais metais jis išleistas ir puslapį, kuriame yra

paveikslo originalas.

Mokslinis kalbos stilius. Pagrindinės mokslinės kalbos stiliaus ypatybės: apibendrinimas,

dalykinis tikslumas, minčių dėstymo logiškumas, objektyvumas, glaustumas, išsamumas, aiškumas.

Mokslo kalbos dalykinį tikslumą lemia terminų ir tiesioginės reikšmės žodžių vartojimas.

Reikia vengti publicistinės kalbos, darbas rašomas moksliniu stiliumi. Mokslinio stiliaus

sintaksei būdingos konstrukcijos, išryškinančios dėstymo logiškumą (minčių nuoseklumą, rišlumą).

Sakiniai tiesioginiai, sudėtiniai jungtukiniai.

Stiliaus klaidos ir trūkumai:

fonetikos: nemotyvuoti sąskambiai;

leksikos: nemotyvuotas žodžių kartojimas, nereikalingi, nemokslinio stiliaus,

semantiškai nesuderinti žodžiai, netinkamas įvardžių vartojimas;

morfologijos: netinkamas formų derinimas, įsiterpusios ilgos žodžių grupės,

nesuderinti veiksmažodžių laikai;

sintaksės: nemotyvuotos sintaksinės konstrukcijos, padrikos frazės, nesudarančios

nuoseklios minties, nemotyvuota žodžių tvarka.

Klaidų rūšys: rašybos, skyrybos, gramatikos (žodžių darybos, kaitybos, sintaksės), žodyno

(įskaitant terminologiją), stiliaus (kalbos logiškumo, tikslumo, aiškumo, glaustumo, skambum,

turtingumo, gyvumo stoka).

25

4. KOMPETENCIJŲ APLANKO SAMPRATA, PASKIRTIS,

STRUKTŪRA IR RENGIMAS

4.1. Kompetencijų aplanko sampratos ir paskirties apibūdinimas

Kompetencijų aplankas (angl. Portfolio), kaip atliktų darbų, gautų įvertinimų,

kompetencijas pagrindžiančių dokumentų rinkinys, paketas, studijų ir kitose srityse tampa vis

populiaresnis metodas ir pasiekimų vertinimo/įsivertinimo priemonė Lietuvoje. Iki šiol dažniau

vartotą „portfolio“ sąvoką keičia lietuviški aplanko ar portfelio terminai. „Portfolio yra vienas

dažniausiai rekomenduojamų studijavimo metodų, taikomų plėtojant mokymosi visą gyvenimą ir

savarankiško studijavimo idėjas“ (Savickienė, Pileičikienė, Danilevičius, Fokienė ir kt., 2010, p.

34). Jo svarba susijusi ir su studentų įsitraukimo į praktinio mokymosi procesą, mokymosi

reflektavimo, pasiekimų analizės bei kitų gebėjimų plėtra. Šis praktinio mokymosi metodas ir

pasiekimų vertinimo priemonė skirta mokymosi pasiekimams fiksuoti, analizuoti, sisteminti, taip

pat - integruoti teorinių studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus, kitose socialinėse situacijose įgytą

patirtį profesinių gebėjimų plėtrai. Aplanko rengimas padeda tobulinti savianalizės ir refleksijos

įgūdžius, skatina motyvaciją dirbti kiek įmanoma geriau, savarankiškiau, plėsti ir gilinti profesinius

interesus, pademonstruoti gebėjimus, įgytus praktikos metu. Portfelis yra puiki priemonė, galinti

padėti studentams pasinaudoti joje sukaupta informacija planuojant ir vertinant programos studijų

rezultatų pasiekimą, savo pažangą studijų proceso ir praktinio mokymosi metu (Sajienė, 2011).

„Portfolio galima apibrėžti kaip išsamią ataskaitą, apibūdinančią ir dokumentais patvirtinančią

asmens savarankiško studijavimo pasiekimus. Paremtas savęs vertinimu, portfolio metodas leidžia

studijuojantiems tapti savo asmeninio studijavimo pažangos socialiniais dalininkais“ (Savickienė,

Pileičikienė, Danilevičius, Fokienė ir kt., 2010, p. 35).

Aplanko rengimas visada siejamas su profesinio tobulėjimo tikslais. Priklausomai nuo

profesinio tobulėjimo tikslų, aplankas gali būti kelių tipų:

Formuojamasis (tobulėjimo) aplankas skirtas studijavimo patvirtinimui. Juo siekiama

gauti patarimų/įgyti supratimą apie studijavimo veiklos tobulinimą.

Sumuojamasis (atskaitomybės) aplankas skirtas priimti vertinamajam sprendimui apie tai,

kaip laikomasi reikalavimų. Esminė šio aplanko savybė – tai, kad jis paremtas profesijos

standartais, arba studijų rezultatais, nurodytais studijų programoje.

Parodomasis portfelis sudaromas rinkodaros tikslais, siekiant rasti darbą, gauti įvertinimą,

pareigas. Jis apima geriausius pavyzdžius, atskleidžiančius profesinę veiklą (Savickienė,

Pileičikienė, Danilevičius, Fokienė ir kt., 2010, p. 36, pritaikyta pagal Hartnell – Young, Morris,

2007; Bullock, Hawk, 2005).

Pedagoginių studijų krypties studijų programų studentams rekomenduojama rengti

sumuojamojo (atskaitomybės) tipo kompetencijų aplanką, kurį studentai, baigę studijas ir

siekdami integruotis darbo rinkoje, nesunkiai perstruktūruos ir panaudos kaip parodomąjį.

Pagal ŠU Edukologijos fakulteto Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir

gynimo reglamentą (2012, papildytas 2013), kompetencijų aplankas yra tikslingas, selektyvus

studento darbų ir refleksijų rinkinys, skirtas savo profesinėms kompetencijoms, pažangai ir

pasiekimams įsivertinti, paremti dokumentais per pedagoginių studijų laikotarpį,

atsižvelgiant į specifinius kriterijus. Tai studento apmąstymų apie individualią pedagoginę patirtį

ir veiklos bei užduočių, atliktų pedagoginių studijų akademinių užsiėmimų, praktikų metu,

rinkinys/išsami ataskaita, apibūdinanti ir dokumentais (rašto darbais, praktikos ataskaitomis,

pamokų planais, projektais, dienoraščiais ir kt.) patvirtinanti studento mokymosi pažangą, sudaranti

jam galimybę atspindėti studijų metu formaliai ir neformaliai įgytas žinias, gebėjimus, įgūdžius

(kompetencijas) ir profesinį augimą.

Pagal PSBD reglamentą (2012, papildytas 2013), kompetencijų aplankas pradedamas

rengti nuo pirmojo pedagoginių studijų semestro, susipažinus su mokytojo profesijos

26

standartais, studijų programos tikslais bei numatomais rezultatais ir kaupiamas visą pedagoginių

studijų programos laikotarpį, orientuojantis į studijuojamų pedagoginio bloko dalykų tikslus

(siekius), rezultatus, pedagoginės praktikos tikslus, numatomų kompetencijų dokumentavimo

reikalavimus.

Studentas visą pedagoginių studijų laikotarpį privalo kaupti, pildyti ir saugoti

kompetencijų portfelį kaip svarbų dokumentų rinkinį PSBD rengimui ir įgytų kompetencijų

pagrindimui bei iliustravimui.

Kompetencijų portfelio sudarymas yra paties studento atsakomybė, reikalaujanti jo

kognityvinių gebėjimų (analizės, sintezės, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, įsivertinimo).

Studento kompetencijų aplanko rengimą koordinuoja studijuojamų pedagoginio

bloko dalykų dėstytojai, praktikos vadovai.

4.2. Kompetencijų aplanko struktūra

Kompetencijų aplanko turinio struktūra ir apimtis griežtai nereglamentuojama.

Pageidautina, kad pirmąją struktūrinę kompetencijų aplanko dalį sudarytų studijuojamų

pedagoginio bloko dalykų sąrašas, dalykų studijų tikslai ir rezultatai, studijų dalykų ir pedagoginės

praktikos pasiekimų vertinimai. Kitos kompetencijų aplanko struktūrinės dalys komplektuojamos

pagal studento ir dalykų dėstytojų bei praktikos vadovų susitarimą, atsižvelgiant į ŠU Edukologijos

fakulteto PSBD reglamento 5.5. dalyje siūlomus struktūrinius komponentus ir šias rekomendacijas.

Kompetencijų aplanko medžiaga gali būti sisteminama pagal įgytas kompetencijas.

Studentas gali rengti ir E – kompetencijų aplanką. Jo struktūra yra analogiška. E –

kompetencijų aplanką studentas dalyko dėstytojui, praktikos vadovui, pristato kompaktinėje

plokštelėje.

Kompetencijų aplanko struktūros pagrindinis komponentas yra refleksijos –

konkrečių studijų dalykų metu ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų analizės ir įsivertinimai.

Kiti rekomenduojami kompetencijų aplanko struktūriniai komponentai: studento patirtys ir jų

aprašymai – užduotys ir pareigos (funkcijos) auditorinių užsiėmimų ir pedagoginių praktikų metu;

įgytos žinios, gebėjimai, įgūdžiai – galima dokumentacija (studijų pasiekimų įrodymai); žinių,

gebėjimų, įgūdžių savianalizė (aprašymo forma iki keleto puslapių); praktinio mokymosi

pasiekimus įrodantys dokumentai (užrašai, ataskaitos, protokolai, esė, atliktos užduotys, pasiekimų

vertinimai, darbų pavyzdžiai: modeliai, projektai, nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, užduočių

pristatymai ir kt.); neformalaus mokymosi pasiekimų įrodymai (konferencijų pranešimai,

dalyvavimą konferencijose įrodantys dokumentai; kvalifikacinių seminarų pažymėjimai,

dalyvavimo savanorystės veikloje įrodymai ir kt.); dėstytojų, praktikos vadovų, ugdymo/švietimo

įstaigų vadovų atsiliepimai, vertinimai.

Kompetencijų aplankui apipavidalinti taikomi bendrieji rašto darbų apipavidalinimo

reikalavimai: titulinis puslapis, aplanko turinys, informacija apie aplanko autorių (pavardė, vardas,

studijų programa, kursas).

4.3. Kompetencijų aplanko rengimas

Kadangi kompetencijų aplanko turinio struktūra ir apimtis griežtai nereglamentuojama,

studentas gali pasirinkti jam priimtiniausią kompetencijų aplanko rengimo strategiją. Svarbu, kad

kompetencijų aplanko medžiaga atspindėtų būsimojo pedagogo profesinei veiklai reikalingas

kompetencijas.

Siūlomos dvi kompetencijų aplanko sudarymo strategijos:

1. Pirma kompetencijų aplanko sudarymo strategija:

Autorius nusprendžia, kokias kompetencijas jis ketina reprezentuoti. Sudaromas

kompetencijų sąrašas.

27

Atliekama įrodymų, dokumentų inventorizacija, nusprendžiama, kokie

dokumentai gali įrodyti atitinkamos kompetencijos įgijimą.

Išryškinami pirmąją kompetenciją grindžiantys faktai.

Faktai įrodomi pateikiant konkrečius dokumentus.

Atliekama pirmos kompetencijos analizė.

Išryškinami antrąją kompetenciją grindžiantys faktai.

Faktai įrodomi, pateikiant konkrečius dokumentus.

Atliekama antros kompetencijos analizė.

Taip pateikiamos visos numatytos kompetencijos ir jas įrodantys dokumentai.

2. Antra kompetencijų aplanko sudarymo strategija:

Prisimenami sėkmingos veiklos faktai, apmąstoma, ar galima juos įrodyti.

Atliekama turimų įrodymo dokumentų inventorizacija.

Nusprendžiama, kokie įrodymų dokumentai pagrindžia konkrečią

kompetenciją(kurios kompetencijos įgijimą galėtų pagrįsti).

Išryškinami pirmąją kompetenciją grindžiantys faktai.

Faktai įrodomi, pateikiant konkrečius dokumentus.

Atliekama pirmos kompetencijos analizė.

Išryškinami antrąją kompetenciją grindžiantys faktai.

Atliekama antros kompetencijos analizė.

Taip pateikiamos visos numatytos kompetencijos ir jas įrodantys dokumentai.

Kompetencijas įrodantys dokumentai gali būti:

Studijuojant atitinkamus dalykus savarankiškai atlikti rašto darbai, užduotys ir t.t.

Kursiniai darbai;

Atlikti tyrimai;

Praktikos metu atliktos užduotys;

Vestų renginių scenarijai, jų vaizdo įrašai, nuotraukos;

Paruoštos vaizdinės priemonės;

Pamokų ir renginių planai;

Pažymėjimai apie projektų rengimą arba dalyvavimą juose;

Nuotraukos, demonstruojančios studento veiklą arba veiklos rezultatus;

Vaizdo įrašai (pamokų, renginių, dalyvavimo konferencijose, seminaruose ir kt.);

Studento parengti straipsniai konferencijoms, žiniasklaidai ir kt.;

Straipsniai apie studentą arba studento veiklą;

Pažymėjimai apie dalyvavimą konferencijose, seminaruose, kursuose, savanoriškoje

veikloje, visuomeninėje veikloje, organizacijose, pažymėjimai apie įvairių mokyklų,

studijų baigimą (dailės, muzikos ir kt. mokyklos, teatro studija ir pan.);

Raštiški dėstytojų, praktikos vadovų, ugdymo/švietimo įstaigų vadovų liudijimai apie

studento atliktą veiklą ir rezultatus (atsiliepimai, vertinimai, padėkos ir kt.);

Kiti dokumentai.

Kompetencijų aplanke reprezentuojamos kompetencijos

Kompetencijų aplanke gali būti reprezentuojamos bendrosios ir specialiosios

(profesinės) kompetencijos. Visų profesijų atstovų darbas yra daugialypis, kompleksinis, o

profesinis turinys reikalauja atlikti daug skirtingų veiklos funkcijų.Norėdamas kokybiškai atlikti

savo darbą, būsimas pedagogas turi įvaldyti ir specialiąsias (profesines) ir bendrąsias

kompetencijas.

28

Bendrosios kompetencijos pasižymi universalumu, gali būti transformuojamos ir

integruojamos įvairiose žmogaus veiklos srityse. Dažniausiai mokslininkų ir darbdavių įvardijamos

šios bendrosios kompetencijos: efektyvus savęs pristatymas, konstruktyvus bendravimas,

sudėtingų situacijų valdymas, veiklos planavimas ir savo darbo organizavimas, vadovavimas ir

lyderystė, gebėjimas vesti derybas, efektyvus komandinis darbas, gebėjimas analizuoti ir

apibendrinti, gebėjimas praktiškai pritaikyti žinias, užsienio kalbų mokėjimas, savianalizės ir savęs

įvertinimo gebėjimai, pagrindiniai darbo kompiuteriu įgūdžiai, mokslinių tyrimų įgūdžiai,

nuolatinis mokymasis, informacijos valdymo įgūdžiai, gebėjimas objektyviai vertinti save ir kitus,

gebėjimas prisitaikyti naujose situacijose, kūrybiškumas, gebėjimas kurti naujas idėjas, gebėjimas

identifikuoti ir spręsti problemas, gebėjimas priimti sprendimus, gebėjimas dirbti komandoje,

tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, kultūrinė ir kitokio pobūdžio tolerancija, visuomeninė veikla,

gebėjimas dirbti tarptautiniu lygmeniu, gebėjimas dirbti savarankiškai, projektų kūrimo bei

valdymo įgūdžiai, gebėjimas būti iniciatyviu ir versliu.

Specialiosios (profesinės) kompetencijos būdingos tam tikros profesijos arba

specializacijos žinovui. Specialiosios kompetencijos nepasižymi dideliu integralumu ir

universalumu, jas sunkiau arba neįmanoma perkelti į įvairias žmogaus veiklos sritis. Pedagogas,

siekiantis kokybiškai atlikti savo profesines funkcijas, turi įgyti daugelį specialiųjų (profesinių)

kompetencijų (žr.: Pedagogo rengimo standarto gairių projekto tyrimo ataskaita (2006). Ataskaitą

rengė: S. Saulėnienė, V. Žydžiūnaitė, E. Katiliūtė. Užsakovas: Mokytojų kompetencijos centras).

Rekomenduojama kompetencijų aplanko struktūra: 1. Turinys;

2. Pedagoginis credo;

3. Kompetencijų sąvado lentelė;

4. Pirmos kompetencijos pagrindimas:

Sąvado lentelės dalis apie pirmąją kompetenciją;

Pirmąją kompetenciją įrodantys dokumentai;

5. Pirmos kompetencijos savianalizė (kompetencijos įsivertinimas, tobulinimosi sričių ir

krypčių numatymas).

6. Antros kompetencijos pagrindimas ...

7. Trečios kompetencijos pagrindimas ...

8. Taip įrodomos visos autoriaus numatytos reprezentuoti kompetencijos.

Kompetencijų sąvado lentelės struktūros pavyzdys 2 lentelė

Kompetencijos Kompetencijų faktai Kompetencijų įrodymai

Mokslinė tiriamoji

kompetencija Kursinis darbas

Dalyko Edukologijos pagrindai

studijų metu parengtas kursinis

darbas tema „Mokinių mokymosi

motyvacija“.

Socioedukacinis tyrimas

Dalyko Socialinė psichologija ir

pedagogika studijų metu atliktas

tyrimas „Žalingų įpročių

susiformavimo priežastys ir

prevencija“.

Pedagoginis credo/filosofija (pageidautina, bet nėra privaloma kompetencijų aplanko

turinio struktūrinė dalis)

Credo (lot. „tikiu“) - tai glausti politiniai, filosofiniai įsitikinimai, pažiūros (Vaitkevičiūtė

V. (2001). Pedagoginis credo yra trumpas savo ugdymo filosofijos aprašas. Jame atsakoma į

29

klausimus: kaip, kokia teorija aš remsiuosi arba remiuosi pedagoginiame darbe, kokie yra mano

pedagoginio darbo tikslai, kodėl aš noriu būti pedagogas, kokius metodus aš taikysiu arba taikau

savo darbe, kaip aš suprantu pedagogo ir ugdytinio sąveiką, kokias vertybes aš propaguoju

mokiniams ir pan. Tai yra individuali koncepcija, tad kiekvienas credo visada yra kuo nors

unikalus. Jis neturėtų būti kokios nors teorijos arba vadovėlio medžiagos atkartojimas, priešingai –

privalo atskleisti autoriaus asmenines vertybines ir pedagogines nuostatas. Galima remtis įvairių

autorių teorijomis arba idėjomis, tačiau jos turi būti permąstytos ir pateiktos per asmeninę suvokimo

ir patirties prizmę. Įgijus naujos patirties arba kompetencijų, ateityje pedagoginį credo galima

pildyti arba keisti. John Dewey savo straipsnyje „Mano pedagoginis credo“ kiekvieną pastraipą

pradeda žodžiais „aš esu įsitikinęs, kad...“ (Ozmon H. A., Craver S. M., 1996). Tai labai gerai

išryškina asmenines autoriaus nuostatas.

Kompetencijų aplankas yra parengtas, kai atitinka šiuos kriterijus:

1. Autentiškumas, pakankamumas, pagrįstumas. Pateikti įrodymai leidžia teigti, kad

atitinkama kompetencija yra įgyta, ji pagrįsta įrodymų dokumentais ir nekelia abejonių, iš pateiktų

įrodymo dokumentų pagrindžiant kompetencijas galima teigti, kad yra įgyta pakankamai žinių ir

patirties atitinkamoje veiklos srityje.

