Pasauliopasauliolietuvis.lt/wp-content/uploads/2015/01/pasaulio... · 2016. 3. 1. · Marytė Šmitienė (Vokietija), rūta Žilinskienė (Kanada) PLB kontrolės komisija: saulius

ISSN 1732 - 0135

MĖNESINIS ŽURNALAS | LEIDŽIAMAS NUO 1963 2015 SAUSIS 01/533

Pa

sau

lio

VILNIUJE PRISTATOMA A. KAŠUBOS INSTALIACIJAMAŽIEJI SKAITYTOJAI PO LIETUVĄ GALĖS KELIAUTI SU STUMBRIUKUEURO ZONOJE GYVENANTYS LIETUVIAI PATARIA NESIBAIMINTI NAUJOS VALIUTOSPARODA APIE IŠEIVIJOS LEIDYBĄ KELIAUS PO EUROPĄOFICIALU: UŽSIENYJE – 619,6 TŪKST. LIETUVIŲ

ARGENTINA. Stiebiasi naujos bendruomenės daigelisŠVEICARIJA. Churo katedroje įšventintas lietuvis kunigasVOKIETIJA. Jaunimą kvietė atgal į LietuvąITALIJA. Naujas vienijantis portalas – paspirtis veiktiBELGIJA. Atidarytas Lietuvių kultūros centras

IR BŪKITE PASAULIO LIETUVIŲ

BENDRUOMENĖS DALIMILinkėjimai iš Havajų!

PL_2015 Sausis virseliai.indd 3 2014.12.28 20:05:53

Vardas, pavardė .............................................................................., įmonė ......................................................................................

adresas .............................................................................................................................................................................................

ZIP/indeksas ............................................................., miestas / valstija ...........................................................................................

valstybė ......................................................................., el. pašto adresas .........................................................................................

„Pasaulio lietuvis“ – tai jau 51-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštis.

„Pasaulio lietuvis“ – jūsų nuolatinis ryšys su tūkstančiais lietuvybę puoselėjančių tėvynainių visame pasaulyje.

Prenumeruokite jau dabar!

ŠĮ KVITĄ SIŲSTI ADRESU:JAV, KANADA IR KITI KRAŠTAI: Vytenis Vilkas („Pasaulio lietuvis“), 22343 Cardiff Drive, Saugus, CA 91350, USA (su apmo-kėtu čekiu) garbės prenumerata – 90 USD paprasta prenumerata – 63 USD prenumerata į Lietuvą – 36 USDAUSTRALIJA: Antanas V. Kramilius OA M, JP, 83 Queen Street, Canley Heights, N.S.W. 2166, Australia (su apmokėtu čekiu) garbės prenumerata – 93 AUD paprasta prenumerata – 60 AUD prenumerata į Lietuvą – 32 AUDEUROPA IR LIETUVA: PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva arba el. paštu [email protected] garbės prenumerata – 65 Eur paprasta prenumerata – 45 Eur prenumerata į Lietuvą – 26 Eur paprasta prenumerata Lietuvoje užsakant iš Lietuvos – 17,38 EurInformacija pavedimui atlikti: Gavėjas – PLB atstovybė LietuvojeSąskaitos Nr. LT76 7300 0101 2423 6579Bankas – AB „Swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 VilniusBanko kodas 73000SWIFT kodas HABALT22

Prenumeruokite „Pasaulio lietuvį“ir būkite Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi!„Pasaulio lietuvis“ – tai:

1 2 3 4 5pasakojimai apie lietu-vių kultūrinį palikimą už Lietuvos ribų;

analitiniai straipsniai apie lietuvių išeivi-jos gyvenimą ir jos ryšius su Lietuva;

interviu su įžymiais užsienio lietuviais;

straipsniai apie lietuvių švietimą ir tautinės tapa-tybės išsaugo-jimą.

naujienos apie pasaulio lietuvių bendruomenių gy-venimą, renginius ir veiklą 41 krašte;

Už „Pasaulio lietuvio“ prenumeratą jau galima

atsiskaityti per atsiskaityti per

Norėdami gauti sąskaitą apmokėjimui, rašykite el. paštu [email protected].

NAUJIENA! Nuo šiol galite skaityti elektroninę „Pasaulio lietuvio“ versiją www.readadvice.com portale. Vieno numerio kaina – 2,9 Eur. Elektroninės versijos prenumerata metams – 17,38 Eur.

PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva


turinysP

asa

uli

o

3025

36

REDAKTORĖS ŽODISMūsų reikalas ............................................................................................................................ 5

LIETUVOJEViešnagė Vilniuje ...................................................................................................................... 6Užsienio lietuviai studentai diskutavo su L. Linkevičiumi .............................................. 6Lietuvoje pristatoma A. Kašubos instaliacija ...................................................................... 7Išeivijos vaikams – knygelė apie kelionę po Lietuvą .......................................................... 7VDU studentai paskatinti B. Bieliuko ir V. Daugirdaitės-Sruogienės vardo stipendijomis .................................................................................................................. 8

TEMAEuras Lietuvoje užsienio lietuvių akimis ............................................................................. 9

ĮŽVALGOSOdisėjui visur ankšta ................................................................................................................ 12

AKTUALULituanikos skyriaus kilnojamoji paroda keliaus po Europą ............................................. 16LUGIS – švietimo modelis, skirtas lituanistiniam ugdymui ............................................ 17Suskaičiavo: užsienyje gyvena 619,6 tūkst. lietuvių ........................................................... 18Laiškai iš Lietuvių namų ......................................................................................................... 20

SVEČIASLinkėjimai iš Havajų ................................................................................................................ 21

LIETUVIAI PASAULYJEJauniausiam Pietų Amerikos lietuviškam daigui – jau ketveri ......................................... 25Lituanistikos tyrimo ir studijų centre verda gyvenimas ................................................... 28Dievas ne tik atima, jis ir duoda ............................................................................................ 30Berlyne vyko penktoji konferencija „Atgal į Lietuvą“ ........................................................ 31Moksleivių mainai: Vilnius–Dublinas .................................................................................. 33Portlando lietuvių palikimui nelemta nugrimzti užmarštin ........................................... 34Susitikimo vieta – naujas Italijos lietuvių tinklalapis ........................................................ 36Belgijoje atidarytas Lietuvių kultūros centras .................................................................... 37Minsko lietuvių koncertas „Mano Lietuva“ ......................................................................... 38Neformaliojo švietimo seminaras Stokholme .................................................................... 39

TRUMPAI ....................................................................................................................................... 40

DĖMESIO ....................................................................................................................................... 42

6

2015 s a u s i s 3

Vardas, pavardė .............................................................................., įmonė ......................................................................................

adresas .............................................................................................................................................................................................

ZIP/indeksas ............................................................., miestas / valstija ...........................................................................................

valstybė ......................................................................., el. pašto adresas .........................................................................................

„Pasaulio lietuvis“ – tai jau 51-uosius metus skaičiuojantis Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštis.

„Pasaulio lietuvis“ – jūsų nuolatinis ryšys su tūkstančiais lietuvybę puoselėjančių tėvynainių visame pasaulyje.

Prenumeruokite jau dabar!

ŠĮ KVITĄ SIŲSTI ADRESU:JAV, KANADA IR KITI KRAŠTAI: Vytenis Vilkas („Pasaulio lietuvis“), 22343 Cardiff Drive, Saugus, CA 91350, USA (su apmo-kėtu čekiu) garbės prenumerata – 90 USD paprasta prenumerata – 63 USD prenumerata į Lietuvą – 36 USDAUSTRALIJA: Antanas V. Kramilius OA M, JP, 83 Queen Street, Canley Heights, N.S.W. 2166, Australia (su apmokėtu čekiu) garbės prenumerata – 93 AUD paprasta prenumerata – 60 AUD prenumerata į Lietuvą – 32 AUDEUROPA IR LIETUVA: PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva arba el. paštu [email protected] garbės prenumerata – 65 Eur paprasta prenumerata – 45 Eur prenumerata į Lietuvą – 26 Eur paprasta prenumerata Lietuvoje užsakant iš Lietuvos – 17,38 EurInformacija pavedimui atlikti: Gavėjas – PLB atstovybė LietuvojeSąskaitos Nr. LT76 7300 0101 2423 6579Bankas – AB „Swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20A, 03502 VilniusBanko kodas 73000SWIFT kodas HABALT22

Prenumeruokite „Pasaulio lietuvį“ir būkite Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi!„Pasaulio lietuvis“ – tai:

1 2 3 4 5pasakojimai apie lietu-vių kultūrinį palikimą už Lietuvos ribų;

analitiniai straipsniai apie lietuvių išeivi-jos gyvenimą ir jos ryšius su Lietuva;

interviu su įžymiais užsienio lietuviais;

straipsniai apie lietuvių švietimą ir tautinės tapa-tybės išsaugo-jimą.

naujienos apie pasaulio lietuvių bendruomenių gy-venimą, renginius ir veiklą 41 krašte;

Už „Pasaulio lietuvio“ prenumeratą jau galima

atsiskaityti per atsiskaityti per

Norėdami gauti sąskaitą apmokėjimui, rašykite el. paštu [email protected].

NAUJIENA! Nuo šiol galite skaityti elektroninę „Pasaulio lietuvio“ versiją www.readadvice.com portale. Vieno numerio kaina – 2,9 Eur. Elektroninės versijos prenumerata metams – 17,38 Eur.

PLB atstovybė, Gedimino pr. 53-212, LR Seimo III rūmai, LT-01109 Vilnius, Lietuva


Vyriausioji redaktorė Deimantė Dokšaitė[email protected] redaktorė sandra sirvidienėMaketuotojas Darius MarkūnasAutoriai: Deimantė Dokšaitė, Dalia staponkutė, Dalia Cidzikaitė, Gabrielė Petraitytė, Jūratė Caspersen, Laurynas r. Misevičius, Žana Jermakovaitė, Loreta timukienė, Kristina Vaitkevičienė, alfridas KeršysFotografai: Darius Kuzmickas, arūnas teišerskis, Gabrielė Petraitytė , robertas Dačkus, raquelė irene Venturo, Milda Matulaitytė, Jonas Petronis

Iždininkas Vytenis VilkasSpaudė uaB „Draugų studija“

Redakcijos adresas:Laikinai laiškus „Pasaulio lietuviui“ galima siųsti PLB atstovybės adresu:Gedimino pr. 53-212Lr seimo iii rūmaiLt-01109Vilnius, Lietuva

PLB tinklalapis:www.plbe.orgwww.lrs.lt/plbissn 1732-0135

Mėnesinis žurnalas. 2015 m. 01/533Leidinys PasauLio Lietuvių Bendruomenės gyvenimui ir minčiai

PPREnUMERATA METAMS:Lietuvoje – 17,38 Eur;Europos valstybėse: paprasta prenumerata – 45 Eur, garbės prenumerata – 65 Eur;Australijoje: paprasta prenumerata – 60 auD, garbės prenumerata – 93 auD;JAV, Kanada ir ir kiti kraštai: paprasta prenumerata – 63 usD, garbės prenumerata – 90 usD;Užsakant į Lietuvą iš kitų kraštų: 26 Eur, 32 auD, 36 usD.Prenumeratorių Lietuvoje dėmesiui!Žurnalą „Pasaulio lietuvis“ galite prenumeruoti pervesdami lėšas banko pavedimu į „Pasaulio lietuvio“ sąskaitą Lietuvoje ir atsiųsdami elektroniniu paštu [email protected] adresą, kuriuo siųsti žurnalą.

Banko rekvizitai:Gavėjas: Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovybė Lietuvojesąskaitos nr. Lt76 7300 0101 2423 6579Bankas: aB „swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20a, 03502 VilniusBanko kodas 73000sWiFt kodas HaBaLt22Australijoje:čekius siųsti adresu: antanas V. Kramilius OaM, JP 83 Queen streetCanley Heights, n.s.W. 2166, australiaJAV, Kanada, kiti kraštai:čekius siųsti adresu: Vytenis Vilkas („Pasaulio lietuvis“)22343 Cardiff Drivesaugus, Ca 91350, usa

LEIDĖJASPasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB). Žurnalas leidžiamas nuo 1963 metų.Platinti „Pasaulio lietuvio“ tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką sutikimą.„the World Lithuanian“ magazinePublished monthly by the Lithuanian World Community, inc.Copyright by the Lithuanian World Community, inc.

Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybą iš dalies remia Užsienio reikalų ministerija

Dėl reklamos žurnale „Pasaulio lietuvis“ kreipkitės el. pašto adresu: [email protected]

Marija Danguolė navickienė (JAV)PLB pirmininkė, Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Simonas Černiauskas (Vokietija)PLJs pirmininkas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijų [email protected]

Dalia Henke (Vokietija)PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė, PLB valdybos pirmininkės [email protected]

Gintautas Želvys (Rusija)rytų kraštų ir rusijos reikalų komisijos pirmininkas, PLB valdybos pirmininkės [email protected]

Jūratė Caspersen (Šveicarija)Kultūros reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Argentina)Pietų amerikos reikalų komisijos [email protected]

Antanas Rasiulis (Rusija)[email protected]

Artūras Maslauskas (Danija)Finansų reikalų komisijos [email protected]

Aurelija norienė (Belgija)naujosios emigracijos reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Prel. Edmundas Putrimas (Kanada)sielovados reikalų komisijos [email protected]

Laima Apanavičienė (JAV)Švietimo reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Angelė Vaičiūnienė (Kanada)Šiaurės amerikoskomisijos pirmininkė[email protected]

PLB biuro adresas: 213 West Lake shore DriveCary, iLL 60013 usa

PLB atstovybė LietuvojeGedimino pr. 53-212Lt-01109 Vilniustel./faks. +37052396264El. p.: [email protected]; [email protected]/plbwww.plbe.org

PLB atstovė LietuvojeVida Bandis+370 52 396 [email protected]

PLB konfliktų sprendimo komitetas:Vytautas Maciūnas (JaV),Marytė Šmitienė (Vokietija),rūta Žilinskienė (Kanada)

PLB kontrolės komisija:saulius Kačiulis (italija),angelė nelsienė (JaV),aldona seghal (Švedija)

PLB iždininkasRamutis Pliū[email protected] Lakeview Dr. racine, Wi 53403 usa

PL iždininkasVytenis Vilkastel. 1 661 254 5593El. p. [email protected] Cardiff Drivesaugus, Ca 91350usa

PASAULIO LIETUVIų BEnDRUOMEnĖS(PLB) VALDYBA(2012–2015)

Lietuvos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia „Pasaulio lietuvio“ žurnalo redakcijos vykdomą projektą „Lietuvybės formos pasaulyje: lituanistinis švietimas, lietuviškas kultūrinis paveldas užsienyje, ryšiai su Lietuva“

nAUJOVĖ!nuo šiol „Pasaulio lietuvį“ galima prenumeruoti ir skaityti interneto svetainėje www.readadvice.com. Vieno numerio kaina – 2,9 Eur

už žurnalo „Pasaulio lietuvis“ prenumeratą galima sumokėtiper „Paypal“ mokėjimo sistemą. tereikia el. paš[email protected] parašyti laišką ir paprašyti sąskaitos apmokėjimui.

Pa

sau

lio

4 s a u s i s 2015

rEDaKtOrės ŽODis

Šiomis dienomis pasaulio žiniasklaida rašo apie bai-siausią teroristinį aktą Pakistano istorijoje. talibano teroristai užpuolė mokyklą ir joje sušaudė 148 žmones, iš kurių 132 buvo vaikai. Jie buvo nužudyti tiesiog

todėl, kad lankė mokyklą. Lankyti lietuvišką savaitgalinę mokyklą tikrai

nėra taip sudėtinga, nėra nė ko lyginti. tačiau tai tikrai sudėtingiau nei jūsų vaikų kaimynams britams, amerikiečiams, kanadiečiams, rusams ar italams, kuriems tereikia viso labo mokytis vienoje

įprastoje visiems vaikams privalomoje mokykloje. Jų tėvams nereikia keltis savaitgalį anksti, žadinti vaikus

iš saldaus miego ir vežti juos tikriausiai ne vieną kilometrą iki savaitgalinės mokyklos. noras išlikti lietuviais ir išauginti lietuvybės diegą savo vaikų širdyse nesvetimas daugybei lietuvių amerikoje, Švedijoje, airijoje ir kitur pasaulyje. dar įdomiau, kai lietuviškas daigelis ima kaltis iš, saky-tum, jau visai sudžiūvusios, kažkur stalčiuje popieriniame maišelyje užsilikusios lietuviškos sėkliukės, apie kurią visi jau seniai manė, kad galiojimas pasibaigęs. Kalbu apie gabrielės Petraitytės aprašytą argentinos tandilio lietuvių bendruomenę, gyvuojančią jau ketverius metus. Labai trumpai, kai lygini su kitomis ilgaamžėmis Pietų ame-rikos lietuvių organizacijomis, bet pakankamai ilgai, kad galėtum neabejoti šio daigelio tvirtumu.

Būna ir taip, kad tenka arba pasirenkama būti bendruomene sau pačiam. Kartais aplink lietuvių ne-gyvena, kartais netrokštama su jais bendrauti. Kartais neatrodo svarbu sukti galvą dėl tokių, atrodo, tolimų dalykų kaip pilietybė, pavardės rašymas pase nelie-tuviškais rašmenimis ar lituanistinis švietimas, kol tos problemos nepasirodo tiesiai prieš nosį ir nepareiškia esančios tavo asmeninės, ne kažkieno kažkur toli. taip nutiko mūsų viešniai rašytojai vaivai rykštaitei, nese-niai įsikūrusiai Havajuose ir ištekėjusiai už tenykščio.

Mūsų reikalas

Įdomų pavyzdį apie mūsų, žmonių, savotišką būdą mąstyti pateikia ir italijos lietuvių bendruomenės pirmininkas romas Kazakevičius rubrikoje „tema“, kurioje šįkart kalbame apie euro įvedimą Lietuvoje. Jis papasakojo apie savo bičiulį, kurio masažuotoja skundėsi, kad štai euras viską pabrangins, bet besikal-bant paaiškėjo, kad ir ji ketina savo paslaugų kainas apvalinti į sau, bet ne į klientams palankią pusę. Kitaip sakant, branginame viską mes patys, o ne euras, kurio vardu dangstomės.

Lietuvos statistikos departamento specialistai, apklausę šimtus savo kolegų pasaulyje, sužinojo, kad užsienyje gyvena 619,6 tūkst. tautiečių. daug tai ar mažai? tiek, kiek galėjome tikėtis? Kiek šis skaičius gali būti tikslus? Kokios svarbos ir kokio vieningumo yra ši jėga? ar, tarkim, surengus referendumą dėl pa-keitimų Konstitucijoje, kurie leistų lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies pasą, šie šimtai tūkstančių lietuvių sugebėtų mobilizuotis ir mobili-zuoti savo artimuosius Lietuvoje balsuoti palankiai? Kaip komentuodama šią statistiką taikliai konstatavo PLB valdybos pirmininkės pavaduotoja dalia Henke – klausimų daugiau nei atsakymų.

Būkime atsakingi savo kraštų, savo miestų ir mies-telių gyventojai, būkime atsakingi lietuviai, gebėkime matyti toliau savo nosies, nenumokime ranka, kad tai ne mūsų reikalas. nes jei ne šiandien, gal ryt tai jau bus mūsų reikalas, o gal ryt kažkas kitas apie mūsų rei-kalą, kuriam ieškosime paramos ir supratimo, pasakys, kad tai ne jų reikalas.

Įdomaus skaitymo!

Nuoširdžiai„Pasaulio lietuvio“ redaktorėdeimantė doKŠaitė

2015 s a u s i s 5

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDasLiEtuVOJE

Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Kaliningrado srityje veikiančių lietuviš-kų mokyklų mokiniai ir jų mokytojai gruodžio viduryje viešėjo Vilniuje ir

susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite bei užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Valstybės vadovė savo jauniesiems sve-čiams dovanojo knygų, kalbėjo su moki-niais apie lietuviškas kalėdines tradicijas bei stebėjo jų parengtus pasirodymus.

Susitikimas su aplinkinėse valstybėse gyvenančiais lietuviais – tradicinis Lie-tuvos vadovės renginys. Šįkart Lietuvoje svečiavosi per 130 mokinių iš 4 Lietuvos kaimynystėje esančių šalių.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gruodžio 11 dieną Vilniuje susitiko su Užsienio lietuvių studentų

klubo atstovais iš Kazachsta-no, Rusijos, Lenkijos, Estijos ir Baltarusijos. Susitikime aktyviai diskutuota Lietuvos pilietybės išsaugojimo bei referendumo tema, kalbėta apie tai, kaip už-sienio lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.

„Nudžiugino užsienio lietuvių studentų entuziazmas, meilė Lietuvai ir noras kuo geriau ją pažinti“, – po susitikimo teigė L. Linkevičius.

Sibiro tremtinio anūkas Timu-ras Shackurovas susitikime sakė, kad kasdien džiaugiasi gyvenimu Vilniuje ir ateitį sieja tik su Lie-

tuva. „Žiniomis apie Tėvynę mes, augę užsienyje, turime pasivyti gi-musius Lietuvoje bendraamžius“, – teigė kitas susitikimo dalyvis Simonas Saarmannas iš Estijos.

Užsienio lietuvių studentų klubas – organizacija, vienijanti lietuvių kilmės jaunimą, atvyks-tantį studijuoti Lietuvos aukšto-siose mokyklose. Klubas įkurtas užsienio lietuvių kilmės studentų 2006 m. ir veikia prie Užsienio lietuvių švietimo centro.

Šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 300 lietuvių kilmės užsienie-čių, atvykusių iš Europos Sąjungos, Lietuvos kaimyninių valstybių ir kitų šalių. Neretai studentai būna glaudžiai susiję su lietuvių ben-druomenių veikla, mokęsi lituanis-tinėse mokyklose. Viešnagė

Vilniuje

užsienio lietuViai studentai diskutaVo su l. linkeVičiumi

urM

ir r. D

ačkau

s nuo

tr.

6 s a u s i s 2015

Nacionalinė dailės galeri-ja pirmą kartą Lietuvoje pristato žymios JAV lietuvių menininkės Aleksandros

Kašubos (g. 1923) skulptūrinę tampraus audinio ir neono šviesos instaliaciją „Spektro užuomina“. Bendradarbiaujant su menininke NDG centriniame vestibiulyje įgy-vendinama spektrinė instaliacija pagal A. Kašubos 1975 m. parengtą projektą „Užuomina“.

A. Kašuba meno studijas pradėjo Lietuvoje, 1942−1943 m. mokėsi

Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1943 m. − Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. artėjant frontui, kartu su vyru Vytautu Ka-šuba, pasitraukė į Vakarus. 1947 m. imigravo į JAV, nuo 1963 m. gyveno ir dirbo Niujorke, 2001 m. persikėlė į Naujosios Meksikos valstiją.

Menininkė per aktyvųjį kūrybos laikotarpį išbandė įvairias raiškos priemones: figūrinę keramiką, mozaiką, kūrė abstrakčius sieninius reljefus iš plytų, marmuro, granito, skirtus viešoms JAV miestų er-

dvėms. Bene garsiausias tokių relje-fų pavyzdys – 1986 m. įgyvendinta Pasaulio prekybos centro Niujorke sieninė puošyba, sunaikinta kartu su pastatu 2001 m. rugsėjo 11 d. te-roro akto metu. Tačiau originaliau-sią A. Kašubos kūrybos dalį sudaro eksperimentinės tampraus audinio struktūros, kurių viena pristatoma šioje paro doje. 1942–2000 m. me-nininkės darbai saugomi Smitsono (Smithsonian) instituto Amerikos meno archyve. Paroda veiks iki vasario 15 d.

