Baltijos šaliųapž valga

Makroekonomikos apž valga, 2008 m. sausio mėn.

Per neramius vandenis

TurinysSantrauka 3

Bendrosios prielaidos 5

• Pasaulio ekonominės rinkos vis dar neramios

• Lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas

Lietuva 9

• Lietuvos ekonomika rodo pirmus sulėtėjimo požymius

• Padidėjusi ir vis auganti infliacija silpnina gyventojų vartojimą ir optimistines nuotaikas

• Tikimasi prekybos ir paslaugų deficito sumažėjimo

Latvija 17

• Eksporto augimas išlieka stiprus, skatindamas BVP augimą, nors vidinė paklausa lėtėja

• Kylanti infliacija menkina gyventojų optimizmą ir vartojimą

• Importo augimas lėtėja, mažindamas prekybos ir paslaugų deficitą

Estija 25

• Dėl silpnesnės vidaus paklausos BVP augimas lėtėja

• Vartotojų nuotaikas temdo baimės dėl padidėjusios infliacijos ir galimo nedarbo grėsmės

• Eksporto tempai tolydž iai auga, importo augimas lėtėja

Sutrumpinimai

CSBL - Latvijos centrinis statistikos biuras

ECB - Europos Centrinis Bankas

EKI - Estijos Ekonomikos tyrimų institutas

EP - Estijos Bankas (centrinis bankas)

ESA - Estijos statistikos departamentas

ES - Europos Sąjunga

FCMC - Finansų ir kapitalo rinkų komisija

FM - Finansų ministerija

GKI - gamintojų kainų indeksas

LaB - Latvijos Bankas (centrinis bankas)

LB - Lietuvos Bankas (centrinis bankas)

SD - Lietuvos statistikos departamentas

SVKI - suderintas vartotojų kainų indeksas

TEA - tarptautinė energijos agentūra

TUI - tiesioginės užsienio investicijos

VKI - vartotojų kainų indeksas

Andreas Meister nuotr.

3 Santrauka

SantraukaPastarieji ekonomikos pokyčiai Baltijos šalyse neatnešė didelių netikėtumų. Nors pasaulio finansų rinkos ir ekonomikos raida darys neigiamą įtaką visoms trims Baltijos valstybėms, trečiąjį ketvirtį šis poveikis, kaip ir tikėjomės, dar nebuvo pastebimas. Vis dėlto pasaulio ekonomikos pokyčiai ketvirtąjį ketvirtį paveiks šias šalis, o 2008 m. neigiama įtakadar labiau sustiprės. Nepalankios pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų tendencijos buvo svarbiausia priežastis pakeisti mūsų spalio mėnesio prognozes Baltijos šalims. Dėl išaugusio neapibrėžtumo negalime atmesti galimybės, kad pasaulio ekonomika paveiks Baltijos šalis dar labiau nei šiuo metu tikimės.

Visos trys valstybės yra tose ekonominio augimo ciklo kreivės vietose, kaip mes ir tikėjomės: Estijos ekonomika jau aiškiai pradėjo lėtėti, Latvijoje lūžis įvyko trečiąjį ketvirtį, o Lietuva tik ką pasiekėpakilimo viršūnę. Mes prognozuojame, kad Estijos ekonomika pasieks žemiausią verslo ciklo tašką pirmoje 2008 m. pusėje ir pradės lėtai atsigauti antrąją metų pusę. Latvijos ekonomika kritinį tašką turėtų pasiekti antrąjį 2008 m. pusmetį ir atsigauti 2009 metais. Lietuvos ekonomika į viršūnę pakilotrečiame 2007 m. ketvirtyje, o ž emiausias šio ekonomikos ciklo taškas bus 2009 metais. Nemanome, kad Lietuva galėtų pasiekti tokį ekonomikos nesubalansuotumą, koks susidarė Latvijoje ir Estijoje. Kadangi pinigų rinkos reikalavimai sugriežtėjo, kai šalis buvo ankstesnėje ekonominio ciklo stadijoje, nei Latvija ir Estija, prognozuojame, kad ekonomikos ciklas Lietuvoje bus tolydesnis nei kitose dviejose Baltijos valstybėse.

Svarbiausia pastarojo ekonomikos pakilimo ir dabartinio lėtėjimo priežastis yra vidaus paklausa, kurios augimas ypač paspartėjo įstojus į Europos Sąjungą 2004 m., ir ekspansinė pinigų politika. Ekonomikos plėtros lėtėjimą Baltijos šalyse taip pat lėmė mažesnis namų ūkių vartojimo ir investicijų augimas, dėl sulėtėjusio skolinimo ir augančių palūkanų normų. Vis didesnį susirūpinimą namų ūkiams kelia kylančios kainos ir prasidėjus atleidimams padidėjusi nedarbo grėsmė. Atleidimus paskatino sunkumai, su kuriais susiduria įmonės, vėstant ekonomikai. Krentančios kainos ir stipriai sumažėjęs aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje dar labiau prisideda prie pesimistinių vartotojų lūkesčių dėl ekonomikos pokyčių ateityje bei neigiamai veikia statybos bendroves ir nekilnojamojo turto vystytojus. Todėl tikimės, kad namų ūkiai dar labiau apribos savo išlaidų augimą 2008 metais. Estijos ekonomikos augimas atsigaus antroje šių metų pusėje, Latvijos ir Lietuvos –

2009 m. (tačiau Latvijos ekonomika pradės kilti anksčiau). Vis dėlto didesnis plėtros tempas 2009 m. nesieks pastaruosius porą metų buvusių 15% augimo rodiklių. Situacija dėl investicijų turėtų būti neaiški. Nors investicijos į gyvenamojo būsto statybą Estijoje jau krenta, turėtų pradėti kristiLatvijoje, o Lietuvoje, tikėtina, stipriai sulėtės, investicijos į techniką, mašinas ir įrengimus turėtų išlikti gana geros. Nemažos lėšos iš ES struktūrinių fondų (maždaug 3–4% BVP kiekvienais metais) skatins investicijas į infrastruktūrą; be to, į eksportą orientuotos įmonės, norėdamos padidinti efektyvumą bei išlaikyti konkurencingumą, taip pat bus priverstos investuoti.

Antrąjį 2007 m. pusmetį vidaus paklausos sulėtėjimas stipriai sumažino importo didėjimo tempą Estijoje ir Latvijoje bei sulėtino importo augimą Lietuvoje. Manome, kad šis procesas tęsis 2008 ir 2009 m. Tačiau eksportas visose trijose šalyse nelauktai parodė atsparumą pasaulio ekonomikos pokyčiams: eksporto apimtis augo sparčiau nei tikėtasi ir iki šiol nerodo lėtėjimo ženklų. Vis dėlto silpnesnė pasaulio paklausa turėtų neigiamai paveikti eksporto augimo tempą 2008 m. Tačiau importas turėtų mažėti greičiau, todėl mes tikimės, kad grynasis eksportas darys gana stiprią teigiamą įtaką Baltjos šalių BVP augimui. Mažėjantis prekybos ir paslaugų deficitas prisidės ir prie gerėjančio einamosios ir kapitalo sąskaitos balanso.

Spartus kainų augimas ketvirtąjį ketvirtį kėlė didelį susirūpinimą visose trijose šalyse. Išorinių veiksnių įtaka (naftos ir kitų žaliavų, maisto produktų kainų) buvo didesnė nei tikėtasi ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl mes pakėlėme savo prognozes 2008 ir 2009 metams. Administraciniai sprendimai taip pat darys didelę įtaką 2008 m. pradžioje, bet vėliau turėtų susilpnėti. Vidaus paklausos spaudimas greitai sumažės. Mes prognozuojame, kad vartojimo kainų infliacija atslūgs antrąją 2008 m. pusę. Pagal mūsų prognozes, Estijos infliacija bus žemesnė nei kitose dviejose šalyse, kadangi jos vartojimo augimas bus maž iausias, o konvergencijos jėgos Estijoje yra silpnesnės nei kaimyninėse valstybėse.

Tikimės, kad 2008 m. nedarbo lygis nežymiai padidės visose trijose šalyse. Be to, prognozuojame, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės, tačiau išliks gana stiprus (nominalusis augimas sieks 10–15%), nes atvira darbo rinka ir nepakankama darbo jėgos pasiūla išlaikys geras darbuotojų derybų pozicijas tol, kol darbo už mokestis nesusilygins su pagrindiniais Baltijos šalių ekonominiais partneriais.

Nors dabartinė nuomonė apie Baltijos valstybes ir nuotaikos šiose šalyse yra gana niūrios (ypač palyginti su optimizmu prieš dvejus – trejus metus), mes matome geras galimybes sėkmingai korekcijai Baltijos šalyse be skaudžių pasekmių ilgalaikiam

Santrauka 4

ekonomikos augimui. Vietinių įmonių lankstumas ir eksporto atsparumas nepalankiems pasaulio ekonomikos procesams yra svarbiausia priež astis ir toliau tikėtis gerų rezultatų iš vietinės pramonės ateityje. Kiti pagrindiniai veiksniai, kurie sudaro tvirtą pagrindą ilgalaikei ekonomikos plėtrai, yra ES fondų

parama, toliau vykstanti konvergencija su labiau išsivysčiusiomis ES narėmis, struktūriniai pokyčiai, stiprios finansų sistemos ir griežta fiskalinė politika. Mūsų nuomone, daugiausia šių veiksnių egzistuoja, teigiamai veikdami Baltijos šalis.

2002 2003 2004 2005 2006 2007P 2008P 2009P

Ekonomikos augimas, %

Lietuva 6,9 10,3 7,3 7,9 7,7 8,7* 7,5 6,5

Latvija 6,5 7,2 8,7 10,6 11,9 10,5 6,0 6,5

Estija 8,0 7,2 8,3 10,2 11,2 7,0 5,0 6,0

ES-27 1,2 1,3 2,5 1,8 3,0 2,9 2,4 2,4

BVP, mln EUR

Lietuva 15 052 16 452 18 126 20 673 23 721 27 999* 32 898 37 139

Latvija 9 911 9 978 11 176 13 012 16 180 20 293 24 092 27 710

Estija 7 757 8 693 9 582 11 210 13 234 15 150 16 600 18 200

ES-27 9 898 780 10 063 838 10 562 123 11 001 761 11 597 118 12 232 687 12 819 218 13 414 031

Suderinto VKI vidutinis augimas, %

Lietuva 0,3 -1,1 1,2 2,7 3,8 5,8* 8,0 4,8

Latvija 2,0 2,9 6,2 6,9 6,6 10,1* 12,5 6,5

Estija 3,6 1,4 3,0 4,1 4,5 6,7* 6,4 3,7

ES-27 2,1 2,3 2,3 2,3 2,3 2,3* 2,4 2,2

VKI vidutinis augimas, %

Lietuva 0,3 -1,1 1,2 2,7 3,7 5,7* 8,0 4,8

Latvija 1,9 2,9 6,2 6,7 6,5 10,1* 12,5 6,5

Estija 3,6 1,3 3,0 4,1 4,4 6,6* 6,5 3,8

Suderintas nedarbo lygis, %

Lietuva 13,5 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 4,6 4,7

Latvija 12,2 10,5 10,4 9,0 6,9 5,9 6,5 6,5

Estija 10,3 10,0 9,7 7,9 5,9 5,0 5,5 6,0

ES-27 8,8 9,0 9,0 8,7 7,9 7,1 6,8 6,6

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP

Lietuva -5,5 -5,7 -7,0 -7,3 -10,4 -12,7 -12,4 -11,7

Latvija -10,0 -12,7 -15,8 -15,2 -22,1 -21,5 -16,0 -12,5

Estija -6,9 -7,1 -7,9 -6,3 -11,6 -8,8 -6,0 -4,8

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP

Lietuva -4,7 -6,4 -6,4 -5,9 -9,6 -12,8 -12,2 -11,3

Latvija -6,4 -7,5 -11,8 -11,2 -21,1 -22,3 -15,5 -11,5'

Estija -8,2 -9,8 -10,2 -8,1 -13,4 -12,0 -8,0 -6,5

ES-27 0,2 0,4 -0,3 -0,7 -0,8 -0,9 -0,9

Lietuva -1,5 -1,3 -1,5 -0,5 -0,6 -0,5 -0,5 0,0

Latvija -2,3 -1,6 -1,0 -0,4 -0,3 0,7 1,0 1,2

Estija 0,4 2,0 2,3 2,3 3,8 2,0 -1,8 0,0

ES-27 -2,5 -3,1 -2,8 -2,4 -1,6 -1,1 -1,2 -1,1

Lietuvos, Latvijos ir Estijos rodiklius prognozavo Hansabankas; ES-27 - EK (rudens prognozė)

* Faktiniai 2007 m. duomenys

Valdž ios sektoriaus balansas (ESA95), % BVP

5 Bendrosios prielaidos

Bendrosios prielaidos1. Pasaulio ekonomika1

1.1 Ekonomikos augimas ir paklausa

Dabartinės nuotaikos pasaulio ekonomikoje pastebimai pablogėjo dėl problemų JAV antrinėje rizikingų būsto paskolų rinkoje ir likvidumo trūkumo pasaulio finansų rinkoje. Rizikingų būsto paskolų rinkos krizė paveiks išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomiką ir, kol neišaiškės nuostolių dydis, atsiradęs neapibrėžtumas toliau darys labai didelę įtaką finansų rinkoms, o per jas – ir investicijų bei ekonomikos augimui. Sparčiai kylančios energijos, žaliavų ir maisto produktų kainos neigiamai veikiavartotojų ir gamintojų nuotaikas. Todėl Vakaruose didėja ekonominio nuosmukio galimybė: 2008 m.JAV prognozuojamas stiprus ekonomikos augimo sulėtėjimas (BVP didės tik ~2%), kuris padarys poveikį ES ekonomikai (~1,9% BVP augimas euro zonoje, kiek didesnis ES-27). Tuo tarpu besivystančios šalys turėtų sėkmingai atlaikyti ekonomikos lėtėjimą išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kadangi auganti vidaus rinka padengs prognozuojamus nuostolius turtingesnėse šalyse.

Mūsų Baltijos šalių prognozės remiasi prielaida, kad ekonominės veiklos augimas lėtės ne tik JAV ir ES, bet ir kitose šalyse. Nors JAV ekonomika tiesiogiai Baltijos šalis veikia nedaug, netiesioginis poveikis jau pasireiškia vietos finansų sektoriuje, o netrukus jį turėtų pajusti ir visa ekonomika. 2008 m. prognozuojamas Europos ekonomikos augimo

1 Ši dalis buvo parašyta prieš 2008 m. sausio 28d. (joje nėra įvertinti pastarųjų dienų įvykiai, pvz., staigus JAV FED palūkanų normos sumažinimas iki 3,00%)

tempas turėtų sulėtėti iki potencialaus lygio, o 2009 m. – vėl atsigauti. Pagrindinių ekonominių Baltijos šalių partnerių – Vokietijos, Rusijos, Švedijos ir Suomijos (Estijai) – ekonominiai rodikliai turėtų būti gana neblogi, o augimas daugiausia priklausys nuo vidaus paklausos. Esant stipriam eurui, prekyba Europos ekonominėje zonoje gali išaugti, o eksportas į kitas šalis – sumažėti (ypač į šalis, kurių valiuta susieta su JAV doleriu).

1.2 Kainos

Infliacijos lūkesčiai pasaulyje auga. Nors pastaraisiais metais svarbiausia infliacijos varomąja jėga buvo energijos kainos, šiais metais pagrindiniu veiksniu tapo maisto produktų kainos, kurių sumažėjimo artimiausiu metu nesitikima. Prognozuojama, kad dėl šių dviejų pagrindinių prekių grupių vartotojų ir gamintojų kainos augs, ir, kaip rodo paskutiniai du-trys mėnesiai, labiau nei anksčiau tikėtasi.

2007 m. pradžioje buvę palankūs naftos kainos pokyčiai antroje metų pusėje sukėlė nemažai nerimo, kuris neišnyko ir per pirmąsias 2008 m. savaites. Naftos kainos prognozės nieko gero než ada: nuolatinis paklausos augimas (naftos vartojimas per metus išaugo ~1-1,5%, labiausiai besivystančiose rinkose2) ir beveik nedidėjanti pasiūla skatina kainų augimą. Ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas išsivysčiusiose šalyse gali padaryti poveikį paklausai, o tuo pačiu ir kainai, bet

2 TEA duomenimis, pasaulinė naftos paklausa trečiąjį 2007 m. ketvirtį padidėjo 1,2%; tuo tarpu paklausa JAV sumažėjo 0,7%, Europoje – 0,8%, NVS – 3,6%; Kinijoje naftos vartojimas per metus padidėjo 5,2%.

Pasaulio šalių ekonom ikos augimo prognozės, %

2005 2006 2007P 2008P

JAV 3,2 3,3 2,1 2,0

ES-27 1,8 3,0 2,9 2,4

Euro zona 1,5 2,7 2,6 1,9

Vokietija 0,9 2,8 2,6 2,0

Suomija 2,9 5,5 4,0 3,0

Švedija 2,9 4,5 3,2 2,9

D.Britanija 1,9 2,8 3,1 2,0

Danija 3,1 3,5 1,5 1,5

Rusija 6,4 6,7 7,2 6,6

Naftos kaina (Brent, už barelį)

0

20

40

60

80

100

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

EUR USDVidutinė metinė (EUR) Vidutinė metinė (USD)

Šaltinis: EcoWin, Hansabanko skaičiavimai

Bendrosios prielaidos 6

kadangi besivystančiose rinkose prognozuojama sparti ekonomikos plėtra, spaudimas tolesniam naftos kainos augimui išlieka stiprus. Vis dėlto kaina ir toliau svyruos smarkiai, kaip pastaruosius porą metų, ir labai tikėtina, kad rinkos kainos gali svyruoti+/-10% per 1-2 dienas. Mūsų nuomone, esant tokiam dideliam neapibrėžtumui, Baltijos šalių infliacijos prognozės turėtų remtis prielaida, kad pasaulio energijos kainos didės maž iausiai 5-10%.

