PATVIRTINTA

Mokyklos direktoriaus

2013 m. rugpjūčio 22 d.

įsakymu Nr. V1-60

VILNIAUS R. MARIJAMPOLIO VIDURINĖS MOKYKLOS

2013–2014 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Mokyklos 2013–2014 mokslo metų ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) parengtas

vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-460 patvirtintu 2013–

2014 ir 2014–2015 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, 2013 m. gegužės 27

d. įsakymu Nr. V-459 patvirtintais 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir kitais teisės aktais, mokyklos

strateginiais tikslais, atsižvelgiant į mokyklos vidaus įsivertinimo rezultatus, bendruomenės poreikius,

turimus išteklius.

1.2. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bei

individualizuotų ugdymo programų, pritaikytų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą grupinio ar pavienio mokymosi formomis, kasdieniu

bei savarankišku mokymo proceso organizavimo būdais.

1.3. Ugdymo plano tikslas – formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas

besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir

dalykinių kompetencijų.

1.4. Ugdymo plano uždaviniai:

1.4.1. pritaikyti ugdymo turinį mokinių amžiaus tarpsniams, turimai patirčiai, poreikiams, gebėjimų

lygiui, mokymosi stiliams;

1.4.2. stiprinti ugdymo turinio vidinę integraciją, ryšį su gyvenimu, darbo pasauliu, kultūros

procesais.

1.5. Ugdymo plane nekeistas privalomųjų dalykų sąrašas, savaitinis klasei skirtų privalomųjų

pamokų skaičius, minimalus dalykui skirtų pamokų skaičius.

1.6. Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991,

Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Bendruosiuose

ugdymo planuose vartojamas sąvokas.

1.7. Atsiradus nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti Ugdymo

plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama

minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

II. UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT MOKYKLOS

UGDYMO TURINĮ

2.1. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008

m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis

programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau – Bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais,

Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir

mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012

m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo

lėšas.

2.2. 2012-2013 mokslo metais ugdymo procese didžiausias dėmesys buvo skiriamas iškeltų prioritetų

– kūrybiškumo ugdymas ir mokinių atsakomybės už mokymąsi didinimas - įgyvendinimui. Mokytojai

tobulino kvalifikaciją ir kompetencijas mokykloje organizuotuose seminaruose: „Interaktyvios lentos

panaudojimo galimybės“, „Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas“, „Kūrybiškumo ugdymas“,

dalinosi patirtimi su rajono mokytojais mokykloje organizuotame seminare „Kūrybiška pamoka kūrybiškai

mokyklai“. Kasmetinėje mokyklos mokytojų praktinėje metodinėje konferencijoje „Kūrybiškumo įtaka

ugdymo kokybės gerinimui“ buvo įvardinti gerosios patirties pavyzdžiai, mokytojai dalinosi sėkmės

istorijomis. Mokytojų komanda toliau įgyvendino tarptautinį „Comenius“ projektą „Matematika visur“.

Mokyklos vidaus įsivertinimo grupė atliko giluminį rodiklių Pamokos struktūros kokybė (2.2.2.),

Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1.), Mokymo ir gyvenimo ryšys (2.3.2.), Išmokimo stebėjimas (2.3.4.),

Namų darbai (2.3.5.), Mokymosi motyvacija (2.4.1.), Mokėjimas mokytis (2.4.2.), Mokymasis

bendradarbiaujant (2.4.3.), Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2.), Vertinimas kaip pažinimas (2.6.1.),

Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2.) įsivertinimą. Grupės pirmininkė rezultatus pristatė mokytojų tarybos

posėdyje (2013-06-11, protokolo Nr. V8(2)-04), mokytojams pateikė rekomendacijas dėl ugdomojo proceso

gerinimo.

Stiprinant mokinių komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijas mokiniams

organizuota įvairi ugdomoji ir neformali veikla, valandos mokinio poreikiams tenkinti naudotos moduliams,

konsultacijoms, mokyklos metiniams projektams įgyvendinti. Sudarant mobiliąsias grupes atsižvelgta į

mokinių gebėjimus ir pageidavimus, vyresniųjų klasių mokiniai laisvai rinkosi pasirenkamuosius dalykus,

dalykų modulius, mokomųjų dalykų kursus. Ištirti visų mokinių mokymosi stiliai, mokytojai lanksčiau taikė

jiems tinkamus mokymo metodus.

Vykdant priimtų dokumentų įgyvendinimo stebėseną nustatyta, kad reikia koreguoti mokytojų

trumpalaikius planus, papildyti kaupiamojo ir kreditinio vertinimų kriterijus, metiniame veiklos plane

apibrėžti labiau pamatuojamus laukiamus rezultatus.

Mokinių mokymosi, brandos egzaminų, PUPP rezultatai, pasiekimai konkursuose, varžybose ir

olimpiadose rodo, kad ugdymo planas 2012-2013 mokslo metais įgyvendintas tikslingai.

2.3. Mokyklos ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo,

bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).

2.4. Ugdymo planą parengė mokyklos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-125

patvirtinta darbo grupė. Ugdymo planas aptartas metodinio centro 2013-06-07 susirinkime (protokolo Nr.

MC-10), mokytojų tarybos 2013-06-11 posėdyje (protokolo Nr. V8(2)-04 ); ugdymo planui 2013-08-22

pritarė mokyklos taryba (protokolo Nr. V8(1)-02). Ugdymo planas suderintas su Vilniaus rajono

savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

III. SITUACIJA

3.1. Mokiniai. Ugdome 255 mokinius (124 mergaites, 131 berniuką).

70 mokinių ugdomi pagal pradinio ugdymo programą, iš jų 2 mokiniai - pagal individualizuotas

programas;

143 mokiniai ugdomi pagal pagrindinio ugdymo programą, iš jų 10 mokinių - pagal pritaikomas

programas; 1- pagal individualizuotą programą.

42 mokiniai ugdomi pagal vidurinio ugdymo programą;

148 mokiniai pavežami į mokyklą maršrutiniu transportu arba specialiaisiais reisais.

3.2. Mokytojai. Mokinius ugdo 35 mokytojai, iš jų: 3 mokytojai ekspertai, 4 mokytojai metodininkai,

13 vyresniųjų mokytojų, 13 mokytojų, 2 neatestuoti mokytojai.

3.3. Pagalbos mokiniui specialistai. Mokykloje dirba socialinė pedagogė, logopedė – specialioji

pedagogė, psichologė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, mokytojo padėjėja.

3.4. Mokyklos 2013-2014 m.m. veiklos prioritetai:

I. Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas.

II. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje ir šalyje.

III. Patirtinis mokymas(is).

IV. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

4.1. Mokslo metai prasideda 2013 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2014 m. rugpjūčio 31 d. Mokslo ir žinių

dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia, Mokyklos tarybos 2013-08-22 sprendimu

(protokolas Nr. V8(1)-02), nukeliama į rugsėjo 2 d. Ugdymo procesas prasideda 2013 m. rugsėjo 2 d. ir

baigiasi:

1 – 5 klasių mokiniams – 2014 m. gegužės 30 d. (32 savaitės)

6 – 11 klasių mokiniams – 2014 m. birželio 6 d. (35 savaitės)

12 klasės mokiniams – 2014 m. gegužės 29 d. (34 savaitės)

4.2. Ugdymo proceso metu 1-12 klasių mokiniams skiriamos atostogos. Papildomos 10 ugdymosi

dienų atostogos, suderinus su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos taryba ir Vilniaus rajono savivaldybės

administracijos Švietimo skyriumi, skiriamos 1-5 klasių mokiniams:

Klasės

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10

11

12

Rudens

atostogos

10-21 – 10-25

(papildomos)

10-28 - 10-31

Žiemos

(Kalėdų)

atostogos

12-23 - 01-03

Žiemos

atostogos

02-17 - 02-21

(papildomos)

02-17 - 02-18

Pavasario

(Velykų)

atostogos

04-14–04-18***

Vasaros

atostogos

06-02 - 08-31 06-09 - 08-31** 05-30–08-31****

**10 klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;

***12 klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-22–04-23

dienas;

****12 klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir

mokslo ministro nustatytu laiku.

4.3. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas pradedamas 8 val., vyksta viena

pamaina, gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis ugdymo organizavimo formomis (projektas, didaktinis

žaidimas, kūrybinis darbas ar kt.). Pamokų laikas:

Pirmadieniais nuo 8.00 iki 8.45 – klasės vadovo valanda.

Pirmadienio pamokų laikas:

1. 8.55 - 9.40

2. 10.00 - 10.45

3. 11.05 - 11.50

4. 12.05 - 12.50

5. 13.00 - 13.45

6. 13.55 - 14.40

7. 14.50 - 15.35

Antradienio-penktadienio pamokų laikas:

1. 8.00 - 8.45

2. 8.55 - 9.40

3. 10.00 - 10.45

4. 11.05 - 11.50

5. 12.05 - 12.50

6. 13.00 - 13.45

7. 13.55 - 14.40

8. 14.50 - 15.35

Mokykloje skiriamos 2 pietų pertraukos:

20 min. – 9.40-10.00

20 min. – 10.45-11.05

Ugdymo procesą organizuojant ne pamokos forma, maksimali mokinio veiklos trukmė be pertraukos

neviršija 45 min. Ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 klasėje – 35 min., 2–12

klasėse – 45 min. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis

realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas. Ugdymo procesas

organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

4.4. Suderinus su mokyklos taryba, mokyklos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr.

V1-63 mokslo metai pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas skirstomi trimestrais:

1 trimestras - 2013 m. rugsėjo 2 d. - 2013 m. lapkričio 29 d.

2 trimestras - 2013 m. gruodžio 2 d. - 2014 m. vasario 28 d.

3 trimestras - 2014 m. kovo 3 d. - 2014 m. gegužės 30 d. (1-5 kl.)

2014 m. birželio 6 d. (6-10 kl.)

pagal vidurinio ugdymo programą - pusmečiais:

1 pusmetis – 2013 m. rugsėjo 2 d. – 2014 m. sausio 31 d.

2 pusmetis – 2014 m. vasario 3 d. – 2014 m. gegužės 29 d. (12 kl.)

2014 m. birželio 6 d. (11 kl.)

4.5. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė

(taip pat ir etninė), meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų

ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai

per mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų (1 priedas).

4.6. Paskelbus ekstremalią padėtį, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją

epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose

administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei į

mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių

mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Mokyklos direktorius priima sprendimus dėl

ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja mokyklos tarybą, Vilniaus rajono

savivaldybės administracijos Švietimo skyrių.

V. MOKYMOSI APLINKA

5.1. Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir

vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės

tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Mokyklos ugdymo plano

įgyvendinimas siejamas su mokyklos mokymosi aplinka. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už

atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą

mokykloje.

