DDiirreekkttoorriiuuss ddrr.. AAuuššrryyss BBaalleevviiččiiuuss

Sklypo Visalaukio g. 1 Vilniuje biologinės įvairovės tyrimai ir

projektuojamo prekybos centro statybos ir veiklos procesų įtakos bioįvairovei įvertinimas

PPaaggaall ppaassllaauuggųų tteeiikkiimmoo ssuuttaarrttįį NNrr.. 2200115511002233--11

UUžžssaakkoovvaass::

UUAABB ””BBaallttiisscchheess HHaauuss””

VViillnniiuuss,, 22001155

Sklypo Visalaukio g. 1 Vilniuje biologinės įvairovės tyrimai ir

projektuojamo prekybos centro statybos ir veiklos procesų įtakos bioįvairovei įvertinimas

Pagal paslaugų teikimo sutartį Nr.20151023-1

UŽSAKOVAS: UAB „Baltisches Haus“ Direktorius Saulius Buteliauskas

J. Jasinskio 16A, LT-01112 Vilnius Tel. (8-5) 2691995; Faks. (8-5)2691993

VYKDYTOJAS: UAB „Senasis ežerėlis“ Direktorius dr. Aušrys Balevičius J. Galvydžio 3 LT 08236 , Vilnius Tel. / Faks. (8-5) 274 54 30;

Mob. +370 620 48 958 info@senasisezerelis.lt

Ataskaitos autorių kolektyvas ir jų darbo sritys: Dr. Aušrys Balevičius Tyrimų koordinatorius, planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio bioįvairovei vertinimas, poveikio bioįvairovei mažinimo bei kompensavimo plano parengimas Prof. habil dr. Jūratė Balevičienė Sklypo ir aplinkinių plotų botaniniai tyrimai, PŪV poveikio augalijai įvertinimas Dr. Vitas Stanevičius Sklypo ir aplinkinių plotų ornitologiniai bei žinduolių faunos tyrimai, PŪV poveikio faunai vertinimas ir poveikio sumažinimo priemonių plano parengimas

Bioįvairovės tyrimų tikslas:

Nustatyti teritorijos augalijos bei gyvūnijos pobūdį, inventorizuoti augančias,

gyvenančias bei besilankančias rūšis, atlikti retų ir saugomų rūšių ir jų buveinių paiešką,

prognozuoti projektuojamo prekybos centro įtaką teritorijos biologinei įvairovei centro statybų

bei eksploatavimo metu.

Augalija

Tirtos teritorijos augaliją galima traktuoti kaip savitą urbofitocenozių augalijos tipą, kurio

renatūralizaciją sąlygoja žmogaus veikla. Prieš gerus 20 metų šiuose plotuose buvo Botanikos

instituto kolekcinių augalų bandomieji laukai. Todėl, botanikams baigus auginti kultivavus,

suardytos augalinės dangos (vietomis – ariamos žemės) vietoje susiformavo ruderalinės

(piktžolių) bendrijos, kurios užima didžiausią teritorijos plotą. Pastaruosius 15 metų gretimuose

plotuose vyko intensyvios privačių namų statybos – iškilo Balsių mikrorajonas.

Be ruderalinių augalų ir ant smėlio augančių pionerinių augalų bendrijų, teritorijos

pakraštyje ties Visalaukio gatve bei pietinėje – pietvakarinėje sklypo dalyje auga nedideli sėtinių

šunažolyno pievų plotai, o su Visalaukio gatve besiribojančioje sklypo dalyje bei po aukštos

įtampos elektros linija susiformavo natūralūs iš sėklų išaugusių pušyno jaunuolyno gojeliai.

Teritorijoje aiškiau išsisskiria 4 augalijos kompleksai.

Termokserofilinės kietynų bendrijos (Artemisietea vulgaris Kopec. 1979) (1 ir 3

kontūrai). Šios bendrijos plyti tirtosios teritorijos pakraštyje, besiribojančiame su privačių namų

kvartalu. Tai daugiarūšės bendrijos (10 m2 plote inventorizuotos 23-25 rūšys). Vyrauja ir

pastoviai auga tipingi ruderalai (piktžolės): paprastasis kietis (Artemisia vulgaris), dirvoninis

kietis (A. campestris), retesni - baltažiedis barkūnas (Melilotus albus), geltonžiedis barkūnas (M.

officinalis), dvimetė nakviša (Oenothera biennis), pilkoji miltinaitė (Berteroa incana),

paprastasis ežeinis (Echium vulgare). Padengimas žole siekia 80 proc. Samanų beveik nėra.

Kietynų bendrijose galima išskirti 2 asociacijų bendrijas: ežeininis barkūnynas (Echio -

Melilotetum Tx. 1947)(1 kontūras, 1, 2 pav.) ir pilkasis miltinaitynas (Berteroetum incanae Syss.

et Tydem. 1950). Tai dažnos Lietuvoje bendrijos, besiformuojančios statybvietėse, lengvos ir

vidutinės mechaninės sudėties dirvožemiuose. Juose beveik nėra humusinio dirvožemio

sluoksnio.