Valstybinis turizmo departamen-tas (VTD) kartu su iliustratore Rasa Joni parengė ir išleido spalvingą užduočių knygelę

„Kaip stumbriukas Tumas po Lietuvą keliavo“. Gausiai iliustruotame leidi-nyje su įdomiomis ir lavinančiomis užduotimis vaikams pasakojama apie stumbriuko Tumo iš Pašilių miško svajonės išsipildymą – apkeliauti Lietuvą ir pirmą kartą gyvenime pamatyti Lietuvos pajūrį.

„Šį spalvingą leidinį VTD dovano-ja Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos lietuvių ben-druomenėms. Kelionėje po Lietuvą stumbriukas Tumas patiria daug nuotykių, o vaikai, spręsdami išra-

dingas užduotis, padeda jam surasti kelią prie jūros, bet kartu sužino ir apie kitas įdomiausias Lietuvos vietas. Viliamės, kad tai bus dovana, kuri Lietuvos išei-vių šeimoms padės kartu atrasti įdomiausius savo šalies turistinius objektus bei paskatins per kitas atostogas keliauti Lietu-voje su visa šeima, nes čia tikrai yra ką pamatyti“, – sako laikinai einantis VTD direktoriaus pareigas Juozas Raguckas.

Stumbriukas Tumas pakeliui į Lietuvos pajūrį aplanko įdomiausią pasaulyje žaislų muziejų Vilniuje,

Trakų pilį, užsuka ir į Rumšiškių etnografijos muziejų, taip pat išmoksta pasigaminti šaltibarš-čius, stebi žieduojamus paukščius Ventės rage.

Platindamas šį leidinį užsienio lietuvių bendruomenėse, VTD bendradarbiauja su Lietuvos turizmo atstovybėmis užsieny-je, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentu ir „Globaliu tinklu Lietuvai“. Diplo-matiniu paštu knygelė išsiųsta Airijos, Belgijos ir Liuksemburgo lietuvių bendruomenėms. Ar-timiausiu metu ją planuojama išsiųsti ir daugiau lietuvių ben-druomenių užsienyje.

lietuVoje pristatoma a. kašubos instaliacija

išeiVijos Vaikams – knygelė apie kelionę po lietuVąurM

ir r. D

ačkau

s nuo

tr.

2015 s a u s i s 7

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDasLiEtuVOJE

Gruodžio 18-osios popietę Lietuvių išeivijos instituto Pasaulio lietuvių bendruo-menės menėje vyko tradi-

cinė, į antrą dešimtmetį įkopusi, Broniaus Bieliuko ir Vandos Daugirdaitės-Sruogienės vardo stipendijų įteikimo šventė.

Lietuvių fondo JAV įsteigti B. Bieliuko ir V. Daugirdaitės-Sruo-gienės vardo fondai ir Lietuvių išeivijos institutas kasmet skiria stipendijas gabiems, gerai besimo-kantiems, aktyviai mokslinėje ir visuomeninėje veikloje dalyvau-jantiems Vytauto Didžiojo univer-siteto studentams. Stipendininkus pasiūlo jų dėstytojai, siųsdami rekomendacijas Lietuvių fondui.

Renginį pradėjo ir susirin-kusiuosius sveikino Instituto vadovas Egidijus Aleksandravičius. Profesorius pasidžiaugė gražia tradicija, neleidžiančia užmiršti iškilių B. Bieliuko ir V. Daugir-daitės-Sruogienės asmenybių. Ši tradicija gimė iš savanoriškumo, suvokimo, jog nepaisant privers-tinės emigracijos, materialinių nepriteklių ir moralinių negandų kiekvienas gali net ir mažyte auka prisidėti prie lietuvybės tęstinu-mo. „Remti kitą – ne turtuolių reikalas. Didžioji filantropija yra kilusi iš neturtingų žmonių smulkaus masinio aukojimo bei rūpesčio kitais žmonėmis, kurie dar prasčiau už tuos aukotojus lai-

kosi“, – teigė E. Aleksandravičius. „Atrodytų logiška paskirti paliki-mą ne vaikams, o visiems. Tačiau emociškai tai yra daug daugiau nei Didžioji kinų siena“, – sam-protavo profesorius.

Pastarajam antrino Lietuvių fondo atstovas Lietuvoje Leonas Narbutis. Jis pasidalino prisimi-nimais iš mokslų pagrindinės mokyklos Šv. Kryžiaus parapijos salėje laikų, kai jo mokytoja buvo istorikė V. Daugirdaitė-Sruogienė. L. Narbutis taip pat pasidžiaugė sėkminga fondo veikla ir gra-žia bendradarbiavimo tradicija, dėkojo mecenatams, kurių dėka gali šiuo džiaugsmu pasidalinti su jaunąja karta, paskatinti ją sekti šiuo kilniu pavyzdžiu.

Renginyje dalyvavo ir prisimi-nimais apie kuklų tėvo gyvenimo būdą dalinosi B. Bieliuko dukra, gydytoja Dovilė Rožanskienė. Juokaudama ji sakė, jog nepaisant to, kad tėtis buvo suvalkietis, jis visą gyvenimą labiau rūpinosi ki-tais nei savimi. Susirinkusiesiems D. Rožanskienė taip pat priminė faktą, jog B. Bieliuko tėviškė buvo vos per kilometrą nutolusi nuo Vinco Kudirkos, kuris visą gyveni-mą buvo jam didysis idealas.

Renginio pabaigoje diplomais ir atminimo dovanomis – Lietuvių išeivijos instituto knygomis – buvo apdovanoti trys Vytauto Didžiojo universiteto Humani-tarinių mokslų fakulteto studen-tai. B. Bieliuko vardo stipendija atiteko Migracijos politikos ir diasporos studijų programos II kurso magistrantei Gintarei Lu-koševičiūtei ir Lietuvos istorijos programos II kurso magistrantui Vytautui Jurkui, o V. Daugirdai-tės-Sruogienės vardo stipendi-ja – Lietuvos istorijos programos II kurso magistrantui Simonui Jazavitai.

Vdu studentai paskatinti b. bieliuko ir V. daugirdaitės-sruogienės Vardo stipendijomis

Kristina Vaitkevičienė

Iš kairės: VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius, stipendininkai Gintarė Lukoševičiūtė ir Simonas Jazavita, B. Bieliuko dukra gydytoja Dovilė Rožanskienė, stipendininkas Vytautas Jurkus ir Lietuvių fondo atstovas Lietuvoje Leonas narbutis

J. Petr

onio n

uotr.

8 s a u s i s 2015

Antanas Šiugždinis,VOKIETIJA

Euro įvedimas Lietuvoje rodo,

kad valstybė atitinka visus reikalavimus ir

tai yra jau sveikintina. Bankų

griuvimas, valstybių bankrotai, tokiu sunkmečiu Lietuva sugebėjo nustaty-tus reikalavimus atlikti. Tai didelis darbas, kuris reikalavo tvirto ryžto.

Gaila, kad verslas tam neturi jokių sentimentų ir jau prieš įvedant eurą kai kurias kainas trigubai pakėlė. Kai bus euras, jų kainos liks tokios pat, kaip buvo litais, – tik piliečiai paja-mas negauna trigubai padidintas, o turės tuo gyventi, kas liks eurais keičiant litus santykiu 1:3,44. Lygiai taip buvo ir Vokietijoje, kai įvedė eurą: dar ir šiandien kai kas galvoja – būtų geriau grįžti prie markės, dar galėdavai sutaupyti. O šiandien?

Valstybei, be abejo, yra euro įvedimas reikalingas, sutaupys daug išlaidų. Nereikės mokėti mokesčių atliekant pervedimus, nereikės bijo-ti, ar valiutos kursas liks ar keisis, – visa tai atkrenta. Palengvins tarp-

tautinius atsiskaitymus ir t.t. Bet ten, kur pilietis: jis jau dabar sunkiai verčiasi, kadangi kainos sukilusios. Verslas nori pelno ne 6 procentus, kaip įprasta, pvz., Vo-kietijoje, bet 300 procentų. Turės tautietis kraujuoti, kad kai kurie turėtų daug, o kiti nieko...

Man asmeniškai įvedimas teiks privalumų. Nereikės rūpintis pasikeisti pinigus į litus, arba atvirkščiai – litus į eurus, kai grįžti iš Lietuvos. Bus viskas paprasčiau. Klausimas bus tik, ar man apsi-mokės važiuoti į Lietuvą atosto-gauti, o gal geriau ir pigiau į šiltus kraštus. Lietuva gali prarasti daug turistų, iš kurių šiandien daug kas gyvena, – kai žiūri į turistinius centrus kaip Nidą, Palangą, Drus-kininkus ar Birštoną.

Aurelija Norienė, BELGIJA

Mano nuomone, euro

įvedimas Lietuvai, viena vertus,

yra reikalingas ir todėl džiau-

giuosi dėl Lietuvos, kad tai pagaliau įvyks. Kita vertus, kainos kyla ir kils. Tai, deja, buvo ir kitose šalyse įvedant eurą, taip pat ir Belgijoje. Kaip ir dauguma reiškinių gyveni-me, taip ir euro įvedimas Lietuvoje turės teigiamą ir neigiamą pusę.

Cecilija Rasa Unt, ESTIJA

Žinoma, kad reikia džiaugtis visomis į priekį vedančiomis

naujovėmis. Bus daug ramiau,

kai susivienodins pinigai ir, susigraibęs kišenėje monetų, galėsi išlipti Rygos stotyje, nusipirkti Vilniaus troleibuse bilietą... O kainų kilimą po apvalinimo skraiste ne mums sulaikyti. Jos kilo ir kils...

Taline Rotušės aikštėje kasmet vyksta kalėdiniai turgūs, kur iš Lietuvos miestų atvažiavę lietuviai prekiauja duona, sūriais, dešromis, lašiniais, taukinėmis, šakočiais. Jei sūris su kmynais Vilniaus „Rimi“ lentynoje kainuoja 4–5 litus, Tali-no Rotušės aikštės namelyje gausi panašų už 5–6 eurus. Čia viską išperka iš traukinių pasipylę Rytų šalies turistai... Už puošnų kaip eglė šakotį atiduoda net 20 eurų (300 Lt)... O mes, vietiniai lietuviai, pastovime šalia, kraipydami pe-čiais, nes žinome jų tikrąją kainą...

Lietuvos žmonėms linkime kan-trybės ir ramybės. Praeis ne vieneri metai, kol susitaikysite ir apsiprasite. Estai labai gailėjosi savųjų kronų su iškiliausių tautos švietėjų portretais. Jie liko tik muziejuose ir turtingų kolekcionierių valdose. Dings ir iš lietuvių kasdienybės Darius su Girė-nu, Maironis, Basanavičius...

O gerovę teks kurti visiems kartu su Lietuvos valdžia, kur mes bebūtume...

euras lietuVoje užsienio lietuVių akimis

Deimantė Dokšaitė

Kai pasirodys šis žurnalo numeris, Lietuvoje euras jau bus įvestas, bet šią nedidelę apklausą rengiau likus vos porai savaičių iki valiutos pasikeitimo. Pasiteiravau kelių euro zonos šalyse gyvenančių lietuvių, ką jie mano apie euro įvedimą Lietuvoje. Kai kurie sako, kad tai natūralus žingsnis, jie džiaugiasi, kad nebereikės kas kartą Lietuvoje lankantis keisti pinigų, o ir tarptautinės perlaidos atpigs, kiti nuogąstauja, kad kainos Lietuvoje kils ir nukentės eiliniai žmonės bei pabrangs jų pačių kasmetinės atostogos tėvynėje.

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas tEMa

2015 s a u s i s 9

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDastEMa

Arūnas Teišerskis, AIRIJA

Didelės euro įvedimo

reakcijos tarp Airijos lietuvių

nejaučiu – tiesiog daugu-

ma tai priima kaip savaime suprantamą dalyką, kuris anksčiau ar vėliau turėjo nutikti. Juolab kad apie tai tiek daug metų jau buvo kalbama. Man pačiam su euro įvedimu asocijuojasi tik galimybė daug lengviau planuoti išlaidas Lietuvoje, kai nebereikės keisti pinigų iš eurų į litus, be to, pervedimai į Lietuvą supapras-tės – turiu tiek asmeninę sąskaitą banke Lietuvoje, tiek ir kalbant apie bendruomenės pirkimus, kai lituanistinių mokyklų reikmėms perkame vadovėlius ir kitą mokomąją bei metodinę medžia-gą iš Lietuvos tiekėjų. Į pinigus žiūriu ne kaip į kokią kultūrinę vertybę ar kokį garbinamą stabą, o kaip į priemonę ar įrankį, kuris turi būti patikimas ir patogus. Šiuo atveju Airijos lietuviams, gyvenantiems šalyje, kur naudo-jamas euras, Lietuvos perėjimas prie euro supaprastins pinigines operacijas su Lietuva – ir tai bus patogiau. Dėl galimo kainų kilimo, kurio kai kas bijo, manau, jog tas daug labiau susiję ne su valiutos pasikeitimu, o su pragyvenimo lygio augimu: jei šis kils – tai ir kainos kils, jei nekils – tai ir kainoms nebus iš ko kilti. Pradžioje gal veiks psichologinis veiksnys, kai kainos staiga taps 3,45 karto „mažesnės“, tačiau tikrai nematau jokių priežasčių dideliam kainų augimui ir dėl to jokios tragedijos nedarau.

Nora Mzavanadze, ISPAnIJA

Asmeniškai, be abejo, labai

džiaugiuosi. Kadangi gyvenu euro

zonos šalyje, tai viskas taps

paprasčiau grįžus. Mažiau konver-tavimų, mažiau užsilikusių pinigų po kelionių. Nesureikšminu to, kad dings litas. Žiūrėkime į tai tik iš praktinės perspektyvos. Pinigai atsirado tam, kad palengvintų mainus, ne tam, kad taptų identiteto dalimi. Nejaučiu jokios emocinės nuoskaudos, kad dingsta litas, tačiau visada džiaugsiuosi pamačiusi lietuvišką kitą euro pusę, kad ir kur bebūčiau.

Vytis – senosios Lietuvos simbolis. Mano nuomone, moderniai Lietu-vos valstybei reikėtų ieškoti mo-dernių simbolių, grįstų kitokiomis vertybėmis, – ne žudymo įrankio demonstravimo ir dar nukreipto į Vakarų pusę, kur dabar lyg ir turėtų būti mūsų draugai... Kodėl naujos Lietuvos simboliu negalėtų tapti Baltijos kelias? Solidarumas, drąsa, susitelkimas – tai turėtų būti naujos Lietuvos simboliai ir vertybės... Pra-leidome puikią progą šias vertybes parodyti pasauliui.

Iš platesnės perspektyvos žiū-rėdama džiaugiuosi, kad pagaliau galėsime naudotis visomis euro privilegijomis. Realiai eurą lietuviai turi jau seniai, tik negalėjo naudo-tis visomis jo teikiamomis teisėmis. Tai vieno popierėlio pakeitimas kitu, tik tas kitas yra daug vertin-gesnis pasaulio mastu. Euro nauda nebūtinai bus suprasta visų, bet noriu tikėti, kad bus tik dar vienas žingsnis Lietuvai toliau vystytis. Truputį erzina tai, kad ateityje

Lietuvai gali tekti skolintis tam, kad pagelbėtų tokioms geriau gyvenan-čioms nedrausmingoms šalims kaip Graikija, Ispanija, Italija... Nesidžiau-giu ir tuo, kad kažkas pasinaudos šiuo momentu dirbtinai sukelti kainas, kurios atsilieps labiausiai pažeidžiamiems Lietuvoje.

Romanas Kazakevičius, ITALIJA

Užsienio lietuviai iš Vakarų Europos jau yra pripratę

prie euro, tad euro įvedimą

Lietuvoje dauguma mūsų priima kaip natūralų dalyką.

Kalbant apie riziką, susijusią su euru, iliustracija: vienas bičiulis iš Lietuvos pasakojo buitinę istoriją: eilinio seanso pas masažistę metu pastaroji prasitarė skeptiškai žiūrinti į eurą būtent todėl, kad dėl jo viskas pabrangs ir gyvenimo lygis smuktels žemyn. Tada bičiulis pasiteiravo: „Žiūrėk, tavo paslaugų seansas kai-nuoja 30 litų. Tai bus maždaug 8,7 eurai. O tu dabar pasakyk: ar išlaiky-si būtent tokią kainą, ar neatsilaikysi pagundai ir ją kilstelėsi iki 9, o gal ir iki 10 eurų?“ Masažistė pagalvojo ir pripažino: pagundai turbūt neatsi-laikys. Kas čia tie keliasdešimt centų ar euras? O juk 10 eurų reikštų jos paslaugos pabrangimą beveik 15 procentų, daugiau nei dešimtadaliu.

Mano nuomone, euras yra įran-kis, kaip ir bet kokia kita valiuta. Geri arba blogi rezultatai tiesiogiai priklauso nuo paties įrankio koky-bės. Ar euras geras įrankis? Daug Europos šalių ekonomikų – tarp kurių ir priklausančių pasaulio eko-nomikos dešimtukui – jį jau pasi-rinko, tai rodo, kad jos šį įrankį ver-tina. Bet geri ir blogi rezultatai taip

10 s a u s i s 2015

pat priklauso nuo to, kaip mes patys pasinaudosime įrankiu. Papasakotas bičiulio pavyzdys iliustruoja, kad kainos gali ūgtelti ne dėl paties euro ar dėl kitų priežasčių, bet dėl mūsų pačių, pasidavusių pagundai euru pasinaudoti egoistiškai ir trumpa-regiškai, nepagalvojant, kad būtent tokie masiški veiksmai galiausiai pa-blogins visų, taip pat ir mūsų pačių, padėtį. Jei tokiai pagundai daugu-ma atsilaikys, o valstybės kontrolė sutramdys piktnaudžiavimą, euro įvedimas turėtų būti gana sklandus ir po metų kitų daugumai atrodys savaime suprantamas dalykas.

Lina Balčiūnaitė, PORTUGALIJA

Žiūrint siaurąja

prasme, į euro įvedimą Lietu-voje aš

reaguoju teigiamai dėl

labai praktinių dalykų, nes pati šiuo metu gyvenu eurą turinčioje Europos Sąjungos valstybėje, tad grįžus nereikės kiekvieną kartą konvertuoti valiutos ir pan. Kadangi neturiu jokių finansinių įsipareigojimų Lietuvoje, tai euro įvedimas tiek ir palies mane. Žiūrint plačiąja prasme, kalbant apie kainų kilimą po euro įvedimo, tikriausiai galima rasti ne vieną pavyzdį, kai po euro įvedimo kainos tikrai sukilo, ir sutikau nemažai įvairių tautybių žmonių, kurie, sužinoję, kad Lietuva dar neturi euro, sakydavo, džiaukitės tuo, nes viskas pasikeis, kai įves eurą. Kita vertus, tas kainų kilimas nėra euro įvedimo pasekmė, tai tiesiog solidarumo stoka visuome-nėje, tiksliau verslininkai visuomet išnaudos galimybes gauti kuo didesnį pelną, o euro įvedimas – viena iš tokių galimybių. Manau,

kad paprastiems žmonėms reikės daugiau laiko priprasti prie valiutos ir kainų pasikeitimų, tačiau verslui euro įvedimas yra labai teigiamas dalykas.

Arnoldas Pranckevičius,BELGIJA

Briuselyje Lietuvos prisijungimas prie euro sutinkamas

pozityviai – kaip dar vienas

pasitikėjimo euro zona ženklas ir papildomas signalas, kad ES visgi brenda iš vienos didžiausių savo istorijoje ekonominių ir finansinių krizių. Na, o daugeliui mūsų Belgijos lietuvių bendruomenės narių tai ilgai laukta žinia, kad Lietuva įsilieja į europinės integracijos avangardą, sėdasi prie svarbiausio ir turtingiau-sio bendros valiutos klubo sprendi-mų stalo. Kartu tai ir svarbi saugu-mo garantija, ypač dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje. Sausio 1-ąją jau visos trys Baltijos šalys bus euro zonoje, tad pagaliau pabaigusios savo formalią europinę integraciją ir užtikrintai įmetusios inkarą į euroatlantines struktūras. Tai puiki paskata ir Lenkijai, kai ji bus pasiruošusi, irgi prisijungti prie euro. O įvairių fobijų ir baimių dėl euro įvedimo mūsų bendruomenėje buvo mažai, nes daugelis dirba ES institucijose ir žino tikrus skaičius bei pažįsta panašią kitų šalių patirtį stojant į euro zoną. Buvome surengę ir diskusiją šia tema mūsų debatų klube su Petru Auštrevičiumi, ir man kaip vedančiajam buvo labai sunku salėje surasti oponuojančią nuomo-nę, nes didžioji dauguma auditorijos palaikė euro įvedimą Lietuvoje ir matė daug privalumų.

Euro įvedimas turės teigiamos įtakos ne vien Lietuvoje gyvenantiems lietuviams, bet ir užsienio lietuviams, kurie turi finansinių santykių su Lietuva arba joje

retkarčiais lankosi. Pirma, Lietuvai įsivedus eurą, nebereikia

išlaidauti keičiant valiutą, o valiutą šiuo metu tenka keisti ne vien keliaujant tarp Lietuvos ir euro zonos narės, bet kartais ir į kitas šalis – pinigai iškeičiami į „tarpinę“ valiutą eurą, nes nerimaujama, ar kitoje užsienio šalyje keityklos keis litus.

antra, nuo euro įvedimo akimirkos įsigalio-ja reglamentas, nustatantis, kad tarptautiniai pavedimai eurais negali kainuoti brangiau nei vietiniai tarp skirtingų bankų, kitaip tariant, tarptautiniai pavedimai eurais pinga iki dabartinių vietinių pavedimų litais lygio. Palyginti, šiuo metu tarptautinis pavedimas eurais internetu dažniausiai kainuoja 40 Lt, o neskubus pavedimas litais internetu iš vieno Lietuvoje veikiančio banko į kitą Lietuvoje veikiantį banką – dažniausiai 1,40 Lt. ana-logiškai įskaitymo mokesčiams galioja tas pats principas, tad ir įskaitymai iš tarptautinių pavedimų eurais turės pigti iki vietinių lygio.

Pagal mokėjimų balanso duomenis, 2013 m. privačių asmenų perlaidos į Lietuvą buvo 5,3 mlrd. Lt, 2013 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė 2,2 mlrd. Lt, o 2014 m. per tą patį laikotarpį buvo 2,7 mlrd. Lt.

