Draugystė be sienų Baltijos šalių projektas prieš patyčias

Patyčios – viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl vaikai jaučiasi nesaugiai mokyk-loje, namuose, kieme, leisdami laisvalaikį su draugais. Neretai patyčios yra susi-jusios su gėdos ir bejėgiškumo jaus-mu. Patyčių problema yra „nematoma“ visuomenėje. Tuo tarpu tai viena iš labi-ausiai paplitusių problemų, bylojančių apie žemą visuomenės saugumo bei psichosocialinės sveikatos lygį. Tyrimai, atlikti Baltijos šalyse rodo, kad apie 15 – 25% vaikų nuolat patyria patyčias mokyk-loje. Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, patyčių dažnis mūsų šalyje vis dar yra vi-enas didžiausių. Pasaulinės sveikatos or-ganizacijos duomenys rodo, kad Lietuvoje per pastaruosius mėnesius patyčias patyrė 26,50% mergaičių ir 27,97% berniukų. Net 30,33% berniukų ir 16,60% mergaičių prisipažino besityčioję iš savo draugų.

Patyčios turi žalojančios įtakos vaikams, kurie jas patyria. Dažnai patyčios tapa-tinamos su mokyklos aplinka, tačiau iš tikrųjų jos yra visada šalia, dabar suranda mus ir komunikacinių priemonių, virtuali-os erdvės pagalba.

Tarptautinis projektas „Draugystė be sienų“ – viena iš priemonių, skirtų kovai prieš patyčias, kai norima atkreipti dėmesį

į patyčių problemą ir kovoti prieš jas Švedijoje, trijose Pabaltijo šalyse: Lietu-voje, Latvijoje ir Estijoje. Projekto veikla apima patyčių prevenciją mokyklose, paramą nukentėjusiems nuo patyčių, patyčių problemos žinomumo viešinimą bei novatoriškų metodų, skirtų patyčių šalinimui, plėtrą.

Projekto „Draugystė be sienų“ įgyvendinimas Švedijoje, trijose Pabaltijo šalyse sprendžiant opią visoms šalims patyčių problemą yra pagrindinis rėmėjo, Swedbanko grupės (Švedija), siekis. Swed-banko grupės atstovai trijose Pabalti-jo šalyse sprendžia patyčių problemą negailint nei laiko, nei idėjų, nei pinigų.

Lietuvoje projektą įgyvendina visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“. Vykdyda-ma projektą, organizacija tęsia ilgalaikę programą „Smurto prieš vaikus ir vaikų išnaudojimo mažinimas“. Vaikų grupių prieš smurtą veikla, informaciniai lei-diniai apie patyčias, būdus, kaip kovoti su patyčiomis, kasmetinė akcija „Smurtui prieš vaikus – Ne!“, viešosios kampani-jos visuomenei, renginiai mokyklose per visus mokslo metus leis vaikams ir suau-gusiems pasijusti saugiau, tvirčiau.

Draugystė be sienų – Baltijos šalių projektas prieš patyčias

Prieš fizines, žodines, psichologines ir virtualines patyčias turi būti kovojama visomis visuomenėje prieinamomis priemonėmis.

Kiekvienas yra svarbus. Kiekvienas gali padėti.

Kaip jaučiasi vaikas, patiriantis patyčias? Patys vaikai sako, kad vaikas, iš kurio tyčiojamasi:

• Jis tampa užsidaręs, praranda pasitikėjimą savimi, jaučia, kad pasaulis - blogas

• Jis yra sugniuždytas ir niekam nereikalingas, mano, jog visas pasaulis yra neteisus

• Jis būna prislėgtas, nukenčia jo mokslų kokybė

• Jis gali turėti psichologinių problemų visam gyvenimui

• Jis pyksta ir išlieja savo agresiją ant kitų

• Jis pradeda bijoti ir tampa dirglus

• Dabar aš žinau, ką reiškia, kai iš tavęs tyčiojasi. Tai tarsi būtum seniu besmegeniu, kai lauke pavasaris

VAIKAMS IR JAUNIMUI

Patyčios – tai kai kas nors sako arba daro dalykus, kuriais siekia įgyti pranašumą, jėgą prieš kitą asmenį. Patyčios - toks elgesys kaip pvz.: prasivardžiavimas, šlykščių dalykų, vardų, pravardžių sakymas arba rašymas apie ką nors, asmeninių daiktų, pinigų atiminėjimas iš kito, kito asmens daiktų gadinimas, kito asmens ver-timas daryti arba sakyti tai, ko jis nenori, kito asmens vertimas jaustis nepatogiai, blogai, gąsdinimas, atstūmimas, erzinimas, stumdy-mas ar netgi mušimas, apkalbinėjimas.