1 pav. Tirtojoje teritorijoje išskirti augalijos kontūrai:

Termokserofilinės kietynų bendrijos (Artemisietea vulgaris Kopec. 1979): 1 kontūras–ežerinins barkūnynas (Echio - Melilotetum Tx. 1947), 3 kontūras-pilkasis miltinaitynas (Berteroetum incanae Syss. et Tydem. 1950); Trąšios pievos (Molinio-Arrhenatheretea Tx. 1937): 2 kontūras- tikrasis eraičinynas (Festucetum pratensis Soo 1938); Brukninio pušyno (Vaccinio-Pinetum Kleist, 1926) jaunuolynai (4 ir 5 kontūrai).

Kartografinis pagrindas iš www.regia.lt

2 pav. Pietrytinėje teritorijos dalyje plyti termokserofitinės kietynų bendrijos (1 kontūras) (A. Balevičiaus nuotr.)

Be minėtų ruderalų ežeininiame barkūnyne gausiau auga barkūnai, ežeiniai, paprastoji

trūkažolė (Cichorium intybus), dvimetė nakviša, šėtruotoji bajorė (Centaurea rhenana),

paprastoji kraujažolė (Achillea millefolijum). Tirtuose laukeliuose indentifikuotos 20-24 rūšys.

Žolynas dengia 80-90 proc., samanų mažai – 5-10 proc.; auga balkšvoji trumpė (Brachythecium

albicans).

Pilkojo miltinaityno (3 kontūras, 3 pav.) bendrijos žemesnės, jose vyrauja pilkoji

miltinaitė, parastoji morka (Daucus carota), vaistinė veronika (Veronica officinalis), dirvinis

dobilas (Trifolium arvense).

3 pav. Pilkasis miltainytynas (3 kontūras) plyti centrinėje sklypo dalyje, kur nėra derlingo dirvožemio (A. Balevičiaus nuotr.)

Tirtuose laukeliuose rūšių mažiau – 16-18. Žolyno padengimas 60-70 proc, tarpuose

auga kerpės ir samanos (Filiberto tujinutė (Thuidium philibertii).

Trąšios pievos (Molinio-Arrhenatheretea Tx. 1937)

Teritorijoje išplitę nedideli šių pievų (2 kontūras) fragmentai. Tai vidutinio drėgnumo

pusiau natūralios, antropogenizuotos, sudarančios velėną, mezofitinių augalų bendrijos. Jose

vietomis gan gausiai auga jau minėtų kietynų ruderalai, kurie stelbia tikruosius pievų augalus.

Galima išskirti degradavusią tikrojo eraičinyno (Festucetum pratensis Soo 1938) bendriją.

Vyrauja tikrasis eraičinas (Festuca pratensis) ir šunažolė (Dactylis glomerata), gausiau auga

kupstinė šluotsmilgė (Deschampsia caespitosa), pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis),

pašarinis motiejukas (Phleum pratense), aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris), raudonais dobilas

(Trifolium pratense).

4 pav. Trąšios pievos (2 kontūras) teritorijoje sutinkamos labai fragmentiškai (A. Balevičiaus nuotr.)

Aprašymuose inventorizuotos 20-25 rūšys, žolynas tankus, dengia 85-100 proc. ploto. Samanų

beveik nėra, retai pasitaiko dygutė (Calliergonella cuspidata).

Pušyno jaunuolynas (4 ir 5 kontūrai)

Teritoriją iš vakarų pusės nuo Žaliųjų ežerų gatvės riboja ~30 metų amžiaus pušynas

Pinetum sylvestris (4 kontūras, 5 pav.). Pušų lajos taip susivėrusios, kad žolinės dangos po

pušimis nėra – žemę dengia tik nukritę spygliai. Samanų nedaug, pasitaiko dygutės

(Calliergonella cuspidata) lopinėlių.

5 pav. Pušynas greta Žaliųjų ežerų gatvės (4 kontūras) (A. Balevičiaus nuotr.)

Palei Visalaukio gatvę, pietiniame sklypo pakraštyje bei dalyje aukštos įtampos elektros

linijos apsaugos zonos taip pat formuojasi 10-20 metų amžiaus pušyno medynai (5 kontūras, 6, 7

pav.). Tai savaime pasisėjusios ir išaugusios 5-8 metrų aukščio pušys su besiformuojančia

būdinga pušynams žoline paklote. Ateityje turėtų susiformuoti brukninis pušynas, o šiuo metu

daug rūšių auga iš gretimų pievų ir ruderalinių kietynų. Paklotės rūšinė sudėtis įvairi, nors

dauguma augalų rūšių nesudaro ištisinių sąžalynų, auga pavieniais sąžalynais. Gausesnes

populiacijas sudaro dirvinis dobilas (Trifolium arvense), parastoji žemuogė (Fragaria vesca),

kudlės (Pilosella piloselloides, P. aurantiaca), kanadinė rykštenė (Solidago canadensis),

pasitaiko aitrusis šilokas (Sedum acre). Žolynas dengia apie 50 proc. ploto. Tarpus tarp žolių

užpildo samanos – Filiberto tujinutė (Thuidium philibertii), gūštvė (Hilocomium proliferum),

šilsamanė (Pleurozium schreberi).

