Patyčios

Psichologė Asta Blandė (Kauno vaikų linijos vadovė, psichologė): Patyčių situacija Lietuvoje iš tiesų sudėtinga. Jei dabar yra gripo epidemija, tai galima sakyti, jog egzistuoja ir patyčių epidemija mokyklose. Situacija tokia, kad kas antras, kas trečias patiria patyčias. Dažnumas gali būti skirtingas: vienas patiria kartą per savaitę, kitas - kas mėnesį, o trečias gali kas dieną tapti auka. Paskutinių tyrimų duomenimis, Lietuva beveik visose mokinių amžiaus grupėse pirmauja pagal vaikų, patiriančių patyčias, skaičių. Reiškinys ilgai gyvuoja tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, tačiau mes dažnai užsimerkiame prieš tai, kas tarp mūsų vyksta.

Kodėl kyla patyčios

Rytis: Dauguma bendraklasių tyčiojasi ir mane tranko. Sako: „Gausi į galvą.“ Vieną dieną pagąsdino, kad namo nepareisiu. Bet gerai, jog yra dvejos durys, - man nesvarbu, pro kurią pusę namo grįžti. Nežinau, dėl ko prie manęs lenda. Aš silpnesnis, žino, kad neapsiginsiu, tai turbūt dėl to ir tyčiojasi.

Patyčių aukomis tampa įvairūs vaikai. Tai, kas taps patyčių objektu, dažniau lemia skriaudiko asmenybė, jo situacija gyvenime, patiriamos problemos. Tie, kurie jaučiasi neįvertinti, gali žeminti tuos, kuriuos vertina ir giria kiti. Taikiniais gali tapti labai gabūs, protingi, kūrybiški, išsiskiriantys savo gebėjimais vaikai. Tokiems mokiniams gali būti pavydima mokytojų, tėvų skiriamo dėmesio.

Kitais atvejais patyčių aukomis tampa tylūs, ramūs, savęs nedemonstruojantys, silpnesni vaikai. Prie jų labiau kimba tie, kuriuos skriaudžia ir įžeidinėja vyresni, stipresni vaikai ar tėvai. Patys patirdami agresiją, jie savo pyktį išlieja ant silpnesniųjų, taip sukurdami tam tikrą smurto hierarchiją: stipresnieji žemina silpnesniuosius. Reikia suprasti, jog ne aukos, o skriaudėjai turi problemų ir dėl to ima skaudinti kitus.

Tikiu, kad pasakos - mūsų realybės atspindys. Iš jų galima pasimokyti, jos padeda atrasti save ir kitus. H. K. Anderseno pasaka „Nepaprastas dalykas“ atskleidžia tai, su kuo susiduriame kas dieną: vieni kuria stebuklus, kiti - juos griauna. Ne visuomet kūrėjai pripažįstami, dažnai jų stebuklai naikinami dėl konkurencijos ir pavydo, kurį jaučia kiti.

Vaikai tampa skriaudėjais dėl dėmesio ir pripažinimo stokos, pavydo ir konkurencijos. Smurtaujančiųjų pasaulis nėra gražus, neretai juos pačius psichologiškai ar fiziškai skriaudžia, įžeidinėja, muša. Jei žmogui užtenka šilumos, palaikymo iš aplinkinių ir šeimos, jis kuria gražius, nepaprastus dalykus, įgyja pripažinimą vadovaudamasis ne jėga, o protu. Tačiau tie, kuriems trūksta meilės ir pasitikėjimo, imasi smurto.

Kas yra patyčios? Patyčios – įvairus elgesys, kai vaikai tyčiojasi vieni iš kitų.

Svarbiausios patyčių savybės:

Patyčios apima tyčinius veiksmus;

Šis elgesys yra pasikartojantis;

Patyčių situacijoje yra psichologinė ir fizinė jėgos persvara.

Išskiriamos šios patyčių formos:

Tiesioginės patyčios – jų metu naudojamos tiesioginės agresijos formos: atvirai užgauliojama,

puolama.

Netiesioginės patyčios – jų metu naudojama netiesioginė agresija, tai atstūmimas, ignoravimas,

kiršinimas.

Agresijos formos, naudojamos patyčių metu:

Žodinės patyčios – kuomet yra skaudinama žodžiu arba užrašais.

