1

PATVIRTINTA

Mokyklos direktoriaus 2017-06-28

Įsakymu Nr. V- 61

KAUNO PRANO MAŠIOTO PRADINĖS MOKYKLOS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pradinio ugdymo programos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pradinio ugdymo

tikslus ir principus, pradinio ugdymo programos (toliau – pradinio ugdymo programos) paskirtį,

pradinio ugdymo tobulinimo kryptis, telkiant švietimo bendruomenę spartesniems pokyčiams,

siekiant pagerinti pradinio ugdymo kokybę, prieinamumą, perimamumą, tęstinumą ir

veiksmingumą. Apraše numatyti mokinių ugdymo(si) rezultatai – nuosekli branda įgyjant XXI a.

reikalingas kompetencijas. Apraše apibrėžtas pradinio ugdymo programų turinys, numatyti

pagrindiniai ugdymo(si) proceso bruožai ir mokymo(si) aplinka, mokinių mokymosi pasiekimų ir

pažangos vertinimas, pradinio ugdymo programų kokybės užtikrinimas.

2. Pradinio ugdymo programa – tai nustatytiems ugdymo(si) tikslams ir rezultatams

pasiekti skirta nuosekli ugdomųjų veiklų seka ir ugdymo(si) proceso dalyvių sąveika (mokytojo ir

mokinio, mokinio ir mokinio, mokinio ir mokymo(si) aplinkų ir kt.), kuriama ir per numatytą laiką

realizuojama valstybės, savivaldybės, mokyklos lygmenimis.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Ugdymo(si) rezultatai – palaipsniui įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę

asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas.

3.2. Ugdymasis – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimasis bendraujant

ir mokantis.

3.3. Mokymas – mokinio ir mokytojo sąveika, aplinkybės, skatinančios mokinį kurti

savo žinojimą bei patirtį, aktyviai ieškoti ir autentiškai perprasti informaciją, patirti pažangą,

siekiant atrasti asmeninę prasmę.

3.4. Mokymasis – aktyvus supratimo, reikšmių, patirčių ir prasmių konstravimo

procesas, jau įgytų ir naujų žinių bei patirties siejimas, aiškiai suvokiant mokymosi tikslą ir į jį

orientuojantis, planuojant, veikiant, vertinant ir reflektuojant mokymo(si) procesą, pažangą ir

pasiekimus.

3.5. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir

mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus

rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.

3.6. Formuojamasis ugdomasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis

atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia

išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų.

3.7. Įsivertinimas – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos

stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolesnius mokymosi žingsnius.

3.8. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir

tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba

sunkumams įveikti.

3.9. Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio

ugdymosi rezultatai, baigus programą.

2

Pradinio ugdymo tikslai ir principai

4. Pradinio ugdymo tikslas:

ugdyti aktyvų , kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių , pažintinių,

informacinių veiklos gebėjimų bei bendrųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką, pasirengusį mokytis

toliau pagal pagrindinio ugdymo programas.

5. Pradinio ugdymo principai:

5.1. ugdymo visybiškumas – mokinio psichinių, dvasinių, fizinių galių plėtotė;

ugdymo filosofijos ir mokyklos gyvenimo (filosofijos, misijos, vizijos, kultūros, ugdymo) dermė;

5.2. ugdymo sistemiškumas – ugdymo tarpsnių ir sričių sąryšis, formaliojo ir

neformaliojo švietimo dermė siekiant užtikrinti ugdymo pastovumą ir paslankumą;

5.3. ugdymo tikslų ir pedagoginės veiklos adekvatumas – pedagoginė veikla nukreipta

sąmoningai siekti ugdymo tikslų;

5.4. visavertis mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimas – ugdymo(si) tikslai

formuluojami ir įgyvendinami, bendradarbiaujant mokytojams, švietimo pagalbą teikiantiems

specialistams, mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams);

5.5. ugdymo turinio ir konteksto dinamiškumas – nuolatinis kūrybiškas

atsinaujinimas, atvirumas inovacijoms.

Pradinio ugdymo programos paskirtis

6. Pradinio ugdymo programa sudaro sąlygas mokiniams būti, bendrauti, veikti,

sėkmingai ugdytis besikeičiančiame globalios kultūrų įvairovės, socialinio ir ekonominio gyvenimo

kontekste, įgyti kompetencijas, leidžiančias tobulėti, mokytis, dirbti ir kurti.

7. Pradinio ugdymo programos paskirtis:

7.1. Pradinio ugdymo programa sudaro sąlygas bręsti mokiniui kaip asmenybei, plėtoti

pozityvius santykius su savimi, kitais žmonėmis, socialine, gamtine ir daugiakultūre aplinka, įgyti

pažinimo, mokėjimo mokytis, sveikatos ir kitų kompetencijų integralius pradmenis, kaip prielaidą

tolesniam sėkmingam ugdymuisi.

Pradinio ugdymo kaitos kryptys

8. Nuosekliai tęsiant humanistinės ugdymo paradigmos ir socialinio konstruktyvizmo

principų ugdyme įtvirtinimą, tęsiamos aktualios bendrojo ugdymo tobulinimo kryptys:

8.1. pažinti kiekvieną mokinį, jo prigimtines galias, patirtį, gebėjimus ir skatinti jo

asmeninę ūgtį;

8.2. kartu su mokiniais kurti aktualų ir prasmingą, jų poreikiams ir talentams atvirą,

integralų, į realių asmens, klasės, mokyklos ir šalies problemų sprendimą įtraukiantį ugdymo turinį,

skatinantį savivaldį mokymąsi;

8.3. ugdymą grįsti mokinio ir mokytojo sąveika, mokantis drauge ir vieniems iš kitų,

kuriant bendras prasmes, skatinant dialogišką ir tyrinėjantį ugdymąsi;

8.4. pereiti prie personalizuoto, savivaldžio mokymosi;

8.5. skatinti patirtinį, tiriamąjį, kūrybinį, interpretacinį mokymąsi, kuriantį giluminius

teorijos ir praktikos ryšius, susietus su realiu gyvenimu;

8.6. ugdymo(si) procese stiprinti formuojamąjį, ugdymuisi padedantį, grįžtamąjį ryšį ir

pagalbą teikiantį vertinimą;

8.7. į apibendrinamąjį ugdymo(si) rezultatų – kompetencijų – vertinimą įtraukti

formaliojo, neformaliojo švietimo bei savaiminio ugdymosi pasiekimai;

8.8. pradinį ugdymą grįsti tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimu, darnia veikla

asmens, visuomenės ir Lietuvos ateities labui.

3

II SKYRIUS

UGDYMO TURINYS

Pradinio ugdymo programų turinys ir sandara

9. Pradinio ugdymo programų turinį sudaro ugdymo(si) sričių ir (ar) dalykų turinys:

ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir

pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos, su kuriomis dirba mokiniai,

mokydamiesi ir plėtodami savo kompetencijas.

