Atviro konkurso „Informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 1 priedas

TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

INFORMACINĖS SISTEMOS KŪRIMO IR DIEGIMO PASLAUGŲ PIRKIMAS

1

Turinys

1. ĮVADAS........................................................................................................................................................................ 3

2. DOKUMENTO PASKIRTIS........................................................................................................................................ 3

3. SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI............................................................................................................................... 4

4. BENDRA INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ............................................................................................................6

5. PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.................................................................................................................... 7

6. TEISĖS AKTAI, KURIAIS TURI BŪTI VADOVAUJAMASI, TEIKIANT PASLAUGAS........................................8

7. FUNKCINIAI REIKALAVIMAI................................................................................................................................. 9

7.1. VSS IS NAUDOJIMO VIZIJA..................................................................................................................................................97.2. VSS IS FUNKCINIAI REIKALAVIMAI PAGAL POSISTEMIUS..................................................................................................117.3. NAUDOTOJŲ GRUPĖS IR JŲ PANAUDOS ATVEJŲ GRUPĖS.....................................................................................................207.4. VSS IS STATISTINĖS ANALIZĖS REZULTATŲ VAIZDAVIMO INTERNETINIAME PORTALE PRINCIPAI......................................24

8. NEFUNKCINIAI REIKALAVIMAI.......................................................................................................................... 31

9. SAUGOS REIKALAVIMAI....................................................................................................................................... 34

10. TECHNOLOGINIAI REIKALAVIMAI.................................................................................................................... 35

11. REIKALAVIMAI NAUDOTOJO SĄSAJAI.............................................................................................................. 38

12. REIKALAVIMAI DUOMENŲ MAINAMS IR INTEGRACIJAI..............................................................................40

13. REIKALAVIMAI IS GARANTINIAM APTARNAVIMUI.......................................................................................43

14. REIKALAVIMAI BANDOMAJAI EKSPLOATACIJAI...........................................................................................44

15. REIKALAVIMAI TESTAVIMUI.............................................................................................................................. 45

16. Reikalavimai dokumentacijai.................................................................................................................................................46

2

1. ĮvadasLietuvoje vyksta laipsniška ir kryptinga visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reforma.

Visuomenės sveikatos priežiūra perorientuojama į gyventojų sveikatos stebėjimą, duomenų analizę bei ekspertizę. Visuomenės sveikatos stebėseną reglamentuoja 2002 m. priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas, kuris nurodo, kad visuomenės sveikatos stebėsena yra tikslingai organizuotas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių sveikatos rizikos veiksnių stebėjimas, analizė ir vertinimas. Lietuvoje įgyvendinama E.sveikatos sistemos 2007–2015 metų plėtros strategija gali prisidėti prie visuomenės sveikatos stebėsenos efektyvumo padidinimo.

Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2012 m. daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų buvo suteikta vaikams (0 – 17 m.) sergantiems kvėpavimo sistemos (68,2 proc.), akių ir jos priedinių organų (27,2 proc.), odos ir poodžio (15,2 proc.), jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos (13,8 proc.), kai kuriomis infekcinėmis ir parazitinėmis (12,9 proc.), virškinimo sistemos ligomis (be dantų ligų) (12,7 proc.), patyrusiems traumas ir apsinuodijimus (12,7 proc.), sergantiems endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis (10,4 proc.), gimusiems su formavimosi ydomis, deformacijos ir chromosomų anomalijomis (9,3 proc.), turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų (8,5 proc.).

Vaikų sveikatos sutrikimai, jų ligos didina tiesiogines ir netiesiogines Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sergamumą šiomis ligomis galima sumažinti taikant tinkamas prevencijos priemones. Tačiau tam, kad galima būtų suplanuoti prevencines programas ir įvertinti jų efektyvumą, būtina sukurti vieningą valstybės mastu veikiančią vaikų sveikatos stebėsenos ir analizės sistemą.

2. Dokumento paskirtis„Atviro konkurso sąlygų 1 priedas „Techninė specifikacija“ parengtas siekiant aprašyti ir

apibrėžti principus bei reikalavimus, keliamus projekto „Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (VSS IS) sukūrimas“ (toliau – Projektas) naujos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimui.

Finansuojamo projekto įgyvendinimo metu jau buvo išanalizuota teisinė bazė ir parengta studija, kokiais duomenų šaltiniais remiantis galima analizuoti vaikų sveikatos būklę, bei jos pokyčius. Rengiant Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (toliau – VSS IS) nuostatus ir saugos nuostatus, rengiant VSS IS specifikaciją, buvo identifikuoti išoriniai duomenų šaltiniai, duomenų surinkimui bei panaudojimui statistinei analizei, taip pat buvo apibrėžta duomenų aibė, kuri dalyvaus VSS IS uždaviniams vykdyti. Šiame dokumente aprašyti reikalavimai keliami Vaikų sveikatos stebėsenos informacinei sistemai ir jos diegimui.

Šioje specifikacijoje pateiktuose reikalavimuose sistemai naudojama sąvoka „turi būti galimybė“ arba „turi būti galima“ ir pan. sąvokos reiškia, kad tokia VSS IS funkcija turi būti pateikta ir įdiegta kartu su siūloma VSS IS ir VSS IS naudotojas (jei naudotojui suteiktos atitinkamos teisės) turi galėti vykdyti funkciją be papildomų VSS IS modifikavimo (arba kūrimo) darbų ir be kitų papildomų veiksmų ir sąnaudų, kai Sistema bus įdiegta.

Tiekėjas VSS IS kūrimo ir diegimo projekto metu turės aprašyti, su Perkančiosios organizacijos darbo grupe suderinti ir įgyvendinti VSS IS veikimo principus, pjūvius, parametrus, taisykles ir kt., taip pat turės būti suderinta, kaip tiksliai bus įgyvendintos sistemos funkcijos konkrečioms užduotims atlikti.

3

Pateiktuose reikalavimuose minimi pavyzdžiai ar informacijos detalizavimas yra informacinio pobūdžio, t.y. nėra pateikiami baigtiniai sąrašai, ir VSS IS projekto metu turės būti detalizuoti ir suderinti su Perkančiosios organizacijos darbo grupe.

Pagal pateiktus reikalavimus Tiekėjas turi įsipareigoti be papildomo mokesčio realizuoti visus techninius ir funkcinius reikalavimus (pvz., detalizuotas funkcijų vykdymo taisykles ir pan.). Taip pat Tiekėjo atsakomybė yra pašalinti nustatytus VSS IS ar jos įgyvendinimo trūkumus (įskaitant ir VSS IS saugumo trūkumus), jei Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą ar atlikdamas VSS IS projekto darbus, naudos nesuderintas su Perkančiąja organizacija sąvokas ar sutrumpinimus, kurie skirsis nuo Perkančiosios organizacijos įsivaizdavimo ar supratimo, o tai sąlygos neteisingą ar nevisišką reikalavimų supratimą bei realizavimą.

Tiekėjas turės realizuoti visus šiame dokumente pateiktus reikalavimus pagal detalios analizės metu suderintas Sistemos veikimo taisykles.

3. Sąvokos ir sutrumpinimaiŽemiau pateikiamos dokumente naudojamos sąvokos, sutrumpinimai ir jų paaiškinimai.

Lentelė 3-1. Sąvokos, sutrumpinimai ir jų paaiškinimai

Sąvoka, sutrumpinimas

Paaiškinimas

BI Verslo analitika apimanti programinius įrankius ir technologijas, duomenų surinkimui, apjungimui ir perskaičiavimui pagal analitines nustatytas taisykles (angl. Business Intelligence).

DB Duomenų bazėDBVS Duomenų bazių valdymo sistemaDimensija Parametras, pagal kurį analizuojami duomenys, t. y. duomenų peržiūra tam

tikrais pjūviais. Dimensijos gali turėti tam tikrą hierarchinę struktūrą (pvz. laiko dimensijos gali turėti pvz. 3 hierarchinius lygius metai-> ketvirtis->mėnuo) ir pan.

Duomenų kubas Daugiamatė erdvė/duomenų struktūra, kurioje pagal lygius ir hierarchiją perskaičiuojami ir kaupiami pagal tam tikras dimensijas ir skaičiavimo taisykles perskaičiuoti duomenų rinkiniai. Ką kaupiami duomenys duomenų kube atspindi, nurodo matavimai (dimensijos), pagal kurias sudėlioti skaičiavimo pjūviai.

Duomenų tvarkytojai

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos

ESPBI IS Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema

ETL Tai duomenų įkėlimo procesas, kai duomenys išgaunami iš išorinių šaltinių, duomenys pertvarkomi pagal taisykles ir įkeliami į DB (angl. Extract Transform Load)

GR Gyventojų registrasHI Higienos institutas

4

Sąvoka, sutrumpinimas

Paaiškinimas

IS Informacinė sistemaIVPK Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos

Susisiekimo ministerijosKlaida Sistemos veikimo neatitikimas aprašytai specifikacijai, triktys dėl

netinkamų technologinių sprendimų, neigiama susijusių standartinių komponentų įtaka sistemos veikimui, netinkamas specifinių programinių priemonių panaudojimas, kiti programiniai bei technologiniai faktoriai, įtakojantys trikties atsiradimą.

OLAP Dinaminė daugiadimensinė duomenų analitika ir jos vykdymo priemonės (angl. OnLine Analytical Processing).

Pagrindinis tvarkytojas

VSS IS tvarkytojai: Higienos institutas

PASPĮ Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigosPerkančioji organizacija

Paslaugas perkanti organizacija – Higienos institutas

Projektas Informacinės sistemos projektavimo, programavimo, kūrimo ir diegimo, bandomosios eksploatacijos ir apmokymo paslaugų teikimo projektas

RC Registrų centrasRodiklis Konkreti, dažniausiai skaitinė, reikšmė, išreikšta tam tikru skaičiavimo

vienetu. Rodiklis duomenų kube vaizduoja subjektą – analizuojamą šabloną ar įvykį. Rodiklis egzistuoja tik tada, jei yra jį atitinkanti visų dimensijų reikšmių kombinacija. Rodiklio reikšmė nusako skaičiavimo dimensijų skaitinę išraišką. Pvz. vaikų skaičius, kurie lanko ugdymo įstaigą Vilniaus miesto savivaldybėje ir turi stuburo problemų. Čia vaikų skaičius – rodiklio reikšmė, o savivaldybė, požymis dėl stuburo problemų – skaičiavimo dimensijos.

Sistema Projekto rėmuose kuriama informacinė sistema „Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema“

SPIS Socialinės paramos šeimai informacinė sistemaSQL Specialios paskirties programavimo kalba skirta tvarkyti reliacines

duomenų bazes. Angl. Structured Query LanguageŠMIR Švietimo ir mokslo institucijų registrasTiekėjas Paslaugų tiekėjas laimėjęs viešojo pirkimo konkursą ir tiekiantis

informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugas.Ugdymo įstaiga Ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykla arba profesinio

mokymo įstaigaUgdymo įstaigos VS specialistas

VS specialistas, turintis teisę tvarkyti asmenų, lankančių atitinkamą ugdymo įstaigą, duomenis

5

Sąvoka, sutrumpinimas

Paaiškinimas

Valdytojas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijaVIISP Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformaVLK Valstybinė ligonių kasaVS Visuomenės sveikatosVSS IS, Sistema Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema

Web servisas(angl. web service) žiniatinklio paslauga, sukurta tam tikrų duomenų atidavimui arba paėmimui pagal apibrėžtas taisykles, naudojama duomenų mainams tarp sistemų ar sistemos dalių

XML XML (angl. Extensible Markup Language) kalba

4. Bendra informacija apie projektąŠiuo metu, siekiant užtikrinti keitimąsi informacija apie vaikų sveikatą tarp pirminę asmens

sveikatos priežiūrą vykdančių specialistų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, priskirtų ugdymo įstaigoms, naudojama statistinė apskaitos forma Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ (toliau – forma Nr. 027-1/a). Formos 027-1/a duomenys yra prieinami tik konkrečios savivaldybės specialistų ratui, nėra galimybės atlikti šių duomenų analizės šalies mastu ar palyginti su kitų savivaldybių vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenimis. Lietuvoje yra keletas savivaldybių, kurios turi savo lokalias informacines sistemas. Šios informacinės sistemos nėra tarpusavyje susietos, todėl nėra galimybės palyginti duomenis.

Taip pat iš sveikatos priežiūros institucijų atkeliaujantys duomenys apie vaikų sveikatos būklę, susirgimus ir diagnozes, pakliūna į centrinę duomenų bazę, tačiau nėra centralizuotai analizuojami ir apibendrinami įvairiais pjūviais. Šio projekto užduotis apjungti centralizuotai surenkamus duomenis apie vaikų sveikatos būklę bei susirgimus ir atlikti statistinę analizę pagal įvairius rodiklius bei parametrus, tai parodytų situaciją šalyje, pagal įvairius regionus ir pasitarnautų planuojant bei įgyvendinant tam tikrus sveikatos prevencijos veiksmus ir priemonių taikymą.

Higienos institutas (toliau – perkančioji organizacija) įgyvendina finansuojamą projektą „Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos, skirtos sistemingam vaikų sveikatos būklės stebėjimui ir kryptingam sveikatos politikos formavimui, sukūrimas ir įgyvendinimas“ Nr. NOR-LT11-SAM-01-TF-01-001 (toliau – finansuojamas projektas).

Finansuojamas projektas yra įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinių mechanizmų programą „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“.

Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti bendrą Lietuvoje vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (toliau – IS, VSS IS), skirtą sistemingam vaikų sveikatos būklės stebėjimui ir pagalbai formuoti kryptingą sveikatos politiką.

IS skirta vaikų profilaktinių sveikatos patikrinimų, sergamumo duomenų rinkimui, sisteminimui, analizei nacionaliniu mastu ir savivaldybių lygiu, užtikrinant asmens duomenų apsaugą. Sukurtoje ir įdiegtoje IS kaupiami duomenys bus naudingi formuojant sveikatos politiką ir vaikų sveikatos būklės gerinimo prioritetus, planuojant ir įgyvendinant efektyvias sveikatos stiprinimo ir prevencines priemones, gerinant visuomenės sveikatos paslaugų kokybę. Įgyvendinus projektą su vaikų sveikatos stebėsena susijusius sprendimus bus galima priimti remiantis objektyvia ir centralizuotai surinkta informacija.

6

Pagrindinės bendro finansuojamo projekto veiklos:1. IS specifikacijos ir kitų teisės aktų, reikalingų IS sukurti, parengimas ir suderinimas;2. IS kūrimo ir diegimo techninės priežiūros vykdymas;3. IS kūrimas, diegimas ir naudotojų mokymai;4. Kompiuterinės, techninės ir sisteminės programinės įrangos įsigijimas ir įdiegimas.

Šiuo etapu perkamos paslaugos, skirtos įgyvendinti trečią projekto veiklą „IS kūrimas, diegimas ir naudotojų mokymai“.

5. Projekto tikslas ir uždaviniaiProjekto tikslas – sukurti ir įdiegti vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (toliau – VSS

IS), skirtą sistemingam vaikų sveikatos būklės stebėjimui, ugdymo įstaigas lankančių vaikų sveikatos priežiūros tęstinumo užtikrinimui ir kryptingam sveikatos politikos formavimui.

VSS IS skirta ugdymo įstaigas lankančių vaikų profilaktinių sveikatos patikrinimų, sergamumo duomenų ir su sveikata susijusių veiksnių (toliau – duomenys) rinkimui, sisteminimui, analizei, užtikrinant asmens duomenų apsaugą.

