PAX ET BONUM 2013TARPTAUTINIS SAKRALINĖS MUZIKOS PROJEKTAS

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, 20 val.

Zitos Bružaitės kantorija LUMEN FIDEI PREMJERAKoncertas skiriamas Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą 20-mečiui paminėti.

Atlikėjai: Vilniaus miesto savivaldybės choras ,,Jauna muzika‘‘,meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas,varinių pučiamųjų ansamblis ,,Protuberus brass‘‘,meno vadovas Egidijus Miknius,solistai Piotr Olech (kontratenoras, Lenkija), Mindaugas Zimkus (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Agnė Petruškevičiūtė (elektriniai vargonai), Petras Vyšniauskas (saksofonas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Zita Bružaitė (elektronika).

Dirigentas Vaclovas Augustinas

Koncerto partneriai:

Spalio 4 d., penktadienį, 19 val.

Frank Martin MIŠIOS DVIGUBAM CHORUI A‘CAPPELLAPREMJERA LIETUVOJEAlikėjai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras ,,Polifonija‘‘,vadovas Tomas Ambrozaitis,Arkadijus Gotesmanas (perkusija)

Spalio 31 d., ketvirtadienį, 19 val.

Muzikinis projektas ZIKARON LEFANAI /praeitis priešais mane/ Koncertas skiriamas Vilniaus ir Varšuvos getų aukų atminimuiAtlikėjai: Klarnetų kvartetas ,,Ircha“, vad. Mikolaj Trzaska (Lenkija), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas),Arkadijus Gotesmanas (perkusija)

Koncerto partneris

Į visus renginius įėjimas nemokamas

Renginių vieta:

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia, Maironio g. 10

ZITOS BRUŽAITĖS kūryba yra įvairialypė, susidaro įspūdis, tarsi ji sąmoningai keistų braižą, tai prabildama filosofine išmintimi, tai pokštaudama lyg viduramžių špylmanas. Kompozitorė savo kūriniuo-se laisvai jungia viduramžių asketizmą ir moderno spalvingumą, liaudies muzikos intonacijas ir džiazines improvizacijas. Bružaitė savo muzika siekia emocinio kontakto su klausytoju, sugeba sudėtingus technologinius procesus pateikti žaismingai, intriguojamai. Kompozi-torė tvirtina, kad kiekvienas jos kūrinys yra individualus, autonomiš-kas, nepriklausomas nuo ankstesniųjų - tarsi posūkis į kaskart naują, gaivališką garsų tėkmę: "Mano muzikoje, kaip ir daugelio mano amžininkų kūryboje, nėra bendros, vieningos sistemos, nepaisoma nuomonių, griežtų taisyklių".

Dainora Merčaitytė

ZITA BRUŽAITĖ apie kantoriją ,,LUMEN FIDEI” (tikėjimo šviesa):

