P A D E K A

Kai kurios knygos rasomos labai kruopsciai, uoliai de-liojamos po gabalelj, o kitos atsiranda staiga, kartu su zodely-cin „jeigu" ir „galbiit" banga uzpliidus adrenalinui. „ Atostogti flirtas" - viena is pastariijij. Ji gime vienu jkvepimu, sedint prie „Halekularii" viesbucio baseirio Havajuose. Rodesi, lyg ziiireciau anonsuojamo filmo istraukas, spalvingas intriguoja-mas scerias is jo pradzios, vidurio ir pabaigos. Bet istraukos -dar ne filmas, o ideja ir bandomieji skyriai - dar ne knyga. Esu labai dekinga savo agentei Karen Solem uz nuolatin? param^ ir padr^sinim^ kol rasiau kiekvien^ knyg^ zaviuosi ir dekoju talentingai „Grand Central Publishing" redaktorei Karen Kosztolnyik - uz nejkainojamas mintis, redagavim^ ir jzvalgas. Man be galo patinka dirbti su zmonemis, kurie vertina jdomias knygas ir istorijas. Aciu jums.

Kadangi sis romanas - apie draugyst? ir moteris, turiu pa-dekoti kelioms moterims, kuriij deka supratau draugystes ver-t^: dviem geriausioms draugems nuo mokyklos laikij - Cyndi Johnson ir Anne Morse ir biciulems is Belevju, Vasingtono - L i -sai Johnson, Sinclair Sawhney ir Joan Lambert.

Galiausiai dekoju savo vaikams - Jake'ui ir Ty'ui Gaskin-sams, kurie ismoke mane myleti, uzjausti, biiti nuolankiai ir dr^siai.

1 Ech, Kaledos. Nuostabiausias mehi laikas. Ne, ne nuos-

tabiausias. Jei esi k^ tik iskepta vienisa mamyte. Sakoma, kad Kaledas gadina minios prekybos centruo-

se ar eiles pasto skyriuose. As manau, kad del visko kalta prakeikta Kaledii eglute.

Toji Kaledii eglute - gryna nes^mone: j i skirta ne mote­rims, bent jau ne toms, kurios turi mazij vaikij.

Kaledti eglutei reikalingas vyras. Arba visa sutve drau-gitj. Bet jei esi mano metij ir „Time" zurnalas tavo kart^ vadina „futbolo mamytemis"*, zinai, kad drauges susitiks su tavimi papietauti, trauks mergaitiskai pasilinksminti (paprastai gerti brangiij kokteiliq kokioje prasmatnioje vieteleje) ar kartu megausis SPA manikiuro ir pedikiiiro proceduromis, bet jos tikrai nepades nusipirkti Kaledu eglutes, nesiims jos kelti, tempti, supakuoti, ispakuoti, vel tempti ir kelti - o kaip kitaip nugabenti eglut^ is aiksteles j automobilj, namo ir jstatyti j stov^.

As ne is silpniijn - mankstinuosi - bet man vis dar nepa-sitaike vesli, zalia puiki egle, kuri biitu... na, lengva.

* Taip apibendrintai JAV vadinamos baltosios viduriniajam sluoksniui priklausancios moterys, turincios seim^ ir pernelyg besirupinancios vai-kais. Stereotipiskai jos vaizduojamos kaip nuolat uzsiemusios ir iskelian-cios seimos, o ypac - vaikij poreikius auksciau uz savuosius (cia ir toliau -vert. past.).

7

Jane Porter

Beje, prisiminiau. Praejusiais metais - pirmaisiais me-tais, kai mudu su Danieliumi jau gyvenome atskirai, pries paduodami prasym^ skirtis - malonus vyriskis egluciii pardavimo aiksteleje netoli botanikos sodo pardave man eglut§ su - nejtiketina - dvigubu kamienu.

Dvigubu kamienu. Ta egle turbut svere maziausiai devyniasdesimt svarij*.