Kitų pagrindinių žaliavų kainų pokyčiai skiriasi priklausomai nuo ž aliavos. Daugumos metalų indeksai rodo, kad nuo gegužės mėnesio kainos mažėja (pvz., The Economist indeksas; LMEX3), ir šiuo metu indeksų metiniai augimo tempai yra neigiami. Atskirų produktų kainos akivaizdžiai skiriasi, pvz., nikelio, cinko ir aliuminio kainos mažėja, vario kaina yra beveik tokia pat, kaip pernai,o alavo, plieno ir švino kainos kyla. Nors maisto produktų kainos sparčiai auga jau daugiau nei metus, ne maisto žemės ūkio produktų kainos buvo stabilesnės. Iš tikrųjų jos pradėjo didėti tik rugsėjo mėnesio pabaigoje, ir net dabar jos kyla panašiai, kaip euro kursas JAV dolerio atž vilgiu – apie 7–11%, priklausomai nuo prekės, o tai rodo, kad kainos eurais faktiškai yra stabilios arba netgi krenta. Vis dėlto jų augimo tendencija yra akivaizdi, bent jau pirmoje 2008 m. pusėje.

Padėtis maisto kainų srityje yra kitokia – kukurūzų ir kviečių kainos toliau sparčiai kyla, skatindamos kitų grūdų, mėsos ir gyvulininkystės produktų kainų didėjimą. Spartaus kainų augimo priežastys yra kelios: didėjanti maisto produktų paklausa besivystančiose šalyse, javų derliaus nuostoliai kai kuriuose regionuose, didėjantis biokuro vartojimas ir

3 LMEX – Londono metalų birža, metalų indeksas, USD.

konkurenciją žlugdančios administracinės taisyklės, iškreipiančios paklausą ir pasiūlą – ir tai tik keli pagrindiniai veiksniai, kurie buvo intensyviai aptarinėjami spaudoje. Maisto produktų kainų prognozė nėra labai daug žadanti, vis dėlto tikimasi, kad situacija šiek tiek pagerės. Nors maisto produktų vartojimo ir biokuro gamybos paklausaturėtų išaugti, prognozuojama, kad 2008 m. išaugintas geresnis derlius sumažins atotrūkį tarp pasiūlos ir paklausos. Tam tikro pagerėjimo tikimasi dėl žemės ūkio politikos apribojimų sumažinimo ES, tačiau gamybos kvotas panaikinti planuojama tik 2015 metais.

1.3 Palūkanų normos ir valiutų kursai

Krizė Amerikos antrinėje rizikingų būsto paskolųrinkoje toliau riboja pasaulio finansų rinkas, kadangi vis dar neaišku, kokio dydž io nuostoliai yra apskaityti bankų ir finansų įstaigų balansuose. Pasitikėjimas yra labai sumažėjęs, kadangi pagrindinės finansų grupės (pvz., Citigroup, Merrill Lynch ir UBS) paskelbė apie dešimčių milijardų dolerių nuostolius antrinėje būsto paskolų rinkoje. Kadangi finansų rinkos dabar yra atsargios, likvidumas tebėra nepakankamas, o palūkanų normos – išaugusios. Reaguodami į problemas pinigų rinkose, viso pasaulio centriniai bankai ėmėsi bendromis jėgomis gerinti situaciją ir skirti rinkaipapildomų lėšų.

Pinigų trūkumas turėtų išlikti bent jau iki visų metų audito rezultatų paskelbimo kovo–balandž io mėnesiais. Nors nurašymai darys poveikį rinkoms net ir vėliau, tikslaus nuostolių dydžio žinojimas turėtų nuraminti rinkas. Todėl beveik visos palūkanų

Žaliavų kainų indeksas, EUR*(2002 m. sausio mėn.=1)

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

MaistasMetalų pramonėNe maistui skirta žemės ūkio produkcija

*USD indeksas, perskaičiuotas pagal rinkos v aliutos kursą

Šaltinis: Reuters EcoWin

ECB ir FED palūkanų norma, %

0

1

2

3

4

5

6

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

FED

Šaltinis: Reuters, EcoWin

ECB

7 Bendrosios prielaidos

normų prognozės yra surištos su minėta galutine data: prieš šią datą jokių politikos4 pokyčių apskritai nesitikima. Didesni skirtumai tarp prognozių atsiranda po minėtos datos, atsižvelgiant į skirtingus ekonomikos augimo ir infliacijos lūkesčius. Pagal bendrą rinkos prognozę JAV palūkanų normos pavasarį turėtų nukristi iki 3,25%, o 2009 m. pradžioje pradėti po truputį kilti. Tačiau pati pesimistiškiausia prognozė numato nuolatinį palūkanų normų mažėjimą iki 2% 2008 m. antrąjį pusmetį dėl ekonomikos nuosmukio, o pagal pačią optimistiškiausią prognozę palūkanų normos turėtų išlikti stabilios, pradėti augti 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. viduryje pasiekti 5,5% dėl ekonomikos atsigavimo ir didelės infliacijos. Nuomonė dėl euro zonos prognozės yra labiau vieninga: dabar daugiausia prognozuojama, kad palūkanų norma 2008 m. antrąjį pusmetį ir 2009 m. pradžioje palaipsniui mažės (iki 3,5%). Dėl ekonomikos sulėtėjimo 2008 m. pabaigoje palūkanų normos gali sumažėti iki 3%, o antrąjį 2009 m. ketvirtį dėl didelės infliacijos jos gali išaugti iki 4,75%.

Dolerio kursas, kuriam labai pakenkė rugpjūčio mėnesį prasidėję finansiniai neramumai dėl antrinės būsto paskolų rinkos krizės, artimiausioje ateityje turėtų išlikti žemas ir per ateinančius tris mėnesius priartėti prie 1,5 USD/EUR lygio. Pagerėjus finansų rinkų ir ekonomikos prognozei, dolerio kursas turėtų laipsniškai stiprėti. Tačiau dėl prognozuojamo JAV ekonomikos nuosmukio (arba, geriausiu atveju, stagnacijos) šis procesas bus labai lėtas.

2. Pasaulio ekonomikos poveikis Baltijos šalių ekonomikoms

Baltijos šalių ekonomikos darosi vis labiau priklausomos nuo pasaulio ekonomikos. Didžiausią poveikį turi ES dėl investicijų, prekybos ir ES teisės aktų. Nors negalima teigti, kad Baltijos šalių ekonominis ciklas yra panašus į ES arba į kai kurių įtakingiausių ES valstybių narių ekonominį ciklą, panašumų akivaizdžiai daugėja.

4 T. y. palūkanų normų mažinimo JAV ir stabilių palūkanų euro zonoje; nors sausio mėnesį rinkos lūkesčiai jau linksta prie lėto palūkanų mažinimo ir euro zonoje.

Baltijos valstybėse dabar stebimas pirmasis ekonomikos augimo sulėtėjimas, daugiausia sąlygojamas vidinių priežasčių (1998–1999 m.ekonomikos stagnacija prasidėjo dėl neramumų Rusijos finansų rinkoje ir tęsėsi finansų krizės metu)5, todėl sunku tinkamai numatyti, kaip šių šalių ekonomika sugebės prisitaikyti, ir kaip ilgai užsitęs šis procesas. Vis dar yra tam tikrų priežasčių manyti, kad mažesnis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimas nebūtinai turi apriboti eksporto galimybes ir sumažinti jo apimtį Baltijos šalyse.

1. Nepaisant pastaraisiais metais buvusio labai spartaus sąnaudų (ypač darbo užmokesčio)augimo visose trijose Baltijos šalyse, gamyba jose tebėra pigesnė nei daugelyje kitų ES valstybių narių. Todėl kol kas Baltijos valstybės prarado konkurencingumą Kinijos, Indijos ir kt. šalių, bet ne ES atž vilgiu, o tai gali reikšti, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas ES vis dar gali skatinti vietinį eksportą į turtingesnes ES valstybes nares, o taip pat ir investicijas į vietos rinkas.

2. Pastarojo scenarijaus tikimybė gali padidėti dar labiau dėl dabartinio ekonomikos lėtėjimoBaltijos valstybėse, kuris daugeliui bendrovių sukels finansinių problemų, ir didina tikimybę, kad išoriniai investuotojai gali inicijuoti susijungimus ir įsigijimus. Didesnis pelningumas ir geros perspektyvos stipriam augimui(pasinaudojant didesniu darbo našumu, technologijų pažanga, vidaus paklausos augimu) turėtų skatinti ilgalaikes investicijas. Kai kurie pož ymiai rodo, kad 2007 m. antrąjį pusmetį išaugo užsienio investuotojų susidomėjimas Baltijos šalimis.

3. 2008 m. ir vėliau bus gautos didelės ES struktūrinių fondų lėšos (maž daug 3–4% BVP kiekvienais metais), kurios skatins investicijas ir ekonomikos augimą, o tuo pačiu švelninsanksčiau išvardintų įvykių neigiamą poveikį.

Neramumų pasaulio finansų rinkoje poveikis Baltijos valstybėms buvo gana aiškus – sumažėjo užsienio finansavimo (skolinimosi) srautas ir padidėjo kainos(palūkanų normos). ES lėšos ir TUI įplaukos turėtų sumažinti įtampą finansų rinkose, tačiau, kaip rodo praeities įvykiai, šios įplaukos svyruoja ir todėl jas sunku prognozuoti. Gali būti, kad pirmoje 2008 m. pusėje įplaukos bus gana mažos, kadangi 2007–2013 m. biudžetiniam laikotarpiui skirtų lėšų skirstymo procesas dar tik prasidėjo, ir užsienio investuotojai dabar ieško galimybių, svarsto ir šiek

5 Galima teigti, kad Lietuvoje dėl tuometinių politinių sprendimų (pvz., grąžinti rublinius indėlius) ekonomikos nuosmukis užsitęsė ilgiau ir buvo gilesnis nei galėjo būti.

Palūkanų normų ir valiutos kursų prognozės

2008-01-28 3 mėn. 6 mėn. 12 mėn. JAV Fed* 3,50% 3,25% 3,25% 3,50%USD (3 mėn.)** 3,35% 2,82% 2,57% 2,58%ECB* 4,00% 4,00% 3,75% 3,50%EUR (3 mėn.)** 4,38% 4,20% 3,31% 3,76%EUR/USD** 1,48 1,50 1,45 1,40* JAV Fed ir ECB bazinių palūkanų normų prognozė remiantis rinkos lūkesčiais

** Rinkos lūkesčiai (remiantis išankstinių sandorių rinka)

Bendrosios prielaidos 8

tiek abejoja dėl Baltijos valstybių ekonominės rizikos(nekilnojamojo turto rinkos, einamosios sąskaitos, sparčiai kylančio darbo užmokesčio ir kt.).

Esant atvirai ekonomikai kainų pokyčiai pasaulio rinkose daro gana tiesioginį poveikį vietinėms kainoms. Visos trys Baltijos valstybės importuoja energiją, nors importo apimtis atskirose šalyse skiriasi6, o tai reiškia, kad energijos kainos labai priklauso nuo pasaulinių energijos kainų, visų pirma – naftos. Pasaulinių maisto kainų poveikis taip pat akivaizdus – dėl importo (importuojamus grūdus,mėsą ir kt.) ir kiek labiau – dėl eksporto (didžiausią įtaką turi pieno miltelių eksportas). Žaliavų (ir tarpinių prekių) kaina taip pat lemia vietos gamintojų kainas, kadangi pramonė yra labai priklausoma nuo importinių žaliavų, o tai savo ruožtu daro poveikį eksporto ir vartojimo kainoms.

6 Estija šilumos ir elektros energijos gamybai gali naudoti naftos skalūną; Latvija elektrai gaminti naudoja hidroenergiją, o Lietuva elektros energijai gaminti turiIgnalinos atominę elektrinę (tačiau uraną importuoja). Gamtinės dujos šilumos ir elektros gamybai bei beveik visų rūšių kuras yra importuojami; kitų atsinaujinančių energijos šaltinių dalis yra gana nedidelė.

Rinkimų tvarkaraštis

Lietuva

Prezidento rinkimai 2009 m. birželio mėn.

Seimo rinkimai 2008 m. spalio mėn.

Savivaldybių tarybų rinkimai 2011 m.

Latvija

Prezidento rinkimai 2011 m. birželio mėn.

Seimo rinkimai 2010 m. spalio mėn.

Savivaldybių tarybų rinkimai 2009 m. liepos mėn.

Estija

Prezidento rinkimai 2011 m. rugsėjo mėn.

Seimo rinkimai 2012 m. kovo mėn.

Savivaldybių tarybų rinkimai 2009 m. spalio mėn.

Europos Parlamentas 2009 m.

9 Lietuva

Lietuva1. Naujausi ekonomikos pokyčiai

2007 m. pabaigoje ekonomikos rodikliai Lietuvoje atitiko mūsų lūkesčius: infliacija palaipsniui didėjo, padėtis darbo rinkoje buvo itin įtempta, o vidaus paklausa toliau sparčiai augo. 2007 m. BVP augo 8,7%, šiek tiek lėčiau nei prognozavome. Preliminariais duomenimis, paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį BVP augimas buvo 7,9% (trečiąjį ketvirtį – 10,8%). Lėtesnį realaus BVP augimą sąlygojo įsibėgėjusios kainos: BVP defliatorius ketvirtąjį ketvirtį sudarė 10,5% (6,3% trečiąjį ketvirtį). Bendrosios pridėtinės vertės augimą daugiausiai lėmė statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, sandėliavimo ir ryšių paslaugos bei žemės ūkis.

Per tris 2007 m. ketvirčius investicijos padidėjo 19% dėl itin spartaus statybos sektoriaus augimo. Gyventojų vartojimas toliau augo (12,3%) dėl didėjančio darbo užmokesčio (2007 m. trečiąjį ketvirtį realus augimas – 10,9%), rekordiškai ž emo nedarbo lygio (3,9% trečiąjį ketvirtį) ir spartaus skolinimosi augimo (~64%). Vidaus paklausa toliau skatino importą, jo augimo tempas išliko didesnis nei eksporto. Dėl šios priež asties einamosios sąskaitos deficitas per praėjusių metų sausį–lapkritį padidėjo iki 13,5% BVP.

Vidutinė metinė 2007 m. infliacija pasiekė 5,7%, gerokai viršydama 3,8% infliaciją, buvusią2006 metais. Gruodžio mėnesį vartojimo kainų

metinė infliacija pašoko iki aukščiausio lygio per praėjusį dešimtmetį (8,1%). Būtiniausių prekių ir paslaugų kainos ir toliau buvo pagrindine kainų didėjimo priežastimi: maisto bei komunalinių paslaugų kainų augimas sudarė 70% visos infliacijos. Taigi maž iausias pajamas gaunantys šalies gyventojai skaudžiausiai kenčia nuo kainų kilimo.

Bendrą nuotaiką temdė nepalanki JAV ekonomikos ir pasaulio finansų rinkų situacija. Todėl vartotojų optimizmas krito nuo liepos mėnesio, o metų pabaigoje juo pasekė ir verslo pasitikėjimas –ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo iki 6, ž emiausio lygio per pastaruosius dvejus metus. Nekilnojamojo turto rinka išgyvena sąstingį: kainų augimas beveik sustojo, o sudarytų sandorių skaičius 2007 m. gruodį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo dvigubai.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ gruodį sumaž ino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi už sienio valiuta ir vietos valiuta reitingų perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Pasak agentūros, neigiama perspektyva rodo augantį infliacinį spaudimą ir tikėtiną euro įvedimo tolesnį atidėjimą („Fitch“ euro Lietuvoje nesitiki anksčiau nei 2013 m.). Be to, gilėjantis Lietuvos išorinis nesubalansuotumas ir neaiškumas, kaip šalis užtikrins laipsnišką perėjimą prie labiau subalansuotos ūkio raidos taip pat turėjo įtakos „Fitch Ratings“ vertinimui.

Motyvuodama netinkama Lietuvos Vyriausybėsfiskaline politika tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sausio pabaigoje sumaž ino šaliai suteiktą ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi reitingą.