6 pav. Savaime pasisėjęs pušyno jaunuolynas palei Visalaukio gatvę (5 kontūras) (A. Balevičiaus nuotr.)

7 pav. Savaime pasisėjęs pušyno jaunuolynas aukštos įtampos linijos apsaugos zonoje (5 kontūras) (A. Balevičiaus nuotr.)

Anotuotas augalų rūšių sąrašas Tirtoje teritorijoje viso rastos 96 augalų rūšys, priklausančios 32 šeimoms. Atskirai išskirtinos 35 ruderalinių augalų (piktžolių) rūšys bei 4 samanų rūšys. Teritorijoje gausiausios rūšimis astrinių (16 rūšių) ir pupinių (7 rūšys) augalų šeimos. Kitos šeimos ne tokios turtingos rūšimis (1-4 rūšys). Nors šių dviejų nedidelių (~1.5 ha bendro ploto) sklypų įsotinimas rūšimis palyginti didelis, tik trečdalis inventorizuotų rūšių teritorijoje sutinkamos dažniau. Be to ne visų rūšių vaidmuo bendrijose yra vienodas. Pietinėje tirtosios teritorijos dalyje vyrauja stambūs ruderalai (kiečiai, nakvišos, barkūnai) bei smulkūs ruderalai (takažolė, rūgtis, rūgštynė, garšva), o kitos rūšys auga pavieniui ar nedideliais sąžalynais ir didesnių plotų neužima. Tirtojoje teritorijoje retų bei saugomų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, augalų rūšių ar jų potencialių buveinių neinventorizuota.

Tyrimų metu inventorizuotų augalų šeimų ir rūšių taksonai, paplitimo kontūrai (1-5) bei rūšių dažnumas (D) ar retumas (R) juose pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Teritorijoje inventorizuotų augalų rūšių anotuotas sąrašas

Taksonai Kontūrai R/D

BRYOPHYTA - BRIJŪNAI (SAMANOS)

THUIDIACEAE Schimp - TUJINUTINIAI

Abietinella abietina – dirvoninė kėnutė 3 R

Thuidium philibertii – Filiberto tujinutė 1 R

AMBLYSTEGIACEAE (Broth.) M. Fleisch. - BUKASNAPINIAI

Calliergonella cuspidata (Brid.) Loeske - pelkinė dygutė 3,5 D

BRACHYTHECIACEAE Schimp. - TRUMPINIAI

Brachythecium albicans (Hedw.) Schimp. - balkšvoji trumpė 1,2 R

PINOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex ReveaI. - PUŠŪNAI

PINACEAE Lindl. - PUŠINIAI

Picea abies Engelm. – paprastoji eglė 3,5 R

Pinus sylvestris - paprastoji pušis 2,3,4,5 D

MAGNOLIOPHYTA Cronquist - MAGNOLIJŪNAI

RANUNCULACEAE Juss. - VĖDRYNINIAI

Ranunculus acris L. - aitrusis vėdrynas 1,2 R

CARYOPHYLLACEAE Juss. - GVAZDIKINIAI

Silene nutans L. - nusvirusioji naktižiedė 2 R

POLYGONACEAE Juss. - RŪGTINIAI

Rumex acetosa L. - valgomoji rūgštynė 1,2 R

HYPERICACEAE Juss. - JONAŽOLINIAI

Hypericum maculatum Crantz - keturbriaunė jonažolė 1,2,3 R

H. perforatum L. - paprastoji jonažolė 1,2,3 R

BRASSICACEAE Bumett - BASTUTINIAI

Cardamine pratensis L. - pievinė kartenė 1 R

CRASSULACEAE D.C. - ŠILOKINIAI

Sedum acre L. – aitrusis šilokas 3 R

ROSACEAE Juss. - ERŠKĖTINIAI

Filipendula ulmaria (L.) Maxim. - pelkinė vingiorykštė 3 R

Geum rivale L. - raudonoji žiognagė 3 R

Fragaria vesca L. – paprastoji žemuogė 3 R

Potentilla argentea L. - tikroji sidabražolė 1 R

FABACEAE Lindi. (LEGUMINOSAE Juss.) - PUPINIAI (ANKŠTINIAI)