Gal vis^ simt^. Parsigabenti j ^ namo ir pastatyti j stov^ buvo nejmanoma. (Siaubinga.) Pasimokiau. Dabar apciupinesiu kiekvien^ medj nuo apacios iki virsaus ir tik tada leisiu kokiam vyrukui su grandininiu pjiiklu nurezti kelet^ coliii nuo kamieno apacios ir taip patvirtinti, kad egle - mano.

Prabego metai, ir stai as vel cia, kartu su vaikais ieskau Kaledii eglutes, nors ir kitoje aiksteleje. Prisipazinsiu, esu prastai nusiteikusi. Gruodis man, vienisei - sunkiausias metij menuo. Ne todel, kad triiktii vyro. Tiesiog seimos tradicijos, kurias taip stengiausi kurti, dabar skaudziai gnaibo. Bet siandien bus smagu. Prisiekiu. Tuojau pat pa-silinksminsime.

„Tuojau pat", - atkakliai tvirtinu mintyse. Susigriidu rankas giliau j lietpalcio kisenes ir dar labiau susikiiprinu, saugodamasi Sietlo gruodzio lietaus.

Lietus neisves man^s is pusiausvyros. Priesingai, nei visi mano, Sietle lyja ne kiekvien^ dien^ ir as labai abejoju, kad pas mus nusizudo daugiausia zmoniij. Absurdas. Cia vyko filmo „Nemiegantys Sietle" veiksmas. Si vieta nekelia depresijos. Tiesq sakant, mes, Ramiojo vandenyno siaures vakarii pakrantes gyventojai, cionykscius dregnus orus vadiname labai svelniai: dulksna, ruku, lasnojimu, trumpu lietuciu, pavieniais debesimis, protarpiniu lietumi, popietes issigiedrijimu ir pragiedruliais.

* , 1 svaras = 0,453 kg.

Atostogu flirtas

» i Argi tai galetii kelti depresij^? Jei atvirai, dabar, rinkdamasi eglut?, nesu labai laimin-

ga. Nebutii visai teisinga teigti, kad pila kaip is kibiro, bet lietus barbena smagiu kapotu ritmu, lauke salta, o aiks­teleje - purvas, visi medziai slapi, vaikai irgi suslapo. As tenoriu vaziuoti namo.

Bet as jiems pazadejau („Mama, pazadas yra pazadas"). Vaikai grjzo namo is mokyklos labai dziugiai nusiteik^, ir stai mes cia.

- O kaip sita, mama? - susurvka Viljamas is zalios tanky-nes, rodydamas j ne zemesn^ kaip desimties ar vienuolikos pedti* egl^.

- Labai grazi eglute, - sako aiksteles darbuotojas. Zemai ant kaktos uzmaukslinta beisbolo kepuraite siepia jo veid^ ir i uodegel^ suristus skystus plaukus.

- Ji maziausiai desimties pedvj aukscio, - atsakau kuo zvaliau. Ir kaip, jo manymu, as susipakuosiu ir parsivesiu desimties pedii medj vidutinio dydzio visureigiu?

- Dvylikos, ponia. Ir tikrai labai grazi. Nedaug tokiii pamatysite.

Tiriamai j j nuzvelgiu. Esu interjero dizainere. Lubi j aukstis - mano stichija.

- Mano lubos vos astuoniij ped\\. - Galime kiek nupjauti is apacios. Pavyzdziui, kiek? Keturias su puse pedos? O pirkdamas

moki uz ilgj? Savaime suprantama. Labai protinga kaini^ politika.

Nusisuku ir nusibraukiu nuo kaktos garbanas, jos jau spejo suslapti, nes lietpalcio gobtuvas ne visai uzdengia veid^. Man salta, esu pavargusi, perslapusi ir suirzusi. Atiduociau kone visk^ uz didelj puodelj dietines vanilines late be cukraus. Tiktvj net ir paprasciausia kava.

* 1 peda = 30,48 cm.

9

Jane Porter

- Viljamai, Dzesika! - saukiu kuo entuziastingiau. - At-eikite, paieskosime sesiif pedu eglutes.

