PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS · Web viewTitle PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS Subject LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, UGDYMO

LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS

PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA

Projektas, II variantas2014-08-04

Programos projektą rengė: Ona Avižinienė, Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Virgilija Barkauskienė, Kęstutis Bredelis, Vita Burzdžiuvienė, Vilija Dailidienė, Dainora Eigminienė, Asta Karaliūtė-Bredelienė, Laurynas Katkus, Reda Kaupinienė, Darius Kuolys, Mindaugas Kvietkauskas, Aušra Martišiūtė-Linartienė, Saulė Matulevičienė, Zita Nauckūnaitė, Jurgis Pakerys, Vida Lisauskienė.

Pastabas ir pasiūlymus teikė:

0

Projektas, 2014-08-048. Lietuvių kalbos ir literatūros programos paskirtis Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos paskirtis – apibrėžti

lietuvių kalbos ir literatūros kaip mokomojo dalyko tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį ir nusakyti orientacines ugdymo veiklas.

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinėje mokykloje paskirtis – suteikti mokiniams humanitarinio išsilavinimo pagrindus, būtinus jauno asmens moralinei, kultūrinei, tautinei bei pilietinei brandai. Tai dalykas, priklausantis laisviesiems menams, kurie, pasak Senekos, „pavadinti laisvaisiais todėl, kad verti laisvo žmogaus“. Taigi lietuvių kalbos ir literatūros teikiami humanitarinės kultūros pagrindai yra reikalingi jaunam žmogui tam, kad jis pajėgtų būti laisvas – gebėtų savarankiškai mąstyti ir apsispręsti, remtųsi sąžine, siektų asmeninio gyvenimo prasmės, kartu su kitais atsakingai kurtų tautos kultūrinę bei politinę tikrovę. Lietuvių kalba ir literatūra ugdo asmens kūrybingumą ir vaizduotę, stiprina asmens ir tautos kūrybines galias.

Lietuvių kalbos ir literatūrinis ugdymas kloja pamatus ne tik asmens, bet ir tautinės bendruomenės laisvei, jos kultūriniam bei politiniam savarankiškumui. Jis perduoda jauniems žmonėms Lietuvos pasakojimą – tautinei ir pilietinei bendruomenei svarbius ženklus, vaizdinius, idėjas, vertybes, „bendrąsias vietas“, idealus ir taip užtikrina tradicijos tęstinumą. Jis stiprina ir kuria asmens tapatybę ir sujungia įvairios kilmės jaunus asmenis į solidarią Lietuvos tautą. Šis mokyklinis dalykas apima ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis Lietuvoje kurtus tekstus, atskleidžia jų sąsajas, parodo Lietuvos kultūros tradicijos įvairovę ir daugiabalsiškumą. Kartu jis atveria mokiniams Europos kultūros tradiciją, supažindina su jos svarbiausiais ženklais ir vaizdiniais, atskleidžia jos antikines ir krikščioniškąsias ištakas. Jis padeda atrasti, patirti, išgyventi, suprasti literatūrą kaip kalbos meną.

Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas padeda įgyti laisvam žmogui būtinus moralinius pagrindus – asmens kilnumą. Jis atveria mokiniams pamatines vertybes ir skatina jomis grįsti savo gyvenimą. Jis ugdo mokinių pagarbą tiesai, jų sąžiningumą ir teisingumą, orumą ir savigarbą, atsakomybę už viešą žodį ir veiksmą. Jauni žmonės skatinami suvokti tiesos ir laisvės ryšį. Jie mokomi siekti tiesos ir ją ginti. Ugdomas mokinių gebėjimas atpažinti subjektyvią nuomonę ir objektyvius faktus, skirti nešališkai teikiamą informaciją ir propagandą, manipuliavimą žodžiais ir vaizdais. Ugdoma mokinių pilietinė drąsa viešai ginti asmeniui svarbias vertybes ir įsitikinimus.

Taigi lietuvių kalbos ir literatūros dalykas, ugdydamas kalbines ir bendravimo lietuvių kalba kompetencijas, kartu suteikia jaunam asmeniui ir bendrąją kultūrinę bei pilietinę kompetencijas. Jis stiprina mokinių asmeninę ir tautinę savivertę, lavina pilietinį sąmoningumą. Jauno žmogaus egzistencijai jis atveria kultūrinius prasmės šaltinius ir padeda kurtis prasmingą asmeninį gyvenimą. Jis leidžia pajusti, kad Lietuvos kultūros tradicija gali būti patikima jauno asmens dvasinės stiprybės, savarankiškumo ir kūrybingumo versmė, kad „protėviai yra mano jėga“ (Česlovas Milošas). Kartu mokiniams padedama suvokti ir patirti, kad lietuvybė, tautos kalba ir literatūra šiandien yra jų pačių kuriama – kūrybingai kalbą vartojant, skaitant ir interpretuojant literatūros kūrinius, kuriant įvairios paskirties tekstus.

Išskirtinę mokomojo dalyko paskirtį lemia kalbos ir literatūros, kaip žodžio meno, ypatinga ugdomoji reikšmė. Kalba yra žmogaus ir pasaulio suvokimo bei raiškos būdas: „Kalba veikia kaip sudėtinga prasmių kūrimo, atkūrimo, saugojimo ir perteikimo sistema“ (Marcelijus Martinaitis). Nuo gebėjimų suprasti šią sistemą, suvokti kalbos perteikiamas prasmes, išreikšti savo mintis turininga bei aiškia kalba priklauso bendrasis jauno žmogaus išsilavinimas, jo asmenybės branda, jo išgalės sėkmingai mokytis kitų dalykų, gyventi bendruomeninį ir visuomeninį gyvenimą. Kita vertus, „kalba yra nenutrūkstamas kultūros bei kūrybos procesas“, „dvasinis bei dorinis procesas, kuriame dalyvauja tiek visa tauta, tiek konkretūs asmenys, istoriškai paveldėdami kalbą, ją turtindami ir perduodami būsimoms kartoms“ (Marcelijus Martinaitis). Tautos kalboje slypi šimtmečiais kurtas tautos pasaulis: bendruomenės pasaulėjautos ir pasaulėžiūros bruožai, dorinės nuostatos, būdo savybės, istorinės patirtys ir gyvenimo išmintis. Todėl norint suprasti savo tautos, savo pilietinės bendruomenės kalbą

1

Projektas, 2014-08-04nepakanka suvokti jos sistemą, išmokti gramatikos ir taisyklingos vartosenos, bet reikia tapti sąmoningu „kūrybinio, dvasinio bei dorinio proceso“ dalyviu. Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas turi padėti jaunam asmeniui tokiu dalyviu tapti.

8.1. Dalyko tikslai, uždaviniai

8. 1. 1. Tikslai

Lietuvių kalbos ir literatūros dalyku siekiama padėti mokiniams:

suvokti ir ugdytis kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą,

atrasti literatūrą kaip asmeninei egzistencijai svarbią meno sritį, ugdytis savarankišką ir kūrybinį požiūrį į literatūrą,

pažinti ir suprasti lietuvių literatūros perteikiamą Lietuvos pasakojimą, suvokti save kaip lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros paveldėtoją, puoselėtoją ir kūrėją,

ugdytis savarankiškai mąstančio, laisvo, atsakingo ir kūrybingo asmens savimonę.

8. 1. 2. Uždaviniai

Siekdami Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko tikslų, mokiniai:

supranta kalbos sistemą, įgyja ir lavina taisyklingos ir gyvos kalbos įgūdžius,

įgunda reikšti mintis žodžiu ir raštu aiškia bei turininga kalba,

atranda lietuvių kalbos teikiamas kūrybos galias,

suvokia kalbos mokymosi svarbą kitiems mokomiesiems dalykams,

atranda skaitymo malonumą, lavina meninį skonį, estetinę pajautą, išmoksta atsirinkti vertingą literatūrą,

suvokia literatūrą kaip meną, įžvelgia literatūros jungtis su kitais menais – muzika, daile, teatru, kinu,

analizuoja ir kuria skirtingų tipų ir paskirties tekstus, patiria tekstų kūrimo džiaugsmą,

susipažįsta su lietuvių tautosaka, lietuvių ir kitų tautų literatūra, kitais Lietuvos kultūrai svarbiais tekstais, jų kalbine įvairove, iškiliomis kultūros asmenybėmis, reikšmingais istoriniais įvykiais,

susipažįsta su Europos kultūros tradicija, jos ištakomis,

įžvelgia jungtis tarp skirtingų Lietuvos literatūros ir kultūros tekstų, tarp Lietuvos ir Europos literatūros kūrinių,

domisi Lietuvos kultūriniu gyvenimu, atsirenka ir kritiškai vertina informaciją, pateikiamą įvairiais informacijos kanalais (laikraščių, televizijos, radijo, interneto portalų, socialinių tinklų),

domisi Lietuvos viešąja erdve, joje skiria subjektyvią nuomonę ir objektyvius faktus,

remdamiesi literatūra formuojasi moralinius įsitikinimus, lavina savarankiško mąstymo gebėjimus,

suvokia sąžiningumo, teisingumo, ištikimybės, pilietinės atsakomybės bei kitų žmogaus dorybių moralinį grožį, jų svarbą bendruomenės gyvenime, ugdosi šias dorybes.

8. 2. Programos įgyvendinimas: bendrųjų kompetencijų ugdymas, mokinių pasiekimai, integravimo galimybės, dalyko struktūra ir turinio apimtis

8. 2. 1. Lietuvių kalbos ir literatūros dalyku ugdomos bendrosios kompetencijos2

Projektas, 2014-08-04Mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros mokiniai ugdosi asmeninę ir kultūrinę, mokėjimo

mokytis, komunikavimo bei socialinę pilietinę kompetencijas. Literatūros ir kalbos dalykas visų pirma padeda jaunam asmeniui pažinti save: suprasti ir

išreikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, patirtis. Jis skatina mokinius aiškintis bei suvokti jiems asmeniškai svarbias vertybes ir idėjas, apsispręsti jų atžvilgiu. Jis padeda mokiniams atrasti ir suvokti save kaip tautinės ir pilietinės bendruomenės narį. Kultūrinių vertybių formavimuisi ypatingas dėmesys skiriamas ne tik literatūros, bet ir kalbos pamokose. Skaitydamas ir analizuodamas literatūros bei kitus kultūros tekstus jaunas žmogus įgyja bendrąją kultūrinę kompetenciją: remdamasis Lietuvos kultūros tradicija geba formuotis savo pasaulėžiūrą ir vertybinius asmens pagrindus, geba išreikšti savo kultūrinę patirtį paties kuriamais tekstais.

Kalbos ir literatūros dalykas ugdo asmens bendrą kalbinį ir funkcinį raštingumą. Jis išplėtoja pagrindinius mokėjimo mokytis gebėjimus: gebėjimą klausyti ir skaityti, suvokti įvairių tipų tekstus, įvairiais tekstais išreikšti savo požiūrį. Jis taip pat ugdo gebėjimą ieškoti reikalingos informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją kritiškai vertinti, atsirinkti ir vartoti. Jis padeda susiformuoti argumentais grįstą asmeninę nuomonę ir ją išdėstyti.

Kalbos ir literatūrinis ugdymas suteikia jaunam asmeniui komunikavimo kompetenciją. Jis išmoko bendrauti žodžiu ir raštu įvairiose gyvenimo situacijose, nagrinėjant ir sprendžiant įvairias gyvenimo problemas. Jis padeda suprasti ir vertinti žmonių santykius, branginti draugystę, atsižvelgti į bendravimo partnerius, pasirinkti tinkamus bendravimo būdus. Jis lavina gebėjimus viešai išreikšti savo požiūrį, jį pagrįsti ir ginti, girdėti ir suprasti kitų išsakomus požiūrius ir argumentus, užmegzti ir plėtoti dialogą, kompetentingai dalyvauti diskusijoje.

Kalbos ir literatūros dalykas padeda mokiniams įgyti socialinę pilietinę kompetenciją: išmoko domėtis viešąja Lietuvos erdve ir ją vertinti, atskirti joje faktus ir nuomones, įžvelgti tiesą ir melą, apsispręsti jų atžvilgiu. Analizuodamas viešosios erdvės ar grožinės literatūros tekstus jaunas žmogus mokosi suprasti bendruomenės gyvenimo problemas, galimus jų sprendimo būdus, ugdosi atsakomybės jausmą, įgyja praktinės visuomeninės ir pilietinės veiklos įgūdžių.

8. 2. 2. Mokinių pasiekimai ir vertinimas

Baigę pagrindinio ugdymo programą, mokiniai:

vertina lietuvių kalbą kaip kultūros raiškos būdą ir viešojo bendravimo priemonę,

suvokia lietuvių kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį,

supranta kalbos įgūdžius kaip mokymosi įgūdžių pagrindą,

yra įgiję kalbos žinių bei rašybos ir skyrybos įgūdžius,

aiškiai ir taisyklingai reiškia savo mintis žodžiu ir raštu, atsižvelgdami į kultūroje įtvirtintą kalbos praktiką,

suvokdami prasmę klausosi, skaito ir rašo įvairių tipų tekstus ir įvairiais būdais pateikia informaciją,

tinkamai vartoja įvairius komunikacijos šaltinius ir geba rasti, kritiškai vertinti ir atsakingai vartoti informaciją, teikiamą žiniasklaidos ir interneto,

geba savarankiškai mokytis, susirasdami edukacinę informaciją įvairiuose šaltiniuose, moka naudotis žodynais, žinynais, tekstynais,

yra susipažinę su lietuvių literatūra, kitų tautų literatūromis, kalbine bei kultūrine Lietuvos įvairove ir suvokia jų vertę,

yra perskaitę vertingų, savo amžiaus tarpsniui tinkamų literatūros kūrinių ir jų padedami susikūrę vertybinius asmens pagrindus,

3

Projektas, 2014-08-04 suvokia ir geba patirti literatūros kūrinius kaip meno kūrinius, supranta jų turinį ir meninę

vertę,

geba susiformuoti pagrįstą asmeninę nuomonę, ją išreikšti, moka įvertinti kitų nuomones ir į jas atsižvelgti,

brangina asmens ir tautos laisvę, tiesą, draugystę, bendruomenės solidarumą, asmens sąžiningumą, teisingumą, dorumą, atsakingumą kaip pamatines vertybes.

Vertinama mokinių bendrieji komunikavimo ir teksto suvokimo gebėjimai, kalbos pažinimas, gebėjimai tikslingai kurti tekstus taisyklinga sakytine ir rašytine lietuvių kalba. Mokymosi pasiekimuose, kurie nurodyti prie 5–6, 7–8, 9–10 klasių koncentrų, aprašytas tik pagrindinis pasiekimų lygis, kaip standartas, į kurį turėtų orientuotis visi mokiniai.

Teksto suvokimo vertinimą lemia teksto charakteristikos, reikalaujamo atsakymo tipai ir sudėtingumas, pagalba užduočiai atlikti. Informacijos tekste radimas, interpretavimas, reflektavimas rodo bendruosius mąstymo gebėjimus. Todėl tekstų suvokimo, kaip mąstymo gebėjimų, skirstymas į patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygį, vertinant kalbos ir literatūros mokymosi pasiekimus, apibūdinamas kokybiniais, o ne kiekybiniais skirtumais. Patenkinamą pasiekimų lygį mokinys pasiekia, jei demonstruoja Mokymosi pasiekimuose nurodytus gebėjimus, bet geba suprasti tik nesudėtingus tekstus, jam reikalinga papildoma parama su jais dirbant. Aukštesnįjį pasiekimų lygį demonstruoja tie mokiniai, kurie ne tik geba suprasti sudėtingesnius tekstus1, su jais dirbti ir išmano kontekstą (pagrindinis pasiekimų lygis), bet ir demonstruoja aukštą kalbinių išteklių lygį, atskleidžia kūrinio turinio ir formos supratimą.

Bendrieji komunikavimo bei sakytinių ir rašytinių tekstų kūrimo, kalbos pažinimo pasiekimai vertinami mokiniams atliekant vertinti skirtus darbus: sakant kalbą, rašant diktantą, atpasakojimą ir rašinį – konkrečios šių darbų vertinimo normos yra pateikiamos Programos prieduose (žr. 1–4 priedus).

8. 2. 3. Integravimo galimybės

8. 2. 3. 1. Kalbos ir literatūros jungtys

Nors nuo 5 klasės lietuvių kalbos ir literatūros mokoma atskirai, tačiau kalbos ir literatūrinis ugdymas iš esmės išlieka integralus. Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas nuosekliai grindžiamas kalbos ir literatūros jungtimi. Mat grožinė literatūra teikia pagrindą kalbai suvokti ir vartoti: mokiniams padedama atrasti literatūrą kaip „atitinkamai organizuotą kalbą“, literatūros kūrinį – kaip „aukščiausio lygio kalbos vartojimo būdą tautos kultūroje“ (Marcelijus Martinaitis). Iš literatūros mokomasi ne tik pažinti žmogų ir pasaulį, suprasti tautos tradiciją, bet ir prasmingai kalbėti. Literatūra atveria mokiniams lietuvių kalbos kūrybines galias. Literatūros skaitymas, jos analizė ir interpretacija ugdo asmens kalbą. Kalbos reikšmių ir prasmių analizė padeda asmeniui įgyti literatūrinį bei kultūrinį raštingumą.

Mokant kalbos būtina mokiniams perteikti ne tik kalbos sistemą, bet ir kalboje slypintį tautos pasaulį – lietuvių kalbos saugomas prasmes, kultūrinę bendruomenės atmintį. Kalbos ugdymas grįstinas mokiniui reikšmingu turiniu. Tad pamokose kalbą ir literatūrą sieja tiek bendros jaunam žmogui aktualios temos, tiek bendri kultūros tekstai. Kalbai ugdyti pasitelkiami privalomi ir ypač papildomi literatūros programos tekstai: tautosakos, grožinės ir populiariosios mokslo literatūros, eseistikos, publicistikos, Lietuvos viešosios erdvės ir kultūrinio gyvenimo.

Tiek per kalbos, tiek per literatūros pamokas mokiniams atveriama kultūrinių kovų už lietuvių kalbą, už jos išsaugojimą istorija. Parodoma, kaip per amžius lietuvių raštija ir literatūra gynė ir kūrė lietuvių kalbą. Pati kalba išryškinama kaip istoriškai kintantis tautos kūrinys.1Teksto sudėtingumo parametrai, kuriais naudojamasi ir tarptautiniame PISA skaitymo tyrime: 1) teksto tipas (teksto pobūdžio, žanro, konteksto pažinimas, konkretumo ar abstraktumo lygis), 2) teksto struktūra, 3) kalbos sudėtingumas (žr. Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys, Vilnius, 2008, p. 215).

4

Projektas, 2014-08-048. 2. 3. 2. Lietuvių kalbos ir literatūros integracija su kitais dalykais

Kalbinio ir literatūrinio ugdymo ryšius su kitais mokomaisiais dalykais lemia bendroji kultūrinė kalbos reikšmė: kalba perimamas, kuriamas ir perduodamas visų dalykų turinys. Taigi kalbinis ugdymas teikia pagrindus sėkmingam visų kitų dalykų mokymuisi.

Ypač glaudžiai sietinas lietuvių kalbos ir literatūros dalykas su istorija: tik derinant šiuos mokomuosius dalykus įmanoma mokiniams perteikti sklandų Lietuvos pasakojimą, padėti suvokti lietuvių tautos ir Lietuvos visuomenės istorinę raidą, jos kultūros tradiciją. Tautinių mažumų mokyklų mokiniams būtina išryškinti jų gimtosios kalbos ir literatūros ryšius su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku: atkreipti dėmesį į bendrą, visą krašto visuomenę telkiančią Lietuvos tradiciją, šią tradiciją kūrusius bendrus autorius ir bendrus tekstus. Kalbos ir literatūrinis ugdymas neatskiriamas nuo meno dalykų – dailės, muzikos, teatro, kino: juos sieja bendra meno ženklų kalba ir bendras dėmesys Lietuvos menų raidai. Mokiniams padedama suprasti šios kalbos universalumą ir įvairovę. Jie mokomi perskaityti ir interpretuoti literatūros kūrinių inscenizacijas ir ekranizacijas, suvokti dainos muzikinę kalbą.

Kalbos žinios, įgytos lietuvių kalbos ir literatūros pamokose, padeda mokiniams suprasti užsienio kalbų sistemas ir sėkmingai šių kalbų mokytis. Lietuvių kalbos pamokose nagrinėjamos temos ir problemos turi kultūrinį, pilietinį, dorovinį ir filosofinį pobūdį: jas svarstant svarbu pasitelkti etikos, tikybos, pilietiškumo pagrindų, filosofijos dalykų patirtis. Ugdant loginį ir kūrybinį mąstymą lietuvių kalba sietina su matematika. Informacijos paieška, naudojimasis elektroninėmis žodynų versijomis, elektroninėmis mokymo (-si) priemonėmis, teksto rengimas kompiuterine „Word“ programa, prezentacijų kūrimas suartina lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ir su informacinėmis technologijomis.

8. 2. 4. Dalyko struktūra ir turinio apimtis

Programą sudaro dvi struktūrinės dalys: Kalbos kursas. Literatūros kursas. Lietuvių kalbos ir literatūros programoje ugdymo turinys pateikiamas koncentrais: 5–6, 7–8, 9–

10 klasės. Kiekvieno koncentro turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos sritys: kalbinis ir literatūrinis (kultūrinis) ugdymas.

Kalbos kurso dalies struktūra. Kalbos kurso dalis skaidoma į Kalbos vartojimo ugdymą ir Kalbos sistemos pažinimą. Atskirai nurodomi kiekvieno koncentro kalbos kurso uždaviniai, kalbos vartojimo ugdymo mokymosi pasiekimai, turinio apimtis ir ugdymo veiklos bei kalbos sistemos pažinimo mokymosi pasiekimai, turinio apimtis, ugdymo veiklos (žr. Pav.).

Kalbos sistemos pažinimo temos skirstomos pagal konkrečias klases ir nuosekliai pateikiamos lentelėje, kad būtų matyti tęstinumas, sistemingumas. Todėl kalbos sistemos pažinimo ugdymo veiklos yra nurodomos atskirai, tuo labiau, kad rašybos bei skyrybos įgūdžiai yra psichofiziologiniai ir turi savo formavimo etapus, kurie sudaro atskirą sistemą. Į kalbos kursą įtrauktos ir kartojimo mokslo metų pradžioje temos.

Iš klasės į klasę mokiniai nuosekliai įgyja vis sudėtingesnių kalbos vartojimo įgūdžių. Kalbos vartojimo įgūdžiai ugdomi ir literatūros pamokose, tai nurodyta uždaviniuose ir matyti iš ugdymo turinio ir veiklų. Kalbos vartojimo įgūdžiai, įgyjami literatūros pamokose, yra susiję su meninio stiliaus tekstų skaitymu ir, be kalbos vartojimo, turi ir literatūros ugdymo tikslų. Nors literatūros pamokose skaitomi ir negrožiniai tekstai, jie taip pat susiję su literatūra. Tačiau grožinė literatūra neaprėpia visos šiuolaikinių tekstų įvairovės, neatskleidžia technologijų teikiamų galimybių. Negrožinių įvairių tipų, įvairaus pobūdžio ir žanrų tekstų skaitymui, klausymui ar stebėjimui ir

5

Projektas, 2014-08-04klausymui, įvairiems bendravimo kontekstams yra skirtas Kalbos vartojimo ugdymas kaip kalbinio ugdymo dalis.

Pav. Kiekvieno koncentro kalbos kurso dalies struktūra.

Literatūros kurso dalies struktūra. Nurodomi kiekvieno koncentro literatūros kurso uždaviniai, mokymosi pasiekimai, turinio apimtis, ugdymo veiklos.

Literatūros kurso turinys pagrindinėje mokykloje išdėstomas taip, kad mokiniai, sudominti literatūra, jiems artimomis ir aktualiomis skaitomų tekstų temomis ir problemomis, būtų nuosekliai įvesdinami į Lietuvos ir Europos kultūros pasaulį. Todėl literatūros turinys 5–6 ir 7–8 klasėse yra grindžiamas teminiu principu: tautosakos, lietuvių, Lietuvos ir pasaulinės literatūros bei kultūros tekstai yra grupuojami į jaunam asmeniui aktualias temas. Programoje laikomasi principo, kad literatūrinis ugdymas grindžiamas nacionaline kultūra. Visuotinės literatūros kūriniai parinkti taip, kad Lietuvos mokiniai skaitytų ir analizuotų tuos pačius kūrinius kaip ir jų bendraamžiai kaimyninėse ir kitose Europos šalyse, įgytų bendrą literatūrinę (kultūrinę) patirtį.