2. Kūrybiškumas, originalumas. Kaip įrodymui pateikta kompetencija pristatoma, ar

studentas yra naudojęs mokymosi pasiekimus ir patirtį įvairiose situacijose ir aplinkose.

3. Išsamumas. Visiškai sukomplektuotas kompetencijų aplankas, įrodantis įgytas

studento žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, būtinas būsimai profesinei pedagoginei veiklai.

4. Informatyvumas, struktūruotumas, aiškumas. Kompetencijų aplanko struktūra

informatyvi, lengvai galima rasti reikiamą informaciją.

5. Estetiškumas. Sdarydamas savo kompetencijų aplanką, studentas turi stengtis, kad jis

būtų patrauklus, estetiškas, įsimenantis, atspindėtų savitą studento stilių.

Kompetencijų aplanko rengimas neturėtų būti siejamas tik su poreikiu įrodyti, iliustruoti

arba pagrįsti turimas kompetencijas pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo metu. Pedagogo

profesija reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo, plėtojant ir gilinant profesinius interesus.

Pedagogo statusas glaudžiai susijęs su jo kompetentingumu ir kvalifikacija. Kompetencijų aplankas

studijų metu padeda fiksuoti, analizuoti, sisteminti, integruoti, reflektuoti, įsivertinti įgytas žinias,

mokėjimus, gebėjimus, identifikuoti profesinei veiklai būtinų kompetencijų įgijimo laipsnį, mastą

arba stygių, projektuoti jų plėtojimo strategijas ir kt. Integruojantis į profesinę rinką, kompetencijų

aplankas, kaip rinkodaros priemonė, sudaro galimybę būsimajam darbuotojui reprezentuoti savo

kompetencijas ir kvalifikaciją. Profesinėje veikloje kompetencijų aplankas gali pasitarnauti, kuriant

ir įgyvendinant inovatyvias ugdymo strategijas, projektuojant profesinę karjerą, realizuojant

profesinio tobulinimosi poreikius arba persikvalifikuojant į kitą veiklos sritį.

30

BAIGIAMOSIOS MINTYS

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas kaip kvalifikacinis darbas formaliai įteisintas 2012

metais (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. V-

827 "Dėl švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl pedagogų

rengimo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo". Valstybės žinios, 2012, Nr. 58-2915) – tai naujovė

rengiant pedagogus. Reikalavimai Pedagoginių studijų baigiamajam darbui Pedagogų rengimo

reglamente nėra apibrėžti. Šiam darbui skiriama ne daugiau kaip 3 ECTS kreditai. Taigi pedagogus

rengiantiems specialistams pagrįstai kyla klausimų, kokio pobūdžio, apimties ir kt. turėtų būti

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas, kad kreditų skaičiaus požiūriu nedubliuotų kursinių ir

bakalauro baigiamųjų darbų, atitiktų kvalifikacinių darbų paskirtį, bendruosius reikalavimus,

prisidėtų prie pedagogų rengimo kokybės didinimo, atspindėtų pedagoginių studijų rezultatus ir

pan. Kiekviena aukštoji mokykla, realizuojanti pedagogų rengimo programas, šiuo atveju yra

priversta ieškoti savo Pedagoginių studijų baigiamojo darbo modelio, nors jis galėtų būti ir

standartizuotas. Tikėtina, kad ateityje bendrieji formalūs Pedagoginių studijų baigiamojo darbo

formos, struktūros ir turinio reikalavimai bus pateikti.

2012 metais Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto taryboje buvo patvirtintas

A. Gumuliauskienės, D. Augienės, R. Paulausko parengtas “Pedagoginių studijų baigiamojo darbo

rengimo bei gynimo reglamentas” (2012 m. lapkričio 7 d., Protokolo Nr. EDTP – 2; papildytas

2013 m. gegužės 8 d., Protokolo Nr. EDTP – 9). Šis metodinis leidinys skirtas suteikti daugiau

informacijos apie Pedagoginių studijų baigiamojo darbo sampratą, paskirtį, struktūrą, jo rengimo,

įforminimo, gynimo ir vertinimo reikalavimus bei procedūras. Šiais klausimais diskutuota

Edukologijos fakulteto bendruomenėje, analizuota kitų aukštųjų mokyklų patirtis, atsižvelgta į

pasiūlymus, priimti bendri susitarimai dėl Pedagoginių studijų baigiamojo darbo formos, struktūros,

turinio reikalavimų, kokybės vertinimo kriterijų.

Leidinio autoriai suvokia, kad Pedagoginių studijų baigiamasis darbas negali visapusiškai

objektyviai atspindėti visų būsimojo pedagogo profesinei veiklai būtinų kompetencijų ir

kvalifikacijos. Sudėtinga rasti tokį instrumentą, kuriuo būtų įmanoma tai padaryti. Fakulteto

pasirinktas Pedagoginių studijų baigiamojo darbo modelis yra inovatyvus dviem aspektais: pirma,

jis siejamas su kompetencijų aplanko rengimu per visą pedagoginių studijų laikotarpį, kaip

nuosekliu, tikslingu, sistemišku, tęstiniu studento savarankiško mokymosi procesu, kontroliuojamu

studijų dalykų dėstytojų fiksuojant, analizuojant, sisteminant, integruojant, reflektuojant studijų

metu ir neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas; antra, privaloma Pedagoginių studijų baigiamojo

darbo analitinė–refleksinė dalis sudaro galimybę studentui reflektuoti savo kompetencijas, jų

įgijimo procesą, tobulinimo perspektyvas ir jas įsivertinti analizuojamos problemos kontekste.

Studentas taip pat atskleidžia pedagoginei veiklai svarbius reflektavimo, veiklos savianalizės ir jos

įsivertinimo gebėjimus.

Kadangi tokio pobūdžio Pedagoginių studijų baigiamieji darbai fakultete rengiami pirmą

kartą, tikėtina, kad kils įvairių klausimų tiek studentams, tiek jų vadovams. Leidinio autoriai

pasirengę bendradarbiauti, yra atviri pasiūlymams, diskusijoms, Pedagoginių studijų baigiamojo

darbo rengimo, gynimo, vertinimo metodinių rekomendacijų tobulinimui.

Leidinio autoriai

31

LITERATŪRA

1. Adaškevičienė V. (2007). Kompetencijų link. Pedagogų kompetencijų raiška ugdymo procese.

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų mokomoji medžiaga. Vilnius: Pedagogų profesinės raidos centras. 2. Allan A., Sajienė L. (2011). Magistro baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir vertinimo tvarka. (Studijų

programa „Švietimo vadyba“). Kaunas: VDU, Socialinių mokslų fakultetas, Edukologijos katedra. [Žiūrėta

2013-04-21]. Prieiga per internetą: <http://edukologija.vdu.lt/lt/system/files/nurodymai%20mag%20baigiamiems_2011.pdf>. 3. Allman P. (1984). Self help learning and its relevance for learning and development in later life. In E. Midwinter (Ed.). Mutual aid universities, p. 72-91. London: Croom Helm. 4. Anužienė B. (2005). Kompetencija kaip profesinės didaktikos sąvoka. Tiltai, 28, p. 19-30.

5. Aramavičiūtė V., Martišauskienė E. (2006). Vertybių ugdymas – pedagoginių kompetencijų pamatas. Pedagogika, 85, p. 33-37. 6. Bitinas B. (2005). Edukologijos mokslas ugdymo paradigmų sankirtoje. Pedagogika, 79, p. 5-9.

7. Briedis M., Bankauskienė N., Bogdanovičienė B. ir kt. (2007). Metodinės rekomendacijos mokytojų veiklai vertinti. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras.

8. Bubnys R. (2012). Reflektyvaus mokymo(si) metodų diegimo aukštojoje mokykloje metodika: refleksija kaip besimokančiųjų asmeninės ir profesinės raidos didaktinis metodas. Šiauliai: Šiaulių

valstybinė kolegija.

9. Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D. ir kt. (2011). Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius: Vilniaus universitetas. 10. Education and training 2010 (2004). Work Programme. Working group B. Key Compe-tences, Drarftprogress report, June. [Žiūrėta 2013-04-20]. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/basic2004.pdf>. 11. Edukologijos fakultetas (2013). Baigiamųjų (pedagoginių, laipsnio nesuteikiančių, bakalauro,

magistrantūros studijų) darbų rengimo ir gynimo reglamentas. [Žiūrėta 2013-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/bylos/fakultetai/ef/PDF/Studentams/reglamentas/bd%20rengimo_gynimo_reglamentas.pdf>. 12. Eisner E. W., Vallance E. (1974). Conflicting conceptions of curriculum. Series on contemporary educational issues. Berkeley: MeCutchan Publishing. Corp. 13. Jakubė A., Juozaitis A. M. (2012). Bendrųjų kompetencijų ugdymas aukštojoje mokykloje. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus universitetas. 14. Jovaiša L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.

15. Jucevičienė P. (2005). Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams. Tyrimo ataskaita. [Žiūrėta 2013-04-18]. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/MOKYTOJU_DIDAKT_KOMPETENCIJOS_ATITIKTIS_%20SIUOLAIK_REIKALAV.pdf>. 16. Knašas A. B. (2008). Vadybos bakalauro baigiamojo darbo rašymo metodinės rekomendacijos. Klaipėda:

Klaipėdos universitetas.

17. Kursinių ir baigiamųjų (bakalauro, laipsnio nesuteikiančių studijų, magistro) darbų rengimo ir gynimo metodinės rekomendacijos. (2010). Šiauliai. [Žiūrėta 2013-04-18]. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/bylos/fakultetai/ef/PDF/Studentams/ef_bbd_bbm_rengimo_rekomendacijos2010.pdf>. 18. Laužackas R. (2005). Profesinio rengimo metodologija. Monografija. Kaunas: VDU leidykla.

19. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 2003, Nr. 63-2853.

Žiūrėta [2013-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=214236&p_query=&p_tr2=2>. 20. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Valstybės žinios, 2009, Nr.54-2140.

Žiūrėta [2013-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=424020&p_query=&p_tr2=2>. 21. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-54" Dėl

mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo". Valstybės žinios, 2007, Nr. 12-511. Žiūrėta [2013-

04-10]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=291726&p_query=&p_tr2=2>. 22. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. ISAK-2194" Dėl

studijų rezultatų vertinimo sistemos patvirtinimo". Valstybės žinios, 2008, Nr. 86-3437. Žiūrėta [2013-04-

32

10]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325343&p_query=&p_tr2=2> . 23. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 "Dėl

laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo

patvirtinimo". Valstybės žinios, 2010, Nr. 44-2139. Žiūrėta [2013-04-10]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369937&p_query=&p_tr2=2>. 24. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. V-827 "Dėl

švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl pedagogų rengimo reglamento

patvirtinimo“ pakeitimo". Valstybės žinios, 2012, Nr. 58-2915. Žiūrėta [2013-04-10]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425048&p_query=&p_tr2=2>. 25. LR ŠMM ministro įsakymo (2012-05-15 Nr.V-827) redakcija. „Pedagogams rengti skirtų laipsnį

suteikiančių pirmosios pakopos studijų programų sandara“.

26. Martišauskienė E. (2009). Pedagogų požiūris į mokytojų kompetencijų raišką. Acta Paedagogica Vilnensia, 22, p. 88-101. 27. Martišauskienė E. (2009). Žinių sritys pedagogų kompetencijų ribose. Acta Paedagogica Vilnensia, 23, p. 52-62. 28. Martišauskienė E. (2009). Mokytojų vertybinių nuostatų įkūnijimas ugdymo procese. Pedagogika, 93, p. 25-35. 29. Martišauskienė E. (2010). Mokytojų požiūris į gebėjimus kaip profesijos kompetencijų dėmenį. Acta Paedagogica Vilnensia, 24, p.101-112. 30. Metodiniai baigiamojo bakalauro darbo nurodymai (2013). Kaunas: KTU. Humanitarinių mokslų fakultetas. 31. Europos Bendrijų Komisija (2001). Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001). Vilnius: UAB „Logotipas". 32. Motiejūnienė E., Žadeikaitė L. (2007). Development of Competence - A Challenge to the Creators of the Contents of Education. Entwicklung erzieungs-wissenschaftlicher Paradi-gmen: Theorie und Praxis, Band 14, p. 187-194. Frankfurt am Main: Peter Lang, S. 33. Paulionytė J. (2005). Studijų darbų metodinės rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 34. Pečkaitis J. S., Mačerinskienė I. (2009). Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka. Mokomasis

leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. [Žiūrėta 2013-04-25]. Prieiga per internetą: <https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/katedros/muitines_veiklos_katedra/BBD/Bakalauro%20baigiamojo%20darbo%20rengimo%20tvarka.pdf >. 35. Pedagogų rengimo koncepcija. Valstybės žinios, 2004, Nr. 186-6940. Žiūrėta [2013-04-11]. Prieiga per

internetą: <www.smm.lt/teisine_baze/docs/.../2004-09-16-ISAK-1441(2).doc>

36. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reglamentas. Patvirtinta ŠU Edukologijos

fakulteto 2012 m. lapkričio 7 d. Tarybos posėdyje (Protokolo Nr. EDTP – 2). Papildyta ŠU Edukologijos

fakulteto 2013 m. gegužės 8 d. Tarybos posėdyje (Protokolo Nr. EDTP – 9).

37. Saulėnienė S., Žydžiūnaitė V., Katiliūtė E. (2006). Pedagogo rengimo standarto gairių projekto tyrimo ataskaita. Vilnius: Mokytojų kompetencijų centras.

38. Peilakauskaitė, K., Varanauskas, A. (2011). Studijų programų atnaujinimas: studentų vaidmuo diegiant ir tobulinant kompetencijomis grįstą ir į studentus orientuotą studijų sistemą. Vilnius: Vilniaus universitetas.

39. Pukelis K. (2009). Gebėjimas, kompetencija, mokymosi/studijų rezultatas, kvalifikacija ir

kompetentingumas: teorinė dimensija. Aukštojo mokslo kokybė, 6, p.12-35.

40. Pukelis K., Savickienė I, Sajienė L. ir kt. (2010). Studijų programų atnaujinimas studijų rezultatų pagrindu. Metodika Nr. 1. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

41. Ruškus J. (2008, 2010 atnaujinta). Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. Kaunas: VDU Socialinės gerovės fakultetas, Socialinio darbo katedra.

[Žiūrėta 2013-04-25]. Prieiga per internetą: <http://socialinisdarbas.vdu.lt/lt/system/files/VDU%20SGF%20magistro%20darbo%20rengimo%20metodiniai%20nurodymai_2010%20sp.pdf>. 42. Sajienė L. (2011). Studentų praktikos vadovas. Metodinė knyga, skirta aukštųjų mokyklų praktikų vadovams (mentoriams). Kaunas: UAB „Arx Baltica“. 43. Savickienė I., Pileičikienė N., Danilevičius E. ir kt. (2012). Inovatyvių dėstymo ir studijavimo metodų taikymo studijų procese metodologiniai pagrindai. Metodologinis vadovas Nr. 2. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

33

44. Stanišauskienė V. Mokymasis mokytis mokykloje. [Žiūrėta 2013-04-18]. Prieiga per internetą:

<http://www. mkc.lt/dokuments/mokymosi medžiaga/mokomės mokytis.doc>.

45. Šiaulių universitetas (2011). Studijų nuostatai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. [Žiūrėta 2013-04-

11]. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/siauliu%20universiteto%20studiju%20nuostatai.pdf> . 46. ŠU rektoriaus 2008 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. V-183 " Dėl 2004 04 20 Rektoriaus įsakymo Nr. V -

200 ,,Dėl baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos bendrųjų principų" priedo pakeitimo".[Žiūrėta 2013-

04-11]. Prieiga per internetą: < http://su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/su-dok/522-kt-dokum>. 47. ŠU rektoriaus 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-131 „Dėl Šiaulių universiteto studijų apeliacijų

nuostatų patvirtinimo“.

48. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto studentų pedagoginės praktikos koncepcija. Patvirtinta ŠU

Edukologijos fakulteto taryboje 2012-11-07, protokolo Nr. EDTP-2. [Žiūrėta 2013-04-11]. Prieiga per

internetą: <http://www.su.lt/bylos/fakultetai/ef/PDF/Studentams/praktikos%20koncepcija%20patvirtinta%202012.pdf> 49. Šniras Š. (2005). Krepšinio sporto mokyklų moksleivių socialinių įgūdžių ugdymo ypatumai. Kaunas:

Lietuvos kūno kultūros akademija.

50. Vaitkevičiūtė V. (2001). Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas.

51. Valiuškevičiūtė A., Zulumskytė A., Malinauskienė D. ir kt. (2008). Savarankiško darbo rengimo metodologija. Mokomoji knyga studentui. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

52. Vilniaus pedagoginio universiteto pedagoginių studijų baigiamojo darbo nuostatai. Patvirtinta VPU

rektoriaus 2011-08-31, įsakymas Nr. 1-717. [Žiūrėta 2013-04-21]. Prieiga per internetą: <http://www.vpu.lt/studentams/Page.aspx?pageID=3240>. 53. Žydžiūnaitė V. (2002). Kaip parengti studijų darbus? Kursinis projektas, kursinis darbas, referatas, esė, refleksija. Klaipėda: Klaipėdos kolegija.

54. Žydžiūnaitė V., Zuzevičiūtė V. (2011). Metodinės rekomendacijos edukologijos bakalauro baigiamojo darbo rengimui. Metodinė priemonė. Kaunas: VDU, Socialinių mokslų fakultetas, Edukologijos katedra.

[Žiūrėta 2013-04-21]. Prieiga per internetą: <http://edukologija.vdu.lt/lt/system/files/Edukologija_baigiamasis_%202011-02-23.pdf> .

34

1 PRIEDAS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Vardenė Pavardaitė

Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo specialybės

IV kurso studentės

PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas

Darbo vadovas(ė)

doc. dr. Vardenis Pavardenis

doc. dr. Vardė Pavardenė

Šiauliai, 2013

Darbas originalus ............................................ V. Pavardaitė

(studento parašas)

35

2 PRIEDAS

PSBD RENGIMO ETAPAI (1)

Etapai Etapų turinys Veiksmų

atlikėjai

Semestro savaitės

1 savaitė 2 savaitė 3 savaitė

I

PSBD vadovų, jų mokslinių

interesų ir siūlomų temų

paskelbimas.

Katedra, kuriai

skirtas PSBD

vadovavimas

X X

II

PSBD vadovų ir studentų

susitikimas-diskusija Būsimųjų PSBD vadovų ir studentų

susitikime-diskusije dėstytojai pristato

studentams savo mokslinės veiklos

kryptis ir numatomas perspektyvas,

kurios būtų svarbios studentams

renkantis PSBD vadovą. Studentai taip

pat aptaria savo siekius dėl galimybės

rengti atitinkamos tematikos PSBD.

Katedra, kuriai

skirtas PSBD

vadovavimas

X

III

PSBD vadovo pasirinkimas,

pasirinkimo patvirtinimas

prašymu ir preliminarios PSBD

temos formulavimas Studentai, atsižvelgdami į PSBD vadovo

mokslinės veiklos kryptį(-is)

savarankiškai renkasi vadovą. Savo

pasirinkimą ir preliminarią PSBD temą

studentas asmeniškai suderina su PSBD

vadovu, užsipildo atitinkamos formos

prašymą. Prašyme nurodoma

preliminari PSBD tema, jį pasirašo

studentas ir PSBD vadovas.