10. Pradinio ugdymo programų turinys yra aktualus ir prasmingas mokiniams, atviras

jų poreikių ir talentų įvairovei, integralus, įtraukiantis į realių problemų sprendimą,

skatinantis savivaldį mokymąsi ir savo žinojimo kūrimą. Jis sudaro mokiniams galimybes tyrinėti,

spręsti problemas, apmąstant jas iš skirtingų perspektyvų, ir praktiškai veikti, pritaikant skirtingų

sričių žinias bei gebėjimus.

11. Siekiant, kad mokiniai susiformuotų visuminį pasaulio vaizdą ir įgytų gyvenime

būtinas kompetencijas, pradinio ugdymo programų turinys integruojamas, taikant įvairius ugdymo

organizavimo modelius: asmenybės ir sociokultūrinę integraciją, visų ar kelių ugdymo sričių ar

dalykų integraciją (vidinę ir tarpdalykinę), prioritetinių temų (sveikos gyvensenos, saugos,

verslumo, karjeros ugdymo ir kt.) integraciją į turinį, integraciją temos, metodo, problemos

pagrindu ir kt.

12. Pradinio ugdymo programų turinys sudaro mokiniams galimybes pasirinkti

saviraiškai skirtas neformaliojo švietimo programas, padedančias pasiekti ugdymo(si) tikslus,

geresnius ugdymosi rezultatus, plėtoti talentus.

13. Kuriamas interaktyvus skaitmeninis pradinio ugdymo programų turinys, teikiantis

naujas, tik virtualioje erdvėje prieinamas mokinių ugdymo(si) galimybes.

14. Mokyklos ir mokytojai, siekdami mokyklos tikslų, kartu su mokiniais, jų tėvais

(globėjais, rūpintojais) ir vietos bendruomene formuoja mokyklos ir klasės ugdymo turinį ir kuria

sąlygas jam įgyvendinti.

15. Pradinio ugdymo bendroji programa skirstoma į ugdymo sritis:

15.1. dorinis ugdymas;

15.2. kalbos;

15.3. matematika;

15.4. socialinis ir gamtamokslinis ugdymas (pasaulio pažinimas);

15.5. meninis ugdymas;

15.6. kūno kultūra;

15.7. neprigirdinčiųjų ugdymas.

16. Pradinio ugdymo programoje kiekviena ugdymo(si) sritis skirta visų kompetencijų

integraliems pradmenims plėtoti. Dorinio ugdymo srityje jaunesniam negu 14 metų mokiniui

mokytis tradicinės religinės bendruomenės tikybos parenka tėvai (globėjai), valstybės globojamam

mokiniui tradicinės religinės bendruomenės tikybą parenka vaiką globojanti institucija.

17. Pradinio ugdymo programų įgyvendinimą reglamentuoja bendrieji ugdymo planai,

patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

Ugdymo(si) proceso bruožai ir jo dalyvių vaidmenys

18. Pradinio ugdymo programoje ugdymo(si) procesas grindžiamas mokytojo ir

mokinio, mokinio ir mokinio, mokinio ir mokymo(si) aplinkų ir kita sąveika. Ugdymo procesas yra

atviras mokinių skirtingam žinojimui, turimai patirčiai, jų poreikių, gabumų, talentų, mokymosi

tempo ir stilių įvairovei.

19. Ugdymo(si) procesas yra:

19.1. motyvuojantis, įdomus, patrauklus, prasmingas, dinamiškas, inovatyvus,

kuriantis pozityvaus bendravimo, iniciatyvų, entuziazmo, dalyvavimo, lyderystės ir kt. situacijas;

4

19.2. interaktyvus, grindžiamas dialogo kultūra, skatinantis mokinius bendradarbiauti,

spręsti problemas, mokytis vieniems iš kitų, dalytis patirtimi, diskutuoti, veikti realiose ir

virtualiose komandose;

19.3. integralus, sukuriantis bendrą pasaulio vaizdą, požiūrių bei vertybių visumą.

Mokiniai tyrinėja realaus ir virtualaus pasaulio objektus bei reiškinius, sprendžia gyvenimiškas

problemas, kuria ir įgyvendina idėjas. Išnyksta ribos tarp intuityvaus jausminio ir racionalaus

pažinimo proceso, mokymosi realiose ir virtualiose aplinkose, tarp atskirų pamokų, ugdymosi

klasėje, mokykloje ir už jos ribų, formaliojo ir neformaliojo švietimo;

19.4. personalizuotas, skatinantis autentišką, patirtinį, savivaldį mokinių mokymąsi.

Mokiniai patys kuria savo žinojimą, remdamiesi jau turima patirtimi, įgydami ir reflektuodami

naujas patirtis;

19.5. kontekstualus, suliejantis mokymąsi ir mokinio dalyvavimą mokyklos, šeimos ir

bendruomenės gyvenime. Mokymosi situacijas, kuriose tiriama, atrandama, mąstoma, kuriama,

išgyvenama, kuria patys mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti ugdymo(si) procese

dalyvaujantys suaugusieji ar bendraamžiai. Mokomasi įvairioje sociokultūrinėje (daugiakultūrėje)

aplinkoje, derinami mokinių, jų šeimų, mokyklos, vietos bendruomenės ir valstybės lūkesčiai;

19.6. grindžiamas mokinio supratimu ir prireikus pagalba jam. Mokytojai pažįsta ir

supranta mokinius, įžvelgia jų sėkmes, gabumus, talentus, mokymosi, savijautos bei elgesio

problemas, paskatina ir paremia, teikia jiems būtiną pagalbą, telkia švietimo pagalbos specialistus ir

bendruomenę problemoms įveikti, socialinei atskirčiai mažinti.

20. Ugdymo(si) procese informacinės komunikacinės technologijos (kompiuteriai,

planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos, mobilieji telefonai, fotoaparatai, laboratorinė įranga

ir kt.) panaudojamos kaip turinio šaltinis, tyrinėjimų ir žinių kūrimo įrankiai, kaip mokymo ir

mokymosi organizavimo, bendradarbiavimo komandose ir tinkluose, vertinimo ir įsivertinimo

erdvė.

21. Mokykloje užtikrinama lanksti laiko vadyba, leidžianti skirtingomis formomis,

būdais, skirtingu tempu siekti ugdymo(si) tikslų ir rezultatų. Mokiniams sudaromos sąlygos

dalyvauti ugdymo karjerai programoje, neformaliojo švietimo programose ir kt.

22. Mokykloje sukurta sistema, apimanti ankstyvą mokinių žemų pasiekimų ir kitų

mokymosi sunkumų nustatymą, pažangos stebėjimą ir laiku teikiamą pagalbą mokiniui, jį

mokantiems mokytojams bei tėvams (globėjams, rūpintojams). Mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių, pradinio ugdymo programa pritaikoma arba individualizuojama.

23. Mokykla, siekdama užtikrinti ugdymo turinio atitiktį mokinių poreikiams,

bendradarbiauja su kitomis formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos įstaigomis,

tarpinstitucinėmis komandomis, švietimo konsultantais ir kt.

