Pagrindinio Ir Vidurinio Ugdymo Programos

8/7/2019 Pagrindinio Ir Vidurinio Ugdymo Programos

1/45

2)_BUP2009 -2011 sakymas.doc

LIETUVOSTKSTANTMETIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETIMO IR MOKSLO

MINISTRASSAKYMAS

DL 20092011 MET PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMBENDRJ UGDYMO PLAN

2009 m. gegus 15 d. Nr. ISAK-1027Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietimo statymo (in., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr.63-2853; 2004, Nr. 103-3755; 2007, Nr. 43-1628) 56 straipsnio 14 punktu,t v i r t i n u 20092011 metpagrindinio ir vidurinio ugdymo programbendruosius

ugdymo planus (pridedama).

vietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponaviius

ParengAudron uminien


2/45

PATVIRTINTALietuvos Respublikos vietimoir mokslo ministro 2009 m.gegus 15 d.

sakymu Nr. ISAK-1027

20092011 MET PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAM BENDRIEJIUGDYMO PLANAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 20092011 met pagrindinio ir vidurinio ugdymo program bendrieji ugdymo planai(toliau Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ir specialij ugdymosiporeiki mokiniams pritaikyt, suaugusij pradinio ugdymo (toliau Ugdymo programos) ir

neformaliojo vaikvietimo programgyvendinimvietimo staigose. Vadovaujantis Bendraisiaisugdymo planais ir kitais teiss aktais sudaromi 20092010 ir 20102011 mokslo met mokyklosugdymo planai.

2. Bendrjugdymo plantikslai:2.1. vardyti bendruosius Ugdymo program vykdymo vietimo staigose (toliau

mokykla) principus ir reikalavimus;2.2. skatinti mokyklas sudaryti galimybes kiekvienam besimokaniajam gyti kompetencij

ini, gebjimir nuostat.3. Bendrjugdymo planudaviniai:3.1. nustatyti pamok skaii, skirt dalyk programoms gyvendinti mokantis pagal

Ugdymo programas;

3.2. aprayti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokini poreikius bdus(individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, kt.);

3.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti;3.4. pasilyti gaires mokyklos ugdymo planui rengti.4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos svokos:Dalyko modulis i anksto apibrta, savarankika ugdymo ar mokymo dalyko

programos dalis.Dvikalbis ugdymas tautins maumos mokomja kalba mokyklos pasirinktas ugdymo

modelis, pagal kurdalis ugdymo programdalykarba dalykmodulimokoma lietuvikalba.Ilyginamoji klas sudaroma siekiantiems gyti isilavinimmokiniams, nutraukusiems

mokymsi ar nesimokiusiems kai kuridalyk.Kontrolinis darbas ne maesns kaip 30 minui trukms savarankikas, projektinis,

krybinis, laboratorinis ar kitoks ratu (ar elektroniniu bdu) atliekamas ir vertinamas darbas,skirtas mokinio pasiekimams ir paangai patikrinti baigus dalyko programos dal.

Kryptingas meninis ugdymas vairi meno srii (bendrj menini) gebjim arbavienos meno srities gebjimgilesnis ir platesnis ugdymas.

Mobilioji grup mokini grup dalykui, dalyko moduliui diferencijuotai mokyti,pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

Mokinio individualus ugdymo planas mokinio, besimokanio pagal vidurinio(atskirais atvejais pagrindinio) ar specialiojo ugdymo program, pasirinkti mokytis per tam tikrlaikotarp (pvz.: dvejiems ar vieneriems metams, pusmeiui) dalykai, dalyk kursai ir moduliai,

suderinti su mokyklos galimybmis.


3/45

2

Mokyklos ugdymo planas pagal Bendruosius ugdymo planus, mokini poreikius irmokyklos galimybes mokyklos parengtas Bendrj program, tvirtinam Lietuvos Respublikosvietimo ir mokslo ministro (toliau Bendrosios programos) gyvendinimo planas.

Pagilintas dalyko mokymas dalyko mokymas pagal isamesn program, kuriaiskiriama daugiau pamok.

Pamoka nustatytos trukms mokytojo organizuojama kryptinga mokiniveikla, kuri

padeda pasiekti Bendrosiose programose numatyttikslir planuojamrezultat(kompetencij).Pasirenkamasis dalykas mokyklos silomas ir mokinio laisvai pasirenkamas dalykas.Pr ivalomasis dalykas dalykas, kurmokinys privalo mokytis pagal Ugdymo program.Teminis arba ilgalaikis dalyko planas dalyko ugdymo ir turinio gairs, mokytojo

parengtos atsivelgiant numatomus mokinipasiekimus pagal Bendrsias programas, tvirtinamasLietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro.

Specialiosios pamokos specialij poreiki mokiniams skirtos privalomos pamokossutrikimar negalikompensuojamiesiems gdiams ugdyti.

Specialiosios pratybos mokini logopedins, judesio ir padties, tarties, kalbos irklausos, orientacijos ir judrumo, regjimo funkcij lavinimo, kasdienigyvenimo gdiugdymo,Brailio rato mokymo individualios ar grupins pratybos.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos svokos atitinka Lietuvos Respublikosvietimo statyme (in., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose vietimreglamentuojaniuose teiss aktuose vartojamas svokas.

II. UGDYMO PROGRAM VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas 20092010 mokslo metais:5.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klas Ugdymo procesopabaiga

Ugdymo procesotrukm

savaitmis5

69 (gimnazijI)

10 (gimnazijII)

05-28

06-11

05-28

32

36

34

11 (gimnazijIII)

12 (gimnazijIV)

06-11

05-28

36

34

5.2. Mokyklos dirba penkias dienas per savait.5.3. Ugdymosi procesas pagal pagrindinio ugdymo programas mokyklos sprendimu gali

bti skirstomas trimestrais arba pusmeiais, pagal vidurinio ugdymo program pusmeiais.Pusmeidatas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrtrukm:pirmas trimestras: rugsjo 1 d. lapkriio 30 d.,antras trimestras: gruodio 1 d. vasario 27 d.,treias trimestras 5, 10 (gimnazijII) klasei: kovo 1 d. gegus 28 d.,69 (gimnazijI) klasms: kovo 1 d. birelio 11 d.

5.4. Mokiniatostogos numatomos:

Atostogos Prasideda BaigiasiRudens 2009-10-26 2009-10-30


4/45

3

iemos (Kald) 2009-12-23 2010-01-06

Pavasario (Velyk) 2010-03-29 2010-04-02Vasaros:5 kl.611 (gimnazijIIII) klass

2010-05-312010-06-14

2010-08-31

5.4.1. 5 klasi mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dien atostogos (po 5mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo proces). Papildomas atostogas rekomenduojama skirti:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi2009-11-23 2009-11-272010-02-08 2010-02-12

5.4.2. papildom atostog laikas, suderintas su mokyklos taryba, gali bti numatomas irkitas.

5.5. Mokykla tautins maumos kalba, suderinusi su steig ju (valstybins mokyklos

biudetins staigos), savivaldybs vykdom ja institucija ar jos galiotu asmeniu (savivaldybsmokyklos biudetins staigos), dalyvi susirinkimu (savininku) (kit mokykl) (toliau kartuvadinama steigju), gali keisti iemos (Kald) ir pavasario (Velyk) atostogdatas.

6. Ugdymo organizavimas 20102011 mokslo metais.6.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klas Ugdymo procesopabaiga

Ugdymoproceso trukmsavaitmis

5

69 (gimnazijI)10 (gimnazijII)

05-31

06-1005-31

32

3634

11 (gimnazijIII)

12 (gimnazijIV)

06-10

05-31

36

34

6.2. Mokyklos dirba penkias dienas per savait.6.3. Ugdymosi procesas pagal pagrindinio ugdymo programas mokyklos sprendimu gali

bti skirstomas trimestrais arba pusmeiais, pagal vidurinio ugdymo program pusmeiais.

Pusmeidatas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrtrukm:pirmas trimestras: rugsjo 1 d. lapkriio 30 d.,antras trimestras: gruodio 1 d. vasario 28 d.,treias trimestras 5, 10 (gimnazijII) klasms: kovo 1 d. gegus 31 d.,69 (gimnazijI) klasms: kovo 1 d. birelio 10 d.

6.4. Mokiniatostogos numatomos:

Atostogos Prasideda BaigiasiRudens 2010-10-25 2010-10-29iemos (Kald) 2010-12-23 2011-01-05

Pavasario (Velyk) 2011-04-18 2011-04-22Vasaros:5 kl. 2011-06-01 2011-08-31


5/45

4

611 (gimnazijIIII) klass 2011-06-13

6.4.1. 5 klasi mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dien atostogos (po 5mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo proces). Papildomas atostogas rekomenduojama skirti:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

2010-11-22 2010-11-262011-02-21 2011-02-256.4.2. papildom atostog laikas, suderintas su mokyklos taryba, gali bti numatomas ir

kitas.7. Ugdymo procese kultrinei, meninei, paintinei, krybinei, sporto, praktinei, socialinei,

prevencinei ir kitai pagal mokini ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus btinaskirti nuo 5 iki 10 mokymosi dien. Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku. i veikla nraprivaloma gyvendinant suaugusijpradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

7.1. Oro temperatrai esant 20 laipsni alio ar emesnei, mokykl gali neiti 5 klasimokiniai, esant 25 laipsniams alio ar emesnei temperatrai 612 klasi (gimnazij IIV)mokiniai. ios dienos skaiiuojamos mokymosi dienskaii.

7.2. Paskelbus ekstremali situacij, keliani pavoj mokini gyvybei ar sveikatai,mokykla priima sprendimus dl ugdymo proceso koregavimo.

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

8. Mokyklos direktorius ar jo galiotas asmuo organizuoja ugdymo plano rengim. mokyklos ugdymo plano rengim, grindiam demokratikumo, subsidiarumo, prieinamumo,bendradarbiavimo principais, traukiami mokytojai, mokiniai, tvai.

9. Mokykloje susitariama dl mokyklos ugdymo plano turinio ir formos.Plane mokykla savo nuoira gali numatyti:

9.1. mokyklos keliamus tikslus Ugdymo programoms gyvendinti;9.2. mokyklai svarbius ugdymo proceso gyvendinimo principus, ugdymo proceso

organizavimo slygypatumaptarim;9.3. Bendrj program gyvendinim konkreioje klas je ar klasi koncentre, dalykui

skiriam pamok skaii konkreioje klas je, mokyklos nuoira skirstom pamokpanaudojim, ugdymo turinio integravimar dalykmokymo intensyvinim;

9.4. ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo gyvendinimo galimybesmokykloje: silomus dalyk kursus, mobilij grupi sudarym, pasirenkamuosius dalykus irmodulius ir kt. Priemons ugdymo turiniui individualizuoti ir diferencijuoti numatomosatsivelgus mokinipasiekimus ir paang, specialiuosius poreikius;

9.5. svarbiausius mokinipasiekimir paangos vertinimo periodus, bdus, laik;9.6. reikalavimus mokinio individuliam ugdymo planui sudaryti;9.7. specialiosios pedagogins ir specialiosios pagalbos teikim;9.8. informacinitechnologijpanaudojimdalykams mokyti;9.9. neformaliojo ugdymo veiklos tikslus ir pasirinkimo galimybes;9.10. mokyklai aktualius Bendrjprogramgyvendinimo aspektus.10. Rengiant mokyklos ugdymo planrekomenduojama priimti sprendimus dl:10.1. ugdymo turinio planavimo princip ir laikotarpi (teminio arba ilgalaikio).

Planuojant orientuojamasi Bendrosiose programose numatytus mokini pasiekimus ir Bendrjugdymo plan 5 ar 6 punktuose nurodyt ugdymo proceso trukm, dalyko programai skiriamvaland(pamok) skaii;

10.2. bendrjkompetencij ir gyvenimo gdiugdymo, prevencinibei kitprogram

integravimo ugdymo turinir tarpdalykins integracijos (dalykar jdalies turinio integravimo);


6/45

5

10.3. mokini paangos ir pasiekim vertinimo ugdymo procese bd ir laikotarpi,mokini pasiekim, gyt mokantis men, kno kultros, technologij, pilietikumo pagrind,ekonomikos, pasirenkamjdalykir dalykmodulivertinimo;

10.4. pasirenkamj dalyk ir dalyk moduli pasilos, integruot dalyk, dalykmoduli program ir pasirenkamj dalyk (jei nra vietimo ir mokslo ministro patvirtint)programrengimo;

10.5. pagilinto dalyk mokymo, kryptingo meninio ugdymo, antrosios usienio kalbosmokymo;10.6. dvikalbio ugdymo;10.7. pagalbos specialij poreiki mokiniams teikimo, adaptacinio laikotarpio

penktokams trukms (ne trumpesns kaip 1 mnuo);10.8. mokini socialins veiklos organizavimo princip ir bd, siejam su mokini,

mokyklos ir vietos bendruomens poreikiais;10.9. dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko kurso ar dalyko modulio

pakeitimo tvarkos;10.10. formaliojo ir neformaliojo ugdymo turinio integravimo mokykloje, neformaliojo

ugdymo organizavimo;

10.11. dalykprogramoms gyvendinti skiriamvalandskaiiaus didinimo ar mainimone daugiau kaip 10 procent, atsivelgus prajusimokslo metugdymo plano gyvendinim ir rengiamo plano galimybes;

10.12. klasi dalijimo grupes princip, mobilij grupi sudarymo ir skaiiaus,atsivelgus skirtas mokymo las.