Projekto uždaviniai: Atlikti VSS IS veikimo ir panaudojimo modelio analizę bei parengti VSS IS detalios

analizės ir projektavimo modelius bei tai aprašančius dokumentus. Sukurti ir įdiegti VSS IS, atitinkančią detalios analizės metu suderintus poreikius bei

numatytas funkcijas, vykdančią numatytus duomenų mainus. Parengti IS naudojimo vadovą ir išmokyti numatytą darbuotojų grupę dirbti su šia

sistema. Suderinti ir užtikrinti sėkmingą VSS IS pradėjimą naudoti realiam darbui duomenų

surinkimui bei analizei, įvykdyti bandomąją eksploataciją Perkančiosios organizacijos aplinkoje.

Projektą vykdo: LR sveikatos apsaugos ministerijos biudžetinė įstaiga – Higienos institutas, Didžioji g. 22, LT-

01128 Vilnius. Įgyvendinant projektą siekiama sukurti valstybinę VSS IS, tokiu būdu užtikrinant apibendrintos

sveikatos informacijos prieinamumą platesniam VS specialistų ratui bei statistinių vaikų sveikatos stebėsenos duomenų pateikimą viešai.

Kuriamos informacinės sistemos tikslai: informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai kaupti ir valdyti statistikos tikslais

vaikų duomenis apie sveikatą ir rizikos veiksnius; informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai kaupti ir valdyti vaikų, lankančių

ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, asmens duomenis apie sveikatą.

7

Asmens duomenų tvarkymo tikslai: kaupti ir analizuoti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklas

ir profesinio mokymo įstaigas, asmens duomenis apie sveikatą; tvarkyti vaikų asmens duomenis apie sveikatą ir rizikos veiksnius statistikos tikslais.

Informacinės sistemos uždaviniai: automatizuoti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklas ir

profesinio mokymo įstaigas, duomenų apie sveikatą ir rizikos veiksnius rinkimą; automatizuoti vaikų duomenų apie sveikatą ir rizikos veiksnius analizę statistikos tikslais.

Projekto rezultatų naudojimo tikslinės grupės: Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, priskirti ugdymo įstaigoms Visuomenės sveikatos

biurų atsakingų asmenų. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai gaus informaciją kaip naudotis VSS IS ir galės jiems priskirtų ugdymo įstaigų vaikų sveikatos duomenis matyti vienoje sistemoje. Bendruomenė gaus statistinės analizės rezultatų informaciją, galės matyti vaikų sveikatos

statistinius duomenis pagal administracinius vienetus, ir galės stebėti bendrą situaciją Lietuvoje. Statistinės analizės rezultatai bus pateikiami pagal įvairius vaikų sveikatos įvertinimo rodiklius bei skirtingus duomenų analizės rezultatų pateikimo parametrus. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų

atsakingi specialistai (jų etatai steigiami savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose – savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos) gaus informaciją kaip naudotis VSS IS, kad galėtų lyginti duomenis savivaldybėje tarp atskirų ugdymo įstaigų, su kitomis savivaldybėmis bei formuoti gyventojų sveikatos būklės gerinimo prioritetus ir matyti sritis, kuriose kyla daugiausiai problemų. Informacinės sistemos pagrindinio tvarkytojo – HI - darbuotojai, turintys teises naudotis

Sistema. Duomenų pagrindinio tvarkytojo specialistai IS pagalba formuos analizės pjūvius, sudarinės vaikų sveikatos stebėsenos rezultatų ataskaitas ir viešins statistinius analizės rezultatus internetiniame portale. Informacinės sistemos duomenys bus naudingi formuojant ir įgyvendinant sveikatos politiką, planuojant ir įgyvendinat prevencines priemones, gerinant visuomenės sveikatos paslaugų kokybę. VSS IS pagalba bus organizuojamas automatizuotas duomenų surinkimas iš skirtingų šaltinių, sudaromos statistinės analizės taisyklės bei automatizuotai vykdomas statistinių duomenų skelbimas internetiniame portale. IS administratorius – registruos, administruos naudotojus, tvarkys sisteminius parametrus bei administruos duomenų surinkimą.

6. Teisės aktai, kuriais turi būti vadovaujamasi, teikiant paslaugas1. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos nuostatai;2. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos techninis aprašymas (specifikacija);3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (22 straipsnio 3 dalis);4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“;

8

6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. V-773, „Dėl Lietuvos higienos normos 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinimo“;

7. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas (18 straipsnis);

8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (9 punktas);

9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-58 „Dėl Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašo ir Vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomendacijų patvirtinimo“;

10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. Nr. V-313 įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo;

11. Lietuvos Respublikos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. XI-1807.

12. Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180.

13. Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika, patvirtinta Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. T-29.

14. VSS IS duomenų sauga užtikrinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 patvirtintais teisės aktais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-832 „Dėl Techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų patvirtinimo“.

15. Duomenų saugumas užtikrinamas vadovaujantis Bendraisiais reikalavimais organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms, patvirtintais Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1T-71(1.12) „Dėl Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“.

16. Asmens duomenų saugumas užtikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (1996 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. I-1374, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

7. Funkciniai reikalavimai7.1. VSS IS naudojimo vizija

Bendra VSS IS veikimo ir naudojimo vizija: Periodiškai arba/ir pagal nustatytas užklausas surenkami vaikų sveikatos pažymėjimų

duomenys, vaikų susirgimų duomenys ir kiti numatyti su vaikų sveikata bei lankomomis ugdymo įstaigomis susiję duomenys.

Ugdymo įstaigoms priskirti VS specialistai per internetinį prisijungimą jungiasi prie sistemos ir mato jiems priskirtų ugdymo įstaigų vaikų sveikatos pažymėjimų duomenis,

9

gali įvesti vaiko sveikatos pažymėjimo duomenis į sistemą, jei pažymėjimas nebuvo gautas per el. sistemą, o buvo pristatytas į ugdymo įstaigą popieriniu pavidalu. Taip pat gali peržiūrėti statistinius vaikų sveikatos stebėsenos analizės rezultatus jiems priskirtos ugdymo įstaigos lygmenyje.

Visuomenės sveikatos biurų specialistai jungiasi per internetinį prisijungimą, mato savo savivaldybės vaikų sveikatos stebėsenos detalesnius statistinius analizės rezultatus, formuoja analizės ataskaitas, priskiria ugdymo įstaigoms visuomenės sveikatos specialistus.

HI darbuotojai, sistemos naudotojai, tvarko skaičiuojamų statistinių rodiklių duomenis, formuoja analizės ataskaitas, kuria dinamines ataskaitas, tvarko bei pagal poreikį formuoja duomenų analizės kubus, publikuoja statistinės analizės duomenis bei dinaminius žemėlapius, pateikiamus viešoje erdvėje. HI atstovas, sistemos administratorius, administruoja naudotojus, įveda Visuomenės sveikatos biurų atsakingus asmenis ir administruoja sistemos veikimą.

Viešo portalo lankytojas pasirenka skelbiamos vaikų sveikatos stebėsenos statistinės analizės rezultatų pateikimo rodiklius, rodiklio skaičiavimo dimensijas, duomenų pateikimo parametrus bei atvaizdavimo formą, ir mato publikuojamus duomenis, pasirinkta forma pagal nurodytus parametrus.

Žemiau pateikiama VSS IS naudojimo schema.

Paveikslas 7-1 . VSS IS naudojimo vizijos schema

10

7.2. VSS IS funkciniai reikalavimai pagal posistemius

Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema (VSS IS) gaus duomenis iš išorinių informacinių sistemų, juos apdoros ir pateiks duomenis apie vaikų sveikatos patikrą ugdymo įstaigoms, gautus duomenis iš išorinių šaltinių sujungs su duomenimis, gautais iš skirtingų šaltinių, nuasmenins, perskaičiuos, formuos statistinius, apibendrintus analizės duomenis apie vaikų sveikatos būklę, jų sergamumą, pasiskirstymą regionuose ir pan. Tam, kad būtų automatizuotai importuojami duomenys, turi būti įgyvendintos tiesioginės integracijos su išorinėmis sistemomis. 12 skyriuje pateikiamos sistemos, su kuriomis turi būti įgyvendintos integracijos ir reikalavimai duomenų mainams.

Pateikiama numatoma VSS IS apibendrinta funkcinių posistemių schema:

pkg IVPK specifikacija - funkcinės struktūros schema

Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema (VSS IS)

Duomenų mainų posistemisAnalitinės informacijos posistemis

Administrav imo ir naudotojų apskaitos posistemis Duomenų įv edimo posistemis

Paveikslas 7-2 . VSS IS funkciniai posistemiai

VSS IS posistemiai turi vykdyti jiems deleguotus funkcinius uždavinius: Administravimo ir naudotojų apskaitos posistemis turi organizuoti besijungiančių

naudotojų autentifikavimą, užtikrinti naudotojui priskirtų rolių ir teisių valdymą, ir pagal tai organizuoti funkcinius bei duomenų sričių matymo ribojimus, užtikrinant duomenų saugos reikalavimus; posistemyje turi būti tvarkomi ir valdomi sisteminiai parametrai.

Duomenų įvedimo posistemyje turi būti sukurtos galimybės Visuomenės sveikatos biuro atsakingam asmeniui įvesti VS specialistus, priskirtus ugdymo įstaigoms, VS specialistams, priskirtiems įstaigoms, įvesti įstaigas lankančių vaikų sveikatos pažymų duomenis, kurie nebuvo gauti el. būdu. Taip pat turi būti galimybė VSS IS duomenų tvarkytojams vidinėje Sistemos dalyje, turint tam tikras teises, įvesti statistinei analizei reikalingus papildomus duomenis (sistemos naudotojus, klasifikatorius, duomenų analizės grupes).

Duomenų mainų posistemis – turi užtikrinti duomenų paėmimą iš išorinių šaltinių, įgyvendinti reikiamą loginę kontrolę, vykdyti duomenų apdorojimą, susisteminimą ir išsaugojimą VSS IS, duomenų kaupimą ir jų teikimą statistinės analizės skaičiavimui. Šiame posistemyje turi būti galimybė valdyti duomenų mainų vykdymo parametrus. Šis

11

posistemis atsakingas už duomenų kaupimo, surenkant iš kitų sistemų, organizavimą. Šis posistemis taip pat pateikia vaikų sveikatos pažymėjimų duomenis duomenų įvedimo posistemiui, kad šiuos duomenis galėtų peržiūrėti ugdymo įstaigai priskirtas VS specialistas.

Analitinės informacijos posistemis – turi turėti galimybę pateikti suderintas standartines analizės ataskaitas bei suteikti galimybę naudotojams formuoti dinamines ataskaitas, patiems susikuriant duomenų analizės rezultatų pateikimą tam tikrais pjūviais. Turi būti galimybė ieškoti informacijos pagal tam tikrus parametrus. Statistinių ir apibendrintų pagal tam tikrus analizės rodiklius duomenų teikimas ir dinaminių žemėlapių publikavimas turi būti organizuojamas pateikiant duomenis ir skaitmeninius žemėlapius į viešą portalą, kur apibendrinti duomenys pateikiami lentelėse, grafiniais pavidalais, skaitmeniniuose žemėlapiuose, su galimybe keisti peržiūros pjūvių parametrus. Išskirta erdvinės analizės ir vaizdavimo komponentė turi užtikrinti reikiamų erdvinių duomenų saugojimą, susiejimą su rodiklių skaitinėmis reikšmėmis, atvaizdavimą ir analizę dinaminiame žemėlapyje.

Žemiau pateikiamas paveikslėlis, kuriame atspindima yra VSS IS panaudojimo ir posistemių dalyvavimo sistemos panaudojime vizija.

Paveikslas 7-3 . VSS IS posistemių panaudojimo, naudojantis sistema, schema

12

Kad būtų įgyvendinti funkciniai uždaviniai keliami VSS IS posistemiams, sistemai keliami žemiau išvardinti funkciniai reikalavimai.

Lentelė 7-2. VSS IS funkciniai reikalavimai pagal posistemius

Nr. Funkciniai reikalavimai pagal posistemius1. Administravimo ir naudotojų apskaitos posistemis1.1. VSS IS administravimo posistemėje turi būti galimybė kurti, peržiūrėti, modifikuoti, šalinti

visus VSS IS naudotojus. 1.2. Sistemoje turi būti mechanizmas, leidžiantis naudotojui paskirti rolę ir teises, pagal kurias

būtų apribojamos funkcinės ir duomenų aibių matymo galimybės.1.3. Sistemoje turi būti mechanizmas, leidžiantis valdyti naudotojų prieigos prie ataskaitų teises.1.4. Sistemoje turi būti galimybė tvarkyti naudotojų vaidmenis (angl. role) ir priskirti jiems

leidžiamus atlikti veiksmų grupes, apibrėžtas pagal vaidmenis.1.5. Sistemoje turi būti nustatomi VSS IS naudotojų vaidmenys ir jiems priskiriamos leidžiamų

atlikti veiksmų aibės.1.6. Naudotojų rolių apibendrintos grupės ir jiems numatomos panaudos atvejų grupės pateiktos

posk. „Naudotojų grupės ir panaudos atvejų apibendrintos grupės“.1.7. Sistemoje turi būti galimybė suskirstyti naudotojus į atskirus vaidmenis su skirtingomis

prieigos teisėmis prie atskirų sistemos funkcijų ar skirtingų duomenų aibių. Sistemos naudotojas turi galėti peržiūrėti tik tokią informaciją ir naudotis tik tokiomis funkcijomis ar jų galimybėmis, kurios yra nustatytos prieigos teisėmis (sistema turi pranešti, kad naudotojas neturi teisių peržiūrėti tam tikrų duomenų ar kitais būdais apriboti informacijos peržiūros galimybę).

1.8. Sistemos naudotojai turi turėti galimybę savarankiškai pasikeisti slaptažodį.1.9. Sistemoje turi būti galimybė tvarkyti analizės metu suderintų klasifikatorių aibę.1.10. Sistemos naudotojas turi turėti galimybę turėti savo aplinkos ribas, kuriose galioja jo

susidėliotos duomenų atvaizdavimo taisyklės, jo susikurtos ataskaitos ir kt. veikloje naudojami „ruošiniai“.

1.11. Sistemos administratorius turi turėti galimybę tvarkyti visus keičiamus sistemos parametrus.1.12. Sistemoje turi būti galimybė administratoriui peržiūrėti ir valdyti duomenų importo iš

išorinių sistemų vykdymo rezultatus.1.13. Naudotojų administravimas turi atitikti VSS IS duomenų saugos keliamus saugumo

reikalavimus, nurodytus 9 sk. „Saugos reikalavimai“.1.14. Pagal naudotojų vaidmenis ir jiems priskirtas sritis turi būti valdomas ir teritorinis duomenų

prieinamumas, jei to reikalauja priskirtas vaidmuo (pvz. Ugdymo įstaigos VS specialistui). T.y. jei ugdymo įstaigos specialistas gali matyti detalius savo įstaigos vaikų duomenis, tai kitų mokyklų atžvilgiu gali matyti tik tam tikrus jam prieinamus statistinius duomenis. Duomenų ribojimo taisyklės bus suderintos detalios analizės metu.