5–6, 7–8 klasėse užsienio autorių kūriniai mokyklose tautinės mažumos mokomąja kalba gali būti skaitomi ir analizuojami per gimtosios kalbos pamokas. Tautosakos kursas išskaidytas per visus koncentrus, atsižvelgiant į mokinių amžių, skirtingoms klasėms siūlomi skirtingi žanrai ir nagrinėjimo aspektai. Siekiama išlaikyti proporcijas tarp klasikinės ir šiuolaikinės literatūros, prozos, dramos ir poezijos žanrų. Klasikos kūriniai aktualizuojami, su jais siejama šiuolaikinė literatūra. Literatūros kūriniai ar jų ištraukos atrinkti atsižvelgiant į mokinių amžių, kūrinių vertę ir svarbą. Į programą įtraukti tik nacionaliniu mastu įvertinti šiuolaikiniai lietuvių autorių kūriniai. Siekiama, kad mokiniai pažintų svarbiausias lietuvių kultūros temas, sužinotų apie išskirtines asmenybes. Svarbu neužmiršti, kad visų tekstų paskirtis – teikti pažinimo džiaugsmą. Klasikos tekstai skaitomi mokytojui padedant ir vadovaujant, jie padeda supažindinti mokinius su Lietuvos kultūrinio pasakojimo svarbiausiais fragmentais ir to pasakojimo reikšme nūdienai.

Siekiant jungties su vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros programa, abiejų programų tęstinumo, 9–10 klasėse chronologiškai dėstomos Antikos ir Viduramžių literatūros temos. Ugdant kalbinį ir kultūrinį raštingumą analizuojami ir negrožiniai tekstai, susiję su literatūros kūriniais, autoriais, Lietuvos kultūrai reikšmingomis asmenybėmis, istoriniais įvykiais (7–8, 9–10 klasių koncentruose). Literatūros ir istorijos kontekstas padeda mokiniams suprasti ir įvertinti esminius Lietuvos kultūros aspektus. Negrožiniai tekstai turėtų padėti suprasti literatūros procesą, skatinti savarankiškai skaityti.

6

Kalbos kursouždaviniai

Kalbos vartojimo ugdymomokymosi pasiekimai

Kalbos vartojimo ugdymoturinio apimtis ir veiklos

Kalbos sistemos pažinimomokymosi pasiekimai

Kalbos sistemos pažinimo

turinio apimtis

Kalbos sistemos pažinimo

ugdymo veiklos

Projektas, 2014-08-045-6 ir 7–8 klasės literatūros kursas sudarytas laikantis teminio-probleminio nuoseklumo.

Temose dėmesys sutelkiamas į paaugliui artimą patirtį, etinį, visuomeninį literatūros (tautosakos) turinį ir jo estetinę raišką. Teminės sritys išskirtos remiantis tiek vertybėmis, tiek programoje numatytais mokymosi ir ugdymo tikslais, menine literatūros verte ir su ja susijusiomis kompetencijomis: kultūrine, pilietine, saviugdos. Privalomi kūriniai parinkti meniškai vertingi, tinkami pagal amžių skirtingų žanrų kūriniai. Tai dainuojamosios tautosakos kūriniai, atskleidžiantys tradicinės kultūros žmogaus darbų ir švenčių kalendorių, pagrindines žmogaus gyvenimo ciklo šventes, pilietinių vertybių ugdymą šeimoje ir bendruomenėje. Atsižvelgiant į daugiau ištvermės reikalaujančių, sudėtingesnių kūrinių skaitymo gebėjimų ugdymą, parinkti stambiosios prozos kūriniai. Atsižvelgiant į meninės raiškos įvairovės suvokimo ugdymą, parinkti skirtingo stiliaus smulkiosios prozos kūriniai, skirtingų laikotarpių ir žanrų dramos kūriniai (tragedija, drama), klasikinė ir modernioji poezija. Atsižvelgiant į negrožinių tekstų skaitymo ugdymą, parinkti skirtingų laikotarpių ir žanrų pavyzdžiai (kalba, viešas laiškas, dienoraštis, atsiminimai). Temose nėra siekiama aprėpti visų kūrinyje atspindėtų aspektų: juos mokytojai renkasi patys. Siūlomi temų aspektai neriboja laisvės, bet padeda aktualiai perskaityti privalomus (ir kontekstinius) kūrinius.

5–6, 7–8 klasės literatūros kurso turinio pateikimo struktūra:1) pateiktos siūlomos nagrinėjimo temos, skirtos kūrinio prasmėms ir meninei vertei suprasti, 2) paryškintu šriftu išskirti privalomų autorių kūriniai, tautosakos tekstai,3) žemiau pateikti savarankiškam skaitymui ir kalbos ugdymui rekomenduojami papildomi

kūriniai, kurie praplečia ir pagilina temos žinias ir supratimą.

9–10 klasės literatūros kursas sudarytas laikantis chronologinio ir teminio-probleminio nuoseklumo. 9–10 klasės literatūros turinys chronologine seka susiejamas su 11–12 klasės literatūros turiniu. Jis apima šiuolaikinės kultūros ir literatūros ištakas – lietuvių tautosaką ir mitologiją, Antiką, Bibliją, Viduramžius ir archetipinių vaizdinių, siužetų, temų, idėjų interpretacijas klasikinėje ir šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio literatūroje. Dėmesys sutelkiamas į etinį, visuomeninį literatūros (tautosakos) turinį ir jo estetinę raišką. Kūriniai (grožiniai ir negrožiniai tekstai) parinkti remiantis tiek pagrindinėmis vertybėmis, tiek programoje numatytais mokymosi ir ugdymo tikslais, menine literatūros verte ir su ja susijusiomis kompetencijomis: kultūrine, socialine, pilietine, saviugdos. Siūlomose temose ir nagrinėjimo aspektuose nėra siekiama aprėpti visų kūrinyje atspindėtų aspektų: juos mokytojai renkasi patys. Siūlomi temų aspektai neriboja laisvės, bet padeda aktualiai perskaityti privalomus (ir kontekstinius) kūrinius.

9–10 klasės literatūros kurso turinio pateikimo struktūra: 1) horizontalioje lentelės grafoje pateiktos siūlomos nagrinėjimo temos, skirtos kūrinio prasmėms ir meninei vertei suprasti, 2) pirmoje lentelės grafoje paryškintu šriftu pateikti privalomų autorių kūriniai, tautosakos,

kultūros tekstai,3) antroje lentelės grafoje pateikti savarankiškam skaitymui ir kalbos ugdymui

rekomenduojami kūriniai, kurie praplečia ir pagilina temos žinias ir supratimą,4) trečioje grafoje pateikti siūlomi nagrinėjimo aspektai.

7

Projektas, 2014-08-04

8. 3. Lietuvių kalba ir literatūra 5–6 klasėje

8. 3. 1. Kalba. 5–6 klasės lietuvių kalbos kurso uždaviniai

Siekiama, kad mokiniai:

jaustų kalbinės veiklos prasmingumą ir patirtų jos teikiamą džiaugsmą,

suprastų ir mokėtų įvertinti tai, ką išgirdo ar perskaitė,

būtų susipažinę su pagrindiniais tekstų tipais, mokėtų juos perskaityti,

išmoktų pagrindines teksto rašymo ir kalbos sakymo strategijas ir gebėtų jas taikyti,

rinktų informaciją iš patirties, taip pat iš spausdintų bei skaitmeninių šaltinių,

poromis, grupėse arba su visa klase dalyvautų diskusijoje: klausytųsi, klaustų, atsakytų, išreikštų nuomonę apie tai, ką išgirdo, perskaitė ar parašė, jaustų atsakomybę už daromas išvadas, mandagiai reikštų savo nuomonę,

kalbėtų ir rašytų taisyklinga lietuvių kalba,

mokėtų naudotis rašybos žodynais ir jų elektroninėmis versijomis, elektroninėmis mokymo (-si) priemonėmis.

8. 3. 2. Kalbos vartojimo ugdymas

8. 3. 2. 1. Mokymosi pasiekimai, pabaigus 5–6 klases

Geba komunikuoti žodžiu ir raštu

užduoda klausimus apie tai, ką išgirdo ar perskaitė, ir geba į juos atsakyti,

glaustai išdėsto tai, ką išgirdo ar perskaitė,

kalba girdimai ir aiškiai, tinkamu tempu, taisyklinga kalba,

tinkamai bendrauja dirbdami poromis, grupėje, telefonu, paštu ir elektroniniu paštu.

Demonstruoja teksto suvokimo gebėjimus

atpažįsta įvairius tekstus (praktinius, informacinius, meninius; spausdintus ir skaitmeninius), supranta perskaitytų tekstų turinį ir paskirtį);

gali glaustai atpasakoti tekstus, reikšti savo požiūrį, palyginti skirtingus tekstus, užduoti klausimų;

vartoja programoje numatytus lingvistinius ir teksto analizės terminus;

atpažįsta skirtingų funkcinių stilių tekstus, atpažįsta būdingiausius kalbinės raiškos ypatumus;

atpažįsta ir vartoja stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, geba paaiškinti jų paskirtį.

Geba kurti tekstus žodžiu ir raštu

savarankiškai arba naudodamiesi patarimais susiranda rašytinę ar žodinę informaciją tekstui kurti bibliotekoje ar internete;

taiko pagrindines rašymo strategijas;

pasakoja, aprašo, samprotauja žodžiu bei raštu ir tinkamai užrašo tekstus;

8

Projektas, 2014-08-04 geba pasakyti trumpą kalbą ar paruošti prezentaciją;

geba rašyti laiškus (taip pat el. laiškus ir žinutes) ir užpildyti paprastas formas (anketas);

mandagiai ir tinkamai reiškia savo nuomonę apie įvykius, reiškinius ar tekstus žodžiu ir raštu;

atlieka kūrybines užduotis.

8. 3. 2. 2. Kalbos vartojimo ugdymo turinio apimtis ir veiklos

Komunikavimas žodžiu ir raštu

Kalbėjimo situacijos – viešoji ir asmeninė erdvė, tikslai ir adresatas – suaugusieji, bendraamžiai. Žodinio ir rašytinio teksto skirtumai.

Klausymosi taisyklės. Reagavimas į išgirstus dalykus: požiūrio išsakymas dirbant poromis ar grupėmis, diskutavimas konkrečia tema, prieštaravimas, savo pozicijos pagrindimas. Temos pristatymas, atsakymas į klausimus. Draugų darbo vertinimas ir pripažinimas. Draugų pataisymas ar pastaba. Dalyvavimas klasės pokalbyje ar diskusijoje.

Naujausios informacijos paieškos ir perdavimo galimybės. Internetas kaip akiračio plėtimo priemonė ir informacijos šaltinis; internetas kaip pavojaus šaltinis; bendravimas telefonu, žinučių rašymas, bendravimo telefonu ir internete elgesio kodeksas.

Teksto suvokimas

Skaitymo būdai. Atidusis (įdėmusis) skaitymas. Rašytinio teksto papildymas vaizdine medžiaga. Vadovėlių medžiagos – taisyklių, instrukcijų, lentelių, schemų, žemėlapių – skaitymas. Spaudiniai: knygos, laikraščiai ir žurnalai, reikiamos informacijos radimas juose. Pažintinis (apžvalginis) skaitymas. Perskaityto teksto atpasakojimas išskiriant svarbiausią informaciją. Atsakymas į klausimus. Informacijos apibendrinimas raštu.

Tekstų tipai. Pasakojimas, aprašymas, samprotavimas.

Teksto temos ir pagrindinės minties formulavimas, pavadinimo funkcijos. Teksto struktūra (įžanga, dėstymas, pabaiga). Pastraipos struktūra: teminis pastraipos sakinys, argumentai / pagrindimas, baigiamasis pastraipos sakinys.

Televizijos ir radijo laidų specifika ir įvairovė. Tikslingas jų žiūrėjimas ar klausymasis. Laidų atpasakojimas savais žodžiais. Programų gidai. Spauda: reportažinės fotografijos, karikatūros, antraštės. Reklama: vaizdo ir teksto įtaigumas, reklama vaikams.

Praktinių tekstų kalbos ypatybės: naudojimosi instrukcijos, prekių etiketės. Duomenų atsirinkimas iš schemų, sąrašų, tvarkaraščių, kainoraščių ir pan.

Funkciniai stiliai ir kalbos ypatybės

Dalykinio ir meninio stiliaus tekstų skaitymas, skirtingos paskirties supratimas, dėmesio atkreipimas į kalbos ypatybes (tikslumą, aiškumą, glaustumą, konkretumą ir vaizdingumą).

Stilius ir kalbos garsai. Aliteracija, asonansas, onomatopėja tekste – jų skaitymas, prasmės, tikslingumo supratimas. Tiesioginės ir perkeltinės žodžio reikšmės supratimas tekste. Daugiareikšmiai žodžiai tekste. Homonimų atpažinimas.

Kalbinės raiškos priemonės tekste: leksinių sinonimų, antonimų, epitetų aptarimas.

9

Projektas, 2014-08-04 Publicistinio ir buitinio stiliaus tekstų skaitymas, jų paskirties supratimas. Publicistinio ir

buitinio stiliaus kalbos ypatybės. Kalbos vaizdingumas ir neformalumas, dialogiškumas.

Stilius ir sakinys. Retoriniai klausimai ir sušukimai, retorinis kreipinys. Nepilnieji sakiniai. Stiliaus figūros (praleidimas, nutylėjimas).

Svetimybių vartojimas ir jų atsiradimo priežastys. Archaizmai.

Kalbinės raiškos priemonės: tarmybės, frazeologizmai, vaizdingi veiksmažodžiai, palyginimai, deminutyvai.

Tekstų kūrimas žodžiu ir raštu

Perskaitytų, išgirstų ir pamatytų dalykų aptarimas žodžiu ir raštu.

Rašymo strategija: apmąstymas, plano apmatai ir minčių žemėlapis, rašymas, peržiūrėjimas, spausdinimas ir pateikimas, grįžtamosios informacijos gavimas.

Rašinio kompozicija: įžanga, temos plėtojimas ir pabaiga. Juodraščio rašymas. Savo teksto tobulinimas ir klaidų taisymas.

Papildomos informacijos radimas. Šaltinio nurodymas. Skirtingų šaltinių informacijos palyginimas, svarbios ir nesvarbios informacijos atranka ir vertinimas. Naujos ir jau žinomos informacijos susiejimas ir panaudojimas užduočiai atlikti.

Vaizdinės ir tekstinės informacijos šaltiniai ir jų patikimumas. Tekstų kūrimas pagal paveikslus ar vaizdinę medžiagą.

Faktas ir nuomonė.

Pasakojimo samprata. Pasakojimas iš savo patirties. Įvykis, vieta, laikas, pasakotojas. Pasakojimo nuoseklumas. Pasakojimas laikantis laiko ir priežastinio nuoseklumo.

Pasakojimas pagal faktų, detalių, įvykių reikšmingumą. Pasakojimo rišlumas. Tiesioginės kalbos įterpimas į pasakojimą. Pasakojimas pirmuoju ir trečiuoju asmeniu. Teksto glaudinimas.

Aprašymo samprata. Aprašymo sandara: bendras įspūdis, detalės ir vertinimas. Autoriaus požiūris į aprašomus objektus ir jo reiškimas. Informacijos apie daiktą, gyvūną, asmenį ar įvykį pristatymas atsižvelgiant į aprašymo tikslą, situaciją ir adresatą.

Diskutavimas. Problemos išryškinimas ir samprotavimas apie ją. Priežasties ir pasekmės skyrimas.

Pagrindinės informacijos paieškos strategijos.

Įvairių žanrų tekstų rašymas: atpasakojimas, rašinys, laiškas, el. laiškas, žinutė. Skaitytojo užrašai. Knygos pristatymas.

Paprastų formų (anketų) pildymas.

Diktantų ir įvairių kūrybinių darbų rašymas.

8. 3. 3. Kalbos sistemos pažinimas


Suvokia kalbą kaip kultūrinį socialinį reiškinį

tekste atpažįsta sinonimus, antonimus, frazeologizmus, perkeltines žodžių reikšmes, geba paaiškinti jų paskirtį;

naudodamiesi žodynais gali paaiškinti jiems aktualių vardų, pavardžių, vietovardžių kilmę.

Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias, demonstruoja taisyklingos tarties ir rašybos įgūdžius

10

Projektas, 2014-08-04 skiria, taisyklingai taria ir rašo balsius, dvigarsius, priebalsius; jų tarimą ir rašymą geba

paaiškinti remdamiesi taisyklėmis;

atpažįsta ir geba paaiškinti priebalsių supanašėjimo ir susiliejimo atvejus, taisyklingai juos taria ir rašo;

taisyklingai taria ir rašo šaknies balsius;

klausydamiesi bendraamžių pastebi jų tarties trūkumus ir juos pataiso;

nustato kirčiuotą skiemenį.

Taiko morfologijos žinias, demonstruoja taisyklingos tarties ir rašybos įgūdžius

paaiškina žodžių sandarą ir rašybą,;

skiria reikšmines žodžių dalis, geba atlikti žodžių sandaros ir darybos analizę;

taiko nosinių balsių rašybos žodžių šaknyse taisykles;

taisyklingai taria ir rašo būdvardžių laipsnių priesagas ir įvardžiuotines galūnes;

apibūdina daiktavardžių ir būdvardžių darybos būdus, nustato darybos reikšmę;

gali paaiškinti priesagų -elis, -ėlis, -esys, -enybė, -iava, -ykla, -ymas, -imas, -yba, -uotas, -otas, -inis, -ingas, -iškas reikšmes, moka šias priesagas tinkamai vartoti ir taisyklingai rašyti;

gali paaiškinti žodžių su priešdėliais są- (san-, sam-), į- (in-, im-), api-, apy- rašybą, moka šiuos žodžius tinkamai vartoti ir taisyklingai rašyti;

taisyklingai rašo tikrinius sudėtinius pavadinimus;

atpažįsta daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, prielinksnį, jungtuką ir tinkamai juos vartoja;

nurodo ir paaiškina daiktavardžio, būdvardžio, veiksmažodžio gramatinius požymius;

taisyklingai vartoja ir rašo daiktavardžių ir būdvardžių linksnius (ir įvardžiuotinių formų), veiksmažodžio laikų ir nuosakų priesagas bei asmenų galūnes, prieveiksmių (būdo ir laiko, vietos) priesagas, laipsnių priesagas;

taisyklingai taria ir kirčiuoja tam tikras daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių formas;

taisyklingai vartoja prielinksnius pas, per, į, ant bei polinksnį dėka.

Taiko sintaksės žinias, demonstruoja skyrybos įgūdžius

skirsto sakinius žodžių junginiais, atskiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą;

atpažįsta pagrindines ir antrininkes sakinio dalis, paaiškina jų raišką;

taisyklingai skiria vienarūšes sakinio dalis;

geba atpažinti ir vartoti asmeninius ir beasmenius sakinius;

atpažįsta vientisinį ir sudėtinį sakinius, taisyklingai skiria nesudėtingus sudėtinio sakinio atvejus;

taisyklingai skiria paprastus tiesioginės kalbos atvejus;

randa sakinyje kreipinį, taisyklingai jį skiria;

taisyklingai vartoja žodžių junginius (atstovauti kam?, atitikti ką?, atsisakyti ko?, domėtis kuo?, prisitaikyti prie ko?, turtingas ko?), tinkamai vartoja sakinių siejimo priemones.

11

Projektas, 2014-08-048. 3. 3. 2. Kalbos sistemos pažinimo turinio apimtis

5 klasė 6 klasė

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

Kalba kaip bendravimo priemonė.

Lietuvių kalba – mus vienijanti kalba. Tautos ir valstybės kalba.

Lietuvių kalbos turtingumas. Sinonimai ir antonimai. Frazeologizmai.

Leksika – greitai kintanti kalbos sistemos dalis. Senieji ir naujieji žodžiai.

Taisyklingo kalbos vartojimo prasmė.

Kalbos kilmė. Žmogaus kalbos specifika, jos skirtumas nuo gyvūnų „kalbos“. Daugiareikšmiai žodžiai. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme.

Bendrinė kalba ir tarmės.

Kalba kaip pasaulio pažinimo priemonė.

Vardų ir pavardžių kilmė. Vietovardžių kilmė.

Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

Pradinių klasių kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

Pagrindinės kalbos mokslo sąvokos [žr. pradinių klasių kursą].

Pagrindinės galūnių rašybos taisyklės.

Vienaskaitos galininko ir vietininko, daugiskaitos kilmininko ir vietininko galūnių rašyba, veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko galūnių rašyba.

Pagrindinės skyrybos taisyklės.

Skyrybos ženklai sakinio gale. Vienarūšių sakinio dalių skyryba. Kablelis prieš o, bet, tačiau, kad, kai...

5 klasės kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

Kalbos dalių sistema. Kalbos dalys – erdvės, laiko, santykio ir jausmo žodžiai. Jaustukai ir ištiktukai – kalbos lopšio žodžiai.

Daiktavardis – daikto vardas. Būdvardis – daikto būdo vardas.

Skaitvardis – daiktų skaičiaus vardas.

Įvardis – ateinantis į vardo vietą. Daiktavardiškai, būdvardiškai ir skaitvardiškai vartojami įvardžiai.

Veiksmažodis. Reikšmė. Laikai ir nuosakos.

Veiksmažodis ir daiktavardžio linksniai. Prielinksnis.

Prieveiksmis.

Jungtukas ir dalelytė.

Pagrindinių tarimo ir rašybos taisyklių, taikomų lietuviškiems žodžiams, kartojimas.

Fonetika, kirčiavimas, rašyba

Kalbos padargai.

Kalbos garsai (balsiai, priebalsiai, pusbalsiai). Jų susidarymas. Balso lavinimo pratybos. Aiškaus kalbėjimo taisyklės.

Garsas ir raidė. Abėcėlė. Susipažinimas su žodynais, žinynais, enciklopedijomis (spausdintiniais ir elektroniniais leidiniais).

Balsiai. Ilgieji ir trumpieji balsiai. Dvibalsiai. i-y, u-ū, ė-ie, o-uo tarimas ir rašyba.

Pusbalsiai. Mišrieji dvigarsiai. Mišriųjų dvigarsių su

Tarptautinių žodžių rašyba, tarimas ir kirčiavimas (elementarūs atvejai).

e-ia rašyba tarptautiniuose žodžiuose.

Priebalsio j tarimas ir rašyba tarptautiniuose žodžiuose.

Tarptautinių žodžių trumpasis o.

Kaitomi ir nekaitomi tarptautiniai žodžiai, jų kirčiavimo ypatumai.

Žodžio galo kirčiavimas.

12


i, u tarimas ir rašyba.

Skiemuo. Ilgieji ir trumpieji skiemenys. Žodžio kėlimas.

Kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys. Kirčio svarba. Trumpųjų skiemenų kirčiavimas. Priegaidės, jų rūšys.

Priebalsiai. Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Minkštumo ženklas.

e-ia rašyba lietuviškų žodžių kamiene.

Priebalsio j tarimas ir rašyba lietuviškuose žodžiuose.

Skardieji ir duslieji priebalsiai. Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas.

Žodžių sandara ir rašyba

Žodžių sandara, jos žymėjimas (šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga, sangrąžos dalelytė, jungiamasis balsis).

Šaknis – pagrindinė reikšminė žodžių dalis. Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose.

Kamienas ir galūnė. Galūnės skyrimo pratybos.

Pagrindinės kamieno tarimo ir rašybos taisyklės. Priešdėliai, dalyvaujantys suskardėjimo procese (ap-, at-, ant-, prieš-, iš-). Priešdėlis, dalyvaujantis suduslėjimo procese (už-). Priebalsių supanašėjimas dūriniuose. Priebalsių susiliejimas (žodžiuose su priešdėliais iš-, už- ir dūriniuose).

Priesagos, sukeliančios paskutinio šaknies priebalsio suduslėjimą (-ti, -t-, -tuv-, -tuk-, -s-, -st-, -sn-, -sm- ir kt.) ir suskardėjimą (-dav-, -dam-).

Nosinės raidės – kalbos istorijos liudininkės. Nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene. Priešdėlių są- (san-, sam-) ir į- (in-, im-) rašyba.