11. Mokyklos nuoira skirstomos pamokos gali bti skiriamos dalykams diferencijuotaimokyti, pasirenkamiesiems dalykams, dalyk moduliams ir kitai veiklai (pamokoms,konsultacijoms), kuri prisidtprie nuoseklaus kompetencij iniir gebjim, nuostatugdymo.

12. Mokykla savo sprendim dl ugdymo organizavimo mokykloje neprivalo kasmetatnaujinti, jei jie neprietarauja Bendriesiems ugdymo planams.

13. Mokykla, atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams ugdymoproceso metu, gali koreguoti mokyklos ugdymo plano gyvendinim priklausomai nuo mokymol, ilaikydama minimalpamokskaiidalykprogramoms gyvendinti ir minimalprivalompamokskaiimokiniui.

14. Mokyklos ugdymo plane gali bti numatoma bendradarbiauti su kitomis mokyklomis,siekiant utikrinti gyvendinam ugdymo program tstinum, perimamum ir padidinti mokinigalimybes pasirinkti dalykus ar jmodulius ne tik savo mokykloje, bet ir kitose.

15. Mokyklos ugdymo plano projektmokyklos direktorius ar jo galiotas asmuo derina sumokyklos taryba ir su steigju.

16. Mokyklos ugdymo planmokyklos direktorius patvirtina iki einamjmet rugsjo 1d.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

17. Siekiant individualizuoti ugdym ir optimizuoti mokymosi krvius sudaromi mokiniindividuals ugdymo planai.

18. Mokinio individualausugdymoplano tikslas ugdyti mokinio asmenin atsakomybu mokymsi, gebjimgyvendinti isikeltus tikslus.

19. Sudarydami ir gyvendindami mokinio individual ugdymo plan bendradarbiaujamokyklos vadovai, mokiniai, mokytojai ir mokini tvai. Mokinio individualaus ugdymo planoformsilo mokykla.

20. Mokinio individual ugdymo plan, suderint su mokyklos galimybmis, sau rengia

kiekvienas mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo program. Atskirais atvejais mokinioindividualus ugdymo planas sudaromas besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo ir


7/45

6

specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytas programas (pvz., dl mokymosi namuose,nuotolinio mokymosi, mokymosi spragilyginimo ir kt.).

IV.DALYK MOKYMO INTEGRAVIMAS

21. Mokyklos metodin taryba, mokytoj taryba, metodin grup, siekdamos mainti

mokymosi krvius ir priartinti mokymsi prie gyvenimo aktualij, priima sprendimus dl dalyk,kuriugdymo turinys yra susijs ar priskiriamas tai paiai ugdymo sriiai, integravimo. Integruotojepamokoje siekiama integruojamjdalykprogramose numatytmokinipasiekim.

22. Mokykla analizuoja, kaip mokymosi procese gyvendinamos integruojamj dalykprogramos, ir priima sprendimus dl tolesnio integravimo.

23. Integruojamj dalyk turin btina numatyti rengiamuose trumpalaikiuose,ilgalaikiuose ar teminiuose dalykplanuose.

24. Integruot pamok apskaitai utikrinti btina integruojamj pamok turin dienynerayti abiejdalykapskaitai skirtuose puslapiuose.

V. DALYK MOKYMO INTENSYVINIMAS

25. Mokykla gali intensyvinti atskir dalyk mokym, t. y. Bendruosiuose ugdymoplanuose numatyt pamok skaii 2 metams gali skirti vieneriems metams ir dalyko bendrjprogramgyvendinti per metus. Tai netaikytina kno kultrai, doriniam ugdymui. Dorinio ugdymodalyko mokymgalima intensyvinti tik gyvendinant vidurinio ugdymo program.

26. Intensyvinant atskiro dalyko ar keli dalyk mokymsi negali bti virijamasmaksimalus mokiniui privalompamokskaiius per savait.

VI. MOKINI PAANGOS IR PASIEKIM VERTINIMAS

27. Vertinant mokini paang ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasiBendrosiomis programomis ir Mokini paangos ir pasiekim vertinimo samprata, patvirtintaLietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. sakymu Nr. ISAK-256(in., 2004, Nr. 35-1150), mokyklos susitarimais.

28. Mokykla utikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gaut mokytis padedantvertinimodiu ir ratu.

29. Mokini, besimokani pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas,pasiekimams vertinti taikoma 10 bal vertinimo sistema, iskyrus atvejus, numatytus Bendrjugdymo plan32 punkte.

30. Mokykla gali rinktis kitas vertinimo sistemas, bet privalu numatyti vertinimkonvertavimo deimtbal sistembd.

31. Mokykla ratu (ar elektroniniu b

du) informuoja mokini

tvus (glob

jus, r

pintojus)apie mokini mokymosi pasiekimus ir numato bdus bei galimybes mokini, j tv (globj,

rpintoj) pageidavimu perirti gautus pasiekimvertinimus.32. Dorinio ugdymo, mogaus saugos, kno kultros, kno kultros parengiamosios

grups, men ir technologij, ekonomikos ir pilietikumo pagrind dalyk mokymosi pasiekimusrekomenduojama vertinti rau skaityta arba neskaityta. raas atleista raomas, jeigumokinys atleistas pagal gydytojo rekomendacijir mokyklos direktoriaus sakym.

33. Specialiosios medicinins fizinio pajgumo grups mokinipasiekimai kno kultrospratybose vertinami rau skaityta arba neskaityta.

34. Mokini, kurie mokosi dalyk moduli, pasiekimus rekomenduojama vertintiformuojamuoju vertinimo bdu arba paymiu, skaita, kaupiamuoju balu ir kt., jie skaitomi

atitinkamo dalyko programos pasiekimvertinim.


8/45

7

VII. MOKINI MOKYMOSI KRVIO REGULIAVIMAS

35. Mokyklos direktorius (arba jo paskirtas asmuo) organizuoja mokyklos veikl, susijusisu mokinimokymosi krvireguliavimu:

35.1. organizuoja mokytoj bendradarbiavim sprendiant mokini mokymosimotyvacijos ir mokymosi krvio optimizavimo klausimus;35.2. organizuoja ir vykdo mokini mokymosi krvio bei mokiniams skiriam nam

darbstebsenir kontrol;35.3. utikrina, kad mokiniams per diennebtskiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis

darbas. Apie kontrolin darb mokinius btina informuoti ne vliau kaip prie savait.Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogar ventinidien.

36. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmj dal,rekomenduojama skirti minimal privalom pamok skaii. Maksimalus privalom pamokskaiius gali bti skiriamas suderinus su mokinitvais (globjais, rpintojais).

37. Mokiniai gali bti atleisti nuo men ir kno kultros, o iimties atvejais ir kit

privalomojo dalykosavaitinipamok(ar jdalies) lankymo, jeigu:

37.1. yra baig menmokyklas;37.2. mokosi dails, choreografijos, muzikos, menmokyklose;37.3. mokosi sporto srities neformaliojo vietimo staigose;37.4. yra tarptautini ar nacionalini olimpiad, konkurs nugaltojai per einamuosius

mokslo metus.38. Mokykla numato men ir sporto dalyk/kno kultros, o iimties atvejais ir kt.

dalykvertinimus skaityti ir/arba konvertuoti 10 balvertinimo sistem.39. Mokiniai, atleisti nuo atitinkammenar sporto srities dalykpamok, tuo metu gali

usiimti kita ugdymo proceso veikla arba mokytis individualiai. Mokykla utikrina nuo pamokatleistmokinisaugumir uimtum.

40. Mokykla, maindama mokinimokymosi krv, gali integruoti mendalykmokymneformaljugdym.

41. Per dien negali bti daugiau kaip 7 pamokos, iskyrus mokyklas, gyvendinaniaspagrindinio ir muzikinio, pagrindinio ir dails, pagrindinio ir meninio ugdymo programas irvidurinio ir muzikinio, vidurinio ir dails, vidurinio ir meninio ugdymo programas bei viduriniougdymo programkartu su profesiniu mokymu.

42. Mokini, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo program, pamok tvarkaratyjeneturt bti daugiau kaip trys langai, o pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal vienas langas (vienos pamokos trukms laisvo laiko tarpas tarp pamok). Mokini laisv laikgali bti siloma inaudoti neformaliajam ugdymui, savivietai.

VIII. NEFORMALIOJO VAIK VIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

43. Neformalusis vaik vietimas gyvendinamas pagal Neformaliojo vaik vietimokoncepcij, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodio 30 d.sakymu Nr. ISAK-2695 (in., 2006, Nr. 4-115).

44. Neformaliojo vaik vietimo veikla yra skirta menin, sporto ar kitveiklpasirinkusimokini asmeninms, socialinms, edukacinms, profesinms kompetencijoms ugdyti. i veiklmokiniai renkasi laisvai, ji gyvendinama realizuojant:

44.1. neformaliojo ugdymo programas, finansuojamas mokinio krepelio lomis;44.2. neformaliojo vaik vietimo programas, kurios gali bti vykdomos ir mokykloje, kai

inaudotos visos neformaliojo ugdymo valandos;


9/45

8

44.3. paintin veikl, finansuojampagal Mokinipaintinei veiklai skirt lnaudojimometodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2007 m.spalio 2 d. sakymu Nr. ISAK-1934 (in., 2007, Nr. 105-4319);

44.4. socialin, projektin ir kt. veikl.45. Neformaliojo ugdymo grups mokini skaiius turi bti ne maesnis kaip 7 mokiniai

gyvenviets ir 12 mokinisavivaldybs centro ir miesto mokykloje.

46. Neformaliojo ugdymo valand neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintiemsdalykams ar jmoduliams mokyti.47. Neformaliojo vaikvietimo programos mokiniatostogmetu vykdomos mokyklos ar

steigjo nustatyta tvarka.

IX. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE MOKOMATAUTINS MAUMOS KALBA ARBA TAUTINS MAUMOS KALBOS

48. Mokykla tautins maumos kalba Bendrsias programas gali gyvendinti:48.1. tautins maumos kalba, iskyrus lietuvivalstybins kalbos program;48.2. daldalykprogramtautins maumos kalba, o dalprogram lietuvikalba.

49. Lietuvi kalbos (valstybins) ir tautini maum gimtj kalb programgyvendinimas:

49.1. mokykla, kurioje mokoma tautins maumos kalba, atsivelgdama mokinikalbosgebjimus ir poreikius, apsisprendia dl lietuvikalbai ir gimtajai kalbai (baltarusi, lenk, rus,vokiei) skiriampamokskaiiaus ir pasirenka:

49.1.1. Bendrj ugdymo plan 84 punkte nustatyt pamok skaii per savait gimtajaikalbai ir lietuvikalbai mokyti;

49.1.2. Bendrjugdymo plan84 punkte nurodytas savaitines pamokas gimtajai kalbai irlietuvikalbai sumuoja ir dalija lygiomis dalimis;

49.1.3. Bendrj ugdymo plan 84 punkte nustatyt gimtosios kalbos pamok skaiiskiria lietuvikalbai, o lietuvikalbos (valstybins) pamokskaii gimtajai kalbai;

49.2. mokini, baigusi pagrindinio ugdymo program tautins maumos kalba irbesimokanipagal vidurinio ugdymo program lietuvikalba, pageidavimu sudaromos galimybstoliau mokytis gimtosios kalbos ir lietuvikalbos pagal lietuvi(valstybins) kalbos program.

50. Mokykloje, kurioje mokoma tautins maumos kalba, privaloma mokytis tik vienosusienio kalbos. Jei mokiniai pageidauja mokytis antrosios usienio kalbos, tai atsivelgus mokini, j tv (globj, rpintoj) pageidavimus iam dalykui mokyti gali bti naudojamosmokyklos nuoira skirstomos pamokos arba mobiliosioms grupms sudaryti skirtos valandos.Tautos istorija, etnokultros dalykai mokykloje tautins maumos kalba gali bti silomi mokytiskaip pasirenkamieji dalykai arba kaip dalykmoduliai.