1.15. Turi būti galimybė administratoriui valdyti ribotą prisijungimą prie Sistemos pagal ugdymo įstaigų kompiuterių IP adresus, ar kitomis priemonėmis, kurios užtikrintų sveikatos priežiūros specialistų prisijungimą iš išorės prie Sistemos tik iš savo darbo vietos.

1.16. Sistemos administratorius turi turėti galimybę tvarkyti (peržiūrėti, kurti naujas, redaguoti esamas, trinti) duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesų (ETL) taisykles, sukurti naujas duomenų aibes, apibrėžti naujus duomenų šaltinius.

1.17. Sistemos administratorius turi turėti galimybę vykdyti duomenų rezervinį kopijavimą, ir

13

Nr. Funkciniai reikalavimai pagal posistemiusnurodyti automatinio rezervinio kopijavimo procedūros vykdymą.

1.18. Sistemos administratorius turi turėti galimybę tvarkyti OLAP kubus (sukurti naujus, atnaujinti, valdyti, ištrinti).

2. Duomenų įvedimo posistemis1.19. Duomenų įvedimo posistemis turi apimti tokias komponentes:

• HI naudotojo vidinis prisijungimas – bendriems statistikai naudojamiems duomenims įvesti, rodiklių informacijai tvarkyti, žinynų bei klasifikatorių tvarkymui ir pan.

• Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atsakingų VS specialistų prisijungimas prie Sistemos per internetinę prieigą – registruoti ugdymo įstaigoms priskirtus VS specialistus.

• Ugdymo įstaigoms priskirtų VS specialistų prisijungimas prie Sistemos per internetinę prieigą – vaikų sveikatos pažymėjimų duomenims įvesti.

1.20. Turi būti galimybė per internetinį portalą ugdymo įstaigų VS specialistams įvesti vaiko sveikatos pažymėjimo duomenis (pagal gautą popierinę vaiko sveikatos pažymėjimo formą 027-1/a) į Sistemą, bei galimybė VS priežiūros specialistui įvesti papildomą informaciją: pastabas apie vaiko sveikatą ar jos gerinimo įgyvendinimo rekomendacijas.

1.21. Ugdymo įstaigų VS specialistas turi galėti peržiūrėti sistemoje gautus iš išorinių šaltinių arba įvestus sistemoje jam priskirtos įstaigos vaiko sveikatos pažymėjimų duomenis. Pažymėjimų duomenys turi būti susieti su ugdymo įstaigomis bei ugdymo įstaigose registruotais vaikais. Turi būti galimybė pažymėjimus peržiūrėti pagal ugdymo įstaigą lankantį vaiką, klasę arba mokslo metus. Detalus duomenų pateikimo poreikis turi būti suderintas detalios analizės metu.

1.22. Ugdymo įstaigų VS specialistai turi galėti peržiūrėti tik jiems priskirtose ugdymo įstaigose registruotų vaikų pažymėjimų duomenis.

1.23. Ugdymo įstaigų VS specialistai turi galėti susiformuoti tam tikras, jiems skirtas šablonines ataskaitas: pvz. mokinių skaičius ir sąrašas, tu kurių nėra pažymėjimų 027-1/a už einamuosius metus, sąrašai pagal klases, sąrašas mokinių, kurie priskirti spec. grupei ir pan. Ataskaitų aibė ir detalūs reikalavimai turi būti detalizuoti analizės etapo metu.

1.24. Sistemoje turi būti galimybė įvesti kitų asmenų grupių statistinius duomenis pagal teritorinius administracinius vienetus, kurie gali būti naudojami analizėje. Detalios analizės metu bus suderintos duomenų grupės (statistinių duomenų aibės) kurios gali būti gaunamos iš Statistikos departamento ir kt. šaltinių failuose (Excel arba CSV), ir iš jų duomenys bus importuojami į Sistemą, kaip papildomas statistinių duomenų šaltinis. Tinkamas failo formatas ir duomenų struktūra bei importo taisyklės bus apibrėžtos detalios analizės metu. Tokiu būdu, turi būti galimybė gautus statistinius duomenis importuoti iš Excel arba CSV failo į Sistemą, jei duomenys paruošti pagal tam tikrą analizės metu apibrėžtą formatą ir toliau jie turi būti panaudojami statistinėje analizėje. Čia numatomas ne tiesioginis duomenų importas iš išorinių sistemų, bet galimybė naudotojui inicijuoti statistinių duomenų importą iš failų, parengtų pagal analizės metu apibrėžtas taisykles.

1.25. Turi būti galimybė įvesti ir tvarkyti (kur reikia, nurodant galiojimo laikotarpius) įvairius klasifikatorius ar žinynus, bei tvarkyti jų reikšmes (kur reikia, su galiojimo laikotarpiais), reikalingus grupuoti ir analizuoti Sistemos duomenis. Žinynų ir klasifikatorių kiekis neturi būti ribojamas.

1.26. Sistemoje turi būti galimybė klasifikatoriaus reikšmes importuoti iš *.xlsx failo.1.27. Turi būti galimybė tvarkyti duomenis apie rodiklius, numatomas VSS IS naudoti rodiklių

sąrašas pateikiamas lentelėje „Analizės rodiklių sąrašas“. Detalus rodiklių sąrašas ir rodiklio 14

Nr. Funkciniai reikalavimai pagal posistemiusskaičiavimo taisyklės bus suderintos detalios analizės metu. Sistemoje turi būti numatyta sukurti iki 20 rodiklių skaičiavimą, jei numatytas rodiklių skaičius neapims visų detalios analizės metu numatytų statistinės analizės pjūvių, tuomet rodiklių sąrašas turi būti didinamas pagal poreikį.

1.28. Analizės etapo metu turi būti apibrėžtos ir aprašytos bei įgyvendintos loginės duomenų įvedimo kontrolės taisyklės, priklausomai nuo įvedamų duomenų ir jų šaltinio, kurios kiek galima eliminuotų netikslių duomenų atsiradimą bei užtikrintų duomenų vientisumą bei analizės rezultatų maksimalų teisingumą. Atitinkamai šios taisyklės turi būti įgyvendintos Sistemoje.

1.29. Sistemos administratorius turi turėti galimybę tvarkyti visus administruojamus sistemos parametrus.

1.30. Perkančiosios organizacijos naudotojų autentifikavimas vidinėje sistemos dalyje turi būti vykdomas per Active directory.

1.31. Turi būti pateikta aplinka, skirta teikti konsultacijas visuomenės sveikatos biurų specialistams nuotoliniu būdu per interneto prieigą (pavyzdžiui, Jira). Taip pat turi būti pateiktos visos šiai aplinkai ir jos naudotojams reikalingos licencijos.

3. Duomenų mainų posistemis1.32. Turi būti galimybė papildomų duomenų įkėlimo procesą valdyti, naudojant duomenų

paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesų (ETL) įrankį.1.33. Sistemoje naudojamas duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesų (ETL)

įrankis turi turėti funkcijas duomenų importo kontrolei, suteikiančias galimybę sekti duomenų importo procesą, pateikti klaidų pranešimus bei perspėjimus, nurodant klaidos priežastis bei atsiradimo vietas.

1.34. Sistemoje turi būti galimybė sistemos administratoriui tvarkyti duomenų paėmimo iš išorinių šaltinių parametrus ir duomenų atnaujinimo laiką bei periodiškumą.

1.35. Duomenų įkėlimo metu turi būti atliekamos iš anksto apibrėžtos sąlyginės ir/arba matematinės duomenų transformacijos, patikrinamas duomenų korektiškumas pagal apibrėžtas taisykles (detalios analizės etapo metu Tiekėjas turi išanalizuoti (dokumentuoti) reikiamas transformacijų, duomenų korektiškumo patikrinimo taisykles ir jas perkelti į Sistemą).

1.36. Sistemoje turi būti galimybė nurodyti duomenų paėmimą iš išorinio šaltinio įkeliant duomenis panaudojant vieną iš trijų tipų: pirminis pilnas duomenų įkėlimas; periodinis duomenų įkėlimas; pasikeitusių duomenų įkėlimas.

1.37. Sistema turi turėti grafinį įrankį, suteikiantį galimybę stebėti ir sekti duomenų mainų užklausas, jų įvykdymo laiką ir užklausos vykdymo sėkmingumo rezultatą.

1.38. Duomenų saugykla turi užtikrinti galimybę dirbti su duomenimis pateiktais lietuviška lokale (lietuviška koduote, lietuviška data).

1.39. Duomenų gavimo metu, turi būti atliekami pagal duomenų paėmimo iš išorinių šaltinių apibrėžtas taisykles reikalingi duomenų perskaičiavimo, nuasmeninimo, apibendrinimo veiksmai, kad duomenys Sistemoje atitiktų jų paskirtį bei nepažeistų asmeninių duomenų naudojimo Sistemoje nuostatų.

1.40. Pakartotinai importuojami duomenys, turi ne dubliuoti įrašus, bet atnaujinti, pakeisti ar papildyti duomenis, pagal nustatytas taisykles.

1.41. Surinkti duomenys apie vaikų sveikatą prieš statistinės analizės skaičiavimą, apibendrinimą

15

Nr. Funkciniai reikalavimai pagal posistemiusturi būti nuasmeninami, kad statistikai skirtoje sistemos dalyje nedalyvautų asmeniniai vaikų duomenys.

1.42. Duomenų nuasmeninimo, integravimo į Sistemą ir apibendrinimo taisyklės turi būti suderintos detalios analizės metu, kad būtų sudarytos sąlygos apibendrintus duomenis teisingai interpretuoti, analizuoti, ir kad duomenys neprarastų funkcinės analizės paskirties.

1.43. Numatomi išoriniai duomenų srautai, kurių gavimas turi būti užtikrintas Sistemoje. Išorinių duomenų gavimo bendros taisyklės pateiktos lentelėje „VSS IS išoriniai duomenų srautai“.

1.44. Turi būti sukurtas, detalios analizės metu suderintas, duomenų aibių – iki 2 duomenų rinkinių – atidavimas, skirtas duomenis paimti ir panaudoti kitose išorinėse informacinėse sistemose, numatant saugų ir patikimą duomenų atidavimo būdą. Atiduodamų duomenų formatas turi leisti duomenis pasiimti ir panaudoti kitose išorinėse sistemose. Duomenų rinkiniai, formatas ir duomenų atidavimo priemonės turės būti suderintos su Perkančiąja organizacija detalios analizės metu. Reikalingas duomenų rinkinys bus apibrėžtas detalios analizės metu, tačiau kaip pavyzdys, kokius duomenų rinkinius gali reikėti suformuoti, gali būti: vaikų sveikatos pažymų duomenų rinkinys, sergamumo pagal ligos kodus bei pasiskirstymą savivaldybėse statistinių duomenų rinkinys.

1.45. Duomenys turi būti kaupiami ir saugomi pagal analizės metu nustatytas duomenų kaupimo ir saugojimo taisykles.

4. Analitinės informacijos posistemis4.1. Analitinės informacijos posistemyje gali būti prieinami tik nuasmeninti duomenys.4.2. Sistema turi apimti standartinių ataskaitų suformavimą:

standartizuotas ataskaitas (Tiekėjo sukuriamų ataskaitų sąrašas turi būti suderintas su Perkančiąja organizacija analizės etapo metu);

numatoma sukurti iki 20 ataskaitų šablonų; ataskaitų parametrai (analizės etapo metu turi būti suderinta, kokie ataskaitų formavimo

parametrai turi būti valdomi);ataskaitų formatas (analizės etapo metu turi būti suderinta, kokiu formatu ataskaita turi būti

suformuojama).4.3. Sistema turi apimti analitinių, pačių naudotojų kuriamų, ataskaitų kūrimą (angl. ad hoc) bei

tvarkymą. 4.4. Sistemoje apibrėžiant naujus išvestinius parametrus, rodiklius turi būti galima panaudoti

tokias funkcijas kaip: sumavimas; skirtumas; daugyba; dalyba; procentinis nuokrypis; vidurkis; minimumas; maksimumas; logines operacijas (angl. if-else).

4.5. Ataskaitų kūrimas turi būti prieinamas naudotojui, neturinčiam programavimo įgūdžių, paremtas intuityviu principu.

4.6. Sistema turi leisti peržiūrėti ataskaitas įvairiais vizualizacijos būdais: duomenų lentelėmis, grafikais, diagramomis.

16

Nr. Funkciniai reikalavimai pagal posistemius4.7. Sistema turi turėti daugiamačius analitinius duomenų modelius – duomenų kubus, kurie leistų

duomenų analizę atlikti įvairiais pjūviais.4.8. Tiekėjas turės analizės metu išanalizuoti ir konstravimo metu sukurti reikiamus daugiamačius

analitinius duomenų modelius (duomenų kubus), pagal HI poreikius paruošiant reikiamus apskaičiuojamus rodiklius ir sukuriant duomenų analizės dimensijas bei jų nustatymo taisykles. Numatoma detalios analizės metu apsibrėžti ir sukurti iki 10 daugiamačių duomenų kubų duomenų analizės rezultatams paskaičiuoti skirtingais pjūviais. Jei detalios analizės metu paaiškės, kad tiek duomenų kubų neužtenka, kad padengti visų reikiamų analizės pjūvių spektrą, tuomet turės būti sukurta tiek duomenų kubų, kad padengtų perkančiosios organizacijos statistinės analizės poreikius, suderintus detalios analizės metu.

4.9. Sistema turi leisti apibrėžti VSS IS analizei naudojamų rodiklių skaičiavimo formules, nurodyti duomenų tipą, siektinas reikšmes.

4.10. Pagal Sistemoje skaičiuojamus rodiklius ir apibrėžtas dimensijas naudotojas turi turėti galimybę pats dėliotis duomenų analizę įvairiais pjūviais, nurodyti duomenų filtrus, pasirinkti dominančius rodiklius ir dimensijas – kokiais pjūviais jis nori analizuoti duomenis. Tokius ruošinius naudotojas turi turėti galimybę išsisaugoti kaip ruošinį (šabloną), ir pagal jį pakartotinai analizuoti duomenis.

4.11. Sistemoje turi būti galimybė formuojant dinaminę ataskaitą pasirinkti galimus ataskaitos duomenų filtrus ir pradinį filtravimą, pradinį duomenų grupavimą ir galimus grupavimo parametrus, pradinį duomenų rūšiavimą ir galimus duomenų rūšiavimo parametrus pagal naudotojo poreikius.

4.12. Rankiniu būdu kuriant ataskaitas duomenys naudotojui turi būti pateikiami taip, kad grafinės sąsajos pagalba naudotojas galėtų pasirinkti, kokie elementai bus atvaizduojami duomenų lentelės eilutėse ir kokie stulpeliuose.

4.13. Sistemoje turi būti galimybė pagal pasirinktus kriterijus atlikti duomenų įrašų paiešką duomenų bazėje pagal galimus paieškos parametrus. Taip pat turi būti galimybė išsaugoti paieškos parametrų reikšmių šabloną ir jį vėliau panaudoti pakartotinai.

4.14. Sistemoje turi būti galimybė pagal pasirinktus išplėstinės paieškos kriterijus atlikti išplėstinę įrašų paiešką duomenų bazėje (išplėstinė paieška pagal įmanomus parametrus). Taip pat turi būti galimybė išsaugoti išplėstinės paieškos parametrų reikšmių šabloną ir jį vėliau panaudoti pakartotinai.

