PATVIRTINTA Šiaulių specialiojo ugdymo centro …siauliusuc.lt/wp-content/uploads/2018/01/Ikimokyklines...Geros mokyklos link, tėvai tikisi, kad ugdymas(sis) būtų orientuotas

PATVIRTINTA Šiaulių specialiojo ugdymo centro direktoriaus 2017 m. ________ d. įsakymu Nr. VĮ- (1.3.)

PRITARTA Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. ________ d. įsakymu Nr. VĮ- (1.3.)

Šiauliai

2017 m.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA 2

TURINYS

1. Bendrosios nuostatos........................................................................................................ 3 psl.

1.1. Bendra informacija.................................................................................................

1.2. Vaikai ir jų poreikiai...............................................................................................

1.3. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas..............................................................

1.4. Centro savitumas....................................................................................................

1.5. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai...................................................

3 psl.

4 psl.

5 psl.

6 psl.

7 psl.

2. Ikimokyklinio ugdymo principai..................................................................................... 8 psl.

3. Ikimokyklinio ugdymo tikslas ir uždaviniai.................................................................... 9 psl.

4. Ugdymo turinys, metodai ir priemonės........................................................................... 11 psl.

5. Ugdymo turinys...............................................................................................................

5.1. Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo įgūdžiai..................................................

5.2. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai.............................................................................

5.3. Kalbos ir bendravimo įgūdžiai...............................................................................

5.4. Pažinimo įgūdžiai...................................................................................................

5.5. Kūrybiškumo įgūdžiai.............................................................................................

6. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas...............................................................................

15 psl.

15 psl.

19 psl.

22 psl.

29 psl.

34 psl.

38 psl.

LITERATŪRA......................................................................................................................

PRIEDAI...............................................................................................................................

40 psl.

41 psl.


1.1. Bendra informacija

Švietimo tiekėjo duomenys.

Ikimokyklinio ugdymo programos tiekėjas - Šiaulių specialiojo ugdymo centras – bendrojo

ugdymo mokykla, ikimokyklinio ugdymo mokykla, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokykla.

Centro pagrindinė paskirtis - pagrindinės mokyklos tipo specialioji mokykla judesio ir padėties

sutrikimų turintiems mokiniams, kodas 31242110.

Kitos centro paskirtys:

ikimokyklinio ugdymo grupės mokykla judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų

turintiems vaikams, kodas 31114110;

ikimokyklinio ugdymo grupės mokykla įvairiapusių raidos sutrikimų, kompleksinių ir kitų

negalių turintiems vaikams, kodas 31114170;

pagrindinės mokyklos tipo specialioji mokykla įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems

mokiniams, kodas 31232170;

neformaliojo suaugusių švietimo grupės universalusis daugiafunkcinis centras, kodas

31814109.

Mokymo kalba - lietuvių.

Mokymosi formos - grupinio ir pavienio mokymosi.

Centras įsteigtas 1999 m. rugsėjo 1 d.

Centro buveinė Dainų g. 96, Šiauliai.

Telefonas 841 552771.

El. pašto adresas: [email protected]

Internetinė svetainei: www.siauliusuc.lt

Centras vykdo pradinio, pagrindinio ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams

pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo, individualizuotas pradinio ir pagrindinio ugdymo, socialinių

įgūdžių ugdymo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir

specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams pritaikytas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

programas.

mailto:[email protected]

http://www.siauliusuc.lt/


1.2. Vaikai ir jų poreikiai

Specialiąsias ikimokyklinio ugdymo grupes lanko vaikai nuo 2 iki 6 metų amžiaus, turintys didelių ir

labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Vaikai skirtingi, jų gyvenimo ritmas individualus, asmeninė

patirtis skirtinga, tačiau sparčiau ar lėčiau žengia tuo pačiu vystymosi keliu.

Įstaigos ugdymo programa parengta vadovaujantis vaikų poreikiais, įstaigos vidinės kultūros

nuostatomis, bendruomenės lūkesčiais, prisiimant atsakomybę už visuminį vaikų ugdymą (-si), orientuotą per

vaikams priimtiniausią veiklą – žaidimus, kūrybą, meninę raišką, bendravimą. Žaidimas – svarbiausias vaiko

socialinio, emocinio ir pažintinio ugdymosi variklis. Laisvė veikti žaidžiant vaiką skatina rodyti iniciatyvą,

bendrauti, mėginti, keisti, modeliuoti, mąstyti, fantazuoti, kūrybiškai išreikšti save ir atspindėti pasaulį,

priimti sprendimus, sukaupti jėgas, dėmesį, valią, būti drąsiam, atkakliam, iniciatyviam, išmokti kontroliuoti

savo elgesį. Vaikų poreikiai, kurie ir sudaro programos esmę:

Saugumo ir pripažinimo poreikis.

Veiksmingiausiai vaikas ugdosi aplinkoje, kurioje yra saugus, gerbiamas, kurioje pripažįstama jo

nuomonė ir tenkinami jo poreikiai. Saugiai besijaučiantys ugdytiniai gali tyrinėti pasaulį, drąsiai reikšti savo

nuomonę. Vaikams su autizmo spektro sutrikimais taikoma struktūruota aplinka, motyvacinės ir skatinimo

priemonės, dienotvarkė, veiklos tvarkaraštis. Didelis dėmesys įstaigoje skiriamas vaiko emociniams –

socialiniams įgūdžiams ugdyti. Kiekvienoje grupėje yra įkurtos ramybės - apmąstymų erdvės, emocijų ir

elgesio šviesoforai, taisyklės, diskutuojama ir kalbamasi „apie tai kaip aš jaučiuosi?“. Vaikui svarbus

pripažinimo poreikis ir natūraliai kiekvienas to siekia. Sulaukęs palankaus aplinkinių vertinimo, dėmesio,

įgaunama daugiau pasitikėjimo savimi, jaučiamasi svarbiu, vertingu ir saugiu.

Bendravimo poreikis.

Bendraudamas vaikas užmezga ir palaiko ryšius su bendraamžiais ir suaugusiais, reiškia jausmus,

mintis. Skatinamas bendravimas įvairiomis priemonėmis: gestais, mimika, žodžiais, PEACS kortelėmis,

„Bendraukime paveikslėliais“. Centre skatinamas bendradarbiavimas, pozityvus požiūris į įvairių poreikių

turinčius vaikus įgyvendinant veiklas: „Savaitė be patyčių“, „Draugo diena“, „Žaidimų dienelės“ ir kt.

Savarankiškumo, aktyvumo, judėjimo poreikis.

Natūralus fizinis vaiko aktyvumas padeda jam tobulinti gebėjimus laisvai, koordinuotai, tiksliai

judėti, ugdytis vikrumą, lankstumą, stiprumą, valią, ištvermę, drąsą, judesiu išreikšti emocijas, jausmus.

Sportuojama ir sveikai maitinamasi rytinių mankštų, kūno kultūros užsiėmimų metu, lauke, ekskursijų metu,

įgyvendinant projektų veiklas. Vaikas pats nori savarankiškai valgyti, apsirengti, žaisti, pasirinkti veiklą ir

priemones.

Saviraiškos poreikis.

Meninė veikla padeda vaikui išgyventi kūrybinį džiaugsmą, atsipalaiduoti, pajusti grožį, gėrį, išreikšti

save garsu, balsu, žodžiu, judesiu, linija, spalva, forma, ugdytis kūrybinius gabumus. Laikantis vaikų interesų

prioritetiškumo principo yra tenkinami prigimtiniai vaiko poreikiai, ypač didelį dėmesį skiriant vaikų

saviraiškai, kaip universaliai pasaulio pažinimo ir vaiko visuminio ugdymo priemonei.

Pažinimo poreikis.

Vaikas natūraliai yra smalsus, domisi aplinka, bando įvaldyti įvairius savęs ir pasaulio pažinimo

būdus, mokosi mąstyti ir savaip spręsti problemas. Pažinimo poreikis yra tenkinimas pagal vaiko raidą,


gebėjimus ir galimybes atitinkančią veiklą. Įstaigos lauko ir vidaus aplinka, kuriama atsižvelgiant į pažinimo

motyvacijos stiprinimą, praturtinta šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.

1.3. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas

Centre dirba kvalifikuoti pedagogai, turintys ilgametės patirties, žinių bei įgūdžių. Dauguma jų įgiję

vyresniojo pedagogo kvalifikaciją. Jie stengiasi pažinti kiekvieno vaiko individualumus, pasirinkti ir taikyti

tinkamas ugdymo strategijas, sukurti psichologiškai saugią aplinką, matyti vaikų ugdymo perspektyvą,

profesionaliai organizuoti ugdymo ir ugdymosi procesą, palaikyti ir stiprinti vaiko galias, tinkamai vertinti jo

pasiekimus bei daromą pažangą. Paskatinti šių dienų iššūkių pedagogai tobulina šiuos gebėjimus: sumaniai

derina ugdymo metodus, individualizuoja ir diferencijuoja ugdymą, apibendrina pedagoginę patirtį,

reflektuoja ir kryptingai planuoja veiklą.

Centre veikia Vaiko gerovės komisija. Bendradarbiaudama su specialistų komanda ir tėvais aptaria ir

sudaro individualius pagalbos vaikui planus, programas, teikia konsultacijas, rekomendacijas ugdytinių

tėvams, dirbantiems pedagogams, rūpinasi socialinės paramos ir pagalbos teikimu. Pagalbą teikia:

Logopedas – įvertina kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos lygį, šalina sutrikimus, teikia

rekomendacijas tėvams ir specialistams. Tikslinga kalbos korekcija vykdoma pagal sudarytą vaiko individualią

kalbos ir kalbėjimo programą.

Specialusis pedagogas – įvertina vaikų žinių, įgūdžių, gebėjimų lygį, pritaiko bendrojo ugdymo

programas, lavina sutrikusias funkcijas, padeda įveikti ugdymosi sunkumus, numato individualizuotus

ugdymo būdus, metodus, pateikia rekomendacijas kitiems specialistams ir tėvams.

Judesio korekcijos pedagogas – tiria vaikų bendrąją motoriką ir nustato judesio ir padėties

išsivystymo lygį, sudaro individualias vaiko ugdymosi programas, organizuoja užsiėmimus, teikia

rekomendacijas.

Socialinis pedagogas – teikia socialinę pedagoginę pagalbą vaikui ir šeimai, įvertina ugdytinio

socialines problemas ir poreikius, organizuoja individualias ir grupines veiklas skatinančias vaiko pozityvią

asmenybės raidą, savivoką ir savireguliaciją.

Psichologas – konsultuoja ir teikia pagalbą tėvams, pedagogams vaiko psichologijos klausimais,

stebi vaikų elgesį natūralioje aplinkoje, veda individualius ir grupinius užsiėmimus pažintinių ir socialinių

įgūdžių įtvirtinimui.

Ergoterapeutas – lavina motorinius, sensorinius ir kognityvinius įgūdžius individualių pratybų

metu. Parenka ergoterapijos tyrimo metodus, ortopedines ir technines priemones, bei moko jomis naudotis.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos – užtikrina sveikatos priežiūros kokybę kuriant

sveiką aplinką Centre, dalyvauja įvairiuose sveikatinimo renginiuose, veda diskusijas, pokalbius apie sveiką

gyvenseną, asmens higieną, sveiką mitybą. Atlieka gydomąjį masažą bei reabilitacijos procedūras – tai

hidroterapija (vaistažolių ir perlinės vonios) ir termoterapija (karšti įvyniojimai).

Ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir specialistai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje: kartu rengia

ugdomosios veiklos planus, integruoja veiklas, rengia projektus, akcijas, parodas, šventes.


1.4. Centro savitumas

Centre vyksta socialinis procesas, kuriame visi mokiniai yra asmenybės. Nuo pat mažens mokomasi

ne tik gyventi, būti drauge, dalyvauti bendruomenės veikloje, tobulinti savo žinias, bet ir lavinti socialinius

įgūdžius, kurie būtini gyvenime.

Šiaulių specialiojo ugdymo centras įsikūręs pietinėje miesto dalyje. Šalia yra Dainų mikrorajono

pėsčiųjų takas, P. Višinskio bibliotekos „Aido“ filialas, laisvalaikio parkas „Beržynėlis“, prekybos ir pramogų

centras „Akropolis“, lopšelis – darželis „Pupų pėdas“, todėl aktyviai galime dalyvauti renginiuose, parodose,

organizuoti išvykas. Bendradarbiaujame su Pedagogine psichologine tarnyba, Šiaulių universitetu, Šiaulių

kolegija – įstaigoje praktiką atlieka studentai. Centras su šiomis institucijomis vysto socialinius - kultūrinius

ryšius, vykdomi edukaciniai projektai, atviros veiklos, paskaitos, akcijos.

Specialiojo ugdymo centre yra 4 ikimokyklinės ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė. Jas lanko

specialiųjų poreikių vaikai turintys vidutinius ir sunkius judesio ir padėties, kalbos ir komunikacijos, lėtinius

neurologinius, įvairiapusius raidos bei kompleksinius sutrikimus. Įstaiga tenkina vaiko specialiuosius

poreikius, skatina savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, ugdo įvairius jų gebėjimus, puoselėja

individualybę.

Kiekviena grupė siekia būti savita savo aplinka, kiekviena pedagogė – turėti savo individualų darbo

stilių, o Centras – savo veidą. Didelis dėmesys skiriamas edukacinių erdvių kūrimui bei tobulinimui: turime

atskiras sporto ir muzikos sales, biblioteką, specialiojo pedagogo, logopedo bei ergoterapeuto kabinetus,

atskira valgykla, miegamieji. Darželio kieme yra įrengtos vaikų lauko žaidimų, futbolo, krepšinio aikštelės,

labirintas. Naujame įstaigos priestate veikia baseinas ir kuriamos kitos edukacinės erdvės, atitinkančios

šiuolaikinius ugdymo poreikius.

Įstaigos prioritetinė kryptis – vaikų, turinčių specialiuosius poreikius, sveikos

gyvensenos ir socialinių įgūdžių ugdymas.

Pasak pasaulinės sveikatos organizacijos, „sveikata yra visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės

būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“.

Sveikata – tai vertybė, kuri užtikrina sėkmę. Kad sveikata būtų suvokiama kaip visuma, ji sudaryta

iš atskirų tarp savęs susijusių komponentų:

fizinė – tai biologinė mūsų organizmo sandara ir jos funkcionavimas,

protinė – informacijos priėmimas ir jos naudojimas,

emocinė – jausmai, sugebėjimas juos reikšti, savęs ir kitų pažinimas,

Vizija

• saugi, atvira, nuolat tobulėjanti įstaiga, šiandien teikianti viltį, o rytoj pilnavertį gyvenimą visuomenėje.

Misija

• užtikriname švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumą, teikiame kompleksinę pagalbą, tenkiname

ugdymo(si), sveikatos, socialinius bei asmeninius poreikius, formuojančius asmenybę, gebančią integruotis

ir socializuotis šiuolaikiniame gyvenime.


socialinė – kokie ir kas mes esame, kokie mūsų santykiai su supančiai aplinka, draugais, šeima,

visuomene.