5.2. Ugdymas vyksta 3000 m2 pastate, įrengtas 21 specializuotas kabinetas, sporto salė su

persirengimo kambariais ir dušais, aktų salė, biblioteka (su 6 kompiuterizuotom darbo vietom), 80 vietų

valgykla, mokinių poilsio kambarys, pagalbos mokiniui specialistų kabinetas, konsultacijų kabinetas, kurie

tarnauja mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir

teorinei veiklai. Mokytojams sudarytos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo

technologijas: visos mokytojų darbo vietos kompiuterizuotos, prijungtos prie interneto, visuose kabinetuose

yra daugialypės terpės projektoriai, ekranai, mokytojų poilsio kambaryje įrengta kompiuterizuota darbo

vieta, 9 kabinetuose ugdomojo proceso metu naudojamos interaktyvios lentos (informacinių technologijų,

fizikos, anglų k., lietuvių k., pagalbos mokiniui specialistų, pradinio ugdymo kabinetuose), mokinių žinių ir

gebėjimų patikrinimui naudojama apklausos sistema „Optivote“. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir

mokymosi priemonės padeda mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų

kompetencijų, gebėjimų, nuostatų.

5.3. Mokyklos mokytojai ne mažiau nei 10 proc. ugdymo turinio pamokų įgyvendina kitose aplinkose.

Išnaudojama gamtos mokslų laboratorija praktiniam žinių taikymui: biologijos, fizikos ir chemijos dalykų

mokytojai per metus praveda ne mažiau nei 30 proc. žinių taikymo pamokų. Kitų dalykų mokytojai - ne

mažiau nei 10 proc. pamokų organizuoja eksperimentavimo, tyrimo bei atradimo metodais. Dauguma

mokytojų dėstomam dalykui suteikia praktinių aspektų, sieja su gyvenimo aktualijomis, organizuoja

praktinius užsiėmimus.

VI. UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS

6.1. Ugdymo turinys planuojamas atsižvelgiant į mokinių pasiekimus, numatomus ugdymo(si)

rezultatus, gebėjimus, nuostatas ir pažangą, numato aktyvaus mokymo(si) metodus, įtraukiančius mokinius į

aktyvų ir sąmoningą mokymąsi, skatinančius mokinius savarankiškai mąstyti, spręsti problemas, aktyviai

interpretuoti mokomąją medžiagą, mokytis iš patirties, taikyti įgytas žinias ir gebėjimus. Ugdymo turinio

planai ir programos rengiamos pagal mokykloje 2009-05-29 Mokytojų tarybos posėdyje (protokolo Nr. V8-

MKT-4) ir 2009-06-19 Mokytojų tarybos posėdyje (protokolo Nr. V8-MKT-5) susitartas patvirtintas

formas. Mokytojai ugdymo turinio planus, programas rengia birželio–rugpjūčio mėnesiais.

6.2. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su

priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei

mokinys lankė priešmokyklinę grupę). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo

programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų

ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

6.3. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas remiantis Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytu

dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiumi. Planuojama šiems laikotarpiams:

1) ilgalaikiai pradinio, pagrindinio ugdymo mokomųjų dalykų planai – 1 mokslo metams;

2) vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų planai – 2 mokslo metams;

3) pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, projektų programos – visam programos laikotarpiui;

4) individualizuotos ir pritaikytos programos specialiųjų poreikių mokiniams – 1 mokslo metams;

5) neformaliojo švietimo programos – 1 mokslo metams;

6) klasių auklėtojų veiklos programos – 1 mokslo metams.

6.4. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas, jei nėra parengtų bendrųjų programų, rengia

mokytojai. Rengdami neformaliojo švietimo programas mokytojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011-07-05 d. įsakymu Nr. V-1214 patvirtintais bendraisiais neformaliojo

švietimo programų kriterijais. Ugdymo turinys (ilgalaikiuose, trumpalaikiuose planuose, programose) nuolat

koreguojamas ir tobulinamas, atsižvelgiant į mokinių išmokimą, klasės (grupės) kontekstą, kintančią

situaciją. Planuojant ugdymo turinį paliekamas rezervinis laikas (10 procentų) nenumatytiems atvejams,

žinių gilinimui, kartojimui. Pamokų planus rengia jauni specialistai ir mokytojai dėl kurių darbo buvo gauta

tėvų skundų.

6.5. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, projektų programos, dalykų ilgalaikiai planai svarstomi

metodiniame centre iki rugsėjo 10 d., derinami su direktoriaus pavaduotojais ugdymui iki rugsėjo 11 d.,

pateikiami tvirtinti mokyklos direktoriui iki rugsėjo 12 d. Neformaliojo švietimo ir aktyvaus judėjimo

pratybų programos svarstomos metodiniame centre iki rugsėjo 10 d., derinamos su kuruojančiu

direktoriaus pavaduotoju ugdymui iki rugsėjo 13 d., pateikiamos tvirtinti mokyklos direktoriui iki rugsėjo

16 d. Individualizuotos ir pritaikytos programos svarstomos Vaiko gerovės komisijos posėdyje iki rugsėjo

16 d., derinamos su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju ugdymui iki rugsėjo 17 d., pateikiamos tvirtinti

mokyklos direktoriui iki rugsėjo 18 d. Klasių vadovai pirmosios klasės valandėlės metu su auklėtiniais

įvertina praėjusių mokslo metų veiklos rezultatus, aptaria ir įtraukia mokinių pasiūlymus į auklėtojo

veiklos programą, suderina su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju ugdymui iki rugsėjo 19 d.; programos

iki rugsėjo 20 d. pateikiamos tvirtinti mokyklos direktoriui.

6.6. Siekiant priartinti mokymąsi prie gyvenimo aktualijų, prevencinės programos, integruojamos į

dalykų programas. Integruojamos programos nurodomos ilgalaikiuose dalykų planuose, programų temos ir

laikotarpiai detalizuojami trumpalaikiuose dalykų planuose.

6.7. Mokykla iki 10 proc. gali mažinti ar didinti dalykui skiriamų pamokų, kai:

- mokytojas išvyksta į kvalifikacijos kėlimo renginį ir nėra specialisto pavaduoti išvykusio mokytojo

pamokas (vedamos kitų dalykų mokytojų pamokos);

- mokytojas serga ir nėra specialisto pavaduoti sergančio mokytojo pamokas (vedamos kitų dalykų mokytojų

pamokos);

- mokytojas išeina mokamų ar nemokamų atostogų ir nėra specialisto pavaduoti pamokas (vedamos kitų

dalykų mokytojų pamokos);

- mokykloje vyksta mokykliniai brandos egzaminai.

6.8. Ugdomąją veiklą dalykų mokytojai ir klasių auklėtojai fiksuoja elektroniniame Dienyne

vadovaujantis Vilniaus r. Marijampolio vidurinės mokyklos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatais,

patvirtintais 2011-06-27 direktoriaus įsakymu Nr. V1-112. Mokinio, mokomo namuose, ugdymo apskaita

fiksuojama Savarankiško mokymosi, mokymosi namuose ir gydymo įstaigose dienyne.

VII. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

7.1. Padedant mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio

individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti

aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę, dėl sąmoningo mokymosi gebėjimo

įgyvendinti išsikeltus tikslus.

7.2. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams:

7.2.1. besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą (kiekvienas mokinys pasirengia individualų

ugdymo planą derindamas su mokyklos galimybėmis arba renkasi iš mokyklos siūlomų variantų);

7.2.2. besimokantiems savarankiškai (nesusidarius mobiliai grupei);

7.2.3. mokomiems namie (pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų

(globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį);

7.2.4. turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;

7.2.5. turintiems gabumų.

Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams,

mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), direktoriaus pavaduotojams ugdymui ir švietimo

pagalbos specialistams. Individualaus ugdymo plano formą siūlo mokykla.

7.3. 11 klasių mokiniai, pradėdami mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, individualų ugdymo

planą susidaro dvejiems mokslo metams, kurį gali koreguoti pusmečio ir mokslo metų pabaigoje, o 12 klasių

mokiniai individualų ugdymo planą gali koreguoti I pusmečio pabaigoje.

7.4. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, patiriančiam sunkumų

arba itin sėkmingai besimokančiam ir siekiančiam pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus, sudaromas

individualus ugdymo planas žodine arba rašytine (pasirašoma trišalė sutartis (mokinys, mokytojas/klasės

auklėtojas, tėvai)) forma susitartam laikotarpiui.

VIII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

8.1. 2013 m. rugpjūčio 22 d. Mokyklos tarybos (protokolo Nr. V8(1)-02) sprendimu siekiant

individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą nustatyti klasių dalijimo į grupes ir laikinųjų grupių

sudarymo principai.

8.2. Klasės dalijamos į grupes per šių dalykų pamokas:

1-7, 9-12 klasėse - dorinio ugdymo (etikos ir tikybos);

2-4, 5-7, 10 klasėse lietuvių kalbos;

4, 5-7, 10 klasėse užsienio kalbos (anglų);

6,7,10 klasėse užsienio kalbos (rusų);

5-7, 10, 11 klasėse informacinių technologijų;

5-7,10 klasėse technologijų.

8.3. Minimalus laikinosios grupės dydis pagal skirtas mokymo lėšas 1-10 klasėse – 7 mokiniai, 11-12

klasėse – 5 mokiniai, neformaliojo švietimo grupėje – 12 mokinių. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių,

pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą, pasirenkamojo dalyko, modulio programą, konsultacijas;

gretimų klasių mokinių, pasirinkusių mokytis tą pačią programą. 2013-2014 m.m. sudaromos laikinosios

grupės: bendrajam ar išplėstiniam dalyko programos kursui, technologijų mokymui(si), individualioms ir

grupinėms konsultacijoms, diferencijuotam mokymui, mokinių projektinės veiklos vykdymui,

kompetencijoms ugdyti, aktyvaus judėjimo pratyboms, dalykų modulių.

8.4. Nesusidarius laikinajai grupei, siekiant patenkinti mokinių poreikius, organizuojamas

savarankiškas mokinių mokymas vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049. Mokiniui,

besimokančiam savarankišku būdu, individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o grupėms – 40

procentų Bendrųjų ugdymo planų 187 nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

8.5. Mokinių skaičius grupėje mokslo metų eigoje gali keistis dėl atvykusių, išvykusių, pakeitusių

dalyką ar kursą mokinių arba tenkinant kitus individualius mokinių ugdymosi poreikius.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

9.1. Mokykla 2012-2013 m.m. analizavo, kaip ugdymo procese buvo įgyvendinamas ugdymo turinio

integravimas, kaip mokiniams sekėsi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. Siekiant

geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų,

2013-2014 mokslo metais pasirinktos ugdymo turinio integracijos kryptys:

integraciniai ryšiai tarp dalykų;

dalykų programų ryšiai su integruojamosiomis ir prevencinėmis programomis;

dalykų programų ryšiai su socialine ir mokinių gyvenimo aplinka.

9.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų Mokėjimo mokytis,

Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų

pagrindai integruojami į 1-10 klasių ugdymo dalykų programų turinį.

9.3. Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas integruojamas į 1-4 klasių ugdymo procesą.