,,…1999 metais buvo sukurtas ir dviejuose miestuose pristatytas kūrinys ,,Piligrimai” sopraniniam saksofonui ir fagotų chorui. Nepaisant unikalios sudėties (jame dalyvavo 21 grojantis – giedantis fagotas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, saksofonininkas Petras Vyšniauskas bei šio kūrinio didžiausias entuziastas ir jo atsiradimo “kaltininkas” fagotininkas Šarūnas Kačionas), kūrinys buvo pakartotas keletą kartų – 2008 m. Vilniuje, Druskininkuose, tarptautiniame fagotininkų festivalyje Colloque Fou de Basson (Prancūzija). Inspiruota šio kūrinio temos, netradicinių tembrinių ieškojimų bei atsisklei-džiančių galimybių, pamažu brandinau naujo kūrinio idėją.Dar vienu stimulu tapo Šv.Augustinas, Hildegarda von Bingen ir Jonas Paulius II-sis – tos tikėjimo atramos, suteikiančios vilties ir prasmės mano būčiai. Tai, tarsi, didžiosios žvaigždės nutolusios laike, gaubiamos paslapties, o kartu ir tokios artimos …. Nedrįstu teigti, kad daug ką apie juos žinau - po kruopelę tos šviesos ir išminties renku, kaskart sugrįždama prie jų darbų, minčių įvairiausiais keliais….Taip po truputėlį kristalizavosi naujo kūrinio kontūrai, kuriuos įsivaizdavau kaip oratorijos – misterijos sąveiką, išreikštą nuo viduramžių iki mūsų laikų muzikinio žodyno, o kartu – ir dvasine kelione... Galvoje kirbėjo pavadinimas – Giesmių giesmė kartais gi taip nutinka, kad pavadinimas “atgula” anksčiausiai į baltus puslapius, susijusi ne su Senojo testamento eiliuotais tekstais apie meilę, bet su savotiška laudacija Aukščiausiajam... Netgi svajojau tokį kūrinį sutverti neskubant ir giliai, giliai paslėpti, palaikyti metus, dvejus, kad subręstų tyloje, laukime. Beveik panašiu metu ir pasiūlyta būsimą kūrinį atlikti Pax et Bonum festivalyje. Vėliau įvykę pasikeitimai buvo susieti su konkrečiu įgyvendinimu, konkrečiais atlikėjais: solistai Piotr Olech, Mindaugas Zimkus, Liudas Mikalauskas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, vargonininkė Renata Marcinkutė – Lesieur, choras “Jauna muzika” varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis “Protuberus Brass”. Kūrinio dirigentas – Vaclovas Augustinas.Galiausiai ir pavadinimas, ir žanras šio kūrinio pakito - iš Giesmių giesmės – į Tikėjimo šviesą (Lumen fidei), iš oratori-jos-misterijos – į kantoriją, savotišką sintetinį kantatos ir oratorijos prasimanymą, susijusį su kantatos - dainavimo ir oratorijos - meldimosi semantika. Išliko tik pirmapradis nusiteikimas atsispirti Viduramžių kūrėjos, mokslininkės, vienuolės Hildegardos von Bingen (1098 – 1179) giesmių tekstais. Sekuliarizuoti Hildegardos von Bingen tekstai, sekvencijos, bei visa Viduramžių epocha, su joje gyvenusių žmonių pasaulėžiūra, religijos bei kasdienio dvasingumo sąveikomis tapo impulsu vokaliniam – instrumentiniam kūriniui, kuriame lotynišką poetinę-muzikinę tekstūrą keičia improvizaciniai įterpiamieji muzikiniai fragmentai – intrados. Pastarosiose atsispindės dabarties laikmečio tembrinis fonas (džiazo atlikėjai, elektronika, populiariosios/roko, crossover muzikos elementai). Kūrinį sudaro keturios dalys („Ave generosa”, “O beata infantia”, “O rubor sangvinis”, “Spiritus Sanctus vivificans vita”) ir trys intrados.Kaip ir daugelyje mano kūrinių, esama nemažai kriptogramų, sekretų ar tiesiog mažiau daugiau pastebimų simbolių: kūrinio pradžioje ir pabaigoje, elektroninėje dalyje G elektroninis garsas judantis triolėmis per tris registrus – Dieviškosios trejybės simbolis, kūrinio pabaiga – pasakalija, kurios keturtakčiai nuskamba 12 kartų (stacijos) ir kt. Tačiau daug svarbiau klausyti ir pajusti tą šviesą, ekspresiją, žaismingą šokį – visą nuotaikų ir emocijų paletę, kurios pagrindu kalbama apie tikėjimo šviesą, o ne bandyti suprasti ar surasti kokius nors fundamentaliuosius dalykus, nes neužtenka žinoti, reikia ir tikėti...”