Puoselėjamos saugios ir sveikos gyvensenos vertybės, tikslingai orientuojantis į ekologinį vaikų

ugdymą, higieninį vaikų auklėjimą, vaikų fizinio aktyvumo skatinimą, sveikos mitybos organizavimą.

Dalyvaujame ilgalaikėje sveikos gyvensenos ugdymo programoje „Sveikatiada“, kuri suteikia žinių,

praktinių įgūdžių apie sveikatą, mitybą ir fizinį aktyvumą, bei specialiųjų ikimokyklinių įstaigų penkiamečių

spartakiadoje „Sportuojame žaisdami“. Vykdome Šiaulių miesto savivaldybės sveikatinimo projektus: „Mažais

žingsneliais į sveikatos šalį“, „S. Kneipo sveikatinimo metodikos idėjos Šiaulių specialiojo ugdymo centre“,

„Kompleksinę negalią turinčių vaikų socialinės izoliacijos įveikimas taikant hipoterapiją“. Centro

bendruomenė organizuoja įvairius sveikatinimo renginius: „Mažieji sveikuoliai“, sveikatinimo savaitės,

judriosios pertraukėlės, relaksacijos valandėlės, šventės, akcijos, susitikimai su medicinos darbuotojais ir kt.

Dalyvaujame Šiaulių miesto aplinkosauginio švietimo projekte „ Aš – atsakingas Žemės gyventojas“,

bei respublikiniame projekte „Saulėto oranžinio moliūgo kelionė per Lietuvą“.

Socialinis emocinis ugdymas centre – taip pat svarbi ikimokyklinukų ugdymo dalis, apimanti ne vien

ugdymo turinį, bet ir visą darželio grupės gyvenimą: jos mikroklimatą, ugdymo proceso organizavimą,

tarpasmeninius santykius. Dalyvaujame tarptautiniame projekte „Zipio draugai“, Smurto ir patyčių

prevencijos programoje, „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programoje“.

Centras savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Švietimo

įstatymu, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministerijos bei steigėjo norminiais teisės aktais, Centro nuostatais, metine veiklos

programa.

1.5. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai

Vienas iš svarbiausių tėvų lūkesčių - tenkinti vaiko poreikius, suteikti profesionalią pedagoginę,

psichologinę, socialinę ir reabilitacinę pagalbą. Dėmesio centre – vaiko gerovė. Išanalizavus tėvų lūkesčius

Geros mokyklos link, tėvai tikisi, kad ugdymas(sis) būtų orientuotas į vaiką pagal jo poreikius, įdomus,

aktualus, susietas su šiuolaikinio gyvenimo patirtimi. Kad vaikai išmoktų bendrauti su savo bendraamžiais,

suaugusiais, išmoktų būti savarankiškais, mokėtų saugiai elgtis socialinėje aplinkoje, domėtųsi, pažintų

aplinką, būtų pasirengę mokytis mokykloje. Ikimokyklinio ugdymo programa siekia visapusiško vaiko ugdymo

t. y. socialinės, komunikavimo, pažinimo, meninės, sveikatos saugojimo žinių, įgūdžių ir gebėjimų ugdymo.

Sėkmingos ugdymo įstaigos veiklos garantas – tai glaudus darbuotojų ir ugdytinių tėvų (globėjų)

bendradarbiavimas, pagarba, dėmesys ir atsakomybė. Tėvai yra aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, renginių ir

švenčių organizatoriai, teikiantys idėjas, pasiūlymus kuriant edukacines erdves ir kt.


Centre užtikrinamas vienas iš svarbiausių tėvų poreikių – ugdymo tęstinumas (priešmokyklinis,

pradinis, pagrindinis ugdymas). Įstaiga atvira tėvams, kolegoms, studentams, kurie visuomet laukiami

grupėse, kasdieninėje vaikų veikloje, šventėse, sportinėse varžybose, konkursuose bei išvykose.

Vaikas geriausiai įsisavina informaciją tuomet, kai jam yra įdomu, be to, žaidžiant mažajam galima

leisti klysti ir mokytis iš padarytų klaidų.

Į vaiką orientuoto, lankstaus ir individualizuoto ugdymo principas.

Ugdymo procesas planuojamas lanksčiai ir koreguojamas pagal vaiko galimybes ir gebėjimus.

Kiekvienas vaikas gerbiamas kaip asmuo, turintis ryškių prigimtinių bruožų, kuriuos reikia padėti ugdyti.

Skiriasi pažinimo procesų tempas ir būdai, poreikiai, gebėjimai, patirtis ir asmeninės savybės. Atliekant

tikslingus stebėjimus ir taikant kitus vaiko pažinimo metodus, numatomi realūs tikslai ir individualiai

pritaikomas ugdymo turinys, programa, kuriama edukacinė aplinka. Stebint ir fiksuojant vaiko daromą

pažangą, numatoma tolesnė ugdymo(si) perspektyva.

Tėvų

lūkesčiai

Pozityvumas

(geras emocinis mikroklimatas)

Atsakomybė

(prisiimant įsipareigojimus

už ugdymo kokybę)

Bendradarbiavimas

(dalyvaujant ugdymo

procese, kuriant aplinką ir kt.)

Galimybės

(naudotis teikiamomis paslaugomis)

Informavimas

(pokalbiai apie vaiko sėkmę,

ugdymo tikslus ir metodus)


Socialinio ir emocinio kryptingumo principas.

Gerbiamas vaikas kaip asmenybė. Garantuojama teisė gyventi ir elgtis pagal prigimtį ir asmeninę

patirtį. Sudaromos sąlygos įvairių vaiko galių plėtojimuisi, harmoningam kryptingam asmenybės vystymuisi

socialinėje – kultūrinėje aplinkoje. Puoselėjama vaiko kultūra.

Tautiškumo ir pilietiškumo skatinimo principas.

Centre puoselėjamos lietuvių tautos tradicinės kultūros vertybės. Etninės kultūros ugdymas

grindžiamas šiuolaikiškai interpretuojamu turiniu, suprantama ir patrauklia forma, teigiamomis vaikų

emocijomis, maloniais išgyvenimais ir žaismingumu. Vaikas supažindinamas su artimiausia aplinka,

savo miesto kultūrinėmis vertybėmis, žmonėmis, jų darbu, ugdomas prieraišumas savo kraštui.

Sveikatingumo principas.

Sudaryti fiziškai saugią aplinką, ugdyti nuostatą laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos. Ugdymo

turinį orientuoti į vaiko fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo darną.

Ekologinio supratingumo principas.

Ekologiniu ugdymu siekiama, kad vaikai jaustų gamtos vientisumą ir harmoniją, numatytų savo

veiksmų padarinius gamtai bei jų grįžtamąjį poveikį, kad nevartotojiškas požiūris į gamtą, pagarba gyvybei ir

atsakomybė už ją taptų vaikų vertybine nuostata.

Mokymosi žaidžiant ir kitaip aktyviai veikiant principas.

Žaidimų metu bei aktyviai veikiant vaikai džiaugsmingai įgyja naujų gebėjimų, įgūdžių, vertybių,

naujos patirties, ugdoma motorika, kalba, vaizduotė, lavinami protiniai gebėjimai, įsisąmoninamos elgesio

normos, taisyklės, vertybės.

Atvirumo, integralumo principas.

Ikimokykliniame amžiuje sudaromos sąlygos skleistis visoms vaiko prigimtinėms galioms: fizinėms,

psichinėms ir dvasinėms, neteikiant pirmenybės kuriai nors vienai iš jų. Ugdymo turinys yra vientisas ir

neskaidomas, vienodai integruojamos visos ugdymo sritys, taikant įvairius integracijos būdus (teminė,

probleminė, metodų, ugdymo turinio integracija). Ieškome ugdymo turinio sąsajų su socialinio-kultūrinio

gyvenimo kontekstu. Ugdymas vyksta ne tik uždaroje erdvėje – grupėje, bet ir išnaudojant visas kitas

galimybes – vaikas ugdomas ir realiame, ir virtualiame pasaulyje, ir įstaigoje, ir už jos ribų.

Tęstinumo principas.

Atrinkdamas ugdymo turinį, pedagogas atsižvelgia į vaiko gebėjimus, įgytus šeimoje, darželio

grupėse. Ugdymo turinys suderintas su priešmokyklinio ugdymo turiniu siekiant, kad vaikas darniai pereitų

nuo ugdymo(si) šeimoje prie ugdymo(si) pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Tęsiamas

šeimoje pradėtas, pozityvus vaiko ugdymas, derinami šeimos ir įstaigos interesai, lūkesčiai dėl vaiko

pasiekimų.

Konfidencialumo principas.

Teikiama informacija apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus ir problemas tik asmeniškai šeimai.


Ikimokyklinio ugdymo programos tikslas.

Bendradarbiaujant su šeima puoselėti visas specialiųjų poreikių vaikų galias, lemiančias asmens

raidos ir socializacijos sėkmę, siekti kokybiško ugdymo, orientuoto į vaiko patirtį, interesus ir gebėjimus.

Padėti specialiųjų poreikių vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo,

saviraiškos, aplinkos ir savęs pažinimo pradmenis.

Uždaviniai:

Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko unikalumą bei specialiuosius poreikius, užtikrinant saugią, ugdymąsi

skatinančią aplinką ir tikslingą ugdymą, siekti, kad vaikas:

plėtotų individualias fizines, socialines, pažinimo, kalbos ir bendravimo, kūrybines galias, pažintų ir

išreikštų save;

pozityviai bendrautų ir bendradarbiautų su suaugusiais ir vaikais, verbalinėmis ir neverbalinėmis

priemonėmis, taikant alternatyviąją komunikaciją.

Aktyviai judėtų, lavintų smulkiuosius ir stambiuosius kūno raumenis;

Mokytųsi saugaus elgesio įvairioje aplinkoje;

Pratintųsi laikytis elementarios asmens higienos, ugdytųsi savarankiškumą ir sveikos gyvensenos

pradmenis;

Visais pojūčiais mokytųsi pažinti ir veikti, žaistų ir tyrinėtų jį supantį pasaulį.

Tinkamai išreikštų emocijas ir jausmus, įvairiomis raiškos priemonėmis perteiktų savo įspūdžius.


Ugdymo turinys orientuotas į vaikų poreikius, interesus, polinkius. Akcentuojamas vaikas dėmesio

centre ir pabrėžiamas jo savitumas, raidos dėsningumai, kurie reikalauja individualaus požiūrio į vaiką ir į jį

supančią aplinką. Ugdymo turinys lanksčiai pritaikomas kiekvieno vaiko ugdymosi poreikiams ir

individualioms galioms, užtikrinant jo aktyvų dalyvavimą ugdymosi procese.

Naudojami ugdymo(si) metodai

Pozityvus skatinimas arba teigiamo elgesio pastiprinimas (apdovanojimas) padeda pasiekti

geresnių ugdymosi rezultatų.

Ugdymo metodus renkasi pedagogas/specialistas atsižvelgdamas į tai, koks tikslas, koks turinys, ką

nori pasiekti, socialinius, materialinės ugdymo įstaigos bazės kriterijus, ugdytojo asmeninių savybių kriterijus.

TEACCH metodas – struktūruota aplinka, vizuali dienotvarkė ir veiklos tvarkaraštis padeda vaikui planuoti dieną, vykdyti pedagogo nurodymus. Didžiausias dėmesys skiriamas sistemingam ir ilgalaikui darbui ugdant vaiko savarankiškumą ir individualius sugebėjimus.

PEACS metodas – paveikslėlių ir komunikacinių priemonių pagalba, vaikai mokosi bendravimo ir kalbėjimo įgūdžių, skatinami susikaupti, išreikšti savo poreikius ir norus.

Žaidybinis – skatinantis teigiamas emocijas, padedantis formuotis socialiniams įgūdžiams. Pagrindinė ir natūrali vaiko veikla padedanti sukoncentruoti dėmesį į ugdomąją veiklą pagal indvidualias galimybes. (indvidualus, grupinis, poroje)

Vaizdinis - nukreiptas į vaizdinių formavimą apie supančio pasaulio objektus ir reiškinius.

Žodinis − (pasakojimas, pokalbis) – suteikiantis galimybę perduoti informaciją.

Praktinis - patirtinis – stebėjimai, tyrinėjimai, eksperimentai, išvykos, ekskursijos, pramogos.

Ugdymasis pavyzdžiu - pedagogas žaismingai, išraiškingai ką nors veikia vaikų akivaizdoje ir skatina jį mėgdžioti. Pedagogas pradeda kokią nors veiklą ir perleidžia savarankiškai tęsti vaikams. Pedagogas veikia drauge su vaikais kaip žaidimo ar veiklos partneris, mimika, elgesiu, veiksmais, daiktais modeliuoja tai, ką tikisi perduoti vaikams. Ugdymasis kito vaiko teigiamu pavyzdžiu.


Metodai turi išspręsti pagrindinį ugdymo proceso uždavinį - pagalbą vaiko ugdymuisi, t. y. išmokyti, skatinti

mokytis, plėsti žinias, savarankiškai ieškoti atsakymų.

Sudarant ugdymo turinį, siekiama integraliai ugdyti vaikų gebėjimus, įgūdžius, vertybines nuostatas

kasdieninės veiklos metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, galimybes - pagrindine veikla įvardijant žaidimą.

Ugdymo turinys įgyvendinamas per visą vaiko buvimo įstaigoje laiką: jam valgant, ruošiantis ilsėtis, eiti į

lauką, bendraujant, dalyvaujant pedagogų organizuotoje ir pačių vaikų spontaniškoje veikloje.

Ugdymo turinys išdėstytas pagal svarbiausius vaikų poreikius ir įgūdžius, ikimokyklinio ugdymo

lūkesčius, vaiko ugdymosi pasiekimus (ugdymosi procese vaikų siektini gebėjimai, žinios, nuostatos).

Bendrosios ikimokyklinio ugdymo programos turinys struktūruojamas į penkias dalis, kurių pagrindas –

ugdymo sritys (Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, 2014). Siekiant išugdyti specialiųjų poreikių

vaiko įgūdžius, pasiekimų ugdymo sritys apjungtos į dalis.

UGDYMO SRITYS

Sveikos gyvensenos ir

fizinio aktyvumo įgūdžiai

Kalbos ir bendravimo

įgūdžiai

Pažinimo įgūdžiai Kūrybiškumo

įgūdžiai

Socialiniai ir emociniai įgūdžiai


Programos turinyje išskiriamos pagrindinės ugdymo sričių vertybinės nuostatos – tikslai, ko tikimasi,

ką turėtų pasiekti vaikas. Siekiamybė – laukiami rezultatai ir esminiai gebėjimai pagal ugdymo sritis.