9.4. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa

integruojama į 1-4 klasių pasaulio pažinimo, 5-6 klasių gamtos ir žmogaus, 7-12 klasių biologijos, 8-12

klasių chemijos, 12 klasės psichologijos, 1-12 klasių etikos, 1-7, 9-12 klasių tikybos pamokas ir 1-12 klasių

klasės valandėles.

9.5. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa integruojama į 1-4 klasių pasaulio pažinimo, 5-6

klasių gamtos ir žmogaus, 7-12 klasių biologijos, 1-12 klasių klasės valandėles. Programą įgyvendina ir

mokyklos sveikatos priežiūros specialistė, bendradarbiaudama su mokytojais ir klasių auklėtojais.

9.6. Sveikatos ugdymo programa integruojama į 1-12 klasių kūno kultūros pamokas, technologijų,

biologijos, etikos pamokas, neformalųjį švietimą. Programą įgyvendina ir mokyklos sveikatos priežiūros

specialistė, bendradarbiaudama su kūno kultūros mokytojais ir klasių auklėtojais. Vasario mėnesį

organizuojama integruota sveikatingumo diena.

9.7. Žmogaus saugos bendroji programa integruojama į 1-4 klasių pasaulio pažinimo, 11-12 klasių

fizikos, chemijos, biologijos, lietuvių kalbos, istorijos, matematikos, anglų kalbos, etikos, informacinių

technologijų pamokas. Balandžio mėnesį organizuojama integruota žmogaus saugos diena.

9.8. Profesinis orientavimas integruojamas į 1-12 klasių valandėles. Profesinį orientavimą vykdo

mokyklos PIT, bendradarbiaudamas su klasių auklėtojais. Mokyklos parengta ugdymo karjerai programa

integruojama į 11-12 klasių dalykų programų turinį.

9.9. Organizuojamas integruotas istorijos ir informacinių technologijų mokymas 8 klasėje.

Integruotose pamokose siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. Integruojamų dalykų

pamokų turinys elektroniniame dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

9.10. Organizuojamas mokyklos metinis integruotas fizikos ir matematikos projektas 9-10 klasių

mokiniams „Matefizika“.

9.11. Etninės kultūros bendroji programa integruojama į 5-10 klasių lietuvių kalbos, muzikos,

technologijų pamokas, įgyvendinamas mokyklos metinis projektas „Etnografinis ansamblis“.

9.12. Siekiant išnaudoti integruoto turinio taikymo galimybes, mokykloje kuriama mokymo dalykų

jungiamoji struktūra – lapkričio mėnesį organizuojama integruota diena, skirta mokyklai suteikiamo

habil.dr. M.Lukšienės vardo įprasminimui.

9.13. Prevenciniai projektai integruojami: į 1 („Zipio draugai“), 2 („Obuolio draugai“), 6 („Lions

quest“) klasių neformaliojo švietimo veiklas.

9.14. Dalykų mokytojai integruojamųjų programų temas įtraukia į trumpalaikius planus, klasių

vadovai – į klasių vadovų programas, temos fiksuojamos elektroniniame dienyne.

9.15. Siekdami priartinti mokymąsi prie gyvenimo aktualijų, mokytojai veda integruotas pamokas

(2 priedas). Integruotose pamokose siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. Kelių

mokomųjų dalykų integruojamos temos yra numatomos rengiamuose trumpalaikiuose planuose.

Integruojamųjų pamokų turinys elektroniniame dienyne įrašomas programai skirtuose apskaitos puslapiuose.

X. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

10.1. Mokykla 2012-2013 m.m. analizavo, kaip ugdymo procese buvo įgyvendinamas

diferencijavimas, kaip mokiniams sekėsi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų.

Ugdymas diferencijuojamas pritaikant mokinių skirtybėms ugdymo tikslus, uždavinius, mokymo ir

mokymosi turinį, metodus, mokymo(si) priemones, mokymosi aplinką ir vertinimą. Diferencijuotas ugdymas

taikomas kiekvienoje pamokoje parenkant mokymo(si) metodus, mokymo(si) priemones, užduotis bei kitas

veiklas. Diferencijuotos užduotys skiriamos individualiai mokiniui, mokinių grupei.

10.2. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis, mokykla siūlo:

dalykų kursus (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio (anglų, rusų, vokiečių) kalbų, istorijos,

matematikos, biologijos, fizikos, chemijos, menų, technologijų, kūno kultūros) - bendrąjį ir išplėstinį;

pasirenkamuosius dalykus (informacinės technologijos, ekonomika, psichologija, karjeros

planavimas, filosofija);

modulius (informacinės technologijos (trys moduliai) – 9 klasėje, (2 moduliai) – 10 klasėje,

matematika - 9, 10, 12 klasėse, lietuvių kalba - 10,11,12 klasėse, anglų kalba - 11,12 klasėse, istorija - 11

klasėje, biologija - 11 klasėje, technologijos – 9,10 klasėse);

individualias ir grupines konsultacijas konsultaciniuose centruose mokiniams,

turintiems mokymosi sunkumų, pasibaigus trimestrui/pusmečiui, keičiant dalyko kursą ar programą,

parvykus iš užsienio, itin gabiems mokiniams ruoštis olimpiadoms, konkursams (lietuvių kalba ir

matematika - 1-4 klasėse, lietuvių kalba, anglų kalba, matematika, istorija, biologija, fizika, chemija - 5-10

klasėse, dalyko kursą (chemija, informacinės technologijos) mokantis savarankišku budu – 12 klasėje);

diferencijuotą informacinių technologijų mokymą 9-ose kl., chemijos mokymą 10 kl.;

aktyvaus judėjimo pratybas - 6-10 klasėse.

10.3. Mokinių projektinei veiklai vykdyti, tiriamiesiems darbams, kompetencijoms ugdyti

1-10 klasėse (sudaromos mišrios panašių poreikių ir interesų grupės):

„Etnografinis ansamblis“ (tęsiamas mokyklos metinis projektas 5-10 klasių mokiniams)

„Ekolaboratorija“ (mokyklos metinis projektas 5-8 klasių mokiniams)

„Mokyklos veidas“ (tęsiamas mokyklos metinis projektas 5-8 klasių mokiniams)

„Aš – bendruomenės narys“ (tęsiamas mokyklos metinis projektas 9-10 klasių mokiniams)

„Mokyklos kronika“ (tęsiamas mokyklos metinis projektas 9-10 klasių mokiniams)

„Ąžuolas“ (mokyklos metinis projektas bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga)

„Obuolio draugai“ (VšĮ „Vaiko labui“ projektas 2 klasės mokiniams)

„Zipio draugai“ (VšĮ „Vaiko labui“ projektas 1 klasės mokiniams)

„Lions quest“ (NŠO projektas 6 klasės mokiniams)

„Būkime kartu“ (LNMŠC projektas įgyvendinamas kartu su Rukainių vidurine mokykla 5 klasės

mokiniams)

„Kūrybinės partnerystės“ (ŠMM UPC projektas 9-10 klasių mokiniams).

10.4. Technologijų mokymui(si) - atsižvelgus į 5,6,7 klasių mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų)

pageidavimus, sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės.

10.5. 11-12 klasėse užsienio (anglų, rusų) kalbų grupės (pogrupiai) sudaromi vadovaujantis

užsienio kalbos lygio nustatymo pasiekimų patikrų rezultatais ir atsižvelgus į mokinių pageidavimus.

10.6. Diferencijavimas vykdomas panaudojant valandas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti (3 priedas)

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

11.1. Mokinių mokymosi krūvis reguliuojamas remiantis mokyklos direktoriaus

2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V1-151 patvirtinta „Mokinių mokymosi krūvio optimizavimo tvarka“.

11.2. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei

mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę, mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių

mokymosi krūvio optimizavimo klausimus, užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau

kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

Kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų neorganizuojami. 5-12 klasių seniūnai pildo kontrolinių

darbų, vykusių per visą mėnesį, lentelę ir kiekvieno mėnesio pabaigoje pristato direktoriaus pavaduotojai

ugdymui.

11.3. Namų darbų skyrimą atskiros klasės mokiniams joje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje

pagal sudarytą namų darbų krūvio paskirstymo savaitei planą, suderintą mokyklos metodiniame centre.

Skiriant namų darbus, laikomasi šių principų: užduotys būna konkrečios, atitinka mokinių gebėjimus, tiek

savo turiniu, tiek savo forma susiejama su išeita per pamoką medžiaga. Namų darbų užduotys gali būti

trumpalaikės (jas mokinys privalo atlikti iki kitos dalyko pamokos) ir ilgalaikės (jas privalo atlikti iki

sutartos datos, nurodytos el.dienyne). Namų darbai mokiniams neužduodami atostogoms.

11.4. 1-4 klasių mokiniams per dieną vyksta ne daugiau kaip 5 pamokos, 5-12 klasių mokiniams – ne

daugiau kaip 7 pamokos.

11.5. 1,3-8 klasių mokiniams skirtas minimalus privalomų pamokų skaičius. Suderinus su mokinių

tėvais (globėjais, rūpintojais) didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius skirtas: 2 klasės mokiniams

šokio dalykui mokyti, 9 klasės mokiniams – matematikos moduliui, 10 klasės mokiniams – matematikos ir

lietuvių kalbos moduliams.

11.6. Mokiniams skiriamos dvi pagrečiui dalykų pamokos:

1-4 klasėse – lietuvių kalbos, dailės ir technologijų;

5-12 klasėse – matematikos (kartą per savaitę), lietuvių kalbos (kartą per savaitę);

5,6,7,9 klasėse – technologijų;

9b,10 klasėse – chemijos;

11 klasėje – filmų kūrimas;

11,12 klasėse – užsienio kalba (rusų), taikomasis menas, amatai ir dizainas, verslas, vadyba ir

mažmeninė prekyba.

XII. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

12.1. Dalykų mokytojai, klasių auklėtojai stebi ir analizuoja mokinių pasiekimus, identifikuoja

kylančius mokymosi sunkumus. Dalykų mokytojai, pastebėję mokinio žinių, supratimo ir gebėjimo spragų,

gautus nepatenkinamus pažymius (1-3) iš eilės 2 - 3 kartus, apie tai informuoja mokinio auklėtoją, švietimo

pagalbos specialistus, tėvus (globėjus, rūpintojus) elektroniniame dienyne ir kartu tariamasi dėl mokymosi

pagalbos suteikimo.

12.2. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui

pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas,

mokymo priemones.

12.3. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui.

Mokiniui mokymosi pagalba rekomenduojama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose

programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po

ligos ir pan.

12.4. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmė

nustatoma pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba gali būti skiriama individualiai arba

sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai),

panaudojant elektroninį dienyną, informuojami apie paskirtas trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas,

mokinio daromą pažangą.

12.5. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skiriamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

Už mokymosi pagalbos organizavimą, panaudotų priemonių poveikio analizę atsakinga direktoriaus

pavaduotoja ugdymui.