51. Vaikams, priklausantiems tautinms maumoms ir besimokantiems mokykloje, kurioje

ugdymo procesas organizuojamas ne j

gimt ja kalba, mokykla sudaro s

lygas mokytis tautin

smaumos gimtosios kalbos kaip pasirenkamojo dalyko, jei susidaro ne maesn kaip 5 mokini

grup ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos mokoma vadovaujantis Tautinsmaumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacij aprau,patvirtintu Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjio 1 d. sakymu Nr.ISAK-1630 (in., 2006, Nr. 87-3420).

X. USIENIEI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEI, ATVYKUSI ARGRUSI I USIENIO GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOS RESPUBLIKOJ E, VAIK

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

52. Mokinio usienio mokykloje gytus pasiekimus vertina mokykla, kuri kreipiasimokinys, pageidaujantis tsti mokymsi. Jei reikia veikti kai kuri dalyk program skirtumus,


10/45

9

mokykla, atsivelgdama mokinio pageidavimus, numato sprag ilyginimo bdus ir atsiskaitymoformas.

53. Usieniei vaik, nemokani lietuvi kalbos, bet norini mokytis Lietuvosbendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Usieniei ir LietuvosRespublikos piliei, atvykusi ar grusi gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaik irsuaugusij ugdymo ilyginamosiose klasse ir ilyginamosiose mobiliosiose grupse tvarkos

aprau, patvirtintu Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsjo 1 d. sakymuNr. ISAK-1800 (in., 2005, Nr. 109-3991).54. Mokiniai, kurie ivyksta gyventi ar (ir) mokytis usien, pateik praymmokyklos,

kurioje jie moksi, direktoriui, lietuvi kalbos, istorijos ar vis atitinkamos klass dalyk galimokytis savarankikai pagal Savarankiko mokymosi tvarkos apra, patvirtint LietuvosRespublikos vietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. sakymu Nr. 258 (in., 2003, Nr.33-1397; 2007, Nr. 95-3860). Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi bdu kreipiasi mokykl, vykdaninuotolinmokym.

XI. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINSE KLASSE

55. Klass jungiamos Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymomokykl, pagalb mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiani staig steigimo, reorganizavimo,likvidavimo ir pertvarkymo kriterij, patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m.birelio 14 d. nutarimu Nr. 746 (in., 2004, Nr. 95-3510), nustatyta tvarka.

56. Jungtins klass ugdymo planmokykla rengia pagal Bendruosiuose ugdymo planuosepagrindinio ugdymo programdalykams ir jungtinei klasei nustatytsavaitinipamokskaii.

57. Jungtiniam 56 klasikomplektui skiriama: 33 pamokos, 67 klasi 34 pamokos, 78 klasi 36 pamokos. Kiekvienam jungtins klass komplektui skiriama po 4 neformaliojougdymo pamokas.

XII. MOKINI MOKYMAS NAMUOSE IR SAVARANKIKO MOKYMOSIORGANIZAVIMAS

58. Serganimokinimokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivimokymo namuose organizavimo tvark, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir moksloministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. sakymu Nr.259/153 (in., 2000, Nr. 25-654).

58.1. Mokinys gydytojo leidimu dal pamok gali lankyti mokykloje. ios pamokospapildomai raomos mokinio individual ugdymo plan. Mokykla, suderinusi su mokinio tvais(globjais ar rpintojais) ir atsivelgusi mokinio ligos pobdbei gydytojo rekomendacijas, rengiaindividual mokinio mokymo namuose plan. Mokinys gali bti mokyklos direktoriaus sakymu

atleidiamas nuo kai kuri

pamok

ir nesimokyti dails, muzikos, technologij

ir k

no kult

ros. Jeijis nesimoko kai kuridalyk, dienyne ir mokinio individualaus ugdymosi plane raoma atleista.

58.2. 56 klasse namuose mokomam mokiniui skiriama 12 savaitini pamok, 78klasse 13 pamok, 910 klasse 15 pamok, 1112 klasse 14 pamok. Mokyklos, kuriojemokoma tautins maumos kalba pagal pagrindinio ugdymo programas, mokiniams kiekvienojeklasje skiriamos papildomos dvi pamokos per savait lietuvikalbai (valstybinei) mokyti.

59. Mokini savarankikas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiko mokymositvarkos apra.

XIII. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS ILYGINAMOSIOSE KLASSE AR GRUPSE

60. Ilyginamosios klass (atskirais atvejais grups) gali bti steigiamos steigjo, kurisnustato primimo ilyginamsias klases, grupes tvark, informuoja visuomen ir mokini tvusapie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes.


11/45

10

61. Mokiniai ilyginamojoje klasje ar grupje gali mokytis vis tos klass ugdymo planodalyk, tik tam tikros ugdymo srities (kalb, gamtamokslini, socialini, men, tikslij moksl)dalykar vieno dalyko. Ilyginamojoje klasje ar grupje turi bti ne maiau kaip 5 mokiniai.

62. Mokykla, kurioje steigiama ilyginamoji klas ar grup, rengia klass ar grupsugdymo planir pamoktvarkarat.

63. Klass ar grups ugdymo planas sudaromas taip, kad maksimalus mokinio pamok

skaiius per savait neviryt28 pamok, neformaliajam ugdymui ir mokyklos nuoira skirstompamok skaiius neturi viryti 10 savaitini pamok. Klas je gali bti sudaromos mobiliosiosgrups.

64. Mokiniams gali bti siloma vairi dalyk moduli: pasiekim spragomskompensuoti, dalyko inioms ir gebjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui imokti ir kit.

65. Usieniei vaik, nemokani valstybins kalbos, bet norini tsti mokymsiLietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas ilyginamosiose klasse ir grupseorganizuojamas Bendrjugdymo plan53 punkto nustatyta tvarka.

III . PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

66. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo program, vadovaujasi:66.1. 20092010 mokslo metais 5, 7, 9 (gimnazijos I) klasse Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vietimo ir moksloministro 2008 m. rugpjio 26 d. sakymu Nr. ISAK-2433 (in., 2008, Nr. 99-3848) (toliau Pagrindinio ugdymo bendrosios programos). iomis programomis gali vadovautis ir 6, 8, 10(gimnazijos II) klasse, jeigu 20082009 mokslo metais jos buvo pradtos gyvendinti. 20092010mokslo metais 6, 8, 10 (gimnazijos II) klasse vadovaujamasi Lietuvos bendrojo lavinimomokyklos bendrosiomis programomis ir isilavinimo standartais IX klasms, tvirtinamais vietimoir mokslo ministro;

66.2. 20102011 mokslo metais 5, 6, 7, 8, 9, 10 (gimnazijos I, II) klasse Pagrindiniougdymo bendrosiomis programomis;

66.3. mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo program, privalo utikrinti dalykprogramoms gyvendinti skiriampamokminimalskaiiper savait, pateiktBendrjugdymoplan83 ir 84 punktuose.

67. Pradedaniam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programmokiniui (klasei) mokyklaskiria adaptacin laikotarp (nuo 1 mn. iki 2 trimestr, pusmeio, vieneri mokslo met).Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokinipaangos ir pasiekimpaymiais nevertinti.

68. Socialin veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jaiskiriama ne maiau kaip 5 pamok (valand) trukms veikla per mokslo metus, kuri gali bti

vykdoma ugdymo proceso, skirto kult

rinei, meninei, paintinei, krybinei, sportinei, praktinei,socialinei veiklai, metu. Socialin veikla siejama su pilietikumo ugdymu, mokyklos bendruomens

tradicijomis, vykdomais projektais, kultrinmis bei socializacijos programomis.69. Mokykla gali silyti mokiniams pasirinkti pagilinto dalykmokymosi programas:69.1. lietuvikalbos (valstybins), usienio kalbos ir kno kultros 5 klasje;69.2. kitdalyk(kaip moduli) pagal pagrindinio ugdymo programos antrjdal;69.3. mokiniai gali tsti arba pradti mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo program.70. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje rekomenduojama sudaryti slygas

mokiniui geriau painti savo gebjimus, kad jis gebtapsisprsti ir tinkamai pasirinkti, ko mokysistoliau. Mokiniams gali bti sudaromos slygos pasirinkti dalyk modulius pagal polinkius irgeb jimus, vadovaujantis Mokymosi krypi pasirinkimo galimybi didinimo 1419 met

mokiniams modelio aprau, patvirtintu Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m.kovo 15 d. sakymu Nr. ISAK-715 (in., 2008, Nr. 35-1260).


12/45

11

II. UGDYMO TURINIO DIFERENCIJ AVIMAS

71. Mokykla, siekdama geriau pritaikyti ugdymo turin skirting poreiki mokiniams irpadti jiems pasiekti kuo geresni rezultat, gali atskir klas ar klases dalyti grupes vienai ardviem dalyko savaitinms pamokoms (arba i paraleliklasigali bti sudaromos laikinos panaiporeiki mokini grups siekiant geriau pritaikyti ugdymo turin skirting poreiki mokiniams ir

padti jiems pasiekti kuo geresni rezultat). Per ias pamokas mokiniams taikomi motyvuojantys,poreikius atitinkantys mokymo (-si) metodai ir uduotys, padedama ilyginti mokymosi spragas irsiekti patenkinamo, pagrindinio ar auktesniojo pasiekim lygio. ioms grupms sudarytipanaudojamos mokyklos nuoira skirstomos pamokos.

72. Jeigu dl per mao mokini skaiiaus negalima klasi dalyti grupes, dalyko turinysdiferencijuojamas toje paioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines uduotis.

73. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai gyvendinti klas grupes gali bti dalijamaiems dalykams mokyti: informacinms technologijoms ir technologijoms, doriniam ugdymui,usienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) ir lietuvikalbai (valstybinei), jei klasje mokosi ne maiau kaip21 mokinys.

74. gyvendinant pagrindinio ugdymo programmobilioji grup sudaroma i ne maiau kaip

7 mokinigyvenviets mokykloje ir 12 mokinisavivaldybs centro ir miesto mokykloje.

III.UGDYMO SRII DALYK MOKYMO ORGANIZAVIMAS

75. Ugdymo procese per atskirdalykpamokas ir kitugdomjveiklrekomenduojamanaudoti metodus, kurie:

75.1. motyvuotmokinius mokytis, skatintsuvokti mokymosi tikslus;75.2. orientuotproces, kuris ugdytbendrsias kompetencijas;75.3. btaktuals ir priimtini mokiniui ir trauktmokymosi proces;75.4. skatint konstruktyv, kritin ir krybin mstym, atsakomyb u savo mokymsi

bei rezultatus;75.5. padtsuvokti mokymosi kokyb ir imokytrasti bdus jai tobulinti;75.6. pltot gytas mokinio mokymosi strategijas, gdius ir j panaudojim naujose

situacijose;75.7. formuotmokinio pilietin ir tautin tapatyb, ugdytbendrakultrin kompetencij,

tolerancijir parengtsilieti Lietuvos visuomens gyvenim;75.8. ugdytgebjimus dirbti vairiose mokinigrupse.76.Dorinugdym tvai (globjai, rpintojai) mokiniui iki 14 metparenka, o nuo 14 iki

16 met mokinys pats renkasi tv (globj, rpintoj) pritarimu. Vyresni kaip 16 met mokiniaipasirenka patys vien dorinio ugdymo dalyk tikyb (tradicins religins bendrijos arbendruomens) arba etik.

77. Kalb

ugdymo organizavimas:77.1. Mokykla sudaro slygas kur laik gyvenusiems ir besimokiusiems usienyje irgrusiems Lietuv mokiniams likviduoti lietuvi (gimtosios), lietuvi (valstybins), gimtosios(baltarusi, lenk, rus, vokiei) kalbos programos skirtumus, tam skirdama mokyklos nuoiraskirstompamok.

77.2. Mokiniams, priklausantiems tautinms maumoms ir besimokantiems mokykloje,kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne j gimtja kalba, tautins maumos gimtosios kalboskaip pasirenkamojo dalyko ugdymas organizuojamas Bendrjugdymo plan 51 punkto nustatytatvarka.

77.3. Mokykla iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradios negali mokiniui keistipradtmokyti usienio kalb.

77.4. Antrosios usienio kalbos mokymas privalomas nuo 6 klass, iskyrus mokyklas,kuriose mokoma tautins maumos kalba. Tvai (globjai, rpintojai) mokiniui iki 14 metrenka, o


13/45

12

mokinys nuo 14 iki 16 metpats renkasi tv (globj, rpintoj) pritarimu antrjusienio kalb:angl, latvi, lenk, prancz, rus, vokieiir kitas kalbas.