Turinys modeliuojamas lentelės pagrindu: žingsniai nuo 1 iki 6 jokiu būdu nėra siejami su vaiko

konkrečiu amžiumi, nes kiekvieno vaiko raida vystosi individualiu tempu, pagal savo galimybes ir žingsnis po

žingsnio įgyja numatytas žinias, gebėjimus, įgūdžius. Ugdymo būdai, metodai ir priemonės – numatomos

gairės vaikų įgūdžiams, gebėjimams ugdyti. Turinyje nenurodomos temos. Numatomas veiklas, vaikų

veiksenas pedagogas kryptingai planuoja orientuodamasis į individualius poreikius ir siekiamybes,

atitinkančias šiuolaikinį požiūrį į vaiką.

Programos parengimo aspektai

Centro Ikimokyklinio ugdymo bendroji programa yra rengta vadovaujantis valstybiniais ikimokyklinį

ugdymą reglamentuojančiais dokumentais, valstybinėmis ugdymo programomis, norminiais teisės aktais, bei

sukaupta įstaigos patirtimi. Ikimokyklinio ugdymo programa sudaryta, siekiant garantuoti svarbiausias vaiko

teises, kurios užtikrintos „Vaiko teisių konvencijoje” (Vilnius, 1999).

Programoje atskleidžiamas požiūris į vaiko ugdymą, jo gerovės užtikrinimą remiantis „Vaiko gerovės

valstybės politikos koncepcija” ( Vilnius, 2003), patvirtinta LR Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX

– 1569. Programa sudaryta remiantis „Valstybės švietimo strategijos 2013 – 2022 m.” (patvirtinta 2013 m.

gruodžio 23 d. Nr. XII-745) pagrindinėmis nuostatomis, „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“

(2014). Centras savo veiklą grindžia Lietuvos respublikos Konstitucija, švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos

Sveikos gyvensenos ir

fizinio aktyvumo įgūdžiai

Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai

Fizinis aktyvumas

Iniciatyvu- mas ir

atkaklumas

Socialiniai ir emociniai įgūdžiai

Emocijų suvokimas ir

raida

Saviregulia-cija ir

savikontrolė

Savivoka ir savigarba

Santykiai su suaugusiais

Santykiai su benraam-

žiais

Problemų sprendimas

Kalbos ir bendravimo

įgūdžiai

Sakytinė kalba

Rašytinė kalba

Pažinimo įgūdžiai

Aplinkos pažinimas

Skaičiavimas ir matavimas

Tyrinėjimas

Mokėjimas mokytis

Kūrybiškumo įgūdžiai

Meninė raiška

Estetinis suvokimas

Kūrybišku-mas


Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos norminiais aktais,

Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimais, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Švietimo,

kultūros ir sporto departamento įsakymais bei kitais dokumentais.

Atsižvelgiant į Centro ikimokyklinio amžiaus vaikų individualius poreikius ir galimybes, bei remiantis

Šiaulių PPT rekomendacijomis, daliai ugdytinių yra rašomos Pritaikytos ikimokyklinio ugdymo bendrosios

programos. Priedas Nr. 1.


Siekti, kad vaikas:

Noriai ugdytųsi sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Noriai, džiaugsmingai judėtų, mėgtų judrią veiklą ir žaidimus. Didžiuotųsi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.

Siekiamybė:

Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių - rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.

Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis,

bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.

Bando savarankiškai valgyti, gerti iš puodelio.

Savarankiškai sėdi, šliaužia, ropoja pirmyn ir atgal, įsikibęs atsistoja, laikydamasis arba savarankiškai stovi, žingsniuoja. Tikslingai siekia daikto, tyrinėja laikydamas rankoje, perima daiktus iš vienos rankos į kitą. Galvą laiko vienoje linijoje su liemeniu, fiksuoja žvilgsnį, seka daiktą, suka galvą į garso šaltinį, siekia žaislo, suima jį, gulėdamas ant pilvo kelia galvą, krūtinę, pasikelia remdamasis dilbiais, plaštakomis, vartosi, sėdi pasiremdamas ranka.

Pats juda (šliaužia, ropoja, eina) jį sudominusių žaislų, daiktų link. Trumpam sutelkia žvilgsnį, seka judantį daiktą akimis, klausosi, atlieka tikslingus judesius, veiksmus su daiktais.

Bendrųjų veiksmų pagalba nuosekliai mokyti laikyti šaukštelį, puodelį, paimti maistą, atsigerti. Skatinti norą savarankiškai bandyti valgyti šaukšteliu tirštą maistą. Naudoti nedūžtančius indus, šaukštelį standžiu plačiu koteliu, puodelį su dviem ąselėmis, kad būtų patogu manipuliuoti. Prieš valgį plauti rankytes, sukurti valgymo ritualus. Žaisti žaidimus: maitinti žaisliukus, virti košę, stebėti kaip valgo vyresni vaikai, rodyti pavyzdį.

Sukurti aplinką, skatinančią siekti, tyrinėti, saugiai judėti. Stimuliuoti vaiko amžių atitinkančias motorines funkcijas per motyvuotą žaidybinę veiklą. Bendrųjų veiksmų pagalba skatinti pasiekti dominantį žaislą gulint ant šono, pilvo, sėdint, šliaužiant ar ropojant per tunelį, įveikiant nedideles kliūtis, atsistojant, žingsniuojant. Formuoti pusiausvyros ir atramos reakcijas sėdint, aktyvinti ir formuoti taisyklingas kūno padėtis, sunorminti netaisyklingus judesių modelius bei kompensacinius judesius. Normalizuoti (sumažinti, didinti) raumenų tonusą, kuris yra normalaus judesio pagrindas.

Pastebėti vaiko rodomą iniciatyvą ir ją palaikyti. Stebėti ir pasidžiaugti vaiko daug kartų kartojamais veiksmais, rodančiais jo atkaklumą.

Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai. Kartais parodo mimika, ženklais arba pasako, kada nori tuštintis ar šlapintis. Suaugusiojo rengiamas vaikas „jam padeda“. Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį. Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą.

Skatinti vaiką valgyti savarankiškai, stebint kitus grupės vaikus. Atsižvelgiant į vaiko tuštinimosi ir šlapinimosi įgūdžius sodinti ant puoduko ar klozeto, tuo pačiu laiku. Girti, skatinti, motyvuoti kortelėmis „šaunuolis“ ir kt. Supažindinti su paveikslėliais – kortelėmis nurodančiomis veiksmus „valgyti“, „gerti“, higienos priemonėmis: muilas, rankšluostis ir kt.


Savarankiškai atsistoja, atsitupia, pasilenkia, keturiomis pralenda per kliūtis, gerai bėga tiesiai į priekį, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, lipa ant baldų, meta, paspiria kamuolį neparkrisdamas, traukia paskui save arba stumia prieš save didelius žaislus.

Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Pats noriai mokosi iš tų, su kuriais jaučiasi saugus.

Kortelių pagalba mokyti atlikti valgymo, rengimosi, tvarkymo, prausimosi įgūdžius, tam tikra tvarka pagal paveikslėlių seką ir instrukciją. Pratinti prie kasdieninės rutinos, formuoti įgūdžius. Kurti žaidybines situacijas, klausytis eilėraštukų, dainuoti daineles, sekti pasakėles apie tvarką, švarą žaisti žaidimus imituojančius veiksmus.

Organizuoti žaidybinę veiklą, kurioje dominuotų ėjimas, bėgimas, laipiojimas, pasilenkimai, lindimas per kliūtis, šuoliukai, kamuolio spyrimas, judesiai, lavinantys pusiausvyrą. Supažindinti su kūno dalių paskirtimi, funkcijomis, skatinti tyrinėti kuri kūno dalis juda, kaip juda, mokyti judesius atlikti iš įvairių pradinių padėčių. Pavaizduoti judesiais gamtos reiškinius, gyvūnų veiksmus. Siekti, kad vaikai įgytų bendrąją koordinaciją, suvoktų erdvinius parametrus. Ugdant vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, organizuoti struktūrizuotą fizinę veiklą. Užduotis pateikti fizinės veiklos tvarkaraštyje, naudojant vaizdines priemones (simbolius). Paaiškinimai turi būti konkretūs, trumpi, be perkeltinės prasmės. Užtikrinti skatinimo ir atlygio sistemos veikimą.

Pabūti greta vaiko, kai jis mokosi naujų veiksmų – tai stiprina jo atkaklumą, skatina tęsti bandymus. Neskubėti padėti vaikui – paties atliktas veiksmas turi didesnį poveikį jo raidai.

Savarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.

Pastovi ant vienos kojos kelias sekundes, apeina, peržengia kelyje sutiktas kliūtis, eina aplink kliūtis stumdamas ar traukdamas žaislą, bėga keisdamas kryptį, prisilaikydamas užlipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu, pašoka abiem kojomis, nušoka nuo apatinės laiptų pakopos, šokinėja ant vienos kojos iki trijų pašokimų, lengvai paspiria didelį kamuolį.

Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą norimą daiktą. Ekspresyviai reiškia savo norus, sako „ne“.

Paveikslėliais nurodyti daiktų, valgymo, darbo vietą, veiklų seką, dienotvarkę, kad vaikai savarankiškai galėtų paimti, pasirinkti. Taip pat mokyti naudotis norų kortelėmis. Siūlyti vaikams rinktis sveiką maistą, parodant jo naudą, pvz.: daržovės padeda būti sveikiems, greitiems ir t.t. Skatinti paragauti įvairaus maisto. Stalo žaidimų, knygelių, plakatų, kortelių pagalba supažindinti su vaisiais, daržovėmis, sveiku maistu. Skatinti iniciatyvą eiti į tualetą. Rodyti rankų plovimo seką paveikslėlių pagalba. Žaismingai mokysis nusirengimo ir apsirengimo eiliškumo įgūdžių. Motyvuoti, kad vaikas pajustų sėkmę. Sistemingai skatinti tvarkyti žaislus, priemones.

Mokyti pajusti kūno ir jo dalių judėjimo kryptį (aukštyn-žemyn, pirmyn-atgal), tempą (greitai-lėtai), amplitudę. Išdėlioti įvairias kliūtis ir skatinti vaiką jas apeiti, apibėgti, peržengti, peršokti neužkliudžius. Mokyti judėti salėje nesusiduriant su kitais, žaisti derinant savo veiksmus su kitų veiksmais. Pratinti derinti rankų ir kojų judesius. Imituoti šuoliuojančius gyvūnus, sudaryti sąlygas laipioti kopetėlėmis ar lauko įrenginiais.

Kai tik įmanoma, palaikyti vaiko norus, patraukliai pasiūlyti jiems pakeisti neigiamą nuomonę. Pasirūpinti saugia aplinka grupėje, lauke. Žaisti įvairius sensorinius žaidimus vaikų akivaizdoje, kad jie galėtų jį stebėti ir mėgdžioti, taip mokydamiesi naujų veiksmų. Siūlyti vaiko poreikius atitinkančių priemonių veiklai.

Valgo tvarkingai, padeda serviruoti stalą, žino kodėl reikia plauti vaisiu, daržoves. Savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir

Kalbėti apie dienos ritmą, maitinimosi laiką, sveiką gyvenimo būdą. Žaisti kūrybinius, didaktinius žaidimus mokant skirti pagrindines produktų kategorijas: mėsa, daržovės, pieno produktai, vaisiai. Ryto rato ir individualių veiklų metu sužino kas yra


nusiauna batus, plaunasi rankas, prausiasi ir nusišluosto rankas, veidą. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė. Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojų.

Pastovi ant vienos kojos 3-8 sek., pasistiebia, stovi ant kulnų, eina ant pirštų galų, siaura linija, nesilaikydamas užlipa ir nulipa laiptais, šokinėja ant vienos kojos iki šešių pašokimų, nušoka iš 30 cm aukščio, laipioja kopėčiomis, meta kamuolį užsimodamas ranka atgal, gerai važinėja triratuku.

Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais.

sveikas maistas, vitaminai, kur slypi mikrobai. Sudaryti sąlygas praktiškai plauti vaisius ir daržoves. Pagal rengimosi eiliškumo instrukciją, skatinti savarankiškai apsirengti ir nusirengti, tvarkingai susidėti drabužius. Mokyti paprašyti pagalbos kortele, žodžiu. Formuoti higieninius įgūdžius patraukliomis priemonėmis (kvepiantis muilas, spalvingas rankšluostis). Skaityti kūrinėlius, kalbėti, pasakoti apie pavojingus daiktus, kurių vaikams nevalia liesti. Žaisti stalo žaidimus „Galima – negalima“, „Žaislai – įrankiai“.

Organizuoti žaidybines situacijas, skatinančias vaikščioti ant pirštų galų, kulnų, siauru takeliu, nenukrypstant nuo jo, imituojant gyvūnų judesius, keičiant ėjimo būdus, tempą. Tobulinti bėgimo, šuolių, mėtymų, laipiojimo judesius. Mokyti minti dviratuką gulint ant nugaros, keičiant tempą. Sudaryti sąlygas važinėtis triratuku.

Palaikyti vaikų veiklos sumanymus, padėti juos išplėtoti, įgyvendinti.

Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas sveikas ir naudingas. Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.

Pastovi ant vienos kojos 8-10 sek., eina statydamas pėdą prie pėdos, pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, ant pirštų galų, šokinėja abiem kojomis judėdamas pirmyn, nušokuoja ant vienos kojos beveik 3m atstumą, peršoka žemas kliūtis, laipioja kopėčiomis, spiria kamuolį į taikinį iš įvairių padėčių, gerai važinėja dviratuku su pusiausvyrą palaikančiais ratukais.

Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais.

Geru pavyzdžiu rodyti, kaip taisyklingai naudoti stalo įrankius ir mokyti. Jei reikalinga pateikti vizualinę instrukciją. Ryto rato veikloje aiškinti sveiko maisto naudą ir saldumynų žalą organizmui. Žaisti žaidimus, mokytis rūšiuoti rūbus pagal sezoną, švarus – nešvarus, dėlioti apsirengimo ir nusirengimo eiliškumą. Tvarkyti ne tik gerai matomus žaislus, bet ir tuos kurie yra po stalu, spintele, ieškoti pasislėpusių daiktų. Diskutuoti su vaikais, kaip taikiai spręsti konfliktus, mokyti gero elgesio lauke, grupėje, renginiuose. Stebėti ir priminti, kaip taisyklingai sėdėti, formuoti teisingus įpročius, rodyti gerą pavyzdį.

Išdėlioti įvairių priemonių taką, kurį įveikiant vaikas turėtų eiti, bėgti, perlipti, pralįsti, peršokti, nušokti, užlipti, eiti sumažintu atramos plotu, šliaužti. Mokyti pajusti rankų jėgą ir vikrumą metant įvairaus dydžio ir svorio daiktus, kojų jėgą šokant į tolį ir aukštį, peršokant įvairaus aukščio daiktus. Ugdyti gebėjimą valdyti įrankį, suteikti jam atitinkamą padėtį erdvėje, judėjimo kryptį, amplitudę. Sudaryti sąlygas važinėtis dviratuku, paspirtuku.

Pagalbą vaikui teikti ne ką nors darant už jį, bet keliant mąstyti skatinančius klausimus, pateikiant keletą alternatyvių pasiūlymų, skatinant bandyti daug kartų.

Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume sveiki. Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, ir kurio vartojimą riboti. Savarankiškai serviruoja stalą. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padedamas suaugusiųjų pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai

Formuoti sveiko maisto įpročius, kartu su vaikais gaminti salotas, kokteilius. Paprašyti tėvų dalyvauti renginiuose, teminėse valandėlėse, dalintis patirtimi. Skatinti tėvus rodyti gerą pavyzdį. Žaisti didaktinius, loto, žaidimus, dėlioti sveiko maisto piramidę. Organizuoti kūrybinių darbelių kūrimą. Pasiūlyti, priminti vaikams persirengti ar nusirengti, sušlapusius drabužius, batus pasidžiauti.


tvarkosi žaislus ir veiklos vietą.

Eina poroje, ratu, gyvatėle, šonu, atbulomis. Bėga pristatomuoju, pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, suoleliu. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, aukštį. Važiuoja dviračiu be pagalbinių ratukų.

Mokyti judėti poroje, derinti savo veiksmus su šalia esančio veiksmais. Tobulinti judesio atlikimą, siekti harmoningų judesių, mokyti juos atlikti iš įvairių padėčių, keisti judesių atlikimo kryptį, greitį, ritmą. Veiksmus atlikti su įvairaus dydžio, formos, svorio įrankiais. Lavinti akies taiklumą, gebėjimą derinti akies ir rankos darbą. Mokyti judesių, stiprinančių raumenyną, lavinanančių greitumą, vikrumą, ištvermę, jėgą, pusiausvyrą.


Siekti, kad vaikas:

Suvoktų savo ir šalia esančių emocijas ir jausmus.

Nusiteiktų būti kantrus, valdyti emocijų raišką ir elgesį.

Save vertintų teigiamai.

Nusiteiktų geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais ir bendraamžiais.

Nusiteiktų ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti.

Siekiamybė:

Įvardija, atpažįsta savo ir šalia esančių emocijas, jausmus, geba juos valdyti, kontroliuoti. Ilgesnį laiką sutelkia dėmesį klausymuisi, stebėjimui, įsiaudrinęs sugeba nusiraminti, bando

kontroliuoti savo veiksmus. Supranta savo asmens tapatumą( aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas ar mergaitė,

priskiria save šeimai, grupei, bendruomenei, palankiai kalba apie save, tikisi, kad jis kitiems

patinka, supranta ir gina savo teises. Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš

jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su

nepažįstamais suaugusiaisiais. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie

kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas,

tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų

pasekmes.

Mimika, kūno judesiais, garsais reiškia savo emocijas, parodo kaip jaučiasi (linksmas, neramus...).

Gerai jaučiasi įprastoje aplinkoje, nusiramina kalbinamas, nešiojamas, supamas.

Reaguoja į savo pasakytą vardą, tyrinėja savo kūną.

Verkia atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau padedamas pedagogo pamažu nurimsta ir įsitraukia į veiklą.

Patinka žiūrėti, būti šalia kitų vaikų, juos liesti, mėgdžioti jų veido išraišką, veiksmus.

Pakartoja nepasisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą. Mimika, gestais ir žodžiais parodo, kad susidūrė su

Reaguoti į vaiko rodomas emocijas, kalbinti vaiką rodant savo emocijas veido mimika, kūno kalba (pavyzdžiui pakelti antakius, kai nustembame, džiaugiamės ir pan.).

Sukurti vaikui saugią aplinką, žaisti su vaiku, parūpinti spalvingų, skambančių, judančių žaislų. Dažniau paimti vaiką ant rankų, mokytis atpažinti vaikų poreikius, kalbinti, dainuoti jam įvairia intonacija.

Skatinti tarti savo vardą ,duoti žaislą, kartojant vaiko vardą, prašyti duoti žaislą suaugusiajam, stebėti veidrodyje save, rodyti pagrindines kūno dalis.

Padėti vaikui pajusti prieraišumą prie juo besirūpinančio auklėtojo, kitų pedagogų, specialistų.

Pasodinti vaikus vieną šalia kito, duoti tokių pačių žaislų, skatinti bendrauti, tačiau stebėti, kad jie neužgautų vienas kito.

Kai vaikas bando atlikti tai, ko padaryti dar negali, padėti jam. Padrąsinti vaiką savarankiškai bandyti įveikti iššūkį ar problemą. Parodyti vaikui naujų


kliūtimi, tikėdamasis suaugusiojo ar vyresnio vaiko pagalbos.

veiksmų sunkumui įveikti.

Būdingi nuotaikų svyravimai. Atpažįsta kito, šalia esančio emocijas, jas stebi, reaguoja.

Pradeda valdyti savo emocijas ir veiksmus reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, veiksmus.

Atpažįsta savo atvaizdą veidrodyje, parodo pavadintas kelias kūno dalis. Išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugęs draudžia tai daryti.

Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Dažniausiai vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos.

Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jų judesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiau supykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti.

Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus.

Pakomentuoti vaiko jausmus, paskatinti vaikus pakartoti įvardinant kaip jis jaučiasi. Savo pavyzdžiu parodyti kaip reaguoti į kito vaiko džiaugsmą, drauge pasidžiaugti, ir atvirkščiai, nuraminti, jei nuliūdęs.

Reaguoti į vaiko poreikius, atsakyti pastoviais veiksmais, nuotaikomis, žodžiais. Taikant veido mimiką ir balso intonaciją, vaikams parodyti, kaip reikia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Skatinti tyrinėti savo kūną, atpažinti kuo daugiau kūno dalių, atpažinti save nuotraukose, atlikti įvairesnius veiksmus su daiktais , skatinti kuo daugiau judėti. Pagirti už pastangas.

Pastebėti, kada vaikui reikia auklėtojo dėmesio, ir padrąsinti, paskatinti jį. Stengtis, kad auklėtojo bendravimas su vaiku būtų pozityvus. Žaisti su vaiku taip, kad šis lyderiautų, tampant trūkstamos informacijos teikėju, elgesio modeliu, pagalbininku.

Paskatinti vaikus žaisti greta. Komentuoti vieno ir kito norus, emocijas, veiksmus. Pagal galimybes parūpinti pageidaujamų žaislų. Paskatinti būti gera-noriškiems vienas kitam.

Drąsinti vaiką: „Tau pavyks!“ „Pabandyk kitaip!“ „Na, dar kartą!“ • Rodyti vaikams būtinus veiksmų su daiktais būdus. Patarti, kaip elgtis įvairiose sudėtingose situacijose.

Atpažįsta kito, šalia esančio emocijas, jas stebi, reaguoja. Pradeda atpažinti ką jaučia pats, įvardija savo žodžiais.

Yra ramus ir rodo pasitenkinimą kasdienine veikla bei ritualais, jei kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos.

Savo „aš“ sieja su savo gebėjimais ir

daiktų turėjimu, pasako, ką turi, žino, kad yra berniukas ar mergaitė.

Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja. Mėgdžioja, tačiau žaidime savaip pertvarko suaugusiųjų veiksmus, žodžius, intonacijas. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria.

Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu. Audringai reiškia teises į savo daiktus, žaislus, nori kito vaiko jam patinkančio žaislo.

Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes.

Savo pavyzdžiu parodyti kaip reaguoti į kito vaiko džiaugsmą, drauge pasidžiaugti, ir atvirkščiai, nuraminti, jei nuliūdęs ( apkabinti, pasakyti, kad suprantu...). Sekti pasakas stengiantis perteikti veikėjų emocijas, kūno kalba, mimika, balsu. Kurti žaidybines vaizdines situacijas ( pavyzdžiui su žaisliukais.

Žinoti ir taikyti kiekvienam vaikui priimtiną dienos ritmą, nusiraminimo būdus. Pasiūlyti jiems patinkančių žaislų, kalbinti vaikus, skatinti žodžiais išreikšti tai, ko jie nori. Įrengti grupėje gerų emocijų kampelį.

Skatinti aiškiau išsakyti savo norus pirmuoju

asmeniu :“ „aš noriu „ skirti, parodyti, kur berniukas, kur mergaitė, skatinti daryti kuo daugiau veiksmų, palankiai įvertinti jo pastangas.

Pritarti vaiko iniciatyvai, tačiau visuomet atskubėti į pagalbą, kai jam reikia suaugusiojo, būti vaiko saugumo garantu.

Pakomentuoti draugiškus vaikų veiksmus ir jausmus, pritarti ketinimui žaisti kartu, padėti įsitraukti į bendro žaidimo epizodus. Paskatinti vaiką išreikšti nepasitenkinimą, kai kiti vaikai daro ką nors ne taip. Atsiliepti į vaikų pagalbos prašymus. Padėti vaikui įgyvendinti ketinimus, atsižvelgiant į kitų vaikų norus.

Skatinti vaikus imtis pagal jų galimybes sudėtingos veiklos. Jei vaikas sako „negaliu“, „nemoku“, jį drąsinti.

Supranta ką jaučia įvairiose situacijose, Padėti išreikšti savo jausmus ir pasiūlyti


pasako priežastį.

Nusiramina girdėdamas suaugusiojo komentarą, pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos.

Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo pavyzdžiu, stengiasi laikytis grupėje numatytos tvarkos, žaidimo taisyklių.

Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Mano, kad jis yra geras.

Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju.

Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosi priimamas į žaidimą).

Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą.

Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema. Nori ją įveikti., išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus.

nusiraminimo būdų ( atsitraukti, nusiplauti rankas, pasiūlyti apsikabinti...)

Skatinti vaikus kreiptis į auklėtoją, kai jaučiasi sutrikę ar įskaudinti, nežino išeities iš susidariusios sudėtingos situacijos. Žaidybinių situacijų metu pamokyti vaikus, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, kartu ieškoti išeities.

Skatinti laikytis grupėje nustatytų elgesio taisyklių, paskatinti ir pagirti vaikus už taisyklių ir tvarkos laikymąsi, pagalbą auklėtojai.

Žaidybinių situacijų, paveikslėlių pagalba padėti vaikui suprasti, kad ir kiti žmonės turi savo norų ir jausmų, kurie skiriasi nuo jo paties. Pakomentuoti draugiškus vaiko veiksmus įvairios veiklos metu, žaidimų metu skatinti atsižvelgti į kitų vaikų norus.

Pasiūlyti vaikams veiklos, per kurią reikia kalbėti apie šeimą. Organizuoti šeimos dienas grupėje. Kviesti tėvus dalyvauti grupės veikloje. Padėti vaikams laikytis tvarkos, kontroliuoti savo elgesį. Vaikui supykus, paskatinti kalbėti apie tai, kas jį supykdė, padėti rasti tinkamą išeitį, nusiraminti.

Naudoti įvairias priemones, susitarimus ir kitus būdus, padedančius vaikams palaukti savo eilės. Paskatinti paprašyti žaislo, tartis dėl žaislo, žaisti juo kartu.

Komentuoti priimtinus ir nepriimtinus vaiko veiksmus, primenant elgesio taisykles. Mokyti pasakyti sau „ne“, kai norisi pasielgti netinkamai. Įvairiose situacijose atkreipti vaiko dėmesį į jo veiksmų pasekmes kitam.

Komentuoti vaikų taikytus problemų sprendimo būdus ir jų pasekmes, kad vaikai geriau suprastų, kodėl pavyko įveikti sunkumus. Drąsinti vaikus kartu ieškoti išeities iš susidariusios probleminės situacijos.

Supranta ir tinkamai reaguoja į šalia esančio draugo emocijas.

Primenant laikosi grupėje numatytos tvarkos ir taisyklių. Lengviau priima dienos ritmo pasikeitimus. Nusiramina, atsipalaiduoja klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas.

Atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, jaučiasi šeimos, vaikų grupės narys.

Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, bendrą veiklą, pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus. Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir laukia komentarų. Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų,

Skatinti vaikus kalbėti apie savo emocijas, kaip jie jaučiasi, kai būna laimingi ar atvirkščiai supykę, ką jie darė, kaip bandė spręsti situaciją patys, kas jų nuomone gali jiems padėti. Žaisti su emocijų, nuotaikų kortelėmis, patiems nupiešti nuotaikas, jas įvardyti.

Pastebėti vaiko pastangas laikytis tvarkos ir susitarimų, pagirti vaiką, paskatinti. Įkurti grupėje ramybės kampelį, turėti judančių švieselių įrenginius, žaislų, padedančių vaikui suvaldyti emocijas: muzikinių dėžučių, grojančių vilkelių ir t.t.

Skatinti suvokti save kaip vieną irtą patį asmenį vaikystėje, paauglystėje, suaugus (iliustruojant žmogaus gyvenimo linijos paveikslėliais ir kt.). Siūlyti dažniau žaisti žaidimus šeimynine tematika, skatinti draugiškus santykius jų metu, mandagų elgesį.

Vaikams prašant įsitraukti į jų žaidimus, atlikti antraeilius vaidmenis, palaikyti jų sumanymus, užduoti klausimų, padedančių plėtoti žaidimą. Kalbėtis su vaikais apie tai, kuo naudingos elgesio taisyklės, kodėl būtina jų laikytis, kas nutinka, kai jos pažeidžiamos. Būti tinkamo elgesio modeliu vaikams. Kalbėti su jais apie tinkamą bendravimą su tėvais, broliais ir seserimis. Suprasti vaiko priešinimosi priežastį ir padėti jam


tačiau stipriai supykęs, išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam. Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme.

Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas sumanymą ar priimdamas kitų su - manymą, fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos. Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia.

Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių. Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojo pagalbos.

įveikti kylančias problemas. Paskatinti vaikus bendrauti su mažiau pažįstamais žmonėmis, skatinti vaikus kalbėtis su jais, pateikti klausimų.

Siūlyti įvairios veiklos, turtinančių vaiko patirtį apie bendruomenę, žmones, jų veiklą, panašumus ir skirtumus. Pagiriant pastiprinti tinkamą, draugišką vaikų elgesį. Tarpininkauti vaikams ieškant išeičių konfliktinėje situacijoje.

Siūlyti vaikams sudėtingos veiklos, drąsinti jos imtis, drąsiai bandyti, eksperimentuoti, tartis su kitais. Kai vaikai susiduria su problema, paprašyti visų pagalvoti, ką galima daryti toje situacijoje. Padėti vaikams geriau suprasti kiekvieno pasiūlyto sprendimo pasekmes

Kalbėdamas, žaisdamas jausmus išreiškia savo kūno kalba, mimika. Žino kaip užjausti šalia esantį.

Dažniau savarankiškai laikosi grupėje numatytos tvarkos ir taisyklių. Pats taiko įvairesnius nusiraminimo būdus (stebi gamtą per langą, žaidžia su dirbtiniu akvariumu, varto knygutes).

Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo ženklus jam.

Nusiteikęs geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Tariasi, diskutuoja su jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, nors kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę.

Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir veiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdama veikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems priimtino elgesio. Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė. Ieško tinkamų sprendimų, pradeda

Žaisti su emocijų, nuotaikų kortelėmis, patiems nupiešti nuotaikas, jas įvardyti. Vaidinti jausmų, emocijų situacijas (pavyzdžiui : grupės draugas neranda savo žaisliuko, kaip jam padėti, kaip nuraminti).