12.6. Psichologinė, specialioji pagalba teikiama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka. Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, teikiama

specialiųjų ar individualiųjų pratybų metu, kurios organizuojamos ugdymo proceso metu. Mokiniui,

turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą teikia

mokytojo padėjėjas. Specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) mokiniams teikiama per

pamokas, išskyrus logopedines pratybas, kurios, suderinus su mokiniu, vedamos ne pamokų metu.

XIII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

13.1. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo

procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

13.2. Apie mokymosi sėkmę mokinių tėvai žodžiu ir raštu informuojami vadovaujantis mokinių tėvų

informavimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V1-123.

13.3. Apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai ar globėjai informuojami elektroniniame dienyne,

mėnesio pažymių suvestinėmis, klasių tėvų susirinkimuose, atvirų durų dienų ir individualių susitikimų su

mokytojais metu.

13.4. Klasių auklėtojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat stebi elektroninio dienyno įrašus,

pranešimus.

13.5. Administracija organizuoja susirinkimus 12 klasių (dėl supažindinimo su brandos egzaminų

organizavimo ir vykdymo tvarka) ir 10 klasių (dėl supažindinimo su vidurinio ugdymo programos aprašu ir

supažindinimo su pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarka) mokinių

tėvams ir mokiniams.

13.6. Klasių auklėtojai, mokytojai, socialinis pedagogas tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie

vaiko mokymąsi pagal poreikį, teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams.

XIV. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

14.1. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis

programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo ir mokslo

ministro 2004-02-25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, mokyklos Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka,

patvirtinta mokyklos direktoriaus 2009-08-27 įsakymu Nr. V1-152.

14.2. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą remdamasis mokykloje priimtais

susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių

ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą

mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko

pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal

Pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos

baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

14.3. Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai vertinami

orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius - rašomas ugdymo

dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui

nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“. Mokinių, besimokančių pagal

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose

aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

14.4. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro, pusmečio, modulio laikotarpio pabaigoje įvertinami

pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“:

14.4.1. 1-4 klasių mokinių dorinio ugdymo, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės

mokinių pasiekimai vertinami nurodant padaryta arba nepadaryta pažanga („p.p“ arba „n.p“);

14.4.2. 5-12 klasių mokinių dorinio ugdymo, žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio

pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

14.4.3. įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu 1-12 klasės mokinys yra atleistas pagal gydytojo

rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti;

14.4.4. pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai vertinami pažymiu;

14.4.5. mokinių, besimokančių dalykų modulius, mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko

programos pasiekimų įvertinimą;

14.5. Pirmosios dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos adaptacijai, taikomas formuojamasis

vertinimas. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems

mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir

pasiekimai neigiamais pažymiais nevertinami. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą

įtraukiami klasės vadovai, mokiniai savanoriai, mokyklos švietimo pagalbos specialistai.

14.6. 1-12 klasių mokinių trimestrų, pusmečių pažanga, informacija apie mokymosi rezultatus

fiksuojama Elektroniniame dienyne (TAMO), vertinimo informacija kaupiama mokinių pažangos knygelėse

(1-4 klasėse)/aplankuose (5-12 klasėse) ir 1-12 klasių mokinių darbų aplankuose.

14.7. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų

ir pažangos vertinimo aprašas.

14.8. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais (globėjais,

rūpintojais). Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus. Apie

vaikų mokymosi sėkmę tėvai (globėjai, rūpintojai) žodžiu ir raštu informuojami sistemingai, išsamiai,

suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus nesėkmių įveikimo

būdus.

14.9. Siekiant didinti mokinių mokymosi motyvaciją ir atsakomybę už mokymąsi, 5-10 klasėse

taikoma kaupiamojo vertinimo, 11-12 klasėse – kreditinio vertinimo sistema, numatant konvertavimą į

dešimtbalę sistemą. 14.10. Pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas mokinių mokymosi proceso

stebėjimu, vyrauja mokytis padedantis – formuojamasis – vertinimas. Mokiniams laiku teikiama informacija

apie tai, kas padaryta gerai, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, kaip

tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus. Mokiniai mokomi įsivertinti ir

vertinti kitus.

14.11. Visi 1-12 klasių mokiniai formuoja savo pasiekimų aplankus, kuriuose kaupiami mokinių

pažangos ir pasiekimų įrodymai, padedantys mokiniams orientuotis į tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimą.

14.12. Mokinių mokymosi lūkesčiai yra fiksuojami metodinio centro aptartoje formoje kiekvieno

trimestro/pusmečio pradžioje su dalyko mokytoju. Pasibaigus trimestrui/pusmečiui, kiekvienas mokinys

kartu su dalyko mokytoju aptaria mokymosi pasiekimus su jo pasiekimų lūkesčiais. Klasės vadovas klasių

valandėlių metu analizuoja su auklėtiniais jų pasiekimų lygį su laukiamais pasiekimų lūkesčiais, aptaria

mokinių darbų aplankų turinį, kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą

pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus.

XV. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

15.1. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos sporto, sveikos gyvensenos, meninės raiškos,

techninės kūrybos, intelektualinio ugdymo, etninės kultūros ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms,

socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.

15.2. Mokykloje kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertinami ateinančiųjų mokslo metų mokinių

neformaliojo švietimo poreikiai, prireikus jie tikslinami mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgiant į juos,

siūlomos neformaliojo švietimo programos.

15.3. Neformalusis švietimas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir aplinkose, padedančiose

įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus. Veikla mokiniams neprivaloma, organizuojama ne pamokų

metu, gali būti vykdoma mokinių atostogų metu (tėvams sutikus).

15.4. Iki rugsėjo 10 d. mokytojas direktoriaus pavaduotojui ugdymui pateikia mokinių, pasirinkusių

neformaliojo švietimo programas, sąrašą su mokinių parašais. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo

švietimo grupėje - 12 mokinių. Grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti.

15.5. Neformaliojo švietimo grupės sudaromos vadovaujantis aktualumo, demokratiškumo,

individualizavimo, savanoriškumo principais - mokiniai laisvai renkasi tinkamiausias veiklas

kompetencijoms ugdyti. Kūno kultūros mokytojai rugsėjo pirmąją savaitę supažindina mokinius su jų amžiui

skirtomis neformaliojo švietimo grupėmis.

15.6. Neformaliojo švietimo veiklos apskaita fiksuojama elektroniniame dienyne, mokslo metams

sudaromas neformaliojo švietimo veiklos tvarkaraštis. Pasibaigus ugdomajam procesui direktoriaus

pavaduotojui ugdymui mokytojas pateikia ataskaitą apie būrelio veiklą.

15.7. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar

savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 (Žin., 2011, Nr. 88-4219).

15.8. Mokyklos tarybai pritarus, neformaliojo švietimo valandos klasėms paskirstytos atsižvelgus į

mokyklos tipą, ugdymo koncentrus, klasių komplektų skaičių, neformaliojo švietimo organizavimo tradicijas

ir tikslingumą, mokinių poreikius, turimas mokinio krepšelio lėšas, veiklių būrelių vadovams.

15.9. Neformaliojo švietimo valandų paskirstymas (4 priedas).

XVI. MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

16.1. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie

nustatomas ir organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros

įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788) ir Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašu.

16.2. Mokiniai namie mokomi savarankišku būdu. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos

leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

16.3. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir

atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą, numato

ugdomųjų veiklų tvarkaraštį. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio

individualų ugdymo planą.

16.4. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 1–3 klasėse

skiriama 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėse – 11 ugdymo valandų, 5–6 klasėse - 12 savaitinių pamokų,

7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14. Mokiniams, besimokantiems namie individualioms

konsultacijoms IKT priemonėmis gali būti skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 21.3, 137 ir 187

punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.

16.5. Mokant 1-4 klasių mokinį namuose įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų

programos, išskyrus kūno kultūros programą. Suderinus su 5-12 klasės mokinio tėvais (globėjais,

rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir

kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma

„atleista“.

XVII. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ

TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS

UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

17.1. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės

užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi mokinio turimais

dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio

mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir

kokią pagalbą gaus mokinys.

17.2. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam

einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių

kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti

lietuvių kalbos gebėjimus organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą.

17.3. Asmenų, baigusių užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio

ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą, mokymas organizuojamas vadovaujantis

Bendrųjų ugdymo planų 85-89 punktais bei švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

XVIII. UGDYMO SRIČIŲ/UGDYMO DALYKŲ BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

18.1. Bendrosios programos įgyvendinamos vadovaujantis jose nustatytomis bendrosiomis ugdymo

nuostatomis ir principais, didaktinėmis mokinių pasiekimų vertinimo nuostatomis panaudojant ugdymo

turinio integravimo galimybes ir laikantis ugdymo aplinkos kūrimo reikalavimų.

18.2. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

18.2.1. Dorinis ugdymas:

vieną iš dorinio ugdymo dalykų - etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar

bendrijos tikybą - mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys

savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą

rekomenduojama rinktis dvejiems metams. 2013-2014 m.m. tikybos pamokos vyksta 1-7, 9-12 klasių

mokiniams, etikos – 1-12 klasių mokiniams.

18.2.2. Kalbinis ugdymas. Lietuvių kalba:

siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos vartojimo žodžiu ir raštu pasiekimus skaitymo,

kalbos vartojimo kompetencijos ugdomos įgyvendinant ir kitas (ne lietuvių kalbos) Bendrųjų programų

ugdymo dalykų programas: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į

kalbinę raišką ir rašto darbus;

mokykla, formuodama ugdymo turinį, siūlo mokiniams rinktis lietuvių kalbos vartojimo

praktikos modulį 10 klasėje, teksto kūrimo pagrindų modulį 11 klasėje, teksto kūrimo modulį 12 klasėje;

mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje

numatyto patenkinamo lygio, sudarytos sąlygos išlyginti mokymosi spragas skiriant trumpalaikes ir

ilgalaikes konsultacijas;

9 ir 10 klasėse integruojamas lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymas laisvės kovų

istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

mokiniams, kurie mokėsi pagal pradinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas

mokymas tautinės mažumos kalba, ir tęsia mokymąsi mokykloje lietuvių mokomąja kalba pagal pagrindinio

ugdymo programą, sudarytos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus skiriant

trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas.

18.2.3. Kalbinis ugdymas. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais pradinio ugdymo programos metais,

tėvai (globėjai, rūpintojai) parinko mokiniui vieną (anglų) iš mokyklos siūlytų Europos kalbų (anglų,

vokiečių);

užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę;

ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje;

pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10 klasėse – į B1

kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai

parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą

„KELTAS“) ir 11-12 klasėse užsienio kalbos mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį.