Nosinių raidžių rašyba žodžių šaknyje (ą, ę, į, ų : an, en, in, un, ą : ę : į).

Paprastieji žodžiai ir dariniai.

Žodžių darybos būdai. Vediniai.

Sudurtiniai žodžiai, jų jungiamieji balsiai.

Darybinė žodžio reikšmė.

Žodžių lizdas. Giminiški žodžiai.

Daiktavardis. Tikrinių sudėtinių pavadinimų rašyba.

Daiktavardžių darybos būdai.

Priesagų rašyba.

Būdvardis. Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai. Būdvardžių laipsniai, jų rašyba.

Įvardžiuotinių būdvardžių rašyba.

Būdvardžių darybos būdai. Priesaginių ir priešdėlinių būdvardžių rašyba.

Kalbos dalys, jų santykiai sakinyje

Morfologijos skyriai.

Kalbos dalių sistema (linksniuojamosios, asmenuojamoji, nekaitomosios kalbos dalys).

Daiktavardis. Daiktavardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai.

Bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai.

Linksniai ir jų sintaksinės funkcijos. Elementarūs vienarūšių sakinio dalių skyrybos atvejai.

Veiksmažodžių valdomi linksniai. Taisyklingas

Veiksmažodžio asmenuojamosios formos.

Pagrindinės veiksmažodžio formos.

Veiksmažodžių šaknies balsių kaita ir rašyba.

Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse (sisteminis kursas su išvestinių žodžių rašyba).

Veiksmažodžio laikai ir nuosakos.

Veiksmažodžių asmenavimas ir galūnių rašyba.

13

Projektas, 2014-08-04linksnių vartojimas.

Prielinksniai ir polinksniai. Linksniai su prielinksniais, jų sintaksinės funkcijos. Taisyklingas prielinksninių konstrukcijų vartojimas.

Būdvardis. Būdvardžio reikšmė, gramatiniai požymiai, derinimas su daiktavardžiu. Laipsniai, jų rašybos ypatumai (supažindinimas). Įvardžiuotiniai būdvardžiai (supažindinimas). Būdvardžių daiktavardėjimas. Būdvardis sakinyje.

Jungtukas. Jungtukų skyriai. Sakiniai su sujungiamaisiais sudedamaisiais, priešinamaisiais, aiškinamaisiais ir prijungiamaisiais jungtukais. Jų skyrybos ypatumai.

Daiktavardžio ir būdvardžio linksniavimo ir kirčiavimo ypatybės, rašyba.

Daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimo, kirčiavimo, rašybos modeliai: mielas mokytojas, ilgiausias kelias, aukštesnis medis, tvarkingas mokinys, šviežias vaisius, drąsus sūnus.

Žalia vyšnia, graži marti, didelė eglė, vyresnė duktė, mažiausia sesuo, sraunusis vanduo, aukštesnioji pušis, didysis žvėris.

Veiksmažodžių daryba. Veiksmažodžių priesagų rašyba.

Sangrąžiniai ir beasmeniai veiksmažodžiai.

Veiksmažodžio vartosena.

Sintaksė ir skyryba Sakinio gramatinis centras – tarinys ir veiksnys.

Žodžių junginys.

Valdymas. Papildiniai.

Šliejimas. Aplinkybės.

Derinimas. Su daiktavardžiu derinami žodžiai – pažyminiai.

Sakinio dalių vienarūšiškumas. Vienarūšių sakinio dalių skyryba (kai vardijamos sakinio dalys, kai jos jungiamos priešinamaisiais ar pasikartojančiais jungtukais). Vienarūšių sakinio dalių jungtukai.

Vientisinio ir sudėtinio sakinio samprata. Sudėtinio bejungtukio sakinio skyryba.

Kreipinys, jo skyryba. Dialogas, jo skyryba. Klausiamieji ir skatinamieji sakiniai.

Sakinio dalys ir kalbos dalys.

Veiksnio, tarinio, antrininkių sakinio dalių raiška (nagrinėjami atvejai tik su grynuoju tariniu, vientisiniu veiksniu, neišplėstomis sakinio dalimis).

Išplėstiniai, neišplėstiniai, asmeniniai ir beasmeniai sakiniai.

Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai. Elementarūs jų skyrybos atvejai.

Tiesioginės kalbos skyryba (nenagrinėjami atvejai, kai autoriaus žodžiai įsiterpia į veikėjo žodžius).

8. 3. 3. 3. Kalbos sistemos pažinimo ugdymo veiklos


Semasiologiniai žaidimai (atspėti žodį pagal jo loginę perifrazę, įminti mįslę ar minklę, išspręsti kryžiažodį, parinkti sinonimą ar antonimą ir pan.). Nežinomų žodžių reikšmės nustatymas iš konteksto (pasitikrinama žodyne). Onomasiologiniai pratimai (teminių žodžių grupių sudarymas, tinkamų žodžių parinkimas aprašymui ir pan.). Semantinė sinonimų analizė, jų grupavimas eilėmis. Darbas su

14

Projektas, 2014-08-04žodynais (daugiareikšmių žodžių ir frazeologinių junginių reikšmės aiškinimasis; sinonimų, antonimų, frazeologizmų parinkimas kūrybinei užduočiai atlikti ir pan.). Semantinė žodžių, vartojamų perkeltine reikšme, analizė. Leksinės krypties stilistiniai pratimai (tikslaus, tinkamo žodžio parinkimas arba paieška žodyne). Lietuvių kalbos tarmių žemėlapio pristatymas. Savo tarmės (patarmės, šnektos) pristatymas lyginant ją su bendrine kalba. Darbas su vardų žodynu (aktualių vardų kilmės ir reikšmės aiškinimasis ir pristatymas). Darbas su vietovardžių žodynu (artimiausios aplinkos, tėvų, senelių ir pan. gyvenamųjų vietų pavadinimų kilmės aiškinimasis ir pristatymas).

Taisyklinga tartis ir kirčiavimas. Fonetinė rašyba

1. Orientacinis etapas

Tarminio tarimo lyginimas su literatūrinės kalbos norma (pvz., kiedie – kėdė; myškas – miškai, pukelis – pūkas). Taisyklingo garsų tarimo pratimai. Pavyzdžių, būtinų tarimo, kirčiavimo ir rašybos dėsningumams suprasti, analizė. Taisyklės nustatymas. Taisyklingos tarties ir kirčiavimo kartojimas (pagal įrašą). Dalinis fonetinis nagrinėjimas (žodžiu). Tarimo, kirčiavimo ir rašybos taisyklių vaizdavimas piešiniais, schemomis, maketais, vaidyba ir pan. bei pavyzdžių parinkimas.

2. Analitinės veiklos etapas (nuolatinis grįžtamasis ryšys)

Skambančio žodžio analizė (ilgųjų – trumpųjų balsių, kirčiuotų – nekirčiuotų skiemenų, skardžiųjų – dusliųjų priebalsių ir kt. „signalizavimas“ spalvotomis juostelėmis, judesiais ir pan.). Specialių žodžių sąrašų (pagal tarties ar kirčiavimo dėsningumus) skaitymas (choru ir individualiai). Raiškus greitakalbių skaitymas. Balso formavimo pratimai. Rašybiniai žaidimai (išbraukti, nuvesti rodyklę, uždengti, pasakyti, parodyti, įrašyti...). Nagrinėjimas žodžio dalimis (žodžiu ir raštu). Dalinis rašybinis nagrinėjimas (žodžiu ir raštu).

3. Sintetinės veiklos etapas (savikontrolė ir korekcija)

Įspėjamasis girdimasis diktantas. Rašybinių, tarimo ir kirčiavimo uždavinių sprendimas. Nurašinėjimas dailyraščiu ir taisyklingas skaitymas (patarlių, sentencijų, poezijos, skaitomo kūrinio citatų ir pan. – su atitinkamomis ortogramomis). Diktantai (komentuojamasis, aiškinamasis – prašoma pakartoti sakinius prieš rašant). Ortogramų įrašymas nurašant rišlų tekstą. Rašybos klaidų analizė (žodžiu ir raštu).

4. Situacinis etapas (įgūdžio taikymas naujomis sąlygomis)

Rašybinis nagrinėjimas. Klausiamasis diktantas. Praleistų žodžių įrašymas (mįslėse, patarlėse, skaitomo kūrinio fragmentuose ir pan.). Raiškusis mįslių, patarlių, poezijos skaitymas. Skaitymas vaidmenimis. Atmintinis rašymas (išmoktų kūrinių fragmentų). Laisvasis diktantas.

5. Įgūdžių tobulinimo etapas

Pilnasis fonetinis nagrinėjimas (žodžiu ir raštu). Raiškusis prozos skaitymas. Atpasakojimas (žodžiu ir raštu). Kūrybinės užduotys pagal nurodytas gaires (žodžiu ir raštu). Literatūros kūrinių inscenizavimas.

Morfologinė rašyba ir žodžių daryba


Pavyzdžių, būtinų taisyklės esmei atskleisti, analizė. Rašybos taisyklės nustatymas. Taisyklės ir jos galiojimo sąlygų aiškinimas savais žodžiais. Taisyklės vaizdavimas schemomis, maketais, vaidyba ir pan. bei pavyzdžių jai parinkimas arba baigtinio žodžių sąrašo sudarymas.


15

Projektas, 2014-08-04Nagrinėjamų ortogramų atpažinimas (žodžiu). Rašybiniai žaidimai (išbraukti, nuvesti rodyklę, uždengti, pasakyti, parodyti, įrašyti...). Nagrinėjimas žodžio dalimis (raštu). Dalinis rašybinis nagrinėjimas (raštu).


Užduotys su žodynu (parinkti bendrašaknių kitos kalbos dalies žodžių; rasti žodžių, rašomų pagal nagrinėjamą taisyklę ir pan.). Atrenkamasis nurašinėjimas (žodžių su atitinkamomis ortogramomis – iš rišlaus teksto). Įspėjamasis regimasis diktantas. Ortogramų įrašymas nurašant rišlų tekstą. Žodžių darybos pratimai (sudaryti nurodyto priešdėlio, priesagos ar galūnės vedinių; sudaryti žodžių pagal nurodytą darybos reikšmę; sudaryti žodžių darybos grandį ir lizdą; išspręsti darybinę lygtį; palyginti dūrinių leksinę ir darybinę reikšmę ir pan.). Darybinis nagrinėjimas (raštu). Diktantai (komentuojamasis, aiškinamasis).


Atmintinis rašymas (išmoktų kūrinių fragmentų). Praleistų žodžių įrašymas (mįslėse, patarlėse, skaitomo kūrinio fragmentuose ir pan.). Klausiamasis diktantas. Rašybinis nagrinėjimas ir rašybos klaidų analizė (žodžiu ir raštu). Kūrybinis diktantas. Laisvasis diktantas. Atpasakojimas.


Draugo klaidų taisymas; bendraklasių mokymas. Teksto kūrimas pagal gairinius žodžius, paveikslą, fotografiją ir pan. Pratimų konkrečiam rašybos įgūdžiui ugdyti sudarymas; kryžiažodžių, testų rengimas ir pan.

Kalbos dalys, jų santykiai sakinyje


Kalbos dalių klasifikacijos vaizdavimas (piešiniais, grafikais, maketais, vaidyba ir pan.). Kalbos dalių sąvokų schemų (reikšmė, gramatiniai požymiai, pavyzdžiai) sudarymas ir jų lyginimas. Kalbos dalių funkcijų sakinyje nustatymas ir vaizdus lyginimas. Pavyzdžių, būtinų rašybos ar skyrybos dėsningumams suprasti, analizė. Taisyklės nustatymas. Rašybos ar skyrybos taisyklių vaizdavimas piešiniais, schemomis, vaidyba ir pan. bei pavyzdžių parinkimas.


Žodžių identifikavimas pagal kalbos dalis (pabraukti, nuvesti rodyklę, išrašyti ir pan.). Kompiuteriniai pratimai. Įspėjamieji diktantai. Atrenkamasis diktantas. Nagrinėjimas žodžio dalimis (žodžiu ir raštu). Kalbos dalių darybinis nagrinėjimas (žodžiu ir raštu). Rašybinių ir darybinių uždavinių sprendimas.


Morfologinis nagrinėjimas (žodžiu ir raštu). Analogijų taikymas (linksniuojant ir asmenuojant). Sakinių nurašymas suskliaustą žodį keičiant tinkama forma. Deformuoto teksto atstatymas (iš duotų žodžių pradinių formų). Atrenkamasis nurašinėjimas (tam tikrų žodžių ar žodžių junginių – iš rišlaus teksto). Žodyno naudojimas (daiktavardžio ir būdvardžio linksniavimo ir kirčiavimo paradigmos).


Konstravimo pratimai (sakinių, teksto – pagal duotus parametrus). Rašybinis nagrinėjimas ir rašybos klaidų analizė (žodžiu ir raštu). Diktantai (klausiamasis, aiškinamasis, kūrybinis). Atpasakojimas.

5. Įgūdžių tobulinimo etapas16

Projektas, 2014-08-04Algoritmų sudarymas (kalbos daliai, formai, rašybai ar skyrybai nustatyti). Tekstų analizė nurodytu aspektu (pvz., atitinkamo linksnio, prielinksninių konstrukcijų, veiksmažodžio nuosakų vartosena ir pan.). Kūrybinės užduotys. Pratimų konkrečiam rašybos įgūdžiui ugdyti sudarymas; kryžiažodžių, testų rengimas ir pan.

Sintaksė ir skyryba


Sakinio skirstymas žodžių junginiais. Sakinių sudarymas iš žodžių junginių. Lyginimas ir gretinimas (sakinio dalių raiškos, vientisinio ir sudėtinio sakinio ir pan.).


Grafinis vaizdavimas (pabraukti sutartiniais ženklais sakinio dalis, nubraižyti loginę sudėtinio sakinio schemą). Grafiniai diktantai (sutartiniais ženklais žymimos tik sakinio dalys ir / arba skyrybos ženklai). Sintaksinis žodžių junginių (ir sakinių) nagrinėjimas. Skyrybinis nagrinėjimas.


Sakinio intonacijos ir skyrybos ženklų rašymo / nerašymo lyginimas. Raiškus skyrybos ženklų skaitymas. Skaitymas vaidmenimis. Raiškusis prozos skaitymas. Konstravimo pratimai (pavartoti nurodytas sintaksines konstrukcijas).


Diktantai (klausiamasis, aiškinamasis, kūrybinis, laisvasis). Kūrybinis skyrybos taisyklės pristatymas (pvz., norma, galiojimo sąlygos, pavyzdžiai iš skaitomos literatūros). Atpasakojimas. Skyrybos klaidų analizė.


Kūrybiniai darbai (stilistinė žodžių ar frazių atranka, sakinių siejimas, miniatiūros kūrimas pagal įvestį ir pan.). Lingvistinis tyrimas (skyrybos ženklų prasmė, jų vartojimo grožiniame kūrinyje ir vadovėlio dalykinės kalbos tekstuose skirtingumai ir pan.).

8. 3. 4. Literatūra. 5–6 klasės literatūros kurso uždaviniai


skaitytų grožinius ir negrožinius tekstus, tobulintų atidaus skaitymo įgūdžius, suprastų, kad knygose apmąstomas pasaulis ir atskleidžiamos žmogaus gyvenimo patirtys;

suvoktų, kad knygos padeda pažinti save, ir skaitydami knygas siektų savęs pažinimo;

iš literatūros ir tautosakos kūrinių pažintų Lietuvos kultūrą, pajustų jos savumą, susivoktų jai priklausą, gerbtų ir vertintų kitų tautų kultūras, suprastų savo kultūrą kaip vertingą pasaulio kultūrų įvairovės dalį;

skaitydami išmoktų atpažinti personažų jausmus, nuotaikas, mintis;

suprastų literatūros ir tautosakos kūrinio kalbos savitumą, pajustų jos grožį, turtintų savo žodyną ir tobulintų sakytinės ir rašytinės raiškos gebėjimus;

lavintų savo kūrybinius gebėjimus ir pagarbų požiūrį į kūrybą;

skaitydami ir analizuodami literatūros ir tautosakos kūrinius formuotųsi etines ir estetines nuostatas;

lavintų mąstymą, emocinį pasaulį, plėstų akiratį;

17

Projektas, 2014-08-04 mokytųsi mąstyti savarankiškai, reikšti savo nuomonę, prisiimti atsakomybę už savo

sprendimus;

mokytųsi pasitelkti skirtingus informacijos šaltinius;

ugdytųsi įprotį skaityti savarankiškai, įgustų skaityti vis daugiau supratimo ir ištvermės reikalaujančius tekstus;

svarstydami apie literatūros vertybes sietų jas su savo patirtimi, įžvelgtų vertybių svarbą asmeniniam gyvenimui.

8.3. 4. 1. Mokymosi pasiekimai, pabaigus 5–6 klases

mokiniai yra perskaitę meniškai vertingos, tinkamos pagal amžių skirtingų žanrų tautosakos, lietuvių ir visuotinės literatūros prozos, poezijos, dramos kūrinių, jais remdamiesi geba formuotis moralines nuostatas ir skaitymo įgūdžius;

supranta, kad literatūra yra esminė tautos kultūros dalis, kad ugdo asmens pasaulėžiūrą ir vertybines nuostatas;

analizuoja, interpretuoja kūrinius, supranta siužeto pagrindinę liniją, pagrindinio ir šalutinių veikėjų ryšius;

geba suvokti ir įvardyti skaitymo metu patirtus jausmus, pažintas vertybes;

supranta ir vertina skirtingus požiūrius, kurie išryškėja skaitant literatūros kūrinius;

sklandžiai, aiškiai atpasakoja kūrinius, aptaria siužetą;

rašo pasakojamojo ir aprašomojo pobūdžio kūrybinius darbus, išreikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba;

naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius, randa reikalingą informaciją.

Skaitymas

yra perskaitę mažiausiai dešimt meniškai vertingų, pagal amžių tinkamų, skirtingų žanrų knygų;

skaito literatūros kūrinius sklandžiai, raiškiai, vertina skaitymą;

aptaria perskaityto kūrinio autoriaus biografiją, kūrinio turinį, veikėjų charakterius taip pat, kaip ir savo įspūdžius, jausmus ir patirtis;

aptaria Lietuvos kultūros reiškinius, literatūrinį (kultūrinį) kūrinio kontekstą: lietuvių tautosaką – jos savitumą ir vertę, pirmąją lietuvišką knygą, spaudos draudimą ir knygnešystę, tautinį atgimimą, tautos himną;

aptaria Lietuvos kultūros asmenybes.

Atpasakojimas

atpasakoja kūrinį išsamiai, jei reikia, naudodamiesi planu ar reikšminiais žodžiais;

atpasakoja aiškiai, nuosekliai, turininga kalba vientisos kompozicijos istorijas, paremtas literatūros tekstais, realaus gyvenimo arba vaizduotės sukurtais įvykiais;

atpasakoja istorijas pagal piešinius (arba piešinių ciklą), paaiškina jų turinį.

Teksto analizė, interpretacija ir suvokimas

Kūrinio visumos supratimas

formuluoja skirtingų tipų klausimus iš perskaityto teksto; 18

Projektas, 2014-08-04 atsako į klausimus iš teksto savais žodžiais arba cituodami;

sudaro teksto turinio planą, naudodamiesi klausimais, trumpomis formuluotėmis, raktiniais žodžiais;

suvokia kūrinio visumą, siedami įvykius, laiką ir vietą;

remdamiesi kūriniu apibūdina veikėjų išvaizdą, charakterio ir elgesio ypatybes, analizuoja veikėjų ryšius, vertina jų poelgius moralės požiūriu, lygina su savo elgesiu;

apibrėžia kūrinio (ištraukos) svarbiausias idėjas ir suformuluoja pagrindinę mintį;

aptaria kūrinio temą, pagrindinius įvykius, veikėjų charakterius, jų problemas bei vertybes, remdamiesi visu kūriniu ar ištrauka, išreiškia ir pagrindžia savo nuomonę, pateikdami tinkamus pavyzdžius iš teksto ar asmeninio gyvenimo;

ieško informacijos, aiškindamiesi nežinomų žodžių reikšmes ir išmoksta tuos žodžius vartoti.

Meninės kalbos supratimas ir vartojimas

gali paaiškinti patarlių, priežodžių, frazeologizmų reikšmes;

gali paaiškinti eilėraščių, apsakymų, atitinkančių vaikišką patirtį, prasmę;

gali savais žodžiais paaiškinti, kas yra padavimas, pasaka, patarlė, pasakėčia, apsakymas, apysaka, eilėraštis, inscenizacija;

atpažįsta tekstuose ir gali paaiškinti literatūros sąvokas: antonimas, aprašymas, atomazga, deminutyvas, eilėraštis, eiliuota kalba, epitetas, įasmeninimas, inscenizacija, įžanga, kartojimas, kulminacija, padavimas, pagrindinė mintis, pagrindinis veikėjas, palyginimas, pasakojimas, peizažas, posmas, retorinis klausimas, rimas, sinonimas, siužetas, tema, užuomazga, vaizdingi žodžiai, veiksmo laikas, veiksmo vieta.

Pristatymas

Mokiniai gali atmintinai deklamuoti eilėraščius, trumpus prozos fragmentus, kūrinio ištraukas vaidmenimis, geba prasmingai, raiškiai, tiksliai, sklandžiai perteikti tekstą, jo mintį, nuotaiką.

Kūrybiniai darbai

Mokiniai gali sukurti skirtingų tipų ir apimties tekstų (aprašymus, pasakojimus, atpasakojimus ir kt.).

8.3. 4. 2. Literatūros kurso turinio apimtis. 5–6 klasės

I tema. Vaikystės patirtys: Vaiko šeima ir namai. Namų teikiamas saugumas. Vaiko santykis su suaugusiais. Stiprinantys ir skaudūs išgyvenimai. Džiaugsmas, laimė. Pirmosios doros pamokos. Vienatvė ir baimė. Žmogaus ryšio su žmogumi vertė. Pasakotojas ir jo santykis su vaizduojamu pasauliu, veikėjais. Veikėjų vidinis pasaulis ir jų tarpusavio santykiai.

Kūriniai, skaitomi ir analizuojami per pamokas: J. Biliūnas „Kūdikystės sapnai“, „Kliudžiau“, „Joniukas“, „Piestupys“, Šatrijos Ragana „Vyšnios“, V. Krėvė „Antanuko rytas“, „Galvažudys“, J. Kaupas „Stirniukas“, A. Vaičiulaitis „Tešlinis žmogutis“, V. Žilinskaitė Nebijokė („Riedučių skrydis“, „Antras gurkšnis“).

Rekomenduojami papildomi kūriniai: B. Vilimaitė Čiuožyklos muzika, V. Žilinskaitė Tiputapė, V. Juknaitė Ugniaspalvė lapė, V. Palčinskaitė Muzika troliui, lietuvių poetų eilėraščiai apie vaikystę (J. Erlicko, J. Degutytės, R. Skučaitės, S. Gedos ir kitų), Vilė Vėl Parašyk man iš Afrikos, Kaip mes išgarsėjome, R. Spalis Gatvės berniuko nuotykiai, V. Račickas Zuika padūkėlis,

19

Projektas, 2014-08-04H. K. Andersenas Mergaitė su degtukais, F. Bernet (F. H. Burnett) Paslaptingas sodas, H. Varmeris, L. Brioger (H. Varmer, L. Brøgger) Vargšas berniukas iš Odensės, L. M. Montgomeri (L. M. Montgomery) Anė iš Žaliastogių.

II tema. Namų erdvė ir artimasis pasaulis: Vaikų kūrybinės galios ir vaikų tautosakinė kūryba. Vaikų kūrybos išradingumas, vaizdingumas. Vaikų tautosakos veikėjai. Gamtos ir kitų tikrovės garsų pamėgdžiojimai tautosakoje ir literatūroje. Vaizdo ekspresyvumas, kalbos gyvumas. Žaidimai ir pamokymai. Patarlės, mįslės, minklės – vaikams perduodama tautos išmintis. Mįslių, minklių ir patarlių kalbos vaizdingumas. Tiesioginė ir perkeltinė kalbos reikšmė. Pasakėčios – išplėtota patarlių išmintis.