2002 2003 2004 2005 2006 2007P 2008P 2009P

BVP augimas, % 6,9 10,3 7,3 7,9 7,7 8,7* 7,5 6,5

BVP, mln. LTL 51 971 56 804 62 587 71 380 81 905 96 676 113 591 128 233

BVP vienam gyventojui, EUR 4 329 4 763 5 276 6 055 6 989 8 295* 9 795 11 108

Pramonės pardavimų augimas, % 3,1 16,1 10,8 7,1 7,3 4,0* 7,0 6,5

BVP defliatorius, % 0,1 -0,9 2,7 5,7 6,6 8,5* 9,3 6,0

Vidutinė metinė infliacija (VKI), % 0,3 -1,1 1,2 2,7 3,7 5,7* 8,0 4,8

Suderinto VKI vidutinis augimas, % 0,3 -1,1 1,2 2,7 3,8 5,8* 8,0 4,8

GKI vidutinis augimas, % -2,8 -0,5 6,0 11,5 7,4 7,0* 10,5 7,0

Nedarbo lygis, % 13,5 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3 4,6 4,7

Vidutinis metinis realaus (neto) atlyginimo augimas, %3,8 9,3 4,9 6,8 14,9 17,7 10,5 6,7

Prekių ir paslaugų eksporto augimas, % 13,4 6,2 12,0 27,0 17,9 9,3 15,0 14,0

Prekių ir paslaugų importo augimas, % 13,1 6,9 14,2 26,1 23,1 14,5 15,0 12,6

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP -5,5 -5,7 -7,0 -7,3 -10,4 -12,7 -12,4 -11,7

Einamosios sąskaitos balansas, % BVP -5,1 -6,8 -7,7 -7,2 -10,8 -14,0 -13,5 -12,5

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP -4,7 -6,4 -6,4 -5,9 -9,6 -12,8 -12,2 -11,3

TUI įplaukos, % BVP 5,1 1,0 3,4 4,0 6,1 5,5 3,6 3,7

Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 39,5 40,5 42,4 51,2 60,9 66,0 67,6 68,7

Valdž ios sektoriaus balansas, % BVP -1,5 -1,3 -1,5 -0,5 -0,6 -0,5 -0,5 0,0

Valdž ios sektoriaus bendroji skola, % BVP 22,2 21,2 19,4 18,6 18,2 17,8 17,5 17,3

* faktiniai duomenys

Lietuva 10

2. Pagrindinių prognozių santrauka

Išskyrus infliaciją, kitų svarbiausių prognozių rodiklių beveik nekeitėme nuo ankstesnės spalio mėnesio „Baltijos šalių apžvalgos“. Prognozuojame, kad šiais ir kitais metais ekonomika toliau sparčiai augs, tik šiek tiek lėtesniu tempu, dėl augančių sąnaudų, spaudimo kainų augimui, mažėjančio optimizmo, griežtesnių paskolų sąlygų, nepalankių pokyčių pasaulio ekonomikoje. Pirmieji lėtėjimo pož ymiai Lietuvos ekonomikoje jau pastebimi, juos smulkiau aptarsime tolesniuose skyriuose. BVP augimo prognozių nekeitėme: 2008 m. – 7,5%, 2009 m. –6,5%. Nors neatmetame galimybės, kad ekonomikos augimas gali sulėtėti labiau, jei vidaus paklausos augimas sumažės labiau nei prognozuota. Pagrindinės varomosios jėgos taip pat išliks tos pačios: gyventojų vartojimas bei investicijos, nors ir jų didėjimo tempas bus mažesnis. Stiprus kainų augimas yra viena pagrindinių namų ūkių vartojimo augimo sulėtėjimo priežastis, o įmonių rezultatams turi įtakos augančios sąnaudos ir silpnesnė paklausa.

Taigi manome, kad ekonomika toliau vystysis pagal „minkšto nusileidimo“ scenarijų. Tai reiškia, kad vidaus paklausos augimas palaipsniui mažės, o išorinis deficitas gerės. Po remonto atsigavusi didž iausia šalies eksportuotoja, naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių Nafta“ pagerins eksporto apimtis, o tai turėtų prisidėti prie ekonomikos augimo 2008 metais. Tuo pačiu metu importo augimo tempas turėtų sulėtėti, veikiamas jau silpnesnės vidaus paklausos. Pagrindiniai rizikos veiksniai lieka tie patys: ekspansinė fiskalinė politika, aukšta infliacija arba didesnis negu tikėtasi gyventojų vartojimas.

Kita vertus, ekonomikos augimas gali mažėti lėčiau ar sparčiau, priklausomai nuo ekonomikos dalyvių veiksmų, reaguojant į esamą padėtį.

Mes padidinome infliacijos prognozę šiems metams nuo 6,8% iki 8% bei palikome 4,8% prognozę 2009 m. Tikimės, kad antrąjį šių metų ketvirtį infliacija pradės mažėti, nes dujų kainos ir akcizai kurui, alkoholiniams gėrimams (sausio mėn.) bei cigaretėms (kovo mėn.) jau bus padidinti. Tačiau neatmetame galimybės, kad dėl inercijos infliacija bus dar didesnė.

3. Ekonomikos augimas

Ekonomikos plėtros perspektyvos 2008 m. išlieka palankios: augimas išliks vidutiniškai 2004–2006 m.lygio. Prognozuojama, kad 2008–2009 m. BVP augimas palaipsniui lėtės, tačiau išliks gana spartus – atitinkamai 7,5% ir 6,5%. Vidaus paklausa toliau bus varomoji vėstančios Lietuvos ekonomikos augimo jėga. Didėjantį gyventojų vartojimą, vidaus investicijas ir valstybės vartojimą (rinkimai įvyks spalio mėn.) toliau skatins tradiciniai veiksniai, tokie kaip ž emas nedarbo lygis, didesni atlyginimai, augantis skolinimasis (nors ir lėtesniu tempu), emigrantų pervedamos lėšos ir ES parama. Tuo pat metu stiprėjanti į eksportą orientuota pramonė (daugiausia dėl mineralinių produktų eksporto atsigavimo) ir toliau sudarys tvirtą pagrindą ekonomikos plėtrai.

Nors ekonomika auga itin greitai, jau pastebimi pirmieji ekonomikos lėtėjimo požymiai. Tai padidina „minkšto nusileidimo“ scenarijaus galimybę ir patvirtina mūsų prognozes trumpuoju laikotarpiu. Manome, kad šiais metais dar labiau išryškės augimą ribojantys veiksniai, o šis sulėtėjimas tęsis ir 2009 metais.

Ekonomikos augimas ir infliacija

6,5%

7,5%8,7%

7,7%7,9%7,3%

10,3%

4,1%

6,6% 6,9%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

2000 2002 2004 2006 2008P

BVP Inf liacija

Šaltinis: SD, Hansabanko prognozės

Vidaus paklausos elementų vidutinis 12 mėn. augimas

0%

5%

10%

15%

20%

2003 2004 2005 2006 2007

Namų ūkių

Vy riausy bės v artojimasInv esticijos (išsk. atsargas)

Šaltinis: SD

11 Lietuva

Ekonominių vertinimų rodikliai leidž ia manyti, jog pasitikėjimas rinkoje slopsta. Sprendž iant pagal naujausius duomenis, optimizmas ženkliai suprastėjo, palyginti su lapkričio mėnesiu – ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje sumažėjo perpus (-6) ir gruodį buvo 6. Pasitikėjimo indeksų mažėjimas užfiksuotas mažmeninėje prekyboje (-17),pramonėje (-11), paslaugų sektoriuje (-5) ir statyboje (-3). Darbo jėgos trūkumas (ypač paslaugų sektoriuje) ir mažesnės paklausos perspektyvos slopino pasitikėjimą visuose verslo sektoriuose. Palyginti su ankstesniais metais, suprastėjo visi indeksai (išskyrus pramonės).

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį sparčiai augęs gyventojų vartojimas antrąją metų pusę sulėtėjo: nuo vidutiniškai 14,2% pirmąjį pusmetį iki 9% trečiąjį ketvirtį. Šiais ir kitais metais mes prognozuojame, kad realus gyventojų vartojimas išaugs maž daug 10%, taigi augs greičiau nei visa ekonomika. Ši prognozė remiasi prielaida, kad disponuojamosios pajamos didės, o skolinimasis tęsis (nors augimas bus lėtesnis). Didėsiančias nominaliąsias išlaidas taip pat lems išaugusios centrinio šildymo, elektros energijos ir degalų kainos bei dėl stiprios paklausos ir gerokai išaugusių darbo jėgos sąnaudų pabrangusios paslaugos. Tačiau infliacija jau pradėjo riboti vartotojų perkamąją galią ir sumažino optimizmą. Tokia tendencija bus ypač ryški šiais metais, kai infliacija pasieks aukščiausią tašką ir turės dar stipresnę neigiamą įtaką vartojimui.

o Pernelyg didelis vartotojų optimizmas pradėjo silpnėti jau trečiajį praėjusių metų ketvirtį (gruodį pasitikėjimas indeksas buvo –8). Nepaisant gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumaž inimo nuo 27% iki 24% (nuo 2008 m. sausio) ir pensijų padidinimo, vartotojų nuotaikos ir toliau yra blankios. Stebimas vartotojų lūkesčių mažėjimas susijęs su prastesniu namų ūkių finansinės padėties ir bendros ekonominės situacijos vertinimu.

o Kaip ir tikėjomės, trečiąjį 2007 m. ketvirtįsulėtėjo darbo užmokesčio augimas dėl aukštesnės palyginamosios bazės atitinkamą praėjusių metų ketvirtį, kuomet po sumažinto gyventojų pajamų mokesčio tarifo nuo 33% iki 27% stebėjome pajamų legalizavimo efektą. 2007 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis

Pramonės produkcijos metinis augimas

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

2004 2005 2006 2007

Pramonės produkcija

Apdirbamoji gamy ba (išsk. raf inuotus naf tos prod.)

Šaltinis: SD

Vartotojų pasitikėjimo indeksas

-15

-10

-5

0

5

10

2004 2005 2006 2007 2008

Šaltinis: SD

Ekonominių vertinimų rodiklis

-40

-20

0

20

40

60

2004 2005 2006 2007

Ekonominių v ertinimų rodiklisPramonėsStaty bosPreky bosPaslaugųŠaltinis: SD

Lietuva 12

pakilo 17,4%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, iki 1455 LTL, o vidutinis realus darbo už mokestis išaugo 10,9%. Iš dalies tai lėmė minimalios mėnesinės algos pakėlimas iki 700 LTL nuo praėjusių metų liepos 1 d. ir neapmokestinamo minimumo padidinimas nuo 290 iki 320 LTL nuo 2007 m. sausio mėnesio. Dėl tebesitęsiančios stiprios darbo jėgos paklausos ir pajamų legalizavimo efekto (gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumaž inimo 2008 m.) nekeitėme savo ankstesniųjų realaus darbo užmokesčio prognozių. Manome, kad atlyginimų didėjimo tempas ir toliau viršys BVP augimą: šiais metais atlyginimai kils ~10,5%, o 2009 m. augimas sulėtės iki 6,7%. Šių metų atlyginimo augimo duomenims įtakos turės padidinta minimali alga, valstybės tarnautojų atlyginimai ir premijos, kurios bus išmokėtos už praėjusius, ekonomiškai itin sėkmingus, metus.

o Iki žemiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį nukritęs nedarbo lygis 2008 ir 2009 m. išliks panašus, nors bus stebima ir didėjimo tendencija. Per tris praėjusių metų ketvirčius nedarbo lygis stabilizavosi, svyruodamas nuo 3,9% iki 5% (vidutinis metinis – 4,3%).Žvelgdami į ateitį, prognozuojame, kad nedarbo lygis vidutiniškai sieks ~4,5–4,7%. Nors mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose darbo jėgos paklausa nuolat auga, kai kuriuose kituose sektoriuose galima tikėtis užimtumo mažėjimo, todėl bedarbių skaičius išaugs. Be to, lėtėjant ekonomikos augimui, laisvų darbo vietų turėtų sumažėti. Ekonomikos plėtra ir darbo

jėgos trūkumas pradės veikti bendrovių personalo politiką: mažės naujai kuriamų darbo vietų, ir tai turės įtakos užimtumo augimui, tuo tarpu nedarbo lygio bei bedarbių skaičiaus didėjimo tendencijos išryškės.

o Dėl aukštesnių palūkanų normų, kylančios infliacijos, taip pat prastėjančių ateities perspektyvų ir griežtesnės bankų paskolų politikos šiek tiek sulėtėjo buvęs itin spartus paskolų augimas. 2007 m. pabaigoje bankų paskolų namų ūkiams augimas sumažėjo iki 58,5% (prieš metus buvo 69,3%) ir vis dar stipriai viršija indėlių didėjimo tempą (26,5%). Tuo pat metu būsto paskolų portfelis padidėjo 61,9%(prieš metus buvo 63,1%). Nors būstopaskolos dominuoja tarp namų ūkių įsiskolinimo, tačiau spartus vartojimo

Darbo rinka, metiniai augimo tempa

0%

4%

8%

12%

16%

20%

24%

04(I) 04(III) 05(I) 05(III) 06(I) 06(III) 07(I) 07(III) 08(I)P08(III)P

Nedarbo ly gisNominalus (bruto) atly ginimų augimasRealus (neto) atly ginimų augimas

Šaltinis: SD, Hansabanko prognozės

Nuo 2006 m. III ketv . realų

neto atly ginimų augimą lėmė

mažesni mokesčiai, bruto -

"v okelių" atsisaky mas

Namų ūkių finansai (sandoriai, mln. LTL)

0

2,000

4,000

6,000

8,000

10,000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Paskolos IndėliaiŠaltinis: LB

Namų ūkių paskolų ir indėlių pokyčiai, metinis augimas

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

2004 2005 2006 2007

Paskolos IndėliaiŠaltinis: LB

13 Lietuva

paskolų augimas reiškia, kad su šiomis paskolomis susiję įsipareigojimai kai kurioms šeimoms gali greitai tapti našta, nepaisant sparčiai augančių pajamų. Ateityje tikimės, kad skolinimasis didės, tačiau kur kas lėčiau.

o Realus mažmeninės prekybos apyvartos augimas, atspindintis gyventojų vartojimą, sumažėjo nuo 21,3% pirmąjį 2007 m. pusmetį iki 11,9% lapkričio ir 8,2% gruodžio mėnesiais. 2007 m. gruodį mažmeninės prekybos įmonių tyrimo rezultatai patvirtino, kad paklausa augo, tačiau lėtesniu tempu, o įmonių ekonominė būklė gerėjo nebe taip sparčiai kaip ankstesniais mėnesiais.

Prieštaringa valstybės politika

o Trečiasis ketvirtis mus nustebino valstybės išlaidomis, kurios išaugo vos 0,9% ir gerokai sumažėjo, palyginti su 5% realiu augimu, buvusiu pirmąjį ketvirtį. Tačiau per visus 2007 m. Lietuvos centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 0,5% BVP, nepaisant ypač gero mokesčių surinkimo. Nors sparti ekonomikos raida buvo labai palanki valstybės finansams, tačiau išlaidos buvo dar didesnės. Palyginti su 2006 m., įplaukos į nacionalinį biudžetą 2007 m. išaugo 22,6%, daugiausia dėl ženkliai, net stebėtinai padidėjusių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, kurių metinis augimas siekė 27,2%, bei akcizo mokesčio (18,1% augimas) surinkimo – mokesčių, kurių augimą skatino vartojimo ir kainų didėjimas.

o Sprendžiant pagal biudžeto planą, Lietuvos vyriausybės fiskalinė politika šiais metais

taip pat bus ekspansinė. Planuojama, kad pajamos į valstybės biudžetą sieks 25,6 mlrd. LTL (augimas – 23,7%), o išlaidos –26,6 mlrd. LTL (26,4%); tai sudarys 1 mlrd. LTL deficitą (0,9% mūsų prognozuojamo BVP), tačiau tikimės, kad bendras valdžios sektoriaus deficitas neviršys 0,5% BVP.

o Seimas patvirtino Fiskalinės drausmės įstatymą. Šis įstatymas įpareigoja valdžios sektorių suformuoti biudžetą, kurio deficitas neviršytų 0,5% BVP 2008 m., būtų subalansuotas 2009 m., o vidutinės trukmės laikotarpiu už tikrinti, kad biudž eto balansas būtų apie nulį. Išlaidų augimas taip pat turėtų būti ribojamas, atsižvelgiant į kelerių

Mažmeninė prekyba

0%

5%

10%

15%

20%

25%

2004 2005 2006 2007

Slenkantis v idutinis 12 mėn. nominalus augimas

Metinis realus augimas

Šaltinis: SD

Valstybės biudžetas, % BVP

0%

5%

10%

15%

20%

25%

2004 2005 2006 2007 2008

planasPVM Gy v entojų pajamų mokestisAkcizai Pelno mokestisKitos pajamos ES paramaIšlaidos

Šaltinis: FM, Hansabanko skaičiavimai

Valdž ios sektoriaus finansai, % BVP

-3.0%

-2.6%

-2.2%

-1.8%

-1.4%

-1.0%

-0.6%

-0.2%

2002 2003 2004 2005 2006 2007P 2008P 2009P

0%

5%

10%

15%

20%

25%

Bendroji skola (deš.sk.)

Biudžeto balansas (kair.sk.)

Šaltinis: FM, Hansabanko skaičiavimai

Lietuva 14

praėjusių metų pajamų augimo dinamiką ir ekonomikos augimą, t. y. ekonominio augimo laikotarpiu būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudž eto tam, kad, esant lėtesniam ekonomikos augimui,būtų išlaikytas viešųjų finansų stabilumas. Kadangi faktinis biudž eto balansas jau yra pakankamai geras, nesitikima, kad minėtas teisės aktas turės ženklią įtaką valstybės fiskalinei politikai ar vidaus paklausai per artimiausius dvejus metus. Kita vertus, įstatymas gali sustiprinti valdžios institucijų pastangas kontroliuoti papildomas išlaidas prieš 2008 m. įvyksiančius rinkimus.

o Kadangi Lietuvoje veikia valiutų valdyba, fiskalinė politika yra vienintelė priemonė, kuri daro įtaką vidaus paklausai. Reitingų agentūros pabrėžė, kad fiskalinė politika ne tokia griežta kaip atrodo iš pagrindinių skaičių. Pajamų augimas yra susijęs su BVP augimu, todėl atitinkamai mažės, lėtėjant BVP augimui. Tolesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas ir pelnui taikomo laikino socialinio mokesčio panaikinimas, ekonomikai vėstant, gali sumažinti pajamų augimą daugiau nei prognozuota.