18.2.4. Kalbinis ugdymas. Antrosios užsienio kalbos mokymas:

antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės;

tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų,

rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą iš mokyklos pasiūlytų: anglų, lenkų, rusų, vokiečių;

2013-2014 m.m. 6-10 klasių mokiniai mokosi antrosios užsienio kalbos – rusų;

antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2

kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja tęsti

mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo - mokiniui sudaromos sąlygos lankyti

užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu,

mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir steigėju;

užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys

yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti

mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą

raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų

skirtumus;

11–12 klasėse mokoma dviejų užsienio kalbų – angų ir rusų. Mokiniui pageidaujant ir mokyklai

pritarus mokinys gali keisti vieną iš dviejų kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba

mokytis tris kalbas, t. y. tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją (naują)

kalbą;

nustačius mokinio pasiekimus (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo

programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos), pasiūlyta rinktis 11 klasėje B2

lygio kursą ir B1 lygio kursą pagal vidurinio ugdymo programą, 12 klasėje - B2 lygio kursą ir B1 lygio

kursą pagal vidurinio ugdymo programą;

užsienio kalbos (anglų) modulio programos 11 ir 12 klasėse papildo B2, B1 programas.

Pasirenkamasis modulis sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius.

18.2.5. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko,

dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje,

natūralioje gamtinėje aplinkoje, mokyklos gamtos mokslų laboratorijoje;

socialiniams gebėjimams ugdytis dalis (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo

procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (lankantis

visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.);

mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis,

mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines

technologijas;

siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes

geografijos mokymas organizuojamas kaimo aplinkoje;

laisvės kovų istorijai mokyti 9,10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į

istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas;

istorijos 5–6 klasės turinys išdėstomas pradedant kursą dėstyti nuo Europos istorijos epizodų;

pilietiškumo ugdymas 9-10 klasėse vyksta per atskiras dalyko pamokas, dalis pasiekimų įgyjama ir

per mokykloje organizuojamą pilietiškumo veiklą;

organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą mokytojai vadovaujasi nacionalinių ir tarptautinių

tyrimų TIMSS ir PISA mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais,

diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines

komunikacines technologijas;

gerinant mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, išnaudojant gamtos mokslų laboratoriją

praktiniam žinių taikymui, biologijos, fizikos ir chemijos pamokose eksperimentiniams ir praktiniams

įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau nei 30 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Kitų dalykų

pamokose - ne mažiau nei 10 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Dauguma mokytojų dėstomam

dalykui suteikia praktinių aspektų, sieja su gyvenimo aktualijomis, organizuoja praktinius užsiėmimus;

iš pasirenkamųjų dalykų (ekonomika, psichologija, informacinės technologijos, filosofija, karjeros

planavimas) 12 kl. mokiniai pasirinko psichologiją, 11-12 kl. mokiniai – informacines technologijas.

18.2.6. Matematinis ugdymas:

organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrųjų programų matematikos dalyko

programomis, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMSS 2011 m. rezultatais ir

rekomendacijomis, naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios

priemonės ir programos.

18.2.7. Kūno kultūra:

specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į

savijautą. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami

atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų

paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias

atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

6-10 klasių mokiniams sudarytos sąlygos papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus

judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą;

11-12 klasių mokiniai rinkosi bendrąją kūno kultūrą ir iš mokyklos siūlytų sporto šakų pageidaujamą

sportą šaką (krepšinį, futbolą). Vidurinio ugdymo programos mokiniai pasirinko futbolą.

organizuojant kūno kultūros pamokas sporto salėje atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus;

mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūloma kita

veikla (stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, veikla bibliotekoje, konsultacijos, socialinė veikla).

18.2.8. Meninis ugdymas:

1-4 klasėse įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui

skiriamų ugdymo valandų per savaitę (2 klasėje – iš pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti);

5-12 klasėse meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai;

1-12 klasėse menų dalykų mokymas integruotas į neformaliojo švietimo programas;

Vidurinio ugdymo programos mokiniams sudarytos galimybės rinktis meninio ugdymo programas

(dailė, filmų kūrimas, muzika, šokis). 11 kl. mokiniai pasirinko filmų kūrimą.

18.2.9. Informacinės technologijos:

8 klasėje skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio,

organizuojamas informacinių technologijų integruotas mokymas į istorijos pamokas. Šiose pamokose dirba

du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti

naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti;

9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų

programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių.

Mokykla siūlė rinktis tris modulius. Modulį renkasi mokinys. 2013-2014 m.m. sudaromos trijų modulių

grupės iš 9 klasių mokinių ir dviejų modulių grupės iš 10 klasės mokinių.

18.2.10. Technologijos:

technologiniam ugdymui 1-4 klasėse skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui

skiriamo laiko;

5-8 klasių mokiniai kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos,

tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;

mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų

dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programa

organizuojama bendradarbiaujant su mokyklos PIT;

baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius mokiniai renkasi

vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių

dizaino ir technologijų). Mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą atsiskaitę už kursą – išlaikę

įskaitą;

11-12 kl. mokiniams sudarytos sąlygos rinktis vieną iš technologijų programos krypčių: turizmo ir

mitybos; taikomojo meno, amatų ir dizaino; verslo, vadybos ir mažmeninės prekybos arba integruotą

technologijų ir menų kursą. 11-12 kl. mokiniai pasirinko verslo, vadybos ir mažmeninės prekybos bei

taikomojo meno, amatų ir dizaino kryptis. Mokinys mokosi pasirinktos technologijų krypties pasirinktą

modulį (arba kelis tos krypties modulius) dvejus metus pagal bendrųjų ugdymo planų 187 punkte nustatytą

pamokų skaičių.

18.2.11. Ugdymas karjerai:

organizuojant ugdymą karjerai, vadovaujamasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284) ir mokyklos

direktoriaus 2012 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V1-26 patvirtintu Ugdymo karjerai ir profesinio

orientavimo tvarkos aprašu;

ugdymo karjerai veiklą organizuoja karjeros koordinatorius (skirtas dalyvaujant projekte

„Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme

Nr. VP1-2.3-ŠMM-01-V-01-002), įtraukdamas mokyklos PIT, įvairių dalykų mokytojus, klasių vadovus,

soc. pedagogą, psichologą ir kitus švietimo pagalbą teikiančius specialistus, turinčius kompetencijų vykdyti

mokinių ugdymą karjerai.

18.2.12. Etninės kultūros ugdymas:

organizuojant etninės kultūros ugdymą, vadovaujamasi etninės kultūros bendrąja programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651

(Žin., 2012, Nr. 46-2252);

etninės kultūros programai įgyvendinti 5-10 klasėse skiriamos pamokos iš mokinio ugdymosi

poreikiams tenkinti;

11-12 klasėse etninės kultūros programa integruojama į lietuvių kalbos, dorinio ugdymo ir istorijos

pamokas.

18.2.13. Prevencinių programų įgyvendinimas:

į mokyklos ugdymo turinį integruojamos: Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa,

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, Sveikatos ugdymo

programa, Žmogaus saugos bendroji programa, socialinių įgūdžių ugdymo programos „Zipio draugai“,

„Obuolio draugai“ ir „Lions quest“. Šios programos įgyvendinamos integruojant į dalykų programas,

neformaliojo vaikų švietimo veiklas, pasirenkamojo dalyko mokymąsi, klasių auklėtojų veiklas, pagalbos

mokiniui specialistų veiklas.

18.2.14. Kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

Mokykla gali mokiniams pasiūlyti pasirinkti mokyklos parengtas ir mokyklos vadovo

patvirtintas pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Rengiant šias programas rekomenduojama

vadovautis Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 (Žin., 2004, Nr. 56-1960).

18.3. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama ne

mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus. Mokinių socialinės veiklos organizavimo

principai ir būdai siejami su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais

projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti

socialinę veiklą. Ji skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus, įgyvendinama pagal socialinės veiklos

organizavimo tvarką, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-122.

XIX. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

19.1. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama 1-4 klasėse vadovaujantis Bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu ISAK-

2433 (Žin., 2008 Nr. 99-3848), 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų pradinio ugdymo programos

bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės

27 d., įsakymo Nr. V-460.

19.2. Ugdymo procesas organizuojamas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo

mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957).

19.3. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems

mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo

programoms įgyvendinti dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos.

19.4. Mokytojas gali savo nuožiūra pasirinkti informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese

būdus, integruoti dalykus. Integracinis/ jungiamasis turinio elementas gali būti tema, problema, mokytojo

keliami tikslai.

19.5. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti:

Dalykų sritys, dalykai

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

1–4 klasės

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo

poreikiams

tenkinti

Dėl

klasės

dalijimo

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo

poreikiams

tenkinti

Dėl

klasės

dalijimo

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo

poreikiams

tenkinti

Dėl

klasės

dalijimo

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo

poreikiams

tenkinti

Dėl

klasės

dalijimo

Dorinis ugdymas:

tikyba 1 1 1 1 4

etika 1d 1d 1d 1d

Kalbos:

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 7 7 7 29

Užsienio kalba (anglų k. ) 2 2 2 6

Matematika 4 5 5 4 18

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8

Muzika 2 2 2 2 8

Kūno kultūra 2 2 2 2 8

Šokis 1 1* 1 1 3

Privalomų ugdymo valandų

skaičius mokiniui 22 23 24

23

92

Valandos skiriamos mokinių

ugdymo(si) poreikiams tenkinti 1

1 Projektai, konsultacijos (iš pamokų

poreikiams tenkinti) 1p+2k+1a 4

Privalomų ugdymo valandų

skaičius mokiniui 22 24 24

23

93

Dėl klasės dalijimo 1 8 8 8 25

Neformalusis švietimas 2 2 2 2 8

d- dalykui diferencijuotai mokyti

p- projektas

k- konsultacijos

a- akompanavimas

* - mokiniams privalomas

XX. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

20.1. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo

studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu,

tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

20.2. Įgyvendinant Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas ir formuojant mokyklos ugdymo turinį

užtikrintas minimalus skiriamų pamokų skaičius per savaitę, nustatytas Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte.

20.3. Mokykloje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:

20.3.1. mokomosios užduotys panaudojamos kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į

kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

20.3.2. mokiniai skatinami savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų

dalykų pamokas;

20.3.3. vertinant mokinio pasiekimus teikiama grįžtamoji informacija apie kalbos mokėjimą, nurodomi

privalumai ir taisytini bei tobulintini dalykai;

20.3.4. ugdoma kalbinė atsakomybė, kalbinė raiška, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje

erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

20.4. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai

įgyvendinti:

Dalykų sritys, dalykai 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė Pagrindinio

ugdymo

programos

pirmojoje

dalyje 5–8

klasėse

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti

Dėl klasės

dalijimo

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti

Dėl klasės

dalijimo

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti

Dėl klasės

dalijimo

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti

Dėl klasės

dalijimo

Dorinis ugdymas (tikyba/ etika)

1 1 1 1 1 1 1 4

Kalbos:

Lietuvių k. (gimtoji) 5 5 5 5 5 5 5 20

Užsienio k. (anglų k) 3 3 3 3 3 3 3 12

Užsienio k. (rusų k.) 2 2 2 2 2 6

Matematika 4 4 4 4 16

Gamtamokslinis ugdymas:

Gamta ir žmogus 2 2 4

Biologija 2 1 3

Fizika 1 2 3

Chemija 2 2

Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 1(i) 3

Socialinis ugdymas:

Istorija 2 2 2 2

8

Geografija 2 2 2 6

Meninis ir technologinis ugdymas:

Dailė 1 1 1 1 4

Muzika 1 1 1 1 4

Technologijos 2 2 2 2 2 2 1 7

Kūno kultūra 3 2 1p 2 1p 2 1p 9

Žmogaus sauga 1 1 2

Pamokų skaičius mokiniui 26 28 29 30 113

Projektai, konsultacijos (iš

pam. poreikiams tenkinti) 6pr+2k 8

i - integruotam istorijos ir

informacinių technologijų kursui

mokyti k - konsultacija

Pamokos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti (12 val.)