Anthyllis vulneraria L. - paprastasis perluotis 2 R

Lathyrus pratensis L. - pievinis pelėžirnis 2,3 D

Lotus corniculatus L. - paprastasis garždenis 2,3 R

Lupinus polyphyllus Lindl. – gausialapis lubinas 1 R

Medicago falcata L. - geltonžiedė liucerna 2,3 R

T. pratense L. - raudonasis dobilas 1,2,3 D

Vicia cracca L. - mėlynžiedis vikis 2,3 R

POLYGALACEAE R. Br. - PUTOKŠLINIAI

Polygala comosa Schkuhr - skiauterėtoji putokšlė 2,3 R

APIACEAE LindI. - SALIERINIAI

Carum carvi L. - paprastasis kmynas 1,2,3 D

Heracleum sibiricum L. - sibirinis barštis 1,2,3 D

Pimpinella saxifraga L. - mažoji ožiažolė 1,2 D

RUBIACEAE Juss. - RAUDINIAI

Galium mollugo L. - paprastasis lipikas 1,2,3 D

G. verum L. - tikrasis lipikas 2,3 D

Veronica chamaedrys L. - paprastoji veronika 2,3 D

V. officinalis L. - vaistinė veronika 2 R

PLANTAGINACEAE Juss. - GYSLOTINIAI

Plantago lanceolata L. - siauralapis gyslotis 1,2,3 D

LAMIACEAE LindI. - NOTRELINIAI

Prunella vulgaris L. - paprastoji juodgalvė 1,2 R

Thymus serpyllum L. – paprastasis čiobrelis 2,3 D

CAMPANULACEAE Juss. - KATILĖLINIAI

Campanula patula L. - pievinis katilėlis 3 R

ASTERACEAE Dumort. - ASTRINIAI

Achillea millefolium L. - paprastoji kraujažolė 1-5 D

Centaurea jacea L. - pakrūminė bajorė 1,2 R

C. scabiosa L. - didžiagalvė bajorė 1,2 D

Varlina vulgaris L. – paprastoji karlina 3,5 R

Leontodon hispidus L. - vienagraižė snaudalė 2,3 R

Leucanthemum vulgare Lam. - paprastoji baltagalvė 2,3 R

Pilosella P. D. Sell. et C. West - kudlė 3 R

Taraxacum officinale F. H. Wigg. - paprastoji kiaulpienė 1,2,3 R

Tragopogon pratensis L. - pievinis pūtelis 3 R

CYPERACEAE Juss. - VIKSVUOLINIAI

C. hirta L. - plaukuotoji viksva 1,3 R

C. nigra (L.) Reichard - paprastoji viksva 1,3 R

C. panicea L. - viksva trainė 2 R

POACEAE (R. Br.) Bernhart - MIGLINIAI

Agrostis capillaris L. - paprastoji smilga 2 D

Anthoxanthum odoratum L. - kvapioj i gardūnytė 2 R

Briza media L. - kiškio ašarėlė 2 D

Calamagrostis epigejos (L.) Roth - smiltyninis lendrūnas 1,2,3 D

Dactylis glomerata L. - paprastoji šunažolė 1,2 D

Deschampsia cespitosa (L.) P. Beauv. - kupstinė šluotsmilgė 1-3 D

Elytrigia repens (L.) Nevski - paprastasis varputis 3 D

Festuca ovina L. - avinis eraičinas 1-3 D

F. pratensis Huds. - tikrasis eraičinas 2 R

F. rubra L. - raudonasis eraičinas 2,3 R

Phleum pratense L. - pašarinis motiejukas 2 R

Poa pratensis L. - pievinė miglė 2,3 R

RUDERALAI (PIKTŽOLĖS)