Skatinti žaisti įvairesnius judriuosius žaidimus, neužgaunant kitų, nustatyti ribas, kur žaidimo veiksmai neleistini, nes gali tapti pavojingais. Padėti vaikui išreikšti savo jausmus bei nusiraminti, žaidžiant su juo, jo išklausant.

Įstaigos švenčių, kitų bendrų renginių metu ugdyti priklausymo bendruomenei jausmą, skatinti atsakingumą skiriant mažas užduotėles (paprašyti popieriaus, atsinešti į grupę savo nuotrauką ir t.t.), padėti nusakyti savo išvaizdą, fizines savybes stebint save veidrodyje, piešiant savo portretą, pasakyti savo tautybę.

Padėti vaikams keisti netinkamus bendravimo su suaugusiaisiais būdus, siekiant geranoriškai bendrauti. Kartu su vaikais sudaryti dienotvarkę, tartis dėl jos pakeitimų. Kartu kurti elgesio grupėje taisykles. Sudaryti galimybes vaikams išsakyti savo nuomonę visais aktualiais gyvenimo grupėje klausimais. Padėti vaikams išmokti būdų, kaip pasakyti savo nuomonę, neįžeidžiant kitų (tėvų, senelių, draugų).

Atkreipti vaikų dėmesį į tinkamus jų poelgius bei santykius su kitais, pabrėžiant, kad tai padeda visiems pasijusti laimingesniems. Paskatinti vaikus aiškintis, kas yra gerai, o kas blogai. Kartu su vaikais kurti taisykles, susitarimus, pasiryžtant jų laikytis.

Paaiškinti, kaip jausis kitas vaikas, jei kas nors sugadins jo darbą. Supažindinti su keliais būdais, kaip


numatyti priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų.

galima elgtis, kai niekas su tavimi nedraugauja. Aptarti, kokios problemos būdingos grupei. Šiek tiek padėti vaikui įveikti kliūtį ar sunkumą, atlikti sudėtingą veiklą, kad stiprėtų jo pasitikėjimo savimi jausmas.


Siekti, kad vaikas:

Mokėtų išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba. Domėtųsi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Siekiamybė:

Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

Klausymas ir kalbėjimas

Vaikas dėmesingai klausosi suaugusiojo. Atskiria griežtą ir malonų suaugusiojo balsą, išreiškia save gestais, mimika, kūnu, kalba.. Suvokia elementarius klausimus ir prašymus. Skiria artimiausios aplinkos garsus. Patinka klausytis įvairių garsų ir ritmų, pamėgdžioti ritmiškus judesius. Žino savo ir artimųjų vardus, artimiausios aplinkos daiktų ir reiškinių pavadinimus, juos pastebi. Supranta elementarių veiksmų pavadinimus, sugeba veiksmais atsakyti į klausimus.

Vaikas komunikuodamas save išreiškia įvairiais garsais ir judesiais: daug čiauška, pamėgdžioja jam tariamus garsus, skiemenis ir garsažodžius. Vartoja kelis trumpus žodelius daiktams, veiksmams įvardyti, norams išsakyti, išreikšti juos judesiu.

Kalbėti su vaiku apie tai, ką tuo metu darome ir matome įvairiose situacijose. Kasdien į vaiko aplinką įnešti naujų daiktų, žaislų, skatinti juos pastebėti ir įvardinti. Žaidinti, juokinti vaiką, sakant trumpus eilėraštukus ar daineles.

Skatinti vaiką tarti jo čiauškėjimo garsus, garsų junginius, jo netariamus garsus, garsų junginius, garsažodžius. Skatinti vaiką pamėgdžioti elementarius žodelius. Siekti daikto ir žodžio, veiksmo, judesio ir žodžio ryšio supratimo, siejant su simboliu, nuotrauka, paveikslėliu.

Atsako į klausimus elementariais žodeliais. Supranta bendraamžių ir suaugusiųjų kalbą apie artimiausios aplinkos objektus, reiškinius, santykius. Suvokia paprastus klausimus, prašymus, su dienotvarke susijusius paaiškinimus. Supranta nesudėtingus trumpus tekstukus: žaidinimus, eilėraštukus, pasakas, pasakojimus.

Vaikas noriai dalyvauja pokalbiuose. Žaidžia verbalinius žaidimus, pamėgdžioja trumpus žodelius. Vaikas kalba dviejų- trijų žodžių sakiniais, išsako apie tai, ką mato bei girdi, kas nutiko, ko nori. Kartoja girdėtus trumpus nesudėtingus kūrinėlius padedant suaugusiesiems.

Kalbėti apie artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius, santykius. Taisyklingai vadinti su juo bendraujančius suaugusiuosius, įvardyti aplinkoje esančius daiktus bei žaislus, kūno dalis. Skatinti vaiką klausinėti. Kalbėjimo metu siekti sudaryti ryšį tarp daikto ir žodžio, veiksmo, judesio bei žodžio. Siekti sutapatinti žodžio tarimą su daikto ar veiksmo rodymu. Pagal poreikį sieti su simboliu, nuotrauka, paveikslėliu, užrašu.

Skatinti vaiko norą tarti, kartoti žodžius. Pastebėti, kuo vaikas domisi, į ką žiūri, ką rodo, ko klausia, ką bando pasakyti, išreikšti. Skatinti vaiką kalbėti, padėti ištarti žodžius. Skatinti vaiką kartoti dainelių, eilėraštukų, žaidinimų, pasakėlių tekstų garsus, žodžius, frazes, juos išreikšti ir kūno judesiais.

Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių. Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus,

Skaityti ir pasakoti vaikams apie kitus vaikus, artimiausios aplinkos gyvūnėlius, vaikams skirtų televizijos laidų veikėjus, siejant tai su jo gyvenimiška patirtimi.


patarimus. 3-4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Sako „ačiū“, „prašau“.

Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį. Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius.

Kalbėjimą su vaiku nuolat įvairinti naujais žodžiais, nusakančiais artimiausią aplinką. Mokyti suprasti suaugusiojo prašymus.

Skatinti vaiką nuolat pasakoti apie save, savo norus, rūpesčius, šeimos narius. Kalbinėmis užduotimis keliant klausimus: „Koks?“ „Kodėl?“ „Kur?“ „Kaip?“ skatinti vaiką nusakyti aplinkos reiškinių savybes, ieškoti įvykių priežasčių ir pasekmių, pasakoti apie tai, kas vyksta ar vyko aplink vaiką. Kalbant skatinti vaiką vartoti mandagumo žodelius. Skatinti vaiko kalbėjimą, pateikiant taisyklingo kalbėjimo modelius. Deklamuoti eilėraštukus, užbaigti žinomų pasakų, eilėraštukų frazes. Kartu su vaiku žiūrint vaikiškus filmukus, skatinti pasakoti apie tai, ką matė ir girdėjo žodžiais ir gestais. Kartoti girdėtus eilėraštukus,

dainuoti daineles, žaisti žaidimus.

Klausymas ir kalbėjimas

Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai. Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus. Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius.

Kalba, pasakoja apie tai, ką mato ir matė, girdi ir girdėjo, ką sužinojo Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika.

Skaityti vaikui tekstus ne tik literatūrine kalba, bet ir tarmiškai. Atkreipti vaiko dėmesį į kita kalba kalbančius asmenis.

Skatinti vaiką įvairiose situacijose gyvai kalbėtis su draugais. Bendraujant su suaugusiais, vartoti elementarius mandagumo žodžius. Skatinti vaiką kalbėti apie dabartinę ir buvusią veiklą, esamus ir buvusius išgyvenimus, vartojant girdėtus naujus žodžius. Su vaiku kalbėti taisyklingų konstrukcijų sakiniais, taisyklingai tariant gimtosios kalbos garsus, skatinant įvairiuose žodžiuose juos atpažinti. Vaiko kalbos jausmą žadinti emocinga, ekspresyvia ir vaizdinga kalba.

Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių), apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius klausosi gyvai, įrašų. Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama gimtąja kalba.

Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Kalbėdamas žiūri į akis. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedami su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į

Sudaryti galimybes vaikui susipažinti su įvairių žanrų tekstais. Padėti vaikui pajusti tekstų stilistinę įvairovę. Skaityti įvairių žanrų tekstus (pvz., skelbimus, reklamines skrajutes, įvairių enciklopedijų tekstus, autorines pasakas ir pan.).

Palaikyti kiekvieno vaiko kalbėjimą, rodant susidomėjimą tuo, ką jis kalba, užduodant vaikui atvirus klausimus. Skatinti vaiką kalbėti apie savo norus, išgyventus įspūdžius, vidinį pasaulį. Skatinti vaiką kalbėti apie nutikimą, patirtį prisimenant kuo daugiau įvykio aplinkybių, detalių, pateikiant vaikui įvairių klausimų. Kalbant su vaiku vartoti įvairias kalbos dalis (dalyvius, veiksmažodžių laikų įvairovę, įvairius būdvardžių laipsnius, ištiktukus, jaustukus ir pan.).


sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja.

Skatinti vaiką išgirsti pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Su atpažintu garsu sugalvoti naujų žodžių. Žaisti klausimų-atsakymų, rimavimo reikalaujančius žaidimus. Įvairiai inicijuoti eilėraščių, istorijų, pasakų kūrimą.

Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų bendrine kalba ir tarme. Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą. Supranta pajuokavimus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę.

Kalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, norus, svajones, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.). Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą, praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta. Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardindamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. Kalba taisyklingais sudėtiniais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir viduryje esančius garsus. Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, apsakymus, matytus ar girdėtus per įvairias skaitmenines laikmenas.

Ugdymo veikloje klausytis įvairios stilistikos tekstų. Mėgdžioti įrašytos pasakos personažų kalbėjimą, rodyti įvairias grimasas. Aptarti su vaiku pasakojimo eigą. Žaisti žaidimus, susijusius su pasakojimo tekstu, jį iliustruoti, inscenizuoti.

Sudaryti kuo daugiau ir įvairesnių bendravimo situacijų, kuriose vaikai kalbėtų apie jiems įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, nutikimus. Skatinti vaikus klausinėti apie tai, kas jiems įdomu. Pratinti vaiką reikiamą informaciją perduoti kitiems. Pasakoti vaikams apie aplinką, gamtos reiškinius. Skatinti juos kurti pasakojimus apie nekasdienius, fantastinius nuotykius, personažus. Žaisti įvairius garsų keitimo žodžiuose žaidimus. Ieškoti aplinkoje daiktų, kurie prasideda ar baigiasi nurodytu garsu. Skatinti įvairius vaikų žodžių žaidimus, pasakojimų būdus. Kurti su vaikais dialogus, inscenizuoti pasakas, vaidinti.

Skaitymas ir rašymas

Vaikas domisi įvairių formų bei medžiagų knygutėmis, jas varto, žiūri paveikslėlius. Patinka skaityti knygeles kartu su suaugusiais.

Pastebi rašančius žmones, domisi rašymo priemonėmis, norimais rašikliais brauko visokias linijas.

Duoti vaikams pasirinkti knygutes, kad galėtų pažinti įvairiausiais būdais: liesti, vartyti, plėšyti, kramtyti, žaisti.

Siekti sudaryti situacijas, kad vaikas pastebėtų, kaip rašoma.

Varto knygutes, žiūri paveikslėlius, juos paliečia su piršteliu. Vaikas pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, siekia, kad jas suaugęs skaitytų. Sureaguoja į skaitomą tekstą. Pastebi aplinkoje parašytas raides, žodžius, simbolius.

Vaikas įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.

Paskatinti vaiką pačiam laikyti knygelę ir versti lapus. Vaikui rodyti ir aptarti knygučių paveikslėlius. Vartant ir skaitant knygutes skatinti vaiko kūno bei žodinę kalbą. Skaitomas tekstas turėtų būti susijęs su vaikų gyvenimu.

Papildyti vaiko rašytinę aplinką. Turėti popieriaus ir vaiko amžiui tinkančių įvairių rašiklių.


Vaikas ne tik varto knygutes, domisi paveikslėliais, bet ir pastebi tekstą, prašydamas paskaityti. Susieja paveikslėlius su pavaizduotais konkrečiais daiktais, juos įvardina. Pradeda pastebėti ir skirti aplinkoje esančius simbolius.

Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas.

Skaityti vaikui trumpus tekstus, kai kartojasi tie patys žodžiai. Išryškinti tam tikrų personažų kalbą. Skatinti vaiką pavadinti paveikslėlius. Nuolat atkreipti vaiko dėmesį į aplinkoje esančius simbolius, paaiškinti jų reikšmę.

Palankiai vertinti vaiko keverzojimus. Pasidžiaugti jo pasiekimais. Skatinti išreikšti savo mintis keverzojant lape.

Skaitymas ir rašymas

Vaikas domisi knygutėmis, nori klausytis skaitymo. „Skaito „ knygutes, stebint paveikslėlius, įvardina objektus ar veikėjus, jų bruožus, veiksmus. Knygelėse pastebi raides, atkreipia dėmesį į simbolius aplinkoje (grafinius vaizdus), pradeda jais manipuliuoti aplinkoje.

Vaikas domisi ne tik visokiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybėmis rašyti, pav. kompiuteriu ir pan. Vaiko piešiniuose keverzonėse jau galima pastebėti realių raidžių elementus ar raides. Įvairioje aplinkoje vaikas pradeda manipuliuoti raidėmis, grafiniais vaizdais.

Sudominti vaiką knygomis, žurnalais, bukletais įvairioje bendravimo aplinkoje. Vaikui užduoti klausimus apie, ką „perskaitė“. Stebint vaikui paveikslėlį skatinti jį aptarti, kas ką veikia, ką kalba ir pan.

Praturtinti vaiko aplinką įvairių rūšių rašikliais, sudaryti sąlygas pažinti kompiuterį. Skatinti vaiką keverzonėmis užrašyti savo vardą, pavardę, norus. Skatinti parašyti vardą atlikus tam tikrą darbelį (nupiešus , suklijavus aplikaciją ir pan.).

Vaikas yra susidomėjęs abėcėlės raidėmis. Pamato žodžius, kurie prasideda tokia pat raide. Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą bei grafinę išraišką. Aplinkoje pastebi ir suvokia kai kurių spausdintų žodžių prasmę.

Vaikas domisi kalendoriais, reklamomis, valgiaraščiais, bukletais ir supranta jų funkcijas. Pats sukuria reklamą, informacinę laikraščio skiltį. Vaikas kopijuoja raides, elementarius žodžius. Geba „iliustruoti“ pasakas, pasakojimus, įvairias istorijas ir filmukus. Iliustracijose parašo nukopijuotas raides ar žodžius. Kuria ir padaro knygeles, juose nukopijuoja raides, elementarius žodžius ar trumpas frazes. Pradeda rašyti raides, susietas su vardo raidėmis. Kompiuteryje rašo savo vardą, elementarius žodelius.