1

1 2 4

Dėl klasės dalijimo

papildomos pamokos 12 14 14 0 40

p - aktyvaus judėjimo pratyboms

Pamokų skaičius mokiniui min min min min pr. - projektas

Neformalusis ugdymas 2 2 2 2 8

Dalykų sritys, dalykai

9a klasė 9b klasė 10 klasė

9-10

klasėse

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti

Dėl

klasės

dalijimo

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti

Dėl

klasės

dalijimo

Valandų

skaičius

Pamokos

mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti

Dėl

klasės

dalijimo

Dorinis ugdymas (tikyba/etika) 1 1 1 1 1 1 3

Lietuvių kalba (gimtoji) 4 4 5 1m* 5 13

Užsienio kalba (anglų k.) 3 3 3 3 9

Užsienio kalba (rusų kalba) 2 2 2 2 6

Matematika 3 1m*# 3 4 1m* 10

Biologija 2 2 1 5

Fizika 2 2 2 6

Chemija 2 2 2 1d 6

Informacinės technologijos 1

1 1d# 1 1 3

Istorija 2 2 2 6

Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 3

Geografija 1 1 2 4

Ekonomika ir verslumas 1 1 2

Dailė 1 1 1 3

Muzika 1 1 1 3

Technologijos 1,5

1,5

1 1 4

Kūno kultūra 2 1p 2 1p 2 1p 6

Žmogaus sauga 0,5 0,5 1

Pamokų skaičius 31 31 31 93

pr. - projektas

Projektai, konsultacijos (iš pamokų

mokinio poreikiams tenkinti) 5k+ 8pr 13

Pamokos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti (21 val.) 2 2 4 8

p - aktyvaus judėjimo pratybos

Dėl klasės dalijimo papildomos

pamokos 1 1 13 15 m* - modulis, kurį renkasi

mokiniai

Pamokų skaičius mokiniui 31(min) 31(min) 31( min) d - dalykui diferencijuotai mokyti

Neformalusis švietimas 2,5 2,5 2,5 7,5 # - renkasi mokiniai iš 9a ir 9b kl.

XXI. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

21.1. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis

programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin.,

2006, Nr. 76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo

mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, gali būti atsižvelgiama į

Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

21.2. Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas

įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias,

gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.

21.3. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus ir jų individualius ugdymo planus, modeliuoja

jiems kokybišką vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą - pagal turimas mokymo lėšas pasirinko

tinkamiausią būdą, kaip įgyvendins mokymą pagal dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programas ir

užtikrins mokymo kokybę. Matematikos mokymui(si) sudarytos atskiros laikinosios grupės, atsižvelgiant į

mokinių pasirinkimus mokytis pagal dalyko bendrojo ar išplėstinio kursų programą, o užsienio kalbos – į

kalbos mokėjimo lygį.

21.4. 11-12 klasių mokiniai gali keisti dalykus, dalykų programos kursus ar modulius nepažeisdami

individualaus ugdymo plano sudarymo reikalavimų, vadovaujantis mokyklos direktoriaus 2012 m. gruodžio

17 d. įsakymu Nr.V1-26 patvirtintu Pasirinkto dalyko, dalyko kurso, dalyko modulio mokėjimo lygio

keitimo ir atsiskaitymo už programos skirtumus tvarkos aprašu.

21.5. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus

metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Vidurinio ugdymo planas 11-12 klasės

2013-2015 m.m.

Dalykai M

inim

alu

s p

am

okų

skaič

ius p

rivalo

mam

turiniu

i per

savaitę

Valandų skaičius per dvejus metus

kursui/ kalbos mokėjimo lygiui

11 klasė 2013-2014 m.m.

Mobili

os g

rupė

s

Vala

ndų s

kaič

ius

pore

ikia

ms t

en

kin

ti

Vala

ndų s

kaič

ius

12 klasė 2014-2015 m.m.

Mobili

os g

rupė

s

Vala

ndų s

kaič

ius

pore

ikia

ms t

en

kin

ti

Vala

ndų s

kaič

ius

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas: 2 *

Etika 2 (1) 1 1 1 1 1 1

Tikyba 2 (1) 1 1 1 1 1 1

Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 8 8 (4) 10 (5) 5

1 5 5

1 5

Užsienio kalbos

Kursas, orientuotas į

B1 mokėjimo

lygį

Kursas, orientuotas į

B2 mokėjimo

lygį

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (anglų kalba) 6 6 (3) 6 (3) 3 3

2 3 6 3 3

2 3 6

Užsienio kalba (rusų kalba) 6 6 (3) 6 (3) 3

1 3 3

1 3

Bendrasis

kursas Išplėstinis kursas

Bendrasis

kursas Išplėstinis

kursas

Socialinis ugdymas: 4*

Istorija 4 (2) 6 (3) 3 1 3 3 1 3

Matematika 6 6 (3) 9 (4) 3 4 2 3 7 3 5 2 3 8 Gamtamokslinis ugdymas: 4*

Biologija 4 (2) 6 (3) 3 1 3 3 1 3

Fizika 4 (2) 7 (4) 2 1 2 2 1 2

Chemija 4 (2) 6 (3) 2 1 2 2 1 2 Menai ir technologijos: 4*

Filmų kūrimas 4 (2) 2 1 2 2 1 2

Verslas, vadyba ir mažm.prekyba 4 (2)

1 2 2

1 2 2

Taikomasis menas, am.ir diz 4 (2) 2

1 2 2

1 2

Kūno kultūra: 4*

Bendroji kūno kultūra 4 (2) 2

1 2 2

1 2

Sporto šaka. Futbolas 4 (2)

1 2***

1 2***

Žmogaus sauga 0,5 **

Pasirenkamieji dalykai:

Ekonomika 2 (1)

Psichologija 2 (1)

Karjeros planavimas 2 (1)

Informacinės technologijos 2 (1) 4(2) 1(1)

2 2 1(1)

2 2

Moduliai:

Lietuvių kalbos 2 (1) 1 1 1 1 1 1

Anglų kalbos 2 (1) 1 1 1 1 1 1

Istorijos 2(1) 1 1 1 1 1 1

Biologijos 1 1 1 1 1 1

Pamokų skaičius 12 47 12 48 Neformalusis švietimas

2

2

Viso (min 43, max 51) 49 50 * Renkasi mokinys ** integruojama į dalykų mokymo turinį *** iš neformaliojo švietimo valandų

Vidurinio ugdymo planas 11-12 klasės

2012-2014 m.m.

Dalykai

Min

imalu

s p

am

okų

skaič

ius p

rivalo

mam

turiniu

i per

savaitę

Valandų skaičius per dvejus metus

kursui/ kalbos mokėjimo lygiui

11 klasė 2012-2013 m.m.

Mobili

os g

rupė

s

Vala

ndų s

kaič

ius

pore

ikia

ms t

en

kin

ti

Vala

ndų s

kaič

ius

12 klasė 2013-2014 m.m.

Mobili

os g

rupė

s

Vala

ndų s

kaič

ius

pore

ikia

ms t

en

kin

ti

Vala

ndų s

kaič

ius

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas: 2 *

Tikyba / Etika 2 (1) 1 1 1* 2 1 1 1* 2

Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 8 8 (4) 10 (5) 5 1 5 5 1

5

Užsienio kalbos Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Kursas, orientuota

s į B1 mokėjimo

lygį

Kursas, orientuota

s į B2 mokėjimo

lygį

Kursas, orientuotas

į B1 mokėjimo

lygį

Kursas, orientuotas

į B2 mokėjimo

lygį

Užsienio kalba (anglų kalba) 6 6 (3) 6 (3)

3 3 1 3 6 3 3 1 3 6

Užsienio kalba (rusų kalba) 6 6 (3) 6 (3)

3 1 3 3 1 3

Bendrasis

kursas Išplėstinis

kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Socialinis ugdymas: 4*

Istorija 4 (2) 6 (3) 3 1 3 3 1 3

Matematika 6 6 (3) 9 (4) 3 4 2 3 7 3 5 2 3 8

Gamtamokslinis ugdymas: 4*

Biologija 4 (2) 6 (3) 3 1 3 3 1 3

Fizika 4 (2) 7 (4) 4 1 4 3 1 3

Chemija 4 (2) 6 (3) 2 1 2 2 1 2

Menai ir technologijos: 4*

Filmų kūrimas 4 (2)

Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 4 (2)

1 2 2 1 2 2

Taikomasis menas, amatai ir dizainas 4 (2)

2 1 2 2 1 2

Kūno kultūra: 4*

Bendroji kūno kultūra 4 (2) 2 1 2 2 1 2

Futbolas 4 (2) 1 2*** 1 2***

Žmogaus sauga 0,5 **

Pasirenkamieji dalykai:

Ekonomikos pagrindai 2 (1)

Psichologija 2 (1) 1 1 1 1 1 1

Karjeros planavimas 2 (1)

Informacinės technologijos 2 (1) 4(2)

1 1 1 1 1 1

Moduliai:

Lietuvių kalbos 2 (1) 1 1 1 1 1 1

Matematikos 2 (1) 1 1 1 1 1 1

Anglų kalbos 2 (1) 1 1 1 1 1 1

Pamokų skaičius 11 19

12 46 11 19 12 46

Neformalusis švietimas

3 3

Viso 19

grupių 49 19

grupių 49

* Renkasi mokinys ** integruojama į dalykų mokymo turinį *** iš neformaliojo švietimo valandų

11 ir 12 klasių ugdymo planas

2013-2014 m.m.

Dalykai

Min

imalu

s p

am

okų

skaič

ius p

rivalo

mam

turiniu

i per

savaitę

Valandų skaičius per dvejus metus kursui/

kalbos mokėjimo lygiui 12 klasė 2013-

2014 m.m.

Vala

ndos m

okin

io

ugd

ym

o p

ore

ikia

ms

tenkin

ti

Vala

ndų s

kaič

ius

11 klasė 2013-2014 m.m.