24. Mokytojai, įgyvendinantys pradinio ugdymo programas, yra atviri pokyčiams ir

naujovėms, autonomiški, profesionalūs, išmanantys dalykų turinį bei didaktiką, lyderiai, atsakingi

mokinių mokymosi vadybininkai, efektyvių mokymo(si) aplinkų ir situacijų kūrėjai, mokinių

mokymosi tyrėjai bei ekspertai. Jie nuolat ieško, mokosi, bendradarbiauja tarpusavyje, komandose

ir tinkluose, reflektuodami profesinę veiklą ir patirtį, tobulina savo kompetencijas.

25. Mokytojų santykiai su mokiniais grindžiami pasitikėjimu mokinio galimybėmis,

ugdančiąja sąveika. Mokytojai yra žinojimo ekspertai ir skatina mokinius (pagal jų galias) prisiimti

atsakomybę už savo mokymąsi. Mokytojai kartu su mokiniais numato ugdymosi tikslus, planuoja

mokymąsi, vertina ir reflektuoja mokymosi procesą, pažangą ir pasiekimus.

26. Mokytojai geba profesionaliai atpažinti mokinių poreikius, įžvelgti gabumus,

mokymosi ir socialiai problemiškas sritis (specialiuosius ugdymosi poreikius, problemišką elgesį,

socialinės nelygybės požymius ir kt.) ir laiku ieškoti tinkamų sprendimų: pritaikyti ugdymo

metodus, bendradarbiauti tarpusavyje ir su švietimo pagalbos specialistais, tarpinstitucinėmis

komandomis, tėvais (globėjais, rūpintojais).

27. Mokytojai yra įvaldę informacines komunikacines technologijas ir pritaiko jas

ugdymo turiniui kurti, ugdymuisi planuoti ir organizuoti, mokinių mokymosi procesui bei pažangai

stebėti ir vertinti, bendradarbiauti su kitais mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, tėvais

(globėjais, rūpintojais).

5

28. Mokykloje užtikrinamas kokybiškas vaiko ugdymas(is), jo saugumas,

personalizuotas vadovavimas vaiko mokymuisi, glaudūs ryšiai su tėvais (globėjais, rūpintojais).

29. Pradinio ugdymo programa sudaro sąlygas plėtoti priešmokyklinio ugdymo

programoje įgytas kompetencijas, užtikrina ugdymo dermę ir tęstinumą, nuosekliai pereinant prie

formaliojo švietimo.

30. Tėvai (globėjai) dalyvauja pradinio ugdymo programos įgyvendinimo procese,

išsako lūkesčius dėl savo vaiko ugdymosi proceso, tikslų, rezultatų, saviraiškos galimybių,

informuoja mokytojus apie vaikų poreikius. Tėvams (globėjams) laiku teikiama išsami informacija

apie jų vaikų ugdymąsi.

31. Pradinio ugdymo programą įgyvendina pradinio ugdymo mokytojas ir keli dalykų

mokytojai (anglų kalbos, tikybos, menų, kūno kultūros), išmanantys pradinio ugdymo didaktiką.

Švietimo pagalbą pradinio ugdymo programoje teikia specialistai (psichologas, logopedas,

specialusis pedagogas). Pradinio ugdymo mokytojas integruoja visų ugdytojų veiklą į visuminį

procesą.

32. Pradinių klasių mokytojas su mokiniais, jų tėvais (globėjais), mokyklos švietimo

pagalbos specialistais tariasi dėl mokinio individualių ir visos klasės ugdymosi tikslų ir rezultatų,

ugdymosi proceso personalizavimo, aplinkos pritaikymo ir ugdymosi priemonių pasirinkimo.

33. Pradinių klasių mokytojas ne tik vadovauja vaiko mokymuisi, bet ir užtikrina jo

saugumą ugdymo proceso metu.

Mokymo (si) aplinka

34. Mokymo(si) aplinką sudaro mokyklos, namų, gamtos, socialinė ir kultūrinė

bendruomenės aplinka. Fizinė ir virtuali mokymo(si) aplinka yra saugi, sveika, lengvai pertvarkoma

ir tikslingai panaudojama pagal mokymosi tikslus.

35. Mokykloje visi jaučiasi saugiai, patogiai, jaukiai. Santykiai tarp mokyklos

bendruomenės narių pagarbūs, konstruktyvūs, geranoriški, tolerantiški, lygiaverčiai, grindžiami

bendradarbiavimu, atjauta. Mokiniu pasitikima, pripažįstami jo poreikiai, lūkesčiai, nuomonė,

sukurta pagalbos mokiniui sistema. Mokytojai pozityviai priima kiekvieną mokinį, geba valdyti

kritines elgesio situacijas, įveikti iššūkius.

36. Mokinių aktyviam mokymuisi pritaikoma mokyklos aplinka, mokymasis vyksta ne

tik mokykloje – gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, valdžios, mokslo ir studijų institucijose ir kt.

37. Mokyklose pritaikoma aplinka darbui grupėse, mokymuisi bendradarbiaujant ir

individualiam mokymuisi, poilsiui, mokytojų bendradarbiavimui, tėvų (globėjų, rūpintojų)

dalyvavimui mokyklos gyvenime.

38. Kuriama moderni mokymo(si) aplinka, ugdymo procese naudojama įranga ir

priemonės atitinka šiuolaikinę ugdymo(si) sampratą, ugdymo turinį, mokinių poreikius ir galias.

39. Virtualiose mokymo(si) aplinkose prieinamos skaitmeninės priemonės, nuotolinio

mokymosi programos, interneto svetainės, bendravimo ir bendradarbiavimo aplinkos ir kt.

40. Mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) dalyvauja kuriant ir tobulinant

mokymo(si) aplinką. Į mokyklos aplinkos kūrimą įtraukiama vietos bendruomenė.

41. Mokykla aprūpinama vaikų ugdymui(si) būtinomis mokymosi priemonėmis,

įrengiamos vaikams pritaikytos mokymosi, buities, žaidimų ir poilsio erdvės.

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas

42. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai:

42.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio

stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti

sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

42.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir

mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

6

42.3. apibendrinti, susumuoti atskirų mokymosi laikotarpių (pusmečių) rezultatus ir

baigus pradinio ugdymo programą sertifikuoti;

42.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus

sprendimus.

43. Ugdymo(si) procese svarbus formuojamasis vertinimas, grįstas mokytojo ir

mokinio sąveika ir palaikantis mokymąsi. Mokytojas stebi mokinių mokymąsi, jų

bendradarbiavimą, įsitraukimą, pastangas, mokymosi būdus, sunkumus ir padeda suprasti mokiniui,

kas jau išmokta, ko dar reikia mokytis, kaip įveikti sunkumus, kokie mokymosi būdai veiksmingi.

Mokiniai, konsultuojami mokytojo, pagal kriterijus mokosi vertinti vienas kito ir savo darbą,

įsivertinti pasiekimus ir pažangą.