Kodėl kai kurie vaikai tyčiojasi?

Tam yra daug priežasčių. Kai kurie galvoja, kad patyčios – šaunu, madinga. Kai kurie skri-audikai taip bando atkreipti į save dėmesį, kai kurie tą daro iš pavydo tam asmeniui, iš kurio tyčiojasi. Kai kurie patys patyria patyčias. Bet kuriuo atveju, patyčios yra NEPATEISINAMOS.

Kodėl vaikai tampa patyčių aukomis?

Dažniausiai tam nėra jokios ypatingos priežasties. Kartais taip yra dėl to, kad vaikas atrodo kitaip, dėvi kitokius drabužius, yra kito-kios odos spalvos. Kartais dėl to, kad vaikas yra vienišas, neturi draugų.

Kai kurie mano, kad patyčios tai natūralus vaikų ir jaunimo elgesys ir kad iš to išaugama arba

kad kiekvienas turi sugebėti pasirūpinti savimi. Tačiau patyčios verčia vaiką jaustis vienišu, liūdnu, įbaugintu. Patyčios verčia vaiką jaustis nesaugiai, galvoti, kad jis yra blogesnis už kitus, kad su juo kažkas negerai. Patiriantis patyčias gali prarasti pasitikėjimą savimi, vengti eiti į mokyklą. Neretai patyčios gali paskatinti vaiką skriausti save arba net nusižudyti. Todėl svarbu, kad kiekvienas – ir tu, ir tavo draugas, ir suaugę, esantys šalia – padėtų kovoti su patyčiomis.

Jeigu iš tavęs tyčiojasi

Jeigu iš tavęs tyčiojasi, turi žinoti, kad nesi vienas. Net jeigu kartais jauti, tarsi nieko neįmanoma pakeisti, yra daug dalykų, kuriuos gali padaryti tu arba šalia esantys žmonės. Kai susiduri su patyčiomis, yra dalykai, kuriuos turi padaryti ir kurių neturi.

Turi:

1. Apie patyčias papasakoti kam nors iš suaugusiųjų.

Kartais su suaugusiais sunku kalbėti apie rim-tus dalykus, bet jie tikrai gali padėti sustabdyti patyčias. Pagalvok, kuo iš suaugusiųjų labiau-siai pasitiki? Gal tai tėvai, mokytojas, mokyklos socialinis pedagogas, psichologas, tavo kaimy-nas, kas nors kitas? Jei tau sunku apie patyčias papasakoti vienam, pasiimk su savim geriausią draugą, sesę ar brolį. Tiksliai papasakok, kas nu-tiko: kas iš tavęs tyčiojasi, kada tai nutiko, kaip ilgai tai tęsiasi ir kaip tu dėl to jautiesi. Paklausk, ką suaugęs ruošiasi padaryti, kad tau padėtų, pasakyk kokios pagalbos tau reikia.

2. Stenkis būti grupėje.

Vaikai, kurie tyčiojasi, dažniau renkasi tuos vai-kus, kurie daug laiko praleidžia vieni – taip tave lengviau pasiekti ir nuskriausti. Jeigu pasistengsi daugiau laiko praleisti kitų vaikų tarpe, nebusi toks lengvas „taikinys“, be to, aplinkui bus žmonių, ku-rie galės tau padėti sudėtingoje situacijoje.

3. Jei manai, kad tai saugu, pasistenk pasipriešinti patyčioms.

Dažniausiai patyčios tęsiasi ilgą laiką, nes skri-audikas mano, kad tu nieko nedarysi joms sus-tabdyti. Tai nereiškia, kad ir tu turi tyčiotis arba „duoti grąžos“. Tačiau tu gali pasakyti skriau-dikui, kad jis liautųsi. Pvz., gali pasakyti „Baik, tai neįdomu“ ir nueik savo keliu. Stenkis kalbėti ramiu balsu. Vaikai, kurie tyčiojasi, dažniausiai siekia, kad kiti jaustųsi liūdni, nelaimingi. Jei bijai sakyti ką nors skriaudikui, gali paprašyti ko nors, kad pabūtų su tavimi. Jeigu nesiryžti at-

sakyti ką nors skriaudikui, jo bijai – tai visiškai natūralu. Tokiu atveju ir nereikia to daryti. Tačiau atmink, kad apie situaciją turi papasakoti kam nors iš suaugusiųjų!