77.5. Tv (globj, rpintoj) pageidavimu antrosios usienio kalbos galima pradtimokyti ir nuo 5 klasse atsivelgiant mokymo las ir Bendrj ugdymo plan 36 punkt.Mokymui gali bti naudojamos mokyklos nuoira skirstomos pamokos.

77.6. Mokiniams, atvykusiems i kit Lietuvos ar usienio mokykl, kuriose jie bent

vienerius metus moksi kitos usienio kalbos negu mokomasi naujojoje mokykloje,rekomenduojama:77.6.1. sudaryti slygas toliau mokytis pradtj usienio kalb. Jeigu mokykla neturi

galimybi tsti pradtos usienio kalbos mokymo, vadovaudamasi mokinio pateiktais dokumentais(Europos kalb aplanku, laikyt tarptautini kalbos egzamin vertinimais, bendrojo lavinimomokyklos arba kalbmokykliduotais paymjimais), fiksuoja mokinio pasiekimus;

77.6.2. sudaryti slygas mokiniui pradti mokytis usienio kalbos, kurios mokosi klas, irveikti programos skirtumus:

77.6.2.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma usienio kalbos pamoka persavait (jeigu keiia kalb);

77.6.2.2. jei toje paioje, paraleliose ar gretimose klasse yra du ar daugiau tokimokini,

jgrupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos;77.6.2.3. jeigu mokinys (tvams (glob jams, rpintojams) pritarus) pageidauja tsti

mokytis pradtkalb, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, mokinys gali norimos kalbosmokytis savarankikai arba kalbmokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programosenurodyt reikalavim (pagal Europos kalb mokymo, mokymosi ir vertinimo skal). Tokiaisatvejais mokinys privalo reguliariai pildyti savo Europos kalb aplank ir rinkti kalbos mokjimolygpatvirtinanius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla turi skaitytimokinio pasiekimus.

78. Informacinitechnologijmokymo organizavimas.78.1. Informacini technologij programa pradedama gyvendinti 5 klas je. Pagrindinio

ugdymo programos pirmoje dalyje 58 klasms skiriama iki 108 pamok.78.2. 78 klasse skiriamos 36 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokini mokymosi

krvio, rekomenduojama organizuoti informacini technologij integruotmokym, pvz., 7 klasjepirmpusmet pamokas skirti informacini technologijkursui (apie 50 proc. metini pamok), oantr pusmet informacini technologij mokyti integruotai (kiti 50 proc. pamok), integravusinformacines technologijas dalyko pamokas. 8 klasje atvirkiai pirmpusmet informacinitechnologij mokyti integruotai (apie 50 proc. metini pamok), o antr pusmet pamokas skirtiinformacinitechnologijkursui (kiti 50 proc. pamok).

78.3. gyvendinant mokymo model, kai organizuojama dalyko pamoka, bet j planuoja arpamokoje dirba du mokytojai dalyko ir informacini technologij, informacini technologijmokytojo darbui apmokti panaudojamos mokyklos nuoira skirstomos pamokos. i valand

galima skirti kit

dalyk

mokytojams, kurie konsultuot

informacini

technologij

integravimoklausimais.78.4. 10 (gimnazijos II) klas je informacini technologij mokoma pagal Informacini

technologijbendrjprogram, patvirtintLietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2003m. liepos 19 d. sakymu Nr. ISAK-1015 (in., 2003, Nr. 77-3525).

78.5. 910 klasi informacini technologij kurs sudaro privalomoji dalis ir vienas ipasirenkamjprogramavimo pradmen, kompiuterins leidybos pradmenarba tinklalapikrimopradmenmoduli. Mokykla silo rinktis ne maiau kaip du modulius. Modulrenkasi mokinys.

79. Socialinio ugdymo organizavimas:79.1. Pagal pagrindinio ugdymo programos antrjdalmokomasi pilietikumo pagrind.

iai programai skiriamos 70 pamok, jos gali bti organizuojamos tiek 9, tiek 10 klasse arba abi

pamokos vienoje i j.79.2. Mokykla gali priimti sprendimdl kai kuripilietikumo ugdymo pagrinddalykotem integravimo artimus pagal turin dalykus.


14/45

13

80. Meninio ugdymo organizavimas:80.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dails, muzikos ir

pasirenkamieji teatro, okio, iuolaikinimendalykai.80.2. Mendalykmokymgalima integruoti neformaljugdym.80.3. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos pirmj ir antrj

dalis, rekomenduojama sudaryti galimyb mokytis teatro, okio, organizuoti dalyk krypting

meninugdym.80.4. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal,vietoj muzikos ir dails gali bti siloma mokytis pagal iuolaikini men program, apimanidail, muzik, okir teatr.

81. Technologinio ugdymo organizavimas:81.1. Mokinius, besimokanius pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal,

pradedama mokyti technologij dalyko pagal privalom 17 valand integruoto technologij kursoprogram, po kurios mokiniai renkasi vien i penki silom technologini program. Mokyklanumato, kada mokiniai gali keisti pasirinktas technologij programas.

81.2. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrjdal, galibti siloma rinktis alternatyvias technologinio ugdymo programas, sukurtas mokyklos

atsivelgiant specifinius mokini poreikius, mokymosi slyg ypatumus. Btina, kad mokiniai,mokydamiesi pagal alternatyvias technologinio ugdymo programas, gyt pasiekimus, artimus artolygius numatytiems Bendrosiose programose.

82. Kno kultros ugdymo organizavimas:82.1. Kno kultrai skiriant 2 valandas per savait, btina sudaryti slygas visiems

mokiniams pasirinkti jpomgius atitinkanias aktyvaus judjimo pratybas (pvz.: plaukimo, okio,teniso ir pan.) per neformaliojo ugdymo veikl mokykloje ar kitoje neformaliojo vaik vietimostaigoje. Mokykla pasirinktu bdu tvarko mokini, lankaniias pratybas, apskait.

82.2. Nuo 5 klass kno kultrai mokyti gali bti sudaromos atskiros mergaii irberniuk grups, sudarytos i paraleli ar gretim klasi mokini (pvz., 5A ir 5B ar 7A ir 8B).Esant pakankamai mokymo l, klas gali bti dalijama grupes.

82.3. Specialiosios medicinins fizinio pajgumo grups mokiniams sudaromos fizinioaktyvumo pasirinkimo galimybs. Mokiniai gali rinktis vieni silomfizinio aktyvumo form:

82.3.1. pagal lig pobd i vairi klasi sudaromos 712 mokini grups, kuriomsskiriamos 2 pamokos per savait;

82.3.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krvis jiemsskiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsivelgiant savijaut;

82.3.3. tv (globj, rpintoj) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes nemokykloje;

82.3.4. parengiamosios medicinins fizinio pajgumo grups mokiniams krvis ir pratimaiskiriami atsivelgus j ligpobd ir sveikatos bkl. Neskiriama ir neatliekama pratim, galini

skatinti lig

pamjim

;82.3.5. parengiamosios medicinins fizinio pajgumo grups mokini pasiekimai kno

kultros pratybose iki 14 metmokinio tv(globj, rpintoj) pageidavimu, o nuo 14 iki 16 met jo paties pageidavimu gali bti vertinami paymiu. Dl ligos pobdio negalintiesiems atliktiprast uduoi mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo uduotis, kurios atitinka mokinifizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

82.3.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kno kultros pamok dl sveikatos irlaikinai dl ligos, silo kit veikl (pvz.: stalo aidimus, akes, achmatus, veikl kompiuteriklasje, bibliotekoje, konsultacijas, socialin veiklir pan.).

83. Dalyk programoms gyvendinti skiriam pamok skaiius per dvejus metus irpamok skaiius per savait pagrindinio ugdymo programai. Lentel je pateikiami duomenys:

dalykai ir jiems skiriam pamok skaiius per dvejus metus (atskiroje klas je dalykui skiriamsavaitini pamok skaiius rekomenduojamas), minimalus pamok skaiius privalomas,


15/45

14

maksimalus, mokiniui neprivalomas pamokskaiius, neformaliajam ugdymui skiriam savaitinivalandskaiius, mokyklos nuoira skirstompamokskaiius.

Dalykprogramoms gyvendinti skiriampamokskaiius per 2 metus (2, 3, 5 stulpelis)ir savaitinipamokskaiius dalykui

Dalyksritys, dalykai 5 ir 6 (5;6)

klasje

7 ir 8 (7;8)

klasje

Pagrindiniougdymoprogramos

pirmojojedalyje (58klasse)

Pagrindiniougdymo programosantrojoje dalyje (9

ir 10 klas je ir IIIgimn. (9;10)klasse)

Pagrindiniougdymoprogramoje (5

10 klasse)

1 2 3 4 5 6

Dorinis ugdymas (tikyba arbaetika)

68 (1;1) 72 (1;1) 140 (4) 70 (1;1) 210 (6)

Kalbos:Lietuvikalba (gimtoji) 340 (5;5) 360 (5;5) 700 (20) 314/316 (4;5/5;4) 1014/1016 (29)Usienio kalba (1-oji) 204 (3;3) 216 (3;3) 420 (12) 210 (3;3) 630 (18)Usienio kalba (2-oji) 72 (0;2) 144 (2;2) 216 (6) 140 (2;2) 356 (10)Matematika 272 (4;4) 288 (4;4) 560 (16) 244/246 (3;4/4;3) 804/806 (23)Gamtamokslinis ugdymas:

Gamta ir mogus 136 (2;2) 136 (4) 136 (4)Biologija 108 (2;1/1,2/0;3/3;0)

108 (3) 106/104/102/108(2;1/1,2/0;3/3;0)

214/212/210/216(6)

Fizika 108 (2;1/1;2/0;3/;3/0)

108 (3) 140 (2;2) 248 (7)

Chemija 72 (0;2) 72 (2) 140 (2;2) 212 ( 6)Informacins technologijos 68/64/72

(1;1/2;0/ 0;2 )36 (1;0/ 0;1) 104/100/108

(3)70/72/68(1;1/2;0/ 0;2)

174*** (5)

Socialinis ugdymas:Istorija 136 (2;2) 144 (2;2) 280 (8) 140 (2;2) 420 (12)Pilietikumo pagrindai 70/72/68 (1;1/2;0

/ 0;2)

70/72/68 (2)

Geografija 72 (0;2) 144 (2;2) 216 (6) 106/104/102/108(2;1/1;2/0;3/3;0)

322/320/318/324(9)

Ekonomika arba ekonomika irverslumas

36/34 (1;0/0;1) 36/34 (1)

Meninis ir technologinisugdymas:Dail 68 (1;1) 72 (1;1) 140 (4) 70 (1;1) 210 (6)Muzika 68 (1;1) 72 (1;1) 140 (4) 70 (1;1) 210 (6)Technologijos 136 (2;2) 108

(2;1/1;2/,0;3,3;0)

244 (7) 88/87 (1,5;1/ 1;1,5) 332 /331 (9,5)

Kno kultra 168/172 (3;2/2;3) 144 (2;2) 312/316 (9) 140 (2;2) 452/456 (13)

mogaus sauga 32/36 (1) 36 (1) 68/72 (2) 12 (0,5) 80 / 84 (2,5)Pasirenkamieji dalykai, dalykmoduliai

SavaitinipamokskaiiusMinimalus privalom pamokskaiius mokiniui

26 5,28 6 klasje

29 7,30 8klasje

113 31 9, 30** 9,31 10 klasje

32** 10 klasje

175

Mokyklos nuoira skirstomospamokos

12* 12 14* 26

Maksimalus pamokskaiiusmokiniui

27 5,29 6 klasje

30 7,31 8

klasje

117 32 9,

32 10 klasje

181

Neformalusis ugdymas 8 8 5 13Pastabos:*pamokos skiriamos mokymui diferencijuoti ir individualizuoti, integruotiems dalykams dstyti ir kita;


16/45

15

**skiriant pilietikumo pagrinddalykui 2 pamokas 10 klasje;***sumuojamas tik vienas i galimpamokpaskirstymo variant.Lentelje pateiktduomenpaaikinimas. Pvz., biologija 7;8 klas:108 (2;1/1,2/ 0;3/3;0). Per dvejus metus skiriama

108 pamokos. Skliausteliuose pateikiami galimi pamok skirstymo variantai: 2 pamokos 7 klas je ir 1 pamoka 8klasje, arba atvirkiai, arba 3 pamokos 8 klasje, arba 3 pamokos 7 klasje. Mokykla gali pasirinkti ir kitokpamokskirstymo variant.Mokyklos nuoira skirstom pamok ir neformaliojo ugdymo valand skaiius nurodytas 58 klasms (keturiomsklasms), esant daugiau klasikomplekt, atitinkamai didja ir pamokskaiius. Pamokos trukm 45 minuts..