PSBD temą galima rinktis keliais

būdais: 1) tema formuluojama studento siūlymu

atsižvelgiant į jo praktikos, profesinės

veiklos metu iškilusias problemas arba

reaguojant į realybėje (pvz., ugdymo)

vykstančius pokyčius;

2) studentas renkasi vadovo siūlomą

temą.

Prašymus dėl PSBD rengimo tvirtina

katedros vedėjas.

Studentas ir

PSBD vadovas X

IV

PSBD temų tvirtinimas katedroje. Preliminarios PSBD temos tvirtinamos

katedros, kurioje studentas rengia

atitinkamą darbą, posėdyje. Patvirtinus

PSBD temą, jos keitimas galimas tik

pritarus katedrai.

Katedra, kuriai

skirtas

vadovavimas,

studentas ir

PSBD vadovas

X

V

Susipažinimas su padalinio

fakulteto PSBD reglamentu ir

metodinėmis rekomendacijomis Studentas ir PSBD vadovas susipažįsta

su PSBD rengimo reglamentu bei

metodinėmis rekomendacijomis ir

rengiasi pirmajai konsultacijai.

Studentas, PSBD

vadovas X X

36

VI

I konsultacija

(trukmė: dešimtadalis viso

konsultacijoms skirto laiko)

Studentas ir

PSBD vadovas X

Studentas ir PSBD vadovas

suderina tikslią konsultacijos datą

(dieną, laiką) ir vietą. PSBD vadovas

konsultuoja studentą savo priėmimo

valandomis arba kitu sutartu laiku.

PSBD vadovas ir studentas

susitaria dėl konsultavimosi eigos

(dažnis, trukmė, turinys).

Rengdamas PSBD, studentas gali

konsultuotis ir su kitais dėstytojais, tai

suderinęs su savo darbo vadovu.

PSBD RENGIMO ETAPAI (2)

Etapai Etapų turinys

Konkrečių

veiksmų

atlikėjai

Semestro savaitės

4 savaitė 5 savaitė 6 savaitė

VII

PSBD aktualumo pagrindimas

Studentas X X X

VIII PSBD tikslų ir uždavinių formulavimas

Studentas X X X

IX PSBD darbo struktūros numatymas Studentas X X X

7 savaitė 8 savaitė 9 savaitė

X

II konsultacija

(trukmė: dešimtadalis viso konsultacijoms skirto

laiko)

Studentas

ir PSBD

vadovas

X

Studentas ir KD vadovas suderina tikslią

konsultacijos datą (dieną, laiką) ir vietą. PSBD

vadovas konsultuoja studentą savo priėmimo

valandomis arba kitu sutartu laiku. Studentas prieš 3

dienas iki numatyto konsultacijos laiko pateikia PSBD

vadovui VII-IX etapų įgyvendinimo ataskaitą ir jų

įgyvendinimą įrodančius priedus. Konsultacija vyksta

remiantis studento pateikta darbo ataskaita ir jos

priedais, t.y. PSBD vadovas ir studentas aptaria KD

temos formuluotę, problemos apibrėžtį, tikslų ir

uždavinių formulavimą bei numatytą PSBD struktūrą.

XI

Literatūros paieška PSBD rengti Studentas savarankiškai ieško literatūros, reikalingos

PSBD rengti. Literatūros paieška yra nuolatinis

procesas, todėl šis etapas nėra siejamas su

atitinkamomis savaitėmis. Literatūros paiešką

rekomenduotina pradėti preliminariai suformulavus

PSBD temą.

Studentas

XII PSBD įvado dalies parengimas Studentas X X X

XIII PSBD teorinės dalies parengimas Studentas X

10

savaitė

11

savaitė

12, 13,

14

savaitės

XIII PSBD analitinės–refleksinės dalies

rengimas Studentas X X

XIV

PSBD aplanko rengimas

Studentas X X

37

XV

III konsultacija

(trukmė: pusė viso konsultacijoms skirto laiko)

Studentas

ir PSBD

vadovas

X

Studentas ir PSBD vadovas sutaria tikslią

konsultacijos datą (dieną, laiką) ir vietą. PSBD

vadovas konsultuoja studentą savo priėmimo

valandomis arba kitu sutartu laiku. Studentas prieš 3

dienas iki numatyto konsultacijos laiko pateikia PSBD

vadovui XI-XIV žingsnių įgyvendinimo ataskaitą (ir

jų įgyvendinimą įrodančius priedus – Portfolio).

Konsultacija vyksta remiantis studento pateikta darbo

ataskaita ir jos priedais, t.y. PSBD vadovas ir

studentas aptaria parengtą įvadą, teorinę ir analitinę-

reflesinę dali,

XVI PSBD analitinės-refleksinės dalies

parengimas X X X

15

savaitė

16

savaitė

17

savaitė

XVII

PSBD išvadų, rekomendacijų

(nereglamentuojama) rengimas ir literatūros

sąrašo tikslinimas.

Studentas X X X

18

savaitė

19

savaitė

20

savaitė

XVIII PSBD įforminimas Studentas X

XIX IV konsultacija

(trukmė: trečdalis viso konsultacijoms

skirto laiko)

Studentas

ir PSBD

vadovas

X

Studentas ir PSBD vadovas sutaria tikslią

konsultacijos datą (dieną, laiką) ir vietą. PSBD

vadovas konsultuoja studentą savo priėmimo

valandomis arba kitu sutartu laiku. Studentas prieš 3

dienas iki numatyto konsultacijos laiko pateikia

vadovui XVI-XVII PSBD rengimo etapų variantą.

Preliminariame darbo variante privalo būti visos tokio

pobūdžio darbams būtinos struktūrinės dalys, priedai.

Konsultacija vyksta remiantis studento pateikta darbo

ataskaita ir preliminariu PSBD variantu, t.y. PSBD

vadovas ir studentas aptaria galutinį darbo variantą ir

dar kartą prisimena PSBD vertinimo kriterijus.

XX PSBD tobulinimas, galutinio varianto

parengimas ir pateikimas darbo vadovui Studentas X

XXI

PSBD įvertinimas PSBD

vadovas X

PSBD rengimo etapai ir jų turinys pateikti, remiantis šiuo šaltiniu: Masiliauskienė E., Pocevičienė R.,

Malinaukienė D. (2011). Individualių konsultacijų, rengiant kursinius ir baigiamuosius darbus vadovavimo,

organizavimo vadovas. Metodinė priemonė. Šiauliai: Šiaulių universitetas.

38

3 PRIEDAS

Studijų programų dalykų sąsajos su numatomais studijų tikslais ir rezultatais pagal

profesinės veiklos sritis parengtos Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto studijų

programų kokybės stebėsenos grupių.

ŠU Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programos KŪNO KULTŪRA

(specializacijos: Sporto vadyba; Sporto pedagogika) dalykų sąsajos su numatomais studijų

tikslais ir rezultatais pagal profesinės veiklos sritis.

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos, kompetentingus ir

konkurencingus kūno kultūros ir sporto pedagogus, atitinkančius šiuolaikinės demokratiškos,

žiniomis grindžiamos visuomenės poreikius, gebančius sėkmingai dirbti formaliajame ir

neformaliajame kūno kultūros ir sporto sektoriuose, įgijusius reikiamo lygio kompetencijas,

nustatytas pedagogų profesinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Platų bendrakultūrinį ir

profesinį pasirengimą įgijęs specialistas gebės konkuruoti darbo rinkoje, bus pajėgus ne tik

taikytijau įgytas mokinių fizinio rengimo metodikas, bet ir pats įžvelgs ir spręs skirtingas ugdymo

problemas.

Studijų programos tikslai Numatomi studijų rezultatai Studijų dalykai

Veiklos sritis: 1. BENDROJO UGDYMO MOKYKLOS MOKINIŲ KŪNO KULTŪROS

UGDYMAS(IS)

1. Suprasti ir gebėti praktinėje

veikloje konstruktyviai taikyti

tarpdisciplinines kūno kultūros ir

sporto edukologijos žinias,

aktualias ugdymo kūno kultūros

ir sporto pedagogo veiklai,

suprasti skirtingų mokslo krypčių

ir disciplinų ryšius.

1.1.Supras postmodernios visuomenės iššūkius

vaikų fiziniam ugdymui, naujas kūno kultūros ir

sporto, kaip reiškinio, prasmes įvairiuose

kontekstuose ir aplinkose.

Išmanys pagrindines ugdymo filosofijos sąvokas

ir koncepcijas, kritiškai vertins faktus ir idėjas;

Taisyklingai vartos užsienio kalbą realioje ir

arba virtualioje profesinėje veikloje, bendraus

raštu ir žodžiu. Supras postmodernios

visuomenės iššūkius vaikų fiziniam ugdymui,

naujas kūno kultūros ir sporto, kaip reiškinio,

prasmes įvairiuose kontekstuose ir aplinkose.

Ugdymo filosofijos pagrindai;

Specialybės užsienio kalba;

Edukologijos pagrindai;

Didaktika;

Informacijos valdymas

švietime ir ugdyme;

Psichologija;

Sporto sociologija;

Gimnastika. Praktika 1;

Judrieji žaidimai. Didaktika;

Žmogaus anatomija,

fiziologija.

1.2. Žinos esminius ugdytinio poreikius,

psichologinius ir fiziologinius amžiaus

skirtumus, gebės taikyti šias žinias ugdymo

procese. Išmanys kūno kultūros pamokos ir

sporto treniruotės metodikos raidos tendencijas,

taikys skirtingas metodologines prieigas.

1.3. Ugdytinių grupėje ir sociume gebės

kritiškai vertinti ir realizuoti tautos bei Europos

švietimo ir kultūros vertybes, humanistinės,

demokratinės ir pilietinės visuomenės principus,

mokslo ir technologijų pasiekimus.

2. Žinoti įvairaus amžiaus

žmonių bendruosius ir

individualios raidos ypatumus,

brandumo požymius,

2.1. Žinos ir gebės atpažinti įvairaus amžiaus

žmonių fizinės, pažintinės, psichosocialinės

raidos ypatumus, dėsningumus ir raišką.

Žmogaus anatomija,

fiziologija;

Kūno kultūros ir sporto istorija;

Kūno kultūros ir sporto

39

socializacijos veiksnius ir

sąlygas, gebėti atpažinti

individualią ir socialinę ugdytinio

raidą, jo ugdymo(si) poreikius.

2.2. Pažins ir tenkins esminius ugdytinio

poreikius, nustatys specialius poreikius ir

integracijos galimybes; išmanys ugdytinio

raidos sutrikimo kompensacijos, korekcijos ir

reabilitacijos metodus bei būdus.

psichologija;

Neformalusis fizinis ugdymas.

Praktika 1;

Gimnastika. Didaktika;

Hodegetika. Praktika 1;

Krepšinis. Didaktika. Praktika

1;

Ritminė ir atletinė gimnastika.

Praktika l;

Kūno kultūros ir sporto teorija.

Praktika 1;

Judesių fiziologija ir mokymo

teorija;

Specialybės lietuvių kalba;

Kūno kultūros ir sporto

vadyba. Praktika 1;

Dvikovos sporto šakos.

Didaktika;

Fizinio aktyvumo fiziologija;

Kūno kultūros didaktika 1.

Praktika 1;

Lengvoji atletika. Praktika 1;

Sporto treniruotės didaktika.

Praktika 1;

Tinklinis. Didaktika. Praktika

1;

Kūno kultūros didaktika 2.

Praktika 1;

Kūno kultūros ir sporto tyrimų

metodologija 1. Kursinis darbas

1;

Jaunojo sportininko treniruotė.

Praktika 1;

Lengvoji atletika. Didaktika;

Futbolas. Didaktika. Praktika

1.

2.3. Žinos fizinės ir psichinės sveikatos

saugojimo ir stiprinimo principus.

2.4. Išmanys mokinio psichinės ir fizinės

sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemones, jų

taikymą, gebės atpažinti vaiko sveikatos

sutrikimus ir mokės suteikti jam būtinąją

pagalbą.

2.5. Gebės nustatyti, kurie vaikai turi specialių

ugdymo(si) poreikių, ir sudarys jiems palankias

sąlygas integruotis į bendruosius ugdymo(si)

procesus.

2.6. Suvoks gimnastikos pratimų reikšmę ir

poveikį mokinio sveikatai. Demonstruos ir

taikys lavinamosios gimnastikos judesius.

Suvoks judriųjų žaidimų paskirtį ir gebės taikyti

juos ugdomojoje veikloje.

2.7.Suvoks žmogaus kūno organų sandarą ir

funkcijas, jų vystymosi dėsningumus.

2.8. Žinos kūno kultūros ir sporto raidos

tendencijas. Supras psichologinius asmenybės

fizinio ugdymo ir sportinio rengimo principus.

2.9. Suvoks neformaliojo visapusiško fizinio

ugdymo formų ir priemonių įvairovę, žinos

didaktinius aspektus, gebės projektuoti aktyvų

ugdytinių laisvalaikį.

2.10. Modeliuos gimnastikos pamokų ugdymo

turinį, gebės analizuoti ir reflektuoti mokinių

veiklą gimnastikos pamokose, identifikuoti

mokymo klaidas. Įsisavins įvairias auklėjimo

strategijas, įgys problemų sprendimo, ugdomojo

proceso valdymo gebėjimų.

3. Žinoti Vakarų Europos ir

pasaulio įvairaus amžiaus žmonių

fizinio ugdymo(si) patirtis,

kritiškai jas vertinti, kūrybiškai ir

tikslingai integruoti Lietuvos

bendrojo ugdymo mokyklų,

sportinio rengimo institucijų

formaliose ir nefomaliose

veiklose.

3.1. Žinos Vakarų Europos ir pasaulio kūno

kultūros ugdymo patirčių įvairovę, gebės ją

kritiškai vertinti, tikslingai ir kūrybiškai

integruoti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų,

sportinio rengimo institucijų formaliose ir

nefomaliose veiklose.

Ugdymo filosofijos pagrindai;

Specialybės užsienio kalba;

Edukologijos pagrindai;

Didaktika;

Informacijos valdymas

švietime ir ugdyme;

Psichologija;

Gimnastika. Praktika 1;

Judrieji žaidimai. Didaktika;

Krepšinis. Didaktika. Praktika

1;

Ritminė ir atletinė gimnastika;

Praktika l;

Kūno kultūros ir sporto teorija.

Praktika 1;

Judesių fiziologija ir mokymo

teorija;

Specialybės lietuvių kalba;

Kūno kultūros ir sporto

vadyba. Praktika 1;

Dvikovos sporto šakos;

3.2. Gebės kritiškai vertinti egzistuojančią

mokinių fizinio ugdymo padėtį ir ją tobulinti

arba įžvelgti iš esmės ką nors naujo.

3.3. Nusiteiks keistis, gebės inicijuoti kaitą ir

dalyvauti kaitos procesuose. Matys ir kels

naujus fizinio ugdymo tikslus, taikys

inovacinius metodus, keis fizinio ugdymo

proceso organizavimą, ugdys poreikį mokytis

visą gyvenimą, gebės kurti profesinės veiklos

viziją.

3.4. Įsisavins krepšinio technikos ir taktikos

veiksmus ir žaidimo taisykles, modeliuos

mokinio fizinę veiklą krepšinio pamokose.

3.5. Išmanys aerobikos ir atletinės gimnastikos

40

edukacines technologijas. Gebės sudaryti

sveikatos stiprinimo, fizinės galios ugdymo(si)

programas.

3.6. Supras pagrindines fizinio ugdymo sąvokas,

formas ir metodus, fizinio ugdymo priemones ir

principus, įvairaus amžiaus mokinių judesių

mokymo ir lavinimo fiziologinius dėsningumus.

3.7. Taisyklingai vartos lietuvių kalbą

profesinėje veikloje.

3.8. Žinos organizacinius, teisinius, kūno

kultūrą ir sportą reglamentuojančius

dokumentus, išmanyti mokinių veiklos

planavimą.

3.9. Įsisavins dvikovos sporto šakų technikos ir

taktikos elementus, jų mokymo ir lavinimo

metodiką.

3.10. Suvoks fizinio ugdymosi metodikų

fiziologinius mechanizmus.

3.11. Vertins organizmo fizinę būklę.

3.12. Supras fizinio ugdymo ir fizinių pratimų

mokymo metodikas, gebės jas taikyti

atsižvelgiant į pamokos uždavinius.

3.13. Suvoks lengvosios atletikos pratimų

specifiškumą, įsisavins lengvosios atletikos

rungčių judesius.

3.14. Supras fizinio krūvio poveikio

mechanizmus, taikys treniruotės technologijas,

atsižvelgdamas į sportininkų amžių,

parengtumą, rengimo mikrociklo, mezociklo ir

makrociklo uždavinius.

3.15.Įsisavins tinklinio technikos ir taktikos

veiksmus ir žaidimo taisykles, modeliuos

mokinio fizinę veiklą tinklinio pamokose.

Didaktika;

Fizinio aktyvumo fiziologija;

Kūno kultūros didaktika 1.

Praktika1;

Lengvoji atletika. Praktika 1;

Sporto treniruotės didaktika.

Praktika 1;

Tinklinis. Didaktika. Praktika

1;

Sportas ir kultūrinė integracija.

4. Žinoti žmogaus pažinimo

metodus, gebėti juos

kompleksiškai ir sistemingai

taikyti ugdytinių vsuminio

ugdymo(si) perspektyvos

projektavimo ir

individualizavimo procesuose.

4.1. Žinos įvairaus amžiaus žmonių pažinimo

metodus, gebės juos kompleksiškai taikyti kūno

kultūros praktikoje.

Kūno kultūros ir sporto

pedagogo etika;

Ontokineziologija;

Sportininko mityba;

Sportininko savikontrolė;

Darbingumo atgavimo teorija;

Sporto traumų prevencija;

Kūno kultūros didaktika 2.

Praktika 1;

Kūno kult. ir sporto tyrimų

metodologija 1. Kursinis darbas

1;

Jaunojo sportininko treniruotė.

Praktika 1;

Lengvoji atletika. Didaktika;

Futbolas. Didaktika. Praktika

1;

Rakečių sportas. Didaktika.

Praktika 1;

Sporto biomechanika ir

biochemija;

Kūno kultūros ir sporto

filosofija;

Baigiamasis (bakalauro)

darbas;

4.2. Supras holistinio požiūrio į mokinį svarbą ir

gebės tenkinti kognityvinius, socialinius,

emocinius, psichologinius ir fizinius jo

poreikius.

4.3. Gebės fiksuoti ugdytinio pažangą ir parinkti

tinkamas pedagogines strategijas, užtikrinančias

visybinį jo ugdymąsi.

4.4. Suvoks sportinio rengimo tendencijas

atsižvelgiant į jaunojo sportininko fizinę brandą,

parengtumą. Taikys adekvačias rengimo

technologijas.

4.5. Žinos vaikų sveikos gyvensenos principus ir

gebės užtikrinti jų realizavimą ugdymo

praktikoje.

4.6. Gebės integruoti teorines ir metodines

žinias, taikyti jas bendrojo lavinimo mokyklos

formaliojo ir neformaliojo fizinio ugdymo

vyksme.