4. Jeigu iš tavęs tyčiojasi internetu (siunčia tau nemalonius el. laiškus, žinutes ir pan.) arba mo-biliuoju telefonu, neatsakinėk į įžeidimus.

Tačiau papasakok apie tai tėvams arba kitam suaugusiam, kuriuo pasitiki. Jeigu įmanoma, užblokuok asmenį, kuris tyčiojasi iš tavęs. Taip pat pasistenk išsaugoti patyčių įrodymą, pvz., neištrink el. laiškų (gali juos netgi atspausdinti), žinučių ir parodyk jas suaugusiems.

5. Pasirūpink savo saugumu. Pagalvok, kurios vietos yra nesaugios, kur dažniausiai renkasi priekabiautojai.

Stenkis vengti tų vietų – eiti į mokyklą kitu keliu, valgykloje ar rūbinėje būti tuo metu, kai ten yra ir kitų žmonių. Tai tau padės pasijusti saugiau.

Svarbiausia – NETYLĖTI! Patyčios gali ir turi būti sustabdytos, todėl nebijok papasakoti apie jas ir padaryk tai kuo greičiau!

Susidūręs su patyčiomis neturi:

• Galvoti, kad jeigu iš tavęs tyčiojasi yra tavo kaltė. Niekas neturi teisės tyčiotis iš kitų ir niekas nenusipelno tokio elgesio!

• Pulti asmenį, kuris tyčiojasi iš tavęs. Tai gali tik pabloginti situaciją. Be to, turi stengtis elgtis tinkamai ir oriai, ne taip, kaip skriaudikas.

• Neturi visko palikti savyje ir tikėtis, kad patyčios liausis savaime. Tai natūralu, kad tau labai nesmagu, baugu ir liūdna. Tačiau dažniausiai patyčios nesiliauja iki tol, kol apie jas nesužino suaugę. Taigi, būtinai pranešk apie patyčias!

• Neturi dėl patyčių praleidinėti mokyklos, neiti į savo mėgstamą sporto klubą, užsiimti mėgstama veikla. Tu turi teisę į mokslą, teisę į laisvalaikį! Mokyklos praleidinėjimas, savo mėgstamų užsiėmimų atsisakymas nėra išeitis ir nesustabdys patyčių.

• Neturi galvoti, kad papasakodamas apie patyčias, tampi skundiku. Papasakojimas apie patyčias, apie smurtą nėra skundimas. Tai teisingas poelgis, kuris gali padėti ne tik tau, tačiau ir kitiems vaikams. Tai netgi gali išgelbėti gyvybę!

• Neturi skriausti savęs. Vaikai, kurie patyria patyčias, neretai jaučiasi taip blogai, kad gali bandyti skriausti save, nes galvoja, kad tai vien-intelis dalykas, kurį jie gali padaryti. Tai netiesa. Papasakok apie viską suaugusiam ir paprašyk pagalbos. Tai – geriausias būdas sustabdyti patyčias.

Jeigu tyčiojasi iš tavo draugo, kito vaiko

Jeigu tu esi saugus, tačiau matai, kad nuo patyčių kenčia tavo draugas, kiti vaikai, tu taip pat gali daug pakeisti! Net jeigu galvoji, kad geriau nesikišti, atsimink, kad kartais visiems mums reikia pagalbos ir kartais mes visi galime padėti šalia esantiems. Pagalvok, kaip tu jaus-tumeis, jei tyčiotųsi iš tavęs? Todėl, jeigu matai, kad kažkas kenčia nuo patyčių:

1. Pranešk apie patyčias suaugusiems.

Daugelis vaikų, iš kurių tyčiojamasi, patys bijo papasakoti apie tai kam nors iš aplinkinių, nes mano, kad situacija tik pablogės. Tu gali padėti papasakoti apie patyčias. Net jeigu pats truputį bijai, pagalbos prašymas iš suaugusiųjų – teis-ingas ir drąsus sprendimas. Kam galima papa-sakoti? Bet kam, kuo pasitiki – tėvams, mokyto-jui, socialiniam pedagogui. Jeigu papasakojai, tačiau matai, kad niekas nesikeičia, papasakok dar kam nors iš suaugusiųjų. Suaugusiems TIK-RAI rūpi patyčios ir jie bus labai dėkingi, jei jiems praneši apie jas. Taip pat gali padėti papasakoti vaikui, iš kurio tyčiojamasi – kartu su juo nueiti pas suaugusį, pabūti šalia. 2. Parodyk savo paramą tam, iš ko tyčiojamasi.