Pingantys tarptautiniai pavedimai svarbu ir dėl darbo pajamų, jeigu Lietuvos piliečiams darbo užmokestį į lietuviško banko sąskaitą moka užsienio įmonės eurais. mūsų statisti-kos duomenys apie darbo užmokestį rodo, kad per 2013 m. 585,1 mln. Lt, o per pirmąjį 2014 m. pusmetį – apie 189,9 mln. Lt pajamų buvo gauta iš užsienio. tai nebūtinai buvo vien pajamos, gautos eurais, bet į šią statisti-ką, be kita ko, įeina pajamos, kurias gauna ar persiunčia (arba parsiveža) Lietuvos piliečiai darbininkai, dirbantys sezoninius darbus, arba darbuotojai, dirbantys kitose šalyse trumpiau kaip metus.

lietuvos banko komentaras

2015 s a u s i s 11

nuotr

. iš as

menin

ių arch

yvų

Kartą, vykdama į Rodo salą per Atėnus, prisėdau Eleftherios Venizelos oro

uosto kavinėje ir, užsisakiusi frappe kavą, ėmiau stebėti pagyvenusį graiką, besi-blaškantį po atvykimo salę. Jis patupdė greta manęs elegantišką tikros odos la-gaminą be ratukų ir paprašė jį pasaugoti. Supratau, kad jo, kaip neįprasta Graiki-joje, nepasitiko giminės. Pagalvojau, kad tranzito erdvėse, kitaip nei kasdienybėje, mano veidas turbūt spinduliuoja pasiti-kėjimą, aiškumą ir ramybę. Negalvoju, ką palieku ir kas manęs laukia, tačiau gerai žinau, kuriame kelionės taške esu. Esu ne daugiaserijinių filmų herojė. Mano vaidmenys epizodiniai, charakteris – be tolesnio scenarijaus, tarsi būčiau pa-kviesta atlikti tik vieną gestą, ištarti vieną žodį arba parodyti tik tą veido pusę, kurios reikia vaidmeniui. Nesirūpinu kita veido puse, kuri vaidmens neatlieka. Galbūt šis amplua sukelia akimirkos praeiviams pasitikėjimą, ir mano kelio-nių metu beveik nebuvo tokio atvejo, kad kas nors pasitikinčiai nepaprašytų pasaugoti daiktų.

Vyriškis vos neverkė, skaitė užrašus abejingų pasitinkančiųjų rankose su lotyniškų raidžių vardais ir klausinėjo: „Ar nelaukiate Sokrato?..“ – „Seniai lau-kiame Sokrato“, – būčiau filosofiškai pajuokavusi, jeigu ne liūdnas sokra-tiškas scenarijus. „Nurimkite. Spūstys. Pasitiks. Arba imkite taksi“, – bandžiau jį guosti. Juolab kad Graikijoje taksi – pigiausias Europoje. Bėda, kad dažnai tenka mokėti ir už taksisto komedi-jos siužetą. Pavyzdžiui, „taksi parkas streikuoja, rizikuoju gyvybe, galiu vežti tik dvigubai brangiau ir su sąlyga, kad, policijai sustabdžius, vaidinsite mano mirštančią seserį...“ Sėsti į visuomeninį transportą arba taksi graikui, grįžusiam iš tolimos kelionės, atrodo lyg paže-minimas. Kas nors turi pasitikti. Kokia nors giminiška siela. Kitaip apsilanky-mas tėvynėje netenka prasmės.

Pirmos penkios susitikimo minutės, netgi mažiau, dvi minutės prieš glėbį, kai apsvaigęs iš džiaugsmo pajunti artimos širdies plakimą, ir yra kelio-nės tikslas. Tai ir yra namai graikui, grįžusiam iš savo odisėjos. „Nepasi-

tiks – skrisiu atgal į Vokietiją“, – svars-tė graikas, vardu Sokratas, jau seniai gyvenantis Miunchene. Aha, pagalvojau. Atvykę tėvynėn, nieko taip nelaukiame kaip pasitinkančiųjų glėbio. Tada širdis sugrįžta į savo vietą. Amžina gyvenan-čiųjų svetur problema – tėvynainių pripažinimas. Žinau, kas esu, ir noriu, kad kiti mane atpažintų. Nenoriu būti išgalvotas arba sukurtas. Penelopė ir Itakės gyventojai gal ir laukė Odisėjo, tačiau, jam sugrįžus, jį atpažino tik šuo...

Vieną iš mano apsilankymų Lietuvoje vaikštinėjome su mama Meškinės kaimo vieškeliu prie sodybos ir sutikome senutę kaimynę. Mama kartais pasakodavo jai apie „dukrą, gyvenančią svetur“ ir šįkart kaimynė sutiko mus abi žodžiais: „Kai vaikas toli, tai kaip miręs.“ Mama nurijo gumulą gerklėje. Tegu pasaulis platus ir margas, ir jame vis mažiau sienų, tačiau jis nė nemano atsisakyti dvejetainio pasaulio suvokimo – balta arba juoda, ten arba čia – ir įveikti svetimšalio sindromą. Aš ne kartą sukilau prieš siaurą, mano siekių horizontui per ankštą Kipro kas-dienybę, „pirkau bilietą“ iš čia į ten, kad

ĮŽVaLGOs

Odisėjui visur anKšta D A L i A S T A P o N K U T ė

12 s a u s i s 2015

išsivežčiau dalį čia į ten, ir mano pasaulis padidėtų. Turiu keistą fobiją uždaroms erdvėms ir, atrodo, jei tik sustosiu, mane sugaus, ir durys užsišaus. Kažkas sakė: „Negaliu gyventi kambaryje, kur vienerios durys.“ O dar kažkas pridūrė: „Neieškok kito išėjimo kambaryje, kur tik vienerios durys.“ Ir vienas, ir kitas tei-sūs. Chrisantas kaip įprasta palydėdavo mane klausimu: „Ar sugrįši?“ Žmogus, išgyvenęs su manimi tiek metų, nieka-dos nenustojo abejoti mano pasirinki-mu. Galėjau išnykti bet kuriuo metu.

Gyvenimas svetur... Mokėjau už tai didelę kainą, tačiau mokėjo ir mano artimieji.

Kai leidiesi kelionėn kaip aktorius be veiksmų plano, tavo atliekamų vaidmenų niekam nereikia. Gal dėl to Sokratas, užuot sėdęs į taksi Atėnų oro uoste, skrenda kitu reisu atgal į savo namus Miunchene. Kartą man atvykus į Vilnių teko ieškoti pirmos pasitai-kiusios draugiškos sielos ir apsistoti pas vaikystės draugę, kurios buvau nemačiusi dešimtmetį. „Tu nepasikei-tei“, – sako ji. Man norėjosi atsakyti:

„O tu pasikeitei“, bet aš garsiai pame-lavau: „Tu irgi nepasikeitei.“ Man tada toptelėjo, kad keičiasi tik tie, kurie nekeliauja. Tie, kurie keliauja, turbūt nesikeičia. Tačiau ką tai reiškia – „tu nepasikeitei“? Su kuo esu gretinama? Ar pastebėjimas „nepasikeitei“ – gerai ar blogai? Žmogus negali nesikeisti, pakeitęs šalį, kultūrą, kalbą...

Vieną vasarą išsimaudžiusi Šiaušės upelyje, sukančiame pro mūsų sody-bą, mėgavausi žole, žema Lietuvos saule, knyga. Akimirksniu kaip džinas iš butelio išlindo gauja vyriokų, nešini „bambaliu“ alaus, ir įsikūrė paupy kone ant mano rankšluosčio. „Ar jūs negalite toliau... juk skaitau.“ – „O kam toliau?.. Ei, Stapuonkik, rupke, a nepažįst? Arūniuks aš, iš B klasės... Kur garbanas padėjai? Kipre palikai?“ Pasigręžiau: sunku atpažinti neblai-vius, pusnuogius žmones šlapiais plaukais. Nepažinau nė vieno. Taip jiems ir pasakiau. Skubotais judesiais užsitempiau lininę suknią ir nukul-niavau namų link. Eidama galvojau, kad vis dėlto esu atpažįstama, net-

gi žmonėms iš tolimos praeities... Turbūt tai liudija apie prigimtinius bruožus – o gal klajojančio po pasaulį Kaino žymes – kurių net laikas ir naujos šalys neįstengia ištrinti.

Ką galiu dabar pasakyti apie save, tą jauną Stapuonkikę, „sviedusią viską per petį“ ir iškeliavusią svetur? „Kita šalis... Man į galvą nešautų išvyk-ti“, – kartą Kaune prisipažino viena kolegė, su nuostaba išklausiusi mano gyvenimo reziumė. Persimetėme nepatikliais žvilgsniais ir tada viena kitai pasirodėme lyg lengvai kuokte-lėjusios. Tačiau apie savo gyvenimo odisėją verčiau pasakoti per skirtybes su savimi buvusia, o ne su kitais. Žinau, kad aš ir ta „jauna moteris“ iš praeities kartu užaugome, subren-dome ir kartais sukome skirtingais keliais. Kelionėje link naujos savo tapatybės neretai palikdavau ją vieną dėl kažkam duoto pažado, kad pasi-keisiu ir nebūsiu svetima. Dažniausiai tai būdavo pažadai iš meilės. Ta „jau-na moteris“, buvusioji Aš, nepasitrau-kia nuo manęs taip lengvai, kaip man

2015 s a u s i s 13

pavyksta pasitraukti nuo jos, ir klausi-nėja, kurią mano asmeninio mito dalį galima priimti kaip autentišką dabar, pusei gyvenimo prabėgus svečiose šalyse? Sudėtingas klausimas.

Ar būtinas asmeninis mitas? Tik su juo jaučiuosi ne viena ten, kur viską pradedu iš naujo. Pagalvoji, kas buvai, supranti, kas esi, ir jei pastebi svetimą savyje, žinai, iš kur tai ateina. Kartą, per anytos mirties metines Nikosijoje, pasinėriau į ramų pokalbį su kiprie-čiais – velionės bendraamžiais ir gi-

net jeigu tėvų neskubame aplankyti. Kur nors, tolimoje kelionėje pajutę jėgų stygių suvokiame, kad tai nutiko nebūtinai dėl nuovargio arba vyresnio amžiaus – dažnai dėl to, kad mūsų niekas nebelaukia sugrįžtant taip, kaip laukdavo tėvai.

...kai gyvenimas rieda sklandžiai, be triukšmo kaip šaudyklinis traukinys, skambinu tėvams kas savaitę. Kai pajutęs sunkų krovinį, susiūbuoja ant bėgių, skambučiai praretėja, ir mama iškart pastebi tą išdavikišką dėsningu-mą. Mamos mama buvo iš tų žmonių, kurie nesinaudodavo telefonais ir dar pridurdavo: „Kam čia reikia – kaip ne-privalgius.“ Jai tai atrodė beprasmiška, kaip kad man dabar – naršyti po socia-linius tinklus. Vyniojant ilgą feisbuko pranešimų juostą, kurioje manęs nėra, apima keista melancholija, tarsi stebė-čiau savo draugus iš saugios slėptuvės arba sapno. Kartais gyvenimas feisbuke išties atrodo kaip iš sapno ir primena sufijų pranašystes: jeigu miegas įdo-mesnis už budrumo būseną, tada ge-riau neatsibusti. Gal skubame ištrinti save iš tikrojo gyvenimo juostos? O gal šitaip kuriame savo istoriją, tikėda-miesi, kad ją kažkas persiųs kitiems, ir mes tapsime svarbia kitų gyvenimo dalimi, iš tikro ja nebūdami? „Negi tai tiesa“, – nustembu, netikėtai išvydusi savo gyvenimo atvaizdų fragmen-tus feisbuko draugų paskyrose arba nugirdusi istoriją apie save iš svetimų lūpų. Jeigu kitų tiesa apie mane atrodo išgalvota, tai visa, ką apie save galvoju, irgi gali būti prasimanymas? Visi prasi-manymai apie mus yra asmeninio mito dalis: tie feisbuko herojų komentarai tarsi tikrovės atšvaitai su fantazijų dulksna arba literatūra su enciklope-diniais duomenimis, arba rašymo be klaidų įtampa, sukurianti paklaidas... Tai – buvimas tarp grynojo ir negry-nojo žanro be griežto savo nuomonės atribojimo ir apribojimo. Kuo įstabi mano nuomonė ir kuo mano asmeni-nis mitas skiriasi nuo tūkstančių kitų,

minaičiais, gurkšnojančiais šaltą kavą vynuogienojų pavėsyje. Jie prisiminė kolonijinius laikus, britų valdžią, ir, nors tai nebuvo patys šviesiausi pri-siminimai, jie bylojo apie stebuklingą kitoniškos jaunystės pasaulį. Gimi-naičiai kalbėjosi apie save, kartais painiodami praeities įvykius, vietovių ir žmonių vardus, tarsi praeitis būtų užmiršta, ilgai nelankyta šalis... Kuo brandesnis amžius, tuo ankstyvesni prisiminimai. Gal todėl seni žmonės gali neprisiminti, kas buvo vakar, tačiau su neįtikėtinomis smulkmeno-mis išdrožia iš savo atminties kamie-no pradinės klasės išdaigas.

Sulaukusi keturiasdešimties pradėjau gauti vis daugiau laiškų iš mokyklos draugų, ir jie maloniai nudžiunga, kai atsiliepiu feisbuke. Nudžiunga neilgam, nes, parašę pora laiškų, nebeturime ką pasakyti, ir suprantame, kad esame vienas kitam svetimi. Prisiminti arba ieškoti, kuo buvai... Ar tai padeda su-

...kai gyvenimas rieda sklandžiai, betriukšmo kaip šaudyklinis traukinys,skambinu tėvams kas savaitę. Kaipajutęs sunkų krovinį, susiūbuoja antbėgių, skambučiai praretėja, ir mamaiškart pastebi tą išdavikišką dėsningumą.

ĮŽVaLGOs

prasti, kas esi? Ar gali suteikti atsakymą į klausimus, ar tu – vienintelis savo asmeninio mito autorius, kur jo ištakos: pasakojime apie save ar kitų pasakojime apie tave? Įdomi autobiografinio žanro rašytoja, čikagietė Daiva Markelis bandė austi savo giminės istoriją iš artimųjų prisiminimų ir pasirinko originalų kelią – užrašyti tai, ką prisimena įvairūs giminaičiai apie vieną ir tą patį giminės narį. Anot netikėčiausių pastebėjimų, vienas ir tas pats giminaitis negyveno ten, kur gyveno, dirbo ne tai, ką dirbo,

ir buvo ne toks žmogus, koks buvo. Visi pasakojo skirtingas istorijas, ir kiekvie-nas jautėsi teisus.

Mitą apie Dalią pirmiausia kūrė artimieji, tie žmonės, su kuriais augau. Jie padovanojo man pernelyg tvirtus – kaip sakoma, truputį „sko-lintus“ – sparnus, skirtus nerealiems skrydžiams. „Ji visados teisi, net jeigu klysta“, – sakydavo mylinti močiutė. Turbūt tik labai mylimi vaikai gali būti „neeiliniai“, o jeigu ne, tai jų gyvenimuose vis vien nutinka kas nors neeilinio. Na, kad ir penkiolika minučių spindinčios šlovės – neuž-stoto, ryškaus ir staigaus saulėlydžio Kipro pajūryje. Tėvų laukimas... Laukimas, kol dukra pagaliau užaugs, išsikepurnės iš kvailos jaunystės tarsi iš svaigulio nuo jauno vyno, pas-kui – „kas gero iš jos bus?“, o vėliau laukimas oro uostuose. Tas laukimas teikia mums, gyvenantiems svečiose šalyse, nesuvokiamai daug stiprybės,

14 s a u s i s 2015

mirguliuojančių internete ir knygose? Kam jis svarbus, kai pasaulis ir taip kupinas agresyvaus asmeniškumo? Ar tai, kaip sako Lingis, poreikis aprašyti pasaulį tokį, kokį jį radau? Ar būti-nybė įprasminti nepakartojamą savo gyvenimo trajektoriją tarp Lietuvos ir Kipro? Visų atsakymų nesudėliočiau į pora sakinių, nei į pora knygų, tačiau man svarbu, kas atsitinka su gyvenimo faktais, kai imu apie juos rašyti. Faktas keičia savo pavidalą, apsigyvena svetur, iškeliauja į literatūrą. Tai savotiškas fakto užsienis, jo nauja tėvynė Litera-tūra, leidžianti viskuo suabejoti – net ir tuo, kam ji reikalinga.

Bendraudama su mokslininkais ir žurnalistais, pastebėjau, kad nie-ko tikresnio už abejonę nebūna. Bet kokia istorija yra pasakojimų įvairovė, kviečianti gilintis į ją, mokytis iš jos arba parduoti ją kitiems kaip originalų faktų derinį. Kiekviena istorijos versija byloja apie ją subrandinusį kūną – kultūrą. Atsidūrus svetimos kultūros aplinkoje, iš pradžių mus užlieja įspūdžių bangos – stiprios, bet neretai klastingos ir klai-džios. Nelygu žurnalistai mes kurį laiką drąsiai sliuogiame jų paviršiumi, kol neišmokstame būti filosofais ir žvelgti giliau... Kai išverčiau tris Niko Kazantza-kio knygas į lietuvių kalbą, graikai man sakė: jis liks su tavimi visą gyvenimą. Taip ir atsitiko. Nuolatos jį cituoju. „Kur slypi žmogaus kelio prasmė? – klausdavo savo knygose mano versto rašytojo herojai. – Prisilenkime arčiau ir pažiūrėkime – ką matome?“ Kiti hero-jai atsakydavo: „Žmones, jų džiaugsmą ir kančią.“ – „Prisilenkime dar arčiau – ką dabar matome?“ – „Žmogaus derybas su Dievu.“ – „O dar arčiau?“ – „Nieko nebematyti...“ – „Ten jos ir ieškokime“, – mokydavo jie vieni kitus.

Kipre yra tekę dirbti ir gyventi kaimynystėje su žmonėmis, kuriems svetimšalio, naujos kalbos, mišrios šei-mos arba platesnio pasaulio pažinimo patirtys yra gana tolimos ir nepriei-namos. Atvykėliui iš svetur atrodo,

kad būti tokios bendruomenės dalimi sunkiau, nei ja nebūti. Iš tikro galima teigti atvirkščiai – įsilieti į bendruome-nę paprasčiau, nei būti už jos ribų. Štai viena bičiulė Lietuvoje man sako: „Tu esi tokia kaip mes. Baigėme tą pačią mokyklą, kalbame ta pačia kalba...“ Ji teisi. Panašų pastebėjimą girdžiu ir Ki-pre: „Tu pas mus jau dvidešimt metų, kalbi graikiškai kaip mes...“ Kipriečiai irgi teisūs. Tai skamba tarsi svarbus perspėjimas, kad visur reikia čiabu-vio – niekas nenori svetimo. Svetim-šalio pasaulis atrodo nesuprantamas ir bereikšmis tarsi neišverčiamas tekstas, o gyvenimo svetur patirtis – netikra, suvaidinta, blefas. Tada jautiesi lyg ir kalta dėl šito, lyg truputį apgavikė, lyg įsibrovėlė... Ar tai amžina „nepri-tapėlio problema“? Ar bendruomenės reikalavimai pernelyg griežti žmogui iš svetur? Geriau sakyti kitaip: gyve-nimas svetur reiškia kasdienybę su žmonėmis, kurių tu gerai nepažįsti,

latos atsigręžia į tave pačią. Iš pradžių nauja šalis būna svetima, ir praeina pusė gyvenimo, kol išmoksti judėti joje laisvai ir grakščiai kaip katinas po savo namų sodą; ilgainiui pasidaro sveti-ma ir ta šalis, kurią vadinai tėvyne... Pagaliau suvoki, kad tėvynė – tai ne tik vieta, o milžiniška pastanga, už kurią neatrandi jėgų priimti kitokios dova-nos, kaip tik pripažinimą.

Gyvenimas tarp Lietuvos ir Kipro padėjo man suprasti vieną svarbų daly-ką, kad intelekto tėvynė yra ne tik kal-binė ir istorinė. Ji yra laikinė. Laikas, kuomet tavo vizijos randa savo vietą, ir laikas, kai jos sklando bevietės. Laikas, kuriam reikia laimingo aplinkybių sutapimo. Po ilgų gyvenimo Kipre metų atrodo, kad kipriete tapau tik viena savo puse ir kad kita – lietuviška pusė – nuolatos bandė ją nugalėti. Susipriešinimo įtampa atitolino vieną pusę nuo kitos, sukurdama tarp jų kažką nauja, trečia, dar gerai nepa-

Gyvenimas svetur reiškia kasdienybę su žmonėmis, kurių tu gerai nepažįsti, ir jie tavęsgerai nepažįsta, nes esame iš skirtingų šalių. iš pradžių tai atrodo tarsi nedidelė natūrali kliūtis, kurią galima įveikti, išmokus gyventi naujoje šalyje, tačiau kuo toliau, tuo labiau kitonišką tavo savastį išduoda veidas ir kūnokalba, humoras ir mąstymas.

ir jie tavęs gerai nepažįsta, nes esame iš skirtingų šalių. Iš pradžių tai atrodo tarsi nedidelė natūrali kliūtis, kurią galima įveikti, išmokus gyventi naujoje šalyje, tačiau kuo toliau, tuo labiau kitonišką tavo savastį išduoda veidas ir kūno kalba, humoras ir mąstymas, ir taip toliau. Gyvenimo svetur patirtys kaip širdys laukia glėbio, kad nurimtų, o nesulaukusios neretai gena tave į naują vietą, vėl ir vėl... Tad viskas nuo-

žįstama. Gal tai neišvengiamai atveria man ir trečiąją erdvę – platųjį pasaulį, savo intelektualios ir kūrybinės veiklos lauką? O gal pagaliau verčia rinktis vieną iš jų ir įstato į griežtas gyveni-mo laiko vėžes? Pasidarė nebeįdomu gretinti dvi tėvynes ir jų tikroves – jos tiesiog skirtingos, tačiau tai išmokė nuolatinio susitaikymo tai su viena, tai su kita vieta ir dovanojo netilstančią diogenišką abejonę – kur esu...

2015 s a u s i s 15

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDasaKtuaLu

16 s a u s i s 2015

2014 metus Lietuvos naciona-linės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius užbaigė nauja kilnojamąja paroda

„Lietuviškoji leidyba Vakarų Euro-poje, 1945–1952“, su kuria planuo-ja apkeliauti ne vieną Europos lietuvių bendruomenę ir telkinį.

Paroda, pasakojanti apie tur-tingą ir įdomią lietuvių DP (angl. Displaced Persons – perkeltieji as-menys) leidybinę veiklą pokariu, kuriama LNB Lituanikos skyriuje saugomo rinkinio „Lietuvių DP spaudos rinkinys, 1945–1952 m.“ pagrindu, 2011 metais įtrauktu į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Rinkinys pradėtas formuoti 1990 m. Lietuvai atkūrus nepri-klausomybę, kai biblioteką iš gau-saus skaičiaus Vakaruose įsikūrusių užsienio lietuvių organizacijų bei pavienių asmenų ėmė pasiekti 1945–1990 m. išeivijoje publikuo-tos ir iki tol neturėtos knygos bei periodinė spauda. Nors pavienių 1945–1952 m. Vokietijoje leistų lie-tuvių spaudinių yra daugelyje šalies bibliotekų, kitose publikuotą pavel-dą kaupiančiose institucijose, LNB saugomas rinkinys yra pilniausias, išsamiausiai atspindintis minėto laikotarpio lietuvių DP leidybą.

Rinkinyje su-kaupti spaudiniai – unikalus sudėtingo istorinio laikotar-pio dokumentinis liudijimas, atsklei-džiantis po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos karo pabėgėlių stovy-klose atsidūrusių lietuvių padėtį ir aplinkybes. Antra-jam pasauliniam karui baigiantis ir sovietams antrą kartą okupuo-jant Lietuvą, dėl politinių priežasčių šalį buvo privers-ti palikti apie 70 tūkst. jos piliečių, kurių didžiąją dalį sudarė inteligenti-

jos atstovai, mokslo, meno, kultū-ros žmonės. Atsidūrus Vakaruose, dauguma jų buvo įkurdinti sąjun-gininkų kontroliuojamose Vakarų Vokietijos DP stovyklose.