Grupėje sukurti įvairių raidžių aplinką. Raidėms sugalvoti linksmus pavadinimus. Dažnai atkreipti dėmesį į aplinkoje esančius užrašus, simbolius, reklamas ir pan. Skatinti vaiką pavadinti savo sukurtas knygeles, nupieštus piešinukus, kitus atliktus darbelius. Skatinti įvardinti veikėjų, daiktų, veiksmų savybes būdvardžiais, veiksmažodžiais, jaustukais, ištiktukais, dalyviais, prieveiksmiais.

Turtinti vaiko aplinką įvairaus turinio spaudiniais. Skatinti vaiką savarankiškai kurti reklamas, skelbimus, sveikinimus, kvietimus, dienotvarkę, orų prognozės suvestines ir pan. Skatinti vaiką įvairiose veiklose kopijuoti tam tikras raides, žodžius. Skatinti rašyti savo vardą įvairiais rašikliais ar kompiuteriu

Vaikas sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Nusako specifinius skaitomo teksto veikėjų bruožus. Vaikas domisi knygomis, įvairiais parašytais tekstais, suvokia jų paprastą siužetą, uždavinėja klausimus. Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties. Atsimena keletą abėcėlės raidžių. Suvokia, kad garsas siejamas su raide, o raidės sudaro žodį. Pradeda atlikti skiemenų, elementarių žodžių su atvirais skiemenimis garsinę analizę.

Padėti pajusti vaikams ryšį tarp vaizdo ir žodžio „skaitant“ iliustracijas. Skatinti vaiką sugalvoti rankų darbo knygelėms pavadinimus, tekstus. Grupėje knygų kampelį papildyti įvairių žanrų knygomis, rašytiniais tekstais. Kartu su vaiku skaityti knygas. Aptarti skaitomo teksto veiksmą, kokie įvykiai yra aprašyti. Susieti perskaitytą tekstą su vaiko patirtimi. Skaitant knygeles, atkreipti vaiko dėmesį į atskiras raides, žodžius, teksto išdėstymą įvairaus žanro knygose.


Pažįsta parašytą žodį kaip atskirų raidžių junginį. Vaikščiojant gatvėse vaikas perskaito parduotuvių, kirpyklų, kavinių pavadinimų užrašus.

Vaikas spausdintinėmis raidėmis parašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje stebimus žodžius. Piešinukuose parašo atskirų objektų pavadinimus. Visokiais simboliais siekia perteikti informaciją. Planšetiniu kompiuteriu rašo raides, žodžius. Supranta rašymo tikslus.

Skatinti vaiką atpažinti artimiausioje aplinkoje esančius visokius simbolinius ženklus, perskaityti įvairias trumpas iškabas. Skatinti vaiką dažniau kurti žodinius laiškus, telegramas, pranešimus, žinutes.

Sukurtą tekstą pasiūlyti perteikti visokiais simboliais. Skatinti vaiką pasirašyti pirmąja vardo raide, visu vardu savo atliktuose piešiniuose, darbeliuose. Skatinti vaiką kopijuoti tam tikras raides, žodžius, simbolius nuo pateiktų pavyzdžių raidynuose, knygose, bukletuose, skrajutėse, laikraščiuose, iškabose. Skatinti vaiką visokiais simboliais perteikti informaciją apie save, kitus, aplinką. Pasiūlyti veiklos simbolius, kurioje vaikams atsirastų poreikis užrašyti įvairius objektų pavadinimus. Pasiūlyti vaikams atskirti raides, žodžius, simbolius. Įdomią informaciją parašyti rašikliais ar kompiuteriu.


Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.

Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.

Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.

Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko.

Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.

Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.

Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus. Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius. Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus.

Gestais, mimika parodo, jog suvokia, ką reiškia yra (nėra), dar, taip (ne). Atkreipia dėmesį į judančius, artėjančius daiktus, daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais.

Stengiasi pamatyti, išgirsti, paliesti, paimti, paragauti žaislus ir kitus daiktus. Reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, bando dalyvauti (mimika, judesiai, garsai).

Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus. Stebi ką nors ir susitapatina su juo, mėgdžioja, siekia išgauti tą patį rezultatą. Pradeda tyrinėti žaislus ir daiktus visais pojūčiais.

Aplinkoje turėti žaislų, spalvotų, kontrastingo dizaino daiktų, su kuriais vaikai gali pradėti susipažinti, atpažinti, išbandyti. Vaikui rodyti jo atvaizdą veidrodyje, padėti pamatyti daiktus iš skirtingų perspektyvų. Liesti vaiką, švelniai, saugiai imti ant rankų. Parodyti, kad dalijatės su juo malonumu ir atradimais.

Žaisti tą patį žaidimą su tuo pačiu žaislu. Žaidimo metu kalbinti vaiką, vartojant žodžius „yra“, „nėra“, „dar“, „taip“, „ne“ bei juos palydint atitinkamais gestais, mimika.

Visa, kas yra artimiausioje aplinkoje, laikyti žaidimo priemonėmis. Vaikui sudaryti galimybes žaisti su žaislais arba tam tinkamais daiktais, judėti, liesti daiktus, išlaikyti pusiausvyrą, stengtis pajudėti daikto link, jį pasiekti, paragauti.

Palaikyti priežiūros tvarką kuri sudaro galimybes žaidybinei sąveikai . Kalbinti, rodyti jam įdomius žaislus ar daiktus, sudaryti galimybę judėti, praktikuotis, džiaugtis, kai kas nors pavyksta, girti.

Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi.

Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug. Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Nuotraukoje, piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą.

Skatinti vaikus ir padėti pavadinti įvairius daiktus, galvoti ir kalbėti apie tai, ką jie daro su žaislais ar daiktais. Inicijuoti klausimus apie tai, kodėl kas nors vyksta, atsitinka, ir atsakyti į juos. Sudaryti galimybę tyrinėti, kaip dviejų ir trijų dimensijų daiktai tinka vienas prie kito.

Sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų nevaržomai ardyti ir surinkti daiktus, tyrinėti jų dydžių santykius, visaip eksperimentuoti su spalvomis, dydžiais ir formomis, įvairiai judėti. Domėtis, ką veikia vaikas, jį kalbinti. Darant pauzes, pakartojant žodžius, judesius,


Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nu - sakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje.

Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems, ką pavyko padaryti. Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų.

Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais – juda, norėdamas paimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus. Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakartoti pavykusį veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia.

skatinti vaiką juos įsidėmėti.

Vaikams sudaryti sąlygas aktyviai tyrinėti aplinką. Duoti įvairių tinkamų žaisti daiktų ir žaislų, kurie skatina atlikti tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius judesius. Jiems sudaryti sąlygas naudoti ir vystyti įvairius gebėjimus, priimti sprendimus.

Duoti tokių žaislų, kurie skatintų stumti, traukti, imti, čiupinėti pirštais, kišti į burną, kuriais galima įvairiais būdais manipuliuoti, esant minimaliai suaugusiojo pagalbai. Leisti vaikams žaisti ir mokytis individualiu tempu. Į vaiko individualias pastangas, smalsumą ir tyrinėjimus žiūrėti pozityviai, išklausyti vaikus, skatinti, džiaugtis tuo, ko jie išmoko, jų mažais atradimais.

Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų, gyvūnų, daiktų, domisi jais. Skiria atskirus gamtos reiškinius. Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. Pasako savo ir savo šeimos narių vardus. Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus.

Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę. Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos daiktus. Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius.

Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta.

Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato. Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus. Džiaugiasi tuo, ką išmoko.

Skatinti vaikus stebėti ir pavadinti augalus ir gyvūnus, esančius artimiausioje aplinkoje, patalpose ir išėjus į lauką, rodyti paveikslėlius skatinant apie juos kalbėti. Sudaryti galimybę prisidėti prižiūrint kambarinį augalą, naminį gyvūnėlį. Skatinti kalbėti apie tai, ką gyvūnėlis ėda, kokius vaikus veda, ko reikia augalui, kad jis augtų ir pan. Mokyti savo kūno dalių pavadinimų, aptarti jų paskirtį ir priežiūrą.

Duoti vienodo dydžio ir formos daiktų ir mokyti paimti vieną (du) daiktus, padalyti daiktus po vieną, sudėlioti juos į dvi, tris krūveles. Sudaryti galimybes rūšiuoti daiktus. Leisti eksperimentuoti su įvairių formų ir dydžių daiktais, kaladėlėmis, kai iš jų norima pastatyti kuo aukštesnį bokštą, nutiesti ilgesnį kelią ir pan.

Atkreipti dėmesį į vaiko ketinimus, norą ką nors išbandyti, pažinti, ir kurti sąlygas vaikui mokytis. Vaikams padėti suprasti savo galimybes ir apribojimus, sudaryti visas sąlygas tobulinti savo gebėjimus individualiu tempu.

Vaikus drąsinti inicijuoti žaidimus. Kurti prasmingas ir, kur įmanoma, tikrovišką žaidimo ir darbo kontekstą. Kartu su vaiku pasidžiaugti tais dalykais, kurių jis jau išmoko: užsisegti sagas, bėgioti, sudėlioti dėlionę.

Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus, pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę. Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius.

Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina daiktus į grupes po lygiai. Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...). Atpažįsta ir atrenka įvairių formų daiktus.

Sudaryti galimybę stebėti augalus ir gyvūnus gamtoje ir namų (ūkio) aplinkoje. Skatinti vaikus kalbėti apie stebimų gyvūnų ar augalų kūno dalis, išvaizdą, apie tai, ko jiems reikia, kad augtų, kaip juos saugoti, prižiūrėti. Paaiškinti, kad ne visus augalus galima ragauti, yra nuodingų arba dilginančių. Skatinti stebėti dienos orus, metų laiką ir gamtos pokyčius, kurie tuo metu vyksta.

Naudoti paveikslėlius, kuriuose pavaizduoti 1–3 daiktai ar dvi trys 1–3 daiktų grupės. Žaisti su vaiku domino. Mokyti apibūdinti erdvės objektus, nurodant į juos panašius iš kasdienės aplinkos ir vartojant tokius palyginimus.


Pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę, kūno priekį, nugarą. Naudoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius.

Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas.

Pasako, parodo, ką nori išmokti. Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius. Pasako, ką veikė ir ką išmoko.

Prašyti palyginti kasdienėje aplinkoje pasitaikančių daiktų ilgį, aukštį, masę, storį, plotį ir t. t., juos dedant vieną prie kito, kilnojant. Formuoti supratimą, kad daikto ilgis, masė nesikeičia, daiktą suraičius ar sulenkus. Žaisti judrius žaidimus, kai reikia pasirinkti teisingą kryptį savo kūno atžvilgiu Kalbėtis apie tai, ką vaikas kasdien daro ryte, dieną, va kare, naktį. Vaikščiojant gamtoje, atkreipti dėmesį į metų laikams būdingus požymius.

Ugdymo programą ir aplinką kurti taip, kad vaikams būtų prieinamos įvairios medžiagos ir priemonės, kuriomis pasinaudodami galėtų inicijuoti kryptingą iškilusios problemos sprendimo veiklą, patys sugalvoti problemų ir su pasitenkinimu ieškoti jų sprendimo būdų.

Pastebėti situacijas, kuriose vaikas nori ko nors išmokti. Skatinti pasakyti, ko jis nori išmokti, sudaryti sąlygas mokytis to, ko jis nori. Kalbėtis su vaikais apie tai, ką veikė per dieną ir ko iš jų išmoko.

Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus. Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip naudoti maistui. Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti. Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas. Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą. Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus. Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą. Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais naudotis.

Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti į klausimus: Kiek iš viso? Kiek daugiau? Kiek mažiau? Stebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais). Grupuoja, komponuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį. Kalbėdamas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis – platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio, ir atvirkščiai. Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi. Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj.

Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties. Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir

Organizuoti vaikų išvykas į gamtą, muziejus, ūkius tėvų darbovietes, skiriant jiems nedideles užduotis, ką turėtų pastebėti, ko paklausti. Parsineštą gamtinę medžiagą galima mokytis grupuoti pagal požymius. Vaikams sukurti situacijas, kuriose jie galėtų veikti savarankiškai. Vaikams suteikti progą išbandyti techniką, kuri padeda tyrinėti judėjimą. Skatinti domėtis šeimos tradicijomis ir apie jas kalbėti. Parodyti, kad ir darželyje laikomasi tradicijų, švenčiamos šventės. Įtraukti į pasiruošimą joms visus vaikus, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti, klausytis vaikų idėjų ir padėti jas įgyvendinti, stengtis, kad tai būtų tikra šventė, o ne koncertinis pasirodymas.

Pasiūlyti dalyvauti žaidimuose, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojami du trys skirtingi judesių ar garsų elementai, kur vaikas turėtų keisti savo ar daikto padėtį erdvėje ar daryti ką nors tam tikra seka. Žaisti stalo žaidimus. Karpyti, paišyti, spalvinti trikampius, stačiakampius. Iš įvairių formų detalių ar piešiant (spalvinant) figūras kurti aplikacijas, ornamentus, šventinę atributiką, įvairius daiktus

Vaikus skatinti stebėti ir apibūdinti daiktų, medžiagų, gyvosios gamtos objektų savybes ir bruožus, piešti ar konstruoti įsivaizduojamus daiktus. Sudaryti galimybę suskaičiuoti, prognozuoti.


medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti. Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes.

Norėdami ką nors išmokti pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja. Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina. Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu...

Vaikus drąsinti sakyti „Aš nežinau“, nebijoti suklysti ką nors darant, iškelti klausimus, problemas, galvoti, kaip rasti atsakymą ar sprendimą. Pripažinti, kad vaikų sugebėjimas išlaikyti dėmesį ir domėjimasis aplinkiniu pasauliu didėja. Skatinti kalbėti apie savo žaidimus, kitą veiklą ir taip plėtoti jų refleksijos gebėjimus.

Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir augalų. Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai. Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą. Papasakoja apie naminių gyvūnų naudą žmonėms ir augalų naudojimą maistui. Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius. Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą. Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą. Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią techniką. Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos. Papasakoja apie tradicines šventes. Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės aplinkos. Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą. Mokosi rūšiuoti atliekas.

Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu. Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis. Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais. Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą. Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius. Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu. Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų.

Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami.

Sudaryti vaikams galimybes pažinti gamtinę ir socialinę aplinką stebint artimiausius objektus, t. y. kraštovaizdžius, augalus, gyvūnus, statinius, paminklus ir kt. Organizuoti netolimas išvykas. Pagal galimybes keliauti pėsčiomis ir autobusais. Kartu su vaikais atlikti nesudėtingus bandymus, pvz., tirpinti medžiagas, daiginti sėklas, išardyti nebereikalingus prietaisus ir pan. Siūlyti vaikams tyrinėti žemėlapius, gaublį. Susipažindinti su giminės medžiu. Ekskursijos į tėvelių darbovietes. Kviesti tėvelius papasakoti apie savo profesiją. Turėti grupėje kampelį su Lietuvos atributika. Pagal galimybes supažindinti vaikus su senoviniais rakandais, leisti juos išbandyti, lyginti juos su dabartine technika. Švęsti tradicines šventes. Skirti užduotėles vaikui stebėti žvaigždes žiemą ryte einant į darželį ir pasakoti. Stebėti su vaikais įvairius gamtos reiškinius. Supažindinti su atliekų panaudojimo galimybėmis ir siūlyti daryti įvairius darbelius iš jų. Siūlyti stalo žaidimų, įvairių loto, vartyti žurnalus.