4.15. Sistemoje turi būti galimybė paiešką atlikti pagal galimą pilną frazę arba frazės fragmentą.4.16. Hierarchinių duomenų struktūrų nagrinėjimui turi būti galimybė iš bendrojo lygio pereiti į

detalųjį lygį, išskleidžiant sugrupuotus duomenis.4.17. Sistema turi užtikrinti galimybę su tuo pačiu duomenų kubu nepriklausomai dirbti keliems

sistemos naudotojams.4.18. Sistemoje turi būti galimybė viešinti (publikuoti) analizės metu suderintų tipų statistines

ataskaitas ir duomenų analizės parametrų aibes, kurios būtų skelbiamos viešoje internetinėje prieigoje.

4.19.A

Ataskaitas kuria HI naudotojai, dirbantys su Sistema, ir turintys atitinkamas teises. VS specialistai tik peržiūri publikuotų ataskaitų duomenis bei statistinės analizės rezultatus, jiems prieinamais pjūviais.

4.20. Viešoje prieigoje, kur duomenis gali peržiūrėti neregistruoti naudotojai, publikuoti statistinės analizės rezultatai matomi tik apibendrintu lygiu – rezultatų skaidymą peržiūrint tik iki savivaldybių ir seniūnijų lygio.

4.21. Reikiamą internetinį portalą ir jo palaikymą, bei visus reikiamus atvaizdavimo lygius bei

17

Nr. Funkciniai reikalavimai pagal posistemiusgrafinį apipavidalinimą turi sukurti Tiekėjas, užtikrinti jo patalpinimą internetinei prieigai.

4.22. Dinaminės ataskaitos, prieinamos per internetinę prieigą, gali būti skirtingos pagal naudotojų roles (t.y. vienokia informacija pagal duomenų aibę gali būti prieinama bet kuriam neprisijungusiam internetinio portalo lankytojui, ir kitokia informacija pagal duomenų aibę bei teritorinį pasiskirstymą gali būti prieinama tam tikrą naudotojo vaidmenį turinčiam naudotojui – ugdymo įstaigos VS specialistui ir pan.). Detalios duomenų pateikimo taisyklės ir ribojimai turės būti apibrėžti detalios analizės metu.

4.23. Paviešinus statistinę ataskaitą, išoriniams sistemos naudotojams neturi būti galimybės jokiais būdais peržiūrėti pirminių duomenų, kurių pagrindu yra formuojama ataskaita.

4.24. Sistemoje turi būti galimybė išsaugoti visų tipų ataskaitas (Perkančiosios organizacijos vidines ataskaitas ir viešas prieinamas išoriniams naudotojams) PDF, Microsoft Excel (*.xlsx/*.xls), .csv ar kitais suderintais formatais. Išoriniams naudotojams išsaugotos ataskaitos turi apimti tik agreguotus duomenis be galimybės peržiūrėti pirminius duomenis kurių pagrindu buvo suformuota ataskaita.

4.25. Dinaminės internetinėje prieigoje pateikiamos ataskaitos turi suteikti galimybę analizės rezultatus peržiūrėti įvairiais pjūviais (priklausomai nuo to, kokius pjūvius vaizduojami duomenys gali palaikyti):

• analizės rezultatai lentelėje;• analizės rezultatai grafikuose (skritulinės ir stulpelinės diagramos, barometras,

linijinės ir taškinės diagramos, procentinis rodiklio dažnio pasiskirstymas juostinėje diagramoje ir kita);

• analizės rezultatai dinaminiuose žemėlapyje.Numatomi minimalūs dinaminių analizės rezultatų atvaizdavimo internetinėje prieigoje principai pateikti skyrelyje „VSS IS analizės statistinių duomenų vizualus atvaizdavimas internete“, kurie turės būti patikslinti ir papildyti Tiekėjo detalios analizės metu.

4.26. Turi būti galimybė statistinės analizės rezultatus atsisiųsti ir peržiūrėti „offline“ režimu lokaliai kompiuteryje. Šiame režime peržiūrint duomenis turi būti galimybė taip pat keisti rezultatų pateikimo dimensijas ir kt. parametrus.

4.27. Dinaminės statistinės analizės rezultatų peržiūroje, pasirinkus rodiklius, rodiklio skaičiavimo dimensijas ir parametrus, duomenų vaizdavimo tipą ir matant suskaičiuotus rezultatus įvairiais būdais pavaizduotus rodiklių rezultatus turi būti galimybė atsisiųsti .pdf, .xls, .xlsx, .csv (ar kitais analizės metu suderintais) formatais.

4.28. Turi būti užtikrintas erdvinių duomenų kaupimas duomenų bazių valdymo sistemoje, kad statistinės analizės rezultatai galėtų būtu atvaizduoti dinaminiuose žemėlapiuose.

4.29. Erdviniai duomenys turi būti kaupiami Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94. Taip pat tokia koordinačių sistema jie turi būti ir atvaizduojami.

4.30. Turi būti užtikrintas reikiamų statistinių teritorinių vienetų saugojimas, teritorinius vienetus saugant ir nustatant pagal Perkančiajai organizacijai reikiamą detalumą (savivaldybės, seniūnija, gyvenvietė, ugdymo įstaiga, adresų taškai ir kt.). Skaitmeniniame žemėlapyje statistinės analizės rezultatai turi būti atvaizduoti bent pagal savivaldybes, seniūnijas bei ugdymo įstaigų taškus.

4.31. Be visų kitų suderintų analizės perskaičiavimo parametrų, rodiklių rezultatai turi būti agreguojami ir pagal suderintus teritorinius vienetus (savivaldybes, seniūnijas, gyvenvietes, ugdymo įstaigas, adresų taškus), jei turimi duomenys gali suteikti tokio detalumo teritorinio vieneto nustatymą. Skaitmeniniame žemėlapyje statistinės analizės rezultatai agreguoti ir atvaizduoti pagal savivaldybes, seniūnijas bei ugdymo įstaigų taškus.

4.32. Pagal gautą duomenų surinkimo metu adreso tekstą turi būti priskiriamas teritorinis vienetas, 18

Nr. Funkciniai reikalavimai pagal posistemiusteritorinio vieneto nustatymo algoritmas turi maksimaliai tiksliai nustatyti adreso vietą.

4.33. Agreguoti ir parengti pagal teritorinius vienetus rodikliai ir jų rezultatų aibės turi būti publikuojami vidiniame ir išoriniame portale, vaizduojami interaktyviame žemėlapyje, pateikiami įvairiais grafiniais pavidalais.

4.34. Naujo rodiklio sukūrimas neturi būti kliūtis publikuoti naujo rodiklio atvaizdavimą grafiniu pavidalu bei pateikti naujo rodiklio su tam tikromis dimensijomis rezultatus žemėlapyje.

4.35. Turi būti galimybė publikuojamam rodikliui su skaičiavimo dimensijomis nurodyti nagrinėjamo laikotarpio pradžios ir pabaigos rėžius, laiko žingsnio intervalą, atvaizduojant rezultatus žemėlapyje arba grafiniais pavidalais. Pagal pasirinktus laiko parametrus turi būti pateikiami šiems laikotarpiams perskaičiuoti rodiklio rezultatai, pagal nurodytas dimensijas.

4.36. Žemėlapio ir grafikų peržiūros programa turi būti talpinama vidiniame ir išoriniame portale.4.37. Žemėlapis turi būti lengvai peržiūrimas interneto naršyklėje be papildomų įskiepių.4.38. Turi būti galimybė atlikti apskaičiuoto rodiklio paiešką pagal pavadinimą.

4.39. Žemėlapių naršyklėje turi būti galimybė vienu metu peržiūrėti nuo 1 iki 4 rodiklių su skaičiavimo dimensija atskiruose dinaminiuose žemėlapiuose.

4.40. Turi būti galimybė keisti žemėlapio mastelį priartinant ir nutolinant žemėlapį.

4.41. Turi būti galimybė matuoti linijos ilgį žemėlapyje.

4.42. Turi būti galimybė matuoti plotą žemėlapyje.

4.43. Naudotojui turi būti pateikiamas žemėlapių sutartinių ženklų paaiškinimas (sutartinio ženklo simbolis ir paaiškinamasis tekstas).

4.44. Turi būti galimybė peržiūrimo žemėlapio rodiklio su skaičiavimo dimensija reikšmes pridėti į grafiką (grafike rodomi ne daugiau kaip 4 rodikliai vienu metu).

4.45. Žemėlapyje turi būti galimybė nurodyti nagrinėjamą laikotarpį (metai, mėnuo, diena), ir vaizduoti tik to laikotarpio rezultatus. Arba pateikiama laiko juosta metais, kurioje galima patogiai perslinkti metus ir pamatyti sekančių metų statistinės analizės rodiklius.

4.46. Turi būti galimybė identifikuoti rodomą žemėlapyje objektą. Identifikavus objektą, pateikiama informacija apie teritoriją (pavadinimas, plotas) ir rodiklio su skaičiavimo dimensija reikšmė.

4.47. Turi būti galimybė pasirinkti iš anksto parengtos spalvų paletės vaizduojamam reiškiniui (nuo 3 iki 5 spalvų).

4.48. Turi būti galimybė žemėlapyje perklasifikuoti rodiklių su skaičiavimo dimensijomis vaizdavimo intervalus. Turi būti taikomi šie metodai: lygių intervalų, natūralių ribų (Jenks), kvantilių. Taikant klasifikavimą turi būti galimybė pasirinkti nuo 3 iki 5 intervalų.

4.49. Turi būti galimybė atrinkti kelis nagrinėjamus teritorinius vienetus pažymint juos žemėlapyje.

4.50. Turi būti galimybė atrinkti kelis nagrinėjamus teritorinius vienetus, nurodant reikšmę už kurią rodiklis yra didesnis, už kurią rodiklis yra mažesnis.

4.51. Žemėlapyje turi būti galimybė išskirti teritoriją, kurioje rodiklio reikšmė yra didžiausia ir

19

Nr. Funkciniai reikalavimai pagal posistemiusmažiausia.

4.52. Turi būti pateikiamas rodiklio su skaičiavimo dimensija reikšmių apibendrinimas (visoms arba atrinktoms teritorijoms): mažiausia reikšmė, didžiausia reikšmė, vidutinė reikšmė.

4.53. Pasirinktų žemėlapyje rodiklių su dimensijomis reikšmės turi būti vaizduojamos grafike (iki 4 rodiklių) - pateikiamas rodiklio reikšmės pokytis laike.

4.54. Pasirinkus du rodiklius su dimensijomis, paskaičiuotus tam pačiam teritoriniam vienetui, turi būti galimybė pavaizduoti juos reiškinių koreliaciją atspindinčiame grafike.

4.55.P

Pasirinkus žemėlapyje teritorinį vienetą, turi būti prie jo pateikiamas teritorinio vieneto pavadinimas, rodiklio su dimensija reikšmė.

4.56. Žemėlapiuose rodiklių su dimensijomis reikšmės pateikiamos pagal teritorinius vienetus – savivaldybes. Prisijungę VS specialistai gali peržiūrėti rodiklių reikšmes dar pagal jiems priskirtų ugdymo įstaigų taškus.

4.57. Turi būti galimybė spausdinti/atsisiųsti peržiūrimą žemėlapį PDF, JPG ir PNG formatais.

4.58. Žemėlapyje rodiklis turi būti vaizduojamas naudojant plotinius ir taškinius objektus. Vaizduojant informaciją taškiniais objektais ir esant dideliam taškų tankiui turi būti pateikiamos apibendrintos taškų sankaupos vietos ir taškų kiekį nurodantis skaičius.

4.59. Turi būti galimybė sukurti ir publikuoti skaitmeninį žemėlapį iš naudotojo turimų erdvinių duomenų ir pridėti jį kaip atskirą informacijos sluoksnį rodiklių žemėlapyje.

7.3. Naudotojų grupės ir jų panaudos atvejų grupės

Žemiau pateikiama naudotojų grupių schema ir su naudotojų grupėmis siejamos panaudos atvejų (angl. use case) grupės, kurios apibendrina kokiomis funkcinėmis grupėmis VSS IS naudotojai galės naudotis. Detalūs panaudos atvejai ir jų įgyvendinimas turi būti specifikuotas detalios analizės metu.

20

uc VSS IS administratoriaus darbo v ieta

VSS IS administratoriaus darbo vieta

(B-01)Administruoti

naudotojus

Sistemos administratorius

(B-02)Administruoti

parametrus

(B-03)Administruoti sisteminę

informaciją

Paveikslas 7-4 . VSS IS administratoriaus darbo vietos panaudos atvejų grupės

VSS IS sistemos administratorius administruoja naudotojus, jų teises, administruoja sisteminius parametrus, taip pat tvarko sisteminę informaciją. Gali būti administruojami tiek vidinės sistemos naudotojai, tiek išoriniai naudotojai (pvz. Visuomenės sveikatos biurų VS specialistai).

uc HI darbuotojo darbo v ieta

HI darbuotojo darbas su VSS IS

(B-09)Publikuoti statistinius analizės duomenis į

internetinį portalą

HI sistemos naudotojas

(B-07)Formuoti ir analizuoti dinamines ataskaitas

(B-04)Tv arkyti nuasmenintus

statistikos duomenis

(B-05)Analizuoti

standartines ataskaitas (B-06)

Tv arkyti statistikos parametrus, žinynus ir

klasifikatorius

(B-08)Kurti duomenų kubus ir

analizuoti duomenis

(B-18)Publikuoti dinaminius

rodiklių žemėlapius

Paveikslas 7-5 . HI darbuotojo vykdomos panaudos atvejų grupės

HI darbuotojas kaip VSS IS naudotojas jungsis prie vidinės Sistemos dalies ir čia galės vykdyti tokias funkcines grupes:

21

Tvarkyti nuasmenintus statistikos duomenis; Analizuoti standartines ataskaitas, sukonstruotas pagal detalios analizės metu numatytas

taisykles; Tvarkyti Sistemoje naudojamos žinynus, klasifikatorius ir jų reikšmes (kurti naujus,

administruoti esamus), tvarkyti statistikos parametrus; Formuoti ir analizuoti dinamines ataskaitas, kai naudotojai pagal savo poreikį dėlioja

statistinės analizės pjūvius ir atvaizduojamą informaciją, pagal galimą duomenų kube skaičiuojamą duomenų aibę;

Kurti, dėlioti duomenų kubus ir analizuoti statistinius duomenis pagal juos; Publikuoti statistinius analizės duomenis į internetinį portalą; Publikuoti dinaminius rodiklių žemėlapius į internetinį portalą.

uc Visuomenės sv eikatos biuras

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų VS specialisto prisijungimas prieSistemos

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų VS specialisto prisijungimas prieSistemos

(B-11)Analizuoti sav o

sav iv aldybės ugdymo įstaigų statistinius

duomenisVisuomenės

sv eikatos biuro VS atsakingas

specialistas

(B-10)Registruoti sav o

sav iv aldybės ugdymo įstaigų VS specialistus

Sistemoje

(B-19)Formuoti standartines ataskaitas, skirtas VS

specialistams

Paveikslas 7-6 . Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atsakingi VS specialistai jungiasi prie Sistemos

Visuomenės sveikatos biurų atsakingi VS specialistai turi galėti jungtis per internetinę prieigą prie VSS IS ir čia vykdyti tokias funkcines grupes:

Registruoti savo savivaldybės ugdymo įstaigų VS specialistus, kad jie galėtų jungtis prie sistemos ir tvarkyti bei matyti jiems priskirtų įstaigų vaikų sveikatos pažymėjimų duomenis;

Analizuoti savo savivaldybės ugdymo įstaigų statistinius duomenis apie vaikų susirgimus ir sveikatos būklę;

Formuoti standartines ataskaitas, su tam tikrų analizės pjūvių pasirinkimu, kurios skirtos VS specialistams, ir jose pateikiami atitinkamo biuro savivaldybei priklausančių vaikų sveikatos stebėsenos statistinės analizės rezultatai.