Kilnojamojoje, trimis kalbomis (lietuvių, anglų ir vokiečių) pa-ruoštoje parodoje, kurią sudaro 15 stendų, lankytojai susipažins su įvairiapuse DP stovyklose gyvenusių lietuvių veikla: pirmaisiais 1944–

1945 metais pasirodžiusiais leidiniais Vakarų Europoje, DP stovyklinės leidybos pradžia, švietimo, mokslo bei profesiniams poreikiams skirta literatūra, grožine kūryba, religinio turinio spauda, propagandinio tu-rinio literatūra, siekiančia atskleisti Lietuvos ir lietuvių situaciją oku-pacijos sąlygomis, humoristiniais leidiniais ir net leidiniais, leistais laivuose, lietuviams jau paliekant Vakarų Europos krantus.

Spaudinių leidybos geografija plati ir apima beveik visų didžiųjų DP stovyklų lietuvių telkinius: Freiburgą, Tiubingeną, Detmoldą, Meerbecką, Oldenburgą, Greveną, Memingeną, Augsburgą, Miunche-ną ir Wiesbadeną. Paroda supažin-dina ne tik su Vokietijoje leistais lietuviškais leidiniais (iš 269 poka-rio Vokietijoje buvusių DP stovyklų net 113-oje gyveno ir lietuviai), bet ir lietuvių leidybine veikla Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Nauja paroda pateikia ne tik vaizdinę ir žodinę informaciją. Išma-niaisiais telefonais besinaudojantys lankytojai galės pasiklausyti parodos pristatymo garso įrašo bei išgirsti dviejų DP stovyklose gyvenusių Amerikos lietuvių – Jono Kavaliūno ir Alfonso Šešplaukio-Tyruolio – pa-sakojimų apie tuometines lietuviš-kos leidybos sąlygas ir iššūkius.

Paroda skiriama ne tik Lietu-voje gyvenantiems žmonėms. Jos rengėjai tikisi, jog ja susidomės ir užsienyje gyvenantys lietuviai – ne tik dėl nesudėtingo ir daug nekainuojančio jos pervežimo (15 stendų – tai penkiolika 88×212 cm dydžio rulonų), bet ir turinio. Jei norite, kad paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1945–1952“ atvyktų ir į Jūsų lietuvišką telkinį, parašykite mums el. adre-su: [email protected].

lituanikos skyriaus kilnojamoji

paroda keliaus po europą

Dalia Cidzikaitė

„nesvarbu, jauni ar seni, dideli ar maži – visi gali dirbti spaudoj“ (simas urbonas)

VDu n

uotr.

2015 s a u s i s 17

Projekto „Lituanistinis modelis“ organizatoriai kviečia pasaulio lietuvius naudotis nauju virtualiu įrankiu, skirtu lituanistiniam

švietimui. Šis įrankis turėtų ne tik palengvinti pedagogų darbą, bet yra aktualus ir užsienyje gyvenančioms šeimoms, kurios gali naudotis tinkla-lapyje pateikta mokymosi medžiaga.

Tikimasi, kad projektas padės sie-kiant kokybiško užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų ugdymo ir geresnės už-sieniečių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Projekto vadovės dr. Odetos Norkutės teigimu, Lietu-voje ilgai nebuvo tokios efektyvios metodinės paramos sistemos, skirtos užsienio lietuvių ir į Lietuvą grįžusių vaikų švietimui. „Šiame projekte net 18 ekspertų dirbo, siekdami sukurti tokį modelį, kuris ne tik užtikrintų lituanistinio ugdymo kokybę, bet ir atitiktų pažangias, interaktyvias mokymo formas bei šiuolaikinius lūkesčius“, – paaiškino tyrėja.

Projekto rengėjai vyko į Jungti-nę Karalystę, Airiją, Norvegiją ir Vokietiją, kur susitiko su Lietuvos pedagogais ir užsienio lituanistinėse mokyklose dirbančiais mokytojais. Šių vizitų metu buvo išryškintos esminės probleminės lituanistinių mokyklų veiklos sritys ir di-džiausi poreikiai. Ištyrę ekspertų surinktus duomenis, projekto organizatoriai parengė švietimo modelį, kuris yra viešai prieinamas internete: www.lugis.vdu.lt. LUGIS tinklalapyje pateikiama mokymo medžiaga apima 3 sritis – lietuvių kalbos mokymą, krašto pažinimą ir pedagoginius-psichologinius aspektus. Medžiaga taip pat yra pa-dalinta į tris dalis pagal naudojančių mokytojų grupes: ji skirta pedago-gams, dirbantiems su užsieniečių ir iš užsienio grįžusiais vaikais, bei užsienio lituanistinių mokyklų mo-kytojams. Projekto organizatoriai taip pat rengia kvalifikacinius se-

minarus, kurių metu supažindina projekte dalyvaujančius mokytojus su praktiniais mokymo metodais. Numatoma, kad seminarai gali būti nuotoliniu būdu transliuo-jami bei įrašomi ir talpinami į sistemą LUGIS.

Tačiau projektą parengę moksli-ninkai teigia, kad LUGIS lygiai taip pat yra aktualus ir lietuvių šeimoms, kurios gali naudotis tinklalapyje pateiktais skaitiniais, užduotimis ir kitomis mokymosi priemonėmis. LUGIS modelio privalumas – ga-limybė efektyviai mokytis grupėse (klasėse, mokyklose, draugų grupėse ir t. t.). Sistema suteikia galimybes grupės nariams mokantis susira-šinėti realiuoju laiku (angl. instant messaging), keistis bylomis, pavyz-džiui, pamokų konspektais ar kita papildoma medžiaga. Mokytojai gali skirti užduotis besimokantiesiems, o pastarieji jas spręsti bei konfidencia-liai pateikti mokytojams. Projekto mokslininkai išskiria galimybę įvairiems naudotojams bendrauti virtualioje aplinkoje, susirasti kolegų ir specialistų iš kitų pasaulio šalių, turinčių bendrų patirčių ar interesų, gauti konsultacijas.

Tinklalapyje gali skelbtis užsie-nyje veikiantys lituanistiniai centrai ir mokyklėlės. Šiuo metu projekto duomenų bazėje yra sukaupti duomenys apie įvairias lituanistinio švietimo įstaigas, mokytojus iš įvai-rių pasaulio šalių, ne vien tų, kurios dalyvavo projekto veiklose.

l Projekto tinklalapis: www.lugis.vdu.lt.l Projekto vykdytojas: vytauto didžiojo universitetas.l Projektas finansuojamas iš europos sąjun-gos struktūrinių fondų.l Partneriai: vilniaus lietuvių namai, vilniaus vytauto didžiojo gimnazija, Lietuvių kalbos institutas, Šiaulių didždvario gimnazija, „glo-bal Lithuanian Leaders“.

lugis – šVietimo modelis lituanistiniam ugdymui

Projekto vadovė dr. O. norkutė

2005–2014 m. pasaulio valstybių gyventojų surašymų duome-nimis, užsienio valstybėse gyveno 619,6 tūkst. lietuvių, iš

jų 257 tūkst. – Lietuvos Respublikos piliečių. Lietuvos statistikos depar-tamentas įgyvendino ,,Globalios Lietuvos“ programos vieną iš prie-monių ir, remdamasis 2005–2014 m. pasaulio valstybių gyventojų sura-šymų duomenimis, nustatė oficialų užsienio lietuvių skaičių.

DAUGIAUSIA LIETUVIų – EUROPOJE2005–2014 m. gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių, iš jų Lietu-voje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.).

508,2 tūkst., arba 82 procentai, užsienio lietuvių gyveno Europoje, 84,9 tūkst., arba 13,7 procento, – Šiaurės Amerikoje, 26,5 tūkst., arba 4,3 procento, – kituose žemynuose (Afrikoje, Australijoje ir Okeanijo-je, Azijoje ir Pietų Amerikoje).

Latvijoje lietuviai sudarė 1,7 pro-cento visų šalies gyventojų, Airi-joje – 0,9, Islandijoje ir Norvegijo-je – po 0,5, Baltarusijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijo-je – po 0,2, Australijoje, Danijoje, Kanadoje, Kipre, Liuksemburge, Rusijos Federacijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Izraelyje – po 0,1 procento visų šalies gyventojų.

Kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Lietu-vių skaičiumi išsiskyrė Kanada (7,9 proc. visų užsienio lietu-vių), Vokietija (7,0 proc.), Airija (6,4 proc.), Jungtinės Valstijos (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.).

PASAULYJE DAUGIAU LIETUVIų MOTERųJau minėto periodo pasaulio gyventojų surašymų duomeni-mis, užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst. moterų (55 proc. visų užsienio lietuvių) ir 278,7 tūkst. vyrų (45 proc.).

Užsienio lietuvių struktūra pagal lytį visose valstybėse buvo panaši – moterų daugiau nei vyrų.

Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje ir Vokietijoje moterys sudarė daugiau nei 60 procentų atitinkamoje šalyje gyvenančių lietuvių. Iš visų išsiski-ria Norvegija, kurioje vyrai sudarė 60 procentų užsienio lietuvių.

2005–2014 m. gyventojų surašy-mų duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai užsienio lietuvių buvo 15–64 metų amžiaus. Kas penktas užsienio lietuvis buvo 65 metų arba vyresnis, kas dešimtas – vai-kas iki 14 metų amžiaus.

Nyderlanduose, Australijoje, Danijoje, Rusijos Federacijoje, Bal-tarusijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Jungtinėje

Karalystėje daugiau nei 80 pro-centų visų šalyje gyvenančių lietu-vių buvo 15–64 metų amžiaus.

Didžiausia lietuvių vaikų iki 14 metų amžiaus dalis buvo Airijoje (20,7 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje), Jungtinėje Karalystėje (18,6 proc.), Švedijoje (17,9 proc.), Kanadoje (17,6 proc.), Ispanijoje (17,3 proc.) ir Norvegijoje (16 proc.).

Didžiausia 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis buvo Lenkijoje (77,3 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje).

Labiausiai išsilavinę lietuviai – Baltarusijoje, Ukrainoje ir JK.

Nacionalinės statistikos institu-cijos Lietuvos statistikos depar-tamentui pateikė 2005–2014 m. gyventojų surašymų informaciją apie 67,3 procento 15 metų ir vyres-nių užsienio lietuvių išsilavinimą.

Beveik kas antras užsienio lietu-vis turėjo vidurinį arba pagrindinį, kas trečias – aukštąjį arba aukš-tesnįjį išsilavinimą.

Beveik kas antras lietuvis, gy-venantis Baltarusijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje, kas tre-čias – Švedijoje ir Rusijos Federa-cijoje, kas ketvirtas – Norvegijoje, turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

LEnKIJOJE LIETUVIAI VADOVAUJANacionalinių statistikos institucijų Lietuvos statistikos departamentui pateikta gyventojų surašymų in-formacija apie jų valstybėse nuolat gyvenančių 164,2 tūkst. lietuvių (29,6 proc. visų 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių) profesijas rodo, kad iš jų trečdalis lietuvių buvo kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvi-ninkystės ūkio darbuotojai, kvali-fikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai, ketvirtadalis – ne-kvalifikuoti darbininkai. Vadovai, specialistai, technikai ir jaunes-

suskaičiaVo: užsienyje gyVena 619,6 tūkst. lietuVių

aKtuaLu rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas

18 s a u s i s 2015

nieji specialistai bei tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai sudarė penktadalį 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių.

Iš valstybių išsiskyrė Lenkija, kurioje beveik kas antras lietuvis dirbo vadovu, specialistu, techniku arba jaunesniuoju specialistu, ir Baltarusija su Latvija, kuriose šiai profesijų grupei save priskyrė kas trečias lietuvis.

Jungtinė Karalystė ir Ispani-ja išsiskyrė didžiausia 15 metų ir vyresnių lietuvių, dirbančių nekvalifikuotą darbą, dalimi. Jose kas trečias lietuvis buvo nekvali-fikuotas darbininkas. Airijoje ir Norvegijoje kas ketvirtas lietuvis dirbo nekvalifikuotą darbą.

DUOMEnIS PATEIKĖ PUSĖ PASAULIO VALSTYBIųLietuvos statistikos departamen-tas nustatė užsienio lietuvių skai-čių, remdamasis 2010 m. pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis. Lietuvos statistikos

departamento specialistai parengė Užsienio lietuvių skaičiaus nusta-tymo metodiką, kurioje aprašytos pagrindinės sąvokos, vartojamos nustatant užsienio lietuvių skai-čių ir sudėtį pagal lytį, amžiaus grupes, išsilavinimą ir profesijas, nurodyti naudoti klasifikato-riai, apibūdinti užsienio lietuvių skaičiaus ir sudėties nustatymo metodai, statistinių duomenų

rinkimo, apdorojimo ir rezultatų sklaidos būdai.

Pagal pasaulinę praktiką, rekomenduojant Jungtinių Tautų Organizacijai, gyventojų surašy-mai atliekami kas dešimt metų, kiekvieno dešimtmečio pradžioje. Šiame pranešime minimi gyven-tojų surašymai apėmė užsienio valstybių gyventojų surašymus, įvykusius 2005–2014 m. Atsižvel-

Užsienio lietuviai pasaulio valstybėse, procentais

Užsienio lietuviai su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu pasaulio valstybėse, procentais

< 0,10,1 – 0,91 –4,95 –1010 >

Baltarusija Ukraina JungtinėKaralystė

Švedija RusijosFederacija

norvegija Ispanija Lenkija Airija Latvija Kitosvalstybės

60

50

40

30

20

10

0

51,8

48,5

44,8

36,6

31,4

27,5

21,4

18,9

15,2

14,5

36,6

2015 s a u s i s 19

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Šaltinis: LR statistikos departamentas

giant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, visose Europos Sąjungos valstybėse narėse surašy-mai buvo atlikti 2011 m.

Lietuvos statistikos depar-tamento specialistai Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos sta-tistikos tarnybos (Eurostato), Europos Sąjungos ir kitų pasaulio valstybių nacionalinių statistikos institucijų interneto svetainėse surinko pagrindinę informaciją apie gyventojų surašymus pasaulio valstybėse (paskutiniojo surašy-mo datą, statistikos institucijų kontaktinę informaciją ir kt.). Taip pat 2014 m. kovo mėnesį Lietuvos statistikos departamentas kreipėsi į 212 pasaulio valstybių nacio-nalines statistikos institucijas, prašydamas pateikti paskutinio atlikto gyventojų surašymo infor-

maciją apie jų valstybėse nuolat gyvenančių lietuvių skaičių ir jų sudėtį pagal lytį, amžiaus, išsilavinimo ir profesijų gru-pes. Surašymų informaciją apie lietuvius pateikė 118 valstybių. 12 nacionalinių statistikos institu-cijų informavo, kad surašymai jų valstybėse neužfiksavo nuolat gyvenančių lietuvių. 82 valstybės surašymo informacijos nepa-teikė – daugiausia Afrikos ir Okeanijos valstybės. 32 valstybės pateikė informaciją apie lietuvių išsilavinimą, 22 – apie profesijas. Lietuvos statistikos departa-mentas užsienio lietuvių skaičių ir statistinę informaciją apie jų sudėtį pagal lytį, amžiaus grupes, išsilavinimą ir profesijas paskel-bė pagal valstybes, kurios pateikė tokią statistinę informaciją.

Komentuodama pasirodžiusią informaciją, PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmi-

ninkė dalia Henke sakė, kad „studijuojant Lietuvos statistikos departamento naujai paskelbtus duome-nis, iškyla klausimas, kuris vėl veda prie diskusijos ir apmąstymų apie tai, o kiek gi yra pasaulyje gyvenančių lietuvių, kuriems buvo atimta Lietuvos pilietybė, priimant antrąją gyvenamosios šalies pilietybę. ir kiek yra vaikų, kurie neturi teisės į Lietu-vos pilietybę, nors jų seneliai ir tėvai yra arba buvo lietuviai, bet šiuo metu nė vienas iš tėvų neturi Lietuvos pilietybės? čia minimi tų tėvų vaikai, kurie gimė ne Lietuvoje po 1990 metų kovo 11 d.

tai statistika, kuri užduoda daugiau klausimų, negu gali teikti atsakymų. galų gale įstaty-mų pakeitimu protingai išsprendus dvigubos pilietybės klausimą Lietuvoje, tokia statistika atrodytų kur kas geriau. neabejoju, kad tada pasaulyje gyvenančių lietuvių skaičių būtų gali-ma pradėti rašyti su 4 priekyje. ar mums tikrai nereikia tų lietuvių, kurie ne tik turi lietuviškas šaknis, bet ir jais nori būti?“

Jie papasakojo apie savo tikėjimą, švenčių tradicijas ir papročius, maisto gaminimo tradicijas.

dabar aš devintokas. Per visus tuos devynerius metus šioje mokykloje aš patyriau daug nuotykių. čia aš pradėjau lankyti šokių būrelį, su kuriuo mes ne vieną kartą dalyvavome dainų šventėje. Pradinėje klasėje aš dalyva-vau konkurse, kur piešiau paveikslėlius knygai. mano klasė laimėjo kelionę į norvegiją. Ši kelionė mane sužavėjo, tai buvo nepakartojama. gražūs gam-tos vaizdai, įdomūs muziejai. Kelionė buvo labai įdomi. mes visados daug keliavome, aplankėm anykščius, Kauną, trakus, rokiškį, Klaipėdą, Kernavę. Per ekskursijas aplankėme žinomas vietas ir sužinojome daug naujo, pažinome žalią Lietuvos kraštą.

mūsų mokykloje labai įdomūs naujametiniai vaidinimai. Kiekviena klasė sukuria trumpą pasirodymą, kurį

vertina komisija. už pirmas tris vietas skiriamas apdovanojimas – tortas. Šiais metais mes labai gerai pasirodė-me ir turėjom užimti pirmą vietą, bet bloga moksleivių komisijos nuotaika nugalėjo ir mums skyrė antrą vietą.

Lietuvių namų gimnazijoje labai geri mokytojai, visi stengiasi kuo daugiau suteikti informacijos, žinių, išmokinti visko, ko aš dar nemoku. Jau dešimtoje klasėje manęs laukia egzaminai. aš, aišku, labai bijau, bet manau, kad viskas bus gerai. tuo ir baigsiu savo pasakojimą apie mano mokyklą „Lietuvių namai“. tikiuosi, tau patiko, o kai tu atvyksi į Lietuvą, aš būtinai ją parodysiu.

Bučiuoju, tavo anūkas iš Lietu-vos – gevorgas.

Gevorgas Gevorgian, IG klasė,Vilniaus lietuvių namai

Miela senele, noriu papasakoti tau apie savo mokyklą. mano mokykla vadinama „Lietuvių namai“, ji pradėjo veikti nuo 1990 metų. mokykloje mokosi vaikai iš viso pasaulio: Kazachstano, rusijos, ispanijos, Lenkijos, urugvajaus, ar-gentinos ir kitų šalių.

mano mokykloje mokinasi lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonys ir Lietuvos emigrantų vaikai. mano klasėje mokinasi moki-niai iš rusijos ir Kazachstano. vaikai, atvykstantys iš kitų šalių, įneša kitų tautų kultūros bruožų, aš sužinojau kitų tautų papročius ir tradicijas.

LAIŠKAI IŠ VILnIAUS LIETUVIų nAMų

aKtuaLu rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas

20 s a u s i s 2015

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas

ik spėjau užklausti apie galimą interviu ir tuo pat metu „Facebook’e“ pastebėjau tavo pasisa-kymą apie tai, kaip žmo-

nės reaguoja į elektroninių laiškų pabaigoje tavo parašomą „linkėjimai iš Havajų“. Sakai, kad žmonės mano, jei jau esi Havajuose, tai nei dirbi, nei į tualetą vaikštai, tik sėdi po palmė-mis. O kaip yra iš tikro?Jeigu nori valgyti – reikia dirbti. Arba turėti santaupų. Nors tei-sybė, čia ir bananai, ir pasifloros, ir apelsinai ant medžių auga. Bet vien bananais gyva ir linksma ilgai nebūčiau. Prisimenu, kaip vieną dieną labai apsidžiaugiau, kai bėg-dama krosą radau ant žemės pri-kritusių avokadų – tąsyk išėjo geri pusryčiai. „Niekieno“ vaisiai auga pakelėse, kur pro šalį važiuoja automobiliai, taigi augalai gauna daug švino. O likusi didžioji dau-guma plotų yra privati teritorija. Nežinau, ar tiesa, bet vietiniai vis įspėja, kad šiukštu neperžengčiau privačių teritorijų ribų, – sklando gandai, kad pikti šeimininkai turi ir mėgsta naudoti šautuvus. Žo-džiu, dykaduoniauti čia jau ne taip paprasta. Tu turbūt jau irgi žinai, kad ir sėdėti po palme prasta min-tis – kokosas gali bumbtelt galvon ir išsiųsti į kitą gyvenimą.

Pirmą kartą čia atskridusi apsistojau pas pažįstamus ir pradėjau mokyti jogos. Tačiau jau po savaitės išsikrausčiau į kitą miestelį. Kadangi dėl savo vizos dirbti negalėjau, dalyvavau darbo mainuose: tris dienas per savaitę buvau padavėja mainais už gyve-namąjį plotą ir maistą. Tas darbas man taip patiko, kad jau ir vėliau, susiradusi padorų būstą, dar dvi savaites dirbau už dyką! Matyt, jau buvau pavargusi būti rimta – juk nuo mokyklos laikų jaučiausi lyg kas nematomas man grasintų

sVEčias

„Nenoriu būti fundamentali nacionalistė. Aš už globalizaciją – bet tampant pasaulio piliečiu nebūtina pamiršti savo šaknų. Turiu porą draugių, kurių vaikai nekalba lietuviškai. Nesmerkiu, nes pati neturiu vaikų ir nežinau, kaip su jais reikia tvarkytis. Bet man asmeniškai atrodytų tragedija, jei mano atžalos nesusikalbėtų su mano tėvais ir seneliais“, – kalba rašytoja vaiva rykštaitė, neseniai įsikūrusi Havajuose. ji, matyt, priklauso tai lietuvių kartai, kuriems jokių baimių nekelia gyvenimas ir darbas tokiuose pasaulio kraštuose, kur kitą lietuvį sutikti atrodytų sunku. Nors, kaip rodo mano ir vaivos pažintis nedideliame kaimelyje indijoje, visai įmanoma.

Deimantė DokšaitėLinkėjimai iš

Havajų

T

V. Rykštaitė

2015 s a u s i s 21

botagu, atrodė, reikia skubėti, kažko siekti, kažkur būti, kažkuo tapti, uždirbti, taupyti, pirkti, studijuoti... O čia staiga didžiau-siu rūpesčiu tapo septintą ryto iškepti skanias bandeles, paruošti kapučino kavą su standžia puta... Ir viskas! 15.00 val. užrakindavau kavinę ir lėkdavau į paplūdimį.

Galimybių išgyventi ir alterna-tyvų yra visur – tik viskas turi savo kainą. Aš niekada nebijau rizikuoti. Neslėpsiu – mane jau ima erzinti klausimai: „Kaip tu ten, ką tu ten?“ Matyt, žmonės įsivaizduoja, kad žinau kažkokią slaptą formulę arba turiu prikimštą kojinę pinigų. O aš juk niekaip – atvažiavau ir tada žiūrėjau, kas bus. Tas kavinės savininkės namas buvo nuosta-bus, su dideliu baseinu ir iš Budos statulų trykštančiais fontanais. Bet man juk teko miegoti balkone. Na ir kas? Pradžia visada sunki, todėl svarbiausia pozityvus požiūris.

Dabar, sukūrus šeimą, vėl viskas kitaip. Mažiau blaškomės, daugiau laiko leidžiame namuose – pra-dėjau auginti savo žoleles ir gėles. Keičiasi prioritetai. Bet „po palme sėdėti“ laiko kol kas nėra.