4.7.Gebėti atpažinti ir sistemiškai analizuoti studijų metu įgytas pedagoginei veiklai

reikalingas profesines kompetencijas ir jų

sudedamąsias dalis.

41

4.8. Gebės numatyti ir taikyti vaikų poreikių

tenkinimo išteklius, jų įgyvendinimo priemones,

sąlygas.

Savanorių veiklos

organizavimas;

Sporto renginių organizavimas.

Praktika 1.

5. Žinoti specialiųjų ugdymosi

poreikių turinčių vaikų

vystymosi/psichinės, socialinės,

kultūrinės raidos ypatumus,

gebėti juos identifikuoti ir

sudaryti palankias sąlygas kūno

kultūros ugdymo(si) sistemai

realizuoti kultūrų įvairovėje.

5.1. Išmanys sociokultūrinius mokinio fizinio

ugdymosi poreikius, gebės kurti palankias ir

saugias sąlygas jiems tenkinti.

Specialiųjų poreikių vaikų

fizinis ugdymas;

Specialybės užsienio kalba;

Stebėtojo praktika; Asistavimo

praktika; Savarankiška

pedagoginė praktika;

Kūno kultūros ir sporto

projektų vadyba;

Sporto renginių organizavimas.

Praktika 1;

Sportininkų atranka;

Savanorių veiklos

organizavimas;

Vadovavimas sportokomandoms;

Sporto paslaugų vadyba;

Sporto sociologija;

Sportas ir kultūrinė integracija;

Vadovavimo psichologija;

Kūno kultūros ir sporto tyrimų

metodologija 2.Kursinis darbas

2;

Rankinis. Didaktika. Praktika

1;

Praktika 2;

Specialybės lietuvių kalba;

Sporto sociologija.

5.2. Išmanys šiuolaikinės kūno kultūros

ugdymo(si) sistemos esmę, gebės ją kurti ir

realizuoti kultūrų įvairovėje, taikydamas

bendrųjų žmonijos vertybių ir tautos dvasinės

kultūros puoselėjimo principus, būdus.

5.3. Gebės vadovautis demokratinėmis,

humanistinėmis vertybėmis ugdymo(si) procese,

pripažins ugdytinio vertę.

5.4. Kūrybiškai ugdys jo vertybines nuostatas,

padės pažinti pasaulį ir integruotis nuolat

kintančioje, daugiakultūrėje aplinkoje.

5.5. Gebės kurti ir valdyti psichologiškai ir

fiziškai saugią, kūrybišką, partnerišką, jaukią,

skatinančią, įgalinančią, į vaiką orientuotą

ugdymo(si) aplinką, atitinkančią ugdytinių

poreikius, amžiaus ir individualius ypatumus.

5.6. Ugdymo(si) praktikoje laikysis profesinės

etikos, demonstruos tautinio identiteto

puoselėjimo, efektyvios socialinės partnerystės

su šeima, informacijos valdymo,

komunikacinius (gimtąja ir užsienio kalbomis),

tiriamosios veiklos gebėjimus, turės stiprią

profesinę, kūrybinės saviraiškos, nuolatinio

tobulėjimo motyvaciją.

Veiklos sritis: KŪNO KULTŪROS IR SPORTO UGDYMO(SI) TURINYS IR VADYBA

6. Išmanyti Bendrųjų programų

kūno kultūros ugdymą

reglamentuojančių dokumentų

tikslus bei turinį ir, įžvelgiant jų

kontekstų įvairovę, kurti fizinio

ugdymo/sisistemas.

6.1. Žinos mokyklinės kūno kultūros paskirtį,

pagrindinius principus, gebės užtikrinti

kokybišką mokinių kūno kultūros ugdymą(si).

Gebės sistemiškai ir kompleksiškai vertinti

šiuolaikinius švietimo ir ugdymo procesus.

Kūno kultūros ir sporto istorija;

Kūno kultūros ir sporto

psichologija;

Neformalusis fizinis ugdymas.

Praktika 1;

Gimnastika. Didaktika;

Hodegetika. Praktika 1;

Krepšinis. Didaktika. Praktika

1;

Ritminė ir atletinė gimnastika.

Praktika l;

Kūno kultūros ir sporto teorija.

Praktika 1;

Judesių fiziologija ir mokymo

teorija;

Specialybės lietuvių kalba;

Kūno kultūros ir sporto

vadyba. Praktika 1;

Kūno kultūros ir sporto

pedagogo etika;

Ontokineziologija.

6.2. Žinos Bendrųjų programų ugdymą(si)

reglamentuojančių dokumentų esmę, suvoks jų

dermę, gebės jais vadovautis mokinių kūno

kultūros ugdymo(si) praktikoje.

6.3. Gebės tarpdalykiniu lygmeniu analizuoti

šiuolaikinio mokinių kūno kultūros ir sporto

ugdymo strateginius orientyrus instituciniame,

nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste.

6.4. Gebės reflektuoti gerąją kūno kultūros ir

sporto ugdymo patirtį, kritiškai ją vertinti ir

kūrybiškai integruoti savo profesinėje veikloje.

6.5. Gebės kryptingai įgyvendinti įvairaus

amžiaus mokinių

kūno kultūros ir sporto ugdymo(si) tikslus,

pagrįsti juos tikslingais pedagoginiais veiksmais,

priemonėmis, orientuodamasis į ugdymo(si)

rezultatyvumą.

6.6. Suvoks kokybiško fizinio ugdymo(si) esmę,

žinos kokybės reikalavimus, rodiklius, požymius,

kriterijus, gebės įsivertinti savo veiklos kokybę,

nuolat ją reflektuoti, numatyti ir įgyvendinti jos

optimizavimo strategijas.

42

6.7. Gebės kurti ir realizuoti savitą skirtingo

amžiaus mokinių ugdymo(si) sistemą/modelį.

7. Modeliuoti, kurti, nuolat

tobulinti įvairaus amžiaus

mokinių kūno kultūros

ugdymo(si) turinį, atsižvelgiant į

Bendrųjų programų kitų ugdymo

turinį reglamentuojančių

dokumentų reikalavimus,

individualius ugdytinio

poreikius, tikslingai parenkant ir

taikant inovatyvias įvairaus

amžiaus mokinių kūno kultūros

ugdymo(si) strategijas bei

technologijas

7.1. Išmanys kūno kltūros ir sportinio ugdymo

turinį, jo esmę, sudarymo principus,

metodologines prieigas, žinos ugdymo turinį ir jo

įgyvendinimą reglamentuojančius dokumentus

bei jų reikalavimus.

Dvikovos sporto šakos.

Didaktika;

Fizinio aktyvumo fiziologija;

Kūno kultūros didaktika 1.

Praktika;

Lengvoji atletika. Praktika 1;

Sporto treniruotės didaktika.

Praktika 1;

Tinklinis. Didaktika. Praktika

1;

Plaukimas. Didaktika. Praktika

1;

Turizmas. Didaktika;

Baigiamojo (bakalauro) darbo

projektas;

Praktika 3;

Pedagoginių studijų

baigiamasis darbas;

Rakečių sportas. Didaktika.

Praktika 1;

Sporto biomechanika ir

biochemija;

Kūno kultūros ir sporto

filosofija;

Baigiamasis (bakalauro)

darbas;

Dvikovos sporto šakos.

Didaktika;

Fizinio aktyvumo fiziologija;

Kūno kultūros didaktika 1.

Praktika;

Lengvoji atletika. Praktika 1;

Sporto treniruotės didaktika.

Praktika 1;

Tinklinis. Didaktika. Praktika

1.

7.2. Gebės kryptingai ir tikslingai modeliuoti,

realizuoti, nuolat tobulinti kūno kultūros

ugdymo(si) turinį, atsižvelgdamas į jį

reglamentuojančių dokumentų nuostatas.

7.3. Žinos įvairaus amžiaus mokinių kūno

kultūros ugdymo(si) turinio ir jo įgyvendinimo

kokybės kriterijus, požymius, reikalavimus,

gebės identifikuoti ją sąlygojančius veiksnius.

7.4. Žinos ugdymo turinio planavimo principus ir

reikalavimus, gebės planuoti kūno kultūros

ugdymo turinį ir efektyviai valdyti jo

įgyvendinimo procesus, orientuodamasis į

žmogiškuosius ir materialiuosius jo

įgyvendinimo išteklius.

7.5. Gebės tikslingai parinkti ir kūrybiškai taikyti

mokinių kūno kultūros ugdymo(si) strategijas ir

technologijas (metodus, būdus, formas,

priemones), efektyviai įgyvendindamas

individualizavimo, diferencijavimo, integravimo

principus.

7.6. Gebės tikslingai, kūrybiškai taikyti įvairias

kūno kultūros ugdymosi strategijas, šiuolaikines

ugdymo(si) technologijas, plėtojančias mokinių

kūrybiškumą, sudarančias palankias galimybės

atsiskleisti ir vystytis mokinio asmenybės

vidiniam potencialui, įtraukdamasi jį į nuolatinio

ugdymo(si) procesus.

7.7. Gebės kompleksiškai identifikuoti

ugdymo(si) turinio įgyvendinimo produktyvumą,

veiksmingumą.

7.8. Gebės koreguoti kūno kultūros ugdymo(si)

turinį ir jo įgyvendinimą, remdamasis kokybės

bei ugdytinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo

rezultatais.

8. Suprasti ir kritiškai reflektuoti

tarpdisciplininių ryšių

reikšmingumą profesinės

pedagoginės pasaulėžiūros

ugdymuisi, konstruktyviai ir

kompleksiškai taikyti

tarpdisciplinines edukologijos,

psichologijos, kūno kultūros ir

sporto mokslo, sociologijos,

vadybos, ir kt. mokslų žinias,

kokybiškai realizuojant fizinio

ugdymo turinį.

8.1. Gebės konstruktyviai, kompleksiškai ir

kūrybiškai taikyti, įvairių mokslų žinias.

Ugdymo filosofijos pagrindai;

Specialybės užsienio kalba;

Edukologijos pagrindai.

Didaktika;

Informacijos valdymas

švietime ir ugdyme;

Psichologija;

Gimnastika. Praktika 1;

Judrieji žaidimai. Didaktika;

Žmogaus anatomija,

fiziologija;

Kūno kultūros ir sporto istorija;

Kūno kultūros ir sporto

psichologija;

Neformalusis fizinis ugdymas.

Praktika 1;

Gimnastika. Didaktika;

8.2. Gebės kompleksiškai spręsti ugdomojoje

aplinkoje kylančias ugdymo ir ugdymo(si) turinio

įgyvendinimo edukacines, psichologines,

socialines, kultūros, vadybos ir kitas problemas

tarpdisciplininių žinių/žinojimo dermės

pagrindu.

8.3. Gebės kryptingai parinkti ugdymo(si)

medžiagą, tikslingai ją pritaikyti įvairių poreikių

vaikams, naudojant alternatyvius informacijos

šaltinius.

8.4. Gebės parengti ir įgyvendinti

klasių/grupių/dalykų integruoto kūno kultūros

ugdymo(si) ir individualias programas.

8.5. Gebės suprantamai, aiškiai, įdomiai,

motyvuojančiai, , perteikti ugdymo(si) turinį,

43

atsižvelgdamas į mokinių amžių, poreikius,

galimybes, gebėjimus, susiedamas žinias su

mokinių bendrųjų gebėjimų ugdymu(si).

Hodegetika. Praktika 1;

Krepšinis. Didaktika. Praktika

1;

Ritminė ir atletinė gimnastika.

Praktika l;

Kūno kultūros ir sporto teorija.

Praktika 1;

Judesių fiziologija ir mokymo

teorija;

Specialybės lietuvių kalba;

Kūno kultūros ir sporto

vadyba. Praktika 1.

8.6. Gebės kurti palankią edukacinę aplinką,

užtikrinančią mokinių sveikatą, saugumą,

skatinančią bendrauti, bendradarbiauti, pritaikytą

įvairių poreikių vaikų veiklai, saviraiškai skatinti,

kūrybiškumui plėtotis.

8.7. Gebės valdyti grupėje vykstančius procesus,

laiką, erdvę, fizinio ugdymo(si) krūvius,

informacines komunikacines technologijas.

8.8. Žinos mokinių pasiekimų vertinimo

sistemas, kriterijus, požymius, gebės vertinti

ugdytinių pasiekimus, jų kokybę, individualią

pažangą.

8.9. Gebės sukurti ir taikyti savitą mokinių

pasiekimų vertinimo sistemą: būdus, formas,

principus, metodus.

9. Žinoti kūno kultūros

ugdymo(si) proceso planavimo,

efektyvaus organizavimo,

veiklos vertinimo ir įsivertinimo

principus, gebėti valdyti jo

kokybę taikant inovatyvius

vertinimo modelius.

9.1. Žinos esminius kūno kultūros ugdymo(si)

proceso planavimo, organizavimo, vertinimo

principus, reikalavimus, inovatyvias didaktines

nuostatas, ugdymo(si) procesą grįs pažangiomis

vaiko ugdymo(si) pedagoginėmis,

psichologinėmis, filosofinėmis sampratomis ir

teorijomis.

Edukologijos pagrindai.

Didaktika;

Informacijos valdymas

švietime ir ugdyme;

Psichologija;

Gimnastika. Praktika 1;

Judrieji žaidimai. Didaktika;

Žmogaus anatomija,

fiziologija;

Kūno kultūros ir sporto istorija;

Kūno kultūros ir sporto

psichologija;

Neformalusis fizinis ugdymas.

Praktika 1;

Gimnastika. Didaktika;

Hodegetika. Praktika 1;

Krepšinis. Didaktika. Praktika

1;

Ritminė ir atletinė gimnastika.

Praktika l;

Kūno kultūros ir sporto teorija.

Praktika 1;

Judesių fiziologija ir mokymo

teorija;

Specialybės lietuvių kalba;

Kūno kultūros ir sporto

vadyba. Praktika 1;

Kūno kultūros ir sporto

filosofija.

9.2. Išmanys įvairaus amžiaus moikinių kūno

kultūros ugdymo sistemas, strategijas, tradicines

ir šiuolaikines fizinio ugdymo formas, metodus ir

mokomųjų dalykų didaktines nuostatas, gebės jas

kūrybiškai taikyti ugdymo(si) procese.

9.3. Gebės reflektuoti, planuoti, organizuoti,

vertinti ugdymo(si) procesą, atsižvelgdamas į

ugdymo tikslus, mokinio poreikius, švietimo

politiką, ugdymo kokybę lemiančius veiksnius.

9.4. Gebės priimti efektyvius sprendimus,

remdamasis šiuolaikiniais edukologijos ir

psichologijos, sporto mokslo pasiekimais ir

atliktų empirinių edukacinių tyrimų duomenimis.

9.5. Gebės taikyti pedagoginės sąveikos

strategijas ugdymo(si) procesuose, realizuodamas

humaniškumo, demokratiškumo, pedagoginės

etikos principus.

9.6. Gebės sudaryti efektyvias sąlygas

mokiniams integruotai ugdytis sveikatos,

socialinę, komunikavimo, pažinimo

kompetencijas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus,

individualias galimybes.

9.7. Gebės motyvuoti ugdytinius sėkmei,

pažangai, teikti įvairaus pobūdžio į mokinio

poreikius orientuotą paramą, valdyti konfliktus ir

priimti situacijai adekvačius sprendimus.

9.8. Suvoks ugdytinių pažangos ir pasiekimų

vertinimo tikslą, reikšmingumą, gebės

kompleksiškai identifikuoti ugdymo(si) proceso

rezultatyvumą, veiksmingumą, inovatyvumą, bus

motyvuotas nuolat jį tobulinti.

9.9. Gebės efektyviai valdyti formalaus ir

neformalaus kūno kultūros ugdymo(si) procesus.

44

10. Gebėti atlikti ugdomąją,

šviečiamąją, preventyvią veiklą

formalioje ir neformalioje kūno

kultūros ugdymo(si) aplinkoje,

teikti paramą mokiniams,

garantuojant kokybišką

ugdymą(si) ir saugią aplinką.

10.1. Žinos tėvų, socialinių partnerių, kitų

asmenų informavimo, konsultavimo formas,

būdus, principus, technologijas, gebės juos

efektyviai taikyti.

Stebėtojo praktika; Asistavimo

praktika; Savarankiška

pedagoginė praktika;

Kūno kultūros ir sporto

projektų vadyba;

Sporto renginių organizavimas.

Praktika 1;

Sportininkų atranka;

Savanorių veiklos

organizavimas;

Vadovavimas sporto komandoms;

Sportas ir kultūrinė integracija;

Vadovavimo psichologija;

Rankinis. Didaktika. Praktika

1;

Praktika 2;

Praktika 3;

Pedagoginių studijų

baigiamasis darbas;

Rakečių sportas. Didaktika.

Praktika 1;

Baigiamasis (bakalauro)

darbas;

Dvikovos sporto šakos.

Didaktika;

Lengvoji atletika. Praktika 1;

Sporto treniruotės didaktika.

Praktika 1;

Darbingumo atgavimo teorija;

Sporto traumų prevencija.

10.2. Žinos šviečiamosios veiklos paskirtį,

išmanys jos funkcijas, gebės įvairiomis

šiuolaikinėmis formomis ir būdais ją realizuoti,

taip pat skleisti gerąją savo patirtį.

10.3. Gebės atlikti prevencinę veiklą formalioje

ir neformalioje aplinkoje su ugdytiniais, jų tėvais.

10.4. Gebės pagal poreikį taikyti psichosocialines

ir edukacines intervencijas, bendradarbiauti su

specialistais, pasitelkti jų pagalbą.

10.5. Gebės identifikuoti mokinio savijautą, jo

poreikius

10.6. Gebės užtikrinti ir sudaryti palankias

sąlygas ugdytinių lygių galimybių plėtotei.

10.7. Ugdys vaikų atsakomybę už savo pareigas.

10.8. Gebės ugdyti vaikų atsakomybę prieš savo

bendraamžius kūno kultūros ir sporto vyksme.

Veiklos sritis: TIRIAMOJI–ANALITINĖ VEIKLA

11. Gebėti atlikti empirinį

tyrimą įvairiose mokinių kūno

kultūros ir sporto ugdymo

srityse, įgyti rezultatų analizės

gebėjimų, būtinų esamos

situacijos ir būsimos kaitos

tendencijoms identifikuoti.

11.1. Žinos empirinių tyrimų metodologiją ir gebės

rasti tyrimo sritis, formuluoti tikslus, parengti

instrumentarijų ir jį taikyti mokinių kūno kultūros ir

sporto poreikių srityse.

Kūno kultūros didaktika 2.

Praktika 1;

Kūno kult. ir sporto tyrimų

metodologija1. Kursinis

darbas 1;

Jaunojo sportininko

treniruotė. Praktika 1;

Informacijos valdymas

švietime ir ugdyme;

Kūno kultūros ir sporto

tyrimų metodologija 2.

Kursinis darbas 2;

Pedagoginių studijų

baigiamasis darbas;

Rakečių sportas. Didaktika.

Praktika 1;

Sporto biomechanika ir

biochemija;

Kūno kultūros ir sporto

filosofija;

Baigiamasis (bakalauro)

darbas;

Sporto paslaugų vadyba.

11.2. Gebės analizuoti tyrimų duomenis, taikydamas

kiekybinius ir kokybinius metodus, ir rengti išvadas

bei rekomendacijas.