Tautosakos ir literatūros kūriniai, analizuojami per pamokas: Vaikų dainos, greitakalbės, skaičiuotės, erzinimai, patarlės, mįslės, minklės, pasakėčios, S. Stanevičius „Žmogus ir levas“, M. Valančius Palangos Juzė (ištrauka iš „Ketvirtojo vakaro“ – riedėjimas nuo Žąsino kalno), S. Geda Baltoji varnelė, Baltojo Nieko dainelės.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: Ezopas „Žmogus ir liūtas“, „Nesutarią žemdirbio vaikai“, „Varna ir lapė“, „Vilkas ir ėriukas“, „Keleiviai ir lokys“, „Žiogas ir skruzdės“, K. Boruta Jurgio Paketurio klajonės, L. Gutauskas Paukščių takas, V. Kukulas Vėjo birbynė, G. Morkūnas Blusyno pasakojimai.

III tema. Pasakų pasaulis: Liaudies pasakų pasaulis ir jo veikėjai. Pasakų paskirtis ir jų išmintis. Buitinės ir stebuklinės pasakos, veikėjų siekiai ir vertybės. Vaizduojamojo pasaulio tikroviškumas ir sąlygiškumas. Pasakos kalba (pasakojimo įtaigumas, senoviniai žodžiai, tarmybės). Literatūrinė pasaka – tradicinių vertybių perteikėja. Pasakų išmonė ir jų teikiamos moralės pamokos. Literatūrinių pasakų įvairovė (poema, drama, proza).

Tautosakos ir literatūros kūriniai, analizuojami per pamokas: Buitinės pasakos: „Gudri mergina“, „Gailestingas sūnus“, „Du melagiu“, „Kodėl aš nieko neturiu?“, „Kaip žmogus savo dalią atrado“ (privalomos 2), Stebuklinės pasakos: „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, „Joniukas aviniukas ir sesytė Elenytė“, „Devyniabrolė ir devyniagalvis“, S. Nėris Eglė žalčių karalienė, O. Milašius Lietuviškos pasakos „Auksaplaukis ir žvaigžduolė“, „Sigutė“, „Gulbė“, „Varlė“, „Nykštukas“, „Alvytė“ (privalomos 2), H. K. Andersenas „Bjaurusis ančiukas“.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: Lietuviškos pasakos, Gyvasis vanduo, Negirdėtos neregėtos pasakos, Gulbė karaliaus pati, Stebuklingas žodis, J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka: e-šaltinis (pasirinkti tautosakos kūrinių pavyzdžiai), S. Čiurlionienė-Kymantaitė „Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių“, A. Liobytė „Devyniabrolė“, M. Vainilaitis „Bruknelė“, Kaulo bobos apžavai arba Sidabrinė kultuvėlė, arba Akivarų tiltas, J. Degutytė Šaltinėlio pasaka, V. V. Landsbergis Obuolių pasakos, R. Černiauskas Slieko pasaka, V. Haufas Pasakos, O. Vaildas Laimingasis princas ir kitos pasirinktos pasakos.

IV tema. Kaip atsirado pasaulis: Sakmių ir mitų paskirtis paaiškinti pasaulį. Pasaulio sukūrimas lietuvių sakmėse ir Antikos mituose. Pasaulio sukūrimas Biblijoje. Pagrindiniai senovės lietuvių, graikų ir žydų pasakojimų veikėjai. Poetinio vaizdo žaismingumas.

Sakmės ir mitai, analizuojami per pamokas: Lietuvių sakmės: „Kaip atsirado žemė“, „Saulė, Mėnulis ir Žemė“, „Sužeistas vėjas“, mitinės sakmės, pasakos apie Perkūną ir Velnią, Laimą, Giltinę, laumes, raganas, Graikų mitai: „Pasaulio ir dievų atsiradimas“, „Olimpas“, „Penki amžiai“, „Faetonas“, „Dedalas ir Ikaras“, Biblija: ištraukos iš Senojo Testamento (Pradžios knyga: „Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą“, „Antrasis pasakojimas apie Kūrimą“, „Pasakojimas apie tvaną“).

20

Projektas, 2014-08-04Rekomenduojami papildomi kūriniai: Kai milžinai gyveno, Kadaise ir akmenys augo, D.

Eliot, K. Kingas (D. Elliott, K. King) Vaikams apie platųjį pasaulį: Mano pirmoji enciklopedija, K. B. de Gaštold (C. B. de Gasztold) Maldos iš Nojaus arkos.

V tema. Pasakojimai apie Lietuvos, jos miestų, vietovių atsiradimą ir įkūrimą: Padavimų ir legendų apie kilmę svarba tautinės bendruomenės tapatybei. Tautos istorinė atmintis padavimuose ir literatūrinėse interpretacijose. Padavimų veikėjai ir siužetai.

Tautosakos ir literatūros kūriniai, analizuojami per pamokas: Pasakojimas, kaip Kernius suteikė Lietuvai vardą, Pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą, Legenda apie Neringą ir kiti pasirinkti padavimai apie vaikams artimiausių Lietuvos vietovių įkūrimą, B. Sruoga Giesmė apie Gediminą (ištraukos).

Rekomenduojami papildomi kūriniai: J. Tumas-Vaižgantas Vilniaus pilies pasaka, V. V. Landsbergis Erelio sakmė, R. G. Vėliūtė Viena diena Kernavėje.

VI tema. Gyvenimo iššūkiai ir išbandymai: Pasitikėjimas savimi ir savivertė. Pagarba kitam, tolerancija kitokiam žmogui. Asmeniniai ir kitų žmonių poreikiai ir interesai. Teisingumas ir neteisingumas. Pagirtina ir smerktina. Vienatvė ir baimės. Drąsa rizikuoti. Įsipareigojimai ir atsakomybė. Pasakojimo intriga. Personažų išbandymai. Situacijų komiškumas ir absurdiškumas. Personažų paveikslai.

Kūriniai, analizuojami per pamokas: Šatrijos Ragana Irkos tragedija, G. Morkūnas Grįžimo istorija, A. Lindgren Broliai liūtaširdžiai arba Ronja plėšiko duktė, J. R. R. Tolkinas (J. R. R. Tolkien) Hobitas, arba Ten ir Atgal.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: V. V. Landsbergis Rudnosiuko istorijos, V. Petkevičius Didysis medžiotojas Mikas Pupkus, M. Tvenas (M. Twain) Tomo Sojerio nuotykiai arba Heklberio Fino nuotykiai, E. Kestneris (E. Kästner) Kenigsbruko gatvė ir aš, J. Gorderis (J.Gaarder) Ei, ar čia yra kas nors?, K. Paterson Tiltas į Terabitiją arba Smarkuolė Gilė Hopkins, E. Doneli (E. Donnelly) Sudie, seneli, ištariau aš tyliai, J. Spyri Heida, A. Maršalas (A. Marshall) Aš moku šokinėti per balas, K. Ljungren (K. Ljunggren) Svečiuose pas Astridą Lindgren.

VII tema. Žmogus tautos pasaulyje – tautos kalba ir literatūra: Raštas ir rašytinė kultūra. Knygos reikšmė ir paskirtis. Ką skaitė ir kaip mokėsi protėviai: M. Mažvydo pirmoji lietuviška knyga – pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis. Pirmosios lietuviškos interaktyvios ir e-knygos. Gimtosios kalbos svarba tautai ir valstybei. Rašytojai, puoselėję ir išgarsinę Lietuvos kultūrą. K. Donelaičio Metai – poemos svarba lietuvių ir pasaulio kultūrai. Metų savitumas ir grožis. Spaudos draudimas ir pasipriešinimas jam. Knygnešystė ir knygnešiai. Šeima – lietuviškos knygos saugotoja ir gynėja. „Vargo mokykla“ ir jos literatūra – M. Valančiaus vaizdelio ir Ezopo pasakėčios paralelės. Lietuvių tautinis atgimimas ir jo dainos. XIX a. pabaigos lietuvių tautinis sąjūdis, pirmieji lietuviški laikraščiai. Svarbiausi tautos žadintojai. Dainomis ir giesmėmis virtę eilėraščiai, jų idėjos ir vaizdiniai. Lietuvos himno prasmės – tautos gyvenimo gairės. Tikra ir tariama žmogaus didybė.

Kūriniai, analizuojami per pamokas: M. Mažvydas Katekizmas (lietuviškos eiliuotos prakalbos ištrauka, elementoriaus fragmentas), M. Daukša Prakalba į malonųjį skaitytoją iš Postilės (ištrauka), K. Donelaitis Metai (ištrauka iš Pavasario linksmybių, 1–36 eilutės), P. Mašiotas „Pašešupių knygnešiai“, „Apsakymai“ (iš kn. Kai knygas draudė) ir kiti pasakojimai apie knygnešius, M. Valančius „Mikė melagėlis“, Ezopas „Piemens juokai“, Maironis „Milžinų kapai“, „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“, „Oi neverk, matušėle“, „Kur bėga Šešupė“ (privaloma ne mažiau kaip 3), V. Kudirka „Tautiška giesmė“, „Ne tas yra didis“.

21

Projektas, 2014-08-04Rekomenduojami papildomi kūriniai: K. Sirvydas Trijų kalbų žodynas (susipažinimas,

pavartymas), P. Mašiotas Kai knygas draudė, J. Zauerveinas „Lietuviais esame mes gimę“, Vydūnas „Mes – Lietuvos vaikai“, S. Geda „Tautiškos giesmės parafrazė“, J. Erlickas Sena knyga, Š. Leonavičius ir A. Marčėnas Žmogaus žvaigždė, V. Braziūnas Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai, J. Sakalauskaitė Smagiosios Pelytės Smailytės istorijos: interaktyvi e-knyga.

VIII tema. Poetinis Tėvynės kraštovaizdis: Gamtos grožio pajauta ir jos raiška. Emocinis žmogaus ir tėvų žemės ryšys. Tėvynės kraštovaizdžio ženklai ir jų svarba mūsų tapatybei. Poetinio vaizdo žaismingumas.

Kūriniai, analizuojami per pamokas: A. Baranauskas Anykščių šilelis (eil. 123–168), M. K. Čiurlionis „O virš tų krantų, virš to mylimo Nemuno“ (M. K. Čiurlionio laiškas broliui Povilui, 1902 m.), P. Vaičaitis „Yra šalis“, K. Binkis „Utos“, „Debesų jaučiukai“, J. Tysliava „Lietuvi“, „Auksu lyta“, „Pieniška daina“, „Mano žirgas“, „Vėjas“ (privalomi 2), J. Aistis „Peizažas“, H. Radauskas „Žiemos pasaka“, „Lietus“, „Pasaka“, „Ąžuolas“, „Gėlė ir vėjas“ (privalomi 2), Just. Marcinkevičius „Tai gražiai mane augino“.

5–6 klasėse mokiniams išsamiau pristatomi šie Lietuvos kultūros reiškiniai: lietuvių tautosaka – jos savitumas ir vertė, pirmoji lietuviška knyga, spaudos draudimas ir knygnešystė, tautinis atgimimas, tautos himnas.

Mokiniai išsamiau supažindinami su šiomis Lietuvos kultūros asmenybėmis: M. Mažvydu, K. Donelaičiu, M. Valančiumi, J. Basanavičiumi, V. Kudirka, Maironiu, J. Biliūnu.

8.3. 4. 3. Ugdymo veiklos

SkaitymasTikslingas skaitymas. Įtraukimas į skaitymą, pasiruošimas skaityti, dėmesingas skaitymas.

Skaitymo technikos tobulinimas, skaitymas tylomis ir skaitymas balsu, kreipiant dėmesį į skaitymo tempą, pauzes ir intonaciją. Tikslingas skaitymas iš naujo. Savo ir kitų skaitymo stebėjimas ir vertinimas. Tikslingas skaitymas atmintinai. Savarankiškas skaitymas ir įdomių knygų atradimas. Skaitymo malonumas, įdomumas. Bendraklasių supažindinimas su knygos autoriumi, siužetu ir veikėjais. Perskaitytos knygos pristatymas. Skaitymo rekomendacijos klasės draugams. Savarankiškas pasirinktos knygos skaitymas klasėje ir namuose su numatytomis užduotimis pristatymui ir bendrai klasės diskusijai.

AtpasakojimasTekste vaizduojamų įvykių tikslus atpasakojimas, naudojantis planu, schema ar piešiniu.

Atpasakojimas, naudojantis raktiniais žodžiais. Pasakojimo įvykių grandinė. Pasakojimo perkūrimas, pridedant naujus veikėjus ir įvykius. Pasakojimas apie įvykius ar prisiminimus iš savo arba kito žmogaus gyvenimo. Atpasakojimas, paremtas vaizdu (nuotraukomis, iliustracijomis, karikatūromis ar komiksais). Fantastinių pasakojimų atpasakojimas.

Teksto analizė, interpretacija ir suvokimas

Kūrinio visumos supratimas Klausimų sudarymas: faktiniai ir įsivaizdavimo (fantazijos, vaizduotės) klausimai.

Atsakymai į klausimus savais žodžiais, cituojant arba iš atminties pasakant teksto frazę ar pastraipą. Penkių klausimų strategijos taikymas (Kas pagrindinis veikėjas? Kur ir kada vyksta

veiksmas? Ką veikia pagrindinis veikėjas? Ką veikėjas jaučia? Kuo viskas baigiasi?) 22

Projektas, 2014-08-04Teksto planas: plano dalys sudarytos iš klausiamųjų, konstatuojamųjų sakinių, raktinių

žodžių. Pagrindinės minties suradimas tekste. Išsamus temos nagrinėjimas. Savo nuomonės ir

požiūrio išreiškimas ir pagrindimas. Pavyzdžių (citatų, charakteringų detalių) radimas tekste. Detalių apibūdinimas, aptarimas. Argumentavimas, paremtas savo asmenine patirtimi ir pavyzdžiais iš teksto. Išvados, paremtos perskaitytu tekstu. Savo idėjų, emocijų ir skaitymo įspūdžių išreiškimas.

Nežinomų žodžių reikšmių radimas žodynuose, žinynuose arba kituose šaltiniuose.Veikėjų problemos. Ryšys tarp siužeto ir personažų bei vaizduojamos vietos. Pagrindinis

kūrinio veikėjas ir kiti veikėjai, veikėjų charakterių atskleidimas remiantis jų santykiais su kitais, jų siekių paaiškinimas. Veikėjų grupavimas. Veikėjų konfliktai ir būdai, kuriais konfliktai gali būti išspręsti. Tipiški buitinių ir stebuklinių pasakų veikėjai. Įvykių laiko ir vietos nusakymas. Įvykių seka. Įvykių priežasčių ir pasekmių ryšiai. Autorius ir pasakotojas.

Meninės kalbos supratimas ir vartojimas Sinonimų, antonimų, frazeologizmų, palyginimų, kreipinių, įasmeninimų, pakartojimų,

epitetų, retorinių klausimų pažinimas ir vartojimas. Alegorijos pasakėčioje supratimas ir paaiškinimas. Paprastų simbolių paaiškinimas. Veikėjo kalbos paslėptų reikšmių supratimas. Patarlių, priežodžių ir posakių paaiškinimas, palyginimas, pritaikymas dabarties reiškiniams. Komiškų teksto aspektų radimas. Poezijos kūrinio rimo radimas. Eilėraščių ritmo ir skambesio supratimas. Poezijos tekstų komentavimas, interpretavimas. Savo meninės raiškos plėtojimas ir tobulinimas.

Vaikų tautosakos kalbos ekspresyvumo, žaismingumo (ištiktukai, garsiažodžiai, gamtos garsų pamėgdžiojimai ir t. t.) aptarimas. Pasakose vaizduojamo pasaulio (siužeto, veikėjų, įvykių, gėrio ir blogio priešpriešos ir kt.) aptarimas. Stebuklinių pasakų vaizduojamojo pasaulio aptarimas. Padavimų ir mitologinių sakmių vaizduojamojo pasaulio aptarimas. Padavimų ir legendų herojų charakterizavimas. Patarlių, mįslių meninių ypatybių aptarimas. Istorinių pasakojimų pobūdžio, savitumo aptarimas. Susipažinimas su apsakymo, apysakos bruožais. Temos ir pagrindinės minties formulavimas. Problemų formulavimas. Pagrindinių ir antraeilių veikėjų skyrimas, tipiškų veikėjų atpažinimas. Veikėjų konfliktų apibūdinimas. Eilėraščių vaizdinių apibūdinimas. Pasakėčios bruožų aptarimas. Komiškumo, lyriškumo, dramatiškumo atpažinimas tekste.

PristatymasPristatymo situacija ir tikslai (kam, ką ir kodėl pristatoma). Pasirinktas tinkamas žodynas,

kalbėjimo tempas, garsumas, intonacija, pauzės ir laikysena. Poezijos deklamavimas atmintinai. Trumpo prozos teksto (įskaitant dialogą ar monologą)

skaitymas. Skaitymas vaidmenimis.

Rašymas, kūrybiniai darbai Aprašymas: žodžių pasirinkimas, svarbių ir charakteringų veikėjo bruožų pristatymas.

Aprašymo kompozicija: pagrindinis įspūdis, esminiai bruožai, detalės ir įvertinimas. Daiktų, gyvūnų, fantastinių būtybių, žmonių, aplinkos, gamtos ir jausmų aprašymas. Autoriaus siekiai ir jų perteikimas, išreiškimas aprašymu.

Pasakojimas. Pasakojimo kompozicija. Pasakojimas laikantis laiko ir įvykių nuoseklumo. Tiesioginė kalba pasakojime. Pasakojimas pirmu asmeniu.

Kultūrinės informacijos rinkimas ir kaupimas: teminių darbų aplankas (portfolio) apie dabarties kultūros reiškinius ir istorines kultūros asmenybes. Darbų aplanko turinio sudarymas (segtuvas, CD, kt.) ir rengimas.

23

Projektas, 2014-08-04Trumpesnių ar didesnės apimties kūrinių kūrimas: pasakos apie gyvūnus, stebuklinės pasakos, padavimai, nuotykių ir fantastinės istorijos,

prisiminimai; pasakojimai pagal mįsles, patarles ir priežodžius; eilėraštis pagal duotą ar pačių pasirinktą

rimą; pasakojimai, pradedami eilėraščio ar istorijos pradžia;gamtos, aplinkos, gyvūnų, literatūros kūrinio veikėjų aprašymas; literatūros kūrinio veikėjo

arba pačių susikurto veikėjo dienoraštis; skelbimas, susijęs su veikėju ar siužetu; skaitytos istorijos detalizavimas; nauja pabaiga arba istorijos tęsinys; veikėjų dialogas, veikėjus charakterizuojantys laiškai ir kt.

24

Projektas, 2014-08-048. 4. Lietuvių kalba ir literatūra 7–8 klasėje

8. 4. 1. Kalba. 7–8 klasės lietuvių kalbos kurso uždaviniai


suprastų lietuvių kalbos svarbą asmenybės brandai ir jaustų atsakomybę už savo kalbos turinį;

kalbėtų taisyklingai, laikytųsi lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos taisyklių;

bendrautų atsižvelgdami į kontekstą ir gebėtų tiek žodžiu, tiek raštu aiškiai reikšti savo mintis;

suprastų tai, ką išgirdo ar perskaitė, ir mokėtų įvertinti;

suprastų, kad tekstuose reiškiami įvairūs požiūriai, kad juos reikia atpažinti ir kritiškai įvertinti;

gautą užduotį apmąstytų, išsikeltų tikslą, planuotų darbą, vertintų rezultatus;

rinktų informaciją iš patirties, taip pat iš spausdintinių bei skaitmeninių šaltinių;

poromis, grupėse arba su visa klase dalyvautų diskusijoje: klausytųsi, klaustų, atsakytų, išreikštų požiūrį apie tai, ką išgirdo, perskaitė ar parašė, jaustų atsakomybę už daromas išvadas;

rašytų skirtingų tipų tekstus ir gebėtų tinkamai juos pateikti;

mokėtų naudotis rašybos žodynais ir jų elektroninėmis versijomis, elektroninėmis mokymo(-si) priemonėmis.



Geba komunikuoti žodžiu ir raštu

pasirenka tinkamą komunikavimo būdą, geba parašyti dalykinį laišką (taip pat ir el. laišką), tinkamai bendrauja telefonu;

aptaria jų amžiui tinkamas problemas poromis ar grupėmis, geba kartu priimti sprendimą, tinkamai bendraudami žodžiu ar raštu;

geba inicijuoti, plėtoti, pertraukti pokalbį ar jo išvengti, išreikšti ir pagrįsti savo požiūrį, pritarti ar prieštarauti;

vertina klausomo arba stebimo ir klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą, išsako savo nuomonę;

dalijasi patirtimi, požiūriu bei kita informacija, atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji), mokytojo padedami pasirenka kalbinę raišką;

geba apibendrinti tai, ką išgirdo ar perskaitė, ir išsakyti savo požiūrį kitiems žodžiu ar raštu;

kalba girdimai ir aiškiai, tinkamu ir suprantamu tempu, taisyklinga bendrine lietuvių kalba.

Demonstruoja teksto suvokimo gebėjimus

atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį;

supranta skaitomus, girdimus ar stebimus įvairios paskirties tekstus ir sugeba juos kritiškai įvertinti;

nurodo dalykinio, publicistinio, eseistinio teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, pateikia teksto santrauką;

25

Projektas, 2014-08-04 nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas;

atpažįsta ir paaiškina skirtingus požiūrius;

paaiškina, kaip autoriai pagrindžia savo teiginius, ir pasiremia pavyzdžiais iš teksto;

paaiškina žodžių ir frazių reikšmę tekste, skiria tiesioginę ir perkeltinę reikšmę;

gali paaiškinti kiekvienos teksto pastraipos sandarą ir paskirtį;

apibendrina informaciją ar pateikia pavyzdžių apie tai, kurie elementai kuriuos teiginius pagrindžia;

aptinka teksto struktūrines ir grafines savybes (pvz., žodžių paryškinimas, raktiniai žodžiai, svarbiausios frazės, saitai, elektroniniai meniu, piktogramos) ir jomis naudojasi siekdami greitai rasti informaciją ir geriau ją suprasti;

susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją, paaiškina, kuo ji praplėtė teksto supratimą;

paaiškina netiesiogiai pasakytas mintis, vaizduojamas situacijas remdamiesi patirtimi, perskaitytu (-ais) tekstu (-ais), programoje nurodytais atvejais – ir istoriniu (kultūriniu) kontekstu;

skiria teksto funkcinį stilių ir vartojimo sferą, paaiškina teksto sąsajų su kontekstu aspektus, atpažįsta ir geba paaiškinti kalbinės raiškos ypatumus;

atpažįsta ir tikslingai vartoja įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, geba paaiškinti jų paskirtį.

Geba kurti tekstus žodžiu ir raštu

susiranda reikiamą informaciją bibliotekoje ar internete (savarankiškai ar vadovaudamiesi mokytojo nurodymais) ir tinkamai ja pasinaudoja;

išmano rašymo ir prezentacijos strategijas ir jomis naudojasi;

vadovaujami mokytojo tobulina rašymo įgūdžius: perskaito tai, ką parašė, redaguoja ar rašo iš naujo;

geba išdėstyti savo požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus (žodžiu ir raštu), jį pagrįsti asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais;

savais žodžiais, atpasakodami turinį ar perfrazuodami, perteikia informaciją, surinktą iš šaltinių, tiksliai perteikia kitų asmenų duomenis, požiūrį;

rašo pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir samprotaujamuosius tekstus, atsižvelgdami į pažįstamą adresatą (mokyklos laikraščio ar tinklapio skaitytojus bendraamžius);

geba pasakyti kalbą bendraamžiams;

kuria ir redaguoja parašytą tekstą tinkamai naudodamiesi technologijomis;

atlieka kūrybines užduotis.


Komunikavimas raštu ir žodžiu

Bendravimo situacija ir bendravimo partneriai. Dalyvavimas įvairiose bendravimo situacijose. Bendravimo situacijos ir kitų dalyvių paisymas. Bendravimo žodžiu praktika: kreipimasis, sveikinimasis, telefoninis pokalbis.

Bendravimas grupėje, gebėjimas klausytis ir bendradarbiauti sulaukiant savo eilės ir pateikiant savo teiginius ir argumentus. Savos nuomonės išreiškimas ir jos paaiškinimas dirbant grupėje, gebėjimas susitarti, bendro sprendimo priėmimas.

26

Projektas, 2014-08-04 Diskusija. Tiesos siekimas, prieštaravimas, sutarimas ir papildymas / pataisymas to, ką

pašnekovas pasakė / padarė; pagrįstas bendramokslių darbo įvertinimas. Raštiškas žodinės diskusijos teiginių pasižymėjimas.