Susipažinome mes ne Havajuose ir ne Lietuvoje, net ne Londone, kur gyvenai ir kur lietuvių gausu, Indijoje, apie kurią ir knygą esi parašiusi. Man kartais atrodo, kad mūsų mažytėje Lietuvoje dar labai ypatingai skamba Havajai ar kelių mėnesių kelionės po Aziją, tačiau daugybei švedų ar vokiečių tai ne kažin kokia keisteny-bė. Savo kailiu patyrusi gyvenimą ir ilgas keliones po svetimus kraštus, ką tu apie tai manai?Man atrodo, labai daug kas priklau-so nuo šalies pragyvenimo lygio. Kuo jis aukštesnis, tuo toliau gyven-tojai išsiruošia atostogų. Aš supran-tu, kad žmogui, nemačiusiam toliau nei kaimo tvora, tiek Havajai, tiek

Indija skamba kaip tiesiog nepasie-kiamos vietovės. Tuomet atsiranda prietaringumas, mitai ir t.t. Kita vertus, daug žmonių išties didžiąją gyvenimo dalį praleidžia sėsliai, ir jų pajamos ar požiūris keliones daro tikrai neįmanomomis.

Jei kalbėtume apie Indiją, paste-bėjau, kad ten vykti yra hipsterių savęs atradimo kelio dalis... Jau tiek kartų girdėjau sakant: „Vis-kas. Jeigu A, B, C neišeis – vyksiu į Indiją...“ Juk ir pati taip dariau.

Žmonių reakcijos į keliones labai priklauso nuo šalies ir miesto. Pavyzdžiui, Londone žmonės, manau, keliauja tikrai daug, todėl nieko jau nestebina egzotiški at-spaudai pase. Tačiau Amerikoje vis dar sulaukiu aikčiojimų – čia daž-nas keliavimu laiko malimąsi tarp

valstijų, o dauguma neturi pasų ir niekada nėra palikę JAV teritorijos. Tad man užtenka pasigirti, kad buvau Indijoje, ir aplink save jau sukuriu tą „ji buvo Indijoje“ aurą.

Havajai, Bahamai, Maldyvai – šitokios vietovės visada sukelia mintis apie prabangias atostogas. Todėl manau, kad bet kurios šalies gyventojui būtų labai smalsu, o ką ten tas tautietis veikia. Man, pri-sipažinsiu, čia irgi įdomiausia, ką veikia kiti lietuviai. Nors Havajų salyno gyventojų kultūrinis katilas itin margas, matyt, vis tiek nugali tas pasąmoningas noras lyginti save su kitais, ieškoti kažkokių sąlyčio taškų. Štai mes abu iš Lietuvos, vadinasi, pradėjome ten pat. O kur esame dabar?

Ištekėjusi už havajiečio „Facebo-ok‘e“ ne tik apie poreikį lizdą sukti pradėjai rašyti, bet ir apie tai, kas iki tol visai neaktualu atrodė, – dviguba pilietybė bei kitokių nei lietuviškų rašmenų naudojimas pasuose, mat tavo vyro pavardė, ro-dos, prasideda W. Atrodo, kad tau pačiai netikėta, jog tai, kas buvo svarbu nebent kažkam kažkur, bet ne tau, staiga tapo tavo asmeniniu reikalu. Kokios nuomonės laikaisi abiem minėtais klausimais?Čia tipiškas tingaus, neatsakingo, nepilietiško mąstymo pavyzdys. A la „nebalsuosiu, kol manęs tai neliečia“. O kai reikalas „paliečia“, jau būna per vėlu. Aš anksčiau tikrai nė nesistengiau suprasti, ko nerimsta tie emigrantai, kam jiems ta dviguba pilietybė. Nors niekada nebuvau prieš, tiesiog nesivarginau mąstyti šia tema. Dabar jau savo kailiu patiriu ir matau, kad dėl tokių įstatymų Lietuva praranda daug piliečių.

Anksčiau sakiau savo vyrui, kad niekada nė nemėginsiu prašyti JAV pilietybės, nes nenoriu praras- nu

otr. iš

asme

ninio a

rchyvo

22 s a u s i s 2015

ti Lietuvos pilietybės. Bet jaus-mai keičiasi – nieko nebežadu ir nebesišvaistau „niekada“. Tiesiog imu suprasti, kodėl žmonės, pa-vargę nuo biurokratijos, pasikeičia pilietybę – dėl šventos ramybės. Išdavyste to nevadinčiau. Juk lygiai taip pat galima sakyti, kad ir Lietuva išduoda savo piliečius, tiesiog principingai apsunkin-dama gyvenimą vien todėl, kad pasirenki mylėti kitatautį. Tarki-me, pavardžių rašyba. Jei mano sutuoktinio pavardė prasideda W, bet maniškė lietuviškame pase prasidės V, ar aš galėsiu keliauti su mudviejų vaiku viena, jei mano ir mano vaiko pase bus įrašy-tos skirtingos pavardės? Ar kas kartą reikės kažkokių papildomų dokumentų? Kokia prasmė tada apskritai keisti pavardę, jei rašyba skiriasi iš esmės? Kita vertus, ne-galima kaltinti vien Lietuvos. Šitas klausimas iš esmės globalus. Juk Amerika irgi turėtų mums leisti rašyti vardus su visomis ž, č ir š.

Mano pozicija visada buvo „lais-vę papūgoms“! Turi būti laisvas rinktis tol, kol tavo laisvė neriboja kitų žmonių laisvių. Abiem, dvigu-bos pilietybės ir pavardžių rašybos, atvejais nematau neigiamų įtakų aplinkiniams, tik prietaringas baimes: „O kas bus, jeigu visi Ame-rikos lietuviai užsimanys Lietuvos žemes supirkti?“ Bet kalba juk tie, kas neturi jokios žemės.

Ar esi iš tų žmonių, kuriems lietu-vybę kažkaip reikia palaikyti, ar ma-nai, kad ji savaime laikosi ir niekas jos iš tavęs neatims? O gal panašiai kaip su rašyba ir pilietybe – jei gimtų vaikas, viskas pasidarytų asmeniškai svarbu, panorėtum būti bendruomenės dalimi, steigti savaitgalinę mokyklėlę?Visada jutau labai stiprų ryšį su Lietuva, ypač ta senąja, pagoniš-

kąja. Vaikystėje skaičiau mitus ir sakmes, svajojau apie aitvarus, laumes, kaukus. Net pasikei-čiau vardą, kad būčiau Perkūno mylimoji! Todėl pati asmeniškai atotrūkio nuo Lietuvos nejaučiu. Dar labai padeda ne tik vaikystėje pasėtos mitologijos sėklos, bet ir „Facebook’as“. Aš žinau visas mūsų žemelės naujienas ir gan-dus. Bet gal čia tik man taip?

Mano pažįstami pasaulio lietu-viai labai skirtingi – vieni išvykę svetur po keleto metų ima tiesiog degti meile Lietuvai, ją idealizuo-ti. Būna, supranta, kad Lietuvoje geriausia, ir grįžta namo – ten tęsia savo darbus. O būna, kad spjauna į Lietuvą ir žada niekada nebegrįžti. Bet komiškiausi veikėjai, kurie „pamiršta“ lietuvių kalbą ir ima kalbėti su akcentu. Jau šitie tai nie-

galvoje (nors to neparodysiu) bus visada vertas pašaipos.

Kilmės klausimais esu gan kategoriška. Žmogus privalo žinoti savo šaknis. Mane visada šokiruoja australai ir amerikiečiai, kurie tiesiog nesidomi savo kilmės šalimis. Gal per mažai pažįstu jų kultūrą, tad smerkti neskubu, bet ir nesuprantu. Pati puikiai žinau savo giminės istoriją dar iki proproprosenelių. Tai man iš tiesų padeda susivokti savyje tiek asmeniniame moteriškumo per se, tiek ir istoriniame ar geopolitiniame kontekstuose. Kaip aš galėčiau žinoti, kur einu, nežinodama, iš kur atėjau?

Tik jokiu būdu nenoriu būti fundamentali nacionalistė. Aš už globalizaciją – bet tampant pasaulio piliečiu nebūtina pamirš-ti savo šaknų. Turiu porą draugių, kurių vaikai nekalba lietuviškai. Vėl nesmerkiu, nes pati neturiu vaikų ir nežinau, kaip su jais reikia tvarkytis. Bet man asmeniškai at-rodytų tragedija, jei mano atžalos nesusikalbėtų su mano tėvais ir seneliais. Kam tada visa tai?

Jau dabar su vyru sutarėme, kad vaikus griežtai mokysime lietuvių kalbos. Jis ir pats labai nori išmokti.

Ne vieną interviu esi parengusi su lietuvių moterų, ištekėjusių už užsieniečių, klubo narėmis. Istorijos jų skirtingos, vyrai – irgi iš skirtingų kraštų. Kas visgi jas jungia į tą klubą?Bendrystės jausmas, kuris atsiran-da staiga atsidūrus kitoje bari-kadų pusėje. Juk ir interviu iš tų moterų imu ne be reikalo – tai vis dar viena skaitomiausių temų. Va neseniai vyro draugams prasita-riau, kad neturiu laiko, nes ruošiu interviu. Jie, aišku, klausia, su kuo? Mano tąsyk kalbinta moteris buvo namų šeimininkė. Bičiuliai iki šiol negali suprasti (su visa pagarba namų šeimininkėms), kad norint atsidurti pirmame portalo

Komiškiausi veikėjai, kurie„pamiršta“ lietuvių kalbą ir ima kalbėti su akcentu. Jau šitie tai niekada manęs neįtikins – kvailas manierizmas, ne kitaip.

kada manęs neįtikins – kvailas ma-nierizmas, ne kitaip. Aš suprantu, kai ilgą laiką kalbant svetima kalba galvon pirma šauna tos kalbos žodžiai. Pati pagaunu save sakant tokias nesąmones, kaip „paimsiu dušą“ (take a shower), ar „turėjau gerą laiką“ ir pan. Tai yra tiesiogi-niai vertiniai – matyt, šitaip veikia mūsų smegenys. Bet tarti žodžius – tai kaip važiuoti dviračiu, šito pamiršti negali. Tad dvejus metus užsienyje pagyvenęs įmitęs emi-grantas, kuris staiga ima minkštai tarti priebalses ir tęsti balses, mano

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas sVEčias

2015 s a u s i s 23

puslapyje pakanka būti ištekėjusia už kitataučio. „Pas mus juk visos santuokos mišrios ir kas čia to-kio?“ – pečiais gūžčioja amerikie-čiai. O va pas mus, Lietuvoje, tai vis dar kažkokia socialinė stigma ar bent jau egzotika. Iš visų kalbin-tų moterų kažko išmokau, kažką supratau. Nors argi nekeista pa-galvojus, kad pagrindinis kriterijus ieškant pašnekovės yra santuoka su užsieniečiu? Šituos kriterijus sugalvojau ne aš – tiesiog tokia yra skaitytojų paklausa. Suprantu jų smalsumą ir stengiuosi čia įžvelgti gerąją pusę – moterys tiesiog pasakoja apie savo vyrus ir namus, o tautiečiai gal pamažu pamatys, kad toms moterims viskas gerai. Visko būna visose šeimose.

Mišrių šeimų klube lengva rasti bendraminčių, kurios susiduria su panašiomis problemomis, – vi-zos klausimai, vaikų dvikalbystės mokymo metodai, santykiai su „egzotiškais“ uošviais ir t.t. Paste-bėjau, kad dažnai bendrystės ieško musulmonės – joms šiuo metu turbūt sunkiausia atlaikyti aplinkos spaudimą ir prietaringumą.

Turbūt kiekvienam lietuviui pasitai-ko (nuolat) aiškintis, kad esąs ne rusas, bandyti pasakoti, kur toji Lietuva. Gal prisimeni ir tu tokių situacijų? Gal turi jau paruoštą paaiškinimą?Neturiu ir iki šiol netenku kan-trybės. Vis sakau sau, kad turėčiau būti mandagesnė, bet esu per jau-tri. Kiekvieną kartą užsidegusi imu pasakoti mūsų istoriją, aiškinti apie sanskritą, slavų ir baltų kalbų šaknų skirtumus. Žmonės papras-

tai pasišalina, man ėmus nuolat kartoti „okupacija“. Rankinėje ne-šiojuosi mažą užrašų knygutę, kur yra Europos žemėlapis. Labiausiai, turbūt, sutrinku bendraudama su pačiais rusais. Man labai graži jų kalba (kalbu laisvai) ir literatūra. Ir jų kultūra. Ir šiltas būdas... Tik štai, kai man pasisakius, kad iš Lietuvos, rusaitės puola į glėbį, sakydamos, kad „mes gi visi savi, visi viena tauta“, tada jaučiuosi lyg gavusi antausį... Plati rusiška siela, bet negi jos nuoširdžiai nežino? Apsimeta, kad nežino? Aš irgi nežinau...

Jei galėtumei rinktis visiškai laisvai, kur norėtum gyventi?Visada gyvenau ir gyvenu ten, kur noriu. Tik tikiuosi metams bėgant pagerinti pačią gyvenimo kokybę – buitį ir finansus. Buvau laiminga Lietuvoje, buvo nuostabūs metai Londone. Dabar gerai Havajuose. Bet jeigu nebūčiau sutikusi savo vyro, dabar gyvenčiau Tailande. Vis garsiau pasvajoju, kad už keleto metų turėtume kraustytis ten. Tik kad ir kur gyventume, bent kartą per metus turiu sugrįžti į Lietuvą – čia mano šeima.

Vos apsigyvenai Havajuose, pasirodė raginimai rašyti knygą apie juos. Juk knygą, kurioje veiksmas vyksta Lon-done, kur gyvenai, jau parašei. Knygą apie Indiją, kur praleidai daugybę mėnesių keliaudama, irgi parašei. Ar bus knyga apie Havajus, kurie mums gal dar mažiau pažįstami nei Indija?Niekad nemaniau, kad rašysiu apie keliones. Man asmeniškai fikcijos kūrimas yra žymiai įdomesnis procesas, savotiška terapija. Kita vertus, rašydama apie Indiją pama-čiau, kad šitaip žymiai paprasčiau! Nebelieka kūrybinių kančių ir atsakomybės už fiktyvaus perso-nažo įtaigumą – ne mano bėdos, ką jis pasakė, ką jis padarė ar kodėl.

Dabar gerai Havajuose. Bet jeigu nebūčiau sutikusi savo vyro, dabar gyvenčiau Tailande.Vis garsiau pasvajoju, kad už keleto metų turėtume kraustytis ten. Tik kad ir kur gyventume, bent kartą per metus turiu sugrįžti į Lietuvą – čia mano šeima.

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDassVEčias

Havajų panorama

24 s a u s i s 2015

Profesorius Egidijus Alek-sandravičius savo neseniai išleistoje lietuviško pasaulio istorijoje aprašė dar Pirmo-

jo pasaulinio karo priešaušryje išdygusį lietuvišką Diegą Buenos Airėse, kurio šiandien Argentinos lietuviai jau nepamena. Praėjo daugiau nei šimtmetis, migracija į Pietų Ameriką jau seniai liovėsi, o štai lietuviški daigai tolimame pietų pasaulyje vis dar dygsta.

Jaunutis, lietuviško pasaulio ir savo kilmės beieškantis Argenti-nos miesto Tandilio kolektyvas rudenį atšventė jau ketvirtąjį kultūrinės organizacijos „Laisva Lietuva“ gimtadienį.

Miestas indėnišku pavadinimu kadaise brėžė ribą tarp civilizuo-to europiečių ir laukinio indėnų pasaulio. Įvairiais savo istorijos etapais priėmęs gausius danų, ispanų, italų, vėliau ir žydų, arabų, vokiečių, net ir kaimynų – pietų amerikiečių – būrius, lietuviško pasaulio dalimi Tandilis nebuvo tapęs. Tiesa, Argentinos lietuvai-čiai linkę juokauti, kad po kiekvie-

nu grindinio akmeniu pasislėpęs lietuvis: nors ir nesirodo, jų vis tiek visur pilna. Jokių abejonių dėl to, kad lietuviai, ieškodami geres-nio gyvenimo, ir čia buvo užkly-dę, žinoma, nekyla, tačiau mūsų lietuviško pasaulio žemėlapyje šis taškas atsirado tik visai neseniai.

Sunku pasakyti, kodėl miestas, garsėjantis derlingomis žemėmis,

įsikūręs vienų seniausių Pietų Ame-rikos kalnų papėdėje, atokiai nuo triukšmingo sostinės gyvenimo, pui-kiai išmaniusių žemdirbystę, ramaus būdo kraštiečių nepatraukė. Praėjus daugiau nei penkioms dešimtims metų nuo paskutinės emigrantų bangos į šią pietų žemę, Tandilyje apsigyvenę vieni kitų ieškoti ėmėsi lietuvių vaikaičiai ir provaikaičiai.

Juk rašant publicistiką tereikia užfiksuoti tiesą, o veikėjų motyvai jau yra jų pačių reikalas. Havajai iš tiesų yra labai įdomi vieta, visai kitokia, nei tikėjausi. Aš maniau, čia visi geria pinakoladas su skėtu-kais, o pasirodo, nuskurusių hipių daugiau nei turistų. Labai įdomi ir senoji salų mitologija – kas antras gyventojas rimtu veidu prisieks

bent kartą savo akimis matęs mene-hunę (mūsų bilduko atitikmuo) arba pakelėje tranzuojančią bjauria sene pasivertusią ugnikalnio deivę Pelę.

Bet norint rašyti apie šalį, reikia joje pagyventi – bent metus. Gal čia vėl mano jaunatviškas katego-riškumas, bet neseniai pamačiau įdomią lietuvių autorės knygą apie keliones. Paskaičiau aprašymą, o

autorė, pasirodo, vietovėje pra-buvo tik dvi savaites. Ir jau gimė knyga? Tikiu, kad jai įspūdžių užteko visam gyvenimui, tačiau iš pagarbos skaitytojui norisi remtis ne tik jausmingais įspūdžiais, bet ir gilesnėmis įžvalgomis, kurios atsiranda tik iš tiesų tapus vietiniu. Tad lietuviškos Havajų knygos dar teks palaukti.

LiEtuViai PasauLyJErEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas

jauniausiam pietų amerikos lietuViškam daigui – jau ketVeri

Gabrielė Petraitytė

2015 s a u s i s 25

Tandilio bendruomenės nariai teigia visada buvę labai sužavėti lietuviška veikla kituose Argen-tinos miestuose, tačiau jiems trūko informacijos apie bendruo-menių veiklą ir renginius. Tiesa, keli bendruomenės nariai kilę iš Buenos Airių, tad jie ne tik palaikė glaudesnius ryšius su sostinės lie-tuviškomis organizacijomis, bet ir šeimose buvo išsaugoję kai kurias lietuviškas tradicijas.

Lietuviškas sambūris Tandilyje prasidėjo nuo Banilių šeimos gi-minių paieškos: „Susitikome vieną kartą su pusseserėmis Florencia ir Soledad, socialiniai tinklai jau buvo pradėję populiarėti, tad tokiu būdu ėmėme ieškoti mūsų pavardės „Ba-nilis“. Tuo metu labiausia mus do-mino, ar dar yra lietuvių, kurie turė-tų tokią pačią pavardę ir, apskritai, kokia mūsų tikroji pavardė, nes juk manoji buvo „Bañiles“, mano pus-seserių –„Banilis“, o vėliau pasirodė, kad dar yra ir „Banylis“, – pasakoja dabartinio vaikų šokių kolektyvo

„Kaukas“ vadovė Selenė Bañiles, ne-seniai savo senelio gimtinę atradusi Radviliškio rajone.

Suradus ir parašius Baniliams iš tolimesnių Buenos Airių provin-cijos kampelių, su jais susisiekė aktyvus Argentinos lietuvių

bendruomenės narys, PLB valdy-bos atstovas Pietų Amerikoje Jonas Kalvelis ir pakvietė dalyvauti gar-siojoje kasmetinėje Beriso miesto imigrantų šventėje. Tad susipažinę su Czelnų šeima, taip pat gyvenan-čia Tandilyje, aktyviau į lietuvišką veiklą įsitraukė ir Baniliai. Iš pra-džių Tandilio imigrantų šventėje tik nešę lietuvišką trispalvę, Beriso imigrantų šventėje jie išmoko gaminti lietuviškus patiekalus, taip pat ir lietuviškų šokių žingsnelių. Galiausiai tandiliečiai nusprendė dalyvauti ir Buenos Airių imigran-tų šventėje, o iš ten sugrįžę – jau patys pasiryžo Tandilio imigrantų šventei paruošti lietuviško maisto stendą.

Įsisukę į lietuvišką argentiniečių gyvenimą tandiliečiai nusprendė suburti kultūrinę organizaciją. Tandilio lietuviai savo „Laisvos Lietuvos“ gimtadieniu laiko pirmąjį dalyvavimą Tandilio imigrantų šventėje. „Mūsų pirmoji Tandilio imigrantų šventė buvo mums pati pradžia: buvome ką tik sužinoję apie lietuvišką maistą, na, Czelnų šeima žinojo daugiau, jie ir tradicijas buvo išsaugoję. Mes, Baniliai, neži-nojome nieko: senelis mirė jaunas – vaikams nieko nespėjo perduoti. Atvažiavęs į Argentiną apie 1930 m., Santjago del Estero provincijoje susipažino su mūsų senele argenti-niete, jiedu susituokė, o netrukus jis mirė“, – aiškina S. Banilis.

Po imigrantų šventės tandilie-čiai pradėjo rengti bendrus pietus, kviesti Argentinos lietuvius iš kitų miestų, taip pat pardavinė-ti maistą. O po metų, 2011 m., Mario Leguízamon’as – šiuo metu aktyvus Beriso bendruomenės narys – paskambino, klausdamas, ar jie nenorėtų šokti. Taip jiems susibūrus, jis kartą atvažiavo išgerti matės ir visi ėmėsi mokytis šokių, todėl pirmojo organizacijos

Tandilio bendruomenės nariaiteigia visada buvę labai sužavėtilietuviška veikla kituose Argentinosmiestuose, tačiau jiems trūko informacijos apie bendruomeniųveiklą ir renginius.

LiEtuViai PasauLyJE rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas

Suaugusiųjų kolektyvo „Laisvės Akmuo“ repeticija

G. Pe

traity

tės ir

r. i. V

entur

o nuo

tr.

26 s a u s i s 2015

gimtadienio šventėje jau šoko jų pačių kolektyvas „Laisvės Akmuo“.

Tandilio lietuvaičiai pastebi, kad šokių kolektyvas suteikė naują impulsą, jie atrado naujų tikslų: keliauti ir pristatyti šokius kitoms lietuvių bendruomenėms, o kar-tais ir kitatautėms. Dabar tautinių šokių tandiliečiai jau mokosi sava-rankiškai, padedami kitų lietuvių organizacijų, draugų Lietuvoje ir įvairiausių informacijos prie-monių. Prie to aktyviai prisideda lietuvių imigrantų vaikaitis – Gus-tavas Czop’as, į Tandilį atvykęs karinės tarnybos, o pasilikęs dėl meilės. Su tėvais aktyviai daly-vavęs Buenos Airių lietuviškoje veikloje, čia jis perduoda savo žinias jauniesiems tandiliečiams, dar ir kokį vieną kitą lietuvišką žodį išmokydamas.