Skatinti vaiko norą sužinoti, pažinti, kuo daugiau išmokti. Leisti pasirinkti vaikui įdomius ir suprantamus stalo žaidimus, dalomąją medžiagą, taip pat veiklą, kurioje dalyvaudamas jis galėtų lavinti savo mąstymo ir skaičiavimo įgūdžius, formuotis svarbius tolimesniam matematikos mokymuisi vaizdinius. Skatinti vaiką aiškinti kitiems savo mintis, idėjas apie atliekamus skaičiavimus. Kalbėdamas vaikas geriau pajunta skirtumą tarp to, ką jis mano, ir to, ką jis sako (tai labai svarbu vystantis vaiko mąstymui). Mokyti vaiką kuo įvairesnėse aplinkose pastebėti įvairius sekų sudarymo būdus ir pasiūlyti kuo įvairesnės veiklos, kuria vaikas galėtų išbandyti matytus ir paties sugalvotus sekų sudarymo būdus. Matuoti pėdomis, sprindžiais, piršto storiu, lazdele ir pan. Formuoti ir plėsti vaiko žodyną, reikalingą dalinantis idėjomis apie daiktų dydžių santykius. Pasiūlyti veiklą, kurioje aktyviai dalyvaudamas vaikas galėtų plėsti žodyną, reikalingą judėjimo krypčiai, daiktų vietai nusakyti.

Sudaryti sąlygas ir skatinti tyrinėti gamtos ir socialinės aplinkos objektus, jų kaitą, savybes. Siūlyti atlikti nesudėtingus bandymus, stebėti prietaisų veikimą.


Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose šalyse. Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones. Lygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juos tikslingai grupuoja ir klasifikuoja.

Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks. Laiko save tikru mokiniu, atradėju. Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeliant ir sprendžiant problemas. Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz., enciklopedijose, žinynuose. Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas joms įgyvendinti. Pasako, ką jau išmoko, ką dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau.

Vykdyti projektinę veiklą, skirtą ilgalaikiams stebėjimams. Mokyti vaikus fiksuoti pastebėjimus, pildyti lenteles ir pan. Grupėje turėti mikroskopą ir kitus galimus prietaisus, skirtus tyrinėti, mokyti ir skatinti vaikus jais savarankiškai naudotis. Skatinti vaikus, kad jie patys ieškotų atsakymų į iškilusius klausimus knygose, internete, jeigu mato, kad nepavyksta, pasiklaustų suaugusiųjų, kurie gali padėti.

„Ryto rato“ ir kitos veiklos metu pasikalbėti su vaikais, ko jie nori išmokti, kaip jie gali mokytis, pastebėti vaiko norą ir sudaryti sąlygas to išmokti. Leisti, siūlyti vaikams naudotis imitaciniams žaidimams tinkamomis priemonėmis. Sudaryti sąlygas vaikui žaisti sudėtingus žaidimus ir kartu mokytis tyrinėti daiktus, medžiagas, jų savybes ir kitų dalykų. Supažindinti vaikus su enciklopedijomis, internetu, leidžiama, siūloma bei mokoma jais naudotis. Kalbėtis su vaikais ne tik apie tai, ką jie jau išmoko ar mokysis, bet ir apie tai, kaip jie mokosi, kaip dar galima mokytis.


Jaustų meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.

Domėtųsi, gėrėtųsi, grožėtųsi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.

Jaustų kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.

Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius,

išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas

muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas,

vizualinėje kūryboje. Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia,

suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos

ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais. Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas,

netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.

Reaguoja į muzikos garsus, melodijas, balso intonacijas, judesius, išraiškingą mimiką, suklusdamas, sutelkdamas žvilgsnį, nutildamas, nustodamas arba pradėdamas judėti, krykštaudamas, žaisdamas balso intonacijomis, garsais. Kalbinamas, žaidinamas reiškia emocijas, norus įvairiomis balso intonacijomis, veido mimika, lingavimu, plojimu, mojuodamas žaislu, daiktu. Domisi ir džiaugiasi dailės priemonėmis, jas liečia, apžiūrinėja, varto.

Susidomi, trumpam sutelkia dėmesį bei rodo pasitenkinimą (krykštauja, siekia paliesti rankomis), kai yra emocingai kalbinamas suaugusiojo, kai mato ryškius, gražių formų daiktus, spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus muzikos ir kitus garsus, mato šokio judesius.

Pastebi ir smalsiai, gyvai reaguoja į naujus daiktus, žmones, aplinkos pasikeitimus.

Išraiškingai ir džiugiai bendrauti su vaiku, siekiant sukelti jam teigiamas emocijas. Į vaiko skleidžiamus garsus atsakyti balsu, perteikiant įvairias vokalines galimybes (pvz., dainuoti, niūniuoti, kalbėti vieno aukščio tonu), o judesius atkartoti, palaukiant kol vaikas atsakys judesiu.

Kurti muzikinę aplinką, kurioje vaikas turėtų galimybę klausytis įvairių garsų ir malonių, švelnių melodijų, atliekamų balsu ar muzikos instrumentais. Suteikti vaikui galimybę sureaguoti savo tempu, t. y. palaukti tiek laiko, kiek reikia vaikui, o ne kiek atrodo tinkama auklėtojui. Kurti jaukią, gražią aplinką, kurioje vaikų akių lygyje būtų išdėstyti gražūs daiktai, vaikams prieinami žaislai, paveikslėliai, nuotraukos.

Pasirūpinti, kad vaikas nuolat patirtų vis naujų įspūdžių. Aplinkoje turėtų atsirasti smalsumą žadinančių dalykų – garsų, spalvų, žaislų, meno kūrinių – kurie keltų smalsumą ir atkreiptų dėmesį. Reikėtų išnaudoti visus 5 pojūčius (uoslės, skonio, regos, klausos, lytėjimo), suteikiant galimybę apžiūrinėti aplinką, klausytis, skonėtis, uosti, paliesti ir pajusti įvairių žaislų medžiagų paviršius (tekstūras).


Įdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, spontaniškai žaidžia balso intonacijomis, rankų ir kojų judesiais mėgdžioja žaidinimų judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus. Įvairius jausmus, norus rodo judesiais ir veiksmais (pamojuoja, apkabina). Spontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius, juos apžiūrinėja. Džiaugiasi dailės priemonės paliekamu pėdsaku ir patiriamais jutimais, siekia pakartoti ir pratęsti įdomią patirtį.

Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą, muzikos garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar vaizdus, spalvingas knygelių iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiuosius. Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka.

Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais. Atranda naujus veiksmus (tapyti ant veidrodžio, ridenti, nardinti į vandenį ir kt.) ir taiko juos daiktams tyrinėti.

Su vaikais klausytis įvairių stilių muzikos (etninės, klasikinės, džiazo, roko ir kt.) bei sudaryti muzikinę aplinką, kurioje vaikas galėtų išgirsti įvairius aplinkinio pasaulio garsus. Vaiko veiklai skirti daug dėmesio, pritarti žvilgsniu, šypsena, pagirti, pasidžiaugti pasiekimais. Kalbėti maloniomis, linksmomis intonacijomis, skatinti mėgdžioti veiksmus ir intonacijas.

Dainuoti vaikui, klausytis įvairios nuotaikos dainų, kontrastingos nuotaikos muzikos kūrinių, skatinti teigiamas, džiugias emocijas ir slopinti neigiamų emocijų proveržius. Sudaryti galimybes vaikui matyti gražius gamtos, aplinkos vaizdus, spalvingas knygeles, dailės kūrinius.

Naudoti žaislus, kuriuos galima išardyti, išbandyti jų formas, pritaikant tinkamiausią, taip pat garsus skleidžiančius žaislus. Parūpinti priemonių ir skatinti veiklą, grindžiamą visų 5 pojūčių panaudojimu aplinkai tyrinėti. Pasiūlyti žaisti dailės priemonėmis ir medžiagomis, kad eksperimentavimo metu įgyta patirtis taptų pirmuoju žingsniu kūrybos link.

Emocingai atliepia klausomus kūrinius. Vienas ir kartu su kitais dainuoja 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais. Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais.

Apžiūrinėja, tyrinėja ritminius muzikos

instrumentus ir jais ritmiškai groja kartu

su pedagogu. Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius. Žaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius. Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų judesius. Bando ką nors pavaizduoti (mamą, mašiną). Savo abstrakcijose įžvelgia daiktus ar įvykius.

Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, matytus šokius, ratelius, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius. Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis.

Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje. Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma. Žaisdamas atlieka įsivaizduojamus simbolinius veiksmus.

Klausyti su vaikais dainelių apie paukščius, žvėris, gamtos reiškinius ar trumpų instrumentinės muzikos kūrinėlių. Dainuoti su vaikais įvairaus turinio dainas, imituojant jų tekstą judesiais. Žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius, tekstą imituojant judesiais. Skatinti judėti pagal muziką einant, bėgant, apsisukant. Visas šokio veiklos rūšis stengtis atlikti kartu su vaikais tyrinėjant įvairius judesius, Stebėti vaiko raiškos procesą, paprašyti papasakoti apie savo piešinį ar lipdinį, stengtis suprasti, kaip vaikas reiškia savo potyrius ir emocijas, kokią paramą ir pagalbą reikėtų teikti, kad vaikas pajustų džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Džiuginti vaikus ir padėti jiems kaupti muzikinius įspūdžius, skatinti atidžiai klausytis muzikos, ja gėrėtis. Pritarti vaiko komentarams, papildyti jo vertinimą kitais žodžiais.

Kurti saugią, džiaugsmingą, laisvą aplinką, kurioje

vaikas gali eksperimentuoti su įvairia saugia medžiaga.

Klausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius, judesiais

Klausytis su vaikais muzikos kūrinių, gamtos garsų ir juos tyrinėti pasikalbant, pasakojant, aptariant. Sudaryti galimybę vaikams žaisti muzikinius žaidimus,


emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina. Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau). Šoka spontaniškai kurdamas trijų–keturių natūralių judesių seką. Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėją vaizduojančius judesius, veiksmus, spontaniškai reiškia emocijas. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas.

Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti. Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir reiškinius, pastebi ir apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į kitų nuomonę.

Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes. Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas, kurdamas.

eiti ratelius atliekant nesudėtingus judesius – eiti, bėgti rateliu, suktis po vieną ir už parankių, mojuoti, ploti ir t. t. Kuriantį vaiką skatinti naudoti natūralius, su jokiu šokio žanru nesusijusius judesius. Šokdamas vaikas perteikia istoriją, tačiau iš esmės jis tyrinėja šokio elementus – erdvę (aukštyn, žemyn, pirmyn, atgal), tempą (greitai, lėtai), ritmą, energiją (kam - puotai, plaukiančiai, didelis, mažas judesys). Drauge su vaiku eiti ratelius, parodyti judesių, veiksmų, paaiškinti, kas jais vaizduojama, skatinti juos kartoti laisvai, savaip. Skatinti žaismingai eksperimentuoti linijomis, spalvomis, formomis.

Sudaryti galimybes vaikams dalyvauti muzikinėje veikloje ir darželyje vykstančiuose renginiuose. Padėti pajusti vaizdo, nuotaikų pasikeitimus keičiantis linijai, formai bei spalvai. Pasikalbėti, kokius potyrius pavyko papasakoti piešiniu, naudojant vienokias ar kitokias dailės raiškos priemones, paklausti, kaip jam gražiau. Padėti vaikui ugdytis pasitikėjimą savimi, pritarti, padrąsinti tęsti savo kūrybą.

Skatinti išbandyti įvairią veiklą, įvairius daiktų panaudojimo būdus, siekiant, kad vaikai pastebėtų, jog tą patį daiktą, priemonę, dalyką galima pa - naudoti įvairioms reikmėms ir tikslams. Vaiko prašyti drąsiai išsakyti visas į galvą atėjusias idėjas: nupiešti, išvaidinti, atlikti kuo įvairesnius judesius, sukurti melodijas ir t. t. (mąstymo ribos, idėjų gausumas).

Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius. Šoka improvizuotai kurdamas penkių–šešių natūralių judesių seką, reaguodamas į muziką, išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus). Vaidindamas išreiškia savo norus, jausmus, mintis, baimes. Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, reikmenis. Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti.

Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine

Pasirūpinti, kad vaikams netrūktų muzikos instrumentų, žaislų, buities daiktų, savo gamybos instrumentų, su kuriais jie galėtų groti, pritarti dainoms, šokiams, muzikiniams žaidimams. Kartu su vaikais apžiūrėti įvairius instrumentus, juos išmėginti, pasigaminti savo instrumentų ir tyrinėti jų skambėjimo galimybes, tembrus. Drauge su vaikais šokti paprastus savo forma, t. y. sukamuosius ratelius. Parodyti, kaip galima judėti ir kalbėti-intonuoti pagal tipiškus veikėjo bruožus, tempo ritmą: katinas juda ryžtingai, meškinas – lėčiau, nerangiau, zuikis – greičiau, emocionaliau. Kalbėtis su vaiku apie jo kūrinėlį, diskutuoti, ką, kodėl ir kaip jis pavaizdavo. Ką ir kodėl norėjo išreikšti, kodėl pasirinko tokias priemones ir kt. Aiškintis, ką jis dar norėtų papasakoti, sukurti. Gėrėtis jo sumanymais, pagirti už išradingumą ir kt.

Paskatinti kiekvieną išsakyti savo nuomonę. Paklausti, kaip dar kitaip galėtų apie muziką, šokį, vaidinimą pasakyti, ką dar tai galėtų reikšti ir pan.


veikla, geru elgesiu, darbais. Grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais.

Lengviau pereina nuo paties pasirinktos veiklos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytos veiklos.

Kasdienėje veikloje suteikti galimybę suprasti ir pajusti, kad tiesa, gėris ir grožis visada teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Pagalbą vaikui teikti ne ką nors darant už jį, bet keliant mąstyti skatinančius klausimus, pateikiant keletą alternatyvių pasiūlymų, skatinant bandyti daug kartų.

Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos

kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus. Šoka sudėtingesnius ratelius, paprastųjų ir bėgamųjų (paprastasis bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių judesių šokius. Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, improvizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas. Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus.

Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti. Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba.

Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į

suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą.

Klausytis tylos, triukšmo, lyginti jų skirtumus.