Ginčas ir ginčo taisyklės. Reziumavimas to, kas buvo išgirsta ir perskaityta, ir tinkamų klausimų uždavimas.

Bendravimo raštu ir žodžiu skirtumai.

Teksto suvokimas

Atrankinis skaitymas (ieškomasis skaitymas). Kombinuotas skaitymas (derinamos kelios skaitymo rūšys).

Tekstų tipai ir struktūra, grafinės savybės. Internetiniai tinklapiai, informacijos pateikimo juose ypatybės.

Praktinių / taikomųjų tekstų (instrukcijų, gyvenimo aprašymo, informacinių lapelių, pareiškimų) savybės ir kompozicija. Svarbios informacijos radimas informaciniuose ir praktiniuose tekstuose ir sisteminimas, išvadų darymas remiantis surasta informacija.

Verbalinio teksto ir grafinės informacijos (fotografijų, piešinėlių, schemų) sąsajos. Paveikslėlių tekstų ir infografikos skaitymas ir interpretavimas.

Pasakojimas pirmuoju, antruoju ir trečiuoju asmeniu.

Chronologinis minčių dėstymas, sugretinimas ir supriešinimas, priežasčių ir pasekmių grandinės ir kt.

Pastraipų paskirtis, sandara ir siejimo būdai.

Atsakymų į klausimus formulavimas savais žodžiais.

Teiginių pagrindimo būdai.

Skaitomo teksto turinio ir raiškos analizė.

Autoriaus tikslo atpažinimas tekste.

Požiūrių reiškimas tekste.

Tiesioginė ir perkeltinė reikšmė.

Problemos (-ų) išskyrimas, sprendimo būdų suradimas ir pateikimas.

Teksto žymėjimasis, konspektavimas, citatų išsirašymas.

Funkciniai stiliai ir kalbos ypatybės

Mokslinio ir administracinio stiliaus tekstų skaitymas, jų paskirties supratimas, dėmesio atkreipimas į kalbos ypatybes (abstraktumą, konkretumą, logiškumą, terminų vartojimą; standartų laikymąsi, kalbos šabloniškumą).

Stilius ir gramatinė forma. Morfologinė sinonimika. Gramatinių formų (laikų, nuosakų, asmenų) sinonimika: konkrečių pavyzdžių skaitymas ir aptarimas

Tarptautinių žodžių, kaip terminų, vartojimas. Vieno kitos semantizmo vartojimo aptarimas.

Naujadarai. Jų kūrimas.

Kalbinės raiškos priemonės: palyginimas, citata, metafora, metonimija, paralelizmas.

27

Projektas, 2014-08-04 Meninio, mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstų ta pačia tema lyginimas, būdingų kalbos

ypatybių aptarimas (individualumas; logiškumas, objektyvumas, minties aiškumas; tiesioginis socialinis vertinimas)

Informacinės technologijos ir tekstas.

Stiliaus individualumas. Kontekstas (žodžio, žodžių junginio ar sakinio vartosenos aplinka).

Stilizacija.

Kalbinės raiškos priemonės: ironija, kontrastas, inversija, antitezė, elipsė. Sintaksiniai sinonimai. Emocinė leksika (jaustukai, ištiktukai). Hiperbolė, litotė. Patarlės.

Tekstų kūrimas žodžiu ir raštu

Įvairių žanrų tekstų (tam tikra tema arba susijusių su savo patirtimi) rašymas.

Pasakojamųjų, informacinių, aiškinamųjų ir samprotaujamųjų tekstų rašymas, atsižvelgiant į pažįstamą adresatą.

Informacijos šaltinių bei atraminių tekstų nurodymo / citavimo galimybės. Dalykinių laiškų rašymas ir tvarkymas, literatūrinio laiško, literatūrinio dienoraščio, straipsnio, gyvenimo aprašymo, prašymo, skelbimo rašymas. Susirašinėjimas el. paštu, el. laiškų rašymas ir kalbos priemonių pasirinkimas.

Rašymas apie nurodytus atraminius tekstus (žiniasklaidos ir informacinius): apžvalga ir aptarimas. Esė, interviu, recenzija (knygos įdomumo, aktualumo ir meniškumo vertinimas), poleminis rašinys, eilėraštis, miniatiūra.

Planavimo būdai ir rašymo etapai. Apmąstymas, temos aspektų išskyrimas, plano apmatai. Teiginių formulavimas, jų pagrindimas, citavimas. Rašinio rašymas, tobulinimas atsižvelgiant į mokytojo pastabas.

Technologijų teikiamos galimybės: tekstų rašymas, komponavimas, iliustravimas, tobulinimas ir redagavimas.

Kalbos rengimas bei sakymas. Kalbos iliustravimas.

Diktantų ir įvairių kūrybinių darbų rašymas.



Suvokia kalbą kaip kultūrinį socialinį reiškinį

geba paaiškinti lietuvių kalbos santykį su kitomis baltų kalbomis ir indoeuropiečių kalbų šeima, gali nurodyti keletą kitų šios šeimos šakų ir paminėti kelias joms priklausančias kalbas;

remdamiesi skaitytais tekstais apie seniausius rašytinius lietuvių kalbos šaltinius, gali paaiškinti jų reikšmę Lietuvos kultūros raidai;

suvokia skolinių, archaizmų, istorizmų, naujadarų, terminų atsiradimą bei formavimąsi;

nagrinėdami rašytinių šaltinių pavyzdžius, gali nurodyti XVI–XIX a. ir dabartinės kalbos skirtumus, geba naudotis įvairiais žodynais;

skiria pagrindines kalbotyros šakas, gali diskutuoti apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį, naujų žodžių kūrimą ir įsitvirtinimą.

Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias, demonstruoja taisyklingos tarties įgūdžius

28

Projektas, 2014-08-04 gali paaiškinti ir kalbėdami moka taikyti bendrąsias daiktavardžių, veiksmažodžių,

veiksmažodinių formų, prieveiksmių tarties ir kirčiavimo taisykles;

geba naudotis kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuotėmis.

Taiko morfologijos žinias, demonstruoja taisyklingos rašybos įgūdžius

nurodo skaitvardžio, įvardžio ir prieveiksmio gramatinius požymius, taisyklingai šias kalbos dalis vartoja, rašo bei kirčiuoja;

atpažįsta neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas (dalyvį, pusdalyvį, padalyvį), nurodo jų gramatinius požymius, tinkamai vartoja, rašo ir kirčiuoja;

tinkamai vartoja jungtukus ir prielinksnius;

atpažįsta ir tinkamai vartoja dalelytes, taisyklingai jas rašo;

atpažįsta visas kalbos dalis tekste, paaiškina jų gramatinius požymius, tinkamai jas vartoja ir rašo.

Taiko sintaksės žinias, demonstruoja taisyklingos skyrybos įgūdžius

geba nurodyti kalbos ir sakinio dalių skirtumus, nagrinėti sakinį sakinio dalimis;

atpažįsta sudėtingesnės raiškos veiksnius ir tarinius bei antrininkes sakinio dalis;

atpažįsta sakinyje dalyvinius tarinius ir pažyminius, tinkamai skiria išplėstinius pažyminius, išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes;

geba skirti priedėlį;

taiko privalomąsias pagrindinių ir antrininkių sakinio dalių, taip pat kreipinių ir įterpinių skyrybos taisykles;

geba vartoti ir skirti sudėtingesnius tiesioginės kalbos atvejus;

geba skirti elementarios struktūros prijungiamuosius sakinius.

8. 4. 3. 2. Kalbos sistemos pažinimo turinio apimtis

7 klasė 8 klasė


Indoeuropiečių kalbų šeima, baltų kalbos. Bendrabaltiškoji leksika.

Latvių kalba. Pagrindiniai latvių ir lietuvių kalbų fonetikos ir morfologijos panašumai ir skirtumai. Latvių – lietuvių, lietuvių – latvių kalbų žodynas.

Seniausi rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai.

XIX a. kalba (laikraščio „Varpas“ ištrauka).

Kai kurie XVI–XIX a. ir dabartinės kalbos skirtumai.

Lietuvių kalbos žodynas. Dabartinės lietuvių kalbos sinonimų, antonimų, frazeologizmų, sisteminis, inversinis žodynai.

Dabartinė lietuvių kalbos padėtis.

Žodžių istorija (veldiniai ir skoliniai, archaizmai ir istorizmai, naujadarai, tarptautiniai žodžiai ir terminai).

Kalbotyros šakos.

Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas



29

Projektas, 2014-08-04 Kalbos dalys, jų daryba. Kalbos dalių santykiai

sakinyje.

Pagrindinės skyrybos taisyklės.

Linksniuojamųjų kalbos dalių galūnių rašyba.

Veiksmažodžio laikų ir nuosakų rašyba.

Pagrindinės lietuviškų žodžių tarimo ir kamieno rašybos taisyklės. Nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene.

Pagrindinės tarptautinių žodžių tarimo ir kamieno rašybos taisyklės.

Kalbos dalių rašybos kartojimas.

Nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene.

Veiksmažodžio neasmenuojamų formų gramatiniai požymiai, daryba, rašyba.


Trumpųjų ir ilgųjų skiemenų kirčiavimas (priešpaskutinio skiemens taisyklė, esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžių kirčiavimas).

Daugiskaitos naudininko taisyklė.

Prieveiksmių kirčiavimas.

Naudojimasis kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Supažindinimas su kirčiuočių sistema.

Tarptautinių žodžių kirčiavimas.

Naudojimasis kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Morfologija ir rašyba

Įvardis.

Įvardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai.

Įvardžių skyriai.

Įvardžių linksniavimas, rašyba, kirčiavimas bei vartojimo ypatumai.

Skaitvardis.

Skaitvardžių reikšmė, gramatiniai požymiai.

Skaitvardžių skyriai, kiekinių skaitvardžių poskyriai.

Dauginių ir kuopinių skaitvardžių daryba, vartojimas.

Skaitvardžių kaitymo, rašybos ir kirčiavimo ypatumai.

Skaitvardžių rūšys pagal sandarą.

Įvardžiuotinių skaitvardžių linksniavimas, rašyba, vartojimas.

Samplaikinių skaitvardžių linksniavimas.

Romėniški skaitmenys, vartojimas.

Datos, matų, piniginių vienetų santrumpos.

Veiksmažodžio neasmenuojamosios formos.

Veiksmažodžio asmenuojamųjų formų kartojimas.

Prielinksnio reikšmė, kilmė, daryba.

Jungtuko reikšmė ir vartojimas.

Dalelytės reikšmė, vartojimas, rašyba.

Kalbos dalių gramatinių požymių kartojimas ir apibendrinimas.

Kalbos dalių reikšmė grožiniame tekste.

30

Projektas, 2014-08-04 Veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų

įvairovė.

Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai.

Dalyvių rūšys, vartojimo ir kirčiavimo ypatumai.

Veikiamųjų dalyvių laikai, daryba, vartojimas.

Veikiamųjų dalyvių linksniavimas, rašyba.

Neveikiamųjų dalyvių laikai, daryba.

Sangrąžiniai dalyviai.

Įvardžiuotiniai dalyviai, jų rašyba, vartojimas.

Pusdalyvio gramatiniai požymiai, daryba, vartojimo ir kirčiavimo ypatumai.

Padalyvio gramatiniai požymiai, daryba, vartojimo ypatumai.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės bei jų skyryba.

Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai.

Prieveiksmių skyriai, daryba, laipsniavimas ir kirčiavimo ypatumai.

Būdvardžio bevardės giminės ir prieveiksmių rašybos ir vartojimo skirtumai.


Dalyvis sakinyje. Dalyviniai tariniai ir pažyminiai.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės.

Išplėstų kreipinių vartosena ir skyryba.

Tiesioginės kalbos skyryba.

Vientisinio sakinio skyrybos kartojimas.

Žodžių junginys ir sakinys.

Pagrindinės sakinio dalys.

Veiksnys, jo raiška.

Tarinys. Tarinių rūšys.

Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio.

Antrininkės sakinio dalys. Papildinys.

Aplinkybių rūšys, raiška, vartojimas.

Aiškinamosios aplinkybės. Jų skyryba.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės. Jų vartosena ir skyryba.

Pažyminys. Derinamųjų ir nederinamųjų pažyminių skyryba.

Išplėstiniai dalyviniai ir būdvardiniai pažyminiai, jų vartosena ir skyryba. Išplėstinių pažyminių keitimas šalutiniais pažyminio sakiniais.

Priedėlis. Priedėlio vartosena ir skyryba.

Pagrindiniai ir antraeiliai sakinio dalių vienarūšiškumo požymiai.

31

Projektas, 2014-08-04 Vienarūšiai ir nevienarūšiai derinamieji

pažyminiai.

Vienarūšių sakinio dalių jungimo būdai ir skyryba. Vienarūšių sakinio dalių apibendrinamieji žodžiai.

Įterpinys. Jo skyryba.

Vientisinio sakinio kartojimas.

Sudėtinio sakinio dėmenų jungimo būdai.

Sudėtinių jungtukinių sakinių rūšys. Skyryba.

Elementarios struktūros sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba.

Vientisinio sakinio privalomosios skyrybos taisyklės.

Sakinio nagrinėjimas sakinio dalimis.



Grafinis vaizdavimas (kalbų šeimų, leksikos sluoksnių ir pan.). Baltų kalbų leksikos, fonetikos ar gramatikos reiškinių gretinimas ir lyginimas. Rašytinių šaltinių tyrimas nurodytu aspektu. Kūrybiniai darbai naudojantis žodynais. Žodžių liaudiškosios etimologijos rinkimas (kūrimas) ir lyginimas su jų lingvistine etimologija.


Trumpųjų ir ilgųjų skiemenų tarties, kirčiavimo ir rašybos lyginimas. Taisyklingas ir raiškus kirčiuoto teksto skaitymas. Kirčio vietos žodyje (linksnio ir kt.) nustatymas naudojantis kirčiavimo žodynais. Teksto, sukirčiuoto naudojantis elektroninėmis kirčiuoklėmis, analizė. Grafinis kirčiavimo taisyklių vaizdavimas ir jo taikymas. Tarptautinių žodžių kirčiavimo modelių kūrimas ir taikymas. Žodžių, jų formų ar teksto kirčiavimas raštu, taikant mokomas taisykles.



Nagrinėjamos kalbos dalies / formos reikšmės, gramatinių požymių, darybos ir rašybos sisteminimas (lentelės, grafikai, modeliai ir pan.). Nagrinėjamos kalbos dalies / formos atpažinimas tekste, jos apibūdinimas ir konkrečios vartojimo funkcijos nustatymas.


Žodžių identifikavimas pagal kalbos dalį ir / ar gramatinę formą (pabraukti, nuvesti rodyklę, išrašyti ir pan.). Diktantai (įspėjamasis regimasis, klausiamasis). Nagrinėjimas žodžio dalimis (žodžiu ir raštu). Kalbos dalių darybinis nagrinėjimas (žodžiu ir raštu). Rašybinių ir darybinių uždavinių sprendimas.


Kalbos dalių žodynėlio sudarymas (skaitomo eilėraščio ir pan.). Morfologinis nagrinėjimas (žodžiu ir raštu). Analogijų taikymas (linksniuojant ir asmenuojant). Sakinių nurašymas suskliaustą žodį keičiant tinkama forma. Deformuoto teksto atstatymas (iš duotų žodžių pradinių formų). Atrenkamasis nurašinėjimas (tam tikrų žodžių ar žodžių junginių – iš rišlaus teksto). Žodyno naudojimas (linksniavimo ir kirčiavimo paradigmos).

32

Projektas, 2014-08-044. Situacinis etapas (įgūdžio taikymas naujomis sąlygomis)

Konstravimo pratimai (sakinių, teksto – pagal duotus parametrus). Rašybinis nagrinėjimas ir rašybos klaidų analizė (žodžiu ir raštu). Diktantai (klausiamasis, aiškinamasis, kūrybinis). Atpasakojimas.


Tekstų analizė nurodytu aspektu (kalbos dalies reikšmė grožiniame tekste ir pan.). Kūrybinės užduotys (pratimų, testų rengimas ir pan.).



Nagrinėjamo gramatinio reiškinio analizė ir atpažinimas tekste. Lyginimas ir gretinimas (esminių ir neesminių to paties gramatinio reiškinio požymių; gramatinio reiškinio skirtingų rūšių požymių).


Grafinis vaizdavimas (sutartiniais ženklais, schemomis ir pan.). Sintaksinis ir skyrybinis nagrinėjimas. Vartosenos (taisyklingos!) nagrinėjimas ir sisteminimas.


Raiškusis tekstų skaitymas (išvardijimo, išplėstinio aiškinimo, apibendrinimo, tikslinimo ir kt. loginių sintaksinių reiškinių intonavimas). Konstravimas (pavartoti nurodytas sintaksines konstrukcijas, sukurti sakinių pagal pateiktas schemas). Redagavimas (pavartoti tinkamą sintaksinę konstrukciją, padėti reikiamus skyrybos ženklus).


Diktantai (klausiamasis, aiškinamasis, kūrybinis, laisvasis). Kūrybinis skyrybos taisyklės pristatymas (pvz., norma, galiojimo sąlygos, pavyzdžiai iš skaitomos literatūros). Atpasakojimas. Skyrybos klaidų analizė.


Kūrybiniai darbai (stilistinė žodžių ar frazių atranka, sakinių siejimas, teksto kūrimas pagal nurodytus parametrus ir pan.). Lingvistinis tyrimas (nurodyto gramatinio reiškinio vartosena šnekamojoje kalboje, skaitomuose tekstuose ir pan.).



skaitytų grožinius ir negrožinius tekstus, tobulintų atidaus ir sąmoningo skaitymo įgūdžius;

skaitydami knygas semtųsi iš meno kūrinio asmeninės gyvenimo išminties, mokytųsi geriau pažinti savo jausmus, mintis, išgyvenimus, patirtis, įsitikinimus, vertybines nuostatas;

iš literatūros ir tautosakos kūrinių kurtųsi bendrą Lietuvos kultūros vaizdą, pajustų asmeninį ryšį su Lietuvos kultūros tradicija, gerbtų ir vertintų kitų tautų kultūras, suprastų savo kultūrą kaip vertingą pasaulio kultūrų įvairovės dalį;

skaitydami nagrinėtų personažų jausmus, nuotaikas, mintis;

suvoktų literatūros ir tautosakos kūrinio kalbos savitumą ir grožį, nuosekliai turtintų savo žodyną ir tobulintų žodinės ir rašytinės raiškos gebėjimus;

patirtų kūrybos džiaugsmą ir plėtotų savo kūrybinius gebėjimus;

lavintų mąstymą, emocinį pasaulį, plėstų akiratį;

33

Projektas, 2014-08-04 mokytųsi mąstyti savarankiškai, argumentuotai reikšti savo nuomonę, dalyvauti diskusijoje,

prisiimti atsakomybę už viešą žodį ir sprendimus;

gebėtų naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir mokėtų juos kritiškai vertinti;

įprastų skaityti savarankiškai vis sudėtingesnius, vis daugiau žinių, supratimo ir ištvermės reikalaujančius tekstus;

įžvelgtų literatūros ginamas ir perteikiamas vertybes, jas brangintų ir mokytųsi jomis grįsti savo gyvenimą;

vertintų literatūros kūriniuose atskleidžiamą nuomonių ir pažiūrų įvairovę.


mokiniai yra perskaitę meniškai vertingos, tinkamos pagal amžių skirtingų žanrų lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinių, jais remdamiesi geba formuotis moralines nuostatas ir plėtoti skaitymo įgūdžius;

supranta lietuvių literatūros ir tautosakos kultūrinę reikšmę;

analizuoja, interpretuoja kūrinius, supranta literatūros kūrinius kaip skirtingų istorijų ir žmonių santykių, jausmų ir vertybių, skirtingų požiūrių šaltinius;

suvokia gamtos ir žmogaus gyvenimo ciklo sampratą liaudies dainose, atpažįsta dainų žanrus, pagrindinius vaizdinius;

supranta ir vertina skirtingus požiūrius, įžvelgia juos literatūros kūriniuose, vertina skirtingas idėjas ir raiškos būdus;

argumentuotai išreiškia savo požiūrį kalbėdami ir rašydami, glaustai atpasakoja kūrinio siužetą, svarsto apie kūrinį, rašo kūrybinius skirtingų žanrų darbus;

rašo pasakojamojo ir aprašomojo pobūdžio kūrybinius darbus, išreikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba;

sėkmingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius, randa reikalingą informaciją, geba ją kritiškai vertinti ir atsirinkti.

Skaitymas

mokiniai yra perskaitę mažiausiai dešimt meniškai vertingos, tinkamos pagal amžių skirtingų žanrų lietuvių ir visuotinės literatūros knygų;

skaito literatūros kūrinius sklandžiai ir raiškiai, paisydami literatūros rūšių, žanrų skirtybių ir vertina skaitymą kaip prasmingą veiklą;

gali pasakoti ir kalbėtis apie perskaityto kūrinio autorių, siužetą, veikėjų charakterius, problemas, kūrinio pagrindinę idėją ir lyginti su kitais kūriniais;

gali papasakoti apie lietuvių liaudies dainų vertę ir dainiškąją tradiciją, laisvės kovų (sukilėlių ir partizanų) literatūrą, Lietuvos praeities vaizdavimą XIX–XX a. literatūroje, tremties ir holokausto patirčių liudijimus;

gali papasakoti apie Lietuvos kultūros asmenybes.

Atpasakojimas

Baigdami 8 klasę mokiniai gali glaustai papasakoti siužetą, laikydamiesi kūrinio kompozicijos ir įvykių sekos.

Teksto analizė, interpretacija ir suvokimas:


formuluoja skirtingų tipų klausimus iš perskaityto teksto;

atsako į faktinius, dedukcinius ir analitinius iš tekstų suformuluotus klausimus;

pagrįsdami savo teiginius naudojasi teksto pavyzdžiais ir citatomis;34

Projektas, 2014-08-04 apibūdina kūrinio laiką ir vietą, išskiria svarbius įvykius, apsvarsto priežasčių ir pasekmių

ryšius;

apibūdina, remdamiesi tekstu, veikėjų išvaizdą, charakterio ir elgesio ypatybes, analizuoja veikėjų ryšius, vertina ir lygina jų reiškiamas vertybes su humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis;

aptaria kūrinio temą, svarbiausius įvykius, veikėjus ir jų problemas bei vertybes, remdamiesi visu kūriniu ar kūrinio ištrauka, išreiškia ir pagrindžia savo nuomonę, pateikdami tinkamus pavyzdžius iš teksto ar asmeninio gyvenimo;

randa kūrinio svarbiausias idėjas ir suformuluoja temą, problemą ir pagrindinę mintį, parašo teksto santrauką;

ieško informacijos, aiškindamiesi nežinomų žodžių reikšmes ir išmoksta tuos žodžius vartoti.


atpažįsta tekstuose ir vartoja epitetus, įasmeninimus, aliteracijas, asonansus, metaforas;

paaiškina liaudies dainų, eilėraščių, prozos ir dramos meninės kalbos vaizdingumą, perkeltines prasmes;

apibūdina eilėraščių, išreiškiančių žmogaus jausmus, vertybes ir asmeninę patirtį, vaizdinius ir jų prasmes;

skiria tautosakos tipus ir žanrus: liaudies dainas (darbo, kalendorines, vestuvių, karo dainas, sutartines, balades, romansus) ir gali nurodyti jų ypatybes;

paaiškina savais žodžiais sąvokas: alegorija, aliteracija, apsakymas, asonansas, atomazga, baladė, dialogas, drama, dramatizmas, ekspozicija, epas, epiškumas, intriga, ironija, istorija, komedija, komizmas, konfliktas, legenda, liaudies daina, lyrinis eilėraštis, lyrizmas, metafora, monologas, novelė, pakartojimas, pasakotojas, pasaka, poema, rauda, remarka, rimas, ritmas, romanas, satyra, siužetas, sonetas, spektaklis, sutartinė, pasakėčia, tragedija, tragizmas, žanras.

Pristatymas

privalomai atmintinai deklamuoja poezijos (mažiausiai 10 eilėraščių), prozos, dramos tekstus, geba aiškiai, raiškiai, sklandžiai perteikti prasmę;

pasirengia ir pristato kūrinį mokytojo nurodytu ir / ar pasirinktu aspektu;

pasirengia ir pristato savarankiškai perskaitytą knygą.