Fizinės patyčios – kai užgauliojama, skaudinama veiksmais.

Kaip elgtis, kai prie tavęs priekabiauja? Jei iš tavęs tyčiojasi – tu neturi su tuo kovoti vienas!

Netylėk, o papasakok. Pats svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti, kai iš Tavęs tyčiojamasi, –

tai papasakoti apie tai kam nors. Nebijok pasakyti apie priekabiautojus, nes jie elgiasi

neteisingai ir neturi teisės skriausti nei Tavęs, nei kitų.

Nekreipk dėmesio į priekabiautojus. Ryžtingai, tvirtai pasakyk “Ne”, po to apsisuk ir nueik savo

keliu. Tiesiog taip priekabiautojui daug sunkiau Tave erzinti.

Venk tų vietų, kur, Tavo manymu, dažnai lankosi priekabiautojai. Toks elgesys Tau gali padėti

išvengti nemalonaus susidūrimo su priekabiautojais.

Užsirašyk viską, kas Tau nutinka, visas įvykio detales, o taip pat ir savo jausmus. Pirma, tai

padės Tau lengviau viską įsisąmoninti, įprasminti. Antra, kai nuspręsi kam nors apie tai

papasakoti, bus lengviau įrodyti savo tiesą, kai turėsi užrašus.

Nepulk priešintis priekabiautojams, ypač jei jauti, kad jėgos nelygios. Tave gali sumušti arba

gali būti apkaltintas tuo, kad pirmas pradėjai konfliktą arba muštynes.

Nebūk vienas. Dažniausiai priekabiautojai puola paauglius, kurie yra vieni. Labai svarbu, kad

Tu jaustumeis saugus.

Lietuvoje iliustruoja statistiniai rodikliai: 27 proc. mokinių teigia 2–3 kartus per mėnesį arba dažniau patiriantys patyčias (palyginimui: Švedijoje – tik apie 4 proc., Latvijoje ir Estijoje apie 22 proc.,Rusijoje 16 proc., Vokietijoje 14 proc.).Lietuvoje su psichikos sveikata susijusių sunkumų turi 41,7 proc. mokyklinio am-žiaus vaikų. Paauglių ir jaunų žmonių įvykdytų žmogžudysčių skaičius kelis kartusviršija Europos Sąjungos vidurkį.Tiriant polinkį į depresiją, suicidines tendencijas, nustatyta, kad apie pusė visųtyrime dalyvavusių mokinių turi polinkį į depresiją arba depresijos apraiškų, apie10–18 proc. vaikų aplanko suicidinės mintys ir maždaug apie 5 proc. vaikų buvobandę žudytis. Laimingumo apklausos rodo, kad Lietuvos mokiniai, subjektyviusavęs ir aplinkos vertinimu, yra patys nelaimingiausi Europoje (2004 m.).Pagal savižudybių skaičių (2006 metais – 30,9 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų)Lietuva pirmauja Europoje. Jaunų (10–29 metų) žmonių nužudymų skaičius irgiyra gerokai didesnis negu Vakarų Europos šalyse (5,4 nužudymo 100 000 gyventojų). 2008 m. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybėsduomenimis, Lietuvoje kasmet vis daugiau suvartojama alkoholinių gėrimų.„TNS Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje 22 proc. vaikų mokykloje yra

patyrę fiinį smurtą, iš 19 proc. buvo atiminėjami pinigai, asmeniniai daiktai, maistas. Kitas tyrimas parodė, kad net 58 proc. apklaustų mokinių mano, kad kai kuriemokiniai klasėje jaučiasi atstumti, 69 proc. mano, kad mokykloje mokiniai dažnaivieni iš kitų šaiposi. Tik 15 proc. mokinių pritaria teiginiui, kad mokykla yra antriejinamai.Patyčios yra viena iš prievartos ir smurto rūšių. Savižudybė neretai būna toleruojamų ir ilgai besitęsiančių patyčių rezultatas.