Išorinis balansas šiais metais turėtų pagerėti

o Pastaruoju metu stiprus vidaus paklausos augimas turėjo poveikį importo paklausai ir sąlygojo einamosios sąskaitos deficito padidėjimą. Deficito didėjimo tendencija buvo stebima pastaruosius kelerius metus ir preliminariais 2007 m. vienuolikos mėnesių duomenimis sudarė 12,6% BVP (2006 m. –10,8% BVP). Blogėjantis prekių ir paslaugų balansas buvo pagrindinis ESD prastėjimą lėmęs veiksnys, kadangi eksportas ir toliau augo lėčiau už importą, atitinkamai 9,5% ir 13,4% 2007 m. sausio–lapkričio mėnesiais (2006 m. – 17,9% ir 23,1%). Mes tikimės, kad ateinančiais metais didžiausias Lietuvos eksportuotojas „Maž eikių Nafta“ padidins mineralinių produktų eksportą, nes įmonėje po daugiau nei metus už trukusio remonto vėl pradėjo veikti vakuminio distiliavimo kolona. Įrenginiui pradėjus veikti įmonės perdirbimo pajėgumai pasieks iki gaisro, kilusio 2006 m. spalį, buvusį lygį. Tuo tarpu importo augimo tempas turėtų sumažėti dėl lėčiau augančios vidaus paklausos. Todėl mes prognozuojame, kad ESD sumažės nuo 14% BVP 2007 m. iki 13,5% ir 12,5% BVP 2008–2009 m.

o Kaip ir tikėjomės, užsienio paskolos (daugiausia Lietuvos bankiniam sektoriui) ir toliau buvo pagrindiniu ESD finansavimo šaltiniu. Paskolos bankiniam sektoriui per pirmus tris 2007 m. ketvirčius išaugo iki 7,1 mlrd. LTL (73% ESD), o kiti sektoriai per tą patį laikotarpį gavo 2,5 mlrd. LTL paskolų. TUI svarba buvo kur kas mažesnė, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalį TUI sudarė Lenkijos „PKN Orlen“ investicija įsigyjant smulkiųjų akcininkų dalį bendrovėje „Mažeikių Nafta“.

Einamosios sąskaitos ir prekybos bei paslaugų balansai, % BVP

-15%

-13%

-11%

-9%

-7%

-5% 1997 1999 2001 2003 2005 2007P

Einamosios sąskaitos balansas

Prekių ir paslaugų balansas

Šaltinis: LB, Hansabanko skaičiavimai

Už sienio paskolos Lietuvos komerciniams bankams, mln. LTL

0

1,000

2,000

3,000

4,000

5,000

6,000

7,000

8,000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

9 mėn.

Šaltinis: LB

15 Lietuva

4. Infliacija

Per visus 2007 m. vartotojų kainų indeksas didėjo: metinė infliacija palaipsniui išaugo dvigubai, nuo 4% sausio mėnesį iki 8,1% gruodį. Vidutinė 2007 m. infliacija siekė 5,7%, palyginti su 3,7% praėjusiais metais. Gamintojų kainų situacija buvo panaši: išskyrus mineralinius produktus, gamintojų kainos vidutiniškai išaugo nuo 3,8% 2006 m. iki 9,3% 2007 m., ypač paskutinį 2007 m. ketvirtį.

Pagrindiniai veiksniai, sąlygoję vartotojų kainų augimą 2007 m., buvo komunalinės ir maisto produktų kainos, kurios atitinkamai padidėjo 11,5% ir 11,3%. Kadangi tai yra būtiniausios ir daž niausiai naudojamos prekės ir paslaugos, visuomenės požiūriu infliacijos lygis yra daug didesnis už tą, kuris už registruotas oficialioje statistikoje. Vis dėlto kai kurios kainų grupės per metus sumažėjo, tai yra ryšių paslaugų ir drabužių bei avalynės (po –5%), o laisvalaikio ir kultūros paslaugų kainos išaugo vos 0,1%.

Vien tik gruodžio mėnesį metinis kainų augimas pašoko iki 8,1% – daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Pagrindiniai infliacijos šaltiniai buvo maisto produktai, būstas ir transportas – šioms prekių grupėms teko 83% bendros metinės infliacijos. Kito kainų šuolio tikimės 2008 m. sausio ir kovo mėnesiais, daugiausia dėl administracinių priemonių taikymo. Sausio mėnesio pradžioje padidėjo kuro ir alkoholio akcizai. Be to, Rusijos įmonė „Gazprom“ padidino į Lietuvą importuojamų dujų kainas, ir dujų kainos gyventojams išaugo maž daug 62–67%. Bendras tiesioginis administracinių sprendimų poveikis metinei infliacijai sausio mėnesį turėtų sudaryti iki 1 procentinio punkto. Tačiau šie reguliuojamųjų kainų pokyčiai dar labiau padidins infliaciją per šiluminės energijos (t.y. karšto vandens ir centrinio šildymo), elektros ir

gamintojų kainas. Kovas bus dar vienas staigaus infliacijos didėjimo mėnuo, nes siekiant palaipsniui pasiekti minimalius ES nustatytus tarifus, akcizų mokestis cigaretėms bus padidintas 17%. Skirtingai nei mes tikėjomės ankstesnėje „Baltijos šalių apžvalgoje“, nuo 2008 m. nepadidėjo elektros kainos: Lietuvos vyriausybė, ruošdamasi artėjantiems Seimo rinkimams 2008 m. spalio mėnesį, susitarė su pagrindinėmis elektros energijos bendrovėmis nekeisti elektros energijos kainų gyventojams. Vis dėlto mes gana skeptiškai vertiname galimybę tokiomis priemonėmis pažaboti infliaciją, juo labiau kad kainos kitais metais tikriausiai bus padidintos dar daugiau. Be to, elektros kainų augimas kitiems vartotojams (įmonėms, valdžios institucijoms ir kt.) nebuvo sustabdytas, todėl poveikis per gamintojų kainas vis tiek bus jaučiamas.

VKI ir GKI be rafinuotų naftos produktų, metinis augimas

0%

3%

6%

9%

12%

15%

2005 2006 2007

VKI GKI be raf inuotų naf tos produktų

Šaltinis: SD

VKI komponentų metinis augimas 2007 m. -6% -3% 0% 3% 6% 9% 12%

Būstas, vanduo, elektra, dujos, kt.

Maisto produktai ir nealk. gėrimai

Viešbučiai, kav inės ir restoranai

Sv eikatos priežiūra

Kiti

Alkoholiniai gėrimai ir tabakas

Šv ietimas

Transportas

Būsto apstatymas, namų apy v oka

Poilsis ir kultūra

Drabužiai ir av alynė

Ry šiai

Šaltinis: SD

GKI be rafinuotų naftos produktų ir darbo užmokesčio augimas, vėluojantis 16 mėnesių

0%

3%

6%

9%

12%

15%

18%

21%

2004 2005 2006 2007

GKI be raf inuotų naftos produktųDarbo už mokestisŠaltinis: SD

Lietuva 16

2008 m. infliaciją didins tiek pasaulinės maisto ir naftos kainos (ž r. Bendrąsias prielaidas), tiek ir vidiniai veiksniai, t. y. vidaus paklausa (nuo 2005 m. paslaugų kainos augo sparčiau už prekių kainas) ir spartus darbo užmokesčio kilimas. Darbo užmokesčio ir kainų spiralė kelia vis didesnį susirūpinimą: didesnės darbo jėgos sąnaudos kelia gamintojų kainas, o jos savo ruožtu skatina vartojimo kainų infliaciją.

Atsižvelgdami į išvardintų veiksnių spaudimą infliacijai, mes padidinome savo infliacijos prognozes nuo 6,8% iki 8% 2008 m., o 2009 m. tikimės, kad infliacija sumažės iki 4,8%. Tačiau dėl neapibrėžtų pasaulinių kainų pokyčių mums gali tekti padidinti savo infliacijos prognozes.

17 Latvija

Latvija1. Naujausi ekonomikos pokyčiai

Trečiąjį 2007 m. ketvirtį įvyko dabartinio Latvijos ekonominio ciklo lūžis – pirmąjį 2007 m. pusmetį pasiekusi aukščiausią augimo tempą, Latvijos ekonomika pasuko verslo ciklo lėtėjimo linkme. Nors trečiojo ketvirčio BVP metinis augimas vis dar siekė 10,9% (antrąjį ketvirtį – 11%), tai įvyko daugiausia dėl įspūdingo 11,1% eksporto augimo. Jeigu eksportas būtų išaugęs prognozuotais 9%, BVP augimo tempas labiau atitiktų lauktus 9–10%. Kaip ir tikėjomės, trečiąjį ketvirtį vidaus paklausos augimas šiek tiek sulėtėjo iki 13,2% (nuo 18,1% antrąjį ketvirtį); tai lėmė lėčiau didėjęs gyventojų vartojimas ir investicijos. Lėtesnio vidaus paklausos augimo veiksniai buvo: (i) sumažėjęs kreditų augimo tempas, (ii) kylanti infliacija, (iii) slūgstantis vartotojų ir verslo optimizmas. Sprendž iant pagal išankstinius rodiklius, šios tendencijos nusitęsė į ketvirtąjį ketvirtį ir turėtų tęstis 2008 m., toliau vėsindamos vidaus paklausą link tvaraus lygio.

Neilgai trukusį politinį nestabilumą šalyje nutraukė tos pačios koalicijos gruodžio 20 d. sudaryta nauja vyriausybė. Naujoji vyriausybė iš esmės nepakeitė ekonominės politikos darbotvarkės ir toliau siekia pakeisti kovos su infliacija planą7 (kuris buvo skirtas sulėtinti paskolų rinkos plėtrą ir slopinti pernelyg išaugusį optimizmą), pridėdama pasiūlos pusės priemones, kurios padėtų stiprinti bendrą ekonomikos efektyvumą ir eksporto potencialą. Šį naująjį Stabilizavimo planą vyriausybė rengiasi patvirtinti vasario mėnesį, tuomet bus paskelbtas ir visas numatomų priemonių sąrašas. Lapkričio mėnesį I. Rimševičiaus (Rimšēvičs) perrinkimas Latvijos banko valdybos pirmininku užbaigė visas spekuliacijas dėl jo įpėdinio ir galimų pinigų politikos pokyčių. Sausio 17 d. Latvijos bankas paskelbė, kad sumažina privalomųjų atsargų normą bankų įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip dveji metai, nuo 8% iki 7%8. Vis dėlto pinigų politika ir toliau išlieka griežta, ir šis privalomųjų atsargų normos sumažinimas beveik neprisidėjo prie paskolų augimo – tai rodo, kad Latvijos bankas stebi ekonomikos vėsimą ir aktyviai prisidės prie „švelnaus nusileidimo“, koreguodamas savo pinigų

7 Detalus planas buvo pateiktas 2007 m. gegužės mėn. „Baltijos šalių apžvalgose“. 8 Be to, Latvijos banko komerciniams bankams mokamos palūkanos už vienos nakties indėlius bus padidintos nuo 2% iki 3%. Abu sprendimai įsigalios vasario 24 d.

politiką. Tai – gera žinia, kuri padidins sėkmingo kontroliuojamo ekonomikos sulėtėjimo galimybę.

Tačiau tiek vidaus, tiek išorės nesubalansuotumas išlieka. Gruodžio mėnesį infliacija išaugo iki 14,1%, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu (vidutinė metinė – 10,1%). 2007 m. trečiąjį ketvirtį prekybos deficitas sudarė 21,7%, bet tai – gerokai maž iau nei prieš metus, kai deficitas siekė 23,8%. Spalio ir lapkričio mėnesių duomenys rodo tolesnį prekybos deficito gerėjimą, kadangi eksporto augimo tempas išliko stiprus, o importo augimas slūgsta. Nuo 2007 m. pradž ioje pasiekto aukščiausio lygio bendras vartotojų ir verslo pasitikėjimas toliau silpnėjo, tačiau išlieka pakankamas, kad padėtų užtikrinti „švelnų nusileidimą“9.

9 Vertinama, kad vidutiniu laikotarpiu tvarus BVP augimas yra 6–8%. „Švelnaus nusileidimo“ scenarijus reiškia, kad ekonomikos plėtros tempas sulėtės iki tvaraus lygio ir BVP augimas nenukris gerokai ž emiau negu 4% (tačiau augimas kai kuriuose sektoriuose, pvz., gyvenamojoje statyboje, gali būti neigiamas). „Kietas nusileidimas“ reiškia recesiją, t. y. kad BVP neaugs arba mažės. BVP augimas tarp 0–4% yra tarsi „pilkoji zona“. Mūsų nuomone, toks augimas neturėtų išlikti ilgesnį laiką, nenukrypdamas į vieną ar kitą pusę. Gerokai žemiau 4% lygio nukritęs BVP augimo rodiklis būtų pražūtingas lūkesčiams, nekilnojamojo turto kainos stipriai kristų, o tai labai padidintų „kieto nusileidimo“ riziką ir vidaus paklausa nebeturėtų galimybių augti. Mažesnis negu 4% augimas Latvijoje buvo stebimas tik 1995 m. bankų krizės ir 1998 m. Rusijos krizės metu.

Realusis BVP išlaidų metodu, indėlis į bendrą augimą

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

2005 2006 07(I) 07(II) 07(III) 07(IV)P 2008P 2009P

Namų ūkių v artojimas Vy riausy bės išlaidos

Inv esticijos EksportasImportas BVP augimas

Šaltinis: Eurostat

Latvija 18

2. Ekonomikos prognozė

2.1 Prognozių santrumpa

Prognozių prasme padėtis yra itin neapibrėžta. Kol kas dar sunku įvertinti vidaus paklausos augimo sulėtėjimo tempą ir mastą, o stebint stipresnį negu tikėtasi pasaulio ekonomikos nuosmukį, didėja neapibrėžtumas dėl einamosios sąskaitos deficito finansavimo10. Nors ir silpnesnės, pagrindinės varomosios jėgos vis dar palaiko pakankamai stiprų augimo tempą – pvz., 2007 m. pelnai sukuria tinkamą pagrindą 2008 m. išlaidomis, auga atlyginimai (lėtesniu tempu nei anksčiau) ir emigrantų pervedamos lėšos, eksporto sektorius ir toliau rodo gebėjimus uždirbti pajamas, o paskolų rinkos augimas, nors ir sulėtėjęs, išliko gana smarkus. Pasaulio ekonomikos lėtėjimo rizika gali sušvelninti situaciją – pvz., mažesnės žaliavų kainos reikš mažesnes importo išlaidas, o žemesnės pasaulio palūkanų normos skatins vartojimą ir investicijas dėl mažesnių skolos aptarnavimo išlaidų bei skolinimosi kainos. Apskritai tikimės, kad ekonominis ciklas pasieks savo žemiausią tašką antrąjį 2008 m. pusmetį ir pirmąją 2009 m. pusę. Pagerėjimą lems pasaulio ekonomikos atsigavimas, didesnis iš ES fondų gaunamų lėšų srautas beieksporto restruktūrizacija.

10 Neramumai pasaulio finansų rinkose lėmė brangstantį skolinimąsi, nes rinkos dalyvių noras rizikuoti yra stipriai susilpnėjęs; žaliavų kainos turėtų sumažėti, susilpnėjus pramonės prekių paklausai – tai sumažintų importo sąnaudas ir prisidėtų prie stipresnio eksporto augimo; tuo tarpu mažesnė išorinė paklausa, priešingai, lėtins eksporto augimo tempą.

Atrodo, kad 2007 m. augimo tempas bus greitesnis, o 2008 m. gali būti šiek tiek mažesnis negu mūsų 2007 m. spalio mėnesio prognozės. Pagal dabartinę prognozę 2007 m. BVP augimas gali siekti maždaug 10,5%, t.y. šiek tiek daugiau negu anksčiau prognozuota – daugiausia dėl itin stipraus augimo trečiąjį metų ketvirtį. 2007 m. augimą skatino apie 15,5% padidėjęs namų ūkių vartojimas ir maždaug 12,5% išaugusios investicijos (išsk. atsargas). Geresnis prekybos balansas 2007 m. turėtų sumažinti ESD iki 24% BVP (anksčiau prognozavome 25%). Tikimės, kad šiais metais BVP padidės apie 6% (anksčiau prognozavome 6,5%), nors yra nedidelė tikimybė, kad BVP augimas nukris žemiau šio lygio dėl aukštesnės 2007 m. palyginamosios bazės ir stipresnių nei tikimasi pasaulio ekonomikos nuosmukio tendencijų rizikos. Tokia prognozė atitinka žemesniąją anksčiau prognozuoto intervalo ribą, nes manome, kad gyventojų vartojimo augimas sulėtės iki maždaug 5% (anksčiau – 5–8%), o investicijos, išskyrus atsargas, padidės apie 3% (anksčiau – 4–7%). Eksporto augimas, skatinamas struktūrinių eksportopramonės pokyčių, turėtų išlikti spartus. Todėl nors lėtesnė vidaus paklausos plėtra reiškia ir lėtesnį importo augimą, neigiama grynojo eksporto įtaka bus mažesnė ir, prisidės prie greitesnio BVP augimo. Prognozuojame, kad 2009 m. BVP išaugs

2002 2003 2004 2005 2006 2007P 2008P 2009P

BVP augimas, % 6,5 7,2 8,7 10,6 11,9 10,5 6,0 6,5

BVP, mln EUR 9 911 9 978 11 176 13 012 16 180 20 293 24 092 27 710

BVP vienam gyventojui, EUR 4 238 4 291 4 832 5 655 7 072 8 916 10 641 12 305

Infliacija (BVP defliatorius), % 3,6 3,6 7,0 10,0 11,1 13,5 12,0 8,0

VKI vidutinis augimas, % 1,9 2,9 6,2 6,7 6,5 10,1* 12,5 6,5

Suderinto VKI vidutinis augimas, % 2,0 2,9 6,2 6,9 6,6 10,1* 12,5 6,5

GKI vidutinis augimas, % 1,0 3,2 8,6 7,8 10,3 16,1* - -

Nedarbo lygis, % 12,2 10,5 10,4 9,0 6,9 5,9 6,5 6,5

Vidutinis metinis realaus (neto) atlyginimo augimas, % 6,0 7,8 2,4 9,4 15,7 20,0 4,0 4,0

Prekių ir paslaugų eksporto augimas, % 8,7 14,4 21,2 31,4 15,3 23,0 14,0 12,0

Prekių ir paslaugų importo augimas, % 9,1 19,5 26,8 27,4 31,3 22,8 6,0 6,0

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP -10,0 -12,7 -15,8 -15,2 -22,1 -21,5 -16,0 -12,5

Einamosios sąskaitos balansas, % BVP -6,6 -8,1 -12,9 -12,5 -22,3 -23,9 -17,0 -13,5

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP -6,4 -7,5 -11,8 -11,2 -21,1 -22,3 -15,5 -11,5

TUI įplaukos, % BVP 2,7 2,4 3,8 3,6 7,4 8,2 6,5 6,5

Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 72,7 79,6 93,2 100,7 112,8 121,0 118,0 113,0

Valdž ios sektoriaus balansas, % BVP -2,3 -1,6 -1,0 -0,4 -0,3 0,7 1,0 1,2

Valdž ios sektoriaus bendroji skola, % BVP 13,5 14,4 14,5 12,0 10,0 8,5 7,8 7,0

* faktiniai duomenys

19 Latvija

apie 6,5%, veikiamas maždaug 5% namų ūkių vartojimo, 4% investicijų (išsk. atsargas) ir –3,5% grynojo eksporto augimo.