Kūrybiniai darbai

rašo aprašymus (veikėjo charakterio eskizą, scenos (situacijos) aprašymą), pasakojimus (pasaką arba legendą), kūrybinį rašymą siedami su literatūrine patirtimi,

rašo rašinius, paremtus literatūros kūriniais, išreiškia savo požiūrį, remdamiesi pavyzdžiais iš tekstų ir savo patirties, kreipdami dėmesį į savo teksto turinio aiškumą, stiliaus sklandumą, teiginių pagrįstumą, rašybą ir skyrybą.

8. 4. 4. 2. Literatūros kurso turinio apimtis. 7–8 klasės

I tema. Jauno žmogaus pasaulis: Jaunystės idealizmas. Draugiškumas, pasitikėjimas žmogumi. Šeimos, kaimynų, mokyklos įtaka asmens brandai. Meilė, vienatvė, baimė būti nesuprastam. Savo vietos bendruomenėje paieškos. Savivertė, savigarba ir orumas. Laisvė ir atsakomybė. Įsipareigojimai ir ištikimybė. Gyvenimo džiaugsmas, prasmė, vertė. Konfliktiški ir harmoningi žmonių

35

Projektas, 2014-08-04santykiai. Tikras ir tariamas padorumas. Kasdienybės dramatiškumas, tragikomiškumas, poetiškumas. Tikrovės ir fantastikos santykis. Kartų santykiai: seneliai, tėvai ir anūkai. Iš kartos į kartą perduodama išmintis.

Skaitomi ir per pamokas analizuojami kūriniai: K. Binkis Atžalynas, R. Bredberis (R. Bradbury) Pienių vynas.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: S. Šaltenis Riešutų duona, G. Adomaitytė Laumžirgio namai, J. Kunčinas Baltųjų sūrių naktis, V. Žilinskaitė Kintas, K. Saja Septyni miegantys broliai, K. Gudonytė Ida iš šešėlių sodo, O. Lutsas Pavasaris.

II tema. Šeimos ir bendruomenės perduodamos vertybės: Nesenstanti protėvių išmintis. Tautosaka – protėvių gyvenimo būdo raiška. Metų ratas – protėvių pasaulėžiūros ašis. Senųjų lietuvių ryšys su gamta. Gamtos ir žmogaus gyvenimo ciklo samprata. Kasdieniai darbai ir šventės. Žmogus ir bendruomenė šeimos šventėse. Svarbiausios šventės ir jų papročiai. Dainos reikšmė žmogaus ir bendruomenės gyvenime. Žmonių santykiai dainose: šeimos ir bendruomenės moralinės nuostatos. Dainų etika. Dainų poetinis pasaulis ir simbolika.

Skaitomi ir per pamokas analizuojami kūriniai: Darbo ir kalendorinės dainos, Krikštynų, vestuvių, našlaičių, šeimos dainų, raudų pavyzdžiai.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: Lietuvių liaudies dainynas – e-šaltinis (pasirinkti dainų pavyzdžiai), M. Martinaitis „Namai ir kelionė piršlybų ir šeimos dainose“.

III tema. Tautos ir Tėvynės laisvės gynimas: Namų, Tėvynės ir laisvės gynimo įprasminimas bei išaukštinimas lietuvių karinėse istorinėse dainose, baladėse, romansuose. Laisvės kovų heroika ir tragizmas. Sukilėlių, kovų už nepriklausomybę, partizanų, Sąjūdžio idėjos ir idealai poezijoje, dainose, kalbose, manifestuose, straipsniuose.

Skaitomi ir per pamokas analizuojami kūriniai: „Sudaičio sutartinė“, „Oi, lekia lekia gulbių pulkelis“ ir kitos pasirinktos karo dainos, M. P. Karpavičius „Piliečio pamokslinė kalba, sakyta lygumose prie Vilniaus šventinant ginklus ir vėliavą“ (1794, ištraukos). Lietuvių liaudies dainos apie T. Kosciušką „Užgied gaidžiai pusiau nakties“, „Kad Kosciuška jojo“, J. Slovackis „Lietuvių legiono daina“. Partizanų dainos: „Palinko liepa šalia kelio“, „Kai laisvės aušroj mes išėjom. Partizanų laiškas Lietuvos jaunimui „Į Lietuvos jaunimą“ (1948), H. Nagys „Vilniaus baladė“, B. Brazdžionis „Šaukiu aš tautą“, K. Genys „Pabudome ir kelkimės“, „Lietuva – tai sąžinė“.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: „Lietuvos Tautos Aukščiausiosios Tarybos Atsišaukimas“ (1794, ištrauka), A. Vištelis „Maršas Lietuvos“, B. Krivickas „Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“ (1952), Partizanų maldos, V. V. Landsbergis Bunkeris, Just. Marcinkevičius „Laisvė“.

IV tema. Istorinė atmintis literatūroje: Istoriniai pasakojimai ir tautinė savivoka. Tautiniai visuomenės ir žmogaus idealai. Istorinės atminties svarba: pasakojimai apie herojus. Istorinių pasakojimų personažai, jų ginamos vertybės ir idealai.

Skaitomi ir per pamokas analizuojami kūriniai: S. Daukantas Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (Ištraukos: „Pratarmė“ (apie kalbą), „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (apie girias), „Rėda senovės lietuvių“ (apie sueimą), „Karyba senovės lietuvių“ (apie narsumą)), A. Mickevičius „Gražina“, V. Krėvė „Milžinkapis“.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: J. I. Kraševskis Kunigas, P. Tarasenka Pabėgimas, V. Misevičius Jaunasis pagonis, G. Viliūnė Karūna be karaliaus, V. Skotas (W. Scott) Aivenhas.

36

Projektas, 2014-08-04V tema. Žmogaus idealai, principai ir siekiai: Gėrio ir blogio kova istoriniuose,

mitologiniuose, alegoriniuose ir fantastinės literatūros pasakojimuose. Žmogaus troškimai: žinios, galia, laimė. Visuomeniniai idealai ir jų gynimas. Gyvenimo grožio, vertės ir prasmės siekis.

Skaitomi ir per pamokas analizuojami kūriniai: J. Biliūnas Laimės žiburys, K. Boruta Baltaragio malūnas, V. Mykolaitis-Putinas „Margi sakalai“, A. Egziuperi Mažasis princas.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: L. Lauri (L. Lowry) Siuntėjas, S. Vo (S. Waugh) Žmogonai, R. Bachas (R. Bach) Džonatanas Livingstonas Žuvėdra, N. Bebit (N. Babbitt) Amžinieji Takiai, Dž. Kriusas (J. Krüss) Timas Taleris, arba Parduotas juokas, O. Proisleris (O. Preussler) Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne.

VI tema. Žmogaus jausmų pasaulis: Meilės išaukštinimas ir jos tragizmo atskleidimas. Asmens jausmų ir bendruomenės papročių konfliktas. Lyrikoje reiškiami subjektyvūs jausmai ir apmąstymai, jų universalumas.

Skaitomi ir per pamokas analizuojami kūriniai: V. Šekspyras (W. Shakespeare) Romeo ir Džuljeta, A. Mickevičius „Nemunui“, „Piligrimas“, V. Mačernis Metai: „Rudens sonetai“ 12, 25, „Žiemos sonetai“ 1, 29, „Pavasario sonetai“ 3, „Vasaros sonetai“ 1 (privalomi 2), Maironis „Jūratė ir Kastytis“, S. Nėris „Žvaigždė – jaunystė“, J. Aistis „Gegutėlė“, B. Brazdžionis „Per pasaulį keliauja žmogus“, „Paskutinis pasmerkto myriop žodis“, A. Miškinis „Vasariškai“, „Elegantiškai sninga“, „Žodžiai iš lauko“, J. Strielkūnas „Lietuva“, P. Širvys „Ir nusinešė saulę miškai“.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: F. Petrarka Sonetai, A. Marčėnas (pasirinkti sonetai: Jūros liga, Nubudęs kėkštas ir kt.), M. Martinaitis Kukučio baladės ir kitų šiuolaikinių poetų pasirinkti eilėraščiai.

VII tema. Asmeninės patirties pasakojimai – sukrečiantys laiko liudijimai: Jaunas žmogus ribinėse situacijose, jo moralinės laikysenos, tvirtumo šaltiniai. Dokumentinio pasakojimo savitumas, jo vertė. Žmogui tenkantys istorinės tikrovės iššūkiai. Asmenybę kuriančios patirtys: žmoniškumo pamokos prievartos pasaulyje. Literatūrinė dokumentinio pasakojimo interpretacija.

Skaitomi ir per pamokas analizuojami kūriniai: D. Grinkevičiūtė Lietuviai prie Laptevų jūros (ištraukos), J. Ulinauskaitė Likimo išbandymai (ištrauka „Lemtingi gyvenimo posūkiai“), J. Beilesas Judkė (ištrauka p. 37–45), J. Aputis Šunelis alksnio viršūnėje, Dobilė. 1954 metų naktį, G. Morkūnas Iš nuomšiko gyvenimo.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: G. Petkevičaitė-Bitė Karo metų dienoraštis (ištraukos), M. Katiliškis Išėjusiems negrįžti, A. Frank Dienoraštis, A. Suckeveris Iš Vilniaus geto (ištraukos „Devynmetis dailininkas“, „Dainininkė“), U. Lacher Rojaus kelias, B. Pūkelevičiūtė Aštuoni lapai, R. Spalis Ant ribos, Rezistencija, V. Juknaitė Tariamas iš tamsos, G. Kanovičius Sapnas apie dingusią Jeruzalę, R. Šepetys Tarp pilkų debesų, A. Šlepikas Mano vardas – Marytė.

VIII tema. Juokas literatūroje: Juokavimas kaip žaidimas. Dvilypė – teigianti ir neigianti, konkreti ir universali komiškumo prigimtis. Švelnus, geranoriškas, optimistinis juokas. Kandi satyra, ironija, ezopinė kalba. Žvilgsnis į pasaulį kitu kampu. Komiško ir fantastinio pasakojimo santykis su tikrove: prieštaravimai, kontrastai, nukrypimai nuo įprasto požiūrio. Kalbėjimo komiškumas: kalbinė raiška. Komiško pasakojimo lengvumas ir sudėtingumas. Laisvė ir atsakomybė. Ryšys su praeitimi ir įsipareigojimai ateičiai.

Skaitomi ir per pamokas analizuojami kūriniai: J. Erlickas Humoreskos (pasirinkti kūriniai), T. Pračetas (T. Pratchett) Mažieji dievai arba Mažieji laisvūnai.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: V. Kudirka Tėvynės varpai (ištraukos: „Drebėjimas kinkų“, „Mūs vargai. Paminėjimas pernykšio bruzdėjimo valdžios ir mūsų pačių. Mintaujos

37

Projektas, 2014-08-04didvyriai“), V. Krėvė Raganius, J. Tumas-Vaižgantas Rimai ir Nerimai. Maironis Satyros („Mano moksladraugiams“, „Spjauki, drauguži, į viską!“), K. Binkis Raulas keliauninkas, G. A. Biurgeris Baronas Miunhauzenas, Dž. Sviftas Guliverio kelionės.

7–8 klasėse mokiniams išsamiau pristatomi šie Lietuvos kultūros reiškiniai: lietuvių liaudies dainos ir dainiškoji tradicija, laisvės kovų (sukilėlių, kovos už nepriklausomybę, partizanų, Sąjūdžio) literatūra, Lietuvos praeities išaukštinimas XIX–XX a. literatūroje, tremties ir holokausto patirčių liudijimai, Sąjūdžio ir Atgimimo idėjos literatūros kūriniuose.

Mokiniai plačiau supažindinami su šiomis Lietuvos kultūros asmenybėmis: S. Daukantu, A. Mickevičium, J. Tumu-Vaižgantu, K. Binkiu, B. Brazdžioniu, V. Mačerniu.

8. 4. 4. 3. Ugdymo veiklos

Skaitymas

Savarankiško skaitymo tikslų formulavimas. Greitas ir lėtas skaitymas, apžvalginis permetimas akimis ir atidus skaitymas. Tikslingas skaitymas iš naujo. Skirtingų skaitymo technikų įvaldymas. Savo skaitymo ir savo skaitymo pasiekimų analizavimas. Tikslingas skaitymas atmintinai. Įdomių literatūros knygų radimas ir savarankiškas skaitymas. Pomėgio skaityti ugdymas (skaitymo malonumas). Bendraklasių supažindinimas su knygos autoriumi, siužetu ir veikėjų charakteriais, knygos palyginimas su kita (kitomis) knygomis. Skaitymo rekomendacijos klasės draugams. Savarankiškas rekomenduojamų knygų skaitymas su numatytomis užduotimis knygą pristatyti, aptarti ją klasės diskusijoje.

Atpasakojimas

Kūrinio atpasakojimas, naudojantis raktiniais žodžiais. Atpasakojimas laikantis kūrinio kompozicijos; perkūrimas pakeičiant kūrinio laiką ar vietą, įtraukiant naujus veikėjus ar įvykius, skirtingas pabaigas; atpasakojimas iš skirtingų pasakojimo perspektyvų; atpasakojimas naudojantis citatomis; glaustas atpasakojimas laikantis pagrindinės siužeto linijos. Pasakojimas apie vaizdinius (įsivaizdavimą), kilusius skaitant ar perskaičius kūrinį. Susipažinimas su skirtingomis pasakojimo formomis elektroninėse informacijos priemonėse (internetas, radijas, televizija ir kt).



Veikėjo analizavimas: fiziniai, psichologiniai ir socialiniai aspektai. Veikėjo charakterio kaita. Paprasti ir sudėtingi veikėjai. Veikėjų charakterių atskleidimas analizuojant jų santykį su savimi, kitais ir supančiu pasauliu. Veikėjų vidinių konfliktų supratimas.

Pagrindinio konflikto tarp veikėjų nustatymas, veikėjų ryšių analizavimas. Veikėjo charakterio, motyvų ir veiksmų paaiškinimas ir jo elgesio priežasčių analizavimas. Veikėjų grupių konfliktai ir jų kaita. Skirtingų kūrinių pagrindinių veikėjų lyginimas. Literatūros kūrinio veikėjas ir jo prototipas. Veikėjų konfliktai ir būdai, kuriais konfliktai gali būti išspręsti.

Pasakojimo laikas ir vieta. Aplinkos apibūdinimas. Veiksmo užuomazga, veiksmas, veiksmo posūkiai (peripetijos), kulminacija ir atomazga. Kūrinio ritmas; elipsės supratimas.

38

Projektas, 2014-08-04Ryšių tarp įvykių, priežasčių ir pasekmių paaiškinimas. Istorinių įvykių ir kultūros turinio

ryšys. Laikotarpio ypatybės kūrinyje. Lietuvos istorijos ir kultūros istorijos ryšys. Istorijos, kultūros reikšmės tekste.

Literatūros kūrinio ir filmo, literatūros kūrinio ir spektaklio, eilėraščio ir dainuojamosios poezijos palyginimas.


Epitetų ir palyginimų paaiškinimas ir vartojimas. Simbolių ir metaforų paaiškinimas. Veikėjo kalbos paslėptų reikšmių atskleidimas. Komišumo, lyriškumo, dramatiškumo aspektų atpažinimas ir paaiškinimas. Eilėraščių ritmo ir skambesio supratimas. Aliteracijų liaudies dainose radimas. Aliteracijų vartojimas kūrybiniuose darbuose. Poezijos, prozos, dramos, publicistinių tekstų kalbos komentavimas, interpretavimas. Savo meninės raiškos plėtojimas ir tobulinimas.

Kūrinio kompozicijos analizė: ekspozicijos, veiksmo užuomazgos, konflikto, kulminacijos ir atomazgos aptarimas. Statiškų ir besikeičiančių veikėjų charakterių lyginimas. Prototipai.

Liaudies dainų analizė: dainų simbolikos, žanrų, tipiškų darbo, kalendorinių švenčių, šeimos, karinių-istorinių dainų bruožų aptarimas, senųjų ir naujųjų laikų karinių istorinių dainų poetikos skirtumų, senųjų dainų vaizdinių pokario partizanų dainose aptarimas.

Grožinės literatūros žanrų ir rūšių skyrimas. Epikos, lyrikos ir dramos bruožų atpažinimas. Epo, romano, novelės, apsakymo, miniatiūros ypatybių atpažinimas. Nuotykinių, istoriniių, detektyvinių kūrinių žanrinių ypatybių aptarimas.

Poezijos kūrinių analizė (strofa (posmas), eilėdara; odės, soneto, baladės, elegijos, lyrinio eilėraščio bruožai; kūrinio vaizdiniai; motyvai, metaforos).

Dramos kūrinių analizė (tragedijos ir dramos bruožai, monologas, dialogas, veiksmas, įvykis, konfliktas, peripetija, scena, replika, remarka, intriga).

Literatūros kūrinio ekrzanizavimas, inscenizavimas, pastatymas. Kinematografinė ir teatrinė prasmės raiška: vaizdas, garsas ir žodis.

Pristatymas

Pristatymo situacija ir tikslai (kam, ką ir kodėl). Pasirinktas tinkamas žodynas, kalbėjimo tempas, garsumas, intonacija, pauzės. Akių kontaktas su auditorija. Dėmesys veido išraiškai ir gestams.

Poezijos deklamavimas atmintinai. Trumpo prozos teksto (dialogo ar monologo), dramos ištraukos skaitymas atmintinai. Skaitymas vaidmenimis.

Kūrybiniai darbai

Pasakėčios, alegoriniai pasakojimai; juokingos istorijos, paremtos posakiais; nuotykių istorijos, nuotykiniai pasakojimai, miniatiūros, eilėraščiai, sonetas, laisvosios eilės, pjesė, veikėjo laiškas kitam veikėjui, pamokymai, patarimai veikėjui, pasakos, legendos; pasakojimas, kurio veikėjas mitinis personažas; pasakojimas apie veikėjo gyvenimo įvykį, veikėjo gyvenimo devizas (moto).

Pasakojimo ekspozicija iki įvykių pradžios, pasakojimai iš skirtingų pasakojimo perspektyvų, pasakojimo kulminacija, veikėjų dialogas, skirtingų veikėjų charakterių konfliktas, veikėjo monologas, veikėjo gyvenimo istorija, teksto žanro pakeitimas (pvz., skelbimas, reklama, paremta eilėraščiu; novelė, paremta žiniasklaidos tekstu), pasakojimas pridedant replikas, pasakojimas pirmu asmeniu, pasakojimas pridedant papildomų detalių, teksto papildymas palyginimais ir metaforomis; komiška ir tragiška istorija, sukurta pagal tą patį įvykį; laiškai autoriui, iš teksto išrinktų citatų komentarai, esė,

39

Projektas, 2014-08-04rašinys pagal citatas (sentencijas), kūrinio recenzija, komentarai; paaiškinimai, pateikti iš veikėjo pozicijos ir kt.

Pasiūlymas pažiūrėti filmą, spektaklį, perskaityti knygą, suformuluotas keliais sakiniais ir kt.

Kompozicijos pagal prozos ar poezijos kūrinius, autoriaus ar istorinės asmenybės gyvenimo istorijos (ar laikotarpio) inscenizavimas.

Diskusijos apie temą, problemas, svarstomas kūrinyje; spektaklio, filmo, literatūros kūrinio recenzija ir kt.;

Kultūrinės informacijos rinkimas: teminių darbų aplankas (portfolio) apie dabarties kultūros reiškinius ir istorines kultūros asmenybes.

40

Projektas, 2014-08-048. 5. Lietuvių kalba ir literatūra 9–10 klasėje

8. 5. 1. Lietuvių kalbos kurso uždaviniai 9–10 klasėse

Siekiama, kad baigę pagrindinę mokyklą mokiniai: suprastų, jog kalba yra žmogaus raiškos ir pasaulio suvokimo būdas, bendruomenės

pasaulėjautos ir pasaulėžiūros, istorinės patirties ir gyvenimo išminties reiškėja ir saugotoja;

suprastų lietuvių kalbos svarbą asmens brandai, saviraiškai ir bendruomenės tapatybei; suprastų lietuvių kalbos reikšmę tautos kultūrai ir jaustų atsakomybę už savo kalbos turinį; suprastų kalbos sistemą; jaustų gerų kalbinių įgūdžių ir turiningos raiškos poreikį; kalbėtų taisyklingai asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, laikytųsi lietuvių kalbos

rašybos, skyrybos ir gramatikos taisyklių; bendrautų atsižvelgdami į kontekstą, tiek žodžiu, tiek raštu aiškiai reikštų savo mintis; dalyvaudami diskusijose ir darbo grupėse jaustų atsakomybę už bendrą apsisprendimą,

drąsiai ir mandagiai reikštų savo nuomonę, ją pagrįstų; klausytųsi, skaitytų ir suprastų įvairių tipų tekstus, darytų išvadas iš to, ką išgirdo ar

perskaitė, gebėtų įvertinti, žodžiu bei raštu apibendrintų tai, ką perskaitė arba išgirdo, tinkamai išreikštų savo požiūrį;

kritiškai vertintų informaciją, rastą bibliotekoje, žiniasklaidoje, internete, tikslingai ja pasinaudotų;

skirtų tekstų tipus ir galėtų juos panaudoti prezentacijai; rašytų skirtingų tipų ir žanrų tekstus ir tinkamai juos parengtų; mokėtų naudotis rašybos žodynais ir jų elektroninėmis versijomis, elektroninėmis

mokymosi priemonėmis.



Geba komunikuoti žodžiu ir raštu dalijasi patirtimi, nuomone bei informacija, atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir adresatą; vertina klausomo arba stebimo ir klausomo teksto turinį, raišką, poveikį klausytojui bei

kalbėjimo kultūrą; įvairaus pobūdžio pokalbiuose kelia problemas, svarsto, pritaria ar prieštarauja pateikdami

argumentų; geba kalbėti viešai (kreiptis į auditoriją, pristatyti temą ir pasakyti kalbą); laikosi kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos rašydami ir kalbėdami.

Demonstruoja teksto suvokimo gebėjimus skiria tekstų tipą, žanrą ir funkcinį stilių, gali paaiškinti jų pagrindines savybes ir paskirtį; gali paaiškinti, kaip teksto raiškos būdas priklauso nuo jo paskirties / adresato, tipo ir

autoriaus individualybės; geba atpažinti ir apibūdinti tekste panaudotas raiškos priemones ir jų paskirtį; atpažįsta pagrindinius įtakos darymo būdus; paaiškina, kaip siejasi tekstas ir lentelė, vaizdas arba jį lydintis garsas; gali apibūdinti tekstus tiek žodžiu, tiek raštu, lygina tekstus, nurodo, ko tekste nesuprato,

užduoda klausimus, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja, prieštarauja, kuria interpretacijas, išreiškia nuomones ir susieja tekstus su savo patirtimi ir nuostatomis;

41

Projektas, 2014-08-04 atpažįsta ir geba paaiškinti leksines, sintaksines ir fonetines stiliaus figūras; apibūdina stilingos kalbos reikalavimus.

Geba kurti tekstus žodžiu ir raštu randa teksto kūrimui reikiamą informaciją bibliotekoje ir internete, kritiškai pasirenka

šaltinius, tinkamai jais remiasi bei juos nurodo; taiko išmoktus rašymo ir rengimosi kalbai principus; geba sukurti įvairių tipų ir žanrų tekstų (rašinius, santraukas, esė, komentarus ir nuomones,

gyvenimo aprašymą, prašymą ir pan.); pasiremdami šaltiniu, tiksliai ir išsamiai apibūdina tekstus, kuriuos išgirdo ir perskaitė, ir

juos įvertina remdamiesi asmenine patirtimi ir nuostatomis; kalbėdami ar rašydami apie tekstus vartoja išmoktas lingvistines ir literatūrines sąvokas.


Komunikavimas žodžiu ir raštu Viešųjų kalbų rūšys. Rengimosi viešajai kalbai etapai. Viešosios kalbos komponavimas

atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui. Vaizdinių ir įvairialypės terpės priemonių naudojimas.

Klausymo ir kalbėjimo strategijos. Debatai. Bendravimas internetinėse pokalbių svetainėse. Komentarų rašymas. Lingvistinė etika,

orumas. Anonimiškumo poveikis kalbos vartojimui.