Kartais geriausia pagalba tam, iš ko tyčiojamasi – tai buvimas šalia jo ir parodymas, kad esi jo draugas ir jį palaikai. Tai reiškia, kad galite kartu vaikščioti į mokyklą ir namo, kartu eiti pietauti, kartu sėdėti autobuse, gali pasistengti įtraukti vaiką, iš kurio tyčiojamasi į įvairius mokyklinius užsiėmimus, laisvalaikio užsiėmimus, tiesiog praleisti su juo laiką. Tai – LABAI didelė pagal-ba.

3. Užstok draugą, iš kurio tyčiojamasi.

Turi gerai įvertinti, ar tai saugu. Tačiau jei jauti, kad saugu, turi pasakyti asmeniui, kuris tyčiojasi, kad jis liautųsi. Tą pasakyk labai ramiai, trumpu sakiniu, pvz., „Turi liautis. Niekas negalvoja, kad tai juokinga ar šaunu“. Jei gali, paragink kitus draugus prisijungti prie tavęs ir tave palaikyti. Tačiau nesityčiok pats! Be to, papasakok apie situaciją ir suaugusiems.

4. Nesityčiok pats.

Kartais skriaudikas jaučiasi saugiai, nes kiti vaikai prisijungia prie jo ir taip pat tyčiojasi iš skriaudėjo pasirinktos aukos. Nebijok parodyti, kad tu netoleruoji tokio elgesio ir pats niekada nesityčiok iš kitų.

Jeigu tu tyčiojiesi:

Turi žinoti, kad žeminti kitus ir versti juos jaus-tis blogai JOKIU ATVEJU NĖRA šaunu. Jei gali pripažinti, kad tyčiojiesi iš kitų ir tau dėl to gėda, jau yra daug. Tačiau to nepakanka. Turi:

1. Pagalvoti apie tai, ką darai ir kaip tai veikia kitus.

Jei manai, kad pravardžiuoti kitus yra juokinga ar smagu, jei manai, kad nieko blogo nenutinka jei atimi iš kitų jų daiktus ar pan. reiškia, pamiršai, ką reiškia, kai tave skriaudžia! Patyčios TIKRAI pažemina ir nuskriaudžia kitą. Todėl kitą kartą, kai norėsi iš ko nors pasityčioti, pabandyk įsivaizduoti save jo vietoje, pagalvok, kaip tu jaustumeisi ir ... tiesiog nesityčiok.

2. Pakalbėti su kuo nors iš suaugusiųjų.

Jeigu skriausdamas kitus jautiesi gerai, jeigu negali pasakyti, kodėl tyčiojiesi, tai reiškia, kad tau pačiam reikia pagalbos. Net jei manai, kad suaugę nesupras tavęs ar tik prisidarysi rūpesčių, žinok, kad suaugę gali padėti! Pagal-vok, kuo pasitiki – tėvais, mokytoju, socialiniu pedagogu ar pan. – ir papasakok jam, kaip tu elgiesi, kad jie galėtų padėti tau pasikeisti.

Toliau lankstuke rasi patarimus, kurie skirti suau-gusiems. Todėl lankstuką gali nunešti ir parodyti tėvams, mokytojams ar kitiems suaugusiems. Gal lankstukas padės tau papasakoti suaugus-iems apie tai, kas kelia nerimą tavo mokykloje ar kieme? O gal tiesiog norėsi pasikalbėti apie saugumą, apie patyčias, apie galimybę gauti pagalbą, kai jos tau reikės.

SUAUGUSIEMS

Patyčios vaikui – sunkus išbandymas ir dažnai nepakeliamas skausmas. Tėvai yra artimiausi žmonės vaikui, todėl Jūsų kaip tėvų pagalba ir parama vaikui, susidūrus su patyčiomis, yra be galo svarbi.