Dėl daugiau nei tikėtasi padidintų administruojamųjų kainų ir didesnių infliacinių lūkesčių infliacija pirmąjį 2008 m. pusmetį turėtų viršyti mūsų ankstesnę prognozę ir 2008 m. vidutiniškai sudaryti 12–13% (anksčiau tikėjomės 9–10%), o 2009 m. sulėtėti iki 6–7%. Mes nekeitėme nedarbo augimo prognozių –manome, kad nedarbo lygis išaugs nuo dabartinių 5% iki 6–7% 2008–2009 m. Realaus neto darbo užmokesčio augimo prognozės 2007 m. nekinta (apie 20%), o 2008 ir 2009 m. dėl didesnės infliacijos augimo tempas turėtų sumažėti iki 3–6% (anksčiau prognozavome 4–7%). Nominalus darbo užmokesčio didėjimas neturėtų ženkliai viršyti ankstesnių prognozių, maždaug 20% 2008 m. ir 10% 2009 m., kadangi spartesnis darbo užmokesčio kėlimas įmonėms reikštų riziką prarasti konkurencingumą, o valdžios sektoriaus biudž etas neturės pakankamai lėšų, kai ekonomika atvės. 2008–2009 m. tikimasi greitesnio einamosios sąskaitos deficito sumažėjimo atitinkamai iki 16–18% ir 12–15% BVP (pagal ankstesnę prognozę –iki 20–22% ir 17–20%) dėl lėtesnio importo augimo tempo ir geresnių pajamų sąskaitos rodiklių (išaugusius palūkanų mokėjimus turėtų atsverti dėl ekonomikos sulėtėjimo mažėjančios pajamos iš užsienio investicijų Latvijoje).

Mes taip pat nematome didelės spekuliacinės atakos prieš latą iš užsienio tikimybės, kadangi šalies finansų rinka yra per maža ir izoliuota Latvijos banko vykdomos politikos11.

2.2 Vidaus paklausa

Tikimės, kad 2007 m. vidaus paklausa padidės maždaug 14% per metus, o 2008 ir 2009 m. sulėtės iki 4% (anksčiau prognozavome 5–7%). Vidaus paklausa susilpnės toliau blėstant vartotojų ir verslo optimizmui ir maždaug dvigubai nukritus paskolų augimo tempui (nuo 40% 2007 m. iki ~20%). Namų ūkiai ir verslo įmonės sumažino savo taupymo normą (nuo 19,1% BVP 2006 m. iki 13,6% BVP per devynis 2007 m. mėnesius), taip palaikydami vidaus paklausos augimą 2007 metais. Tačiau tai sumaž ina galimybes palaikyti vartojimo augimo tempą ateityje – t. y. jie turės mažiau finansinio turto, kuriuo galėtų pasinaudoti, sulėtėjus pajamų augimui. Ekonominių vertinimų indeksas12 leidžia daryti prielaidą, kad

11 Išsamesnė finansinio stabilumo apžvalga pateikta 2007 m. gegužės mėnesio Baltijos šalių apžvalgoje.12 Ekonominių vertinimų indeksas yra pramonės pasitikėjimo (40%), paslaugų pasitikėjimo (30%), vartotojų (20%), mažmeninės prekybos (5%) ir statybos (5%) pasitikėjimo indeksų svertinis vidurkis.

vidaus paklausos augimas bus lėtesnis ir ketvirtąjį 2007 m. ketvirtį.

2.2.1 Namų ūkių vartojimas

Tikimės, kad vėstant ekonomikai įtampa darbo rinkoje atlėgs ir suderintas nedarbo lygis pakils link 6–7% 2008–2009 m. Antrąjį 2007 m. pusmetį stebėjome pirmuosius požymius: trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, už imtumas išaugo 1,9%, gerokai maž iau nei pastaruosius porą metų. Oficialus registruotas nedarbo lygis gruodžio mėnesį sudarė 4,9%, t. y. 0,1 procentiniu punktu daugiau negu lapkričio mėnesį. Nors padidėjimas yra iš tiesų labai nežymus (+660 bedarbių), tai buvo pirmasis nedarbo lygio pakilimas, už registruotas per pastaruosius dvejus metus. Nors oficialūs duomenys dar nepasirodė, įrodymų jau yra: kai kurie sektoriai vis labiau jaučia lėšų trūkumą ir pradėjo atleidinėti darbuotojus (pvz., mažėjant paskolų augimui – su gyvenamojo būsto statyba susiję sektoriai), o tai leido kitiems sektoriams (pvz., mažmeninės prekybos maisto produktais) už pildyti jau seniai laisvas darbo vietas. Ir vis dėlto įtampa darbo rinkoje vis dar stipri, o nedarbo lygis žemesnis už natūralų, kuris turėtų siekti apie 7%13.

Nors ketvirtąjį ketvirtį nominalaus darbo užmokesčio metinis augimas greičiausiai vis dar viršijo 30%, mes tikimės, kad dėl augančios infliacijos realus darbo už mokestis per 2007 m. pakilo apie 20% (22,4% pirmąją metų pusę). Prognozuojama, kad 2008 m. nominalusis darbo už mokestis išaugs apie

13 2007 m. lapkričio mėnesį suderintas nedarbo lygis buvo vos 4,9% (prieš metus – 6,1%).

Pasitikėjimo indeksas ir vidaus paklausa

85

90

95

100

105

110

115

120

125

199

8

199

9

200

0

200

1

200

2

200

3

200

4

200

5

200

6

200

7

-5

0

5

10

15

20

25

Pasitikėjimo indeksas, įvertinus sezoniškumą (kair.sk.)

Metinis v idaus paklausos augimas, % (deš.sk.)

Šaltinis: Eurostat

Latvija 20

15% (realusis padidės apie 4%)14. Taigi 2008 m. tikimės vėl sugrįžti į situaciją, kai darbo našumo augimas viršys realaus darbo užmokesčio didėjimą. Faktinis atlyginimo augimo tempo sumažėjimas neturėtų būti toks drastiškas, ypač žinant, kad 2007 m. duomenis iškreipė pajamų legalizavimo efektas (privačiame sektoriuje – maž daug ⅓). 2008 m. legalizavimas turėtų vykti lėčiau, kai augant infliacijai ir mažėjant paklausai, įmonės gali bandyti suvaldyti sąnaudų augimą, ne taip aktyviai legalizuojant pajamas.

Pasiekę dabartinius netvarius lygius, darbo užmokesčio ir paskolų augimas mažėja, todėl tikimės, kad vartojimas augs lėčiau, apie 5% 2008 ir 2009 m. Manome, kad paklausos didėjimas būtiniausioms prekėms sumažės, o ne pirmo būtinumo prekėms paklausos augimo tempas netgi bus neigiamas. Pavyzdžiui, naujų automobilių registracija sumažėjo nuo 90% metinio augimo 2007 m. sausio mėnesį iki vos 14% gruodį. Silpnesnio vartojimo augimo tendencijos pastebimos nuo 2007 m. vidurio; jas lemia keletas vienas kitą papildančių veiksnių. Pirmiausia, tai – griež tesnis paskolų išdavimas dėl išaugusių palūkanų normų (taip pat dėl neramumų pasaulio finansų rinkose) ir

14 Planuojamos valstybės biudžeto rodo, kad viešajame sektoriuje darbo užmokestis padidės maždaug 15%, tuo tarpu privačiame sektoriuje tikimasi 10–15% augimo. Minimalaus atlyginimo padidinimas nuo 120 LVL iki 160 LVL 2008 m. sausio mėnesį turėtų pridėti mažiausiai 3 procentinius punktus prie nominalaus darbo užmokesčio augimo; neapmokestinamas minimumas buvo padidintas nuo 50 LVL iki 80 LVL.

sugriežtintų pajamų teisinių reikalavimų15. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas sumažėjo nuo 78% sausio mėnesį iki 42% lapkritį. Antra, besitraukianti gyvenamojo būsto nekilnojamojo turto rinka16 pakirto pasitikėjimą ir sumažino vartojimui galimas skirti pajamas iš nekilnojamojo turto pardavimo. Trečia, auganti infliacija neigiamai veikia vartojimą, ypač mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidas. Atsižvelgdami į šiuos išankstinius rodiklius, mes tikimės, kad ketvirtąjį ketvirtį namų ūkio vartojimo augimas sulėtės iki 9–11%, t. y. bendras 2007 m. augimas sudarys 15–16%.

2.2.2 Investicijos

Trečiąjį 2007 m. ketvirtį investicijos (išskyrus atsargas) išaugo 12,7%, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu (pirmąjį pusmetį –15,9%), t.y., beveik tiksliai tiek, kiek prognozavome. Manome, kad paskutinįjį 2007 m. ketvirtį investicijos toliau lėtės ir sudarys 7–8%, daugiausia dėl pokyčių vidaus paklausos sektoriuose. Taigi bendras 2007 m. rodiklis turėtų siekti 12–13%, o tai atitinka mūsų ankstesnes prognozes. Mes tikimės, kad

15 Norint gauti paskolą, kurios suma viršija 100 minimalių atlyginimų, reikalaujama pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą. Tai labai apriboja nedeklaruotas pajamas gaunančių asmenų galimybes gauti būsto ar didelę vartojamąją paskolą. Būsto ir lizingo paskoloms įvestas privalomas 10% pradinio įnašo reikalavimas.16 Per 2007 m. gegužės-gruodžio mėnesius, tarybinio laikotarpio statybos būsto kainos Rygoje sumažėjo 17%, nuo metų pradžios tokio būsto pardavimo sandorių skaičius sumažėjo beveiki dvigubai.

Darbo rinka

0%

4%

8%

12%

16%

20%

24%

2002 2003 2004 2005 2006 2007

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

Nedarbo ly gis (deš.sk.)Darbo našumo augimas (kair.sk.)Realaus (bruto) darbo užmokesčio augimas (kair.sk.)

Šaltinis: LCSB, Eurostat

Vartotojų pasitikėjimas ir vartojimas

-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

2002 2003 2004 2005 2006 2007

0

5

10

15

20

25

Vartotojų pasitikėjimas, įv ertinus sezoniškumą (kair.sk.)

Namų ūkių v artojimo augimas, % (deš.sk.)

Šaltinis: Eurostat

21 Latvija

artimiausius porą metų investicijos padidės apie 3% (anksčiau prognozavome 4–7%). Kai kuriuose sektoriuose (pvz., gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, mažmeninės prekybos automobiliais) investicijų augimo tempas bus neigiamas, todėl yra nedidelė galimybė, kad 2008 m. antrąjį pusmetį investicijos (išskyrus atsargas) taip pat trumpam sumažės. Investicijų didėjimas statybos sektoriuje priklausys nuo to, kaip sėkmingai įmonės pereis nuo privačių gyvenamųjų namų prie pramonės ir infrastruktūros projektų, kuriuos remia vyriausybė ir ES fondai. Nors augančios energijos (gamtinių dujų, elektros energijos) sąnaudos neigiamai veiks pelno normas, taigi ir įmonių investavimo galimybes, vis dėlto tai taps įmonėms paskata investuoti į efektyvumą didinančias priemones.

Nominalių nefinansinių investicijų išskaidymas pagal NACE klasifikatorių taip pat parodo daugelio labiausiai perkaitusių sektorių atvėsimą. Nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos veiklos sektoriuje investicijų apimtis per devynis 2007 m. mėnesius nepasikeitė (atitinkamą 2006 m. laikotarpį nominalus investicijų metinis augimas siekė net 88,4%)17. Kituose pagrindiniuose sektoriuose nominalus investicijų augimas taip pat sulėtėjo, tačiau iki šiol išlieka gana spartus. Vienintelis sektorius, kuriame investicijos auga didėjančiu greičiu, yra viešasis administravimas (per devynis 2007 m. mėnesius – 91%, palyginti su 34,3% prieš metus).

2.2.3 Vyriausybės vartojimas

Fiskalinė politika 2007 m. ir toliau buvo ekspansinė, tačiau turėtų sugriežtėti 2008 ir 2009 metais. Vyriausybės vartojimo augimas trečiąjį 2007 m. ketvirtį sudarė 6,1%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir greičiausiai išliko spartus (apie 5,5%) paskutinįjį metų ketvirtį. Tai reiškia, kad per 2007 m. šis rodiklis padidėjo apie 5,5% (anksčiau prognozavome 4–5%). Valdž ios sektoriaus biudž eto perteklius 2007 m. sudarė 0,7% nuo mūsų prognozuoto BVP, t. y., daugiau nei anksčiau planuoti 0,4%. Šį perteklių daugiausia lėmė socialinio draudimo fondo biudž eto perteklius (2,7% BVP), tuo tarpu valstybės ir savivaldybių biudž etai buvo deficitiniai, atitinkamai –1,9% ir 0,2% BVP.

17 Nominalios nefinansinės investicijos buvo ypač menkos gyvenamųjų pastatų statyboje (per devynis mėnesius sumažėjo 62,5%, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu) ir komercinių pastatų bei statinių statyboje (–1,1%). Ketvirtiniai duomenys stipriai svyruoja, tikslesnį vaizdą galima susidaryti vertinant sudėtinius duomenis; atskirais 2007 m. ketvirčiais aiškios tendencijos nebuvo.

Prognozuojame, kad 2008 m. valdž ios sektoriaus vartojimas išaugs apie 3%, tačiau tikėtina, kad prognozę reikės padidinti, jeigu vyriausybė pasiduos viešojo sektoriaus profesinių sąjungų spaudimui. Yra nemaža rizika, kad aukštesnė infliacija ir lėtesnis negu šiuo metu tikimasi ekonomikos augimas (2008 m. biudž etas sudarytas remiantis prielaidomis, kad infliacija sudarys 6,3%, o BVP augimas bus 7,5%) neleis už tikrinti planuoto 1% valdž ios sektoriaus biudž eto pertekliaus, nebent stipriai pagerėtų viešojo sektoriaus efektyvumas.

2.2.4 Infliacija

Infliacija viršys ankstesnius mūsų lūkesčius. Mes padidinome savo 2008 m. infliacijos prognozę nuo 9% iki 12,5%, daugiausia dėl administracinių kainų pokyčių, pvz., išaugusių viešojo transporto, gamtinių dujų, šildymo, elektros energijos tarifų, taip pat padidintų akcizo mokesčių cigaretėms ir degalamsTiesioginė šių veiksnių įtaka infliacijai turėtų sudaryti apie 3 procentinius punktus. Infliaciją dar paspartina infliaciniai lūkesčiai ir netiesioginis poveikis. Vartojimo kainų infliacija aukščiausią lygį turėtų pasiekti kovo–balandžio mėnesiais. Kadangi padėtis darbo rinkoje gerėja, o tolesnis administruojamųjų kainų didinimas neplanuojamas, tikėtina, kad 2008 m. antrąjį pusmetį infliacija pradės slūgti. Dar vienas veiksnys, kuris šiais metais turės įtakos kainų augimui, bus pasaulinių maisto produktų ir energijos kainų pokyčiai.