44. Ugdymo procese formuojamasis vertinimas derinamas su diagnostiniu ir

kaupiamuoju vertinimu. Vertinimo (pripažinimo) ir įsivertinimo metodai bei procedūros, vertinami

ir įsivertinami ugdymosi rezultatai, vertinimo informacijos panaudojimas atitinka ugdymo

programose keliamus ugdymosi tikslus ir numatytus rezultatus. Pripažįstamos mokinio dalyvaujant

neformaliojo švietimo programose ir kitoje veikloje įgytos kompetencijos.

45. Vertinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiekimus ir pažangą,

remiamasi bendrosiose ugdymo programose apibrėžtais mokymosi pasiekimais arba konkrečiam

mokiniui pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais.

46. Kompetencijos, ypač nuostatų dėmuo, vertinamos ir įsivertinamos mokinių ir

mokytojo sąveikoje, dialoguose, diskusijose, renkant ir kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus

(mokinių darbai, įvertinimai, įsivertinimai, komentarai, refleksijos) vertinimo aplankuose (taip pat ir

e. aplankuose). Mokykloje veikia individualios pažangos stebėsenos sistema.

47. Kognityvinių gebėjimų vertinimas (diagnostinio vertinimo užduotys, kontroliniai

ir kiti vertinimo darbai, tarptautiniai ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai ir patikrinimai)

vykdomas, taikant mokiniams iš anksto žinomus, su jais aptartus kriterijus, ir apima tris dėmenis:

47.1. žinias ir supratimą (faktai, informacija, sąvokos, dėsningumas, teiginiai,

simboliai, vienetai, pavyzdžiai, reikalingos priemonės), kurie būtini, kad mokiniai sėkmingai

įsitrauktų į pažintines veiklas. Vertinant faktines žinias, tikrinama, kaip mokiniai įsimena, atpažįsta,

apibrėžia, aprašo, nusako, iliustruoja pavyzdžiais, pasirenka priemones;

47.2. žinių taikymo gebėjimus, kurie apima įvairių situacijų supratimą ir žinių

panaudojimą problemoms tose situacijose spręsti. Vertinami mokinių gebėjimai palyginti,

priešpriešinti, klasifikuoti, modeliuoti, susieti, interpretuoti, rasti sprendimus, paaiškinti, parodant

supratimą;

47.3. aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, būtinus, sprendžiant problemas, kuriant

paaiškinimus, darant išvadas, priimant sprendimus, perkeliant įgytas žinias į naujas situacijas.

Vertinami gebėjimai analizuoti, apibendrinti, interpretuoti, integruoti žinias, numatyti, prognozuoti,

sudaryti, sukurti, formuluoti išvadas, apibendrinti informaciją ir pritaikyti naujoms situacijoms,

kritiškai vertinti, argumentuoti, reflektuoti.

48. Kriterijus vertinimui ugdymo(si) procese nustato mokytojai. Diagnostinių testų,

tarptautinių ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų ir patikrinimų vertinimo kriterijai apibrėžiami

iš anksto, kad mokiniai su mokytojais juos galėtų aptarti ir išsiaiškinti.

49. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija, gaunama ugdymo procese,

panaudojama, nustatant mokinių mokymosi poreikius, pritaikant ugdymo turinį individualiai

mokiniui, mokinių grupei ar klasei, aptariant mokymosi pasiekimus ir pažangą su mokiniais ir jų

tėvais (globėjais, rūpintojais).

50. Duomenys apie mokinių pasiekimus, gauti, atliekant tarptautinius ir nacionalinius

mokinių pasiekimų tyrimus, diagnostinius testus, panaudojami, informuojant tėvus (globėjus,

rūpintojus) ir visuomenę apie mokyklos pradinio ugdymo kokybę ir rezultatus, rengiant formaliojo

ir neformaliojo švietimo programas, kuriant mokymo(si) medžiagą, apsirūpinant priemonėmis,

tobulinant mokytojų kvalifikaciją.

Informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo)

mokiniams ir tėvams pateikiama raštu trumpais komentarais, sutartiniais ženklais, lygiai

nenurodomi. Mokytojas vertinimo informaciją kaupia individualiuose mokinio aplankuose, savo

užrašuose.

7

51. Pradinio ugdymo programoje pirmoje klasėje mokantis mokytojas susipažįsta su

priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus ir

individualią pažangą ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.

52. Pradinio ugdymo procese prioritetas teikiamas mokymąsi palaikančiam vertinimui.

Vertinami mokinio individualūs pasiekimai ir pažanga, nelyginama su kitų mokinių pasiekimais.

Pastangos vertinamos ir fiksuojamos elektroniniame dienyne raidėmis:

P (puikiai) - pasiekimai visiškai atitinka išsilavinimo standartus. Vertina ir kuria:

improvizuoja, argumentuoja savo nuomonę, savarankiškai randa informaciją, ją tvarko, supranta,

analizuoja ir taiko gebėjimus nestandartinėse situacijose. Užduotis atlieka nepriekaištingai arba

dažniausiai be klaidų.

Lg (labai gerai)- pasiekimai ne visiškai atitinka išsilavinimo standartus. Supranta

esmę, perduoda informaciją, pateikia pavyzdžių, išplečia, taiko žinias naujose, įprastose situacijose:

priskiria, palygina, nustato ryšius, klasifikuoja, apibūdina. Paprastai atlieka pateiktas užduotis laiku;

taiko gebėjimus standartinėse situacijose. Atlikdamas užduotis mažai klysta.

G (gerai) - dalis pasiekimų atitinka išsilavinimo standartus. Iš dalies supranta esmę,

perduoda informaciją, kartais pateikia pavyzdžių, kartais taiko žinias naujose situacijose, ne visiškai

atlieka pateiktas užduotis, ne visada atidžiai klausosi, dalyvauja klasės aptarimuose, dirba grupėje.

Atlikdamas užduotis dažnai klysta.

Pt (patenkinamai)- pasiekimai minimaliai atitinka išsilavinimo standartus. Nors

žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija, randa, atkreipia dėmesį. Geba atlikti iki galo

daugelį užduočių, tačiau ne visada tinkamai. Sudėtingesnes užduotis atlieka padedant mokytojui.

Atlikdamas užduotis dažnai klysta, daugoka klaidų.

N (nepatenkinamai) - artėja prie išsilavinimo standartų, tačiau jų nepasiekia. Žinios

labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina, atpažįsta, pamini. Reikia nuolat priminti apie atliekamą

užduotį, beveik nėra motyvacijos. Dažnai neatlieka užduoties arba jos atliekamos nerūpestingai,

paprasčiausias užduotis atlieka padedant mokytojui, retai atidžiai klausosi, dalyvauja klasės

aptarimuose, dirba grupėje. Atlikdamas užduotis daro daug klaidų.

Klaidų skaičius ir pastangų įvertinimas kontroliniuose pa(si)tikrinamuosiuose darbuose:

Lietuvių kalba

Diktantas

Simbolis Klaidų skaičius

1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl.