Teksto suvokimas Informaciniai, publicistiniai, praktiniai tekstai, jų ypatybės ir paskirtis. Skirtingų tipų tekstų

skaitymas ir vertinimas. Pastabų žymėjimasis klausant sakomos kalbos. Klausimų uždavimas kalbėtojui. Reikiamos

informacijos ir šaltinių užsirašymas klausant kalbos ir apibendrinimas. Žiniasklaidos paskirtis ir ypatybės. Žiniasklaidos žanrai: naujienos, reportažas, analitinis

straipsnis, nuomonė, replika, interviu, reklama. Fakto ir požiūrio skyrimas. Antraščių paskirtis. Televizija ir radijas: visuomeniniai ir privatūs transliuotojai. Programų sudarymo principai. Tiesioginės ir užslėptos poveikio priemonės. Kalbos laisvė ir jos ribos.

Tinklapiai. Informacijos internete patikimumo vertinimas. Informacijos kaupimas ir sisteminimas.

Vadovėlių ir mokslo populiarinimo tekstų kalbos ypatybės ir skaitymo strategijos. Žodinės ir vaizdinės, grafinės medžiagos siejimas.

Informacijos radimas praktiniuose tekstuose (vartojimo instrukcijos, tvarkaraščiai, etiketės, grafikai ir pan.).

Funkciniai stiliai ir kalbos ypatybės Tekstų tipai, žanrai ir funkciniai stiliai. Stilingos kalbos reikalavimai (aiškumas, logiškumas, tikslumas, glaustumas, įtaigumas). Elektroninių informacijos priemonių (interneto, radijo, televizijos ir kt). stilistikos

ypatybės.

Tekstų kūrimas žodžiu ir raštu Kalbos planavimas, rengimas ir sakymas. Kalbos rengimo ir sakymo strategijos.

42

Projektas, 2014-08-04 Rašinio planavimas ir rašymas. Pasirengimas rašyti rašinį: idėjų rinkimas, plano rengimas ir

juodraščio rašymas. Rašinio tema ir pagrindinė mintis bei kompozicija. Pasakojamųjų, aprašomųjų ir samprotaujamųjų rašinių rašymas. Samprotavimo (diskutuotinų) temų, grįstų asmenine patirtimi ar atraminiais tekstais, radimas ir formulavimas. Principinė samprotavimo sandara: teiginys, argumentacija ir išvada. Tekstų antraštės. Tekstų pastraipos ir jų kompozicija. Pastraipų tvarkymo principai ir galimybės. Teksto rišlumas. Pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo siejimas į visumą.

Naujienų rašymas: medžiagos ir informacijos šaltinių pasirinkimas ir atsakomybės prisiėmimas už paskelbtą informaciją. Naujienų antraštės. Interviu rašymas: pasirengimas, klausimų uždavimas, rašymas, redagavimas ir sudarymas. Nuomonių rašymas: savo nuomonės apie diskutuojamą problemą reiškimas ir jos paaiškinimas.

Laiškų rašymas ir tvarkymas, kalbos priemonių pasirinkimas. Praktinių tekstų (gyvenimo aprašymo, prašymo ir pan.) rašymas ir tvarkymas.

Tinkamų kalbos formų pasirinkimas bendraujant žodžiu ir raštu, elektroninėmis priemonėmis, atsižvelgiant į bendravimo tikslus. Rašytinės ir sakytinės kalbos vartojimo specifika. Lingvistinis tekstų redagavimas: formulavimo ir sintaksės klaidų taisymas. Lingvistinių žinių taikymas dirbant su tekstais. Kalbos figūrų vartojimas kuriant tekstus: kontekstas ir tinkamos arba netinkamos figūros.

Rašto darbo rengimo principai. Diktantų ir įvairių kūrybinių darbų rašymas.

Siūlomos temos, kuriomis diskutuojama, sakomos kalbos ir rašomi tekstai: Asmuo ir visuomenė. Visuomeniškumas ir egoizmas. Draugystė. Meilė. Šeima. Gyvenimo prasmė ir laimė. Asmuo ir tauta. Asmens ir tautos tapatybė. Tautinė savigarba ir pagarba kitoms tautoms. Lietuvos valstybė ir tautinės bendrijos. Tautiškumas ir pilietiškumas. Tautos ir pasaulio kultūra. Žmogus ir jo aplinka. Žmogus ir technologijos. Žmogus ir istorija. Asmuo ir asmenybė. Sau žmogus ir egoizmas. Laisvė ir įsipareigojimai. Dvasios aristokratiškumas. Skurdo kultūros samprata. Banalybės samprata. Kičo samprata. Snobizmo samprata. Uždara / atvira visuomenė. Kritika ir kritinis mąstymas. Kūrybinis mąstymas ir kūrybiškumas. Provincialumas ir atvirumas pasauliui. Globalizacija. Šiuolaikiškumo / modernumo samprata. Lietuvių tautos, valstybės ir lietuvių kultūros ateitis.



Suvokia kalbą kaip kultūrinį socialinį reiškinį remdamiesi skaitytais tekstais apie seniausius lietuvių kalbos rašytinius šaltinius, geba

paaiškinti jų kultūrinį kontekstą, reikšmę Lietuvos kultūros raidai; geba paaiškinti lietuvių kalbos unikalumą ir savitumą, aptarti bendrinės kalbos formavimosi

procesą; geba diskutuoti apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį, kalbos kitimą, globalizacijos procesų

poveikį lietuvių kalbai, jos tarmėms ir kitoms kalboms; gali išvardinti pagrindinių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbus, paaiškinti jų reikšmę; išmano pagrindinius lietuvių kalbos tarmių skirstymo dalykus, geba aptarti gyvenamosios

vietos tarmės santykį su bendrine kalba; geba paaiškinti ir atlikti kalbos tyrimo darbus (numatyti tikslą, iškelti hipotezę, pasirinkti

šaltinius ir metodiką, suplanuoti tyrimą, surinkti medžiagą, analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas, pristatyti rezultatus);

geba naudotis įvairiais žodynais.43


Taiko fonetikos, kirčiavimo ir morfologijos žinias, demonstruoja taisyklingos tarties ir rašybos įgūdžius

kalbėdami skiria tvirtapradę ir tvirtagalę priegaides, taiko pagrindines linksniuojamųjų kalbos dalių, veiksmažodžio ir nekaitomų kalbos dalių kirčiavimo taisykles;

moka naudotis kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis; kalbėdami ir rašydami laikosi gramatikos normų; geba taikyti rašybos taisykles; kurdami tekstą laikosi rašybos reikalavimų.

Taiko sintaksės žinias, demonstruoja skyrybos įgūdžius skiria ir tinkamai vartoja sudėtinius jungtukinius ir bejungtukius sakinius; skiria sudėtinių prijungiamųjų sakinių rūšis, nurodo šalutinių sakinių laipsnius, atpažįsta ir

geba parinkti šalutinių sakinių sintaksinių sinonimų; geba taikyti privalomąsias vientisinių ir sudėtinių sakinių skyrybos taisykles; geba tinkamai skirti citatas; skiria tiesioginę kalbą; kurdami tekstą laikosi skyrybos reikalavimų; laikosi sakinių sudarymo ir siejimo normų (jungtukai, jungiamieji žodžiai, įvardžiai,

prieveiksmiai, dalelytės).

8. 5. 6. 2. Kalbos sistemos pažinimo turinio apimtis

9 klasė 10 klasėKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

Kalbų ir kultūrų įvairovė. Kalbos kitimas, globalizacijos procesų poveikis lietuvių kalbai, jos tarmėms ir kitoms kalboms.

Bendrinės kalbos formavimasis ir dabartinė lietuvių kalbos padėtis.

Senieji lietuvių kalbos paminklai ir tarmės.

Kalbos tyrimo darbų principai (tikslas, hipotezė, šaltiniai, metodika, medžiagos atranka, analizė, rezultatų apibendrinimas ir pristatymas).

Pagrindiniai lietuvių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbai, jų reikšmė (Danielius Kleinas, Konstantinas Sirvydas, Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga, Juozas Balčikonis ir kiti).

Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas8 klasės kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių

įtvirtinimas

Fonetinė, morfologinė ir tradicinė rašyba. Veiksmažodžių neasmenuojamųjų formų

gramatinių požymių, darybos ir rašybos kartojimas.

Kalbos dalių gramatiniai požymiai. Vientisinio sakinio sandara. Tiesioginės kalbos, kreipinio, įterpinių skyryba. Sudėtinio sakinio sandara. Vientisinio sakinio privalomosios ir sudėtinio

sakinio elementariosios skyrybos taisyklės.

5–9 klasių kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

Sakinys. Žodžių junginys. Predikatinis centras. Derinimo, valdymo, šliejimo santykiai.

Vientisinis sakinys. Išvardijimas ir apibendrinimas.

Sudėtinis sakinys. Sujungimas (koordinacija) ir prijungimas (subordinacija).

Vientisinio ir sudėtinio sakinio skyryba. Kalbos dalių funkcijos sakinyje. Gramatinis

nagrinėjimas. Galūnių rašybos dėsningumai. Kalbos dalių darybos sintaksiniai aspektai. Žodžių daryba ir formų daryba. Žodžių kamienų rašybos dėsningumai ir

išimtys.

44

Projektas, 2014-08-04Fonetika ir kirčiavimas

Taisyklingos tarties ir kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas.

Taisyklingos tarties ir kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas.

Morfologija ir rašybaGramatinių žodžio formų parinkimas ir vartojimas (veiksmažodžių atstovauti, atititikti ir pan. valdomi linksniai, dalies kilmininkas, dvejybiniai linksniai, pusdalyvis ir padalyvis).

Gramatinių žodžio formų taisyklinga vartosena. Įgūdžių įtvirtinimas.

Sintaksė ir skyryba Sudėtiniai sakiniai, jų sandara.

o Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai. Jų skyryba.

o Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, šalutinių sakinių rūšys. Jų skyryba.

o Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai su kelių laipsnių šalutiniais sakiniais. Jų skyryba.

Tiesioginės kalbos ir citatų skyryba. Rašybos ir skyrybos kartojimas ir įgūdžių

įtvirtinimas. Sakinių sudarymo ir siejimo būdai.

Mišriųjų sakinių skyryba. Sintaksės ir skyrybos kartojimas, įgūdžių

įtvirtinimas.



Pasaulio kalbų žemėlapio analizė. Teksto analizė nurodytu aspektu (nustatyti, kokias realijas įvardija naujažodžiai, pasvarstyti jų radimosi konkrečiame tekste priežastis ir pan.). Kūrybiniai darbai (parinkti / sukurti tinkamų lietuviškų atitikmenų naujiesiems skoliniams ir pan.). Redagavimas (naudojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kalbos konsultacijų banku ir kalbos norminamaisiais šaltiniais nustatyti leksinius ar / ir gramatinius variantus, kuriuos tinka vartoti rengiant (redaguojant) dalykinio pobūdžio tekstą ir pan.). Projektiniai darbai (tarmės, šnektos tyrimas ir pan.). Pranešimų rengimas ir pristatymas (apie lietuvių kalbos paminklus, apie lietuvių kalbos tyrėjų darbus ir pan.).

Fonetika ir kirčiavimas

Taisyklingas ir raiškus poezijos ir prozos tekstų skaitymas. Literatūros kūrinių dramatizavimas ir inscenizavimas.


Taisyklingos gramatinių formų vartosenos sisteminimas (sudaryti linksnių reikšmių lenteles, veiksmažodžių valdymo žemėlapius, palyginti gramatines reikšmes skirtingose kalbose ir pan.). Diktantai. Tekstų (ir savo rašinių) redagavimas ir tobulinimas (parinkti tinkamos konotacijos žodį ir reikiamą gramatinę formą, pavartoti taisyklingą žodžių junginį, patikrinti / ištaisyti žodžių rašybą ir pan.).


Analogijų pratimai (nustatyti pateiktų sakinių struktūrą, parašyti analogiškos struktūros sakinių savo tekste ir pan.). Transformavimo pratimai (vieną sintaksinę konstrukciją paversti kita; nustatyti, kuri iš sinoniminių konstrukcijų tinkamesnė konkrečioje situacijoje – pagal žanrą, adresatą, tikslą ir pan.). Sakinio sintaksinis ir skyrybinis nagrinėjimas. Tekstų (dalykinio, publicistinio, meninio) sintaksinės struktūros nagrinėjimas. Tekstų (ir savo rašinių) redagavimas ir

45

Projektas, 2014-08-04tobulinimas (pakoreguoti teksto struktūrą, patobulinti sintaksines konstrukcijas, padėti reikiamus skyrybos ženklus ir kt.).


Siekiama, kad mokiniai: skaitytų lietuvių tautosakos, mitologijos, lietuvių ir kitomis kalbomis Lietuvoje kurtus

tekstus, suvoktų Lietuvos kultūros tradicijos ištakas, įvairovę ir daugiabalsiškumą; skaitytų Antikos, Biblijos, Viduramžių literatūros (kultūros) kūrinius, suvoktų Europos

kultūros tradiciją, jos antikines ir krikščioniškąsias ištakas, susipažintų su svarbiausiais kultūros ženklais ir vaizdiniais;

susipažintų su iškiliais Lietuvos ir visuotinės literatūros kūrėjais ir suprastų jų kultūrinės ir pilietinės veiklos, kūrybos reikšmę istoriniame (kultūriniame) kontekste ir šiuolaikinėje kultūroje;

vertintų literatūrą kaip šaltinį, turtinantį asmens emocijas ir intelektą, ugdantį vaizduotę ir mąstymą;

skaitytų prozos, poezijos ir dramos kūrinius, kultūros tekstus, būtų susipažinę su literatūros ištakomis ir žanrais, atpažintų klasikiniuose ir šiuolaikiniuose tekstuose archetipinius vaizdinius, motyvus, siužetus, meninio vaizdavimo būdus ir priemones;

suprastų, kad literatūros kūriniai gali būti interpretuojami įvairiais būdais, analizuotų grožinio kūrinio turinį, raišką, kontekstą bei jų sąsajas, kūrinį vertintų, lygintų su kitais kūriniais, aptartų jų panašumus ir skirtumus;

lavintųsi sąmoningo skaitymo įgūdžius, įvairiais tekstais reikštų savo vertybines nuostatas, požiūrius, nuomones;

kritiškai analizuotų įvairius literatūros kūrinius ir informacijos šaltinius, plėtotų savo kūrybingumą, kalbinę raišką ir mąstymo įgūdžius.


pateikia skirtingų žanrų lietuvių tautosakos ir literatūros, Antikos, Biblijos, Viduramžių literatūros kūrinių pavyzdžių ir susieja juos su istoriniu ir kultūriniu kontekstu;

supranta Antikos ir Viduramžių literatūrų pagrindinius reiškinius ir idėjas, paaiškina jų reikšmę literatūrai ir kultūrai, nurodo kūrinius ir jų kūrėjus, nusako jų svarbą savo, kaip skaitytojo, asmeninei patirčiai;

supranta lietuvių tautosakos, Antikos, Biblijos, Viduramžių vaizdinių ir siužetų turinį, moka įžvelgti ir paaiškinti jų interpretacijas klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje;

susieja perskaitytus kūrinius su šiuolaikine kultūra ir jos reiškiniais, savo ir bendruomenės gyvenimo problemomis;

paaiškina pagrindinių sąvokų, reikalingų tekstų analizei, reikšmes, analizuoja kūrinių menines priemones, supranta kalbos vartojimo ypatumus, sąsajas tarp teksto stiliaus ir temos;

analizuoja ir interpretuoja poezijos kūrinius, apibūdina jų poetiką (žanrą, temą, motyvus, vaizdinius, kompoziciją), nusako savo nuotaiką ir suformuluoja kūrinio temą, pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas;

nusako prozos ir dramos kūrinių temą, suformuluoja juose keliamas problemas ir pagrindines idėjas, apibūdina pasakotojo poziciją, veiksmo laiką ir vietą, situacijas, siužetą, veikėjų charakterius, kompoziciją ir kalbos vartojimo ypatumus;

46

Projektas, 2014-08-04 apibūdina personažo išvaizdą, veikėjo charakterį, elgesį remdamiesi tekstu, analizuoja

personažo prigimtį, santykius su kitais personažais, jų paskirtį pasakojime, palygina ir supriešina veikėjus, vertina jų elgesį ir pateikia jų elgesiui alternatyvų, palygina save su personažais;

paaiškina savais žodžiais sąvokas: alegorija, aliuzija, Antikos literatūra, archetipas, atsiminimai, autobiografija, autobiografiškumas, baladė, Biblija, dienoraštis, drama, epas, elipsė, epitetas, fabula, groteskas, herojinis epas, interpretacija, ironija, kalambūras, kalbos poetika, kalbos žaismas, lyrika, lyrinis subjektas, magiškasis realizmas, metafora, metonimija, mitas, motto, metras, odė, palyginimas, pasakojimas, parodija, personifikacija, poezija, postmodernizmas, potekstė, refrenas, retorinis klausimas, rimas, ritmas, sarkazmas, simbolis, siužetas, strofa, tautosaka, tema, travestija, veiksmas, veiksmo vieta, vidinis monologas, Viduramžių literatūra;

samprotauja tinkamai ir pagrįstai remdamiesi perskaitytais, matytais ar girdėtais tekstais žodžiu ir raštu, pateikia pavyzdžių iš kūrinių, plėtoja temą, keldami klausimus ir pateikdami argumentų;

yra sąmoningi skaitytojai, dalijasi savo patirtimi su kitais, kryptingai tobulina savo skaitymo ir vertinimo įgūdžius.

47

8. 5. 4. 2. Literatūros kurso turinio apimtis. 9–10 klasės

Privalomi autoriai Konteksto autoriai Siūlomi nagrinėjimo aspektai

Temos

Įvadas. Žmogus ir tautos tradicija

Vydūnas „Tėvynė ir žmogus“ (iš kn. Vydūnas Septyni šimtmečiai lietuvių ir vokiečių santykių)

J. Degutytė „Mažutė“, „Aš – Tavo“, „Gimtoji kalba“, „Monologas akmeniui“

S. Geda „Giesmė apie pasaulio medį“

R. Gavelis Jauno žmogaus memuarai (12 laiškas, ištraukos)

Liūnė Sutema „Nebėra nieko svetimo“, „Taip gera kalbinti tuos, kurių nebėra...“

S. Čiurlionienė-Kymantaitė „Apie tautos auklėjimą“ (ištraukos)

V. Zaborskaitė „Apie tautą“, „Apie patriotizmą“, „Apie kalbą“ (iš kn. Gairės)

D. Sauka „Apie kaltę“ (iš kn. Gairės)

V. Daujotytė „Apie tėvynę“ (iš kn. Gairės)

V. Kavolis „Gyvasis lietuviškumas“ (iš kn. Nepriklausomųjų kelias)

N. Vėlius „Pasaulio modelis“ (iš kn. Senovės baltų pasaulėžiūra)

A. Mackus „Netikėjimas“, „Užsklanda: rečitatyvas ir šauksmas“

Asmens ir tautos, asmens ir tėvynės ryšys.

Tautinė ir pilietinė asmens tapatybė.

Tradicijos svarba asmens ir bendruomenės egzistencijai.

Ką reiškia būti lietuviu, „Lietuvos žmogumi“ šiandien?

Senovės lietuvių pasaulio modelis.

Pasaulio medžio samprata.

Žmogaus dermė su gamta, aplinka ir kultūra.

I . Mitologija ir tautosaka – tautos kultūros ištakos

Pokalbis su Norbertu Vėlium

„Apie etninę kultūrą. Pokalbis su N.Vėlium“ (iš kn. Norbertas Vėlius, sud. I.Seliukaitė, P.Vitkuvienė, p. 393–400)

Pokalbis su Marija Gimbutiene

„Iš paskutiniųjų profesorės Marijos Gimbutienės

L. Sauka Lietuvių tautosaka (ištrauka)

M. Gimbutienė Laimos palytėta (ištraukos)

„Pokalbis su antropologe Liucija Baškauskaite“ (iš kn. Norbertas Vėlius, sud. I. Seliukaitė, P. Vitkuvienė, p. 382–389)

Etninės kultūros savitumas, jos dėmenys ir raiškos formos.

Etninių vertybių svarba kasdieniam gyvenimui praeityje ir šiandien.

Lietuvių tradicinės kultūros perdavimas.

48


susitikimų“ (iš kn. M. Gimbutienė. Laimos palytėta, sud. A. Ikamaitė, p. 115 – 125)

Pokalbis su Gintaru Beresnevičium„Duetas XIV. Pokalbininkas etnologas Gintaras Beresnevičius“ (iš kn. Tomas Sakalauskas, Duetai, p. 171–187)

Lietuvių senosios religijos ir mitologijos tyrimų atradimai.

M. Gimbutienės atrasta Senoji Europa.

Senosios lietuvių kultūros ir krikščionybės sandūra – praradimai ir atradimai.

I. 1. Sakmių ir legendų prasmės

N. Vėlius (sud.) Sužeistas vėjas, Kaip atsirado žemė (sakmės apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą, Perkūno ir velnio kovą, Laimą)

Šiuolaikinis folkloras: sakmiški pasakojimai, šiurpės, interneto folkloras.

Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, 1–4 t. (M. Pretorijaus, J. Lasickio ir kt. ištraukos apie senovės lietuvių dievus Žemyną, Vaižgantą, Gabiją ir kt.)

N. Vėlius (sud.) Sužeistas vėjas (ištraukos apie aitvartus, kaukus, laumes, vilkolakius, butininkus ir kt.)

V. Vaitkevičius, D. Vaitkevičienė LIETUVA. 101 legendinė vieta (ištraukos)

B.Kerbelytė (sud.) Žemės atmintis

G. Beresnevičius Lietuvių religija ir mitologija (ištraukos)

G. Beresnevičius Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas

M. Gimbutienė Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai (ištrauka)

J. Balys Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje (ištraukos)

M. Valančius Apie senųjų žemaičių tikėjimą, Apie

Mito samprata.

Mitai ir mitinio mąstymo atspindžiai tautosakoje.

Senieji lietuvių dievai pasakojamojoje tautosakoje.

Sakmės erdvė ir laikas.

Žmogaus ir mitinių būtybių santykiai mitinėse sakmėse.

Likimo/laimės/dalios samprata sakmėse ir pasakose.

Senoji mitika, dabarties mistika ir stereotipai (šiurpės, dabartinis miesto folkloras, interneto folkloras).

49


žemaičių krikštą (Žemaičių vyskupystė, 17 ir 25 skirsniai)

I.2. Tautos kilmės mitai

Pasakojimai apie Sovijų (iš Malalos kronikos), Vaidevutį (iš A.Kojalavičiaus Lietuvos istorijos), Palemoną (iš Bychoveco kronikos)

Kilmės mitų svarba tautos pasakojimui ir tautinei tapatybei.

Lietuvių kilmės mitų pagrindinės reikšmės ir idėjos.

Baltų ir lietuvių kilmės pasakojimų sąsajos su Antika ir Biblija.

Baltų istorinė vaizduotė, baltų tautų giminystės suvokimas.

I. 3. Stebuklinių pasakų pasaulis

„Gulbė karaliaus pati“, „Apie baltąjį vilką“, „Marti iš jaujos“, „Eglė žalčių karalienė“

Eglė žalčių karalienė (1–5 t.), pasaka ir jos interpretacijos (ištraukos)

Gyvasis vanduo. Lietuvių liaudies stebuklinės pasakos („Gyvatė pati" ir kt.)

Pasakos struktūra. Pasakos gyvybingumas šiuolaikinėje kultūroje.

Pasakos apie vedybas su nepaprastu sutuoktiniu.

Pasakos herojus. Herojė moteris.

Lietuvių pasakų sakmiškumas. Pasaka ir mitas („Eglės žalčių karalienės“ interpretacijos).

I. 4. Senoji pasaulėjauta ir etiniai principai lietuvių literatūroje

V. Krėvė Skerdžius R. Granauskas Gyvenimas po klevu

A. Miškinis Žaliaduonių gegužė (ištrauka)

Tradicinis etosas – vertybės, papročiai, principai.

Žmogaus ir medžio ryšys kaip lietuvių kultūros dominantė.

Modernaus pasaulio ir tradicinių nuostatų konfliktas.

50


I. 5. Dainiškoji lietuvių tradicija

Sutartinės. Senosios dainos (kalendorinės, vestuvinės, darbo, karinės –istorinės dainos) Naujosios dainos (romansai)

Lietuvių liaudies dainynai (ištraukos)

D. Sauka Lietuvių tautosaka (ištraukos)

L. Sauka Lietuvių tautosaka (ištraukos)

G. Beresnevičius Dainavimas atsistojus

Lietuvių liaudies dainų pasaulis – tradicinės pasaulėjautos išraiška.