Labai įdomu stebėti, kaip ši ben-druomenė atranda savo lietuvišką tapatybę, jos lietuviška patirtis jau yra visai kitokia nei daugumos kitų Argentinos (o gal net ir visos Pietų Amerikos) lietuviškų orga-nizacijų. Čia dažniausiai bendruo-menės mena įvairiausius Lietuvos istorijos laikmečius, daug kur žaižaruoja smetoniškos Lietuvos atspindžiai: galima išgirsti tuome-tę lietuvišką šneką, sutikti vienų kitiems klijuojamą „komunisto“ lipduką, iš kartos į kartą vaikams ir vaikaičiams perduodamas drau-gystes arba nepalankias nuostatas, kurių jauniausios kartos stengiasi atsikratyti. O Tandilio „Laisva Lietuva“ tapatinasi su Nepriklau-somybės vaikų karta, kuri Lietuvą atranda iš mūsiškos Lietuvos perspektyvos. Besijausdami visai argentiniečiai, jie semiasi lietuviš-kumo ir pamažu tampa lietuviais kasmet keliaudami į Lietuvą, vis aktyviau įsitraukdami į vietinių ir pasaulinių lietuviškų bendruo-menių veiklą. Tandilio jaunimas

Taip susiradę vieni kitus, mūsųtautiečiai ėmė ieškoti ir tos tolimos,ir kartu labai brangios Lietuvos.

neturi pirmtakų, lietuviškumo šaltinis jam yra nūdienė Lietuva.

Tai, jog tandiliečiai tapatinasi su šiuolaikine Lietuva, parodo ir jų pasi-rinktas pavadinimas „Laisva Lietuva“. Toks pavadinimas nupiešia akivaiz-dų mūsų laikų Lietuvos vaizdą – jaunos, nepriklausomos, su kurios naujienomis bei aktualijomis koja kojon žengia ir tandiliečiai. „Nežino-jome, kaip pasivadinti. Nenorėjome nei kokio nors autoritetingo asmens

vardo, nei geografinės nuorodos. Tuomet Alfonso Marcus’as iš Beriso pasiūlė „Laisvą Lietuvą“. Jie susibū-rė dar Rusijos imperijos laikas, o mes – jau dabartinės laisvos Lietu-vos“, – prisimena nuo organizacijos įsteigimo iki šių metų jos prezidente buvusi Selenė.

Taip susiradę vieni kitus, mūsų tautiečiai ėmė ieškoti ir tos tolimos, ir kartu labai brangios Lietuvos. Vėliau šokių repeticijas pradėję S. Bañiles mamos namo kieme, vis jas perkeldami iš vieno kultūrinio centro į kitą, iš vienos bendro naudojimo salės į kitą, Tandilio lietuviai jau sulaukė ne tik „Laisvos Lietuvos“ ketverių metų gimtadienio, bet ir trejų metų su-augusiųjų šokių kolektyvo „Laisvės

Akmuo“ sukakties, o lygiai prieš metus šiame mieste įsikūrė ir vaikų šokių kolektyvas „Kaukas“, kurio veikloje dalyvauja apie dešimt nuo trejų iki septynerių metų amžiaus vaikų. Šio kolektyvo pasirodymas pabaigė Tandilio lietuvių 2014 metus bei išleido jo narius atosto-gų. Dabar „Laisva Lietuva“ susiburs vasarį ir aptarę vasaros atostogas imsis naujų lietuviškų iššūkių 2015 metais.

Pasivaikščiojimas Tandilio centre su valdybos nariais

Vaikų kolektyvo „Kaukas“ šokių repeticija su vadove Selene

2015 s a u s i s 27

Praėjusių metų pabaiga Čikagoje, Jaunimo centre įsikūrusiam Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui buvo turtinga svečių,

gautų vertingų archyvų, surengtų parodų. Šįmet LTSC praturtėjo ne vienu vertingu archyvu – mūsų fon-dus papildė svarbus išeivijos muzikos istorijai archyvas, gautas iš a. a. Vy-tauto Radžiaus – vieno iš Lietuvių operos Čikagoje įkūrėjų ir ilgamečio jos valdybos pirmininko bei jos nario. Ypatingą vietą užima LTSC gautas fotografo Algimanto Kezio archyvas, kuriame – daugelio metų kruopš-taus darbo rezultatai: nuotraukos, negatyvai, meno darbai, iškarpos apie dailininkus, programos – viskas, kas susiję su išeivijos menininkais.

LTSC kartu su JAV LB Archyvų rei-kalų komitetu ir Lietuvos vyriausiojo

archyvaro tarnyba Čikagoje surengė archyvų seminarą, kuriame buvo aptarti archyvų tvarkymo ir saugo-jimo klausimai, bendradarbiavimo su Lietuvos archyvais galimybės. Bendradarbiaudami su LR genera-liniu konsulatu Čikagoje, Pasaulio lietuvių centre Lemonte surengėme parodą, skirtą generalinio konsulato 90-mečiui. LR generalinio konsulato Čikagoje 90-ojo nenutrūkstamos veiklos jubiliejaus iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pir-mininkas Algirdas Butkevičius, užsie-nio reikalų ministras Linas Linkevi-čius bei kultūros ministras Šarūnas Birutis. LTSC saugomuose archy-vuose (Pasaulio lietuvių, Lietuvos konsulato (1924–1995), asmeniniame garbės konsulo Vaclovo Kleizos), ypač dr. Petro ir Juzės Daužvardžių fonde,

sukaupta nemažai Lietuvos diploma-tijos istorijai vertingų dokumentų bei, žinoma, daug medžiagos, bylojančios apie konsulato Čikagoje vykdytą veiklą. Dalis šios medžiagos – įvairūs konsulato dokumentai, susirašinėji-mas su Lietuvos ir JAV valdžios įstai-gomis, spauda, su Amerikos lietuviais, įvairiomis lietuviškomis bei kitomis tautinėmis organizacijomis, iškarpos iš laikraščių, daiktai, nuotraukos – buvo pristatyta parodoje. Parodos rėmėjai: LR užsienio reikalų minis-terija ir Lietuvių fondas, partneris – laikraštis „Draugas“. Vėliau ši paroda buvo pristatyta Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos salėje Marketo parke (Marquette Park).

LTSC archyvinė medžiaga skolinta Balzeko lietuvių kultūros muziejaus parodai ,,Praradę Tėvynę: išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944–1952“, kuri buvo pristatyta ir Lietuvoje – joje pristatomas pabal-tijiečių išeivių gyvenimas Vokietijos DP stovyklose. LTSC prisidėjo prie Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo metinėms skirtos meno parodos ,,Metų metai“ Čiurlionio meno galerijoje rengimo. Spalio mėn. surengėme kasmetinę knygų mugę. Pradėjome ruošti parodą apie JAV lietuvių sportinę veiklą, kvie-čiame turinčius įdomios medžiagos apie išeivijos sportą ja pasidalinti su mumis – būsimoje parodoje norime pristatyti turtingą lietuvių sportinio gyvenimo JAV istoriją.

Šiais metais sutvarkyti ir aprašyti naujai gauti JAV lietuvių bendruo-menės archyvai. Lėšų šiam darbui skyrė JAV LB, ateityje numatoma jį


lituanistikos tyrimo ir studijų centre Verda gyVenimas

Loreta Timukienė, LTSC vicepirmininkė

LtsC n

uotr.

Sėdi iš kairės: S. Ignatavičius, D. Kuizinienė, Ž. Kolevinskienė, dailininkė Magdalena

Birutė Stankūnienė. Stovi iš kairės: LTSC vykdomoji vicepirmininkė Kristina Lapienytė

ir LTSC vicepirmininkė Loreta Timukienė

28 s a u s i s 2015

tęsti. Pradėjome skenuoti senąsias fotografijas ir aprašyti negatyvus, saugomus Budrio lietuvių fotoar-chyve, šį darbą taip pat tęsime ir toliau. Šiais metais didelis dėmesys buvo skiriamas vienam iš seniausių ir turtingiausių LTSC vienetų – J. Žile-vičiaus-J. Kreivėno muzikologijos ar-chyvui. Ir toliau bendradarbiaujame su Lietuvos mokslo bei tyrinėjimo įstaigomis, archyvais, tęsiasi bendra-darbiavimas su Ilinojaus universiteto Čikagoje (University of Illinois at Chicago) Pasaulio lietuvių bendruo-menės Lituanistikos katedra.

Lapkričio mėnesį Lituanistikos tyrimo ir studijų centre svečiavosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja, VDU Lietuvių išeivijos institu-to vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Dalia Kuizinienė. Jau ne pirmąsyk pas mus apsilankanti mokslininkė, savo darbuose anali-zuojanti lietuvių kultūrinį gyvenimą Vakarų Europoje 1945–1950 metais, šįkart domėjosi Vokietijos DP stovy-klų Eichstadto ir Freiburgo archy-vuose esančia medžiaga. Kita mūsų viešnia – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lietuvių ir lygina-mosios literatūros katedros docentė, LEU Lituanistikos fakulteto studijų prodekanė, humanitarinių mokslų daktarė Žydronė Kolevinskienė – LTSC lankėsi taip pat ne pirmą kartą. Šįkart ji rinko medžiagą moksliniam darbui apie Lietuvių rašytojų draugi-ją (LRD) JAV 1950–1990 m., litera-tūrologę ypač domino LRD archyve esantys laiškai.

Dar vienas LTSC apsilankęs sve-čias iš Lietuvos – Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Stasys Ignatavi-čius domėjosi LTSC esančiais LŠS archyvais, svečiui dovanų įteikėme turimų leidinių apie LŠS bei Lie-

tuvos istoriją dublikatų, išeivijoje leisto žurnalo ,,Karys“ komplektą.

Tad galime džiaugtis, jog mūsų turimais archyvais domisi Lietuvos istorijos, kultūros tyrinėtojai, įvairių lietuviškų organizacijų atstovai – nėra dienos, kad mes negautume pasiteiravimo elektroniniu paštu ar telefonu apie įvairiausią mūsų archyvuose esančią medžiagą, ir kiekvienąkart džiaugiamės galėdami leisti pasinaudoti LTSC esančiais dokumentais, nuotraukomis, garso įrašais, knygomis ir kitais leidi-niais. Štai neseniai pas mus užsuko Čikagoje gyvenanti dr. Gražina Baliūnaitė Austin – ji rašo romaną, kurio veiksmas vyksta 1939–1944 m. Vilniuje. Tikimės, kad būsimos

knygos siužete bus panaudota ir mūsų archyvuose rasta archyvinė medžiaga apie to laikotarpio įvykius Vilniuje. Juk iš tiesų Lituanistikos tyrimo ir studijų centro tikslas ir yra padaryti turimus archyvus prieina-mesnius, kad jie pasitarnautų kuo išsamesnės mūsų tautos ir valstybės istorijos rašymui.

Jau nuo 1946 metų, kai Pasaulio lietuvių archyvas buvo įkurtas, išeivijos lietuviai kaupė istorinę medžiagą. Tikime, kad tai yra svarbu ir šiais laikais, bei nuo-širdžiai viliamės, jog visi kartu sugebėsime išsaugoti ir turtinti išeivijos archyvus. Kaip tai galima padaryti? Kiekvienas iš Jūsų galite prisidėti pinigine auka arba perduodami saugoti į Pasaulio lietuvių archyvą asmeninius ar organizacijų dokumentus, laiškus, nuotraukas, daiktus ir pan., taip pat įrašydami Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą į savo testamentą. Sėkminga Centro veikla sun-kiai įsivaizduojama be aukotojų paramos – už ją esame nuoširdžiai dėkingi. Planuojame įrengti auko-tojų lentą, kurioje būtų surašytos dosnių aukotojų pavardės. Taip pat esame dėkingi Lietuvių fondui, kiekvienais metais skiriančiam piniginę paramą LTSC archyvams tvarkyti ir saugoti.

Mūsų turimais archyvais domisi Lietuvos istorijos, kultūros tyrinėtojai, įvairių lietuviškų organizacijų atstovai – nėra dienos, kad mes negautume pasiteiravimo elektroniniu paštu ar telefonu.

Pirmoji Lietuvių rašytojų draugijos valdyba (iš kairės): Bernardas Brazdžionis, Stasys Santvaras, Jonas Aistis (pirmininkas), Faustas Kirša, Antanas Gustaitis. Bostonas, 1950 m.

2015 s a u s i s 29


Vėlinių išvakarėse Šv. Mauricijaus (St. Mauritius) katalikų bažny-čioje, Naterso (Naters) miestely-je, Valio (Wallis) kantone, Švei-

carijoje, buvo aukojamos šv. Mišios už visus lietuvių tautos mirusiuosius, paminint ir ilgamečio Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapeliono, kunigo dr. Jono Juraičio ketvirtąsias mirties metines.

Jau antri metai kun. J. Juraičiui atminti šv. Mišios aukojamos toje bažnyčioje, kuri mena jo žingsnius ir žodžius. Čia kun. J. Juraitis pats aukojo šv. Mišias, sakė pamokslus, rengė koncertus ir rinko parapijiečių aukas Lietuvos sielovadai remti. Prieš šv. Mišias, pagerbiant kapeliono šviesų atminimą, bendruomenės nariai drauge aplankė jo kapą netoliese esan-čio Gluringeno (Gluringen) kaimelio kapinėse, uždegė vėlinių žvakutes.

Kunigą Joną Juraitį gerai pažinojo daugelis Valio (Wallis) kantono vieti-nių gyventojų (čia jis visą gyvenimą dirbo pastoracinį darbą, daug metų dėstė teologiją Sanctus kolegijoje ir valstybinėje gimnazijoje), jį pažinojo visi antrabangiai Šveicarijos lietuviai, jis buvo gerai pažįstamas Europos lietuvių ir jį gerai pažinojo Lietuvos žmonės, kada Lietuvai atgavus ne-priklausomybę, jau pensinio amžiaus kun. J. Juraitis sugrįžo 10-čiai metų į Tėvynę; talkino atsikuriant religinėms organizacijoms, dėstė teologiją kunigų seminarijose. Savo veiklai finansuoti kun. J. Juraitis 1998 m. Šveicarijoje įkūrė Fondą Lietuvos sielovadai (Seel-sorge Litauen) remti.

Po kun. J. Juraičio mirties Fondo veiklą prižiūri jo buvusių mokinių

sudaryta valdyba, kuri tęsia savo mokytojo pradėtą darbą. Kun. J. Ju-raitis nenuilstamai rinko Fondui lėšas ir aukas, kaupė vertingas kny-gas ir aukštą meninę vertę turinčius paveikslus ir skulptūras. Tai leidžia ir šiandien, neliečiant sukaupto kapitalo, kasmet Lietuvos sielovadai skirti apie 30 000 Šveicarijos frankų (apie 80 000 Lt). Pagrindinės Fondo rėmimo sritys – parama lietuviams kunigams ir parapijoms. Fondas taip pat kasmet remia ir Popiežinę šv. Kazimiero kolegiją Romoje.

Šiemet kun. J. Juraičio šviesaus atminimo pagerbimo šv. Mišiose da-lyvavo ir svečių iš Lietuvos. Tai buvę kun. J. Juraičio mokiniai – Virginija ir Vygantas Malinauskai, kurie Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo pave-dimu susitiko su Fondo valdytojais pasitarti dėl kun. J. Juraičio atminimo

įamžinimo Šveicarijoje ir Lietuvoje bei perdavė Lietuvos vyskupų konfe-rencijos padėkos laišką už ilgametę Fondo paramą Lietuvos sielovadai.

Šveicarijos lietuvių bendruomenė nėra gausi ir yra pasklidusi po visą Šveicariją, tad šv. Mišios lietuvių kalba čia vykdavo tik kartą per metus, minint Vasario 16-ąją. Netekę savo kapeliono (jau keletą metų ir iki kun. J. Juraičio mirties), Šveicarijon kviesdavome ir visada sulaukda-vome gero ŠLB bičiulio Popiežinės šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektoriaus prelato Petro Šiurio. Bet praeitą vasarą atsisveikinome ir su prelatu P. Šiuriu, kuris po 15 metų tarnystės Romoje sugrįžo į Lietuvą.

Ir štai gailestinga Dievo ranka. Šveicarijos lietuviai gavo žinią, kad šių metų lapkričio 15 d. Churo (Chur) katedroje į kunigus bus įšventintas tautietis Audrius Micka. Nors tą pačią dieną Šv. Galeno (St. Gallen) arenoje vyko Šveicarijos ir Lietuvos futbolo komandų 2016 m. Europos čempionato atrankinės rungtynės, daugelis tautiečių iš Lietuvos, Vokie-tijos ir Šveicarijos susirinko Churo katedroje stebėti, kaip vyskupas mons. dr. Vitus Huonder’is malda ir rankos uždėjimu įšventino mūsų tautietį į kunigus. Dalyvavusiems šventė paliko neišdildomą šventu-mo, didingumo ir pakylėjimo įspūdį. Po šventimų liturgijos visi buvo nuo-širdžiai pakviesti į kunigų seminariją šventinio aperityvo (Apero riche).

Kunigo Audriaus Mickos pirmo-sios mišios (Prima Missa) įvyko lap-kričio 16 d. Šv. Maricijaus (St. Mau-ritius) bažnyčioje Sankt Morice (St. Moritz). Jį nuoširdžiai sutiko ir sveikino parapijiečiai. O netrukus kun. Audrius parašė ir ŠLB laišką, kuriame prisiekė ištikimą tarnystę savo tautiečiams Šveicarijoje sielova-dos reikaluose.

Išties Dievas ne tik atima, jis ir duoda.

dieVas ne tik atima, jis ir duoda

Jūratė Caspersen

Kunigas A. Micka

M. Ma

tulait

ytės n

uotr.

30 s a u s i s 2015

Šūkiu „Atgal į Lietuvą!“ penk-tojoje konferencijoje Berlyne Lietuvos ir Vokietijos verslo, politikos atstovai pristatė

naujas galimybes šalyje ir skatino išeivius apsvarstyti galimybę grįžti namo. Pasak „Backto.lt“ projekto vadovo Lino Stankaus, ekonominės prognozės tampa vis labiau palan-kios norintiems grįžti į Lietuvą. O

tie, kurie artimiausiu metu to daryti neplanuoja, tiesiog raginami pri-sidėti prie savo šalies ekonominio plėtojimo, visuomenės gyvenimo gerinimo investuojant Lietuvoje.

„Atgal į Lietuvą“ konferenci-joje dalyvavo LR ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Vokietijos ir Baltijos šalių preky-bos rūmų Lietuvos biuro vadovė

Audronė Ercienė, „Siemens“ va-dovas Kęstutis Čiplys, „LIDL Lie-tuva“ plėtros vadovas Mindaugas Falkauskas, „Schmitz Cargobull Baltic“ produktų vystymo vado-vas Ernestas Dumbrys, „Berlin Chemie Menarini Baltic“ finansų vadovė Edita Grinytė.

„Lietuvoje auga investicijos iš Vokietijos, Vakarų Europos šalių,

berlyne Vyko penktoji konferencija „atgal į lietuVą“Lapkričio 29 dieną Vokietijoje vyko penktoji „Backto.lt“ („atgal į Lietuvą“) konferencija, skirta išeivijos lietuviams. renginio metu pateikti duomenys parodė, kad į Lietuvą grįžta tarptautinės darbo patirties turintys jaunuoliai. Jau laukiama specialistų, grįžtančių iš Vokietijos, šios šalies bendrovių sukurtose darbo vietose Lietuvoje.

„Back

to.lt“

(„atga

l į Liet

uvą“) n

uotr.

2015 s a u s i s 31

JAV bei kuriasi vis nauji paslaugų centrai (angl. Shared Services Cen-tres) ir jie Lietuvoje tampa patrau-kliausiais darbdaviais. Vokiškai kalbančių ir kultūrinį supratimą apie Vokietiją ir vokiečius turinčių žmonių poreikis tik didėja. Tokių žmonių poreikis kitais metais gali siekti 100–200 naujų darbo vietų Lietuvoje. „Alliance for Recrui-tment“ džiaugiasi šia iniciatyva ir ją remia, prisidėdama prie pozi-tyvios žinios apie Lietuvą sklei-dimo, taip pat supažindindama jaunus žmones, studijuojančius ar dirbančius Vokietijoje, su darbo rinkos situacija bei pristatydama naujas karjeros galimybes Lie-tuvoje“, – konferencijoje kalbėjo Andrius Francas, „Alliance for Recruitment“ vadovas.

Prieš 15 metų Lietuvoje pradė-jusios veikti Vokietijos bendrovės „Schmitz Cargobull AG“ atstovai sako nuolat ieškantys techninės srities specialistų. Bendrovė yra sėkmingai investavusi ir turi duk-terinę įmonę Panevėžyje „Schmitz Cargobull Baltic“, kuri gamina krovinines priekabas, pusprieka-bes bei izoterminius kėbulus sun-kvežimiams. Tarptautinė įmonė bendradarbiauja su visais Europos

sunkvežimių gamintojais, daugiau nei 90% produkcijos eksportuo-ja. Šiuo metu įmonėje dirba 350 žmonių, generuojama apyvarta yra virš 100 mln. eurų. UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ produktų vys-tymo vadovas Ernestas Dumbrys Berlyno konferencijoje dalyviams pristatė savirealizacijos galimy-bes Lietuvoje dirbant su įvairių sričių partneriais visoje Europoje. Čia yra daug dėmesio skiriama darbuotojo ugdymui bei siūlomos konkurencingos darbo sąlygos ne tik Aukštaitijos, bet ir visos Lie-tuvos mastu. Siekiant užsibrėžtų

Berlyne vykusi konferencija –penktasis „Backto.lt“ renginys.Pirmieji susitikimai su Lietuvosišeiviais buvo surengti Stokholme,Osle, Kopenhagoje, Londone.

ateities tikslų didžiausias poreikis yra įvairių techninių sričių inžinie-rių bei konstruktorių.

„LIDL Lietuva“ plėtros vadovas Mindaugas Falkauskas konfe-rencijoje patikino, jog bendrovė aktyviai ieško tiek patyrusių pro-fesionalų, tiek aukštųjų mokyklų absolventų dirbti įvairiose įmonės

veiklos srityse. Būsimi darbuo-tojai bus mokomi „Lidl“ tinklo padaliniuose Lietuvoje ir Europo-je. Čia siūlomos puikios sąlygos plėtoti profesines kompetencijas ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus už patrauklų atlygi-nimą ir karjeros galimybes.

Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė Rūta Mačiulytė Vokietijos lietuvius kvietė apsvarstyti galimybę savo žinias pritaikyti konsultuojant Lie-tuvos viešąjį sektorių. Nuo 2012 m. JPP „Kurk Lietuvai“ vienerių metų mokamoms stažuotėms į Lietuvą grąžino daugiau nei 70 tarptauti-nės patirties turinčių jaunuolių.

Berlyne vykusi konferencija – penktasis „Backto.lt“ renginys. Pirmieji susitikimai su Lietuvos išeiviais buvo surengti Stokhol-me, Osle, Kopenhagoje, Londone.

Projektu „Backto.lt“ siekiama užsienio šalyse gyvenančius ar stu-dijuojančius lietuvius paskatinti grįžti į Lietuvą ir pradėti savo dar-bo karjerą, kurti verslą, prisidėti prie socialinės gerovės stiprinimo. Projektas taip pat skatina arti-mesnį išeivių ir Lietuvoje likusių tautiečių bendradarbiavimą.

32 s a u s i s 2015

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas LiEtuViai PasauLyJE

Lapkričio pabaigoje devyniolika moksleivių, dešimt iš lituanisti-nės Dublino „4 Vėjų“ ir devyni iš Vilniaus lietuvių namų mo-

kyklų, dalyvavo Dublino „4 Vėjų“ mokyklos ir Vilniaus lietuvių namų projekte „Kultūriniai mainai su tautiečiais“, kurį iš dalies finan-savo Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Projekto tikslas buvo ne tik skatinti moksleivių drau-gystę ir lietuvių kalbos vartojimą, bet ir suteikti galimybę vaikams ir paaugliams, gyvenantiems Airi-joje, išsamiau pažinti Lietuvą, o besimokantiems Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje vilniečiams ir lietuvių kilmės mokiniams iš viso pasaulio pamatyti, kaip lietuviai gyvena Airijoje, puoselėja lietuvybę anglakalbėje aplinkoje.