84. Dalyk program apimtys valandomis ir jiems skiriam pamok skaiius per savaitpagrindinio ugdymo programai tautins maumos kalba gyvendinti. Lentel je pateikiamiduomenys: dalykai ir jiems skiriam pamok skaiius per dvejus metus, atskiroje klasje dalykuiskiriam pamok skaiius, minimalus pamok skaiius mokiniui privalomas, maksimalus pamokskaiius neprivalomas mokiniui, neformaliajam ugdymui skiriam savaitini valand skaiius,mokyklos nuoira skirstompamokskaiius:

Dalyksritys, dalykai Dalykprogramoms gyvendinti skiriampamokskaiius per 2 metus (2, 3, 5stulpelis) ir savaitinipamokskaiius dalykui

5 ir 6 (5;6)klasje

7 ir 8 (7;8)klasje

Pagrindinio

ugdymoprogramospirmojojedalyje (58klasse)

Pagrindinio

ugdymoprogramosantrojoje dalyje(910 (9;10) ir III gimn. klasse)

Pagrindinio

ugdymoprogramoje(510klasse)

1 2 3 4 5 6Dorinis ugdymas (tikyba arbaetika)

68 (1;1) 72 (1;1) 140 (4) 70 (1;1) 210 (6)

Kalbos:Gimtoji kalba (baltarusi, lenk,rus, vokiei)

340 (5;5) 360 (5;5) 700 (20) 280 (4;4) 980 (28)

Usienio kalba (1-oji) 204 (3;3) 216 (3;3) 420 (12) 210 (3;3) 630 (18)Lietuvikalba (valstybin) 204 (3;3) 216 (3;3) 420 (12) 280 (4;4) 700 (20)

Matematika 272 (4;4) 288 (4;4) 560 (16) 244/246 (3;4/4;3) 804/806 (23)Gamtamokslinis ugdymas:Gamta ir mogus 136 (2;2) 136 (4) 136 (4)Biologija 108

(2;1/1;2,/0;3/3;0)108 (3) 106/104/102/108

(2;1/1;2/0;3,/3;0)

214/212/210/216 (6)

Fizika 108 (2;1/ 1;2/0;3/3;0)

108 (3) 140 (2;2) 248 (7)

Chemija 72 (0;2) 72 (2) 140 (2;2) 212 (6)

Informacins technologijos 68/64/72(1;1/

2;0/0;2)

36 (1;0/0;1) 104/100/108(3)

70/72/68(1;1/2;0/ 0;2)

174*** (5)

Socialinis ugdymas:Istorija 136 (2;2) 144 (2;2) 280 140 (2;2) 420 (12)Pilietikumo pagrindai 70/72/68

(1;1/2;0, 0;2)70/72/68 (2)

Geografija 72 (0 ;2) 144 (2;2) 216 (6) 106/104/102/108(2;1/;2/

0;3/3;0)

322/320/318/324 (9)

Ekonomika arba ekonomika irverslumas

34/36 (1) 34/36 (1)

Meninis ir technologinis ugdymas:Dail 68 (1;1) 72 (1;1) 140 (4) 70 (1;1) 210 (6)Muzika 68 (1;1) 72 (1;1) 140 (4) 70 (1;1) 210 (6)

Technologijos 136 (2;2) 108(2;1/1;2/0;3/3;0) 244 (7) 88/87(15;1/ 1;1,5) 332/321 (9,5)

Kno kultra 136 (2;2) 144 (2;2) 280 (8) 140 (2;2) 420 (12)mogaus sauga 32/36 (1) 36 (1) 68/72 (2) 12 (0,5) 84/80 (2,5)


17/45

16

Pasirenkamieji dalykai, dalykmoduliai

SavaitinipamokskaiiusMinimalus privalom pamokskaiius mokiniui

27 5,30 6 klasje

30 7,31 8klasje

118 32 9,32 10 klasje

182

Mokyklos nuoira skirstomos

pamokos

12* 12* 10* 22*

Maksimalus pamokskaiiusmokiniui

28 5,30 6 klasje

31 7,32 8klasje

121 32/31** 9,

32/33** 10klasje

185/186

Neformalusis ugdymas 8 8 5 13Pastabos:*pamokos skiriamos mokymui diferencijuoti ir individualizuoti, integruotiems dalykams mokyti ir kita;

** tik tuo atveju, jeigu pilietikumo pagrindams skiriamos 2 pamokos per savait 10 klasje;***sumuojamas tik vienas i galimpamokskirstymo variant.

Lentel je pateikt duomen paaikinimas. Pvz., fizika: 7;8 klas:108(2;1/1;2/ 0;3/3;0). Per dvejus metusskiriama 108 pamokos. Skliausteliuose pateikiami galimi pamokskirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasje ir 1 pamoka8 klasje, arba atvirkiai, arba 3 pamokos 8 klasje, arba 3 pamokos 7 klasje. Mokykla gali pasirinkti ir kitokpamokskirstymo variant.

Mokyklos nuoira skirstom pamok ir neformaliojo ugdymo valand skaiius nurodytas 58 klasms(keturioms klasms), esant daugiau klasikomplekt, atitinkamai daugja ir pamok;

85. Pamok skaii klasei sudaro: minimalus pamok skaiius mokiniui, dalyk, kurimokymui klas gali bti dalinama grupes: dorinio ugdymo, usienio kalb (1-osios ir 2-osios),informacini technologij ir technologij, lietuvi kalbos (valstybins) mokyklose tautinsmaumos kalba, mokyklos nuoira skirstomos pamokos, neformaliojo ugdymo valandos. Lietuvikalbai (gimtajai) mokyti klasgrupes gali bti dalijama mokyklose, kurisra tvirtina LietuvosRespublikos vietimo ir mokslo ministras.

IV. UGDYMO ORGANIZAVIMAS J AUNIMO MOKYKLOSE, VAIK SOCIALIZACIJOS

CENTRUOSE IR BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE,VEIKIANIOSE LAISVSATMIMO VIETOSE

86. Vaik socializacijos centrveikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikosvaiko minimalios ir vidutins prieiros statymu (in., 2007, Nr. 80-3214).

87. Jaunimo mokyklos ir vaik socializacijos centrai rengia mokyklos ugdymo planuspagal Bendrj ugdymo plan 83, 84 punkt dalyk sra ir nevirydami maksimalaus mokiniuiskirto pamokskaiiaus.

88. Mokiniams rekomenduojama sudaryti slygas rinktis dalykmodulius pagal polinkiusir geb jimus vadovaujantis Mokymosi krypi pasirinkimo galimybi didinimo 1419 metmokiniams modelio aprau.

89. Jaunimo mokyklos ir vaiksocializacijos centrai gali didinti ar mainti iki 20 procentBendruosiuose ugdymo planuose nustatyt pamok skaii atskiriems dalykams atsivelgdami mokinipatirt, polinkius ir poreikius, Bendrosiose programose numatytiems mokinipasiekimamspasiekti neturi bti virijama Bendruosiuose ugdymo planuose nurodyta klasei skirta bendravalandsuma.

90. 810 klasse technologinis ugdymas ir integruotas technologij kursas integruojamassu ikiprofesiniu mokymu, kuris organizuojamas vadovaujantis Ikiprofesinio mokymo tvarkosaprau, patvirtintu Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugs jo 17 d.sakymu Nr. ISAK-1841 (in., 2007, Nr. 100-4089). Savaitini pamok skaiius atskirose klassetoks: 8 klasje 3, 910 klasse 4 savaitins pamokos.

91. mogaus sauga integruojama ikiprofesinmokym.92. Dirbanio jaunimo klasse, skirtose 1617 met dirbantiems jaunuoliams, ugdymasorganizuojamas pagal suaugusij ugdymo programas ir ugdymo planus. Rekomenduojama i


18/45

17

klasiugdymo planus ir tvarkaraius sudaryti taip, kad dalpamokmokiniai galt lankyti su tosmokyklos mokiniais.

93. Suimtj ir nuteistj, atliekani laisvs atmimo bausmes, pagrindinio ugdymoprogramos gyvendinamas organizuojamas vadovaujantis Bendrjugdymo plan83, 84 punktais.Mokykla gali didinti ar mainti iki 20 procentBendruosiuose ugdymo planuose nustatytpamokskaii atskiriems dalykams atsivelgdama mokini patirt, polinkius ir poreikius, taiau

Bendrosiose programose numatytiems mokini pasiekimams pasiekti neturi bti virijamaBendruosiuose ugdymo planuose nurodyta klasei skirta bendra valandsuma.

V. UGDYMO ORGANIZAVIMAS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE,GYVENDINANIOSE PAGRINDINIO IR MUZIKINIO, PAGRINDINIO IR DAILS,

PAGRINDINIO IR MENINIO UGDYMO PROGRAMAS

94. Technologijdalykas gali bti keiiamas men(muzikos, dails) technologijomis.94.1. Meninio ugdymo dalykmokymas gali bti integruojamas neformaljugdym.94.2. Individualaus ugdymo pamokos, suderintos su mokytojais, mokiniais ir j tvais

(globjais, rpintojais), mokyklos tarybos pritarimu gali bti organizuojamos etadieniais.

95. Mokyklos gali koreguoti iki 25 procent Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytougdymo turinio.

96. Bendras pamokskaiius gali bti didinamas 12 pamokomis, o neformaliojo ugdymo 1 pamoka klasei.

VI. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS GYVENDINIMAS PROFESINIOMOKYMO STAIGOJE

97.Profesinio mokymo staigos, teikianios trejmetprofesinio mokymo programkartusu pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programos dalimi, pagrindin ugdym organizuoja pagalBendrj ugdymo plan 83 punkt, o profesin mokym pagal 99 punkto dalis Profesiniomokymo dalykai ir Bendrieji profesinio mokymo dalykai, nevirydamos lentel je mokiniuinustatyto maksimalaus pamokskaiiaus per savait.

98. Profesinio mokymo staigos, teikianios trejmetprofesinio mokymo programkartusu dalimi pagrindinio ugdymo programos (10 klass programa), 9 klass spragoms likviduotiugdymorganizuoja pagal Bendrjugdymo plan99 punkt.

99. Trej met profesinio mokymo programai kartu su 10 klass pagrindinio ugdymoprograma skiriamas valandskaiius ir pamokskaiius per savait:

Dalyksritys/ dalykaiValandskaiius

III kursuose(I;II semestras)

ValandskaiiusIII kurse

Valandskaiius

IIII

kursuose

1. Profesinio mokymo dalykai:

1.1. Profesijos mokymas (teorija, praktikair baigiamieji kvalifikacijos egzaminai)

964 1208 2172

Gamybin praktika (i j) 600

1.2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai: 200

Civilin sauga 20 20

Ekonomikos ir verslo pagrindai 80 80

Estetika 20 20Valstybs kalbos kultra ir specialybskalba

40 40


19/45

18

Kno kultra 40 40

I viso profesinio mokymo dalykams skirtvaland

1124 1248 2372

2. Bendrojo ugdymo dalykai:

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 34Kalbos:

Lietuvikalba (gimtoji) 156 (5;4)Lietuvikalba valstybin* 136 *Gimtoji kalba (baltarusi, lenk, rus,vokiei)*

136 *

Usienio kalba (1-oji) 102Usienio kalba (2-oji)** 68 **Matematika 122 (4;3)Gamtamokslinis ugdymas:Biologija 48 (1;2)Fizika 68Chemija 68Informacins technologijos 34Socialinis ugdymas:

Istorija 68Pilietikumo pagrindai 34Geografija 48 (1;2)Meninis ir technologinis ugdymas:Dail 34Muzika 34Kno kultra 144 (2;2)I viso valand pagrindinio ugdymodalykams

10621110**

10621110**

I viso valand profesinio mokymo irpagrindinio ugdymo dalykams

21862234*

1248 34343482*

Minimalus privalom profesinio ir

pagrindinio ugdymo pamok skaiiusmokiniui per savait

33

Maksimalus pamokskaiius mokiniui persavait

34/35*** 35****

4. Valandos, skirtos 9 klass spragomslikviduoti

250

Neformalusis ugdymas 120

Pastabos: * grupms tautinimaumkalba;**iskyrus grupes tautinimaumkalba;***itisins praktikos metu;**** mokiniams, turintiems 18 met, praktinio mokymo metu 40 val. per savait.

100. Mokymosi procesas prasideda rugs jo 1 d. Mokyklos, vykdydamos pagrindiniougdymo program, gali laisvai rinktis profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo procesoorganizavimo bd.

101. Profesinio mokymo programa vykdoma pagal atitinkam mokslo met bendruosiusprofesinio mokymo planus.

102. Mokiniams skiriamos atostogos: iemos (Kald), pavasario (Velyk), kuri trukmnurodyta Bendrjugdymo plan5.4 ir 6.4 punktuose, ir vasaros.