ZITA BRUŽAITĖ

FRANK MARTIN (1890 – 1974)

Jausminguose ir jaudinančiuose, tačiau kartu griežtai argumentuotuose bei rūpestingai struktūrizuotuose kompozitoriaus Franko Martino kūriniuose atsiskleidžia geriausios Europos muzikos tradicijos. Debussy ir Ravelio, o taip pat Bacho, Schumanno bei Schoenbergo įtaka nulėmė išskirtinai individualų šveicarų kilmės muziko stilių, kurį itin sunku kategorizuoti. Nenuostabu, jog per visą savo ilgą gyvenimą kompozitorius savęs niekada nepriskyrė nei vienai kompozicijos mokyklai.Frankas Martinas gimė 1890 m. hugenotų šeimoje Ženevoje, Šveicarijoje. Ypatingi muzikiniai gabumai pasireiškė jau vaikystėje. Būdamas dvylikos, išgirdo Bacho Šv. Mato Pasijų atlikimą, palikusį neišdildomą įspūdį, o J. S. Bachas liko visam gyvenimui didysis meistras. Martinas niekada nesimokė konservatorijoje, bet studijavo kompoziciją pas Josephą Lauberį (1864-1952), padėjusį profesijos pagrindus, ypač instrumentuotės srityje. Vėliau, paklusdamas tėvų pageidavimui, studijavo matematiką ir fiziką Ženevos universitete, tačiau studijų nebaigė, nusprendęs pasirinkti profesionalaus muziko kelią. Beieškodamas savo asmeninio balso, Martinas buvo atviras itin skirtingoms įtakoms: nuo grigališkojo giedojimo iki liaudies muzikos, domėjosi indų ir bulgarų ritmais.Pirmasis pasisekimas atėjo 1911-siais, kai jo Trois poèmes païens (1910) buvo atliktos Muzikų festivalyje Vevey. Ši sėkmė paskatino tęsti kūrybinę veiklą. Vėliau - kelionių metai: Martinas su šeima gyveno Ciuriche, Romoje, Paryžiuje; 1924/1925 m. dirbo Paryžiaus marionečių teatro muzikos vadovu. Kompozitorius buvo ryški asmenybė Ženevos muzikiniame gyvenime. 1926-siais įkūrė 'Société de Musique de chambre (Kamerinės muzikos draugija), žinomas kaip muzikos kritikas. 1930-1933 bei 1941-1946 - kamerinės muzikos profeso-riumi Ženevos konservatorijoje.1932 m. Martinas, susidomėjęs Arnoldo Schoenbergo 12 tonų sistema, kai kuriuos šios technikos elementus perėmė į savo muzikinę kalbą, sukurdamas chromatinės ir dvylikatonės technikos sintezę, neatsisakydamas ir hierarchinio ryšio tarp tonų. Visuomet likdamas ištikimas tonacijai, jis kūrė nepaprasto grožio chromatines harmonijas. Tai puikiai atsiskleidžia jo pirmajame brandžiame darbe, pagal Tristano ir Izoldos legendą paremtoje oratorijoje Le vin herbé (1938-1941), kuri kartu su itin didelės sėkmės susilaukusia Petite Symphonie Concertante (1944-45) pelno kompozitoriui tarptautinį pripažinimą. Galingoji In terra pax buvo parašyta Antrojo pasaulinio karo pabaigai atšvęsti. Vėliau Martinas sukūrė pasijų oratoriją Golgotha bei giliai jaudinantį Requiem. Ypatingą pripažinimą Martinui suteikė jo įgimtas garso spalvos pojūtis bei potrau-kis neįprastoms instrumentuočių kombinacijoms. 1946 m. Martinas persikėlė iš Šveicarijos į Olandiją. Prabėgus ketveriems metams, jis pradėjo dėstyti kompoziciją Kelne. Vienas jo mokinių buvo jaunasis Stockhausenas. Gyvenamosios vietos pakeitimas neturėjo jokio juntamo poveikio Martinui, kaip kompozitoriui, ir jo kūrybinės jėgos nesumenko. Prabėgus dviem dešimtmečiams, į nepažintas muzikines teritorijas Martinas tolyn žengė su Poèmes de la mort (1969/71), skirta balsams ir elektrinėms gitaroms. 1970 m. rašydamas kūrinį Trois danses obojui, arfai, styginių kvintetui ir styginių orkestrui, jis eksperimentavo su muzika be ritminio ženklinimo.1973 m. Martinas dirigavo savo Requiem‘o pasaulinę premjerą Lozanos katedroje. Šis atlikimas tapo didžiuliu muzikiniu įvykiu. Frankas Martinas mirė Naardeno mieste Olandijoje, 1974 m.