EQUISETACEAE - ASIŪKLINIAI

Equisetum arvense L. - dirvinis asiūklis 1,2 R

CARYOPHYLLACEAE Juss. - GVAZDIKINIAI

Spergula arvensis L. - dirvinis kežys 1 R

Stellaria media (L.) VilI. - daržinė žliūgė 1 R

CHENOPODIACEAE Vent. - BALANDINIAI

Chenopodium album L. - baltoji balanda 1,5 R

POLYGONACEAE Juss. - RŪGTINIAI

Persicaria hydropiper (L.) Spach - kartusis rūgtis 1 R

Polygonum aviculare L. - paprastoji takažolė 1,2,3

Rumex acetosella L. - smulkioji rūgštynė 1,3 D

R. crispus – rauktalapė rūgštynė 1 D

VIOLACEAE Batsch - NAŠLAITINIAI

Viola arvensis Murray - dirvinė našlaitė 1 R

BRASSICACEAE Bumett - BASTUTINIAI

Capsella bursa-pastoris (L.) Medik. - trikertė žvaginė 1,3 R

Thlaspi arvense L. - dirvinė čiužutė 1,2,3 R

URTICACEAE Juss. - DILGĖLINIAI

Urtica dioica L. - didžioji dilgėlė 1,2,3 D

ROSACEAE Juss. - ERŠKĖTINIAI

Potentilla anserina L. - žąsinė sidabražolė 1 R

FABACEAE Lindi. - PUPINIAI 2,3 R

Trifolium repens L. - baltasis dobilas 2,3 R

GERANIACEAE Juss. - SNAPUTINIAI

Erodium cicutarium (L.) L'Her. - paprastasis dalgutis 3 R

APIACEAE LindI. - SALIERINIAI

Aegopodium podagraria L. - paprastoji garšva 1 D

SOLANACEAE Juss. - BULVINIAI

Solanum nigrum L. - juodoji kiauliauogė 1 R

CONVOLVULACEAE Juss. - VIJOKLINIAI

Convolvulus arvensis L. - dirvinis vijok1is 1,2,3 D

SCROPHULARIACEAE Juss. - BERVIDINIAI

Odontites vulgarisMoench - raudonasis skėstukas 3 R

PLANTAGINACEAE Juss. - GYSLOTINIAI

Plantago major L. - plačialapis gyslotis 2,3 D

P. media L. - plaukuotasis gyslotis 1,2,3 D

LAMIACEAE LindI. - NOTRELINIAI

Lamium purpureum L. - raudonžiedė notrelė 1 R

Leonurus cardiaca L. - paprastoj i sukatžolė 1 R

Mentha arvensis L. - dirvinė mėta 1 R

ASTERACEAE Dumort. - ASTRINIAI

Artemisia vulgaris L. - paprastasis kietis 1,2,3 D

Carduus crispus L. - garbiniuotasis dagys 1,3 D

Cirsium arvense (L.) Scop. - dirvinė usnis 1,3 D

C. vulgare (Savi) Ten. - dygioji usnis

Conyza canadensis (L.) Cronquist - kanadinė konyza 1,3 D

Matricaria discoidea DC. - bevainikė ramunė 1 R

Sonchus arvensis L. - dirvinė pienė 1,3 R

Taraxacum officinale F. H. Wigg. – paprastoji kiaulpienė 1,2,3,5 D

Elytrigia repens (L.) Nevski - paprastasis varputis 2 D

Poa annua. L. - vienametė miglė 2 R

Setaria viridis (L.) P. Beauv. - žalioji šerytė 1,2 R

Gyvūnija

Žaliųjų ežerų apylinkių, įskaitant Balsių rajoną, ornitofaunos stebėjimai periodiškai

atliekami nuo 1996 metų. Paukščių bendrijų rūšinė sudėtis ir jos kaita teritorijoje susijusi su

atitinkama antropogenine, o vėliau – ir natūralia jos buveinių transformacija. Teritorijoje šių

pokyčių išraiška - atviro (daug kur su suardytu dirvožemio sluoksniu ir žoline danga)

kraštovaizdžio laipsniškas virtimas į pusiau atvirą su dominuojančia aukštąja žoline danga ir

jaunų pušelių fragmentais kraštovaizdį.

Paukščių bendrijų kaitos požiūriu labai svarbus yra ištisinės žolinės dangos

susiformavimas dabartinėje augalų bendrijų sukcesijos stadijoje. Kurį laiką po buvusių

Botanikos instituto kultivarų teritorijos apleidimo, joje vyravo žema ir/arba reta žolinė augalija,

buvo daug vietų su atviru gruntu, nebuvo sumedėjusios augalijos. Tuo metu čia perėjo nedaug

paukščių rūšių, tačiau teritorija idealiai tiko dirvoninio kalviuko, rūšies, įrašytos į Europos

bendrijos svarbos paukščių perinčių rūšių sąrašą (toliau EB I) ir Lietuvos raudonąją knygą (toliau

– LRK), perėjimui. Be to, šios rūšies vietinei perinčiai populiacijai buvo palankios greta

teritorijos vykstančios individualių namų statybos, kurios nuolat formuodavo ir palaikydavo

atviro grunto erdves. Dirvoniniam kalviukui nepalankų ištisinės žolinės augalijos dangos

atsistatymą stabdė ir nederlingas vietos dirvožemis, ypač, kai, statybų metų, būdavo

atidengiamas arba iš giliau iškeliamas ir paskleidžiamas smėlis ar žvyras.

Taip pat anksčiau dėl natūralių augalinės dangos pokyčių išnyko ir kita saugoma rūšis -

lygutė (įrašyta į LRK). Kitos paukščių rūšys (daugiausiai varnėnai, smilginiai, kartais kovai)

teritorijoje galėjo maitintis, tačiau nesiveisė.

Šiuo metu perinčios paukščių rūšys. Šiuo metu Visalaukio g. 1 sklype ir artimose

aplinkinėse teritorijose peri 5 dažnos paukščių rūšys: kurapka, geltonoji kielė, kiauliukė, rudoji

devynbalsė ir geltonoji starta (2 lentelė). Nė viena iš jų nėra saugoma.

Teritorijos sukcesijai ateityje tęsiantis dabartine linkme, keturios šiuo metu teritorijoje

perinčios rūšys (kurapka, geltonoji kielė, kiauliukė, rudoji devynbalsė) ateityje neišvengiamai

liautųsi perėti dėl progresuojančio sumedėjusios augalijos plitimo. Tos pačios rūšys taip pat

išnyktų ir dėl teritorijos užstatymo. Žemės kasimo darbai statybų metu į teritoriją laikinai

sugrąžintų dirvoninį kalviuką, tačiau, apželdinus pažeistus paklotės plotus, jis vėl liautųsi perėti.