Pagrindinės aukštos infliacijos priežastys buvo pernelyg didelis optimizmas 2006 m. ir 2007 m. pradžioje. Sumušdami visus pastarųjų dešimties metų rekordus, 2007 metai baigėsi gruodžio mėnesį už registruota 14,1% metine infliacija. Vidutinė 2007 m. infliacija, kaip mes ir prognozavome spalio

Bendras konsoliduotas biudž etas, metinis augimas, %

2005 2006 2007 2008*

Grynosios pajamos 26,7 25,7 33,5 21,0

Mokestinės pajamos 26,3 30,3 34,4 19,8

Gyventojų pajamų mokestis 16,9 29,1 35,1 15,6

Socialinis mokestis 17,1 28,1 37,7 20,9

Pelno mokestis 41,3 40,5 57,5 38,2

PVM 39,1 37,4 29,3 26,1

Akcizai 31,2 16,6 22,3 21,9

Muitai 12,2 7,6 34,4 9,5

Nemokestinės pajamos 19,3 13,1 21,7 6,0

Grynosios išlaidos 25,7 24,4 28,0 19,2

Einamosios išlaidos 33,8 23,3 28,8 21,1

Kapitalo išlaidos 31,3 63,1 49,0 6,5

Biudž eto balansas, % BVP -0,4 -0,3 0,7 1,0

Šaltinis: Valstybės iždas, Mokesčių inspekcija

*pagal biudžeto planą

Latvija 22

mėnesį, nusistovėjo ties 10,1% riba. Grynoji infliacija18 sudarė apie 70% bendro VKI augimo, atspindėdama didesnį vidaus paklausos spaudimą nei 2006 m. (apie 58%). Svarbiausi infliaciją didinantys veiksniai buvo maisto produktų kainos (vidutinę metinę infliaciją padidino 3,4 procentinio punkto; per metus padidėjo 13,5%), daugiausia dėl visame pasaulyje kylančių maisto kainų ir didesnių antkainių vietos pasiūlos grandinėje. Infliaciją taip pat skatino komunalinių paslaugų kainos (vidutinę metinę infliaciją padidino 2,2 procentinio punkto), akcizai tabako gaminiams ir transporto išlaidos (po 1 procentinį punktą). Infliacija ypač skausmingai žeidžia nedideles pajamas gaunančius asmenis.

Gamintojų kainų augimas palaipsniui lėtėja jau nuo gegužės mėnesio, ir gruodį siekė 13,1%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai (vidutinė metinė –16,1%). Svarbu paminėti, kad pagrindinė tokio sulėtėjimo priežastis buvo lėtesnis eksporto kainų augimas, nes vietinėje rinkoje parduodamų prekių kainos ir toliau stabiliai augo (12,8%, palyginti su 18,6% 2007 m. vidurkiu)19. Mes tikimės, kad dėl silpnesnės vidaus paklausos 2008 m. GKI augimas vietos rinkoje sulėtės. Jei gamintojų sąnaudos taip nekristų, jų pelno normos sumažėtų, o kompensuoti pelno praradimą lėtėjančiose pasaulio rinkose gali būti sunku.

18 T. y., neįskaitant degalų, administruojamųjų ir neapdoroto maisto produktų kainų.19 Nors prekės, gaminamos vidaus ir užsienio rinkoms yra skirtingos, galimas tokio skirtumo paaiškinimas yra tai,kad gamintojai vykdo kryžminį pelnų subsidijavimą, t. y., negalėdami padidinti kainų eksporto rinkose, jie keliakainas vietos rinkoje (pavyzdž iui, dėl augančių darbo sąnaudų).

2.3 Išorinis balansas

2.3.1 Einamoji ir kapitalo sąskaita

Manome, kad ketvirtąjį 2007 m. ketvirtį ESD pagerėjo iki 21% BVP (trečiąjį ketvirtį sudarė 24,8%), todėl per visus 2007 m. ESD turėtų siekti maž daug 24% BVP (2006 m. – 25%). Mūsų nuomone, sumažėjusiam ESD didžiausią poveikį padarė mažesnis prekybos deficitas, pagerėjęs nuo 21,7% BVP trečiąjį ketvirtį iki 19,5% BVP ketvirtąjį ketvirtį, kadangi metinis eksporto augimas ir toliau gerokai viršijo 20%, o importo augimo tempas lėtėja jau nuo rugpjūčio mėnesio. Užsienio investicijų Latvijoje pelningumas išliko didelis, tai rodo pajamų sąskaitos deficitas, siekiantis 3% BVP. Einamosios ir kapitalo sąskaitos deficitas turėtų nukristi žemiau 23% BVP; jį mažina įplaukos iš ES fondų. Latvijos

Metinio infliacijos augimo sudėtiniai komponentai

-2

0

2

4

6

8

10

12

2002 2003 2004 2005 2006 2007

Maisto produktai BūstasTransportas Alkoholis, tabakasViešbučiai, restoranai Ry šiaiKita Gry noji inf liacija*

* Hansabanko apskaičiavimai 2007m gruodžio mėn. Šaltinis: LCSB, LaB

Gamintojų kainos, metinis augimas

0%

5%

10%

15%

20%

25%

05.Sau 05.Lie 06.Sau 06.Lie 07.Sau 07.Lie

GKIVidaus rinkos prekės Eksportuojamos prekės

Šaltinis: LCSB

Einamosios sąskaitos balansas, % BVP

-30

-20

-10

0

10

2002 2003 2004 2005 2006 07(I) 07(II) 07(III)07(IV)f2008f 2009f

Prekės PaslaugosPajamos Perv edimaiEinamosios sąskaitos balansas

Šaltinis: LaB

23 Latvija

ekonomika ir toliau yra patraukli šalis investicijoms: trečiąjį ketvirtį grynosios TUI siekė 5,3% BVP, o per devynis 2007 m. mėnesius sudarė 8,2% BVP (7,3% 2006 m.).

Mes sumaž inome ESD prognozes 2008–2009 m. atitinkamai iki 16–18% ir 12–15% (anksčiau prognozavome 20–22% ir 17–20%). Tai lėmė lėčiau nei tikėtasi augantis importas (prekybos deficitas nukris iki maž daug 16% 2008 m. ir 13% 2009 m.) bei geresnė pajamų sąskaita (išaugusius palūkanų mokėjimus turėtų atsverti dėl ekonomikos sulėtėjimo mažėjančios pajamos iš užsienio investicijų Latvijoje).

2.3.2 Už sienio prekyba

Prognozuojame, kad nominalus eksporto augimas 2007 m. pasieks maž daug 23% (augimas per vienuolika mėnesių sudarė 23,1%). Tikimės, kad stiprus augimas išliks ir šiais metais. Prognozuojame, kad eksportas ž enkliai išaugs –12–16% 2008 m. ir 10–14% 2009 m. (anksčiau abiems metams prognozavome 16–20%). Jį turėtų skatinti gamintojų persiorientavimas į eksporto rinkas, atvėsus vidaus paklausai, didesnės pridėtinės vertės prekių gamyba, kuri leidžia padidinti pelno normą, gerėjantis efektyvumas, mažinantis priklausomybę nuo darbo jėgos ir paskolos, kadangi bankai vis laisviau skolins eksportuojančioms pramonės šakoms. Struktūriniai pokyčiai jau stebimi apdirbamojoje pramonėje, pagrindiniame eksporto sektoriuje. Nors per devynis 2007 m. mėnesius bendra apdirbamoji pramonė, įvertinus infliaciją, neaugo, eksporto augimas buvo spartus – mažą pridėtinę vertę kuriančios pramonės šakos (pvz., tekstilė) persiorientuoja gaminti aukštesnės pridėtinės vertės prekes. Mes sumaž inome eksporto augimo prognozių intervalus dėl aukštos palyginamosios bazės 2007 m. irstipresnio pasaulio ekonomikos lėtėjimo, kuris neigiamai veiks tiek eksporto apimtį, tiek ir kainas.

Nominalus importo augimas 2007 m. turėtų siekti apie 23%, daugiausia dėl itin spartaus didėjimo per pirmus septynis praėjusių metų mėnesius. Nuo rugpjūčio mėnesio metinis importo augimo tempas krito, ir lapkričio mėnesį sudarė tik 9,4%. Tikimasi, kad 2008 m. ir 2009 m. nominalaus importo augimo rodikliai nusistovės ties 5–10% (anksčiau prognozavome 10–14%) tiek dėl mažėjančio vidaus vartojimo ir investicijų, tiek dėl mažesnio kainų augimo lėtėjant pasaulio ekonomikai. Prognozių intervalą sumažinome atsižvelgdami į mažesnes vidaus paklausos augimo prognozes ir lėtesnį kainų augimą dėl susilpnėjusios pasaulio ekonomikos.

3. Pinigų politika ir palūkanų normos

Latvijos bankas ir toliau vykdo griežtą pinigų politiką. Pinigų bazės ir pinigų kiekio P3 augimo tempas sumažėjo dvigubai, nuo atitinkamai 40% ir 45% sausio mėnesį iki 17% ir 20% lapkritį. Dėl mažo likvidumo lato rinkoje, spalio mėnesį RIGIBOR palūkanų normos išaugo iki maždaug 13% lygio, aukščiausio nuo 1998 m. gruodžio mėnesio.Likvidumo trūkumas kilo dėl kelių priežasčių: (i) Latvijos bankas apribojo paskolų galimybes, siekdamas sumažinti paskolų augimą ir pernelyg nepagrįstą optimizmą; (ii) vyriausybės biudžetas yra perteklinis; tai reiškia, kad iki rugsėjo mėnesio 2,5% BVP atitinkantis latų kiekis buvo išimtas iš apyvartos

Pagrindinių prekių eksporto augimas, %

-40 -20 0 20 40 60 80

Maisto ir žemės ūkio produktai

Mineraliniai produktai

Chemijos pramonės prod.

Plastikas

Mediena ir pan.

Popierius

Tekstilė, oda ir pan.

Statybinės medžiagos

Metalai

Mašinos ir įrengimai

Transportas

Optikos prietaisai

Baldai

Kita

2006 2007 m. 11 mėn.Šaltinis: LCSB

Pagrindinių prekių importo augimas, %

-10 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Maisto ir žemės ūkio produktai

Mineraliniai produktai

Chemijos pramonės prod.

Plastikas

Mediena ir pan.

Popierius

Tekstilė, oda ir pan.

Statybinės medžiagos

Metalai

Mašinos ir įrengimai

Transportas

Optikos prietaisai

Baldai

Kita

2006 2007 m. 11 mėn.Šaltinis: LCSB

Latvija 24

ir deponuotas Latvijos banke, o ne išleistas į pinigų rinką; (iii) vis dar spartus paskolų augimas; reikalaujama, kad privalomosios atsargos būtų laikomos latais Latvijos banke20.

Nuo lapkričio vidurio situacija šiek tiek pagerėjo, nes Valstybės iždo departamentas išleido sukauptą biudžeto perteklių ir latai pateko į pinigų rinką. Lėtėjantis paskolų augimo tempas leido sumažinti privalomųjų atsargų reikalavimus. Gruodžio mėnesį 3 mėnesių RIGIBOR nukrito žemiau 11%, o 2008 m. sausį nebesiekė 10%. Skirtumas tarp 3 mėnesių RIGIBOR ir EURIBOR taip pat sumažėjo nuo 820 bazinių punktų spalio pradžioje iki 419 bazinių punktų sausio pabaigoje. Vis dėlto šis skirtumas ir toliau yra labai didelis (2001–2006 m. vidutinis skirtumas buvo 160 bazinių punktų), ir RIGIBOR palūkanų normos maždaug 200 bazinių punktų viršijo 2007 m. rugpjūčio mėnesio lygį, t. y. dar iki JAV paskolų rinkos krizės. Dėl griežtos pinigų politikos vidutinės svertinės lato skolinimo normos (daugiausia vartojamosioms paskoloms ir apyvartiniam kapitalui) toliau didėjo ir lapkričio mėnesį pasiekė 15,6% lygį. Vidutinės svertinės skolinimo eurais normos, kurios atspindi didžiąją skolinimo dalį) lapkričio mėnesį sumažėjo iki 6,5% (spalio mėn. buvo 6,7%).

20 Taigi net jeigu bankai skolina eurais, jie privalo 8% pasiskolintų lėšų laikyti Latvijos banke. Todėl mažas latų likvidumas verčia bankus didinti latų palūkanų normas, kad jie galėtų finansuoti savo skolinimą.

Valiutos kurso padėtis išlieka stabili, Latvijos latas sustiprėjo euro atžvilgiu ir didžiąją antrojo 2007 m. pusmečio dalį buvo prie stipresniosios intervalo ribos. Gruodžio mėnesį Latvijos bankas vykdė intervencijas, išankstinių sandorių rinkoje nupirkęs latų už 21 mln. EUR sumą.

Sausio 17 d. Latvijos bankas pranešė, kad šiek tiek sušvelnins savo pinigų politiką, kadangi ekonomika pradėjo vėsti, o paskolų augimas ženkliai sulėtėjo. Nauji privalomųjų atsargų reikalavimai įsigalios 2008 m. vasario 24 d.; atsargų norma bankų įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip dveji metai, buvo sumaž inta nuo 8% iki 7%. Toks privalomųjų atsargų normos sumažinimas nedaug prisidės prie paskolų augimo, tai greičiau yra laukiamas ir laiku pasirodęs signalas, kad Latvijos bankas aktyviai prisidės prie „švelnaus nusileidimo“, koreguodamas savo pinigų politiką.

Tarpbankinės palūkanų normos, %

0

2

4

6

8

10

12

14

07.Sau 07.Bal 07.Lie 07.Spl 08.Sau

Skirtumas tarp 3 mėn. RIGIBOR ir EURIBOR1 nakties RIGIBORRIGIBOR 3 mėn.EURIBOR 3 mėn.

Šaltinis: LaB, Reuters

EUR/LVL keitimo kursas irLativijos banko intervencijos

0.691

0.694

0.697

0.700

0.703

0.706

0.709

0.712

0.715

06.Sau 06.Lie 07.Sau 07.Lie 08.Sau

-150

-100

-50

0

50

100

150

Intervencijos, LVL mln. (deš.sk)

EUR/LVL (kair.sk)Kursas, už kurį LaB perka/parduoda latus (kair.sk.)

Šaltinis: LaB, Reuters

25 Estija

Estija1. Naujausi ekonomikos pokyčiai

Pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų įvykiai nepaliko nuošalyje ir Estijos. Kaip ir tikėtasi, trečiojo ketvirčio rezultatai dar neatspindėjo sustiprėjusių neigiamų veiksnių, tačiau mėnesiniai ketvirtojo ketvirčio duomenys jau aiškiai juos rodo, o atskirais atvejais rezultatai buvo blogesni negu tikėtasi. Metinio BVP augimas trečiąjį ketvirtį buvo 6,4% (antrąjį ketvirtį –7,6%). Tam didžiausios įtakos turėjo mažėjanti vidaus paklausa (7,2%, palyginti su 12,6% antrąjį ketvirtį).

Už sienio prekybos apimties augimas antrąjį 2007 m. pusmetį taip pat ėmė silpti, krentant prekybos mineraliniais produktais ir pigiomis elektronikos prekėmis apimčiai: liepos–lapkričio mėnesiais importas sumažėjo 13,4%, o eksportas – 24,5%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Užsienio prekyba kitoms prekėms ir toliau sparčiai augo: eksportas išaugo 19,2% per metus, tuo tarpu susilpnėjusi vidaus paklausa lėmė importo augimo sulėtėjimą (iki 7,4%). Prekybos ir paslaugų deficitas sumažėjo ir trečiąjį ketvirtį sudarė 7,1% BVP (11,2% prieš metus), išankstiniai 2007 m. spalio–lapkričio duomenys taip pat rodo kritimą maždaug 40-50%, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Trečiąjį ketvirtį pagerėjusi einamoji ir kapitalo sąskaita buvo sąlygojama dviejų procesų. Pirma, Estijoje stebėtinai padidėjo reinvestavimo pajamos iš TUI (9,8% ketvirtinio BVP, rekordiškai aukštas rodiklis); spalio–lapkričio rezultatai ženklių pokyčių šioje srityje než ada. Dideli pelnai iš TUI rodo, kad nepaisant susilpnėjusio paklausos augimo ir intensyvaus darbo užmokesčio didėjimo, investuoti Estijoje vis dar labai pelninga. Antra, ES fondų įplaukos trečiąjį ketvirtį vis dar liko itin negausios(einamųjų ir kapitalo pervedimų balansas sudarė 0,5% BVP, palyginti su 3,3% prieš metus). Kaip rodo išankstiniai duomenys, pervedimų įplaukos ketvirtąjį ketvirtį turėtų didėti (apie 4 mlrd. EEK, t. y. panašiai, kaip per ankstesnius 9 mėnesius). Atsiž velgiant į visus veiksnius, einamosios sąskaitos deficitas paskutinį 2007 m. ketvirtį turėtų gerokai sumažėti (iki 8–9,5% BVP; 2006 m. ketvirtąjį ketvirtįbuvo 16,7%).

Kaip tikėtasi, trečiąjį ketvirtį darbo užmokesčio augimas pradėjo lėtėti (20,2%, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu). Nedarbo lygis, įvertinus sezoniškumą, šiek tiek išaugo, kaip mes ir tikėjomės, nuo 4,8% 2007 m. sausio–vasario

mėnesiais iki 5,2% lapkritį. Užimtumas padidėjo apie 1,5–2%, palyginti su 2006 m21.

Labai nuvylė infliacijos rodiklis: vidutinis vartojimo kainų augimas 2007 m. pasiekė 6,6% (mes tikėjomės ~6,4%), daugiausia dėl augančių naftos ir maisto produktų kainų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Vidutinis gamintojų kainų augimas irgi buvo šiek tiek didesnis negu tikėtasi (8,3%) – didž iausias nuo 1997 metų. Tačiau kainų augimo sulėtėjimas ketvirtąjį ketvirtį rodo, kad dėl su paklausa susijusių veiksnių vartojimo ir eksporto kainos turėtų pradėti mažėti pirmąjį 2008 m. ketvirtį.