12. Įgyti analitinių tiriamųjų

kompetencijų ir jomis grįsti

ugdymo praktikos tobulinimą.

12.1. Žinos edukologijos mokslo sistemą, objektą,

metodologinius pagrindus, esminius švietimo ir

ugdymo mokslo pasiekimus, raidos tendencijas ir

problemas.

12.2. Žinos mokslinio taikomojo tyrimo tikslus,

principus, metodus, dėsningumus, įvaldys mokslinio

tyrimo instrumentus, gebės atlikti teorinę ir empirinę

lyginamąją analizę.

12.3. Gebės taikyti mokslinio taikomojo tyrimo

instrumentus.

12.4. Gebės tyrimais grįsti ir tobulinti savo veiklą,

plėtoti tiriamosios veiklos praktiką ugdymo

institucijoje.

12.5. Gebės realizuoti žinių veikimą asmeniniame ir

instituciniame lygmenyse.

12.6. Gebės konstruktyviai kaupti ir panaudoti

ugdymo realybei ir asmeniniam tobulėjimui aktualią

moksliniais tyrimais grįstą informaciją.

12.7. Gebės vykdyti fundamentaliųjų ir taikomųjų

tyrimų rezultatų sklaidą.

45

Veiklos sritis: BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU KITAIS PEDAGOGAIS, TĖVAIS,

GLOBĖJAIS IR ĮVAIRIOMIS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO INSTITUCIJOMIS

13. Įgyvendinti efektyvaus

bendradarbiavimo strategijas su

šeima, mokiniais, sportinio

ugdymo, sveikatinimo

institucijomis.

13.1. Išmanys pedagoginės veiklos esmę ir

bendravimo kultūrą. Gebės įgyvendinti efektyvaus

bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis

strategijas.

Ugdymo filosofijos pagrindai;

Specialybės užsienio kalba;

Kūno kultūros didaktika 2.

Praktika 1;

Kūno kult. ir sporto tyrimų

metodologija1. Kursinis darbas

1;

Jaunojo sportininko treniruotė.

Praktika 1;

Kūno kultūros ir sporto

psichologija;

Neformalusis fizinis ugdymas.

Praktika 1;

Kūno kultūros ir sporto

vadyba. Praktika 1;

Vadovavimo psichologija;

Vadovavimas sporto komandoms;

Savanorių veiklos

organizavimas;

Sporto paslaugų vadyba;

Sportas ir kultūrinė

integracija.

13.2. Gebėti kurti konstruktyvaus

bendradarbiavimo situacijas. Analizuos ir vertins

bendravimo stilius. Gebės bendrauti ir

bendradarbiauti grupėse, dirbti komandose.

13.3. Gebės realizuoti bendradarbiavimo

irmokymosi vienas iš kito strategijas

organizacijoje ir tarp organizacijų.

14. Plėtoti socialinę partnerystę,

siekiant visuomenės

suinteresuotumo ir dalyvavimo

mokinių kūno kultūros ir sporto

ugdymo(si) procese

14.1. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su

įvairiomis institucijomis bei institucijos viduje

14.2. Gebės dalyvauti organizacijos tobulinimo,

pokyčių valdymo ir kt. ugdymo institucijos

bendruomenės ir visuomenės veiklose.

14.3. Žinos bendravimo su mokinių tėvais būdus

ir gebėti juos taikyti.

14.4. Gebės pasikeisti informacija, mintimis,

žiniomis, nukreipti jas į fizinio ugdymo proceso

tobulinimą, gebės klausyti ir girdėti, perteikti

informaciją raštu ir žodžiu formaliai ir

neformaliai.

14.5. Suvoks ir gebės žodinėmis ir nežodinėmis

priemonėmis palaikyti gerus tarpusavio ryšius ir

supratimą tarp pedagogo ir ugdytinio (supras, kad

lemiamas veiksnys yra pedagogo pavyzdys).

14.6.Išsiugdys bent vienos Vakarų Europos kalbos

komunikacinę kompetenciją. Suvoks kalbą kaip

svarbiausią bendravimo priemonę, puoselės

individualius kalbinės raiškos gebėjimus. Įgys

kompiuterinio raštingumo pagrindus ir jais

naudosis praktinėje bendravimo veikloje.

Veiklos sritis: ASMENINIS IR PROFESINIS TOBULINIMASIS

15. Ugdytis vertybines

nuostatas, tapti išsilavinusia,

kūrybinga, socialiai atsakinga,

verslia, pilietiškai brandžia

asmenybe, puoselėjančia tautinę

tapatybę, šalies ir pasaulio

kultūros tradicijas bei

tarpkultūrinį dialogą, profesinę

savirealizaciją, įgalinančią

mokytis visą gyvenimą.

15.1. Gebės puoselėti bendrąsias žmogaus

vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir veiklą.

Supras mokymosi visą gyvenimą vertę, turės

nuostatą nuolat mokytis ir šios nuostatos laikysis.

Ugdymo filosofijos pagrindai;

Specialybės užsienio kalba;

Specialybės lietuvių kalba;

Kūno kultūros ir sporto

vadyba. Praktika 1;

Kūno kultūros ir sporto

psichologija;

Pedagoginių studijų

baigiamasis darbas;

Kūno kultūros ir sporto

pedagogo etika;

Kūno kultūros ir sporto

projektų vadyba;

Sportininko savikontrolė

ir kiti studijų programos

dalykai.

15.2. Gebės kritiškai ir konstruktyviai analizuoti

įvykius, įvertinti alternatyvas, pasirinkti

tinkamiausią veiklos būdą, spręsti problemas,

daryti savarankiškus sprendimus.

15.3. Suvoks pagrindines Lietuvos, Europos ir

pasaulio švietimo ir mokslo tradicijas, tendencijas

bei vertybes ir jomis remsis ugdymo procese. Gebės ugdytis mokymosi mokytis, verslumo,

skaitmeninio raštingumo gebėjimus (ugdyti

verslumu grindžiamą mąstymą).

15.4. Gebės įgyvendinti mokymosi visą

gyvenimą, darnaus vystymosi ir kitas strategines

nuostatas asmeninio ir profesinio tobulėjimo

srityje.

15.5. Išmanys ir suvoks žmonių elgesį

reguliuojančias normas ir principus (dorovės,

46

etikos, padorumo), jų laikysis ir taikys savo

veikloje. Gebės planuoti profesinį tobulinimąsi.

Savo profesinę veiklą grįs geranoriška mąstysena,

sąžiningumu, dorumu, teisingumu, atsakingumu

už ugdytinį. Propaguos garbingos sportinės kovos

principą, žodžio laikymąsi, atsakomybę,

objektyvumą.

15.6. Supras komandinio darbo svarbą profesinei

veiklai, gebės dirbti komandoje, prisiimti

atsakomybę už komandos veiklą ir vertinti

santykius su kolegomis, valdyti stresines

situacijas ir darbų pasiskirstymą tarp kolegų.

15.7. Gebės daryti poveikį ugdytiniams, kurti

darnius santykius mokinių grupėje, sporto

komandoje, su komanda, su sportininku.

15.8. Įgys kūno kultūros ir sporto pedagogui

reikalingas asmenines savybes (emocinį

stabilumą, empatiškumą, atvirumą naujovėms,

savikritiškumą, reiklumą sau, atsakomybę,

savigarbą, tikėjimą ir pasitikėjimą savo jėgomis,

entuziazmą), aukštą judesių kultūrą, fizinę sąlygą

ir sveikatą (gebės modeliuoti šio laikmečio kūno

kultūros ir sporto pedagogo idealą). Gebės

puoselėti tautinę tapatybę, dalyvauti kultūrų

dialoge, skleisti žinias apie kitas kultūras.

47

4 PRIEDAS

ŠU Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programos IKIMOKYKLINIO UGDYMO

PEDAGOGIKA IR PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS dalykų sąsajos su numatomais

studijų tikslais ir rezultatais pagal profesinės veiklos sritis.

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos universitetinį

išsilavinimą įgijusį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistą, pedagogikos bakalaurą,

suprantantį (suvokiantį) vaikystės fenomeno prasmes postmodernioje visuomenėje, žinantį

naujausias vaikų ugdymo patirtis Europoje ir pasaulyje, gebantį kritiškai reflektuoti jų taikomąją

vertę tarpdisciplininiame kontekste, kūrybiškai realizuoti profesinėje veikloje, prisiimant

atsakomybę už kokybišką vaikų ugdymą, jų gerovę, plėtojant socialinę partnerystę kultūrų

įvairovėje.

Studijų programos tikslai Numatomi studijų rezultatai Studijų dalykai

Veiklos sritis: VAIKO PAŽINIMAS IR INDIVIDUALYBĖS PRIPAŽINIMAS

1.Suprasti vaikystės

fenomenologines prasmes

postmodernioje visuomenėje,

taikant filosofines, sociologines,

psichologines, etnologines,

kultūrologines prieigas.

1.1. Supras vaikystės fenomenologines prasmes

postmodernioje visuomenėje, taikyda,as

skirtingas metodologines prieigas.

Ugdymo filosofijos pagrindai;

Kultūros procesai ir

visuomenė;

Ugdymo sociologijos

pagrindai;

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Profesinė etika ir

komunikacija;

Daugiakultūrinis ugdymas.

1.2. Supras postmodernios visuomenės iššūkius

vaikų ugdymui, naujas edukacinių reiškinių,

procesų prasmes įvairiuose kontekstuose ir

daugialypėse aplinkose.

1.3. Ugdytinių grupėje ir sociume gebės kritiškai

vertinti ir realizuoti tautos bei Europos švietimo

ir kultūros vertybes, humanistinės, demokratinės

ir pilietinės visuomenės principus, mokslo ir

technologijų pasiekimus.

2. Žinoti ikimokyklinio ir

priešmokyklinio amžiaus vaikų

bendruosius bei individualios

raidos ypatumus, brandumo

požymius, socializacijos

veiksnius ir sąlygas, gebėti

identifikuoti individualią ir

socialinę vaiko raidą, jo

ugdymo(si) poreikius.

2.1. Žinos ir gebės atpažinti ikimokyklinio ir

priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinės,

pažintinės, psichosocialinės raidos ypatumus,

dėsningumus ir raišką.

Pedagogikos pagrindai;

Specialioji pedagogika ir

psichologija,

Vaiko pedagoginis ir

psichologinis pažinimas;

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Žmogaus sauga ir vaiko

sveikatos ugdymas;

Pedagoginis konsultavimas ir

informavimas;

Šeimos pedagogika;

Socialinis ugdymas; Šeimos ir

vaiko krizės;

Tėvų pedagoginis ir

psichologinis konsultavimas.

2.2. Gebės identifikuoti vaiko raidos socialinius

veiksnius ir sąlygas, jo gerovės būklę.

2.3. Žinos vaiko brandumo įvertinimo rodiklius,

gebės nustatyti vaiko brandumą, išmanys vaikų

rengimo mokyklai ypatumus.

2.4. Žinos dažnesnius vaikų fizinės, pažintinės ir

psichosocialinės raidos sutrikimus ir priežastis,

išmanys vaiko psichinės ir fizinės sveikatos

saugojimo ir stiprinimo priemones, jų taikymą,

gebės atpažinti vaiko sveikatos sutrikimus ir

mokės suteikti jam būtinąją pagalbą.

2.5. Gebės nustatyti, kurie vaikai turi specialiųjų

ugdymo(si) poreikių ir sudaryti jiems palankias

sąlygas integruotis į bendruosius ugdymo(si)

procesus.

2.6. Išmanys vaiko elgesio prevencijos,

korekcijos, reabilitacijos ir integracijos

galimybes, gebės jas užtikrinti ugdymo(si)

procesuose, bendradarbiaudamas su šeima ją

konsultuos ir padės spręsti vaiko raidos

sutrikimus.

3. Žinoti Vakarų Europos ir

pasaulio ikimokyklinio ir

3.1. Žinos Vakarų Europos ir pasaulio ugdymo

patirčių įvairovę, gebės ją reflektuoti, kritiškai

Kultūros procesai ir

visuomenė;

48

priešmokyklinio amžiaus vaikų

ugdymo(si) patirtis, kritiškai jas

reflektuoti ir vertinti, kūrybiškai

ir tikslingai integruoti Lietuvos

ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo praktikoje.

vertinti, tikslingai ir kūrybiškai integruoti

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

praktikoje.

Pedagogikos pagrindai;

Vaiko ir šeimos kultūra;

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Daugiakultūrinis ugdymas;

Ikimokyklinės ir

priešmokyklinis gimtosios

kalbos ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis matematinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis etnokultūrinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis

gamtamokslinis ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis muzikinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis teatrinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis

vaizduojamosios raiškos

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis kūno kultūros

ugdymas;

Šeimos pedagogika;

Individualizuotas ir

integruotas ugdymas;

Vaiko socialinis ugdymas;

Kūrybiškumo ugdymas;

Ugdymas verslumui ir

karjerai;

Žaidimo pedagogika;

Ugdymo inovacijos;

Edukacinių aplinkų kūrimas;

Edukacinės komunikacinės ir

informacinės technologijos.

3.2. Supras Vakarų Europos ir pasaulio vaikų

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

patirčių filosofinę esmę, gebės identifikuoti jos

ryšius su šalies kultūra, socialiniais, edukaciniais

kontekstais, ugdymo tradicijomis, jų istorine

raida, suvoks ugdymo sistemų sudarymo

principus.

4. Žinoti vaiko pažinimo

metodus, gebėti juos

kompleksiškai ir sistemingai

taikyti vaiko gerovės, jo

ugdymo(si) potencialo, pažangos

identifikavimo, visuminio

vystymo(si) perspektyvos

projektavimo ir ugdymo(si)

individualizavimo procesuose.

4.1. Žinos vaiko pažinimo metodus, gebės juos

kompleksiškai taikyti ugdymo praktikoje.

Vaiko pedagoginis ir

psichologinis pažinimas;

Šeimos ir vaiko teisės;

Šeimos pedagogika;

Šeimos ir vaiko krizės;

Psichologija;

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Žmogaus sauga ir vaiko

sveikatos ugdymas;

Vaiko socialinis ugdymas;

Specialioji pedagogika ir

psichologija;

Individualizuotas ir

integruotas ugdymas;

Auklėjimo teorija ir praktika.

4.2. Supras holistinio požiūrio į vaiką svarbą ir

gebės tenkinti kognityvinius, socialinius,

emocinius, psichologinius ir fizinius vaiko

poreikius.

4.3. Gebės fiksuoti vaiko pažangą ir parinkti

tinkamas pedagogines strategijas, užtikrinančias

visybinį jo vystymąsi.

4.4. Žinos vaiko ir šeimos teises ir gebės prisidėti

prie jų užtikrinimo.

4.5. Žinos vaikų sveikos gyvensenos principus ir

gebės užtikrinti jų realizavimą ugdymo

praktikoje.

4.6. Gebės integruoti ir diferencijuoti

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si)

programą, pritaikydamas ją

49

visybiniamkonkretaus vaikoasmenybės

ugdymui(si).

4.7. Gebės padėti vaikui sėkmingai adaptuotis

ugdymo įstaigoje, atsižvelgdamas į jo poreikius,

individualias savybes, brandos mokyklai

lygmenį.

4.8. Gebės numatyti ir taikyti vaikų poreikių

tenkinimo išteklius, jų įgyvendinimo priemones,

sąlygas.

5. Žinoti įvairių vaikų grupių ir

specialiųjų ugdymosi poreikių

turinčių vaikų

vystymosi/psichinės, socialinės,

kultūrinės raidos ypatumus,

gebėti juos nustatyti ir sudaryti

palankias sąlygas atvirojo

ugdymo(si) sistemai realizuoti

kultūrų įvairovėje.

5.1. Išmanys sociokultūrinius vaiko poreikius,

vaikų kultūros požymius, sociokultūrinės

integracijos ypatumus, gebės kurti palankias ir

saugias sąlygas jiems tenkinti.

Vaiko pedagoginis ir

psichologinis pažinimas;

Specialioji pedagogika ir

psichologija;

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Vaiko socialinis ugdymas;

Vaiko ir šeimos kultūra;

Šeimos pedagogika;

Vaiko ir šeimos krizės;

Ugdymo sociologijos

pagrindai;

Ugdymo inovacijos;

Daugiakultūrinis ugdymas;

Psichologija;

Edukacinių aplinkų kūrimas;

Profesinė etika ir

komunikacija;

Informacijos valdymas

švietime ir ugdyme;

Specialybės lietuvių kalba;

Specialybės užsienio kalba;

Stebėtojo praktika;

Asistavimo praktika;

Savarankiška pedagoginė

praktika;

Kiekybiniai edukaciniai

tyrimai;

Kokybiniai edukaciniai

tyrimai;

Kokybiniai edukaciniai

tyrimai. Kursinis darbas.

5.2. Išmanys atvirojo vaikų ugdymo(si) sistemos

esmę, gebės ją kurti ir realizuoti kultūrų

įvairovėje, taikydamas bendrųjų žmonijos

vertybių ir tautos dvasinės kultūros puoselėjimo

principus, būdus.

5.3. Gebės vadovautis demokratinėmis,

humanistinėmis vertybėmis ugdymo(si) procese,

pripažins vaiko vertę, kūrybiškai ugdys vaiko

vertybines nuostatas, užtikrins pozityviai jo

socializacijai būtinas sąlygas, padės vaikui

pažinti pasaulį ir integruotis nuolat kintančioje,

daugiakultūrinėje aplinkoje.

5.4. Išmanys atvirojo vaikų ugdymo(si) sistemos

esmę, gebės ją kurti ir realizuoti kultūrų

įvairovėje, taikydamas bendrųjų žmonijos

vertybių ir tautos dvasinės kultūros puoselėjimo

principus, būdus.

5.5. Gebės kurti ir valdyti psichologiškai ir

fiziškai saugią, kūrybišką, partnerišką, jaukią,

skatinančią, įgalinančią, į vaiką orientuotą

ugdymo(si) aplinką, atitinkančią ugdytinių

poreikius, amžiaus ir individualius ypatumus,

esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo(si) tikslus, šiuolaikines ugdymo ir kitų

mokslų dimensijas, inovatyvią šalies ir Europos

patirtį.

5.6. Ugdymo(si) praktikoje laikysis profesinės

etikos, demonstruos tautinės tapatybės

puoselėjimo, efektyvios socialinės partnerystės

su šeima, informacijos valdymo, komunikacinius

(gimtąja ir užsienio kalbomis), tiriamosios

veiklos gebėjimus, turės stiprią profesinę,

kūrybinės saviraiškos, nuolatinio tobulėjimo

motyvaciją.

Veiklos sritis: UGDOMO(SI) TURINIO IR PROCESO VADYBA

6. Išmanyti Bendrųjų programų

ir išsilavinimo standartų bei kitų

ikimokyklinį ir priešmokyklinį

ugdymą reglamentuojančių

dokumentų tikslus, turinį bei

įžvelgiant jų kontekstų įvairovę

kurti ugdymosi praktikos

strategijas.

6.1. Žinos ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo kaip neformalaus švietimo sistemos

sudėtinės dalies paskirtį, esmę, pagrindinius

principus, gebės užtikrinti vaikų ugdymo(si)

tęstinumą. Gebės sistemiškai ir kompleksiškai

vertinti švietimo ir ugdymo procesus.