Teritorijos nuosaiki urbanizacija leistų joje įsikurti 5-6 įprastoms Lietuvos paukščių

faunos rūšims: baltajai kielei, kultupiui, dūminei raudonuodegei, didžiajai zylei, naminiam

žvirbliui bei karklažvirbliui.

2 lentelė. Sklypo Visalaukio g. 1 ir aplinkinių teritorijų ornitofaunos būklė ir jos prognozės

Liausis perėti ateityje Statybų poveikis Rūšis Perėjo anksčiau, dabar nebeperi

Peri šiuo metu

Dėl užaugimo sumedėjusia augalija

Dėl teritorijos užstatymo

Atsiras statybų me-tu ir vėliau išnyks

Perės statybų metu ir / ar po jų

Kurapka (Perdix perdix)

+ + +

Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris)

+ +

Lygutė + Baltoji kielė (Motacilla alba)

+

Geltonoji kielė (Motacilla flava)

+ + +

Kiauliukė (Saxicola rubetra)

+ + +

Rudoji devynbalsė (Sylvia communis)

+ + +

Kultupys (Oenanthe oenanthe)

+

Dūminė raudonuodegė (Phoenicurus ochruros)

+

Didžioji zylė (Parus major)

+

Naminis žvirblis (Passer domesticus)

+

Karklažvirblis (Passer montanus)

+

Geltonoji starta (Emberiza citrinella)

+

Viso 2 5 4 4 1 6

Saugomos rūšys

Dirvoninis kalviukas (EB I, LRK). Šiuo metu teritorijoje negyvena. Vilniaus mieste ir jo

apylinkėse dirvoninio kalviuko populiacijos dydis ir jos erdvinė struktūra išimtinai priklauso nuo

žmogaus ūkinės veiklos, kai suardoma ištisinė žolinė danga ir atsiranda plikos žemės plotai.

Rūšis įsikuria netgi kelių arų ploto buveinėse, jeigu jos bent iš vienos pusės yra atviros

(neatsiremia į mišką ar pastatus). Be to ji pakanti artimai žmonių kaimynystei. Paukščiai

toleruoja teritorijos dalinį užaugimą žoline augalija ir pavieniais krūmais. Liaujasi perėti tik tada,

kai augalija galutinai sutankėja ir susiveria.

8 pav. Dirvoninis kalviukas (V. Stanevičiaus nuotr.)

Visalaukio g. 1 sklype ir aplinkinėse teritorijose dabartinės potencialios dirvoninio

kalviuko (8 pav.) buveinės nėra tvarios. Rūšiai perėti pirmiausiai trukdo aukštosios žolinės

augalijos tankūs sąžalynai, bei erdvių su pliku (ar retai žoline augalija užaugusiu) gruntu stoka.

Būsimos statybos sukurs laikinas rūšies perėjimui tinkamas buveines, o perinčių porų skaičius

priklausys nuo žemės kasimo darbų apimčių. Tai rūšies apsaugai palanki aplinkybė,

nepriklausomai nuo to, kad vėliau jos buveinės natūraliai pakis ir taps nebetinkamomis. Iš esmės

visa dirvoninio kalviuko populiacija kontinentinėje Lietuvos dalyje laikosi būtent tokių laikinų

buveinių dėka (išimtis yra pajūrio kopos, kurios yra natūrali ir stabili kalviuko buveinė).

Lygutė (EB I). Šiuo metu teritorijoje negyvena. Šiai rūšiai būdingos natūralios ar kirtimo

darbų suformuotos pusiau atviros miško pakraščio buveinės. Todėl Vilniaus mieste lygutė

sutinkama tik ten kur atsiveria skurdžia augalija ir retais žemaūgiais medžiais apaugę miško

pakraščio retmės. Paprastai tokioms vietoms būdinga smėlinga dirva su pažeista augalijos

danga. Praeityje teritorijoje, įskaitant ir Visalaukio g. 1 sklypą, trumpam buvo susiformavusios

lygutei tinkamos buveinės, o 1997-1999 metais stebėti rūšies tuoktuviniai skrydžiai. Teoriškai

šiai rūšiai tiktų ir dabartinis teritorijos užaugimo sumedėjusia augalija pobūdis, tačiau čia įsikurti

ji negali dėl teritorijos užaugimo aukštąja žoline augalija. Be to teritorija yra stipriai urbanizuota,

joje intensyvus judėjimas, o lygutė yra jautri baidymui, ši rūšis nepriskiriama urbanistinio

kraštovaizdžio paukščių grupei.