Nėra specifinių ženklų, parodančių, kad vaikas susiduria su patyčiomis, tačiau tam tikri ženklai gali Jus apie tai įspėti:

• Vaiko daiktai grįžtant iš mokyklos yra nuolat sugadinti, vaikas nuolat „pameta“ daiktus, pini-gus;

• Vaikas nuolat stengiasi išsisukti nuo ėjimo į mokyklą ar anksčiau mėgiamą būrelį, sporto klubą ar pan., pradėjo bėgti iš pamokų, atsirado nenoras eiti į mokyklą ar kitur be jokios aiškios priežasties. Eidamas į mokyklą, vaikas stengiasi eiti kitu keliu nei įprasta, namo taip pat grįžta kitu keliu;

• Smarkiai pasikeitė vaiko emocijos, grįžęs iš mokyklos jis būna irzlus, liūdnas, užsidaręs savyje ir kt.;

• Vaikas turi matomų smurto žymių, t.y. sumušimų, mėlynių, įdrėskimų ir kt.

Vaikas gali vengti pasakoti apie patyčias. Jis gali būti įbaugintas asmenų, kurie iš jo tyčiojasi, nenori skaudinti tėvų arba bijo, kad tėvai juo nepatikės, nepadės, nusprendę, kad vaiko pa-sakojimas – tai išsigalvojimas, smulkmena, vaikų žaidimai ar kt.

Jei Jūs sužinojote, kad iš Jūsų vaiko tyčiojamasi arba jei įtariate, kad vaikas patyria patyčias, yra 7 svarbūs dalykai, kurie galo padėti.

7 dalykai, kurie svarbūs, jei norite padėti, kai iš Jūsų vaiko tyčiojamasi:

1. Įdėmiai išklausykite vaiką.

Kiekvienas iš mūsų – vaikas ar suaugęs – nori būti išklausytas ir suprastas. Į vaiko žodžius reaguokite ramiai, nepulkite į paniką, tiesiog leiskite vaikui išsipasakoti, pasakyti viską, ką jis nori. Pabandykite padiskutuoti su vaiku apie tai, ką galima padaryti. Nepulkite iš karto ką nors veikti – skambinti skriaudėjo tėvams, eiti į mokyklą aiškintis situacijos ar pan. Tai ir gali būti priežastys, dėl kurių vaikas bijo pasi-pasakoti apie savo išgyvenimus, nes bijo, kad po Jūsų veiksmų patyčios dar labiau sustiprės. Aptarkite kartu su vaiku, ką ruošiatės daryti ir paklauskite, ar jis sutinka su Jumis. Gal ir jis gali patarti, ką daryti?

2. Nedarykite skubotų išvadų.

Kartais vaikams, ypatingai jaunesnio amžiaus, sunku papasakoti apie įvykius nuosekliai ir ra-cionaliai. Pasistenkite nedaryti jokių išvadų, kol vaikas nepapasakos visos istorijos, taip pat neskubinkite vaiko, nebandykite pabaigti už jį jo pasakojimo.

3. Tinkamai reaguokite į vaiko pasakojimą.

Pirmiausia, būtina vaiką pagirti už tai, kad jis išdrįso papasakoti apie tai, kas jam nutiko. Dėl savo pasakojimo vaikas gali jaustis skundiku arba silpnavaliu, todėl būtina užtikrinti vaiką, kad jis pasielgė tinkamai, pasakydamas Jums tiesą. Nekaltinkite vaiko, kad jis pats prisiprašė, kad pats yra kaltas, kad jis paskatino kitus tyčiotis iš jo. Taip pat nepalikite vaiko vieno su problema: galvodami, kad vaikas gali pats su-sidoroti su patyčiomis, labai klystate. Kartais tėvai mano, kad vaikas turi pats mokėti pako-voti už save arba mano, kad patyčios - tik vaikų žaidimai ir viskas išsispręs savaime. Jei vaikas kreipiasi į Jus ir papasakoja tai, kas jį liūdina, tai reiškia, kad jis prašo Jūsų pagalbos ir paramos, kurią ir turite jam suteikti.