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Ugdymo programų rengimas;

Ugdymo kokybės vertinimas;

Profesinė etika ir

komunikacija;

Individualizuotas ir

integruotas ugdymas;

Ugdymo inovacijos;

Pedagogikos pagrindai.

6.2. Žinos Bendrųjų programų, išsilavinimo

standartų ir kitų ikimokyklinį ir priešmokyklinį

ugdymą(si) reglamentuojančių dokumentų esmę,

suvoks jų dermę, gebės jais vadovautis ugdymo

50

praktikoje. Socioedukacinių projektų

vadyba;

Pedagoginių studijų

baigiamasis darbas.

6.3. Gebės sistemiškai tarpdalykiniu lygmeniu

analizuoti šiuolaikinio ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo strateginius orientyrus

instituciniame, nacionaliniame ir tarptautiniame

kontekste.

6.4. Gebės reflektuoti gerąją ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo patirtį, kritiškai ją

vertinti ir kūrybiškai integruoti savo profesinėje

veikloje.

6.5. Gebės kryptingai projektuoti ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo(si) tikslus, pagrįsti juos

tikslingais pedagoginiais veiksmais, priemonėmis,

orientuodamasis į ugdymo(si) produktyvumą.

6.6. Suvoks kokybiško ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo(si) esmę, žinos kokybės

reikalavimus, rodiklius, požymius, kriterijus,

gebės įsivertinti savo veiklos kokybę, nuolat ją

reflektuoti, numatyti ir įgyvendinti jos

optimizavimo strategijas.

6.7. Gebės kurti ir realizuoti savitą ikimokyklinio

ir priešmokyklinio ugdymo(si) sistemą/modelį.

7. Modeliuoti, kurti, nuolat

tobulinti ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo turinį,

atsižvelgiant į Bendrųjų

programų ir išsilavinimo

standartų ir kitų ugdymo turinį

reglamentuojančių dokumentų

reikalavimus, kiekvieno vaiko

poreikius, jų pažinimo stilių bei

kultūrą, tikslingai parenkant ir

taikant vaikų ugdymo(si)

strategijas bei technologijas,

įgyvendinant šiuolaikines vaikų

ugdymo novacijas ir kokybės

reikalavimus.

7.1. Išmanys ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo turinį, jo esmę, sudarymo principus,

metodologines prieigas, žinos ugdymo turinį ir jo

įgyvendinimą reglamentuojančius dokumentus ir

jų reikalavimus.

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Ugdymo programų rengimas;

Ugdymo kokybės vertinimas;

Individualizuotas ir

integruotas ugdymas;

Pedagogikos pagrindai;

Vaiko ir šeimos kultūra;

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Daugiakultūrinis ugdymas;

Ikimokyklinės ir

priešmokyklinis gimtosios

kalbos ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis matematinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis etnokultūrinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis

gamtamokslinis ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis muzikinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis teatrinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis

vaizduojamosios raiškos

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis kūno kultūros

ugdymas;

7.2. Gebės kryptingai ir tikslingai modeliuoti,

realizuoti, nuolat tobulinti ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo(si) turinį, atsižvelgiant į

jį reglamentuojančių dokumentų nuostatas,

ugdytinių raidos ir individualius ypatumus,

poreikius, pažinimo stilių bei kultūrą, ugdymosi

situaciją, aplinkos kaitą, šiuolaikines vaikų

ugdymo idėjas ir kokybės reikalavimus.

7.3. Žinos ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo(si) turinio ir jo įgyvendinimo kokybės

kriterijus, požymius, reikalavimus, gebės

identifikuoti ją sąlygojančius veiksnius.

7.4. Žinos ugdymo turinio planavimo principus,

reikalavimus, gebės planuoti ugdymo turinį ir

efektyviai valdyti jo įgyvendinimo procesus,

orientuodamasis į žmogiškuosius ir

materialiuosius jo įgyvendinimo išteklius.

7.5. Gebės tikslingai parinkti ir kūrybiškai taikyti

vaikų ugdymo(si) strategijas ir technologijas

(metodus, būdus, formas, priemones), efektyviai

įgyvendindamas individualizavimo,

diferencijavimo, integravimo principus,

siekdamas kokybiškų vaikų ugdymo(si)rezultatų

ir pažangos.

7.6. Gebės tikslingai, kūrybiškai taikyti įvairias

ugdymosi strategijas, šiuolaikines ugdymo(si)

technologijas, plėtojančias vaikų kūrybiškumą,

sudarančias palankias galimybes atsiskleisti ir

vystytis vaiko vidiniam potencialui, įtraukdamas

jį į nuolatinio ugdymo(si) procesus.

7.7. Gebės kompleksiškai identifikuoti

51

ugdymo(si) turinio įgyvendinimo rezultatyvumą,

veiksmingumą.

Šeimos pedagogika;

Individualizuotas ir

integruotas ugdymas;

Vaiko socialinis ugdymas;

Vaiko kūrybiškumo ugdymas;

Ugdymas verslumui ir

karjerai;

Socioedukacinių projektų

vadyba;

Pedagoginis ir psichologinis

tėvų konsultavimas;

Žaidimo pedagogika;

Edukacinės komunikacinės ir

informacinės technologijos.

7.8. Gebės koreguoti ugdymo(si) turinį ir jo

įgyvendinimą, remdamasis kokybės ir ugdytinių

pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo rezultatais.

8. Suprasti ir kritiškai reflektuoti

tarpdisciplininių ryšių

reikšmingumą profesinės

pedagoginės pasaulėžiūros

ugdymuisi, konstruktyviai ir

kompleksiškai taikyti

tarpdisciplinines edukologijos,

psichologijos, sociologijos,

vadybos, ekonomikos, teisės,

technologijų, matematikos,

gamtos ir kt. mokslų žinias,

kokybiškai realizuojant ugdymo

turinį.

8.1. Įvaldys įvairių mokslų žinias, supras jų

dermės reikšmingumą praktinėje veikloje, gebės

jas konstruktyviai, kompleksiškai ir kūrybiškai

taikyti, kokybiškai realizuodamas ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo turinį.

Profesinė etika ir

komunikavimas;

Ugdymo sociologijos

pagrindai;

Pedagogikos pagrindai;

Psichologija;

Specialioji pedagogika ir

psichologija;

Informacijos valdymas

švietime ir ugdyme;

Šeimos ir vaiko krizės;

Šeimos ir vaiko teisė;

Tėvų pedagoginis ir

psichologinis konsultavimas;

Ugdymo inovacijos;

Edukacinių aplinkų kūrimas;

Individualizuotas ir

integruotas ugdymas;

Edukacinės komunikacinės ir

informacinės technologijos;

Žmogaus sauga ir vaiko

sveikatos ugdymas;

Vaiko socialinis ugdymas;

Vaiko kūrybiškumo ugdymas;

Daugiakultūrinis ugdymas;

Ugdymo institucijų vadyba;

Auklėjimo teorija ir praktika;

Žaidimo pedagogika;

Kiekybiniai edukaciniai

tyrimai;

Kokybiniai edukaciniai

tyrimai. Kursinis darbas.

8.2. Gebės kompleksiškai spręsti ugdomojoje

aplinkoje kylančias ugdymo ir ugdymo(si) turinio

įgyvendinimo edukacines, psichologines,

socialines, kultūros, vadybos ir kitas problemas

tarpdisciplininių žinių/žinojimo dermės pagrindu.

8.3. Gebės kryptingai parinkti ugdymo(si)

medžiagą, tikslingai ją pritaikyti įvairių poreikių

vaikams, naudojant alternatyvius informacijos

šaltinius.

8.4. Gebės parengti ir įgyvendinti

klasių/grupių/dalykų integruoto ugdymo(si) ir

individualias programas.

8.5. Gebės suprantamai, aiškiai, įdomiai,

motyvuojančiai perteikti ugdymo(si) turinį pagal

vaikų amžių, poreikius, galimybes, gebėjimus ir

susiedamas žinias su vaikų bendrųjų gebėjimų

ugdymu(si).

8.6. Gebės kurti vaikui palankius ugdymo(si)

mikroklimatą ir aplinką, užtikrinančius vaikų

sveikatą, saugumą, skatinančius bendrauti,

bendradarbiauti, pritaikytus įvairių poreikių vaikų

veiklai, saviraiškai skatinti, kūrybiškumui plėtotis.

8.7. Gebės valdyti grupėje vykstančius procesus,

laiką, erdvę, ugdymo(si) krūvius, informacines

komunikacines technologijas.

8.8. Žinos vaikų pasiekimų vertinimo sistemas,

kriterijus, požymius, gebės vertinti ugdytinių

pasiekimus, jų kokybę, individualią pažangą.

8.9. Gebės sukurti ir taikyti savitą vaikų

pasiekimų vertinimo sistemą: būdus, formas,

principus, metodus.

9. Žinoti bazinius ikimokyklinio

ir priešmokyklinio ugdymo(si)

proceso planavimo, efektyvaus

organizavimo, veiklos vertinimo

ir įsivertinimo principus, gebėti

valdyti jo kokybę, taikant

inovatyvius vertinimo modelius,

9.1. Žinos bazinius ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo(si) proceso planavimo,

organizavimo, vertinimo principus, reikalavimus,

inovatyvias didaktines nuostatas, ugdymo(si)

procesą grįs pažangiomis vaiko ugdymo(si)

pedagoginėmis, psichologinėmis, filosofinėmis

sampratomis ir teorijomis.

Ugdymo filosofijos pagrindai;

Pedagogikos pagrindai;

Psichologija;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis gimtosios

kalbos ugdymas;

Ikimokyklinis ir

52

laiduojančius nuolatinį kokybės

gerinimą.

9.2. Išmanys ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo sistemas, strategijas, tradicines ir

šiuolaikines ugdymo formas, metodus ir

mokomųjų dalykų didaktines nuostatas, gebės jas

kūrybiškai taikyti ugdymo(si) procese.

priešmokyklinis

vaizduojamosios raiškos

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis kūno kultūros

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis etnokultūrinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis muzikinis

ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis

gamtamokslinis ugdymas;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis teatrinis

ugdymas;

Ugdomųjų žaislų gamyba;

Ikimokyklinis ir

priešmokyklinis matematinis

ugdymas;

Žaidimo pedagogika;

Ugdymo kokybės vertinimas;

Ugdymo programų rengimas;

Ugdymo inovacijos;

Edukacinių aplinkų kūrimas;

Ugdymo institucijų vadyba;

Daugiakultūrinis ugdymas;

Vaiko kūrybiškumo ugdymas;

Asistavimo praktika;

Savarankiška pedagoginė

praktika;

Kiekybiniai edukaciniai

tyrimai;

Kokybiniai edukaciniai

tyrimai. Kursinis darbas;

Profesinė etika ir

komunikacija;

Edukacinės, komunikacinės ir

informacinės technologijos;

Socioedukacinių projektų

vadyba.

9.3. Gebės reflektuoti, planuoti, organizuoti,

vertinti ugdymo(si) procesą, atsižvelgdamas į

ugdymo tikslus, vaiko poreikius, individualumą,

šeimos kultūrą, švietimo politiką, ugdymo kokybę

lemiančius veiksnius.

9.4. Gebės priimti su vaiko ugdymu(si) ir

ugdymo(si) proceso organizavimu susijusius

efektyvius sprendimus, remdamasis šiuolaikiniais

edukologijos ir psichologijos mokslo pasiekimais

ir atliktų empirinių edukacinių tyrimų

duomenimis.

9.5. Gebės taikyti interaktyvios pedagoginės

sąveikos strategijas ugdymo(si) procesuose,

realizuodamas humaniškumo, demokratiškumo,

pedagoginės etikos principus.

9.6. Gebės sudaryti efektyvias sąlygas vaikams

integruotai ugdytis sveikatos, socialinės,

komunikavimo, pažinimo (kognityvines), meninės

kompetencijų pradmenis, atsižvelgdamas į vaikų

amžių, individualias galimybes, ugdymo(si) stilių,

poreikius, teikdamas profesionalią pagalbą.

9.7. Gebės motyvuoti ugdytinius sėkmei,

pažangai, teikti įvairaus pobūdžio į vaiko

poreikius orientuotą paramą, valdyti konfliktus ir

priimti adekvačius sprendimus kiekvienoje

situacijoje.

9.8. Suvoks ugdytinių pažangos ir pasiekimų

vertinimo tikslą, reikšmingumą, gebės

kompleksiškai nustatyti ugdymo(si) proceso

rezultatus, veiksmingumą, inovatyvumą, bus

motyvuotas nuolat jį tobulinti.

9.9. Gebės kurti motyvuojančią, kūrybišką,

aprūpintą interaktyviomis ugdymo

technologijomis, į vaikų poreikius nukreiptą ir

šiuolaikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo reikalavimus atitinkančią ugdymo(si)

aplinką.

9.10. Gebės efektyviai valdyti formalaus ir

neformalaus ugdymo(si) procesus.

10. Gebėti atlikti preventyvią,

ugdomąją, šviečiamąją veiklą

formalioje ir neformalioje

ugdymo aplinkoje, teikti paramą

vaikams, jų grupėmis, šeimos

nariams ir kt. asmenimis

ugdymo(si) ir kitose vaiko

gyvenimo srityse, laiduojant

vaikų teises į kokybišką

ugdymą(si) ir saugią aplinką.

10.1. Įvaldys pedagoginio ir psichologinio

konsultavimo teorinius pagrindus, žinos tėvų,

socialinių partnerių, kitų asmenų informavimo,

konsultavimo formas, būdus, principus,

technologijas, gebės juos efektyviai taikyti.

Auklėjimo teorija ir praktika;

Pedagoginis konsultavimas ir

informavimas;

Šeimos pedagogika;

Tėvų pedagoginis ir

psichologinis konsultavimas.

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Individualizuotas ir

integruotas ugdymas;

Vaiko socialinis ugdymas;

Ugdymo kokybės vertinimas;

Edukacinių aplinkų kūrimas;

Vaiko ir šeimos kultūra;

Vaiko socialinis ugdymas;

10.2. Žinos šviečiamosios veiklos paskirtį,

išmanys jos funkcijas, gebės įvairiomis

šiuolaikinėmis formomis ir būdais ją realizuoti,

taip pat - skleisti gerąją savo patirtį.

10.3. Gebės atlikti prevencinę veiklą formalioje ir

neformalioje aplinkoje su ugdytiniais, jų

grupėmis, tėvais.

10.4. Gebės pagal poreikį taikyti psichosocialines

ir edukacines intervencijas, padedančias

eliminuoti kylančius sunkumus, bendradarbiauti

53

su specialistais, pasitelkti jų pagalbą. Šeimos ir vaiko teisės;

Profesinė etika ir

komunikacija;

Daugiakultūrinis ugdymas;

Specialioji pedagogika ir

psichologija;

Šeimos ir vaiko krizės.

Asistavimo praktika;

Savarankiška pedagoginė

praktika.

10.5. Gebės identifikuoti vaiko gerovės būklę

šeimoje, jo pozityvios socializacijos galimybes.

Esant poreikiui, gebės pasitelkti specialistų

pagalbą vaiko priežiūros, teisių apsaugos ir

ugdymo šeimoje problemoms spręsti.

10.6. Gebės užtikrinti ir sudaryti palankias sąlygas

lygioms ugdytinių galimybėms plėtoti.

10.7. Žinos vaiko teisių apsaugos tikslą, gebės jas

užtikrinti formalaus ir neformalaus ugdymo(si)

procesuose, sykiu ugdydamas vaikų atsakomybę

už savo pareigas.

10.8. Gebės integruoti vaiko teisių mokymą(si) į

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį,

gebės ugdyti vaikų atsakomybę prieš savo

bendraamžius vaiko teisių apsaugos srityje.

Veiklos sritis: TIRIAMOJI VEIKLA

11. Gebėti atlikti empirinį

tyrimą įvairiose vaikų ugdymo

srityse, įgyti rezultatų analizės

gebėjimų, būtinų esamos

situacijos ir būsimos kaitos

tendencijoms nustatyti.

11.1. Žinos empirinių tyrimų metodologiją ir

gebės rasti tyrimo sritis, formuluoti tikslus,

parengti instrumentarijų ir jį taikyti vaikų

poreikių, profesinės veiklos, kokybės gerinimo ir

kitose srityse.

Pedagogikos pagrindai;

Kiekybiniai edukaciniai

tyrimai;

Kokybiniai edukaciniai

tyrimai. Kursinis darbas;

Stebimoji praktika;

Asistavimo praktika;

Savarankiška pedagoginė

praktika;

Edukacinės informacinės ir

komunikacinės technologijos;

Ugdymo kokybės vertinimas;

Ugdymas verslumui ir

karjerai;

Profesinė etika ir

komunikacija;

Socioedukacinių projektų

vadyba;

Pedagoginių studijų

baigiamasis darbas;

Baigiamojo (bakalauro) darbo

projektas;

Baigiamasis (bakalauro)

darbas.

11.2. Gebės analizuoti tyrimų duomenis,

taikydamas kiekybinius ir kokybinius metodus, ir

rengti išvadas bei rekomendacijas situacijai

gerinti, numatant kaitos tendencijas.

12. Įgyti analitinių tiriamųjų

kompetencijų ir jomis grįsti

ugdymo praktikos tobulinimą.

12.1. Žinos edukologijos mokslo sistemą, objektą,

metodologinius pagrindus, esminius švietimo ir

ugdymo mokslo pasiekimus, raidos tendencijas ir

problemas.

12.2. Žinos mokslinio taikomojo tyrimo tikslus,

principus, metodus, dėsningumus, įvaldys

mokslinio tyrimo instrumentus, gebės atlikti

teorinę ir empirinę lyginamąją analizę, nuolatinio

mokymosi procesuose.

12.3. Gebės taikyti mokslinio taikomojo tyrimo

instrumentus vaikų, jų kultūros, ugdymo

procesams, reiškiniams pažinti, įvairių ugdymo

idėjų veiksmingumui tikrinti, ugdymo(si) kokybei

vertinti.

12.4. Gebės tyrimais grįsti ir tobulinti savo veiklą,

plėtoti tiriamosios veiklos praktiką ugdymo

institucijoje.

12.5. Gebės realizuoti žinių trikampio (švietimas,

moksliniai tyrimai, inovacijos) veikimą

asmeniniame ir instituciniame lygmenyse.

12.6. Gebės konstruktyviai kaupti ir panaudoti

ugdymo realybei ir asmeniniam tobulėjimui

aktualią moksliniais tyrimais ir prakseologija

grįstą informaciją.

12.7. Gebės vykdyti fundamentaliųjų ir taikomųjų

tyrimų rezultatų sklaidą įvairiose bendruomenėse.

Veiklos sritis: PARAMA IR PAGALBA VAIKUI IR ŠEIMAI

13. Nustatyti pagalbos ir

paramos vaikui ir šeimai

poreikius, jų turinį ir rūšis,

numatyti paramos, pagalbos

13.1. Žinos šeimos, kaip lygiaverčio ugdymo(si)

proceso partnerio, pažinimo metodus, šeimos ir

ugdymo įstaigos bendradarbiavimo formas, gebės

efektyviai jas taikyti ugdymo(si) procese.

Auklėjimo teorija ir praktika;

Pedagoginis konsultavimas ir

informavimas;

Šeimos pedagogika;

54

vaikui ir šeimai būdus ir formas,

gebėti efektyviai realizuoti

pedagoginio, psichologinio

konsultavimo sistemą.