Šiandieninė teritorijos augalija yra žmogaus ūkinės veiklos iš stabilios būklės kažkada

išvestų natūralių ekosistemų laipsniško atsistatymo tarpinės, trumpai trunkančios stadijos. Todėl

norint išlaikyti stabilias dirvoninio kalviuko ar lygutės buveinės reikėtų dirbtinai palaikyti atviras

erdves su gausiais pažeisto dirvos paviršiaus fragmentais. Šiuo metu tokios gamtotvarkos

priemonės vykdomos tik saugomose teritorijose. Tuo tarpu teritorija Balsiuose yra pernelyg

maža ir per daug intensyviai antropogenizuota, kad joje būtų tikslinga vykdyti minėtų rūšių

buveinių atkūrimo priemones.

Įprastos rūšys

Kurapka (9 pav.). Nereguliariai peri didelius plotus užimančiuose kietynų sąžalynuose.

Čia slapstosi ir su vadomis. Sumedėjusios augalijos plitimas rūšiai nėra palankus, bet neigiamas

jo poveikis pasireikš dar negreitai. Rūšies būklė priklausys nuo planuojamo užstatymo apimčių.

Tačiau nelikus aukštažolės augalijos, jei žolynai bus prižiūrimi, kurapkos perėti teritorijoje

negalės.

9 pav. Kurapka (V. Stanevičiaus nuotr.)

Baltoji kielė (10 pav. A). Prasidėjus statyboms, papildys sklypo paukščių fauną.

Tikėtina, kad išliks ir vėliau.

Geltonoji kielė (10 pav. B). Nors neturi specialaus apsauginio statuso, rūšies gausa

Lietuvoje ženkliai mažėja. Šiuo metu Visalaukio teritorijoje yra susiformavę rūšiai būdingos

buveinės: atviros žolinės dangos didelės erdvės bei yra aukštų augalų, kurie naudojami kaip

stebėjimo ir vabzdžių gaudymo postai. Rūšis stebėta perint, tačiau neaišku ar stabiliai. Bet kuriuo

atveju, jos buveinės čia keisis ir rūšis ateityje neperės dėl sumedėjusios augalijos išplitimo ar

užstatymo.

A B

10 pav. Baltoji (A) ir geltonoji (B) kielės (V. Stanevičiaus nuotr.)

Kiauliukė (11 pav.). Įprastas atviro kraštovaizdžio paukštis, tačiau jos veisimosi

buveinėje turi būti aukštų stambiastiebių žolių, ar retų nedidelių medžių. Vengia stipriai

urbanizuoto kraštovaizdžio, todėl Vilniuje sutinkama ten, kur priemiesčiai ribojasi su atvirais

laukais, dykvietėmis. Vislaukio teritorijoje kol kas yra rūšiai specifinių buveinių. Tačiau jos

ateityje degraduos - dėl sumedėjusios augalijos plitimo ar užstatymo.

11 pav. Kiauliukė (V. Stanevičiaus nuotr.)

Rudoji devynbalsė. Labai įprasta Lietuvoje paukščių rūšis. Šiuo metu Visalaukio g. 1

sklype ir aplinkinėje teritorijoje susiformavusios itin būdingos rūšies buveinės - pusiau atviras

kraštovaizdis. Tačiau norint, kad ši rūšis čia perėtų ir toliau, reikia, kad išliktų panaši buveinių

vertikali ir horizontali struktūra. Rudosios devynblasės (12 A pav.) buveinės ateityje degraduos

arba dėl sumedėjusios augalijos sutankėjimo arba dėl užstatymo.

Kultupys. Planuojamos statybos ribotam laikui sklype sukurs sąlygas rūšiai įsikurti.

Kultupio (12 B pav.) istorinės natūralios buveinės yra atviro ir uolėto kraštovaizdžio gamtinėse

zonose. Kitur būtinus jo veisimosi aplinkai elementus sukuria žmogaus veikla, paprastai susijusi

su statybomis.

A B

12 pav. Rudoji devynbalsė (A) ir kultupys (B) (V. Stanevičiaus nuotr.)

Tolesnė kultupio populiacijos būklė teritorijoje priklausys nuo statybų masto ir užstatymo

pobūdžio. Palankios sąlygos susidarytų, jeigu apie pastatus išliktų didesnės plokštėmis negrįstos

erdvės. Rūšį būtų galima privilioti sukuriant akmenų (ar kietųjų statybinių medžiagų - plytų

blokų) krūvas atkartojančius/pakeičiančius aplinkos elementus.

Dūminė raudonuodegė. Labiausiai urbanizuotame landšafte paplitusi Lietuvos paukščių

faunos rūšis. Miestuose dūminės raudonuodegės (13 pav. A) buveinės plačiai persidengia su

kultupio buveinėmis.

A B

13 pav. Dūminė raudonuodegė (A) ir didžioji zylė (B) – vienos dažniausių miesto paukščių rūšių (V. Stanevičiaus nuotr.)