22

uc Ugdymo įstaigai priskirto VS specialisto jungimasis prie Sistemos

Ugdymo įstaigai priskirto VS specialisto jungimasis prie Sistemos

(B-14)Analizuoti priskirtos įstaigos v aikų sv eikatos stebėsenos

statistinius duomenisUgdymo įstaigai priskirtas VS specialistas

(B-13)Matyti priskirtos įstaigos v aikų

sv eikatos pažymėj imų duomenis ir tv arkyti su jais susijusią informaciją

(B-12)Įv esti v aiko sv eikatos pažymėj imo (027-1/a)

duomenis

(B-16)Formuoti ugdymo

įstaigos statistinių rezultatų ataskaitas

(B-17)Formuoti ataskaitas apie ugdymo įstaigos v aikus

Paveikslas 7-7 . Ugdymo įstaigai priskirto VS specialistas jungiasi prie Sistemos per internetinę prieigą

Ugdymo įstaigai priskirto VS specialisto (VS specialistai, kurie priskirti atitinkamai ugdymo įstaigai) turi galėti jungtis per internetinę prieigą prie VSS IS ir čia galėti vykdyti tokias funkcines grupes:

Įvesti duomenis iš pristatytų į ugdymo įstaigą popierinių vaikų sveikatos pažymėjimų (027-1/a); Matyti priskirtos įstaigos vaikų sveikatos pažymėjimų duomenis Sistemoje ir tvarkyti su vaikų

sveikatos pažymėjimu susijusią informaciją; Analizuoti priskirtos ugdymo įstaigos vaikų sveikatos stebėsenos statistinius duomenis

Sistemoje. Formuoti standartines ataskaitas, skirtas VS specialistui, kuriose pateikiami atitinkamos

ugdymo įstaigos vaikų sveikatos stebėsenos statistinės analizės rezultatai. Formuoti ataskaitas, kuriose pateikiami vaikų pažymų suvestinių ir kt. duomenys: pvz. mokinių

skaičių ir sąrašus, tu kurių nėra pažymėjimų 027-1/a už einamuosius metus, sąrašai pagal klases, sąrašas mokinių, kurie priskirti spec. grupei ir pan.

23

uc Viešas VSS IS portalas

Viešas VSS IS portalas

Viešo VSS IS portalo

lankytojas

(B-15)Peržiūrėti statistinius VSS IS duomenis pagal pasirinktus

parametrus

Paveikslas 7-8 . Viešo VSS IS statistikos portalo lankytojas

Viešo VSS IS portalo lankytojas galės matyti statistinius analizės duomenis: Naudotojas galės pasirinkti iš galimų parametrų reikšmių tuos elementus, kuriuos nori matyti

statistinės analizės rezultatuose, matys statistinius rezultatus, galės pasirinkti informacijos atvaizdavimo tipą iš galimų variantų, kuriais duomenys gali būti pateikti. Pateikti rezultatai gali būti atsisiųsti suderintais formatais.

7.4. VSS IS statistinės analizės rezultatų vaizdavimo internetiniame portale principai

Analizės statistinių duomenų pateikimas internetiniame portale turi susidėti iš tokių pagrindinių žingsnių *:

sistema leidžia pasirinkti norimą analizės rodiklį iš sąrašo (žr. Pradinis statistinės analizės VSS IS rodiklių sąrašas);

pateikiamos analizės rodiklio skaičiavimo dimensijos (žr. Analizės rodiklių skaičiavimo dimensijos );

pateikiami pasirinkto rodiklio vaizdavimo parametrai, tokie kaip - kalendoriniai metai, vaikų amžiaus grupė, administracinis teritorinis vienetas ir kt. – iš kurių naudotojas turi pasirinkti pagal kurias (vieną arba kelias) parametrų reikšmes nori pamatyti paskaičiuotus analizės rezultatus (žr. Statistinės analizės rezultatų parametrų pavyzdžiai) ;

pateikiami lentelėje nurodyto rodiklio VSS IS statistinės analizės rezultatai paskaičiuoti pagal pasirinktus parametrus;

naudotojas gali pasirinkti kitus pagal pasirinktą rodiklį galimus grafinius vaizdavimo būdus: skritulinė diagrama, stulpelinė diagrama, žemėlapis ir kt. (žr. Galimi grafiniai statistinės analizės rezultatų būdai).

* Detalūs parametrai, dimensijos ir atvaizdavimo taisyklės turi būti suderintos detalios analizės metu ir įgyvendintos kuriant Sistemą.

1. Pirmiausia sistema turi leisti pasirinkti norimą vaizduoti rodiklį iš pateikto sąrašo:

Lentelė 7-3. Pradinis statistinės analizės VSS IS rodiklių sąrašas

Nr. Statistinės analizės rodiklis1. Vaikų skaičius, vnt.

24

2. Vaikų procentas, proc.3. Diagnozių kiekis, vnt. 4. Diagnozių procentas, proc.5. Vaikų susirgimų A00-Z31 ligomis skaičius, vnt.6. Vaikų susirgimų A00-Z31 ligomis skaičius 100 000, vnt.7. Ir kt. detalios analizės metu apibrėžti rodikliai (iki 20 rodiklių).

2. Tuomet pasirenkama iš sąrašo dimensija, pagal kurią rodiklio reikšmes norima matyti:

Lentelė 7-4. Analizės rodiklių skaičiavimo dimensijos

Nr. Statistinės analizės skaičiavimo dimensijos1. HAN darnus (harmoningos) augimas

2. HAK (apatinė riba – labai žemi vaikai (ūgis kraštutinis) ; viršutinė riba – labai aukšti vaikai (ūgis kraštutinis))

3. NHA – nedarnus (neharmoningas) augimas 4. KMI vidurkis5. Svorio atitikimas normoms6. Kraujospūdžio atitikimas normoms7. Hipertenzija 8. Klausa9. Regos sutrikimas 10. Lėtinės ligos11. Kraujotakos sistemos sutrikimai 12. Kvėpavimo sistemos sutrikimai13. Nervų sistemos sutrikimai14. Virškinimo sistemos sutrikimai 15. Urogenitalinės sistemos sutrikimai16. Endokrininės sistemos sutrikimai17. Skeleto – raumenų sistemos sutrikimai 18. Kraujo sistemos sutrikimai 19. Odos ir jos priedų ligos20. Dalyvavimas mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje, įskaitant kūno kultūros ugdymą, be

jokių apribojimų 21. Dalyvavimas mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje, besilaikant rekomendacijų 22. Skubios pagalbos mokykloje poreikis23. Pagrindinė fizinė ugdymo grupė24. Parengiamoji fizinė ugdymo grupė25. Specialioji fizinė ugdymo grupė 26. Atleidimas nuo kūno kultūros pamokų 27. Vidutinis dantų ėduonies intensyvumas (toliau – KPI)28. KPI lygio įvertinimas29. Sąkandžio patologijos 30. Vaikų sergamumas A00-Z31 ligomis31. Vaikų ligotumas A00-Z31 ligomis32. Atvejų skaičius 1000 vaikų (A00-Z31 ligoms)33. Ir kt. detalios analizės metu apibrėžtos statistinės analizės skaičiavimo dimensijos (iki 50

25

dimensijų arba pagal poreikį daugiau, jei to reikia detalios analizės metu apibrėžtai statistinės analizės skaičiavimo aibei padengti).

3. Taip pat pasirenkami parametrai, pagal kuriuos atvaizduojami duomenys.Statistinės analizės rezultatų parametrų pavyzdžiai:

Amžius (0, 1, 2 ... 18 m.); Amžiaus grupės (0, 1-4, 5-9, 10-14 ...); Administracinė teritorija (60 savivaldybių, seniūnijos); Kalendoriniai metai; Lytis; Socioekonominis statusas (socialiai remtini, iš rizikingų šeimų, ir kt.); Ir kiti detalios analizės metu apibrėžti parametrai (iki 20 galimų statistinės analizės

parametrų).

4. Naudotojas turi galėti pasirinkti, kokiu pavidalu rezultatus nori pamatyti.Galimi grafiniai statistinės analizės rezultatų būdai:

Lentelė - rodiklio ir atvejų skaičiaus pasiskirstymas pagal pasirinktus parametrus. Grafikai:

o Skritulinės diagramos:- Pateikiama skaitinė rodiklio išraiška.

o Stulpelinės diagramos:- Galima dėlioti mažėjimo/didėjimo tvarka;- Pateikiama skaitinė rodiklio išraiška.

o Barometras (galimybė pasirinkti, kai lyginamos savivaldybės):- Barometre taip pat nurodomas Lietuvos (arba tik tų savivaldybių, kurios yra

lyginamos) rodiklio vidurkis;- Pateikiamas rodiklių įverčių 95% pasikliautiniai intervalai ir skaitinė rodiklio

išraiška;- Rodiklio reikšmės skirstomos į kvintilius, kurie žymimi skirtingomis spalvomis (taip

pat pateikiamas paaiškinimas tame pačiame lange).o Linijinė diagrama:

- Pagrinde skirta rodiklio dinamikai vaizduoti (kai yra bent du laiko taškai).o Taškinė diagrama;o Procentinis rodiklio dažnio pasiskirstymas juostinėje diagramoje (kur yra kategoriniai

kintamieji, pvz.: KPI);o Procentinė diagrama pagal reikšmę;o Histograma.

Žemėlapis:o Pateikiamas rodiklio reikšmės savivaldybėse žemėlapyje, arba mažesniuose teritoriniuose

vienetuose, kokį duomenų skaidymą leidžia turimi duomenys, suderinti su erdviniu atvaizdavimu;

o Tam turinčias teises naudotojas gali peržiūrėti duomenis žemėlapyje pagal ugdymo įstaigų taškus;

o Savivaldybės žymimos skirtingomis spalvomis, skirstant rodiklio reikšmę į kvantilius; o Žemėlapyje taip pat pateikiamas rodiklio skirstymas, reikšmių intervalai legendose, ir juos

žyminčios spalvos;

26

o Jei yra kelios dimensijos, prie pasirinkto teritorinio vieneto ar taško – pateikiami grafikai su reikšmių pasiskirstymu;

o Yra galimybė pasirinkti skirtingas spalvų gamas (šviesoforo principas, skirtingų spalvų tonai).

Statistinės analizės rezultatų pateikime turi būti vieta, kur pateikiama išsami informacija apie rodiklius: rodiklio apibrėžimas; duomenų šaltinis; duomenų surinkimas; laiko periodai (kalendoriniai metai, už kuriuos yra rodiklio duomenys); amžius (amžiau grupės, į kurias skirstomas/galimas skirstyti rodiklis); administracinė teritorija (į kurias skirstomas rodiklis).

Grafinio statistinės informacijos atvaizdavimo internetiniame portale pavyzdžiai:

Paveikslas 7-9 . Statistinių analizės rezultatų grafinio atvaizdavimo schematiškas pavyzdys, pateikiant rezultatus stulpeline diagrama

27

Paveikslas 7-10 . Statistinių analizės rezultatų grafinio atvaizdavimo schematiškas pavyzdys, pateikiant rezultatus skrituline diagrama

Paveikslas 7-11 . Statistinių analizės rezultatų grafinio atvaizdavimo schematiškas pavyzdys, pateikiant rezultatus žemėlapyje

28

Paveikslas 7-12 . Statistinių analizės rezultatų grafinio atvaizdavimo schematiškas pavyzdys, pateikiant rezultatų pasiskirstymą diagramoje prie pasirinkto teritorinio vieneto/taško

Paveikslas 7-13 . Statistinių analizės rezultatų grafinio atvaizdavimo schematiškas pavyzdys, pateikiant rezultatus žemėlapyje ir diagramos pavidalu

29

8. Nefunkciniai reikalavimaiŽemiau lentelėje pateikiami bendri nefunkciniai reikalavimai keliami Sistemai.

8-5 lentelė. Bendri nefunkciniai reikalavimai VSS IS

Nr. ReikalavimasNF-01 Turi būti užtikrintas duomenų priėmimo ir naudojimo ribojimas pagal suteiktą rolę, ir jei

tai rolei aktualu – pagal duomenų tam tikrus rėžius – apskritį, ugdymo įstaigą ir pan.NF-02 Sistemos administratorius turi turėti galimybę atlikti sistemos duomenų rezervinį

kopijavimą ir vykdyti sistemos atstatymo iš rezervinių kopijų procedūrą. NF-03 Siekiant užtikrinti šiuolaikinius naudotojų sąsajos ergonomikos reikalavimus, turi būti

vadovaujamasi LST EN ISO 9241-110:2006 „Žmogaus ir sistemos sąveikos ergonomika. 110 dalis. Dialogo principai (ISO 9241-110:2006)“ standartu arba lygiaverčiu.

NF-04 Ergonomika (angl. usability) sistemoje, pagal reikalavimus keliamus valstybės informacinės sistemos naudotojo (toliau – naudotojas) sąsajai, kurie nurodyti Interneto svetainės (portalo) atitikties Pasaulinio saityno konsorciumo parengtoms Interneto tinklalapių turinio prieinamumo rekomendacijoms 2.0, turi atitikti bent AA lygį.

NF-05 VSS IS turi būti kuriama ir projektuojama taip, kad joje vienu metu netrukdomai galėtų dirbti ne mažiau kaip 10 naudotojų tvarkančių duomenis vidinėje sistemoje, ne mažiau 600 naudotojų tvarkančių duomenis vienu metu besijungiančių per išorinę prieigą bei ne mažiau 1000 naudotojų peržiūrinčių viešai pateikiamus statistinės analizės rezultatus.

NF-06 VSS IS turi būti kuriama ir projektuojama taip, kad atsakymas į naudotojo užklausą naršyklėje turi būti pilnai atvaizduotas ne ilgiau kaip per 2 sekundes. Išimtys gali būti taikomos specifiniam funkcionalumui reikalaujančiam didelio kiekio matematinių skaičiavimų (pvz.: perskaičiavimui, grafinio vaizdo formavimui ir pan.), tačiau tokios išimtys turi būti suderintos su Perkančiąja organizacija.

NF-07 Tiekėjas turi atlikti tokius etapus ir pateikti etapų rezultatus, kurie nurodyti lentelėje – „VSS IS kūrimo etapai, rezultatai ir etapų trukmė“.

NF-08 Detalios analizės metu turi būti dokumentuotas visų funkcinių ir nefunkcinių reikalavimų įgyvendinimas. Detalios analizės ir projektavimo metu parengta detalios analizės bei projektavimo ataskaita, kurioje turi būti išdėstyti įgyvendinimo reikalavimai, pateikiami reikalavimų sąrašais, naudotojo sąsajos eskizais, duomenų struktūrų diagramomis, kitomis techninėmis diagramomis ir modeliais. Aprašomi reikalavimai programinių ir techninių priemonių sąveikai. Detalios analizės ataskaita turi būti suderinta su Perkančiąja organizacija, kurios pagrindu įgyvendinamas Sistemos sukūrimas. Taip pat turi būti sudarytas ir suderintas kūrimo, adaptavimo ir parametrizavimo darbų planas, numatomi ištekliai.