103. Mokiniai mokosi profesijos dalyk, bendrojo lavinimo dalyk, gali mokytis irneformaliojo ugdymo dalyk.

104. Pagrindinio ugdymo programos spragoms likviduoti sudaromos mobiliosios grupsarba teikiamos individualios konsultacijos.

105. Ekonomikos ir verslo pagrind, valstybins kalbos kultros, civilins saugos,estetikos gali bti mokoma antraisiais ir treiaisiais mokslo metais.


20/45

19

106. Technologijdalyko, numatyto pagrindinio ugdymo programoje, nemokoma, dalykuiskirtose pamokose mokoma profesinio mokymo programos dalyk.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

107. Vidurinis ugdymas 1112 (IIIIV gimnazij) klasse organizuojamas pagal Viduriniougdymo programos apra, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2006 m.birelio 30 d. sakymu Nr. ISAK-1387 (in., 2006, Nr. 76-2930), taip pat gali bti atsivelgiama Mokymosi krypipasirinkimo galimybididinimo 1419 metmokiniams modelio apra.

108. Vidurinio ugdymo programa gyvendinama vadovaujantis Lietuvos bendrojolavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo isilavinimo standartais XIXIIklasms, patvirtintais Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro rugpjio 21 d. sakymuNr. 1465.

109. vidurinio ugdymo dalyk turin integruojamos: Civilins saugos mokymo programa

bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2005m. spalio 24 d. sakymu Nr. ISAK-2117 (in., 2006, Nr.5-169), ir Priegaisrins saugos mokymoprograma bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir moksloministro bei Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. birelio 10 d. sakymu Nr.ISAK-820/IV-208 (in., 2003, Nr. 60-2743).

110. Ugdymo proceso dienos, skirtos kultrinei, meninei, paintinei ir kitokiai veiklai, galibti skiriamos:

110.1. ne maiau kaip 2 dienos 11 (III gimnazijos) klas je Bendrj ugdymo plan 109punkte nurodytoms programoms gyvendinti;

110.2. 12 klass mokiniams idienskaiius jpageidavimu ir mokyklos sprendimu galibti mainamas.

111. Keisti dalyk ar dalyko kurs mokinys gali atsiskaits (ilaiks skait) i naujaipasirinkto dalyko programos ar dalyko kurso skirtumo. Jei skaita ilaikoma pusmeio ar mokslomet pabaigoje, vertinimas, prie kurio paymimas kursas raidmis B (bendrasis) arba A(iplstinis), raomas stulpelyje prie pusmeio ar metinipaymi. Mokiniui, kuris mokysis pagaldalyko programos bendrj kurs ir kur tenkina turimas iplstinio kurso vertinimas, laikytiskaitos nereikia.

112. gyvendinant vidurinio ugdymo program mobiliosios grups dyd pagal mokyklaiskirtas mokymo las nustato pati mokykla. Nesant galimybisudaryti mobiliosios grups mokiniaimokosi savarankikai pagal Savarankiko mokymosi tvark. mokinio savarankiko mokymosikrvskaitomas dalyko kursui skirtas pamokskaiius.

II. UGDYMO ORGANIZAVIMAS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE,VYKDANIOSE VIDURINIO IR MUZIKINIO, VIDURINIO IR DAILS, VIDURINIO IR

MENINIO UGDYMO PROGRAMAS

113. Mokinio pasirinktas ugdymo turinys skiriamas mendalykams, dalyk iplstiniamskursams.

114. Meninio ugdymo dalykmokymas integruojamas neformaljugdym.115. I men ir technologijugdymo srities mokiniams rekomenduojama silyti tik men

dalykus.116. Mokinio pamok ir neformaliojo ugdymo valand skaii galima padidinti 14

pamokomis.117. Mokyklos gali koreguoti iki 25 procentBendruosiuose ugdymo planuose nustatytougdymo turinio.


21/45

20

III . UGDYMO SRII DALYK MOKYMO ORGANIZAVIMAS

118. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi viendalyk tikybarba etik.119. Kalb mokymo(-si) organizavimas: lietuvi kalbos (gimtosios) iplstiniu kursu

rekomenduojama mokyti ne daugiau kaip 25 mokinius 1112 (gimnazijIIIIV) klasse (grupse).

Kai yra daugiau mokini, rekomenduojama vien pamok (i dalykui numatyt per savait) skirtiindividualizuotam ir diferencijuotam mokymui, pritaikytam pagal mokini gebjimus ir polinkius,mobiliosiose grupse.

120. Usienio kalbmokymo (-si) organizavimas:120.1. Tsia pradtas mokyti pagrindinio ugdymo programoje kalbas.120.2. Tuo atveju, kai mokinys nusprendia mokytis tik vienos usienio kalbos, jis renkasi

vien i mokymosi kalb, kuri moksi pagal pagrindinio ugdymo program. Jei mokinys 2-jusienio kalb keiia 1-j, 2-osios kalbos mok jimo lygis turi atitikti 1-osios usienio kalbosreikalavimus.

120.3. Jei mokiniai ir j tvai (globjai, rpintojai) pageidauja ir mokykla turi galimybes,gali silyti pasirinkti dalyko ir kalbos modulius (siloma integruoti dalyk i socialiniarba gamtos

moksl, matematikos ir usienio kalb).121. Meninio ugdymo organizavimas:121.1. Mokykla, siekdama mokymosi tstinumo, mokiniams, kurie 910 (gimnazijos III)

klasse mokosi pagal integruotmeninio ugdymo program, gali rekomenduoti rinktis: fotografijos,grafinio dizaino, kino ir vaizduojamojo meno, kompiuterinimuzikos technologijprogramas.Mokiniai gali rinktis ir kitas meninio ugdymo programas (dail, muzik, ok, teatr).

121.2. Mokiniai, pasirink bendrj men dalyko kurs, to dalyko meninei raikai galiskirti po vien savaitin pamokper dvejus metus i dalykui skiriampamok, pasirink iplstinkurs dvi savaitines pamokas per dvejus metus. Menin raika yra dalyko programos dalis iratskiru paymiu nevertinama, dienyne raomas raas skaityta arba neskaityta. Meninsraikos mokymas gali bti integruojamas neformaljugdym.

121.3. Integruotmenir technologijkurso programrengia mokyklos mokytojai.122. Technologij mokymo (-si) organizavimas:122.1. Mokiniai gali rinktis programas: turizmo ir mitybos technologijas; statybos ir

medio apdirbimo technologijas; taikomojo meno, amat ir dizaino technologijas; tekstils iraprangos technologijas; verslo ir vadybos technologijas. Mokykla gali silyti ir kitas technologijprogramas.

122.2. Mokiniams, kurie 910 (gimnazijos III) klasse mokosi pagal mitybos program,siloma rinktis turizmo ir mitybos technologij program; tiems, kurie mokosi pagal tekstilsprogram tekstils ir aprangos technologijprogram; pagal konstrukcinimediagprogramstatybos ir medio apdirbimo technologij program; pagal dizaino ir technologij program

taikomojo meno, amat

ir dizaino technologij

program. Verslo ir vadybos technologij

program

mokiniai gali rinktis neatsivelgdami besimokyttechnologijprogram.

122.3. Mokiniams, pasirinkusiems iplstin technologij kurs ir planuojantiems baigusprogram mokytis pagal atitinkam profesinio mokymo program, technologij dalyko moduliaiatitinkamoje mokykloje skaitomi pagal Bendrojo lavinimo technologij dalyk ir profesiniomokymo programos moduli uskaitymo tvarkos apra ir ankstesnio mokymosi pasiekimuskaitymo tvarkos apra, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m.sausio 11 d. sakymu Nr. ISAK-72 (in., 2008, Nr. 8-297).

123. vidurinio ugdymo program profesinio mokymo programos moduliai traukiamipagal Bendrojo lavinimo technologijdalykir profesinio mokymo programos moduliuskaitymotvarkos apra, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d.

sakymu Nr. ISAK-716 (in., 2008, Nr. 34-1234).124. Kno kultros ugdymo organizavimas:


22/45

21

124.1. Mokinys renkasi bendrj kno kultr ar norim sporto srit (sporto ak).Rekomenduojama pamokas integruoti ir derinti su neformaliuoju sportiniu ugdymu mokykloje arneformaliojo vaikvietimo staigoje.

124.2. Mokiniams, kurie 910 (gimnazijos III) klasse moksi modulius: varyborganizavimas ir teis javimas, sveika gyvensena, neolimpins sporto akos ir kitus, sudaromosgalimybs tsti juos. Mokykla gali silyti naujus modulius, jeigu yra galimybijuos gyvendinti.

124.3. Specialiosiose medicininse fizinio pajgumo grupse kno kultros ugdymasorganizuojamas taip, kaip numato Bendrjugdymo plan 82.3 punktas.124.4. Mokini, kurie lanko parengiamj medicinin fizinio pajgumo grup,

pageidavimu j pasiekimai vertinami taip, kaip pagrindins fizinio pajgumo grups mokinipasiekimai. Dl ligos pobdio negalintiems atlikti prastuduoi, mokytojas taiko alternatyviasatsiskaitymo uduotis, kurios atitinka mokinio fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

125. Mokykla mokini, atleistnuo kno kultros, uimtumorganizuoja vadovaudamasiBendrjugdymo plan 82.3.6 punktu.

126. Informacini technologij mokymas: informacini technologij kursas yrapasirenkamasis. Jei mokykla nesudar tinkam slyg gyti pagrindinio ugdymo informacinitechnologij isilavinimo standartuose numatyt esmini gebjim ir pasiekim, tai, patikrinusi

mokinigebjimus, savo sprendimu informacinitechnologijkursgali padaryti privalom.127. Vidurinio ugdymo programos dalykams gyvendinti skiriam pamok skaiius per

dvejus metus ir pamokskaiius per savait.Duomenys lentelje: dalykai ir jkursams skiriampamokper dvejus metus skaiius ir savaitinipamok skaiius pirmaisiais ir antraisiais vidurinio ugdymo programos gyvendinimo metais,minimalus pamok skaiius ir maksimalus pamok skaiius mokiniui, neformaliajam ugdymuiskiriamsavaitinivalandskaiius, mokyklos nuoira skirstompamokskaiius.

Mokinio galimi individualausugdymo plano dalykai ir

jiems gyvendinti skiriamos

savaitins pamokos perdvejus metus

Dalyksritys,dalykaiPrivalomasbendroj

olavinimobranduolys(bendrasiskursas)

bendrasiskursas

iplstiniskursas

Privalomasugdymo turinysdails, muzikos,

mengimnazijoms irkonservatorijoms, Nacionalineimenmokyklai

Privalomasugdymo turinys,kai vidurinio

ugdymoprogramintegruotiprofesiniomokymomoduliai

Dorinis ugdymas: 2* 2* 2*Tikyba 70 (1;1/2;0) Etika 70 (1;1/2;0)

Kalbos:Lietuvikalba (gimtoji) 8 280 (4;4) 350 (5;5) 8 8Lietuvi kalba (valstybin)****

8 280 (4;4) 350 (5;5)

Gimtoji kalba (baltarusi,lenk, rus, vokiei) ****

8 280 (4;4) 350 (5;5)

Usienio kalba **** 4 140 (2;2) 210 (3;3) 4 4Usienio kalba (1-oji) 6 210 (3;3) 280 (4;4) 6 6Usienio kalba (2-oji) 140 (2;2) 210 (3;3)Socialinis ugdymas: 4* 4* 4*Istorija 140 (2;2) 210 (3;3)Geografija 140 (2;2) 210 (3;3)Integruotas socialini

mokslkursas

140 (2;2)

Matematika 6 210 (3;3) 316/314(5;4/4;5)

6 6

Informacins technologijos 70 140 (2;2)


23/45

22

(1;1/2;0/0;2)Gamtamokslinis ugdymas: 4* 4* 4*Biologija 140 (2;2) 210 (3;3)Fizika 140 (2;2) 244/246

(3;4/4;3)Chemija 140 (2;2) 210 (3;3)Integruotas gamtos moksl

kursas

140 (2;2)

Menai, integruotas menir technologijkursas

4*

Menai: 34**/32**(****)Dail 140 (2;2) 210 (3;3)Muzika 140 (2;2) 210 (3;3)Teatras 140 (2;2) 210 (3;3)okis 140 (2;2) 210 (3;3)Kompiuterins muzikinstechnologijos

140 (2;2) 210 (3;3)

Grafinis dizainas 140 (2;2) 210 (3;3)Fotografija 140 (2;2) 210 (3;3)Kinas ir vaizduojamasis

menas

140 (2;2) 210 (3;3)