FRANK MARTIN

Frank Martin – MIŠIOS DVIGUBAM CHORUI A‘ CAPPELLA (1922/26)

DALYS:I. KyrieII. GloriaIII. CredoIV. SanctusV. Agnus Dei

Turbūt nemažai XX-ojo a. kūrinių turėjo likti kompozitoriaus ,,apatiniame stalčiuje“ taip ir neišvydę dienos šviesos. Galbūt jų likimas turėjo spręstis vėliau, jau dalyvaujant testamento vykdytojui, kai autorinis honoraras tampa svarbesnis už paties autoriaus pomirtinę reputaciją. Tokių kūrinių sąrašas būtų itin ilgas, pilnas daugybės gerų kompozitorių darbų, menkinančių kūrėjo reputaciją. Tiesa sakant, kai kurie kompozitoriai turėtų labai mažai ką parodyti, jei savo ,,apatinio stalčiaus“ turiniui būtų reiklesni. Vis dėlto egzistuoja keletas kūrinių, kurie, nepaisant kūrėjo estetinio nuosprendžio, yra tiesiog per geri, kad būtų pasmerkti dūlėti .... Franko Martino „Mišios dvigubam chorui“ – neabejotinai vienas tokių kūrinių.Sunku patikėti, jog šis XX a. 3-jame dešimtmetyje rašytas kūrinys, Martino stalčiuje pragulėjo 40 metų, kol, po atkaklaus Hamburgo Bugenhagen Kantorei direktoriaus Franzo Brunnerto įtikinėjimo, 1963 m. kompozitorius sutiko Mišias publikuoti ir viešai atlikti. Neabejotina, jog kūrinys, pasižymintis ypatingu grožiu ir švytėjimu, neturėjo merdėti kartu su nebaigtomis komiškomis operomis ir koncertais tūboms, kuomet pasaulis troško girdėti sakralinius šedevrus konkuruo-jančius su Stravinskio „Psalmių simfonija“ bei Szymanowskio „Stabat Mater“. Kodėl autorius taip ilgai slėpė savo vienintelį kūrinį chorui a cappella?Atsakymas susijęs su kompozitoriaus itin giliu krikščionišku tikėjimu, turėjusio įtakos jo sprendimams asmeniniame ir kūrybiniame gyvenime. Martino, gimusio šveicarų kalvinistų pastoriaus šeimoje, kūriniai buvo pašvęsti tikėjimui, ir jis, panašiai kaip Messiaenas, niekada per daug nenutolo nuo krikščioniškos tematikos. Todėl parašius kūrinį, atskleidžiantį visą autoriaus tikėjimo esmę, viešai atlikti ir atiduoti jį publikos vertinimui, Martinui atrodė netinkamas žingsnis. 1960 m. jis rašė: “Aš nenorėjau, kad jis būtų atliktas... Aš laikiau jį... tik mano ir Dievo reikalu. Tuomet man atrodė, jog religinių jausmų išraiška turi likti paslaptyje ir nuošalėje nuo viešosios nuomonės“. Nedaugelis kompozitorių pasižymi tokiu giliu tikėjimu savo darbais bei ypatingu Dievo ir kūrėjo ryšiu, ypač sparčiai į pasaulietiškumą žengiančiame XX-me amžiuje. Tai primena Igorio Stravinskio asmeninės tikėjimo deklaracijos dedikaciją, „Psalmių simfoniją“: “Dievo šlovei... bei Bostono simfoniniam orkestrui...“.