Vala

ndos m

okin

io

ugd

ym

o p

ore

ikia

ms

tenkin

ti

Vala

ndų s

kaič

ius

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas: 2 *

Tikyba / Etika 2 (1) 1 1* 2 1 1* 2

Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 8 8 (4) 10 (5) 5 5 5 5

Užsienio kalbos

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo

lygį

Kursas, orientuotas

į B2 mokėjimo

lygį

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Anglų kalba (užsienio kalba) 6 6 (3) 6 (3) 3 (3) 3 6 3 (3) 3 6

Rusų kalba (užsienio kalba) 6 6 (3) 6 (3) 3 3 3 3

Bendrasis

kursas Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Socialinis ugdymas: 4*

Istorija 4 (2) 6 (3) 3 3 3 3

Matematika 6 6 (3) 9 (4) (3) 5 3 8 (3) 4 3 7 Gamtamokslinis ugdymas: 4*

Biologija 4 (2) 6 (3) 3 3 3 3

Fizika 4 (2) 7 (4) 3 3 2 2

Chemija 4 (2) 6 (3) 2 2 2 2 Menai ir technologijos: 4*

Filmų kūrimas 4 (2) 2 2

Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 4 (2) (2) 2 2 (2) 2 2

Taikomasis menas, amatai ir dizainas 4 (2) 2 2 2 2

Kūno kultūra: 4*

Bendroji kūno kultūra 4 (2) 2 2 2 2

Sporto šaka. Futbolas 4 (2) 2*** 2***

Žmogaus sauga 0,5 **

Pasirenkamieji dalykai:

Ekonomika 2 (1)

Psichologija 2 (1) 1 1

Informacinės technologijos 2 (1) 4(2) 1 1 2 2

Moduliai:

Lietuvių kalbos 2 (1) 1 1 1 1

Matematikos 2 (1) 1 1

Anglų kalbos 2 (1) 1 1 1 1

Istorijos 2(1) 1 1

Biologijos 1 1

Pamokų skaičius 12 46 12 47

Neformalusis švietimas 2 2

Viso 48 49

* Renkasi mokinys ** integruojama į dalykų mokymo turinį *** iš neformaliojo švietimo valandų

XXII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

22.1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į

mokinių specialiųjų ugdymo poreikių įvairovę, mokinių ir jų tėvų (globėjų) pageidavimus, pedagoginės

psichologinės tarnybos išvadas ir rekomendacijas, vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi

poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771).

22.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui sudarytos sąlygos gauti kokybišką ir

poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą.

22.3. 2013-2014 m.m. mokykloje ugdomi 8 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Iš jų 6

mokiniams pritaikoma dalykų Bendroji programa (5-8 klasėse), 2 mokiniai mokomi pagal individualizuotą

programą (2,4 klasėse).

22.4. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokančių pagal pritaikomas programas,

ugdymas:

organizuojamas vadovaujantis Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų BUP 137 punkte

dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi;

bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir

galias, specialiojo pedagogo ir Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

22.5. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokančių pagal individualizuotas

programas, ugdymas:

organizuojamas vadovaujantis Pradinio ugdymo programos BUP 21.3 punkte dalykų programoms

įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi;

išlaikomas Pradinio ugdymo programos BUP nurodytas privalomų mokinio ugdymo valandų

skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti;

per mokslo metus mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus

ir rekomendavus gali būti keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų

skaičius;

užtikrinamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumas ir nuoseklumas.

22.6. Dėl objektyvių priežasčių nesant galimybių teikti ugdymo, tenkinančio mokinio specialiuosius

ugdymosi poreikius, ir būtinos švietimo pagalbos, mokiniui siūloma kitokia pagalba, padedanti mokytis,

teisės aktų nustatyta tvarka, pasiūloma kita mokykla, galinti tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi

poreikius, pagalbos ir paslaugų reikmes ugdymo procese.

XXIII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

23.1. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių

turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų

programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į Vaiko gerovės komisijos,

pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas. Mokiniui sudaromas individualus ugdymo

planas mokymosi namie laikotarpiui.

23.2. Dėl ligos ar patologinės būklės negalintiems mokytis mokykloje pradinių klasių specialiųjų

ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, skiriamas Bendrojo plano 52.5

punkte nurodytas valandų skaičius, iš jų 1–2 ugdymo valandos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms

ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

23.3. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikomą

programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 90–93 punktais,

1–2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

23.4. Turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių dėl nežymaus intelekto sutrikimo pradinių klasių

mokiniui ir mokiniui, kuris mokosi namie pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyti

namie skiriamos 8 ugdymo valandos per savaitę, vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo

pradinių klasių mokiniui - 6 ugdymo valandos per savaitę. Šių mokinių ugdymas organizuojamas

vadovaujantis Pradinio ugdymo programos BUP 81 punkto bei Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

BUP 231 punkto nuostatomis.

XXIV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI

PASIEKIMŲ VERTINIMAS

24.1. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pritaikius Bendrąją programą arba pagal

individualizuotą programą, atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį, individualizuotą ugdymo programą

mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo

plano 37–39 bei Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 62-70 punktų

nuostatomis.

24.2. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga

ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai

aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais,

susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip

jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

24.3. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo

individualizuotą programą, padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje elektroninio dienyno

skiltyje įrašant „p. p.“ arba „n. p.“.

24.4. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi

pasiekimai vertinami atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius,

planuojamą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus, atitinkamoje elektroninio dienyno skiltyje

įrašant „įskaityta“, „neįskaityta“.

XXV. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS,

SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

25.1. Psichologinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji

pagalba teikiamos vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 (Žin., 2011, Nr. 88-4220),

Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395), Socialinės pedagoginės

pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m.

birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK- 941 (Žin., 2004, Nr. 100-3729; 2011, Nr. 99-4675), Specialiosios pagalbos

teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92 -4396).

25.2. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

Ji mokiniui teikiama įgyvendinant pedagoginės psichologinės tarnybos ir (ar) mokyklos vaiko gerovės

komisijos rekomendacijas.

25.3. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama ugdymo proceso metu ir (ar) pasibaigus ugdymo

procesui; specialiųjų pratybų forma (individualios, pogrupinės, grupinės). Mokiniams, turintiems didelių ir

labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba teikiama ir specialiųjų pamokų forma.

25.4. Specialioji pagalba teikiama mokytojo padėjėjo ugdymo proceso metu.

XXVI. MOKYKLOS SUSITARIMAI DĖL UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO

2013-2014 MOKSLO METAIS

26.1. Kartu su moderniais – inovatyviais ugdymo(si) metodais taikyti akademinio mokymo(si)

strategijas. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bloom‘o taksonomija. Žinioms, supratimui ir

pritaikymui skiriama ne mažiau nei 50 proc. (žinių lygis apibūdinamas kaip informacijos gavimas,

supratimas siejamas su intelektiniais gebėjimais ir įgūdžiais, naujos informacijos perėmimu kuria nors

bendravimo forma, pritaikymas siejamas su tam tikru žinių tipu). Analizė apibūdinama remiantis pritaikymu

ir supratimu. Sintezė siejama su naujų žinių struktūrų kūrimu. Vertinimas suprantamas kaip nuomonės apie

žinių vertingumą susidarymas. Šiuo susitarimu siekiama mokyti mokinius gaunamas žinias interpretuoti,

jomis remiantis spręsti konkrečias problemas.

26.2. Mokyti mokinius apsibrėžti savo mokymosi tikslus. Kiekvieno trimestro/pusmečio pradžioje

dalyko pamokose aptariami mokinių lūkesčiai, juos mokiniai užrašo ir įsideda į darbų aplankus. Kiekvieno

trimestro pabaigoje šių lūkesčių pagrįstumas pamatuojamas. Mokiniai mokomi kelti konkrečius mokymosi

tikslus. Šiuo susitarimu siekiama išmokyti mokinius apsibrėžti savo mokymosi tikslus.

26.3. Skatinti mokinius mokytis jiems priimtinu būdu ir siekti aukščiausio jam įmanomo pasiekimų

lygio:

ugdymo turinys planuojamas atsižvelgiant į mokinių gebėjimus. Ugdymo(si) ir mokymo(si) procese

vyrauja mokymosi paradigma. Pravestos 9 gabesnių mokinių vedamos pamokos. Stiprėja kūrybinis dalykinis

bendradarbiavimas tarp mokinių ir mokytojų. Šiuo susitarimu siekiama ugdant dėmesį kreipti ne tik į žinių

įgijimą, bet ir į gebėjimų, kompetencijų, vertybių formavimą, parenkant tinkamus mokymo(si) metodus,

būdus, mokymo(si) priemones;

išnaudojamos IKT galimybės, mokymosi metu teikiama parama visiems 11 klasės mokiniams,

ypatingą dėmesį skiriant mokymosi turinio kokybės užtikrinimui, mokinių poreikių analizei, skatinant juos

kelti mokymosi tikslus, planuoti mokymosi pasiekimų ir rezultatų vertinimą, gebėti parinkti mokymuisi

bendradarbiaujant tinkamas technologines mokymosi priemones. Šiuo susitarimu siekiama išbandyti

nuotolinio mokymosi galimybes;

dauguma mokytojų, atsižvelgdami į mokinių mokymosi stilius, padeda mokiniams atrasti

priimtiniausius mokymosi metodus ir leidžia dirbti tinkamiausiu tempu. Šiuo susitarimu siekiama skatinti

mokinius siekti aukščiausio jiems įmanomo pasiekimų lygio.

26.4. Skatinti mokinių, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą kryptingai siekiant grįžtamojo ryšio apie

ugdymo kokybę. Tėvai susipažindinami su 2-3 mokykloje taikomais aktyviaisiais ugdymo metodais ir,

bendradarbiaudami su mokytojais, praktiškai juos išbando vesdami pamokas. Šiuo susitarimu siekiama

aktyviau įtraukti tėvus į vaikų ugdymą.

26.5. Mokinių darbų aplankus naudoti pasiekimų refleksijai. Kiekvienas mokinys klasių valandėlių

metu analizuoja savo darbų aplanko turinį, pildo pažangos apskaitos lapą bei pažangumo kreivę. Kiekvieno

trimestro/pusmečio pabaigoje dalykų pamokose analizuojamas aplanko turinys, lyginami mokinio

pasiekimai, atskleidžiama pažanga, padaryta per tam tikrą laiką. Aplankai naudojami susitikimuose su tėvais,

aptariant mokinių pasiekimus. Šiuo susitarimu siekiama išmokyti mokinius objektyviai įsivertinti savo

darbus, mokytojams padedant nusistatyti pasiekimų lygį pagal BP, nuspręsti kur dar reikėtų padirbėti.

26.6. Padėti mokiniams išsiaiškinti mokymosi gebėjimus, žinių lygį. Kiekvieno mėnesio paskutinė

dalyko pamoka organizuojama individualių konsultacijų, bendraklasių vertinimo, rezultatų aptarimo klasėje

metodais. Šiuo susitarimu siekiama daugiau dėmesio skirti individualios pažangos stebėsenai, skatinti

mokinių pasiekimus ne konkurencijos, o asmeninio tobulėjimo principu.

26.7. Plėtoti besimokančiųjų gebėjimus pasinaudoti patirtimi. Vyresniųjų klasių mokiniai laisvu nuo

pamokų metu dalyvauja pamokose konsultanto ir mokytojo padėjėjo vaidmenyje. Šiuo susitarimu siekiama

įgyvendinti patirtinį mokymą(si), savanorišką vyresniųjų klasių mokinių pagalbą mokantis bei stiprinti

mokymosi motyvaciją.