NF-09 Viešosios prieigos sistemos dalis turi būti pritaikyta naudotis neįgaliesiems, remiantis Neįgaliesiems pritaikytų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. T-40 „Dėl Neįgaliesiems pritaikytų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo.

NF-10Turi būti apmokyti iki dešimties (10) Perkančiosios organizacijos darbuotojų, kurie dirbs

su sistema ir vienas (1) sistemos administratorius, kuris administruos šią sistemą.NF-11 Reikalavimai Perkančiosios organizacijos darbuotojų mokymams:

31

Nr. Reikalavimas Turi būti parengtas mokymų planas ir suderintas su perkančiąja organizacija. Tiekėjas turi parengti mokomąją medžiagą ir pateikti ją Perkančiajai organizacijai

ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki mokymų pradžios. Mokymai vykdomi pagal su Perkančiąja organizacija suderinta mokymų grafiką. Mokymai turi trukti ne trumpiau kaip 24 ak. val. (3 darbo dienos po 8 ak. val.,

tačiau su perkančiąją organizacija gali būti suderinta kitaip pagal poreikį). Mokymai turi vykti HI patalpose.

NF-12 Turi būti apmokyti iki šešių šimtų (600) specialistų, dirbsiančių ir naudosiančių sistemą visoje Lietuvoje, mokymai bus vykdomi, apmokant savivaldybės specialistus.

Naudotojų mokymams keliami šie reikalavimai: Tiekėjas turės sudaryti mokymų planą ir jį suderinti su Perkančiąja organizacija; Tiekėjas turi parengti mokymų medžiagą ir ją pateikti Perkančiajai organizacijai 5

dienas prieš mokymus; mokymai turi būti organizuojami pagal su Perkančiąja organizacija suderintą

mokymų grafiką; mokymai turi būti vykdomi grupėmis po 10 asmenų, skiriant jiems iki 8 ak. val.

mokymų, arba kaip bus suderinta su Perkančiąja organizacija mokymų plane; mokymai gali būti organizuojami savivaldybėse arba kaip alternatyva

mokymams/daliai mokymų savivaldybėse gali būti vykdomi mokymai nuotoliniu būdu, pasitelkiant kompiuterines technologijas, organizuojant realiu laiku (angl. on-line) vykdomus seminarus bei papildomai pateikiant vaizdo/audio mokymų medžiagą (mokymų filmukus);

už mokymų organizavimą, mokymų patalpas bei mokymų priemones atsakingas Tiekėjas, išskyrus tai, kas reikalinga specialistų darbo vietose, kad galėtų dirbti su Sistema.

NF-13 Prieš bandomąją eksploataciją turi būti atliktas vidinis Tiekėjo testavimas, kur fiksuojamos Sistemos veikimo klaidos ir neatitikimai suderintai detalios analizės specifikacijai. Prieš pradedant bandomąją eksploataciją su Perkančiąją organizacija Tiekėjas turi pateikti vidinio testavimo rezultatus ir suderinti jų tinkamumą pradėti bandomąją eksploataciją.

NF-14 Prieš pradedant Sistemos bandomąją eksploataciją, Tiekėjas turės parengti ir su Perkančiąja organizacija suderinti bandomosios eksploatacijos planą. Bandomosios eksploatacijos plane turi būti aprašyta: bandomosios eksploatacijos dalyvių komunikavimo schema, dalyvių atsakomybės, defektų (pastabų) registravimo tvarka, defektų šalinimo tvarka, bandomosios eksploatacijos priėmimo kriterijai.

NF-15 Tiekėjas bandomosios eksploatacijos metu privalo šalinti visus pastebėtus trūkumus ir tobulinti Sistemą atsižvelgiant į bandomosios eksploatacijos metu pastebėtus trūkumus, remiantis detalios analizės dokumentais. Susidarius tokiai situacijai, kad neįmanoma ištaisyti sistemos trūkumų iki bandomosios eksploatacijos pabaigos, bandomosios eksploatacijos terminas gali būti pratęstas iki tol, kol bus ištaisyti sistemos trūkumai ir visa apimtimi išbandyta informacinė sistema, bet ne iki suderinto galutinio Sistemos pridavimo termino.

NF-16 VSS IS bus laikoma priimta Perkančiosios organizacijos, kai bus pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas.

NF-17 Teikiant paslaugas ir diegiant informacinę sistemą HI būtų svarbu, kad Paslaugų tiekėjas išlaikytų esamos infrastruktūros ir naudojamų technologijų tęstinumą ir vientisumą. Higienos instituto naudojama GIS technologija turės būti praplėsta ir integruota į kuriamos

32

Nr. Reikalavimasinformacinės sistemos aplinkas pagal kituose šio konkurso sąlygų techninių reikalavimų punktuose nurodytus funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus. HI jau dabar kaupia ir naudoja tam tikrus erdvinius duomenis, kurie turi būti perpanaudojami naujai kuriamoje Sistemoje. Erdviniai duomenys (administracinių teritorijų ribos, su jomis susieti sveikatos netolygumų rodikliai ir kt.) kaupiami Sveikatos netolygumų atvaizdavimo sistemos (SveNAS) erdvinių duomenų bazėje ir yra pasiekiami arcGIS for Server bei ArcGIS for Desktop priemonėmis. Atskiru techninės įrangos pirkimu, perkama techninė įranga, skirta Sistemos diegimui: integracijos tarnybinė stotis, virtualizacijos tarnybinė stotis, rezervinio kopijavimo ir valdymo tarnybinė stotis, rezervinio kopijavimo programinė įranga, duomenų saugykla-masyvas, duomenų bazių valdymo sistema ir tinklo prieigą užtikrinanti įranga. Sukurtas sprendimas turės reikalingus ir jau HI turimus erdvinius duomenis perpanaudoti naujoje sistemoje.

VSS IS įgyvendinimas turi būti vykdomas žemiau lentelėje nurodytais etapais, po kiekvieno etapo turi būti pateikti ir su Perkančiąja organizacija suderinti nurodyti etapo rezultatai, etapai turi būti įgyvendinti per nurodytą trukmę, nebent raštiškai būtų susitarta kitaip.

8-6 lentelė. VSS IS kūrimo etapai, rezultatai ir etapų trukmė

Eil. Nr. Etapas Etapo rezultatas Etapo trukmė1. Projekto pradžios

etapasParengtas VSS IS įgyvendinimo planas ir grafikas

Per 10 darbo dienų nuo sutarties su Tiekėju pasirašymo dienos.

2. Detalios analizės ir projektavimo etapas

Parengiami ir suderinami detalios analizės bei projektavimo dokumentai:• PA aprašymas – panaudos atvejų aprašymai

su funkciniais sistemos veikimo žingsniais ir funkciniais ribojimais. Ataskaitų ir pagrindinių ekrano langų eskizai, pateikiant principinį sistemos naudojimo vaizdą.

• Duomenų srautų aprašymas – gaunamų/teikiamų duomenų srautų aprašymas bei funkcinis integracinių sąsajų aprašymas.

• Veiklos duomenų modelis.

Analizės etapas gali trukti 2 mėnesius, arba pagal poreikį, ilgiau, jei etapai vykdomi ne vienas po kito, tačiau ne ilgiau nei, kad visi etapai būtų baigti iki projekto pabaigos datos.

3. Kūrimo etapas Sukurta VSS IS pagal detalios analizės suderintus dokumentus ir parengta testuoti testavimo aplinkoje.

Pateikiama testavimo strategija, testavimo scenarijai, priėmimo tvarka.

Atliktas vidinis testavimas, pateikiama vidinio

Etapas gali trukti 4 mėnesius arba pagal poreikį, ilgiau, jei etapai vykdomi

33

Eil. Nr. Etapas Etapo rezultatas Etapo trukmėtestavimo ataskaita. ne vienas po

kito, tačiau ne ilgiau nei, kad visi etapai būtų baigti iki projekto pabaigos datos.

4. Mokymai Parengta mokomoji medžiaga ir suderintas mokymų planas.Rezultate, apmokytos iš anksto suderintos, naudotojų grupės dirbti su sistema.

Per 1 mėnesį, arba ilgesnį laiko tarpą, tačiau etapą baigti ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki projekto pabaigos datos.

5. Diegimo ir bandomosios eksploatacijos etapas

Sistema įdiegta Perkančiosios organizacijos pateiktoje techninėje įrangoje, atlikti programinės ir techninės įrangos konfigūravimo darbai. Sistema parengta realiam darbui.Atlikti priėmimo bandymai.Parengta bandomosios eksploatacijos ataskaita. Pašalintos kritinės klaidos ir neatitikimai detaliai specifikacijai.Parengtas ir pateiktas VSS naudotojų vadovas.

Etapas gali trukti 1 mėnesį arba pagal poreikį ilgiau, tačiau ne ilgiau nei, kad visi etapai būtų baigti iki projekto pabaigos datos.

9. Saugos reikalavimaiŽemiau lentelėje pateikiami saugos reikalavimai keliami Sistemai.

9-7 lentelė. Reikalavimai VSS IS saugai

Nr. ReikalavimasNF1-01 VSS IS turi būti apsaugota nuo:

neautentifikuotos prieigos (išskyrus viešą statistinės analizės portalą); nesankcionuoto naudotojo sesijos perėmimo; nesankcionuoto duomenų perėmimo ar jų įterpimo; žalingo kodo įterpimo (angl. Injection, XSS (Cross-sitescripting)); kitų saugumo pažeidimų, kurie įvardijami OWASP TOP 10

(https://www.owasp.org) sąraše (arba lygiaverčiame).NF1-02 Sistemoje turi būti galimybė naudotojus autentifikuoti pagal naudotojo prisijungimo

vardą ir slaptažodį arba kita saugesne identifikavimo ir autentifikavimo patvirtinimo priemone (pvz. kvalifikuotu elektroniniu parašu, per VIISP ar panašias vienareikšmiškai

34

Nr. Reikalavimasidentifikuoti ir autentifikuoti asmenį galinčias sistemas).

Konkretus autentifikavimo mechanizmas turi būti suderintas su Perkančiąja organizacija analizės etapo metu.

NF1-03 Sistemoje turi būti galimybė nustatyti ir keisti naudotojo prisijungimo slaptažodžio minimalų ilgį ir sudėtingumą (pvz., slaptažodį turi sudaryti bent 8 simboliai, iš kurių bent 2 skaičiai, raidiniai simboliai ir bent vienas specialusis simbolis).

NF1-04 Pirmojo prisijungimo prie VSS IS metu iš IS naudotojo turi būti reikalaujama, kad jis pakeistų slaptažodį.

NF1-05 Sistema neturi vaizduoti įvedamo slaptažodžio.NF1-06 Sistemoje automatiniu būdu tvarkomi asmens duomenys priskiriami prie trečiojo asmens

duomenų saugumo lygio (pagal 2008 m. lapkričio 12 d. Nr. 1T-71(1.12) „Bendrieji reikalavimai organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms“). Sistema ir joje vykdomas šių duomenų tvarkymas turi atitikti šio saugumo lygio reikalavimus.

NF1-07 Turi būti fiksuojamas ir kontroliuojamas registravimosi prie Sistemos bei teisių gavimo pastangos. Sistemoje turi būti nustatomas leistinų nepavykusių prisijungimų skaičius.

Sistemoje turi būti fiksuojami prisijungimų prie asmens duomenų įrašai: prisijungimo identifikatorius, data, laikas, trukmė, jungimosi rezultatas (sėkmingas, nesėkmingas).

Sistemoje turi būti fiksuojami prisijungimų prie asmens duomenų įrašai: bylos, prie kurių buvo jungtasi, atlikti veiksmai su asmens duomenimis (įvedimas, peržiūra, keitimas, naikinimas ir kiti asmens duomenų tvarkymo veiksmai. Prisijungimų prie asmens duomenų įrašai saugomi sistemoje numatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 1 metai.

Turi būti galimybė administratoriui peržiūrėti prisijungimų prie duomenų bazės įrašų elektroninį žurnalą ir suformuoti įrašų ataskaitą.

NF1-08 Turi būti galimybė administratoriui valdyti ribotą prisijungimą prie Sistemos pagal ugdymo įstaigoms priskirtų VS specialistų kompiuterių IP adresus, ar kitomis priemonėmis, kurios užtikrintų sveikatos priežiūros specialistų prisijungimą iš išorės prie Sistemos tik iš savo darbo vietos.

NF1-09 Naudotojams informacija turi būti pateikiama ribotai pagal jiems priskirtas rolei ir teises. Tam tikrų duomenų ribojimas turi būti vykdomas pagal naudotojui priskirtas teritorines ar kitas duomenų matomumo ribas.

NF1-10 Duomenis VSS IS turi galėti tvarkyti tik tam teises turintys naudotojai.NF1-11 Asmens duomenys turi būti šifruojami pagal Bendruosius reikalavimus organizacinėms

ir techninėms duomenų saugumo priemonėms, patvirtintais Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1T-71(1.12) „Dėl Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“.

10.Technologiniai reikalavimai10-8 lentelė. Technologiniai reikalavimai VSS IS

Nr. ReikalavimasNF2-01

Sistema turi korektiškai veikti nepriklausomai nuo techninės įrangos, kurioje ji yra įdiegta ir neturi reikalauti specifinės vieno gamintojo techninės įrangos.

NF2-02

Sistema turi turėti patikimai veikiančią vidinę sistemos dalį, taip pat turi turėti sprendimus duomenų atidavimui į internetinį viešą portalą bei internetines darbo vietas. Be to sistema

35

Nr. Reikalavimasturi turėti technologinius sprendimus, kad duomenys būtų atiduodami grafiniam jų atvaizdavimui grafikuose bei žemėlapiuose, ir turi turėti visas reikiamas technologijas ir sprendimus, kad veiktų statistinės analizės rezultatų atvaizdavimas grafiniu pavidalu bei žemėlapiuose.

NF2-03

Sistema duomenų mainams ir integracijoms turi naudoti patikimas, suderintas su kitomis komponentėmis sąsajas.

NF2-04

Duomenų saugyklos turi palaikyti tiek realiacinius duomenų modelius, tiek daugiamačius analitinius duomenų modelius (duomenų kubus).

NF2-05

Sistemoje turi būti numatytos priemonės, prieinamos sistemos administratoriams, užtikrinančios saugomos informacijos tvarkymą (peržiūrą, sukūrimą, atnaujinimą bei šalinimą) SQL kalba arba lygiaverte programavimo kalba.

NF2-06

Sistemoje turi būti funkcionalumas, leidžiantis SQL, arba lygiavertės, kalbos pagalba indeksuoti, ieškoti ir analizuoti duomenis saugomus duomenų bazėje.

NF2-07

Analitinių duomenų modelis turi palaikyti dimensijų ir dimensijų elementų hierarchijas.

NF2-08

Sistema turi turėti technologijas, skirtas duomenų kubų peržiūrai, sukūrimui, atnaujinimui, ištrynimui - panaudojant OLAP technologijas.

NF2-09

Sistema turi turėti technologijas, skirtas analizės rezultatų publikavimui internetiniame sistemos portale.