Dainuoti su vaikais įvairaus turinio dainas ir skatinti juos dainuoti visur, kur įmanoma: grupėje, lauke, dirbant, bendraujant, žaidžiant. Pamokyti vaikus dvibalsio dainavimo, dainuojant trumputes daineles kanonu. Atlikti parinkti nesudėtingos struktūros folklorinius žaidi mus, ratelius. Siūlyti vaikams stebėti gamtą (gyvai, pvz., pro langą, arba nuotraukoje ar paveiksle), atkreipti dėmesį, kaip kokie gamtos reiškiniai (lietus, vėjas, ugnis) ir aplinkos objektai (gyvūnai, automobiliai, traukiniai) juda ar nejuda, ir ieškoti idėjų kuriant savo judesių sekas. Žaisti muzikinius žaidimus ir eiti ratelius, sudaryti sąlygas vaikams išgyventi pasitenkinimą, reikšti savo norus ir jausmus pagal skirtingas to paties siužeto situacijas. Suteikti galimybę vaikams kurti ornamentus, vaizdus, dekoruoti audinius, daiktus grafiniais ženklais ir simboliais (skaičiais, raidėmis). Paskatinti sukurti savo inicialais išgražintą asmeninę kortelę, atviruką, paveikslėlį.

Pastebėti, pagauti momentą, kada vaikas kuo nors gėrisi, džiaugiasi, pritarti jam, padiskutuoti, kodėl taip reikėtų elgtis, kaip kiti jaučiasi, kai mato kitą netinkamai besielgiantį, kokį elgesį pavadintų gražiu ir kt. Pratinti gražiai elgtis viešose vietose (teatre, koncerte, parodoje, prekybos centre).

Skatinti vaikus pabaigti pradėtus darbus, padėti

vienas kitam įveikti problemas. Siūlyti vaikams kruopštumo, susikaupimo reikalaujančių darbų, pvz.: įverti siūlą, įsiūti sagą, prisukti veržlę ir pan.


Vertinimo strategija

Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiko, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą

kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Vertinimas padeda pedagogams, dirbantiems pagal

ikimokyklinio ugdymo programą, analizuoti ugdymo instituciją lankančio vaiko pasiekimo kaitą.

Vertinimo aktualumas

Pasiekimų vertinimo tikslas – atsižvelgiant į realius vaiko gebėjimus numatyti tolesnio ugdymo(si)

gaires, pritaikyti ikimokyklinio ugdymo bendrosios programos turinį pagal kiekvieno ugdytinio galias,

nustatyti vaiko pažangą, informuoti apie ją tėvus.

Vaiko pasiekimų vertinimo uždaviniai:

Pažinti vaiką, jo individualybę;

Išsiaiškinti vaiko ugdymo(si) ypatumus ir stilių;

Nustatyti pasiekimų lygį ir daromą pažangą;

Numatyti vaiko ugdymo(si) perspektyvas, kryptingai siekti programoje iškeltų uždavinių;

Pritaikyti ugdymo(si) procesą pagal individualius vaiko poreikius ir galimybes.

Ugdymo(si) pasiekimo vertinimo metodai ir būdai:

Stebėjimas;

Pokalbis;

Diskusijos;

Vaiko kūrybos, rašto darbai;

Garso ir vaizdo įrašai;

Nuotraukų albumai.

Informacijos apie vaiko pasiekimus pateikimo formos:

Vaiko pasiekimų aprašas; (Priedas Nr.2)

Vaiko stebėjimo kortelė;

Pritaikyta ikimokyklinio ugdymo bendroji programa;

Pagyrimai, pastebėjimai elektroniniame dienyne;

Vaiko aplankas: darbeliai, nuotraukos, garso įrašai, pastebėjimai, vaikų mintys ir kt.

Kaip dažnai vertinami vaiko pasiekimai

Ugdytinių pažanga stebima, vertinama nuolat: kasdieninėje, ugdomojoje veiklose. Apibendrinamieji

pasiekimų vertinimai atliekami du kartus metuose. Mokslo metų pradžioje pasiekimų apraše fiksuojama vaiko

pažanga skirtingose ugdymo srityse, atliekamas pradinis vertinimas naujai atvykusiems vaikams. Įvertinus

vaiko gebėjimus, žinias, rengiamos ikimokyklinio ugdymo programos pritaikytos pagal kiekvieno vaiko galias.


Mokslo metų gale atliekamas apibendrinamasis vaiko pasiekimų aprašas.

Vaiko ugdymo(si) pasiekimų vertintojai:

Tėvai;

Ikimokyklinių grupių pedagogės;

Specialusis pedagogas;

Logopedas;

Judesio korekcijos pedagogas;

Pedagoginė psichologinė tarnyba;

Vaiko gerovės komisija.

Vaiko pasiekimų požymiai ir kriterijai

Vaiko pasiekimus rodantys požymiai ir kriterijai aprašyti įstaigos parengtuose ugdymo

standartuose. Vertinant pasiekimus, laikomasi vaiko vertinimo ir jų pateikimo etikos reikalavimų bei

garantuojamas konfidencialumas.


LITERATŪRA

1. Ankstyvojo ugdymo vadovas: tėvams, globėjams, pedagogams: vaikas iki trejų metų, sud. O. Monkevičienė, Vilnius: Minklės leidyba, 2001.

2. Adaškevičienė E. (2004). Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas.

3. Adomaitienė R., Augustinaitytė – Jurčikonienė G. ir kt. (2003). Taikomoji neįgaliųjų fizinė veikla.

4. Bee H., Boyd D. Augantis vaikas, 2011.

5. Daugiadienė I., Gaizelytė D., Prasauskienė A. Mokykimės bendrauti. Kaunas, 2007.

6. Dodge T. D., Colker J. L., Heroman C. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas, 2002.

7. Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, 2011. Prieiga internetu: http://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/medziaga.php

8. Jūsų vaikas – ikimokyklinukas. Švietimo aprūpinimo centras, 2015. Internetinė prieiga: https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/3251

9. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermė. Tyrimo ataskaita, 2012.

10. Ikimokyklinio ugdymo Metodinės rekomendacijos, Švietimo aprūpinimo centras, 2015.

11. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, Švietimo aprūpinimo centras, 2014.

12. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas. Metodiniai patarimai Prieiga inernetu: https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/1719

13. Ivoškuvienė R., Kaffemanienė, I., Baranauskienė, V. ir kt. Surtikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės I ir II dalys. Šiauliai 2003

14. Kerevičienė J., Pedagoginės psichologijos užrašai, Kaunas 2014. Prieiga internetu:http://www.knf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/germanu/vukhf_Kereviciene_Pedagogines_psichologijos_uzrasai.pdf

15. Kidenienė, R., Dudzinskienė, R., Mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių

ugdymo turinio indvidualizavimas. Vilnius 2007 Prieiga internetu:

https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/Knyga_apie_individualizav.pdf

16. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. Prieiga internetu: http://www.sac.smm.lt/images/file/e_biblioteka/Lietuvos%20Respublikos%20svietimo% 20istatymas.pdf.

17. Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Geros mokyklos koncepcijos. 2015m gruodžio 21d, Vilnius.

18. Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Gyvenimo įgūdžių ugdymas Kaunas 2004

19. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti, 2006.

20. Mikulėnaitė L., Ulevičiūtė R. Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius 2004

21. Mockevičienė D., Mikelkevičiūtė J., Adomaitienė R. (2005). Vaikų motorikos raida. Pirmieji gyvenimo metai.

22. Mokomės kartu. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams. Vilnius, 2010

23. Neifachas S., Vaikų ugdymas darželyje: dabartis ir ateities perspektyva, Vilnius, 2008.

24. Proškuvienė, R., Sveikatos ugdymo įvadas, Vilnius 2004. Prieiga internetu:

http://www.biblioteka.vpu.lt/bibl/elvpu/44954.pdf

25. Ruzgienė, A., Petružienė, S. Vaikas ir aplinka, 2005.

26. Saugus elgesys. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, Vilnius, 2008.

27. Senkutė M., Radžiūnas K. (2014). Kūdikių ir vaikų kineziterapija. Mankšta vandenyje.

28. Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės. Mokomoji knyga. I ir II dalis. Šiauliai, 2003.

29. Szarkowicz D. Stebėjimas ir refleksija vaikystėje, 2011.

30. Šiaulių specialiojo ugdymo centras. Ikimokyklinio ugdymo programa. Šiauliai, 2013.

31. Trister D. (2008). Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas.

32. Vaiko sveikata ir saugumas darželyje. Sud. S. Saviščevienė, J. V. Vaitkevičius. Šiauliai, 2000.

https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/1719

https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/Knyga_apie_individualizav.pdf


PRIEDAI

Priedas Nr. 1

ŠIAULIŲ SPECIALIOJO UGDYMO CENTRAS

Vaiko vardas, pavardė ...................................................... amžius ...........

Grupė:.........................................................

Ugdymo(si) sunkumai: .................................... ......................................................................... ......................................................................... .......................................................................... .......................................................................... ..........................................................................

PRITAIKYTA IKIMOKYKLINIO UGDYMO BENDROJI PROGRAMA

Ikimokyklinio ugdymo pedagogė: .............................................

Logopedė: ..............................................

Specialioji pedagogė: ...............................................

Judesio korekcijos pedagogė: ................................................

Šiauliai

2017-2018 m.m.

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA

Vaiko vardas, pavardė .................................................................. amžius ........... Programos tikslas:........................................................................ Programos uždaviniai:...............................................................................

Programą sudarė:

auklėtojos: ..............................................................

2017-2018 m.m.

Veiklos sritys

Vaiko veiksena

Pasiekimai + +- -

Socialinio bendravimo

įgūdžiai

Santykiai su suaugusiais, bendraamžiais

Elgesio ir emocijų

suvokimas

Savigarba, savivoka, savireguliacija, savikontrolė

Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai

KALBĖJIMO, KALBOS IR KOMUNIKACIJOS UGDYMO PROGRAMA

Vaiko vardas, pavardė .................................................................. Kalbinė išvada: ..................................................................................................... ..................................................................................................... Programos tikslas: ............................................................................................ Programos uždaviniai:. ..........................................................................

Programą sudarė:

logopedė : ..............................................................

2017-2018 m.m.

Veiklos sritys

Vaiko veiksena Pasiekimai

+ +- -

Bendravimas Bendravimo skatinimas

Sakytinė kalba Kalbos supratimas

Oralinė motorika

Kalbinis kvėpavimas

Taisyklingas garsų

tarimas

Girdimasis dėmesys,

foneminė klausa

Žodžių garsinė analizė

ir sintezė

Žodynas (pasyvusis,

aktyvusis)

Gramatinis kalbos

taisyklingumas

Rišlioji kalba

Rašytinė kalba

PAŽINIMO PROGRAMA

Vaiko vardas, pavardė ...................................................... amžius ........... Programos tikslas:...................................................... Programos uždaviniai:....................................................

Programą sudarė:

specialioji pedagogė : ..........................................

2017-2018 m.m.

Veiklos sritys Vaiko veiksena Pasiekimai

+ + - - Aplinkos pažinimas Žinių apie save ir

supančią aplinką plėtimas.

Kiekio supratimas ir skaičiavimas. Forma, erdvė,

matavimai Kiekio ir skaičiaus

supratimas. Spalvų, formų radimas,

skyrimas, pavadinimas. Dydžio sąvokų supratimas,

lyginimas. Laiko ir erdvės suvokimas.

Smulkioji motorika Smukiosios motorikos

raumenų stiprinimas.

Akies - rankos koordinacijos lavinimas.

FIZINIO AKTYVUMO LAVINIMO PROGRAMA

Vaiko vardas, pavardė ...................................................... amžius ........... Programos tikslas:.......................................... Programos uždaviniai:.........................................

Programą sudarė:

kineziterapeutė: ..........................................

2017-2018 m.m.

Veiklos sritys Vaiko veiksena

Pasiekimai

Stambiosios motorikos lavinimas

±

–

Laiko galvą vidurio linijoje

Lavina liemens kontrolę Apsiverčia į abi puses Šliaužia Ropoja pakaitiniu žingsniu

Aktyviai keičia pradines padėtis Stovi Eina Bėga Šokinėja Užlipa laiptais pristatomu/pakaitiniu žingsniu Nulipa laiptais pristatomu/pakaitiniu žingsniu Važiuoja dviračiu/triračiu Fizinių savybių lavinimas Gerina atramos ir pusiausvyros reakcijas:

Sėdint Klūpint Stovint Judant

Gerina judesių koordinaciją: Eina per nestabilius paviršius

Derina rankų ir kojų judesius Eina šalia virvute ar siauru suoliuku Eina pirmyn, atgal Eina ant kulnų, pirštų Stovi ant vienos kojos Peršoka kliūtį Meta kamuolį Spiria kamuolį Taisyklingos laikysenos lavinimas Stiprina rankų raumenis

Stiprina pečių juostos, nugaros raumenis Stiprina pilvo preso raumenis ir liemens raumenis

Stiprina kojų raumenis Plokščiapėdystės profilaktika Atlieka pratimus stiprinančius pėdos ir kojų

raumenis

Judesių amplitudės lavinimas Atlieka tempimo ir judesių amplitudės lavinimo

pratimus: Pasyviai

Aktyviai Pusiau aktyviai Raumenų tonuso normalizavimas Atlieka pratimus padedančius normalizuoti

raumenų tonusą

Smulkiosios motorikos lavinimas Lavina akies-rankos koordinaciją

Stiprina pirštų, delno, riešo judesius

Išlaiko daiktą Ploja Perduoda daiktą iš vienos rankos į kitą *pratimus atlieka savarankiškai/**pratimus atlieka su pagalba Išvados, testai (GMFM), rekomendacijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Priedas Nr. 2

ŠIAULIŲ SPECIALIOJO UGDYMO CENTRAS

Vaiko pasiekimų aprašas

Pradinis vertinimas

2017 m. rugsėjo mėn.

___________________________________ (Vaiko vardas, pavardė) ___________________________________ (Grupė)

Vaiko ugdymosi pasiekimų sritys

Žingsniai Vaiko gebėjimai, žinios ir supratimas,

nuostatos

1. Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai

2. Fizinis aktyvumas

3. Emocijų

suvokimas ir raiška

4. Savireguliacija ir savikontrolė

5. Savivoka ir savigarba

6. Santykiai su suaugusiais

7. Santykiai su bendraamžiais

8. Sakytinė kalba

9. Rašytinė kalba

10. Aplinkos pažinimas

11. Skaičiavimas ir

matavimas

12. Meninė raiška

13. Estetinis suvokimas

14. Iniciatyvumas ir atkaklumas

15. Tyrinėjimas

16. Problemų

sprendimas

17. Kūrybiškumas

18. Mokėjimas

mokytis

Vaiko pasiekimų aprašą sudarė: Grupės auklėtoja: Logopedė: Specialioji pedagogė: Judesio korekcijos pedagogė:

Programą sudarė:

Direktorė: Eglė Jankauskienė

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui: Elona Kšenevičienė

Ikimokyklinių ir priešmokyklinės grupės metodinės grupės pirmininkė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė:

Laima Banevičienė

Logopedės: Dalia Račkauskienė, Jolanta Džiuvienė

Specialiosios pedagogės: Gitana Volikienė, Rita Grebenkovaitė

Judesio korekcijos pedagogė: Aušra Tumėnienė

Documents

PATVIRTINTA Šiaulių specialiojo ugdymo centro …siauliusuc.lt/wp-content/uploads/2018/01/Ikimokyklines...Geros mokyklos link, tėvai tikisi, kad ugdymas(sis) būtų orientuotas