P 1-2

atsitiktinės

klaidos

1-2

atsitiktinės

klaidos

1-2

atsitiktinės

klaidos

1-2

atsitiktinės

klaidos

Lg 1-2

sisteminės

klaidos

1-2

sisteminės

klaidos

1-2

sisteminės

klaidos

1-2

sisteminės

klaidos

G 3-4 3-4 3-4 3-4

Pt 5 ir

daugiau

5-7 5-7 5-7

N

8 ir daugiau

8 ir daugiau

8 ir daugiau

8

Lietuvių kalba

Testas

Simbolis Taškų skaičius

1 kl. 2,3,4 kl.

P 100-95 % 100-95 %

Lg 94-85 % 94-85 %

G 84-65 % 84-65 %

Pt 64-0 % 64-35 %

N - 34-0%

Diktante ta pati rašybos ar skyrybos klaida, atsikartojanti net ir kelis kartus, nors ir skirtinguose

žodžiuose, laikoma viena klaida (pvz., rašydamas netaiko galininko linksnio taisyklės).

RAŠYBA IR SAKINIO SKYRYBA

Sisteminė klaida - tos pačios rūšies klaida, pasikartojanti daugiau negu vieną kartą

(akustinei disgrafijai būdingos klaidos: priebalsiai, dvibalsiai, sakinio riba).

Atsitiktinė klaida - viena tos pačios rūšies klaida.

Aukštesnysis Lygis (gali būti tik viena atsitiktinė klaida)

Fonetinė rašyba Padaro vieną atsitiktinę klaidą iš tikrinamų atvejų

Morfologinė rašyba Padaro vieną atsitiktinę klaidą iš tikrinamų atvejų.

Sakinio skyryba Sakinius pradeda rašyti didžiąja raide, taisyklingai užrašo visus sakinio skyrybos ženklus.

Pagrindinis lygis

Fonetinė rašyba Padaro vieną sisteminę klaidą ir vieną dvi atsitiktines klaidas arba dvi tris atsitiktines klaidas iš tikrinamų atvejų.

Morfologinė rašyba Padaro vieną sisteminę klaidą ir vieną dvi atsitiktines klaidas arba dvi tris atsitiktines klaidas iš tikrinamų atvejų.

Sakinio skyryba Užrašydamas sakinius neparašo ? arba ! Atsitiktinai suklysta, pradėdamas rašyti sakinį ne didžiąja raide, arba neparašo taško sakinio gale.

Patenkinamas lygis

Fonetinė rašyba Padaro dvi sistemines ir vieną dvi atsitiktines klaidas arba keturias penkias atsitiktines klaidas iš tikrinamų atvejų.

Morfologinė rašyba Padaro dvi sistemines ir vieną dvi atsitiktines klaidas arba keturias penkias atsitiktines klaidas iš tikrinamų atvejų.

Sakinio skyryba Užrašydamas sakinius neparašo ? ir! Klysta, pradėdamas sakinį rašyti ne didžiąja raide ir (ar) neparašydamas taško sakinio gale.

Nepasiektas patenkinamas lygis

Fonetinė rašyba Padaro daugiau kaip dvi sistemines ir vieną dvi atsitiktines klaidas arba daugiau kaip penkias atsitiktines klaidas iš tikrinamų atvejų.

Morfologinė rašyba Padaro daugiau kaip dvi sistemines ir vieną dvi atsitiktines klaidas arba daugiau kaip penkias atsitiktines klaidas iš tikrinamų atvejų. Sakinio skyryba Užrašydamas sakinius neparašo ? ir! Klysta, pradėdamas sakinį rašyti ne didžiąja raide ir (ar) neparašydamas taško sakinio gale.

9

KŪRYBINIŲ DARBŲ VERTINIMAS

Lietuvių kalba

Rašytinio teksto kūrimas

Simboliai 1-2 kl. 3-4 kl.

P Sukuria rišlų kelių sakinių

tekstą.

Rašo taisyklingai,

tvarkingai, be klaidų

žodžius, kurių rašyba

nesiskiria nuo tarimo.

Gali būti 1–2 atsitiktinės

klaidos iš programoje

nurodytų atvejų.

Kuria rišlų, nuoseklų ir vientisą tekstą,

atitinkantį pateiktos užduoties reikalavimus

(gali būti 1–2 atsitiktinės klaidos iš

programoje nurodytų atvejų ).

Noriai atlieka kūrybines užduotis. Rašo

įvairių rūšių rašinius (pasakojimas, pasaka,

laiškas, skelbimas....). Tekstas aiškiai atitinka

temą. Žino pasakojimo ir atpasakojimo

sandarą, nuosekliai, vaizdingai išdėsto savo

mintis. Geba sudominti skaitytoją.

Laikosi išmoktų rašybos ir skyrybos

taisyklių. Savarankiškai parašo teksto

atpasakojimą.

Rašo įskaitomai, tvarkingai, estetiškai, nuolat

tobulina savo rašyseną.

Lg Savarankiškai pagal

planą, paveikslėlių seriją,

klausimus parašo kelių

sakinių rišlų tekstą.

Daro nedaug rašybos

(tekste gali būti 3–4

rašybos ir skyrybos klaidos

iš programoje nurodytų

atvejų ) klaidų, geba jas

ištaisyti.

Ta pati rašybos ar skyrybos

klaida, atsikartojanti net ir

kelis kartus, nors ir

skirtinguose žodžiuose,

laikoma viena klaida.

Kuria rišlų tekstą pagal pateiktą temą ir

užduotį. Gali būti nuoseklumo ir vientisumo

trūkumų.

Tekste gali būti 3–4 rašybos ir skyrybos

klaidos iš programoje nurodytų atvejų. Ta pati

rašybos ar skyrybos klaida, atsikartojanti net

ir kelis kartus, nors ir skirtinguose žodžiuose,

laikoma viena klaida (pvz., rašydamas netaiko

galininko linksnio taisyklės).

Žino rašinio sandarą (įvykio pradžia, raida,

pabaiga). Tekstas atitinka temą. Pagal pavyzdį

aprašo patirtus įvykius, parašo pasakojimą,

nesudėtingo teksto atpasakojimą. Mintys

plėtojamos gana sklandžiai. Tekstas rišlus.

Daro nedaug rašybos ir skyrybos klaidų, geba

jas ištaisyti.

Rašo įskaitomai, tvarkingai, nuolat tobulina

savo rašyseną.

G Mokytojui padedant, pagal

planą, paveikslėlių seriją,

klausimus, parašo kelių

sakinių rišlų tekstą

(tekste gali būti 3–4

rašybos ir skyrybos klaidos

iš programoje nurodytų

atvejų).

Daro rašybos klaidų,

padedant mokytojui geba

jas ištaisyti.

Ta pati rašybos ar

skyrybos klaida,

atsikartojanti net ir kelis

kartus, nors ir skirtinguose

Kuria rišlų tekstą pagal pateiktą temą ir

užduotį. Gali būti nuoseklumo ir vientisumo

trūkumų. Tekste gali būti 3–4 rašybos ir

skyrybos klaidos iš programoje nurodytų

atvejų. Ta pati rašybos ar skyrybos klaida,

atsikartojanti net ir kelis kartus, nors ir

skirtinguose žodžiuose, laikoma viena klaida

(pvz., rašydamas netaiko galininko linksnio

taisyklės).