NF2-10

Sistema turi apimti reikalingą arba reikalingas duomenų saugojimui ir skaičiavimui DB, visas reikalingas priemones pagal reikalavimus naudotojo sąsajoms, priemonės vykdyti duomenų mainus, priemonės reikalingos duomenų apdorojimui, tvarkymui bei pateikimui skirtingoms Sistemos komponentėms. Taip pat turi apimti priemones, reikalingas dinaminės duomenų analizės – duomenų kubų kūrimui ir naudojimui. Turi apimti priemones duomenų atvaizdavimui ne tik įrašų pavidalu, tačiau ir numatytais grafiniais pavidalais, bei informacijos pateikimui žemėlapyje.

NF2-11

Duomenų įkėlimo procesas turi būti realizuotas ir valdomas naudojant duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesų (ETL) įrankį.

NF2-12

Sistema turi palaikyti ir būti suderinama su XML ir XML Web Services arba lygiavertėmis technologijomis.

NF2-13

Turi būti galimybė naudoti publikuotas žemėlapio paslaugas, pagal nurodytą koordinačių aprėptį, koordinačių sistemą bei formatą (bent .jpeg, .png, .bmp, .gif, .svg, .pdf) gaunant žemėlapį grafiniu formatu.

NF2-14

Turi būti galimybė publikuoti žemėlapio paslaugas, kurios pateiktų žemėlapio vaizdą pagal nurodytą laiko intervalą, jei erdviniai duomenys kaupia datos ir laiko informaciją.

NF2-15

Turi būti galimybė publikuoti žemėlapio paslaugas, kurios pateiktų žemėlapį pagal nurodytą žemėlapio objektų kiekybinės informacijos klasifikaciją intervalais, sudarytais lygių intervalų, kvantilių, standartinio nuokrypio, geometrinės progresijos metodais.

NF2-16

Turi būti galimybė publikuoti žemėlapio paslaugas, kurios pateiktų nurodytos erdvinių duomenų reprezentacijos (versijos) duomenų bazėje žemėlapį.

NF2-17

Turi būti galimybė atlikti erdvinių duomenų (taškų, linijų ir poligonų) geometrinės ir atributinės informacijos keitimą naršyklėje, ar nutolusioje darbo vietoje naudojantis GIS aplikacijų serverio teikiama redagavimo paslauga (ang. web service). Redagavimo paslaugos turi būti pasiekiamos bent OGC WFS-T, SOAP, REST priemonėmis.

36

Nr. ReikalavimasNF2-18

Turi būti priemonės, leidžiančios nustatyti, kuris sistemos vartotojas ir kuriuo metu sukūrė ir paskutinis atliko erdvinių duomenų elemento keitimą. Taip pat turi būti galimybė apriboti keitimo veiksmus: Sistemos vartotojams neleisti keisti kito vartotojo sukurto elemento; Sistemos vartotojams neleisti keisti elementų geometrijos arba tik atributinės

informacijos.NF2-19

Turi būti galimybė publikuoti erdvinių duomenų apdorojimo įrankius - erdvinių duomenų apdorojimo paslaugas (ang. geoprocessing service). Erdvinių duomenų apdorojimo paslaugos turi būti publikuojamos iš vartotojo sukurtų erdvinių duomenų apdorojimo įrankių ar scenarijų (ang. script).

NF2-20

Šie įrankiai ir scenarijai turi leisti atlikti žemiau išvardintus ir kitus erdvinių duomenų analizės ir apdorojimo uždavinius: erdvinių duomenų apkirpimas pagal nurodytą teritoriją, konvertavimas į pasirinkto

formato duomenų rinkinius, supakavimas .zip formatu ir pateikimas atsisiuntimui;web aplikacijoje matomo žemėlapio eksportavimas ir pateikimas spausdinimui pasirinktu formatu (bent .png, .jpeg, .pdf ). Žemėlapis turi būti pateiktas pagal pasirinktą iš anksto paruoštą popierinio žemėlapio maketą, kuriame be pagrindinio žemėlapio vaizdo būtų antraštė, sutartinių ženklų legenda ir numatyti žemėlapio elementai.

NF2-21

Turi būti galimybė publikuoti geokodavimo paslaugas – turi būti priemonės paversti tekstinę informaciją (adresą) į geografines koordinates. Serverio programinė įranga turi teikti geokodavimo paslaugas. Paslaugos turi būti pasiekiamos bent SOAP, REST sąsajų būdu. Paslaugos turi būti sukuriamos publikuojant Lietuvos adresų lokatorius, suderinamus su Lietuvoje galiojančia adresų tvarka, sudarytus iš Lietuvos adresų rinkinio. Įvedamas tekstas turi būti suderinamas su lietuvių kalbos rašyba, turi būti automatinis dažnai pasitaikančių rašybos klaidų nepaisymas aptinkant adresus.

NF2-22

Turi būti aplikacijų programavimo sąsajos tinklo (ang. web) aplikacijų kūrėjams, leidžiančios pasiekti ir naudoti serveryje publikuotus žemėlapius ir kitus GIS resursus aplikacijose, sukurtose naudojant REST arba SOAP sąsajas.

NF2-23

Serverio programinė įranga turi būti pateikta su duomenų bazių valdymo sistema, skirta erdviniams bei atributiniams duomenims saugoti.

NF2-24

Serverio programinę įrangą turi būti galima įdiegti 64 bitų architektūros Windows Server 2008/2012 arba lygiavertėje operacinėje sistemoje.

NF2-25

Programinė įranga privalo turėti integruotą priemonę serverio publikuotų paslaugų stebėjimui, kaip kreipinių skaičius, vidutinis bei maksimalus paslaugos atsako laikas.

NF2-26

Programinė įranga privalo turėti integruotą priemonę patikrinti, ar yra išleistų programinės įrangos atnaujinimų ar pataisymų.

NF2-27

Programinė įranga privalo turėti integruotą priemonę publikuojamų paslaugų apsaugai, priskiriant teises naudotis paslaugomis vartotojams bei jų grupėms. Turi būti numatyta galimybė naudoti integruotą vartotojų ar jų grupių valdymo posistemę, ar naudotis įmonėje naudojama Active Directory arba LDAP posisteme, autorizuojant vidinius Perkančiosios organizacijos naudotojus ir jungiantis prie vidinės Sistemos dalies.

NF2-28

Siūloma programinė įranga turi būti suderinama su Lietuvos valstybine koordinačių sistema - LKS-94 bei EPSG koordinačių aprašais.

NF2-29

Visos papildomos standartizuotos programinės įrangos licencijos (išskyrus operacinės sistemos, virtualizacijos, rezervinio kopijavimo ir duomenų bazių valdymo sistemos

37

Nr. Reikalavimasprograminės įrangos licencijas, kurias pateikia Perkančioji organizacija kartu su technine įranga), reikalingos Tiekėjo siūlomo sprendinio funkcionalumui užtikrinti turi būti įtrauktos į pasiūlymą. Į pasiūlymą įtrauktos licencijos turi būti nuolatinio galiojimo ir įsigyjamos, o ne pateikiamos nuomos ar panašiu teisiniu pagrindu ar kitaip laike apribotos: jų galiojimas privalo būti nuolatinis ir be pabaigos, nepriklausomai nuo to, ar Perkančioji organizacija įsigyja licencijų techninio aptarnavimo paslaugas.

11. Reikalavimai naudotojo sąsajai

Žemiau lentelėje pateikiami reikalavimai keliami naudotojo sąsajai. Sistemos naudotojų sąsaja turi būti įgyvendinta ir pritaikyta keturių skirtingų tipų UI (angl. user interface – naudotojo sąsajos) komponentėms, skirtoms skirtingo tipo naudotojų grupėms:

Vidinės VSS IS naudotojo sąsaja, skirta Sistemos administratoriams ir Perkančiosios organizacijos naudotojams.

Per internetinę prieigą VSS IS darbo vieta ugdymo įstaigų VS specialistams. Per internetinę prieigą VSS IS darbo vieta biurų visuomenės sveikatos stebėsenos

specialistams. Per internetinę prieigą VSS IS vieša analizės rezultatų informacija, kurioje pateikiami

paskelbti analizės rezultatų duomenys, kuriuos lankytojai gali peržiūrėti įvairiomis pateiktomis grafinėmis priemonėmis (duomenų lentelėmis, diagramomis, duomenų atvaizdavimas žemėlapiuose ir pan.).

11-9 lentelė. Reikalavimai VSS IS naudotojo sąsajai

Nr. ReikalavimasNF3-01. VSS IS naudotojo sąsajos elementai turi būti sukurti visoms aukščiau išvardintoms

naudotojų grupėms, atitinkamai parenkant tinkamus elementus ir sprendimus.NF3-02. Grafinė naudotojo sąsaja bei joje esantys valdymo elementai turi būti vienodi,

unifikuoti vienoje sistemos naudotojų sąsajos komponentėje (pvz. vidinėje sistemoje ir per internetinę prieigą prieinamoje): turi būti vienodai iškviečiamos funkcijos, vaizduojamos formos ir kt.

NF3-03. Sistemoje viešos dalies naudotojo sąsaja turi būti lietuvių kalba. Tiekėjas privalo atsižvelgti į lietuviškų rašmenų ypatybes. Vidininės sistemos dalies naudotojo terpė turi būti lietuvių kalba, išskyrus panaudotus integruotus komponentus, kurių originali kalba yra anglų k., o sistemos administravimo moduliuose leidžiama naudoti ir anglų kalbą.

NF3-04. Sistema (tos sistemos komponentės, kurios naudojamos internetinėje naršyklėje) turi korektiškai veikti šiose naršyklėse: Microsoft Internet Explorer; Mozilla FireFox; Google Chrome; Safari.

NF3-05. Turi būti užtikrintas korektiškas Sistemos ataskaitų, žemėlapių, statistinių duomenų publikuotų Perkančiosios organizacijos internetinėje svetainėje viešai prieigai veikimas naudojant kompiuterines darbo vietas su operacine sistema Windows ir mobilius įrenginius su Android OS arba lygiavertėmis programinėmis įrangomis.

38

Nr. ReikalavimasNF3-06. Naudotojų sąsajos valdymas turi remtis pelės, klaviatūros įrenginiais.NF3-07. Naudotojų sąsajos klaidų pranešimai turi būti suformuluoti taip, kad naudotojui būtų

aišku, kas atsitiko ir kokius veiksmus jam toliau reikia atlikti, kad galėtų tęsti darbą.NF3-08. Tiekėjas turi suderinti naudotojo sąsajos grafinį dizainą su Perkančiąja organizacija

analizės ir projektavimo etapų metu.NF3-09. Analizės rezultatų pateikimas viešos internetinės prieigos aplinkoje turi būti

palaikomas rezultatų atvaizdavimas grafiniu pavidalu: skritulinės ir stulpelinės diagramos, kur galima pagal duomenis pasirinkti barometrą, linijinės diagramos, taškinės diagramos, procentinis rodiklio dažnio pasiskirstymas juostinėje diagramoje, rodiklių rezultatų atvaizdavimas žemėlapiuose.

NF3-10. Analizės rezultatų pateikimas turi būti aiškus ir intuityvus, turi būti suprantamai pateikti galimi rodikliai, rodiklių rezultatų atvaizdavimo parametrų pasirinkimas, bei rezultatų atvaizdavimo formato pasirinkimas. Peržiūrint statistinius analizės rezultatus turi būti čia pat galimybė pakeisti atvaizdavimo formatą, ar pakeisti rezultatų atvaizdavimo parametrų reikšmes.

NF3-11. Naudotojo sąsaja turi veikti ir mobiliuose įrenginiuose.

12.Reikalavimai duomenų mainams ir integracijaiPateikiamos sistemos su kuriomis turi būti įgyvendinti duomenų mainai ir gautų duomenų

integracija į VSS IS: iš Sveikatos apsaugos ministerijos turi būti gaunami Elektroninės sveikatos paslaugų ir

bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) duomenys apie vaiko sveikatos pažymėjimo duomenis bei vaikų ligas;

iš Švietimo informacinių technologijų centro turi būti gaunami Mokinių registro duomenys – duomenys apie vaikus, registruotus ugdymo įstaigose, duomenys apie klases, jų paskirtį, tipus;

iš Švietimo informacinių technologijų centro turi būti gaunami Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenys – duomenys apie ugdymo įstaigas;

iš Gyventojų registro tarnybos turi būti gaunami Gyventojų registro duomenys – vaiko gyvenamosios vietos adresas;

iš Valstybinės ligonių kasos turi būti gaunami duomenys apie vaikų ligas; iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi būti gaunami duomenys apie teiktas

socialinės paramos žymas; iš Registrų centro – Adresų registro duomenų bazės – adresų duomenys VSS IS

tvarkomiems adresams patikslinti; iš HI tvarkomo Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro turi būti gaunami vaikų

mirčių atvejų duomenys.

Duomenų mainai ir integracijos turi užtikrinti žemiau nurodytus duomenų srautus su išoriniais duomenų šaltiniais, pagal apibrėžtas taisykles, detalios duomenų integravimo ir perskaičiavimo taisyklės turi būti apibrėžtos ir suderintos analizės etapo metu, pagal Perkančiosios organizacijos poreikį bei duomenų analizės nustatytus reikalavimus.

39

12-10 lentelė. VSS IS išoriniai duomenų srautai

Nr.

Gaunamų duomenų srautas

Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodiškumas, duomenų apimtis, perdavimo būdas

1. Vaiko sveikatos pažymėjimų duomenys ir duomenys apie vaikų ligas

Sveikatos apsaugos ministerija (Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema -ESPBI IS)

VSS IS Iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos gaunami duomenys, pagal sveikatos priežiūros įstaigų užpildytas elektroninės vaiko sveikatos pažymėjimų formas 027-1/a ir vaikų ligų įrašus, duomenys apie alergijas ir vakcinacijas.Duomenų aibė apibrėžta VSS IS nuostatuose ir detalus duomenų gavimas bus suderintas analizės metu.Duomenų integracija bus vykdoma pagal detalios analizės metu nustatytas taisykles.

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

2. Ligų kodų klasifikatoriaus duomenys

Sveikatos apsaugos ministerija (Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema -ESPBI IS)

VSS IS Ligos kodai, pavadinimai, tipai pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, klasifikatoriaus datos.Duomenų aibė apibrėžta VSS IS nuostatuose ir detalus duomenų gavimas bus suderintas analizės metu.Duomenų integracija bus vykdoma pagal detalios analizės metu nustatytas taisykles.

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

3. Duomenys apie ugdymo įstaigų klases ir jų mokinius

Švietimo informacinių technologijų centras (Mokinių registras)

VSS IS Duomenys gaunami iš Mokinių registro apie ugdymo įstaigų klases, tipus, mokinius ir kt. duomenis.Duomenų aibė apibrėžta VSS IS nuostatuose ir detalus duomenų gavimas bus suderintas analizės metu.Duomenų integracija bus vykdoma pagal detalios analizės metu nustatytas taisykles.

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

4. Duomenys apie ugdymo įstaigas

Švietimo informacinių technologijų centras(Švietimo ir mokslo institucijų registras)

VSS IS Duomenys apie registruotas ugdymo įstaigas. Duomenų aibė apibrėžta VSS IS nuostatuose ir detalus duomenų gavimas bus suderintas analizės metu.Duomenų integracija bus vykdoma pagal detalios analizės metu nustatytas taisykles.

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

5. Vaikų adresų duomenys

Gyventojų registro tarnyba (Gyventojų registras)

VSS IS Iš Gyventojų registro gaunami struktūriniai deklaruoti vaiko adreso duomenys.Duomenų aibė apibrėžta VSS IS nuostatuose ir detalus duomenų gavimas bus suderintas analizės metu.Duomenų integracija bus vykdoma

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

40

Nr.