Pirmieji į svečius pas vilniečius vyko Dublino moksleiviai. Svečius

iš Airijos Vilniuje pasitiko tikra lie-tuviška žiema – šaltukas ir sniegas, kurie yra labai didelė retenybė Ai-rijoje. Tai vizitui suteikė tam tikrą žaismingumo prieskonį. Mokiniai džiaugėsi visais sniego teikiamais malonumais kiekviename žings-nyje: darė sniego angelus, žaidė sniego gniūžčių karą, įtraukdami į kovas ir vilniečius. Vakarais Vilniaus lietuvių namų bendrabu-tyje, kur buvo apsistojusi Dublino delegacija, mezgėsi pažintys tarp lietuvių iš įvairių pasaulio šalių, buvo varžomasi šachmatų turnyre, žaidžiamas stalo tenisas.

Projekto metu moksleiviai dalyvavo Vilniaus lietuvių namų mokytojų vedamose pamokose bei lankėsi ekskursijose: mokėsi lietuvių kalbos, grojo skudučiais, gilinosi į keramikos paslaptis, pynė lietuviškus sodus, išgirdo mokyklos

istoriją, pamatė Vilniaus senamies-tį, Medininkų pilį, užlipo ant aukš-čiausios Lietuvos kalvos, pamatė kaip atrodo pati moderniausia lietuviška biblioteka Saulėtekyje ir apsilankė Prezidentūroje, kur išgir-do, kokia tvarka ir už ką Prezidentė teikia valstybinius apdovanojimus, pamatė svečių priėmimo sales bei jų dovanas, Prezidentės darbo ka-binetą. O pačia Prezidentę išvydo Katedros aikštėje, kur tuo metu vyko Lietuvos kariuomenės dienai skirtas paradas.

Antrasis etapas – atsakomasis moksleivių iš Vilniaus lietuvių namų vizitas į Dubliną – įvyko mažiau nei po savaitės. Naktį atskridusių svečių su nekantrumu oro uoste laukė naujieji draugai iš „4 Vėjų“ mokyklos su savo tėveliais. Visi atvykusieji buvo apgyvendinti šeimose. Vizito metu moksleiviai iš Vilniaus buvo supažindinti su Dublino senamiesčiu, apsilankė muziejuje Dublinia, pasakojančia-me apie Airijos istoriją bei Dublino įkūrėjus vikingus, bei Lietuvos ambasadoje. Šeštadienį vykusiose pamokose svečiai ir šeiminin-kai kartu mokėsi lietuvių kalbos ir teatro paslapčių didžiausioje Europos lituanistinėje mokykloje, o po pamokų varžėsi boulingo turnyre. Paskutinę viešnagės dieną ėjo į turistinį žygį po kalnus aplink Glendalocho (Glendalough) ežerus, kurie savo grožiu ir pasakišku pei-zažu užbūrė ne vieną.

Toks mainų projektas tarp Vilniaus ir Dublino mokyklų buvo pirmasis, tačiau organizatoriai, pradžiuginti projekto sėkmės ir pamatę didelį moksleivių susi-domėjimą juo, žada tęsti pradėtą darbą ir toliau organizuoti tokius pažintinius mainus, padedančius lietuvių jaunajai kartai pažinti vieniems kitus, nesvarbu kurioje pasaulio dalyje jie begyventų.

moksleiVių mainai: Vilnius–dublinas

a. tei

šerski

o nuo

tr.

Žana Jermakovaitė

2015 s a u s i s 33


Šiaurės Vakarų pakrantėje įsikūrusi Oregono valstija ir žinomiausias jos miestas Portlandas daugumai lietuvių

asocijuojasi su Arvydu Saboniu, kuris per septynerius savo NBA karjeros metus įtikinamai gynė vie-

nintelės „Trail Blazers“ komandos garbę. Galbūt dar kuris nors esate skaitę Lietuvos krepšinio milžino memuarus, kad šiame krašte yra reto grožio gamta su kalnais ir paplūdimiais, puikia žvejyba ir... įvairiausiu alumi, tačiau niūroku

rudeniu ir žiema, kai be perstojo lyja. Būtent čia ir gimė jauniausias Ingridos bei Arvydo sūnus Do-mantas, ką tik sėk mingai įsiliejęs į kaimyninėje Vašingtono valstijoje esančio Gonzagos universiteto krepšininkų gretas, jau džiuginantis „Buldogų“ gerbėjus triuškinančiais dėjimais ir taikliais metimais. Ko gero, dar labiau jis kaitina šiam žaidimui neabejingų savo tautiečių kitoje Atlanto pusėje kraują, spe-cialistams vieningai pranašaujant Sabonių pagrandukui neginčytiną lyderio vaidmenį netolimos ateities Nemuno krašto vyrų rinktinėje. Tačiau mažiau žinoma kitos In-gridos – Ivaškaitės-Misevičienės – vadovaujama vietinė JAV lietuvių bendruomenės apylinkė, kurios gretose yra apie šimtas aktyvių mūsų tautiečių, dauguma atvyku-sių iš Lietuvos per pastaruosius 20 metų. Turbūt dar mažiau skaitytojų yra girdėję, kad rudenį Portlande atvėrė duris ir jauniausia Amerikos lietuvių švietimo tarybos lituanisti-nė mokyklėlė „Atžalynas“.

Tačiau 1962-aisiais Oregono lietuviai ėmėsi kiek kitokios iniciatyvos, nors jų tikslai ir siekiai buvo tie patys... galbūt Tėvynės ilgesio ir nostalgijos padiktuotas neatlygintinas triūsas dėl tautos. Jie prisikalbino vieną žymiausių išeivijos lietuvių architektų, Los Andželo apylinkėse apsigyvenusį Joną Muloką, kuris jau buvo ėmę-sis lietuviško katalikiško paveldo darbų Rytinėje pakrantėje. Tuo pat metu menininko suprojektuota Kristaus Atsimainymo bažnyčia buvo pastatyta Niujorke, Kryžiaus kelių koplyčia tėvų pranciškonų sodyboje iškilo Kenebankporte (Kennebunkport). Bet kodėl ne kur kitur, o Portlande 1963-iųjų birželį pastatytas jo koplytstulpis?

„Tegul tai bus ramybės prie-globstis visų žemės tautų žmo-

portlando lietuVių palikimui nelemta nugrimzti užmarštin

Laurynas R. Misevičius

„aš pamilau šitą kraštą, kuris man viską davė, kai čia atvykau, tačiau niekaip negaliu išmesti iš galvos savo gimtinės Lietuvos“, – sakė specialiai į Portlandą iš Los andželo atskridusi ingrida Jodelienė, kurios tėtis prof. Vladas Juodeika buvo vienas iš šiame mieste esančio lietuviško koplytstulpio statytojų.

D. Ku

zmick

o ir Po

rtland

o LB a

pylin

kės ar

chyvų

nuotr

.

Garbingą viešnią Ingridą Jodelienę (centre su gėlėmis) pasitiko nedidelė, bet

aktyvi Portlando lietuvių bendruomenė

34 s a u s i s 2015

nėms, tikrai šiandien mums tokios šventovės reikia. Tarp mūsų vyrauja nesantaika ir sielvartas, dėl to reikalinga vietovė, kur žmogaus dvasia gali siekti taikos ir paguo-dos“, – oficialiame Groto (angl. The Grotto) Sopulingosios Motinos katalikų religinės bendruomenės atidarymo ceremonijoje prieš daugiau nei 90 metų sakė Portlan-do (OR) arkivyskupas Alexander’is Christie, palaimindamas iš kaimy-ninės Kanados kilusio kun. Am-brose Mayer’io idėją ir pastangas, kuriant šį Servitų ordino sakralinį statinį, kurį iki šiol kasmet aplanko apie 200 tūkstančių tikinčiųjų. Dar 1858 m. Lurde, Prancūzijoje, ligo-tai mergaitei Bernadetai Subiru (Bernadette Soubirous) apsireiškė šventoji Mergelė Marija. Ilgainiui Lurdas tapo didžiuliu piligrimų centru, į kurį kasmet atvažiuoja milijonai žmonių, o kai kurie jų išgyja nuo sunkiausių ligų. Lurde įvykusio stebuklo garbei Grote pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadetos sta-tulos. Panašiai švč. Marija įamžinta ir kitose šalyse, taip pat ir JAV.

Kažin ar bereikia pasakoti apie švč. Mergelės Marijos įtaką lietuvių tikėjimui bei katalikiško medžio apdirbimo meno vaidmenį mūsų kultūroje. O lietuvių kryž-dirbių palikimas išdidžiai stūkso beveik kiekvienoje Amerikos vals-tijoje, kur yra apsigyvenę šiek tiek daugiau nei saujelė „paklydusių“ Lietuvos vaikų. Prisiminus išeivijos lietuvių tradicijas, nesudėtinga suprasti, kodėl ir tokioje, rodos, atokioje vietoje kaip Portlandas prieš pusę amžiaus iškilo devynių metrų aukščio koplytstulpis, vie-nas iš vos keturių (kiti trys – lenkų, vietnamiečių ir filipiniečių, be to, kuriamas dar vienas – meksikie-čių – red. past.) skirtingų tautų religinių simbolių Groto parke.

„Galbūt ne visiems likimas lėmė savo gyvenimą praleisti gimtinėje, nugyventi visus metus dides-niuose lietuviškuose telkiniuose išeivijoje. Tačiau, kur bebūtume, palikime savo tautinį pėdsaką“, – nepaisant ištisų dešimtmečių, leidžiamų angliškai ir pastaruoju metu vis labiau ispaniškai kalban-čiame „angelų“ mieste, taisyklinga lietuvių kalba su vos girdima susi-jaudinimo gaidele į susirinkusiuo-sius lapkričio saulėtą popietę Por-tlando Grote kreipėsi I. Jodelienė. Bet net ir išskirtinai lietuviškoje

su pasididžiavimu pasakojo apie savo lietuvišką kilmę. Džiaugsmo ašaros spindėjo ir Viliaus Žalpio akyse – kubietės ir Amerikos lietuvio sūnaus keletą metų kruopščiai brandintas projektas pagaliau pasiekė finišo tiesiąją… tačiau buvęs ilgametis Portlando lietuvių bendruomenės pirmi-ninkas galantiškai atsisakė jam įteiktų gėlių – jas perdavė gerokai į aštuntąją dešimtį įkopusiam, bet energijos nestokojančiam žemai-čiui Algiui Garoliui, kuris vieno-dai energingai dirbo tiek statant šį koplytstulpį 1962-aisiais, tiek jį atrestauruojant šią vasarą, prabė-gus 52 metams! O viešnia iš Los Andželo ceremoniją užbaigė neti-kėtu siurprizu, pasirodo, Lietuvos dukterų draugijos pirmininkė į Oregoną atvyko ne tuščiomis ran-komis, o su surinktomis aukomis koplytstulpio atnaujinimo dar-bams ateityje. Tad gerieji darbai Grotui ir lietuvių bendruomenei Portlande nesibaigia. Praeitų metų vasarą sugrįžęs į gimtąjį Kauną, įsitikinau, kad tai yra miestas, kuriam priklausau... nesvarbu, kur bebūčiau. O tą lapkričio šeštadie-nio popietę supratau, kad Portlan-das – vieta, į kurią kartą atvykus, be galo sunku išvažiuoti.

aplinkoje, griežtai tėčiui Vladui prižiūrint, išaugusi ponia Ingrida turbūt tik svajojo, kad lietuvy-bės išsaugojimas toks svarbus taps ir jos dukrai Audrei Kleven, specialiai atskridusiai į atrestau-ruoto koplytstulpio pašventinimą iš tolimųjų Havajų. Čikagoje gimęs ir augęs Tėvas Ignacijus Kiselius-Kisel’is, dabar gyvenantis ir tarnaujantis Groto bendruo-menei, vadovavo koplytstulpio pašventinimo ceremonijai ir iškilmingoms pamaldoms So-pulingosios Motinos koplyčioje, prisiminė vaikystę „vėjų“ mieste,

Lietuvių kryždirbių palikimas išdidžiaistūkso beveik kiekvienoje Amerikosvalstijoje, kur yra apsigyvenę šiek tiek daugiau nei saujelė „paklydusių“Lietuvos vaikų.

Portlando Grotas tapo ramybės prieglobsčiu visų žemės tautų žmonėms; šventovę kasmet aplanko apie 200 tūkst. tikinčiųjų

Lituanistinė mokyklėlė „Atžalynas“ pirmą kartą duris atvėrė 2014-ųjų metų rugsėjį

2015 s a u s i s 35

MOTYVUOJA DALYVAUTI IR VEIKTI„Bendruomenės gyvenimas visada yra cikliškas – yra aktyvesnių ir ramesnių periodų. Itlietuviai.it ga-lėtų būti ta žiežirba, kuri išjudintų žmones. Iki šiol vieni apie kitus sužinodavome per savo asme-ninius ryšius. Šis tinklalapis yra gera galimybė pagyvinti lietuvių bendravimą. Visai kitas dalykas, kai

sužinai apie lietuvius iš Genujos, Si-cilijos, Neapolio ir kitų miestų, kad jie yra, kad veikia, tuomet ir pats pasijunti didesnės bendruomenės dalimi. Tai motyvuoja dalyvauti ir imtis veiklos. Tai fantastiška! Iki šiol nebuvo tokio bendro instrumento, kuris visus vienytų. Yra labai daug pavienio, skirtingo bendravimo; keli „Facebook‘o“ puslapiai, grupės.

Visi tokie pabirę!“ – sakė Milano lietuvių apylinkės atstovė Simona Aurylaitė, specialiai atvykusi į itlie-tuviai.it gimtadienį Romoje.

ATITInKA BEnDRUOMEnĖS POREIKIUSItlietuviai.it tinklalapį sukūrė keturi Romoje gyvenantys lietuviai: interneto svetainių kūrėja Sima Šilingytė, psichologijos doktoran-

susitikimo Vieta – naujas italijos lietuVių tinklalapis

italijos lietuvių bendruomenė (iLB) pradeda naują etapą savo istorijoje ir pristato naują interneto tinklalapį itlietuviai.it. Jis atveria galimybę sužinoti, kokie, kaip ir kuo italijoje gyvena lietuviai, dalintis informacija ir vienytis. tinklalapis itlietuviai.it yra pirmoji internetinė platforma, siejanti skirtingų italijos regionų lietuvius.

iLB nu

otr.

36 s a u s i s 2015

LiEtuViai PasauLyJErEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEViziJOs rėMiMO FOnDas

tūros studentė ir ILB valdybos narė Skaistė Kerušauskaitė, žurnalistė Agnė Buckutė ir finansų analitikas Ervinas Klimavičius. Tinklalapyje surinkta informacija apie ILB apy-linkes ir jų vykdomą veiklą. Sukur-tos paprastai bendruomenėms ak-tualiausios rubrikos „Renginiai“ ir „Naujienos“, kuriose informuojama apie svarbiausius Italijos lietuvių įvykius ir progas susitikti. Taip pat veikia nuolat atnaujinamas kalen-dorius ir skelbimų rubrika. Joje nemokamai publikuojami Italijoje gyvenančių lietuvių skelbimai.

AKTYVUMAS UŽTIKRInA GYVAVIMą„Kurdami itlietuviai.it, domėjomės, ką veikia, kuo užsiima Italijoje gyvenan-tys lietuviai. Radome prekiaujančių lietuvišku gintaru, kuriančių lino drabužius, vestuvių, švenčių organi-zatorių, vertėjų, architektų, veiklių mamų, finansininkų, tinklalapių dizainerių, savanoriaujančiųjų ir kt. Turime ambasadų, prekybos rūmus, kunigų kolegiją ir jų svečių namus, lituanistinių mokyklėlių. Tad tinkla-lapio tikslas yra vienytis, pažinti vieni kitus, padėti, dalintis informacija, pasidžiaugti, kalbėti apie problemas. Tinklalapį sukūrėme keturiese. Vieni kažin, ar toli nueitume, todėl kviečia-me regionų atstovus ir visus norin-čius, turinčius idėjų ir pasiūlymų kurti jį kartu. Italijoje gyvena daug šaunių jaunų lietuvių, tačiau nėra įkurtos jaunimo sąjungos. Itlietuviai.it galėtų būti puiki erdvė ir proga jauni-mui išreikšti save. Čia nėra etatų, visi prisidedame savanoriškai, orientuo-jamės į komandinį darbą, kūrybinę laisvę ir kokybę“, – sakė tinklalapio redaktorė A. Buckutė.

ATnAUJInTAS BEnDRUOMEnĖS ŽEnKLASItlietuviai.it suteikia galimybę prisi-jungti prie ILB naujienlaiškio, kuris siunčiamas kelis kartus per mėnesį

ir praneša apie artimiausius ben-druomenės renginius. Yra įdiegtos „FLICKR“ (nuotraukų albumas) ir „ISSUU“ (dokumentų publikavimas, pvz., ILB statutas) programėlės, sukurta mobilioji itlietuviai.it versija, paskyra socialiniame „Facebook‘o“ tinkle, pasitelkta „Google analytics“ sistema, padedanti vertinti lankytojų aktyvumą ir paruošti sąlygas rekla-mai tinklalapyje. „Atnaujinome bendruomenės ženklą. Angliškai šis procesas, kai yra perkuriamas organizacijos logotipas, sukuria-

čius. „Tinklalapis leidžia dalintis idėjomis ir informacija apie Italijoje vykstančius lietuviškus renginius, kurių vis daugėja, kurti bendrus projektus ar tiesiog kviesti pas save į svečius ir džiaugtis vieni kitų pa-siekimais“, – sakė Genujos lietuvių atstovė Toma Gudelytė. „Suprantu, kad rubrikų gyvumas priklausys nuo mūsų pačių. Labai tikiuosi, kad entuziazmas tik augs ir nuolat turėsime kuo jas užpildyti. Be to, labai laukiu naujienlaiškio, kuris taip pat, bent man asmeniškai, reikalingas tam, kad primintų, jog kažkas vyksta ir pakviestų užsukti, pasidomėti daugiau“,– itlietuviai.it sakė Neapolio lietuvių atstovė Lina Gaučytė. „Kadangi atstovauju litu-anistinei mokyklėlei, būtų gerai į tinklalapį įkelti su mokykla ir vaikų mokymu susijusios informacijos“, – idėja pasidalino buvusi Milano lituanistinės mokyklėlės vadovė Ina Jurevičiūtė. „Kai informaciją gali pasiekti ir pasikeisti „čia ir dabar“, periferijos jausmas, jei jis kada buvo, išnyksta. Todėl asmeniškai puslapio sukūrimą laikau svar-biu simboliniu veiksmu, galinčiu pagelbėti lietuviams, gyvenantiems Italijoje, burtis draugėn, tegul nuo-toliniu būdu. Vis dėlto migrantams „buvimo kartu“ jausmas yra itin svarbus, ypač neseniai atvykusiems ir dar nesukūrusiems savo socio-kultūrinės aplinkos žmonėms“, – sakė Pietų Italijos apylinkės pirmi-ninkė dr. Simona Crisafulli.

Italijos lietuvių bendruomenė susikūrė 1952 m. Romoje ir veikė keturis dešimtmečius. Ji vėl atkurta 2002-aisiais. Italijoje yra apie 5000 savo gyvenamąją vietą deklaravu-sių lietuvių, čia veikia 6 oficialios lietuvių bendruomenės apylinkės. Itlietuviai.it pakeitė ankstesnį ILB tinklalapį lituani.net, kuriuo rūpinosi vienas iš ILB atkūrėjų Kęstutis Liobikas.

Italijos lietuvių bendruomenė susikūrė 1952 m. Romoje ir veikė keturis dešimtmečius. Ji vėl atkurta 2002-aisiais. Italijoje yra apie 5000 savo gyvenamąją vietą deklaravusių lietuvių, čia veikia 6 oficialios lietuvių bendruomenės apylinkės.

mas naujas tinklalapis, vadinamas rebranding. Itlietuviai.it gali augti ir plėstis, tobulėti ir gražėti. Kol kas stebime, kas žmonėms įdomu. Jau sulaukėme daug pasiūlymų, ką ga-lima keisti, kaip papildyti jau turimas dalis. Tad esame nusiteikę pozityviai. Interaktyvios visuomenės laikais reikia įrankio, kuris visus sujungtų, išjudintų ir skatintų bendrauti“, – kalbėjo tinklalapio dizainerė Sima Šilingytė.

SUSITIKIMO VIETA – itlietuviai.itLapkričio 29 dieną Romoje įvyko oficialus naujojo ILB tinklalapio pristatymas. Į šventę susirinko pus-šimtis lietuvių iš Milano, Genujos, Romos, Neapolio, Sicilijos. „Tai yra platforma, ant kurios ir kurioje galime susitikti, nors ir būdami toli vienas nuo kito. O susitikti ir yra būti bendruomene“, – svarstė Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Romanas Kazakevi-

2015 s a u s i s 37

Lapkričio pabaigoje pradėtas didžiausias Belgijos lietuvių ben-druomenės švietimo projektas – Lietuvių kultūros centras Belgijo-

je (LKCB). Centro veikla orientuota ne tik į Belgijoje gyvenančius lietuvius ir jų atžalas, bet ir užsienie-čius, besidominčius lietuvių kalba ir kultūra. Centre dirba profesio nalūs pedagogai ir menininkai.

„Mūsų kultūros centro veikla yra daug platesnė nei įprastos šeštadieni-nės lituanistinės mokyklos: neapsiri-bojame tradicinėmis lietuvių kalbos, istorijos pamokomis, bet siūlome originalių užsiėmimų. Tikime, jog

gimtoji kalba yra ugdoma aktyviai veikiant, pasaulį atrandant per meną: poeziją, muziką, dailę. Pavyz-džiui, lietuvė Lina, kuri ką tik išleido savo knygelę vaikams Belgijoje, mūsų centre siūlo knygų iliustravi-mo pamokas“, – sakė viena iš LKCB iniciatorių, lietuvių kalbos mokytoja Tautvydė Daujotytė Mukile.

Centre veikianti vaikų mokyklėlė šiuo metu mažiesiems siūlo kalbos ugdymo, muzikos, dailės, veltinių žaislų kūrimo pamokas. Suaugusie-ji kviečiami į chorą, vaikų auklė-jimo seminarus, centre taip pat veikia lietuvių kalbos kursai užsie-

niečiams. Ateityje centras planuoja tapti seminarų, mokymo pokalbių bei filmų peržiūrų vieta.

„Lietuvių kultūros centras Briusely-je yra unikalus pavyzdys, kai Lietuvos diaspora užsienyje imasi iniciatyvos rūpintis ne tik vaikų švietimu, bet ir lietuvių kalbos propagavimu mišriose šeimose, siūlydama kalbos mokymą nelietuviams. Esame dėkingi Užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos atsto-vybei prie ES ir dvišalei ambasadai Belgijoje už pagalbą įgyvendinant šią, bene didžiausią mūsų bendruomenės iniciatyvą“, – sakė Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arnoldas Pranckevičius. LKCB veikia Lietuvos atstovybės ES patalpose. Darbo die-nomis užsiėmimai vyksta vakarais, o sekmadienį – dienos metu. Šiuo metu LKCB siūlomą veiklą yra pasirinkę apie 90 žmonių.