Etiniai dainų idealai.

Jauno žmogaus paveikslas: šaunumo, gyvenimo įdomumo, žmogiškosios vertės samprata.

Lyrinė lietuvių dainų tradicija.

Dainų simbolika.

Kaimo ir miesto dainos (baladės, romansai).I. 6. Dainiškoji poezija

A. Strazdas „Strazdas“

A. Vienažindys „Ilgu ilgu man ant svieto“, „Linksminkimos“

A. Baranauskas „Dainu dainelę...“

Maironis „Milžinų kapai“

M. Martinaitis „Kai sirpsta vyšnios“

S. Nėris „Grįšiu“, „Mūsų dienos kaip šventė“

P. Širvys „Kai brendu naktimi“

J. Strielkūnas „Žiedas vėjuotą rudens dieną“ir kiti dainuojamosios poezijos pavyzdžiai.

Poetų santykis su liaudies kūryba.

Poezijos lyrinis subjektas – tautosakinis ir individualusis balsas.

Laisvės, meilės, išdidumo, žmogaus kovos su likimu temos.

I. 7. Žmogus tautinėje bendruomenėje

K. Donelaitis Metai („Vasaros darbai“)

J. Basanavičius „Priekalba“ (Auszra, 1883, Nr. 1)

V. Kudirka Iš mano atsiminimų keletas žodelių

Vaižgantas Pragiedruliai: vaizdai kovos dėl

M. Martinaitis „Apie darbą“ (iš kn. Gairės)

K. Bradūnas „Donelaitis lošia kortomis su mirtimi“

XX a. intelektualai apie lietuvio charakterį (ištraukos iš 1939 m. Naujosios Romuvos ir 1989 m. Sietyno)

Asmens tautinė savivoka.

Žmogaus įsipareigojimas tautai.

Tautinės bendruomenės tapatybės ir orumo gynimas.

Kultūrinis bendruomenės telkimas.

51


kultūros (ištraukos)

Žemaitė Marti

I. Simonaitytė Aukštujų Šimonių likimas

L. Baliukevičius-Dzūkas Dienoraštis (ištraukos)

S. Geda Kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge Vingio parke „Žodis Lietuvai“, 1988.07.09

V. Landsbergis Kalba Jungtinėse Tautose, 1991.09.17

R. Granauskas Kai šlama ąžuolai, Liūdnosios upės

V. Kavolis Kudirkos epochos ženklai, Lietuvis kaip revoliucinis žmogus

I. Simonaitytė Vilius Karalius

A. Landsbergis Trys psichiatrai pienių lauke, Žodžiai, gražieji žodžiai (ir kitos novelės iš rinkinio Muzika įžengiant į neregėtus miestus)

G. Grajauskas Lietuviai

R. Granauskas Šventųjų gyvenimai (Šv. Pilimana, Šv. Mikalina)

Moters vaidmens aktualizavimas literatūroje ir kultūroje.

Asmens moralumo ir tautos gyvybingumo ryšys.

Laisvo žmogaus laisvoje tautoje idealas.

Tautos istorinio likimo ir charakterio apmąstymai.

Tautinio charakterio vaizdavimas literatūroje.

I. 8. Nepakartojamos asmeninio gyvenimo patirtys

I. Šeinius Kuprelis

M. K. Čiurlionis Laiškai Sofijai (ištraukos)

J. W. Getė Jaunojo Verterio kančios

O. Vaildas Doriano Grėjaus portretas

V. Hugo Paryžiaus katedra, Vargdieniai

O. de Balzakas Eugenija Grandė, Tėvas Gorijo

K. Hamsunas Viktorija, Panas

Dž. Londonas Martinas Idenas

E. Hemingvėjus Senis ir jūra

R. M. Remarkas Trys draugai

Ir kiti savarankiškai pasirinkti ar mokytojo pasiūlyti kūriniai.

Proto ir jausmų konfliktas.

Meilės išgyvenimai.

Jaunystės grožis ir jo vertė.

Žmonių gerumo patirtys.

Pasitikėjimas kitu žmogumi.

Laiško reikšmė praeityje ir šiandien.

Personažo pasaulėžiūra: santykis su tradicija ir dabartimi.

52


II. Antika ir jos tradicija literatūroje

II. 1. Antikos mitai

Prometėjas, Sizifas, Narcizas, Orfėjas ir Euridikė, Ikaras ir Dedalas,Oidipas.

Ovidijus Metamorfozės (ištraukos)

V. Mykolaitis-Putinas „Prometėjas“

H. Radauskas „Afroditė ir Narcizas“

J. Vaičiūnaitė „Orfėjas ir Euridikė“, „Keturi portretai“

Mitų reikšmė Antikos ir dabarties žmogaus gyvenimui.

Graikų pasaulio modelis.

Mitų herojai – jų poelgių ir žygių prasmė.

Antikos herojus ir jo idealai.

Sąmoningas žmogaus pasirinkimas ir jam lemtas likimas.

Antikos mitų interpretacijos šiuolaikinėje literatūroje.

II. 2. Herojinio epo vaidmuo tautos gyvenime

Homeras Iliada (1, 6, 9, 16, 21, 22, 24 giesmė – privalomos 2)

H. Radauskas „Homero jaunystė“, „Tėvynės vėjas“.

Homeras Odisėja

Vergilijus Eneida

A. Baricco Homeras „Iliada“

V. Janavičius Pakeliui į Atėnus

K. Bradūnas „Odisėjas buvo nekantrus“ ir kt. pasirinkti eilėraščiai

Epo herojus ir jo kovos prasmė.

Garbės ir šlovės samprata.

Pilietinė herojaus laikysena.

Gyvenimo–kelionės motyvas.

Herojaus vaidmuo tautos istorijoje.

Epinis tautinės bendruomenės ir jos istorinių žygių paveikslas.

Tautinę bendruomenę telkiantis pasakojimas.

53


Antikos epinis pasakojimas ir jo raiškos priemonės.

II. 3. Laisvas žmogus piliečių bendruomenėje

„Periklio kalba laidojant atėniečius“ iš Tukidido Peloponeso karo (ištraukos)

„Sokrato kalba teisme“ iš Platono Sokrato apologijos (ištraukos)

Ciceronas Prieš Marką Antonijų (XIV filipika, ištraukos), Apie bičiulystę (ištraukos)

Sofoklis Antigonė

Horacijus „Mūzai“, „Jaunimui“

S. Stanevičius „Šlovė žemaičių“

A. Mickevičius „Odė jaunystei“, „Jono Čečioto, kaip tikrojo nario pasveikinimas“, 1819 (ištraukos)

L. Sapiega „Visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomams“, 1588 (ištraukos)

P. Karpavičius „Pamokslas, sakytas minint piliečius, paaukojusius gyvybę už laisvę ir tėvynę“ (ištraukos su Periklio ir Cicerono citatomis)

Plutarchas Biografijos (Periklis, Ciceronas, Julijus Cezaris ir kitos)

Markas Aurelijus Sau pačiam (ištraukos)

Lucijus Anėjus Seneka Laiškai Lucilijui (ištraukos)

J. Degutytė „Antigonė“ir kiti savarankiškai pasirinkti ar mokytojo pasiūlyti kūriniai.

Laisvas žmogus laisvoje valstybėje.

Mirties už tėvynę ir laisvę prasmė.

Išminties meilė ir jos svarba žmogaus tobulėjimui.

Žmogaus likimo idėja. Savarankiškas, kritiškas žmogus ir jo įsipareigojimai bendruomenei.

Sokrato gyvenimo simbolinė reikšmė.

Draugystės egzistencinė ir visuomeninė reikšmė.

Požiūris į žmogaus gyvenimą ir mirtį.

Meno ir menininko išaukštinimas.

III. Biblija ir jos tradicija literatūroje2

Senojo ir Naujojo Testamentų ištraukos:

Pradžios knyga („Kainas ir Abelis“ (Pr 4, 1–16),

„Abraomo auka ir bandymas“ (Pr 22, 1–19),

Psalmynas (Ps 8 „Kūrėjo didybė ir žmogaus orumas“, Ps 42 „Tremtinio malda“)

M. K. Čiurlionis „Psalmė“

Partizanų maldos

A. Vaičiulaitis Valentina

Just. Marcinkevičius Liepsnojantis krūmas („Liepsnojantis krūmas“, „Trumpas tikėjimo išpažinimas“ ir kt.)

Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos kultūros tradicijai.

Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, simboliai, motyvai, herojai, siužetai: jų interpretacija klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje.

Senojo Testamento gyvenimo išmintis ir etinės

2 Šventasis Raštas teologiniu aspektu analizuojamas per Dorinio ugdymo pamokas.54


Ekleziastas, Giesmių giesmė (ištraukos)

Evangelija pagal Matą („Muitininkas Matas šaukiamas į apaštalus“, Mt 9, 9–13, „Palyginimas apie talentus“, Mt 25, 14–30)

Evangelija pagal Luką („Sūnaus palaidūno palyginimas“, Lk 15, 11–32)

Pirmasis laiškas korintiečiams („Himnas meilei“, 1 Kor 13).

V. Mykolaitis-Putinas „Rūpintojėlis“

B. Brazdžionis „Ką sakė mūrininkas Jėzui tą naktį“

B. Krivickas „Dovydas prieš Galijotą“, „Samsono pergalė“

I. Meras Lygiosios trunka akimirką.

N. Sadūnaitė „Kalba teisme“

A. Vienuolis Grįžo

V. Mykolaitis-Putinas eilraščiai iš rinkinio Keliai ir kryžkelės („Malda“, „Nuostabios naktys“, „Pavasario lietus“ ir kiti pasirinkti eilėraščiai)

B. Brazdžionis Jerichono rožė, Ženklai ir stebuklai (pasirinkti eilėraščiai)

A. Miškinis Psalmės („Pasaulis be Dievo“, „Rūpintojėlis“ ir kt.)

Just. Marcinkevičius „Kainas“

K. Bradūnas Krikšto vanduo Joninių naktį (pasirinkti eilėraščiai)

S. Geda „Iš Testamento I“, „Iš Testamento II“

D. Kajokas „Apie palaidūną ir paklydėlį“ J. Sasnauskas „Pasmerkti gailestingumui“

A. Dobryninas „Apie Dievą“, „Apie krikščionybę“ (iš kn. Gairės)

ir kiti savarankiškai pasirinkti ar mokytojo pasiūlyti kūriniai.

nuostatos.

Krikščioniškoji meilės samprata.

Asmens nelygstama vertė.

Žmonių lygybės ir laisvės idėjos.

Meilė ir pasiaukojimas, laisvė ir įsipareigojimas.

Šventumas ir jo meninė raiška.

Senojo ir Naujojo Testamento vaizdinių aktualizavimas tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę metu.

Biblinio pasakojimo savitumas:teksto daugiaprasmiškumas (palyginimas, parabolė, hiperbolė, paradoksas, metafora).

Literatūriniai Biblijos žanrai: proziniai (istorinis pasakojimas, teisinė proza, sakmė, legenda, saga, kronika, pranašų orakulai, aforizmai ir kt.), poetiniai (psalmė, himnas, rauda, meilės lyrika ir kt.).

IV. Viduramžiai ir jų kultūros palikimas

IV. 1. Lietuvos Viduramžių kultūros savitumas: senojo ir krikščioniškojo pasaulių susidūrimas

Gediminas „Laiškas Liubeko, Rostoko ir kitų miestų piliečiams, 1323 m. gegužės 26 d.“

K. Bradūnas Pokalbiai su karaliumi

K. Būga Apie lietuvių asmens vardus

Lietuvos Viduramžių raštijos savitumas.

Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai, laisvės supratimas 55


„Didžiojo kunigaikščio Vytauto pagyrimas“ (iš Trumpojo metraščių sąvado)

Vytautas „Laiškas Šv. Romos imperijos imperatoriui Zigmantui, 1420 m. kovo 11 d.“

Vytautas „Laiškas Jogailai po Lucko suvažiavimo, 1429 m. vasario 17 d.“

didžiųjų kunigaikščių laiškuose.

Lietuvių tautos ir kalbos samprata.

Valdovo vaizdinys laiškuose.

Pagarba seniesiems tautos papročiams, tolerancija kitoms kultūroms.

IV. 2. Viduramžių herojus ir jo idealai

Rolando giesmė (ištraukos)

M. de Servantesas Don Kichotas (ištraukos)

Kretjenas De Trua Persevalis, arba Pasakojimas apie Gralį

T. Meloris Pasakojimas apie karalių Artūrą

J. Aistis „Persevalis“ ir kiti pasirinkti eilėraščiai.

Viduramžių herojinis epas.

Viduramžių herojus ir jo etikos kodeksas.

Riteriškumo samprata.

Riteris pakitusiame pasaulyje: Don Kichoto paveikslo reikšmės.

Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje.

IV. 3. Viduramžių poezija

Dantė Dieviškoji Komedija. „Pragaras“ (ištraukos), „Skaistykla“ (ištraukos), „Rojus“ (ištraukos)

Carmina burana: vagantų poezija Poetinė religinio pasaulėvaizdžio raiška.

Krikščioniškoji žmogaus ir pasaulio samprata.

Santykis su Antika: Vergilijaus paveikslas.

Beatričės paveikslo reikšmės.

Poetinės vaizduotės ir pažinimo galios.IV. 4. Senoji tautos istorija modernioje literatūroje

Just. Marcinkevičius Mindaugas J. Grušas Herkus Mantas, Barbora Radvilaitė Dramos Mindaugas sukūrimo aplinkybės: lietuvių tautos teisės išlikti gynimas.

56


Lietuvos valstybės idėjos iškėlimas okupacijos metais.

Viduramžių herojaus šiuolaikinės interpretacijos.

Valdovo asmenybės drama: pasirinkimas tarp asmeninės laimės ir valstybės.

Mindaugo tragizmas.

IV. 5. Moralinės kolizijos, gėrio ir blogio kova XX a. literatūroje

J. Grušas Meilė, džiazas ir velnias

W. Goldingas Musių valdovas

Dž. D. Selindžeris Rugiuose prie bedugnės M. Bulgakovas Meistras ir Margarita, Šuns širdis

Č. Aitmatovas Ilga kaip šimtmečiai diena (ištrauka apie mankurtą)

L. S. Černiauskaitė Benedikto slenksčiai

Ir kiti savarankiškai pasirinkti ar mokytojo pasiūlyti kūriniai.

Gėrio ir blogio kova, asmens pasirinkimo laisvė ir elgesio motyvai.

Utopijos ir antiutopijos sąvokų turinys.

Gėrio ir blogio vaizdiniai, jų turinys, sąsajos su kultūros tradicija.

IV. 6. Žaidimas kultūros ženklais

S. T. Kondrotas Įvairių laikų istorijos („Kolekcionierius“)

G. G. Markesas Šimtas metų vienatvės

U. Eco Rožės vardas

S. T. Kondrotas Žalčio žvilgsnis

K. Sabaliauskaitė Silva Rerum

Literatūrinis žaidimas kultūros ženklais.

Fantastikos ir realybės santykis.

Metaforiški vaizdiniai ir jų prasmė.

Detektyvas, kaip intelektualioji pramoga.

Kultūros istorija – meninės vaizduotės ir estetinės patirties šaltinis.

Magiškasis realizmas.57


Postmodernizmas.

Literatūros, kaip meno kūrinio, paskirtis ir prasmė.

IV. 7. Kritiškas požiūris į žmogaus ir visuomenės ydas

Ž. B. Moljeras Tartiufas

Dž. Orvelas Gyvulių ūkis

K. Ostrauskas „Jūratė ir Kastytis“

G. Beresnevičius Tikrasis istorijos veidas, Iš gyvenimo rašytojų Lietuvos (ištraukos iš kn. Pabėgęs dvaras)

F. Rable Gargantiua ir Pantagriuelis (ištraukos)

K. Donelaitis Pasaka apie šūdvabalį

V. Kudirka „Žagaras“

Žaidimas, humoras, satyra, ironija.

Ironiškas ir satyriškas santykis su tikrove.

Satyros objektas: žmogus ir jo ydos.

Komiškas portretas, charakteris, situacija.

Satyriškas, piktas, neigiamus reiškinius aštriai pašiepiantis juokas.

Komiškas, satyriškas, ironiškas pasakojimas apie rimtus dalykus.

Ironiškas žvilgsnis į tautos tradiciją ir istoriją, jo paskirtis.

Komiškumo raiškos būdai (komedija, humoreska, satyra, parodija, alegorija).

Juoko prasmė.

Mokiniai plačiau supažindinami su šiomis Lietuvos kultūros asmenybėmis: A. Strazdu, A. Baranausku, Žemaite, Vydūnu, M. K. Čiurlioniu, S. Čiurlioniene-Kymantaite, B. Krivicku.

58

8. 5. 4. 3. Ugdymo veiklos

Skaitymas

Įvairių žanrų tautosakos, grožinės literatūros kūrinių, negrožinių tekstų (publicistikos, esė, kalbų ir kitų tipų tekstų, kultūros ir literatūros tiriamųjų tekstų) skaitymas, analizavimas ir interpretavimas, mokinių kalbėjimo ir rašymo apie įvairius tekstus gebėjimų ugdymas. Skaitymas, teksto analizavimas, lyginimas su kitu tekstu (-ais).

Įvairūs teksto analizavimo metodai – nuo atidaus, į tekstą orientuoto skaitymo, iki lyginamojo istorinio metodo (svarbu yra vengti vieno metodo dominavimo).

Savo skaitymo įgūdžių, poreikių analizė ir savo skaitymo patirties, skirtingų skaitytojų grupių, skaitymo būdų įvertinimas.

Meninių kūrinių ekranizacijų ir dokumentinių kino filmų, pristatančių literatūros (kultūros) kūrėjus bei kultūros istoriją žiūrėjimas ir aptarimas, garso įrašų klausymasis ir aptarimas, spektakliių ir muziejų, lankymas ir turint atlikti įvairias užduotis.

Tekstų apie tekstus skaitymas ir aptarimas. Citavimas ir citatų atsirinkimas, vengiant pažeisti autorių teises, išvengti plagijavimo.

Informacijos apie grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose keliamas problemas, idėjas, laiką ir veiksmo vietą ir t. t. ieškojimas kituose šaltiniuose; teksto idėjų siejimas su savo gyvenimo ir skaitymo patirtimi; svarbių minčių atpažinimas ir perfrazavimas, perskaitytos medžiagos apibendrinimas rišliu tekstu žodžiu, raštu arba pasirinkta kūrybine forma; pristatymų, parengtų apie tekstus, analizė, kitų pristatomos medžiagos privalumuų ir trūkumų aptarimas; klausimų, remiantis tekstais uždavimas ar atsakymas į juos. Skirtingų tekstų raiškos lyginimas įprastų ir specifinių teksto bruožuų atskleidimui.

Žodžiu, raštu, garso ir vaizdo priemonėmis pateiktos medžiagos aptarimas kuo įvairesniais analizavimo aspektais, diskusijos ir kūrybinis rašymass, grupinio darbo pristatymai, pranešimai, kalbos, diskusijos, vaidinimai, inscenizavimai,. Tiriamieji darbuai, apklausos, projektiniai darbai ir kt.), Mokymasis savarankiškai, poromis, grupėse, siekiant ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius ir pareigos jausmą.

RašinysĮvairių žanrų tekstų rašymas, samprotaujant literatūros kūrinių situacijų, veikėjų charakterių ar

vertybių aspektais, ruošimasis rašiniams, planavimas, medžiagos rinkimas, juodraščio rašymas, tobulinimas gavus grįžtamąją informaciją.



Tekstų analizavimas, lyginimas, vertinimas, apibendrinimas.

Literatūros (kultūros) kūrinių kultūrinių kontekstų analizė, randant sąsajų su Antikos, Viduramžių epochos ir XX amžiaus istorijos įvykiais, menais ir filosofija.

Grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių analizė rašytojo biografijos kontekste, atpažįstant kūrinyje rašytojo gyvenimo įvykių refleksijos raišką.

Pasakotojo pozicijos analizė. Negrožinio teksto (kalbos, pranešimo, prisistatymo ir t. t.) raktinių žodžių radimas, savo

nuomonės formulavimas, klausimų kėlimas, argumentavimas, teksto idėjų siejimas su anksčiau perskaitytais tekstais, informacijos apibendrinimas, jos pateikimas grafiniu būdu;

Informacijos gretinimas ir supriešinimas, teksto tipiškų ir individualių savybių apibūdinimas.

59



Tekstų pasakojimo, kompozicijos, veikėjų charakterių, epizodų, motyvų, vaizdinių palyginimas. Tarptekstinių sąsajų siužeto, personažų, motyvų, vaizdinių, idėjų, meninės išraiškos aspektais

atpažinimas.Tautosakos, Antikos, Biblijos, Viduramžių kūrinių vaizdinių, motyvų, idėjų, personažų, siužetų

klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje, kultūros tekstuose atpažinimas.Tautosakos, Antikos, Biblijos, Viduramžių kūrinių interpretavimo būdų aiškinimasis klasikinėje ir

šiuolaikinėje literatūroje, kultūros tekstuose: citavimas, perfrazavimas, interpretavimas, prasmės pakeitimas.

Teksto žanro keitimas raštu arba žodžiu.Įvairių stilių ir naujakalbės (pokalbės) vartojimo literatūros tekstuose atpažinimas.

Pristatymas

Pristatymo situacija ir tikslai (kam, ką ir kodėl). Pasirinktas tinkamas žodynas, kalbėjimo tempas, garsumas, intonacija, pauzės.

Poezijos deklamavimas atmintinai. Trumpo prozos teksto (įskaitant dialogą ar monologą), dramos ištraukos skaitymas atmintinai. Skaitymas vaidmenimis.

Kalbos, pranešimo parengimas: temos pasirinkimas, pristatymo plano sudarymas, tezių ir vaizdinės medžiagos atranka. Rekomendavimas klasės draugams skaityti knygą, pasitelkiant pavyzdžius iš kūrinio. Savarankiškai perskaitytų knygų pristatymai.

Kūrybiniai darbai

Eilėraščio, novelės, esė, pjesės rašymas, interpretuojant tautosakos, Biblijos, Antikos, Viduramžių literatūros (kultūros) vaizdinį, situaciją, siužetą, personažą.

Viešosios kalbos rašymas, remiantis klasikinių tekstų pavyzdžiais.

Soneto, odės rašymas, laikantis klasikinių turinio ir formos reikalavimų.

Knygos, spektaklio, kino filmo anotacijos, recenzijos rašymas.

Pasiūlymas pažiūrėti filmą, spektaklį, perskaityti knygą, suformuluotas keliais sakiniais ir kt.

Kompozicijos pagal prozos ar poezijos kūrinius, autoriaus ar istorinės asmenybės gyvenimo istorijos (ar laikotarpio) inscenizavimas.

Diskusijos apie temą, problemas, svarstomas kūrinyje.

Kultūrinės informacijos rinkimas: teminių darbų aplankas (portfolio) apie dabarties kultūros reiškinius ir istorines kultūros asmenybes.

Skaitytojo užrašų apie perskaitytas knygas rašymas ir pristatymas draugams.

Per literatūros pamokas naujos žinios ir gebėjimai yra geriau įsisavinami, jeigu medžiaga pateikiama žodžiu, raštu, garso ir vaizdo priemonėmis. Patartina pasitelkti įvairiausius analizavimo aspektus, diskusijas ir kūrybinį rašymą, įvairius kalbinės raiškos būdus (grupinio darbo pristatymai, pranešimai, kalbos, diskusijos), vaidinimą, inscenizavimą, kurie ugdo teksto interpretavimo, mokinių viešojo kalbėjimo gebėjimus, drąsą ir pasitikėjimą savimi.

Planuojant mokymą, patartina pasitelkti aktyvaus mokymosi metodus (tiriamuosius darbus, apklausas, probleminį, projektinį darbą ir kt.), mokiniams suteikti galimybę mokytis savarankiškai, poromis, grupėse, siekiant ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius ir pareigos jausmą, skatinti kitų atliktų darbų vertinimą ir savo pažangos įsivertinimą, siekiant ugdyti komunikavimo ir mokymosi mokytis kompetencijas.

60

Documents

PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS · Web viewTitle PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS Subject LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, UGDYMO