13.2. Atpažins ugdytinio šeimos ypatumus,

atsižvelgs į vaiko ugdymo šeimoje specifiką,

vaiko individualumą.

Tėvų pedagoginis ir

psichologinis konsultavimas;

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Ugdymo kokybės vertinimas;

Vaiko ir šeimos kultūra;

Šeimos ir vaiko teisės;

Profesinė etika ir

komunikacija;

Specialioji pedagogika ir

psichologija;

Šeimos ir vaiko krizės.

13.3. Gebės įtraukti šeimą į aktyvią ir rezultatyvią

pedagoginę sąveiką, į sprendimų priėmimo

procesus.

13.4. Gebės efektyviai bendrauti ir

bendradarbiauti su tėvais (globėjais, rūpintojais),

kurti atvirą, dialogą, grįstą abipusiu supratimu,

pasitikėjimu.

13.5. Gebės efektyviai bendrauti ir

bendradarbiauti su pagalbą vaikui ir šeimai

teikiančiomis institucijomis.

13.6. Gebės nustatyti pedagoginės paramos ir

pagalbos vaikui bei šeimai poreikį, kurti ir taikyti

įvairius paramos būdus, formas.

13.7. Gebės teikti informaciją, konsultuoti tėvus

(globėjus, rūpintojus), įstaigoje dirbančius

specialistus ikimokyklinio ir priešmokyklinio

amžiaus vaikų ugdymo ir raidos klausimais.

13.8. Gebės valdyti įvairius institucinio ir šeimos

poveikio ugdytiniam sąveikos būdus.

Veiklos sritis: BENDRADARBIAVIMO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VYSTYMAS

14. Įgyvendinti efektyvaus

bendradarbiavimo strategijas su

šeima, vaikais ir

suinteresuotomis vaikų ugdymu,

globa, sveikatos priežiūra, vaikų

teisių apsauga institucijomis,

taikant darbą grupėse ir

komandose.

14.1. Gebės įgyvendinti efektyvaus

bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis

strategijas.

Tėvų pedagoginis ir

psichologinis konsultavimas;

Auklėjimo teorija ir praktika;

Pedagoginis konsultavimas ir

informavimas;

Šeimos pedagogika;

Ikimokyklinė ir

priešmokyklinė pedagogika;

Ugdymo kokybės vertinimas;

Vaiko ir šeimos kultūra;

Šeimos ir vaiko teisės;

Daugiakultūrinis ugdymas;

Ugdymo programų rengimas;

Specialioji pedagogika ir

psichologija;

Šeimos ir vaiko krizės;

Ugdymo institucijų vadyba.

14.2. Gebės bendrauti ir bendradarbiauti grupėse,

dirbti komandose.

14.3. Gebės realizuoti kolegiško

bendradarbiavimo ir mokymosi vienas iš kito

strategijas organizacijoje ir tarp organizacijų.

15. Plėtoti socialinę partnerystę,

grįsti ją tarnaujančios lyderystės

principais, siekiant visuomenės

suinteresuotumo ir dalyvavimo

ikimokykliniame ir

priešmokykliniame ugdyme.

15.1. Gebės bendrauti ir bendradarbiauti

institucijos viduje ir išorėje.

15.2. Gebės dalyvauti organizacijos tobulinimo,

pokyčių valdymo ir kt. ugdymo institucijos

bendruomenės ir visuomenės veiklose.

15.3. Gebės glaudžiai bendradarbiauti su

šeimomis ir institucijos bendruomene, kad būtų

išsamiau informuojama apie ankstyvojo ugdymo

paslaugų teikiamas galimybes.

15.4. Gebės realizuoti ugdymo paslaugų teikėjų,

kultūros veikėjų, bendruomenės atstovų ir kt.

veiklos socialinę partnerystę, vadovaudamasis

tarnaujančios lyderystės principais

15.5. Gebės padėti tėvams (globėjams) stiprinti

tėvystės ir socialinius įgūdžius ir derinti,

koordinuoti įvairių žinybų – švietimo pagalbos,

socialinės paramos, sveikatos priežiūros ir kitų

paslaugų - teikimą vaikams ir jų tėvams

(globėjams).

15.6. Gebės planuoti ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo, kompleksiškai

teikiamos pagalbos paslaugų plėtrą, tariantis su

bendruomene arba jos atstovais, palaikyti

glaudžius bendradarbiavimo ryšius su visomis

suinteresuotomis vaiko ugdymu institucijomis ir

koordinuoti jų veiksmus.

55

Veiklos sritis: ASMENINIS PROFESINIS TOBULINIMASIS

16. Ugdytis vertybines

nuostatas, tapti išsilavinusia,

kūrybinga, socialiai atsakinga,

verslia, pilietiškai brandžia

asmenybe, puoselėjančia tautinę

tapatybę, šalies ir pasaulio

kultūros tradicijas ir

tarpkultūrinį dialogą, profesinę

savirealizaciją, įgalinančią

mokytis visą gyvenimą.

16.1. Supras mokymosi visą gyvenimą vertę, turės

nuostatą nuolat mokytis ir šios nuostatos laikysis.

Tiktų visi studijų programos

dalykai, ypač:

Ugdymas verslumui ir

karjerai;

Socioedukacinių projektų

vadyba;

Ugdymo institucijų vadyba;

Daugiakultūrinis ugdymas.

Pedagoginių studijų

baigiamasis darbas.

16.2. Gebės ugdytis žinias, gebėjimus ir nuostatas,

būtinas asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui.

16.3. Gebės ugdytis mokymosi mokytis,

verslumo, skaitmeninio raštingumo gebėjimus

(ugdyti verslumu grindžiamą mąstymą).

16.4. Gebės įgyvendinti mokymosi visą

gyvenimą, darnaus vystymosi ir kitas strategines

nuostatas asmeninio ir profesinio tobulėjimo

srityje.

16.5. Gebės planuoti profesinį tobulinimąsi:

numatyti tolimąją (viso gyvenimo) ir artimąją

(kelerių metų) tobulinimosi perspektyvą,

rekonstruoti ir reflektuoti savo veiklą, siekdamas

ją tobulinti ir atpažinti savo kompetencijas.

16.6. Supras komandinio darbo svarbą profesinei

veiklai, gebės dirbti komandoje, prisiimti

atsakomybę už komandos veiklą ir vertinti

santykius su kolegomis, valdyti stresines

situacijas ir darbų pasiskirstymą tarp kolegų.

16.7. Žinos esminius ugdymo institucijos valdymo

principus ir supras ugdymo institucijos, kaip

besimokančios organizacijos, svarbą ugdymo(si)

kokybei užtikrinti.

16.8. Gebės puoselėti tautinę tapatybę, dalyvauti

kultūrų dialoge, skleisti žinias apie kitas kultūras.

56

5 PRIEDAS

ŠU Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programos EDUKOLOGIJA (pedagoginė specializacija: Šeimos pedagogika ir vaiko teisų apsauga)

tikslų, veiklos sričių ir numatomų studijų rezultatų sąsajos

Programos tikslas parengti kompetentingą pedagogikos bakalaurą socialinį pedagogą

kaip universalų, į mokymosi edukacinę paradigmą ir mokymosi aplinkų kūrimą orientuotą

specialistą, gebantį įvairiose esamose ir paties sukurtose ugdymo(si) aplinkose atlikti integralią savo

ir kitų moksliniais tyrimais grįstą edukacinę ir prevencinę veiklą, orientuotą į ugdytinio ir jo šeimos

poreikių pažinimą, siekiantį nuolat tobulintis asmeninėje ir profesinėje srityje ir konstruktyviai

dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime.

Studijų programos tikslai Numatomi studijų rezultatai

Veiklos sritis: UGDOMOJI IR ŠVIEČIAMOJI VEIKLA

1. Suprasti ir gebėti praktinėje veikloje

konstruktyviai taikyti tarpdisciplinines

edukologijos (pedagogikos), psichologijos,

sociologijos, vadybos, ekonomikos, teisės,

technologijų ir kt. mokslų žinias, aktualias

ugdymo specialisto veiklai, suprasti skirtingų

mokslo krypčių ir disciplinų ryšius.

1.1. Žinos edukologijos mokslo sistemą, objektą, esminius ugdymo

mokslo pasiekimus, jo raidos tendencijas ir problemas, ryšius su kitais

mokslais.

1.2. Gebės šiomis žiniomis konstruktyviai naudotis analizuodami ir

vertindami įvairius ugdymo(si) reiškinius, kurdami ir vykdydami savo

pačių ugdomąją veiklą.

1.3. Gebės edukologijos mokslo žinias sieti su kitų mokslų

(psichologijos, sociologijos, vadybos, ekonomikos, teisės, technologijų

ir kt.) žiniomis, darnaus vystymosi, mokymosi visą gyvenimą ir kt.

strateginėmis nuostatomis, supras skirtingų mokslo krypčių ir

disciplinų ryšius.

2. Gebėti atlikti ugdomąją, šviečiamąją ir

prevencinę veiklą formalioje ir neformalioje

aplinkoje su ugdytiniais, jų grupėmis, šeimos

nariais ir kitais asmenimis, teikti jiems

paramą ugdymo(si), socialinių kultūrinių

poreikių tenkinimo ir vaiko teisių apsaugos

srityse

2.1. Gebės kurti ir valdyti psichologiškai ir fiziškai saugią, skatinančią,

įgalinančią, į vaiką nukreiptą ugdomąją aplinką, atitinkančią ugdytinių

poreikius, amžiaus ir individualius ypatumus, esminius ugdymo(si)

tikslus ir šiuolaikines edukacines dimensijas.

2.2. Gebės modeliuoti, tobulinti ir realizuoti ugdymo(si) turinį,

atsižvelgdami į jį reglamentuojančius dokumentus, ugdytinių raidos ir

individualius ypatumus, ugdymo(si) situaciją, aplinkos kaitą,

šiuolaikines ugdymo idėjas ir kt.

2.3. Gebės tikslingai taikyti įvairias ugdymo(si) strategijas,

šiuolaikines ugdymo(si) technologijas, metodus ir formas, plėtojančias

mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimo,

mokymosi mokytis, socialinius ir kitus gebėjimus.

2.4. Gebės dirbti su specialių ugdymo(si) poreikių turinčiu,

netradiciniu ugdytiniu, organizuodami formaliojo ir neformaliojo

ugdymo(si) veiklas, pagal poreikius paskirstydami ir

individualizuodami ugdymo(si) turinį ir procesą.

2.5. Gebės pasirinkti ir kūrybiškai taikyti įvairias mokinių pasiekimų ir

pažangos vertinimo strategijas, būdus, ir formas, formuluoti vertinimo

kriterijus, užtikrindami intelektualinį, socialinį ir fizinį ugdytinių

vystymąsi.

2.6. Gebės motyvuoti ugdytinius, teikti jiems įvairaus pobūdžio

paramą, taikyti įvairias psichosocialines ir edukacines intervencijas,

padedančias valdyti konfliktus bei ugdymo(si) sunkumus ir priimti

sprendimus.

2.7. Žinos amžiaus ir individualius, tarp jų ir specifinius, mokinio

ugdymo(si) ypatumus bei gebės jiems tinkamai organizuoti

ugdymo(si) procesą ir vertinti ugdytinio pažangą, empatiškai nustatyti

jam kylančius sunkumus ir problemas.

57

Veiklos sritis: TIRIAMOJI VEIKLA

3. Naudojant mokslinio taikomojo tyrimo

instrumentus, gebėti pažinti edukacinius

reiškinius, tikrinti įvairias ugdymo idėjas,

grįsti tyrimų rezultatais ir tobulinti savo

veiklą, vykdyti mokslo idėjų sklaidą

visuomenėje.

3.1. Naudodamiesi mokslinio tyrimo instrumentais, gebės tirti

edukacinius reiškinius, identifikuoti socialines, ugdymo(si) procese

kylančias ir kt. problemas.

3.2. Gebės tikrinti savo ir kitų ugdymo idėjas, grįsti tyrimų rezultatais

ir tobulinti vykdomą ugdomąją ir prevencinę veiklą.

Veiklos sritis: VEIKLA INSTITUCIJOS BENDRUOMENĖJE IR VISUOMENĖJE

4. Gebėti veikti institucijos bendruomenėje ir

visuomenėje, taip pat ir su įvairiais vaiko

teisių apsaugos specialistais, bendraujant,

bendradarbiaujant, motyvuojant, aktyviai ir

konstruktyviai dalyvaujant organizacijos

tobulinimo, pokyčių valdymo ir kt. veiklose.

4.1. Gebės bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų

mokyklos bendruomenės ir visuomenės nariais darbo srityje ir

socialinėje aplinkoje, dirbti komandoje, vertinti bendravimo ir

bendradarbiavimo procesą ir daryti jam įtaką. 4.2. Suvoks pagrindinius ugdymo įstaigos gyvenimo organizavimo ir

valdymo dėsningumus, organizacijos tobulinimo tendencijas ir jų

pagrindu gebės aktyviai veikti organizacijos valdymo ir tobulinimo

procesuose.

4.3. Gebės dalyvauti organizacijos tobulinimo, pokyčių valdymo ir kt.

ugdymo institucijos bendruomenės ir visuomenės veiklose: bendrauti,

bendradarbiauti, motyvuojti, aktyviai ir konstruktyviai veikti jose

individualiai ir komandose.

4.4. Gebės naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus,

taisyklingai vartoti kalbą realioje ir/arba virtualioje profesinėje

aplinkoje ir bendrauti užsienio kalba(-omis).

5. Gebėti įgyvendinti mokymosi visą

gyvenimą, darnaus vystymosi ir kitas

strategines nuostatas asmeninio ir profesinio

tobulėjimo srityje, taikant profesinėje

veikloje aktualias ekonomikos, socialinės

raidos, aplinkos ir žmogaus apsaugos

tendencijas ir jų raišką vietos, nacionaliniame

ir globaliniame kontekste tiek individui, tiek

bendruomenei.

5.1. Gebės valdyti ugdymui(si) aktualią informaciją ir vykdyti mokslo

idėjų sklaidą visuomenėje.

5.2. Gebės rekonstruoti ir reflektuoti savo ir kitų veiklą, siekdami ją

pažinti ir tobulinti, gebės įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą,

darnaus vystymosi ir kitas strategines nuostatas asmeninio ir profesinio

tobulėjimo srityje, taikydami profesinėje veikloje aktualias

ekonomikos, socialinės raidos, aplinkos ir žmogaus apsaugos

tendencijas ir jų raišką vietos, nacionaliniame ir globaliniame

kontekste tiek individui, tiek bendruomenei.

Veiklos sritis: PREVENCINĖ VEIKLA

6. Gebėti planuoti, organizuoti, vertinti ir

tobulinti prevencinę veiklą ugdymo

institucijoje ir už jos ribų bendraujant ir

bendradarbiaujant su įvairiais ugdymo, vaiko

teisių apsaugos ir kt. specialistais, siekiant

vaiko gerovės, saugumo, teisių užtikrinimo,

pozityvios integracijos ir socializacijos

visuomenėje, skatinant asmenybės raišką ir

pilietinę brandą.

6.1. Gebės vertinti ugdytinio aplinką, nustatydami prevencijos ir

paramos ugdytiniui ir jo šeimai poreikį.

6.2. Gebės teikti socialinę, pedagoginę paramą ugdytiniui ir jų grupėms

(taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems, rizikos grupės

vaikams) ir ugdytinių šeimoms, konsultuoti ugdytinius ir jų šeimos

narius sprendžiant socialines, pedagogines, vaiko teisių apsaugos ir kt.

problemas

6.3. Gebės planuoti, organizuoti, vertinti ir tobulinti prevencinę veiklą

ugdymo institucijoje ir už jos ribų bendraujant ir bendradarbiaujant su

įvairiais ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kt. specialistais, siekiant

vaiko gerovės, saugumo, teisių užtikrinimo, pozityvios integracijos ir

socializacijos visuomenėje, skatinant asmenybės raišką ir pilietinę

brandą.

6.4. Gebės atstovauti, tarpininkauti ugdytinio ir jo šeimos interesams

kitose institucijose, ginti vaiko teises.

6.5. Gebės kryptingai projektuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo(si) tikslus, pagrįsti juos tikslingais pedagoginiais veiksmais,

priemonėmis, orientuojantis į ugdymo(si) rezultatyvumą.

Veiklos sritis: ASMENINIS IR PROFESINIS TOBULINIMASIS (TOBULĖJIMAS)

7. Formuotis vertybines nuostatas, tapti

kūrybinga, išsilavinusia, oria, etiškai ir

socialiai atsakinga, pilietiška, savarankiška ir

verslia asmenybe, puoselėjančia tautinę

tapatybę, tęsiančia ir kuriančia šalies ir

pasaulio kultūros tradicijas ir gebančia jomis

grįsti savo asmeninę ir profesinę veiklą.

7.1. Susiformuos vertybines nuostatas, įgalinančias bendrojo ugdymo

mokyklose tapti kūrybinga, išsilavinusia, oria, etiškai ir socialiai

atsakinga, pilietiška, savarankiška ir verslia asmenybe.

7.2. Gebės puoselėti tautinę tapatybę, tęsti ir kurti šalies ir pasaulio

kultūros tradicijas.

58

6 PRIEDAS

ŠU Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programos PRADINIO UGDYMO

PEDAGOGIKA IR IKIMOKYKLINIS UGDYMAS tikslų, profesinės veiklos sričių ir

numatomų studijų rezultatų sąsajos

Programos tikslas - sudaryti sąlygas studentui tapti aukštos kvalifikacijos, kompetentingu pradinio

ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos bakalauru, pedagogu, gebančiu įvairiose esamose ir paties sukurtose

ugdymo(si) aplinkose atlikti integralią savo ir kitų moksliniais tyrimais grįstą edukacinę veiklą, orientuotą į

mokymosi edukacinę paradigmą, į ugdytinio ir jo šeimos poreikių pažinimą ir pripažinimą; įtraukti į šią

veiklą ugdymo institucijos bendruomenę bei socialinius partnerius ir siekiančiu nuolat tobulintis asmeninėje

ir profesinėje srityje, konstruktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime, išsaugant šiuolaikiniam

pedagogui būdingą tapatybę.

Veiklos sritis: 1. Ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų individualumo pažinimas ir pripažinimas

1. Atpažinti bendruosius ir individualius

vaiko raidos ypatumus ir nustatyti vaiko

poreikius

1.1. Gebės pažinti vaiko fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos ypatumus,

dėsningumus ir raišką.

1.2. Išmanys vaikų rengimo mokyklai ypatumus ir brandumo (į)vertinimo rodiklius.

1.3. Išmanys dažnesnius vaikų fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos sutrikimus

bei jų priežastis.

1.4. Išmanys vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemones,

jų taikymą, gebės atpažinti sergantį vaiką, žinos pirmosios pagalbos teikimo būdus.

1.5. Gebės atpažinti esminius ir specialiuosius vaiko poreikius, vaiko socialinę

atskirtį.

2. Skatinti vaiko ugdymosi pažangą 2.1. Gebės prognozuoti tolesnę vaiko raidą, fizinio aktyvumo raišką, numatyti jos

plėtrą, kurti palankias sąlygas, kurių reikia, kad vaikas visapusiškai tobulėtų ir

atsiskleistų.

2.2. Gebės kurti sąlygas, palankias vaikų aktyvumo, savarankiškumo, kūrybiškumo

raiškai, jo galimybių ir vertės pajautimui bei ugdymui(si).