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

2013 m. rugpjūčio 22 d.

posėdyje, protokolo Nr. V8(1)-02

1 priedas

DIENOS, SKIRTOS MENINEI, PAŽINTINEI, KŪRYBINEI, SPORTINEI, SOCIALINEI IR KT. VEIKLAI

Data 1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl. 5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9akl. 9b kl. 10 kl. 11kl. 12 kl. Pastabos

2013 m.

2013-09-02 Rugsėjo 1-oji. Mokslo ir žinių diena

2013-10-04 Mokyklai suteikiamo M.Lukšienės vardo iškilmės

2013-10 Projektas ,,Auginame knygų medį‘‘

(1-4 kl.)

2014m.

2014-01 Karjeros diena

2014-02 Užgavėnės

2014-02 Sporto ir sveikatos diena (1-4 kl.) Sporto ir sveikatos diena (5-12 kl.)

2014-04 Akcija „Darom 2014“ (1-12 kl.)

2014-06 Mokinių saviraiškos koncertas (6-11 kl.)

2/3 dienos

Edukacinės pamokos, karjeros ugdymas pagal mokytojų, klasės auklėtojų veiklos planus (1-12 kl.)

Pagal klasės auklėtojo ar

dėstančio mokytojo

planą

2 priedas

INTEGRUOTŲ PAMOKŲ PLANAS

2013-2014 MOKSLO METAIS

Eil.

Nr. Integruojami dalykai Klasė Tema Mokytojai

Numatoma

data Pastabos

1. Anglų kalba

Matematika 5 „Skaičiai ir skaičiavimai“

I. Kvietkauskaitė

A. Guzėjus Spalis

2. Informatika

Anglų kalba 9b „Leidyba“

R. Garpuškinienė

D. Jarmolovičiūtė Spalis

3. Rusų kalba

Technologijos 10 „Suvenyrai“

J. Masaitienė

T. Paškel Lapkritis

4. Chemija

Fizika 11 „Atomo sandara“

T. Paškel

A. Masevičius Lapkritis

5. Etika

Socialinė pedagogika 3 „Teisės ir pareigos“

J. Nastaravičienė

R. Repeikienė Gruodis

6. Pasaulio pažinimas

Lietuvių kalba 2 „Ką vadiname Baltijos auksu?“

S. Karčiauskienė

R. Sakalauskienė Gruodis

7. Biologija

Technologijos 9a

„Saugus ir atsakingas elgesys su

elektros prietaisais ir įranga“

J. Taučiuvienė

A. Volodkevič Sausis

8. Rusų kalba

Biologija 12 „Ekologija“

B. Nikrevič

J. Taučiuvienė Sausis

9. Dailė

Lietuvių kalba 9b „Čiurlionis“

G. Jagminas

R. Sakalauskienė Vasaris

10. Lietuvių kalba

Fizika 7 „Fizikos dėsniai gamtoje“

J. Ramonienė

A. Masevičius Vasaris

11. Kūno kultūra

Matematika 6 „Geometrinės figūros“

G. Taučius

A. Berniukevičius Kovas

12. Matematika

Sveikatos priežiūra 1 „Statome sveikos gyvensenos namą“

R. Makarevičienė

A. Kamarauskienė Kovas

13. Matematika

Lietuvių kalba 4

„Įvairūs uždaviniai skaičiavimo

įgūdžiams ir problemų sprendimo

gebėjimams formuoti“

A. Andrikonienė

A. Guzėjus Balandis

14. Istorija

Informatika 8 Pagal planą

J. Dervinienė

R. Garpuškinienė

Per visus

mokslo metus

3 priedas

VALANDŲ, SKIRTŲ MOKINIO UGDYMO POREIKIAMS TENKINTI, PANAUDOJIMAS

Eil.

Nr. Veiklos pavadinimas

Kla

sės

Val

and

ų

skai

čius

Vadovas

I- IV klasių koncentras

1 Konsultacinis centras. Lietuvių k.

konsultacijos 1-4 1

Janina Nastaravičienė, pradinio ugdymo vyresnioji

mokytoja

2 Konsultacinis centras. Matematikos

konsultacijos 1-4 1 Rasa Makarevičienė, padinio ugdymovyresnioji mokytoja

3 Projektas "Obuolio draugai" 1-4 1 Salvija Karčiauskienė, pradinio ugdymo mokytoja

metodininkė

4 Akompanavimas 1-4 1 Asta Andrikonienė, pradinio ugdymo mokytoja

metodininkė

Iš viso: 4

V - VIII klasių koncentras

5 Konsultacinis centras. Lietuvių k.

konsultacijos 5-10 1 Rita Sakalauskienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

6 Konsultacinis centras. Matematikos

konsultacijos 5-10 1 Andrius Guzėjus, matematikos mokytojas

7 Projektas „Lions quest" 6 1 Renata Repeikienė, socialinė pedagogė

8 Projektas „Etnografinis ansamblis" 5-8 2 Eimis Šeršniovas, šokio mokytojas

9 Projektas „Ekolaboratorija" 5-8 1 Gustas Jagminas, dailės mokytojas

10 Projektas „Etnografinis ansamblis" 5-8 2 Julija Ladygienė, lietuvių kalbos mokytoja

11 Aktyvaus judėjimo pratybos 6 1 Gintaras Taučius, kūno kultūros vyresnysis mokytojas

12 Aktyvaus judėjimo pratybos 7 1 Gintaras Taučius, kūno kultūros vyresnysis mokytojas

13 Aktyvaus judėjimo pratybos 8 1 Vytautas Steponavičius, kūno kultūros mokytojas

Iš viso: 11

IX - X klasių koncentras

14 Ugdymo karjerai konsultacijos 9-10 1 Daiva Rodevičienė, bibliotekininkė

15 Projektas „Aš- bendruomenės narys" 9-10 1 Zita Prelgauskienė, etikos vyresnioji mokytoja

16 Kūrybinių partnerysčių projektas 9-10 1 Rita Sakalauskienė, lietuvių kalbos. vyresnioji mokytoja

17 Projektas „Etnografinis ansamblis" 9-10 1 Julija Ladygienė, lietuvių kalbos mokytoja

18 Projektas „Etnografinis ansamblis" 9-10 2 Eugenijus Liutvinskis, muzikos mokytojas

19 Integruotas fizikos ir matematikos

projektas „Matefizika“ 9-10

0,5

0,5

Artūras Masevičius, fizikos mokytojas

Andrius Berniukevičius, matematikos mokytojas

20 Mokyklos kronika tinklapyje 9-10 1 Regina Garpuškinienė, informacinių technologijų

vyresnioji mokytoja

21 Projektas „Ąžuolas" 9-10 1 Saulius Barevičius, kūno kultūros vyresnysis mokytojas

22 Konsultacinis centras. Istorijos

konsultacijos 5-10 1 Jurgita Dervinienė, istorijos vyresnioji mokytoja

23 Konsultacinis centras. Anglų k.

konsultacijos 5-10 1 Ineta Kvietkauskaitė, anglų kalbos mokytoja

24 Konsultacinis centras. Konsultacijos

(chemija, fizika, biologija, rusų k.) 5-10

0,5

0,5

0,5

0,5

Tatjana Paškel, chemijos vyresnioji mokytoja;

Artūras Masevičius, fizikos mokytojas;

Jūratė Taučiuvienė, biologijos vyresnioji mokytoja;

Beata Nikrevič, rusų kalbos mokytoja

25 Aktyvaus judėjimo pratybos 9a 1 Gintaras Taučius, kūno kultūros vyresnysis mokytojas

26 Aktyvaus judėjimo pratybos 9b 1 Gintaras Taučius, kūno kultūros vyresnysis mokytojas

27 Aktyvaus judėjimo pratybos 10 1 Saulius Barevičius, kūno kultūros vyresnysis mokytojas

Iš viso: 16

Viso 31

4 priedas

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO VALANDŲ PASKIRSTYMAS

Eil.

Nr. Būrelio pavadinimas

Kla

sės

Val

and

ų

skai

čiu

s

Vadovas

I- IV klasių koncentras

1 Jaunučių choras 1-4 2 Eugenijus Liutvinskis, muzikos mokytojas

2 Projektas „Zipio draugai" 1-4 1

Rasa Makarevičienė, pradinio ugdymo

vyresnioji mokytoja

3 Informatikos būrelis 1-4 1

Regina Garpuškinienė, informacinių

technologijų vyresnioji mokytoja

4 Muzikinis instrumentinis ansamblis 1-4 1 Eugenijus Liutvinskis, muzikos mokytojas

5 Dailės būrelis 1-4 1

Violeta Goraninienė, dailės vyresnioji

mokytoja

6 Judriųjų žaidimų būrelis 1-4 1

Gintaras Taučius, kūno kultūros vyresnysis

mokytojas

7 Saugaus eismo būrelis 1-4 1

Saulius Barevičius, kūno kultūros vyresnysis

mokytojas

Iš viso: 8

V - VIII klasių koncentras

8 Futbolo būrelis 5-8 1

Saulius Barevičius, kūno kultūros vyresnysis

mokytojas

9 Stalo teniso būrelis (bern.), (merg.) 5-8 1+1

Vytautas Steponavičius, kūno kultūros

mokytojas

10 Sporto būrelis 5-8 1

Gintaras Taučius, kūno kultūros vyresnysis

mokytojas

11 Šiuolaikinio šokio būrelis 5-8 1 Eimis Šeršniovas, šokio mokytojas

12 Būrelis „Keliauk su knyga" 5-8 1

Rita Sakalauskienė, lietuvių kalbos vyresnioji

mokytoja

13 Būrelis „Mokyklos veidas" 5-8 2

Violeta Goraninienė, dailės vyresnioji

mokytoja

Iš viso: 8

IX - X klasių koncentras

14 Būrelis „Mano gimtinė“ 9-10 1

Vytautas Steponavičius, geografijos

mokytojas ekspertas

15 Vokalinis instrumentinis ansamblis 9-10 2 Eugenijus Liutvinskis, muzikos mokytojas

16 Vaidybos būrelis 9-10 1,5

Gražina Boguslauskienė, lietuvių kalbos

mokytoja ekspertė

17 Futbolo būrelis 9-10 1

Saulius Barevičius, kūno kultūros vyresnysis

mokytojas

Sporto būrelis 9-10 1

Gintaras Taučius, kūno kultūros vyresnysis

mokytojas 18

19 Šiuolaikinio šokio būrelis 9-10 1 Eimis Šeršniovas, šokio mokytojas

Iš viso: 7,5

XI - XII klasių koncentras

20 Futbolas* 11 2

Saulius Barevičius, kūno kultūros vyresnysis

mokytojas

21 Futbolas* 12 2

Saulius Barevičius, kūno kultūros vyresnysis

mokytojas

Iš viso: 4

Iš viso: 27,5

valandos

* 11,12 kl. Kūno kultūrai (pasirinktai sporto šakai) mokytis