KAIP PATYČIOS PAPLITUSIOS LIETUVOS MOKYKLOSE?Patyčių paplitimas Lietuvoje tiriamas pagal Tarptautinę mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimų programą (angl. HealthBehaviour in School-aged Children – HBSC), kurią koordinuoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Lietuvoje pagal šiąprogramą atliktos keturios mokinių apklausos – 1994, 1998,2002 ir 2006 metais. Jose dalyvavo 11, 13 ir 15 metų mokiniai.Tyrimų duomenys rodo, kad berniukai dažniau nei mergaitės tampa patyčių objektu (28 proc. berniukų ir 26,5 proc.mergaičių 2006 m. tyrimo duomenimis). Tarp mokinių, kurie mokykloje patys tyčiojasi iš kitų mokinių, berniukų buvoapie 1,5 karto daugiau negu mergaičių (2006 m. 30,3 proc.berniukų, 16,6 proc. mergaičių). Dažniausiai tyčiojamasi iš11–13 metų mokinių, o tyčiojasi dažniausiai 15-mečiai.Tiriant patyčių paplitimą pagal mokinių gyvenamąją vietąpaaiškėjo, kad 1994–1998 m. kaime gyvenantys mokiniaibuvo linkę tyčiotis iš kitų mokinių dažniau (iki 34 proc.) negumieste gyvenantys, tačiau 2002 m. šis skirtumas abiejų lyčiųgrupėse buvo nereikšmingas, o 2006 m. dažniau tyčiojosimieste gyvenantys mokiniai.Iš 2 pav. pateiktų duomenų matyti, kad berniukų, nurodžiusių,jog iš jų mokykloje dažnai (2–3 kartus per mėnesį arba daž-niau) tyčiojosi kiti, procentas sumažėjo nuo 41,7 (1994 m.)iki 28,0 (2006 m.), o mergaičių – nuo 39,5 (1994 m.) iki 26,5(2006 m.).2 pav. Patyrę patyčias mokiniai, 1994–2006 m. (proc.)3 pav. Tyčiojęsi iš kitų mokiniai, 1994–2006 m. (proc.)Tiriamuoju laikotarpiu analogiškai sumažėjo ir besityčiojan-čių mokinių procentas (3 pav.): berniukų nuo 40,3 (1994 m.)iki 30,3 (2006 m.), mergaičių – nuo 27,9 (1994 m.) iki 16,6(2006 m.).Pastebėta, kad tarp berniukų dažnesnės tiesioginės fiinėspatyčios: stumdymas, mušimas ir pan., o mergaitės dažniaulinkusios griebtis ir dažniau kenčia nuo netiesioginių verbalinių patyčių – apkalbinėjimo, ignoravimo.

Besityčiojantys iš kitų ir patyčias patiriantys vaikai nėra visiškai atskiros grupės – jos susijusios: didelė dalis vaikų irpatiria patyčias, ir patys tyčiojasi iš kitų.Labiausiai paplitusi patyčių forma yra prasivardžiavimas,rečiausiai pasitaikanti – daiktų gadinimas, pinigų atiminėjimas4. Tokie rezultatai gali būti susiję su vienų veiksmų toleravimu visuomenėje ir bausmių už kitus grėsme. Daiktų gadinimas ir pinigų atiminėjimas yra suvokiami kaip reketas,ir vaikai gali būti sunkiai baudžiami už tokį elgesį. Prasivardžiavimas dažnai vertinamas kaip visiškai normalus ir kitožmogaus nežeidžiantis elgesys. Tačiau prasivardžiavimas,kaip ir kiti patyčių būdai, vaikus gali skaudinti nė kiek nemažiau.

Nors apie patyčias Lietuvoje kalbama vis dažniau (ypač kai žiniasklaida nušviečia

žiaurius šio reiškinio atvejus), tokio pobūdžio susidomėjimas dažniausiai būna

momentinis, nesuvokiant tikrojo problemos masto, priežasčių ir pasekmių. Visuo

menė per mažai susipažinusi su patyčių problema, neretai neigiama patyčių įtaka

žmonių psichikai neįžvelgiama ar bent jau jos toleruojamos kaip „maža blogybė“.

Įprastas posakis „Kiekvienas turi mokėti apsiginti“ rodo, kad žmogus paliekamas

vienas, ir netgi savaime siūlosi išvada, kad jeigu iš jo ir toliau yra tyčiojamasi, va

dinasi, jis to nusipelno, nes pats nemoka susitvarkyti.