2. Ekonomikos prognozė

Peržiūrėjome savo ankstesnes prognozes, atsižvelgdami į didesnį negu tikėtasi pasaulio ekonomikos poveikį, priartindami jas prie žemesniųjų spalio mėnesio prognozių ribų, nors apskritai prognozės remiasi tomis pačiomis prielaidomis. Tikimės, kad dabartinis ekonomikos ciklas savo žemiausią tašką pasieks pirmoje 2008 m. pusėje, smarkiai mažėjant vidaus paklausos augimui dėl silpnesnio vartojimo (jį pakirs didelės infliacijos ir blėstantis pasitikėjimas) bei mažėjančių investicijų (nes statybos smarkiai nukentės dėl sugriežtėjusių finansavimo sąlygų bei nusilpusios paklausos).

Prekybos ir paslaugų balansas toliau gerės, ž ymiai pagerindamas einamosios ir kapitalo sąskaitos balansą. Valstybės biudžeto surenkamos

21 Estijos statistikos departamento apklausomis pagrįsti duomenys neatitinka suderinto nedarbo lygio duomenų: nedarbo lygis stipriai nukrito (nuo 5,4% 2006 m. trečiąjį ketvirtį iki 4,2% atitinkamą 2007 m. ketvirtį).

Prekių eksportas ir importas, metinis augimas

-50%

-25%

0%

25%

50%

75%

100%

125%

05.Sau 05.Lie 06.Sau 06.Lie 07.Sau 07.Lie

Eksportas: mineralai ir elektronikaKitų prekių eksportasImportas: mineralai ir elektronikaKitų prekių importas

Šaltinis: ESA, Hansabanko skaičiavimai

Estija 26

mokestinės pajamos bus mažesnės negu oficialiaitikimasi ir, nepaisant prognozuojamo didelio perviršio, vyriausybė bus priversta atidžiau peržiūrėti savo išlaidas antrąjį šių metų pusmetį.

Pirmąją 2008 m. pusę toliau sparčiai didės vartojimo kainos, tačiau antrąją metų pusę kainų augimo tempą sulėtins susilpnėjusi paklausa. Prastesnė ekonominė padėtis sumažins darbo užmokesčio reikalavimus privačiame sektoriuje, tačiau vidutinis atlyginimas gali stipriai išaugti (apie 10%) vykstant struktūriniams pokyčiams (sumažės mažai uždirbančių asmenų skaičius). Šie struktūriniai pokyčiai padidins bendrą šalies nedarbo lygį, o pigią produkciją gaminančios gamyklos bus uždarytos22. Nors mes tikimės, kad didžioji darbą praradusių darbuotojų dalis įsidarbins kitose įmonėse, trumpalaikis nedarbas 2008 m. turėtų padidėti.

2.1 Ekonomikos augimas

Manome, kad 2007 m. Estijos ekonomikos augimas sieks ~7%, o paskutinįjį metų ketvirtį – ~4,5%, nes vartojimo išlaidos sulėtės iki ~5%, o investicijos į pagrindinį kapitalą toliau kris. Pirmąjį šių metųketvirtį pagerėjimo nesitikima, antrasis ketvirtis taip pat žada niūrias darbuotojų atleidimo, įmonių

22 Pavyzdžiui, didžiausia iš tokių bendrovių – tekstilės įmonė „Kreenholm“ 2008 m. planuoja atleisti 1500 darbuotojų, daugiausia pirmąją metų pusę; tai padidins oficialiai nedirbančių asmenų skaičių daugiau nei 10%.

likvidavimo ir investicijų mažėjimo nuotaikas. Jos pagerės tik 2008 m. antroje pusėje, tačiau valstybė tuo metu turėtų susidurti su mokestinių pajamų mažėjimu. Sukauptų atsargų kritimas reikš, kad bendrųjų investicijų augimas bus neigiamas. Mes manome, kad vidaus paklausos augimas sulėtės iki 9,5–10% 2007 m. (2006 m. sudarė 15,3%), ir iki 1–2% 2008 m. Padėtis tik šiek tiek pagerės 2009 m. (~3–4% augimas).

Sudėtingiausia prognozuoti eksporto ir importo rodiklius. Mūsų nuomone, importo augimas gana sparčiai mažės, kai kuriais mėnesiais ir ketvirčiais bus netgi neigiamas dėl sumažėsiančių investicijų ir vartotojų išlaidų. Tačiau eksportas iki šiol išlaikė stebėtinai stiprias pozicijas (išskyrus naftos tranzito ir pigios elektronikos surinkimo srityse). Tai rodo, kad, nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl sąnaudų (ypač atlyginimų ir žaliavų) augimo bei mažėjančio konkurencingumo, Estijos bendrovės sugebėjo rasti produktų bei paslaugų, kuriuos būtų galima parduoti už sienio rinkose. Viskas priklauso nuo to, kaip įmonės ateityje sugebės prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Šiek tiek vilties teikia faktas, kad praeityje jos sugebėdavo būti lanksčios. Tačiau negalime būti tikri, jog po kurio laiko įmonės nepraras šio savo sugebėjimo, kai iš jų bus

2002 2003 2004 2005 2006 2007P 2008P 2009P

BVP augimas, % 8,0 7,2 8,3 10,2 11,2 7,0 5,0 6,0

BVP, mln EUR 7 757 8 693 9 582 11 210 13 234 15 150 16 600 18 200

BVP vienam gyventojui, tūkst. kronų 89,2 100,3 111,0 130,2 154,2 177,0 194,0 215,0

eurais 5 709 6 422 7 103 8 329 9 852 11 300 12 400 13 650

Pramonės pardavimų augimas, % 8,3 11,1 10,5 10,9 7,4 7,0 6,0 7,0

Infliacija (BVP defliatorius), % 3,8 4,5 1,8 6,2 6,2 7,6 4,5 3,5

VKI vidutinis augimas, % 3,6 1,3 3,0 4,1 4,4 6,6* 6,5 3,8

Suderinto VKI vidutinis augimas, % 3,6 1,4 3,0 4,1 4,5 6,7* 6,4 3,7

GKI vidutinis augimas, % 0,4 0,2 2,9 2,1 4,5 8,3* 4,4 2,3

Nedarbo lygis, % 10,3 10,0 9,7 7,9 5,9 5,0 5,5 6,0

Vidutinis metinis realaus (bruto) atlyginimo augimas, % 7,7 8,0 5,2 6,1 11,2 12,2 4,9 6,0

Prekių ir paslaugų eksporto augimas, % -1,1 9,0 17,4 24,6 18,4 7,0 7,0 6,5

Prekių ir paslaugų importo augimas, % 4,1 9,7 17,9 21,6 25,7 5,5 3,0 4,5

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP -6,9 -7,1 -7,9 -6,3 -11,6 -8,8 -6,0 -4,8

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP -8,2 -9,8 -10,2 -8,1 -13,4 -12,0 -8,0 -6,5

TUI įplaukos, % BVP 4,0 9,5 8,1 20,1 10,1 9,7 6,0 6,5

Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 57,9 64,5 76,6 85,3 96,4 103,0 104,0 103,0

Valdž ios sektoriaus balansas, % BVP 0,4 2,0 2,3 2,3 3,8 2,0 -1,8 0,0

Valdž ios sektoriaus bedroji skola, % BVP 5,6 5,7 5,2 4,4 3,9 2,7 3,0 3,2

*faktiniai duomenys

27 Estija

pareikalauta pernelyg didelių pokyčių ar jos neturės pakankamai lėšų šiems pokyčiams finansuoti.

2.1.1 Namų ūkių paklausa: pajamos

Pirmasis 2008 m. ketvirtis vartotojams gali būti blogiausias metas, nes, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, infliacija sausio – vasario mėnesiais viršys 10%, būtiniausių prekių ir paslaugų kainos padidės 15–20% (jų dalis sudaro maždaug 50% viso vartojimo krepšelio, tačiau žiemos mėnesiais ši dalis gerokai padidėja dėl šildymo išlaidų). Antrąjį ketvirtį vartojimas turėtų kiek pagerėti, tačiau viskas priklausys nuo darbuotojų atleidimų ir likviduojamų įmonių skaičiaus (pvz., anksčiau minėta „Kreenholm“, taip pat ir kitos bendrovės) ir kaip greitai žmonėms pavyks susirasti naujus darbus (pvz., statybos darbuotojų užimtumas

priklauso nuo oro sąlygų, taip pat nuo to, kaip sėkmingai ir kokiu metu valstybinis sektorius skelbia viešuosius konkursus).

Pagrindinis veiksnys, šiuo metu darantis didžiausią įtaką vartotojų sprendimams, yra pasitikėjimas, kuris kartu su lūkesčiais sparčiai mažėja dėl didelės infliacijos ir nuogąstavimų dėl nedarbo. Reali gyventojų finansinė situacija pakito tik nežymiai, daugiausia dėl infliacijos. Tikėtina, kad po kurio laiko, greičiausiai gegužę–birželį, gyventojai suvoks, kad dėl smarkaus kainų augimo jų turtas ir pajamos nukentėjo nesmarkiai, todėl jie gali padidinti savo išlaidas, tačiau ne taip stipriai kaip 2005–2006 m.

2008–2009 m. vis dar galime tikėtis gana stipraus pajamų augimo. Įtampa darbo rinkoje lems spartų darbo užmokesčio augimą. Manome, kad 2008 m. darbo užmokestis augs ~12%: privačiame sektoriuje jis padidės ~10%, valstybiniame – 15–20%. 2009 m. nominalaus darbo užmokesčio kilimas privačiame sektoriuje sustiprės, tuo tarpu valstybiniame sektoriuje – sulėtės, kadangi valdžios sektoriaus biudžetas turėtų didėti lėčiau negu 2006–2007 m. Vidutinis darbo užmokestis šiek tiek padidės dėl struktūrinių pokyčių darbo rinkoje, kuomet sumažės mažai uždirbančių asmenų užimtumas, o jų dalis bendrame už imtumo rodiklyje sumenks. 2008 ir 2009 m. tikimasi daugelio socialinių išmokų, ypač pensijų23 bei pašalpų už vaikus padidėjimo.

23 Pensijų indeksas buvo pakeistas: anksčiau jis vienodai priklausė nuo infliacijos ir socialinio mokesčio pajamų, tačiau dabar jo svoris persiskirstė link mokestinių pajamų (20:80), todėl indekso augimas bus stipresnis.

Ekonomikos augimas

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

04(I) 04(III) 05(I) 05(III) 06(I) 06(III) 07(I) 07(III) 08(I)P 08(III)P

Metinis augimas Vidurkio prognozė

Ilgo laikotarpio v idurkis Vidurkis nuo 2001 m.

Šaltinis: ESA, Hansabanko skaičiavimai

Investicijos į apdirbamąją gamybą, %

0

20

40

60

80

100

2006 m.

f aktas

2006 m.

prognozė

2007 m.

f aktas

2007 m.

prognozė

Daugiau Tiek pat

Maž iau Nebuv o inv esticijų

Ef ekty v umas

Šaltinis: EKI

Vartotojų pasitikėjimas: lūkesčiai ir dabartinės nuotaikos, įvertinus sezoniškumą

-30

-15

0

15

30

45

60

2004 2005 2006 2007 2008

0

15

30

45

60

75

90

Vartotojų pasitikėjimo indeksas (lūkesčiai, kair.sk.)

Ilgalaikio v artojimo prekių pirkimai (kair.sk.)

Finansinė namų ūkių padėtis (kair.sk.)

Inf liacija (apv ersta deš.sk.)

Šaltinis: EKI, Hansabanko skaičiavimai

Estija 28

Nors mes manome, kad 2008 m. nedarbas išaugs, ypač kai kuriuose sektoriuose (pvz., statybos, tekstilės) bei regionuose, tikimės, kad užimtumas taip pat didės. Estijoje prasideda laikotarpis, kai į darbo rinką ateina santykinai gausios vaikų bumo kartos (devintojo dešimtmečio pabaiga ir dešimtojopradžia). Tuo pat metu stebėsime aktyvesnį pensinio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje: teisinės kliūtys, trukdžiusios pensinio amžiaus gyventojams toliau dirbti, buvo pašalintos, spartus kainų augimas skatina ieškotis darbo (pvz., ne visą darbo dieną), o besitęsiant darbo jėgos trūkumui24

įmonės palaipsniui pradeda taikyti lankstesnius darbo grafikus. Mūsų manymu, atvertos darbo rinkos Estijos namų ūkiams suteiks taip reikalingo lankstumo – negalintys surasti darbo Estijoje, gali ieškoti darbo pagal sutartis keliems mėnesiams Suomijoje, kurios kaimynystė leidžia nekeisti gyvenamosios vietos. Ši praktika jau giliai įsišaknijusi Estijoje.

2.1.2 Namų ūkių paklausa: kainos ir išlaidos

Pagrindinis veiksnys, turintis įtaką gyventojų vartojimui, yra būtiniausių prekių bei paslaugų kainų augimas. Šis veiksnys dominuoja nuo pat 2007 m. ketvirtojo ketvirčio pradžios, kai maisto produktų kainų metinė infliacija pasiekė 12,3% (7,8% rugsėjo mėn.). Sparčiai augant maisto, energijos bei reguliuojamoms kainoms, taip pat padidėjus vartojimo mokesčiams25, namų ūkiams lieka gerokai

24 Tai – Estijos ilgo laikotarpio rizika, įvertinant mažėjantį gyventojų skaičių ir jų senėjimo procesą. 25 2007 m. liepos mėnesį PVM tarifas centriniam šildymui buvo padidintas nuo 5% iki 18%, 2008 m. sausį

mažiau pinigų kitiems pirkiniams. Tai reiškia, kad ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų kainos nekils arba ims kristi. Mūsų nuomone, labiausiai turėtų nukentėti ilgalaikio vartojimo prekės (pvz., automobiliai, buitiniai prietaisai) ir gyventojams skirtos paslaugos (pvz., remonto darbai, turizmas). Dėl šios priežasties mes prognozuojame, kad infliacija po maž daug 11% (ar netgi didesnio) metinio augimo vasario mėnesį pradės mažėti ir 2008 m. gruodį tesudarys 3–4%, o 2009 m. pradž ioje – net dar mažiau. Vėliau kainos turėtų stabilizuotis, nors tikimasi visuomeninių paslaugų (pvz., viešojo transporto) ir energetikos (pvz., elektros energijos) kainų padidėjimo.

Nepaisant labai gero 2007 m.26 derliaus ir toliau prognozuojama didelė maisto produktų infliacija dėl įtampos užsienio rinkose, kadangi Estijos kainas stipriai veikia pasaulinis kainų augimas. Tikimės, kad per 2008 m. maisto produktų infliacija sulėtės, tačiau tikėtina, kad ji išliks didelė, kol pasaulio rinkose, ar bent jau ES, nebus pasiektas pasiūlos–paklausos balansas.

Nors energijos kainas Estijoje paprastai labiausiai veikia pasaulio rinkų padėtis ir jėgos, tačiau galime

padidinti akcizai alkoholiui, tabakui ir degalams, tuo pat metu buvo įvesti akcizai gamtinėms dujoms ir elektrai. Kitas akcizų didinimas alkoholiui ir tabakui planuojamas 2008 m. liepą – po šio pakėlimo Estijos akcizai atitiks minimalius ES reikalavimus pagal ES Stojimo sutartį.26 Tai, kartu su augančiomis kainomis ir ES subsidijomis (nors jos yra gerokai mažesnės nei ES-15), lėmė, kad 2007 m. buvo turbūt geriausi metai žemės ūkiui ir maisto pramonei; pardavimai vidaus ir išorės rinkose stipriai padidėjo. Ženkliai pagerėjo ir ateities perspektyvos.

Darbo rinka

3%

5%

7%

9%

11%

2004 2005 2006 2007

5%

10%

15%

20%

25%

Nedarbo ly gis (kair.sk.)

Nominalus (bruto) darbo užm. augimas (3 mėn. v idurkis, deš.sk.)

Šaltinis: ESA; Hansabanko skaičiavimai

Suderintas vartotojų kainų indeksas, metinis augimas

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

2004 2005 2006 2007

SVKI Maisto produktai

Gry noji inf liacija Energijos kainos

Šaltinis: Eurostat

29 Estija

paminėti dvi svarbiausias išimtis: pradžioje numatytas akcizų pakėlimas ir energijos tiekimas, kuris priklauso nuo vietos gamintojų ir tiekėjo. Pasaulinė naftos kaina tiesiogiai daro poveikį Estijos benzino ir dyzelinio kuro kainoms ir eksportui, o taip pat kai kurių vietoje gaminamų prekių kainoms (pvz., šildymui naudojamo mazuto, kuris gaminamas iš naftingojo skalūno). „Gazprom“ naudojasi savo monopoliu gamtinių dujų kainoms kelti, nors Estijos vartojimo kainoms tai turi kur kas mažiau įtakos negu kaimyninėse Latvijoje bei Lietuvoje27. Manome, kad vasarą „Estijos energija“ gerokai padidins elektros energijos kainas, tačiau tikslus šių kainų augimo dydis kol kas nežinomas, kadangi derinimo procesas tebevyksta. Šio kainų kėlimo priež astys – pabrangęs skalūnas, darbo jėga, pasenusi infrastruktūra ir CO2 kvotų trūkumas. Tikėtina, kad pastarasis veiksnys turės dar didesnę įtaką elektros energijos kainoms Estijoje28. Manome, kad kylant energijos kainoms bei darbo užmokesčiui ir didėjant investicijų poreikiui, šildymo kainos per ilgesnį laikotarpį toliau augs pakankamai sparčiai.