„Vytis“ pirmininkas Alfridas Keršys pažymėjo jo ypatingumą: koncer-to artistai – lietuvių mokyklėlių mokiniai ir bendruomenės nariai, kurie puoselėja lietuvybės jausmą ir pasiruošė jį parodyti žiūrovams dainomis ir eilėraščiais.

Kalbėdamas Lietuvos Respubli-kos ambasadorius Evaldas Ignatavi-čius pasveikino šią bendruomenės iniciatyvą, pažymėdamas, kad tokie vakarai-koncertai padeda išlaikyti tradicijas ir puoselėti lietuvių kalbą.

Koncertą pradėjo lietuvių mo-kyklėlės mokiniai: Pavlas Kurilo – E. Mieželaičio eilėraščiu „Mano Lietuva“, o Ania Keršis deklamavo diplomato ir poeto E. Ignatavičiaus eilėraštį „Lapkričio desertas“. Eilė-raščius keitė dainos. Teatro režisierė

Virginija Tarnauskaitė įspūdingai pri-statė Kristijono Donelaičio „Rudenio gėrybes“. O žymus baltarusių daini-ninkas Ruslanas Musvydas į koncertą atsivedė visą savo muzikalią šeimą: tėvą Stasį – akordeonistą, muzikos mokytoją, žmoną Veroniką – poetę ir kompozitorę, sūnų Janą. Kartu su sūnumi Janu Ruslanas sudainavo lie-tuviškai dainą „Mama“, kurios autorė yra jo žmona.

Vakarą parengė Irena Gorožan-kina, gražiai pasirodė bendruome-nės moterys: Asta Paulikaitė, Rima Novik, Milda Rakickienė, Marija Kurilo ir Olga Kazlovskaja.

Koncerto pasižiūrėti užsuko Lie-tuvos Respublikos ambasados diplo-matai, Respublikinio nacionalinių kultūrų centro direktorius M. Ryba-kovas, respublikinio vaikų laikraščio vyr. redaktorė L. Gramovič.

Vakaro metu buvo eksponuoja-ma bendruomenės nario Sergejaus Bronikovo fotografijų paroda „Mano Lietuva“.


belgijoje atidarytas lietuVių kultūros centras

minsko lietuVių koncertas „mano lietuVa“

Minsko lietuvių susivienijimas „Vytis“ antraisiais savo vei-klos metais nutarė surengti kūrybinį poezijos ir dainų

vakarą „Mano Lietuva“.Baltarusijos respublikiniame na-

cionalinių kultūrų centre pradėda-mas vakarą-koncertą susivienijimo

Koncerto akimirka

Minsk

o lietu

vių su

sivien

ijimo „

Vytis“

nuotr

.

Alfridas Keršys

38 s a u s i s 2015

Lapkritį Stokholme vyko nefor-maliojo švietimo vystymo ir plėtros seminaras Stokholme. Renginį organizavo Stokholmo

lituanistinė „Saulės“ mokykla ir Vilniaus lietuvių namai, pagrindi-nis rėmėjas – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyrius.

Seminarai lituanistinių moky-klų mokytojams Stokholme – jau tradicija tapę rudens renginiai, kurių metu lituanistinių mokyklų moky-tojai kartu su patyrusiais švietimo srities specialistais lavina įgūdžius iš anksto numatyta tema bei dalijasi tarpusavyje pedagogine patirtimi.

Šių metų seminaro tema buvo ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimas. Seminarą vedė lektorės – Vilniaus lietuvių namų vyr. metodininkė Irina Mickutė ir Vilniaus vaikų darže-lio direktorė Rasa Vaitekėnienė, dalyvavo Švedijos Geteborgo ir Stokholmo bei Norvegijos Oslo, Gjøviko, Vestfoldo, Bergeno lituanistinių mokyklų mokytojos, Trondelago „Baltų“ bendruome-nės atstovė, dvi Švedijos ir keturios Norvegijos lituanistinės mokyklos. Atvykę lituanistinių mokyklų pe-dagogai, išklausė paskaitas „Ugdy-mo programos rašymo pagrindai“ ir „Ugdymo planų rengimo įvai-rovė“, sprendė grupines užduotis, gyvai dalyvavo diskusijoje. Antrąją seminaro dieną seminaro dalyviai aplankė lituanistinę „Saulės“ mo-

kyklą, dalyvavo pamokose, susitiko su mokyklos bendruomenės vai-kais ir tėvais bei užbaigė seminarą apibendrinimu.

„Didžiausia nauda buvo prak-tinė seminaro dalis, kur plačiau supratau, kaip dirbti su mūsų klasės vaikučiais – „Pupomis“, – vertindama seminarą kalbėjo Lilia Bakanauskaitė iš Stokholmo „Sau-lės“ mokyklos. Gražina Grigaravi-čienė iš Oslo „Gintaro“ mokyklos

borgo sakėsi esanti dėkinga semina-ro organizatoriams. „Man, niekada nedirbusiai su ikimokyklinukais, seminaras buvo nuostabi patirtis stebint mokytojas, vedančias užsiė-mimus, juos aptariant ir diskutuo-jant. Tiesiog gėriau informaciją, už-sirašinėjau ir mąsčiau, kaip galėsiu pritaikyti žinias dirbdama su šiek tiek vyresnio amžiaus mokiniais. Seminaras taip pat padėjo įsigilinti į savo miesto mokyklos silpnybes ir pažadino norą jas kuo greičiau išspręsti. Informaciją perduosiu ir savo kolegėms, dirbančioms Ge-teborgo mokyklėlėje „Draugystė“, kurios nedalyvavo seminare. Ačiū!“

Iš tikrųjų, greitai prabėgo dvi dienos susirinkusiesiems į semi-narą, kuriame įgyta praktinių įgū-džių, pasidalinta darbo patirtimi, atnaujintos teorinės žinios.

Seminaro organizatoriai, turėdami didelės darbo patirties, dalyviams regioninius kvalifikacijos kėlimo seminarus siūlo dėl kelių priežasčių: galimybės atkreipti dėmesį į regioni-nių lituanistinių mokyklų poreikius ir aktualijas, galimybės dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose su lituanistinės mokyklos mokiniais, mokytojais ir tėvais, atviro regioninio mokytojų ir specialistų iš Lietuvos forumo galimybės.

Manytume, kad tokio pobūdžio seminarai turi reikšmės plėto-jant lituanistinį ugdymą, kuriant naujas mintis ir idėjas ateities veiklai.

neformaliojo šVietimo seminaras stokholme

Seminarai lituanistinių mokyklųmokytojams Stokholme – jautradicija tapę renginiai, kuriųmetu lituanistinių mokyklų mokytojaikartu su patyrusiais švietimosrities specialistais lavina įgūdžius.

pasakojo, kad seminaro metu gavo teorinių ir praktinių žinių, užmezgė naujų kontaktų, naudinga buvo darbo patirties pasidalinimo gali-mybė, išsiplėtė bendradarbiavimo galimybės. „Aš savo darbe naudosiu darbo planavimą, naujus žaidimus, organizavimo metodus“, – sakė ji.

Dalyviai gerai vertino lektorių darbą. „Man labai patiko abi lekto-rės, jos papasakojo daug naudingos informacijos, kaip dirbti su vaikais ir planuotis savo programą. Džiugu, kad taip pat gavome visą informaciją kompiuteriniu variantu“, – mintimis po renginio dalijosi Lolita Skrip-kauskienė iš Gjoviko „Žemynos“ mokyklos. Sandra Bilkytė iš Gete-se

mina

ro org

aniza

torių n

uotr.

2015 s a u s i s 39

truMPai

Lapkričio 22 d. Londone baigėsi mėnesį trukęs tradicinis krepšinio turnyras „ambasadorės taurė 2014“. Britanijos lietuvių krepšinio centre vykusiose finalinio etapo, skirto Lietuvos kariuomenės dienai pami-nėti, rungtynėse paaiškėjo, jog didžiąją ambasadorės taurę šiemet iškovojo „Baltic staff“ ekipa.antrąja vieta tenkinosi ir sidabro medaliais pasipuošė daug ką nustebinę „Kyborgai“. Pirmą

kartą rengto mažosios (mėgėjų) taurės turnyro nugalėtojais tapo „dublerių“ penketukas, kovoje dėl aukso pranokęs „Braliukus“. garbingas trečiąsias vietas iškovojo „Lituanicos“ ir „gintaro“ ekipos, mažuosiuose finaluose atitinkamai įveikusios „Kailių“ ir „Jonvit“ komandas.

iš viso finaliniame etape dalyvavo 12 grupių iš etapą įveikusių ekipų. visą dieną šurmuliavusiame renginyje netrūko šventinės nuotaikos – vyko vaikų šokių kolektyvų bei muzikiniai pasirodymai, tarp renginio svečių buvo galima išvysti ir aistringus krepšinio gerbėjus brolius naurį ir normundą macius.

Pasirodė nauja dr. daivos dapkutės knyga apie vieną iškiliausių lietuvių

išeivijos bendruomeninin-kų – Juozą Bačiūną.

tai – biografinis tyrimas, skirtas vieno iš senosios kartos amerikos lietuvių, verslininko, garsaus visuo-menininko ir mecenato, spaudos leidėjo ir rėmėjo, Pasaulio lietuvių bendruo-menės pirmininko Juozo Bachuno-Bačiūno (1893–1969) gyvenimo ir veiklos istorijai. remiantis istoriniais šaltiniais atskleidžiami svarbiausi ir mažai žinomi jo gyvenimo momentai, pristatoma sėkmingo verslo istorija, analizuojama lietu-viška visuomeninė veikla, atskleidžiamas J. Bachuno vaidmuo amerikos lietuvių tautinės srovės organizacijo-se ir įnašas į Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrimą.

Ši knyga yra serijos „Pa-saulio lietuviai. Biografijos“ dalis.

Gruodžio 13 d. po ilgų ir intensyvių diskusijų gimnazijos kuratorija išrinko naują Vasa-rio 16-osios gimnazijos direktorę. Ja tapo Janina Vaitkienė (g. 1957 m.).

Reikalavimai šioms pareigoms užimti yra išties aukšti. Atsižvelgdami į gimna-zijos profilį, pretendentai turėjo pademonstruoti nepriekaištingą lietuvių ir vokiečių kalbų mokėjimą, būti susipažinę su Lietuvos ir Vokietijos švietimo ir teisine sistemo-mis, turėti pedagoginį išsilavimą ir vadovavimo patirties. Nepaisant aukštų reika-lavimų, norinčiųjų vadovauti Vasario 16-osios gimnazijai buvo nemažai. Konkurso pirmajame ture pareiškė norą dalyvauti 13 pretendentų (į pokalbį pakviesti 5 kandi-datai) ir antrajame ture – 8 (į pokalbį pakviesti 3 kandidatai). Tinkamiausia preten-dente direktorės pareigoms eiti pasirodė J. Vaitkienė, Šiaulių universiteto gimnazijos (su sustiprintu vokiečių kalbos dėstymu) mokytoja-ekspertė ir gimnazijos Vokiečių kalbos centro vadovė. Ji turi daugiau nei 30 metų pedagoginio darbo patirtį, yra Lietuvoje pasiekusi aukščiausią mokytojo kvalifikaciją.

išleista knyga apie J. Bachuną-Bačiūnąambasadorės taurę

laimėjo „Baltic staff“ ekipa

Paskirta nauja Vasario 16-osios gimnazijos direktorė

40 s a u s i s 2015

Garsiam lietuvių keliautojui antanui Paške-vičiui Poškai lapkričio 28 dieną už indėlį į indologijos studijas suteiktas seniausio

indijoje Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas (po mirties).

„Pripažinti antano Poškos nuopelnus užtruko beveik 80 metų. tačiau jo paliktas pėdsakas toks ryškus, kad ir šiandien Lietuvos bei indijos žmo-nes įkvepia naujiems žygiams“, – sakė Lietuvos ambasadorius indijoje Laimonas talat-Kelpša.

Šventėje taip pat dalyvavo indijos Preziden-tas Pranabas mukherjee (mukerdžy), Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras rimantas vait-kus, vakarų Bengalijos valstijos bei Kalkutos universiteto vadovai.

„dėkoju indijai ir Kalkutos universitetui už šį dėmesio ženklą, kuris svarbus ne tik mano šeimai, bet ir visai Lietuvai“, – atsiimdama garbės daktaro regalijas sakė į iškilmes Kalkutoje specialiai atvy-kusi a. Poškos duktė Laimutė Kisielienė.

Baigęs medicinos studijas Kaune, a. Poška 1929 metais kartu su kitu garsiu keliautoju matu Šalčiumi motociklu išvyko į indiją. Bombėjaus universitete įgijo bakalauro laipsnį ir 1933 m. pasuko į Kalkutą.

1936 m., vadovaujamas profesoriaus Birajos sankaro guha’os (Biradžos Šankaro guhos), parengė ir Kalkutos universitetui pateikė daktaro disertaciją „vakarų Himalajų šinakalbių gyventojų fiziologiniai panašumai“. deja, jos apsiginti nespėjo, o 1937 metais buvo privers-tas išvykti iš indijos ir į ją daugiau nebegrįžo.

a. Poška mirė vilniuje 1992 metais. Jo palikimą sudaro 5 knygos (svarbiausia iš jų – „nuo Baltijos iki Bengalijos“, išleista aštuoniais tomais) bei daugiau kaip 1000 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje.

iniciatyvą suteikti a. Poškai Kalkutos uni-versiteto garbės daktaro vardą subrandino ir įgyvendino Lietuvos ambasada indijoje.

Lapkričio 23 d. per visuotinį susirinkimą išrinkta naujoji Prancūzijos lietuvių bendruomenės taryba gruodžio 6 d. susirinko į pirmąjį posėdį ir išrinko naują Prancūzijos LB valdybą: pirmininkas Linas maknavičius, vicepirmininkė inga

Kvietelaitienė, sekretorius valdas Papievis, iždininkė Jurgita Laurinavičiūtė-messaoudi, katalikų misijos koordinatorė emilija Pundziūtė-gallois. Prancūzijos LB tarybos pirmininke tapo inga Januitytė-Lanchas. Posėdžio metu taip pat aptarti Prancūzijos LB naujų įstatų principai, veiklos prioritetai, nustatytas nau-jas būstinės adresas (26 rue Pierre Demours, 75017 Paris, bet adresas korespon-dencijai kol kas lieka tas pats: 12 rue Coudée, 91540 Ormoy).

Gruodžio 2 d., minint Kristijono donelaičio 300-ąsias gimimo metines, Lietuvos generaliniame konsulate niujorke buvo surengta Jav lituanisti-nių mokyklėlių paroda ir vaidybinio filmo „donelaitis tarp mūsų“ peržiūra.

Laikinai einanti generalinio konsulo funkcijas Laura Žiliajevaitė pasveikino susirinkusius tautiečius. „K. donelaičio poema „metai“ kelioms skirtingoms kartoms pirmiausia primena mokyklą – dauguma pamena nors porą eilučių, nes išmokti ištrauką iš „metų“ būdavo privaloma. Pats K. donelaitis – ypatin-go talento asmenybė, ypač stebinanti savo įvairiapusiškumu“, – sakė ji.

Lituanistinės mokyklėlės „Lietuvėlė“ vedėja sveikino susirinkusiuosius, pristatė K. donelaičio kūrybą, kartu su dalyviais skaitė poemos „metai“ ištraukas. Ji taip pat pristatė Jav lituanistinių mokyklėlių vaikų piešinių knygą „metai. vaikų kūryba pagal K. donelaičio poemą „metai“, kurią rėmė Lr švietimo ir mokslo ministerija.

Lietuvos generaliniame konsulate niujorke vyko K. Donelaičio minėjimo renginys

išrinkta nauja Prancūzijos lietuvių bendruomenės valdyba

Garsiam keliautojui a. Poškai suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas

naujoji Prancūzijos LB taryba (posėdyje trūko 3 narių)

Iš kairės į dešinę: Jolanta Vitkauskaitė, vicekonsulė, Auksė Motto, „Lietuvėlės“ vedėja, Laura Žiliajevaitė, laikinoji konsulė

urM,

PrLB,

Lr ge

neral

inio k

onsul

ato ni

ujorke

ir Lr

amba

sados

JK nu

otr.

2015 s a u s i s 41

DėMEsiO

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės skelbia užsienio lietuvių organizaci-jų 2015-ųjų metų kūno kultūros ir sporto

projektų rėmimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas. Paraiškos dėl dalyvavimo kon-kurse gali būti teikiamos iki 2015 m. kovo 1 dienos. Projektų paraiškas gali teikti tik užsienio lietuvių organizacijos.

Konkursas vykdomas pagal Užsienio lietu-vių kūno kultūros ir sporto projektų rėmi-mo konkurso tvarkos aprašą.

Projektai turi būti orientuoti į kūno kultū-ros ir sporto srities „Sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą skatinimas“ kryptį „Užsie-nyje gyvenančių lietuvių sporto tradicijų puoselėjimas ir fizinio aktyvumo skatini-mas“ ir apimti vieną arba abi iš šių veiklų:l lietuvių bendruomenės narių įvairių fizi-nio aktyvumo formų skatinimą;l užsienyje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimą per kūno kultūrą ir (ar) sportą.

Užpildyta paraiškos forma su prie-dais turi būti pateikta departamentui iki 2015 m. kovo 1 d. Daugiau infor-macijos www.kksd.lt skyrelyje kūno kultūra→finansavimo konkursai.

Brangūs mūsų absolventai, buvę kolegos, mokytojai, darbuotojai ir jų artimieji, po platųjį pasaulį išsibarstę, broliai ir seserys lie-

tuvaičiai, prašome Jus visus prisidėti savo idėjomis, eskizais kuriant atmi-nimo lentą, kuri bus pritvirtinta ant pastato Vilniuje, dr. J. Basanavičiaus g. 16, tuometinės Didžiosios Pogulian-kos g., kur 1915 metais spalio 9 dieną atidaryta pirmoji lietuviška gimnazija, kuri tuomet vadinosi „Dr. Jono Basa-navičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazi-jos kurso pamokos“.

kviečiame teikti paraiškas užsienio lietuvių organizacijų

kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo konkursui

lietuVos nepriklausomai Valstybei sukanka

Savo idėjas, eskizus prašome siųsti į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, iki 2015 kovo 1 dienos adresu: Au-gustijonų g. 8/10, Vilnius, LT-01127, elektroniniu paštu: [email protected].

Dėkojame už Jūsų idėjas, eskizus.

pirmajai lietuViškai gimnazijai lietuVoje –

100 metų,(1918–2018)

100 metų (1915–2015)

42 s a u s i s 2015

AIRIJAArūnas Teiš[email protected] The Court, Moyglare Hall,Maynooth, co. [email protected]

ARGENTINA Fernando Daratėnas [email protected] 2280 (1870)Avellaneda Bs. As.ARGENTINA

AUSTRALIJAGabrielius Ž[email protected] krašto valdyba PO Box 307 Nth. Melbourne 3051 AUSTRALIA www.austlb.org

AUSTRIJAAngelika [email protected]+436767057973www.lietuviai.at

BELGIJAArnoldas Pranckevič[email protected]

BRAZILIJAWaldemar [email protected]ça República Lituana Nº 74São PauloBRASILCEP: 03140-050

BULGARIJASotera Chananova Vanderhaghen [email protected]

ČEKIJASigitas Adomavič[email protected] 1070463 11 Liberec 30+420 725 863 315CZECH [email protected]

DANIJAInga Merkytė[email protected] [email protected]

ESTIJACecilija Rasa [email protected] tee 37–45Tallinn 12612ESTONIAwww.hot.ee/elu

LIETUvIų BENDRUomENėS IR Jų KoNTAKTAI pASAULyJE

GRAIKIJAJurgita Montvydaitė[email protected]. Palama 35, 11141 AthensGREECE

GRUZIJAZina Karukhnishvili [email protected] 1 – 18Tbilisi 0179 GEORGIA

ISLANDIJAJurgita Motiejūnaitė[email protected]

ISpANIJAIeva Čekuolytė[email protected]

ITALIJAVytautė Ramonaitė[email protected]

JApoNIJADaiva [email protected] 13- 7- 205 Ebisu, Shibuya- ku, Tokyo 150- 0013 JAPANwww.japonija.org

JUNGTINėS AmERIKoS vALSTIJoSSigita Šimkuvienė[email protected]@gmail.com43 Anthony St. New Haven, CT 06515USAwww.lithuanian-american.org

JUNGTINė KARALySTėZita Čepaitė[email protected]

KANADAJoana Kuraitė-Lasienė[email protected] Resurrection Road Toronto ON M9A 5G1 CANADAwww.klb.org

KAZACHSTANASLietuvių kultūros draugija „Aidas“Rolandas Kliuč[email protected], [email protected]

Lietuvių bendrija „Lituanika“ Vitalijus Tvarijonas [email protected] Bukhar-Žyrau pr. 55-30 Karaganda KAZAKHSTAN

KoLUmBIJAStasytė Slotkutė [email protected] 115 A # 70 C 75 Cons. 4, Clinica ShaioBogotaCOLOMBIA

LATvIJARolandas Ž[email protected]

LENKIJAJonas Vydra11-Marca ul. 1616-515 [email protected]+48875161013 www.punskas.pl

LIUKSEmBURGASEglė Jurienė [email protected] http://lietuva.lu/drp/bendruomene/

moLDovAIrena Garliauskaitė[email protected] Dacija [email protected]

NAUJoJI ZELANDIJAPovilas Bartašiū[email protected] arba [email protected]

NoRvEGIJA Otilija Šimaitytė[email protected]

NyDERLANDAILina Mengotienė[email protected]

poRTUGALIJARasa Kalinauskaitė-Stankevičienė [email protected]. 5 de Outubro, 81-1 Esq.1050-050 LisboaPORTUGALwww.pt-lt.org

pRANCŪZIJALinas Maknavičiuswww.facebook.com/[email protected]

RUSIJARusijos Lietuvių TarybaGintautas Ž[email protected]

SLovėNIJASlovėnų–lietuvių draugija „Baltica“Ūla Kepežinskaitė Đurić[email protected]ška 391000 LjubljanaREPUBLIC OF SLOVENIA

SUomIJAJurgita [email protected] 13 A 00170 Helsinki FINLANDwww.lietuviai.fi

ŠvEDIJARūta Miklovienė[email protected]

ŠvEICARIJAJūratė [email protected] 198CH- 8706 MeilenSWITZERLAND www.lietuviai.ch

UKRAINADalia [email protected]

URUGvAJUSGustavo Martí[email protected]. +598 2 902 23 71Mob. tel. +598 99 15 10 20Rio de Janeiro 4001MontevideoREPUBLICA ORIENTAL DEL URUGUAy

vENESUELAVytenis [email protected] Rosales-Statkus (ryšiams)[email protected]

vENGRIJAReda Rimkute-Lorincz [email protected]

voKIETIJAAntanas Šiugž[email protected] Str.168623 Lampertheim-Huettenfeld [email protected]

NaujieNa! Nuo šiol galite skaityti elektroninę „Pasaulio lietuvio“ versiją www.readadvice.com portale. Vieno numerio kaina – 2,9 eur. elektroninės versijos prenumerata metams – 17,38 eur.


PRENUMERUOKITE

Elektroninė versija – www.readadvice.com

IR BŪKITE PASAULIO LIETUVIŲ

BENDRUOMENĖS DALIMI

Informaciją apie prenumeratą rasite žurnalo pradžioje, plbe.org/plietuvis bei el. paštu [email protected]

Metinė prenumerata nuo

17,38 Eur


Documents

Pasauliopasauliolietuvis.lt/wp-content/uploads/2015/01/pasaulio... · 2016. 3. 1. · Marytė Šmitienė (Vokietija), rūta Žilinskienė (Kanada) PLB kontrolės komisija: saulius