Dzesika pasisokinedama isnyra is varvancio egluciii misko - jos sviesiai violetinis nertinis permirk^s, ilgi sviesiis plaukai susivel^.

- Kur tavo paltas, Dzesika? Ji sustoja, zvilgteli atgal, apsidairo didziulemis mely-

nomis akimis. - Nezinau. - Brangute, eik ir pasiimk jj. - Man karsta. -Dzese, lyja. - Man karsta. Apie vaikus, gimusius Ramiojo vandenyno siaures

vakarii pakranteje, drqsiai galima pasakyti viena - jie ne istizeliai. Jtj niekas nesulaikys - nei riikas, nei lietus.

- Dabar vos keturiasdesimt laipsniij silumos*, Dzese. Apsivilk palt^ arba grjztame namo. - Taip pagrasinus pasi-daro geriau. O, kaip noreciau vaziuoti namo! - Jei nejstengi klausyti, vaziuojame namo.

Viljamas, mano devynmetis, nugirsta paskutinius zo-dzius ir klupinedamas atskuba nuo egluciij protestuoti.

- Bet tu sakei, mama, tu sakei... - Zinau, k^ sakiau, bet nesiruosiu kovoti nei su tavimi,

nei su tavo seserimi. Tik ne siandien. Kaledii eglutes pir-kimas turi buti ypatingas. Noriu, kad mums hutu smagu. Nesiruosiu vaidytis.

Taip, zinoma. Biina akimirkij (kaip dabar), kai imu stebetis, is kur

istraukiau visas tas teviskas snekas. Ar tai paveldima? Gal perduodama X Y chromosoma? Nes kartais (kaip dabar)

* 40 laipsniij pagal Farenheit^ = -4,5 °C.

10

Atostogn flirtas

mano liipos ima be perstojo judeti, is jtj verziasi zodziai, girdziu savo bals^ ton^ - tampu tikra bambekle. Tikra motina.

Viljamas atsisuka j seserj. Ji jaunesne uz jj trejais su puse metvj ir tuo sekmingai naudojasi - toliau vaidina seimos pagrandukes vaidmenj.

- Baik, Dzese, - susnypscia jis. - Pasiimk palt^ ir daryk, kaip sako mama, kitaip grjsime namo be jokios eglutes. Nebus kalediniii dovanij, neateis Kaledij Senelis - ir vis per tave.

Dzesika apsivelka palt^. Pasiziiiriu j Viljam^ - grazuolj savo pirmagimj. Jis atrodo

gerokai storesnis per juosmenj nei anksciau (priaugo svorio ten, kur nemaniau jj priaugsiant). Mintyse padekoju uz pa-ramq. Siomis dienomis dziaugiuosi bet kokia pagalba.

Vel kilsteleju rankas nusivalyti veido ir prisimenu du lietsargius, kurie jau dvejus metus metosi automobilyje, taip ne karto ir nepanaudoti. Keista gyventi kraste, kur taip daznai Ij^a, ir nesinaudoti lietsargiu. Tiesiog daugelis miisti, gyvenanciii cia, netraukiame lietsargiij del nereiksmingo lengvo lietucio. Mes, na... tvirti... tvirtesni.

O gal tiesiog kvaili. Kvailesni. Slepsedama per klampi^ purvyn? paspoksoti j egles

jauciuosi kvailesne. Sioje aiksteleje mes vieninteliai. Taip, dabar pirmadienis, keturios valandos popiet, bet juk tikrai turetii atsirasti kitii tevij, kurie pazadejo vaikams siandien nupirkti eglut^, jeigu sie bus geri.

Jeigu jie bus geri. Zvilgteliu } saviskii; porel^. Dzesika taikosi uzvozti Viljamui. Galbiit sviesiaplauke, melynake Dzesika su nuostabiomis duobutemis skruostuose ir atrodo kaip angelelis, bet ji tikras velniukstis. Tikras pragaras ant ratij. Noreciau del to apkaltinti Danieliit, bet sako, kad as irgi buvau surJcus vaikas. Budama penkiamete.

11