Visalaukio g. 1 sklype ir aplinkinėje teritorijoje abejų rūšių būklės perspektyvos iš esmės

panašios. Tačiau dūminė raudonuodegė sutinkama platesniame miesto tipo buveinių spektre nei

kultupys ir yra ženkliai už jį gausesnė. Todėl jos įsikūrimo teritorijoje ir išlikimo joje pasibaigus

statybos darbams tikimybė yra didesnė nei kultupio.

Didžioji zylė (13 pav. B). Itin dažna rūšis Lietuvoje ir Vilniaus mieste. Tačiau lizdo

sukrovimui zylei reikalingos uždaros ankštos ertmės (uoksai, inkilai, įvairūs užkaboriai

pastatuose ir pan.). Šiuo metu Vislaukio teritorijoje tokių lizdams sukti tinkamų vietų nėra.

Medžiai dar jauni ir neturi uoksų. Atsiradę statiniai greičiausiai sudarytų sąlygas rūšiai įsikurti.

Zylėms įsikurti ir perėti teritorijoje labai padėtų iškelti inkilai.

Naminis žvirblis, karklažvirblis. Šiuo metu teritorijoje nėra šioms rūšims tinkamų

buveinių. Medžiai dar jauni ir neturi uoksų. Atsiradę statiniai greičiausiai sudarytų sąlygas rūšiai

įsikurti.

Geltonoji starta (14 pav.). Pusiau atviro kraštovaizdžio rūšis. Starta vengia intensyviai

urbanizuoto kraštovaizdžio, tačiau Vilniaus priemiesčių apylinkėse tai gana įprasta paukščių

rūšis. Visalaukio g. 1 sklype kas metai peri 1-2 poros.

14 pav. Geltonijo starta ir jos lizdas (V. Stanevičiaus nuotr.)

Šiuo metu teritorija geltonajai startai yra tinkama, nes urbanizacijos faktorių sušvelnina

santykinai didelė neužstatyta atsiremianti į mišką erdvė. Su laiku, teritorijai užaugant mišku,

geltonosios startos perėjimo sąlygos prastės, tačiau rūšis čia galės dar ilgai perėti. Teritorijos

užstatymas iš esmės pablogins šios rūšies buveinių kokybę.

Neperinčios, teritoriją lankančios rūšys

Pavasarį, migracijų metu teritorijos trumpažoliuose, velėna užaugusiuose pievos

ploteliuose maitinasi smilginių strazdų (Turdus pilaris) ir varnėnų (Sturnus vulgaris) būreliai.

Kadangi teritorijoje dominuoja nederlinga, lengva dirva, bestuburių bendrijos joje skurdžios ir

nesudaro sąlygų maitintis didesniems paukščių būriams.

Kitos gyvūnų grupės

Žinduoliai. Teritorija neturi vertės žinduolių rūšių apsaugos požiūriu. Čia nėra jų

saugomų rūšių, nesilanko stambūs žinduoliai. Žiemą stebėti tik pilkųjų kiškių pėdsakai.

Varliagyviai. Varliagyvių fauna praktiškai neištirta. Tačiau smėlingas dirvožemis,

vandens telkinių ir pelkių nebuvimas nei pačioje teritorijoje, nei jos betarpiškoje kaimynystėje

leidžia manyti, jog saugomų varliagyvių rūšių čia neturėtų būti. Aplinkinėse teritorijose

sutinkama pilkoji rupūžė, sklype stebėta pievinė varlė.

Vabzdžiai. Teritorijoje nėra pirminių natūralių buveinių, augalų bendrijos skurdžios kas

leidžia daryti išvadą jog entomofauna sklype yra atstovaujama negausių labiausiai paplitusių

vabzdžių rūšių.

Išvados

1. Nepaisant gan didelio augalų rūšių skaičiaus, teritorijos botaninė įvairovė yra skurdi,

rūšinėje sudėtyje vyrauja antropogenizuotų vietų ruderalai (piktžolės).

2. Saugomų augalų rūšių ar jų buveinių tyrimų metu neinventorizuota.

3. Įgyvendinant prekybos centro statybos projektą, rekomenduojama išsaugoti kuo

daugiau savaime užaugusių pušų gojelių kartu su po jomis augančia natūralia žoline augalija.

4. Visalaukio teritorijoje šiuo metu neperi saugomos paukščių rūšys, o įprastinių rūšių

fauna skurdi.

5. Paukščių buveinės Visalaukio teritorijos nestabilios dėl plintančios sumedėjusios ir

aukštosios žolinės augalijos. Dėl to praeityje išnyko 2 saugomos paukščių rūšys. Dėl natūralios

bendrijų kaitos ateityje numatomas dar 3 rūšių išnykimas.

6. Teritorijos nuosaikus/dalinis užstatymas gali sudaryti sąlygas įsikurti 6 naujoms

nesaugomoms paukščių rūšims ir - laikinai (o palaikant buveinę – ir pastoviai) gyventi 1

Lietuvoje ir Europos sąjungoje saugomai rūšiai – dirvoniniam kalviukui.