Integruotas men irtechnologijkursas

140 (2;2) 210 (3;3)

Technologijos: 34**/32**(****)Turizmas ir mityba 140 (2;2) 210 (3;3)Statyba ir medioapdirbimas

140 (2;2) 210 (3;3)

Lengvoji pramon 140 (2;2) 210 (3;3)Taikomasis menas, amataiir dizainas

140 (2;2) 210 (3;3)

Verslas ir vadyba 140 (2;2) 210 (3;3)Kitos technologij

programos

140 (2;2) 210 (3;3)

Kno kultra: 4*6* 4* 4*Bendroji kno kultra 140/210

(46)280 (4;4)

Pasirinkta sporto aka 140/210 (46)

mogaus sauga 0,5*** 0,5*** 0,5***Pasirenkamieji dalykai,dalykmoduliaiProjektin veiklaPrivalomi branduoliodalyk kursai

38;44****

34;40**** 34;40****

Mokinio pasirinktas

mokymo turinys

Iki 26

Iki 22****

Iki 26

Iki 22****

Iki 34

Iki 32****

Iki 34

Iki 32****Minimalus mokinioprivalompamokskaiiusper savait

28 pamokos per savait; 29 pamokos per savait****

Maksimalus mokiniopamokskaiius

32 pamokos per savait; nacionalinei men mokyklai, konservatorij, dails,men ir muzikos gimnazijos ir klasi ar grupi su integruotais profesiniomokymo moduliais mokiniui 34 pamokos per savait.33 pamokos per savait****; konservatorij, dails, men ir muzikosgimnazijos, men mokyklos ir klasi ar grupi su integruotais profesiniomokymo moduliais mokiniui 36 pamokos per savait ****

Neformalusis ugdymas 6 pamokos (trys 11 kl. ir trys 12 kl.) per savaitMokyklos nuoiraskirstomos pamokos

/Mobiliosios grups

24 pamokos per savait dvejiems metams


24/45

23

Maksimalus klaseiskiriam pamok skaiiusper savait viduriniougdymo programaigyvendinti

51 pamoka52 pamokos****

Pastabos: * renkasi mokinys;**dal i pamok mokinys gali skirti bendrojo lavinimo dalyk iplstiniams kursams,

intensyvindamas menar technologijmokymsi;***integruojama dalykmokymo turin;**** mokyklose tautins maumos kalba;**(****) dal i pamok mokinys gali skirti bendrojo lavinimo dalyk iplstiniams kursams,

intensyvindamas menar technologijmokymsi mokyklose tautins maumos kalba.Lentel je pateikt duomen paaikinimas. Pvz., fizika 244/246 (3;4/4;3) Per dvejus metus iplstiniam

kursui gyvendinti skiriamos 244 arba 246 pamokos. Skliausteliuose pateikiami galimi pamokpaskirstymo variantai: 3pamokos 11 (III gimnazijos) klasje ir 4 pamokos 12 (IV gimnazijos) klasje, arba atvirkiai, arba 4 pamokos 11 (IIIgimnazijos) klasje, arba 3 pamokos 12 (IV gimnazijos) klasje. Mokykla gali pasirinkti ir kitokpamokskirstymo variant.

128. Bendrajam kursui skirt pamok suma per savait dvejiems mokslo metamsadaptuotai vidurinio ugdymo programai gyvendinti:

Dalyksritys, dalykaii

Privalomasbendrojolavinimobranduolys(bendrasiskursas)

Mokinio galimiindividualaus ugdymoplano dalykai ir jiemsskiriamos savaitinspamokos per dvejusmetus (bendrasiskursas)

Privalomasugdymoturinys dails,muzikos,mengimnazijoms irkonservatorijoms,Nacionalineimenmokyklai

Privalomasugdymoturinys, kai viduriniougdymoprogramintegruotiprofesiniomokymomoduliai

Dorinis ugdymas: 2* 2* 2*Tikyba 2Etika 2Kalbos:Lietuvikalba (gimtoji) 8 8 8 8Usienio kalba (1-oji) 6 6 6 6Usienio kalba (2-oji) 4Socialinis ugdymas: 4* 4* 4*Istorija 4Geografija 4Integruotas socialini mokslkursas

4

Matematika 6 6 6 6Informacins technologijos 2

Gamtamokslinis ugdymas: 4* 4* 4*Biologija 4Fizika 4Chemija 4Integruotas gamtos mokslkursas

4

Menai, technologijos,integruotas men irtechnologijkursas

4*

Menai: 26Dail 4Muzika 4

Teatras 4okis 4Kompiuterins muzikinstechnologijos

4


25/45

24

Grafinis dizainas 4Fotografija 4Kinas ir vaizduojamasis menas 4Integruotas men irtechnologijkursas

4

Technologijos: 26Turizmas ir mityba 4

Statyba ir medio apdirbimas 4Lengvoji pramon 4Taikomasis menas, amatai irdizainas

4

Verslas ir vadyba 4Kitos technologijprogramos 4Kno kultra: 4*6* 4* 4*Bendroji kno kultra argydomoji gimnastika

46

Pasirinkta sporto aka 46mogaus sauga 0,5** 0,5** 0,5**Pasirenkamieji dalykai, dalykmoduliai, specialiosios

pamokosProjektin veiklaSocialin adaptacija 12 12 12Privalomi branduolio dalykkursai

38 38 34 34

Mokinio pasirinktas mokymoturinys

18 26 26

Maksimalus mokinio pamokskaiius

28 pamokos per savait; nacionalin men mokykla, konservatorij,dails, men ir muzikos gimnazij ir klasi ar grupi su integruotaisprofesinio mokymo moduliais mokiniui 30 pamokper savait

Neformalusis ugdymas 6 savaitins pamokos (trys11 klasms ir trys12 klasms)Mokyklos nuoira skirstomos

pamokos /Mobiliosios grups

20 savaitinipamok per dvejus metus

Pastabos: *renkasi mokinys; **integruojama dalyk turin.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS KARTU SU PROFESINIOMOKYMO PROGRAMA

129.Vidurinio ugdymo programos vykdymas kartu su profesinio mokymo programa,kaimokymosi trukm 3 metai.

129.1. Profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo valand skaiius ir pamok skaiius persavait:

Mokinio individualaus planobendrojo ugdymo dalykvalandskaiius bendrajam ir iplstiniam

kursui

Dalykai

Profesinio mokymoir privalomo

bendrojo ugdymokursas (bendrojo

lavinimobranduolys), i viso

valand, valandper savait (I;II

kurse)

bendrasis kursas iplstiniskursas

Skiriamas

valandskaiiusIII kurse

I visoIIII

kursuose

1. Profesinio mokymo dalykai:1.1.Profesijos mokymas (teorija irpraktika), baigiamieji kvalifikacijosegzaminai

707 1448848

2155

I jgamybinei praktikai 600


26/45

25

1.2. Bendrieji profesinio mokymodalykai:

190 40 230

Ekonomikos ir verslo pagrindai 100 100Civilin sauga 20 20Informacins technologijos*** 70 70Kno kultra 40 40I viso profesinio mokymo

dalykams skirtvaland

897 1488 2385

2. Bendrojo ugdymo dalykai:Dorinis ugdymas*: 70 (1;1) Tikyba 70 (1;1) Etika 70 (1;1) Kalbos:Lietuvikalba (gimtoji)

280 (4;4)280 (4;4) 350 (5;5)

Lietuvikalba (valstybin) ** 280 (4;4) 280 (4;4) 350 (5;5)Gimtoji kalba (baltarusi, lenk,rus, vokiei) **

280 (4;4) 280 (4;4) 350 (5;5)

Usienio kalbaUsienio kalba (1-oji) **

210 (3;3)140 (2;2)

210 (3;3)140 (2;2)

280 (4;4)

Socialinis ugdymas*: 140 (2;2)Istorija 140 (2;2) 210 (3;3)Geografija 140 (2;2) 210 (3;3)Integruotas socialinimokslkursas 140 (2;2) Matematika 210 (3;3) 210 (3;3) 314 (4;5)Gamtamokslinis ugdymas*: 140 (2;2)Biologija 140 (2;2) 210 (3;3)

Fizika 140 (2;2) 244 (3;4)Chemija 140 (2;2) 210 (3;3)Integruotas gamtos moksl kursas 140 (2;2) Menai*** 140 (2;2) 210 (3;3)Kno kultra*: 140 (2;2) 140 (2;2)

Bendroji kno kultra 140/ 210 (2-3) 280 (4;4)Pasirinkta sporto aka 140/ 210 (2-3) Privalomi branduolio dalyk kursai 1190 (17;17)

1400 (20;20)**1190

1400**3. Mokini laisvai pasirenkamkurs(dalyk) valandos

210 (3;3)140 (2;2)**

I viso valandprofesinio mokymoir vidurinio ugdymo dalykams

22972437 **

1488 37853925**

Minimalus mokinio privalompamokskaiius per savait

30 36 ****

Maksimalus mokinio pamokskaiius per savait

3436**

36 ****

4. Neformalusis ugdymas 220 valandMobiliosios grups 310 valandPastabos: * renkasi vienugdymo srities dalyk;** grupms tautins maumos kalba;*** mokinys gali papildomai rinktis bendrjar iplstinvidurinio ugdymo programos kurs;**** mokiniams, turintiems 18 met, praktinio mokymo metu 40 val. per savait.

129.2. Mokymosi procesas prasideda rugs jo 1 d. Mokyklos, vykdydamos viduriniougdymo program, gali laisvai pasirinkti mokymo proceso organizavimo bd. Profesinio mokymoprograma vykdoma pagal atitinkammokslo metbendruosius profesinio mokymo planus.

129.3. Mokiniams skiriamos atostogos: iemos (Kald), pavasario (Velyk), kuritrukm nurodyta Bendrj ugdymo plan 5.4 ir 6.4 punktuose, ir vasaros. Rudens atostog

neskiriama.


27/45

26

129.4. Mokiniai mokosi profesinio mokymo dalyk, privalomo bendrojo ugdymobranduolio dalykir gali mokytis laisvai pasirinktprofesijos arba bendrojo ugdymo dalyk(men,etnins kultros, estetikos ir kt.), neformaliojo ugdymo dalyk.

129.5. Bendras mokinio krvis negali viryti 129.1 punkto lentel je nustatytomaksimalaus pamok skaiiaus. Bendrojo ugdymo dalyk bendrojo ir iplstinio kurs apimtysnustatomos pagal 129.1 punkt.

129.6. Informacins technologijos yra privalomas profesinio mokymo programos dalykas.129.7. Kalbos kultros ir specialybs kalbos modulio programa integruojama lietuvikalbos program.

129.8. Mokiniui silom pasirenkamj dalyk sra mokykla sudaro i viduriniougdymo planuose rayt neprivalom ar kit mokyklos silom dalyk ar moduli ir profesiniomokymo dalyk. Mokykla gali silyti mokiniui rinktis men srities dalykus arba numato juosintegruoti neformaljugdym.

129.9. Jei dl mao mokini skaiiaus negalima skirstyti grupes mokini, kurie moksiskirtingos pirmosios usienio kalbos (vokiei, prancz), jiems turt bti sudaromos slygostoliau mokytis pradtj kalb: gali bti skiriamos konsultacijos i mobiliosioms grupms skirtvaland, mokymas gali bti organizuojamas pagal Savarankiko mokymosi tvarkos apraarba gali

bti bendradarbiaujama su kita mokykla, galinia utikrinti usienio kalbos programos tstinum,tai numaius mokyklos ugdymo plane.

V. GYDYMO STAIGOSE BESIGYDANI VAIK UGDYMO ORGANIZAVIMAS

130. Ugdymas ligoninje organizuojamas pagal Vaikmokymo gydymo staigose tvark,patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. sakymu Nr. ISAK-132/V-36 (in., 2004, Nr. 103-3806).

131. Atskira klas ligonins mokykloje komplektuojama susidarius penki ar didesneimokinigrupei. Kai yra 14 mokiniai, komplektuojama jungtin klas. Mokiniai, kuriems taikomaslovos reimas, taip pat pagal gydytojrekomendacijmokomi individualiai.

132. Ligonins mokykla ar jai priskirta kita bendrojo lavinimo mokykla, gyvendindamapagrindinio ugdymo program, vadovaujasi atitinkamos klass dalyk srau, pateiktu Bendrjugdymo plan83 ir 84 punktuose. 5 klasje skiriamas 13 pamokmokymosi krvis per savait, 67klasimokiniams 1516 pamokir 18 pamokper savait 810 klasimokiniams.

132.1. Ligonins mokykla ar jai priskirta kita bendrojo lavinimo mokykla rengia ugdymoplan.

132.2. Sudaromuose individualiuose mokiniugdymo planuose btina nurodyti mokomusBendrojo ugdymo plano dalykus ir iems dalykams skiriampamokskaii.