Pagal pavyzdį aprašo patirtus įvykius, parašo

pasakojimą, nesudėtingo teksto atpasakojimą.

Yra bent dvi pasakojimo struktūrinės dalys.

Yra stiliaus, žodyno trūkumų.

Rašo įskaitomai, tvarkingai, nuolat tobulina

savo rašyseną.

10

Rašant kūrybinius darbus, pirmiausia kuriama juodraštyje, darbas koreguojamas, tobulinamas,

perrašomas į švarraštį.

Ketvirtoje klasėje rašybos ir skyrybos klaidos skaičiuojamos pagal 100 pirmųjų žodžių.

Mokomieji kaupiamieji darbai (skaitymo, diktantai, atpasakojimai, kūrybiniai darbai) –

kaupiamasis vertinimas.

TEKSTO SUVOKIMO VERTINIMAS

Teksto suvokimo aspektai Trumpas mokinio veiklos aprašymas

Teksto esmė Nusako, apie ką buvo skaitytas tekstas. Pateikia pavadinimą,

atitinkantį teksto temą.

Teksto detalės

Išskiria tekste paminėtus veiksmus, faktus, įvykius, detales,

juos susieja; randa ir paaiškina priežasties ir padarinio ryšius

(tarp įvykių, faktų, veiksmų), kai priežastis ir padarinys aiškiai

pateikti tekste.

Nuomonės ar

požiūriai

Išsako savo mintis apie perskaitytą tekstą. Daro nesudėtingas

išvadas, remdamasis tekste pateikta informacija.

Veikėjai ar objektai Išskiria ir apibūdina tekste paminėtus veikėjus ar objektus,

įvertiną jų veiksmus, kurie aiškiai pateikti tekste.

Kalbinė raiška Randa ir (ar) paaiškina tekste pateiktus kalbinės raiškos

elementus (vaizdingus žodžius, posakius, palyginimus),

kuriuos galima suvokti iš teksto konteksto.

žodžiuose, laikoma viena

klaida.

Pt Mokytojui padedant

parašo 2-3 sakinių tekstą.

Neskiria sakinio ribų.

Daro daug rašybos klaidų.

Kuria įskaitomą ir suprantamą tekstą ar jo

fragmentą bent iš dalies atsižvelgdami į

pateiktą temą.

Tekste gali būti 5–7 rašybos ir skyrybos

klaidos iš programoje nurodytų atvejų. Ta pati

rašybos ar skyrybos klaida, pasikartojanti net

ir kelis kartus, nors ir skirtinguose žodžiuose,

laikoma viena klaida (pvz., rašydamas netaiko

galininko linksnio taisyklės).

Pasako kokie gero rašinio požymiai.

Mokytojui padedant, pagal pavyzdį aprašo

patirtus įvykius, trumpai aprašo gyvūną,

augalą, daiktą. Parašo trumpą atpasakojimą.

Nuklysta nuo nurodytos temos.

Nėra struktūrinių dalių arba jos neaiškios.

Mažai vaizdingų žodžių.

Rašo įskaitomai.

11

SKAITYMAS

Simbolis Taškų skaičius

1 kl. 2,3,4 kl.

P 100-95 % 100-95 %

Lg 94-85 % 94-85 %

G 84-65 % 84-65 %

Pt 64-0 % 64-35 %

N - 34-0%

Užduotys pratybų sąsiuviniuose ir namų darbai diferencijuojami.

Kas tikrinama ir mokytojų ištaisoma I- IV kl.:

1 kl.

taisomas netaisyklingas raidžių rašymas;

pasitikrinamuosiuose rašto darbuose ištaisomos visos klaidos;

pasirinkus pratybų sąsiuvinius, galima pasirinkti 1 užduotį iš 3 pateiktų taisyti. Iš pateiktų

5-6 užduočių taisyti 2 užduotis;

temai , skirtuose pratybų sąsiuvinio puslapiuose tikrinama bent 1 mokytojo pasirinkta

užduotis;

sąsiuvinyje tikrinamos užduotys, leidžiančios įvertinti mokinių išmokimą ir suvokimą;

tikrinamos savarankiškai atliktos užduotys.

3-4 kl.

pratybų sąsiuviniuose tikrinamos mokytojo pasirinktos užduotys.

sąsiuviniuose tikrinamas vienas savarankiškas darbas per savaitę;

tikrinami 1-2 kūrybiniai darbai per mėnesį, vertinama minčių raiška, rašybos ir skyrybos

klaidos.

namų darbai tikrinami klasės mokytojo pasirinktais būdais (apklausa žodžiu, atsakymai

raštu, pasitikrinimas porose, pasikeitus darbais ir t.t.);

1-2-3-4 kl. tikrinami ir įvertinami visi testai, diktantai.

Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Pasiekimai per pusmetį vertinami

tokiu dažnumu:

jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, tai pastangos vertinamos ne mažiau kaip 5

kartus per pusmetį;

MATEMATIKA

Simbolis Taškų skaičius

1 kl. 2,3,4 kl.

P 100-95 % 100-95 %

Lg 94-85 % 94-85 %

G 84-65 % 84-65 %

Pt 64-0 % 64-35 %

N - 34-0%

12

jei dalykui mokyti skirta 2 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7 kartus per

pusmetį;

jei dalykui mokyti skirta 4-5 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 8 kartus per

pusmetį.

ANGLŲ KALBA

2 klasė 3 klasė 4 klasė

Diktantas Mokslo metų pradžioje – 4

žodžiai, po Naujųjų Metų –

10 žodžių.

Skaičiuojamas gerai

parašytų žodžių procentas.

Pvz. 8 žodžiai – 2 klaidos.

60 : 8 - 7,5 ( G )

Rašome kiekvieną savaitę

paskirtą dieną ir kaskart

vertinama.

Mokslo metų pradžioje –

10 žodžių, po Naujųjų

Metų – 15 žodžių.

Skaičiuojamas gerai

parašytų žodžių procentas.

Pvz. 8 žodžiai – 2 klaidos.

60 : 8 - 7,5 ( G )

Rašome kas antrą savaitę

paskirtą dieną. Vertinama

kiekvienas žodžių

diktantas.

Mokslo metų pradžioje –

15 žodžių, po Naujųjų

Metų – 20 žodžių.

Skaičiuojamas gerai

parašytų žodžių procentas.

Pvz. 8 žodžiai – 2 klaidos.

60 : 8 - 7,5 ( G )

Rašome kas antrą savaitę

paskirtą dieną.

Vertiname kaupiamuoju

pažymiu.

(iš 2 diktantų bendras

vidurkis)

Skaitymas Skaitymas pradedamas

vertinti po Naujųjų Metų.

1 žodžio tarimo klaida –

pusė balo.

Vertinama kiekvieną kartą.