Gaunamų duomenų srautas

Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodiškumas, duomenų apimtis, perdavimo būdas

pagal detalios analizės metu nustatytas taisykles.

6. Adresų duomenys

Registrų centras - RC (Adresų registras)

VSS IS Adresų registro duomenų bazės duomenys – VSS IS tvarkomiems adresams patikslinti.

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

7. Duomenys apie vaikų ligas

Valstybinė ligonių kasa - VLK(Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema „SveiDra“)

VSS IS Teikiami duomenys apie vaikų susirgimo įrašus.Duomenų aibė apibrėžta VSS IS nuostatuose ir detalus duomenų gavimas bus suderintas analizės metu.Duomenų integracija bus vykdoma pagal detalios analizės metu nustatytas taisykles.

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

9. Socialinio statuso žymų duomenys

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Socialinės paramos šeimai informacinė sistema – SPIS)

VSS IS Statistikos skaičiavimui gaunami duomenys apie socialinės pašalpos gavimo žymas, nemokamo maitinimo žymas, socialinės rizikos šeimos žymas.Duomenų aibė apibrėžta VSS IS nuostatuose ir detalus duomenų gavimas bus suderintas analizės metu.Duomenų integracija bus vykdoma pagal detalios analizės metu nustatytas taisykles.

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

10 Vaikų mirčių atvejų duomenys

Higienos institutas(Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras)

VSS IS Gaunami medicininio mirties liudijimo duomenys.Duomenų aibė apibrėžta VSS IS nuostatuose ir detalus duomenų gavimas bus suderintas analizės metu.Duomenų integracija bus vykdoma pagal detalios analizės metu nustatytas taisykles.

Pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, nustatytą detalios analizės metu.

Bendri reikalavimai duomenų mainams ir integracijai pateikiami žemiau lentelėje.

12-11 lentelė. Reikalavimai VSS IS duomenų mainams ir integracijai

Nr. ReikalavimasNF4-01. Turi būti įgyvendinti duomenų mainai su 12.1 lentelėje nurodytomis išorinėmis

sistemomis, duomenų mainų ir integravimo į VSS IS taisyklės turi būti suderintos detalios analizės metu, kad integruoti duomenys atitiktų VSS IS analizės keliamus tikslus.

NF4-02. Integraciniai komponentai turi turėti priderintą integracinę sąsają prie išorinio šaltinio galimybių atiduoti duomenis. Jeigu kuri nors iš išorinių sistemų Projekto metu neturėtų galimybės atiduoti duomenų, turi būti sukurtos priemonės paimti duomenis, su aprašymu, kaip duomenys turi būti pateikti iš išorinės sistemos, kad būtų integruoti į

41

Nr. ReikalavimasVSS IS.

NF4-03. Sistemoje turi būti įgyvendinta galimybė perspėti administratorių apie nepavykusį duomenų gavimą iš vienos iš išorinių sistemų. Taip pat turi būti pateikiama informacija arba pranešimai, jeigu sistema fiksuoja duomenų gavimo ar apdorojimo klaidas. Klaidos turi būti išrašytos, kad galima būtų identifikuoti duomenų mainų problemas.

NF4-04. Administratorius turi turėti galimybę peržiūrėti visus gautus įrašus apie atliktus duomenų importus už sistemos konfigūracijoje ar kitoje vietoje numatytą periodą.

NF4-05. Administratorius turi turėti galimybę valdyti duomenų gavimo srautus: inicijuodamas duomenų gavimą rankiniu būdu, nustatyti duomenų gavimo grafiką – jei tokius kreipinius palaiko atitinkamos išorinės sistemos sąsaja.

13. Reikalavimai IS garantiniam aptarnavimui

Garantinės priežiūros objektas yra sukurta VSS IS programinė įranga (neapima standartinės programinės įrangos), apimanti integracinius taškus bei visas komponentes.

Garantiniai priežiūrai keliami tokie reikalavimai:13.1. Garantinės priežiūros trukmė - 36 mėnesiai, skaičiuojant nuo VSS IS perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos.13.2. Garantinės priežiūros metu, Tiekėjas turės taisyti visas sukurtos ir įdiegtos programinės įrangos veikimo klaidas (klaidas, dėl kurių visai arba iš dalies neįmanoma atlikti tam tikrų suderintoje programinės įrangos specifikacijoje numatytų funkcijų, arba šios funkcijos pateikiami rezultatai yra klaidingi) ir neatitikimus specifikacijoje (detalios analizės dokumento) apibrėžtiems reikalavimams.13.3. VSS IS privalo būti darbinga, patikima, greitai atstatoma po trikdžių. Visi VSS IS Tiekėjo veiksmai atliekant VSS IS garantinę priežiūrą turi būti atliekami pagal su Perkančiąja organizacija suderintą tvarką.13.4. VSS IS garantinė priežiūra apima:

o VSS IS neatitikimų funkciniams reikalavimams ir veikimo Klaidų bei Kritinių klaidų šalinimą bei kitas LR įstatymais ir norminiais aktais numatytas garantijas;

o Eksploatuojamos VSS IS darbingumo atstatymą, pavyzdžiui, įvykus duomenų bazės ar atskirų jos komponentų darbų sutrikimams, kai tai įvyksta dėl Tiekėjo pateiktų pakeitimų atnaujinimų ar kitų Tiekėjo veiksmų ar neveikimo;

o Išgadintų (sugadintų) duomenų atstatymą, kai gedimo priežastis yra Tiekėjo pateiktos programinės įrangos netinkamas veikimas;

13.5. VSS IS garantinė priežiūra neapima:o Techninės įrangos ir standartinės programinės įrangos priežiūros darbų (sistemos

priežiūros registrų (angl. logs) tvarkymo, fizinės vietos išskyrimo ir pan.).13.6. Visos VSS IS veikimo klaidos ir (ar) trikdžiai klasifikuojami:

o Kritinė klaida – kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, dėl kurios naudotojas negali vykdyti vienos ar daugiau numatytų būtinų funkcijų ir nežinomas joks kitas alternatyvus šios funkcijos vykdymas;

42

o Klaida – kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, kuri kliudo vykdyti būtinas funkcijas, tačiau yra žinomas alternatyvus funkcijos vykdymas, arba kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, kuri sukelia sunkumus naudojantis VSS IS, bet neturi įtakos VSS IS funkcijų veikimui ir nedaro jokio kito poveikio VSS IS.

13.7. Klaidų ir Kritinių klaidų ir (ar) trikdžių šalinimo terminai derinami su perkančiąja organizacija, tačiau turi būti ne ilgesni kaip (terminas pradedamas skaičiuoti nuo informavimo apie trikdį ir (ar) Klaidą/ Kritinę klaidą pateikimo Tiekėjui momento):

o Kritinės klaidos atveju ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;o Kitais atvejais – per 10 darbo dienų arba per šalių susitarimu suderintą klaidos šalinimo

terminą.13.8. Tiekėjas iki garantinės priežiūros termino pradžios turės pateikti garantinės priežiūros užtikrinimo garantiją visam garantinės priežiūros periodui, kurią sudaro 2% nuo sutarties vertės. Nesilaikant garantinės priežiūros sąlygų, Perkančioji organizacija įgyja teisę į Tiekėjo pateiktą garantinės priežiūros užtikrinimo garantiją. Garantinės priežiūros užtikrinimo garantija teikiama taip, kaip to reikalauja sutartis tarp Perkančiosios organizacijos ir Tiekėjo.13.9. Garantinės priežiūros metu Tiekėjui atlikus reikiamus pakeitimus, turi būti atnaujinta ir VSS IS dokumentacija, susijusi su sistemos naudojimu, administravimu, priežiūra.13.10. Pasibaigus garantiniam laikotarpiui Perkančioji Organizacija neturi būti įpareigota pirkti sukurtos programinės įrangos ar produkto funkcionalumui užtikrinti naudojamos standartinės programinės įrangos palaikymo, techninio aptarnavimo paslaugų, norėdama pilnai naudotis sukurto ir įdiegto produkto funkcionalumu.13.11. Tiekėjas turi įsipareigoti 36 mėnesius nuo sistemos įdiegimo teikti sukurtos programinės įrangos priežiūros paslaugas (iki 300 valandų per metus). Priežiūros paslaugos apima:

o Sklandaus ir sėkmingo sistemos veikimo užtikrinimą, ir trikdžių, įtakojančių Sistemos sklandų veikimą, šalinimą bei kylančių problemų, naudojantis Sistema sprendimą;

o Konsultacijų telefonu ir elektroniniu paštu (darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 Lietuvos laiku) teikimą VSS IS administratoriams (numatomas naudotojų, kuriems turi būti teikiamos konsultacijos skaičius – 2).

o Sistemos atnaujinimą atsiradus naujiems veiklos reikalavimams, pasikeitus duomenų teikėjų teikiamiems duomenims ir pan.

14. Reikalavimai bandomajai eksploatacijai14.1. Prieš pradedant VSS IS bandomąją eksploataciją, Tiekėjas turės parengti ir su Perkančiąja

organizacija suderinti bandomosios eksploatacijos planą. Bandomosios eksploatacijos plane turi būti aprašyta: bandomosios eksploatacijos dalyvių komunikavimo taisyklės, dalyvių atsakomybės, klaidų, trūkumų ir pastabų registravimo tvarka, jų šalinimo ar išsprendimo tvarka, bandomosios eksploatacijos priėmimo kriterijai.

14.2. Tiekėjas privalo užtikrinti sistemos veikimo priežiūrą visos bandomosios eksploatacijos metu, jeigu nebus sutarta kitaip.

14.3. Tiekėjas turi parengti atliktos bandomosios eksploatacijos ataskaitą.

43

14.4. Tiekėjas bandomosios eksploatacijos metu privalo šalinti visus pastebėtus trūkumus ir tobulinti informacinę sistemą atsižvelgiant į bandomosios eksploatacijos metu pastebėtus trūkumus. Susidarius tokiai situacijai, kad neįmanoma ištaisyti sistemos trūkumų iki bandomosios eksploatacijos pabaigos, bandomosios eksploatacijos terminas gali būti pratęstas iki tol, kol bus ištaisyti sistemos trūkumai ir visa apimtimi išbandyta informacinė sistema, bet ne ilgiau negu iki 2016 m. rugsėjo 15 d.

14.5. Tiekėjas privalo prieš priduodamas VSS IS Perkančiajai organizacijai pateikti galutines dokumentacijos ir VSS IS išeities kodo versijas, jeigu jos buvo pakeistos nuo paskutinio perdavimo.

14.6. Perkančioji organizacija pradės VSS IS sistemos priėmimo veiklas tik tada, kai sistema tenkins bandomosios eksploatacijos plane apibrėžtus priėmimo kriterijus. VSS IS bus priimama pasirašant priėmimo-perdavimo aktą.

15. Reikalavimai testavimui15.1. Tam, kad būtų pradėta bandomoji VSS IS eksploatacija, turi būti atliktas Tiekėjo atliekamas vidinis testavimas ir ištaisytos visos jo metu rastos klaidos.15.2. Vidinius atskirų komponentų testavimus Tiekėjas turi atlikti nedalyvaujant Perkančiosios organizacijos atstovams, tačiau turi pateikti tokio testavimo įrodymus – vidinių testavimų atlikimą patvirtinantį raštą. 15.3. Tiekėjas turi parengti ir su Perkančiąja organizacija suderinti priėmimo testavimo planą, kuriame turi būti nurodomas priėmimo testavimo veiklos, testavimo metodikos.15.4. Priėmimo testavimas turi būti vykdomas naudojant Perkančiosios organizacijos įsigytą techninę įrangą. Nesant galimybei, testavimas gali būti vykdomas naudojant Tiekėjo pateiktą techninę įrangą. Tačiau tokiu atveju vėliau turės būti atliktas atskiras testavimas Perkančiosios organizacijos įsigytoje techninėje įrangoje siekiant įsitikinti, kad VSS IS korektiškai veikia ir kitos techninės įrangos pagrindu.15.5. Testavimo aplinkos architektūra, kiek įmanoma, turi atitikti darbinę sistemos aplinkos architektūrą.15.6. Testavimų metu turi būti vedamas pastebėtų klaidų ir jų būsenų kaupimo žurnalas (toliau – klaidų žurnalas). Žurnalą turi pildyti Tiekėjo atstovai, galimybę jį peržiūrėti ar pildyti suteikiant įgaliotiems Perkančiosios organizacijos darbuotojams. Klaidų žurnalas turi būti pildomas ir peržiūrimas elektronine forma.15.7. Testuojant turi būti patikrinamas ir pritaikymas viešąja sistemos dalimi naudotis neįgaliesiems. Ir šio testavimo rezultatai turi būti fiksuoti testavimo žurnale. Testavimas ir vertinimas turi būti atliekamas remiantis Neįgaliesiems pritaikytų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. T-40 „Dėl Neįgaliesiems pritaikytų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.15.8. Po testavimo, pagal testavimo rezultatus fiksuotus žurnale, priimami sprendimai dėl pastebėtų neatitikimų realizavimo reikalavimams – šalinami trūkumai arba, įvertinus riziką, sutinkama su daliniais neatitikimais, kurie fiksuojami žurnale.

44

15.9. Klaidų žurnalas turi būti specializuota problemų registravimo ir sekimo programinė įranga, pasiekiama naudojant interneto naršyklę.15.10. Tiekėjas turi užtikrinti, kad iki priėmimo testavimo bus realizuotos visos šioje specifikacijoje apibrėžtos integracijos su vidinėmis ir išorinėmis sistemomis (ar registrais), nebent su Perkančiąja organizacija bus suderinta kitaip. Priėmimo testavimo metu VSS IS turės būti integruota su vidinių ir išorinių sistemų gamybinėmis arba testinėmis aplinkomis, jeigu tokios egzistuos.

16.Reikalavimai dokumentacijai16.1. Visa dokumentacija turi būti parengta laikantis bendrinės lietuvių kalbos taisyklių.16.2. Dokumentų galutinės versijos turi būti pateiktos dviem formatais: elektroniniu (*.doc, *.docx arba kitu su perkančiąja organizacija suderintu redagavimui tinkamu formatu įrašant dokumentą (-us) į CD ar DVD). Dokumentų preliminarios versijos peržiūrai turi būti pateikiamos elektroniniu formatu elektroninio ryšio priemonėmis.16.3. Projekto dokumentai turi būti rengiami ir derinami vadovaujantis šiais reikalavimais:

o Tiekėjas privalo su Perkančiąja organizacija suderinti visų pateikiamų projekto rezultatų turinį ir formą prieš juos pateikdamas Perkančiąjai organizacijai.

o Tiekėjas turi parengti dokumentų projektus ir juos pateikti Perkančiosios organizacijos darbo grupei derinimui.

o Pateiktų dokumentų projektus Perkančioji organizacija įvertina per 5 darbo dienas nuo pateikimo dienos, o per 5 darbo dienas nuo pastabų gavimo, Tiekėjas turi atnaujinti dokumentą pagal pastabas.

16.4. Tiekėjui pateikus projekto rezultatus, neatitinkančius aukščiau pateiktų reikalavimų, ar nesuderinus projekto rezultatų turinio ir formos prieš juos pradedant rengti, Perkančioji organizacija pasilieka teisę atmesti dokumentą nederinant, įvardindama esminius trūkumus ir neatitikimus bei neteikdama detalių pastabų rezultato turiniui.

45