133. Ugdymo organizavimas sanatorinje mokykloje.134. Sanatorin mokykla, vykdanti pagrindinio ugdymo program, vadovaujasi Bendrj

ugdymo plan

83, 84 punktais. Sanatorin

mokykla mokyklos ugdymo plan

ir mokini

individualius planus gali koreguoti pagal mokinio ligos pobdir gydytojrekomendacijas.134.1. Sanatorijos mokykla skirta mokiniams, kuriems reikia sveikat tausojanio reimo,

koreguoja individualius mokymosi planus nevirydama minimalaus mokinio pamok skaiiaus persavait.

134.2. Sanatorijos mokykla, skirta vaikams, atvykusiems trumpai gydytis sanatorij,sudarydama mokini individualius ugdymo planus netraukia dails, muzikos, technologij, knokultros dalyk. Mokykla savo nuoira, atsivelgusi mokini sveikat, gali neymiai maintidalykams skirt pamok skaii, kuris pateiktas Bendrj ugdymo plan 83, 84 punktuose.Individualiuose mokini ugdymo planuose turi bti ilaikomas lentel je nurodytas minimalus irmaksimalus pamokskaiius:

Klas Minimalus pamokskaiius

Maksimalus pamokskaiius

Mokyklosnuoira

Neformaliojougdymo


28/45

27

skirstompamokskaiius

valandskaiius

5 196 197 22,5 22,58 23,5 24

8 6

9 22 2410 23 24

4* 3

Pastaba:* pamokos, skirtos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti .

134.3. Sanatorijos mokykla, skirta vaikams, atvykusiems pagal ligos pobd ilgai gydytis(vairi tuberkuliozs form), sudaromus mokini individualius ugdymo planus netraukiatechnologijdalyko. Mokykla savo nuoira, atsivelgusi mokinisveikat, gali neymiai maintidalykams skirt pamok skaii, kuris pateiktas Bendrj ugdymo plan 83, 84 punktuose.Individualiuose mokini ugdymo planuose turi bti ilaikomas lentel je nurodytas minimalus irmaksimalus pamokskaiius:

Klas Minimalus pamokskaiius

Maksimalus pamokskaiius

Mokyklosnuoiraskirstompamokskaiius

Neformaliojougdymovalandskaiius

5 23 256 24 267 25,5 268 25,5 26

6 8

9 25 2610 25 26

6* 5

Pastaba:* pamokos, skirtos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti.

134.4. Vidurinio ugdymo programsanatorijos mokykla gyvendina vadovaudamasiVidurinio ugdymo programos aprau. Ugdymo procesas organizuojamas vadovaujantis Bendrjugdymo plan127 punktu.

V. SPECIALIJ POREIKI MOKINI UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I. SPECIALIJ POREIKI MOKINI UGDYMO ORGANIZAVIMO BENDROSIOSNUOSTATOS

135. Mokykla, rengdama ugdymo plan, turi atsivelgti specialij poreiki mokiniugdymosi poreikius ir numatyti i poreiki tenkinimo tvark: priimti sprendimus dl specialijugdymosi poreiki mokini mokymosi krvio (planuoti privalomas ir specialisias pamokas),specialiosios pedagogins ir specialiosios pagalbos teikimo.

136. Specialij poreiki mokini ugdymui dalyk Bendrsias programas pritaiko(modifikuoja, adaptuoja ar rengia individuali program) mokytojas, atsivelgdamas mokiniugdymosi poreikius, mokyklos specialiojo ugdymo komisijos, specialiojo pedagogorekomendacijas. Jeigu mokykloje j nra, mokytoj konsultuoja mokykl aptarnaujanios

pedagogins psichologins tarnybos specialistai.137. Organizuodama specialijporeikimokiniugdym, mokykla atsivelgia :137.1. mokinispecialiuosius ugdymosi poreikius ir sutrikimus;


29/45

28

137.2. ugdymo form (ugdosi bendrojo lavinimo mokykloje integruotai (visikai, i dalies),namuose ar specialiojoje mokykloje);

137.3. ugdymo program (pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrj ar specialij poreikimokiniams pritaikytprogram: modifikuot, adaptuot, individualij);

137.4. turimas mokymo las;137.5. ugdymo (-si) aplink.

138. Specialioji mokykla ir bendrojo lavinimo mokykla, ugdanti specialij poreikimokinius, sudarydama mokyklos, klass ar specialijporeikimokinio individualugdymo plan:138.1. turi vadovautis Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ar vidurinio ugdymo

dalykprogramoms gyvendinti skiriamsavaitinipamokskaiiumi, nurodytu Bendrjugdymoplan 83, 84, 127, 128, 160, 161 punktuose;

138.2. gali nuo 20 iki 30 procent koreguoti dalyk programoms gyvendinti skiriamsavaitini pamok skaii, iskyrus t, kuris nurodytas Bendrj ugdymo plan 128, 160 ar 161punktuose;

138.3. gali keisti dalykams skirt pamok skaii (mainti, didinti) ar vietoj netrauktdalyk, vardytBendrjugdymo plan142 punkte, planuoti specialisias pamokas ir (ar) didintipamok skaii, skirt meniniam, technologiniam ugdymui, kit dalyk mokymui, socialinei

veiklai, karjeros projektavimo geb jimams ugdyti, o mokyklose, kuriose mokoma tautinsmaumos kalba ir lietuvivalstybinei kalbai;

138.4. per mokslo metus mokyklos specialiojo ugdymo komisijai ar pedagogineipsichologinei tarnybai vertinus ir rekomendavus, gali keisti specialij pamok, pratyb irindividualiai pagalbai skiriamvaland(pamok) skaii;

138.5. turi ilaikyti mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytminimal pamokskaii pagrindinio ir vidurinio ugdymo programai gyvendinti. Neym ir vidutin intelektosutrikim turintiems ir besimokantiems pagal pritaikyt pagrindinio ugdymo Pagrindinio ugdymospecialij poreiki mokiniams, kuri ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrj ugdymoplan83 ar 84 punktu, mokykla gali 12 pamokomis mainti minimalprivalompamok skaiimokiniui, didindama neformaliojo ugdymo valandskaii;

138.6. bendrmaksimalpamokskaiimokiniui ir neformaliojo ugdymo pamokskaiigali mainti arba didinti 12 pamokomis, iskyrus tuos, kuri ugdymas organizuojamasvadovaujantis Bendrjugdymo plan128, 160 ar 161 punktu;

138.7. turi utikrinti specialijporeikimokiniugdymo nuoseklumir tstinum;138.8. savo sprendimu specialij poreiki mokiniams, atsivelgdama mokinio sveikatos

sutrikimus ir mokyklos specialiojo ugdymo komisijos rekomendacijas, trumpinti pamok trukm 5minutmis, o laikskirti mokiniveiklai keisti, pertraukoms organizuoti.

139. Mokykla, gyvendindama formaliojo ir neformaliojo vietimo programas, specialijporeikimokiniskaiigrupje, atsivelgusi mokymo las, mokiniporeikius, turimas mokymo(-si) slygas ir mokymo priemones, gali nustatyti pati.

140. Bendrosiose klasse pagal adaptuot

, specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikyt

Pagrindinio ugdymo bendrj program besimokantiems specialij poreiki mokiniams, kuri

ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 83 ar 84 punktu, mokykla galirengti mokiniui jo poreikius atitinkant individualugdymo plan.Mokinio individualiam ugdymoplanui gyvendinti mokykla gali formuoti mobilisias grupes i tos paios ir gretimklasi.

141. Turintiems kompleksini sutrikim mokiniams, kuri intelekto sutrikimas yrasutrikim derinio dalis, ugdymo planas rengiamas atsivelgiant intelekto sutrikim irvadovaujantis Bendrj ugdymo plan 158160 punktais. Kartu planuojama specialioji ir (ar)specialioji pedagogin pagalba kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti:

141.1. kiekvienam mokiniui, turiniam intelekto, specifini painimo, emocij, elgesio irsocialins raidos sutrikim, ymi judesio ir padties sutrikim individualioms ir grupinms

specialiosioms pratyboms 510 klasse galima skirti po 1 pamok per savait kompiuteriniamsgdiams, naudojam specialij mokymo priemoni gdiams formuoti, painimo funkcijomslavinti, mokomjdalykspragoms alinti;


30/45

29

141.2. specialiosiose lavinamosiose klasse visus dalykus (iskyrus gydomjkno kultrarba taikomjfizin veikl) moko vienas mokytojas. Iimtys taikomos lietuvi(valstybins) kalbostautins maumos kalba mokykloje dorinio ugdymo (tikybos), muzikos, technologij, kno kultrosdalykams, jei mokytojas atsisako mokyti idalykar neturi tam reikiamo isilavinimo;

141.3. mokykla gali organizuoti i klasi mokini uimtum ir mokini atostog metu(iskyrus vasar). Savanoriai auktesnijklasimokiniai, vykdantys socialins veiklos programas,

gali mokytojui padti organizuoti iveikl.142. Mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ar pedagogins psichologins tarnybossilymu, tvpritarimu specialijporeikimokiniai:

142.1. neprigirdintys, turintys vidutin ir ym kalbos neisivystym, autizm (normalusintelektas), elgesio, emocijir socialins raidos sutrikim, skaitymo ir/ar raymo sutrikim, vidutinir labai ym judesio ir padties sutrikim, ribot intelekt, sergantys psichikos ligomis, galimokytis tik vienos usienio kalbos;

142.2. sutrikusio intelekto mokiniai ir tautins maumos kalba besimokantys Bendrjugdymo plan 142.1 punkte vardyt sutrikim turintys specialij poreiki mokiniai galinesimokyti usienio kalbos;

142.3. besimokani pagal adaptuot specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikyt

Pagrindinio ugdymo bendrj program ar specialij pagrindinio ugdymo program ir turinineym ar vidutin intelekto sutrikim mokini, kuri ugdymas organizuojamas vadovaujantisBendrj ugdymo plan 83 ar 84 punktu, gamtamokslin ugdym mokykla gali organizuotiintegraliai, remdamasi gamtamokslinio ugdymo sritimi, arba iskirdama su ia ugdymo sritimisusijusius dalykus. ie mokiniai gali nesimokyti fizikos ir chemijos;

142.4. besimokani pagal adaptuot specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytpagrindinio ugdymo program ar specialij pagrindinio ugdymo program ir turini neym arvidutin intelekto sutrikim mokini, kuri ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrjugdymo plan 83 ar 84 punktais, socialiniam ugdymui skirtus dalykus mokykla gali gyvendintinuo 67 klass;

142.5. kurtieji ir neprigirdintieji, besimokantys pagal specialiojo pagrindinio ugdymoprogram specialiosiose kurij ir neprigirdinijmokyklose ir turintys kompleksini sutrikim,gali nesimokyti usienio kalb. Usienio kalb pamok laikas jiems gali bti skiriamas lietuvikalbai mokyti;

142.6. sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti muzikos, o kurtiesiems jos nereikiamokytis;

142.7. judesio ir padties sutrikim turintys mokiniai gali bti atleidiami nuo technologijpamok;

142.8. vietoj Bendrj ugdymo plan 142.1, 142.2, 142.3, 142.4, 142.5, 142.6, 142.7punktuose nurodyt dalyk mokykla gali silyti mokiniams individualaus ugdymo plano dalykus,tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, teikti papildommokytojo pagalb, o tautins

maumos kalba besimokantiems mokiniams skirti pamok

ir lietuvi

kalbai (valstybinei) mokyti;142.9. integruotai besimokantiems specialij poreiki mokiniams leidimas nesimokytifizikos, chemijos, technologij, muzikos ar usienio kalbos (vienos ar abiej) forminamasdirektoriaus sakymu;

142.10. moksis pagal specialij pagrindinio ugdymo program mokinys gali btipriimamas mokytis pagal specialiojo darbinio ugdymo program ar pagal adaptuot viduriniougdymo program, o moksis pagal adaptuot pagrindinio ugdymo program priimamas mokytispagal adaptuotvidurinio ugdymo programar specialijdarbinio ugdymo program.

II.SPECIALIJ POREIKI MOKINI PAANGOS IR PASIEKIM VERTINIMAS

143. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal bendrj program ar modifikuotspecialij poreiki mokiniui pritaikyt bendrj program, mokymosi paanga ir pasiekimai


31/45

30

vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrjugdymoplan2734 punktnuostatomis.

144. Mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengt individuali, adaptuotspecialiesiemsugdymosi poreikiams pritaikyt Pagrindinio ugdymo bendrj program a

Documents

Pagrindinio Ir Vidurinio Ugdymo Programos