2.3. Išmanys elgesio korekcijos, reabilitacijos ir integracijos galimybes.

2.4. Gebės integruoti ir diferencijuoti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo(si) programą,

pritaikydamas ją konkretaus vaiko asmenybės ugdymui(si).

3. Ugdyti sociokultūrinę vaiko

kompetenciją

3.1. Išmanys sociokultūrinius vaiko poreikius. vaiko kultūros požymius ir vaikų

sociokultūrinės integracijos ypatumus, gebės kurti palankias ir saugias sąlygas jiems

tenkinti.

3.2. Gebės ugdyti vaiko vertybines nuostatas, socialinius įgūdžius; padės vaikui

pažinti pasaulį ir įsitvirtinti nuolat kintančioje aplinkoje.

3.3. Gebės ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir įpročius.

3.4. Gebės taikyti bendrųjų žmonijos vertybių ir tautos dvasinės kultūros pagrindų

puoselėjimo būdus.

4. Sudaryti palankias sąlygas visapusiškam

vaiko tobulėjimui ir jo individualybės

sklaidai

4.1. Gebės padėti vaikui sėkmingai adaptuotis ugdymo įstaigoje, atsižvelgdamas į jo

poreikius, brandos mokyklai lygmenį ir individualias savybes.

4.2. Gebės kurti ir valdyti psichologiškai ir fiziškai saugią, jaukią, partnerišką,

skatinančią, įgalinančią, į vaiką orientuotą ugdymo(si) aplinką, atitinkančią ugdytinių

poreikius, amžiaus ir individualius ypatumus, esminius ugdymo(si) tikslus ir

šiuolaikines edukacines dimensijas.

4.3. Ugdys vaiko kūrybinius gebėjimus, skatins kūrybos džiaugsmą bendraujant ir

bendradarbiaujant įvairioje veikloje.

4.4. Gebės numatyti ir taikyti vaikų poreikių tenkinimo išteklius jų įgyvendinimo

priemones.

Veiklos sritis: 2. Ugdymo(si) turinio ir proceso vadyba

5. Modeliuoti ir valdyti ugdymo(si) turinį 5.1. Išmanys ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų bei išsilavinimo standartų

reikalavimus ir gebės juos taikyti praktikoje.

5.2. Gebės formuluoti ugdymo programos tikslus ir uždavinius.

5.3. Gebės modeliuoti ugdymo turinį, integruodamas įvairių sričių žinias ir gebėjimus,

atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko poreikius ir pažinimo/mokymosi stilių, ugdymo

procesą reglamentuojančius dokumentus, ugdymo(si) situaciją, aplinkos kaitą,

šiuolaikines ugdymo idėjas ir kt.

6. Valdyti ugdymo(si) procesą

6.1. Suvoks ugdymo sistemas, strategijas, formas, metodus bei mokomųjų dalykų

didaktines nuostatas ir gebės jas kūrybiškai taikyti ugdymo procese. Gebės taikyti

interaktyvios pedagoginės sąveikos strategijas ugdymo procese.

59

6.2. Gebės motyvuoti ugdytinius, teikti jiems įvairaus pobūdžio paramą, taikyti

įvairias psichosocialines ir edukacines intervencijas, padedančias valdyti konfliktus ir

ugdymo(si) sunkumus ir priimti sprendimus.

6.3. Gebės modeliuoti, pasirinkti ir tikslingai, kūrybiškai taikyti įvairias ugdymo(si)

proceso organizavimo formas, metodus ir įvairias individualizavimo, diferencijavimo

ir integravimo strategijas, šiuolaikines ugdymo(si) technologijas, plėtojančias kritinį

mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimo, mokymosi mokytis, socialinius ir kt.

gebėjimus.

6.4. Gebės organizuoti formaliojo ir neformaliojo ugdymo(si) veiklas, pagal poreikius

diferencijuodamas ir individualizuodamas ugdymo(si) procesą.

7. Vertinti vaikų pasiekimus ir pažangą,

teikti pagalbą, orientuotą į mokymosi sėkmę

7.1. Suvoks pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslą, uždavinius ir kriterijus, gebės

juos taikyti organizuodamas tolesnį ugdymo(si) procesą.

7.2. Išmanys ikimokykliniame ugdyme ir pradinėse klasėse taikomas pasiekimų ir

pažangos vertinimo sistemas ir metodikas.

7.3. Gebės tikslingai pasirinkti ir kūrybiškai taikyti įvairias vaikų pasiekimų ir

pažangos vertinimo strategijas, būdus, ir formas, gebės formuluoti vertinimo

kriterijus.

8. Aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti

organizuojant ikimokyklinio ir pradinio

ugdymo įstaigos veiklą

8.1. Žinos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pradinės mokyklos veiklą

reglamentuojančius dokumentus.

8.2. Suvoks ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos paskirtį, pagrindinius ugdymo

įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, organizacijos tobulinimo

tendencijas ir šiuolaikinės vadybos principus.

8.3. Gebės analizuoti ir vertinti ugdymo įstaigos veiklos veiksmingumą, aktyviai

veikti organizacijos valdymo ir tobulinimo procesuose.

Veiklos sritis: 3. Bendravimas ir bendradarbiavimas institucijoje ir už jos ribų 9. Kurti bendradarbiavimą skatinančią

aplinką taikant pedagoginės sąveikos

principus

9.1. Išmanys ir gebės taikyti tradicines ir šiuolaikines ugdymo(si) sistemas, formas,

metodus, klasės vadovo/auklėtojo veiklos principus ir kt.

9.2. Atpažins ir gebės vertinti problemines situacijas, konstruktyviai jas spręsti.

9.3. Gebės konstruktyviai bendradarbiauti su kolegomis, tėvais ir kitais ugdymo

įstaigos bendruomenės nariais organizuojant vaiko ugdymosi procesą.

9.4. Gebės konstruktyviai bendradarbiauti su pagalbą vaikui ir šeimai teikiančiomis

institucijomis.

9.5. Gebės bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingų kultūrų asmenimis įvairioje

socialinėje (darbo, mokymosi, laisvalaikio ir kt.) aplinkoje, spręsti konfliktus.

9.6. Gebės dalyvauti organizacijos tobulinimo, pokyčių valdymo ir kt. ugdymo

institucijos bendruomenės ir visuomenės veiklose.

10. Pažinti vaiko šeimą, ją informuoti ir

konsultuoti

10.1. Išmanys šeimos, kaip lygiaverčio ugdymo(si) proceso partnerio, pažinimo

metodus; žinos šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo formas, gebės kūrybiškai

jas taikyti ugdymo(si) procese.

10.2. Atpažins ugdytinio šeimos ypatumus, gebės atsižvelgti į vaiko ugdymo šeimoje

specifiką, galimybes, vaiko individualumą.

10.3. Gebės teikti edukacinę-psichologinę pagalbą šeimai, įtraukti ją į aktyvią sąveiką

siekiant bendro tikslo.

Veiklos sritis: 4. Profesinis ir asmeninis tobulėjimas 11. Reflektuoti savo patirtį ir tobulinti

profesinę veiklą kūrybiškai modeliuojant

tęstinį mokymąsi

11.1. Gebės reflektuoti ir objektyviai vertinti savo ir kitų profesinę veiklą.

11.2. Gebės planuoti, sistemingai tobulinti bendrąją, kultūrinę ir profesinę

kompetenciją.

12. Valdyti informacines, komunikacines

technologijas

12.1. Gebės naudoti(s) naujausiomis informacinėmis komunikacinėmis

technologijomis.

12.2. Gebės bendrauti bent viena Vakarų Europos kalba.

13. Bendrauti taisyklinga gimtąja kalba

realioje ir virtualioje profesinėje veikloje

13.1. Gebės naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus, skatindamas

vaikų ir kitų ugdymo(si) proceso dalyvių bendravimą ir bendradarbiavimą.

13.2. Gebės puoselėti individualius kalbinės raiškos gebėjimus.

13.3. Gebės taisyklingai vartoti kalbą realioje ir/arba virtualioje profesinėje

aplinkoje.

14. Profesinę veiklą grįsti vertybinėmis

nuostatomis, profesine tapatybe siekiant

tapti tolerantiška, atsakinga asmenybe

14.1. Gebės grįsti savo asmeninę ir profesinę veiklą vertybinėmis nuostatomis

(savarankiškumu ir kūrybingumu, orumu, etiškumu ir socialiniu atsakingumu,

pilietiškumu, iniciatyvumu ir verslumu, tautinės tapatybės puoselėjimu).

14.2. Gebės puoselėti tautinę tapatybę, tęsti ir kurti šalies ir pasaulio kultūros

tradicijas.

Veiklos sritis: 5. Tiriamoji, analitinė veikla 15. Tirti edukacinius reiškinius, tyrimų

rezultatais grįsti ir tobulinti pedagoginę

veiklą, vykdyti pedagoginių mokslo idėjų

sklaidą visuomenėje

15.1. Išmanys edukologijos mokslo sistemą, objektą, metodologinius pagrindus,

esminius ugdymo mokslo pasiekimus, jo raidos tendencijas ir problemas.

15.2. Gebės edukologijos mokslo žinias sieti su kitų mokslų (psichologijos,

sociologijos, vadybos, technologijų ir kt.) žiniomis, darnaus vystymosi, mokymosi

60

visą gyvenimą ir kt. strateginėmis nuostatomis, supras skirtingų mokslo krypčių ir

disciplinų ryšius.

15.3. Naudodamasis mokslinio taikomojo tyrimo instrumentais, gebės organizuoti ir

vykdyti socioedukacinių reiškinių ir profesinės veiklos tyrimus.

15.4. Gebės savo ir kitų tyrėjų tyrimų rezultatais grįsti ir tobulinti ugdomąją veiklą.

15.5. Gebės valdyti ugdymui(si) aktualią informaciją ir vykdyti fundamentaliųjų ir

taikomųjų tyrimų rezultatų sklaidą.

61

7 PRIEDAS

______________________________________________________________________________ (Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)

_______________________________________________________________________________ (Studijų programa ir specializacija)

Šiaulių universiteto

Rektoriui

PRAŠYMAS

DĖL PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO GYNIMO

.................................

(data)

Šiauliai

Prašau leisti ginti pedagoginių studijų baigiamąjį darbą tema.............................................................................

...............................................................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................................

...........

Darbo tema užsienio kalba ...............................................................................................................................

...............................................................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................................

Baigiamojo darbo vadovas ...................................................................................................................... (Pareigos, vardas, pavardė)

_______________________________________ (parašas) (Studento vardas, pavardė)

______________________________________ (parašas) (Katedros vedėjo vardas, pavardė)

62

8 PRIEDAS

______________________________________________________________________________ (Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)

_______________________________________________________________________________ (Studijų programa ir specializacija)

_______________________________________________________________________________ (Namų ir mobiliojo telefono nr., elektroninio pašto adresas)

________________________________________________________________________________ (Namų adresas)

Šiaulių universiteto

Edukologijos fakulteto dekanui

PRAŠYMAS

DĖL PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO

................................

(data)

Šiauliai

Prašau leisti rašyti Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą tema .........................................................................

...............................................................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................................

Baigiamojo darbo vadovas.................................................................................................................................. (pareigos, vardas, pavardė)

_______________________________________ (parašas) (Studento vardas, pavardė)

______________________________________ (parašas) (Vadovo vardas, pavardė)

63

9 PRIEDAS

Teorinio Pedagoginių studijų baigiamojo darbo vadovo(-ės) atsiliepimas

Autorius (autoriai) ............................................................................................................... ................................

Tema ............................................................................................. ......................................................................

............................................................................................................................. ................................................................

1. PSBD įvado kokybė

1. Tyrimo problemos aktualumo pagrindimas, nagrinėjamos problemos ištirtumo atskleidimas, tyrimo

problemos (probleminio klausimo) formulavimas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Tyrimo objekto, tikslo, uždavinių formulavimas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Teorinės–analitinės dalies kokybė

1. Mokslinės informacijos šaltinių (monografijų, straipsnių, konferencijų pranešimų medžiagos,

daktaro disertacijų, jų santraukų ir kt.) nagrinėjama problema naujumas, tikslingumas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Mokslinės informacijos šaltinių nagrinėjama problema analizės kokybė: kompleksiškumas, gilumas,

lyginimo, interpretavimo, apibendrinimo, asmeninių refleksijų pateikimas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

3. Teorinės analizės sąsajos su darbo problema, tikslu ir uždaviniais.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Mokslinis stilius, terminija, kalbos taisyklingumas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

3. Analitinės–refleksinės dalies kokybė

1. Gebėjimas pagrįsti profesines kompetencijas, būtinas analizuojamai problemai spręsti, tobulinti , jų

reikšmingumą pedagoginei veiklai.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Gebėjimas reflektuoti apsibrėžtas profesines kompetencijas analizuojamos problemos kontekste,

pagrįsti jų įvaldymo laipsnį (nuorodos į kompetencijų aplanką, įrodymai).

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

64

3. Gebėjimas kompleksiškai analizuoti profesinių kompetencijų įgijimo, tobulinimo procesą,

pagrindžiant jį konkrečiais pavyzdžiais.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Gebėjimas nustatyti stipriąsias ir silpnąsias savo profesinių kompetencijų puses, numatyti jų

plėtojimo galimybes.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

5. Gebėjimas reflektuoti asmenines mokymosi bei pedagoginės praktikos problemas, projektuoti jų

sprendimo strategijas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

6. Analitinės–refleksinės dalies sąsajos su analizuojama problema ir jos kontekstais. Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Darbo visumos įvertinimas

1. Darbo temos ir studijų programos arba specializacijos atitiktis.

Darbo struktūrinių dalių apimtis, loginė seka.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Darbo struktūrinių dalių apimtis, loginė seka.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

3. Darbo išvadų kokybė: sąsajos su probleminiais klausimais, tikslu, uždaviniais, aiškumas,

pagrįstumas, reikalavimų laikymasis.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Darbo apipavidalinimas (teksto spausdinimo, maketavimo ir kitų darbo įforminimo

reikalavimų laikymasis).

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

5. Mokslinės etikos laikymasis.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

5. Kitos pastabos (darbo privalumai, trūkumai ir kt.): ………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………

65

Bendrosios išvados Atitinka keliamus reikalavimus be išlygų

Iš esmės atitinka keliamus reikalavimus

Tik iš dalies atitinka keliamus reikalavimus

Neatitinka keliamų reikalavimų (priežastis nurodyti pastabose)

PSBD įvertinimas (balais) ________________________________________________________

Darbo vadovas (vardas, pavardė, parašas)__________________________________________________

Data ________________________

66

10 PRIEDAS

TEORIJĄ IR PRAKTIKĄ INTEGRUOJANČIO PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ

BAIGIAMOJO DARBO VADOVO(-ĖS) ATSILIEPIMAS

Autorius (autoriai) ........................................................................................................ .......................................

Tema ......................................................................... ..........................................................................................

............................................................................................................................. ................................................................

1. PSBD įvado kokybė

1. Tyrimo problemos aktualumo pagrindimas, nagrinėjamos problemos ištirtumo atskleidimas, tyrimo

problemos (probleminio klausimo) formulavimas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Tyrimo objekto, tikslo, uždavinių formulavimas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Teorinės–analitinės dalies kokybė

1. Mokslinės informacijos šaltinių (monografijų, straipsnių, konferencijų pranešimų medžiagos,

daktaro disertacijų, jų santraukų ir kt.) nagrinėjama problema naujumas, tikslingumas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Mokslinės informacijos šaltinių nagrinėjama problema analizės kokybė: kompleksiškumas, gilumas,

lyginimo, interpretavimo, apibendrinimo, asmeninių refleksijų pateikimas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

3. Teorinės analizės sąsajos su darbo problema, tikslu ir uždaviniais.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Mokslinis stilius, terminija, kalbos taisyklingumas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

3. Praktinės (empirinės) dalies kokybė

1. Tyrimo metodų ir metodikos pagrindimas, detalus tyrimo instrumento pristatymas, tyrimo

organizavimo aprašymas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Tyrimo imties apibūdinimas ir pagrįstumas. Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

67

3. Tyrimo rezultatų pateikimo (lentelių, paveikslų, priedų) informatyvumas, optimalus iliustravimas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Tyrimo rezultatų argumentavimas, lyginimas su kitų mokslininkų tyrimų rezultatais, interpretavimas,

remiantis mokslinės informacijos šaltiniais, asmeninėmis įžvalgomis.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Analitinės–refleksinės dalies kokybė

1. Gebėjimas pagrįsti profesines kompetencijas, būtinas analizuojamai problemai spręsti, tirti, tobulinti ,

jų reikšmingumą pedagoginei veiklai.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Gebėjimas reflektuoti apsibrėžtas profesines kompetencijas analizuojamos problemos kontekste,

pagrįsti jų įvaldymo laipsnį (nuorodos į kompetencijų aplanką, įrodymai).

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

3. Gebėjimas kompleksiškai analizuoti profesinių kompetencijų įgijimo, tobulinimo procesą,

pagrindžiant jį konkrečiais pavyzdžiais.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Gebėjimas nustatyti savo profesinių kompetencijų stipriąsias ir silpnąsias puses, numatyti jų

plėtojimo galimybes.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

5. Gebėjimas reflektuoti asmenines mokymosi ir pedagoginės praktikos problemas, projektuoti jų

sprendimo strategijas.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

6. Analitinės–refleksinės dalies sąsajos su analizuojama problema, jos teorine ir empirine analize. Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

5. Darbo visumos įvertinimas

1. Darbo temos ir studijų programos arba specializacijos atitiktis.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

2. Darbo struktūrinių dalių apimtis, loginė seka.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

68

3. Darbo išvadų kokybė: sąsajos su probleminiais klausimais, tikslu, uždaviniais, aiškumas,

pagrįstumas, reikalavimams laikymasis.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

4. Darbo apipavidalinimas (teksto spausdinimo, maketavimo ir kitų darbo įforminimo

reikalavimų laikymasis).

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

5. Mokslinės etikos laikymasis.

Tinkamas

Iš esmės tinkamas

Tik iš dalies tinkamas

Netinkamas

6. Kitos pastabos (darbo privalumai, trūkumai ir kt.): ………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………

...............................................................................................................................................................................................

Bendrosios išvados Atitinka keliamus reikalavimus be išlygų

Iš esmės atitinka keliamus reikalavimus

Tik iš dalies atitinka keliamus reikalavimus

Neatitinka keliamų reikalavimų (priežastis nurodyti pastabose)

PSBD įvertinimas (balais) __________________________________________________________

Darbo vadovas (vardas, pavardė, parašas)__________________________________________________

Data ________________________

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO,

GYNIMO IR VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS

Metodinis leidinys

Leidinį rengė:

Aušrinė Gumuliauskienė,

Asta Širiakovienė, Dalia Augienė,

Laimutė Bobrova, Rolandas Paulauskas

Kalbos redaktorė: Eglė Kirilauskaitė

Maketuotoja: Mingailė Apulskytė-Budvytienė

______________________________________

CD leidinio tiražas 30. Užsakymas 2770.

Parengė ir išleido UAB „BMK Leidykla“, J. Jasinskio g. 16, LT-03163 Vilnius

El. p. info@bmkleidykla.lt, tel. (8 5) 254 6961, faks. (8 5) 254 6962

www.bmkleidykla.lt