Pvz. 2 tarimo klaidos – 1

balas.

10 -1 bus 9 (Lg)

Skaitymas vertinamas

kiekvieną kartą.

1 žodžio tarimo klaida –

pusė balo.

Pvz. 2 tarimo klaidos – 1

balas.

10 -1 bus 9 (Lg)

Skaitymas nevertinamas.

Per lengva užduotis

ketvirtokams.

Pasakojimas Pasakojimas, kalbėjimas

vertinamas kaupiamuoju

pažymiu.

( iš 2 pasakojimų bendras

vidurkis).

Vertinamas žodžių tarimas ir

sakinio sklandumas.

Žodžio tarimo klaida – 0,5

balo.

Sakinio struktūros klaida – 1

balas.

Pvz. 9 sakiniai – 2 klaidos.

70 : 9 - 7,7 (G)

Pasakojimas 2 kartus per

mėnesį ir visada

vertinama.

Vertinamas žodžių tarimas

ir sakinio sklandumas.

Žodžio tarimo klaida – 0,5

balo.

Sakinio struktūros klaida

– 1 balas.

Pvz. 9 sakiniai – 2

klaidos.

70 : 9 - 7,7 (G)

Pasakojimas 2 kartus per

mėnesį ir visada

vertinama.

Vertinamas žodžių tarimas

ir sakinio sklandumas.

Žodžio tarimo klaida – 0,5

balo.

Sakinio struktūros klaida –

1 balas.

Pvz. 9 sakiniai – 2 klaidos.

70 : 9 - 7,7 (G)

Eilėraščiai Deklamavimas vertinamas

kiekvieną kartą.

Vertinamas žodžių tarimas,

raiškumas, sklandumas,

intonacija.

1 žodžio tarimo klaida – 0,5

balo.

Sumaišo, pamiršta žodžius

Deklamavimas vertinamas

kiekvieną kartą.

Vertinamas žodžių

tarimas, raiškumas,

sklandumas, intonacija.

1 žodžio tarimo klaida –

0,5 balo.

Sumaišo, pamiršta žodžius

Deklamavimas vertinamas

kiekvieną kartą.

Vertinamas žodžių

tarimas, raiškumas,

sklandumas, intonacija.

1 žodžio tarimo klaida –

0,5 balo.

Sumaišo, pamiršta žodžius

13

( 1 kartą) – 1 balas.

Pvz. 2 klaidos – 8 (G)

Padeklamuoja pusę

eilėraščio – 5 (Pt)

(1 kartą) – 1 balas.

Pvz. 2 klaidos – 8 (G)

Padeklamuoja pusę

eilėraščio – 5 (Pt)

( 1 kartą)– 1 balas.

Pvz. 2 klaidos – 8 (G)

Padeklamuoja pusę

eilėraščio – 5 (Pt)

Gramatiniai

testai

Gramatinių testų dar nėra. Testus rašome, įsisavinus

skyriaus gramatinę

medžiagą.

1 sakinys – 1 balas.

Pvz. 9 sakiniai – 2

klaidos.

70 : 9 - 7,7 (G)

Vertinama visi gramatiniai

testai.

Testus rašome, įsisavinus

skyriaus gramatinę

medžiagą.

1 sakinys – 1 balas.

Pvz. 9 sakiniai – 2 klaidos.

70 : 9 - 7,7 (G)

Vertinama visi gramatiniai

testai.

Baigiamasis

pusmečio

darbas

I semestre vertinamas tik

žodynas.

II semestre viena gramatinė

užduotis - daiktavardžių

dgs.

Vertinama 2 pažymiais:

1. Leksika. ( žodynas,

teksto suvokimas).

2. Gramatika.

Vertinama 2 pažymiais:

1. Leksika. ( žodynas,

teksto suvokimas).

2. Gramatika.

Pratybų ir

testų

sąsiuvinių

vertinimas

Pratybų ir testų sąsiuviniai

renkami 3 kartus per metus,

pabaigus vadovėlio dalį ir

vertinama kaupiamuoju

pažymiu.

(mokslo metų pabaigoje iš 3

pažymių vedamas bendras

vidurkis)

Pratybų ir testų sąsiuviniai

renkami 3 kartus per

metus, pabaigus vadovėlio

dalį ir vertinama

kaupiamuoju pažymiu.

(mokslo metų pabaigoje iš

3 pažymių vedamas

bendras vidurkis)

Pratybų ir testų sąsiuviniai

renkami 3 kartus per

metus, pabaigus vadovėlio

dalį ir vertinama

kaupiamuoju pažymiu.

(mokslo metų pabaigoje iš

3 pažymių vedamas

bendras vidurkis)

Kūrybiniai

darbai

Vertinama kaupiamuoju

pažymiu.

( už 2 darbus 1 pažymys).

Vertinamos žodžių rašybos,

sakinio konstrukcijos

klaidos, iliustracija.

Vertinama kaupiamuoju

pažymiu.

( pusmečio gale iš visų

kūrybinių darbų yra

vedamas bendras vidurkis)

Vertinamos žodžių

rašybos, sakinio

konstrukcijos klaidos,

iliustracija.

Vertinama kaupiamuoju

pažymiu.

( mokslo metų gale iš visų

kūrybinių darbų yra

vedamas bendras vidurkis)

Vertinamos žodžių

rašybos, sakinio

konstrukcijos klaidos,

iliustracija.

Savarankiškai

atliktos

rašymo

užduotys

klasėje

Savarankiškai klasėje atliktų

užduočių dar nevertiname.

Vertinama taip, kaip ir

gramatinės užduotys.

1 sakinys – 1 balas.

Pvz. 9 sakiniai – 2

klaidos.

70 : 9 - 7,7 (G)

Vertinama taip, kaip ir

gramatinės užduotys.

1 sakinys – 1 balas.

Pvz. 9 sakiniai – 2 klaidos.

70 : 9 - 7,7 (G)

Kaupiamuosius pažymius anglų k. mokytoja rašo į savo tam tikslui skirtą dienyną. Į elektroninį

dienyną įrašomi galutiniai vertinimai.

53. Mokykloje yra sutartos bendros vertinimo fiksavimo formos:

Mokinių darbai ir

sąsiuviniai

Mokinių darbų įvertinimai fiksuojami trumpu komentaru, įrašant jį tiesiai šalia

atlikto darbo. Komentaras būna:

14

• pozityvus, pripažįstantis atlikto darbo vertę;

• palaikantis vaiko pastangas gerai padaryti užduotį;

• jame turi atsispindėti visi nurodytieji vertinimo

kriterijai;

• nurodomos taisytinos vietos;

• pasiūlyta, kaip galima būtų pagerinti darbą.

Tikrinant pateikiami mokytojo komentarai ir vertinimas raidėmis: (P (puikiai),

Lg (labai gerai), G (gerai, Pt (patenkinamai), N (nepatenkinamai).

Elektroninis

dienynas

Kūno k., šokio, muzikos, dailės, technologijų dalykai vertinami pabaigus temą

arba ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.