4. Užtikrinkite vaiką, kad jis gali gauti pagalbą.

Nepamirškite vaikui kartas nuo karto priminti, kad jis visada gali ateiti pas Jus ir papasakoti apie tai, kas jam nutiko mokykloje arba bet kur kitur. Pasakykite, kad visada būtina papa-sakoti apie tai, kas vaikui arba jo draugui nu-tinka blogo. Papasakokite vaikui, į ką jis dar gali kreiptis pagalbos – socialinį pedagogą, psichologą, nemokamą vaikų liniją ir pan. Jeigu vaikas nenorės papasakoti tam tikrų dalykų Jums, jis žinos, kad gali sulaukti pagalbos ir iš kitur.

5. Gerbkite vaiką ir nuoširdžiai jį mylėkite.

Jeigu juoksitės iš vaiko dėl to, kad jis bijo baubo, gyvenančio spintoje, augdamas vaikas vengs pasakoti Jums ir apie kitus savo išgyvenimus, nutikimus, taip pat ir apie patyčias. Būtina rimtai reaguoti į vaiko baimes, nuoskaudas, nepamiršti priminti vaikui, kad nuoširdžiai jį mylite ir kad stengiatės daryti viską, kad jis būtų saugus.

6. Nesistenkite situacijos išspręsti vienas.

Nemanykite, kad kalbėdamiesi su mokytojais, mokyklos vadovybe apie patyčių problemą, gaištate jų laiką. Mokykla – vieta, kur vai-kas praleidžia didelę dalį savo laiko, todėl mokyklinės aplinkos saugumas – kiekvienos ugdymo institucijos rūpestis. Mokykla taip pat turi žinoti, kas vyksta. Vienas žmogus nėra pajėgus sustabdyti patyčias, todėl į patyčių problemos sprendimą turi įsitraukti visa mokyk-los bendruomenė – pedagogai, administracija, kiti tėvai ir moksleiviai.

7. Pasirūpinkite vaiko laisvalaikiu ir užimtumu.

Pasistenkite, kad vaikas galėtų dalyvauti užsiėmimuose, būreliuose ar pan., kurie geriau-siai atitinka jo interesus, kur vaikas galėtų atsis-kleisti ir atskleisti savo sugebėjimus, išgyventi teigiamas emocijas, o svarbiausia, bendrauti su savo bendraamžiais, plėtoti pozityvius socialin-ius ryšius.

Pagalba reikalinga ir tam vaikui, kuris tyčiojasi iš kitų. Ką Jūs galite padaryti?

Vaikams, kurie tyčiojasi iš kitų, taip pat reika-linga pagalba ir parama. Būtina rimtai reaguoti į patyčių problemą – nuolat iš kitų besityčiojantys vaikai gali turėti rimtų problemų tolimesniame gyvenime, ypatingai tarpusavio santykiuose su kitais ar netgi įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Kaip padėti vaikui, kuris tyčiojasi?

1. Pasikalbėkite su vaiku ir duokite jam suprasti, kad netoleruojate patyčių.

Tėvams būtina atsiminti, kad vaikas gali neigti kaltę arba versti ją patyčių aukai („pats/pati prisiprašė“, „tai nieko rimto“, „aš tik pajuoka-vau“ ir pan.). Jūs turite išreikšti aiškią nuostatą, kad netoleruojate patyčių ir kad patyčios jokiu atveju negali būti pateisintos. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, kokias pasekmes turi patyčios, kaip jaučiasi tie vaikai, iš kurių tyčiojamasi.

2. Rūpinkitės Jūsų bendravimu su vaiku.

Atsiminkite, kad vaikai mokosi iš suaugusiųjų. Iš tėvų vaikai perima elgesio modelius, todėl turėtumėte rūpintis Jūsų šeimos santykių kokybe. Fizinės bausmės taikomos prieš vai-kus „pasako“ jiems, kad „stipresnis visada teisus“ ir kad smurtas yra pateisinamas. Jei vaikas mato, kad šeimos narių tarpusavio san-tykiai yra smurtiniai, jis taip pat mokosi tokio elgesio. Rūpinkitės ir tuo, kokius filmus, laidas, animacinius filmus žiūri Jūsų šeima. Stenkitės, kad vaikas kuo mažiau susidurtų su laidomis, kompiuteriniais žaidimais ir kt., kurie skatina smurtinį elgesį ir agresiją.

3. Pagirkite vaiką už gerą elgesį.

Atkreipkite dėmesį į nesmurtinį, atsakingą vai-ko elgesį ir pagirkite jį už tai. Pagirkite ir tada, kai vaikas laikosi mokyklos bei namų taisyklių. Pastebėkite kiekvieną vaiko pastangą.