Konvergencijos procesas yra viena iš povandeninių srovių, kuri dar daugelį metų lems santykinai didelį kainų augimą Estijoje. Nors vidutinis namų ūkių vartojimo kainų lygis 2006 m. pasiekė 66,5% ES-27 kainų lygį (2007 m. – dar daugiau; 1995 m. buvo 41,6%), skirtumai tarp skirtingų prekių ir paslaugų

27 Estijoje tik kai kuriose savivaldybėse gamtinės dujos yra vienintelis ar dominuojantis šiluminės energijos gamybos šaltinis. Vis dėlto namų ūkiai gamtinių dujų naudoja vis daugiau dėl neseniai buvusių itin žemų kainų.28 Nėra aišku, kokias CO2 kvotas gaus Estija, tačiau jos bus gerokai mažesnės nei anksčiau.

kainų Estijoje ir ES tebėra dideli. Pavyzdžiui, nors drabužių ir avalynės kainos praktiškai buvo vienodos (sudarė 99,8% ES-27 kainų lygio 2006 m.), maisto ir ypač paslaugų kainos buvo gerokai mažesnės. Maisto kainos 2006 m. vidutiniškai sudarė 74,1% ES-27 kainų lygio, tuo tarpu paslaugų kainos – vos 47,8%. Šie skirtumai rodo, kad kartu su augančiomis pajamomis bei darbo užmokesčiu, paslaugų kainos taip pat turėtų kilti gana sparčiai. Tai ypač pasakytina apie visuomenines bei tas paslaugas, kurių kainas kontroliuoja valdžios institucijos. Todėl prognozuojame santykinai didelį visuomeninio transporto, centrinio šildymo, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų kainų šuolį, taip pat individualių paslaugų bei maitinimo įstaigų paslaugų kainų padidėjimą (kuriam įtakos turės ir maisto produktų kainų pakėlimas) ir pan. Tačiau 2008–2009 m. galima tikėtis trumpalaikio kainų augimo sulėtėjimo toms paslaugoms, kurios teikiamos konkurencinėje aplinkoje.

2.1.3 Išorinis balansas

Mes peržiūrėjome savo išorės balanso prognozes. Tikimės spartesnio eksporto augimo negu prognozavome spalio mėnesį (~7%, ankstesnėje apžvalgoje buvo ~3,5%), taip pat spartesnio importo augimo (daugiausia dėl kainų; ~3%, buvo apie –2,5%). Nors mūsų lūkesčiai dėl prekių ir paslaugų balanso pagerėjo, manome, kad rezultatas gali būti dar geresnis nei dabartinė balanso prognozė (–6% BVP 2008 m.).

Dėl pokyčių pajamų sąskaitoje ir mažų įplaukų iš ES fondų (žr. „Naujausius ekonomikos pokyčius“) einamosios ir kapitalo sąskaitos pokytis yra didesnis negu manyta. Buvome nustebinti iš tiesioginių

Kai kurių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas 2007 m.

0% 10% 20% 30% 40%

Pieno produktai

Kietasis kuras

Šilumos energija

Duonos produktai

Vaisiai

Atostogų išv y kos

Asm. transporto priemonių kuras

Asm. transporto eksplotacija

Maitinimo paslaugos

Transporto paslaugos

2007 m. gruodis, paly ginti su 2006 m. gruodž iu

2007 m. v idurkisŠaltinis: Eurostat

Einamosios ir kapitalo sąskaitos balansas, % BVP

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

2002 2003 2004 2005 2006 2007P 2008P 2009P

Prekės Paslaugos Pajamos

Perv edimai Balansas

Šaltinis: EP, Hansabanko prognozės

Estija 30

užsienio investicijų gaunamomis didelėmis pajamomis Estijoje, todėl turėjome padidinti savo prognozes ne tik 2007, bet ir 2008 metams. Tačiau manome, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas paveiks tiek iš TUI gaunamas pajamas Estijoje, tiek ir estų TUI pajamas iš Lietuvos ir Latvijos, o galbūt ir iš kitų šalių. Dėl šios priežasties sumažinome TUI srautų prognozę (nuo ~9% iki ~6% BVP 2008 m.). ES fondų įplaukų prognozės 2008–2009 m. nekeitėme, tačiau šiek tiek, pagal faktinius duomenis, pakoregavome 2007 m. prognozes. Bendrojo įsiskolinimo didėjimas 2008 m. sulėtės, kadangi užsienio kapitalas brangs, todėl jį gauti bus sunkiau.

2.1.4 Finansų rinkos

Estijos finansų rinkos skaudžiai pajuto pastaraisiais mėnesiais išaugusį nepasitikėjimą pasaulio finansų rinkose. Lapkričio pabaigoje pradėjusios didėti palūkanų normos pinigų rinkoje gruodžio viduryje pasiekė aukščiausią tašką, nuo kurio pradėjo mažėti, vėl priartėdamos prie anksčiau buvusių lygių. Vienos nakties palūkanų normos išaugo nuo lapkričio viduryje buvusių 4,75% (imant lapkričio 20-ąją) iki 5,42% gruodžio 4 d. Kitos palūkanų normos išaugo 190–200 bazinių punktų, o šiuo metu nukrito 25–70 bazinių punktų. Skirtumas tarp TALIBOR ir EURIBOR padidėjo nuo 10 bazinių punktų (kartais netgi neigiamo skirtumo) 2006 m. antrąjį pusmetį (prieš prognozuotą prisijungimą prie euro zonos) iki 220–270 (net 280–286 bazinių punktų gruodžio pradžioje). Lapkričio pradžioje skirtumas sudarė maž daug 56–80 bazinių punktų.

Palūkanų normų didėjimą sąlygojo keletas procesų. Pirma, niūrą atmosferą Baltijos šalyse suformavo sparčiai augantis skolinimasis, kainos ir nerimas dėl galimo nekilnojamojo turto rinkos ž lugimo. Nors

rezultatai Estijoje rodė, kad vyksta tolygus ekonomikos augimo lėtėjimas, Latvijos duomenys lapkričio mėnesį to nerodė, ir tai sustiprino baimę, jog drastiškas ekonomikos sulėtėjimas šioje šalyje vėliau sukels rūpesčių ir Estijoje. Antra, kai kurie bankai, suinteresuoti, kad padidėtų iš pinigų rinkos operacijų regione gaunamos pajamos, paskelbė šališkas ataskaitas ir (arba) straipsnius, spekuliuodami apie kronos devalvaciją. Vėliau pasirodė nekompetentingos kai kurių stambių pasaulio bankų ataskaitos su nuorodomis bei straipsniais žiniasklaidoje. Trečia, palūkanų normas veikė įtempta padėtis pasaulio finansų rinkose bei likvidumo trūkumas lapkričio pabaigoje ir gruodį.

Estijos pinigų rinka yra maža ir griežtai reguliuojama. Todėl spekuliacijos negalėjo padaryti ir nepadarė jokio poveikio faktiniams valiutų kursams (tai buvo įrodyta dar 1997–1998 m.29). Palūkanų normos pradėjo mažėti tik tada, kai investuotojai atidžiai įvertino vykstančius ekonomikos procesus, visus nuvertėjimo ir monetarinio reguliavimo pranašumus bei trūkumus. Pagrindinės priežastys, kodėl devalvacija neturėtų būti įgyvendinta, yra šios:

Kronos kursą galima pakeisti tik pakeitus įstatymą, o tai reikalauja keleto parlamento svarstymų.

Devalvacija turėtų būti naudinga eksportui, tačiau Estijoje didelę dalį eksporto sudaro importuojamos ž aliavos (pvz., energijos ir pan.). Kadangi dėl devalvacijos padidėtų importo kainos, eksporto kainos taip pat išaugtų.

Atvira darbo rinka reiškia, kad devalvacija nustums žmones į skurdą, priversdama juos emigruoti30, todėl darbo jėgos sąnaudos augtų dar sparčiau negu šiuo metu.

Estijos eksportas sparčiai didėja, o tai rodo, kad Estijos gamintojai neprarado savo gebėjimo konkuruoti užsienio rinkose. Bet koks disbalansas, kuris esant plaukiojančiam valiutos kursui yra koreguojamas per valiutų kursus, valiutų valdybos sistemoje yra koreguojamas per kainas (infliaciją, darbo užmokestį), ir tai skatina greitesnius struktūrinius pokyčius. Tokia maž a ekonomika kaip Estija visus struktūrinius pokyčius gali įgyvendinti gerokai greičiau negu didžiosios šalys.

29 Po Pietryčių Azijos krizės ir Rusijos rublio žlugimo 1999 m. rugpjūčio mėnesį.30 Vien šis faktas turėtų sulaikyti politikus nuo tokios idėjos, kadangi vėliau jie patys susidurtų su sunkumais ieškantis darbo.

Pinigų rinka 2007-2008 m.: 3 mėn. palūkanų normos, %

2

3

4

5

6

7

8

07.Sau 07.Bal 07.Lie 07.Spl 08.Sau

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

TALIBOR (kair.sk.)

EURIBOR (kair.sk.)Skirtumas tarp TALIBOR ir EURIBOR (deš.sk.)

Šaltinis: Reuters EcoWin

31 Estija

Nors palūkanų maržos Estijoje nukrito, mes nemanome, kad artimiausioje ateityje jos ir toliau smarkiai kris. Taip pat nesitikime, kad už sienio finansų rinkų nepasitikėjimas greitai išnyks. Mūsų nuomone, tai galėtų įvykti tik po keleto svarbių procesų. Visų pirma, Estijos ekonomika greitai parodys, jog išsivaduoja iš esamo sulėtėjimo proceso, t.y. tikimasi, kad šalies BVP augimas atsigaus, vartojimo ir skolinimosi augimo tempai bus geriau subalansuoti; gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka stabilizuosis ir taps aktyvesnė; infliacija ir darbo užmokesčio augimas sulėtės. Antra, tam, kad būtų išsklaidytos niūros užsienio investuotojų, vertinančių Baltijos šalių regioną kaip vieną ekonomiką, nuotaikos, būtina pagerinti ir labiau subalansuoti plėtrą Latvijoje.

Todėl pagerėjimo (didesnių kapitalo srautų su mažesnėmis palūkanų maržomis) reikėtų tikėtis tik antrąjį 2008 m. pusmetį, kuomet mes tikimės ekonomikos augimo tempo Estijoje atsigavimo ir infliacijos sulėtėjimo. Tačiau į gerokai tolygesnį plėtros etapą Estija įžengs tik 2009 m.

Pinigų rinka ir paskolų palūkanų normos

0%

2%

4%

6%

8%

10%

2005 2006 2007 2008

Talibor 6 mėn,Euribor 6 mėnBūsto paskolų palūkanos namų ūkiams (EUR)Vidutinės paskolų palūkanos (EEK)

Šaltinis: Reuters EcoWin, EP

32

KontaktaiHansabank MarketsHansabank Markets Rinkos analizė:LietuvaAnalitikė, makroekonomikos analizė Lina Vrubliauskienė +370 5 268 4275 lina.vrubliauskiene@hansa.lt

Analitikė, makroekonomikos analizė Jurgita Jurgutytė +370 5 268 4598 jurg ita.jurgutyte@hansa.ltAnalitikė, makroekonomikos analizė Ieva Vyšniauskaitė +370 5 268 4156 ieva.vysniauskaite@hansa.ltAnalitikas, akcijų analizė Donatas Užkurėlis +370 5 268 4395 donatas.uzkurelis@hansa.ltAsistentas Aurimas Butavičius +370 5 268 4722 aurimas.butavicius@hansa.ltLatvijaVadovas Mārtiņš Kazāks +371 6 744 5859 martins.kazaks@hansabanka.lv

Vyresnysis ekonomistas Dainis Stikuts +371 6 744 5844 dainis.stikuts@hansabanka.lvAnalitikas Pēteris Strautiņš +371 6 744 4163 peteris.strautins@hansabanka.lvAnalitikė Ivonna Slapina +371 6 744 5930 ivonna.slapina@hansabanka.lvAnalitikas Jurijs Māsāns +371 6 744 5855 jurijs.masans@hansabanka.lvAnalitikė Kristiāna Rozī te +371 6 744 5875 kristiana.rozite@hansabanka.lvEstija

Vadovas Sander Danil +372 888 1664 sander.danil@hansa.eeVyresnioji makroekonomikos analitikė Maris Lauri +372 888 1202 maris.lauri@hansa.eeMakroekonomikos analitikė Elina Allikalt +372 888 1989 elina.allikalt@hansa.eeMakroekonomikos analitikė Annika Paabut +372 888 5440 annika.paabut@hansa.eeAnalitikas, akcijų analizė Pavel Lupandin +372 888 1535 pavel.lupandin@hansa.eeAnalitikas, akcijų analizė Marko Daljajev +372 888 1246 marko.daljajev@hansa.ee

Analitikas, akcijų analizė Triinu Viilup +372 888 1329 triinu.viilup@hansa.eeAnalitikas, akcijų analizė Risto Hunt +372 888 6796 risto.hunt@hansa.ee

Hansabank MarketsVadovas Allan Marnot +372 6 131 678 allan.marnot@hansa.eeVadovas Tomas Andrejauskas +370 5 268 4355 tomas.andrejauskas@hansa.lt

Hansabank Markets Prekyba akcijomis:LietuvaVadovas Linas Grinevičius +370 5 268 4533 linas.grinevicius@hansa.ltEstija & LietuvaVadovas Lauri Lind +372 6 131 355 lauri.lind@hansa.ee

Makleris Raido Lillemets +372 6 131 667 raido.lillemets@hansa.eeAnalitikas Mihkel Torim +372 6 131 564 mihkel.torim@hansa.eeLatvijaVadovas Jānis Ogsts +371 6 744 4154 janis.ogsts@hansabanka.lv

Hansabank Markets Prekyba valiuta, indėliai:Lietuva Vadovas Vytautas Eidukaitis +370 5 268 4851 vytautas.eidukaitis@hansa.ltLatvija

Vadovas Renārs Rūsis +371 6 744 4228 renars.rusis@hansabanka.lvVyresnysis specialistas Pēteris Strazdiņš +371 6 744 4621 peteris.strazdins@hansabanka.lvEstijaPardavimai Art Lestberg +372 6 131 653 art.lestberg@hansa.ee

Hansabank Markets Palūkaniniai instrumentai, išvestiniai finansiniai instrumentai:Lietuva Vadovas Rolandas Kaupys +370 5 268 4853 rolandas.kaupys@hansa.ltLatvijaVadovas Jekaterina Komkova +371 6 744 4145 jekaterina.komkova@hansabanka.lv

EstijaVadovas Allan Marnot +372 6 131 678 allan.marnot@hansa.eeDileris Anton Skvortsov +372 6 131 654 anton.skvortsov@hansa.eeDileris Simmo Sommer +372 6 131 605 simmo.sommer@hansa.ee

Lietuva Vadovas Andrius Bakanas +370 5 268 4535 andrius.bakanas@hansa.ltLatvija

Vadovas Egons Strazdiņš +371 6 744 4140 egons.strazdins@hansabanka.lvEstijaVadovas Art Lestberg +372 6 131 653 art.lestberg@hansa.eeDileris Darius Gecevičius +372 6 131 655 darius.gecevicius@hansa.ee

Hansabank Iž das:Lietuva Vadovas Viktoras Baltuškonis +370 5 268 4487 viktoras.baltuskonis@hansa.ltLatvija

Vadovė Liene Kūle +371 6 744 4162 liene.kule@hansabanka.lvEstijaVadovas Meelis Paakspuu +372 6 131 739 meelis.paakspuu@hansa.ee

Hansabank Asset Management (Turto valdymas):Investiciniai fondaiVadovas Robert Kitt +372 888 2784 robert.kitt@hansa.ee

Hansabank Privačių klientų turto valdymas:Vadovė Kristel Meos +372 613 1881 kristel.meos@hansa.ee

Hansabank Vertybinių popierių apskaita ir saugoj imas:Lietuva Vadovė Jonė Ščeponavičiūtė +370 5 268 4742 jone.sceponaviciute@hansa.ltLatvija

Vadovas Gatis Simsons +371 6 744 4142 Gatis.Simsons@hansabanka.lv EstijaVadovė Anna-Maria Ots +372 6 133 522 anna.ots@hansa.ee

Hansabank Markets Tarpbankinė valiutų prekyba:

33

© Visos teisės priklauso Hansabank Grupei, 2007. Šioje ataskaitoje esanti informacija yra konfidenciali ir skirta išimtinai tik Hansabank Grupės klientų, kuriems ši informacija pateikta, naudojimui. Informacijos kopijavimas, atgaminimas, citavimas, skelbimas bet kokia forma ar siuntimas tretiesiems asmenims be Hansabank Grupės sutikimo draudžiamas. Priimdami šią ataskaitą Jūs sutinkate su aukščiau išvardintais apribojimais.

Informacija apie tai, kiek akcijų Hansabank Grupė turi ataskaitoje minimose bendrovėse, taip pat informacija apie Hansabank Grupei priklausančias įmones bei institucijas, prižiūrinčias kiekvieną tokią įmonę, ar bet kokia kita su tokiomis įmonėmis susijusi informacija pateikiama internetinėje svetainėje www.hansa.lt.

Asmenys, negalintys pasiekti nurodytos internetinės svetainės, gali susisiekti su atitinkamais analitikais, nurodytais paskutiniame šios ataskaitos puslapyje.

Lina Vrubliauskienė+370 5 268 4275

lina.vrubliauskiene@hansa.lt

Maris Lauri+372 6 131 202

maris.lauri@hansa.ee

Mārtiņš Kazāks+371 7 445 859

martins.kazaks@hansabanka.lv

AB bankas HansabankasTel.+370 5 268 4444, Fax. +370 5 213 2431

Savanorių pr. 19, 03502, Vilnius, Lietuva