Ugdymosi pastangoms vertinti taikoma nepažyminė vertinimo sistema,

pagrįsta ideografinio vertinimo nuostatomis. Moksleivio daromos pastangos

vertinamos: P (puikiai), Lg (labai gerai), G (gerai), Pt (patenkinamai), N

(nepatenkinamai)..

I klasėje vertinama: P, Lg, G, Pt.

II –IV klasėje vertinama: P, Lg, G, Pt, N.

I –IV klasių mokinių pusmečių pasiekimai vertinimi lygmenimis (pagal

Bendrąsias programas: aukštesnysis , pagrindinis , patenkinamas,

nepatenkinamas.

Aukštesnįjį lygį atitinka vertinimas P. Pagrindinį lygį atitinka vertinimas: Lg,

G. Patenkinamą lygį atitinka vertinimas Pt. Nepatenkinamą lygį atitinka

įvertinimas N.

Dorinis ugdymas (tikyba, etika ) vertinama: p.p, n.p (padaryta pažanga,

nepadaryta pažanga).

Mokinių pastangos vertinamos ir sėkmės simboliais: stropus, neparuošė namų

darbų, pamiršo ką nors atsinešti, nedrausmingas, pavėlavo į pamoką,

tvarkingas, netvarkingas, kūrybiškas, padėjo kitiems.

Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per pusmetį

padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių

pasiekimų lygių požymius ir įrašomi į e.dienyną, patvirtintą Kauno miesto

savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų

valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo įsakymu.

E.dienyno mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose

skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis

(patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).

Mokinių savęs

įsivertinimas

Mokiniai klasių valandėlių metu aptaria savęs vertinimo aspektus, mokinių

elgesio taisyklių laikymąsi.

Tėvų konsultacijos Pravedamos 2 kartus per mokslo metus kiekvieno mokinio tėvams

individualios konsultacijos, aptariant mokinių pasiekimus, pastangas,

savijautą, pažangą. Konsultacijų data įrašoma elektroniniame dienyne.

Individualūs

mokinio aplankai

Kaupiami pusmečių kontroliniai pa(si)tikrinamieji darbai.

Mokyklos

aplankai

Kaupiamos anglų, lietuvių k., matematikos kontrolinių darbų užduotys ir

tvarkaraščiai, baigiamųjų mokyklos pažymėjimų kopijos su vertinimo

simboliais.

Individualūs

ugdymo planai

Juose užrašomi individualūs mokinio mokymosi siekiai ir pažanga pagal PPT

ir mokyklos VGK išvadas.

Mokytojo

individualūs

užrašai

Mokytojo asmeniniai užrašai, kurie naudojami tėvų ir mokyklos vadovų

informavimui. Saugomi, kol vaikas baigs mokyklą.

54. Mokiniui, baigiant pradinio ugdymo programą, klasės mokytojas parengia

mokinio Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašą (aprašo

15

forma suderinta pradinių klasių mokytojų metodinės grupės 2015-06-22 d. posėdyje (protokolo

Nr.12.), jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

Aprašas padeda užtikrinti kiekvieno mokinio sėkmingą perėjimą prie mokymosi pagal pagrindinio

ugdymo programą. Mokiniui, baigusiam pradinio baigimo programą išduodama: valstybinis

pradinio išsilavinimo (kodas 101001001) ir mokyklos originalus pažymėjimas, padėka.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

55. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina mokyklos viduje nuolatinį grįžtamąjį ryšį

teikianti vertinimo sistema ir išorinės (valstybės ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos, dalyvių susirinkimo (savininko)) ugdymo kokybės užtikrinimo priemonės.

56. Siekiant pradinio ugdymo kokybės:

56.1. pradinio ugdymo programoje aiškiai apibrėžiami mokinių ugdymo(si) tikslai ir

mokymosi pasiekimai.

55.2. Nacionaliniuose teisės aktuose nustatomos pradinio ugdymo programų

įgyvendinimo gairės, suderintos su pradinio ugdymo programų reikalavimais ir visais

suinteresuotais asmenimis.

55.3. Pasiekiama dermė tarp keliamų ugdymo tikslų ir jiems įgyvendinti skiriamų

lėšų, garantuojant materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius kiekvieno mokinio kokybiškam

ugdymui.

55.4. Veiksmingai derinami mokyklos veiklos vidaus ir išorės vertinimo būdai,

konstruktyvaus grįžtamojo ryšio mechanizmai ir procedūros, skiriami ištekliai, skatinantys mokyklą

ir mokytojus tobulėti, prisiimti atsakomybę už mokinių ugdymo(si) rezultatus, būti savo veiklą

apmąstančia, besimokančia organizacija.

55.5. Mokinių pasiekimų tyrimų ir vertinimo duomenimis vadovaujamasi kaip

įrodymais ugdymo(si) kokybei gerinti, mokyklos vadovų, mokytojų ir kitų ugdymo procese

dalyvaujančių asmenų atsakomybei įtvirtinti, visuomenei informuoti.

56. Remiantis tarptautinių ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų, diagnostinių

testų, mokinių ugdymo(si) rezultatų patikrinimų ir kitų duomenų analize, sprendžiama apie pradinio

ugdymo kokybę valstybės, savivaldybės, mokyklos ir (ar) klasės lygmeniu ir nustatoma, kuriose

srityse (pradinio ugdymo turinio, proceso, vertinimo, mokymo(si) aplinkos) ir kokiu lygmeniu

reikalinga kryptinga švietimo pagalba ir finansinė parama ugdymui tobulinti.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57. Mokyklos pradinio ugdymo programos aprašas parengtas vadovaujantis LR ŠMM

įsakymais:

57.1. DĖL PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ APRAŠO

PATVIRTINIMO, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309;

57.2. DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2015 M. GRUODŽIO 21 D.

ĮSAKYMO NR. V-1309 „DĖL PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO, 2016 m. balandžio 14 d. Nr. V-325;

57.3. DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2016 M. BALANDŽIO 14 D.

ĮSAKYMO NR. V-325 „DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2015 M. GRUODŽIO 21 D.

ĮSAKYMO NR. V-1309 „DĖL PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PAKEITIMO, 2016 m. birželio 29 d.

Nr. V-608;

57.4. DĖL švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1309

„DĖL PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ APRAŠO

PATVIRTINIMO“ pakeitimo, 2016 m. birželio 29 d. Nr. V-610.

58. Mokinių pastangų vertinimo sistema esant reikalui gali būti tobulinama.

16

Parengė direktoriaus 2016-06- 14 d. įsakymu Nr. V- 49 sudaryta darbo grupė, suderinta pradinių

klasių mokytojų metodinėje grupėje 2016-06-17 d., protokolo Nr.18, Mokyklos taryboje 2016-06-

28, protokolo Nr. 4.

Jolanta Venčkauskienė, direktorės pavaduotoja ugdymui, dailės MM;

Rima Matulionienė, pradinių klasių MM;

Rasa Petružienė, anglų kabos MM.