4. Kreipkitės pagalbos.

Galite pasikalbėti su vaiko mokytojais arba mokyklos administracija apie vaiko elgesį ir apie tai, kaip galvojate, reikėtų koreguoti vaiko elgesį. Bendradarbiaukite su mokykla, kartu stebėkite vaiko elgesį, informuodami vienas kitą apie el-gesio pokyčius. Kartu aptarkite taisykles, kurių turi laikytis vaikas. Nevenkite kreiptis pagalbos į mokyklos socialinį pedagogą, psichologą arba kitus profesionalus. Šie specialistai yra tam, kad suteiktų Jums ir Jūsų vaikui reikalingą paramą, todėl nėra nieko gėdingo paprašyti jų pagalbos.

5. Sustiprinkite Jūsų vaiko užimtumo kontrolę.

Domėkitės ir kontroliuokite Jūsų vaiko užimtumą, jo laisvalaikį, tai, kur ir su kuo jis būna. Stenkitės daugiau laiko praleisti kartu su vaiku, kartu su-kurkite taisykles, kada vaikas turi būti namuose, kaip jis turi elgtis.

Galbūt Jūsų vaikas nepatyria patyčių. Visgi, nei vienas vaikas nėra nuo jų apsaugotas, kaip ir nuo kitų smurto formų. Todėl kalbantis su savo vaiku reikia tai aptarti:

• „Jeigu kada nors kas nors tave nuskriaus ar įskaudins, svarbu, kad papasakotum apie tai, netgi tuo atveju, jei tas asmuo nori ar liepia tau nieko niekam nesakyti, laikyti viską paslap-tyje arba grasina tau. Jeigu kas nors nuskriaudė tave, kurį nors kitą vaiką arba save – svarbu, kad apie tai papasakotum“. Vaikų tarpe dažniausiai būna nerašyta taisyklė, kad vienas iš blogiausių dalykų – būti skundiku. Tačiau Jūs turite mokyti vaiką, kad kartais „paskųsti“ draugą yra svarbu ir netgi gali išgelbėti kažkieno gyvybę.

• „Jei kartais tau nutiktų kas nors skaudaus ar blogo, o tu jaustum, kad negali man apie tai pa-pasakoti, vis tiek neturėtum to laikyti paslaptyje. Pagalvokime, kam dar galėtum papasakoti apie savo išgyvenimus“. Puiku, kai vaikai žino, kur kreiptis pagalbos. Negalvokite, kad vaikai pri-valo besąlygiškai pasitikėti tik Jumis. Geriausia, kai jie suvokia, kas dar iš suaugusiųjų, esančių šalia, galėtų jiems padėti.

• „Tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad tau nenutiks nieko blogo, tačiau jeigu taip nutiks, aš noriu būti užtikrinta(s), kad tu žinai, kur ieškoti pagal-bos“. Tėvai turėtų nuolat rūpintis vaiko saugu-mu, kartas nuo karto pasikalbėti su vaiku apie saugumą, bendravimą, būdus, kaip ir kur galima gauti pagalbos. Tėvai turi užtikrinti vaiką, kad jie visada pasiekiami, kai jam reikia jų paramos ir pagalbos.

• „Pakalbėkime apie tai vėl, kai norėsi. Esu la-bai laiminga(s), kad man pasakoji apie savo gyvenimą, apie tuos dalykus, kurie verčia tave jaustis nepatogiai“. Tėvai turi užtikrinti vaiką, kad jis gali su jais pasikalbėti apie viską, apie ką jis nori papasakoti.

Medžiaga paruošta remiantis:

• What is bullying? http://www.nobully.org.nz/advicek.htm• Talking with Young Children About Threats to Their Safety http://school.familyeducation.com/safety/ parents-and-school/38359. html?detoured=1 • Stop bullying now http://stopbullyingnow.hrsa.gov/ index.asp?area=main

Visuomeninė organizacija “Gelbėkit vaikus” – 1991 m. Lietuvoje įkurta nevyriausybinė, nepolitinė, nereliginė organizacija,

siekianti gerinti vaikų padėtį ir įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.Vilniaus g. 22/1, 01119 Vilnius. Tel. (8 5) 261 08 15. Faks. (8 5) 261 08 37,

El. Paštas. info@gelbvaik.lt, www.gelbekitvaikus.ltA/s. Nr. LT147044060000348949 AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440

Projekto partneriai