Parengta pagal Phillipą A. Cooką

TARPTAUTINIS MUZIKINIS PROJEKTAS"ZIKARON LEFANAI"/PRAEITIS PRIEŠAIS MANE/

Lenkijos muzikantų bosinių klarnetų kvartetas IRCHA naudodamas skirtingų rūšių klarnetus sukuria unikalų garsą. Galima sakyti, kad girdime galingą pučiamąją fisharmoniją. 2008 m. kvartetą subūrė Lenkijos muzikos žvaigždė, kompozitorius, saksofonininkas ir klarnetininkas Mikołaj Trzaska (gim. 1966), savo kūryboje naudojantis įvairias pasaulio muzikos tradicijas, nuolat ieškantis chasidų ir šiuolaikinės muzikos bendro vardiklio. ,,Projekte Zikaron Lefanai (hebraiškai: praeitis priešais mane) ieškau žydų muzikinės tradicijos tęstinumo, kuris buvo nutrūkęs per II-jį pasaulinį karą. Aš norėčiau išgirsti, įsivaizduoti, kaip to meto (prieškario) muzika skambėtų šiandien. Kūrybos proceso metu mes stengiamės pamatyti žydų muzikos perspektyvą, tuo pat metu stengdamiesi išlaikyti jos senąją, magišką dvasią,“ – kalba M. Trzaska. Tai religinio turinio meditacinės muzikos programa, siekianti panardinti klausytoją į taurius dvasinius išgyvenimus ir gilius apmąstymus.

MIKOŁAJ TRZASKA 1989-siais pradėjo studijas Menų akademijoje ir Gdansko Dailės institute. Susidomi 60-ųjų metų džiazu, ypač J. Coltrano ir O. Colemano kūryba, tai paskatina savarankiškai mokytis groti saksofonu. 1991 m. M. Trzaska palieka Menų akademiją ir pasišvenčia muzikai. 1992-2001 m. jis tampa vienas iš įkūrėjų garsios Lenkijoje džiazo grupės Miłość. Ši grupė bendradarbiavo su tokiais muzikantais kaip Lester Bowie ir Tomasz Stanko. Įrašė 5 albumus.1994 m. kartu su Ryszard Tymanski sukuria duetą Masło, atlikdami žinomų roko ir džiazo temų keistas, neįprastas versijas.2006 m. Trzaska su gitaristu ir kompozitoriumi Raphael Roginski bei būgnininku Macio Moretti pradeda projektą Shofar, ieškodami tradicinės žydų muzikos ir šiuolaikinio kūrybinio džiazo jungties. 2007 m. pasirodo albumas ,Shofar, skirtas būtent šiems ieškojimams. 2008 metais įkuriamas bosinių klarnetų kvartetas Ircha. Debiutas įvyksta Krokuvos Sinagogoje Žydų kultūros festivalio metu.Trzaska bendradarbiauja su su Lester Bowie, Peter Broetzmann, Tomasz Stanko, John Tchikai, Noel Akchote, Joe Giardul-lo, Peter Ole Jorgensen, Clementine Gasser, Jan Luc Cappozzo, Adam Pieronczyk, ir Leszek Mozdzer. Muzikantas yra įrašęs daugiau kaip 30 albumų; pusė jų yra jo kūrybinės kompozicijos. Trzaska laikomas vienu geriausiu Lenkijos džiazo muzikan-tu, nuolat koncertuojančiu Europoje. Pastaruoju metu jis koncentruojasi į solo projektus bei kuria muziką teatrui. Nuo 2001 m. kartu su žmona Ola Trzaska vadovauja nepriklausomai įrašų kompanijai ,,Kilogram Records“.

Foto

Pio

tr W

ołos

zyk

MIKOŁAJ TRZASKA

VACLOVAS AUGUSTINAS

ARKADIJUS GOTESMANAS

PIOTR OŁECH

MINDAUGAS ZIMKUS

KLARNETŲ KVARTETAS IRCHA

PETRAS VYŠNIAUSKAS

LIUDAS MIKALAUSKAS

TOMAS AMBROZAITIS

AGNĖ PETRUŠKEVIČIŪTĖ

RĖMĖJAI:

PARTNERIAI:

ORGANIZATORIUS

KULTŪROSRĖMIMOFONDAS